„lietuvos eksporto plĖtros potencialo...

„LIETUVOS EKSPORTO PLĖTROS POTENCIALO DIDINIMAS, SKATINANT INOVACIJAS IR KITUS

KONKURENCINGUMĄ LEMIANČIUS VEIKSNIUS“

TAIKOMOJO MOKSLINIO TYRIMO DARBO GALUTINĖ ATASKAITA

Užsakovas: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

Vykdytojas: UAB „IDUS“

2006 birželis

„Lietuvos eksporto plėtros potencialo didinimas, skatinant inovacijas ir kitus konkurencingumą lemiančius veiksnius“

UAB „IDUS“

2

TURINYS

I. ĮVADAS ............................................................................................................................................................. 3 II. KONKURENCINGUMĄ LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ ................................................................. 5

LIETUVOS ŪKIO BENDROJI ANALIZĖ IR KONKURENCINGUMO VERTINIMAI................................................................. 5 DABARTINĖ KONKURENCINGUMĄ LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ BŪKLĖ ............................................................................. 10

Tiesioginės užsienio investicijos........................................................................................................................ 10 Mažų ir vidutinių įmonių vaidmuo Lietuvos ekonomikoje................................................................................. 12 Paslaugos verslui ir jų infrastruktūra ............................................................................................................... 13 Lietuvos inovatyvumo vertinimas tarptautiniame kontekste.............................................................................. 14 Investicijos į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas Lietuvoje .................................................. 15 Viešasis MTTP finansavimas............................................................................................................................. 16 Verslo investicijos į MTTP ir inovacijas ........................................................................................................... 17 Verslo prieinamumas prie finansavimo šaltinių ................................................................................................ 20 Bendra veikla, partnerystė ................................................................................................................................ 21 Palyginimas su ES vidutiniais rodikliais........................................................................................................... 21

SUSIJUSIŲ HORIZONTALIŲ TEMŲ ANALIZĖ .............................................................................................................. 22 Informacinė visuomenė ..................................................................................................................................... 22 Darni plėtra....................................................................................................................................................... 22 Lygios galimybės ............................................................................................................................................... 24 Regioninė plėtra ................................................................................................................................................ 25

STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ....................................................................................... 27 III. STRATEGIJOS FORMULAVIMO KONTEKSTAS............................................................................. 31

ES SANGLAUDOS POLITIKOS PRIORITETAI 2007-2013 M. ........................................................................................ 31 NACIONALINIAI PLĖTROS PRIORITETAI 2007-2013 M. ............................................................................................. 32 ES TEISĖS AKTAI IR JŲ PROJEKTAI, REGLAMENTUOJANTYS BENDRIJOS SANGLAUDOS POLITIKOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMĄ 2007-2013 M. LAIKOTARPIU........................................................................................................... 33 LIETUVOS 2004-2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO ĮGYVENDINIMAS ............................................ 34 SĄSAJOS SU EUROPOS BENDRIJOS ŠEŠTOSIOS IR SEPTINTOSIOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ, TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS IR DEMONSTRAVIMO VEIKLOS PAGRINDŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMU ...................................................................... 35

IV. STRATEGIJA ............................................................................................................................................ 36 VIZIJA IR TIKSLAI.................................................................................................................................................... 36

Pirmasis tikslas – didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį ...................................................... 37 Antrasis tikslas - sudaryti palankią aplinką smulkiajam ir vidutiniam verslui bei inovacijoms ....................... 39

PRIORITETAI IR PRIEMONĖS..................................................................................................................................... 41 1 prioritetas „Tiesioginė parama MTTP ir inovacijoms“................................................................................. 41 2 prioritetas „Palankios sąlygos verslui ir inovacijoms“ ................................................................................ 44

KIEKYBINĖ STRATEGIJOS UŽDAVINIŲ IŠRAIŠKA...................................................................................................... 47 V. PASIŪLYMAI DĖL STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO........................................................................... 47

FINANSAVIMAS....................................................................................................................................................... 47 ADMINISTRAVIMAS................................................................................................................................................. 48 PRIEMONĖS RINKOS IŠKRAIPYMAMS IŠVENGTI........................................................................................................ 48

VI. INFORMACIJOS ŠALTINIAI ................................................................................................................. 50 VII. PRIEDAS NR. 1 „UŽDAVINIŲ KIEKYBINĖ IŠRAIŠKA“.................................................................. 52 VIII. PRIEDAS NR. 2 „VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLIŲ TAIKYMAS“ ........................................ 55 IX. PRIEDAS NR. 3 „VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLIŲ TAIKYMO PAVYZDŽIAI“ ................ 58


UAB „IDUS“

3

I. ĮVADAS

Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos eksporto plėtros potencialo didinimo, skatinant inovacijas ir kitus konkurencingumą lemiančius veiksnius, galimybes, atsižvelgiant į Bendrijos sanglaudos politikos prioritetus ir nacionalinius plėtros prioritetus 2007-2013 m. ir parengti konkurencingumą lemiančių veiksnių skatinimo strategijos aprašą (toliau – Strategija).

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos vienas iš tikslų - veiksmingai išnaudoti integracijos į ES ir pasaulinį ūkį galimybes, įveikti grėsmes šalies ekonominei plėtrai, atviros ekonomikos principais plėsti nacionalinio ūkio įsitraukimą į tarptautinius ekonominius mainus, ir didinti šalies eksportinį potencialą stiprinant ūkio sektorių konkurencingumą.

Remiantis Darbo techninėje užduotyje nustatytais Darbo etapais, pirmiausia buvo identifikuoti konkurencingumą lemiantys veiksniai ir atlikta šių veiksnių esamos būklės bei stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė. Šiame etape remtasi Pasaulio ekonomikos forumo rengiama Globalaus konkurencingumo ataskaita, European Innovation Scoreboard 2005 ir Lisbon Review, European Competitiveness Report duomenimis, kita statistine ir ekspertine informacija. Tačiau pažymėtina, kad nacionalinį (ūkio) konkurencingumą įtakojančių veiksnių skaičius buvo sumažintas, atsižvelgiant į Darbo techninėje užduotyje nustatytą reikalavimą - parengti veiksnių skatinimo strategiją (antrasis Darbo etapas), suderintą su Bendrijos sanglaudos politikos prioritetais ir nacionaliniais plėtros prioritetais 2007-2013 m.

Būtinybė suderinti Strategiją su Bendrijos sanglaudos politikos prioritetais 2007-2013 m. suprantama kaip siekimas garantuoti finansavimą šios Strategijos įgyvendinimui. Todėl ir antrame Darbo etape buvo atsižvelgiama į programinių ES ir Lietuvos dokumentų projektus (Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių 2007-2013 m. projektas ir Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektas) ir ES teisės aktus bei jų projektus, reglamentuojančius Bendrijos sanglaudos politikos priemonių įgyvendinimą 2007-2013 m. laikotarpiu.

Taip pat pažymėtina, kad Strategija buvo rengiama vadovaujantis principu, jog nagrinėjami tik tie veiksniai, kuriuos Darbo užsakovas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija - galės panaudoti įgyvendinant Strategiją pagal jos kompetenciją. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1351 patvirtintas veiksmų programas Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijai įgyvendinti, Strategija buvo orientuota į antrąją – ekonomikos augimo veiksnių - veiksmų programą, atsiribojant nuo transporto tinklų ir informacinės visuomenės temų, kurios nepatenka į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos kompetencijos sritį. Be to, suderinus su Užsakovu, į analizę ir Strategiją nebuvo įtrauktas energijos tiekimo tinklų klausimas, nes ši sritis reikalauja atskiros analizės. Šios ir kitos minėtos temos buvo apžvelgtos tiek, kiek būtina įvertinti Strategijos sąsajas su kitomis strategijomis ir programomis bei ES struktūrinių fondų paramą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais įvertinti „horizontalias“ (informacinės visuomenės, lygių galimybių, darnios plėtros, regioninės plėtros) temas.

Trečiajame Darbo etape buvo suformuluoti ir pateikti tik trumpi pasiūlymai dėl Strategijos finansavimo plano ir Strategijos įgyvendinimo (administravimo) sistemos, kadangi pagal Lietuvoje veikiančią ES struktūrinių fondų administravimo sistemą kompetencija šiose srityse priklauso Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Pasiūlymai dėl taikytinų valstybės pagalbos schemų buvo parengti atsižvelgiant į numatomas vykdyti priemones ir valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančius ES teisės aktus (teisės aktų projektus).

4„Lietuvos eksporto plėtros potencialo didinimas, skatinant inovacijas ir kitus konkurencingumą lemiančius veiksnius“

Šio Darbo rengimo metu buvo gauta pastabų ir pasiūlymų iš Ūkio ministerijos bei kitų institucijų. Pastabos ir pasiūlymai buvo svarstomi, priimami, koreguojami ir papildomi ne vieną kartą, todėl šioje galutinėje ataskaitoje pateikiamas Strategijos tekstas su integruotais pasiūlymais ir papildymais, neišskiriant Ūkio ministerijos ir kitų institucijų pasiūlymų jokiomis teksto išskyrimo priemonėmis.

UAB „IDUS“


UAB „IDUS“

5

II. KONKURENCINGUMĄ LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Lietuvos ūkio bendroji analizė ir konkurencingumo vertinimai Lietuvos ūkis, lyginant su Europos Sąjungos ekonomika, sparčiai auga. Lietuvos

bendrojo vidaus produkto augimas 2001-2005 m. vidutiniškai siekė 7,6% ir buvo vienas iš didžiausių Europos Sąjungos šalyse. Lentelė 1. Lietuvos bendrojo vidutinio produkto augimas 2001-2005 m.

2001 2002 2003 2004* 2005**

Lietuvos BVP augimas, % (palyginamosiomis 2000 m. kainomis)

6,4 6,8 10,5 7,0 7,5

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės; * Negalutiniai duomenys; ** Išankstiniai duomenys.

Makroekonominė Lietuvos aplinka yra vertinama kaip stabili. Lietuvos makroekonominio stabilumo indeksas 2004 m. siekė 90,4% ES-15 šalių indekso lygio1. Stabili Lietuvos makroekonominė situacija lemia palyginti aukštas pozicijas tarptautiniuose konkurencingumo vertinimuose, tačiau iš esmės yra prielaida konkurencingumui, o ne konkurencingumo veiksnys. Stabili makroekonominė padėtis yra būtina sąlyga konkurencingumui atsirasti ir augti, todėl turi būti išlaikoma. Tačiau makroekonominė aplinka nėra išskirtinis konkurencingumą kuriantis veiksnys, t.y. savaime nedidina įmonių sugebėjimo konkuruoti sparčiai kintančiomis sąlygomis2.

Nepaisant spartaus augimo, Lietuvos BVP vienam gyventojui 2004 m. siekė tik 48% ES vidurkio. Be to, ekonomistų vertinimu3, BVP augimas 2006 – 2007 m. nuosekliai lėtės dėl įvairių veiksnių – ekonomikos raidos cikliškumo, prognozuojamų palūkanų normų augimo, vidaus rinkos „atšalimo“. Dabartinį spartų ekonomikos augimą galima paaiškinti dideliu atsilikimu nuo Europos šalių išsivystymo lygio, todėl augimą sąlygoja natūralūs ir neišvengiami integracijos procesai.

Lietuvos bendras darbo produktyvumas 2004 m. siekė tik 41,7% senųjų Europos Sąjungos narių darbo produktyvumo rodiklio (ūkio sukuriamas bendras vidaus produktas per vieną darbo valandą)4. Nepatenkinamą bendrą darbo produktyvumą iš dalies sąlygoja maža aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių5 sukuriamo produkto dalis visoje šalies pramonėje.

1 2004 m. ES-15 šalių makroekonominio stabilumo indekso reikšmė buvo lygi 4,93, Lietuvos -4,46. Šaltinis: The Global Competitiveness Report, 2004, pagal Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių) kompleksinę studiją, Vilnius, 2006, p. 9. 2 Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių) kompleksinė studija. Vilnius, 2006, p. 253, 247. 3 AB „SEB Vilniaus bankas“, Lietuvos makroekonomikos apžvalga, 4 (24), 2006 m. kovas. 4 EUROSTAT, Labour productivity per hour worked. 5 Kaip apibrėžta pagal EUROSTAT ir OECD klasifikaciją pagal NACE. Šis apibrėžimas toliau naudojamas dokumente: Aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektoriai - vaistų pramonės, medicininių cheminių gaminių ir botanikos produktų gamyba (24.4), chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba (24 išskyrus 24.4), įstaigos įrangos ir kompiuterių gamyba (30), radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamyba (32), medicinos,


Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. tik 16,1% pramonės parduotos produkcijos sudarė aukštų ir vidutiniškai aukštų sektorių sukurtas produktas (žr. paveikslus žemiau). Kita žemo darbo produktyvumo priežastis yra maža tradicinių ekonomikos sektorių, sudarančių didžiąją dalį Lietuvos ūkio struktūroje, sukuriama pridėtinė vertė.

1 pav. Aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių pramonės parduotos produkcijos struktūra (iš viso bendroje struktūroje – 16,1%).

Įstaigos įrangos ir kompiuterių gamyba, 0.1

Radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei

aparatūros gamyba, 2.6

Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba,

5.6

Variklinių transporto priemonių, priekabų

ir puspriekabių gamyba, 0.4

Medicinos, tiksliųjų ir optinių prietaisų

gamyba, 0.8

Kitos transporto įrangos gamyba,

1.9Mašinų ir įrangos gamyba, 2.4

Elektros mašinų ir aparatūros gamyba,

2.3

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, 2005.

2 pav. Žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektorių pramonės parduotos produkcijos struktūra (iš viso bendroje struktūroje – 83,9%).

Maisto produktų ir gėrimų gamyba,

17.5 Rafinuotų naftos produktų gamyba ,

30.3

Kita (mažiau kaip 4%), 17.2

Guminių ir plastikinių dirbinių

gamyba, 4.0

Baldų gamyba; kita, niekur kitur

nepriskirta, gamyba, 4.4

Drabužių siuvimas, kailių išdirbimas ir

dažymas, 4.9

Medienos ir medinių dirbinių

gamyba (išskyrus baldus), 5.7


Didžiąją dalį Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės sukuria paslaugų sektorius, tačiau darbo našumo augimas ir pridėtinės vertės augimo vienam darbuotojui paslaugų sektoriuje yra problematiškas, nes šiame sektoriuje procesų ir technologinės naujovės diegiamos žymiai sudėtingiau, o pagrindinis našumo veiksnys yra aukšta darbo jėgos kvalifikacija.

tiksliųjų ir optinių prietaisų, įvairių tipų laikrodžių gamyba (33); kitų, niekur kitur nepriskirtų, elektros mašinų ir aparatūros gamyba (31), variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba (34), geležinkelio ir tramvajaus lokomotyvų bei riedmenų gamyba (35.2), orlaivių ir erdvėlaivių gamyba (35.30), motociklų ir dviračių gamyba (35.4), kitos, niekur kitur nepriskirtos, transporto įrangos gamyba (35.5), kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų ir įrangos gamyba (29). o taip pat: žinioms imlūs aukštų technologijų sektoriai - kompiuteriai ir su jais susijusi veikla (72), moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (73)

UAB „IDUS“


3 pav. Lietuvos ūkio sukuriama bendroji pridėtinė vertė pagal ekonominės veiklos rūšis 2004 m.

Žemės ūkis, medžioklė ir

miški-ninkystė, žuvininkystė

6%

Pramonė27%

Statyba7%

Paslaugos60%

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės.

Makroekonominiu požiūriu, ilgalaikio ekonomikos augimo prielaida yra materialinės investicijos, arba investicijos į pagrindinio kapitalo formavimą. Iš dalies tai atspindi tradicinį požiūrį, kad darbo našumo augimas yra susijęs su kapitalui imlių verslo sektorių / įmonių lyginamosios dalies augimu ekonomikoje kas sąlygoja aukštesnį bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui kūrimą.

Lietuvos investicijų į pagrindinio kapitalo formavimą dalis šalies BVP struktūroje 2005 m. buvo 22,3% bei viršijo senųjų ES narių vidurkį (19,3%)6. Tačiau šis rodiklis buvo mažesnis už daugumos naujų šalių investicijas į pagrindinio kapitalo formavimą. Kinijos, kurios augantis konkurencingumas ir didėjanti įtaka pasaulio ekonomikai nekelia abejonių, atitinkamas rodiklis 2004 m. buvo net 45,6%. Nerimą kelia tai, kad didžioji dalis kapitalo formavimo išlaidų yra ne produktyvios investicijos į įrengimus ir mašinas (32% 2005 m.), o investicijos į pastatus, inžinerinius statinius ir žemę (68% 2005 m.)7.

Nors šiuo metu žinių ir inovacijų kūrimas yra laikomos pagrindiniu ekonomikos varikliu ir yra akcentuojamas daugumos išsivysčiusių šalių augimo strategijose, Lietuva yra pereinamosios ekonomikos ir vidutinių pajamų šalis, todėl pagrindinio kapitalo formavimas yra svarbus veiksnys augimui, kuris turi būti derinamas su darbuotojų kvalifikacijos kėlimu bei žinių kūrimu tikslinėse srityse.

Ekonomikos augimo veiksniais laikomi darbo jėga, kapitalas, žinios ir verslumas. Visų šių veiksnių išvystymo lygis bei panaudojimas ekonominėje veikloje lemia pagrindinę šalies ilgalaikės subalansuotos ūkio plėtros sąlygą – šalies ūkio konkurencingumą tarptautiniu mastu. Konkurencingumas visais atvejais yra susijęs su produktyvumu, tačiau produktyvumas parodo ekonomikos būklę trumpalaikėje, o konkurencingumas – ilgalaikėje perspektyvoje. Lietuvos verslo įmonių konkurencingumas bei produktyvumas, lyginant su ES įmonių atitinkamais rodikliais, yra santykinai žemas ir nepakankamas.

Be to, nustatyta8, kad daugelis įmonių, nors ir „statistiškai” priklausančių aukštą pridėtinę vertę kuriančių sektorių kategorijai, savo konkurencinį pranašumą grindžia toli gražu ne žiniomis ir inovacine veikla, bet santykinai pigesnėmis veiklos sąnaudomis, t.y. mažesniu nei ES senbuvėse darbo užmokesčiu, pigesnėmis žaliavomis ar dar ankstesniais laikais įdiegtomis bazinėmis technologijomis. Juo labiau tai yra būdinga tradicinėms pramonės šakoms, kurių konkurencingumas iki šiol buvo grindžiamas daugiausia žema darbo jėgos kaina.

6 Lietuvos ekonomikos perspektyvos. DnBNord. Vilnius, 2006, p. 34. 7 Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, www.std.lt. 8 Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių) kompleksinė studija. Vilnius, 2006, p. 257.

UAB „IDUS“

http://www.std.lt/


Lietuvai išnaudojus pagrindinį konkurencingumo veiksnį – pigią kvalifikuotą darbo jėgą (įvertinus darbo produktyvumą) - Lietuvos ekonomika netenka ilgalaikių augimo prielaidų, ypač atsižvelgiant į Azijos šalių ekonomikos augimą ir pramonės konkurencingumo augimą tarptautiniu mastu. Ši problema yra būdinga ne tik Lietuvos, tačiau visos Europos Sąjungos ekonomikai, tačiau Lietuvos ekonomika tai jaučia ir pajus skaudžiausiai, nes Lietuvoje vyrauja tradiciniai, mažą pridėtinę vertę kuriantys pramonės sektoriai.

Pagal Pasaulio ekonomikos forumo rengiamą Globalaus konkurencingumo ataskaitą, 2001-2005 metų laikotarpiu Lietuvos pozicija konkurencingumo augimo rangų skalėje balansavo tarp 36 ir 43 vietos (tyrimuose dalyvaujančių šalių skaičius kasmet didėja). 2001 metais Lietuva užėmė 43 vietą (tarp 75 tyrime dalyvavusių šalių), 2002 metais – 39 vietą (tarp 80 pasaulio šalių), 2003 metais – 40 vietą (tarp 102 pasaulio šalių), 2004 metais – 36 vietą (tarp 104 pasaulio šalių), o 2005 metais Lietuva vėl nukrito į 43 vietą (tarp 117 valstybių, nors tik dvi naujos valstybės turėjo geresnius rodiklius nei Lietuva). Vertinant pagal atskirus konkurencingumo veiksnius, Strategijos kontekste yra išskirtini trys veiksniai: „2. Technologijų lygis: inovacijos ir technologijų sklaida“ bei „7. Įmonių sofistiškumas“, kurių dauguma rodiklių yra nepatenkinami bei „6. Vidinė konkurencija ir klasterių formavimasis“ (žr. 3 lentelę). Lentelė 2. Lietuvos konkurencingumo veiksnių vertinimas Europos kontekste Lietuvos padėtis Europoje Stipri Neutrali Silpna 1 Makroekonominė aplinka 8 3 10 2 Technologijų lygis: inovacijos ir technologijų sklaida 0 4 17

3 Žmogiškieji resursai: švietimas, sveikatos apsauga, darbo produktyvumas 3 4 4

4 Viešoji infrastruktūra 0 1 7 5 Viešosios administravimo institucijos 1 5 21 6 Vidinė konkurencija ir klasterių formavimas 1 6 4 7 Įmonių sofistiškumas 2 9 13 8 Aplinkosauga 0 4 5

Pastaba: kiekvienas atsitinkamo veiksnio rodiklis yra vertinamas lyginant su 29 Europos šalių rodikliais skalėje (Stipri-Neutrali-Silpna). Lentelėje pateikiamas rodiklių skaičius, patenkantis į kiekvieną kategoriją. Šaltinis: Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių) kompleksinė studija. Vilnius, 2006, p. 123.

Kiekvienas „Lietuvos konkurencingumo veiksnių vertinimo Europos kontekste“ lentelėje pateiktas konkurencingumo veiksnys yra įvertintas jį atitinkančiais rodikliais. Pvz. konkurencingumo veiksnys „Makroekonominė aplinka“ yra įvertintas iš viso pagal 21 rodiklį (recesijos tikimybė, terorizmo įtaka verslui, finansinės rinkos sofistiškumas, bankų stiprumas ir kt.). Pagal kiekvieną iš šių rodiklių buvo apskaičiuota Lietuvos vieta tarp 29 Europos valstybių (25 Europos Sąjungos valstybių bei 4 Europos ekonominės erdvės šalių – Šveicarijos, Norvegijos, Izraelio ir Islandijos). Lietuvos padėtis šių Europos šalių atžvilgiu pagal kiekvieną rodiklį įvertinta kaip „stipri“, „neutrali“ arba „silpna“ vadovaujantis 3 lentelėje pateikta metodika: Lentelė 3. Lietuvos konkurencinio stiprumo/silpnumo nustatymo metodika

Lietuvos padėtis 29 Europos šalių reitinge: 1-13 vieta stiprumas 14-21 vieta neutralumas 22-29 vieta silpnumas

Šaltinis: „Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių) kompleksinė studija“. Vilnius, 2006, p. 117.

UAB „IDUS“


9

Vadovaujantis šia metodika, apskaičiuoti ir 3 lentelėje apibendrinti visų konkurencingumo veiksnių vertinimai. Kuo daugiau konkurencingumo veiksnio vertinimo rodiklių yra „silpni“ lyginant su Europos šalimis, tuo atitinkamo veiksnio atžvilgiu Lietuvos padėtis yra blogesnė. Tai reiškia, kad, siekiant didinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, turi būti stiprinami identifikuoti silpniausi konkurencingumo veiksniai. Ši analizė parodo, kad, Strategijos apimtyje, svarbiausias dėmesys turi būti kreipiamas trijų veiksnių stiprinimui: „2. Technologijų lygis: inovacijos ir technologijų sklaida; „7. Įmonių sofistiškumas“ ir „6. Vidinė konkurencija ir klasterių formavimasis“. Taigi, bendras Lietuvos darbo produktyvumas ir ekonomikos kuriama pridėtinė vertė turi būti didinama skatinant aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių lyginamosios dalies didėjimą visame ūkyje bei remiant tradicinių ekonomikos sektorių pokyčius, įgalinančius didinti jų kuriamą pridėtinę vertę. Todėl, siekiant didinti produktyvumą ir kurti aukštą pridedamąją vertę, pagrindiniu konkurencingumo didinimo veiksniu tampa inovacijos visuose pramonės sektoriuose. Nepakankamą Lietuvos tarptautinį konkurencingumą lemia naudojamos nemodernios technologijos, nepakankama įmonių inovacinė veikla dėl inovacijų finansavimo rizikos, nepakankamo mažų ir vidutinių įmonių prieinamumo prie finansavimo šaltinių ir kitų rinkos trūkumų.

Vertinant šalies pasirengimą konkuruoti tarptautiniu mastu svarbus kriterijus yra visuotinės kokybės vadybos standartų ISO 9000 ir ISO 14000 (pirmasis atspindi vartotojo keliamus kokybinius produkto ar paslaugos reikalavimus, antrasis visų pirma yra sietinas su aplinkosaugos vadyba, t.y. veiklomis, mažinančiomis gamybinės veiklos žalingą poveikį aplinkai) paplitimas šalies įmonėse. Lietuvos standartizacijos departamento 2004 m. duomenis, šalies pramonės įmonių, įdiegusių sertifikuotas kokybės vadybos sistemas pagal tarptautinio ISO 9000 serijos standarto reikalavimus, skaičius buvo 498 (5,7% visų pramonės įmonių). 2004 m. Lietuvoje buvo 155 pramonės įmonės, įdiegusios sertifikuotas aplinkos vadybos sistemas pagal tarptautinio ISO 14001 standarto reikalavimus (1,8% visų pramonės įmonių). Pagal išduotų ISO 9000 sertifikatų skaičių Lietuva, kaip ir kitos naujosios ES šalys, gerokai atsilieka nuo ES valstybių. Šiuo atžvilgiu teigiamai išsiskiria tik Vengrija ir Slovėnija, kurios aktyviai dalyvauja tarptautiniuose technologiniuose tinkluose.

Nepakankamas kokybės kontrolės mechanizmų paplitimas Lietuvoje9 rodo ne tik menką šalies įmonių pasirengimą konkuruoti tarptautinėse rinkose, bet ir ribotą potencialą gamybos efektyvumui didinti (pastarųjų mechanizmų tarptautiniu mastu pripažintos kaip vienos esminių didinant produkcijos konkurencingumą ir efektyvumą). Negarantuota produkcijos kokybė bei jos kontrolės mechanizmų stoka taip pat rodo menką pagrindą inovacinei veiklai įmonėse.

Pasaulio banko ir Tarptautinės finansų korporacijos atliktos 145 šalių analizės ataskaitos „Doing business in 2005” duomenimis10, Lietuva patenka į pasaulio šalių, turinčių palankiausią verslo aplinką, dvidešimtuką. Tačiau reikia pažymėti, kad šią, palyginti aukštą, poziciją didele dalimi sąlygojo makroekonominiai rodikliai.

Lietuvos verslo įmonių veiklos vertinimai yra ne tokie palankūs. Lietuva ženkliai atsilieka nuo ES valstybių pagal verslumo lygį: 2004 m. šalies įmonių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje tesiekė 1611, tuo tarpu ES valstybių vidutinis rodiklis buvo 55. Pagal Verslo konkurencingumo indeksą12, kuriame vertinama verslo įmonių valdymo ir strategijų kokybė, taip pat – nacionalinė aplinka, kurioje priimami įmonių verslo sprendimai,

9 Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių) kompleksinė studija. Vilnius, 2006. 10 Ataskaitoje „Doing business in 2005” nevertintos tokios ES-25 šalys, kaip Liuksemburgas, Kipras ir Malta, todėl toliau operuojama ES-22 šalių duomenimis. 11 Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa: Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270. 12 The Global Competitiveness Report 2005-2006.- Hampshire: Palgrave Macmillian, 2005.- ISBN: 1-4039-9844-2.

UAB „IDUS“


2005 m. Lietuva užėmė tik 41 vietą (per metus ši pozicija nukrito iš 36 vietos), atsilikdama nuo daugelio ES valstybių, išskyrus Lenkiją (42 vieta), Maltą (46 vieta) ir Latviją (48 vieta).

Esminės Lietuvos verslo aplinkos, taip pat įmonių veiklos – pirmiausia inovacinės veiklos – problemų priežastys daugiausia sietinos su:

• apyvartinių lėšų stoka, nepakankamu įmonių, pirmiausia mikro ir mažų įmonių, prieinamumu prie finansinių, ypač rizikos finansavimo, šaltinių;

• kol kas nepakankamai išplėtotomis įmonių kūrimuisi ir verslo plėtrai reikiamomis viešosiomis paslaugomis ir jų infrastruktūra;

• nepakankamomis pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų apimtimis; • įvairių bendros veiklos formų (klasterių, bendradarbiavimo partnerysčių ir kt.)

skatinimo poreikiu.

Dabartinė konkurencingumą lemiančių veiksnių būklė

Tiesioginės užsienio investicijos

Didinant konkurencingumą tarptautiniu mastu, daugelis ES valstybių akcentuoja investicinio klimato gerinimo svarbą, nes tiesioginės užsienio investicijos yra vienas svarbiausių veiksnių, sudarančių palankias sąlygas pasiekti spartesnės technologinės pažangos ir efektyvesnės žinių bei inovacijų sklaidos. Tiesioginės užsienio investicijos yra svarbus pagrindinio kapitalo formavimo šaltinis, todėl Lietuvai, siekiančiai užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą, perorientuojant verslą į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą, ypač svarbiu veiksniu, siekiant spartesnių pramonės pokyčių proveržio srityse, yra tiesioginių užsienio investicijų šiose srityse pritraukimas. Lietuva yra sukaupusi mokslinį potencialą tam tikrose strategiškai svarbiose ir pasauliniu mastu konkurencingose srityse, todėl tai sudaro prielaidas pritraukti strateginių investicijų į žinioms imlius sektorius net iš Jungtinių Amerikos valstijų ir Azijos valstybių. Tokiu būdu būtų paskatintas Europos Sąjungos konkurencingumo ir patrauklumo investuotojams augimas.

Užsienio investicijų apimčiai ir veiksmingumui palyginti tarptautiniu mastu yra naudojami įvairūs indeksai. Tarp jų vieni populiariausių yra UNCTAD (United Nations Conference on Trade and Development) investicijų indeksai: tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo indeksas (Inward FDI Performance Index) ir tiesioginių užsienio investicijų potencialo indeksas (Inward FDI Potential Index). Pastarojo dešimtmečio Lietuvos rodiklių, vertinamų šiuose tiesioginių užsienio investicijų indeksuose, dinamiką galima vertinti teigiamai. Pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo indeksą UNCTAD pasaulio šalių rangų lentelėje Lietuva iš 78 vietos 1990-1992 metais pakilo į 55 vietą 2001-2003 metais. Pagal tiesioginių užsienio investicijų potencialo indeksą Lietuva 1990-1992 metais užėmė 70 vietą, o 2003–2004 m. jau 47 vietą.

Tačiau pastarųjų kelerių metų situacija pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvos ūkį nėra patenkinama:

pirma, pastarųjų metų kasmetinės tiesioginių užsienio investicijų srautų apimtys neturi aiškiau išreikštos didėjimo tendencijos (yra ženklūs „šokinėjantys” skirtumai lyginant kasmetines tiesioginių užsienio investicijų apimtis);

antra, pagal palyginamuosius tiesioginių užsienio investicijų rodiklius, Lietuva atsilieka nuo ES valstybių, užima paskutinę vietą tarp naujųjų ES narių.

UAB „IDUS“


4 pav. Metinės tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje, mln. Lt

1394,8 1361,3

2338,7

1750,9

1085,21324,6

2521,9

515,6

2493,2

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004

Šaltinis: apskaičiuota pagal Statistikos departamento duomenis.

Užsienio investuotojų elgesys kinta ne Lietuvos naudai. t.y. paskutiniu metu išryškėjo tendencija laisvą kapitalą ir verslą nukreipti į tas valstybes, kurios turi talpią vidaus rinką ir geras perkamosios galios didėjimo perspektyvas (Kiniją, Indiją, Braziliją, iš dalies Rusiją)13. Pagrindinis Lietuvos konkurencinis pranašumas – pigi kvalifikuota darbo jėga – nebėra svarbiausias investicijų vietos pasirinkimo motyvas. Be to, Lietuva, darbo užmokesčiui augant sparčiau už darbo našumą artimiausioje ateityje nebegalės išnaudoti šio pranašumo. Todėl Lietuva turi ieškoti ir vystyti kitus konkurencinius veiksnius, tokius kaip kvalifikuota darbo jėga, prireikus pagal specializuotas studijų programas parengtų naujų specialistų buvimas, vietinių MVĮ lankstumas ir operatyvumas bei paslaugų kokybė, mokslinio potencialo buvimas, galinčius lemti Lietuvos ūkio konkurencinį pranašumą užsienio investuotojų akimis.

Lietuvos galimybes konkurencinėje kovoje dėl užsienio investicijų, be kita ko, menkina tokios aplinkybės kaip pernelyg smulkmeniškai reglamentuoti darbo rinkos santykiai, investicijoms pritraukti skirtų teritorijų (pramoninių zonų, plyno lauko teritorijų, kt.) trūkumas, nepakankamai išvystyta verslo paramos infrastruktūra bei bendra verslo aplinka, per daug biurokratinė ir komplikuota žemės įsigijimo ir statybos leidimų išdavimo tvarka ir kt. Detalizuojant galima teigti, jog potencialūs investuotojai Lietuvoje daugiausia susiduria su tokiomis kliūtimis kaip nebaigtas žemės grąžinimas, žemės sklypų fragmentiškumas, kai vienas priimtino dydžio sklypas susideda iš keleto ar keliolikos sklypelių, priklausančių skirtingiems savininkams, neaiškios valstybinės žemės perdavimo savivaldybei procedūros, nepakankamos galimybės investuotojui įsigyti žemę be aukciono, ribotos savivaldybių galimybės disponuoti žeme ir kt. Vien 2004 m. Lietuvoje galimybės investuoti ieškojo ir dėl netenkinančių sąlygų neinvestavo 36 užsienio kompanijos. Nebuvo investuota beveik 1,4 mlrd. Lt ir nesukurta daugiau nei 4 800 darbo vietų14.

Investicijų (tiek vietos, tiek užsienio) pritraukimą didele dalimi riboja ir tai, kad beveik nėra visiškai parengtų investavimo zonų su įrengta infrastruktūra. 2005 m. atliktos industrinių sklypų Lietuvoje paklausos analizės duomenimis15, parengtų investavimui zonų buvo 13,4 ha, iš jų daugiausia aplink sostinę Vilnių. Prognozuojama pramoninių parkų su įrengta infrastruktūra, tinkamų investavimui paklausa Lietuvoje siekia 98 ha per metus16. Didžioji dalis šios paklausos prognozuojama 4 regionams: Vilniaus (35 ha per metus), Kauno ir Šiaulių (po 15 ha per metus) ir Klaipėdos (10 ha per metus).

Nesudarius sąlygų šiam poreikiui patenkinti tiesioginės užsienio investicijos, galinčios tapti svarbiu Lietuvos ekonomikos bei konkurencingumo augimo šaltiniu, aplenks Lietuvą, todėl

13 AB „SEB Vilniaus bankas“, Lietuvos makroekonomikos apžvalga, 4 (24), 2006 m. kovas. 14 Lietuvos ekonominės plėtros agentūros duomenys. 15 Projekto „Parama plyno lauko investicijoms Lietuvoje“ techninė ataskaita Nr. 2 „Pramoninių sklypų paklausos prognozė Lietuvoje“,ECORYS Nederland BV, 2005 16 Ten pat

UAB „IDUS“


siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas užsienio kapitalui investuoti, pirmiausia turėtų būti skatinamas pramoninių parkų kūrimasis, visiškai ar dalinai įrengiant būtiną infrastruktūrą. Tačiau, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo veiksniai neapsiriboja tik fizinės infrastruktūros sukūrimu, o yra susiję su bendra verslo aplinka, įmonių bei darbo jėgos kvalifikacija, palankiomis sąlygomis vykdyti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Verta išskirti viešosios valdžios institucijų (valstybės bei savivaldybių lygyje) vykdomą investicijų pritraukimo politiką, kuri turi būti nukreipta aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų įmonių investicijoms pritraukti, technologijų perėmimui remti atsižvelgiant į vietinę pramonės ir verslo struktūrą, darbuotojų kvalifikacija bei vyraujančias ūkio šakas. Būtina atsižvelgti į tai, kad palanki verslo aplinka didina tiesioginių užsienio investicijų poveikį ekonomikai, skatindama technologijų ir žinių pasklidimo efektą (angl. spillover effect).

Mažų ir vidutinių įmonių vaidmuo Lietuvos ekonomikoje

Kaip ir daugelyje kitų valstybių, Lietuvos įmonių struktūroje dominuoja mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ). 2000–2004 m. veikiančių MVĮ dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje Lietuvoje buvo stabili ir vidutiniškai sudarė 99,4%. 2004 m. pabaigoje mikro įmonės (mažiau kaip 10 darbuotojų) sudarė 75,9 % visų veikiančių MVĮ (75,5% visų veikiančių įmonių). MVĮ įtaka Lietuvos ekonomikai vis didėja - bendrojo vidaus produkto dalis, sukurta MVĮ, 2001-2004 m. augo ir 2004 m. pasiekė 69,1 % bendrojo vidaus produkto (59,3% 2001 m.).

5 pav. Bendrojo vidaus produkto dalis, sukurta mažose ir vidutinėse įmonėse 2001–2004 m., %


Vertinant MVĮ pasiskirstymą pagal ekonomines veiklas 2004 m. (žr. 6 pav), akivaizdu, kad daugiausia MVĮ veikia prekybos sektoriuje (38,1% visų MVĮ), kiek mažiau – paslaugų sektoriuje (24,8% visų MVĮ). Pramonės sektoriuje 2004 m. veikė 15,1% visų MVĮ. 2001-2004 m. pramonės įmonių lyginamoji dalis visose MVĮ buvo stabili ir vidutiniškai sudarė 15,6%. Tuo tarpu 2004 m., palyginti su 2001 m., paslaugas teikiančių MVĮ dalis visose šalies MVĮ padidėjo ir sudarė 24,8% visų MVĮ.

UAB „IDUS“


6 pav. Veikiančių MVĮ struktūra pagal ekonominės veiklos rūšis 2001–2004 m. pabaigoje, %


Atsižvelgiant į didėjantį MVĮ vaidmenį šalies ekonomikoje, būtina vykdyti verslo aplinkos gerinimo priemones, orientuotas į MVĮ konkurencingumo didinimą. MVĮ poreikių tenkinimui turi būti nukreiptos verslo organizavimo ir inovacijų vadybos, technologijų perdavimo ir kt. temomis paslaugos, gerinamas MVĮ priėjimas prie įvairių finansavimo šaltinių.

Paslaugos verslui ir jų infrastruktūra

Europos Bendrijų Komisija pripažįsta17, kad ES ne iki galo išnaudoja savo verslumo potencialą ir joje steigiama per mažai įmonių. Lietuvoje verslumo lygis taip pat yra labai žemas (16 veikiančių MVĮ/tūkstančiui gyventojų 2005 m. pradžioje). Vienas iš veiksnių, įtakojančių verslumą, yra žinių stoka ir baimė pradėti verslą. Verslo konsultacinių paslaugų plėtra, jų kokybės gerinimas pripažįstami pagrįstais ir tinkamais instrumentais skatinti verslumą daugumoje ES dokumentų MVĮ politikai įgyvendinti. Be to, pažymima, kad jau įsteigtų MVĮ augimą gali slopinti ne tik išaugęs konkurencinis spaudimas, bet ir tokie rinkos trūkumai kaip ribotos finansavimo galimybės, negalėjimas visapusiškai vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos, dalyvauti tinkluose ir tiekimo grandinėse. Kokybiškos viešosios paslaugos verslui gali sumažinti šiuos rinkos trūkumus užtikrinant informacijos (verslo ir inovacinių, technologijų perdavimo konsultacijų, informacijos apie finansavimo, bendradarbiavimo galimybes ir kt.) suteikimą MVĮ. Atsižvelgiant į jauną viešųjų paslaugų verslui infrastruktūrą Lietuvoje, verslumui skatinti ir minėtiems rinkos trūkumams mažinti turi būti perimta patirtis iš viešąsias paslaugas verslui gerai išvysčiusių valstybių.

Viešųjų paslaugų verslui infrastruktūrai Lietuvoje pirmiausia priskirtinos įvairių tipų dažniausiai ne pelno įstaigos, pvz.: valstybės ir/ar savivaldybių įsteigti verslo informacijos centrai, verslo inkubatoriai, technologiniai verslo inkubatoriai, mokslo ir technologijų parkai, inovacijų ir technologijų centrai, agentūros, vykdančios su ekonomine plėtra, verslo skatinimu, technologijų ir inovacijų plėtojimu susijusias funkcijas.

2005 m. Lietuvoje veikė 42 verslo informaciniai centrai, 7 verslo inkubatoriai (iš jų 1 technologinis verslo inkubatorius)18, 6 mokslo ir technologijų parkai19, 2 inovacijų centrai, kt. įstaigos.

17 Komisijos Komunikatas „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą augimą ir užimtumą skatinanti šiuolaikiška MVĮ politika“, KOM (2005) 551, 2005.10.11. 18 Kauno technologijos universiteto regioninis verslo inkubatorius (įkurtas 1998 m.), Alytaus verslo inkubatorius (1998 m.), Vilnijos verslo inkubatorius (1998 m.), Telšių apskrities verslo inkubatorius (1998 m.); Šiaulių verslo inkubatorius (1999 m.); Kazlų Rūdos verslo inkubatorius (2000 m.); Ignalinos AE regiono verslo inkubatorius (2002 m.).

UAB „IDUS“


14

Viešųjų paslaugų verslui infrastruktūra pradėta kurti palyginti neseniai, dauguma jos įstaigų yra ankstyvoje vystymosi stadijoje. Kol kas didžiausias dėmesys buvo skiriamas įstaigų fizinei infrastruktūrai plėtoti bei techninei bazei stiprinti. Todėl viešųjų paslaugų verslo įmonėms teikimo intensyvumas dar nėra ženklus, dažnais atvejais ir nepakankama teikiamų paslaugų turinio kokybė, todėl būtina investuoti šia kryptimi, perimant geriausią kitų valstybių patirtį. Viešųjų paslaugų verslui prieinamumas, turinys bei kokybė, atitikimas verslo įmonių, pradedančiųjų verslininkų poreikiams, yra vienas iš svarbių verslumo lygio ekonomikoje kėlimo veiksnių. Pilnai neišnaudojus šio veiksnio, gali būti sunku pasiekti užsibrėžtus verslumo augimo uždavinius.

Aptariant viešąją verslo infrastruktūrą, įvertinant Europos Sąjungos šalių, ypač Šiaurės Europos šalių patirtį, atskirai turėtų būti išskirtas kūrybinis sektorius dėl šio sektoriaus vystymuisi reikalingos specifinės infrastruktūros20. Skatinant verslumą, Lietuvai aktualu plėtoti lanksčiai šalies kultūros tradicijas bei žmonių kūrybinį potencialą išnaudojančių dažniausiai mikro ir smulkių kūrybinių verslų sektorių, apimantį architektūros, dizaino, vaizduojamųjų ir scenos menų bei kitus, lietuvišką turinį reprezentuojančius produktus bei paslaugas kuriančius verslus. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2002 m. kūrybinis sektorius sukūrė 2,0 proc. Lietuvos BVP ir uždirbo 2,1 mlrd. Lt, o kartu su valstybės dotacijomis – 2,4 mlrd. Lt pajamų. Per metus kūrybinių ekonominių veiklų pajamos (su valstybės dotacija) padidėjo beveik 10 proc. Palyginimui galima nurodyti, kad Didžiosios Britanijos kūrybinės veiklos sukuria daugiau kaip 5 proc. BVP21. Kūrybinių verslų skatinimas yra svarbi priemonė didinti ekonomikos paslaugų sektoriuje sukuriamą pridėtinę vertę, įmonių inovatyvumą bei gyventojų verslumą.

Lietuvos inovatyvumo vertinimas tarptautiniame kontekste

Pagal Europos Komisijos dokumente „European Innovation Scoreboard 2005“ paskelbtą apibendrintą inovacijų indeksą (SII)22 aukščiausią inovatyvumo įvertinimą gavo Švedija (0,72 balų), žemiausią – Turkija (0,06 balų). Lietuvos inovatyvumas vertinamas 0,27 balais. Pagal šį balą Lietuva užima tik 24 poziciją tarp 33 valstybių. Lietuva nežymiai lenkia tokias šalis kaip Čekija, Lenkija, Slovakija, Latvija ir keletą kitų, tačiau ženkliai atsilieka nuo ES-25, juo labiau nuo ES-15 šalių vidurkių, kurie siekia atitinkamai 0,42 ir 0,46 balų.

Lietuvos atsilikimą nuo pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių daugiausia apsprendžia žemas investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (toliau – MTTP) lygis. Be to, reikia pažymėti, kad tarp Europos valstybių Lietuva užima žemiausias vietas pagal tokius inovatyvumą sąlygojančius ar jį charakterizuojančius rodiklius kaip bendras technologinis lygis, patentų skaičius, interneto vartotojų ir personalinių kompiuterių skaičius, užsienio technologijų licencijavimas. Pagal Pasaulio konkurencingumo forumo rengiamą kasmetinį Pasiregimo dalyvauti technologiniuose tinkluose indeksą (angl. Network readiness Index), 2004-2005 m. Lietuva atsiliko nuo daugelio ES valstybių, išskyrus Latviją, Lenkiją bei Slovakiją, ir užėmė 43 vietą tarp 102 pasaulio valstybių (ES-25 vidurkis – 29 vieta).

19 Mokslo ir technologijų parkas (įkurtas 1993), Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas (2002), Šiaurės miestelio technologijų parkas (2003), Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (2002), Visorių informacinių technologijų parkas (2002) , Šiaulių universiteto mokslo ir technologijų parkas (2002). Šiuo metu steigiamas Kaune TECHNOPOLIS, Vilniuje – BIOPOLIS; savo veiklą turėtų pradėti ir Vilniuje įkurtas „Saulėtekio slėnis“. 20 Šiuo metu Lietuvoje veiklą pradėjo vykdyti VšĮ „Menų spaustuvė“ Vilniuje, artimiausiu metu numatoma plėtoti dar 4 naujus specializuotus kūrybinių industrijų centrus (nkubatorius) Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. 21 M. Starkevičiūtė, Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas, 2003, Vilnius. 22 European Innovation Scoreboard 2005: Comparative analysis of Innovation Performance. Apibendrintas inovacijų indeksas (SII) gaunamas perskaičiuojant 18 labiausiai paplitusių statistinių rodiklių, naudojamų inovacijų padėčiai skirtingose šalyse palyginti. Pagal apibendrinto inovacijų indekso skaičiavimo metodiką, žemiausias galimas įvertinimas ES-25 šalių grupėje yra 0 balų, aukščiausias 1 balas.

UAB „IDUS“


15

Daugelis Lietuvos įmonių inovacinės veiklos rodiklių yra žemesni nei ES-25 vidurkis. Pvz., 2004 m. Lietuvos įmonių išlaidos inovacinei veiklai sudarė 81 proc. ES-25 vidurkio (pagal šį rodiklį Lietuva užima 12 vietą), netechnologines inovacijas diegusių įmonių Lietuvoje buvo mažiau nei trečdalis (31 proc.), o tai sudarė tik 63 proc. ES-25 vidurkio (pagal šį rodiklį Lietuva užima 16 vietą).

Lietuvos verslo sektoriuje dirba labai mažai mokslo darbuotojų (tyrėjų). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2004 m. jų buvo 58923, iš kurių turinčių mokslo laipsnį buvo tik 103. Lyginant su bendru šalies mokslo darbuotojų (tyrėjų) skaičiumi, verslo įmonėse dirbantys tyrėjai sudaro tik 6,7 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva yra vienose iš žemiausių pozicijų tarp ES valstybių.

Lietuva teigiamai išsiskiria tarp ES valstybių tik pagal vieną inovacinės veiklos rodiklį – šalies įmonių kooperaciją inovacinėje veikloje (Lietuvoje yra aktyvi įmonių tarpusavio sąveika ir bendradarbiavimas inovacinėje srityje). Pagal šį rodiklį Lietuva užima 4 poziciją tarp ES-25 šalių ir net 34% viršija ES-25 vidurkį.

Pirmieji inovacijų paramos politikos instrumentai subsidijų forma labai nedidelėmis apimtimis įmonių inovacinei veiklai skatinti buvo įdiegti ganėtinai neseniai, tik 1999 m. (1999 m. šiam tikslui buvo skirta vos 89 tūkst. Lt). Panašiu metu valstybės lėšomis buvo pradėta kurti verslo ir inovacijų paramos viešųjų paslaugų infrastruktūra (įstaigų tinklas).

Vertinant Lietuvos įmonių sėkmę, įsisavinant inovacijų paramos schemas, Innobarometer 2004 duomenimis apie inovacijų politikos (tiksliau inovacijų paramos schemų) įsisavinimo lygį įmonėse: Lietuvoje tik 8,9 proc. įmonių, galėjusių pasinaudoti inovacijų paramos schemomis, jomis pasinaudojo, o tai vienas žemiausių inovacijų politikos veiksmų įsisavinimo rodiklių ES, šiek tiek viršijantis kaimyninių Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos, taip pat Čekijos ir Liuksemburgo rodiklius. Toks menkas inovacijų politikos įsisavinimo lygis, viena vertus, atspindi menką realios paramos intensyvumą, kuris turėtų būti gerokai padidintas siekiant apčiuopiamos įtakos inovacinėms veikloms, kita vertus – atspindi įmonių nesugebėjimą pasinaudoti esamomis inovacijų politikos iniciatyvomis arba informacijos stoką bei inovacijų svarbos įmonės konkurencingumui suvokimo nebuvimą.

Šiame kontekste paminėtini ir Lietuvoje vykdytos apklausos, inicijuotos 2004 m. PHARE 2001 Ekonominės ir socialinės sanglaudos Dvynių projekto „Inovaciniai gebėjimai“, rezultatai: paaiškėjo, kad beveik 90% šalies įmonių vis dar trūksta informacijos apie inovacijas. Beveik 83% bendrovių tvirtino nelabai žinančios, kaip reikėtų rašyti inovatyvų projektą Europos Sąjungos lėšoms gauti.

Investicijos į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas Lietuvoje

Pastaraisiais metais išlaidų apimtys moksliniams tyrimams Lietuvoje didėja tiek absoliučia, tiek santykine išraiška. 2004 m. jos siekė 472,7 mln. Lt ir sudarė 0,76 proc. šalies BVP. Tačiau lyginant su ES-25 valstybių vidurkiu, mokslinių tyrimų Lietuvoje finansavimas yra ženkliai mažesnis24 ir yra vienas iš žemiausių rodiklių ne tik visoje ES, bet ir tarp naujųjų Europos Sąjungos narių.

23 Pagrindinėje darbovietėje dirbančių asmenų skaičius. 24 Pagal EIS (European Innovation Scoreboard) 2005 Database duomenis, 2003 m. ES-25 valstybės investicijoms į mokslinius tyrimus (viešajame ir verslo sektoriuje) vidutiniškai skyrė 1,95 proc. BVP, Lietuva – 0,68 proc. BVP.

UAB „IDUS“


7 pav. Lietuva: išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai santykis su BVP, proc.

0,52

0,760,670,660,67

0,590,560,56

0,520,46

00,10,20,30,40,50,60,70,8

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Nepakankamas MTTP finansavimas sąlygoja palyginti menkus mokslo tiriamosios bei inovacinės veiklos rezultatų rodiklius, pvz.: lyginant su ES vidurkiu (skaičiuojant milijonui gyventojų), Lietuvoje publikuojama maždaug keturis kartus mažiau mokslinių straipsnių žurnaluose, įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto (Institute of Scientific Information) sąrašą25;

Lietuvoje yra palyginti mažas išradimų ar patentuotinų technologinių sprendimų skaičius: Europos patentų biurui pateiktų Lietuvos išradėjų bendras patentinių paraiškų, tenkančių 1 mln. gyventojų, skaičius 2002 m. tesiekė 2,6, Jungtinių Valstijų patentų biurui – 0,5, o tuo tarpu ES-25 valstybių vidurkis atitinkamai buvo 133,6 ir 71,326; Europos patentų biurui pateiktų Lietuvos išradėjų aukštųjų technologijų patentinių paraiškų skaičius tenkantis 1 mln. gyventojų 2002 m. siekė 1,3, Jungtinių Valstijų patentų biurui – 0, o ES-25 valstybių vidurkis atitinkamai buvo 26 ir 9,427.

Viešasis MTTP finansavimas

Lietuvoje viešojo sektoriaus išlaidų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai rodikliai nėra ženkliai atitrūkę nuo ES vidurkio: EIS 2005 duomenimis, 2003 m. viešasis MTTP finansavimas ES-25 valstybėse vidutiniškai siekė 0,69 % šalies BVP, Lietuvoje - 0,54%. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2004 m. Lietuvoje viešojo sektoriaus, t.y. valdžios ir aukštojo mokslo, lėšos MTTP sudarė 0,48 % BVP.

Vis dėlto, viešojo sektoriaus išlaidų MTTP naudojimo efektyvumas Lietuvoje yra žemas. Nors atskirose srityse yra sukauptas didelis mokslinių tyrimų potencialas, pvz., biotechnologijų, lazerių, elektronikos ir pan. srityse, tačiau jis menkai realizuojamas. Viena svarbiausių priežasčių yra nepakankamai glaudus bendradarbiavimas tarp mokslinių tyrimų įstaigų, universitetų ir ūkio subjektų atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant naujus produktus bei technologijas rinkai.

Mokslinių tyrimų tematika menkai atitinka verslo poreikius, stokojama komercializavimui tinkamų rezultatų. Šiuo metu Lietuvos aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų įstaigos konkurso tvarka gauna tik apie 7% viešojo finansavimo lėšų, likusi dalis yra beveik nesusieta su jų veiklos rezultatais ir priklauso nuo kriterijų, grindžiamų studentų ir/ar personalo skaičiumi, mokymo programų rodikliais ir pan. Todėl vienas iš svarbiausių uždavinių šioje srityje – didinti vykdomų mokslinių tyrimų aktualumą verslui, skatinti tyrėjų ir mokslininkų aktyvumą vykdant technologinės plėtros darbus. Siekiant įgyvendinti šį uždavinį ypatingai svarbu skatinti jungtinius verslo ir mokslo įstaigų projektus bei iniciatyvas, remti verslo

25 Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių) kompleksinė studija. Vilnius, 2006, p. 161. 26 EIS (European Innovation Scoreboard) 2005 Database. 27 European Innovation Scoreboard 2005: Comparative analysis of Innovation Performance.

UAB „IDUS“


investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, mokslininkų dalyvavimą verslo vykdomuose MTTP projektuose, kuriant ir testuojant naujus produktus ar technologijas.

Lietuvos mokslinių tyrimų problematikoje išlieka opus mokslinių tyrimų bazės klausimas. Viešoji mokslinių tyrimų bazė (su retomis išimtimis) yra menka, nusidėvėjusi. Nors Lietuvoje yra palyginti didelis žmogiškasis mokslinių tyrimų potencialas, modernios mokslinių tyrimų įrangos stoka riboja tyrimų tematikos spektrą, jų apimtis, neleidžia didinti tyrimų operatyvumo. Tačiau tiesioginis mokslinių tyrimų bazės finansavimas, nepagrįstas verslo poreikiais, t.y. mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo rinkoje galimybėmis, yra neefektyvus ir nepakankamai prisidėtų skatinant ekonomikos augimą. Todėl svarbu stiprinti jungtinių tyrimų centrų infrastruktūros (nukreiptos į komercializavimui skirtų rezultatų paiešką) plėtrą ar kūrimą strateginėse (proveržio) MTTP srityse.

Verslo investicijos į MTTP ir inovacijas

Verslo investicijos į MTTP Lietuvoje vis dar yra menkos, lyginant su tokiomis investicijomis ES-25 valstybėse. EIS 2005 duomenimis 2003 m. verslo lėšos MTTP ES-25 valstybėse vidutiniškai siekė 1,26 % šalies BVP, Lietuvoje - tik 0,14% (Lietuva tarp ES-25 šalių pagal šį rodiklį užėmė 22 poziciją). Svarbu pažymėti ir tai, kad tik 6,7 % visų šalies tyrėjų dirba verslo įmonėse, o tai žemiausias rodiklis tarp ES narių (ES-15 rodiklis siekia apie 50%).

Lyginant viešojo ir verslo sektoriaus MTTP finansavimo apimtis Lietuvoje 2004 m., verslo investicijos - tiek pačiose įmonėse atliekamų tyrimų ir plėtros darbų išlaidos, tiek įmonių išlaidos šiems darbams įsigyti – yra daugiau nei 3 kartus mažesnės negu viešojo sektoriaus investicijos (žr. 8 paveikslą).

8 pav. Lietuva: išlaidos MTTP pagal finansavimo šaltinius 2004 m., proc.

Valdžios lėšos 63,1%

Aukštojo mokslo sektoriaus lėšos

6,0%

Privataus ne pelno sektoriaus

lėšos 0,3%

Užsienio lėšos 10,7%

Verslo įmonių lėšos 19,9%

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Kartu reikia pažymėti, kad verslo investicijų lygį į MTTP didele dalimi sąlygoja Lietuvos verslo įmonių sektoriaus struktūra, kurioje mokslo rezultatams imliausios aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų įmonės užima palyginti mažą dalį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendra aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių sukurta pridėtinė vertė apdirbamosios gamybos sukurtoje pridėtinėje vertėje 2004 m. siekė 19,9%.

Vis dėlto, investicijos į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir inovacijas yra svarbios ir tradicinėse pramonės šakose bei paslaugų sektoriuje. Inovacijos padeda didinti darbo našumą, efektyvumą, kokybę, o tuo pačiu ir tarptautinį konkurencingumą.

Šalies verslo įmonių inovacinės veiklos profilis rodo, jog verslo gebėjimai kurti strategines, didelę pridėtinę vertę generuojančias inovacijas yra menki28:

28 Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių) kompleksinė studija. Vilnius, 2006, p. 149.

UAB „IDUS“


• dauguma inovacijų yra orientuotos į tiekėjus arba į rinkos pokyčius, o tokios inovacijos nesukuria įmonei ilgalaikio pranašumo ar technologinio dominavimo tam tikrose rinkose;

• šalyje itin menkas strategiškai reikšmingą inovacinę veiklą vykdžiusių įmonių skaičius, o tai tiesiogiai sietina su neišplėtota mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla versle ir pramonėje. Pastarojo tipo inovacijos svarbios visų pirma dėl to, kad jos tampa inovacijų (technologinių ir proceso) sklaidos objektu ir yra reikšmingos kitų firmų inovacinėje veikloje. Tokių inovacinių firmų buvimas ir sąlygoja didelę pridėtinę vertę generuojančių inovacinių klasterių formavimąsi šalies ekonomikoje. EIS (Euroepan Innovation Scoreboard) 2005 duomenimis, Lietuvoje tokių įmonių tebuvo ypatingai mažai (1%);

• Lietuvoje negausu ir įmonių, kurios plėtotų technologijų modifikavimu pagrįstas inovacijas. Pastaroji inovacinė veikla pagrįsta esamų produktų ar procesų modifikavimu be mokslinių tyrimų veiklos. Šiai grupei priskirtinos įmonės, kurios pritaiko kitur sukurtas žinias tam, kad efektyviai aptarnautų savo tikslinę rinką. Tokias išlaidas vykdančių įmonių Lietuvoje EIS 2005 duomenimis tebuvo 4%;

• santykinai dominuojantys inovacinių veiklų tipai Lietuvoje EIS 2005 duomenimis versle buvo tęstinių inovacijų ir pritaikymo (adaptavimo) būdu diegiamų inovacijų kūrimas – abiejų tipų veiklas vykdė po 11% įmonių.

Atsižvelgiant į šalies verslo įmonių inovacinės veiklos profilį ir didelę dalį (72 proc.) šalies pramonės įmonių nevykdančių jokios inovacinės veiklos, būtina intensyviai skatinti ir kūrybišką inovacinę veiklą (didinant strategiškai reikšmingą inovacinę veiklą vykdančių įmonių dalį, tuo sukuriant ilgalaikį strateginį pranašumą) ir inovacijų sklaidą (technologijų perkėlimą). Reikia pažymėti, kad adaptyvių inovacijų vyravimas visose inovacijose yra natūralus ir būtinas reiškinys Lietuvos ūkiui šame perėjimo į išsivysčiusią ekonomiką etape, t.y. perimant išsivysčiusių valstybių patirtį, technologijas bei gamybos būdus.

Kūrybiškos inovacinės veiklos stiprinimui būtina didinti žmogiškųjų MTTP išteklių kiekybę ir gerinti kokybę, stiprinti verslo ir mokslo tyrimo įstaigų bendradarbiavimą vykdant MTTP veiklą (šiam tikslui būtina skatinti jungtinių verslo ir mokslo įstaigų tyrimo centrų kūrimą ir kitas iniciatyvas), skatinti įmonių vykdomą MTTP veiklą ir remti šiai veiklai reikalingos įmonių techninės bazės sukūrimą ir stiprinimą.

Kitur sukurtų inovacijų sklaidai yra palankus aukštas verslo įmonių tarpusavio kooperacijos rodiklis inovacinėje veikloje (34% viršija ES vidurkį) ir veikiantis inovacijų paramos ir sklaidos tinklas (inovacijų centrai ir mokslo bei technologijų parkai, kurių veiklą būtina toliau skatinti). Skatinant diegti kitur sukurtas inovacijas į šalies pramonę, būtina remti tiek įmonių investicijas, susijusias su technologijų perėmimu (įsigijimu), tiek investicijas, susijusias su perimtų technologijų įdiegimu į gamybą.

Šalies verslo įmonių inovacinės veiklos profilis ir palyginimas su kitomis šalimis pateikiamas 9 pav.

UAB „IDUS“


9 pav. Įmonių inovacinės veiklos orientacija

Šaltinis: EIS (2004).

Pagrindinės priežastys, dėl kurių įmonės vengia arba nepajėgia investuoti į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas yra sietinos su rinkos trūkumais, iš kurių pirmiausia paminėtini tokie, kaip:

• didelis lėšų poreikis ir ekonominė rizika, • tinkamų finansavimo šaltinių stoka, • neprognozuojama vartotojų reakcija, • ilgas naujovių pripažinimo laikas, • kvalifikuotų specialistų trūkumas, • specializuotos informacijos stoka.

Pažymėtina, kad kuo mažesnė įmonė ir kuo radikalesnė (ženklesnė) inovacija, tuo labiau tokie rinkos trūkumai juntami ir sunkiau įveikiami be išorinės pagalbos. Be to, Lietuvoje trūksta ne tik techninės bazės įmonių vykdomiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, bet ir bazės inovacijų diegimui. Didžioji dalis įmonių disponuoja sena gamybine baze ir yra nepakankamai finansiškai stiprios prisiimti aukštesnę nei įprastos veiklos inovacijų diegimo riziką. Todėl net ir turėdamos naujų idėjų įmonės negali jų realizuoti ir tuo didinti savo konkurencingumo, diegdamos naujoves į gamybą, nes testavimo ir naujai sukurtų produktų gamybos bazė bei produktų gamybos pagal įsigytą naują technologiją bazė reikalauja didelių investicijų.

UAB „IDUS“


20

Verslo prieinamumas prie finansavimo šaltinių

Remiantis atliktu tyrimu29, į Lietuvos finansų institucijas dėl verslo finansavimo kreipiasi apie 50,5 % šalies įmonių, daugiausia - mažos įmonės (apie 49 % visų besikreipiančiųjų). Aktyviausios yra paslaugų verslu užsiimančios įmonės, nors pramonės įmonės taip pat gana aktyviai ieško papildomo verslo finansavimo. Dažniausiai kreipiamasi dėl investicijų į įrangą, antroje vietoje - dėl investicijų į materialųjį turtą, trečioje – dėl debitorinio įsiskolinimo perėmimo, ketvirtoje – dėl investicijų į žaliavų, atsargų įsigijimą. Investicijos inovacijų diegimui užima penktą vietą. Įmonės, besikreipiančios dėl verslo finansavimo, dažniausiai naudojosi bankų ir lizingo kompanijų paslaugomis. Apklausų duomenimis, ateityje įmonės taip pat numato daugiausiai kreiptis į bankus.

Vis dėlto, veikianti finansinės paramos priemonių sistema nėra itin išvystyta. Nepakankamai platus smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo instrumentų ratas –, kredito įstaigos nepakankamai aktyviai teikia mažos apimties paskolas (mikrokreditus) pradedančiosioms įmonėms, pasyvi rizikos kapitalo fondų veikla naujų inovatyvių įmonių projektų finansavimo srityje.

Europos Sąjungoje mikrokreditams skiriamas didelis dėmesys, nes tai ne tik svarbus instrumentas verslumui ir ekonominiam augimui skatinti, bet ir įrankis kai kurių visuomenės sluoksnių užimtumo problemoms spręsti. Tai ypač aktualu, kai kalbama apie buvusių bedarbių, moterų ar jaunimo atstovų įsteigtas įmones.

Lietuvoje mikrokreditų teikimą riboja gana spartus ekonomikos augimo sukeltas išorinio kreditavimo poreikis ir kredito įstaigų siekimas minimizuoti paskolų portfelio administravimo kaštus. Tarp komercinių bankų specialią mikrokreditavimo paslaugą siūlo tik vienas – AB „Šiaulių bankas“, teikiantis nuo 1,5 iki 30 tūkst. eurų kreditus SVV subjektams iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko resursų. Taip pat nedidelėmis sumomis paskolas savo nariams teikia ir kredito unijos.

Inovatyvios ir ankstyvos plėtros stadijos veiklos finansavimas panaudojant skolines priemones nėra plačiai paplitęs dėl gana didelės rizikos. Šios veiklos skatinimui 2002 m. Vyriausybės nutarimu įsteigta UAB „Investicijų ir verslo garantijos” (toliau INVEGA), kuri teikia smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams (SVV) paskolų garantijas bankams už smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų (SVV) paskolas bei administruoja dalinį paskolų palūkanų dengimą SVV subjektams. Tačiau inovatyvių SVV įmonių veiklai finansuoti Lietuvoje nepakankamai naudojami kiti Europos Komisijos aktyviai siūlomi valstybės remiami finansiniai instrumentai, pvz., rizikos kapitalo fondų investicijų skatinimas.

Europos Sąjungoje rizikos kapitalo fondai plačiai naudojami įmonių finansavimui. Nuo 1980 metų įsteigtų rizikos kapitalo fondų dydis ES viršija 200 mlrd. eurų. Lietuvoje per dešimtmetį - nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2005 m. sausio 1 d. bendras investuotas rizikos kapitalas sudarė 1,4 mlrd. Lt., iš viso įgyvendinti 166 investiciniai projektai. Verslo pradžiai finansuoti naudota 15 proc. rizikos kapitalo. Į ITT investuota 19 proc. rizikos kapitalo. Vidutinis rizikos kapitalo investicijos dydis yra ganėtinai didelis ir sudaro 8,2 mln. Lt.

Per pastarąjį dešimtmetį 1 milijonui gyventojų tenkančios metinės rizikos kapitalo investicijos šalyje, palyginti su ES vidurkiu, buvo vidutiniškai 5 kartus mažesnės, rizikos kapitalo investicijas pritraukusių Lietuvos įmonių skaičius (milijonui gyventojų) per šį laikotarpį buvo vidutiniškai 4 kartus mažesnis nei ES30. Tai rodo vis dar nepakankamą rizikos kapitalo prieinamumą Lietuvos įmonėms. Šalies rizikos kapitalo rinka labiausiai atsilieka teikiant finansavimą inovatyvaus verslo pradžiai ir plėtrai ir per pastarąjį dešimtmetį sudaro vos 19 proc.

29 Mokslinio tyrimo darbas „Smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo galimybių gerinimo priemonės“ (2004). 30 Rizikos kapitalo fondų investicinis portfelis Lietuvoje, analitinis darbas, 2004.

UAB „IDUS“


analogiško ES vidurkio. Rizikingų projektų įgyvendinimui pirmiausiai problemų kelia pradinio kapitalo trūkumas – daugelis puikių verslo idėjų tiesiog nepajėgia pritraukti pradinio (pre-seed, seed) kapitalo31.

Bendra veikla, partnerystė

Didelę įtaką šalies konkurencingumui turi partnerystės tinklai, klasteriai bei kitos bendradarbiavimo formos, tokios kaip proveržio sričių technologinės platformos. Tokiose veiklos struktūrose yra generuojamas sinergetinis efektas, kiekviena interesų grupė geriausiai realizuoja savo tikslus, veikia efektyviausiai. Kuo daugiau produktyvių įmonių bei organizacijų sudaro klasterinį darinį, kuo kiekviena jų yra efektyvesnė, tuo produktyvesnė yra ir visa grupė bei makrosistema – šaka, regionas, valstybė. Partneriniame režime veikiančių grupių (klasterio) viduje susiformuoja intensyvūs žinių mainų srautai, kurie dėl vidinės ir išorinės konkurencijos yra intensyviai eksploatuojami, stimuliuodami inovacinę veiklą ir spartų tokios grupės konkurencinį pranašumą bei ekonominį augimą. Tokių pramoninių grupių formavimasis pastaruoju metu stebimas visame pasaulyje, o regionai, pasižymintys didele tokių grupių koncentracija, tampa visos aplinkinių regionų ekonomikos varikliu32.

Lietuvoje pastebimos klasterizacijos užuomazgos lazerių, informacinių technologijų, medienos, maisto pramonės sektoriuose. Be to, kuriasi nacionalinės technologinės platformos, kurių pagrindinis tikslas – dalyvaujant verslo, mokslo ir vartotojų atstovams identifikuoti strateginius mokslinių tyrimų planus ateities produktams ir technologijoms kurti, tuo pačiu siekiant sėkmingai įsijungti į europines technologines platformas. Stiprinant Lietuvos pramonės sektorių ir mokslo tarptautinį konkurencingumą, būtina skatinti bendradarbiavimo iniciatyvas, nes, siekiant sukurti partnerystės tinklą, klasterį ar kitą panašaus pobūdžio darinį arba norint įsijungti į juos, ūkio subjektams reikalingos papildomos lėšos. Kaip rodo praktika, bendradarbiavimo procesai be papildomo skatinimo jiems paspartinti, vyksta labai vangiai dėl nepakankamo jų naudos suvokimo, nepagrįsto tarpusavio konkuravimo ar pasitikėjimo partneriais nebuvimo.

Palyginimas su ES vidutiniais rodikliais

Netolygumo rodiklis Metai Lietuva ES vidurkis

Įvertinimas

Verslumo lygis, įmonių skaičius tūkst. gyventojų

2004 16 55 Didelis netolygumas

Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, Lt.

2004 4 727 24 378 Didelis netolygumas

Inovacijų indeksas (SII), balais 2005 0,27 0,42 Didelis netolygumas

Europos patentų biurui pateiktų patentinių paraiškų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų

2002 2,6 * 133,6 * Labai didelis netolygumas

Išlaidos moksliniams tyrimams (proc. nuo BVP)

2004 0,76 1,9** Didelis netolygumas

Viešasis MTTP finansavimas (proc. nuo BVP)

2004 0,48 0,69* Nedidelis netolygumas

Verslo investicijos į MTTP (proc. nuo BVP) 2004 0,148 1,26* Labai didelis netolygumas

Metinės rizikos kapitalo investicijos, tenkančios 1 mln. gyventojų, mln. Lt

2004 74,5*** 233,5 Didelis netolygumas

* EIS 2005 database duomenys.

31 Beniušytė, J. Rizikos kapitalo fondų investicinis portfelis Lietuvoje. Prieiga per internetą http://www.std.lt/uploads/apzvalga/L061-069.pdf 32 Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių) kompleksinė studija. Vilnius, 2006, p. 75.

UAB „IDUS“


** EUROSTAT duomenys *** Apskaičiuota: pagal J.Beniušytės straipsnyje „Rizikos kapitalo fondų investicinis portfelis Lietuvoje” (šaltinis: Beniušytė, J. Rizikos kapitalo fondų investicinis portfelis Lietuvoje. Prieiga per internetą http://www.std.lt/uploads/apzvalga/L061-069.pdf ) pateikiamus duomenis (2004 m. rizikos kapitalo investicijos Lietuvoje sudarė 256 mln. Lt) ir Lietuvos statistikos departamento duomenis (vidutinis metinis gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 3,435 mln.).

Susijusių horizontalių temų analizė

Informacinė visuomenė

Informacinių technologijų naudojimas tiek įmonėse, tiek namų ūkiuose auga sparčiais tempais. Lietuvos įmonių, naudojančių kompiuterius, lyginamoji dalis visame įmonių skaičiuje išaugo nuo 80,2% 2001 m. iki 91,7% 2005 m. Įmonių, naudojančių internetą, lyginamosios dalies augimas buvo dar spartesnis – nuo 58,6% 2000 m. iki 85,2% 2005 m. (žr. Lentelė 4). Namų ūkių, naudojančių internetą namie, lyginamoji dalis nuo 2000 m. iki 2005 m. išaugo daugiau kaip 6 kartus. Lentelė 4. Įmonių ir namų ūkių, naudojančių kompiuterius ir internetą, dalis 2000-2005 m.

2000 2001 2002 2003 2004 2005 Įmonės, naudojančios kompiuterius, % ... 80,2 84,4 84,8 89,7 91,7 Įmonės, naudojančios internetą, % ... 58,6 65,5 68,5 79,8 85,2 Namų ūkiai, turintys kompiuterį, % 5,3 8,5 12 19,31 25,01 29,01Namų ūkiai, naudojantys internetą namie, % 2,32 3,22 4,12 6,21 10,61 14,41Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Platus ir vis augantis informacinių technologijų naudojimas įmonėse sudaro gerą pagrindą inovacijų diegimo, technologijų perdavimo projektams vykdyti, įmonių ir mokslo institucijų bendroms iniciatyvoms skatinti, o taip pat plėtoti paslaugas verslui. Augantis namų ūkių – interneto vartotojų skaičius didina elektroninio verslo plėtros galimybes.

Pagal įmonių, naudojančių internetą, dalį Lietuva nedaug atsilieka nuo ES 25 vidurkio (žr. lentelę žemiau). Lentelė 5. Įmonių, naudojančių internetą skaičius Netolygumo rodiklis Metai Lietuvos vidurkis ES 25 vidurkis ĮvertinimasĮmonės, naudojančios internetą 2004 79,8 proc. 89 proc. Vidutinis Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Darni plėtra

Galutinis energijos sunaudojimas absoliutine išraiška 2000-2004 m. didėjo visame šalies ūkyje, pramonėje ir paslaugų sektoriuje taip pat (žr. Lentelė 6). 2000-2004 m. energijos sunaudojimas visame ūkyje išaugo 15%. Pramonėje energijos suvartojimas per tą patį laikotarpį padidėjo 23%, paslaugų sektoriuje – 18%. Pažymėtina, kad nors šie rodikliai ir didėjo, tačiau nepasiekė 1995 m. lygio. Lentelė 6. Energijos sunaudojimas Lietuvos ekonomikoje Tūkst. tonų naftos ekvivalentų (TNE) 1995 2000 2001 2002 2003 2004 Iš viso 4540,6 3646,1 3783 3915,7 4017,3 4194,4Žemės ūkis 203,7 99,3 100,4 109,2 102,8 104,8 Pramonė 917 638,6 651,2 705,2 741 783,7

UAB „IDUS“


Statyba 49 40,7 37,6 41,1 45,6 46,9 Transportas 1039,4 1056,3 1149,4 1194,8 1220,5 1340 Paslaugos 690,9 469,9 471,9 488,1 524,3 552,3 Namų ūkis 1640,6 1341,3 1372,5 1377 1383,1 1366,7Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Energijos intensyvumas – energijos sąnaudos, tenkančios BVP vienetui. Pramonė išlieka intensyviausiai energiją naudojantis šalies ūkis sektorius (žr. Lentelė 7) – 2004 m. pramonėje buvo sunaudota 47,1 tonų naftos ekvivalentų (TNE) milijonui litų sukurto BVP, kai žemės ūkyje – 26,5, statyboje – 11, transporto sektoriuje – 21,8 TNE milijonui litų sukurto BVP.

Energijos intensyvumo dinamika parodo, kaip įgyvendinama darnios plėtros strategija, siekianti, kad augant šalies ekonomikai energijos naudojimas (ir aplinkos tarša) augtų lėčiau arba visai neaugtų. Energijos intensyvumas šalyje ir pramonėje bei paslaugų sektoriuje 2000-2004 m. tolygiai mažėjo. Bendras energijos intensyvumas šalyje sumažėjo 1,17 karto - nuo 79,5 tonų naftos ekvivalentų (TNE)/milijonui litų BVP 2000 m. iki 68,1 TNE/milijonui litų BVP 2004 m. Energijos intensyvumas pramonėje sumažėjo dar ženkliau (1,25 karto) – nuo 58,8 TNE/milijonui litų BVP 2000 m. iki 47,1 TNE/milijonui litų BVP 2004 m. Per pastarąjį dešimtmetį energijos intensyvumas pramonėje sumažėjo 2,2 karto. Paslaugų sektoriuje energijos intensyvumo sumažėjimas per 2000-2004 m. buvo nežymus (1,09 karto), tačiau nuo 1995 m. energijos intensyvumas šiame sektoriuje sumažėjo daugiau kaip 2 kartus. Lentelė 7. Energijos sunaudojimo intensyvumas Lietuvoje

Tonos naftos ekvivalentų (TNE) / milijonui litų sukurto BVP 1995 2000 2001 2002 2003 2004

Bendras 122,4 79,5 77,5 75,2 69,8 68,1 Žemės ūkis 59,7 27,7 29,4 29,6 25,8 26,5 Pramonė 104 58,8 52,5 54,3 49,2 47,1 Statyba 16,9 15 12,9 12,6 11,3 11 Transportas 28 23 23,6 22,9 21,2 21,8 Paslaugos 31,5 16,4 15,7 15,2 15,2 15 Namų ūkis 44,2 29,3 28,1 26,4 24 22,2 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Energijos sunaudojimo ir energijos sunaudojimo intensyvumo rodiklių dinamika Lietuvoje atitinka vidutines tendencijas Europos Sąjungoje – galutinis energijos sunaudojimas auga (EUROSTAT duomenimis 10,9% augimas ES-25 1995-2004 m.), o energijos sunaudojimo intensyvumas mažėja (EUROSTAT duomenimis 9,3%. sumažėjimas ES-25 1995-2004 m.).

Absoliutine reikšme aplinką teršiančių medžiagų išmetimas į orą visame ūkyje 2000-2004 m. buvo pastebimai sumažėjęs tik 2001 m. (žr. Lentelė 8), o pramonėje aplinką teršiančių medžiagų išmetimas į orą per 2000-2004 m. išaugo 1,62 karto (nuo 56,2 tūkst. t 2000 m. iki 91,2 tūkst. t 2004 m.). Bendras aplinką teršiančių medžiagų išmetimas į orą per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 16%, tačiau pramonėje šis rodiklis per atitinkamą laikotarpį išaugo 40%.

Lyginant aplinką teršiančių medžiagų išmetimo į orą kiekius su šalyje sukurtu BVP, pastebimos geresnės tendencijos. 1995 m. į orą išmetamų aplinką teršiančių medžiagų ir šalyje sukurto BVP santykis buvo 20,4 tonų/mln. Lt BVP, o per dešimtmetį sumažėjo beveik 3 kartus – iki 7 tonų/mln. Lt BVP.

UAB „IDUS“


Lentelė 8. Aplinką teršiančių medžiagų išmetimas į orą Tūkst. tonų 1995 2000 2001 2002 2003 2004

Bendra emisija 522 445,6 414 417,2 423,6 438,7Tonos / mln. Lt BVP 20,4 9,7 8,5 8 7,4 7 Pramonė 65 56,2 62,9 64,1 80,1 91,2 Energetika 176 191,3 186,9 182,5 170,5 162,6Transportas 281 198,1 164,2 170,6 173 184,9Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Lygios galimybės

Moterų dalis darbdavių ir savarankiškai dirbančių grupėje išlieka mažesnė negu vyrų dalis. 2004 m. darbdavių ir savarankiškai dirbančių grupėje moterų lyginamoji dalis sudarė 38,3% , 2005 m. – 37,7 % (žr. Lentelė 9). 2005 m. tik 10,7% (2004 m. - 11,8%) užimtų moterų buvo darbdavės ar savarankiškai dirbančios, o didžioji dalis moterų dirbo samdomąjį darbą (85,4 % - 2005 m., 83,8% - 2004 m.). Lentelė 9. Užimti gyventojai pagal užimtumo statistiką, 2004 – 2005 m.

2004 m. 2005 m. Iš viso, tūkst. Pasiskirstymas

pagal lytį, % Iš viso, tūkst. Pasiskirstymas

pagal lytį, %

Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Iš viso 702,5 733,8 48,9 51,1 723 750,9 49,1 50,9 Samdomieji 588,8 580,8 50,3 49,7 617,3 606,7 50,4 49,6 Darbdaviai ir savarankiškai dirbantys

82,9 133,8 38,3 61,7 77,7 128,6 37,7 62,3

Šeimos nariai 30,8 19,1 61,7 38,3 28 15,5 64,4 35,6 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Moterų vadovių skaičius bendrame vadovų skaičiuje žymiai išaugo per paskutinius 5 metus. 2000 m. moterų vadovių buvo vos 29,2%, o 2005 m. II ketv. moterų vadovių dalis bendrame vadovų skaičiuje buvo 43%.

Moterys aktyviai naudojasi viešosiomis paslaugomis verslui. VšĮ Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros atliktos 48 verslo informacinių centrų ir verslo inkubatorių apklausos duomenimis 2005 m. I pusm. beveik visose įstaigose didesnę klientų dalį (vidutiniškai 60 proc.) sudarė moterys.

Lietuvos moterų vadovių dalis visame vadovų skaičiuje 2005 m. II ketv. EUROSTAT duomenimis viršija ES-25 šio rodiklio vidurkį. Lentelė 10. Moterų vadovių dalies palyginimas su ES25 vidurkiu Netolygumo rodiklis Metai Lietuvos

vidurkis ES 25 vidurkis

Įvertinimas

Moterų vadovių dalis visame vadovų skaičiuje

2005 II ketv.

43 proc. 32 proc. Viršija ES-25 vidurkį

UAB „IDUS“


Regioninė plėtra

BVP/gyv. analizė pagal apskritis 2000-2004 m. rodo, kad Lietuvos apskričių ekonominio išsivystymo netolygumai yra dideli ir nemažėja (žr. Lentelė 11). Didžiausio (Vilniaus apskrityje) ir mažiausio (Tauragės apskrityje) BVP/gyv. santykis 2000-2003 m. augo nuo 2,16 iki 2,65 ir tik 2004 m. nežymiai sumažėjo - BVP/gyv. Vilniaus apskrityje viršijo BVP/gyv. Tauragės apskrityje 2,62 kartus.

Per visą 2000-2004 m. laikotarpį BVP/gyv. buvo didesnis už Lietuvos vidurkį tik dviejose apskrityse (Vilniaus ir Klaipėdos), kitose apskrityse šis rodiklis buvo žemesnis (o Tauragės ir Marijampolės apskrityse žymiai žemesnis) už šalies vidurkį. Nuokrypiai nuo vidurkio yra dideli ir vis didėjantys. 2000 m. BVP/gyv. Vilniaus apskrityje buvo 33,4 % didesnis už šalies vidurkį, o Tauragės apskrityje 2000 m. BVP/gyv. sudarė tik 61,7 % šalies vidurkio. 2004 m. BVP/gyv. Vilniaus apskrityje buvo jau 44,3%. didesnis už šalies vidurkį, Tauragės apskrityje 2004 m. BVP/gyv. besudarė vos 55 % šalies vidurkio. Lentelė 11. BVP vienam gyventojui palyginimas pagal Lietuvos apskritis

BVP/1 gyv., tūkst. Lt Palyginti su šalies vidurkiu, %

2000 2001 2002 2003 2004 2000 2001 2002 2003 2004

Šalies vidurkis 13,1 13,9 15 16,4 18,2 100 100 100 100 100

Alytaus apskritis 10,7 11,2 11,6 11,9 12,9 81,9 80,2 77,1 72,5 71,1

Kauno apskritis 12,6 13,7 14,1 15,8 17,5 95,9 97,9 94,2 96,1 96,1

Klaipėdos apskritis 14,8 15,4 16,2 17,5 18,7 112,7 110,3 108,5 106,5 102,9

Marijampolės apskritis 9,6 9,4 9,9 11,3 11,8 73,2 67,7 66,4 68,6 65,1

Panevėžio apskritis 11,8 12,4 13 13,7 15,4 90,4 89 86,6 83,1 84,5

Šiaulių apskritis 10,2 10,4 11,1 12,4 13,7 77,5 74,4 74,1 75,2 75,6

Tauragės apskritis 8,1 8,5 8,7 8,9 10 61,7 60,8 57,9 54,1 55

Telšių apskritis 11,2 12,1 12,5 13,9 16,2 85,3 86,7 83,4 84,6 89,3

Utenos apskritis 11,1 11,6 12,4 14 15,1 84,5 83,4 82,6 85,1 83,2

Vilniaus apskritis 17,5 19 21,5 23,6 26,2 133,4 136,3 143,3 143,4 144,3 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Verslumo lygis (veikiančių MVĮ skaičius tūkstančiui gyventojų) atskirose apskrityse yra nevienodas – didžiausias verslumas yra Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskrityse (žr. 10 pav). Regioniniam verslumo netolygumui mažinti būtina vykdyti regionines verslumo skatinimo programas.

UAB „IDUS“


10 pav. Verslumo lygis pagal apskritis 2004 m. pabaigoje

11

19

10

17

11

1412

11

13

22

16 Verslumo lygis Lietuvoje

0

5

10

15

20

25

Aly

taus

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

polė

s

Pane

vėži

o

Šiau

lių

Taur

agės

Telš

ių

Ute

nos

Viln

iaus

MVĮ s

kaič

ius /

100

0 gy

v

Šaltinis: Apskaičiuota remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis.

Lietuvos regionų ekonominius netolygumus iliustruoja ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) disproporcijos pagal apskritis (žr. Lentelė 12) – mažiau išsivystę regionai atitinkamai yra mažiau patrauklesni užsienio investuotojams. Vilniaus apskrityje TUI/gyv. 2005 m. pradžioje buvo 11 721 Lt ir viršijo šalies vidurkį daugiau negu 2 kartus. Lentelė 12. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui pagal Lietuvos apskritis

TUI/1 gyv. metų pradžioje, Lt Palyginti su šalies vidurkiu, %

2001 2002 2003 2004 2005 2001 2002 2003 2004 2005

Šalies vidurkis 2678 3068 3808 3976 4727 100 100 100 100 100

Alytaus apskritis 1162 784 758 1026 933 43,4 25,6 19,9 25,8 19,7

Kauno apskritis 1725 1874 2260 2675 2751 64,4 61,1 59,3 67,3 58,2

Klaipėdos apskritis 2966 3363 3547 4038 4561 110,8 109,6 93,1 101,6 96,5

Marijampolės apskritis 142 325 392 419 604 5,3 10,6 10,3 10,5 12,8

Panevėžio apskritis 1271 1515 1545 2299 2491 47,5 49,4 40,6 57,8 52,7

Šiaulių apskritis 419 449 488 514 537 15,6 14,6 12,8 12,9 11,4

Tauragės apskritis 160 146 109 170 163 6 4,8 2,9 4,3 3,4

Telšių apskritis 478 95 3102 4311 6619 17,8 3,1 81,5 108,4 140

Utenos apskritis 586 1109 1831 1390 1120 21,9 36,1 48,1 35 23,7

Vilniaus apskritis 7032 8232 10010 9581 11721 262,6 268,3 262,9 241 248 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje suformuluota Lietuvos regioninės politikos prioritetinė kryptis - tolygi Lietuvos teritorinė ekonominė plėtra, t.y. kryptingas ir koordinuotas ilgalaikės ekonominės plėtros skatinimas ir konkurencingumo didinimas žemo gyvenimo lygio teritorijų apsuptuose regioniniuose centruose, kurie, turėdami ekonominį potencialą ir infrastruktūrą, gali atlikti regioninių augimo centrų funkcijas ir jų plėtra gali užtikrinti didesnę teritorinę socialinę sanglaudą regione, o kartu ir Lietuvoje. Strategijoje nurodytus Lietuvos regioninės politikos prioritetinės krypties įgyvendinimo uždavinius ir uždavinių įgyvendinimo priemones numatoma realizuoti skatinant plėtrą laikotarpiu iki 2013 metų 5 regioniniams centrams – Alytui, Marijampolei, Tauragei, Telšiams ir Utenai.

UAB „IDUS“


Išskirtinas Ignalinos atominės elektrinės (AE) regionas, kuriame nutraukus Ignalinos AE pirmojo ir antrojo bloko eksploatavimą (antrąjį bloką numatoma sustabdyti 2009 metais), galimi neigiami socialiniai ir ekonominiai padariniai.

Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė Stiprybės Kiekybiniai rodikliai Gyventojų, turinčių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, dalis

115% ES vidurkio (EIS 2005 m.)

Mokslo ir inžinerijos specialybes baigiančių asmenų (20 29 metų) dalis

134% ES vidurkio (EIS 2005 m.)

Sukurta viešoji verslo paslaugų infrastruktūra Verslo inkubatoriai - 7; Verslo informacijos centrai - 42 (2005 m.)

Veikia inovacijų paramos tinklas 2 inovacijų centrai, mokslo ir technologijų parkai - 6

Santykinai didelis moterų aktyvumas ūkio subjektų valdyme ir naudojantis viešosiomis paslaugomis verslui

Moterų vadovių dalis visame vadovų skaičiuje - 43 % 2005 m. II ketv. (ES-25 vidurkis – 32% pagal EUROSTAT)

Aukštas verslo įmonių tarpusavio kooperacijos rodiklis inovacinėje veikloje

34% viršija ES vidurkį (EIS 2005 m.)

Viešojo sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai yra artimos ES vidurkiui

0,48% Lietuvos BVP (ES-25 vidurkis - 0,69% pagal EIS 2005 m)

Sukauptas mokslinis potencialas tam tikrose srityse -

Stabili makroekonominė aplinka - Silpnybės Kiekybiniai rodikliai Nepakankamos galimybės mažoms ir vidutinėms įmonėms pasinaudoti finansavimo šaltiniais.

-

Nepakankamai išplėtota žinių ir mokslo rezultatų skleidimo terpė (mokslo ir technologijų parkų veikla ir pan.)

-

Viešųjų paslaugų verslo įmonėms ir asmenims, norintiems pradėti verslą, teikimo intensyvumas ir kokybė yra nepakankama

-

Menka, nusidėvėjusi viešoji mokslinių tyrimų bazė, menki mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovaciniai gebėjimai įmonėse

-

Žemas tiesioginių užsienio investicijų lygis 73 vieta iš 117 valstybių (Global Competitiveness Report 2005-2006).

UAB „IDUS“


Nepakankamas „plyno lauko“ investicijoms paruoštų sklypų skaičius ir plotas

13,4 ha (2005 m. birželis)

Žemas Lietuvos verslo įmonių inovatyvumo rodiklis 0,27 (EIS 2005)

Žemas investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą lygis

0,76% BVP 2004 m. (ES-25 vidurkis - 1,9 % pagal EUROSTAT)

Labai žemas verslo investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą lygis

0,148% BVP 2004 m. (ES-25 vidurkis - 1,26% pagal EIS 2005 m.)

Labai žemas tyrėjų, dirbančių verslo įmonėse, skaičius 6,7% visų tyrėjų 2004 m. Verslo ir mokslo bendradarbiavimo stoka - Nedaug įmonių, vykdančių strategiškai reikšmingą inovacinę veiklą

1% įmonių (EIS 2005 m.)

Nedaug įmonių, vykdančių technologijų modifikavimu pagrįstas inovacijas

4% įmonių (EIS 2005 m.)

Žema aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių sukuriamos pridėtinės vertės lyginamoji dalis apdirbamosios gamybos sukurtoje pridėtinėje vertėje

19,9 proc. 2004 m.

Lietuvos apskričių ekonominio išsivystymo netolygumai yra dideli ir nemažėja

Vilniaus ir Tauragės apskričių BVP/gyv. santykis 2004 m. siekė 2,62.

Galimybės Kiekybiniai rodikliai Didėjanti Europos Sąjungos finansinė parama, kaip papildomas finansavimo šaltinis ūkio konkurencingumui didinti

-

Didėjanti konkurencija ir tarptautinis bendradarbiavimas vers daugiau investuoti į inovacijas

-

Platus ir vis augantis informacinių technologijų naudojimas įmonėse ir namų ūkiuose (informacinės visuomenės aspektas)

Įmonių, naudojančių internetą dalis 9% mažesnė už ES vidurkį, tačiau auga 4% per metus (2004 - 2005 m.).

Pasinaudojimas tiesioginėmis užsienio investicijomis, technologijų perdavimu bei užsienio technologijų licencijavimu spartinant Lietuvos verslo įmonių konkurencingumo ir produktyvumo atsilikimo nuo ES mažinimą.

Bendrų projektinės veiklos apimčių su Europos Sąjungos įmonėms bei mokslo institucijomis augimas leis geriau pasinaudoti finansiniais ir intelektualiaisiais ES ištekliais bei perimti inovacijų sklaidos patirtį.

-

Efektyvių viešųjų paslaugų verslumui ir inovacijoms skatinti buvimas kitose Europos Sąjungos valstybėse bei galimybė perimti šią patirtį.

UAB „IDUS“


Grėsmės Kiekybiniai rodikliai

Žemas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir jų komercionalizavimo lygis gali sąlygoti įmonių esamų konkurencingumo problemų gilėjimą ir naujų problemų atsiradimą

-

Brangstanti darbo jėga ir jos išteklių mažėjimas -

Azijos valstybių konkurencingumo augimas

Augančios energijos išteklių kainos -

Lietuvos įmonių tarptautinio konkurencingumo mažėjimas

43 vieta (2005 Global Competitiveness Report)

Pasaulio Banko ir Tarptautinės Finansų Korporacijos duomenimis Lietuva patenka į pasaulio šalių, turinčių palankiausią verslo aplinką, dvidešimtuką, ką didele dalimi sąlygojo stabili makroekonominė aplinka. Tačiau verslo įmonių veiklos vertinimai yra nepalankūs: pagal įmonių verslumą bei verslo konkurencingumą Lietuva ženkliai atsilieka nuo ES vidurkio. Įmonių verslumui ir konkurencingumui bendrąja prasme skatinti turėtų būti skirtos verslo aplinkos gerinimo priemonės, kurios glaudžiai susijusios su tiesioginėmis priemonėmis, skirtomis moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai, inovacijoms ir technologijų perėmimui skatinti. Šios priemonės taip pat tiesiogiai ir netiesiogiai skatintų tiesioginių užsienio investicijų augimą Lietuvoje, naujų technologijų taikymą ir perėmimą, kas skatins Lietuvos ūkio sukuriamos pridėtinės vertės augimą.

Pagal tarptautinių organizacijų skaičiuojamus konkurencingumo ir inovatyvumo indeksus, pasaulio ir Europos kontekste Lietuva yra traktuojama kaip ne inovacijomis augimą grindžianti ekonomika. Atsižvelgiant į tai, kad inovacijos šiuo metu yra pagrindinis ekonomikų augimo variklis, žemas Lietuvos ekonomikos inovatyvumo rodiklis yra esminė silpnybė trukdanti Lietuvos ekonomikos tarptautinio konkurencingumo augimui. Žemas Lietuvos ekonomikos inovatyvumo rodiklis yra tiesiogiai susijęs su maža aukštųjų ir vidutiniškai aukštųjų technologijų sektoriaus dalimi ekonomikoje bei žemu inovacijų lygiu vyraujančių tradicinių (vidutiniškai žemų ir žemų technologijų) sektorių įmonėse.

Pagrindiniai nepakankamą inovatyvumą lemiantys veiksniai yra nepakankamas investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą lygis, kurį iš savo ruožtu įtakoja labai mažos atitinkamos verslo investicijos į MTTP bei žemas tyrėjų, dirbančių verslo įmonėse, skaičius, bei nepakankamai glaudus bendradarbiavimas tarp mokslinių tyrimų įstaigų, universitetų ir ūkio subjektų MTTP ir inovacijų srityje (nepakankamai išplėtota žinių ir mokslo rezultatų skleidimo terpė (mokslo ir technologijų parkų veikla ir pan.)). Lietuvos įmonių vykdomos inovacijos yra nepakankamai tęstinės bei daugiausia susijusios su inovacijų pritaikymu, tuo tarpu strategiškai reikšmingų inovacijų bei technologijų modifikavimu įmonės beveik nevykdo.

Lietuvos stiprybės yra aukštąjį išsilavinimą gaunančių gyventojų skaičius bei mokslo ir inžinerijos specialybes baigusių asmenų santykinis skaičius (nors pačių studijų kokybė ir pritaikymo versle tinkamumas nėra pakankamas). Be to, yra sukauptas mokslinis potencialas tam tikrose srityse. Svarbi Lietuvos verslo sektoriaus stiprybė yra aukštas verslo įmonių tarpusavio bendradarbiavimas inovacijų srityje. Kaip stiprybę galima paminėti sukurtą viešąją verslo paslaugų infrastruktūrą bei nacionalinę inovacijų sistemą, tačiau šios infrastruktūros efektyvumas turėtų būti tobulinamas. Remiantis šiomis stiprybėmis bei faktu, kad viešoji

UAB „IDUS“


mokslinių tyrimų bazė yra nusidėvėjusi, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovaciniai gebėjimai įmonėse yra menki, turėtų būti siekiama skatinti verslui tiesiogiai prieinamų jungtinių mokslo tyrimų centrų kūrimą ir plėtrą, tuo skatinant bendradarbiavimo iniciatyvas ir mokslo darbuotojų pritraukimą į verslo sektorių.

Pastarųjų kelių metų tiesioginių užsienio investicijų dinamiką galima vertinti teigiamai, tačiau pagal TUI rodiklius Lietuva atsilieka nuo visų ES valstybių ir naujųjų narių. Nepakankamą tiesioginių užsienio investicijų lygį šalyje lemia visų pirma pramoninių sklypų su išvystyta infrastruktūra trūkumas (būtina, tačiau nepakankama tiesioginių užsienio investicijų sąlyga). Dėl paruoštų pramoninių sklypų trūkumo kiti TUI trukdantys veiksniai nėra aiškiai identifikuojami kaip problemos, tačiau yra ne mažiau svarbūs pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas, t.y. tinkama rinkodara, kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumas ir jos mobilumas. Be to, Lietuvos konkurencingumui svarbu tai, kad didėtų tiesioginės užsienio investicijos aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų srityje bei Lietuvos įmonių vykdomas technologijų ir vadybos įgūdžių perėmimas. Šioms problemoms spręsti nėra formuluojami atskiri uždaviniai, tačiau prie to esminiai prisidės visos Strategijos priemonės, skatinančios įmonių verslumą, inovatyvumą bei konkurencingumą, taip pat skatinančios Lietuvos verslo sąlygų įvaizdžio gerinimą.

Viena iš esminių problemų, trukdančių mažoms ir vidutinėms įmonėms kurti bei diegti inovacijas yra investicijų, susijusių su naujovėmis ir inovacijomis rizikingumas bei ribotos įmonių galimybės gauti išorinių finansavimo šaltinių. Šiai problemai spręsti turėtų būti skirtos priemonės, gerinančios priėjimą prie finansavimo šaltinių. Viena svarbiausių problemų, kurią reikėtų spręsti šiomis priemonėmis, yra nepakankamas rizikos kapitalo prieinamumas inovatyvioms Lietuvos įmonėms. Rizikos kapitalo prieinamumo gerinimas skatins naujų verslo idėjų, inovacijų įgyvendinimą kas yra vienas iš pagrindinių šiuolaikinės ekonomikos augimo rodiklių.

Be to, kuriant palankią verslui ir inovacijoms aplinką, turėtų būti numatomi ir ekonominiai sprendimai, auginantys kūrybinių ekonominių veiklų potencialą ir galimybes, bei investicijos, skirtos kūrybiškumui skatinti, t.y. netradiciniai būdai, sudarantys ilgalaikes prielaidas klestėti mažos ir atviros Lietuvos ekonomikai. Remiant daugiausia kūrybinių inkubatorių kūrimą ir plėtrą būtų siekiama skatinti kūrybingų žmonių verslumą, meno ir verslo sintezę bei remti tam tinkamų sąlygų sukūrimą.

Augantis ir artėjantis link ES vidurkio informacinių technologijų naudojimas įmonėse sudaro gerą pagrindą vystyti e-valdžios, informacinėmis technologijomis pagrįsto inovacijų diegimo, technologijų perdavimo projektams vykdyti. Tačiau regioniniai netolygumai lemia, kad šios paslaugos yra mažiau prieinamos atsiliekantiems regionams, ypač namų ūkiams, kurių pajamos yra mažesnės.

Nors energijos intensyvumas tiek Lietuvoje, tiek šalies pramonėje mažėjo, tačiau, augant šalies ekonomikai, bendras energijos suvartojimas bei aplinką teršiančių medžiagų išmetimas į orą padidėjo, todėl Strategijoje turėtų būti numatytos priemonės skatinti mažų ir vidutinių įmonių tvarios gamybos metodus, aplinkos valdymo sistemų diegimą, taršos prevencijos technologijų perėmimą ir naudojimą.

Lietuvos apskričių ekonominio išsivystymo netolygumai yra dideli ir nemažėja, be to, išsivystymo netolygumai yra ženklūs ir pačiose apskrityse. Išsivystymo netolygumus galima būtų mažinti taikant tokias priemones, kaip „plyno lauko“ investicijų skatinimas, klasterių, bendradarbiavimo tinklų kūrimas, verslumo skatinimo projektai, kūrybiniai inkubatoriai.

UAB „IDUS“


31

III. STRATEGIJOS FORMULAVIMO KONTEKSTAS

ES sanglaudos politikos prioritetai 2007-2013 m. Išnagrinėjus ES sanglaudos politikos prioritetus 2007-2013 m. nustatyta, kad

formuluojant Strategiją ir siekiant jos įgyvendinimui finansavimo iš ES struktūrinių fondų būtina atsižvelgti į 2007-2013 m. Sanglaudos politikos gairių33 prioritetą skatinti naujoves, verslumą ir žiniomis grindžiamos ekonomikos augimą, plėtojant mokslinių tyrimų ir naujovių pajėgumus, įskaitant naujas informacijos ir ryšių technologijas (4.2 gairė: žinios ir naujovės ekonomikos augimo labui), bei prioritetą didinti valstybių narių, regionų ir miestų patrauklumą, gerinant jų prieinamumą, užtikrinant tinkamą paslaugų kokybę ir lygį bei išsaugojant jų aplinkos potencialą (4.1. gairė: Europa ir jos regionai – patrauklesnė vieta investicijoms ir darbui).

Aukščiau minėtų prioritetų įgyvendinimui Sanglaudos politikos gairės numato tiesioginės ir netiesioginės paramos priemones (veiksmų gaires) MTTP, inovacijų ir verslumo skatinimo srityse:

– didinti ir gerinti investicijas į MTTP: o stiprinti verslo įmonių savitarpio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą tarp

verslo bei valstybinių mokslinių tyrimų (aukštojo mokslo) institucijų, remiant pavyzdinių įmonių grupių kūrimąsi regionuose ir tarp skirtingų regionų;

o remti MTTP veiklą MVĮ ir suteikti galimybes MVĮ naudotis valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų institucijų teikiamomis MTTP paslaugomis;

o remti regionines tarpvalstybines ir tarptautines iniciatyvas, skirtas stiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje ir gebėjimų stiprinimą prioritetinėse ES mokslinių tyrimų politikos srityse;

o stiprinti MTTP gebėjimus, įskaitant IRT, mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą didelį augimo potencialą turinčiose srityse;

– palengvinti sąlygas naujovėms ir skatinti verslumą: o paversti regioninę MTTP naujovių ir švietimo paslaugų pasiūlą veiksmingesnę ir

prieinamesnę įmonėms, ypač MVĮ, pavyzdžiui, steigiant pavyzdinius mokslinių tyrimų centrus, suburiant su aukštąją technologija dirbančias MVĮ arti mokslinių tyrimų ir technologijų įstaigų arba plėtojant ir kuriant regionines įmonių grupes prie didžiųjų bendrovių;

o teikti verslo paramos paslaugas, kad įmonės, o ypač MVĮ, galėtų didinti savo konkurencingumą ir patekti į tarptautinę rinką, visų pirma pasinaudodamos vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis. Teikiant paslaugas verslui reikėtų teikti pirmenybę teigiamos sąveikos išnaudojimui (pvz., technologijų perdavimui, mokslo parkams, IRT ryšių centrams, inkubatoriams ir susijusioms paslaugoms, bendradarbiavimui su įmonių grupėmis) ir teikti daugiau tradicinės paramos valdymo, rinkodaros, techninės paramos, samdos ir kitų profesionalių bei komercinių paslaugų srityse;

o užtikrinti visapusišką Europos pranašumų panaudojimą ekologinių naujovių srityje. Ekologines naujoves reikėtų skatinti kartu su gerinama MVĮ praktika, diegiant aplinkosaugos valdymo sistemas. Dabar į šią sritį investuojantys ES ūkio subjektai sustiprins savo pozicijas artimiausioje ateityje, kai kiti regionai susidomės tokių technologijų panaudojimo galimybėmis. Ši sritis yra aiškiai susijusi su Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programa;

o skatinti verslumą, palengvinant naujų įmonių steigimą ir plėtojimą, skatinant nuo mokslinių tyrimų įstaigų atsiskyrusių bendrovių ar įmonių steigimąsi

33 Komisijos komunikatas „Sanglaudos politika ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti: Bendrijos strateginės gairės 2007-2013 m.“, KOM (2005) 299, 2005. 7.5.

UAB „IDUS“


32

pasinaudojant įvairiais metodais (pavyzdžiui, informuotumo ugdymu, prototipų gamyba, konsultavimo ir valdymo bei technologinės paramos teikimu būsimiems verslininkams).

Be to, gairėse pažymima, kad šalys narės turėtų daugiausia orientuotis į infrastruktūros plėtojimą, susijusį su ekonomikos augimą skatinančiomis priemonėmis (pavyzdžiui, turizmo plėtra, patobulinimai, skirti pramoninių vietovių patrauklumui didinti).

Analizuojant gairėse siūlomas priemones, pastebėta, kad jos grupuojamos teminiu pagrindu (vienoje grupėje MTTP, kitoje inovacijos ir verslumas), tačiau konkrečios priemonės grupėje gali būti priskirtinos kelioms temoms, pvz. pavyzdinių mokslinių tyrimų centrų steigimas numatytas inovacijų ir verslumo priemonių grupėje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Strategijos prioritetų turinys formuluojamas remiantis ES sanglaudos politikos prioritetu turiniu, tačiau priemonės grupuojamos į prioritetus ne teminiu pagrindu, o įvertinant Strategijos įgyvendinimo metu aktualius administravimo aspektus (žr. V. Pasiūlymai dėl Strategijos įgyvendinimo. Administravimas).

Nacionaliniai plėtros prioritetai 2007-2013 m. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje34, aprašytos priemonės,

kuriomis, siekiant ekonominio augimo ir užimtumo didėjimo, bus įgyvendintas nacionalinis prioritetas mikroekonomikos srityje – skatinti Lietuvos įmonių konkurencingumą.

Išnagrinėjus Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, nustatyta, kad formuluojant Strategiją būtina atsižvelgti į šiuos tikslus:

• 1 tikslą „Sudaryti sąlygas verslui naudotis viešojo sektoriaus MTTP rezultatais ir pačiam investuoti į MTTP, plėtojant viešojo sektoriaus MTTP pajėgumus“;

• 2 tikslą „Siekti, kad kuo daugiau įmonių būtų konkurencingos tarptautiniu mastu, o pramonės ir su ja susijusios verslo struktūros ir sukuriama nacionalinio produkto dalis būtų artimos ES šalių rodikliams“.

Strategijos formulavimui ypač aktualūs šie uždaviniai: – 1 tikslo:

o aktyviau remti verslo atliekamus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, skatinti glaudesnį verslo bendradarbiavimą su mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigomis ir kompetencijos tinklais;

o didinti mokslo ir studijų sistemos MTEP veiklos efektyvumą ir atitiktį šalies ūkio poreikiams;

– 2 tikslo: o ugdyti inovacijų kultūrą versle ir didinti įmonių inovacinius gebėjimus; o stiprinti nacionalinės pramonės konkurencingumą; o skatinti verslumo kultūrą ir sukurti mažoms ir vidutinėms įmonėms palankią

aplinką.

Pažymėtina, kad Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje numatytos labai įvairios priemonės – administracinės, teisės aktų tobulinimas, tiesioginė ir netiesioginė parama įmonėms ir kt. iš dviejų pagrindinių finansavimo šaltinių – valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų, kas labai aktualu planuojant Strategijos įgyvendinimą.

34 Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270.

UAB „IDUS“


33

ES teisės aktai ir jų projektai, reglamentuojantys Bendrijos sanglaudos politikos priemonių įgyvendinimą 2007-2013 m. laikotarpiu Svarbiausi teisės aktai, reglamentuojantys Bendrijos sanglaudos politikos priemonių

įgyvendinimą 2007-2013 m. laikotarpiu ir darantys esminę įtaką Strategijos formulavimui siekiant finansavimo iš ES struktūrinių fondų yra šie:

– Tarybos reglamentas, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo.

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos regioninės plėtros fondo.

Bendrąsias nuostatas nustatančio reglamento projekte35 apibrėžti tikslai, kurių siekti padeda struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas, kriterijai, kuriuos turi atitikti valstybės narės ir regionai tų fondų paramai gauti, nustatyti programavimo, vertinimo, valdymo, įskaitant finansų valdymą, stebėsenos ir kontrolės principai bei taisyklės.

Lietuva priklauso regionams, atitinkantiems finansavimo iš struktūrinių fondų pagal „konvergencijos“ tikslą reikalavimus36. Kaip ir kiekviena valstybė narė, Lietuva, siekdama struktūrinių fondų paramos, pirmiausia turi pateikti nacionalinę bendrąją strategiją, kuria užtikrina, kad fondų parama atitiktų Bendrijos strategines gaires dėl sanglaudos, ir kurioje būtų nurodytas Bendrijos prioritetų ir nacionalinės reformų programos ryšys. Konkreti fondų veikla valstybėse narėse vykdoma vykdant veiksmų programas pagal nacionalinę bendrąją strategiją.

Su „konvergencijos“ ir „regioninio konkurencingumo ir užimtumo“ tikslais susijusiose veiksmų programose:

– nagrinėjami vietovės arba sektoriaus, atitinkančio reikalavimus finansavimui gauti padėties privalumai ir trūkumai bei pasirinkta strategija problemoms spręsti;

– pagrindžiami pasirinkti prioritetai atsižvelgiant į Bendrijos strategines gaires dėl sanglaudos, nacionalinę bendrąją strategiją ir 46 straipsnyje nurodyto ex ante vertinimo rezultatus;

– pateikiama informacija apie prioritetines kryptis ir jų konkrečius tikslus. Šie tikslai išreiškiami skaičiais, naudojant ribotą gamybos apimties ir rezultatų rodiklių skaičių ir atsižvelgiant į proporcingumo principą. Remiantis rodikliais turi būti galima įvertinti pažangą, lyginant ją su pradine padėtimi ir prioritetines kryptis įgyvendinančių tikslų veiksmingumu;

– informacijos tikslais pateikiamas preliminarus fondų paramos suplanuoto panaudojimo veiksmų programoms suskirstymas į kategorijas laikantis 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisijos priimtų išsamių įgyvendinimo taisyklių;

– pateikiamas finansavimo planas; – pateikiama informacija apie papildomumą priemonėms, kurias finansuoja EŽŪFKP, ir

priemonėms, kurias finansuoja ESF; – pateikiamos veiksmų programos įgyvendinimo nuostatos; – pateikiamas preliminarus 38 straipsnyje apibrėžtų pagrindinių projektų, kuriuos

programavimo laikotarpiu tikimasi pateikti Komisijai patvirtinti, sąrašas; – pagal Sutarties 87 straipsnį pateikiamas preliminarus siūlomų pagalbos schemų, kurias

programavimo laikotarpiu tikimasi pateikti Komisijai patvirtinti, sąrašas.

35 Proposal for a Council Regulation laying down general provisions on the European Regional Development Fund, the European Social Fund and the Cohesion Fund, Brussels, 9 March 2006; 36 Regionai, atitinkantys Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygį (toliau – NUTS II lygis), kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003, kurių bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, apskaičiuotas perkamosios galios paritetais remiantis Bendrijos 2000–2002 m. duomenimis, yra mažesnis nei 75 % 25 ES valstybių narių BVP vidurkio

UAB „IDUS“


34

Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) reglamento projekte37 numatyta, kad ERPF padeda finansuoti:

– veiksmingas investicijas, kurios padeda sukurti ir išsaugoti nuolatines darbo vietas, visų pirma – teikiant tiesioginę pagalbą investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ).

– investicijas į infrastruktūrą; – endogeninio potencialo vystymą priemonėmis, remiančiomis regioninį ir vietinį

vystymąsi. Ši veikla apima ir paramą bei paslaugas įmonėms, visų pirma MVĮ finansavimo priemonių, pavyzdžiui, rizikos kapitalo, paskolų ir garantijų fondų, vietinio vystymosi fondų, palūkanų subsidijų, kūrimą ir plėtojimą, regionų, miestų ir atitinkamų socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos subjektų tinklo kūrimą, jų bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi;

– techninę pagalbą.

Tačiau pagal „konvergencijos“ tikslą remiamiems regionams ERPF paramai nustatyti konkretūs prioritetai, aktualūs Strategijai formuluoti:

– Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (MTTV), naujovės ir verslumas, įskaitant mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos pajėgumų stiprinimą bei jų integravimą į Europos mokslinių tyrimų sritį, įskaitant infrastruktūras, pagalba MTTV pirmiausia mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) ir pagalba technologijų perdavimui, MVĮ ir universitetų bei mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos centrų ryšių stiprinimas, verslo tinklų, viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių ir grupių plėtojimas, parama teikiant verslo ir technologijų paslaugas MVĮ grupėms, MVĮ verslumo ir naujovių finansavimo taikant finansų inžinerijos priemones skatinimas;

– Aplinka, įskaitant investicijas, susijusias su vandens tiekimu ir vandeniu bei atliekų tvarkymu, nuotekų valymu ir oro kokybe integruota taršos prevencija ir kontrole, užterštų vietų ir žemės atgaivinimu bei apleistų žemės sklypų paruošimu pakartotiniam naudojimui, biologinės įvairovės skatinimu ir gamtos apsauga, įskaitant investicijas NATURA 2000 vietose, pagalba MVĮ, skirta skatinti tvarios gamybos metodus, tam tikslui diegiant ekonomiškai naudingas aplinkos valdymo sistemas ir perimant bei naudojant taršos prevencijos technologijas.

Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimas Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (toliau – BPD)

įgyvendinimas parodė didelį įmonių susidomėjimą ES struktūrinių fondų parama ir jų aktyvumą, teikiant paraiškas. 2004-2005 m. buvo gauta 413 paraiškų vykdyti projektus pagal BPD priemonę „Tiesioginė parama verslui“. Paraiškose nurodyta reikiama paramos suma projektams įgyvendinti (1,25 mlrd. Lt) 16 kartų viršijo sumą, kuriai Lietuvos Respublikos ūkio ministerija galėjo sudaryti sutartis 2004-2005 m. Tuo laikotarpiu buvo sudarytos 26 paramos sutartys 198,9 mln. Lt paramai, 4 iš jų – su pradedančiosiomis įmonėmis.

Didžiausią dalį įmonių planuojamų projektų (66%) sudarė įmonių modernizavimo ir inovacijų diegimo projektai. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei ryšių tarp pramonės ir verslo subjektų bei mokslinio tyrimo institucijų formavimo projektai sudarė tik 6% 2004-2005 m. teiktų paraiškų. 2004-2005 m. buvo vykdoma 13 modernizavimo ir inovacijų diegimo projektų bei 7 mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei bendradarbiavimo projektai.

2004-2005 m. ES struktūrinių fondų lėšų infrastruktūrai ir paslaugų verslui projektams poreikis buvo palyginti mažas (17 paraiškų), nes 2005 m. naujų paslaugų verslui tinklo įstaigų įsteigta nebuvo, o esamos įgyvendino paslaugų verslui programos ir kitus projektus, finansuojamus iš nacionalinio biudžeto ir kitų šaltinių. Paraiškų kiekis kitoms BPD priemonės

37 Proposal for a Regulation of the European Parliament and of the Council on the European Regional Development Fund (ERDF), Brussels, 9 March 2006.

UAB „IDUS“


„Verslo aplinkos gerinimas“ veikloms įgyvendinti taip pat nebuvo didelis: 7 paraiškos pramoninių zonų kūrimui ir „plyno lauko“ investicijų skatinimui, 5 - mokslo ir technologijų parkų veiklai, 6 - Lietuvos produktų ir paslaugų įvaizdžio gerinimui, 3 asocijuotų verslo struktūrų paraiškos. Iš viso verslo aplinkai gerinti gautos 39 paraiškos. 2004-2005 m. buvo pradėta 17 verslo aplinkos gerinimo projektų, 11 iš jų – viešosios smulkaus ir vidutinio verslo paramos sistemos projektai. Bendra skirta parama – 29 mln. Lt. Įgyvendinant minėtus projektus planuojama suteikti paslaugų 14479 SVV įmonėms, sukurti 1 klasterį, suteikti paramą 1 pramoninės zonos sukūrimui ir 1 mokslo ir technologijų parkui.

2006 m. planuojamų verslo aplinkos gerinimo projektų skaičius padidėjo – buvo pateiktos 92 paraiškos, iš kurių daugiausia (37%) buvo skirta smulkaus ir vidutinio verslo paramos sistemai gerinti. Pažymėtina, kad 2006 m. labai aktyviai paraiškas teikė ir asocijuotos verslo struktūros (28% paraiškų). 2006 m. taip pat padidėjo planuojamų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei ryšių tarp pramonės ir verslo subjektų bei mokslinio tyrimo institucijų formavimo projektų skaičius – paskelbus kvietimą buvo gautos 57 paraiškos.

Sąsajos su Europos Bendrijos šeštosios ir septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos įgyvendinimu

Lietuvos įmonėms labai svarbu dalyvauti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų erdvėje. Nors bendras Lietuvos aktyvumas dalyvaujant Europos Bendrijos šeštojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programoje yra pakankamai didelis (2006 m. birželio 1 d. buvo pateikta 1467 paraiškos), tačiau mažų ir vidutinių įmonių paraiškos sudarė tik 16 proc. visų paraiškų (didelių įmonių paraiškos – 1 proc., asociacijų – 4 proc. paraiškų) – žr. Lentelė 13. Pažymėtina, kad paraiškų sėkmės rodiklis minėtoje programoje yra apie 20%, todėl ateityje tikslinga skatinti Lietuvos įmonių ir organizacijų dalyvavimą Europos Bendrijos septintojoje mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programoje ne tik kompensuojant parengiamuosius projekto kaštus (kelionių išlaidas į informacinius renginius, susitikimus su būsimo projekto partneriais), bet ir projekto rengimo išlaidas. Lentelė 13. Lietuvos institucijų dalyvavimas Europos Bendrijos šeštojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programoje

Paraiškos % Tinkamos % Finansuojamos % Iš viso: 1467 100 511 100 295 100 iš jų: MVĮ 234 16 89 17 44 15 Didelės įmonės

10 1 4 1 2 1

Asociacijos 55 4 14 3 9 3 Dalis nuo pateiktų paraiškų

35 20

Šaltinis: Tarptautinė programų agentūra.

Be to, formuluojant konkrečias priemones, reikia atsižvelgti ir į teisės aktus, reglamentuojančius Europos Bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos vykdymą.

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007-2013 m.) projekto38 III priede „Finansavimo schemos“ kalbant apie paramą mokslinių tyrimų projektams,

38 Europos Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007-2013 m.), KOM (2005) 119, 6.4.2005.

UAB „IDUS“


36

kuriuose pagrindinį tiriamąjį darbą atlieka universitetai, mokslinių tyrimų centrai ar kiti juridiniai subjektai specifinių grupių, visų pirma MVĮ ar MVĮ asociacijų naudai, numatyta, kad „mažiau išsivysčiusiuose regionuose (suartėjimo regionai ir atokiausi regionai) įsisteigusiems netiesioginės veiklos dalyviams, prireikus ir jei tai įmanoma, gali būti skirtas papildomas įnašas iš struktūrinių fondų“.

Tačiau, formuluojant Strategiją, būtina atsižvelgti ir į Europos Komisijos paskelbto dalyvavimo Europos Bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programoje taisyklių projekto39 nuostatas dėl tinkamų finansuoti išlaidų ir paramos intensyvumo. Minėtame taisyklių projekte nėra numatyta tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų, tinkamos yra visos išlaidos, kurios tiesiogiai skirtos Europos Bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (FP7) projekto veiklai ir atitinka bendruosius kriterijus (išlaidos turi būti faktinės, padarytos projekto laikotarpiu ir pan.). Netinkamų išlaidų kategorijai priskiriami netiesioginiai mokesčiai, muitai, PVM, skolos palūkanos, valiutų keitimo nuostolių padengimas ir pan. išlaidos. Struktūrinių fondų lėšomis remti taisyklėse įvardintas netinkamų išlaidų kategorijas būtų netikslinga, juolab, kai kurios netinkamų išlaidų kategorijos (skolos palūkanos, susigrąžintinas PVM), sutampa su ERDF reglamente nustatytomis.

Struktūrinių fondų lėšomis remti konkrečių projektų, dalyvaujančių FP7, išlaidas, kurias Europos Komisija konkrečiu atveju pripažino netinkamomis („išbraukė“) taip pat nereikėtų, siekiant išvengti ginčų su Europos Komisija.

Svarstytina alternatyva struktūrinių fondų lėšomis padidinti paramos projektui, įgyvendinamam pagal FP7, intensyvumą. Tačiau Europos Bendrijos parama moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai remiasi Bendrijos metmenimis dėl valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, kuriuose nustatyto paramos intensyvumo pagal atskiras išlaidų kategorijas negalima viršyti. Todėl įmonių ir mokslo tyrimo įstaigų bendrai vykdomų projektų pagal FP7 atveju nebus galima padidinti paramos intensyvumo, jeigu FP7 lėšomis buvo skirta maksimalaus intensyvumo parama, ir bus labai sudėtinga argumentuoti paramos poreikį ir poveikį, paremiant struktūrinių fondų lėšomis iki maksimalaus intensyvumo, jeigu FP7 lėšomis buvo nuspręsta maksimalaus intensyvumo paramos neskirti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, Strategijoje siūloma numatyti priemonę „remti pasirengimą vykdyti bendrai įgyvendinamus projektus pagal FP7 programą“ arba „paskatinti įmones ir mokslinių tyrimų įstaigas vykdyti bendrai įgyvendinamus projektus pagal FP7 programą, finansuojant parengiamuosius (pasiruošimo) darbus“.

IV. STRATEGIJA

Vizija ir tikslai Numatoma, kad Strategijos įgyvendinimas didins Lietuvos pramonės ir paslaugų sektorių

kuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą tarptautiniu mastu. Numatomos investicijos skatins verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei inovacijų kūrimą, skatins verslo ir mokslo bendradarbiavimą, sukuriamų technologijų komercializavimą, taip pat technologijų perėmimą (technology transfer). Tobulinant viešosios paslaugų verslui infrastruktūrą, viešųjų paslaugų verslui turinį ir kokybę, verslo subjektų priėjimą prie finansavimo šaltinių, bus didinamas šalies gyventojų verslumas, gerinama inovacijoms ir kūrybiškumui palanki verslo aplinka. Strategijos įgyvendinimas sudarys prielaidas verslo struktūros pokyčiams bei skatins patirties, technologijų bei verslo organizavimo ir gamybos

39 Proposal for a Regulation of the European Parliament and the Council laying down the rules for the participation of undertakings, research centres and universities in actions under the Seventh Framework Programme and for the dissemination of research results (2007-2013), Brussels, 28 February 2006.

UAB „IDUS“


procesų perėmimą iš užsienio šalių, skatinant inovacinius projektus bei tiesiogines užsienio investicijas daugiausia aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektoriuose.

Strategijos tikslai yra 1) didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį ir 2) sudaryti palankią aplinką smulkiam ir vidutiniam verslui bei inovacijoms.

Pirmasis tikslas – didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį

Šalies konkurencingumas tarptautiniu mastu tiesiogiai priklauso nuo verslo sugebėjimo kurti aukštą pridėtinę vertę, kas savo ruožtu priklauso nuo įmonių sugebėjimo kurti ir komercializuoti inovacijas bei fizinių ir finansinių galimybių įmonių plėtrai ir kūrimuisi.

Pagal tarptautinių organizacijų skaičiuojamus konkurencingumo ir inovatyvumo indeksus, pasaulio ir Europos kontekste Lietuva yra laikoma ne inovacijomis augimą grindžianti ekonomika. Tai yra esminė silpnybė, trukdanti Lietuvos ekonomikos tarptautinio konkurencingumo augimui. Atlikta SSGG analizė parodė, kad pagrindiniai nepakankamą inovatyvumą lemiantys veiksniai yra menkas investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą lygis bei žemas tyrėjų skaičius versle, nepakankamai glaudus bendradarbiavimas tarp mokslinių tyrimų įstaigų, universitetų ir ūkio subjektų MTTP ir inovacijų srityje (nėra mokslo rezultatų panaudojimo versle sistemos).

Nors Lietuvos ūkio plėtros strategijos tikslas yra paversti Lietuvos ekonomiką strateginėmis inovacijomis grindžiamu ūkiu, tačiau būtinas pertvarkymo etapas yra toliau pažengusių užsienio šalių technologinės bei vadybinės patirties perėmimas taikant adaptyviąsias inovacijas (tarp jų ir technologijų perėmimą). Todėl, siekiant greitesnio ekonomikos restruktūrizavimosi, būtina skatinti materialias investicijas, susijusias su technologijų perėmimu, naujų produktų Lietuvos mastu gamyba, aukštesnės pridėtinės vertės gamybos procesų bei technologijų naudojimu. Ūkio plėtros grindimas tarptautinio lygio strateginėmis inovacijomis yra galimas tik esant pakankamai aukštam pramonės ir paslaugų išsivystymo lygiui, kurio bus siekiama skatinant adaptyvias inovacijas pereinamuoju laikotarpiu, lygiagrečiai stiprinant mokslo tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumus, sudarysiančius prielaidas strateginėms inovacijoms ekonomikoje.

Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje siekiama, kad 2010 m. metinės verslo sektoriaus išlaidos mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai (MTTP) sudarytų 1 proc. BVP. Tačiau kol kas verslo sektoriaus investicijos į MTTP yra labai menkos, o jų augimas nepakankamas, kad iki 2010 m. pasiektų numatytas apimtis. Siekiant padidinti verslo investicijas į MTTP ir sudaryti sąlygas verslui naudotis viešojo MTTP sektoriaus rezultatais, nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje numatyta plėtoti viešojo MTTP sektoriaus pajėgumus ir potencialą, skatinti privačių įmonių (iš jų – bendrai su mokslinių tyrimų įstaigomis) vykdomus MTTP projektus, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, remiant ūkio subjektų MTTP darbų užsakymus mokslo ir studijų institucijoms.

Norint pasiekti užsibrėžtus rodiklius, Lietuvoje turi būti taikoma kompleksinė strategija, apjungianti aukštojo mokslo prioritetus, nacionalines tyrimų programas bei fundamentaliaisiais tyrimais pagrįstą žinių kūrimą prioritetinėse srityse ir paramą verslui komercializuojant mokslo įstaigose sukurtas žinias, perimant Lietuvos mastu inovatyvias technologijas iš užsienio šalių, remiant smulkų ir vidutinį verslą bei skatinant gyventojų verslumą. Svarbu pabrėžti, kad turi būti vengiama valstybės bandymų tiesiogiai įtakoti verslo subjektų elgesį pasirenkant vienokias ar kitokias tyrimų bei plėtros sritis. Priešingai, turi būti skatinama ir remiama kuo daugiau inovacijų ir verslo iniciatyvų, prisidedančių prie ekonomikos konkurencingumo bei darbo našumo augimo, prioritetais laikant pasaulinio lygio gamybos būdų, technologijų ir procesų diegimą ir perėmimą, didesnę įtaką darbo našumui ir sukuriamai pridėtinei vertei, Lietuvoje sukurtų žinių komercializavimui. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas neturėtų būti skatinamas priverstinai, dirbtinai kuriant bendrus tyrimų centrus ir jiems nustatant tyrimų, o tuo pačiu ir

UAB „IDUS“


38

komercializacijos galimybių kryptis. Efektyvus bendradarbiavimas yra įmanomas tik esant visų bendradarbiaujančių šalių suinteresuotumui ir atitinkamam lygiui, sukuriančiam sąlyčio taškų galimybę.

Siūloma viešąjį MTTP sektorių remti stiprinant nacionalinius aukštos kompetencijos centrus40 ir tinklus, kuriuose jau yra sukaupta santykinai aukšta kompetencija ir kurie veikia prioritetinėse MTTP srityse, kur Lietuva turi aukštą mokslinį ir/ar gamybinį potencialą. Taip pat reikalinga teikti paramą esamiems ir besikuriantiems aukštos kompetencijos centrams. Stiprinant šiuos centrus ir tinklus reikalinga atnaujinti mokslinių tyrimų įstaigų ir universitetų esamą infrastruktūrą ir informacinę bazę, kad MTTP darbai būtų efektyvūs bei atitiktų verslo ir visuomenės poreikius. Taip pat šių pajėgumų plėtojimas Lietuvai labai svarbus siekiant pritraukti tarptautines aukštųjų technologijų įmones bei mokslo tyrimų centrus. Tokie kompetencijos centrai daugiausia atliktų fundamentalius tyrimus prioritetinėse srityse bei atliktų kritinio žinių kiekio kūrimo funkciją, būtiną sėkmingam strateginių inovacijų diegimui jų pagrindu. Tokių centrų bendradarbiavimas su verslu būtų laikomas prioritetine, tačiau ne būtina centrų plėtros ir veiklos rėmimo sąlyga.

Valstybės ir ES struktūrinės paramos ištekliai moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir inovacijoms turėtų būti koncentruojami srityse, kurios yra itin svarbios Lietuvos verslo tarptautiniam konkurencingumui ir ilgalaikiam ekonomikos augimui užtikrinti, tarpe jų ir srityse, kurios atitinka ekonomikos „proveržio“ kryptis. Investicijos iš ERPF MTTP srityje bus sutelktos tik tuose aukštos kompetencijos centruose ir tinkluose, kurių veikla vykdoma prioritetinėse MTTP srityse (biotechnologijų, lazerių technologijų, nanotechnologijų, informacinių technologijų ir kt.) ir atitinka dabartinius ar ateities verslo plėtros poreikius. Tai leis išvengti ribotų investicijų išsklaidymo ir pasiekti didesnį investicijų poveikį.

Siekiant suaktyvinti mokslo rezultatų pritaikymą versle, daugiau dėmesio turi būti skiriama glaudesniam verslo ir mokslo bendradarbiavimui užtikrinti. Investuojant turi būti siekiama, kad bendradarbiavimo problemos būtų sprendžiamos kompleksiškai, įtraukiant visas suinteresuotas puses. Todėl įgyvendinant Strategijos prioritetą „Tiesioginė parama MTTP ir inovacijoms“ parama turėtų būti skiriama bendriems verslo ir mokslo projektams, skirtiems naujiems produktams ir technologijoms kurti, įskaitant šiai veiklai reikalingos techninės bazės sukūrimą ir stiprinimą, taip pat turi būti skatinamas ir remiamas mokslo struktūrų kūrimas versle, kiti MTTP veiklą skatinantys investiciniai projektai.

Verslo ir mokslo bendradarbiavimas turi būti nukreiptas mokslo institucijų sukurtų žinių komercializavimui, verslo poreikiais pagrįstų taikomųjų tyrimų vykdymui. Todėl tokio bendradarbiavimo pagrindas yra verslo iniciatyva, grindžiama komercinės naudos perspektyvomis. Remiant tokio pobūdžio projektus didžiausias dėmesys bus kreipiamas finansiškai išreikštam verslo interesui, strateginėms tyrimų komercializavimo perspektyvoms, pridėtinės vertės kūrimui ir darbo našumo didinimui. Šiems tikslams siekti bus skatinami jungtinių tyrimų centrų41 įkūrimo ir veiklos projektai.

Labai žemam įmonių, ypač tradiciniuose sektoriuose, inovacinės veiklos aktyvumui didinti būtina skatinti visų rūšių inovacinę įmonių veiklą ir remti įmonių inovacijas tiek vykdant MTTP veiklą (pačioje įmonėje arba užsakant darbus mokslinių tyrimų įstaigoje) bei diegiant šios veiklos pasekoje sukurtas technologijas, tiek technologijų modifikavimu pagrįstas inovacijas, tęstines ir pritaikymo (adaptavimo) būdu diegiamas inovacijas ir su tuo susijusias materialines investicijas. Taip pat turi būti skatinamos ir ekologinės inovacijos, kurios suprantamos kaip bet

40 Čia aukštos kompetencijos centras yra suprantamas kaip tarptautinių ekspertų patvirtintas kompetencijos centras, prioritetinėje technologinio proveržio srityje atitinkantis nacionalinių tyrimų programų prioritetus. Toks centras gali būti sukurtas ir valdomas tiek mokslo atskirai, tiek mokslo ir verslo bendradarbiavimo pagrindu. 41 Jungtinis tyrimų centras čia suprantamas kaip bendras mokslo ir verslo arba verslo įmonių bendradarbiavimo pagrindu sukurtas ir valdomas subjektas.

UAB „IDUS“


39

kokios formos inovacijos, kuriomis siekiama didelės ir akivaizdžios pažangos siekiant tvaraus vystymosi tikslo, mažinant poveikį aplinkai arba siekiant, kad gamtiniai ištekliai, įskaitant energiją, būtų naudojami veiksmingiau ir atsakingiau42. Inovacinės veiklos lygį bus siekiama kelti remiant mažiausiai Lietuvos mastu naujų produktų kūrimą. Lietuvos įmonės bus skatinamos eiti į tarptautines rinkas, prioritetą teikiant naujų rinkų kūrimui ir plėtrai.

Siekiant sustiprinti Lietuvos mokslinį ir inovacijų potencialą, būtina pasinaudoti galimybe perimti pažangesnių šalių patirtį, integruojantis į ES aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų erdvę. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje numatyta skatinti mokslo ir studijų institucijų, privačių įmonių ir inovacijų paramos infrastruktūros įstaigų dalyvavimą ES 6 ir 7 bendrojoje mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo, CIP, COST ir kitose tarptautinėse mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programose. Prioritete „Tiesioginės paramos MTTP ir inovacijoms“ turėtų būti siekiama sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos įmonėms bei mokslo ir tyrimų institucijoms dalyvauti 7 bendroje ir kitose tarptautinėse MTTP programose.

Pagal Strategijos prioritetą „Tiesioginė parama MTTP ir inovacijoms“ galėtų būti remiamas ir nacionalinių MTTP programų įgyvendinimas prioritetinėse srityse. Kaip numatyta nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje ir kituose strateginiuose dokumentuose, Lietuvoje planuojama atnaujinti prioritetines MTTP kryptis, atnaujinti aukštųjų technologijų programą ir parengti kitas nacionalines programas prioritetinėse MTTP srityse. Jeigu būtų parengtos integruotos nacionalinės programos, jų infrastruktūros plėtros priemonės būtų finansuojamos iš ERPF (infrastruktūra aukštos kompetencijos centruose ir tinkluose, MTTP veikla prioritetinėse srityse, bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo sektorių, t.t.). Nacionalinių programų „minkštosios“ priemonės (tyrėjų rengimas, kvalifikacijos tobulinimas ir jų mobilumas) būtų finansuojamos iš ESF. Tačiau norint didinti viešojo MTTP sektoriaus veiklos efektyvumą ir atitikimą verslo poreikiams, taip pat reikalingi ir kiti pokyčiai. Pavyzdžiui, ilgalaikės MTTP strategijos įgyvendinimo II etapo programoje siekiama patobulinti valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką, mokslinių tyrimų bazinio finansavimo modelį papildyti konkursiniu finansavimu, imtis kitų priemonių.

Antrasis tikslas - sudaryti palankią aplinką smulkiajam ir vidutiniam verslui bei inovacijoms

Pasaulio Banko ir Tarptautinės Finansų Korporacijos duomenimis Lietuva patenka į pasaulio šalių, turinčių palankiausią verslo aplinką, dvidešimtuką, ką didele dalimi sąlygojo stabili makroekonominė aplinka. Tačiau verslo įmonių veiklos vertinimai yra nepalankūs: pagal verslumą (ypač jaunimo ir moterų), verslo konkurencingumą bei naujų nuo mokslo įstaigų atskylančių įmonių skaičių Lietuva ženkliai atsilieka nuo ES vidurkio. Tai lemia menka įmonių inovacinė veikla, aukšta inovacijų finansavimo rizika bei lankstesnių finansinės paramos verslui priemonių (pvz., mikrokreditų ar rizikos kapitalo fondų) trūkumas, kartais ir aplinkos reguliavimo problemos (pvz., intelektinės nuosavybės apsaugos atveju). Nerengiamos pramonės ir verslo, technologinės įžvalgos, todėl įmonės, tyrimų organizacijos neturi aiškių strateginių savo raidos tendencijų ir galimybių perspektyvos.

Sukurta viešųjų paslaugų verslui infrastruktūra, kuri yra svarbi mokslo rezultatų perteikimo pramonei ir verslui sistemos dalis, išgyvena ankstyvąjį plėtros etapą. Paslaugų verslo įmonėms teikimo intensyvumas yra nepakankamas, neišplėtotos specializuotos paslaugos (kokybės valdymo, sertifikavimo, inovacijų, technologijų perdavimo ir kitos).

Išvardintas problemas kompleksiškai spręstų Strategijos prioriteto „Palankios sąlygos verslui ir inovacijoms“ priemonės, kuriomis būtų siekiama inovacijų sklaidai ir verslumo

42 2006 m. kovo 31 d. Europos Sąjungos Tarybos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo nustatančio bendrąją konkurencingumo ir inovacijų programą (2007-2013 m.)

UAB „IDUS“


skatinimui palankios verslo paramos infrastruktūros plėtros, ypatingą dėmesį skiriant ne fizinės infrastruktūros plėtrai, bet specializuotų aukštos kokybės paslaugų plėtrai (technologijų perdavimo, inovacijų skatinimo ir kt.). Taip pat svarbu kompleksiškai skatinti fizinių asmenų, ypač jaunimo ir moterų, bei pradedančiųjų įmonių verslumą. Investicijos turėtų būti kreipiamos paramos verslui įstaigų inicijuotoms verslumo skatinimo programoms. Siekiant paskatinti įmonių augimą, įėjimą į tarptautines rinkas, reikia sudaryti galimybes įmonėms pasinaudoti aukštesnio lygio subsidijuojamomis paslaugomis įgyvendinant internacionalizavimo projektus, rengiant įmonės veiklos bei marketingo strategijas ir pan. Plėtojant įvairias finansinės paramos verslo subjektams priemones, būtina užtikrinti geresnį įmonių priėjimą prie finansavimo šaltinių, ypač pradedantiems verslą bei inovacijas diegiantiems subjektams.

Globalios konkurencijos sąlygomis tarptautiniam verslo konkurencingumui ypač svarbi inovacinių klasterių plėtra, todėl prioritetas „Palankios sąlygos verslui ir inovacijoms“ daug dėmesio turėtų skirti bendroms įmonių ir mokslo institucijų iniciatyvoms - veiklai, susijusiai su klasterių bei technologinių platformų (bendradarbiavimo tinklų) kūrimu.

Atsižvelgiant į pasaulinę gamybos perkėlimo tendenciją ir mažą aukštųjų ir vidutinių technologijų gamybos dalį Lietuvoje, Lietuvoje labai svarbu pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurios leistų perimti pažangias technologijas bei šiuolaikines vadybines žinias, svarbias siekiant didinti ūkio produktyvumą. Ypač technologinę plėtrą įtakotų žinioms imlių transnacionalinių kompanijų bei jų tyrimų centrų pritraukimas. Dėl šių investuotojų Lietuva konkuruoja ne tik su kitomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis, bet taip pat su Azijos, Lotynų Amerikos, JAV ir kitomis šalimis. Vietos investicijoms pasirinkimą lemia daugybė veiksnių, tarp jų palankus investicijų klimatas, aukštos kvalifikacijos darbo jėga, stiprūs nacionaliniai mokslo centrai, puikiai įrengti pramoniniai parkai ir t.t. Strateginiai investuotojai turi galimybes tapti inovacinių klasterių židiniu žinioms imlių technologijų srityse ir ženkliai sustiprinti vietinius gamintojus bei paslaugų teikėjus, įtraukti juos į tarptautines tiekimo grandines. Tokių galimybių įgyvendinimui turi būti sukurta palanki verslo aplinka, skatinanti vietines įmones ir užsienio investuotojus bendradarbiauti.

Tačiau kol kas Lietuvos galimybes konkurencinėje kovoje dėl užsienio investicijų menkina pernelyg smulkmeniškai reglamentuoti darbo rinkos santykiai, investicijoms pritraukti skirtų teritorijų (pramoninių zonų, plyno lauko teritorijų, kt.) trūkumas, nepakankamai palanki verslo paramos infrastruktūra bei bendra verslo aplinka, per daug biurokratizuota ir komplikuota žemės įsigijimo ir statybos leidimų išdavimo tvarka.

Siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas užsienio kapitalui investuoti, Strategijos prioriteto „Palankios sąlygos verslui ir inovacijoms“ lėšomis pirmiausia turėtų būti sudarytos sąlygos kurtis „plyno lauko“ pramoninėms teritorijoms. Aukštą pridėtinę vertę kuriančių užsienio investicijų pritraukimo proceso sėkmė bus neatsiejama ir nuo kitų Strategijos priemonių (skirtų aukštos kompetencijos centrų stiprinimui, inovacijų versle skatinimui, Lietuvos įvaizdžio kūrimui ir t.t.), bei kitų programų priemonių, skirtų aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, pasaulyje konkurencingų tyrėjų rengimui, reguliavimo aplinkos trūkumų sprendimui ir pan. Tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti būtina panaudoti ir įvairias rinkodaros priemones Lietuvos verslo aplinkos įvaizdžio gerinimui, informacijos apie tiesioginių užsienio investicijų galimybes skleidimą tarptautiniu mastu ir pan.

Natūralu, kad vienintelis veiksnys, lemiantis tarpnacionalinių kompanijų sprendimus, susijusius su investicijų geografine vieta, yra lyginamasis tokios vietos pranašumas planuojamo pelno požiūriu prieš kitas alternatyvas. Todėl, pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas bei planuojant rinkodaros priemones turi būti strategiškai suprantama vertės kūrimo grandinė konkrečioje pramonės šakoje bei jos tendencijos globaliu mastu. Turi būti remiamas viešosios valdžios institucijų (valstybės bei savivaldybių lygyje) vykdomas investicijų pritraukimo strategijos formavimas bei šios strategijos įgyvendinimo priemonės.

UAB „IDUS“


Pasaulinės tendencijos bei šiuolaikinės technologijos įtakoja struktūrinius pokyčius ekonomikoje, nuolat atsiranda nauji verslai, kurie įgyja vis didesnę reikšmę. Šiuo metu Europoje ypač skatinama kūrybinės pramonės verslų plėtra galėtų sudaryti sąlygas išnaudoti Lietuvos kultūros bei žmonių kūrybinį potencialą kuriant konkurencingus lietuvišką turinį reprezentuojančius produktus ir paslaugas, todėl Strategijos investicijos turi būti kreipiamos kūrybinės pramonės plėtrai reikalingos infrastruktūros (kūrybinių verslų inkubatorių) sukūrimui.

Prioritetai ir priemonės

1 prioritetas „Tiesioginė parama MTTP ir inovacijoms“

Šiame prioritete siekiama šių uždavinių:

1) vystyti aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų (AVAT) sektorius;

2) didinti tradicinių sektorių pridedamąją vertę ir konkurencingumą ir

3) plėtoti jungtinius MTTP centrus ir bendras iniciatyvas technologinio proveržio srityse.

Bendrą šio prioriteto uždavinių siekimo sėkmę parodys darbo našumo per vieną darbo valandą padidėjimas ir priartėjimas prie ES šalių vidurkio. Tikimasi, kad įgyvendinus Strategiją darbo našumas Lietuvoje pasieks 73% ES-15 šalių vidurkio (2004 m. darbo našumas per vieną darbo valandą sudarė 41,7 % ES-15 šalių vidurkio).

Prioritetas prisidės prie Strategijos pirmojo tikslo „Didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį“ įgyvendinimo, nes viso verslo sukuriamos pridėtinės vertės augimo šaltiniai yra aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektoriaus lyginamosios dalies ekonomikoje didėjimas bei tradicinių (ne aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų) sektorių kuriamos pridėtinės vertės augimas. Abiejų pridėtinės vertės augimo šaltinių panaudojimas didžiąja dalimi priklauso nuo verslo įmonių sugebėjimo kurti žinias bei įvairiuose sofistiškumo lygiuose pasinaudoti sukurtomis žiniomis, jas komercializuojant, aktyviai dalyvauti diegiant inovacijas.

Žemas Lietuvos ekonomikos inovatyvumo rodiklis yra tiesiogiai susijęs su maža aukštųjų ir vidutiniškai aukštųjų technologijų sektoriaus dalimi ekonomikoje bei žemu inovacijų lygiu vyraujančių tradicinių (vidutiniškai žemų ir žemų technologijų) sektorių įmonėse. Pagrindiniai nepakankamą inovatyvumą lemiantys veiksniai yra nepakankamas investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą lygis, kurį iš savo ruožtu įtakoja labai mažos atitinkamos verslo investicijos į MTTP bei žemas tyrėjų, dirbančių verslo įmonėse, skaičius, bei nepakankamai glaudus bendradarbiavimas tarp mokslinių tyrimų įstaigų, universitetų ir ūkio subjektų MTTP ir inovacijų srityje (nepakankamai išplėtota žinių ir mokslo rezultatų skleidimo terpė (mokslo ir technologijų parkų veikla ir pan.)).

Didelė dalis Lietuvos įmonių nevykdo jokios inovacinės veiklos, o vykdančių tokią veiklą įmonių inovacijos yra nepakankamai tęstinės bei daugiausia susijusios su inovacijų pritaikymu. Strategiškai reikšmingų inovacijų bei technologijų modifikavimu pagrįstų inovacijų įmonės vykdo labai mažai.

Paminėtas problemas numatoma spręsti priemonėmis, skirtomis aukštų ir vidutiniškai aukštų bei tradicinių sektorių įmonėms, atsižvelgiant į šių sektorių ypatumus, ir taip įgyvendinant šio prioriteto pirmąjį ir antrąjį uždavinius „Vystyti aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų (AVAT) sektorius“ bei „Didinti tradicinių sektorių pridedamąją vertę ir konkurencingumą“.

Siekiant padidinti verslo investicijas į MTTP, numatoma remti įmonių tyrimų bazės kūrimą ir stiprinimą, įmonių vykdomus MTTP projektus. MTTP veikla pasižymi didele rizika, todėl bus siekiama didinti būsimų MTTP projektų skaičių ir atitinkamai didinti verslo investicijas į MTTP, kompensuojant pirmuosius įmonių vykdomus MTTP veiklos etapus:

UAB „IDUS“


techninių galimybių studijų atlikimą, patentabilumo analizių parengimą ir panašias veiklas. Skatinant įmones įsijungti į Europos Sąjungos mokslinių tyrimų erdvę ir tokiu būdu siekiant pakelti Lietuvoje vykdomų tyrimų lygį bus remiamas pasirengimas dalyvauti Europos Bendrijos septintojoje bendrojoje programoje bei įmonių dalyvavimas Eureka programoje sudarant galimybes vykdyti projektus, kuriuose kuriami konkurencingi pasaulinėje rinkoje, pažangiausiomis technologijomis paremti gaminiai, procesai ir paslaugos.

Menką įmonių inovacinės veiklos aktyvumą bus siekiama didinti remiant ne tik MTTP veikla pagrįstas inovacijas, tačiau ir kitų rūšių inovacijas (technologijų modifikavimu pagrįstas inovacijas, tęstines ir pritaikymo (adaptavimo) būdu diegiamas inovacijas, o taip pat ekologines inovacijas), kurios ypač aktualios tradiciniams sektoriams. Inovacinės veiklos lygį bus siekiama kelti remiant naujų produktų kūrimą Lietuvos arba tarptautiniu mastu.

Atsižvelgiant į Lietuvos pramonės struktūrą ir nepakankamus mokslinių tyrimų pajėgumus, vidutiniu laikotarpiu didelis dėmesys bus skiriamas technologijų perėmimui ir jų įdiegimui, siekiant priartinti Lietuvos įmonių technologinį lygį prie išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių lygio, sudarant prielaidas ateityje kurti ir diegti daugiau strategiškai reikšmingų inovacijų. Technologijų perėmimas bus siejamas su intelektinės apsaugos mechanizmų taikymu. Siekiant greitesnio ekonomikos restruktūrizavimosi, bus skatinamos materialios investicijos, susijusios su technologijų perėmimu, naujų produktų Lietuvos mastu gamyba, aukštesnės pridėtinės vertės gamybos procesų bei technologijų naudojimu. Lietuvos įmonės bus skatinamos eiti į tarptautines rinkas, prioritetą teikiant naujų rinkų kūrimui ir plėtrai.

Lietuvos stiprybės yra aukštąjį išsilavinimą gaunančių gyventojų skaičius bei mokslo ir inžinerijos specialybes baigusių asmenų santykinis skaičius (nors pačių studijų kokybė ir pritaikymo versle tinkamumas nėra pakankamas). Be to, yra sukauptas mokslinis potencialas tam tikrose srityse. Svarbi Lietuvos verslo sektoriaus stiprybė yra aukštas verslo įmonių tarpusavio bendradarbiavimas inovacijų srityje. Kaip stiprybę galima paminėti sukurtą viešąją verslo paslaugų infrastruktūrą bei nacionalinę inovacijų sistemą, kurios padės skatinti įmonių inovatyvumą, tačiau šios infrastruktūros efektyvumas turi būti tobulinamas ir to bus siekiama įgyvendinant Strategijos antrąjį prioritetą „Palankios sąlygos verslui ir inovacijoms“. Remiantis paminėtomis stiprybėmis bei faktu, kad viešoji mokslinių tyrimų bazė yra nusidėvėjusi, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovaciniai gebėjimai įmonėse yra menki, nustatomas šio prioriteto trečias uždavinys „Plėtoti jungtinius MTTP centrus ir bendras iniciatyvas technologinio proveržio srityse“, kurį numatoma įgyvendinti skatinant verslui tiesiogiai prieinamų jungtinių tyrimų centrų kūrimą ir plėtrą, remiant šiuose centruose vykdomą verslo poreikiais pagrįstą MTTP veiklą bei kitas bendras verslo ir mokslo iniciatyvas, tuo skatinant bendradarbiavimą ir mokslo darbuotojų pritraukimą į verslo sektorių.

Šis ir antrasis Strategijos prioritetas „Palankios sąlygos verslui ir inovacijoms“ yra glaudžiai susiję ir vienas kitą papildantys – šiame prioritete skatinamas žinių kūrimas (įmonėse, tyrimų centruose ir pan.), o antrajame prioritete skatinama sukurtų žinių sklaida, šiame prioritete tiesiogiai skatinama inovatyvių įmonių veikla ir keliamas jos lygis, antrasis prioritetas siekia didinti verslumą ir skatina įmones suvokti inovacijų svarbą, remia verslo ir mokslo bendras iniciatyvas – klasterių, bendradarbiavimo tinklų atsiradimą ir plėtrą ir pan.

Šio prioriteto investicijos į aukštos kompetencijos centrų ir tinklų, jungtinių tyrimo centrų bei įmonių techninę bazę MTTP veiklai vykdyti papildo iš ESF finansuojamas priemones, skirtas MTTP žmonių išteklių kokybei tobulinti ir kiekybei didinti, siekiant bendro tikslo – sustiprinti šalies MTTP pajėgumą. Jungtinių tyrimo centrų vykdomi MTTP projektai kartu su minėtomis ESF remiamomis priemonėmis tyrėjų mobilumui tarp viešojo ir privataus sektoriaus skatinti spręs bendrą viešajam ir privačiam sektoriui problemą - valstybinių institutų ir valstybinių mokslinių tyrimų įstaigų atliekami moksliniai tyrimai yra nepakankamai orientuoti į verslo ir visuomenės poreikius

UAB „IDUS“


Šio prioriteto priemonės, skirtos skatinti ekologines inovacijas, papildys kitos programos, kuri tiesiogiai nukreipta į aplinkos apsaugą, energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo skatinimą, priemones.

Siekiant vienodo MTTP veiklos ir inovacijų supratimo, kuris labai svarbus generuojant tinkamų ir kokybiškų projektų srautą bei mažinant konkurencijos iškraipymo riziką remiant projektus, bus taikomi tarptautiniu mastu pripažįstami terminai, naudojami Frascati43, Oslo44 ir kituose vadovuose. Siekiant išvengti rinkos iškraipymų ir neigiamų padarinių konkurencijai, parama įmonių ir bendrai su įmonėmis įgyvendinamiems projektams bus teikiama atsižvelgiant į Bendrijos teisės aktų dėl valstybės pagalbos reikalavimus priklausomai nuo projektų pobūdžio ir finansuojamų išlaidų. Preliminarus valstybės pagalbos schemų sąrašas pateikiamas dalyje V. Pasiūlymai Strategijos įgyvendinimui, „Priemonės rinkos iškraipymams išvengti“.

Kuriant ir stiprinant MTTP techninę bazę, teikiant paramą MTTP projektų vykdymui tikimasi padidinti MTTP pajėgumus Lietuvoje iki lygmens, leidžiančio Lietuvos įmonėms ir mokslinių tyrimų įstaigoms bei universitetams dalyvauti mokslinių tyrimų veikloje Europos Sąjungos mastu – Europos Bendrijos septintojoje mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programoje (2007-2013 m.), ypač jos specifinėse programose „Bendradarbiavimas“ (pvz., bendrai atliekami moksliniai tyrimai) ir „Pajėgumai“ (pvz., MVĮ skirti moksliniai tyrimai). Be to, įmonės ir mokslo tyrimo įstaigos bus tiesiogiai skatinamos vykdyti bendrai įgyvendinamus projektus pagal šią programą, teikiant paramą pasirengimo darbams (pvz. paraiškos parengimui). Įgyvendinant pirmą Strategijos prioritetą bus remiamos įmonės ir mokslinių tyrimų įstaigos bei universitetai, dalyvaujantys Eureka programos projektuose.

Įgyvendinant šio prioriteto priemones, bus nustatyta aiški skiriamoji linija tarp Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) remiamų veiklų, kad nebūtų ERPF lėšomis remiamos tos veiklos, kurios labiau tinkamos finansuoti EŽŪFKP lėšomis. Pavyzdžiui, 2007-2013 m. nacionalinės kaimo plėtros strategijos prioritetą „Žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumo didinimas“ numatoma įgyvendinti skatinant inovacijas, iš EŽŪFKP lėšų remiant parodomųjų, eksperimentinių, mokomųjų ir bandymų ūkių modernizavimą. Tuo tarpu įgyvendinant šios Strategijos 1 prioritetą ERPF lėšomis numatoma remti įmonių, veikiančių ne žemės ūkio srityje, plėtrą. Pažymėtina, kad MTTP veikla įgyvendinant šį prioritetą bus remiama visuose ūkio sektoriuose, įskaitant žemės ūkio ir maisto pramonės sektorius.

Numatomos prioriteto priemonės atitinka šias prioritetines kryptis (ir jų kodus), nustatytas Tarybos reglamente, nustatančiame detalias Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, įgyvendinimo taisykles:

Kodas Prioritetinė kryptis

02 MTTP infrastruktūra [R&TD infrastructure (including physical plant, instrumentation and high-speed computer networks linking research centres) and centres of competence in a specific technology]

04 MTTP veikla [Assistance to R&TD, particularly in SMEs (including access to R&TD services in research centres)]

07 Investicijos į įmones, tiesiogiai susijusios su MTTP ir inovacijomis [Investment in firms directly linked to research and innovation (innovative technologies, establishment of new firms by universities, existing R&TD centres and firms, etc.)]

43 Mokslinės ir technologinės veiklos matavimas, Standartinė praktika, siūloma mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros statistinėms apžvalgoms, Frascati vadovas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2002. 44 Siūlomos technologinių naujovių duomenų rinkimo ir interpretavimo gairės, Oslo vadovas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Europos Komisija, 1997.

UAB „IDUS“


08 Kitos investicijos į įmones [Other investment in firms]

09 Kitos priemonės skatinti MTTP, inovacijas ir verslumą [Other measures to stimulate research and innovation and entrepreneurship]

52 Pagalba MVĮ, skirta skatinti tvarios gamybos metodus [Aid to SMEs to promote sustainable production patterns (through the introduction of cost-effective environmental management systems and the adoption and use of pollution-prevention technologies)]

2 prioritetas „Palankios sąlygos verslui ir inovacijoms“

Šiame prioritete siekiama šių uždavinių:

1) pagerinti verslumo ir inovacijų skatinimo infrastruktūrą,

2) sustiprinti viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą inovacijų srityje,

3) pagerinti priėjimą prie finansavimo šaltinių,

4) pritaikyti viešąsias teritorijas investicijoms pritraukti.

Bendrą šio prioriteto uždavinių siekimo sėkmę parodys verslumo lygio padidėjimas bei tiesioginių užsienio investicijų augimas. Planuojama, kad įgyvendinus Strategiją verslumo lygis padidės iki 20 įmonių tūkstančiui gyventojų (2004 m. verslumo lygio rodiklis buvo 16), o sukauptos tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui išaugs iki 12 525 Lt (2005 m. šis rodiklis buvo 5525 Lt).

Prioritetas prisidės prie dviejų Strategijos tikslų: pirmojo „Didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį“ bei antrojo „Sudaryti palankią aplinką smulkiam ir vidutiniam verslui bei inovacijoms“ įgyvendinimo. .

Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių pagal verslumo rodiklį ir šiam netolygumui mažinti reikalingos kompleksinės priemonės, pradedant nuo verslumo ugdymo mokymo įstaigose, teikiant informaciją ir konsultacijas, padedant gerinti įkurtų įmonių verslo procesų valdymo lygį. Šiame prioritete verslumui skatinti, pradedančioms įmonėms įsitvirtinti bus skirtos paramos verslui institucijų administruojamų subsidijų schemos, regioniniam veikiančių MVĮ netolygumui mažinti numatoma vykdyti regionines verslumo skatinimo programas.

Papildant pirmame prioritete numatytas priemones, skirtas tiesiogiai remti žinių kūrimą, šiame prioritete bus siekiama sudaryti efektyvią žinių paskleidimo terpę, skatinant mokslo ir technologijų parkų, inovacinių ir technologijų centrų ar panašaus pobūdžio įstaigų kūrimą ir plėtrą mokslinių tyrimų įstaigų ir/ar universitetų kaimynystėje, perimant geriausią užsienio praktiką.

Siekiant didinti įmonių inovacinį aktyvumą būtina gerinti įmonių, ypač MVĮ, galimybes diegti inovacijas ir tobulinti esamas technologijas, pirmiausia didinant inovacijų svarbos įmonės konkurencingumui suvokimą. Kokybiškomis paslaugomis verslui bus siekiama sumažinti rinkos trūkumus ir užtikrinti informacijos bei konsultacijų (verslo procesų, inovacijų, technologijų perdavimo, finansavimo, bendradarbiavimo galimybių ir kt.) suteikimą įmonėms, pirmiausia MVĮ. Todėl šiame prioritete bus remiama ne tik verslo paramos ir inovacijų skatinimo infrastruktūros fizinė plėtra, bet pirmiausia bus siekiama gerinti teikiamų paslaugų kokybę pasinaudojant tokias paramos sistemas išvysčiusių šalių patirtimi. Skatinant įmonių augimą ir aktyvų dalyvavimą bendrojoje rinkoje bei įėjimą į tarptautines rinkas bus sudaromos sąlygos įmonėms pasinaudoti aukšto lygio įmonių konkurencingumą didinančiomis subsidijuojamomis paslaugomis, padedančioms įmonėms vykdyti internacionalizavimo projektus, rengti veiklos, marketingo strategijas ir panašiai.

UAB „IDUS“


Šiame prioritete yra numatomi ir ekonominiai sprendimai, auginantys kūrybinių ekonominių veiklų potencialą ir galimybes, bei investicijos, skirtos kūrybiškumui skatinti, t.y. netradiciniai būdai, sudarantys ilgalaikes prielaidas klestėti mažos ir atviros Lietuvos ekonomikai. Remiant daugiausia kūrybinių inkubatorių kūrimą ir plėtrą bus siekiama skatinti kūrybingų žmonių verslumą, meno ir verslo sintezę bei remti tam tinkamų sąlygų sukūrimą

Visos aukščiau paminėtos priemonės padės įvykdyti šio prioriteto pirmąjį uždavinį, t.y. iš esmės pagerinti verslumo ir inovacijų skatinimo infrastruktūrą.

Siekiant intensyvinti žinių mainus, skatinti įmonių inovacinę veiklą ir panaudoti įmonių grupių galimus konkurencinius pranašumus įmonės ir mokslo institucijos bus skatinamos jungtis į įvairaus pobūdžio partnerystes, remiant įmonių ir mokslo institucijų bendras iniciatyvas (klasterių kūrimą ir plėtrą, dalyvavimą bendradarbiavimo tinkluose, technologijų platformose ir panašiose iniciatyvose). Tokios priemonės leis pasiekti šiame prioritete numatytą antrąjį uždavinį „Sustiprinti viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą inovacijų srityje“ ir papildys ESF lėšomis įgyvendinamas priemones, skirtas spręsti nepakankamo verslo ir mokslo bendradarbiavimo problemą.

Viena iš esminių problemų, trukdančių mažoms ir vidutinėms įmonėms kurti bei diegti inovacijas yra investicijų, susijusių su naujovėmis ir inovacijomis rizikingumas bei ribotos įmonių galimybės gauti išorinių finansavimo šaltinių. Svarbi problema, kurią numatoma spręsti šiame prioritete, yra nepakankamas rizikos kapitalo prieinamumas inovatyvioms Lietuvos įmonėms. Be to, nepakankamai aktyviai teikiami mikrokreditai, kurie aktualiausi pradedančioms įmonėms. Šioms problemai spręsti yra skirtas šio prioriteto uždavinys „Pagerinti priėjimą prie finansavimo šaltinių“. Numatoma, kad visų finansinių instrumentų naudojimas gerins įmonių finansavimo galimybes, o rizikos kapitalo prieinamumo gerinimas skatins naujų verslo idėjų, inovacijų įgyvendinimą - vieną iš pagrindinių šiuolaikinės ekonomikos augimo rodiklių.

Pastarųjų kelių metų tiesioginių užsienio investicijų dinamiką galima vertinti teigiamai, tačiau pagal TUI rodiklius Lietuva atsilieka nuo visų ES valstybių ir naujųjų narių. Nepakankamą tiesioginių užsienio investicijų lygį šalyje lemia visų pirma pramoninių sklypų su išvystyta infrastruktūra trūkumas (būtina, tačiau nepakankama tiesioginių užsienio investicijų sąlyga). Atsižvelgiant į didelį esamą ir prognozuojamą pramonių sklypų „plyno lauko“ investicijoms poreikį, šiai problemai spręsti yra suformuluotas šio prioriteto uždavinys „Pritaikyti viešąsias teritorijas investicijoms pritraukti“. Dėl paruoštų pramoninių sklypų trūkumo kiti TUI trukdantys veiksniai nėra aiškiai identifikuojami kaip problemos, tačiau yra ne mažiau svarbūs pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas, t.y. tinkama rinkodara, kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumas ir jos mobilumas. Be to, Lietuvos konkurencingumui svarbu tai, kad didėtų tiesioginės užsienio investicijos aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų srityje bei Lietuvos įmonių vykdomas technologijų ir vadybos įgūdžių perėmimas. Šioms problemoms spręsti nėra formuluojami atskiri uždaviniai, tačiau prie to esminiai prisidės visos Strategijos priemonės, remiančios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus, skatinančios įmonių verslumą, inovatyvumą bei konkurencingumą, taip pat skatinančios Lietuvos verslo sąlygų įvaizdžio gerinimą.

Investicijos šiame prioritete yra glaudžiai susijusios su pirmo prioriteto „Tiesioginė parama MTTP ir inovacijoms“ remiamų sukurtų inovacijų ir naujų žinių sklaida, mažų ir vidutinių įmonių aktyvumo diegiant inovacijas skatinimu, didinant įmonių konkurencingumą ir sukuriamą pridėtinę vertę.

Siekiant išvengti rinkos iškraipymų ir neigiamų padarinių konkurencijai, parama bendrai su įmonėmis įgyvendinamiems projektams bus teikiama atsižvelgiant į Bendrijos teisės aktų dėl valstybės pagalbos reikalavimus priklausomai nuo projektų pobūdžio ir finansuojamų išlaidų. Atitinkamų nuostatų bus laikomasi remiant projektus, kuriuose nauda (pagalba) įmonėms perduodama paslaugų ir finansinės inžinerijos priemonių forma. Preliminarus valstybės pagalbos

UAB „IDUS“


schemų sąrašas pateikiamas dalyje V. Pasiūlymai Strategijos įgyvendinimui, „Priemonės rinkos iškraipymams išvengti“.

Įgyvendinant šio prioriteto priemones bus nustatyta aiški skiriamoji linija tarp Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) remiamų veiklų, kad nebūtų ERPF lėšomis remiamos tos veiklos, kurios labiau tinkamos finansuoti EŽŪFKP lėšomis. Pavyzdžiui, 2007-2013 m. nacionalinės kaimo plėtros strategijos prioritetą „Žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumo didinimas“ numatoma įgyvendinti skatinant inovacijas, iš EŽŪFKP lėšų remiant parodomųjų, eksperimentinių, mokomųjų ir bandymų ūkių modernizavimą, mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaidą žemės ir maisto ūkyje, o įgyvendinant prioritetą „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ numatoma įgyvendinti skatinant paslaugų ir amatų plėtrą, iš EŽŪFKP lėšų remiant paslaugas, susijusias su žemės ūkio veikla. Be to, skatinant mikro įmonių kūrimą ir plėtrą, iš EŽŪFKP lėšų numatoma remti vietinės kilmės žemės ūkio ir miško gėrybių perdirbimo bei maisto produktų gamybos įmones. Tuo tarpu įgyvendinant šios Strategijos 2 prioritetą ERPF lėšomis numatoma teikti paramą mokslo ir technologijų parkų, inovacijas ne žemės ūkyje skatinančių įstaigų steigimui ir paslaugų verslui teikimui.

Skatinant įmonių ir mokslo institucijų bendras iniciatyvas tikimasi padidinti Lietuvos įmonių ir mokslinių tyrimų įstaigų gebėjimus dalyvauti Europos Bendrijos septintojoje mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programoje (2007-2013 m.), ypač jos specifinėje programoje „Bendradarbiavimas“ (pvz., bendros technologijų iniciatyvos).

Be to, remiant inovacijų skatinimo infrastruktūros plėtrą, bus papildyta Europos Bendrijos Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programos (2007-2013) remiama Euro Info centrų veikla, o šiame prioritete numatytos geresnio priėjimo prie finansavimo šaltinių priemonės prisidės prie minėtos programos paramos investuotojams ir teikiamų garantijų.

Numatomos prioriteto priemonės atitinka šias prioritetines kryptis (ir jų kodus), nustatytas Tarybos reglamente, nustatančiame detalias Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, įgyvendinimo taisykles:

Kodas Prioritetinė kryptis

03

Technologijų perdavimas, bendradarbiavimo tinklai, mokslo ir technologijų parkai [Technology transfer and improvements to cooperation networks linking small businesses (SMEs), businesses and with universities, post-secondary education establishments of all kinds, regional authorities, research centres and scientific and technological polls (scientific and technological parks, technopoles, etc.)]

05 Paslaugos įmonėms arba įmonių grupėms [Advanced support services for firms and groups of firms]

09 Kitos priemonės skatinti MTTP, inovacijas ir verslumą [Other measures to stimulate research and innovation and entrepreneurship]

09

Kitos priemonės skatinti MTTP, inovacijas ir verslumą [Other measures to stimulate research and innovation and entrepreneurship] Finansinės formos kodai: 02 Pagalba (paskolos, palūkanų kompensavimas, garantijos) [02 Aid (loan, interest subsidy, guarantees)] 03 Rizikos kapitalo fondai [03 Venture capital (participation, venture-capital fund) ]

50 Pramoninių zonų ir užterštų teritorijų „atgaivinimas“ [Rehabilitation of industrial sites and contaminated land]

68 Parama dirbantiems savarankiškai ir pradedančiosioms įmonėms Support for self-employment and business start-up

UAB „IDUS“


Kiekybinė Strategijos uždavinių išraiška Europos Komisija rekomenduoja45 kurti rodiklių (stebėjimo) sistemą, orientuotą į

vartotojus įvairiuose administravimo lygmenyse, atsisakant nereikalingų rodiklių ir tobulinant naudotus anksčiau. Atsižvelgiant į numatomas priemones, Europos Komisijos rekomenduojamus rodiklių pavyzdžius ir ankstesnę panašių priemonių įgyvendinimo praktiką (2004-2006 m.) numatomi Strategijos įgyvendinimo rodikliai (Lentelė 14).

Tačiau kiekybinė uždavinių išraiška priklauso ne tik nuo pradinės situacijos (pradinės rodiklio išraiškos), priemonių ir lėšų poreikio, įgyvendinimų priemonių kompleksiškumo, tačiau ir nuo priemonėms įgyvendinti numatomo finansavimo bei nacionaliniu mastu nustatomų prioritetų, todėl šioje ataskaitoje pateikiama Strategijos uždavinių kiekybinė išraiška, pakoreguota pagal Ūkio ministerijos pastabas. Pradiniai uždavinių kiekybinės išraiškos vertinimai ir pastabos dėl rodiklių stebėjimo šaltinių pateikiami Priede Nr. 1. Lentelė 14. Strategijos įgyvendinimo rodikliai ir jų kiekybinė išraiška.

Tipas Rodiklis (vertinimo vienetas) Skaičiais išreikšti uždaviniai

(nurodant pradinę situaciją)

Rezultatai Darbo našumas per darbo valandą (procentais lyginant su ES-15 vidurkiu)

65% (41,7% 2004 m.)

Verslumo lygis (veikiančių MVĮ skaičius tūkstančiui gyventojų)

20 (16 - 2004 m.)

Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Litais vienam gyventojui

12,525 (5,525 - 2005 m.)

Pasiekimai Verslo išlaidos MTTP veiklai 1% (0,14% 2003 m.)

MTTP projektų (veiklos bei fizinės plėtros) skaičius (vnt.)

200

Investicijoms pritaikytų viešųjų teritorijų plotas (ha)

1 013

Bendradarbiavimo ir verslumo skatinimo projektų skaičius (vnt.)

140

V. PASIŪLYMAI DĖL STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO

Finansavimas Remiantis Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės

plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, 51 straipsnyje nurodytais ES struktūrinių fondų didžiausio paramos intensyvumo nustatymo principais, Lietuva iš ERPF gali gauti iki 85 proc. lėšų tinkamoms priemonėms vykdyti (Lietuvos BVP/1 gyv. 2001-2003 m. buvo mažesnis negu 85 proc. ES-25 vidurkio per tą patį laikotarpį).

Atsižvelgiant į tai, kad bendra ES struktūrinių fondų parama Lietuvai 2007-2013 m. jau yra nustatyta, o taip pat nacionaliniu mastu patvirtintos preliminarios paramos proporcijos pagrindinėms intervencijos kryptims, šiame Darbe nebuvo skaičiuojamas visas lėšų poreikis Strategijoje siūlomoms priemonėms įgyvendinti, darant prielaidą, kad šios priemonės galėtų būti finansuojamos kaip dalis nacionaliniu mastu numatytų intervencijos krypčių. Tačiau ir iš kelių priemonių finansavimo poreikio vertinimo akivaizdu, kad lėšų poreikis viršys finansavimo 45 The New Programming Period, 2007-2013: Methodological Working Papers, Draft Working Paper „Indicators for Monitoring and Evaluation: a Practical Guide“, 23 January 2006.

UAB „IDUS“


48

galimybes (pavyzdžiui, vien pramoninių teritorijų įrengimui reikalinga apie 300 mln. Lt), todėl didžiausias dėmesys įgyvendinant Strategiją turėtų būti skiriamas racionaliam lėšų panaudojimui, nustatant aiškius prioritetus pasirinktų priemonių viduje.

Administravimas Planuojant Strategijos, finansuojamos iš struktūrinių fondų, administravimo sistemą

būtina vadovautis reikalavimais valdymo ir kontrolės sistemai, nustatytais Tarybos reglamente, nustatančiame detalias Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, įgyvendinimo taisykles46. Be to, atsižvelgiant į nacionaliniu mastu patvirtintą ES struktūrinių fondų administravimo sistemą, reikia remtis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriai priskirtos vadovaujančios institucijos funkcijos, teisės aktais ir juose nustatyta tvarka.

Priemonės rinkos iškraipymams išvengti Nors Strategijoje numatytos vykdyti priemonės yra daugiausia skirtos rinkos trūkumams

ištaisyti ir valstybės intervencija yra laikoma tinkama priemonė tokiems tikslams, tačiau ji turi būti vykdoma neiškreipiant konkurencijos tiek, kad prieštarautų Europos Sąjungos bendram interesui. Kitaip tariant, teikiant paramą turi būti laikomasi atitinkamų valstybės pagalbos taisyklių.

Siūloma Strategijos įgyvendinimui parengti tokias valstybės pagalbos schemas:

• MTTP schema, skirta 1 prioriteto priemonėms, susijusioms su MTTP veikla ir įmonių tyrimų bazės stiprinimu, įgyvendinti. Bus parengta remiantis MTTP Bendrijos metmenimis (arba/ir kitais valstybės pagalbą MTTP reglamentuojančiais teisės aktais, jeigu bus priimti iki 2007 m.);

• MVĮ ir regioninė investicinė schemos, skirtos 1 prioriteto priemonėms, susijusioms su įmonių konkurencingumo didinimu nevykdant MTTP veiklos įgyvendinti. Bus parengta remiantis bendrosios išimties MVĮ reglamentu ir Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėmis (arba Komisijos reglamentu dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnio taikymo nacionalinei regioninei pagalbai investicijoms, jeigu bus priimtas iki 2007 m.);

• Investicinė schema, skirta kai kurioms 2 prioriteto priemonėms įgyvendinti. Bus parengta remiantis Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėmis (arba Komisijos reglamentu dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnio taikymo nacionalinei regioninei pagalbai investicijoms, jeigu bus priimtas iki 2007 m.);

• Schema, skirta 2 prioriteto priemonėms remiantis Komisijos komunikatu dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo.

Be to, įgyvendinant 1 ir 2 prioritetų priemones galėtų būti teikiama parama pagal bendrosios išimties de minimis reglamentą.

Detalus valstybės pagalbos taisyklių taikymo sąrašas, atsižvelgiant į numatomas priemonės, projektų tipus ir remiamas veiklas, pateikiamas Priede Nr. 2 (Lentelė 17 - Lentelė 20), o lentelėse minimi Airijos ir Vokietijos pavyzdžiai pateikiami Priede Nr. 3.

46 Commission working document, Draft Commission Regulation setting out detailed rules for the application of Council Regulation (EC) N° …/… laying down general provisions on the European Regional Development Fund, the European Social Fund and the Cohesion Fund and Regulation (EC) N° …/… of the European Parliament and of the Council on the European Regional Development Fund, 15.02.2006.

UAB „IDUS“


Be aukščiau išvardintų priemonių ir valstybės pagalbos taisyklių taikymo galimybių, siūlytina apsvarstyti papildomą paramos priemonę – paramą jaunoms inovatyvioms įmonėms iki 1 mln. eurų. Išlaidų kategorijos šiai paramai nėra ribojamos, būtina sąlyga, kad įmonės išlaidos MTTP veiklai sudarytų mažiausiai 15 proc. arba įmonė planuoja sukurti naujus arba iš esmės patobulintus produktus, paslaugas ar procesus Bendrijos mastu. Tokios paramos formos privalumas – galimybė paskatinti naujų inovatyvių įmonių (įskaitant spin-off) atsiradimą. Trūkumas – kitą analogišką paramą įmonė galės gauti po 3 metų arba kai jos MTTP išlaidos dvigubai viršys gautąją paramą.

UAB „IDUS“


VI. INFORMACIJOS ŠALTINIAI 1. Valstybės ilgalaike raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m.

lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-11871; 2. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaike strategija, kuriai pritarta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853; 3. Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270; 4. Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių) kompleksinė studija.

Vilnius, 2006; 5. The Global Competitiveness Report 2005-2006.- Hampshire: Palgrave Macmillian, 2005.-

ISBN: 1-4039-9844-2; 6. European Innovation Scoreboard 2005: Comparative analysis of Innovation Performance; 7. Komisijos komunikatas „Sanglaudos politika ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui

skatinti: Bendrijos strateginės gairės 2007-2013 m.“, KOM (2005) 299, 2005. 7.5; 8. Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektas; 9. Lietuvos 2007-2013 m. kaimo plėtros nacionalinės strategijos projektas; 10. Lietuvos 2007-2013 m. kaimo plėtros fondo programos priemonių projektas (2006 m.

gegužės mėn. redakcija); 11. Proposal for a Council Regulation laying down general provisions on the European Regional

Development Fund, the European Social Fund and the Cohesion Fund, Brussels, 9 March 2006;

12. Proposal for a Regulation of the European Parliament and of the Council on the European Regional Development Fund (ERDF), Brussels, 9 March 2006;

13. Commission working document, Draft Commission Regulation setting out detailed rules for the application of Council Regulation (EC) N° …/… laying down general provisions on the European Regional Development Fund, the European Social Fund and the Cohesion Fund and Regulation (EC) N° …/… of the European Parliament and of the Council on the European Regional Development Fund, 15.02.2006.

14. Proposal for a Regulation of the European Parliament and the Council laying down the rules for the participation of undertakings, research centres and universities in actions under the Seventh Framework Programme and for the dissemination of research results (2007-2013), Brussels, 28 February 2006;

15. Europos Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007-2013 m.), KOM (2005) 119, 6.4.2005.

16. Įmonių inovacinės veiklos 2002-2004 m. tyrimas (preliminarūs duomenys); 17. Statistikos departamento tyrimas „Technologijų plėtra ir moksliniai tyrimai įmonėje”

(ataskaita MT-02); 18. Statistikos departamento aukštojo mokslo, valdžios ir ne pelno institucijų apklausa (tyrimu)

„Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra” (ataskaita MDV-01); 19. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro duomenys; 20. Statistikos departamentas, Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2005 01 01. Vilnius,

2005; 21. AB „SEB Vilniaus bankas“, Lietuvos makroekonomikos apžvalga, 4 (24), 2006 m. kovas; 22. Mokslinio tyrimo darbas „Smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo galimybių gerinimo

priemonės“ (2004); 23. Beniušytė, J. Rizikos kapitalo fondų investicinis portfelis Lietuvoje. Prieiga per internetą

http://www.std.lt/uploads/apzvalga/L061-069.pdf

UAB „IDUS“


24. Komisijos Komunikatas „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą augimą ir užimtumą skatinanti šiuolaikiška MVĮ politika“, KOM (2005) 551, 2005;

25. M. Starkevičiūtė, Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas, 2003, Vilnius;

26. Projekto „Parama plyno lauko investicijoms Lietuvoje“ techninė ataskaita Nr. 2 „Pramoninių sklypų paklausos prognozė Lietuvoje“, ECORYS Nederland BV, 2005;

27. Commission staff working document, Annex to Proposal for a Decision of the European Parliament and of the Council establishing a Competitiveness and Innovation Framework Programme (2007-2013), SEC(2005) 433, 6.4.2005;

28. EUROSTAT news release 29/2006, A statistical view of the life of women and men in the EU25;

29. EUROSTAT, Environment and Energy 5/2006; 30. Statistikos departamentas, Informacinės technologijos Lietuvoje, 2005; 31. Regional European Funds Directorate, Department of Trade and Industry, UK, Draft UK

National Strategic Reference Framework, 2006; 32. Staff paper, preliminary draft, Community framework for state aid for research and

development and innovation, 20.04.2006; 33. Vade mecum dėl naujovių, SEK(2004) 1453, 2004 11 15; 34. Komisijos komunikato projektas, Konsultacinis dokumentas dėl valstybės pagalbos naujovių

diegimo srityje, 2005; 35. The New Programming Period, 2007-2013: Methodological Working Papers, Draft Working

Paper „Indicators for Monitoring and Evaluation: a Practical Guide“, 23 January 2006.

UAB „IDUS“


UAB „IDUS“

52

VII. PRIEDAS NR. 1 „UŽDAVINIŲ KIEKYBINĖ IŠRAIŠKA“ Lentelė 15. 1 prioriteto uždavinių kiekybinė išraiška

Tipas Rodiklis (vertinimo vienetas)

Dabartinės būklės

išraiška skaičiais

Pastabos Prognozės išraiška skaičiais

Prognozės prielaidos

Rezultatai Darbo našumas per darbo valandą (procentais lyginant su EU-15 vidurkiu)

41,7 (2004 m.)

Šaltinis: EUROSTA

T (1)

73,3 (2015 m.) *

Ekspertinis vertinimas remiantis darbo našumo statistika ir materialinių

investicijų statistika Pasiekimai Verslo išlaidos

MTTP veiklai. 0,14% (2003

m.) Šaltinis:

Lisabonos strategija

1,15% Ekspertinis vertinimas remiantis nacionaline Lisabonos strategijos

įgyvendinimo programa MTTP projektų

(veiklos bei fizinės plėtros) skaičius (vnt.)

- 400 Ekspertinis vertinimas (Lietuvos inovacijų centro

prognozės pritaikius korekciją – 50%)

Pastabos:

* Darbo našumo rodikliui įtakos turės ne tik struktūrinių fondų intervencija, tačiau ir kiti veiksniai. Neabejotina, kad struktūrinių fondų intervencijos įtaka bus teigiama darbo našumo rodikliui, tačiau kitų veiksnių įtaka gali būti įvairi. Faktiniai 2015 m. duomenys turės būti lyginami su prognozuojamu rodikliu atsižvelgiant į šiuos veiksnius. (1) Galimi informacijos šaltiniai:

• LR Statistikos departamentas, pranešimas spaudai 2006/04/04, „Šalies ūkio našumas“.

Problema Nr. 1: Pateiktas darbo našumas veikusiomis kainomis (pagal ekonomines veiklas), todėl šis rodiklis yra netinkamas; Problema Nr. 2: Pateiktas darbo našumas visiems sektoriams (tiek verslo tiek valstybiniam); Problema Nr. 3: EUROSTAT neskaičiuoja atitinkamų rodiklių, todėl nėra su kuo jų palyginti bei yra problematiška prognozuoti. • EUROSTAT (http://epp.eurostat.cec.eu.int). Lentelė „Labor productivity growth per person employed“; Problema Nr. 1: Pateiktas darbo našumas visiems sektoriams (tiek verslo tiek valstybiniam); Privalumas Nr. 1: Pateikti duomenys Lietuvai ir ES-25, todėl juos galima palyginti, sekti tendencijas bei daryti Lietuvos priartėjimo prie ES-25 prognozes. • Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, 10 lentelė.

Lentelė 16. 2 prioriteto uždavinių kiekybinė išraiška Tipas Rodiklis

(vertinimo vienetas)

Dabartinės būklės

išraiška skaičiais

Pastabos Prognozės išraiška skaičiais

Prognozės prielaidos

Rezultatai Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Litais vienam gyventojui

5,525 (2005 m.)

LR Statistikos departamentas

(1)

21,525 (2015 m).

Jeigu vidutinės tiesioginės užsienio investicijos bus

1,600 Lt vienam gyventojui per metus.

Verslumo lygis (veikiančių ūkio subjektų skaičius tūkstančiui gyventojų)

21 (2005 m.)

LR Statistikos departamentas

(2)

49 Remiantis smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strategija (Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki

2015 m. strategija)

http://epp.eurostat.cec.eu.int/


Pasiekimai Investicijoms pritaikytų viešųjų teritorijų plotas (ha)

13,5 (2005 m.)

Šaltinis: ECORYS (3)

1013 Pageidaujamas bendras naujų pramoninių parkų

plotas (įskaitant numatomus įrengti pagal 2004-2006 m.

BPD) m. pritaikius korekciją (65%)

Bendradarbiavimo projektų skaičius (vnt.)

- (4) 140 Ekspertinis vertinimas remiantis Ūkio ministerijos pateiktomis prognozėmis

dėl galimų bendradarbiavimo projektų skaičiaus (pritaikius 65%

korekciją).

Pastabos: (1) Duomenų šaltinis – LR Statistikos departamentas, Lentelė „Sukauptosios tiesioginės užsienio

investicijos metų pradžioje“ (http://www.std.lt/lt/pages/view/?id=1279). Prognozės yra apskaičiuotos remiantis prielaida, kad vidutinės TUI per metus sieks 1600 Lt. vienam gyventojui (lyginant su apie 800 Lt. 2005 m., kas buvo didžiausias TUI lygis per 1997 – 2005 m.). Šis skaičius reiškia, kad vidutiniškai į vieną hektarą numatytų industrinių parkų ploto bus investuojama apie 14 mln. Lt. (indikatyvus skaičius). Prognozuojama buvo atsižvelgiant į kitų šalių TUI vienam gyventojui Litais rodiklius (naujų ES narių):

Per metus* Sukaupta**

Kipras 4,292 27,333Čekija 1,767 15,309Estija 1,581 19,814Vengrija 1,103 16,541Latvija 447 5,379Lietuva 517 5,150Malta 968 24,697Lenkija 438 4,422Slovakija 1,225 7,452Slovėnija 1,285 7,002 * 2001-2004 m. vidurkis, Litais vienam gyventojui; ** 2004 m. lygis, mln. Lt. vienam gyventojui. UNCTAD ir EUROSTAT duomenys.

(2) Dabartinis rodiklis apskaičiuotas pagal LR statistikos departamento duomenis: Veikiančių ūkio subjektų skaičius (http://www.std.lt/lt/pages/view/?id=1248); Padalinta iš Gyventojų skaičius (http://www.std.lt/lt/pages/view/?id=1290); Šis rodiklis skiriasi nuo visose strategijose duodamo rodiklio (16). Nepriklausomai nuo to, siūloma naudoti Statistikos departamento duomenis, kad galima būtų rodiklį sekti iki 2015 m. Prognozuojamas rodiklis įvertintas ekspertiniu vertinimu remiantis smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strategijoje nurodytu įmonių skaičiaus padidėjimu iki 2015 m. (24 psl. 2 arba 4 kartus). Strategijoje numatoma, kad įmonių skaičius padidės 2,5 – 3 kartus.

(3) Šaltinis: Projekto „Parama plyno lauko investicijoms Lietuvoje“ techninė ataskaita Nr. 2 „Pramoninių sklypų paklausos prognozė Lietuvoje“,ECORYS Nederland BV, 2005; Planuojama, kad pagal dabartinius pramoninių parkų projektus iki 2008 m. bus įrengta apie 186 ha. pramoninių parkų plotų (Ūkio ministerijos duomenimis). Todėl dabartinės būklės išraiška laikoma ECORYS ataskaitoje nurodyti plotai 2005 m., o prognozės išraiška – 2006-2008 m. numatomi įrengti plotai iš 2004-2006 BPD (186 ha) plius iš 2007 – 2013 m. planuojami įrengti plotai (1372 ha) pritaikius 65% korekciją (sumažinus).

UAB „IDUS“

http://www.std.lt/lt/pages/view/?id=1279




(4) Numatomas bendradarbiavimo projektų skaičius remiasi klasterių plėtros ekspertų vertinimais: Klasterių ir bendradarbiavimo tinklų iniciavimo projektai (per metus) – 20 vnt. Klasterių plėtros projektai (per metus) – 10 vnt. Bendras skaičius padaugintas iš 7 metų; Pritaikyta 65% korekcija.

UAB „IDUS“


UAB „IDUS“

55

VIII. PRIEDAS NR. 2 „VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLIŲ TAIKYMAS“ Lentelė 17. Valstybės pagalbos taisyklių taikymas 1 prioriteto priemonėms

Valstybės pagalbos taisyklių taikymas

techninės bazės kūrimas ar stiprinimas: laboratorijų įrengimas

MTTP schema

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra

1.2.1. AVAT įmonių tyrimų bazės kūrimas, stiprinimo ir mokslinių tyrimų ir technologijų plėtojimo projektai

laboratorijų kūrimas, atnaujinimas, pritaikymas

MTTP schema

AVAT įmonių ir institutų, universitetų Eureka programos projektų rėmimas


Techninė galimybių studija de minimis

Patentabilumo analizėPatentavimas(tik EPO arba WPO)Projekto/paraiškos FP7 rengimas

MVĮ schemaRegioninė investicinė schema


Įmonių techninės bazės atnaujinimas, gamybos ir valdymo procesų tobulinimas,

MVĮ schema

sertifikavimo išlaidos (gali reikti schemos aplinkos apsaugai, jeigu tik standartų diegimui)

Programos (priemonės) Projektų tipai Remiamos veiklos

1.1. Jungtiniai tyrimų centrai ir iniciatyvos

1.1.1. Tyrimų centrų bazės kūrimas, stiprinimas, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtojimo veikla (tik jungtiniai projektai: verslas+mokslas)

1.2 Aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių vystymo programa

1.2.2. AVAT įmonių MTTP projektų techninės galimybių studijos, patentabilumo analizės, intelektinės apsaugos mechanizmų taikymas, skatinimas dalyvauti Europos Bendrijos FP7 remiant pasirengimą ir pan.

1.2.3. AVAT įmonių investicijos, susijusios su technologijų perėmimu (technology transfer )

Investicijos - technologijų įsigijimas ir diegimas

1.2.4. AVAT įmonių inovaciniai projektai, susijęs su įmonės produkcijos diversifikacija į naujus, papildomus produktus arba bendro gamybos proceso esminiu pakeitimu

Investicijos

1.2.5. Pagalba AVAT MVĮ, skirta skatinti tvarios gamybos metodus, tam tikslui diegiant ekonomiškai naudingas aplinkos valdymo sistemas ir perimant bei naudojant taršos prevencijos technologijas


Lentelė 18. Valstybės pagalbos taisyklių taikymas 1 prioriteto priemonėms (tęsinys). Valstybės pagalbos taisyklių taikymasMVĮ schemaRegioninė investicinė schema

1.3.2. Įmonių moksliniai tyrimai ir technologijų plėtros projektai

MTTP schema

Įmonių ir institutų/universitetų Eureka programos projektų rėmimas1.3.4. Įmonių projektų techninės galimybių studijos, patentabilumo analizės, intelektinės apsaugos mechanizmų taikymas ir pan.

Techninė galimybių studija de minimis

skatinimas dalyvauti Europos Bendrijos FP7 remiant pasirengimą ir pan.

Patentabilumo analizė

Patentavimas(tik EPO arba WPO)Projekto/paraiškos FP7 rengimasĮmonių techninės bazės atnaujinimas, gamybos ir valdymo procesų tobulinimas,

MVĮ schema

sertifikavimo išlaidos (gali reikti schemos aplinkos apsaugai, jeigu tik standartų diegimui)



1.3 Tradicinių sektorių kuriamos pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimo programa

1.3.1. Įmonių investicijos, susijusios su technologijų perėmimu (technology transfer

Investicijos - technologijų įsigijimas ir diegimas


1.3.5. Pagalba MVĮ, skirta skatinti tvarios gamybos metodus, tam tikslui diegiant ekonomiškai naudingas aplinkos valdymo sistemas ir perimant bei naudojant taršos prevencijos technologijas1.3.6. Įmonių inovaciniai projektai, susijęs su įmonės produkcijos diversifikacija į naujus, papildomus produktus arba bendro gamybos proceso esminiu pakeitimu

Investicijos

Lentelė 19. Valstybės pagalbos taisyklių taikymas 2 prioriteto priemonėms.

Valstybės pagalbos taisyklių taikymas

inžinerinių tinklų įrengimas, statinių statyba, rekonstrukcija ar remontas, patalpų remontas, įrengimas

viešoji infrastruktūra - nelaikoma valstybės pagalba

laboratorinė įranga gali reikti regioninės investicinės schemos inkubatorių atveju (Airijos pvz.)

veiklos strategijų rengimas, tyrimai,

viešosios paslaugos - nelaikoma valstybės pagalba

mokymas, gali reikti regioninės investicinės schemos įstaigų veiklos išlaidoms dengti (Vokietijos pvz.)

konsultavimas, renginiai

Studijų, strategijų rengimas, tyrimai,

Skatinimo veikla - nelaikoma valstybės pagalba

mokymas, konsultavimas, renginiai

klasterio infrastruktūrai ir veiklai finansuoti gali reikti MTTP schemos (inovatyvių klasterių dalis)

klasterio steigimas bei veikla

arba regioninės investicinės schemosbendrosios priemonės

- nelaikoma valstybės pagalba


logotipų kūrimas, strategijų rengimas, viešinimo kampanijų kūrimas ir įgyvendinimas

2.1 priemonė Inovacijoms palankios infrastruktūros plėtra

2.1.1. Įstaigų kūrimo ir fizinės plėtros projektai

2.3 priemonė Įmonių ir mokslo institucijų bendrų iniciatyvų skatinimas

2.3.1. Klasterių kūrimas, bendradarbiavimo tinklų ir technologinių platformų skatinimas

2.2 priemonė Technologijų perdavimo, inovacijų skatinimo veiklos rėmimas

2.2.1. Veiklos efektyvumo didinimo, teikiamų paslaugų kokybės gerinimo ir prieinamumo didinimo, tarptautinio bendradarbiavimo projektai

2.4 priemonė Lietuvos verslo aplinkos įvaizdžio gerinimas

2.4.1. Priemonės Lietuvos verslo aplinkos įvaizdžio gerinimui

UAB „IDUS“


Lentelė 20. Valstybės pagalbos taisyklių taikymas 2 prioriteto priemonėms (tęsinys). Valstybės pagalbos taisyklių taikymasde minimis ribose?

2.5.2. Mikrokreditai investicijoms

Mikro kreditų investicijoms teikimas

de minimis ribose?

2.5.3.Rizikos kapitalo fondai Rizikos kapitalo fondų investicijų į MVĮ skatinimas, palengvinant privatiems rizikos kapitalo fondų valdytojams sukelti/sukaupti kritinės apimties rizikos kapitalo fondus

Rizikos kapitalo schema

viešoji infrastruktūra - nelaikoma valstybės pagalba

2.7.1. Kūrybiniai inkubatoriai, Fizinės infrastruktūros kūrimas,

Skatinimo veikla - nelaikoma valstybės pagalba

verslo ir meno bendradarbiavimas

renginiai, Inkubatoriaus infrastruktūrai gali reikti regioninės investicinės schemos

tyrimai, veiklos strategijos2.8.1. Verslumo skatinimo projektai

Renginiai, Skatinimo veikla - nelaikoma valstybės pagalba

Tyrimai,nacionalinių paramos verslui institucijų administruojamos subsidijų schemos (specializuotų konsultacinių paslaugų įsigijimui, jaunimo ir moterų verslumui skatinti, pradedančioms įmonėms ir pan.) bei kitos paramos verslui institucijų vykdomos verslumo skatinimo programos

įmonių steigimo, jaunimo ar kt. tikslinių grupių verslumo skatinimo iniciatyvos

Paslaugų teikimas: 1)de minimis ribose (150 tūkst. eurų per 3 metus), 2)inovacijų konsultacijos pagal MTTP schemą (iki 200 tūkst. eurų per 3 metus)

Internacionalizavimas - marketingo strategijos parengimo ir įgyvendinimo rėmimas

inžinerinių tinklų ir kelių tiesimas, teritorijos sutvarkymas ir pan. ir investicijų skatinimo veiklos (viešinimas)

2.7 priemonė Kūrybinių industrijų plėtra

2.8 priemonė Verslumo skatinimo programos

Dalinis MVĮ (arba tik MĮ) kredito įstaigoms (komerciniams bankams ir kredito unijoms) už investicines paskolas mokamų palūkanų subsidijavimas

2.5 priemonė Geresnis priėjimas prie finansavimo šaltinių

2.5.1. Paskolų palūkanų dalinis kompensavimas

2.6 priemonė Pramoninių parkų įkūrimas

2.6.1. Pramoninių parkų kūrimas


UAB „IDUS“


UAB „IDUS“

58

IX. PRIEDAS NR. 3 „VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLIŲ TAIKYMO PAVYZDŽIAI“ Lentelė 21. Valstybės pagalbos taisyklių taikymo Airijoje pavyzdys. Valstybės pagalba N 525/2001 - Airija - Klasterių inkubatorių schema

Aprašymas

Ši schema skirta užtikrinti Airijos plėtros agentūrų paramą investicijoms, skirtoms inkubatorių aukštųjų technologijų sektoriuje veikiančioms mažoms pradedančioms įmonėms kūrimui. Schema siekiama sumažinti atitinkamų patalpų trūkumą, sukuriant specifinę telekomunikacijų infrastruktūrą ir sudarant lanksčias nuomos sąlygas. Pagalba teikiama subsidijų statybų vykdytojams forma, siekiant paskatinti statyti specifines patalpas MVĮ, ir parinkus juos viešo konkurso būdu (taip užtikrinant minimalų išmokamos pagalbos dydį). Po to statytojai išnuomoja patalpas MVĮ nustatytuose regionuose už žemesnę nei rinkos kainą, ir taip pagalba perduodama MVĮ. Tačiau dalis pagalbos gali likti patiems statybų vykdytojams.

Instrumentas Subsidijos

Komisijos sprendimas

Statybų vykdytojų atveju Komisija nusprendė, kad priemonė yra valstybės pagalba pagal 87 straipsnio 1 dalį. Tačiau Komisija patvirtino schemą, remdamasi Regioninės pagalbos teikimo gairėmis, kadangi visi sklypai, kuriems taikoma schema, buvo remtinose regionuose (tai yra 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktų regionuose), pagal schemą pagalbą teikiama tik naujoms investicijoms (tai yra, pagal ją remiama tik su nauja veikla susijusių pastatų statyba), o remtinos išlaidos ir pagalbos intensyvumas taip pat atitiko gaires. MVĮ atveju Komisija nenustatė valstybės pagalbos, kadangi Airijos institucijos užtikrino, jog maksimali šioms įmonėms tenkanti nauda neperžengs De minimis reglamente nustatytų ribų (tai yra, 100 000 eurų per trejų metų laikotarpį).

Teisinis pagrindas Regioninės pagalbos teikimo gairės; De minimis reglamentas

Šaltinis: Vade mecum dėl naujovių, SEK(2004) 1453, 2004 11 15. Lentelė 22. Valstybės pagalbos taisyklių taikymo Vokietijoje pavyzdys. Valstybės pagalba N 318/2003 - Vokietija - Technologijų centrų Saksonijoje-Anhalte skatinimas

Aprašymas

Schema nukreipta į technologijų perdavimo tarp technologijų tiekėjų (pvz., universitetų ar mokslinių tyrimų įstaigų) ir technologijų naudotojų (t.y. mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ)) skatinimą ir gerinimą, novatoriškų ir orientuotų į technologijas MVĮ kūrimą ir į ką tik įsikūrusias MVĮ. Pagal šią schemą subsidijos tiesiogiai teikiamos technologijų centrams, įsikūrusiems Saksonijoje-Anhalte, remtiname pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą iki 2006 m. gruodžio 31 d. regione, siekiant paremti technologijų perdavimo projektus ir finansuoti centrų veiklos išlaidas. Tik mažos įmonės ir vidutinės įmonės savo veiklos pradžioje gali pasinaudoti technologijų centrų teikiama parama. Ypač novatoriškos ir orientuotos į technologijas MVĮ turėtų turėti naudos iš technologijų centrų paslaugų. Pagrindiniai technologijų centrų uždaviniai yra užtikrinti į inovacijas orientuotą regioninės ekonomikos plėtrą, ypač skatinant į technologijas orientuotas ką tik įsteigtas įmones ir MTTP projektus.


Instrumentas Palaipsniui mažinamos subsidijos technologijų centrams

Komisijos sprendimas

Komisija nusprendė, kad valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį egzistuoja tiek technologijų centrų, tiek centrų teikiamomis paslaugomis besinaudojančių įmonių lygmenyje. Pagalbos technologijų centrams atžvilgiu Komisija atkreipė dėmesį į faktą, kad pagalbos schema siekiama skatinti naujų Vokietijos ir tarptautinių MTTP bendrojo valdymo ir įmonių plėtros srityse skleidimą ir komercinį naudojimą, vadinasi, palaikomas technologijų perdavimas ir įmonių bendradarbiavimas. Pagal EB sutarties 157 straipsnį, technologijų perdavimo skatinimas ir įmonių bendradarbiavimas yra du iš svarbiausių Europos Sąjungos tikslų. Komisija taip pat nusprendė, kad priemonė prisidėtų prie Saksonijos-Anhalto žemės (regiono, kuriam iki 2006 m. gruodžio 31 d. taikomas Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktas) regioninės plėtros, ir kad pagalbos dydis yra labai apribotas bei proporcingas sunkumams, kuriuos stengiamasi įveikti, ribotos trukmės ir palaipsniui mažinamas. Todėl Komisija nusprendė, kad yra tenkinamos Regioninės pagalbos teikimo gairių sąlygos, ir pritarė pagalbai technologijų centrų lygmenyje pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą. Pagalbos įmonėms, besinaudojančioms technologijų centrų paslaugomis, atžvilgiu Komisija buvo užtikrinta, kad bet kokia šioms įmonėms teikiama pagalba neperžengia de minimis reglamento ribų.

Teisinis pagrindas Regioninės pagalbos teikimo gairės, de minimis reglamentas

Šaltinis: Vade mecum dėl naujovių, SEK(2004) 1453, 2004 11 15.

UAB „IDUS“

„lietuvos eksporto plĖtros potencialo...

Documents