margas2012 m. balandþio 17 d.

Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas2012 m. balandþio 17 d., antradienis

GGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASGGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASmargasmargasmargasmargasmargasaikðtëRinkos

Bly

kstë

/Nukelta á 9 psl./

Tai ádomuPortretas

Irma BAJORÛNË

Iðkart po ðvIðkart po ðvIðkart po ðvIðkart po ðvIðkart po ðv. V. V. V. V. Velykø patys maþiausieji Nociûnø ir aplinkiniøelykø patys maþiausieji Nociûnø ir aplinkiniøelykø patys maþiausieji Nociûnø ir aplinkiniøelykø patys maþiausieji Nociûnø ir aplinkiniøelykø patys maþiausieji Nociûnø ir aplinkiniøkaimø vaikai susirinko á tradicinæ seneliø ðventæ „Vkaimø vaikai susirinko á tradicinæ seneliø ðventæ „Vkaimø vaikai susirinko á tradicinæ seneliø ðventæ „Vkaimø vaikai susirinko á tradicinæ seneliø ðventæ „Vkaimø vaikai susirinko á tradicinæ seneliø ðventæ „Velykëselykëselykëselykëselykësvaiðës“. Ketvirtà kartà rengiamoje ðventëje ðiemet dalyva-vaiðës“. Ketvirtà kartà rengiamoje ðventëje ðiemet dalyva-vaiðës“. Ketvirtà kartà rengiamoje ðventëje ðiemet dalyva-vaiðës“. Ketvirtà kartà rengiamoje ðventëje ðiemet dalyva-vaiðës“. Ketvirtà kartà rengiamoje ðventëje ðiemet dalyva-vo devyni seneliai ir moèiutës.vo devyni seneliai ir moèiutës.vo devyni seneliai ir moèiutës.vo devyni seneliai ir moèiutës.vo devyni seneliai ir moèiutës.

Maþieji pagerbë moèiutes ir senelius

Labûnavos pagrindi-nës mokyklos Nociûnø skyriaus„Laðiukø“ grupës auklëtoja Ra-munë Jonikienë dþiaugësi, kadðventæ iðradingai vedë Modestomoèiutë Marytë Bieliauskienë. Jiper naktá pati pasisiuvo tautinákostiumà, su kuriuo buvo tikraVelykø bobutë.

Moèiutë skaitë savo kûryboseilëraðèius, kurie suþavëjo visusðventës dalyvius. Grupës auklë-toja paþadëjo jai padëti iðleisti ei-lëraðèius, kad juos paskaityti ga-lëtø daugiau þmoniø.

Á ðventæ susirinkusios moèiu-tës anûkams ir kitiems vaikams ro-dë savo talentus. Jos atsineðë pui-kiausiø namuose keptø pyragø,taip pat surengë mezginiø, nëriniøparodëlæ. Iðskirtinai ádomûs buvostaèiatikiø velykiniai pyragai.

Ðventëje dalyvavo ir kartu suanûkais bei jø tëveliais gyvenan-tys moèiutës ir seneliai, ir ið toliauatvaþiavusieji. Vienas senelis at-vyko net ið Ðiauliø, kiti atskubëjopas anûkus ið aplinkiniø kaimø.

1959– tais metais buvo ákurta

Këdainiø muzikos mokykla,kurios pirmasis mokyklos di-rektorius buvo Jonas Þadeikis.

67– tiek mokiniø pirmaisiais

metais mokësi fortepijono,akordeono, smuiko klasëse.1967 metais ásteigta puèiamø-jø instrumentø klasë. 1969 me-tais mokykloje jau dirbo 16mokytojø, mokyklà lankë 165moksleiviai.

1977– nuo ðiø metø mokyklai

vadovauja direktorius PetrasLabeckis.

1981– tø metø rugsëjo 1-àjà

mokyklos bendruomenë ðven-të naujose – dabartinëse, patal-pose. Èia jau buvo 170 vietø sa-lë ir 26 klasës.

Iki 2010 metø mokyklàlankë 3 600 moksleiviø, per 250baigusiøjø pasirinko su muzikasusijusias profesijas, 120 ávai-riuose respublikiniuose ir tarp-tautiniuose konkursuose lai-mëjo prizines vietas.

Auðra MALINAUSKIENË

Begalinis atsidavimas darbui ir mokiniams,Begalinis atsidavimas darbui ir mokiniams,Begalinis atsidavimas darbui ir mokiniams,Begalinis atsidavimas darbui ir mokiniams,Begalinis atsidavimas darbui ir mokiniams,savo asmeninio laiko ir netgi lëðø skyrimassavo asmeninio laiko ir netgi lëðø skyrimassavo asmeninio laiko ir netgi lëðø skyrimassavo asmeninio laiko ir netgi lëðø skyrimassavo asmeninio laiko ir netgi lëðø skyrimastam, kad gabûs vaikai galëtø groti respubliki-tam, kad gabûs vaikai galëtø groti respubliki-tam, kad gabûs vaikai galëtø groti respubliki-tam, kad gabûs vaikai galëtø groti respubliki-tam, kad gabûs vaikai galëtø groti respubliki-niuose ir tarptautiniuose konkursuose – taipniuose ir tarptautiniuose konkursuose – taipniuose ir tarptautiniuose konkursuose – taipniuose ir tarptautiniuose konkursuose – taipniuose ir tarptautiniuose konkursuose – taipbûtø galima apibûdinti Këdainiø muzikosbûtø galima apibûdinti Këdainiø muzikosbûtø galima apibûdinti Këdainiø muzikosbûtø galima apibûdinti Këdainiø muzikosbûtø galima apibûdinti Këdainiø muzikosmokyklos mokytojø kasdienybæ ir indëlá á taimokyklos mokytojø kasdienybæ ir indëlá á taimokyklos mokytojø kasdienybæ ir indëlá á taimokyklos mokytojø kasdienybæ ir indëlá á taimokyklos mokytojø kasdienybæ ir indëlá á tai,,,,,kad jaunieji këdainieèiai ávairiuose konkursuo-kad jaunieji këdainieèiai ávairiuose konkursuo-kad jaunieji këdainieèiai ávairiuose konkursuo-kad jaunieji këdainieèiai ávairiuose konkursuo-kad jaunieji këdainieèiai ávairiuose konkursuo-se nuolat iðkovoja aukðèiausias vietas. Norsse nuolat iðkovoja aukðèiausias vietas. Norsse nuolat iðkovoja aukðèiausias vietas. Norsse nuolat iðkovoja aukðèiausias vietas. Norsse nuolat iðkovoja aukðèiausias vietas. Norspedagogai sutartinai tvirtina, kad be mokiniøpedagogai sutartinai tvirtina, kad be mokiniøpedagogai sutartinai tvirtina, kad be mokiniøpedagogai sutartinai tvirtina, kad be mokiniøpedagogai sutartinai tvirtina, kad be mokiniøtëvø pagalbos, jø finansinës paramos ir vaikøtëvø pagalbos, jø finansinës paramos ir vaikøtëvø pagalbos, jø finansinës paramos ir vaikøtëvø pagalbos, jø finansinës paramos ir vaikøtëvø pagalbos, jø finansinës paramos ir vaikøtalento, mokytojai bûtø bejëgiaitalento, mokytojai bûtø bejëgiaitalento, mokytojai bûtø bejëgiaitalento, mokytojai bûtø bejëgiaitalento, mokytojai bûtø bejëgiai.....

Pagerbti Prezidentûroje

Neseniai Lietuvos Respublikos Prezidentorûmø Baltojoje salëje ir Lietuvos RespublikosVyriausybës rûmuose vyko 2011 metø tarptau-tiniø konkursø laureatø ir jø pedagogø pagerbi-mo iðkilmës, á kurias buvo pakviesti Këdainiømuzikos mokyklos akordeonininkai Julija Mac-kevièiûtë, Juras Lapienis, Viktorija Agafonovair jø mokytojos Rasa Guþauskaitë, Lilija Labec-kienë.

Visiems këdainieèiams buvo áteikti Prezi-dentës Dalios Grybauskaitës padëkos raðtai beiVyriausybës ir Ðvietimo ir mokslo ministerijosatminimo dovanos.

Lankësi pirmà kartà

„Nors ávairiausiuose konkursuose dalyvau-jame ne pirmà kartà, taèiau pas ðalies Preziden-tæ lankëmës pirmà kartà mûsø muzikos mokyk-los istorijoje.

Mokytojø atsidavimas darbuivirsta laureatø vardais

Mokytoja L. Labeckienë su savo mokiniais J. Lapieniu ir V. Agafonova.

/Nukelta á 8 psl./

Velykø bobutetapusi Modesto

moèiutënuskaidrinomaþøjø ir jø

moèiuèiø beiseneliø ðventæ.

2012 m. balandþio 17 d.margas8Kûryba

„Auðros“ vidurinëje mokykloje„Auðros“ vidurinëje mokykloje„Auðros“ vidurinëje mokykloje„Auðros“ vidurinëje mokykloje„Auðros“ vidurinëje mokyklojevykusioje rajoninëje metodinëje-vykusioje rajoninëje metodinëje-vykusioje rajoninëje metodinëje-vykusioje rajoninëje metodinëje-vykusioje rajoninëje metodinëje-praktinëje pradinio ugdymopraktinëje pradinio ugdymopraktinëje pradinio ugdymopraktinëje pradinio ugdymopraktinëje pradinio ugdymomokiniø ir mokytojø konferencijojemokiniø ir mokytojø konferencijojemokiniø ir mokytojø konferencijojemokiniø ir mokytojø konferencijojemokiniø ir mokytojø konferencijoje„Koks graþus maþytis mûsø„Koks graþus maþytis mûsø„Koks graþus maþytis mûsø„Koks graþus maþytis mûsø„Koks graþus maþytis mûsøkraðtas“ dalyvavo ir Krakiø M.kraðtas“ dalyvavo ir Krakiø M.kraðtas“ dalyvavo ir Krakiø M.kraðtas“ dalyvavo ir Krakiø M.kraðtas“ dalyvavo ir Krakiø M.Katkaus gimnazijos mokiniaiKatkaus gimnazijos mokiniaiKatkaus gimnazijos mokiniaiKatkaus gimnazijos mokiniaiKatkaus gimnazijos mokiniai,,,,,kuriø pasirinkta tema – „Manokuriø pasirinkta tema – „Manokuriø pasirinkta tema – „Manokuriø pasirinkta tema – „Manokuriø pasirinkta tema – „Manokraðto áþymûs þmonës“.kraðto áþymûs þmonës“.kraðto áþymûs þmonës“.kraðto áþymûs þmonës“.kraðto áþymûs þmonës“.

Mokytoja pasiûlë pristatytimûsø mokyklà baigusá garsø kom-pozitoriø Vygandà Telksná. O ðtaimano klasës draugas rinko infor-macijà apie mûsø kraðto garsøskulptoriø – savo senelá – JuozàMeðkuotá. Kitø klasiø mokiniaiparuoðë ádomius praneðimus apieKæstutá Kaltená, Vytautà Ulevièiø,Jonà Basanavièiø ir kitus kraðtoðviesuolius bei gamtos paminklus.

Á konferencijà vykome geraipasiruoðæ, nesijaudindami, nesprieð savaitæ dalyvavome Ðeduvo-je vykusioje respublikinëje vaikøkonferencijoje „Menas ir þmo-gaus dvasinis pasaulis“.

TTTTTiskûnø J. Urbðio pagrindinëjeiskûnø J. Urbðio pagrindinëjeiskûnø J. Urbðio pagrindinëjeiskûnø J. Urbðio pagrindinëjeiskûnø J. Urbðio pagrindinëjemokykloje vyko renginys,mokykloje vyko renginys,mokykloje vyko renginys,mokykloje vyko renginys,mokykloje vyko renginys,skirtas apþvelgti gamtojeskirtas apþvelgti gamtojeskirtas apþvelgti gamtojeskirtas apþvelgti gamtojeskirtas apþvelgti gamtojevykstanèius pokyèius, paþvelgtivykstanèius pokyèius, paþvelgtivykstanèius pokyèius, paþvelgtivykstanèius pokyèius, paþvelgtivykstanèius pokyèius, paþvelgtiá juos gamtininko akimis.á juos gamtininko akimis.á juos gamtininko akimis.á juos gamtininko akimis.á juos gamtininko akimis.

Ta proga mokykloje lankësiBaltijos aplinkosaugos forumo at-stovai: Þymantas Morkvënas,VÐÁ Baltijos aplinkos forumas di-rektorius ir Justë Buzelytë, jau-nesnioji aplinkosaugos specialis-të. Renginio metu sveèiai demonst-ravo virtualø pavasario atëjimà irgamtos pokyèius, kurie vyksta pa-vasará, pradedant nuo Pietinës Lie-tuvos, Èepkeliø raisto, kuriamevyksta kurtiniø tuoktuves, baigiantvakarine Lietuvos dalimi, Nemunodelta, kur ðiuo metu ilsisi ir jëgasatgauna tûkstanèiai á ðiauræ mig-ruojanèiø paukðèiø.

Virtualiai pakeliavæ po Lie-tuvà, moksleiviai turëjo galimybæpabuvoti mini laboratorijoje, su-þinoti bei pamatyti, kaip gamti-ninkai lauko sàlygomis atliekacheminius tyrimus nustatydami,ar vanduo nëra uþterðtas pavojin-gomis medþiagomis, ar jame ne-virðijamas nitratø kiekis. Taip patbuvo diskutuojama apie atliekørûðiavimo svarbà. Sveèiai kalbë-jo apie þemës ûkio veiklos teigia-mà átakà gamtai, nes daug paukð-èiø rûðiø yra prisitaikæ gyventi ðie-naujamose pievose ir dirbamuo-

„Moèiutës labai artimaibendrauja su anûkais, daþnai pri-þiûri juos namuose, o á darþeli-nukø ðventes mes jas retai pa-kvieèiame, – pripaþino R. Joni-kienë. – Ásitikinau, kad tokia

se laukuose. Jei dirbamoji þemëyra uþleidþiama, joje pradeda aug-ti medþiai, o paukðèiø rûðys, ku-rios gyvena ðienaujamuose plo-tuose, iðnyksta.

Gamtininkai papasakojoapie Nemuno deltoje vykdomàmeldinës nendrinukës, kuri spar-èiai nyksta, saugojimà, pabrëþëbioávairovës gamtoje iðsaugojimoreikðmæ. Be abejo, buvo akcen-tuota, kad per daug intensyvusûkininkavimas ir gausus cheminiømedþiagø naudojimas taip patneigiamai gali paveikti toje aplin-koje gyvenanèià gyvûnijà.

Didelio susidomëjimo sulau-kë pasakojimas apie gamtininko

profesijà. Sveèiai pademonstravogamtininko darbe naudojamaspriemones. Ypaè vaikus sudomi-no këdë-palapinë, kurioje stebintar norint nufotografuoti paukð-èius gamtininkams tenka praleis-ti ne vienà valandà. Ðios këdës pa-togumà stengësi iðbandyti kiekvie-nas moksleivis.

Vaikai dþiaugësi sveèiø dova-notomis knygomis, kurios galbûtsuþadins norà tapti gamtininkaisarba rûpintis gamtos iðsaugojimu,paskatins atlikti gerus darbus ne-kenkiant gamtai.

Vilma ÞIVATKAUSKIENË,Tiskûnø J. Urbðio pagrindinës

mokyklos mokytoja

ðventë, kai pakvieèiame ir pager-biame moèiutes bei senelius, labaireikalinga. Pernai joje dalyvavodvi promoèiutës. Ðiemet trys auk-lëtiniai turi proseneles, deja, josnegalëjo dalyvauti renginyje.“

Dëmesiu ir bendravimu suvaikais patenkintos moèiutës pa-

þadëjo numegzti darþelinukø lë-lytëms drabuþëliø, padovanojostaltiesëliø papuoðti grupei.

Nociûnø mokyklëlës „Laðiu-kø“ grupæ lanko dvideðimt vaiku-èiø nuo 1,5 iki 4 metukø. Ástaigo-je yra dvi darþelinio amþiaus vai-kø grupës ir dvi pradinës klasës.

Maþieji pagerbë moèiutes ir senelius

Koks graþus maþytis mûsø kraðtasAuðrieèiai

mus pasitikosvetingai ir pa-lydëjo á salæ,kurioje vykokonferencijosa t i d a r y m a s ,k o n c e r t a v oðios mokyklosmokiniai. Po tomus suskirstë átris grupeles irp r a d ë j o m eskaityti prane-ðimus.

Á d o m ubuvo paklausy-ti ávairiø pra-neðimø ir pasi-dþiaugti savojopristatymu. Pasibaigus konferenci-jai visi buvo apdovanoti padëkosraðtais.

Tokiame renginyje dalyvavau nepirmà kartà, taèiau kaskart suþinauávairiausiø ádomybiø. Ðákart ne tik sa-vo jëgas iðbandþiau, bet ir suþinojau,koks turtingas mûsø kraðtas.

Didþiuojuosi, kad mokausiKrakiø M. Katkaus gimnazijoje,kuri iðugdë daugybæ talentingøþmoniø. Uþ pasiruoðimà konfe-rencijai nuoðirdþiai dëkoju savomokytojai Ritai, kuri mane nuo-lat skatina dalyvauti ir tobulëti.Silvija RYBELYTË, Krakiø M. Katkaus

gimnazijos 3 klasës mokinë

/Atkelta ið 7 psl./

Konferencijai pasibaigus – Krakiø M. Katkaus gimnazijospradinukai.

Genovaitë ÞUKAUSKAITË

Pavasaris tik pro langà pavasaris. Iðkiða saulë pro debesáPavasaris tik pro langà pavasaris. Iðkiða saulë pro debesáPavasaris tik pro langà pavasaris. Iðkiða saulë pro debesáPavasaris tik pro langà pavasaris. Iðkiða saulë pro debesáPavasaris tik pro langà pavasaris. Iðkiða saulë pro debesáspindulá lyg ðiltà rankà, paglosto raustanèias lyg ið gëdos, darspindulá lyg ðiltà rankà, paglosto raustanèias lyg ið gëdos, darspindulá lyg ðiltà rankà, paglosto raustanèias lyg ið gëdos, darspindulá lyg ðiltà rankà, paglosto raustanèias lyg ið gëdos, darspindulá lyg ðiltà rankà, paglosto raustanèias lyg ið gëdos, darnuogas ðakeles, laukianèias, kad pavasaris aprengs jas þaliunuogas ðakeles, laukianèias, kad pavasaris aprengs jas þaliunuogas ðakeles, laukianèias, kad pavasaris aprengs jas þaliunuogas ðakeles, laukianèias, kad pavasaris aprengs jas þaliunuogas ðakeles, laukianèias, kad pavasaris aprengs jas þaliurûbu ir þiedais. Trûbu ir þiedais. Trûbu ir þiedais. Trûbu ir þiedais. Trûbu ir þiedais. Taigi toks tas pavasaris – visø laukiamas ir ilgaiaigi toks tas pavasaris – visø laukiamas ir ilgaiaigi toks tas pavasaris – visø laukiamas ir ilgaiaigi toks tas pavasaris – visø laukiamas ir ilgaiaigi toks tas pavasaris – visø laukiamas ir ilgainesulaukiamas.nesulaukiamas.nesulaukiamas.nesulaukiamas.nesulaukiamas.

Kur jiems dëtis?Á gamtà paþvelgë gamtininko akimis

Didelio susidomëjimo sulaukë pasakojimas apie gamtininko profesijà.

Debesys vël aptraukia dan-gø, mëtosi ðaltais lietaus laðaisir snaigëmis. Pabandyk ilgiaupastovëti lauke, tuoj pagausdrëgnas drebulys ir parvarys átrobà. O Kipras su Almiu ilgaistoviniuoja prie parduotuvës,prie laiptiniø, renka nuo þemës,krapðto ið po groteliø nuorûkas,apðluostæ jas kiða á burnà, ir apieausis jau raitosi dûmai. Paskuieinanèio á parduotuvæ papraðolito, kito, ið silpnesniø, sako, at-ima. Tada po paþastim pasikiðæ„bambalà“, neðasi pas Kaziûnæpatenkinti, kad galës atsiginti al-koholio drebulio ir Kaziûnæ nuojo iðgelbëti.

Po kiek laiko ið namø pasi-girsta triukðmas su triaukðèiaiskeiksmais, pro duris iðvirstaKipras su Aliumi, neðini aliumi-niniu puodu. Ið paskos juos ve-jasi pagalys, paleistas ið Kaziû-nës rankø, ir nepavijæs nukren-ta á balà.

– Þiûrëk, moè, jau Kiprassu Almiu neða puodus ið namøparduoti. Anàdien nuvijau nuolaiptinës, kad po sandëliukusnepradëtø landþioti, – pasakojaþmonai Ancius.

– Tai kà jie darys, kad netu-ri uþ kà nei alkoholio, nei ciga-reèiø nusipirkti. Juk jie jau al-koholikai. Vargðeliai net pamë-lusiais veidais, rankos dreba,kaip kokiø senukø… – pasigirs-ta ne tiek panika, kiek uþuojau-ta Elzës balse.

– Atsirado uþtarëja! Galneðk jiems dar koká lità suðelpk.Ðaudyti tokius reikëtø... – ner-vinasi Ancius. – Vietoj to, kaduþsidirbtø, eina vagiliauti.

– Labai jau tu uþdirbi. Kasjuos tokius á darbà priims? Kurtie darbai mëtosi? Juk nedarbasjuos tokius ir padarë, – prieðta-rauja Elzë. – O lito tai ir að ne-turiu... Kodël anais laikais mû-sø kaime tokiø nebuvo? O da-bar su aukðtuoju iðsilavinimuJustas vaikðto pamëlæs, ðeriaisapaugæs. Á kà jis panaðus pasi-darë?..

– Gailestingumo ásikûniji-mas! Gal tu nori, kad vël visi prie-varta dirbtø, kaip katorgoj? – ner-vinasi Ancius. – Juk laisvoj ðalygyvename. Argi visi prasigërë dar-bo neturëdami? Lepðiai, iðtvirkë-liai tokiu keliu nuëjo.

– Palauk, palauk! Kaþin, arir tu toks nepasidarytum, jei ma-næs neturëtum? Juk laikau kaipuþ vadþiø. Visà laikà galvoju,kaip tave pamaitinti, aprengti,kaip sutaupyti mokesèiams… Okà Kipras su Almiu matë gyve-nime? Almis þiûrëjo á gerianèiàmotinà, o Kipras bastësi po pa-saulá þmonà palikæs. Tai abu më-lynanosiais ir tapo. Jums, vy-

rams, reikia tvirtos rankos, pri-laikanèios nuo á prarajà vedan-èiø malonumø…

– Atsirado stipruolë! Kà tube manæs darytum, jei malkø ne-parûpinèiau, gyvuliø ir paukðèiøneuþauginèiau? – jauèiasi ásiþei-dæs Ancius nuo þmonos pasigy-rimo, kad ji valdanti jø gyveni-mà. – Dar kartà sakau, kad to-kius, kaip Kipras, Almis ir Jus-tas, silpnavalius ir iðtvirkusius,ðaudyti reikia!

– Atsirado faðistas mûsø kai-me! – jau netveria pykèiu Elzë.– Gydyti juos reikia, o ne ðaudy-ti.

– Tai tegul gydosi. Juk yratokiø gydyklø, – jau taikesnë gai-da nuskamba Anciaus balse, nesmato, kad abu gali rimtai susi-pykti.

– Uþ kà jie gydysis? Tikriau-siai ir ið darbo birþos nieko ne-gauna. Juk dabar uþ viskà reikiamokëti. Be to, jie patys jau ne-siorientuoja, kad jiems reikia gy-dymo...

– Tu kà, vël prievartà siûlai?– nesutinka Ancius.

– Taip, siûlau. Be prievartosjie jau niekur nenueis, numirskur nors pakrûmëj kokios bjau-rasties uþgëræ, – samprotauja El-zë. – Va, kai prievarta praskaid-rintø jø sàmonæ, tada galima bû-tø pasiûlyti jiems darbo terapi-jà. Juk tik darbu tokias bûtybesdar galima sugràþinti á protingàþmogaus bûsenà.

– Neþinojau, kad dar gydy-tojà namie turiu, tiek daug apieviskà iðmananèià, – su ironija at-siðaudo Ancius. – Gal ir á valdþiàeitum su savo iðmintimi?

– Þinoma, jeigu tokiø gali-mybiø turëèiau. Að taip nesielg-èiau, kaip dabar daro valdþios vy-rai: viskà tik griauna, visi ten,Seime, napoleonai, kaip girdëjauper televizoriø, kurie kiekvienassave sutapatina su valstybe. O ta-da su þmonëmis nëra ko tartis irliaudies iðminties pasiklausytiástatymus priimant. Kai taip yra,tai geras, protingas þmogus jiemsjau nerûpi. O kà ten kalbëti apietokius degradavusius, kaip Kip-ras, Almis ir kiti. Nëra, kur jiemsvargðeliams dëtis.

– Ot, politikë atsirado! – vëlironizuoja Ancius. – Gal rinki-muose kandidatûrà pasiûly-tum?..

Ðypteli Elzë:– Taigi plikiai prie lovio pa-

pulti negali. Napoleonai susikû-rë tokius ástatymus, kad ten neitu, nei að nepapulsime, – uþbai-gia ginèà Elzë, eidama tarðkëtiprie savo puodø, kad pamaitin-tø karingai prieð alkoholikus irnarkomanus nusiteikusá vyrà.

margas2012 m. balandþio 17 d. 9

Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“,„Kûryba“, „Blykstë“ remia

Mes buvomepagerbti kaip tarp-tautiniø konkursølaureatai ir nuga-lëtojai“, – ðypsosimokytoja R. Gu-þauskaitë.

Pedagogës L.Labeckienës teigi-mu, tàkart Prezi-dentûroje buvopagerbti tik vyres-ni kaip dvylikosmetø gabûs moki-niai. Todël ji apgai-lestavo, kad daug-kartinis konkursølaureatas ketvirto-kas Timonas Kra-sauskas negalëjodalyvauti priëmi-me.

Sunku suskaièiuoti

Akordeonistas J. Lapienis,kurio mokytoja L. Labeckienë,ðypsosi, kad negali suskaièiuoti vi-sø padëkø ir apdovanojimø, pel-nytø konkursuose.

„Visa mano kambario siena„papuoðta“ raðtais. Juk groju nuoðeðeriø metø. Þinoma, apdovano-jimus pelniau þymiai vëliau“, –prisipaþino penkiolikmetis Juras.

Ðiuo metu pirmoje Ðviesio-sios gimnazijos klasëje besimo-kantis vaikinas ilsisi nuo varginan-èiø pasiruoðimø konkursams, ta-èiau akordeono vis tiek nepamirð-ta. Beje, jis puikiai groja ne tikakordeonu, bet ir saksofonu,pianinu bei gitara.

„Matyt, Juras pavargo nuokonkursø, kur tvyro labai didelëátampa. Tam reikia labai dauggroti ir ruoðtis“, – sakë L. Labec-kienë.

Nebesiskyrë su akordeonu

L. Labeckienës auklëtinëV. Agafonova – taip pat yra pel-niusi ne vienà apdovanojimà. Jiprizines vietas uþëmë tarptauti-niuose konkursuose, vykusiuoseItalijoje bei Bosnijoje ir Herco-govinoje. Ðiuo metu ji taip patruoðiasi konkursams, kurie vyksminëtose ðalyse.

„Ryto“ vidurinës mokyklosseptintokë Viktorija prisipaþino,kad ið pradþiø labai norëjo moky-tis groti pianinu, taèiau tàkart ne-buvo vietø, todël jai pasiûlë akor-deono klasæ.

„Akordeonas man patiko,todël vëliau jau ir nebenorëjaupereiti á fortepijono klasæ. Ant-ruoju instrumentu pasirinkau gi-tarà“, – atviravo V. Agafonova.

Nesigaili dël pasirinkimo

Septintus metus Muzikosmokykloje mokosi „Atþalyno“gimnazijos mokinë Julija Macke-vièiûtë, kurios mokytoja – R. Gu-þauskaitë.

„Kai stojau á muzikos mo-kyklà, jau þinojau, kad mokysiuosi

akordeono klasëje. Todël nebu-vo jokiø svarstymø ir abejoniø.Nebuvo ir tokiø sunkiø dienø,kad norëèiau viskà mesti ir dau-giau nebegroti. Dël savo pasirin-kimo dar nesigailëjau“, – ðypso-si Julija.

Mergina – respublikiniø beitarptautiniø konkursø Italijoje,Graikijoje, Bosnijoje ir Hercogo-vinoje laureatë ir Grand Prix lai-mëtoja.

Vyksta savo lëðomis

Pedagogai pasakojo, kadruoðdami mokinius konkursamsjie ne tik parenka kûrinius, bet iratsiþvelgia á auklëtiniø reikalavi-mus – ar jie artimi jø ðirdþiai, irar vaikai norës juos atlikti. Nes jømokiniams dël átemptø repetici-jø daþnai nebelieka laiko savo po-mëgiams.

Beje, á sveèias ðalis Këdainiømuzikos mokyklos mokytojai irauklëtiniai vyksta savo lëðomis.Pedagogø teigimu, kartais tëvamspavyksta rasti rëmëjø, kurie pa-dengia bent nedidelæ dalá kelio-nës iðlaidø.

„O konkurse norint uþimtiaukðèiausias vietas reikia keliødalykø – juodo darbo, gabumø,talento, psichologinio pasiruoði-mo“, – sakë R. Guþauskaitë.

Apdovanojo specialiuprizu

XVII nacionaliniame BalioDvariono pianistø ir stygininkøkonkurse prizines vietas uþëmëmokytojos Olgos Lukðienës auklë-tinë Morta Ðablevièiûtë, tapusi di-plomante. Deðimtmetë mergaitëtaip pat buvo apdovanota specia-liu Vilniaus B. Dvariono deðimt-metës muzikos mokyklos prizu.

„Tai labai didelis Mortos pa-siekimas, nes ji varþësi su aðtuo-niasdeðimèia konkurso dalyviø.Tad tapti vienu ið dvylikos diplo-mantu yra didþiulis pasiekimas“,– pabrëþë O. Lukðienë.

Konkurse M. Ðablevièiûtëatliko keturis kûrinius – sonati-

nà, fugetæ, valsà ir „Negriukà“.

Pianinas – arèiau ðirdies

M. Ðablevièiûtë – J. Paukðte-lio pagrindinës mokyklos ketvirto-kë. Ji ðypsosi, kad ðis rimtas kon-kursas jai buvo pirmasis.

„Muzikos mokykloje pradë-jau mokytis nuo ðeðeriø metø. Iðpradþiø grojau smuiku, taèiau vë-liau perëjau á fortepijono klasæ.Supratau, kad man arèiau ðirdiesyra pianinas. Smuiko iki galo taipir nepamilau“, – ðypsosi Muzikosmokyklos ketvirtokë Morta.

Mergaitë pasakojo, kad jaigerai sekasi mokytis skambintipianinu. Be to, dar pakankamailaiko lieka pasiruoðti pamokomspagrindinëje mokykloje, þaidi-mams, draugams.

„Þinoma, kai reikëjo ruoðtiskonkursui, teko kasdien daug gro-ti“, – prisipaþino M. Ðablevièiûtë.

Be to, mergaitë dar mokosigroti gitara.

Ruoðiasi konkursams

Mergaitës mokytojos O. Luk-ðienës teigimu, ðiuo metu ji su mo-kine ruoðiasi geguþæ Kaune vyksian-èiam kameriniø ansambliø festiva-liui. Jeigu pasiseks, ateinantá mëne-sá jos dalyvaus ir Utenoje rengiama-me tarptautiniame festivalyje.

„Ðiuo metu ruoðiame nau-jà programà. Tad tenka prie jossëdëti, „ðlifuoti“ kiekvienà gar-sà, o tai uþrunka nemaþai laiko,reikia ádëti daug pastangø“, –sakë O. Lukðienë.

Atlieka sudëtingus kûrinius

XVII nacionaliniame B. Dva-riono pianistø ir stygininkø kon-kurse dalyvavo ir Muzikos mokyk-los mokytojos Zitos Smikienës pa-ruoðta mokinë Ieva Janarauskai-të, tapusi laureate. Këdainietë var-þësi su aðtuoniasdeðimèia jaunøjømuzikantø.

Vienuolikmetë mergaitë mo-kosi penktoje „Ryto“ vidurinësmokyklos klasëje.

„Konkurso dalyviai buvo la-bai stiprûs, gerai pasiruoðæ, turë-jo didþiules ir sunkias programaspagal savo amþiø. Nors Ieva penk-tokë, taèiau ji atlieka 7 klasës mo-kiniui skirtus kûrinius“, – aiðkinoZ. Smikienë.

Mokosi nuo trejø metø

Mokytoja pasakojo, kad mo-kytis tëvai mergaitæ atvedë pus-ketvirtø metø.

„Kadangi dar dirbu Ð. Suzukimetodu, su Ieva darbà pradëjomenuo þaidimø. Netrukus jau dalyva-vome tarptautiniame konkurse„Gradus ad parnassum“, kur ji pel-në jauniausios dalyvës prizà. Po topasipylë prizai ir konkursai bei lau-reatø vardai ir pirmosios vietos“,– pasakojo Z. Smikienë.

Instrumentas suþavëjo

Groti violonèele Ievà pakal-bino mokytoja, pradëjusi dirbtiSuzukio metodu. Labiausiai mer-gaitæ suþavëjo ðio muzikos in-strumento garsas, artimas þmo-gaus balsui.

„Kai atëjau á pirmà pamokà,mokytoja atsineðë violonèelæ irëmë groti. Man labai patiko josskleidþiami garsai. Nors ið pradþiøiðsigandau instrumento didumo,taèiau nuo tos akimirkos supra-tau, kad noriu ja groti“, – ðypsosiI. Janarauskaitë.

Nors mergaitës mokslai vidu-rinëje mokykloje dël muzikos ir ne-nukenèia, bet pramogoms ir kitiemspomëgiams lieka maþai laiko.

Tiek Morta, tiek Ieva neslë-pë, kad buvo sunkiø akimirkø, kainorëjosi mesti Muzikos mokyklà.Taèiau tereikia vienà dienà pail-sëti ir negroti, kai kità viena mo-kinë jau sëda prie pianino, o kita árankas ima violonèelës strykà.

Mokytojø atsidavimas darbui virsta laureatø vardais/Atkelta ið 7 psl./

Bûtinas trikampis

Muzikos mokyklos pedago-gai vienu balsu tvirtina, kad ge-riausi jø auklëtiniø rezultatai pa-siekiami, kai kartu dirba moky-tojai, vaikai ir jø tëvai. Ðià ko-mandà muzikai vadina trikam-piu, kurio dëka jaunieji këdainie-èiai lygiomis teisëmis varþosi sustipriomis Lietuvos didmiesèiømuzikos mokyklomis bei bendra-amþiais ið kitø ðaliø.

„Vien tik pedagogas ir mo-kinys nieko nepadarys, nes bûti-nai reikia tëvø palaikymo ir su-pratimo“, – sakë O. Lukðienë.

Myli savo darbà

R. Guþauskaitë pasakojo,kad ruoðiantis konkursui su vai-kais tenka dirbti ir sekmadieniais.

Beje, uþ papildomas pamo-kas muzikos mokytojai negaunaatlyginimo, nors tam skiria savolaisvalaiká ir asmenines lëðas, uþkurias jie vyksta á konkursus. Të-vai apmoka vaikø keliones, kon-kursø mokesèius ir kitas iðlaidas.

„Matyt, mes mylime savodarbà, kuris mus átraukia, todëlnebeskaièiuojame nei laiko, neilëðø. Be to, mes ne tik mokomevaikus, bet ir patys daug ko ið jøiðmokstame. O kiekvienas laimë-tas konkursas mums yra dar di-desnis stimulas eiti pirmyn ir dardaugiau mokytis bei pasiekti“, –kalbëjo R. Guþauskaitë.

Prieð keletà dienø Kaune vy-kusiame tarptautiniame akorde-onistø konkursas „Ascoltate“mokytojos L. Labeckienës moki-niai Karina Þukaitë, TimonasKrasauskas, Germanas Manzu-rovas, V. Agafonova ir pedagogësR. Guþauskaitës auklëtiniai Po-vilas Neliupðis, Adomas Poderisir J. Mackevièiûtë savo amþiausgrupëse pelnë pirmàsias ir antrà-sias vietas.

XVII nacionaliniame B. Dvariono pianistø ir stygininkø konkurse prizines vietas uþëmë pedagogësZ. Smikienës mokinë I. Janarauskaitë (kairëje) ir mokytojos O. Lukðienës auklëtinë M. Ðablevièiûtë.

Këdainiø muzikos mokyklos akordeonininkë J. Mackevièiûtë sumokytoja R. Guþauskaite.

2012 m. balandþio 17 d.margas10

Naudingi patarimaiValgiø receptai

Skanaus!

Burokëliuose yra beveik visø þmogaus organizmui reikalingøBurokëliuose yra beveik visø þmogaus organizmui reikalingøBurokëliuose yra beveik visø þmogaus organizmui reikalingøBurokëliuose yra beveik visø þmogaus organizmui reikalingøBurokëliuose yra beveik visø þmogaus organizmui reikalingømedþiagø: fosforo, kalio, kalcio, magnio, geleþies, gausumedþiagø: fosforo, kalio, kalcio, magnio, geleþies, gausumedþiagø: fosforo, kalio, kalcio, magnio, geleþies, gausumedþiagø: fosforo, kalio, kalcio, magnio, geleþies, gausumedþiagø: fosforo, kalio, kalcio, magnio, geleþies, gausumikroelementø ir vitaminø, betanino ir betaino, todël jie vartojami kaipmikroelementø ir vitaminø, betanino ir betaino, todël jie vartojami kaipmikroelementø ir vitaminø, betanino ir betaino, todël jie vartojami kaipmikroelementø ir vitaminø, betanino ir betaino, todël jie vartojami kaipmikroelementø ir vitaminø, betanino ir betaino, todël jie vartojami kaipvaistas ir dietinis maisto produktas sergant kepenø ligomis.vaistas ir dietinis maisto produktas sergant kepenø ligomis.vaistas ir dietinis maisto produktas sergant kepenø ligomis.vaistas ir dietinis maisto produktas sergant kepenø ligomis.vaistas ir dietinis maisto produktas sergant kepenø ligomis.VVVVVirti burokëliai tinka sergantiems hipertonija, nes magnis maþinairti burokëliai tinka sergantiems hipertonija, nes magnis maþinairti burokëliai tinka sergantiems hipertonija, nes magnis maþinairti burokëliai tinka sergantiems hipertonija, nes magnis maþinairti burokëliai tinka sergantiems hipertonija, nes magnis maþinapadidëjusá arteriná kraujospûdá, ramina nervø sistemà. Konepadidëjusá arteriná kraujospûdá, ramina nervø sistemà. Konepadidëjusá arteriná kraujospûdá, ramina nervø sistemà. Konepadidëjusá arteriná kraujospûdá, ramina nervø sistemà. Konepadidëjusá arteriná kraujospûdá, ramina nervø sistemà. Konedaugiausiai ið visø darþoviø jodo turintys burokëliai tinka sergantiemsdaugiausiai ið visø darþoviø jodo turintys burokëliai tinka sergantiemsdaugiausiai ið visø darþoviø jodo turintys burokëliai tinka sergantiemsdaugiausiai ið visø darþoviø jodo turintys burokëliai tinka sergantiemsdaugiausiai ið visø darþoviø jodo turintys burokëliai tinka sergantiemsskydliaukës ligomis.skydliaukës ligomis.skydliaukës ligomis.skydliaukës ligomis.skydliaukës ligomis.

Naudingieji burokëliai

Burokëliø ir keptø svogûnø salotos

Reikës: povienà virtà buro-këlá, morkà ir bul-væ, 1 galvutës svo-gûno, trupuèiosvogûno laiðkø,ðvieþiø krapø,alyvuogiø alie-jaus kepimui, 1ðaukðto obuoliøacto.

Su lupeno-mis iðvirkite burokëlius, bulves ir morkas. Iðviræ nulupkite ir su-pjaustykite kubeliais. Alyvuogiø aliejuje pakepinkite svogûnà, pu-sæ jo supjaustæ smulkiai, kità pusæ þiedeliais. Ið pradþiø apskru-dinkite, paskui patroðkinkite uþdengæ keptuvæ dangèiu. Smulkiaisupjaustykite laiðkus, susmulkinkite krapus. Visus ingredientus su-maiðykite su actu ir, jeigu trûksta, galite ápilti dar ðlakelá alyvuogiøaliejaus.

Pagardinkite druska pagal skoná.

Troðkintø burokëliø uþkandis su laðinukais

Reikës: 2 vidu-tinio dydþio buro-këliø, 1 svogûno,150 g rûkytø laðinu-kø, druskos, pipirø,aliejaus kepimui.

Burokëlius ið-virkite, atvësinkiteir sutarkuokite.Svogûnà susmul-kinkite ir kepkitealiejuje. Atpjaukite

3 plonas juosteles laðinukø, jas suvyniokite ir perriðkite kiaulësodele bei kepkite kartu su svogûnais. Á keptuvæ sudëkite ir likusiussmulkiai supjaustytus laðinukus. Kai laðinukø vyniotiniai gerai ap-kepa, juos iðimkite ið keptuvës ir sudëkite sutarkuotus burokëlius.Kepkite 15–20 min.

Á lëkðtës vidurá dëkite susuktus laðinukus, o aplink juos – poðaukðtà burokëliø.

Valgykite karðtus.

Burokëliø kotletai

2–3 porcijomsreikës: 2 vidutinio dy-dþio keptø/virtø bu-rokëliø, 100 ml pieno15–20 g sviesto, 2ðaukðtø manø kruo-pø, didelio kiauðinio,druskos, pipirø, alie-jaus kepimui.

Burokëlius sutar-kuokite, sudëkite ápuodà, supilkite pienà,dëkite sviestà ir virki-te apie 10 minuèiø, kartas nuo karto pamaiðydami. Sudëkite manus irdar virkite 10 min. Tada gerai atauðinkite. Ámuðkite kiauðiná, pagar-dinkite druska, pipirais, kitokiais prieskoniais. Keptuvëje ákaitinkiteporà ðaukðtø aliejaus. Kabinkite didelá ðaukðtà masës, dëkite á rieba-lus, kiek suplokite ir kepkite po 5–7 minutes ið abiejø pusiø.

Jei norite tvirtesniø kotletø, manø dëkite 3–4 ðaukðtus, juosformuokite rankomis ir prieð dëdami á aliejø apvoliokite miltuose.Ðie kotletai labai skanu su bulviø ir þiediniø kopûstø koðe.

Kovo mënesá uþregistruoti naujagimiai

Këdainiø mieste

Grantas ÞvikasLëja GrechovaitëLëja SabulytëAurëja BudrytëDeimis Jonas GluðèenkoDominykas KersnauskasNojus NedzvieckasMartas UrbonavièiusPijus PacaitisIzabelë ZarankutëDeimanas StraðilinasDovydas LadasIgnas JurevièiusDominykas MisevièiusGustas MartusevièiusJokûbas BlandisKornelijus ButkusDeimantë AugustinaitytëBenas SlavinskasVakaris ÞukauskasLukas ÐidlauskasGabija StreibeikaitëBenas Stravinskas

Erika StanèiûtëKamilë VaitkutëKamilë IngelevièiûtëPatricija SamsonovaitëGenovaitë Èiþauskaitë

Dotnuvos seniûnijoje

Ugnë ÈiþauskaitëEstela BagdonaitëArijana BagdonaitëTautvydas Subaèius

Gudþiûnø seniûnijoje

Augustë MorënaitëÀþuolas Raziûnas

Pelëdnagiø seniûnijoje

Nojus Bujanauskas

Pernaravos seniûnijoje

Adriana Urbonavièiûtë

Josvainiø seniûnijoje

Lukas ChripaèTajus Lukoðius

Krakiø seniûnijoje

Emilija GudaitytëKristupas Bielskis

Surviliðkio seniûnijoje

Urtë ÐvaranavièiûtëInesa Sakalytë

Truskavos seniûnijoje

Aigustë Grace ButkutëMaja Polonskaitë

Vilainiø seniûnijoje

Gustë MiðkauskaitëAustë ÐidlauskaitëEdvinas ViliuðisNojus BrièkusJoris BielysSmiltë DràsutytëÞygimantas Ambrazaitis

TTTTTurbût sodos savo virtuvëjeurbût sodos savo virtuvëjeurbût sodos savo virtuvëjeurbût sodos savo virtuvëjeurbût sodos savo virtuvëjeturi beveik kiekviena ðeiminin-turi beveik kiekviena ðeiminin-turi beveik kiekviena ðeiminin-turi beveik kiekviena ðeiminin-turi beveik kiekviena ðeiminin-kë. Juk þiupsnelis kepimokë. Juk þiupsnelis kepimokë. Juk þiupsnelis kepimokë. Juk þiupsnelis kepimokë. Juk þiupsnelis kepimosodos padeda iðkildinti pyragàsodos padeda iðkildinti pyragàsodos padeda iðkildinti pyragàsodos padeda iðkildinti pyragàsodos padeda iðkildinti pyragàir panaikinti ið ðaldytuvoir panaikinti ið ðaldytuvoir panaikinti ið ðaldytuvoir panaikinti ið ðaldytuvoir panaikinti ið ðaldytuvosklindanèius kvapus. Tsklindanèius kvapus. Tsklindanèius kvapus. Tsklindanèius kvapus. Tsklindanèius kvapus. Taèiau jiaèiau jiaèiau jiaèiau jiaèiau jigali bûti naudojama ne tikgali bûti naudojama ne tikgali bûti naudojama ne tikgali bûti naudojama ne tikgali bûti naudojama ne tikkepimui ir valymuikepimui ir valymuikepimui ir valymuikepimui ir valymuikepimui ir valymui, bet ir, bet ir, bet ir, bet ir, bet irgroþiui bei nitratø ðalinimuigroþiui bei nitratø ðalinimuigroþiui bei nitratø ðalinimuigroþiui bei nitratø ðalinimuigroþiui bei nitratø ðalinimui.....

Natûrali medþiaga

Soda yra natûrali medþiaga.Tai – sodos karbonato, sodos pe-lenø ir sodos bikarbonato miði-nys, kurio paskirties spektras yralabai platus: nuo valgio gamini-mo, asmeninës higienos iki dë-miø iðëmimo ar groþio.

Natrio hidrokarbonatasnaudojamas kepimo milteliø ga-myboje, nes susidaræs angliesdioksidas iðkelia teðlà, taip pattinka neutralizuoti skrandþiorûgðties pertekliø, vaistø gamy-bai ir kt.

Groþio procedûroms

Soda tinka odos ðveitimui.Sumaiðykite dvi dalis valgomo-sios sodos su viena dalimi van-dens ir þiupsneliu cinamono, ku-ris odai suteiks malonø kvapà).Miðiniu ðvelniai patrinkite sudrë-kintà odà, tada jà nuplaukite irpatepkite drëkinamuoju kremu.

Soda gali bûti naudojama irnagø prieþiûrai. Tam, kad nagøodelës bûtø minkðtos, o nagai –ðvelnesni, ant nagø ðveitimuiskirto ðepetëlio uþberkite sodosir ðvelniai juo patrinkite nagus.

Soda galima nuraminti irsaulës nudegintà odà. Vandeny-je iðtirpinkite vienà stiklinæ sodosir supilkite á vonià su drungnuvandeniu – tai padës sumaþintiskausmà ir nemalonius pojûèius.Ðiuo bûdu galima gydyti ir kitus

Valgomosios sodos galia

nedidelius odos sudirgimus, to-kius kaip alerginës reakcijos irvabzdþiø ágëlimai.

Vietoj dezodoranto

Valgomoji soda yra puikusdezodorantas paþastims. Jei nori-te panaikinti nemalonø rankøkvapà, uþsiberkite truputá sodos irjà ðvelniai patrinkite tarp delnø.

Soda galima valyti dantis irskalauti burnà. Sumaiðykite sodàsu vandeniu iki norimos konsis-tencijos ir naudokite vietoj dantøpastos. Be to, ji atstoja brangiusburnos skalavimo skysèius – tamgalima stiklinëje vandens iðtirpintivienà ðaukðtelá valgomosios sodosir ðiuo miðiniu skalauti burnà. Tei-giama, kad soda ir vanduo padedaiðgydyti pûlinukus ir gerklës per-ðtëjimà, sumaþinti dantø skaus-mà. Be to, soda balina dantis.

Maþina rûgðtingumà

Kad valgomoji soda neutra-lizuoja rûgðtingumà, buvo þinomadar gerokai anksèiau, nei atsira-do rûgðtingumà neutralizuojantyspreparatai. Ji neutralizuoja skran-dþio rûgðtá, palengvina rëmenssimptomus ir kitus panaðius nega-lavimus.

Kai soda skrandyje susimai-ðo su druskos rûgðtimi, kyla che-minë reakcija, kurios metu pasi-gamina vanduo, anglies dioksidasir druska, pasiðalinantys dujø pa-vidalu.

Tirpina chemikalus

O ðtai Vilniaus universitetoOnkologijos instituto fitotera-peutas Juozas Ruolia sako: „Ne-ekologiðkos darþovës nëra tokiosgrësmingos, kaip ásivaizduojame.Augalas nepasiims mineralø irkitø medþiagø daugiau, negujam reikia. Tiesa, importuoti vai-siai tikrai bûna apipurkðti nuogedimo sauganèiais chemikalais.Juos galima paðalinti geriamàjasoda.

Parsineðëte ið parduotuvësvynuogiø, apelsinø, bananø aragurkø ir – á koncentruotà sodostirpalà. Jo receptas paprastas:sauja sodos – litras vandens. Pui-kiai tirpina chemikalus. Po 15–20minuèiø nuplaukite ðvariu vande-niu ir, gerbiamosios ðeimininkës,turësite jau nebe „sintetiná“, ogurgþdantá, lyg moèiutës augintàvaisiø ar darþovæ“.

ParengëAuðra MALINAUSKIENË