medienos ir medienos gaminių sektoriaus įmonių eksporto plėtros

Medienos ir medienos gaminių sektoriaus

įmonių eksporto plėtros galimybių studija NVS

šalims

RENGĖJAS

2014 m.

Projektas „Verslo įmonių gyvybingumo ir konkurencingumo

didinimas VP2-2.2-ŪM-01-K-01-027”

2 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, [email protected], www.ekt.lt

TURINYS

Paveikslų sąrašas .............................................................................................................................................................. 4

Lentelių sąrašas ................................................................................................................................................................ 6

Santrauka .......................................................................................................................................................................... 7

Įvadas................................................................................................................................................................................. 8

1. Esama medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus situacija Lietuvoje ............................................. 10

1.1. Bendras pristatymas, veiklos rezultatų apžvalga ir plėtros tendencijos ......................................................... 10

1.1.1 Sektoriaus apibrėžimas ............................................................................................................................. 10

1.1.2 Svarba ekonomikoje ................................................................................................................................. 11

1.1.3 Vystymosi dinamika ................................................................................................................................. 13

1.2. Paklausa sektoriaus gaminamai produkcijai .................................................................................................. 17

1.2.1 Pardavimų dinamika ir kryptys ................................................................................................................. 17

1.2.2 Eksporto veikla ......................................................................................................................................... 19

1.3. Konkurencinė aplinka .................................................................................................................................... 22

1.4. SSGG analizė ................................................................................................................................................ 26

1.5. Sub-sektorių eksporto potencialas ................................................................................................................. 27

2. NVS regiono eksporto rinkų potencialo vertinimas ........................................................................................... 28

2.1. Metodika........................................................................................................................................................ 28

2.2. Identifikuotos didžiausio potencialo rinkos ................................................................................................... 30

2.2.1 NVS regionas ........................................................................................................................................... 30

2.2.2 Rinkų potencialas ..................................................................................................................................... 30

3. Detalioji Azerbaidžano eksporto rinkos analizė ................................................................................................. 33

3.1. Rinkos struktūra ............................................................................................................................................ 33

3.2. Medienos pjaustymo ir obliavimo įmonių eksporto į Azerbaidžaną galimybių analizė ................................ 35

3.2.1 Vietinė sub-sektoriaus pramonė ............................................................................................................... 35

3.2.2 Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekyba ............................................................. 37

3.2.3 Svarbiausios importuojamų produktų grupės ir Lietuvos eksportuotojų galimybės ................................. 39

3.2.4 Išvados ir rekomendacijos ........................................................................................................................ 41

3.3. Gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos įmonių eksporto į Azerbaidžaną galimybių analizė .................... 42


3.3.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekyba ................................................................................... 44



4. Detalioji Rusijos eksporto rinkos analizė ............................................................................................................ 52

4.1. Rinkos struktūra ir vystymasis ...................................................................................................................... 52

4.2. Medienos pjaustymo ir obliavimo įmonių eksporto į Rusiją galimybių analizė ............................................ 54






4.3. Gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos įmonių eksporto į Rusiją galimybių analizė ............................... 63


4.3.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekyba ................................................................................... 65



5. Detalioji Kazachstano eksporto rinkos analizė .................................................................................................. 73

5.1. Rinkos struktūra ir vystymasis ...................................................................................................................... 73

5.2. Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos eksporto į Kazachstaną galimybių analizė .......................... 74





5.3. Gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos įmonių eksporto į Kazachstaną galimybių analizė ..................... 81


5.3.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų užsienio prekyba .................. 84



P R I E D A I ................................................................................................................................................................... 91

Priedas 1. EVRK ir KN klasifikatorių atitikmenų lentelė ............................................................................................ 92

Priedas 2. EVRK, SITC ir ISIC klasifikatorių atitikmenų lentelė ............................................................................... 94


PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

Paveikslas 1. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus aprėptis .................................................... 10

Paveikslas 2. Medienos pramonės indėlis į BPV Lietuvoje ir ES šalyse (2011) ............................................. 12

Paveikslas 3. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus svarbos Lietuvos ekonomikai dinamika .. 13

Paveikslas 4. Medienos ir medienos gaminių gamybos pajėgumų ir apimties vystymasis .............................. 14

Paveikslas 5. Pridėtinės vertės dalis bendrojoje produkcijos vertėje ............................................................... 14

Paveikslas 6. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus pasiskirstymas pagal produkcijos vertę ... 15

Paveikslas 7. Medienos ir medienos gaminių gamybos produkcijos vertė ...................................................... 17

Paveikslas 8. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus pardavimų rinkos ..................................... 18

Paveikslas 9. Medienos ir medienos gaminių eksportas .................................................................................. 19

Paveikslas 10. Sektoriaus lietuviškos kilmės gaminių eksportas pagal produktų grupes (pagal vertę) ........... 20

Paveikslas 11. Medienos ir medienos gaminių eksporto rinkos (pagal vertę) ................................................. 21

Paveikslas 12. Darbo našumas ......................................................................................................................... 25

Paveikslas 13. Eksporto rinkų potencialo vertinimo schema ........................................................................... 28

Paveikslas 14. Lietuvos medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės balansas (2009) ........................ 29

Paveikslas 15. NVS regiono žemėlapis ............................................................................................................ 30

Paveikslas 16. Azerbaidžano žemėlapis ........................................................................................................... 33

Paveikslas 17. Azerbaidžano medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės balansas (2012) ................ 34

Paveikslas 18. Daugiausiai medienos ir medienos gaminių paklausos kuriančių sektorių dinamika .............. 34

Paveikslas 19. Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus gamybos apimtys ....................................... 36

Paveikslas 20. Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekybos apimtys ir balansas ........... 37

Paveikslas 21. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos kryptys (1998-2012) ....................................... 38

Paveikslas 22. Azerbaidžano ir Lietuvos sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys .................. 38

Paveikslas 23. Svarbiausi į Azerbaidžaną importuojami sub-sektoriaus produktai ......................................... 40

Paveikslas 24. Sub-sektoriaus veiklos apimtys ir dinamika ............................................................................. 43

Paveikslas 25. Gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekybos apimtys ir balansas .................................. 45

Paveikslas 26. Gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekybos apimtys ................................................... 45


Paveikslas 28. Azerbaidžano ir Lietuvos sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys .................. 47

Paveikslas 29. Svarbiausi į Azerbaidžaną importuojami sub-sektoriaus produktai (2007-2012) .................... 48

Paveikslas 30. Rusijos žemėlapis ..................................................................................................................... 52

Paveikslas 31. Rusijos medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės balansas (2010) .......................... 52

Paveikslas 32. Daugiausiai medienos ir medienos gaminių paklausos kuriančių sektorių dinamika .............. 54

Paveikslas 33. Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus dalis šalies BPV ir produkcijos dinamika .. 55




Paveikslas 36. Rusijos ir Lietuvos sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys ............................ 59

Paveikslas 37. Svarbiausi į Rusiją importuojami sub-sektoriaus produktai (2008-2012) ................................ 60

Paveikslas 38. Sub-sektoriaus veiklos apimtys ir dinamika ............................................................................. 64

Paveikslas 39. Sub-sektoriaus užsienio prekybos apimtys ir balansas ............................................................. 66

Paveikslas 40. Gaminių ir dirbinių ir medienos užsienio prekybos apimtys pagal produktų grupes ............... 66

Paveikslas 41. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos kryptys............................................................ 67

Paveikslas 42. Rusijos ir Lietuvos gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekybos apimtys ..................... 68

Paveikslas 43. Svarbiausi į Rusiją importuojami sub-sektoriaus produktai ..................................................... 69

Paveikslas 44. Kazachstano žemėlapis ............................................................................................................. 73

Paveikslas 45. Kazachstano medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės balansas (2012) ................. 73

Paveikslas 46. Statybų ir apdirbamosios gamybos produkcijos vertės dinamika, mlrd. JAV dolerių ............. 74

Paveikslas 47. Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus produkcijos dinamika ........... 75

Paveikslas 48. Lietuvos ir Kazachstano apvaliosios ir pjaustytos medienos produkcijos apimčių dinamika .. 75


Paveikslas 50. Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekybos kryptys ............................. 78

Paveikslas 51. Kazachstano ir Lietuvos medienos pjaustymo ir obliavimo užsienio prekybos apimtys ......... 78

Paveikslas 52. Svarbiausi į Kazachstaną importuojami sub-sektoriaus produktai ........................................... 79

Paveikslas 53. Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus produkcijos dinamika ........... 82

Paveikslas 54. Lietuvos ir Kazachstano apvaliosios medienos ir medienos plokščių gamybos dinamika....... 82

Paveikslas 55. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys ir balansas ......................................... 84

Paveikslas 56. Sub-sektoriaus užsienio prekybos apimtys pagal produktus .................................................... 84

Paveikslas 57. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos kryptys............................................................ 85

Paveikslas 58. Kazachstano ir Lietuvos sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys .................... 86

Paveikslas 59. Svarbiausios importuojamos gaminių ir dirbinių iš medienos produktų grupės ...................... 87


LENTELIŲ SĄRAŠAS

Lentelė 1. Daugiausiai medienos ir medienos gaminių suvartojantys sektoriai (2009) ................................... 16

Lentelė 2. Didžiausios sektoriaus eksporto rinkos pagal sub-sektorius (pagal vertę, 2012) ............................ 22

Lentelė 3. Lietuvos ir kaimyninių šalių konkurencingumo palyginimas (2011) .............................................. 23

Lentelė 4. Sektoriaus įmonių palyginamosios analizės rezultatai (2010) ........................................................ 24

Lentelė 5. Medienos ir medienos gaminių pramonės SSGG analizė ............................................................... 26

Lentelė 6. Medienos ir medienos gaminių pramonės sub-sektorių pristatymas ............................................... 27

Lentelė 7. NVS rinkų palyginimas ................................................................................................................... 31

Lentelė 8. Svarbiausi medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus rodikliai ........................................... 36

Lentelė 9. Pagrindiniai importuojami ir eksportuojami produktai (2012) ....................................................... 37

Lentelė 10. Svarbiausios importuojamos medienos pjaustymo ir obliavimo produktų grupės santrauka ........ 40

Lentelė 11. Svarbiausi sub-sektoriaus rodikliai ............................................................................................... 43

Lentelė 12. Pagrindiniai importuojami ir eksportuojami produktai (2012) ..................................................... 46

Lentelė 13. Svarbiausių importuojamų gaminių ir dirbinių iš medienos produktų grupių santrauka .............. 48

Lentelė 14. Daugiausiai medienos ir medienos gaminių perkantys sektoriai Rusijoje (2010) ......................... 53

Lentelė 15. Svarbiausi medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus rodikliai ......................................... 55


Lentelė 17. Svarbiausios importuojamos sub-sektoriaus produktų grupės santrauka ...................................... 61

Lentelė 18. Svarbiausi sub-sektoriaus rodikliai ............................................................................................... 65


Lentelė 20. Svarbiausių importuojamų sub-sektoriaus produktų grupių santrauka ......................................... 69

Lentelė 21. Svarbiausi medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus rodikliai ......................................... 76


Lentelė 23. Svarbiausių importuojamų medienos pjaustymo ir obliavimo produktų grupių santrauka ........... 80

Lentelė 24. Svarbiausi gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus rodikliai ............................................ 83


Lentelė 26. Svarbiausių importuojamų medienos produktų grupių santrauka ................................................. 88


SANTRAUKA

Lietuvos medienos ir medienos gaminių pramonėje dirba 17,6 tūkst. žmonių, veikia 1162

bendrovės, kurių didžiąją dalį sudaro smulkios ir vidutinės įmonės. Pastaruoju metu pastebimas

įmonių gamybos procesų optimizavimas: mažėja darbuotojų skaičius, tačiau sukuriama daugiau

produkcijos vertės. Didesniąją dalį sukurtos produkcijos medienos ir medienos gaminių pramonės

gamintojai eksportuoja. Svarbiausias eksporto regionas tai ES šalys (daugiausiai eksportuojama į

Vokietiją). Pastaruoju metu eksporto apimtys auga, tik lėtėjančiais tempais. Pastebima ir plėtra į

naujas rinkas, tokias kaip Kinija ar Australija. Didesniąją dalį produkcijos sukuria ir eksportuoja

gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektorius.

Tiriant Lietuvos medienos ir medienos gaminių gamintojų eksporto plėtros galimybes NVS šalyse

detaliai analizuotos Rusijos, Azerbaidžano ir Kazachstano rinkos. Kazachstano rinkai reikalingas

mažiausias importo dokumentų skaičius, joje geriausia verslo aplinka ir esamas bei prognozuojamas

BVP augimas didžiausias. Rusija pasižymi didžiausia importo apimtimi, o Azerbaidžano importo

apimtys labiausiai augusios iš visų trijų šalių.

Daugiausiai medienos ir medienos gaminių nuperka statybų bei baldų gamybos pramonės. Rusijoje

abi šios pramonės auga, tad galima prognozuoti ir augsiančią medienos ir medienos gaminių

pramonės produkcijos paklausą. Vietinė Rusijos medienos ir medienos gaminių pramonė yra stipri,

daug eksportuojanti, todėl rinkoje konkuruoti yra gan sunku. Tačiau pastebima, kad Rusijoje

vietinės įmonės daugiau susikoncentravusios į mažesnės pridėtinės vertės medienos pjaustymo ir

obliavimo sub-sektoriaus (EVRK C16.1) produkciją. Rusija daug importuoja iš Kinijos, Vokietijos

ir Italijos. Kazachstane ir Azerbaidžane ši pramonė užima labai menką dalį, tad medienos ir

medienos gaminių paklausa tenkinama importuojama produkcija. Importuojama produkcija

dažniausiai atkeliauja iš Kinijos ir Rusijos. Visos trys rinkos yra augančios ir didelės, tad Lietuvos

gamintojams potencialo didinti eksportą į visas tris šalis yra. Potencialiausios eksportui produktų

grupės: paprastai apdirbta mediena (SITC 248), faneravimo danga (SITC 634) bei kiti medienos

dirbiniai (SITC 635).

Dėl didelės konkurencijos rinkose, Lietuvos medienos ir medienos gaminių gamintojams

rekomenduotina kuo labiau didinti savo žinomumą, orientuotis į aukštesnės kokybės produktus arba

pasiruošti stipriai kainų konkurencijai, taip pat visose rinkose stengtis konkuruoti su importuotojais

iš Europos šalių orientuojantis į tų šalių produkcijos kokybe bei eksporto modelius.


ĮVADAS

Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus įmonių eksporto plėtros galimybių studija NVS

šalims atliekama Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu, įgyvendinant projektą „Verslo įmonių

gyvybingumo ir konkurencingumo didinimas“ (SFMIS Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-027), bendrai

finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos lėšomis.

Kadangi medienos ir medienos gaminių gamybos sektorius yra reikšmingas visai šalies ekonomikai,

svarbu, kad šis sektorius gebėtų didinti pardavimų apimtis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose.

Eksporto apimčių didinimas ir rinkų išplėtimas leidžia kelti gamybos apimtis, įmonėms pasiekti

masto ekonomija ir gaminti savo produkciją efektyviau bei mažesniais kaštais. Tai leistų didinti ir

įmonių pelningumą. Rinkų išplėtimas taip pat diversifikuoja pardavimus, gamintojai tampa mažiau

priklausomi nuo vienos ar kelių rinkų, tad auga jų konkurencingumas ir mažėja rizika. Kadangi

medienos ir medienos gaminių pramonės eksporto vertės augimo tempas pastaruoju metu lėtėja, tad

šios eksporto galimybių studijos tikslas – suteikti tikslinių sub-sektorių įmonėms detalių žinių apie

eksporto rinkas NVS šalyse bei pateikti eksporto plėtros rekomendacijas.

Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:

1. Atlikti esamos sektoriaus įmonių situacijos Lietuvos rinkoje analizę.

2. Identifikuoti didžiausio potencialo NVS šalių rinkas sektoriaus įmonių eksportui.

3. Atlikti detalią identifikuotų eksporto rinkų analizę pagal pramonės sub-sektorius.

4. Pateikti rekomendacijas bei įžvalgas dėl eksporto plėtros į NVS šalių rinkas.

Galimybių studijoje daugiausiai remtasi statistiniais duomenimis pateikiamais Jungtinių Tautų

statistikos duomenų bazėje, Jungtinių tautų prekybos ir plėtros konferencijos pateikiamoje

statistikoje, Ekonominės kooperacijos ir vystymo organizacijos statistikoje bei šalių statistikos

departamentuose. Taip pat analizuoti prieinami kokybinės informacijos šaltiniai: straipsniai,

ekspertų vertinimai, bankų bei valdžios institucijų pateikiami vertinimai ir prognozės. Taip pat buvo

vykdomi ekspertiniai interviu su šio sektoriaus įmonėmis bei specialistais ir konsultuotasi su

užsakovu (Lietuvos verslo konfederacija).

Atliekant studiją sektorius ir analizuojami sub-sektoriai buvo apibrėžiami pagal ekonominės veiklos

rūšių klasifikaciją (EVRK 2 red.). Analizuojant Lietuvos užsienio prekybos duomenis buvo naudota

ją apibrėžianti kombinuotosios nomenklatūros klasifikacija (KN). Abu klasifikatoriai buvo


susiejami pagal ryšių lentelė (pateikiama 1-ame priede). Analizuojant NVS šalių užsienio prekybos

duomenis buvo naudojami standartinis tarptautinės prekybos klasifikatorius (SITC 4 redakcija) bei

standartinis tarptautinis pramonės klasifikatorius (ISIC 4 redakcija). Šie klasifikatoriai su EVRK

buvo susiejami pagal ryšių lentelė (pateikiama 2-ame priede).

Galimybių studijos ataskaitos pirmame skyriuje atliekama Lietuvos medienos pramonės analizė.

Analizuojami veiklos rezultatai, plėtros tendencijos, paklausa sektoriaus produkcijai, konkurencinė

aplinka, sub-sektorių eksporto potencialas, tuomet identifikuojamos šios pramonės stiprybės ir

silpnybės bei galimybės ir grėsmės. Antrame skyriuje tiriamas NVS regiono rinkų eksporto

potencialas bei identifikuojamos patraukliausios eksporto rinkos. Trečiame skyriuje vykdomas

eksporto į Azerbaidžaną galimybių tyrimas (jis vykdomas abiems medienos ir medienos gaminių

pramonės sub-sektoriams). Analizuojama vietinė sub-sektorių pramonė, užsienio prekyba,

identifikuojamos svarbiausios prekių grupės pateikiamos išvados ir rekomendacijos plėtrai į šią šalį.

Ketvirtame skyriuje analogiškai tiriamos abiejų sub-sektorių eksporto į Rusiją, o penktame į

Kazachstaną galimybes ir taip pat pateikiamos išvados bei rekomendacijos.


1. ESAMA MEDIENOS IR MEDIENOS GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS

SITUACIJA LIETUVOJE

1.1. Bendras pristatymas, veiklos rezultatų apžvalga ir plėtros tendencijos

1.1.1 Sektoriaus apibrėžimas

Medienos ir medienos gaminių gamyba yra viena iš apdirbamosios pramonės šakų. Ji apibrėžiama

pagal oficialią ekonominės veiklos rūšių klasifikaciją (EVRK)1. Studijoje nagrinėjamas sektorius

apima vieną EVRK skyrių: medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus,

gamybą; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamybą (C16 skyrius).

Paveikslas 1. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus aprėptis

Į šį skyrių įeina medinių santvarų, surenkamųjų medinių statinių, medinės grindų dangos, medinės

taros, lukštų ir sluoksniuotosios medienos gamyba. Gamybos procese vykdomas obliavimas,

pjaustymas, drožimas, sluoksniavimas ir medienos gaminių surinkimas, pradedant nuo rastų, kurie

gali būti pjaustomi į gabalus ar išpjaunama padarinė mediena kuriai tekinimo staklėmis ar kitokiais

formavimo įrankiais galima suteikti tam tikrą formą arba pjaustyti toliau. Pjautinę ar kitokios

formos medieną vėliau galima šlifuoti ar obliuoti ir iš jos gaminti gatavus gaminius, kaip medinę

tarą ar padėklus. Į šį skyrių neįeina baldų gamyba ar medinių surenkamų dalių ir panašių dirbinių

1 Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK) yra patvirtintas oficialus valstybinis klasifikatorius (1995 m. gegužės 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 696), naudojamas renkant ir tvarkant nacionalinę statistinę informaciją. EVRK parengtas remiantis Europos Sąjungoje naudojamu Statistiniu Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (NACE). EVRK ir NACE skirtumas - siekiant patenkinti atskirų šalių nacionalinės statistikos poreikius EVRK papildytas dviejų ženklų lygmeniu (poklasiais), tačiau yra išlaikyta NACE struktūrinė schema. EVRK ir NACE (2 red.) siejasi su Tarptautiniu standartiniu gamybiniu visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (ISIC 4 red.), kuris naudojamas informacijos pagal ekonominės veiklos rūšis palyginimui pasaulio lygmeniu.


įrengimas. Pagal EVRK klasifikaciją, nagrinėjamas sektorius išskiriamas į 2 sub-sektorius (žr.

Paveikslas 1).

Pirmasis sub-sektorius (C16.1) aprėpia medienos pjaustymą, obliavimą ir mechaninį apdorojimą.

Taip pat rastų pjaustymą, lukštenimą, smulkinimą; medinių geležinkelio pabėgių gamybą;

nesurinktų medinių grindų dangų gamybą; medienos vilnos, medienos miltų, drožlių, smulkinių

gamybą. Sub-sektoriui taip pat priskiriamas cheminis medienos apdorojimas konservantais (toliau

ataskaitoje – medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius).

Antrasis sub-sektorius (C16.2) kur kas platesnis ir apima faneravimo dangos ir medienos plokščių

gamybą, į kurią taip pat įeina medienos plaušo plokščių, padengtų dekoratyvine plėvele, gamyba

bei presuotos medienos gamyba. Sub-sektoriui priskiriama ir sumontuotų parketo grindų gamyba, į

kurią įeina surinktų medinių parketinių grindų blokelių, grindlenčių ir kitų plokščių gamyba, tačiau

neįeina nesurinktų medinių grindų gamyba. Atskira klase sub-sektoriuje aprašoma ir kitų statybinių

dailidžių ir stalių dirbinių gamyba, į kurią įeina gamyba medienos dirbinių, pirmiausiai naudojamų

statyboje, tokių kaip tašų, gegnių, stogo atramų, laiptų, turėklų, figūrinių lentjuosčių ir t.t. Šiai

klasei taip pat priskiriama fasoninių detalių ir malksnų (gontų) stogams dengti gamyba, medinių

surenkamųjų statinių ar jų detalių gamyba ir medinių sieninių plokščių bei spintų gamybą. Medinės

taros gamyba sub-sektoriuje taip pat išskiriama atskira klase, o į ją įeina pakavimo dėžučių,

skrynučių, narvinių dėžių, medinių padėklų, medinių statinių, medinių kabelio būgnų gamyba bei

padėklų, stovų ir kitų medinių pakrovimo reikmenų gamyba (toliau ataskaitoje – gaminių ir dirbinių

iš medienos sub-sektorius).

1.1.2 Svarba ekonomikoje

Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriuje 2013 metų duomenimis veikė 1162 įmonės2,

dirbo 17,6 tūkstančiai darbuotojų (2,8% šalies dirbančiųjų3). 2011 metų duomenimis sektorius

sukūrė 1,3% visos šalies pridėtinės vertės. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis,

Lietuvos medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės sukuriama pridėtinė vertė bendrojoje

šalies pridėtinėje vertėje buvo viena didžiausių. Lietuvą pagal šį rodiklį lenkė tik Latvija ir Estija.

Lietuvos sektoriaus indėlis į bendrą šalies pridėtinę vertę daugiau nei 4 kartus viršijo ES-27 vidurkį.

2 Veikiančių ūkio subjektų duomenys. Į skaičių įeina tik šiame sektoriuje veiklą vykdančios įmonės. 3 Veikiančių ūkio subjektų duomenys. Dirbantieji laikomi asmenys įregistruoti veiklą vykdančiose įmonėse.


Tarp kitų apdirbamosios gamybos šakų pagal svarbą medienos pramonė užima 7-ą vietą (iš 14-os)

ir lenkia tokias pramonės šakas kaip metalo ir metalo gaminių, elektrotechnikos pramonę.

Paveikslas 2. Medienos pramonės indėlis į BPV Lietuvoje ir ES šalyse (2011)

LIETUVOS PRAMONĖS ŠAKŲ DALIS BENDROJOJE PRIDĖTINĖJE VERTĖJE, %

DALIS ŠALIES BENDROJOJE PRIDĖTINĖJE VERTĖJE, %

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Eurostat

Pastabos: *2010 m. duomenys

Pažymėjimai: C10_C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba; C13_C15 Tekstilės gaminių gamyba; drabužių siuvimas (gamyba); odos ir odos dirbinių gamyba; C16 Medienos ir medienos gaminių gamyba; C17_18 Popieriaus bei popieriaus gaminių gamyba; leidyba ir spausdinimas; C19 Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba; C20 Chemikalų ir chemijos produktų gamyba; C21 Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba; C22_C23 Guminių ir plastikinių gaminių ir kitų nemetalinių mineralinių produktų gamyba; C24_C25 Pagrindinių metalų ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba; C26 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba; C27 Elektros įrangos gamyba; C28 Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba; C29_C30 Transporto įrangos gamyba; C31_C33 Baldų gamyba; papuošalų, juvelyrinių dirbinių, muzikos instrumentų, žaislų gamyba; mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas.

Sektoriaus dalis bendrojoje šalies pridėtinėje vertėje ir bendrojoje apdirbamosios gamybos

pridėtinėje vertėje stabiliai augo iki 2003 metų. Vėliau, 2003-2006 metų periodu pridėtinės vertės

dalis tiek šalies, tiek apdirbamosios gamybos pridėtinėje vertėje krito. Minėtu periodu Lietuva

įstojo į Europos Sąjungą (2004 m.). Tai atvėrė naujas eksporto ir plėtros galimybes kitoms

pramonės šakoms, gaminančioms iš esmės didesnės pridėtinės vertės produkciją ir gaunančioms

didesnę grąžą nuo investicijų į pažangias technologijas ir plėtrą. Kadangi medienos ir medienos

gaminių pramonė gamina santykinai mažos pridėtinės vertės produkciją, ji šiuo periodu atsiliko nuo

kitų, o finansų krizės metais (2007-2008 m.) pramonės sukuriama pridėtinės vertės dalis krito dar

didesniu tempu nuo 8,5% iki 6,8%. Tai buvo todėl, kad medienos ir medienos gaminių sektorius yra

labiausiai priklausomas nuo paklausos statybų ir baldų sektoriuose, kurių sukuriama produkcijos

vertė finansų krizės metais susitraukė. Vėliau, 2008-2010 metų periodu medienos ir medienos

gaminių sukuriama pridėtinės vertės dalis laikėsi gana stabiliai. Ši pramonė Lietuvos ekonomikai

yra svarbi, nes jos produktai yra plačiai naudojami kaip žaliava kitose pramonėse, tokiose kaip

statybos, baldų ar popieriaus gamyba.

2004 metais buvo užfiksuota didžiausia – 14,8% – sektoriaus užimtųjų dalis nuo visų

apdirbamosios gamybos užimtųjų ir didžiausia – 2,5% dalis nuo visų šalies užimtųjų. Vėliau šios


pramonės užimtųjų dalis svyruodama mažėjo ir 2011 m. pasiekė 1,9% šalies užimtųjų dalį. 2008 m.

užimtųjų dalies kritimas grindžiamas ekonomiką paveikusia finansų krize, o tai, kad užimtųjų

skaičius šioje pramonėje tapo dar mažesnis, rodo, jog šį sektorių krizė paveikė stipriau nei kitus.

Paveikslas 3. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus svarbos Lietuvos ekonomikai dinamika

BENDROSIOS PRIDĖTINĖS VERTĖS DALIS, % UŽIMTŲJŲ DALIS, % EKSPORTAS, % nuo prekių eksporto

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Medienos ir medienos gaminių eksporto vertės dalis nuo visų iš Lietuvos išvežamų prekių eksporto

nuo 7,3% 1996-ais metais krito iki 3,3% (2,6% be medžio anglies) 2012-ais metais. Lyginant

absoliučias vertes, nuo 2009 m. iki 2012 m. fiksuojamas 72% sektoriaus gaminių eksporto vertės

ūgtelėjimas to meto kainomis. Tai reiškia, kad auganti medienos ir medienos gaminių gamybos

pramonė turi eksporto potencialą, tačiau kiti ekonominės veiklos sektoriai eksporto apimtis didina

greičiau. Taip pat, nagrinėjamos pramonės eksporto dalis nuo visų iš Lietuvos išvežamų prekių

eksporto labai ženkliai krito finansų krizės metais (2007-2008 m.). Tai vyko dėl to, kad pagrindiniai

šios pramonės produkciją naudojantys sektoriai jautresni ekonominiams šokams.

1.1.3 Vystymosi dinamika

2006–2011 metų duomenimis sektoriuje vyravo mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ). Periodo

pradžioje (2006 m.) šalyje veikė 1558 įmonės, iš kurių 99,6% buvo priskiriamos MVĮ, o periodo

pabaigoje (2013 m.) matomas įmonių skaičiaus kritimas – veikė 1194 įmonės iš kurių 99,9% buvo

priskiriamos MVĮ. Taip pat fiksuojamas ženklus darbuotojų skaičiaus mažėjimas prasidėjus finansų

krizei. 2009-2011 metais darbuotojų sumažėjo nuo 28 tūkst. iki 19 tūkst. Tai paaiškinama

produkcijos kainų kritimu ir žaliavų brangimu, dėl ko įmonės buvo priverstos atleisti darbuotojus.

Sektoriaus sukuriama bendroji produkcija, krentant darbuotojų skaičiui, padidėjo (2009-2010 m.),

taip pat 2010 metais, 17,2% didėjo ir sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė. Tai rodo, kad įmonės

suaktyvino savo veiklos bei procesų optimizavimą ir investicijas į modernias technologijas, kurios

padėtų didinti darbo našumą. 2012-2013 metais, darbuotojų skaičiaus kitimas stabilizavosi.


Paveikslas 4. Medienos ir medienos gaminių gamybos pajėgumų ir apimties vystymasis

ĮMONIŲ SKAIČIUS, vnt. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS, tūkst. BENDROJI PRODUKCIJOS VERTĖ, mlrd. Lt

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Pastabos: Bendroji produkcija gamybos metodu iš ūkio ir finansų (makroekonomikos) registro; *2012 m. produkcijos vertė rinkos kainomis įvertinta pagal faktinę pramonės produkcijos vertę gamintojų kainomis (be PVM ir akcizų)

Medienos ir medienos gaminių gamybos pramonėje dominuoja žemų ir vidutiniškai žemų

technologijų gamybinės veiklos. Didžiąją dalį pagaminamos produkcijos vertės sudaro tarpinis

vartojimas. 2006-2009 metais situacija sektoriuje šiek tiek keitėsi – pridėtinės vertės dalis ūgtelėjo 5

procentiniais punktais, tačiau 2010 metais pridėtinės vertės dalis vėl sumažėjo. Tai įvyko dėl to, kad

2010 metais padidėjo žemesnės pridėtinės vertės (medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus)

produktų gamybos apimtys, o didesnės pridėtinės vertės (gaminių ir dirbinių iš medienos sub-

sektoriaus) produktų gamybos apimtys sumažėjo, todėl bendra sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė

krito. Persiorientavimą į aukštesnės pridėtinės vertės produktus riboja smulkių įmonių vyravimas,

jos gamina per mažus kiekius produkcijos, kad galėtų išnaudoti masto ekonomiją, neturi

pakankamai kapitalo investicijoms į gamybos modernizavimą, produktų inovacijas, marketingą,

eksporto plėtrą.

Paveikslas 5. Pridėtinės vertės dalis bendrojoje produkcijos vertėje

MEDIENOS IR MEDIENOS GAMINIŲ GAMYBOJE APDIRBAMOSIOS GAMYBOS ŠAKOSE (2011)

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; *2011 ir 2012 m. produkcijos vertė rinkos kainomis įvertinta pagal faktinę pramonės produkcijos vertę gamintojų kainomis (be PVM ir akcizų) Pažymėjimai: C10_C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba; C13_C15 Tekstilės gaminių gamyba; drabužių siuvimas; odos dirbinių gamyba; C16 Medienos ir medienos gaminių gamyba; C17 Popieriaus gamyba; C18 Leidyba; C20 Chemijos produktų gamyba; C21 Vaistų pramonės gaminių gamyba; C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba; C23 Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba; C24 Pagrindinių metalų gamyba; C25 Metalo gaminių gamyba; C26 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba; C27 Elektros įrangos gamyba; C28 Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba; C29 Variklinių transporto priemonių, priekabų gamyba; C30 Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba; C31_32 Baldų gamyba; papuošalų, juvelyrinių dirbinių, muzikos instrumentų, žaislų gamyba; C33 Mašinų ir įrangos remontas.


Didžiąją dalį sektoriaus produkcijos vertės sukuria gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-

sektorius. Šis sub-sektorius vidutiniškai (2007-2011 m.) pagamino 57,7% visos pramonės

produkcijos. Finansų krizės metais šio sub-sektoriaus dalis buvo pasiekusi aukščiausią – 61,8%

(2009 m.) tašką. Nors po 2009 m. gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriaus dalis

mažėjo, 2011 metais ji vis tiek sukūrė 56% visos medienos ir medienos gaminių pramonės

produkcijos vertės. Minėtam sub-sektoriuje 2011 metais veikė 2405 verslo subjektai4. Recesijos

metu (2008-2009 m.) sub-sektoriaus verslo subjektų skaičius sumažėjo 36,4% (iki 2302 įmonių).

Dirbančiųjų skaičius 2006-2011 m. laikotarpyje krito taip pat beveik trečdaliu (iki 11,2 tūkst.

žmonių). Sub-sektoriaus sukuriama produkcijos vertė piką siekė 2007 metais (1,85 mlrd. Lt) ir

tuomet iki 2010 metų nukrito 27,5% (iki 1,34 mlrd. Lt), tačiau po to augo ir 2011 metais pasiekė

beveik 1,68 mlrd. Lt vertę.

Kiek mažesnę dalį sektoriaus pagaminamos produkcijos sudarė medienos pjaustymo ir obliavimo

sub-sektorius. Jis vidutiniškai (2007-2011 m.) pagamino 42,3% visos sektoriaus produkcijos.

Verslo subjektų skaičius 2006-2011 metų laikotarpyje krito 30% (iki 608), o dirbančiųjų skaičius

krito net 35% (iki 9,4 tūkst. žmonių). Sub-sektoriaus produkcijos vertė piką siekė taip pat 2007

metais (1,41 mlrd. Lt) ir iki 2009 metų krito 41% (iki 832 mln. Lt), tačiau po to augo ir 2011 metais

pasiekė 1,32 mlrd. Lt.

Paveikslas 6. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus pasiskirstymas pagal produkcijos vertę

PRODUKCIJOS VERTĖ, mlrd. Lt DALIS SEKTORIUJE, %


Pastabos: Produkcijos vertė iš įmonių statistikos, verslo struktūros duomenų

Lietuvos medienos ir medienos gaminių gamybos pramonė pastaraisiais metais susidūrė su

brangstančiomis žaliavų kainomis. Medieną galima pirkti iš Lietuvos valstybinių miškų, privačių

4 Į skaičių įeina akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės, užsienio įmonių filialai, žemės ūkio ir kooperatinės bendrovės, viešosios įstaigos, individualiosios įmonės ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę (ekonominę) veiklą.


miškų ar importuoti. Valstybinių miškų medieną gamintojai įsigyja aukcionų metu, tai turėtų būti

pigiausias būdas apsirūpinti žaliava. Vis dėlto 2012 m. gruodį vykusių aukcionų metu, skirtų

apsirūpinti žaliava 2013 m. I pusmečiui, valstybinių miškų medienos kaina labai pakilo dėl

tarpininkų aktyviai vykdytų pirkimų. Lietuvos gamintojams žaliava tapo per brangi ir jie buvo

priversti medieną importuoti, dėl ko didėjo verslo sąnaudos. Minėto aukciono metu

perpardavinėtojai įsigijo 80% valstybinių miškų siūlomos žaliavos, kuri buvo išvežta iš Lietuvos.

Taip pat, keletas didžiųjų Lietuvos medienos gaminių gamintojų paskelbė planus persikelti į

Baltarusijoje besikuriantį šio tipo įmonių klasterį. Pagrindinė to priežastis ne tik pigesnė darbo jėga,

bet ir užtikrintas apsirūpinimas nebrangia žaliava. Žaliava šios pramonės įmonėms sudaro iki 60%

jų gaminamų gaminių vertės, tad jos kainos kilimas smarkiai atsiliepia įmonių konkurencingumui

tiek vietiniame, tiek tarptautiniame lygmenyje.

Daugiausiai medienos ir medienos gaminių sektoriaus produkcijos 2009 m. buvo parduodama

nekilnojamojo turto ir statybų pramonei (36,7% visos parduodamos produkcijos). Šiek tiek mažiau,

bet taip pat ženklią dalį produkcijos nupirko baldų gamybos pramonė (35,7% visos parduodamos

produkcijos). Taip pat reikšminga dalis medienos ir medienos gaminių sektoriaus produkcijos buvo

parduota ir tarpiniam vartojimui tam pačiam medienos ir medienos gaminių sektoriui (19,4%).

Medienos ir medienos gaminių sektorius 2009 m. daugiausiai pardavė apdirbtą žaliavinę medžiagą

kitiems sektoriams, o ne gatavus gaminius galutiniams vartotojams. Pramonė užėmė vidurinį tašką

vertės grandinėje, o pagrindiniai sektoriaus klientai buvo kitos verslo įmonės.

Lentelė 1. Daugiausiai medienos ir medienos gaminių suvartojantys sektoriai (2009)

Pavadinimas Pirkimai, mln. Lt Dalis pirkimuose, %

Nekilnojamojo turto operacijos ir statybos 617 36,7

Baldų gamyba, kita gamyba 601 35,7

Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba

327 19,4

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 21 1,2

Kasyba ir karjerų eksploatavimas 15 0,9

Didmeninė ir mažmeninė prekyba variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais 15 0,9

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 14 0,8

Kiti 72 4,3

Šaltinis: Eurostat

Apibendrinant medienos ir medienos gaminių sektorius yra svarbus Lietuvos ekonomikai, nes teikia

tarpinius produktus kitoms Lietuvos pramonėms. Didesniąją dalį sektoriaus produkcijos vertės

sukūrė gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius, gaminantis daugiau galutinių gaminių, tačiau

didelė dalis vis tiek teko žemesnės pridėtinės vertės produktų gamintojams. Sektoriaus

konkurencingumą ribojo problemos su žaliavomis (perpardavinėtojų dominavimas ir augančios


kainos), mažų ir vidutinių įmonių dominavimas rinkoje (dėl to neišvystytos produktų kūrimo,

pardavimo, rinkodaros kompetencijos) bei orientacija į mažos pridėtinės vertės gaminius (todėl

tenka konkuruoti kainomis). Įmonių konkurencingumą rekomenduotina didinti sprendžiant žaliavų

problemą bei tobulinant marketingo ir eksporto kompetencijas.

1.2. Paklausa sektoriaus gaminamai produkcijai

1.2.1 Pardavimų dinamika ir kryptys

Iki finansų krizės sektoriaus gamintojų pardavimų apimtys augo, tačiau tai buvo viena iš pirmųjų

pramonių, pajutusių krizės įtaką ir pardavimų apimtys, nors ir nežymiai, bet susitraukė dar 2008-

aisiais. Tai įvyko todėl, kad didžiausią paklausą generuojančios – baldų ir statybų pramonės, dėl

krizės pirmosios susitraukė ir mažino žaliavų užsakymų apimtis. Medienos ir medienos gaminių

gamybos pramonė taip pat viena iš pirmųjų pradėjo lipti iš krizės ir jos produkcijos vertė ūgtelėjo

14,2% 2010 m., nors eliminavus kainų efektą augimas buvo 11%. Tą paskatino didesnės pardavimų

apimtys užsienio rinkose. Lietuvos medienos ir medienos gaminių pramonėje vyravo nedidelės

įmonės, kurios galėjo lanksčiai ir greitai prisitaikyti prie besikeičiančių užsakymų ir esant reikalui

persispecializuoti.

2011-ais metais sektoriaus pardavimų apimtys dar labiau išaugo, tačiau eliminavus kainų efektą

pastebima, kad augimas buvo lėtesnis nei 2010 m. 2011 m. palyginamosiomis kainomis pramonė

produkcijos vertė augo 10,2%, o 2012-aisiais sumažėjo 0,7%. Atsigavimas sustojo dėl 2011 metais

prasidėjusios euro zonos krizės ir kritusių pardavimo apimčių užsienio rinkose.

Paveikslas 7. Medienos ir medienos gaminių gamybos produkcijos vertė

PRAMONĖS PRODUKCIJA, mlrd. Lt PRAMONĖS PRODUKCIJOS POKYTIS, %

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; Pastabos: Pramonės produkcija iš pramonės statistikos, metinių pramonės duomenų (be PVM ir akcizų)


Medienos ir medienos gaminių pramonei priskiriamos įmonės didesnę dalį savo produkcijos

pastaruosius 7-erius metus pardavinėjo ne Lietuvos rinkoje. 2012 m. pardavimai užsienio rinkoje

sudarė 58,5% visų pardavimų. Didžiausia sektoriaus įmonių pardavimų ir paslaugų užsienyje dalis

buvo pasiekta dar 2006-aisiais (63% visų pardavimų). Ši dalis iki finansų krizės metų (2008 m.)

sumažėjo 6 procentiniais punktais. Krizės metu įmonės eksportavo didesnę pagaminamos

produkcijos dalį, nes pagrindinės eksporto rinkos (tokios kaip Vokietija) patyrė mažesnį nuosmukį

ir greičiau atsigavo, tad pardavimų dalis užsienyje pradėjo didėti ir 2010-aisiais pasiekė beveik 1,3

mlrd. Lt (be PVM ir akcizų) vertę, o eksportuojamos produkcijos dalis išaugo ir sudarė 62,7

procentus visos parduotos sektoriaus produkcijos.

Paveikslas 8. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus pardavimų rinkos

ĮMONIŲ PARDAVIMAI LIETUVOS IR UŽSIENIO RINKOSE, (to meto kainomis be PVM ir akcizų), mlrd. Lt

PARDAVIMAI IR PASLAUGOS NE LIETUVOS RINKOJE, %


Pastabos: Pardavimų ir paslaugų ne Lietuvos rinkai dalis pateikta pagal EVRK klasifikacijos duomenis iš verslo statistikos. T.y. pateikiami įmonių, priskiriamų medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriui pagal ekonominės veiklos rūšį duomenys. Tolimesniame (1.2.2) skyriuje pateikiami duomenys apie medienos ir medienos gaminių užsienio prekybą pagal KN klasifikaciją, o šios produkcijos duomenys sietini su nagrinėjamo sektoriaus įmonių ekonominės veiklos rūšimi.

Nuo 2010 m. pradėjus atsigauti ir Lietuvos gamintojams, sparčiau augo pardavimų apimtys

Lietuvoje, tad užsienio prekybos dalis mažėjo. 2012 m. buvo užfiksuotas užsienyje parduotos

produkcijos vertės mažėjimas (nuo 1,5 mlrd. Lt. iki 1,43 mlrd. Lt) kai pardavimų apimtys Lietuvoje

augo (nuo 0,95 mlrd. Lt iki 1,01 mlrd. Lt), tačiau nei vienu atveju nebuvo pasiektas prieš krizinis

lygis. Taip yra dėl to, kad didžiausios šios pramonės eksporto rinkos – Vakarų Europos šalys, kur

užsitęsė recesija. Tačiau, prognozuojama, kad 2014 ir 2015 m., Europos ekonomika pakils iš

recesijos ir augs5, tad perspektyvų augti šio sektoriaus eksporto apimtims yra.

5 Swedbank prognozės, plačiau: http://www.swedbank.lt/lt/articles/view/1889


1.2.2 Eksporto veikla

Lietuva kasmet eksportuoja daugiau medienos ir medienos gaminių nei importuoja, todėl šių

produktų užsienio prekybos balansas yra teigiamas. 2012 m. iš Lietuvos eksportuota medienos ir

medienos gaminių už beveik 2 mlrd. Lt. Didžioji dalis šios sumos atiteko produkcijai, priskiriamai

gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriui. Šiam sub-sektoriui priskiriamos

produkcijos 2012-aisiais eksportuota už 1,41 mlrd. Lt, tuo tarpu medienos pjaustymo ir obliavimo

sub-sektoriui priskiriamos produkcijos eksportuota tik už 0,55 mlrd. Lt.

Eksporto apimtys pastebimai sumažėjo 2009 m. dėl finansinės krizės, kuri apėmė ir pagrindines

lietuviškos produkcijos eksporto rinkas (Vokietiją, Norvegiją, Olandiją, Daniją ar Baltijos šalis),

tačiau nuo 2009 eksporto apimtys nuosekliai augo ir 2012 m. gerokai lenkė prieš krizinį lygį. Pagal

medienos gamintojų deklaracijas (žr. Paveikslas 8), skirtingai nei pagal muitinių deklaracijų

duomenis (žr. Paveikslas 9), pardavimų ne Lietuvos rinkai apimtys 2012 metais neviršijo prieš

krizinio lygio. Skirtumą lemia keletas priežasčių: 1) įmonių priskyrimo EVRK veikloms specifika6;

2) dalį Lietuvoje pagamintos produkcijos eksportuoja ne patys gamintojai, o tarpininkai; 3)

reeksportas (2012 metais buvo reeksportuota produkcijos už 285,6 tūkst. Lt).

Paveikslas 9. Medienos ir medienos gaminių eksportas

EKSPORTAS, mlrd. Lt NOMINALUS EKSPORTO VERTĖS POKYTIS (2006=100), %


Pastabos: Pagal muitinės deklaracijas, KN klasifikatorių (EVRK ir KN klasifikatorių susiejimas pateiktas priede nr. 1)

Pažymėjimai: C16 Medienos ir medienos gaminių gamybos pramonė; C16.1 Medienos pjaustymas ir obliavimas; C16.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba

Didžioji dalis eksportuojamos lietuviškos kilmės medienos ir medienos produkcijos priskiriama

gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriui (C16.2). 2008-2012 metų periodu tai

6 C16 (EVRK 2 red.) sektoriui priskiriamos įmonės dažnai užsiima ir papildoma gamybine veikla, gamina ir kitus produktus, priskiriamus prie kitų sektorių produkcijos. Taip pat kai kurios įmonės, kurių pagrindinė veikla priskiriama kitiems sektoriams, gali papildomai gaminti C16 sektoriui priskiriamų gaminių. KN klasifikatorius naudojamas muitinės deklaracijose naudojamas klasifikuoti konkrečius visų pramonių pagamintus produktus, tad pagal kombinuotąją nomenklatūrą gauti duomenys gali nevisiškai sutapti su EVRK sektoriaus duomenimis.


vidutiniškai sudarė net 73% visos sektoriui priskiriamos produkcijos. Lietuviškos kilmės gaminių ir

dirbinių iš medienos eksporto vertė visu 2009-2012 metų periodu augo ir 2011 metais viršijo prieš

krizinį eksportuotos produkcijos vertės lygį. Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriui

priskiriamos produkcijos nominali eksporto vertė augo daugiau nei gaminių ir dirbinių iš medienos

gamybos sub-sektoriaus. Taip buvo todėl, kad dėl mažesnės palyginamosios bazės lengviau pasiekti

didesnį augimo procentą. Taip pat, 2009-2012 metų periodu augo šios pramonės naudojamų žaliavų

kainos. Kadangi medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus produkcijos kainos labai

priklauso nuo žaliavų kainų, tai taip pat prisidėjo prie nominalios sub-sektoriaus produkcijos vertės

augimo. Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus produkcijos eksportas, pagal vertės

pokyčius, per finansų krizės paveiktus 2009 metus susitraukė mažiau nei gaminių ir dirbinių iš

medienos gamybos sub-sektorius ir jau 2010 metais viršijo prieš-krizinį lygį.

Paveikslas 10. Sektoriaus lietuviškos kilmės gaminių eksportas pagal produktų grupes (pagal vertę)

STRUKTŪRA (2008-2012 m. vidurkis) DINAMIKA, mln. Lt


Pastabos: Pagal muitinės deklaracijas, KN klasifikatorių

Pažymėjimai: C16 Medienos ir medienos gaminių gamybos pramonė; C16.1 Medienos pjaustymas ir obliavimas; C16.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba

Beveik trys ketvirčiai (73%) eksportuojamos lietuviškos kilmės medienos ir medienos gaminių

sektoriaus produkcijos priklausė gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriui. 2012

metais šio sub-sektoriaus lietuviškos kilmės gaminių eksporto vertė siekė 1,23 mln. Lt, tuo tarpu

medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus – 0,45 mln. Lt. Medienos ir medienos gaminių

sektoriaus įmonės 2009 metais reeksportavo gaminių už 120,5 tūkst. Lt (10% sektoriaus

eksportuojamos produkcijos vertės), o 2012 m. už 265,6 tūkst. Lt (15% sektoriaus eksportuojamos

produkcijos vertės). Abiejų sub-sektorių produkcijos reeksportuota beveik vienoda produkcijos

dalis.


Mediena ir medienos gaminiai iš Lietuvos daugiausiai buvo išvežami į ES šalis, kur buvo

realizuojama 69% eksportuotos produkcijos. Vis tik, dėl sudėtingos ekonominės situacijos euro

zonoje ir kitose ES rinkose ši lyginamoji dalis nagrinėjamu laikotarpiu mažėjo ir vis daugiau

gaminių teko NVS šalims arba kitoms rinkoms. 2012 metų duomenimis NVS šalims teko 12%

Lietuvos eksportuotos medienos ir medienos gaminių, o kitoms rinkoms – 19% (šiame skaičiuje

Norvegijai - 14%).

Paveikslas 11. Medienos ir medienos gaminių eksporto rinkos (pagal vertę)

MEDIENA IR MEDIENOS GAMINIAI, % MEDIENOS PJAUSTYMAS IR OBLIAVIMAS, % GAMINIŲ IŠ MEDIENOS, KAMŠTIENOS, ŠIAUDŲ IR PYNIMO MEDŽIAGŲ GAMYBA, %

MEDIENA IR MEDIENOS GAMINIAI, mln. Lt MEDIENOS PJAUSTYMAS IR OBLIAVIMAS, mln. Lt

GAMINIŲ IŠ MEDIENOS, KAMŠTIENOS, ŠIAUDŲ IR PYNIMO MEDŽIAGŲ GAMYBA, mln.

Lt


Pastabos: Pagal muitinės deklaracijas, KN klasifikatorių; NVS šalių duomenys pateikiami kartu su Ukraina

Nors eksporto pajamų dalis iš šių šalių grupės svyravo, ji išliko didelė ir 2012 m. siekė 82%. Į NVS

šalis buvo eksportuojama 2-3% produkcijos. Iki 15% pajamų buvo gauta iš kitų rinkų (daugiausiai

Australijos, Norvegijos ir Pietų Korėjos). Labiausiai pajamos iš NVS ir kitų šalių padidėjo 2012 m.

(užfiksuotas apytiksliai 60% augimas). Penkios ES šalys išliko svarbiausiomis eksporto rinkomis –

Vokietija (teko 18% eksporto), Prancūzija (11%), Nyderlandai, Danija ir Jungtinė Karalystė

(visoms trims teko po 9%).


Kadangi eksporto struktūroje 2012 m. apie 70% sudarė gaminiai ir dirbiniai iš medienos, čia

pokyčiai iš esmės sutapo su bendromis sektoriaus eksporto tendencijomis, tik rinkų perskirstymas

buvo dar ryškesnis. Per 2009-2012 m. ES šalims tenkanti sub-sektoriui priskiriamos produkcijos

eksporto dalis sumažėjo nuo 86% iki 64% dėl sparčios eksporto plėtros į Rusijos ir Norvegijos

rinkas bei kitas mažiau tradicines eksporto rinkas, tokias kaip Kinija. Svarbiausios gaminių ir

dirbinių iš medienos eksporto rinkos buvo Vokietija (teko 19% eksporto), Norvegija (18%) ir

Rusija (11%).

Lentelė 2. Didžiausios sektoriaus eksporto rinkos pagal sub-sektorius (pagal vertę, 2012)

C16 C16.1 C16.2

Vokietija 18% Vokietija 18% Vokietija 19%

Norvegija 14% Prancūzija 11% Norvegija 18%

Rusija 8% Nyderlandai 9% Rusija 11%

Danija 7% Danija 9% Danija 7%

Prancūzija 6% Jungtinė Karalystė 9% Švedija 6%

Viso 54% Viso 52% Viso 61%


Pastabos: Pagal muitinės deklaracijas, KN klasifikatorių

Apibendrinant sektoriui priskiriamų gaminių eksporto plėtra iš esmės priklausė nuo ES šalių rinkų,

nes iš jų buvo gaunama daugiausiai pajamų. Būtent eksporto apimčių sumažėjimas į ES buvo

pagrindinė smukimo priežastis 2009 m. Taip pat pastebima, kad gaminius ir dirbinius iš medienos

gaminančios įmonės krizės metu buvo lankstesnės ir sugebėjo padidinti eksporto į NVS šalis dalį.

Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus eksporto vertė prieš krizinį lygį viršijo 2010

metais. Produkcijos eksportas labai priklausė nuo padėties vakarų Europos rinkose, todėl 2012

metais dėl užsitęsusios euro krizės šių gaminių eksporto vertė krito. Taip pat, sektoriui priskiriamos

produkcijos eksporto apimčių augimas, kuris viršijo prieš krizinį lygį, ir persiorientavimas į ne-ES

rinkas rodo įmonių pastangas diversifikuoti rinkas, mažinant priklausomybę nuo vieno regiono,

kadangi išaugo eksporto apimtys į tokias rinkas kaip Kazachstano, Rusijos, Australijos ar Pietų

Korėjos.

1.3. Konkurencinė aplinka

Tarptautiniame kontekste, kuris įgauna vis didesnę svarbą medienos ir medienos gaminių pramonei

aktyviau vystant eksporto veiklą, svarbiausias konkurencingumo matas yra šalies gebėjimas

eksportuoti, t.y. išsikovoti padėtį tarptautinėje rinkoje siūlant pirkėjams didesnę naudą nei kitos

šalys. Kadangi Lietuvos eksportuotojai visų pirma turi konkuruoti su kaimyninėmis šalimis (dėl

geografinės padėties, artimos tiems patiems potencialiems eksporto partneriams) pirmiausiai


Lietuvos eksporto galimybės lyginamos su kaimyninėmis šalimis: Baltarusija, Estija, Latvija ir

Lenkija.

Lentelė 3. Lietuvos ir kaimyninių šalių konkurencingumo palyginimas (2011)

Baltarusija Estija Latvija Lietuva Lenkija

Reikšmė Vieta Reikšmė Vieta Reikšmė Vieta Reikšmė Vieta Reikšmė Vieta

BENDRAS ŠALIES PROFILIS

Eksportas, mlrd. $ 764 ,3

1501,5

2053,9

1261,9

8434,4

Eksporto pokytis (5 m.), % 2% 86 3% 76 3% 81 7% 59 5% 62

Dalis šalies eksporte, % 1%

8%

17%

4%

4%

Dalis šalies importe, % 1%

3%

3%

3%

3%

Dalis užsienio prekybos balanse, % 1%

39%

59%

10%

9%

Produkcijos kainų lygis (pasaulio vidurkis=1)

0,8

2,2

1

1,6

1,1

POZICIJA

Grynasis eksportas, mln. $ 25,5 41 851,2 21 1538,7 14 246,9 32 1529,9 15

Eksportas, $/gyv. 81 41 1 121 18 990 6 392 16 221 24

Dalis pasaulinėje rinkoje, % 0,22% 51 0,43% 43 0,58% 32 0,36% 44 2,40% 15

Produktų diversifikacija 18 26 19 19 10 51 24 13 26 11

Produktų koncentracija

24

19

50

13

11

Rinkų diversifikacija 5 89 13 20 12 23 14 14 9 41

Rinkų koncentracija

81

19

21

14

40

INDEKSAS

35

7

12

10

5

Šaltinis: International Trade Centre UNCTAD/WTO

Pastabos: šalių imtis – 145

Analizuojant Lietuvos medienos ir medienos gaminių pramonės konkurencinę aplinką tarptautinėje

rinkoje, naudota Tarptautinės prekybos centro metodika ir rodikliai7, kurie leidžia įvertinti esmines

Lietuvos medienos ir baldų sektorių eksporto charakteristikas ir poziciją lyginant su kitomis šalimis

(žr.

Lentelė 3). Šioje metodikoje medienos pramonė vertinama kartu su baldų gamybos pramone. Toks

apjungimas yra logiškas dėl sektorių gamybinių sąsajų ir neturėtų iškeipti bendro vertinimo,

kadangi jų konkurencingumas susijęs - konkurencinga ir gerai išvystyta baldų pramonė kelia

aukštesnius reikalavimus ir žaliavas tiekiančiai medienos pramonei.

Pagal eksporto rodiklius apibendrinantį Prekybos rezultatų indeksą, Lietuva tarp 145 šalių 2011 m.

užėmė 10-ą vietą ir tarp kaimyninių šalių nusileido Estijai ir Lenkijai. Pagal 5-ių metų eksporto

augimo rodiklį Lietuva buvo 59-oje vietoje. Tai geriausias rezultatas tarp kaimyninių šalių, nors jam

įtaką smarkiai padarė ekonominės krizės metu kritusios eksporto apimtys. Lietuvos medienos ir

baldų sektoriams pastaruoju metu pavyko pagerinti rinkų ir produktų diversifikavimo rodiklius.

Pagal šiuos rodiklius Lietuva liko 13-oje vietoje pasaulyje ir ženkliai lenkė kaimynines šalis –

Estiją, Latviją, Baltarusiją, nors šiek tiek nusileido Lenkijai, kuri buvo 11-oje vietoje. Dalis, kurią

Lietuvos medienos ir baldų pramonės užima pasaulinėje rinkoje buvo pakankamai nedidelė –

7 Plačiau informaciją apie metodiką galima rasti Tarptautinės prekybos centro (International Trade Centre UNCTAD/WTO) internetinėje svetainėje.


užimta 0,36% visos pasaulinės rinkos. Šis rodiklis labai nestebina, nes bendras Lietuvos dydis ir

pajėgumai lyginant su didžiosiomis šalimis yra gan maži, kadangi negalime pasiekti tokios masto

ekonomijos ir sinergijos. Kita vertus, lyginant su mažomis kaimyninėmis šalimis, žymiau

atsiliekame tik nuo Latvijos. Lietuvos medienos ir baldų pramonių kainų lygis buvo 60% didesnis

už pasaulinį vidurkį. Lyginant su kaimyninėmis šalimis didesnis kainų lygis vyravo tik Estijoje, o

likusios šalys galėjo pasiūlyti šios pramonės produkcijos mažesnėmis kainomis. Mažiausią kainą

galėjo pasiūlyti Baltarusija – jos kainos, net buvo 20% mažesnės už kainų vidurkį. Dėl

nuvertėjusios vietinės valiutos, mažą kainą galėjo pasiūlyti ir Lenkija. Kita vertus, kaina taip pat

laikoma daliniu kokybės rodikliu, o eksportuojančios Lietuvos įmonės, norėdamos įgyti pranašumą

ilguoju laikotarpiu, turėtų siekti kokybiškesnių ir sudėtingesnių produktų, kas atvirkščiai – kelia

kainas.

Lentelė 4. Sektoriaus įmonių palyginamosios analizės rezultatai (2010)

Rodiklis Lietuvos įmonės ES-27

Įmonių skaičius, tūkst. 2,8 6,8

Įdarbintų žmonių skaičius, tūkst. 19,5 38,9

Apyvarta, mln. Lt 2 496,4 14 962,1

Pridėtinė vertė, mln. Lt 620,5 3989,9

Darbuotojų išlaidos, mln. Lt 365,3 2634,4

Investicijos į materialų turtą, mln. Lt 148,1 -

Darbo našumas, tūkst. Lt žmogui 31,8 103,6

Vidutinės personalo išlaidos, tūkst. Lt žmogui 19,7 79,4

Darbo našumas pagal darbo užmokestį, % 161,2 445,4

Bendroji likutinė norma, % 10,2 31,1

Investicijų norma (lygis), % 23,9 -

Šaltinis: Eurostat

Veiklos rodiklių palyginimas mikro lygmenyje (žr. Lentelė 4) su vakarų Europos įmonėmis leidžia

identifikuoti Lietuvos medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus įmonių pranašumus ir

silpnąsias puses. Santykinai mažesni darbo užmokesčio kaštai Lietuvos įmonėms suteikė

konkurencinį pranašumą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje augant vidutiniam darbo užmokesčiui šis

pranašumas mažės. Įmonėms būdinga nedidelė fiksuotų sąnaudų dalis rodo didesnį lankstumą, be

to, Lietuvos įmonės sugebėjo greitai ir laiku įvykdyti santykinai nedidelius užsakymus. Silpnos

Lietuvos įmonių pusės buvo susijusios su pardavimo veikla – pardavimo pajamos buvo beveik du

kartus mažesnės nei panašių įmonių vakarų Europos šalyse; didelė dalis Lietuvos įmonių neturėjo

išvystytos pardavimų funkcijos; dažnai klientų paieška, ypač užsienio rinkose, remdavosi

atsitiktinumais, o ne kryptingais veiksmais; mažai dėmesio buvo skiriama savo prekės ženklo

vystymui. Nors įmonių sukuriama pridėtinė vertė pajamose augo, tačiau žemas darbo našumas (žr.


Paveikslas 12) rodo, kad orientacija į aukštesnės pridėtinės vertės produktus vyko ne didinant

efektyvumą (per investicijas į technologijas, darbuotojus, inovacijas), o didinat darbo faktorių.

Paveikslas 12. Darbo našumas

BVP DALIS TENKANTI VIENAM DIRBANČIAJAM (tūkst. JAV dolerių, PGP8, 2011)

ES ŠALIŲ MEDIENOS IR MEDIENOS GAMINIŲ PRAMONIŲ PALYGINIMAS (2011)

Šaltinis: World Bank, Eurostat

Apibendrinant galima įvardinti pagrindines Lietuvos medienos ir medienos gaminių gamintojų

konkurencingumo problemas, tai: santykinai žemas pardavimo įgūdžių išvystymas įmonėse,

orientacija į darbui imlią gamybą nepakankamai dėmesio skiriant jos efektyvinimui, žmogiškųjų

išteklių, procesų tobulinimui, prekės ženklų vystymui, tyrimams ir produktų inovacijoms bei

neužtikrintas medienos ir medienos gaminių sektoriaus įmonių apsirūpinimas vietinėmis

žaliavomis. Efektyvumas didėja kai įmonės investuoja į gamybos modernizavimą, išnaudoja masto

ekonomiją, sukuria produktą, kuris rinkoje gali uždirbti didesnę maržą (sudėtingi, aukštos kokybės,

išskirtiniai produktai, prekės ženklai). Lietuvoje konkurencingumui augti trukdo maža vidinė rinka,

nesudaranti galimybių gauti naudos iš didelių gamybos kiekių. Smulkių įmonių dominavimas yra

tarptautinį konkurencingumą mažinantis veiksnys, nes įmonės veikdamos atskirai nesugeba pasiekti

sinergijos, neturi pakankamai lėšų vykdyti sistemingas investicijų ir eksporto vystymo veiklas. Kita

vertus, tai suteikia jiems ir tokių privalumų kaip lankstumas, greitis ir operatyvumas. Gamintojų

gebėjimas išnaudoti šiuos privalumus (vykdant nišinę ar mažą serijinę gamybą), sugebėjimas

persiorientuoti į aukštesnės pridėtinės vertės produktus, inovacijų, naujų technologijų diegimas ir

užsienio prekybos plėtra nulems sektoriaus konkurencingumą ateityje.

8 Perkamosios galios paritetas - metodas, kuriuo naudojantis apskaičiuojamas skirtingų valiutų tarpusavio kursas ir, pašalinus kainų skirtumus, palyginamas šalių gyvenimo lygis. Perkamosios galios paritetai rodo, kiek konkrečios šalies valiutos vienetų reikia, kad būtų galima įsigyti tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, kurį galima įsigyti už kitos šalies bazinės valiutos vienetą arba už šalių grupės bendros išvestinės valiutos vienetą.


1.4. SSGG analizė

Lentelė 5. Medienos ir medienos gaminių pramonės SSGG analizė

Stiprybės Silpnybės

Lietuva turi daug žaliavinės medienos reikalingos

šiai pramonei

Pagal sektoriaus sukuriamą pridėtinės vertės dalį

šalies bendroje pridėtinėje vertėje Lietuva yra 3

Europoje ir 4 kartus lenkia EU-27 vidurkį

Sektoriuje veikiančios įmonės yra lanksčios ir

geba priimti įvairius užsakymus, greitai

persiorientuoti

Pagal prekybos rezultatų indeksą Lietuvos

medienos ir baldų pramonė yra reitinguota 10

vietoje iš 171 valstybės – Lietuva konkurencinga

šiame sektoriuje

Stiprios pozicijos stabilios ekonomikos rinkose:

Vokietijoje, Norvegijoje, Danijoje ir kitose

Didžiąją dalį valstybinių miškų parduodamos

medienos superka sektoriuje veikiantys

perpardavinėtojai, kurie sukūrę mažą pridėtinę

vertę, išveža žaliavą iš Lietuvos (trukdo gaminti

didesnės vertės produktus, gauti didesnes

pajamas ir kurti didesnį šalies BVP)

Žemas darbo našumas: tiek lyginant su kitais

Lietuvos apdirbamosios pramonės sektoriais,

tiek su kitomis ES šalimis

Rinkoje vyrauja mažos įmonės, kurios negali

skirti daug lėšų investicijoms ir yra nepajėgios

vykdyti ilgalaikius, didelės apimties eksporto

užsakymus

Sektoriaus eksporto plėtra yra lėtesnė palyginus

su kitomis pramonės šakomis

Nėra susiformavusių kooperacijos ryšių tarp

įmonių, kurie padėtų racionaliau realizuoti

gaminamą produkciją

Sektorius pasižymi žemomis technologijomis ir

žema pridėtine verte, nes daugiausiai tiekia

tarpinę produkciją kitiems gamintojams, o ne

vartotojams skirtus produktus. Reikėtų

orientuotis į kuo daugiau apdirbtus ir didesnės

pridėtinės vertės produktus

Galimybės Grėsmės

Atsigaunanti pagrindinių eksporto rinkų

ekonomika – galimybė didinti pardavimus ir

eksporto apimtis

Galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms jungtis

į klasterius ar asociacijas ir didinti savo galias

tarptautinėse rinkose

Europos Sąjungos įgyvendinamos direktyvos

naudoti biokurą elektros energijos gamyboje –

niša nagrinėjamo sektoriaus įmonėms

TUI pritraukimas

Didėjantis eksportas į Rusiją ir kitas NVS šalis

taip pat tolimesnes Rytų šalis, tokias kaip Kinija –

didelės rinkos su didele paklausa

Nepakankamos investicijos krizės metu –

grėsmė, kad našumas ir konkurencingumas dar

labiau sumažės

Lietuvos eksportuotojai turi priklausomybė nuo

vieno regiono – Europos Sąjungos. Besitęsianti

krizė euro zonoje kelia grėsmę, jog šių šalių

pramonės augs nebe taip sparčiai ir Lietuvos

gamintojų eksporto augimas sulėtės

Kaimyninių šalių (Latvijos, Estijos, Lenkijos)

gamintojai kuria stiprią konkurenciją varžantis

dėl eksporto rinkų

Medienos sektoriaus plėtra kaimyninėje

Baltarusijos rinkoje: klasterių kūrimasis, naujų

gamyklų statyba, planuojami žaliavos eksporto

apribojimai

Brangstančios žaliavos

* Šaltinis: http://www.swedbank.lt/lt/previews/get/3938/1377590676_Swedbank_Ekonomikos_apzvalga_Lietuva_%282013_m._rugpjutis%29.pdf


1.5. Sub-sektorių eksporto potencialas

Toliau bus analizuojami abu sub-sektoriai – C16.1: Medienos pjaustymas ir obliavimas, ir C16.2:

Gaminių ir dirbinių iš medienos gamyba. Šių sub-sektorių trumpa suvestinė pateikiama žemiau (žr.

Lentelė 6).

Lentelė 6. Medienos ir medienos gaminių pramonės sub-sektorių pristatymas

C16.1

Medienos pjaustymas ir

obliavimas

Į šią klasę įeina medienos

pjaustymas, obliavimas,

mechaninis apdirbimas,

džiovinimas ir cheminis

apdorojimas, medienos

vilnos, miltų, drožlių,

smulkinių gamyba. Taip pat

nesurinktų medinių grindų,

medinių geležinkelių

pabėgių gamyba bei rąstų

apdirbimas.

2011 m. Lietuvoje veikė 608 gamintojai9, vidutinis darbuotojų skaičius

įmonėje – 14,7; bendras darbuotojų skaičius – 8,9 tūkst.

2009-2011 m. vidutinė produkcijos vertė – 1,1 mlrd. Lt (43% medienos ir

medienos gaminių produkcijos vertėje), tai antras pagal gaminamą

produkciją medienos ir medienos gaminių gamybos sub-sektorius.

Gamintojai eksportuoja 40% produkcijos.

2009-2012 m. vidutinė metinė eksporto vertė – 461 mln. Lt (29% medienos

ir medienos gaminių eksporte); vidutinis metinis augimo procentas – 24%

(viso sektoriaus vidurkis - 21%).

Pagrindiniai eksportuojami gaminiai: apdirbta mediena, padarinė mediena,

malkinė mediena.

ES šalims tenka 85% eksportuotos produkcijos, NVS šalims – 2%, kitoms

šalims – 13% (2009-2012 m. vidurkis). TOP-5 eksporto rinkoms tenka 52%

eksporto: Vokietija (18%), Prancūzija (11%), Nyderlandai (9%), Danija

(9%), Jungtinė Karalystė (9%).

C16.2

Gaminių ir dirbinių iš

medienos gamyba Į šią grupę įeina medienos,

kamštienos, šiaudų ir

pynimo medžiagų gaminių

ir dirbinių, įskaitant

paprasčiausias formas, taip

pat surenkamus gaminius,

gamyba.

2011 m. Lietuvoje veikė 2405 gamintojai, vidutinis darbuotojų skaičius

įmonėje – 4,2; bendras darbuotojų skaičius – 10,1 tūkst.

2009-2011 m. vidutinė produkcijos vertė – 1,46 mlrd. Lt (57% medienos ir

medienos gaminių produkcijos vertėje), tai didžiausias pagal gaminamą

produkciją medienos ir medienos gaminių gamybos sub-sektorius.

Gamintojai eksportuoja 72% produkcijos.

2009-2012 m. vidutinė metinė eksporto vertė – 1,15 mlrd. Lt (71%

medienos ir medienos gaminių eksporte); vidutinis metinis augimo

procentas – 20% (viso sektoriaus vidurkis - 21%).

Pagrindiniai eksportuojami produktai: surenkamieji statiniai, mediniai

padėklai, statybiniai stalių ir dailidžių gaminiai iš medienos.

ES šalims tenka 75% eksportuotos produkcijos, NVS šalims – 10%, kitoms

šalims – 15% (2009-2012 m. vidurkis). TOP-5 eksporto rinkoms tenka 61%

eksporto: Vokietija (19%), Norvegija (18%), Rusija (11%), Danija (7%),

Švedija (6%).

9 Verslo struktūros statistika. Į skaičių įeina akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės, užsienio įmonių filialai, žemės ūkio ir kooperatinės bendrovės, viešosios įstaigos, individualiosios įmonės ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę (ekonominę) veiklą.


2. NVS REGIONO EKSPORTO RINKŲ POTENCIALO VERTINIMAS

2.1. Metodika

Vystant eksporto veiklą, svarbu identifikuoti rinkas, kuriose yra daugiau/geresnės galimybės

pasiekti sėkmę, ir būtent į jas sukoncentruoti visas pastangas ir investicijas. Per didelis dėmesio ir

investicijų išblaškymas ir nepakankama koncentracija į vieną ar kelias rinkas, ekspertų teigimų, yra

viena dažniausių eksporto nesėkmių priežasčių. Svarbu atidžiai išanalizuoti įvairias eksporto rinkų

alternatyvas ir pasirinkti tas, kuriose yra didžiausias potencialas.

Šioje studijoje didžiausio potencialo eksporto rinkomis laikomos tos, kuriose yra didžiausia

paklausa nagrinėjamo sektoriaus produkcijai ir palankios sąlygos šiam potencialui realizuoti. Tam

tikslui nagrinėjamos šalys bus palygintos pagal:

šalies ekonomiką,

paklausos potencialą,

verslo aplinką šalyje,

importą.

Paveikslas 13. Eksporto rinkų potencialo vertinimo schema

Šalies ekonomika yra svarbus rinkos patrauklumą lemiantis veiksnys. Pateiktas Lietuvos medienos

ir medienos gaminių gamybos sektoriaus balansas (žr. Paveikslas 14) rodo, kad svarbiausias

sektoriaus produkcijos naudotojų segmentas 2009 m. yra verslas.


Paveikslas 14. Lietuvos medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės balansas (2009)

Šaltinis: Eurostat; *vertė bazinėmis kainomis; vertė rinkos kainomis (pridėjus transportavimo, prekybos kaštus, mokesčius bei eliminavus subsidijas) – 2,96 mlrd. Lt

Pagrindinis rodiklis, charakterizuojantis šalies ekonomikos būklę – BVP ir jo vystymosi prognozės.

Didėjant pagaminamos produkcijos kiekiui, didėja ir sunaudojamų produkcijos faktorių (žaliavų)

paklausa. Kadangi naudotojų bazė šioje studijoje yra verslas, jo bendrai kartu sukuriamą produkciją

atspindi šalies BVP. Vertinama ne tik esama situacija, bet ir plėtros perspektyvos. Ji parodo ne tik

kaip turėtų kisti produkcijos faktorių paklausa, bet ir dėl glaudaus visų pramonės šakų sąryšio

keistis bendra šalies ekonominė situacija. Papildomai, siekiant palyginti ekonomikos brandą,

vertinamas gyvenimo lygį ir perkamąją galią atspindintis rodiklis – BVP, tenkantis vienam

gyventojui. Siekiant eliminuoti valiutų kursų įtaką bei palyginti realią pirkimo galią, naudojamas

BVP, išreikštas PGP10

.

Paklausos potencialas nustatomas analizuojant daugiausiai medienos ir medienos gaminių

naudojančių sektorių svarbą šalies ekonomikoje. Tokie sektoriai yra statybos bei pramonė, tad

didėjant šių sektorių svarbai šalyje, didėja ir medienos bei medienos gaminių paklausos potencialas.

Importas yra svarbus, kadangi nagrinėjamo sektoriaus importo dydis parodo realų tikslinės rinkos

potencialą. Importo paklausa taip pat gali būti susijusi su struktūriniu tam tikro produkto deficitu

šalies viduje. Kuo didesnė ir kuo greičiau auganti importuojamos produkcijos paklausa – tuo rinka

patrauklesnė Lietuvos eksportuotojams.

Be šių, tiesiogiai su tiksliniu vartotojų segmentu ar pačia rinka susijusių rodiklių, svarbi yra verslo

aplinka. Yra didelė verslo aplinką apibūdinančių rodiklių bei jų kombinavimo metodikų įvairovė,

todėl siekiant išvengti labai detalios ir ilgos kiekvienos šalies verslo aplinkos analizės, naudojamas

10 Perkamosios galios paritetai (PGP) – tai nacionalinių valiutų perskaičiavimo kursai, pašalinantys kainų lygių skirtumų tarp šalių poveikį ir leidžiantys atlikti realius apimties palyginimus. Perkamosios galios paritetai rodo, kiek konkrečios šalies valiutos vienetų reikia tam, kad būtų galima įsigyti tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, kurį galima įsigyti už 1 JAV dolerį JAV.


labiausiai paplitęs Pasaulio banko verslo aplinkos indeksas11

. Papildomai, siekiant palyginti importo

procedūrų sudėtingumą, naudojamas importuojant reikalingų dokumentų skaičiaus rodiklis. Šalių

eksporto potencialo rezultatai pateikiami tolimesniame skyriuje.

2.2. Identifikuotos didžiausio potencialo rinkos

2.2.1 NVS regionas

NVS (nepriklausomų valstybių sandrauga) tai

regioninė organizacija į kurią įeina dauguma

buvusių Sovietų Sąjungos narių po jos

žlugimo. Skirtingai nuo ES, NVS

organizacija atlieka daugiau simbolinį

vaidmenį ir padeda narėms koordinuotis

prekybos, finansų, teisės ir saugumo

aspektais.

Paveikslas 15. NVS regiono žemėlapis

Šaltinis: Wikimedia Commons

Šios organizacijos narės yra Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija,

Moldova, Rusija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas. Administracinis centras Minske, Baltarusijoje, o

oficiali kalba – rusų.

2.2.2 Rinkų potencialas

Visose NVS regiono šalyse pastaraisiais metais ekonomika augo. Šalyse fiksuojami teigiami BVP

pokyčiai ir 5 m. BVP prognozės. Greičiausiai augo Uzbekistano ekonomika su 8,3% vidutiniu BVP

pokyčiu 2010-2012 m. laikotarpiu, o lėčiausiai – Kirgizijos, su 1,5% vidutiniu BVP pokyčiu.

Geriausias gyvenimo lygis pagal BVP vienam gyventojui buvo Rusijoje ir siekė 23,5 tūkst. JAV

dolerių PGP, o blogiausias – Moldovoje, kur BVP vienam gyventojui tesiekė 3,4 tūkst. JAV dolerių

PGP.

Atrenkant potencialias eksporto rinkas prioretizuojama paklausa importuojamai sektoriaus

produkcijai ir jos potencialas. Remiantis surinktais duomenimis (žr.

Lentelė 7) svarbiausios rinkos yra Rusijos, Kazachstano, Uzbekistano ir Azerbaidžano.

11 World Bank. Doing Business project, 2013


Lentelė 7. NVS rinkų palyginimas

Atrankos kriterijus / Šalis Lietuva Uzbekistanas Baltarusija Armėnija Moldova

Ekonomika

BVP pokytis, % (2010-2012 vid.) 3,7% 8,3% 4,9% 4,7% 4,4%

BVP 5m. prognozė (2013-2017) 3,5% 6,2% 2,8% 4,3% 4,6%

BVP vienam gyventojui, PGP, tūkst. JAV dolerių 23,5 3,6 15,6 6,6 3,4

Paklausos potencialas

Statybų dalis šalies BVP, % (2011) 3,7% 6% 7% 13% 3%

Statybų dalies pokytis, % (2010-2011 vid.) 3,5% 0% -1% -3% 0%

Pramonės dalis šalies BVP, % (2011) 3,7% 33% 44% 37% 14%

Pramonės dalies pokytis, % (2010-2011 vid.) 3,5% 0% 1% 1% 1%

Verslo aplinka

Verslo aplinkos indeksas (1 – geriausias, 185 – blogiausias) 27 154 58 32 83

Importo procedūros

Importui reikalingų dokumentų skaičius 6 14 10 8 7

Importas

Importas, mlrd. JAV dolerių (2012) 0,41 0,58 0,26 0,07 0,10

Importo pokytis, % (2010-2012 vid.) 16% 36% 16% 15% 21%

Atrankos kriterijus / Šalis Lietuva Kirgizija Rusija Azerbaidžanas Kazachstanas

Ekonomika

BVP pokytis, % (2010-2012 vid.) 3,7% 1,5% 4,1% 2,4% 6,6%

BVP 5m. prognozė (2013-2017) 3,5% 6,0% 3,6% 4,3% 5,9%

BVP vienam gyventojui, PGP, tūkst. JAV dolerių 23,5 2,4 23,5 10,6 13,9

Paklausos potencialas

Statybų dalis šalies BVP, % (2011) 3,7% 5% 6% 8% 7%

Statybų dalies pokytis, % (2010-2011 vid.) 3,5% -1% 0% 1% -1%

Pramonės dalis šalies BVP, % (2011) 3,7% 31% 37% 67% 40%

Pramonės dalies pokytis, % (2010-2011 vid.) 3,5% 2% 2% 3% 0%

Verslo aplinka

Verslo aplinkos indeksas (1 – geriausias, 185 – blogiausias) 27 70 112 67 49

Importo procedūros

Importui reikalingų dokumentų skaičius 6 10 11 8 7

Importas

Importas, mlrd. JAV dolerių (2012) 0,41 0,14 1,94 0,31 0,62

Importo pokytis, % (2010-2012 vid.) 16% 19% 22% 54% 10%

Šaltinis: UN Comtrade, World Bank

Rusijos importuojamos produkcijos paklausa NVS regione didžiausia. Šalies importuotos

produkcijos vertė 2012 m. duomenimis siekė 1,94 mlrd. JAV dolerių bei 2010-2012 m. vidutiniškai

augo 22%. Taip pat, šios šalies gyvenimo lygis geriausias regione. Kazachstanas 2012 m. importavo

medienos ir medienos gaminių už daugiau nei 0,62 mlrd. JAV dolerių ir užėmė antrą vietą pagal

importo vertę tarp NVS šalių. Į Azerbaidžaną importuojamos produkcijos vertė 2010-2012 m. augo

sparčiausiai regione, o paklausos potencialas bei jo augimas – didžiausi regione. Nors pagal

importuojamos produkcijos vertę Uzbekistanas pranoksta Azerbaidžaną, atrankoje Azerbaidžanas

pranašesnis importo vertės pokyčiu, paklausos potencialu, geresne verslo aplinka, ženkliai geresniu

gyvenimo lygiu bei paprastesnėmis importo procedūromis. Taip pat, svarbu atsižvelgti į tai, kad

importo sąlygos į Uzbekistaną – vienos blogiausių12

. Lyginant su kitomis regiono šalimis, į

Uzbekistaną produkciją įvežti užtrunka ženkliai ilgiau, o procedūros kainuoja brangiau. Remiantis

12 Remiantis Pasaulio banko „Doing Business“ projekto rezultatais (http://www.doingbusiness.org/data/exploretopics/trading-across-borders)


ankstesniame skyriuje aprašyta metodika ir išanalizuotais duomenimis, tolimesnei analizei atrinktos

Rusijos, Kazachstano ir Azerbaidžano rinkos.


3. DETALIOJI AZERBAIDŽANO EKSPORTO RINKOS ANALIZĖ

3.1. Rinkos struktūra

Pavadinimas Azerbaidžanas, sostinė - Baku Paveikslas 16. Azerbaidžano žemėlapis

Šaltinis. CIA World Fact Book

Regionas Pietvakarių Azija; Šiaurės Kaukazo regionas Politinė santvarka

Prezidentinė demokratija

Tarptautiniai santykiai

Azerbaidžanas yra Jungtinių Tautų, Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS), Juodosios jūros ekonominės kooperacijos organizacijos (BSEC) narė. Priklauso Europos vadovų tarybai, ES rytų partnerystės (EaP) programai bei NATO taikos partnerystės programai (PfP). Iki 1991 m. Azerbaidžanas buvo SSRS dalis

Gyventojai

9,59 mln. (2013 m.), per ateinančius 5 m. prognozuojama 1.017% gyventojų prieaugis. Vyraujanti religija: Islamas Tautinės mažumos: 2.2% Dagestano regiono gyventojų, 1.8% rusų, 1.5% armėnų.

Valiuta Azerbaidžano Manatas (AZN); kursas: 1 EUR = 1,05 AZN

Ekonomika

Ekonominė santvarka: rinkos ekonomika Azerbaidžano bendras pajamų lygis, tenkantis vienam žmogui, yra 6 050 JAV dolerių. Pagal pajamas Azerbaidžanas priskiriamas prie vidutiniškai aukštas pajamas turinčių šalių grupės.

Prekybiniai partneriai

Eksportas: Italija (25.9%), Prancūzija (7.7%), Indija (6.7%), Indonezija (6.6%) Importas: Turkija (18.6%), Rusija (14.3%), Kinija (7.8%), Vokietija (7.2%).

Šaltinis: CIA, UN, IMF, BBC, World Bank, ECB

Pateiktame Azerbaidžano medienos ir medienos gaminių pramonės balanse (žr. Paveikslas 17) 2012

m. dominavo importuojama produkcija. Ji sudarė 98% visos pramonės pasiūlos šalyje ir 2012 m.

siekė 310 mln. JAV dolerių. Vietinė pramonė pagamino vos 2% rinkos produkcijos už 7 mln. JAV

dolerių. Vienas iš esminių faktorių dėl kurių vietinė Azerbaidžano medienos ir medienos gaminių

pramonė yra tokia silpna yra mažas šios šalies miškingumas. Miškai šioje šalyje užima tik maždaug

11% visos šalies teritorijos (989,4 tūkst. ha)13

. Palyginimui Lietuvoje miškai užima 33,3% visos

šalies teritorijos arba 2173 tūkst. ha plotą14

. Be to, kad miškų Azerbaidžane yra mažai, daugelio jų

kirsti negalima, dėl galimų ekologinių problemų, tokių kaip dėl vandens erozijos susidarančios

smėlio nuošliaužos, šaltinių ir upelių kalnuotose vietovėse išdžiūvimo ir pan. Kita problema

Azerbaidžane yra ir nelegalus miškų kirtimas. Jis vyksta tiek individualiu lygiu (kai kur žmonės

kerta miškus namų šildymui, nes jiems iki šiol nėra tiekiamos dujos), tiek komerciniu lygiu (tam

13 Azerbaidžano ekologijos ir gamtinių išteklių ministerija (http://www.eco.gov.az/en/m-meshe.php) 14 Valstybinė miškų tarnyba (http://www.amvmt.lt/images/veikla/stat/miskustatistika/2012/01%20Misku%20ukio%20statistika%202012_m.pdf)


tikros įmonės nelegaliai kerta miškus ir pardavinėja kurui tinkamą medieną)15

. Kadangi

Azerbaidžanas dalyvauja Pasaulio Banko ir Europos Sąjungos remiamoje programoje „Miškų teisės

aktų įdiegimas ir valdymas“ (anglų k .“ Forest Law Enforcement and Governance“), pagal kurią iki

2020 metų šalyje miškingas plotas turėtų išaugti iki 20% teritorijos, tai iki to laiko galima tikėtis,

jog miškų kirtimo suvaržymas bus išlaikytas ir vidinė Azerbaidžano medienos ir medienos gaminių

pramonė artimiausiu laiku nesivystys arba vystysis labai lėtai.

Paveikslas 17. Azerbaidžano medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės balansas (2012)

Šaltinis: OECD, Azerbaidžano statistikos departamentas

Kadangi vietinė medienos ir medienos gaminių pramonė Azerbaidžane labai silpna, eksportuota

buvo vos 1% visos rinkos produkcijos, o 99% 2012 m. liko šalyje. Viso Azerbaidžano medienos ir

medienos gaminių rinka verta 317 mln. JAV dolerių.

Paveikslas 18. Daugiausiai medienos ir medienos gaminių paklausos kuriančių sektorių dinamika

PRODUKCIJOS VERTĖ PRODUKCIJOS VERTĖS POKYTIS, %

Šaltinis: UN data

Pagal medienos ir medienos gaminių pramonių tendencijas, daugiausiai šio sektoriaus produkcijos

vartoja statybų, baldų gamybos ir energetikos pramonės. Statybų pramonės rinka Azerbaidžane yra

gan didelė. Jos apyvarta 2006-2008 m. nuosekliai augo ir 2008 m. pasiekė 8 mlrd. JAV dolerių.

15 Institute for war and peace reporting (http://iwpr.net/report-news/azerbaijans-forest-thieves)


Tuomet finansų krizės metais (2009 m.) šio sektoriaus produkcija susitraukė 6,7% (iki 7,8 mlrd.

JAV dolerių), bet jau 2010 m. ėmė sparčiai augti ir 2011 m. pasiekė net 11,6 mlrd. JAV dolerių.

Energetikos sektoriaus apyvarta buvo gerokai mažesnė, bet sekė analogiškas statybų pramonei

tendencijas. 2006-2008 m. šio sektoriaus apyvarta nuosekliai augo iki 1,7 mlrd. JAV dolerių (2008

m.), tuomet 2009 m. krito iki 1,6 mlrd. JAV dolerių ir nuo tada vėl auga (2011 m. pasiekė 2,1 mlrd.

dolerių). Baldų gamybos pramonė Azerbaidžane yra gerokai mažesnė, tačiau jos produkcijos

apimtys augo visu tiriamu laikotarpiu. Kriziniais 2009 m. augimas buvo sulėtėjęs iki 8,9%, tačiau

jau kitais (2010 m.) šio sektoriaus gamybos apimtys augo 44,1% ir pasiekė 65,4 mln. JAV dolerių.

Apibendrinant matome, jog Azerbaidžano medienos ir medienos gaminių pramonė yra silpna dėl

mažo miškingumo (tiesioginių žaliavų trūkumo) bei draudimų kirsti miškus. Azerbaidžanas

importuoja beveik visą sunaudojamą šios pramonės produkciją. Pagrindiniai medienos ir medienos

gaminių pramonės produkciją naudojantys sektoriai Azerbaidžane pastaruoju metu sparčiai auga.

Tai turėtų paskatinti ir nagrinėjamo sektoriaus produkcijos paklausos augimą. Dėl silpnos vidinės

medienos ir medienos gaminių pramonės bei augančios jos gaminių paklausos, šios produkcijos

importas artimiausiu laiku turėtų dar labiau didėti. Tai atveria galimybes ir Lietuvos

importuotojams užimti pozicijas augančioje rinkoje.

3.2. Medienos pjaustymo ir obliavimo įmonių eksporto į Azerbaidžaną galimybių

analizė

3.2.1 Vietinė sub-sektoriaus pramonė

Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius 2010 m. duomenimis šalyje ir apdirbamojoje

gamyboje buvo nereikšmingas, t.y. sub-sektoriaus dalis tiek šalies BVP, tiek apdirbamosios

gamybos sukuriamoje pridėtinėje vertėje nesudarė 0,01%. Tai pasireiškia dėl to, kad šalyje vyrauja

jau ankščiau minėtas medienos žaliavų trūkumas dėl mažo miškingumo ir saugomų miškų. Kadangi

medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriui tai pagrindinė žaliava, be jos ši pramonė šalyje

negali vystytis ir augti.

Medienos ir medienos gaminių pramonėje sub-sektorius taip pat nebuvo reikšmingas ir 2010 m.

pagamino produkcijos už 0,5 mln. JAV dolerių, o tai sudarė 2% visos pramonės pagamintos

produkcijos. Sub-sektoriuje 2010 m. veikė 10 įmonių (8% pramonėje) kuriose dirbo 149

darbuotojai (5% pramonėje).


Lentelė 8. Svarbiausi medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus rodikliai

EVRK 2 Skyrius Dinamika Dalis struktūroje

2006 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2006 2010 Pokytis

Medienos ir medienos gaminių gamyba (C16)

Įmonės, vnt. 135 139 140 142 121 -10% - - -

Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 24,6 33,2 30,8 25,7 27,5 12% - - -

Darbuotojų sk., vnt. 2452 2698 2374 2864 2744 12% - - -

Medienos pjaustymas ir obliavimas (C16.1)

Įmonės, vnt. 7 10 10 8 10 43% 5% 8% 3%

Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 0,5 0,7 0,7 0,3 0,5 0% 2% 2% -

Darbuotojų sk., vnt. 147 194 160 211 149 1% 6% 5% -1%

Šaltinis: Jungtinių Tautų industrinio vystymo organizacija (INDSTAT)

Analizuojant Azerbaidžano medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus gamybos apimtis,

matyti, jog nors nuo 2006 m. jos auga ir 2010-2012 m. pasiekė 2500 kubinių metrų (visą pagamintą

kiekį sudarė pjautinė mediena, kitų produktų nepagaminta), tačiau šis skaičius išlieka labai žemas.

Palyginimui Lietuvoje 2012 m. šio sub-sektoriaus pagamintos produkcijos apimtys siekė 1,97 mln.

kubinių metrų.

Paveikslas 19. Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus gamybos apimtys

SUB-SEKTORIAUS GAMYBOS APIMTYS, m3

Šaltinis: Jungtinių Tautų Maisto ir Žemdirbystės Organizacija (FAOSTAT)

Apibendrinant, Azerbaidžano medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius yra nereikšmingas nei

šalies, nei apdirbamosios gamybos, nei medienos ir medienos gaminių pramonės lygmeniu.

Struktūrinis trūkumas šalyje – silpna šalies apdirbamoji pramonė Lietuvos gamintojams sudaro

galimybę orientuotis į aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Lietuvos eksportuotojai turėtų

orientuotis į Azerbaidžane didelį ir augantį medienos ir medienos gaminius vartojantį sektorių –

statybas. Tačiau, kadangi minėti struktūriniai trūkumai šalyje vyrauja jau seniai, rinkoje yra

įsitvirtinę kitų šalių eksportuotojai. Lietuvos gamintojams tektų konkuruoti su jais, tad įėjimas į šią

rinką gali būti sudėtingas.


3.2.2 Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekyba

Azerbaidžane trūksta medienos žaliavos, todėl didžioji dalis medienos pjaustymo ir obliavimo

produkcijos yra importuojama. Eksportuojama labai mažais kiekiais, užsienio prekybos balansas

yra neigiamas ir pastaraisiais metais dar labiau mažėjo - sparčiai augant ekonomikai didėjo vietos

paklausa. Sparčiai krentantis užsienio prekybos balansas rodo, kad šalis yra imli importuojamiems

gaminiams ir jų paklausa vis didėja.

Paveikslas 20. Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekybos apimtys ir balansas

UŽSIENIO PREKYBOS APIMTYS UŽSIENIO PREKYBOS BALANSAS PAGAL PRODUKTUS, mln. JAV dolerių

Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)

Absoliučią daugumą įvežamos medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos 2012 m. sudarė

apdirbta mediena (98,7%). Kitos produktų grupės sudarė daug mažesnes importo dalis, jų paklausa

nedidelė. Panašios tendencijos matomos ir ankstesniais nagrinėjamais metais. Eksporto vertė sudarė

tik 1,3 mln. JAV dolerių. Tai taip pat buvo apdirbtos medienos produktai: perpjauta, perskelta,

obliuota arba ne, šlifuota, profiliuota ir kitokia mediena, taip pat parketlentės ir lentjuostės,

geležinkelių pabėgiai ir kiti panašūs gaminiai.

Lentelė 9. Pagrindiniai importuojami ir eksportuojami produktai (2012)

Importas Eksportas

mln. JAV dolerių % mln. JAV dolerių %

[244] Kamštiena (natūrali, žaliavinė ir atliekos) 0,0 0,0% 0,0 0,0%

[246] Medienos drožlės arba skiedros ir medienos atliekos 0,1 0,1% 0,0 0,0%

[247] Žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena 2,1 1,3% 0 0,0%

[248] Paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai 161,5 98,7% 1,3 100,0%

Iš viso: 163,7 100% 1,3 100%


Beveik visa produkcija 1998-2012 m. į Azerbaidžaną atkeliavo iš NVS šalių (vidutiniškai 97,9%), o

tiksliau iš Rusijos (93%). Iš ES importuota vidutiniškai 1%, o iš kitų šalių 1,1% visų gaminių.

Importo dalis iš kitų šalių 2011-2012 m. padidėjo iki 1,7% (dėl didėjančio importo iš Kinijos), o

dalis iš NVS šiek tiek sumažėjo iki 97,7%. ES dalis pastaruoju metu šiek tiek svyruoja, tačiau 1%


ribos neperžengia. Produkcijos importas iš Rusijos dominuoja, nes medienos pjaustymo ir

obliavimo sektorius Rusijoje yra gerai išvystytas ir dėl žaliavinės medienos šalyje gausos Rusijos

produkcija dominuoja NVS rinkose. Azerbaidžano medienos pjaustymo ir obliavimo gaminių

eksporto apimtys yra labai nedidelės, kasmetiniai pokyčiai siekia keliasdešimt procentų į teigiamą

ar neigiamą pusę ir konkrečios eksporto rinkos yra nepastovios.

Paveikslas 21. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos kryptys (1998-2012)

EKSPORTO STRUKTŪRA IMPORTO STRUKTŪRA


Azerbaidžano medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos eksportas į Lietuvą 1998-2012 m.

laikotarpiu nebuvo užfiksuotas. Importo iš Lietuvos apimtys iki 2010 m. buvo nereikšmingos. 2010

m. jos ūgtelėjo iki 97 tūkst. JAV dolerių vertės, 2011 m. siekė 127 tūkst. JAV dolerių, o 2012 m.

buvo nupirkta gaminių už 107 tūkst. JAV dolerių. Šie pastarųjų metų duomenys rodo, kad nors ir

nereikšmingai, tačiau Lietuvos eksportuotojai tik pradeda savo produkcija prekiauti Azerbaidžane.

Paveikslas 22. Azerbaidžano ir Lietuvos sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys

AZERBAIDŽANAS IMPORTAVO IŠ LIETUVOS, tūkst. JAV dolerių


Apibendrinant, Azerbaidžanas medienos pjaustymo ir obliavimo produkcija apsirūpina

importuojant produkciją iš kitų šalių. Dėl to ši rinka yra patraukli eksportuotojams. Daugiausiai


gaminių į šalį įveža Rusijos gamintojai. Rusijos dalis pastaruoju metu nežymiai sumažėjo,

daugiausiai dėl padidėjusių importo apimčių iš Kinijos. Konkuruoti šioje rinkoje su jau

įsitvirtinusiais eksportuotojais yra sunku, tačiau matoma, jog pastaraisiais metais Lietuvos

gamintojai taip pat pradėjo eksportuoti į šią šalį ir bando įsitvirtinti jos rinkoje. Tai rodo, jog

galimybių didinti eksporto apimtis į Azerbaidžaną yra.

3.2.3 Svarbiausios importuojamų produktų grupės ir Lietuvos eksportuotojų galimybės

Siekiant identifikuoti medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriui priskiriamas produktų grupes,

kurios potencialiai gali būti perspektyvios Lietuvos eksportuotojams, toliau analizuojamos atskirų

produktų grupių pastarųjų metų importo apimtys ir šių apimčių pokytis. Eksporto požiūriu,

patraukliausios tokios importuojamos produktų grupės, kurių paklausa yra didelė ir auganti, o šios

produkcijos gamintojai Lietuvoje – stiprūs. Šiam tikslui identifikuojamos didžiausios bei

sparčiausiai augančios produktų grupės.

Detaliai analizei pasirenkamos produktų grupės pagal standartinį tarptautinės prekybos

klasifikatoriaus 3 ženklų žymėjimą. Analizuojamos 4 šiame sub-sektoriuje esančios tokios produktų

grupės (žr. Paveikslas 23). Tai: kamštiena (natūrali, žaliavinė ir atliekos) (SITC 244); medienos

drožlės arba skiedros ir medienos atliekos (SITC 246); žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena

(SITC 247); paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai (SITC 248). Vertikalioje Y ašyje

pateikiama vidutinė 2008-2012 metų produktų grupės dalis Azerbaidžano medienos pjaustymo ir

obliavimo sub-sektoriaus importo struktūroje. Horizontalioje X ašyje pateikiamas vidutinis 2008-

2012 metų produktų grupės augimas importo struktūroje. Kuo didesnis apskritimas – tuo didesnė

produktų grupės dalis importo struktūroje. Šiame etape detaliai analizei išrenkamos

perspektyviausios produktų grupes.


Paveikslas 23. Svarbiausi į Azerbaidžaną importuojami sub-sektoriaus produktai

SVARBIAUSIOS IMPORTUOJAMŲ PREKIŲ GRUPĖS SVRABIAUSI PRODUKTAI (SITC 248)

Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.); Jungtinių Tautų prekybos statistika (UN Comtrade)

Pažymėjimas: 246 – medienos drožlės arba skiedros ir medienos atliekos; 247 – žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena; 248 – paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai; 248.1 – geležinkelių pabėgiai; 248.2 – perpjauta arba perskelta spygliuočių mediena; 248.4 – perpjauta arba perskelta ne spygliuočių mediena; 248.5 – ne spygliuočių mediena (įskaitant lentjuostės ir parketlentės).

Azerbaidžane pagrindinė importuojama produktų grupė šalies medienos pjaustymo ir obliavimo

gaminių importo struktūroje – paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai (SITC 248). Ši

grupė sudaro 98.3% importo struktūros ir vidutiniškai per metus auga 39%. Kitų grupių produkcijos

į Azerbaidžaną buvo beveik neimportuota. Didžiąją dalį (91,1%) importuotų SITC 248 prekių

grupės gaminių sudarė perpjauta arba perskelta spygliuočių mediena (SITC 248.2). Šių produktų

importo apimtys augo vidutiniškai 39% per metus. Toliau pateikiama paprastai apdirbtos medienos,

geležinkelių pabėgių (SITC 248) produktų grupės santrauka.

Lentelė 10. Svarbiausios importuojamos medienos pjaustymo ir obliavimo produktų grupės santrauka

SITC 248

Paprastai apdirbta

mediena Į šią grupę įeina mediniai

geležinkelių ar tramvajų

pabėgiai; lentjuostės,

parketlentės; išilgai perskelta,

perpjauta, obliuota arba

neobliuota, šlifuota,

profiliuota ir kitaip apdorota

mediena

Tai didžiausia pagal importo vertę medienos pjaustymo ir

obliavimo gaminių grupė. 2007-2012 m. vidutinė metinė importo

vertė – 92 mln. JAV dolerių (98,3% medienos pjaustymo ir

obliavimo gaminių importe);

2007-2012 m. vidutinis metinis importo augimas – 39%;

Didžiausiąją dalį (91,1%) šios produktų grupės importo sudarė

perpjauta arba perskelta spygliuočių mediena (SITC 248.2);

93% produkcijos įvežama iš Rusijos. ES šalių dalis siekia 0,5%.

Lietuvos gamintojų produkcija 2007-2012 m. vidutiniškai sudarė

0,03% Azerbaidžano paprastai apdirbtos medienos gaminių

importo;

Pastaraisiais metais Lietuvos gamintojų pozicijos tarptautinėje

rinkoje eksportuojant paprastai apdirbtą medieną yra

nepastovios. Iki 2007 m. apimtys sparčiai augo, tačiau 2009

buvo didelis nuosmukis parduodamos produkcijos vertėje. 2011

m. eksporto vertė pasiekė 194 mln. JAV dolerių, o 2012 m. vėl

mažėjo (4%). Vidutinė eksporto vertė 2007-2012 m. siekė 175

mln. JAV dolerių;


Pagal skyriaus pradžioje aprašytą metodiką, Lietuvos eksportuotojams patraukliausios didžiausią

dalį užimančios ir labiausiai augančios produktų grupės, kuriose Lietuva yra stipri. Išanalizavus

paprastai apdirbtos medienos produktų grupę (SITC 248) matoma, kad Lietuvos eksportuotojai

turėtų orientuotis būtent į šią grupę.

3.2.4 Išvados ir rekomendacijos

1. Azerbaidžanas pasižymi mažu miškingumu šalyje. Be to, dar daug kur vyrauja draudimai

miškus kirsti. Dėl vyraujančio struktūrinio žaliavų trūkumo Azerbaidžano medienos

pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius yra nereikšmingas nei šalies, nei apdirbamosios

gamybos, nei medienos ir medienos gaminių pramonės lygmeniu ir nepatenkina vietinės

paklausos, todėl Azerbaidžanas yra grynasis šio sub-sektoriaus pramonės importuotojas. Tai

šią šalį daro patrauklia eksportuotojams.

2. Labiausiai verta orientuotis į paprastai apdirbtos medienos, geležinkelių pabėgių (SITC 248)

produktų grupę. Tai didžiausia produktų grupė medienos pjaustymo ir obliavimo importo

struktūroje. 2007-2012 m. vidutinė metinė importo vertė – 92 mln. JAV dolerių (98,3%

medienos pjaustymo ir obliavimo gaminių importe), o vidutinis metinis augimas 39%.

Daugiausiai (net 96%) šios produkcijos į Azerbaidžaną įvežama iš Rusijos. Rusijos

gamintojai dėl lengvai prieinamos ir pigesnės žaliavos gali stipriai konkuruoti kainomis, tad

norint eksportuoti šią produkciją reikia būti pasiruošus kainų konkurencijai. Paklausiausias

produktas šioje grupėje – perpjauta arba perskelta spygliuočių mediena (SITC 248.2). Šios

produkcijos importo apimtys pastaruoju metu auga, kas reiškia didėjančią paklausą ir

didėjančias galimybes eksportuotojams.

3. Šio sub-sektoriaus produkciją dažniausiai naudoja gaminių ir dirbinių iš medienos sub-

sektorius bei statybų pramonė. Azerbaidžano gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius

daugiausiai užsiima kitų medienos gaminių bei sumontuotų parketo grindų gamyba, tad

reiktų orientuotis į šią veiklą vykdančias įmones. Statybų sektorius bei baldų gamybos

pramonė, kurie taip pat naudoja šią produkciją pastaruoju metu Azerbaidžane sparčiai auga.

Kadangi Azerbaidžano ekonomika taip pat auga, tikėtina, jog tiek statybų, tiek baldų

gamybos sektoriai ir toliau augs, todėl tikėtina augs ir šio sub-sektoriaus produkcijos

paklausa. Rekomenduotina sekti naujus statybų projektus bei orientuotis į statybine bei

baldų gamybos veikla užsiimančias įmones.

4. Azerbaidžano medienos pjaustymo ir obliavimo rinkoje didelę konkurenciją sudaro Rusija.

Ši šalis pasižymi dideliais šiai pramonei reikalingų žaliavų ištekliais. Pigesnės žaliavos


leidžia Rusijai konkuruoti žemomis kainomis. Rusijos importo dalis pastaruoju metu šiek

tiek sumažėjo. Daugiau importuoti pradėjo Kinijos gamintojai, kurie taip pat gali konkuruoti

mažomis kainomis. Importo dalis iš ES šalių išlieka labai nedidelė, bet pakankamai stabili.

Lietuvos gamintojai į Azerbaidžaną eksportuoja labai nedaug produkcijos, tačiau pastaruoju

metu apimtys didėja. Norint didinti eksportą rekomenduotina būti kuo labiau žinomiems.

Didinti žinomumą ir pradėti megzti kontaktus galima dalyvaujant specializuotose parodose,

verslo mugėse, kito pobūdžio renginiuose, kur renkasi medienos pjaustymo ir obliavimo

produktus perkančių įmonių atstovai. Taip pat reikėtų tobulinti eksporto ir rinkodaros

kompetencijas, siekiant kelti prekinių ženklų vertę ir pasitikėjimą, norint lengviau sudaryti

ilgalaikes tiekimo sutartis su potencialiais partneriais.

5. Azerbaidžano rinkoje labai svarbu geri asmeniniai santykiai su partneriais ar užsakovais.

Rekomenduotina turėti vietinį atstovą, kuris tiek gebėtų kurti geresnius santykius su

partneriais, tiek galėtų nuolat stebėti rinką ir laiku sureaguoti į potencialius užsakymus,

kurie dėl didelės konkurencijos gali greitai atitekti kitiems gamintojams. Taip pat dėl didelės

korupcijos ir spragų Azerbaidžano teisinėje sistemoje rekomenduotina būti atsargiems

sudarant sutartis bei konsultuotis su vietiniais teisininkais.

3.3. Gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos įmonių eksporto į Azerbaidžaną

galimybių analizė


Kadangi medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius medienos ir medienos gaminių pramonėje

užima labai nereikšmingą dalį, šiame skyriuje pateikiami visos pramonės duomenys ir prilyginami

gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriui.

Gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius šalies apdirbamojoje gamyboje 2008-2012 m.

periodu sudarė 0,1-0,2% dalį. Šalies pridėtinėje vertėje 2008-2009 m. sub-sektorius sudarė 0,01%.

Nors ir didesnis nei medienos pjaustymo ir obliavimo, gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius

Azerbaidžano taip pat nėra reikšmingas.


Paveikslas 24. Sub-sektoriaus veiklos apimtys ir dinamika

PRODUKCIJOS VERTĖ, mln. JAV dolerių PRODUKCIJOS VERTĖS POKYTIS, %

Šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas

Sub-sektoriuje dėl mažos palyginamosios bazės matomi dideli kainų ir gamybos apimčių

svyravimai. Ryškiausi svyravimai finansų krizės metu (2009 m.) ir iškart po jos (2010 m.). 2009 m.

sub-sektoriaus produkcijos kainos šoktelėjo 107%, o gamybos apimtys krito 139%. 2010 m.

gamybos apimtys atsitiesė 85% ir kainos krito 71%.

Gaminių ir dirbinių iš medienos produkcijos vertė 2006-2010 m. laikotarpiu ūgtelėjo 12%,

darbuotojų skaičius 13%, o įmonių skaičius sumažėjo 13%. Didžiausia produkcijos vertė užfiksuota

prieš pat finansų krizę (2007 m.) ir siekė 32,4 mln. JAV dolerių, tačiau 2009 m. dėl finansų krizės

sumažėjo iki 25,4 mln. JAV dolerių. 2010 m. produkcijos vertė vėl pradėjo kilti ir sudarė 27 mln.

JAV dolerių. Palyginimui Lietuvos gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus produkcijos vertė

2010 m. buvo 472 mln. JAV dolerių. Tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu ženkliai sumažėjo įmonių

skaičius, tačiau ūgtelėjo darbuotojų skaičius ir produkcijos vertė rodo, kad Azerbaidžano gaminių ir

dirbinių iš medienos gamybos įmonės auga, plečiasi ir labiau koncentruojasi. Sub-sektoriuje

svarbiausios sumontuotų parketo grindų gamyba ir kitų medienos gaminių gamyba užsiimančios

įmonės.

Lentelė 11. Svarbiausi sub-sektoriaus rodikliai

EVRK 2 Dinamika Dalis struktūroje

2006 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2006 2010 Pokytis


Įmonės, vnt. 135 139 140 142 121 -10% - - -

Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 24,6 33,2 30,8 25,7 27,5 12% - - -

Darbuotojų sk., vnt. 2452 2698 2374 2864 2744 12% - - -

Gaminių ir dirbinių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba (C16.2)

Įmonės, vnt. 128 129 130 134 111 -13% 95% 92% -3%

Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 24,1 32,4 30,1 25,4 27 12% 98% 98% 0%



2006 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2006 2010 Pokytis

Darbuotojų sk., vnt. 2305 2504 2214 2653 2595 13% 94% 95% 1%

- Faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba (C16.21)

Įmonės, vnt. 2 2 2 3 3 50% 1% 2% 1%

Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 0,1 0,1 0,1 0,1 0,2 100% 0% 1% 0%


- Sumontuotų parketo grindų gamyba (C16.22)

Įmonės, vnt. 59 56 55 66 53 -10% 44% 44% 0%

Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 8,7 12,3 12,8 7,4 8,7 0% 35% 32% -4%


- Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba (C16.23)

Įmonės, vnt. 3 2 2 1 1 -67% 2% 1% -1%

Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 1,3 0,7 0,5 0,5 1,1 -15% 5% 4% -1%

Darbuotojų sk., vnt. 109 84 48 71 59 -46% 4% 2% -2%

- Kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba (C16.29)

Įmonės, vnt. 64 69 71 64 54 -16% 47% 45% -3%

Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 14,1 19,4 16,7 17,5 17 38% 57% 62% 5%


Šaltinis: Jungtinių Tautų industrinio vystymo organizacija (INDSTAT)

Apibendrinant, nors gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius Azerbaidžano medienos ir

medienos gaminių pramonėje yra svarbus, šalies ekonomikoje ir apdirbamojoje gamyboje jis nėra

reikšmingas. Tai reiškia, jog ši pramonė Azerbaidžane yra silpna ir jai yra sunku pagaminti

konkurencingus ir tarptautinės kokybės kriterijus atitinkančią produkciją. Dėl augančių pagrindinių

šio sub-sektoriaus produkciją vartojančių pramonių (statybos, baldų gamyba) turėtų dar labiau augti

šio-sub-sektoriaus produktų paklausa ir importas, kas sudaro galimybes Lietuvos eksportuotojams

užimti pozicijas augančioje rinkoje.

3.3.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekyba

Azerbaidžano gaminių ir dirbinių iš medienos importo apimtys augo nuo 2010 m. Iki 2010 m.

Azerbaidžano gaminių ir dirbinių iš medienos importo apimtys svyravo: 2007 bei 2009 metais

importuotos produkcijos vertė krito. Nuo 2010 m. importo apimtys augo ir 2012 vertė siekė 143,2

mln. JAV dolerių. Eksporto apimtys visu 1998-2012 m. laikotarpiu buvo nereikšmingos. 2012 m.

iš Azerbaidžano išvežta gaminių ir dirbinių iš medienos už 1,7 mln. JAV dolerių.


Šalies užsienio prekybos balansas yra neigiamas ir toks buvo visu nagrinėjamu laikotarpiu. Prekių

grupių svarba bendrame balanse kito. 2002-2006 m. buvo importuojama daugiau surenkamų

statinių (SITC 81) tačiau ekonomikos nuosmukio metu rinka šiek tiek persiorientavo – surenkamų

statinių imta importuoti mažiau, o medienos ir kamštienos gaminių (SITC 63) daugiau.

Paveikslas 25. Gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekybos apimtys ir balansas

UŽSIENIO PREKYBOS APIMTYS UŽSIENIO PREKYBOS BALANSAS PAGAL PRODUKTUS, mln. JAV dolerių


Pažymėjimai: 63 - medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus); 81 - Surenkami statiniai

Į šalį daugiausiai buvo įvežama medienos ir kamštienos gaminių. Šios produkcijos importo apimtys

pastoviai didėjo nuo 2001 m. (išskyrus 2009 m.), 2012 m. jos importo vertė pasiekė 111 mln. JAV

dolerių. 2003-2005 m. buvo padidėjusi importuotų surenkamų statinių paklausa, bet vėliau ji krito ir

likusį laikotarpį svyravo, o 2012 m. pasiekė 32 mln. JAV dolerių.

Paveikslas 26. Gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekybos apimtys

EKSPORTAS, mln. JAV dolerių IMPORTAS, mln. JAV dolerių

Šaltinis. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)

Pažymėjimai: 63 - Medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus); 81 - Surenkamieji statiniai

Didžiausią gaminių ir dirbinių iš medienos importo dalį šalyje 2012 m. sudarė faneravimo dangos ir

kitos apdirbtos medienos produktai – 62,7%. Šie gaminiai daugiausiai naudojami statybose, todėl

augant minėtam sektoriui, eksporto potencialas didėja. Antra pagal importo dalies dydį buvo


surenkamų statinių grupė. Įvairūs kiti gaminiai užėmė 14%. Eksporto struktūroje didžiausią dalį

sudarė surenkamieji statiniai – 56,5% ir faneravimo danga bei kita apdirbta mediena – 37,9%.


Importas Eksportas


[633] Kamštienos gaminiai 0,7 0,5% 0,0 0,0%

[634] Faneravimo danga ir kita apdirbta mediena 89,7 62,7% 0,6 37,9%

[635] Kiti medienos gaminiai 20,5 14,4% 0,1 5,74%

[811] Surenkami statiniai 32,2 22,5% 0,9 56,4%

Iš viso (63+81*) 143,2 100% 1,7 100%


Pastabos: *išskyrus [812] Santechnikos, vandentiekio ir šildymo armatūra ir reikmenys; [813] Apšvietimo įrenginiai ir įtaisai, produktų grupes, kadangi pagal korespondencijos lenteles šie produktai nėra priskiriami nagrinėjamam sektoriui

Azerbaidžano gaminių ir dirbinių iš medienos importo rinkų struktūra kito visu 1998-2012 m.

laikotarpiu. 2003-2006 m. daugiausiai produkcijos buvo importuojama iš ES šalių (2005 m. ši dalis

siekė net 84%), bet vėliau (2007 m.) ši dalis sumažėjo iki vos 17,4%. 2011 m. kiekvienai rinkai

teko apie 33% gaminių vertės, o 2012 m. padidėjo kitų šalių dalis (iki 39,3%). Daugiausiai buvo

importuota iš Rusijos (28%), Turkijos (19%), Vokietijos (10%).




Eksporto į Lietuvą struktūra nepateikiama, kadangi tik 2001 ir 2012 m. buvo užfiksuoti pardavimai

Lietuvos rinkai, kurie nesiekė net 2 tūkst. JAV dolerių. Importo iš Lietuvos į Azerbaidžaną apimtys

irgi buvo nedidelės, išskyrus 2010 metus – buvo nupirkta gaminių už 1,7 mln. JAV dolerių.

Vėlesniais metais prekybos apimtys sumažėjo daugiau nei 10 kartų. Didžiąją dalį sudarė medienos

ir kamštienos gaminiai, surenkamų statinių daugiau importuota buvo tik 2009 m. Tai parodo, kad

Lietuvos gamintojai kol kas tik bando įeiti į Azerbaidžano rinką ir šie bandymai nėra labai

sėkmingi.


Paveikslas 28. Azerbaidžano ir Lietuvos sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys

AZERBAIDŽANAS IMPORTAVO IŠ LIETUVOS, mln. JAV dolerių


Pažymėjimai: 63 medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus); 81 Surenkami statiniai

Apibendrinant, dėl silpnos vietinės pramonės, Azerbaidžano eksportuojamų gaminių ir dirbinių iš

medienos apimtys nėra reikšmingos. Šalis sub-sektoriaus produkcija apsirūpina importuojant iš

Rusijos. Lietuvos eksportuotojams su Rusija konkuruoti labai sunku dėl stiprių Azerbaidžano

istorinių ryšių su šia šalimi, patogios geografinės padėties bei priklausymo NVS regioninei

organizacijai.


Siekiant identifikuoti gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriui priskiriamas produktų

grupes, kurios potencialiai gali būti perspektyvios Lietuvos eksportuotojams, toliau analizuojamos

atskirų produktų grupių pastarųjų metų importo apimtys ir šių apimčių pokytis. Eksporto požiūriu,






grupės (žr. Paveikslas 29). Tai: kamštienos gaminiai (SITC 633); faneravimo danga ir kita apdirbta

mediena (SITC 634); kiti medienos gaminiai (SITC 635); surenkamieji statiniai (SITC 811).

Vertikalioje Y ašyje pateikiama vidutinė 2008-2012 metų produktų grupės dalis Azerbaidžano

gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus importo struktūroje. Horizontalioje X ašyje

pateikiamas vidutinis 2008-2012 metų produktų grupės augimas importo struktūroje. Kuo didesnis

apskritimas – tuo didesnė produktų grupės dalis importo struktūroje. Šiame etape detaliai analizei


išrenkamos 2 perspektyviausias produktų grupes. Vieną, kuri užima didžiausią dalį struktūroje ir

vieną, kuri labiausiai auga.

Paveikslas 29. Svarbiausi į Azerbaidžaną importuojami sub-sektoriaus produktai (2007-2012)


Pažymėjimai: 634 - Faneravimo danga ir kita apdirbta mediena; 635 - Kiti medienos gaminiai

Azerbaidžano importo struktūroje 2007-2012 m. svarbiausia buvo faneravimo danga ir kita apdirbta

mediena (SITC 634). Ši produkcija vidutiniškai sudarė 59,1% visos importuojamos sub-sektoriaus

produkcijos ir augo 20,3% vidutiniu metiniu importo vertės augimu. 5% importo vertės dalį

peržengė ir šiek tiek greičiau augo kiti medienos gaminiai (SITC 635), kurie sudarė 12,1%

importuojamos sub-sektoriaus produkcijos ir augo 25,5% vidutiniu metiniu importo vertės augimu.

Toliau pateikiame šių produktų grupių santraukas.

Lentelė 13. Svarbiausių importuojamų gaminių ir dirbinių iš medienos produktų grupių santrauka

SITC 634

Faneravimo danga ir kita

apdirbta mediena Į šią grupę įeina faneros

lakštai, klijuotinė fanera,

faneruotosios plokštės,

medienos plaušo plokštės,

kitokia sluoksniuotoji mediena

Tai didžiausia pagal importo vertę gaminių ir dirbinių iš medienos

produktų grupė. 2007-2012 m. vidutinė metinė importo vertė –

51,9 mln. JAV dolerių (59% gaminių ir dirbinių iš medienos

importo struktūroje);

Pagrindiniai importuojami šios grupės produktai bendroje importo

struktūroje: sluoksniuotoji mediena ir medienos drožlių plokštės

(SITC 634.2) – 22,3%; klijuotinė fanera, faneruotosios plokštės

(SITC 634.3) – 22,8%; medienos plaušų plokštės (SITC 634.5) –

12,5%

2007-2012 m. vidutinis metinis augimas – 20,3%

Virš 65% produkcijos buvo įvežama iš dviejų šalių: Rusijos (38-

53%) ir Turkijos (19-29%). ES šalių dalis vidutiniškai siekė 23%.

Lietuvos gamintojų produkcija 2007-2012 m. vidutiniškai sudarė

0,5% Azerbaidžano faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos

gaminių importo. Reikšmingesni eksporto kiekiai iš Lietuvos

pastebėti tik 2010 metais;

Lietuvos faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos eksporto


vidutinė metinė vertė 2007-2012 m. siekė 79,1 mln. JAV dolerių.

Po eksporto sumažėjimo 2008-2009 m. Lietuvos gamintojai

sparčiai augino prekybos apimtys ir 2012 m. rodiklis (92,7 mln.

JAV dolerių) jau mažai atsiliko nuo 2007 m. piko;

SITC 635

Kiti medienos gaminiai Į šią grupę įeina tara ir

kabelių būgnai iš medienos;

mediniai padėklai; medinės

statinės, kubilai, puskubiliai,

statinaitės ir kiti kubilų

gaminiai ir jų dalys;

statybiniai stalių ir dailidžių

gaminiai; dirbiniai iš

medienos buitiniam ar

dekoratyviniam naudojimui;

kiti dirbiniai iš medienos

Tai trečia didžiausia pagal importo vertę gaminių ir dirbinių iš

medienos produktų grupė. 2007-2012 m. vidutinė metinė importo

vertė – 10,5 mln. JAV dolerių (12% gaminių ir dirbinių iš

medienos prekių importe);

Pagrindiniai importuojami šios grupės produktai bendroje importo

struktūroje: statybiniai stalių ir dailidžių gaminiai iš medienos

(SITC 635.3) – 9%

Tai labiausiai auganti produktų grupė gaminių ir dirbinių iš

medienos importo struktūroje. 2007-2012 m. vidutinis metinis

augimas – 25,5%;

2012 m. daugiausia produkcijos įvežta iš Turkijos (34%),

Vokietijos (17%), Ukrainos (10%) ir Rusijos (8%). ES šalių

importo dalis siekė 32%. Lietuviškos produkcijos dalis sudarė

0,5%;

Lietuvos kitų medienos gaminių eksporto vidutinė metinė vertė

2007-2012 m. siekė 62 mln. JAV dolerių. 2009 m. eksporto vertė

krito 55% ir nors vėlesniais metais vėl augo, 2012 m. tesiekė 55,4

mln. JAV dolerių. Tai rodo, jog šių produktų gamyba yra

pakankamai stipri ir dar turi neišnaudotų pajėgumų didinti

gamybos apimtis ir eksportą;


dalį užimančios ir labiausiai augančios produktų grupės, kuriose Lietuva yra stipri. Didžiausią dalį

užima faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos produktų grupė (SITC 634). Jos dalis importo

struktūroje 59% ir importo apimtys kasmet augo po vidutiniškai 20,3%. Greičiausiai auganti

produktų grupė tai kitų medienos gaminių produktų grupė (SITC 635). Jos vidutinis metinis

augimas 25,5%. Lietuvos eksportuotojai turėtų orientuotis būtent į šias produktų grupes.


1. Didžiausia gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriaus produktų grupė, kurią

importuoja Azerbaidžanas yra faneravimo danga ir kita apdirbta mediena (SITC 634). Šios

produkcijos importuojama už 51,9 mln. JAV dolerių (59% gaminių ir dirbinių iš medienos

importo struktūroje). Didžiausią dalį šios produktų grupės importuojamų gaminių sudaro

sluoksniuotoji mediena ir medienos drožlių plokštės (SITC 634.2), klijuotinė fanera,

faneruotosios plokštės ir medienos plaušų plokštės (SITC 634.5). Produktų grupės importo


apimtys augo vidutiniškai 20,3% per metus. Didžioji dalis (apie 65%) šios produktų grupės

gaminių įvežama iš Rusijos ir Turkijos. Taip yra todėl, kad šių šalių gamintojai dėl labiau

prieinamų ir pigesnių žaliavų bei pigesnės darbo jėgos geba konkuruoti žemomis kainomis.

Tačiau apie 23% dalis šių produktų importe tenka ir ES šalims, tad Lietuvos gamintojai gali

konkuruoti būtent su ES gamintojais dėl šių produktų importo į Azerbaidžaną. Taip pat

pastebėtina, kad minėtos produktų grupės importo apimtys auga gan sparčiai, tad pradėjus

eksportą į Azerbaidžaną galima būtų augti kartu su rinka.

2. Sparčiausiai auganti gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriaus grupė

Azerbaidžane yra kiti medienos gaminiai (SITC 635). Šios grupės vidutinė metinė importo

vertė 10,5 mln. JAV dolerių ir ji vidutiniškai augo po 22,5% per metus. Auganti rinka

reiškia galimybę kartu su ja didinti ir pardavimus. Didžiausią dalį šios produktų grupės

importuojamų gaminių sudaro statybiniai stalių ir dailidžių gaminiai iš medienos (SITC

635.3). Daugiausiai šių produktų į Azerbaidžaną importuoja Turkija. Turkijos gamintojai dėl

pigesnės darbo jėgos gali pasiūlyti mažesnes produkcijos kainas. Taip pat didelė dalis jų

įvežama iš Vokietijos. Šios šalies produkcija pasižymi geresne kokybe. Nors Lietuvos

gamintojai šių produktų į Azerbaidžaną eksportuoja labai nedaug, tačiau šių produktų

eksportas iš Lietuvos 2012 m. augo, nors nepasiekė prieš krizinio lygio, kas rodo, jog

Lietuvos gamintojai turi pajėgumų ir galimybių didinti kitų medienos gaminių eksportą.

Lietuvos gamintojams norint sėkmingai konkuruoti reikia arba orientuotis į aukštesnės

kokybės produktus arba pasiruošti konkuruoti kainomis su Turkija ar Ukraina.

3. Šio sub-sektoriaus produkciją dažniausiai naudoja baldų gamybos pramonė bei statybų

sektorius. Azerbaidžano vietinės gaminių ir dirbinių pramonės gamintojų sukurtos

produkcijos vertė realiomis vertėmis 2011-2012 metais mažėjo. Baldų gamybos bei statybų

sektoriai pastaruoju metu sparčiai auga. Kadangi Azerbaidžano ekonomika auga, tai tikėtina,

jog minėti sektoriai artimiausi laiku toliau augs. To pasekoje turėtų didėti gaminių ir

dirbinių iš medienos sub-sektoriaus paklausa. Kadangi vietiniai gamintojai negalėtų

užtikrinti reikiamos pasiūlos, importo apimtys didėtų. Rekomenduotina išnaudoti šią nišą,

sekant baldų bei statybų sektorių tendencijas bei naujus statybų projektus.

4. Daug produkcijos į Azerbaidžaną eksportuoja Vokietija. Ši šalis pasižymi geresne

produkcijos kokybe. Tai reiškia, jog Azerbaidžane geresnės kokybės gaminiai yra gan

populiarūs. Lietuvos gamintojams norint konkuruoti šioje rinkoje reikia orientuotis į

aukštesnės kokybės produkciją (nes konkuruoti su Turkija, Rusija ar Baltarusija produktų

kainomis yra sunku). Taip pat rekomenduotina būti kuo labiau žinomiems. Didinti

žinomumą ir pradėti megzti kontaktus galima dalyvaujant specializuotose parodose, verslo


mugėse, kito pobūdžio renginiuose, kur renkasi gaminių ir dirbinių iš medienos sub-

sektoriaus produktus perkančių įmonių atstovai. Taip pat reikėtų tobulinti eksporto ir

rinkodaros kompetencijas, siekiant kelti prekinių ženklų vertę ir pasitikėjimą, norint

lengviau sudaryti ilgalaikes tiekimo sutartis su potencialiais partneriais. Aukštesnės kokybės

produkciją realiausia realizuoti Azerbaidžano sostinėje Baku ir aplinkiniuose regionuose,

nes pragyvenimo lygis ir perkamoji galia juose yra daug aukštesni nei likusioje

Azerbaidžano dalyje.

5. Azerbaidžano rinkoje labai svarbu geri asmeniniai santykiai su partneriais ar užsakovais.

Rekomenduotina turėti vietinį atstovą, kuris tiek gebėtų kurti geresnius santykius su

partneriais, tiek galėtų nuolat stebėti rinką ir laiku sureaguoti į potencialius užsakymus,

kurie dėl didelės konkurencijos gali greitai atitekti kitiems gamintojams. Taip pat dėl didelės

korupcijos ir spragų Azerbaidžano teisinėje sistemoje rekomenduotina būti atsargiems

sudarant sutartis bei konsultuotis su vietiniais teisininkais.


4. DETALIOJI RUSIJOS EKSPORTO RINKOS ANAL IZĖ

4.1. Rinkos struktūra ir vystymasis

Pavadinimas Rusija; sostinė – Maskva Paveikslas 30. Rusijos žemėlapis

Šaltinis: CIA World Fact Book

Regionas Šiaurės Euroazija

Politinė santvarka

Federalinė, konstitucinė pusiau prezidentinė demokratija


Rusija yra Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) ir Jungtinių tautų narė. Priklauso Europos vadovų tarybai, Didžiojo aštuoneto (G8) šalių grupei, bei NATO taikos partnerystės programai (PfP). Rusija yra nuolatinė Jungtinių tautų saugumo tarybos narė. Po 1991 metų iš SSSR pasikeitė į Rusijos Federacinę Respubliką.

Gyventojai 142,5 mln. (2013 m.) Vyraujanti religija: Rusų Ortodoksai (15-20%), Islamas (10-15%) Tautinės mažumos: 3.8% totorių, 2% ukrainiečių, 1,2% Baškirų

Valiuta Rusijos rublis (RUB); kursas: 1 EUR = 44.03 RUB

Ekonomika Ekonominė santvarka: rinkos ekonomika Rusijos bendras pajamų lygis, tenkantis vienam žmogui, yra 12 700 JAV dolerių. Pagal pajamas Rusija priskiriama prie aukštas pajamas turinčių šalių grupės.


Eksportas: Nyderlandai (14,4%), Kinija (6,4%), Italija (5,3%), Vokietija (4,5%) Importas : Kinija (15,5%), Vokietija (9,5%), Ukraina (5,5%)


Rusijos medienos ir medienos gaminių rinkoje vyrauja vietinė gamyba. 2010 m. importuojama

produkcija sudarė 15% pasiūlos. Iš šalies buvo išvežama beveik pusė – 49% rinkos produkcijos, o

vidaus prekybai liko 51%. Kadangi daugiausia sektoriaus produkcijos suvartoja verslas, Lietuvos

įmonėms eksportuojant į Rusija reikėtų orientuotis į daugiausiai produkcijos suvartojančius verslo

sektorius.

Paveikslas 31. Rusijos medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės balansas (2010)

Šaltinis: OECD stat., UN data


Daugiausiai medienos ir medienos gaminių Rusijoje nuperka tas pats medienos ir medienos

gaminių sektorius (31,5%). Antroje vietoje pagal medienos ir medienos gaminių pirkimus yra

statybų sektorius, kuris nuperka 13,9% visų šių produktų. Nors pirmaujantys nagrinėjamo

sektoriaus gaminių vartotojai Rusijoje yra tokie patys kaip ir daug kur, tačiau skirtingai nei

daugelyje kitų šalių, Rusijoje daug medienos ir medienos gaminių pramonės produkcijos įsigyja ir

didmeninės bei mažmeninės prekybos, remonto sektorius (13,2%). Taip pat, daug produkcijos pirko

maisto gaminių, gėrimų, tabako gamybos bei kitos gamybos ir perdirbimo sektoriai.

Lentelė 14. Daugiausiai medienos ir medienos gaminių perkantys sektoriai Rusijoje (2010)

Pavadinimas Pirkimai

mln. JAV dolerių dalis, %

Medienos ir medienos gaminių gamyba 1773 31,5

Statybos 764 13,9

Didmeninė ir mažmeninė prekyba, remontas 723 13,2

Maisto gaminių, gėrimų, tabako gamyba 484 8,8

Kita gamyba, perdirbimas 370 6,7

Kiti sektoriai* 124 24,7

Viso: 5945 100

Šaltinis: OECD stat.

Pastabos: *iš kurių kiekvienas pirko ne mažiau nei 1% produkcijos

Nagrinėjant medienos ir medienos gaminių paklausą Rusijoje didžiausias pirkėjas yra tas pats

medienos ir medienos gaminių sektorius. Tai rodo, jog šiame sektoriuje pagaminama daug tarpinės

produkcijos. Be pačios medienos ir medienos gaminių pramonės, daug produkcijos suvartoja

statybų pramonė. Šio sektoriaus produkcijos vertė 2009 m. sumažėjo 14,7%, bet jau kitais metais

pradėjo augti, nors 2011 m. dar nepasiekė pikinės 2008 m. vertės. Statybų sektorius išlieka

labiausiai smukęs ir lėčiausiai atsigaunantis iš pagrindinių medieną ir medienos gaminius

naudojančių sektorių.

Kiti daug nagrinėjamos pramonės gaminių naudojantys sektoriai – prekyba bei maisto ir gėrimų

gamyba krizės metu laikėsi geriau. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus apyvarta 2009

m. susitraukė 5,8%, tačiau nuo 2010 m. toliau nuosekliai auga. Maisto gaminių ir gėrimų pramonės

produkcijos vertės išliko augančios visą nagrinėjamą periodą (2007-2011 m.), nors 2010 m.

augimas gerokai sulėtėjo (iki 4,5%). Šios tendencijos rodo, jog išskyrus statybų pramonę, kiti

pagrindiniai medieną ir medienos gaminius naudojantys sektoriai Rusijoje yra atsparūs išoriniams

ekonominiams šokams ir geba išlikti gan stabilūs.


Paveikslas 32. Daugiausiai medienos ir medienos gaminių paklausos kuriančių sektorių dinamika

PRODUKCIJOS VERTĖ /APYVARTA, mlrd. JAV dolerių PRODUKCIJOS VERTĖS POKYTIS, %

Šaltinis: UN data, Rusijos statistikos departamentas

Apibendrinant mediena ir medienos gaminiais Rusiją užtektinai aprūpina vietinė pramonė

(importuoja tik 15% sunaudojamos produkcijos). Svarbiausi produkcijos pirkėjai – tas pats

medienos ir medienos gaminių gamybos, statybų, maisto produktų ir gėrimų gamybos bei

didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriai, kurie sąlyginai nestipriai pajautė pasaulį užklupusią

finansų krizę bei sėkmingai po jos atsigauna. Rusijos gamintojai eksportuoja beveik puse visos

sektoriuje sukurtos produkcijos, o gerėjantys vartojančių pramonių rezultatai rodo, jog Lietuvos

gamintojams galimybių šioje didelėje rinkoje yra.

4.2. Medienos pjaustymo ir obliavimo įmonių eksporto į Rusiją galimybių analizė


Medienos pjaustymo ir obliavimo veikla Rusijoje užsiimančios įmonės sukuria 0,21% bendrosios

šalies pridėtinės vertės ir 1,31% apdirbamosios gamybos pridėtinės vertės. Ši dalis po krizės (nuo

2009 m.) tapo didžiausia per visą nagrinėjamą laikotarpį. Tai reiškia, jog šis sub-sektorius

pastaruoju metu atsigauna ir auga greičiau nei kitos pramonės. Medienos ir medienos gaminių

pramonėje šis sub-sektorius sudaro mažesnę dalį. Sub-sektoriaus rinkoje krizės metais (2008 m.)

fiksuotas nežymus (-0,7%) produkcijos vertės kritimas, tačiau nuo 2009 metų produkcijos apimtys

vėl pamažu auga.


Paveikslas 33. Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus dalis šalies BPV ir produkcijos dinamika

DALIS BENDROJOJE ŠALIES PRIDĖTINĖJE VERTĖJE PRODUKCIJOS DINAMIKA

Šaltinis: UN data

Rusijos medienos ir medienos gaminių sektoriuje 2006-2010 m. veikiančių įmonių skaičius išaugo

36% iki 16,3 tūkst. Nors dėl prieinamos informacijos trūkumo tikslaus medienos pjaustymo ir

obliavimo sub-sektoriaus įmonių skaičius ir jo pokytis nežinomas, bet dėl didelio viso sektoriaus

įmonių skaičiaus augimo, galime daryti prielaidą, kad medienos pjaustymo ir obliavimo sub-

sektoriuje įmonių skaičius taip pat augo. Sub-sektoriaus produkcijos vertė nurodytu laikotarpiu

didėjo vidutiniškai 10% per metus, o darbuotojų skaičius krito 11%. Produkcijos vertė net finansų

krizės metais buvo gan pastovi. Tai, kad darbuotojų skaičius mažėjo, o produkcijos vertė 2010 m.

didėjo rodo, kad Rusijos įmonės sėkmingai optimizuoja savo veiklą ir didina našumą.


EVRK 2 Skyrius Dinamika Dalis struktūroje

2006 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2006 2010 Pokytis


Įmonės, vnt. 10884 11458 13075 14829 16311 36% - - -

Produkcijos vertė, mlrd. JAV dolerių 7,31 9,73 10,78 9,26 10,69 46% - - -

Darbuotojų sk., tūkst. 335,8 340,5 326,9 276,3 263,8 -21% - - -


Produkcijos vertė, mlrd. JAV dolerių 2,96 3,95 3,92 3,97 4,23 43% 40% 39% -1%

Darbuotojų sk., tūkst. 131,7 131,5 144,4 124,6 116,9 -11% 39% 44% 5%

Šaltinis: OECD stat., UN data

Apibendrinant Rusijos medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius yra vienas stipriausių

pasaulyje. Šalis turi daug žaliavų reikalingų šiai pramonei, tad geba konkuruoti žemomis kainomis.

Daugiausiai gaminama produkcija tai perpjauta mediena. Tačiau pastaruoju metu Rusija praranda

savo pozicijas tarptautinėje rinkoje. Tam įtaką daro tokie dalykai kaip įvesti mokesčiai

eksportuojant mažai apdirbtą medieną. Taip skatinama didesnės pridėtinės vertės produkcijos

gamyba. Kadangi šis sub-sektorius pasižymi mažos pridėtinės vertės gaminiais, jo gamybos ir


eksporto apimtys nebeauga taip greitai kaip anksčiau ir nepasiekia tokio lygio kaip prieš krizę. Taip

pat susiduriama su infrastruktūros ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu šalyje16

. Nepaisant to

žadama, kad Rusijos šio sub-sektoriaus gamybos apimtys didės ir iki 2016 m. išaugs net iki trijų

kartų17

.


Rusija yra viena daugiausiai miškų turinti šalis pasaulyje18

. Tai sukuria puikias galimybes

eksportuoti daug žaliavinės arba iš dalies apdirbtos medienos produkcijos. Rusija pagal šios

produkcijos eksportą užima 1-2 vietą pasaulyje. Medienos pjaustymo ir obliavimo gaminių eksporto

apimtys sparčiai augo iki 2007 m., vėliau (2008-2009 m.) dėl recesijos sukelto paklausos mažėjimo

eksporto rinkose pastebimas eksporto kritimas. Po 2009 m. eksportas pradėjo atsigauti ir 2012 m.

buvo eksportuota produkcijos už beveik 5,2 mlrd. JAV dolerių. Tačiau Rusijos eksportuotojams

nepavyksta pasiekti prieš krizinio eksporto lygio ir Rusijos šių produktų eksporto dalis pasaulyje

mažėja. Tai rodo, jog šio šalies gamintojai praranda savo konkurencingumą. Tam įtaką daro tokie

faktoriai kaip įvesti nauji su medienos pjovimu susiję mokesčiai, augančios medienos apdirbimo

kainos, bloga pramonės infrastruktūra, didėjančios produkcijos vežimo traukiniais kainos bei

kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Rusija importuoja mažai šio sub-sektoriaus produktų, importo

apimtys siekė vos 0,1 mlrd. JAV dolerių.


UŽSIENIO PREKYBOS APIMTYS UŽSIENIO PREKYBOS BALANSAS, mlrd. JAV dolerių


Visą nagrinėjamą laikotarpį medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus gaminių užsienio

prekybos balansas yra teigiamas – eksporto apimtys gerokai viršija importo. Taip pat pastebima,

16 http://www.workingforest.com/russia-slips-being-top-log-exporter 17 http://www.workingforest.com/grim-outlook-russian-timber-industry 18 FAO. 2010. Global Forest Resources Assessment 2010: http://www.fao.org/docrep/013/i1757e/i1757e.pdf

http://www.fao.org/docrep/013/i1757e/i1757e.pdf


kad nuo pat 1998 m. iki 2007 m. šis rodiklis sparčiai kilo. Eksporto vertė iki ekonominės krizės

kiekvienais metais augo, o importo apimčių augimas buvo nuosaikesnis (1999 m. ir 2001 m. jis

netgi mažėjo). 2008 m. pastebimas atvirkštinis reiškinys – tada importas padidėjo, o eksportas

sumažėjo. Tai gali rodyti, jog Rusijos rinka patyrė krizę metais vėliau nei jos užsienio prekybos

partneriai (importuotų prekių vartojimas paaugo, o pardavimai užsieniui sumažėjo). Analizuojant

bendrą balansą, tai neturėjo žymesnės įtakos, nes jis iš esmės priklauso nuo eksporto, kuris 1998-

2012 m. viršijo nagrinėjamos pramonės šakos importą vidutiniškai 70 kartų.

Didžiausią įvežamų medienos pjaustymo ir obliavimo gaminių dalį sudaro apdirbta mediena (SITC

248). 2012 m. tai sudarė net 94% dalį bendroje importo struktūroje. Ankstesniais metais (1998-

2007 m.) šių produktų dalis svyravo tarp 52-78%. Tada didesnę dalį sudarė žaliavinės arba grubiai

aptašytos medienos importas (SITC 247). Medienos drožlių, skiedrų, atliekų ir kamštienos iš

užsienio perkama labai mažais kiekiais ir panašios tendencijos išlieka visą nagrinėjamą laikotarpį.

2003-2010 m. laikotarpiu pastebimas NVS rinkų svarbumo mažėjimas (mažėjo importas iš

Baltarusijos) ir kitų rinkų dalies didėjimas (pagrinde dėl augusio importo iš Kinijos). Importo

struktūroje didžiausią dalį iki 2010 m. užėmė ES šalys, bet nuo tada ši dalis krenta (mažėja importas

iš Vokietijos), o jos vietą užima vėl didėjantis importas iš NVS šalių (vėl auga Baltarusijos dalis).

2012 m. ES, NVS ir kitų rinkų dalis importo struktūroje beveik susilygino. Pagrindines produkciją

tiekiančias šalis yra sunku identifikuoti – jų lyginamoji dalis importe nuolat kinta. 2012 m.

daugiausiai produkcijos į Rusiją importavo Kinija, Baltarusija, Ukraina, Vokietija ir Italija.


Importas Eksportas




[247] Žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena 2,7 2,5% 1530,8 29,5%


Iš viso (24*) 107,5 100% 5190,2 100%


*išskyrus: 245 – kurui skirta mediena ir medžio anglys (pagal korespondencijos lenteles šie produktai nėra priskiriami EVRK C16 skyriui)

Eksporto vertėje taip pat dominuoja paprastai apdirbta mediena, tik čia šių produktų dalis yra

mažesnė – 66,2%. Į apdirbtos medienos grupę, kurį yra paklausiausia Rusijos užsienio prekyboje

įeina tokie produktai kaip perpjauta, perskelta, obliuota arba ne, šlifuota, profiliuota ir kitokia

mediena, taip pat parketlentės ir lentjuostės, geležinkelių pabėgiai. Žaliavinė ir grubiai aptašyta

mediena taip pat sudaro žymią (29,5%) Rusijos eksporto dalį. Tuo tarpu natūrali, žaliavinė


kamštiena ir jos atliekos yra vienintelė produktų grupė, kurios importo vertė viršija eksporto, bet šių

gaminių prekybos apimtys yra labai mažos.

Pastebimi reikšmingi pokyčiai eksporto rinkose: mažėja Europos Sąjungos rinkų svarba, tačiau tą

iš dalies kompensuoja plėtra į kitas šalis (pagrinde Artimųjų Rytų ir Azijos šalis). Taip pat

pastebimas nuosaikus eksporto apimčių augimas į NVS šalis, iš kurių daugiausiai eksportuojama į

Uzbekistaną ir Azerbaidžaną.




Šalių klasifikacija: http://unctadstat.unctad.org/UnctadStatMetadata/Classifications/Methodology&Classifications.html#ABRÉVIATIONS ET ACRONYMES

Lietuvą ir Rusiją sieja glaudūs tarptautinės prekybos ryšiai ir medienos bei medienos gaminių

pramonės sektorius nėra išimtis. Medienos pjaustymo ir obliavimo gaminių importas ir eksportas

kito netolygiai. 1998-2007 m. Rusijos eksporto apimtys į Lietuvą turėjo tendenciją didėti, o nuo

2008 m. pastebima atvirkštinė situacija – eksporto apimtys mažėja, o importo vertė didėja. 2012 m.

buvo eksportuota gaminių už 21,1 mln. JAV dolerių, kas yra 3,7 karto mažiau nei 2007 m. (78,2

mln. JAV dolerių). 2012 m. gaminių importas iš Lietuvos jau viršijo prieš krizinį lygį ir siekė 3,8

mln. JAV dolerių (3,5% visų į Rusiją importuojamų šio sub-sektoriaus gaminių). Nors medienos

pjaustymo ir obliavimo gaminių prekybos balansas vis dar išlieka stipriai teigiamas Rusijos

atžvilgiu, pastaraisiais metais matome ryškius pokyčius. Galime daryti prielaidą, kad Lietuvos

gamintojai, matydami silpnai augančią paklausą Vakarų Europoje, dalį savo produkcijos

perorientavo į didelę Rusijos rinką.


Paveikslas 36. Rusijos ir Lietuvos sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys

RUSIJA EKSPORTAVO Į LIETUVĄ, mln. JAV dolerių RUSIJA IMPORTAVO IŠ LIETUVOS, mln. JAV dolerių


Apibendrinant, Rusijos medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius yra stiprus ir sugeba

aprūpinti vietinę rinką. Rusija taip pat yra šio sub-sektoriaus produkcijos grynoji eksportuotoja ir

viena didžiausių šių produktų eksportuotojų pasaulyje. Šioje šalyje yra daug pigios žaliavos, tad

gamintojai geba konkuruoti žemomis kainomis. Eksportas per nagrinėjamą laikotarpį augo

didesniais tempais nei importas, tačiau bendrai po kriziniu laikotarpiu eksportas nepasiekia buvusio

lygio, kas rodo suprastėjusį šios šalies gamintojų tarptautinį konkurencingumą. Didžiausią dalį

medienos pjaustymo ir obliavimo gaminių paklausos sudaro paprastai apdirbta mediena.

Didžiausios eksporto partnerės – Vokietija, JAV, Japonija. Sulėtėjus eksportui šiose rinkose, vis

daugiau Rusijos produkcijos iškeliauja į Kiniją, Turkiją ir kitas šalis. Po krizės didėjančios importo

apimtys iš Lietuvos reiškia, kad galimybių įeiti į rinką ir sėkmingai joje augti yra. Kadangi Lietuva

ir Rusija turi didelį tarptautinės prekybos tarpusavyje įdirbį, Lietuvos gamintojai gali pasinaudoti

šios rinkos pažinojimu, verslo kultūros išmanymu bei gera reputacija siekiant įtvirtinti savo

pozicijas šioje šalyje.











grupės (žr. Paveikslas 37). Tai: kamštiena (natūrali, žaliavinė ir atliekos) (SITC 244); medienos

drožlės arba skiedros ir medienos atliekos (SITC 246); žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena

(SITC 247); paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai (SITC 248). Vertikalioje Y ašyje

pateikiama vidutinė 2008-2012 metų produktų grupės dalis Rusijos medienos pjaustymo ir

obliavimo sub-sektoriaus importo struktūroje. Horizontalioje X ašyje pateikiamas vidutinis 2008-

2012 metų produktų grupės augimas importo struktūroje. Kuo didesnis apskritimas – tuo didesnė

produktų grupės dalis importo struktūroje. Šiame etape detaliai analizei išrenkamos 2

perspektyviausias produktų grupes. Vieną, kuri užima didžiausią dalį struktūroje ir vieną, kuri

labiausiai auga.

Paveikslas 37. Svarbiausi į Rusiją importuojami sub-sektoriaus produktai (2008-2012)

SVARBIAUSIOS IMPORTUOJAMŲ PREKIŲ GRUPĖS SVRABIAUSI PRODUKTAI (SITC 248)


Pažymėjimai: 244 – kamštiena (natūrali, žaliavinė ir atliekos); 246 – medienos drožlės arba skiedros ir medienos atliekos; 247 – žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena; 248 – paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai; 248.1 – geležinkelių pabėgiai; 248.2 – perpjauta arba perskelta spygliuočių mediena; 248.3 – spygliuočių mediena (įskaitant lentjuostės ir parketlentės); 248.4 – perpjauta arba perskelta ne spygliuočių mediena; 248.5 – ne spygliuočių mediena (įskaitant lentjuostės ir parketlentės)

Rusijoje didžiausią dalį importo struktūroje 2008-2012 m. užimanti produktų grupė buvo paprastai

apdirbta mediena ir geležinkelių pabėgiai (SITC 248). Labiausiai auganti sub-sektoriuje produktų

grupė – žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena (SITC 247), tačiau šios produktų grupės importo

dalis užima labai mažą dalį importo struktūroje (mažesnę nei 5%) ir jos augimas yra nestabilus, tad

toliau nagrinėjama tik paprastai apdirbta mediena ir pateikiama šios produktų grupės santrauka.


Lentelė 17. Svarbiausios importuojamos sub-sektoriaus produktų grupės santrauka

SITC 248

Paprastai apdirbta

mediena, mediniai

geležinkelių pabėgiai Į šią grupę įeina mediniai

geležinkelių ar tramvajų

pabėgiai; lentjuostės,

parketlentės; išilgai

perskelta, perpjauta,

obliuota arba neobliuota,

šlifuota, profiliuota ir

kitaip apdorota mediena

- Tai didžiausia pagal importo vertę medienos pjaustymo ir

obliavimo prekių grupė. 2007-2012 m. vidutinė metinė importo

vertė – 77 mln. JAV dolerių (93,4% medienos pjaustymo ir

obliavimo gaminių importe);

- 2007-2012 m. vidutinis metinis augimas – 37,9%

- Didžiausiąją (55,9%) ir labiausiai augusią dalį (69,9%) šios

produktų grupės importo sudarė ne spygliuočių mediena (įskaitant

lentjuostės ir parketlentės) (SITC 248.5)

- Importo rinkos diversifikuotos. Daugiausia produkcijos 2007-2012

m. buvo įvežama iš Kinijos (22,8%) ir Italijos (12,7%). Šiuo

periodu augo iš Baltarusijos ir Ukrainos importuojamų gaminių

dalis, o dalis iš Vokietijos mažėjo. Lietuvos gamintojų produkcija

2007-2012 m. vidutiniškai sudarė 1,8% Rusijos paprastai apdirbtos

medienos gaminių importo.

- Pastaraisiais metais Lietuvos gamintojų pozicijos tarptautinėje

rinkoje eksportuojant paprastai apdirbtą medieną buvo

nepastovios. Iki 2007 m. apimtys sparčiai augo, tačiau 2009 buvo

didelis nuosmukis parduodamos produkcijos vertėje. Jau 2011 m.

eksporto apimtys pasiekė rekordines aukštumas – 194 mln. JAV

dolerių, o 2012 m. vėl mažėjo (-4%). Vidutinė eksporto vertė

2007-2012 m. siekė 175 mln. JAV dolerių.

Šaltinis: UN Data



importuojamų produktų situaciją, matome, kad potenciali yra tik paprastai apdirbtos medienos ir

geležinkelių pabėgių produktų grupę ir Lietuvos eksportuotojai turėtų orientuotis būtent į ją.


1. Rusija yra medienos pjaustymo ir obliavimo veikloje besispecializuojanti šalis. Šis sub-

sektorius didžiąja dalimi aprūpina vidaus rinką. Taip pat šis sub-sektorius yra grynasis

eksportuotojas. Teigiamas užsienio prekybos balansas rodo, kad gamintojai sėkmingai

konkuruoja tarptautinėje rinkoje. Eksporto struktūroje dominuoja dvi produktų grupės –

paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai (SITC 248) ir žaliavinė arba grubiai

aptašyta mediena (SITC 247). Kadangi šių produktų rinkoje konkurencija yra labai stipri,

atsiranda daugiau erdvės tenkinant kitų produktų paklausą (pavyzdžiui Kamštienos (SITC

244), kurios Rusija visiškai neeksportuoja, bet importuoja).


2. Nors paprastai apdirbtos medienos, geležinkelių pabėgių (SITC 248) Rusija eksportuoja

daug, jos taip pat daugiausiai ir importuoja. Taip pat šios produkcijos importo apimtys 2008-

2012 metais augo 6,3%, kas rodo, kad paklausa dar labiau augo. Daugiausiai jos

importuojama iš Kinijos ir Italijos. Kinijos gamintojai geba pasiūlyti mažas kainas, o Italijos

– geresnę produktų kokybę. Lietuvos gamintojams norint sėkmingai eksportuoti į Rusijos

rinką reikia orientuotis į aukštesnę kokybę arba būti pasiruošus konkuruoti žemomis

kainomis.

3. Rusijoje gausu medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus naudojamų žaliavų, tad ši

pramonė yra išsivysčiusi, stipri ir gebanti konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Tačiau jos

pozicijos pastaruoju metu silpnėja. Tam įtaką labiausiai daro tokie dalykai kaip įvesti

mokesčiai eksportuojant mažai apdirbtą medieną. Taip skatinama didesnės pridėtinės vertės

produkcijos gamyba. Kadangi šis sub-sektorius pasižymi mažos pridėtinės vertės gaminiais,

jo gamybos ir eksporto apimtys nebeauga taip greitai kaip anksčiau ir nepasiekia tokio lygio

kaip prieš krizę. Prie silpnėjančių pozicijų prisideda ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir

augančios medienos apdirbimo kainos šalyje. Visa tai suteikia galimybę Lietuvos įmonėms

užimti dalį šios rinkos Rusijoje.

4. Pagrindiniai medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus produkcijos naudotojai yra

gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius, statybų pramonė didmeninės ir mažmeninės

prekybos sektorius. 2010-2011 metais buvo užfiksuotas visų šių sektorių produkcijos

apimčių augimas, o gerėjant ekonominei aplinkai Rusijoje šis augimas turėtų išsilaikyti. Dėl

to laukiamas ir medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus gaminių paklausos

augimas. Rusijos gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius specializuojasi faneravimo

dangos ir kitos apdirbtos medienos gaminime, tad rekomenduojama orientuotis į šia veikla

užsiimančias įmones. Statybų sektorius taip pat naudoja minėtą produkciją, tad reikėtų sekti

naujus statybų projektus bei orientuotis į statybine veikla užsiimančias įmones.

5. Rusijos medienos pjaustymo ir obliavimo įmonių sukuriama produkcijos vertė 2009-2010

metais augo, tačiau darbuotojų skaičius krito. Tai rodo vietinių įmonių pastangas

optimizuoti veiklą ir didinti darbo našumą, tačiau tai taip pat reiškia, jog vietinės įmonės

tampa mažesnės, o mažesnės įmonės turi mažiau resursų produktų kūrimo, pardavimo,

eksporto ar rinkodaros veiklų vystymui. Sub-sektoriaus įmonių sukuriama produkcijos vertė

2011 metais nesiekė prieš krizinio lygio, Rusijos importuojamų produktų iš Lietuvos kiekiai

didėjo ir eksportuojamų į Lietuvą produktų kiekiai mažėjo. Tai reiškia, kad šioje rinkoje

Lietuvos gamintojams perspektyvų yra ir konkuruoti jie sugeba vis stipriau.


6. Lietuvos gamintojams rekomenduotina būti kuo labiau žinomiems. Didinti žinomumą ir

pradėti megzti kontaktus galima dalyvaujant specializuotose parodose, verslo mugėse, kito

pobūdžio renginiuose, kur renkasi medienos pjaustymo ir obliavimo produktus perkančių

įmonių atstovai. Taip pat reikėtų tobulinti eksporto ir rinkodaros kompetencijas, siekiant

kelti prekinių ženklų vertę ir pasitikėjimą, norint lengviau sudaryti ilgalaikes tiekimo sutartis

su potencialiais partneriais. Labiausiai orientuotis rekomenduotina į paprastai apdirbtos

medienos, geležinkelių pabėgių produktų grupę, nes jos dalis importo struktūroje yra didelė

ir auganti.

7. Įėjimas į Rusijos rinką dažniausiai užtrunka ilgai, tad norintiems pradėti prekiauti su šia

šalimi reiktų būti tam pasiruošus. Taip pat rekomenduotina nuolat bendrauti su verslo

partneriais, siekiant užtikrinti tarpusavio supratimą ir sklandų bendradarbiavimą. Tiesioginis

bendravimas – reguliarus lankymasis Rusijoje taip pat rekomenduotinas. Tai padeda kurti

santykius su partneriais ir suprasti besikeičiančias šios rinkos tendencijas19

.

8. Šiuo metu Rusijoje verslo aplinka yra gan sudėtinga, daug biurokratijos, ekonominiai

sprendimai priimami dėl politinių motyvų. Tačiau Rusija prisijungė prie Pasaulio Prekybos

Organizacijos (PPO), kas tikėtina paskatins teigiamus pokyčius šioje srityje (įpareigojimas

laikytis tarptautinių standartų ir reikalavimų), liks mažiau erdvės manipuliacijoms. Tai

turėtų pagerinti sąlygas Lietuvos eksportuotojams prekiauti su Rusija.

4.3. Gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos įmonių eksporto į Rusiją galimybių

analizė


Gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius Rusijoje sukuria 0,36% bendrosios šalies pridėtinės

vertės ir 2,25% apdirbamosios gamybos pridėtinės vertės. Produkcijos verte tai yra didesnis

medienos ir medienos gaminių pramonės sub-sektorius. Šio sub-sektoriaus produkcijos vertė augo

iki pat 2008 m., tačiau finansų krizės pabaigoje krito net 22,8%. 2010 m. jau fiksuotas atsigavimas

ir produkcijos vertė augo 22,2% grįždama i 2008 m. lygi.

19 http://export.gov/russia/doingbusinessinrussia/index.asp


Paveikslas 38. Sub-sektoriaus veiklos apimtys ir dinamika

DALIS BENDROJOJE ŠALIES PRIDĖTINĖJE VERTĖJE PRODUKCIJOS DINAMIKA

Šaltinis: UN data

Gaminių ir dirbinių iš medienos produkcijos vertė 2006-2010 metais augo vidutiniškai 12,5% per

metus ir 2010 siekė 6,47 mlrd. JAV dolerių. Šio sub-sektoriaus gaminių dalis visoje medienos ir

medienos gaminių pramonėje 2006 metais sudarė 60% dalį, o iki 2010 m. paaugo vos 1 procentu.

Taigi abu medienos ir medienos gaminių sub-sektoriai auga panašiu tempu. Gaminių ir dirbinių iš

medienos sub-sektoriuje, darbuotojų skaičius nuo 2006 m. iki 2010 m. nukrito 28% procentais iki

146,9 tūkst. Rusijos medienos ir medienos gaminių sektoriuje 2006-2010 m. veikiančių įmonių

skaičius išaugo 36% iki 16,3 tūkst. Nors dėl prieinamos informacijos trūkumo tikslaus medienos

pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus įmonių skaičius ir jo pokytis nežinomas, bet dėl didelio viso

sektoriaus įmonių skaičiaus augimo, galime daryti prielaidą, kad medienos pjaustymo ir obliavimo

sub-sektoriuje įmonių skaičius taip pat augo. Tai rodo, jog šio sub-sektoriaus įmonės Rusijoje

sėkmingai optimizuoja veikla ir didina našumą. Šio sub-sektoriaus įmonės pasižymi aukštesnės

pridėtinės vertės gaminiais nei medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriuje. Rusijoje įvedus

didesnius mokesčius eksportuojant mažesnės vertės medienos produktus, šis sub-sektorius įgavo

pranašumą ir tikėtina kursis dar daugiau šią veiklą vykdančių įmonių. Tačiau šis sub-sektorius

Rusijoje susiduria su problemomis, tokiomis kaip didėjanti medienos apdirbimo kaina,

kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas bei brangstantis geležinkelių transportas, kas verčia įmones

kelti gaminių kainas ir prarasti dalį konkurencingumo tarptautinėje rinkoje.


Lentelė 18. Svarbiausi sub-sektoriaus rodikliai


2006 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2006 2010 Pokytis


Įmonės, vnt. 10884 11458 13075 14829 16311 36% - - -

Produkcijos vertė, mlrd. JAV dolerių 7,31 9,73 10,78 9,26 10,69 46% - - -

Darbuotojų sk., tūkst. 335,8 340,5 326,9 276,3 263,8 -21% - - -


Produkcijos vertė, mlrd. JAV dolerių 4,35 5,78 6,85 5,29 6,47 49% 60% 61% 1%

Darbuotojų sk., tūkst. 204,0 209,0 182,5 151,7 146,9 -28% 61% 56% -5%

Šaltinis: OECD stat.

Apibendrinant, Rusijos gaminių ir dirbinių iš medienos pramonė yra didelė ir stipri. Ji gebėjo greitai

atsigauti po finansų krizės ir sėkmingai didinti produkcijos apimtis. Tai rodo stiprias Rusijos

gamintojų pozicijas tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje. Po finansų krizės vėl augančios

produkcijos apimtys, augantis įmonių skaičius ir krentantis darbuotojų skaičius rodo, kad įmonės

optimizuoja savo veiklą ir didina darbo našumą. Kadangi Rusijos gamintojai ir taip geba palaikyti

žemą produkcijos kainą, o optimizuojant veiklą ji mažėja dar labiau, Lietuvos eksportuotojams tai

žinant reikėtų atkreipti dėmesį į išvežamos produkcijos kainos pozicionavimą ir gamybinės veiklos

optimizaciją, norint sėkmingai konkuruoti su vietinėmis Rusijos įmonėmis.

4.3.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekyba

Rusijos gaminių ir dirbinių iš medienos prekybos apimtys nagrinėjamą laikotarpį augo iki recesijos

metų (2007-2009 m.). Iki 2007 m. prekybos balansas įgaudavo tiek neigiamas, tiek teigiamas

reikšmes – eksportas viršijo importą 1999-2001 m. bei 2004-2007 m. Vis dėlto nuo 2008 m. pradėta

daugiau importuoti nei eksportuoti ir tendencija išliko iki šiol. Gaminių ir dirbinių iš medienos sub-

sektorių sudaro dvi prekių grupės20

– medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus) bei

surenkami statiniai. Pirmosios prekių grupės užsienio prekybos balansas yra teigiamas, o

surenkamų statinių importuojama žymiai daugiau nei eksportuojama. 2012 m. nagrinėjamo sub-

sektoriaus bendras eksportas jau viršijo prieš krizinį lygį ir siekė 1,6 mlrd. JAV dolerių, o importas

buvo 1,7 mlrd. Tai rodo, kad vietinė Rusijos rinka atsigauna greičiau nei jos užsienio prekybos

partnerės. Ir šiuo metu yra tinkamas laikas Lietuvos gamintojams didinti eksporto apimtis į šią šalį.

20 Pagal SITC red.4 dviejų ženklų skirstymą


Paveikslas 39. Sub-sektoriaus užsienio prekybos apimtys ir balansas

UŽSIENIO PREKYBOS APIMTYS UŽSIENIO PREKYBOS BALANSAS PAGAL PRODUKTUS


Pažymėjimai: 63 Medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus); 81 Surenkami statiniai

Į Rusiją daugiausiai įvežama medienos ir kamštienos gaminių. Šios prekių grupės importas 2012 m.

siekė 1,4 mlrd. JAV dolerių. Jų eksportuojama dar daugiau – 2012 m. pardavimų užsieniui rodiklis

siekė 1,5 mlrd. JAV dolerių. Surenkami statiniai sudaro mažą eksporto dalį – vos 6%. 2012 m. šios

produktų grupės importo vertė siekė 0,3 mlrd., o eksporto apimtys 0,1 mlrd. JAV dolerių.

Paveikslas 40. Gaminių ir dirbinių ir medienos užsienio prekybos apimtys pagal produktų grupes

EKSPORTAS, mlrd. JAV dolerių IMPORTAS, mlrd. JAV dolerių

Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija. Pažymėjimai: 63 Medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus); 81 Surenkami statiniai.

Didžiausią importo dalį (46,9%) 2012 m. sudarė faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos

produktai. Tai taip pat buvo labiausiai eksportuojami gaminiai. Į minėtą grupę įeina įvairios rūšies

fanera, medžio plokštės ir kita perpjauta, šlifuota ar kitaip apdorota mediena. 30% eksporto sudarė

kiti medienos gaminiai. Ši grupė apima labai platų medienos produktų asortimentą: tara, dėžės,

padėklai, kubilai, stalių ir dailidžių dirbiniai bei įvairūs kiti gaminiai iš medienos. Surenkami

statiniai sudarė 19,1% importo, tai taip pat paklausūs gaminiai Rusijos rinkoje. Verta atkreipti

dėmesį, kad šių gaminių poreikio vietinė gamyba negali patenkinti, taigi didžioji dalis

importuojama. Rusijos gamintojai beveik netiekia kamštienos gaminių, todėl didžioji dalis šių

gaminių taip pat yra importuojama.



Importas Eksportas






Iš viso (63+81*) 1773,7 100% 1624,7 100%


*išskyrus: 812 – santechnikos, vandentiekio ir šildymo armatūra ir reikmenys; 813 – apšvietimo įrenginiai ir įtaisai, produktų grupes (pagal korespondencijos lenteles šie produktai nėra priskiriami EVRK C16 skyriui ir jie nebuvo įtraukti į analizę)

Daugiausiai medienos ir kamštienos gaminių Rusija importuoja iš ES šalių, ypač iš Vokietijos,

Lenkijos, Latvijos. Nuo 2002 m. didėja kitų partnerių dalis importe – tai pagrinde Kinija. Ši šalis

yra didžiausia medienos ir kamštienos gaminių eksportuotoja į Rusijos rinką. Iš NVS šalių

daugiausiai sub-sektoriaus produkcijos perkama iš Baltarusijos ir Ukrainos. Nagrinėjamos

pramonės eksporto rinkų struktūra kinta. Didžiąją laikotarpio dalį daugiausiai buvo eksportuojama į

ES, bet situacija keičiasi ir labiau auga kitų rinkų dalis.

Paveikslas 41. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos kryptys




Prekyba medienos ir kamštienos gaminiais tarp Rusijos ir Lietuvos suaktyvėjo 2001-2002 m. Tada

žymesniais tempais pradėjo augti tiek eksporto, tiek importo apimtys į Lietuvą ir iš jos. 2009 m.,

Lietuvai patyrus gilų ūkio nuosmukį, importo apimtys labai smarkiai krito, eksporto į Rusiją tempai

lėtėjo ne taip stipriai. Medienos ir kamštienos gaminių užsienio prekybos balansas tarp nagrinėjamų

rinkų yra neigiamas Rusijos atžvilgiu. 2012 m. eksporto vertė į Lietuvą siekė 16,7 mln. JAV

dolerių, o Rusijos importuotų gaminių vertė buvo 47,8 mln. JAV dolerių.


Paveikslas 42. Rusijos ir Lietuvos gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekybos apimtys

RUSIJA EKSPORTAVO Į LIETUVĄ, mln. JAV dolerių RUSIJA IMPORTAVO IŠ LIETUVOS, mln. JAV dolerių


Pažymėjimai: 63 – medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus); 81 – surenkami statiniai

Apibendrinant, skirtingai nei medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius, gaminių ir dirbinių iš

medienos gamybos sub-sektorius turi neigiamą užsienio prekybos balansą. Dėl to galima teigti, kad

Rusijos gamintojai parduoda mažiau apdirbtus gaminius – jie gausiai naudoja medienos žaliavą,

kurios netrūksta šalyje ir orientuojasi į mažos pridėtinės vertės produktus. Tai iš dalies lemia

investicijų ir naujų technologijų stoka nagrinėjamoje pramonėje. Kai kuriuose regionuose yra blogai

išvystyta infrastruktūra, kas taip pat stabdo verslo plėtrą21

. Rusijos rinka turi didžiulį potencialą

Lietuvos gamintojams – tiek kaip realizavimo erdvė, tiek kaip žaliavos ir mažiau apdirbtų produktų

tiekėja.












21 FAO. Russian Federation Forest Sector Outlook Study to 2030. http://www.fao.org/forestry/outlook/79738/en/

http://www.fao.org/forestry/outlook/79738/en/


Vertikalioje Y ašyje pateikiama vidutinė 2008-2012 metų produktų grupės dalis Rusijos gaminių ir

dirbinių iš medienos sub-sektoriaus importo struktūroje. Horizontalioje X ašyje pateikiamas

vidutinis 2008-2012 metų produktų grupės augimas importo struktūroje. Kuo didesnis apskritimas –

tuo didesnė produktų grupės dalis importo struktūroje. Šiame etape detaliai analizei išrenkamos 2

perspektyviausias produktų grupes. Vieną, kuri užima didžiausią dalį struktūroje ir vieną, kuri

labiausiai auga.

Paveikslas 43. Svarbiausi į Rusiją importuojami sub-sektoriaus produktai

Pažymėjimai: 633 – kamštienos gaminiai; 634 – faneravimo danga ir kita apdirbta mediena; 635 – kiti medienos gaminiai; 811 – surenkami statiniai


Rusijoje didžiausią dalį importo struktūroje užimanti produktų grupė – faneravimo danga ir kita

apdirbta mediena (SITC 634). Labiausiai auganti produktų grupė – kamštienos gaminiai (SITC

633), tačiau ši produktų grupė sudaro labai nedidelę (mažesne nei 5%) importo dalį bendroje

importo struktūroje, ir jos augimas dėl mažos palyginamosios bazės yra nestabilus, tad toliau

nagrinėjama antra pagal augimo tempus produktų grupė – kiti medienos gaminiai (SITC 635) (ši

produktų grupė užimą reikšmingą dalį importo struktūroje ir jos augimo tempai stabilūs). Toliau

pateikiamos atrinktų produktų grupių santraukos.

Lentelė 20. Svarbiausių importuojamų sub-sektoriaus produktų grupių santrauka

SITC 634

Faneravimo danga ir

kita apdirbta

mediena Į šią grupę įeina faneros

lakštai, klijuotinė

fanera, faneruotosios

plokštės, medienos

plaušo plokštės, kitokia

sluoksniuotoji mediena

- Tai didžiausia pagal importo vertę medienos ir kamštienos gaminių

grupė. 2007-2012 m. vidutinė metinė importo vertė siekė 660,8 mln.

JAV dolerių (45% gaminių ir dirbinių iš medienos prekių importe);

- 2007-2012 m. vidutinis metinis augimas – 5,6%, t.y. augo sparčiau

nei visas medienos ir kamštienos gaminių segmentas (4,0%).

- Didžiausia prekybos partnerė yra Kinija. 2007-2012 m. iš šios šalies

vidutiniškai buvo atvežama 22,1% gaminių, toliau rikiuojasi ES

šalys - Vokietija (21,6%), Lenkija (9,2%), Latvija (6,0%), didžiausia

NVS šalis partnerė yra Baltarusija (6,0%). Lietuvos gamintojų

produkcija nagrinėjamoje rinkoje sudarė 1,0%.


- Lietuvos faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos eksporto

vidutinė metinė vertė 2007-2012 m. siekė 79,1 mln. JAV dolerių. Po

eksporto sumažėjimo 2008-2009 m. Lietuvos gamintojai sparčiai

augino prekybos apimtis ir 2012 m. rodiklis (92,7 mln. JAV dolerių)

jau mažai atsiliko nuo 2007 m. piko.

SITC 635

Medienos gaminiai

(nepriskirti kitur) Į šią grupę tara, dėžės,

padėklai, statinės,

kubilai, stalių ir

dailidžių dirbiniai skirti

dekorui ir įvairūs kiti

medienos gaminiai

- 2007-2012 m. vidutinė metinė importo vertė – 418,1 mln. JAV

dolerių (29% medienos ir kamštienos prekių importe);

- Tai viena sparčiausiai augusių sub-sektoriaus produktų grupių.

2007-2012 m. vidutinis metinis augimas – 6,7%, t.y. augo sparčiau

nei visas medienos ir kamštienos gaminių segmentas (4,0%).

- Daugiausiai produkcijos įvežama iš ES šalių – vidutiniškai 57% per

2007-2012 m. Didžiausios prekybos partnerės yra Vokietija, Italija,

Kinija ir Baltarusija. Lietuvos gamintojų produkcija nagrinėjamoje

rinkoje sudarė 4,1%.

- Lietuvos gamintojų medienos gaminiai nuo 2007 m. sudaro

didžiausią dalį nagrinėjamo sub-sektoriaus eksporto vertės. 2009 m.

pastebimas nuosmukis, bet nuo 2010 m. gaminių eksporto apimtys

augo, 2012 m. jos 193,8 mln. JAV dolerių.



importuojamų produktų situaciją, matome, kad potencialios yra faneravimo dangos ir kitos

apdirbtos medienos produktų bei kitų medienos gaminių prekių grupės, tad Lietuvos eksportuotojai

turėtų orientuotis būtent į jas.


1. Sparčiausiai auganti gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriaus grupė Rusijoje

yra kiti medienos gaminiai (SITC 635). Šios grupės vidutinė metinė importo vertė 418,1

mln. JAV dolerių ir ji vidutiniškai augo po 6,7% per metus. Auganti rinka reiškia galimybe

kartu su ja didinti ir pardavimus. Šios produktų grupės dalis eksporto struktūroje sudaro tik

11,1%, o tai rodo silpnus vietinius šios produkcijos gamintojus Daugiausiai šių produktų į

Rusiją importuojama iš ES šalių – Vokietijos ir Italijos. Tai reiškia, kad rinkoje svarbi yra

produkcijos kokybė (nes šios šalys pasižymi aukštu gaminių kokybės lygiu), tad reiktų

orientuotis į aukštesnę produkcijos kokybę. Tačiau pastaruoju metu importo dalį į Rusiją

didina ir Kinijos gamintojai. Jų siūloma produkcija pasižymi maža kaina, tad žemomis

kainomis Rusijoje konkuruoti taip pat galima tik ši konkurencija čia yra gan stipri. Nors

Lietuvos gamintojų kitų medienos gaminių dalis importuojama į Rusiją yra tik 4,3%, tačiau


šių produktų gamyba Lietuvoje pastaruoju metu auga, o eksporto dalis – didžiausia

struktūroje, kas rodo, jog Lietuvos gamintojai turi pajėgumų ir galimybių didinti kitų

medienos gaminių eksportą į Rusiją.

2. Didžiausia gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriaus produktų grupė, kurią

importuoja Rusija yra faneravimo danga ir kita apdirbta mediena (SITC 634). Šios

produkcijos importuojama už 660,8 mln. JAV dolerių (45% gaminių ir dirbinių iš medienos

prekių importe). Importo apimtys augo vidutiniškai 5,6% per metus. Daugiausiai šios

produkcijos importuojama iš Kinijos ir Vokietijos, tačiau nemaža dalis importuojama ir iš

Lenkijos bei Latvijos. Vertinant tai, kad Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos šalys pasižymi

panašia verslo aplinka ir kainų lygiu, Lietuvos gamintojai Rusijos rinkoje galėtų sėkmingai

konkuruoti su būtent Latvijos ir Lenkijos gamintojais ir užimti dalį rinkos, tik reiktų

orientuotis į šių šalių produkcijos kokybę ir kainų lygi.

3. Rusijoje gausu gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus naudojamų žaliavų, tad ši

pramonė yra įsivysčiusi, stipri ir gebanti konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Ji taip pat yra

skatinama gaminti kuo didesnės pridėtinės vertės produktus. Tačiau šis sub-sektorius

susiduria su tokiomis problemomis kaip kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, augančios

medienos apdirbimo kainos šalyje bei stipriai brangstantis produktų transportavimas

geležinkeliu.

4. Rusijos medienos pjaustymo ir obliavimo įmonių sukuriama produkcijos vertė 2009-2010

metais augo, tačiau darbuotojų skaičius krito. Tai rodo vietinių įmonių pastangas

optimizuoti veiklą ir didinti darbo našumą, tačiau tai taip pat reiškia, jog vietinės įmonės

tampa mažesnės, o mažesnės įmonės turi mažiau resursų produktų kūrimo, pardavimo,

eksporto ar rinkodaros veiklų vystymui. Taip pat 2009-2012 Rusijos importuojamų

produktų iš Lietuvos kiekiai didėjo ir buvo didesni nei Rusijos eksporto į Lietuvą kiekiai.

Tai reiškia, kad šioje rinkoje Lietuvos gamintojams perspektyvų yra ir konkuruoti jie sugeba

vis stipriau.

5. 2010 metais 31,5% medienos ir medienos gaminių sub-sektoriaus produkcijos nupirko tos

pačios medienos ir medienos gaminių gamybos veikla užsiimančios įmonės. Taip pat daug

nupirko ir statybų sektorius (13,9%). Šie sektoriai generavo didžiausią medienos ir

medienos gaminių paklausą, o jų pagaminamos produkcijos vertė 2009-2011 metų periodu

augo. Augant produkcijai, taip pat auga ir žaliavų paklausa, tad Lietuvos eksportuotojai turi

galimybę išnaudoti šią augančią paklausą sekdami sektorių tendencijas, planuojamus statybų

projektus ir dalyvaudami parodose, siekiant užmegzti ilgalaikio bendradarbiavimo sandorius


ir taip lengviau įsitvirtinant konkurencingoje vietinėje rinkoje (galimos parodos: Woodex22

,

Sibstoryexpo23

).

6. Skirtingai nei medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius, gaminių ir dirbinių iš

medienos gamybos sub-sektorius turi neigiamą užsienio prekybos balansą. Dėl to galima

teigti, kad Rusijos gamintojai parduoda mažiau apdirbtus gaminius – jie gausiai naudoja

medienos žaliavą, kurios netrūksta šalyje ir orientuojasi į mažos pridėtinės vertės produktus.

Ieškoti išskirtinių klientų ir tiekti didesnės pridėtinės vertės produktus, būtų niša Lietuvos

eksportuotojams.

7. Daug produkcijos į Rusiją eksportuoja ES šalys. Šios šalys pasižymi geresne produkcijos

kokybe ir išskirtinumu, tad Lietuvos gamintojams rekomenduotina būti kuo labiau

žinomiems. Didinti žinomumą ir pradėti megzti kontaktus galima dalyvaujant

specializuotose parodose, verslo mugėse, kito pobūdžio renginiuose, kur renkasi gaminių ir

dirbinių iš medienos sub-sektoriaus produktus perkančių įmonių atstovai. Taip pat reikėtų

tobulinti eksporto ir rinkodaros kompetencijas, siekiant kelti prekinių ženklų vertę ir

pasitikėjimą, norint lengviau sudaryti ilgalaikes tiekimo sutartis su potencialiais partneriais.

8. Įėjimas į Rusijos rinką dažniausiai užtrunka ilgai, tad norintiems pradėti prekiauti su šia

šalimi reiktų būti tam pasiruošus. Taip pat rekomenduotina nuolat bendrauti su verslo

partneriais, siekiant užtikrinti tarpusavio supratimą ir sklandų bendradarbiavimą. Tiesioginis

bendravimas – reguliarus lankymasis Rusijoje taip pat rekomenduotinas. Tai padeda kurti

santykius su partneriais ir suprasti besikeičiančias šios rinkos tendencijas.

22 http://www.woodexpo.ru/en-GB/ 23 http://www.biztradeshows.com/trade-events/sibstory-expo.html


5. DETALIOJI KAZACHSTANO EKSPORTO RINKOS ANAL IZĖ

5.1. Rinkos struktūra ir vystymasis

Pavadinimas Kazachstanas; sostinė – Astana

Paveikslas 44. Kazachstano žemėlapis

Šaltinis: CIA World Fact Book

Regionas Centrinė Azija

Politinė santvarka

Prezidentinė demokratija


Kazachstanas yra Jungtinių Tautų, Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS), Eurazijos ekonominės bendrijos narė. Priklauso Tarptautiniam valiutos fondui, bei NATO taikos partnerystės programai (PfP). Iki 1991 m. Kazachstanas buvo SSRS dalis

17,74 mln. (2013 m.), Vyraujanti religija: Islamas (70%), 26.2% Krikščionių (daugiausia Rusų ortodoksai)

Tautinės mažumos: 23,7% rusų, 2,8% uzbekų, 2,2% ukrainiečių.

Gyventojai

Valiuta Kazachstano tenge (KZT); kursas: 1 EUR = 202.31 KZT

Ekonominė santvarka: rinkos ekonomika Kazachstano bendras pajamų lygis, tenkantis vienam žmogui, yra 9 730 dolerių. Pagal pajamas Kazachstanas priskiriamas prie vidutiniškai aukštas pajamas turinčių šalių grupės.

Ekonomika


Eksportas: Kinija (21%), Rusija (9.9%), Prancūzija (9,3%), Vokietija (6.9%). Importas: Rusija (31.6%), Kinija (26.6%), Vokietija (6%), Ukraina (4.4%).


Pateiktame Kazachstano medienos ir medienos gaminių pramonės balanse (žr. Paveikslas 45) 2012

m. dominavo importuojama produkcija. Ji sudarė 86% visos pramonės rinkos šalyje su 620 mln.

dolerių importo verte 2012 m. Vietinė pramonė pagamino 14% rinkos produkcijos už 100 mln.

dolerių.

Paveikslas 45. Kazachstano medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės balansas (2012)

Šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas; Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)


Kadangi vietinė medienos ir medienos gaminių pramonė Kazachstane silpna, eksportuota buvo vos

3% visos rinkos produkcijos, o 97% 2012 m. liko šalyje. Viso Kazachstano medienos ir medienos

gaminių rinka verta 720 mln. dolerių.

Paveikslas 46. Statybų ir apdirbamosios gamybos produkcijos vertės dinamika, mlrd. JAV dolerių

Pagrindiniai medienos ir medienos gaminius

naudojantys sektoriai šalyje nuo 2009 iki 2011

metų augo. Apdirbamosios gamybos

produkcijos vertė 2009-2011 m. laikotarpiu

ūgtelėjo 70% ir 2011 m. pasiekė 21,3 mlrd. JAV

dolerių vertę, o statybų produkcijos vertė 2009-

2011 m. periodu pakilo 36% ir 2011 m. siekė

12,4 mlrd. JAV dolerių.

Šaltinis: Jungtinių Tautų statistikos divizija

Apibendrinant, Kazachstanas didžiąją dalį vietinės medienos ir medienos gaminių paklausos

patenkina importuojama produkcija. Didelė importo dalis rinkoje rodo silpną vietinę medienos ir

medienos gaminių gamybos pramonę, o dėl to taip pat maža ir šio sektoriaus eksporto dalis.

Lietuvos eksportuotojai labiausiai turėtų atkreipti dėmesį į augančius statybų bei apdirbamosios

gamybos sektorius ir jų paklausos potencialą.

5.2. Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos eksporto į Kazachstaną

galimybių analizė


Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo sektoriaus produkcijos vertė nesiekia 0,1% šalies

apdirbamosios gamybos produkcijos vertės. Vieninteliais prieinamais duomenimis, 2006-2007 m.

medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus sukuriama produkcijos vertė 2006-2007 m.

laikotarpiu ūgtelėjo 41% ir 2007 m. siekė 18,1 mln. JAV dolerių. 2012 m. pritaikius 2006-2007 m.

sub-sektoriaus užimamą produkcijos vertės procentinę dalį medienos ir medienos gaminių

pramonėje, medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius turėjo parduoti produkcijos už daugiau

nei 29 mln. JAV dolerių.

Nuo 2005 m. Kazachstane taip pat veikė kai kurių medienos gaminių eksporto į trečiąsias šalis

apribojimas, kuris sukėlė daug sunkumų vietinei medienos pramonei. 2013 m. balandžio mėn. šis


apribojimas panaikintas24

, tad tai leis šalies gamintojams sustiprėti. Kita vertus, 2010 m. užfiksuotas

49,4% viso sektoriaus gamybos apimčių augimas. Iki tol gamybos apimtys teigiamai augo tik 2007

m. (10,5%).

Paveikslas 47. Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus produkcijos dinamika

PRODUKCIJOS VERTĖS DINAMIKA IR DALIS APDIRBAMOJOJE GAMYBOJE

VISO SEKTORIAUS GAMYBOS DINAMIKA**

Šaltinis: Jungtinių Tautų industrinio vystymo organizacija (INDSTAT), Kazachstano statistikos departamentas

Pastabos: *2012 metų duomenys apskaičiuoti dalinant medienos ir medienos gaminių pramonės produkcijos vertę pagal 2006-2007 m. vidutines sub-sektorių produkcijos vertės proporcijas. 2006-2007 m. medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius sukūrė vidutiniškai 30% visos sektoriaus produkcijos vertės; **Sektoriaus gamybos dinamika pateikiama visai medienos ir medienos gaminių gamybos pramonei

Apvaliosios medienos produkcija geriausiai apibūdina šalies miškininkystės sektorių. Lyginant

apvaliosios medienos produkcijos apimtis Lietuvoje ir Kazachstane matoma, kad Kazachstano šios

žaliavos vietinė pasiūla gerokai atsilieka nuo Lietuvos. Taip pat, lyginant nagrinėjamo sub-

sektoriaus pjaustytos medienos produkcijos apimtis, 2011 m. Kazachstanas nuo Lietuvos atsiliko

beveik 12 kartų mažesniu produkcijos kiekiu.

Paveikslas 48. Lietuvos ir Kazachstano apvaliosios ir pjaustytos medienos produkcijos apimčių dinamika

APVALIOSIOS MEDIENOS PRODUKCIJOS APIMČIŲ DINAMIKA, m3 PJAUSTYTOS MEDIENOS PRODUKCIJOS APIMČIŲ DINAMIKA, m3

Šaltinis: Jungtinių Tautų maisto ir žemdirbystės organizacija (FAO)

24 http://www.kaznexinvest.kz/en/news/2506/


Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius visoje vietinėje medienos ir medienos gaminių

pramonėje pagal produkcijos vertę 2006-2007 m. vidutiniškai sudarė 30%. Šio sub-sektoriaus

įmonių skaičius minėtu laikotarpiu vidutiniškai sudarė 27% viso sektoriaus įmonių.



2006 2007 Pokytis 2006 2007 Pokytis


Įmonės, vnt. 425 413 -3% - - -

Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 44,7 58,7 31% - - -

Darbuotojų sk., tūkst. 2100 2300 9,5% - - -


Įmonės, vnt. 116 110 -18% 27% 27% 0%

Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 12,8 18,1 41% 27% 31% 4%

Apibendrinant, medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius šalyje mažai reikšmingas. Taip yra

dėl to, kad Kazachstane neišvystyta medienos pramonė ir matomas žaliavų trūkumas lyginant su

Lietuva. Žinant tai, Lietuvos eksportuotojai nesusidurs su didele vietine medienos pjaustymo ir

obliavimo įmonių konkurencija, tad vertėtų daugiau dėmesio skirti konkurencijai su didžiausią sub-

sektoriaus importo vertę generuojančiomis šalimis.


Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo pramonė yra menkai išvystyta ir orientuota į vidaus

rinką. Vietiniai gamintojai nesugeba patenkinti paklausos, todėl absoliuti dauguma produktų yra

importuojami. Daugiausiai produktų buvo importuota 2007 m., jų vertė siekė 168 mln. JAV dolerių.

Vėliau importo vertė mažėjo iki 50 mln. JAV dolerių 2010 m., o nuo tada sparčiai auga. 2005 m.

buvo įvestas draudimas parduoti užsienio rinkoms kai kuriuos Kazachstano kilmės medienos

produktus taip siekiant apsaugoti ribotus šalies miškų išteklius. Dėl to eksporto apimtys labai

sumažėjo ir 2012 m. tesiekė 0,3 mln. JAV dolerių.

Visu nagrinėjamu laikotarpiu medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus gaminių užsienio

prekybos balansas buvo neigiamas – importo apimtys gerokai viršijo eksporto. Dėl šios priežasties

galima teigti, kad didelį neigiamą prekybos balansą 2002-2007 m. sukūrė ryškus importo apimčių

didėjimas. Sumažėjus įvežamų prekių apimtims, balanso kreivė kilo, bet nuo 2010 m. ji vėl įgavo

ankstesnių metų kritimo tendenciją.





Didžiausią įvežamų medienos pjaustymo ir obliavimo gaminių dalį sudaro paprastai apdirbta

mediena (SITC 248) . 2012 m. ši produkcija sudarė 86,7% bendroje importo struktūroje. 2010-2012

m. didėjo žaliavinės arba grubiai aptašytos medienos importo vertė (2009 m. šios prekių grupės

dalis buvo 6%, o 2012 m. jau siekė 13%). Taip pat, pastaraisiais metais didėjo ir medienos drožlių,

skiedrų, atliekų ir kamštienos dalys importo struktūroje. Tai rodo, kad Kazachstano medienos

pjaustymo ir obliavimo produkcijos poreikis tampa labiau diversifikuotas. Eksporto struktūroje,

2012 m. tik labai mažais kiekiais buvo išvežama paprastai apdirbtos medienos produkcija. Kitų

prekių grupių eksportas nagrinėjamu laikotarpiu buvo epizodiškas ir nereikšmingas.


Importas Eksportas

mln. JAV dolerių

% mln. JAV dolerių

%



[247] Žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena 13,7 12,8% 0,0 0,0%


Iš viso (24*) 107,6 100% 0,3 100%


*išskyrus: 245 – kurui skirta mediena ir medžio anglys

Kadangi eksportas yra fragmentiškas ir jo apimtys labai mažos, net nedideli užsakymai ryškiai

keičia pagrindines kryptis ir kasmet galima matyti vis kitokią struktūrą neįžvelgiant ryškių

tendencijų. Importo situacija visiškai kitokia – absoliuti dauguma produktų yra perkama iš NVS

šalių. Nagrinėjamu laikotarpiu produktų dalis perkama iš NVS rinkų svyravo 88-98% ribose.

Pagrindinė importo partnerė yra Rusija, taip pat produkcija perkama iš Baltarusijos ir Ukrainos, bet

šių šalių lyginamoji dalis struktūroje yra žymiai mažesnė.


Paveikslas 50. Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekybos kryptys




Kazachstano ir Lietuvos prekybos ryšiai medienos pjaustymo ir obliavimo gaminiais yra nedidelio

masto ir vienos krypties. 1998-2012 m. nebuvo fiksuotas gaminių eksportas iš Kazachstano į

Lietuvą. 2007 m. Lietuva eksportavo produkcijos už 7 tūkst. JAV dolerių, o 2012 m. prekybos

apimtys išaugo iki 896 tūkst. JAV dolerių. Daugiausiai parduodami paprastai apdirbtos medienos

gaminiai bei nedideliais kiekiais medienos drožlės, skiedros ir atliekos. Ryškus importo apimčių į

Kazachstaną augimas rodo, kad Lietuvos gamintojai atrado naują potencialią rinką ir bando ten

įtvirtinti savo pozicijas.

Paveikslas 51. Kazachstano ir Lietuvos medienos pjaustymo ir obliavimo užsienio prekybos apimtys

Apibendrinant, didžiausią dalį medienos

pjaustymo ir obliavimo gaminių paklausos

Kazachstane sudaro paprastai apdirbta

mediena. Nors vietos gamintojai skatinami

tiekti produkciją vidaus rinkai, be

importuojamų produktų būtų jaučiamas didelis

gaminių stygius. Pastarųjų metų tendencijos

rodo, kad Lietuvos eksportuotojai atranda

Kazachstano rinką ir ten realizuoja savo

produkciją. Jiems labiausiai konkuruoti tenka

KAZACHSTANAS IMPORTAVO IŠ LIETUVOS, tūkst. JAV dolerių


su NVS šalių importuotojais, ypač Rusija, Baltarusija (dėl muitų sąjungos) ir Ukraina, kurie turi

patogesne eksportui geografinę padėtį bei daug nebrangių produkcijai reikalingų žaliavų.











grupės (žr.

Paveikslas 52). Tai: kamštiena (natūrali, žaliavinė ir atliekos) (SITC 244); medienos drožlės arba

skiedros ir medienos atliekos (SITC 246); žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena (SITC 247);

paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai (SITC 248). Vertikalioje Y ašyje pateikiama

vidutinė 2008-2012 metų produktų grupės dalis Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo sub-

sektoriaus importo struktūroje. Horizontalioje X ašyje pateikiamas vidutinis 2008-2012 metų

produktų grupės augimas importo struktūroje. Kuo didesnis apskritimas – tuo didesnė produktų

grupės dalis importo struktūroje.

Paveikslas 52. Svarbiausi į Kazachstaną importuojami sub-sektoriaus produktai

SVARBIAUSIOS IMPORTUOJAMOS PRODUKTŲ GRUPĖS SVARBIAUSI IMPORTUOJAMI GELEŽINKĖLIŲ PABĖGIŲ TIPAI

Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.), UN Comtrade

Pažymėjimai: 244 – kamštiena (natūrali, žaliavinė ir atliekos); 246 – medienos drožlės arba skiedros ir medienos atliekos; 247 – žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena; 248 – geležinkelių pabėgiai

Kazachstane didžiausią dalį importo struktūroje 2008-2012 m. užimanti produktų grupė - paprastai

apdirbta mediena ir geležinkelių pabėgiai (SITC 248). Ši produktų grupė skirstoma į impregnuotus

ir neimpregnuotus geležinkelių pabėgius. Daugiausiai pastaraisiais metais Kazachstanas importavo


neimpregnuotų geležinkelių pabėgių, tačiau ši dalis mažėjo ir 2009-2012 m. laikotarpiu sumažėjo

10 procentinių punktų (žr.

Paveikslas 52). Labiausiai auganti sub-sektoriuje produktų grupė, tai kamštiena (SITC 244), bet jos

užimama dalis nereikšminga, tad toliau nagrinėjama tik paprastai apdirbta mediena ir pateikiama

šios produktų grupės santrauka.

Lentelė 23. Svarbiausių importuojamų medienos pjaustymo ir obliavimo produktų grupių santrauka

SITC 248

Paprastai

apdirbta

mediena Į šią grupę įeina

mediniai

geležinkelių ar

tramvajų pabėgiai;

lentjuostės,

parketlentės;

išilgai perskelta,

perpjauta, obliuota

arba neobliuota,

šlifuota, profiliuota

ir kitaip apdorota

mediena

- Tai didžiausia pagal importo vertę medienos pjaustymo ir obliavimo

prekių grupė. 2007-2012 m. vidutinė metinė importo vertė – 98,8 mln.

JAV dolerių (92% medienos pjaustymo ir obliavimo gaminių importe);

- 2007-2012 m. Kazachstano paprastai apdirbtos medienos importo

apimtys vidutiniškai mažėjo 8,4%, t.y. nuosekliau nei visas medienos

pjaustymo ir obliavimo gaminių segmentas (-11,7%).

- Svarbiausi grupės produktai 2012 m. buvo neimpregnuoti (62%) ir

impregnuoti (38%) geležinkelių pabėgiai;

- 91% produkcijos įvežama iš Rusijos. ES šalių dalis siekia 3,8%.

Lietuvos gamintojų produkcija 2007-2012 m. vidutiniškai sudarė 0,3%

Kazachstano paprastai apdirbtos medienos gaminių importo;

- Pastaraisiais metais Lietuvos gamintojų pozicijos tarptautinėje rinkoje

eksportuojant paprastai apdirbtą medieną buvo nepastovios. Iki 2007 m.

apimtys sparčiai augo, tačiau 2009 buvo didelis nuosmukis

parduodamos produkcijos vertėje. 2011 m. eksporto apimtys pasiekė

rekordines aukštumas – 194 mln. JAV dolerių, o 2012 m. vėl mažėjo (-

4%). Vidutinė eksporto vertė 2007-2012 m. siekė 175 mln. JAV dolerių.

Šaltinis: UN Data

Apibendrinant, Kazachstane svarbiausia paprastai apdirbtos medienos ir geležinkelių pabėgių

(SITC 248) produktų grupė, kurioje didžiąją dalį sudaro neimpregnuoti geležinkelių pabėgiai (SITC

24811). Daugiausiai šios produkcijos importuojama iš Rusijos. Nors Lietuvos šios produkcijos

eksporto vertė pastaraisiais metais svyravo, tai vis dar yra viena iš svarbiausių Lietuvos medienos ir

medienos gaminių pramonės eksporto produktų grupių.


1. Kazachstanas medienos ir medienos gaminių paklausą patenkina importuojama produkcija,

o vietinė gamyba šalyje sudaro vos 14%. Tai rodo, kad sektoriaus įmonės šalyje silpnos ir to

rezultatas – 3% eksporto dalis. Kita vertus, pagrindinių medienos ir medienos gaminių

naudotojų – statybų ir apdirbamosios gamybos sektorių produkcijos vertė šalyje pastaraisiais

metais augo. Tai rodo didėjantį nagrinėjamo sektoriaus paklausos potencialą. Lietuvos


eksportuotojams rekomenduotina išnaudoti šiuos augančius pagrindinius paklausą

generuojančius sektorius, sekti jų tendencijas, dalyvauti parodose ir būti matomiems. Taip

pat, Lietuvoje yra bendrovių, kurios užsiima statybų veikla Kazachstane. Fokusuojantis į

šias įmones, Lietuvos gaminių ir dirbinių iš medienos eksportuotojai galėtų ženkliai

palengvinti savo produkcijos realizavimą Kazachstano rinkose.

2. Vietinė medienos pjaustymo ir obliavimo pramonė Kazachstane nesiekia 0,1% dalies

apdirbamojoje gamyboje. Tai vėl patvirtina, kad vietinė medienos pramonė šalyje silpna ir

nekonkurencinga. Šios pramonės prastą vystymąsi šalyje įtakojo ir žaliavų stoka. Lyginant

su Lietuva, Kazachstano apvaliosios medienos pasiūla gerokai atsilieka. Lietuvos

eksportuotojams vietinė Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo pramonė neturėtų

sukelti didelės konkurencijos, tad rekomenduotina daugiausia dėmesio skirti konkurencijai

su daugiausiai sub-sektoriaus produkcijos į Kazachstaną įvežančiomis šalimis.

3. Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo importo struktūroje svarbiausia paprastai

apdirbta mediena ir geležinkelių pabėgiai (SITC 248). Ši produkcija 2012 m. sudarė 100%

sub-sektoriaus eksporto ir 86,7% importo struktūros. Daugiausiai šios produkcijos buvo

įvežta iš Rusijos ir kiek mažiau iš Baltarusijos. Šios rinkos pirmauja importo struktūroje dėl

Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos sudarytų palankių sąlygų tarpusavio

prekybai. Kita vertus, 2012 m., lyginant su 2011 m. iš Lietuvos importuojamos sub-

sektoriaus produkcijos vertė į Kazachstaną išaugo daugiau nei 3 kartus. Tai rodo, kad

lietuviška produkcija Kazachstane tampa vis patrauklesnė. Lietuvos eksportuotojams

rekomenduotina toliau didinti eksporto apimtis į Kazachstaną ir visą dėmesį skirti

konkurencijai su Rusija.

4. Norint eksportuoti sub-sektoriaus produkciją į Kazachstaną, rekomenduotina orientuotis į

neimpregnuotus geležinkelių pabėgius (SITC 24811), kadangi Kazachstane tai paklausiausia

importuojama medienos pjaustymo ir obliavimo produkcija. Kita vertus, svarbu nepamiršti,

kad šios produkcijos importo apimtys Kazachstane pastaraisiais metais mažėjo, o Lietuvos

eksporto apimtys svyravo.

5.3. Gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos įmonių eksporto į Kazachstaną

galimybių analizė


Kazachstano gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus produkcijos vertė 2006-2007 m. sudarė

0,17% apdirbamosios gamybos produkcijos vertės. Remiantis tuo, kad 2006-2007 m. šio sub-


sektoriaus produkcijos vertė sudarė 70% visos medienos ir medienos gaminių pramonės, 2012 m.

naudojantis ta pačia sektoriaus proporcija apskaičiuojame, kad gaminių ir dirbinių iš medienos sub-

sektorius sudarė 0,2% šalies apdirbamosios gamybos produkcijos vertės. Šis sub-sektorius daug

didesnis, negu medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius, tačiau šalyje nėra reikšmingas.

Paveikslas 53. Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus produkcijos dinamika

PRODUKCIJOS VERTĖS DINAMIKA IR DALIS APDIRBAMOJOJE GAMYBOJE

SEKTORIAUS GAMYBOS DINAMIKA**

Šaltinis: Jungtinių Tautų industrinio vystymo organizacija (INDSTAT), Kazachstano statistikos departamentas Pastabos: *2012 metų duomenys apskaičiuoti dalinant medienos ir medienos gaminių pramonės produkcijos vertę pagal 2006-2007 m. vidutines sub-sektorių produkcijos vertės proporcijas. 2006-2007 m. gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius sukūrė vidutiniškai 70% visos sektoriaus produkcijos vertės; **Sektoriaus gamybos dinamika pateikiama visai medienos ir medienos gaminių gamybos pramonei

Kadangi gaminių ir dirbinių iš medienos įmonės sudarė 70% visų medienos ir medienos gaminių

sektoriaus įmonių, analizuojant šio sektoriaus gamybos dinamiką, didžiąją dalį svyravimų galima

priskirti būtent gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos įmonėms. 2010 m., nepaisant eksporto į

trečiąsias šalis apribojimų, užfiksuotas 49,4% gamybos apimčių ūgtelėjimas. 2006-2010 m.

laikotarpiu kitas ūgtelėjimas užfiksuotas tik 2007 m. (10,5%).

Apvaliosios medienos produkcija geriausiai apibūdina šalies miškininkystės sektorių. Lyginant

apvaliosios medienos produkcijos apimtis Lietuvoje ir Kazachstane matoma, kad Kazachstano šios

žaliavos vietinė pasiūla gerokai atsilieka nuo Lietuvos. Taip pat, lyginant nagrinėjamam sub-

sektoriui priskiriamų medinių plokščių produkcijos apimtis, 2011 m. Kazachstanas nuo Lietuvos

atsiliko daugiau nei 7 kartus mažesniu produkcijos kiekiu.

Paveikslas 54. Lietuvos ir Kazachstano apvaliosios medienos ir medienos plokščių gamybos dinamika

APVALIOSIOS MEDIENOS PRODUKCIJOS APIMČIŲ DINAMIKA, m3 MEDINIŲ PLOKŠČIŲ PRODUKCIJOS APIMČIŲ DINAMIKA, m3


Šaltinis: Jungtinių Tautų maisto ir žemdirbystės organizacija (FAO)

Gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius 2006-2007 m. laikotarpiu sudarė 70% visos

medienos ir medienos gaminių pramonės pagal produkcijos vertę ir įmonių skaičių. Didžioji dalis

įmonių šiame sub-sektoriuje užsiėmė kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba. Šios įmonės

sudarė 54-55% visų medienos ir medienos gaminių pramonės įmonių.

Lentelė 24. Svarbiausi gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus rodikliai


2006 2007 Pokytis 2006 2007 Pokytis


Įmonės, vnt. 425 413 -3% - - -

Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 44,7 58,7 31% - - -

Darbuotojų sk., tūkst. 2100 2300 9,5% - - -


Įmonės, vnt. 309 303 -2% 73% 73% 0%

Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 31,9 40,5 27% 71% 69% -4%

- Faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba (C16.21)

Įmonės, vnt. 8 10 25% 2% 2% 0%


- Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba (C16.23)

Įmonės, vnt. 224 218 3% 53% 53% 0%

Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 24,8 31,6 27% 55% 54% -1%

- Medinės taros gamyba (C16.24)

Įmonės, vnt. 15 16 7% 4% 4% 0%


- Kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba (C16.29)

Įmonės, vnt. 62 59 5% 15% 14% -1%


Apibendrinant, gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriuje svarbiausia kitų statybinių dailidžių ir

stalių dirbinių gamyba, tačiau šia veikla užsiimančios įmonės nepadaro sub-sektoriaus reikšmingu

šalyje. Lietuvos eksportuotojai turėtų dėmesį skirti konkuruodami su kitomis šalimis, vežančiomis

savo produkciją į Kazachstaną.


5.3.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų užsienio prekyba

Kazachstanas importuoja daug daugiau medienos ir kamštienos gaminių nei eksportuoja. Tačiau

nuo 2005 m. pastebimas pastovus pardavimų užsieniui didėjimas – prekybos apimtys paaugo nuo

0,5 mln. JAV dolerių 2005 m. iki 22,6 mln. JAV dolerių 2012 m. Importo dinamikoje vyko dar

žymesni svyravimai. 2008 m. importo apimtys nukrito 57%, vėliau augo, o paskutiniuosius dvejus

metus vėl mažėjo. Visa tai rodo, kad vietine gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus

pramonė pamažu pradeda augti.

Paveikslas 55. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys ir balansas




Nagrinėjamo sektoriaus prekybos balansas yra neigiamas. Atskirų prekių grupių užsienio prekybos

balansas keitėsi skirtingomis kryptimis. Medienos ir kamštienos gaminių (SITC 63) užsienio

prekybos balansas mažėjo (importas augo sparčiau nei eksportas), o surenkamų statinių pardavimai

užsieniui augo greičiau nei pirkimai.

2010-2012 metais sparčiai didėjo užsienio prekybos medienos pjaustymo ir obliavimo sub-

sektoriaus gaminiais apimtys. Beveik visą nagrinėjamą laikotarpį surenkamų statinių buvo

eksportuojama daugiau nei medienos ir kamštienos gaminių. 2012 m. situacija pasikeitė ir medienos

bei kamštienos gaminių prekių grupės eksporto vertė buvo 14 mln. JAV dolerių didesnė nei

surenkamųjų statinių. Analizuojant importą pastebimos panašios tendencijos. Nuo 2010 m.

pastebimas ryškus surenkamų statinių importo vertės mažėjimas, o medienos ir kamštienos gaminių

pirkimai auga.

Paveikslas 56. Sub-sektoriaus užsienio prekybos apimtys pagal produktus

EKSPORTAS, mln. JAV dolerių IMPORTAS, mln. JAV dolerių


Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat)


Didžiausią importo dalį (51,3%) 2012 m. sudarė faneravimo danga ir kiti apdirbtos medienos

produktai. Tai taip pat buvo labiausiai eksportuojami gaminiai. Į minėtą grupę įeina įvairios rūšies

fanera, medžio plokštės ir kita perpjauta, šlifuota ar kitaip apdorota mediena. Beveik 26% importo

struktūros sudarė kiti medienos gaminiai. Surenkami statiniai sudarė 22,7% dalį. 2010 m. jų dalis

importo struktūroje sudarė net 68,5%, tačiau nuo tada mažėjo. Kamštienos gaminiai 2012 m.

eksportuojami nebuvo, o jų importo vertė sudarė 2,7 mln. JAV dolerių.


Importas Eksportas

mln. JAV dolerių

% mln. JAV dolerių

%





Iš viso (63+81*) 514,9 100% 22,6 100%


*išskyrus: 812 – santechnikos, vandentiekio ir šildymo armatūra ir reikmenys; 813 – apšvietimo įrenginiai ir įtaisai

Kazachstano gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriaus pagrindinė importuotoja dėka

muitų sąjungos yra Rusija, o antra pagal dydį – Kinija. Daugiausiai gaminių iš ES šalių atvežama iš

Vokietijos ir Lenkijos. Analizuojant surenkamų statinių importą pastebima dar didesnė rinkų

diversifikacija: importuojama iš Olandijos, Ispanijos, Italijos, Didžiosios Britanijos. Kazachstano

eksporto partnerių struktūra nėra pastovi ir kasmet pastebimi žymūs pokyčiai. 2012 m. matoma, kad

svarbiausia importo rinka Kazachstanui išlieka NVS, tuomet kitos šalys (kurių pagrinde Kinija) ir

ES.

Paveikslas 57. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos kryptys





Kazachstano eksporto apimtys į Lietuvą yra nedidelės. 2011 m. buvo parduota medienos ir

kamštienos gaminių už 43 tūkst. JAV dolerių, o 2012 m. duomenų nėra. Importo apimtys iš

Lietuvos augo daug didesnėmis apimtimis. 2012 m. Lietuvos eksportuotojai Kazachstano rinkoje

pardavė daug daugiau – iš viso eksportuota gaminių už 9,57 mln. JAV dolerių. Didžiausią prekybos

dalį sudarė kiti medienos gaminiai: tara, dėžės, padėklai, kubilai, dekoratyviniai stalių ir dailidžių

gaminiai bei įvairūs kiti dirbiniai. Šie gaminiai dažniausiai yra galutinio vartojimo produktai, tad

Lietuvos gamintojai atranda Kazachstaną kaip galutinių produktų realizavimo rinką.

Paveikslas 58. Kazachstano ir Lietuvos sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys

Apibendrinant, Kazachstano gaminių ir

dirbinių iš medienos gamybos pramonė yra

mažai išvystyta: užsienio prekybos balansas

neigiamas, eksporto apimtys nors ir auga,

bet šalis dar neturi pastovių rinkų ir

partnerių. Ženkli dalis vartojimo prekių yra

importuojama, nors dedamos pastangos

sustiprinti vietinės pramonės pajėgumus

vietinei paklausai tenkinti. Pagrindinės

tiekimo partnerės yra Rusija ir Kinija.

KAZACHSTANAS IMPORTAVO IŠ LIETUVOS, mln. JAV dolerių

Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.) Pažymėjimai: 63 – medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus); 81 – surenkami statiniai

Lietuvos pardavimai Kazachstanui per visą nagrinėjamą laikotarpį nesiekė 3 mln. JAV dolerių,

tačiau 2012 m. ūgtelėjo daugiau nei tris kartus. Taip pat pastebima, kad šalyje aktualūs didesnės

pridėtinės vertės, galutiniai produktai, kurių importo apimtys pastaruoju metu auga. Siekiant

detaliau įvertinti eksportuotojų galimybes, toliau pateikiama išsamesnė importuojamų produktų

apžvalga.













Vertikalioje Y ašyje pateikiama vidutinė 2008-2012 metų produktų grupės dalis Kazachstano

gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus importo struktūroje. Horizontalioje X ašyje

pateikiamas vidutinis 2008-2012 metų produktų grupės augimas importo struktūroje. Kuo didesnis

apskritimas – tuo didesnė produktų grupės dalis importo struktūroje.

Paveikslas 59. Svarbiausios importuojamos gaminių ir dirbinių iš medienos produktų grupės

Pažymėjimai:

633 – kamštienos gaminiai;

634 – faneravimo danga ir kita apdirbta mediena;

635 – kiti medienos gaminiai;

811 – surenkami statiniai


Kazachstane didžiausią dalį importo struktūroje 2008-2012 m. užimanti produktų grupė –

surenkamieji statiniai (SITC 811), tačiau šios produkcijos vidutinis metinis pokytis yra neigiamas.

Nedaug verte atsilieka antroje vietoje esanti faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos

produktų grupė (SITC 634). Šios produktų grupės dalis struktūroje nors ir nedidelė, bet išlieka

didėjanti, tad ji laikoma potencialia Lietuvos eksportuotojams. Labiausiai auganti sub-sektoriuje

produktų grupė, tai kamštienos gaminiai (SITC 633), bet jos užimama dalis labai maža ir


neperžengia 5% ribos, tad potencialia laikoma ir toliau nagrinėjama antra pagal augimo apimtis

produktų grupė – kiti medienos gaminiai (SITC 635).

Lentelė 26. Svarbiausių importuojamų medienos produktų grupių santrauka

SITC 634 Faneravimo

danga ir kita apdirbta

mediena Į šią grupę įeina faneros

lakštai, klijuotinė fanera,

drožlių plokštės,

faneruotosios plokštės,

medienos plaušo plokštės,

kitokia sluoksniuotoji

mediena

- Tai antra pagal dydį gaminių ir dirbinių iš medienos produktų

grupė Kazachstano importo struktūroje. 2007-2012 m. vidutinė

metinė importo vertė siekė 167,1 mln. JAV dolerių (38%

medienos ir kamštienos prekių importe);

- 2007-2012 m. vidutinis metinis augimas – 0,3%, t.y. augo lėčiau

nei visas medienos ir kamštienos gaminių segmentas (3,9%);

- 2012 m. pagrindiniai grupės produktai buvo medienos drožlių

plokštės, orientuotų skiedrelių sluoksnių (OSB) ir panašios

plokštės iš medienos (55% grupės), vidutinio tankio medienos

plaušų plokštės (19% grupės) ir kita klijuotinė fanera, sudaryta tik

iš medienos lakštų (išskyrus bambuko), kurių kiekvieno storis ne

didesnis kaip 6 mm (12% grupės);

- Didžiausia prekybos partnerė yra Rusija. 2007-2012 m. iš šios

šalies vidutiniškai buvo atvežama 49,9% gaminių, taip pat

nemažai importuojama iš Ukrainos (10,8%), Kinijos (8,4%),

Lenkijos (8,4%). Lietuvos gamintojų produkcija nagrinėjamoje

rinkoje sudarė 0,6%;

- Lietuvos faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos eksporto

vidutinė metinė vertė 2007-2012 m. siekė 79,1 mln. JAV dolerių.

Po eksporto sumažėjimo 2008-2009 m. Lietuvos gamintojai

sparčiai augino prekybos apimtis ir 2012 m. rodiklis (92,7 mln.

JAV dolerių) jau mažai atsiliko nuo 2007 m. piko.

SITC 635

Medienos gaminiai

(nepriskirti kitur) Į šią grupę tara, dėžės,

padėklai, durys, jų staktos

ir slenksčiai, statinės,

kubilai, stalių ir dailidžių

dirbiniai skirti dekorui ir

įvairūs kiti medienos

gaminiai

- 2007-2012 m. vidutinė metinė importo vertė – 93,3 mln. JAV

dolerių (22% medienos ir kamštienos prekių importo);

- 2007-2012 m. vidutinis metinis augimas – 3,7%, t.y. augo beveik

tokiu pačiu tempu, kaip ir visas medienos ir kamštienos gaminių

segmentas (3,9%);

- 2012 m. pagrindiniai grupės produktai buvo durys, jų staktos ir

slenksčiai (63% grupės), kiti statybiniai stalių ir dailidžių dirbiniai

iš medienos (14% grupės) ir kiti medienos dirbiniai (8,5% grupės);

- Daugiausiai produkcijos įvežama iš Rusijos – vidutiniškai 34%

per 2007-2012 m. Kitos didesnės prekybos partnerės buvo Kinija

(13,3%), Baltarusija (11,8%), Ukraina (11,1%), Turkija (7,2%). Iš

ES šalių daugiausiai į Kazachstaną eksportavo Vokietija (4,4%).

Lietuvos gamintojų produkcija nagrinėjamoje rinkoje sudarė

2,2%;

- Lietuvos gamintojų kitur nepriskirti medienos gaminiai nuo 2007

m. sudaro didžiausią dalį nagrinėjamo sub-sektoriaus eksporto

vertės. 2009 m. pastebimas nuosmukis, bet nuo 2010 m. gaminių

eksporto apimtys auga. 2012 m. rodiklis pasiekė 193,8 mln. JAV


dolerių.

Šaltinis: UN Data

Apibendrinant, paklausiausios į Kazachstaną įvežamos gaminių ir dirbinių iš medienos produktų

grupės yra: faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos (SITC 634) bei kitur nepriskirtų gaminių

iš medienos (SITC 635). Pastarųjų iš Lietuvos 2012 m. eksportuota gerokai daugiau. Šiose grupėse

svarbiausi produktai yra: medienos drožlių plokštės, orientuotų skiedrelių sluoksnių (OSB) ir

panašios plokštės iš medienos bei durys, jų staktos ir slenksčiai.


1. Kazachstanas medienos ir medienos gaminių paklausą patenkina importuojama produkcija.

Vietinė gamyba šalyje sudaro vos 14%. Tai rodo, kad sektoriaus įmonės šalyje silpnos ir to

rezultatas – 3% eksporto dalis. Kita vertus, pagrindinių medienos ir medienos gaminių

naudotojų – statybų ir apdirbamosios gamybos sektorių produkcijos vertė šalyje pastaraisiais

metais augo. Tai rodo didėjantį nagrinėjamo sektoriaus paklausos potencialą. Lietuvos

eksportuotojams rekomenduotina išnaudoti šiuos augančius pagrindinius paklausą

generuojančius sektorius, sekti jų tendencijas, dalyvauti parodose ir būti matomiems. Taip

pat, Lietuvoje yra bendrovių, kurios užsiima statybų veikla Kazachstane. Fokusuojantis į

šias įmones, Lietuvos gaminių ir dirbinių iš medienos eksportuotojai galėtų ženkliai

palengvinti savo produkcijos realizavimą Kazachstano rinkose.

2. Vietinės įmonės, užsiimančios gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos veikla Kazachstano

medienos ir medienos gaminių pramonėje sudaro 70%, tačiau yra nereikšmingos šalies

apdirbamojoje gamyboje, sudarydamos mažiau nei 0,2%. Tai įtakoja žaliavų stygius,

kadangi Kazachstano miškininkystės bei medienos pjaustymo ir obliavimo sektoriai

(pagrindiniai žaliavų tiekėjai), lyginant su Lietuvos yra labai silpni. Nors Kazachstano

gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriuje stipriausios kitų statybinių stalių ir dailidžių

dirbinių gamybos įmonės, jos Lietuvos eksportuotojams neturėtų sukelti didelės

konkurencijos, tad rekomenduotina visą dėmesį sutelkti konkurencijai su šalimis, kurios į

Kazachstaną įveža daugiausiai gaminių ir dirbinių iš medienos.

3. Augant Kazachstano ekonomikai didėja paklausa aukštesnės kokybės gaminiams. Tai

patvirtina 2010 m. iš ES importuojamos produkcijos vertės šuolis (2011-2012 m. ši vertė

krito dėl sunkios euro zonos padėties). Lietuvos eksportuojama produkcija, lyginant su

Rusijos produkcija – aukštesnės kokybės, tačiau kainuoja šiek tiek mažiau, negu iš didžiųjų


ES šalių. Būtent į tokio tipo produkciją – aukštesnės kokybės, bet prieinamos kainos, turėtų

orientuotis Lietuvos eksportuotojai.

4. Kazachstano gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus importo struktūroje svarbiausia

faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos produktų grupė (SITC 634), o didžiausią

potencialą rodo kitur nepriskirtų gaminių iš medienos produktų grupė (SITC 635). Lietuvos

gaminių ir dirbinių iš medienos eksportuotojams rekomenduotina fokusuotis į svarbiausius

kitur nepriskirtų gaminių iš medienos grupės produktus – duris, jų staktas ir slenksčius,

kurie sudaro 63% visos šios grupės importo vertės. Kadangi ši produkcija iš Rusijos ir

Kinijos perkama dėl mažos kainos, o iš ES dėl aukštos kokybės, rekomenduotina orientuotis

į aukštą kokybę, tačiau prieinamą kainą.

91

P R I E D A I

92

Priedas 1. EVRK ir KN klasifikatorių atitikmenų lentelė

EVRK 2 red. KN 4 ženklai KN 6 ženklai KN 8 ženklai


16.10 4406 440610 44061000

16.21 4411 441192 44119290

16.10 4407 440710 44071015

16.21 4411 441193 44119310

16.10 4407 440710 44071031

16.21 4411 441193 44119390

16.10 4407 440710 44071033

16.21 4411 441194 44119410

16.10 4407 440710 44071038

16.21 4411 441194 44119490

16.10 4407 440710 44071091

16.21 4408 440810 44081015

16.10 4407 440710 44071093

16.21 4408 440810 44081091

16.10 4407 440710 44071098

16.21 4408 440831 44083111

16.10 4407 440791 44079115

16.21 4408 440831 44083121

16.10 4407 440791 44079139

16.21 4408 440831 44083125

16.10 4407 440791 44079190

16.21 4408 440839 44083915

16.10 4407 440792 44079200

16.21 4408 440839 44083921

16.10 4407 440793 44079310

16.21 4408 440839 44083955

16.10 4407 440793 44079391

16.21 4408 440839 44083970

16.10 4407 440793 44079399

16.21 4408 440890 44089015

16.10 4407 440794 44079410

16.21 4408 440890 44089035

16.10 4407 440794 44079491

16.21 4408 440810 44081098

16.10 4407 440794 44079499

16.21 4408 440831 44083130

16.10 4407 440795 44079510

16.21 4408 440839 44083930

16.10 4407 440795 44079591

16.21 4408 440839 44083985

16.10 4407 440795 44079599

16.21 4408 440839 44083995

16.10 4407 440799 44079927

16.21 4408 440890 44089085

16.10 4407 440799 44079940

16.21 4408 440890 44089095

16.10 4407 440799 44079991

16.21 4413 441300 44130000

16.10 4407 440799 44079996

16.22 4418 441871 44187100

16.10 4407 440799 44079998

16.22 4418 441872 44187200

16.10 4407 440721 44072110

16.22 4418 441879 44187900

16.10 4407 440721 44072191

16.23 4418 441810 44181010

16.10 4407 440721 44072199

16.23 4418 441810 44181050

16.10 4407 440722 44072210

16.23 4418 441810 44181090

16.10 4407 440722 44072291

16.23 4418 441820 44182010

16.10 4407 440722 44072299

16.23 4418 441820 44182050

16.10 4407 440725 44072510

16.23 4418 441820 44182080

16.10 4407 440725 44072530

16.23 4418 441840 44184000

16.10 4407 440725 44072550

16.23 4418 441850 44185000

16.10 4407 440725 44072590

16.23 4418 441860 44186000

16.10 4407 440726 44072610

16.23 4418 441890 44189010

16.10 4407 440726 44072630

16.23 4418 441890 44189080

16.10 4407 440726 44072650

16.23 9406 940600 94060011

16.10 4407 440726 44072690

16.23 9406 940600 94060020

16.10 4407 440727 44072710

16.24 4415 441520 44152020

16.10 4407 440727 44072791

16.24 4415 441520 44152090

16.10 4407 440727 44072799

16.24 4416 441600 44160000

16.10 4407 440728 44072810

16.24 4415 441510 44151010

16.10 4407 440728 44072891

16.24 4415 441510 44151090

16.10 4407 440728 44072899

16.29 4417 441700 44170000

16.10 4407 440729 44072915

16.29 9614 961400 96140010

16.10 4407 440729 44072920

16.29 4419 441900 44190010

16.10 4407 440729 44072925

16.29 4419 441900 44190090

16.10 4407 440729 44072945

16.29 4420 442010 44201011

16.10 4407 440729 44072960

16.29 4420 442010 44201019

16.10 4407 440729 44072983

16.29 4420 442090 44209010

16.10 4407 440729 44072985

16.29 4420 442090 44209091

16.10 4407 440729 44072995

16.29 4420 442090 44209099

16.10 4407 440791 44079131

16.29 4414 441400 44140010

93



16.10 4409 440910 44091011

16.29 4414 441400 44140090

16.10 4409 440910 44091018

16.29 4421 442110 44211000

16.10 4409 440921 44092100

16.29 4421 442190 44219091

16.10 4409 440929 44092910

16.29 4421 442190 44219098

16.10 4409 440929 44092991

16.29 6603 660390 66039010

16.10 4409 440929 44092999

16.29 4501 450190 45019000

16.10 4405 440500 44050000

16.29 4502 450200 45020000

16.10 4401 440121 44012100

16.29 4503 450310 45031010

16.10 4401 440122 44012200 16.29 4503 450310 45031090

16.10 4403 440310 44031000 16.29 4503 450390 45039000

16.10 4406 440690 44069000 16.29 4504 450410 45041011

16.10 4404 440410 44041000 16.29 4504 450410 45041019

16.10 4404 440420 44042000 16.29 4504 450410 45041091

16.21 4412 441210 44121000 16.29 4504 450410 45041099

16.21 4412 441231 44123110 16.29 4504 450490 45049020

16.21 4412 441231 44123190 16.29 4504 450490 45049080

16.21 4412 441232 44123210 16.29 4601 460121 46012110

16.21 4412 441232 44123290 16.29 4601 460121 46012190

16.21 4412 441239 44123900 16.29 4601 460122 46012210

16.21 4412 441294 44129410 16.29 4601 460122 46012290

16.21 4412 441294 44129490 16.29 4601 460129 46012910

16.21 4412 441299 44129930 16.29 4601 460129 46012990

16.21 4412 441299 44129940 16.29 4601 460192 46019205

16.21 4412 441299 44129950 16.29 4601 460192 46019210

16.21 4412 441299 44129985 16.29 4601 460192 46019290

16.21 4410 441011 44101110 16.29 4601 460193 46019305

16.21 4410 441011 44101130 16.29 4601 460193 46019310

16.21 4410 441011 44101150 16.29 4601 460193 46019390

16.21 4410 441011 44101190 16.29 4601 460194 46019405

16.21 4410 441012 44101210 16.29 4601 460194 46019410

16.21 4410 441012 44101290 16.29 4601 460194 46019490

16.21 4410 441019 44101900 16.29 4601 460199 46019905

16.21 4410 441090 44109000 16.29 4601 460199 46019910

16.21 4411 441112 44111210 16.29 4601 460199 46019990

16.21 4411 441112 44111290 16.29 4602 460211 46021100

16.21 4411 441113 44111310 16.29 4602 460212 46021200

16.21 4411 441113 44111390 16.29 4602 460219 46021910

16.21 4411 441114 44111410 16.29 4602 460219 46021990

16.21 4411 441114 44111490 16.29 4602 460290 46029000

16.21 4411 441192 44119210

94

Priedas 2. EVRK, SITC ir ISIC klasifikatorių atitikmenų lentelė

EVRK 2 red. SITC 3 ženklai SITC 5 ženklai ISIC 3 red. 16.10 246 246,11 2010

16.10 246 246,15 2010

16.10 247 247,30 2010

16.10 248 248,11 2010

16.10 248 248,19 2010

16.10 248 248,20 2010

16.10 248 248,30 2010

16.10 248 248,40 2010

16.10 248 248,50 2010

16.10 - 634,91 2010

16.10 - 634,93 2010

16.21 634 634,11 2021

16.21 634 634,12 2021

16.21 634 634,21 2021

16.21 634 634,22 2021

16.21 634 634,23 2021

16.21 634 634,31 2021

16.21 634 634,32 2021

16.21 634 634,33 2021

16.21 634 634,39 2021

16.21 634 634,54 2021

16.21 634 634,59 2021

16.22 - 635,34 20.22

16.23 - 635,31 20.22

16.23 - 635,32 20.22

16.23 - 635,33 20.22

16.23 - 635,39 20.22

16.23 811 811,00 20.22

16.24 - 635,11 20.23

16.24 - 635,12 20.23

16.24 - 635,20 20.23

16.29 244 244,02 20.29

16.29 244 244,04 20.29

16.29 633 633,11 20.29

16.29 633 633,19 20.29

16.29 633 633,21 20.29

16.29 633 633,29 20.29

16.29 - 635,41 20.29

16.29 - 635,42 20.29

16.29 - 635,49 20.29

16.29 - 635,91 20.29

16.29 - 635,99 20.29

16.29 899 899,37 20.29

16.29 899 899,49 20.29

16.29 899 899,71 20.29

16.29 899 899,74 20.29

16.29 899 899,79 20.29

medienos ir medienos gaminių sektoriaus įmonių eksporto plėtros

Documents