lietuvos prekių ir paslaugų eksporto apžvalga

Lithuanian- Economy.net

2013-08-14

LIETUVOS PREKIŲ IR PASLAUGŲ EKSPORTO APŽVALGA

Justas Mundeikis, Economic analyst

Lithuanian-Economy.net [email protected]

+491753887245

LIETUVOS PREKIŲ IR PASLAUGŲ EKSPORTO APŽVALGA Prieš rengiant Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto strategiją – pirma užduotis specialistams – susidaryti aiškų

vaizdą apie dabartinę situaciją, suvokti paskutiniųjų metų sektorinius pokyčius. Šiuo tikslu ir parengta Lietuvos

prekių ir paslaugų eksporto apžvalga.

Pirmoje Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto apžvalgos dalyje analizuojama kaip vystėsi Lietuvos prekių ir

paslaugų eksportas lyginant su bendruoju vidaus produktu (BVP). Taip kristalizuojamas Lietuvos ekonomikos

atvirumas tarptautinei prekių ir paslaugų prekybai. Ekonomikos atvirumo rodikliai pateikiami ir Baltijos šalių

bei ES-28 kontekste.

Antroje dalyje pateikiama prekių eksporto analizė pagal geografinį skaidymą. Pavaizduota dešimties pagrindinių

Lietuvos eksporto rinkų duomenys pagal eksportuojamas kombinuotos nomenklatūros prekių grupes bei

pateikiamas Herfindal-Hirschman indeksas (HHI), nurodantis koncentraciją pagal rinkas ir pagal produktus.

Trečioje dalyje apžvelgiama prekių eksporto balanso analizė pagal kombinuotos nomenklatūros prekių grupes

bei pateikiami pasiūlymai kaip mažinti prekybos deficitą. Taip pat identifikuojamos prekių grupės, kurių importą

reiktų keisti sustiprinta vietine gamyba arba taupymu, bei nurodomos tos prekių grupės, kurių gamybą skatinant

(skatinant užsienio investicijas ir produkciją) būtų sukuriama aukšta pridėtinė vertė ir pastarųjų prekių

eksportas mažintų prekybos deficitą bei keltų Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygį.

Ketvirtoje analizės dalyje trumpai apžvelgiamas paslaugų eksportas 2012 metais bei penktoje dalyje – trumpai

pateikiamos mintys apie tolimesnę galimą eigą ir ilgalaikių pridėtų ar inicijuotų projektų tęstinumo svarbą.

I. Lietuvos ekonomika vis labiau priklausoma nuo eksporto bei pasaulio tarptautinės prekybos

tendencijų

Didėjantis mažų šalių atvirumas tarptautinei prekybai sukuria galimybes plėsti prekybos rinką. Atsiveriančios

naujos rinkos ne tik suteikia galimybes praplėsti vartotojų ratą, bet ir palengvina įžengimą į kaimynines rinkas.

Atsirandančios naujos rinkos atveria kelius ir kitų produktų eksportui, naudojantis jau turimais eksporto

mechanizmais: patirtimi, eksporto marketingo kanalais, rinkos žiniomis. Tačiau mažos ekonomikos kaip

Lietuvos, Latvijos ir Estijos patiria ir tam tikrą riziką. Negalėdamos įtakoti tarptautinės prekybos tendencijų,

įmonės, orientuotos į prekių ir paslaugų eksportą (dėl per menko vidaus paklausos kiekio), patiria didesnį

rizikingumą. Ypač akivaizdus tokios priklausomybės pavyzdys: 2009 metais „įgriuvęs“ eksportas.

Žvelgiant į Lietuvos ekonomikos atvirumą, galima konstatuoti, jog lyginant su bendruoju vidaus produktu (BVP),

eksportas vaidina vis svarbesnį vaidmenį Lietuvos ekonomikos vystymuisi.

Remiantis Eurostat duomenimis, 2000 metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas lyginant su bendruoju

vidaus produktu (BVP) sudarė tik 45 procentus ir augo lėtais tempais iki 2009 metų, kai buvo pasiektas 60

procentu pikas. Pasaulinė finansų krizė nuvilnijusi 2008-2009 metais paveikė ir Lietuvos eksporto paklausą:


2013-08-14




+491753887245

2009 metais eksportas lyginant su BVP smuko iki 54 procentų. Tačiau nepaisant besitęsiančių Euro zonos šalių

skolų krizių – dėka persiorientavimo į kitas rinkas – Lietuvos eksporto dalis lyginant su BVP pradėjo sparčiai

augti ir 2012 metais pasiekė 84 procentus BVP.

Kaip matyti (žr. 1 diagramą) pagrindinė eksporto augimo dalis lyginant su BVP atitenka prekių eksportui. Visgi

paskutiniaisiais metais pastebima ir paslaugų eksporto augimo tendencija.

1

Menka Baltijos šalių vidinė rinka verčia pramonės ir paslaugų įmones kur kas labiau orientuotis į produkcijos

eksportą. Lyginant Baltijos šalis su Lenkija ir ES-28 vidurkiu, pastebimas bendras visų ekonomikų bruožas -

sąsajų su tarptautine prekyba gilinimas (žr. 2 diagramą). ES-28 prekybos ir paslaugų eksportas lyginant su BVP

padidėjo nuo 35,7 iki 44,7 procentų (2004-2012 metais), Estijos atitinkamai nuo 73,1 iki 92,5 %, Latvijos - nuo

44 iki 61,1% ir Lietuvos - nuo 51,9 iki 84,2 %. Taip pat pastebimas didėjantis Lenkijos ekonomikos atvirumas:

nuo 37,5 iki 46,2%. Visgi dėl didėlės vidinės rinkos Lenkijos ekonomika pagal priklausomybę nuo eksporto yra

labiau panaši į bendra ES-28 vidurkį – kas suteikia stabilumo ekonominiam šalies vystimuisi.

1 Eurostat duomenys ir autoriaus skaičiavimai

45

5052 51 52

57 59

54

60

54

68

78

84

3540

42 41 4145 47

44

50

44

57

6570

09 10 10 10 11 12 12 10 10 10 11 12 14

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas / BVP, %

Prekių ir paslaugų eksportas Prekių eksportas Paslaugu eksportas


2013-08-14




+491753887245

2

Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) definiciją – ekonomikos atvirumas

tarptautinei prekybai vertinamas pagal prekių ir paslaugų eksporto ir importo sumą lyginant su bendruoju

vidaus produktu. 3 Diagrama pateikia šiuos duomenis, kurie akivaizdžiai vaizduoja tarptautinės prekybos svarbą

Baltijos šalims, ypač Estijai ir Lietuvai lyginant su Lenkija ir ES-28 vidurkiu.

3

Vertinant eksporto įtaką Lietuvos ekonomikai ES-28 kontekste, pastebima tendencija, jog naujosios ES narės

(įstojusios į ES 2004 / 2007 metais) yra atviresnės ekonomikos, nei ES senbuvės (žr.4 diagramą), nors esama

išimčių - į paslaugų eksportą orientuoti Liuksemburgas, Airija ir Malta. Belgija ir Nyderlandai taip pat pasižymi

2 Eurostat duomenys ir autoriaus skaičiavimai 3 Eurostat duomenys ir autoriaus skaičiavimai

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Prekių irpaslaugųeksportas

Prekiųeksportas

Paslaugueksportas


Prekiųeksportas

Paslaugueksportas


Prekiųeksportas

Paslaugueksportas


Prekiųeksportas

Paslaugueksportas


Prekiųeksportas

Paslaugueksportas

ES-28 Estija Latvija Lietuva Lenkija

Prekių ir paslaugų eksportas / bendras vidaus produktas, %

2004 2008 2012

87.4

184.4

125.6

168.0

92.0

60

80

100

120

140

160

180

200

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Ekonomikos atvirumas tartautinei prekybai: prekių ir paslaugų eksportas + importas / BVP, %

ES-28 Estija Latvija Lietuva Lenkija


2013-08-14




+491753887245

stipriu atvirumu eksportui stipria eksporto politika dalinai dėl menko ekonomikų dydžio bei geografinės

padėties.

4

Visgi vertinant Lietuvą ES-28 kontekste reikia giliau pažvelgti ne tik į bendrą ekonomikos atvirumą, bet ir

atvirumo sudedamąsias dalis (žr. diagramą 5) - naujosios ES narės rodo stipresnį priklausomumą nuo prekių

eksporto. Išimtys tik „Europos motoru“ vadinama ir stipriu aukštos pridėtinės vertės prekių eksportu

pasižyminti Vokietija, jau minėti Nyderlandai bei Italija.

Visgi skirtumas tarp Baltijos šalių gana ryškus: Lietuvos eksportą dominuoja prekių eksportas, kuriam atitenka

net 84 procentai viso eksporto. Tad paslaugų eksportas sudaro tik apie 15 procentų. Tuo tarpu Latvijoje ir

Estijoje paslaugų eksportas siekia po 27 procentus. Abi šalys viršija ES-28 vidurkį, kuris siekia tik 25 procentus.

5 4 Eurostat duomenys ir autoriaus skaičiavimai

45 46

61

8493

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

Prekių ir paslaugų eksportas / BVP, 2012 metai, %

9185 85 85 83 83 83 82 81 80 79 78 78 75 75 73 73 73 72 69 68

61 6153 53 49 47

18 18

915 15 15 17 17 17 18 19 20 21 22 22 25 25 27 27 27 28 31 32

39 3947 47 51 53

82 82

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Prekių ir paslaugų eksporto dalis visame eksporte, 2012 metai, %

Prekų eksportas Paslaugų eksportas


2013-08-14




+491753887245

Deja nėra įmanoma nustatyti, koks būtų optimalus prekių ir paslaugų santykis Lietuvai. Nors iš pirmo žvilgsnio

gali pasirodyti, jog palyginamosiomis kainomis vertinamas 2009 metais patirtas eksportuojamų prekių įlūžis yra

stipresnis nei eksportuojamų paslaugų (žr. 6 diagramą), visgi vertinant metinį eksporto pokytį (žr. 7 diagramą)

matyti, jog paslaugų eksportas nėra atsparesnis pasaulinės ekonomikos įtakai.

6

7

Nepaisant Lietuvos ekonomikos atsigavimo, Lietuvos prekybos balansas išlieka neigiamas (žr. 8 diagramą).

Neigiamas prekybos balansas reiškia, jog importuojama už didesnę vertę nei eksportuojama, o susidaręs

deficitas yra padengiamas sukauptomis arba skolintomis lėšomis. Norint išvengti galimo spaudimo Lietuvos Lito

5 Eurostat duomenys ir autoriaus skaičiavimai 6 Eurostat duomenys ir autoriaus skaičiavimai 7 Eurostat duomenys ir autoriaus skaičiavimai

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Prekių ir paslaugų eksportas palyginamosiomis (2005m.) kainomis, mln. LT

Prekių ir paslaugų eksportas Prekių eksportas Paslaugų eksportas

24.6%

19.1%

9.1%

2.1%

14.8%13.4%

5.2%

13.5%

-11.9%

18.0%

13.5%

10.5%8.5%

16.5%

5.8%

12.3%

25.5%

7.9%

-4.8%

2.7%

-16.2%

14.6%17.3%

19.3%

-20%

-15%

-10%

-5%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Prekių ir paslaugų eksportas palyginamosiomis (2005m.) kainomis, metinis pokytis, %

Prekių eksportas Paslaugų eksportas


2013-08-14




+491753887245

kursui bei prekybos deficitą paversti pertekliumi, būtinas didesnis eksporto nei importo augimas ateityje. Tačiau

tai galima pasiekti tik arba didinant eksporto apimtis, arba didinant eksportuojamų prekių vertę. Tiek pirmasis,

tiek antrasis variantai reikalauja investicijų į pramonės ir paslaugų sektorių plėtrą: plečiant galimybes bei

sukuriant aukštesnę prekių ir paslaugų pridėtinę vertę. Visgi investicijos į produktų ir paslaugų kūrimą turėtų

būtų vertinamos kaip ilgalaikis tikslas. Tuo tarpu naujų rinkų paieška ir įžengimas į jas – instrumentas

generuojantis eksporto augimą trumpuoju ir vidutiniu periodu.

8

II. Lietuvos eksporto rinkos – geografinis skaidymas

Atsižvelgiant į faktą, jog 84 procentus Lietuvos eksporto sudaro prekių eksportas, būtina išskirtinė prekių

eksporto dinamikos analizė.

Nuvilnijusi pasaulinė ekonomikos krizė parodė Lietuvos ekonomikos pažeidžiamumą. Stipriai krintant Lietuvos

eksporto paklausai užsienio šalyse, įmonės buvo priverstos stabdyti produktų gamybą, mažinti sąnaudas -

neretai darbuotojų atleidimu „abipusiu sutarimu“ nutraukiant darbo sutartis. Didėjantis nedarbas, mažėjantys

atlyginimai ir mokesčių surinkimas – paliko žymę Lietuvos ekonomikos kraštovaizdyje: stipriai padidėjusi

emigracija ir ilgai išliekantis aukštas struktūrinis nedarbas.

Pasibaigus pasaulinei ekonomikos krizei, ją pakeitė kai kurių Euro zonos valstybių skolų krizė. Neretai dėl

vyriausybių prisiimtų įsipareigojimų gelbėti bankus, valstybės atsidūrė ties nemokumo riba ir buvo priverstos

imtis griežtos taupymo politikos. Deja mažėjančios centrinės valdžios išlaidos persikėlė ir į mažėjančius šių šalių

importo kiekius.

8 LT Statistikos departamento duomenys ir autoriaus skaičiavimai

-100000

-80000

-60000

-40000

-20000

0

20000

40000

60000

80000

100000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Prekių ir paslaugų eksportas, importas ir prekybos balansas, mln. LT, to meto kainomis

Eksportas Importas Prekybos balansas


2013-08-14




+491753887245

Lietuvos eksportui (o kartu ir logistikos sektoriui) iki šiol pavyko išvengti neigiamų pasekmių. Visgi vertinant

ateities perspektyvas, prastėjančią Rusijos ekonomikos dinamiką ir toliau su recesija kovojančią Euro zoną –

galima neigiama įtaka Lietuvos prekių eksportui.

Šioje dalyje apžvelgiamas prekių eksportas pagal geografinį skaidymą, lėmęs jog iki 2013 metų vidurio nebuvo

jaučiamas prekių eksporto lėtėjimas.

Žvelgiant į 9 diagramą matyti, jog iki 2008 metų iš Lietuvos į ES valstybes buvo eksportuojama 61-64 procentų

viso prekių eksporto. Atsigavus po 2009 metų krizės eksporto, dalis į ES šalis pradėjo mažėti ir pasiekė 59

procentus 2012 metais. Drastiškesnis prekių eksporto orientavimasis į trečiąsias šalis pastebimas vertinant

prekių eksportą apimtimis, ty. vertinant palyginamosiomis 2005 metų kainomis (žr. 10 diagramą). Lyginant su

2008 metų eksportu, eksportas į ES šalis iki 2012 metų išaugo 22,3 procento, tuo tarpų į trečiąsias šalis - net

43,5 procento. Vertinant abu šiuos faktus, galima daryti išvadas, jog prekių eksportas į trečiąsias šalis padidėjo

kiekiu, tačiau į ES šalis padidėjo eksportuojamų prekių vertė. Visgi Lietuvos prekių eksporto rinkos didėjantis

diversifikavimas turi dvi puses: žvelgiant teoriškai diversifikavimas mažina eksporto fluktuacijos riziką. Lengvas

persiorientavimas iš ES šalių į trečiąsias šalis tuo aspektu gali atrodyti kaip teigiamas vystymasis. Tačiau

žvelgiant iš praktinės pusės galima ir tam tikra rizika. Per stiprus orientavimasis į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą ir

Kazachstaną neatneša ilgalaikės prekių eksporto diversifikavimo naudos. Jau šiuo metu pastebimas Rusijos

ekonomikos dinamikos išsikvėpimas, kuris stiprėjant privers Rusiją taikyti protekcionistiškas priemones. O

kadangi visas rytų regionas yra sąlyginai įtakojamas Rusijos – Lietuvos prekių eksporto rinkų diversifikavimas

netampa tvaresniu.

9


64% 61% 63% 63% 61% 64% 60% 64% 60% 60% 59%

36% 39% 37% 37% 39% 36% 40% 36% 40% 40% 41%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Prekių eksportas, pagal geografinį skaidymą, to meto kainomis, %

ES valstybės narės ir ES institucijos Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos


2013-08-14




+491753887245

10

Žemiau pateiktoje diagramoje (žr. 11 diagramą) aiškiai matomas stiprus orientavimasis į geografiškai artimas

šalis. Siekiant imunizuoti Lietuvos prekių eksportą diversifikuojant eksporto rinkas, būtina stipresnė orientacija

i globalines rinkas: Aziją, Šiaurės ir Pietų Ameriką.

Stipri Lietuvos prekių eksporto koncentracija į Rusiją, Latviją ir Estiją kelią grėsmę eksporto vystymuisi. Lėtėjant

Rusijos ekonominio vystymosi dinamikai, sumažėtų ne tik Lietuvos eksportas į Rusiją, bet ir į kitas Baltijos šalis,

glaudžiai ekonomiškai susiejusias su Rusijos vystymusi.

11

10 LT Statistikos departamento duomenys ir autoriaus skaičiavimai 11 LT Statistikos departamento duomenys ir autoriaus skaičiavimai

1964321359 22306

2608928507

30781 3183429825

32783

36219

38947

11787 12720 1316715425

18092 17272

21716

16961

22142

26455

31159

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

45000

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Prekių eksportas,pagal geografinį skaidymą, palyginamosiomis (2005 m.) kainomis, mln. LT

ES valstybės narės ir ES institucijos Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos

19%

11%

8% 8%

6% 6% 6%5%

4% 3% 3%2% 2% 2% 2% 1% 1% 1% 1% 1%

19%

30%

38% 45%52%

58%63%

68%72%

75%78% 80% 82% 84% 85% 87% 88% 89% 90% 91%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

14%

16%

18%

20%

Prekių eksportas pagal geografinį skaidymą, 90% viso eksporto, 2012 metai

% viso eksporto (kairė skalė) eksporto akumuliacija, % (dešinė skalė)


2013-08-14




+491753887245

12

Žemiau pateikiamas Lietuvos eksportas kombinuotos nomenklatūros prekių grupėmis ir eksporto akumuliacija

viso eksporto į pastarąją šalį. Grafikai pateikiami dešimčiai pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų.

1. Rusija

Lietuvos eksporte į Rusiją dominuoja reeksportuojamos prekės, kaip branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai),

mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys (84 grupė), antžeminio transporto priemonės,išskyrus geležinkelio ir

tramvajaus riedmenis; jų dalys ir reikmenys(87 grupė). Šių abieju grupių eksportas sudaro net 30 procentų viso

Lietuvos eksporto į Rusiją. Kitų prekių grupių eksportas - vaisiai, daržovės, mėsos ir pieno produktai, sudaro

apie 22 proocentus viso eksporto (grupės: 08, 07, 04).

13


24%

7% 6% 6% 5% 4% 4% 3% 2% 2% 2% 2% 2% 2% 2% 2% 1% 1% 1% 1%

24%32%

38%43%

49%53%

57% 60% 62% 65% 67% 68% 70% 72% 73% 75% 76% 78% 79% 80%

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

27

Min

eral

inis

ku

ras,

min

eral

inės

aly

vos

ir jų

…

84

Bra

nd

uo

lin

iai

reak

tori

ai, k

atil

ai…

87

An

tžem

inio

tra

nsp

ort

op

riem

on

ės, i

šsk

yru

s…

39

Pla

stik

ai ir

jų d

irb

inia

i

94

Bal

dai

; pat

alyn

ėsre

ikm

enys

, čiu

žin

iai,

…

31

Trą

šos

85

Ele

ktr

os

maš

ino

s ir

įren

gin

iai b

ei jų

dal

ys;…

44

Med

ien

a ir

med

ien

os

dir

bin

iai;

med

žio

an

glys

04

Pie

nas

ir p

ien

op

rod

uk

tai;

pau

kšč

ių…

10

Jav

ai

08

Val

gom

ieji

vai

siai

irri

ešu

tai;

cit

rusų

vai

sių

…

73

Dir

bin

iai i

š ge

leži

esar

ba

iš p

lien

o (

iš…

90

Op

tik

os,

foto

graf

ijo

s,k

inem

ato

graf

ijo

s,…

72

Gel

ežis

ir p

lien

as(j

uo

die

ji m

etal

ai)

07

Val

gom

osi

os

dar

žovė

sir

kai

ku

rie…

62

Dra

bu

žiai

ir jų

pri

edai

,iš

skyr

us

meg

ztu

s ir

…

30

Far

mac

ijo

s p

rod

uk

tai

48

Po

pie

riu

s ir

kar

ton

as;

po

pie

riau

s m

asės

,…

22

Nea

lko

ho

lin

iai i

ral

ko

ho

lin

iai g

ėrim

ai b

ei…

61

Meg

zti a

rba

ner

tid

rab

uži

ai ir

jų p

ried

ai

Prekių eksportas pagal kombinuotą nomenklatūrą ir eksporto akumuliacija, 2012m.


18%

12%

7% 7%6%

4% 4% 4% 4% 3%18%

30%37%

44%50%

54%58%

62%65% 69%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

0%2%4%6%8%

10%12%14%16%18%20%

84

Bra

nd

uo

lin

iai r

eak

tori

ai,

kat

ilai

(b

oil

eria

i), m

ašin

os

ir m

ech

anin

iai į

ren

gin

iai;

jųd

alys

87

An

tžem

inio

tra

nsp

ort

op

riem

on

ės, i

šsk

yru

sge

leži

nk

elio

ir t

ram

vaja

us

ried

men

is; j

ų d

alys

irre

ikm

enys

08

Val

gom

ieji

vai

siai

irri

ešu

tai;

cit

rusų

vai

sių

arb

am

elio

nų

žie

velė

s ir

luo

bo

s

07

Val

gom

osi

os

dar

žovė

s ir

kai

ku

rie

šak

nia

vais

iai

bei

gum

bav

aisi

ai

85

Ele

ktr

os

maš

ino

s ir

įren

gin

iai b

ei jų

dal

ys; g

arso

įraš

ymo

ir a

tkū

rim

oap

arat

ai...

22

Nea

lko

ho

lin

iai i

ral

ko

ho

lin

iai g

ėrim

ai b

eiac

tas

90

Op

tik

os,

foto

graf

ijo

s,k

inem

ato

graf

ijo

s,m

atav

imo

, ko

ntr

olė

s,p

reci

zijo

s, m

edic

ino

s ar

ba

chir

urg

ijo

s p

riet

aisa

i...

04

Pie

nas

ir p

ien

op

rod

uk

tai;

pau

kšč

iųk

iau

šin

iai;

nat

ūra

lus

med

us;

gyv

ūn

inės

kil

mės

mai

sto

pro

du

kta

i,…

39

Pla

stik

ai ir

jų d

irb

inia

i

94

Bal

dai

; pat

alyn

ėsre

ikm

enys

, čiu

žin

iai,

čiu

žin

ių k

ark

asai

,d

eko

raty

vin

ės p

agal

vėlė

s...

Prekių eksportas % ir eksporto akumuliacija % į Rusiją, 2012m.% viso eksporto (kairė skalė) eksporto akumuliacija, % (dešinė skalė)


2013-08-14




+491753887245

2. Latvija

Lietuvos eksportą dominuoja 27-tos grupės prekės , t.y. mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo

produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai. Vien šios grupės eksportas sudaro net 35 procentus viso eksporto į šią šalį. Likęs eksportas pasiskirsto gana mažomis dalimis į kelias grupes: branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, jų dalys; geležis ir plienas (juodieji metalai); elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai; antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis; jų dalys ir reikmenys.

14 3. Estija

Eksportą į Estija dominuoja mineralinis kuras, kuris sudaro net 62 procentus viso Lietuvos prekių eksporto į

Estiją. Tai daro Lietuvos eksportą labai nedifersifikuotu ir priklausomu nuo Estijos ekonomikos dinamikos

(tansporto ir logistikos sektoriaus).

15 14 LT Statistikos departamento duomenys ir autoriaus skaičiavimai

35%

6% 5% 5% 5% 4% 3% 2% 2% 2%

35%41%

46%51%

56%59% 63% 65% 67% 69%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

27

Min

eral

inis

ku

ras,

min

eral

inės

aly

vos

ir jų

dis

tili

avim

o p

rod

uk

tai;

bit

um

inės

med

žiag

os;

min

eral

inia

i vaš

kai

84

Bra

nd

uo

lin

iai

reak

tori

ai, k

atil

ai(b

oil

eria

i), m

ašin

os

irm

ech

anin

iai į

ren

gin

iai;

jųd

alys

72

Gel

ežis

ir p

lien

as(j

uo

die

ji m

etal

ai)

85

Ele

ktr

os

maš

ino

s ir

įren

gin

iai b

ei jų

dal

ys;

gars

o įr

ašym

o ir

atk

ūri

mo

apar

atai

...

87

An

tžem

inio

tra

nsp

ort

op

riem

on

ės, i

šsk

yru

sge

leži

nk

elio

ir t

ram

vaja

us

ried

men

is; j

ų d

alys

irre

ikm

enys

30

Far

mac

ijo

s p

rod

uk

tai

39

Pla

stik

ai ir

jų d

irb

inia

i

44

Med

ien

a ir

med

ien

os

dir

bin

iai;

med

žio

an

glys

10

Jav

ai

04

Pie

nas

ir p

ien

op

rod

uk

tai;

pau

kšč

iųk

iau

šin

iai;

nat

ūra

lus

med

us;

gyv

ūn

inės

kil

mės

mai

sto

pro

du

kta

i,…

Prekių eksportas % ir eksporto akumuliacija % į Latviją, 2012m.% viso eksporto (kairė skalė) eksporto akumuliacija, % (dešinė skalė)

62%

4% 3% 3% 3% 2% 2% 1% 1% 1%

62%66% 70% 72% 75% 77% 79% 80% 81% 82%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

27

Min

eral

inis

ku

ras,

min

eral

inės

aly

vos

ir jų

dis

tili

avim

o p

rod

uk

tai;

bit

um

inės

med

žiag

os;

min

eral

inia

i vaš

kai

84

Bra

nd

uo

lin

iai

reak

tori

ai, k

atil

ai(b

oil

eria

i), m

ašin

os

irm

ech

anin

iai į

ren

gin

iai;

jųd

alys

30

Far

mac

ijo

s p

rod

uk

tai

39

Pla

stik

ai ir

jų d

irb

inia

i

85

Ele

ktr

os

maš

ino

s ir

įren

gin

iai b

ei jų

dal

ys;

gars

o įr

ašym

o ir

atk

ūri

mo

apar

atai

...

03

Žu

vys

ir v

ėžia

gyvi

ai,

mo

liu

skai

ir k

iti v

and

ens

bes

tub

uri

ai

87

An

tžem

inio

tra

nsp

ort

op

riem

on

ės, i

šsk

yru

sge

leži

nk

elio

ir t

ram

vaja

us

ried

men

is; j

ų d

alys

irre

ikm

enys

73

Dir

bin

iai i

š ge

leži

esar

ba

iš p

lien

o (

iš ju

od

ųjų

met

alų

)

21

Įva

irū

s m

aist

op

rod

uk

tai

31

Trą

šos

Prekių eksportas % ir eksporto akumuliacija % į Estiją, 2012m.% viso eksporto (kairė skalė) eksporto akumuliacija, % (dešinė skalė)


2013-08-14




+491753887245

4. Vokietija

Ketvirta pagal svarbą prekių ir paslaugų eksporte – Vokietija. Į ją nukreipti 8 procentai viso Lietuvos eksporto.

Vokietijos rinkoje Lietuvos eksportas kur kas labiau divesifikuotas: plastikai ir jų dirbiniai sudaro didžiąją

eksporto dalį – 16 procentų viso eksporto į Vokietiją., baldai – 10 procentų, mediena ir medienos dirbiniai;

medžio anglys – 7 procentus, trąšos elektros mašinos atitinkamai po 6 procentus viso eksporto.

16 5. Jungtinė Karalystė

Į JK nukeliauja 6 procentai viso Lietuvos eksporto. Didžiąją šio eksporto dalį – net 59 procentus - sudaro

mineralinis kuras, 7 procentus trąšos, 6 procentus baldai. Tad bendrai vertinant koncentracija produktų

atžvilgiu yra gana stipri.

17 15 LT Statistikos departamento duomenys ir autoriaus skaičiavimai 16 LT Statistikos departamento duomenys ir autoriaus skaičiavimai

16%

10%

7%6% 6% 5% 5%

4% 3% 3%16%

25%33%

38%44%

49%54%

58%62%

65%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

14%

16%

18%

39

Pla

stik

ai ir

jų d

irb

inia

i

94

Bal

dai

; pat

alyn

ėsre

ikm

enys

, čiu

žin

iai,

čiu

žin

ių k

ark

asai

,d

eko

raty

vin

ės p

agal

vėlė

s...

44

Med

ien

a ir

med

ien

os

dir

bin

iai;

med

žio

an

glys

31

Trą

šos

85

Ele

ktr

os

maš

ino

s ir

įren

gin

iai b

ei jų

dal

ys; g

arso

įraš

ymo

ir a

tkū

rim

oap

arat

ai...

03

Žu

vys

ir v

ėžia

gyvi

ai,

mo

liu

skai

ir k

iti v

and

ens

bes

tub

uri

ai

87

An

tžem

inio

tra

nsp

ort

op

riem

on

ės, i

šsk

yru

sge

leži

nk

elio

ir t

ram

vaja

us

ried

men

is; j

ų d

alys

irre

ikm

enys

62

Dra

bu

žiai

ir jų

pri

edai

,iš

skyr

us

meg

ztu

s ir

ner

tus

04

Pie

nas

ir p

ien

op

rod

uk

tai;

pau

kšč

iųk

iau

šin

iai;

nat

ūra

lus

med

us;

gyv

ūn

inės

kil

mės

mai

sto

pro

du

kta

i,…

12

Ali

ejin

ių k

ult

ūrų

sėk

los

ir v

aisi

ai; į

vair

ūs

grū

dai

,sė

klo

s ir

vai

siai

; au

gala

i,n

aud

oja

mi p

ram

on

ėje

irm

edic

ino

je; š

iau

dai

ir…

Prekių eksportas % ir eksporto akumuliacija % į Vokietiją, 2012m.% viso eksporto (kairė skalė) eksporto akumuliacija, % (dešinė skalė)

59%

7% 6%3% 3% 2% 2% 2% 1% 1%

59%66%

73% 76% 78% 80% 82% 84% 85% 86%

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%100%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

27

Min

eral

inis

ku

ras,

min

eral

inės

aly

vos

ir jų

dis

tili

avim

o p

rod

uk

tai;

bit

um

inės

med

žiag

os;

min

eral

inia

i vaš

kai

31

Trą

šos

94

Bal

dai

; pat

alyn

ėsre

ikm

enys

, čiu

žin

iai,

čiu

žin

ių k

ark

asai

,d

eko

raty

vin

ėsp

agal

vėlė

s...

23

Mai

sto

pra

mo

nės

liek

ano

s ir

atl

iek

os;

par

uo

šti p

ašar

aigy

vūn

ams

62

Dra

bu

žiai

ir jų

pri

edai

,iš

skyr

us

meg

ztu

s ir

ner

tus

39

Pla

stik

ai ir

jų d

irb

inia

i

90

Op

tik

os,

foto

graf

ijo

s,k

inem

ato

graf

ijo

s,m

atav

imo

, ko

ntr

olė

s,p

reci

zijo

s, m

edic

ino

sar

ba

chir

urg

ijo

s…

44

Med

ien

a ir

med

ien

os

dir

bin

iai;

med

žio

an

glys

30

Far

mac

ijo

s p

rod

uk

tai

85

Ele

ktr

os

maš

ino

s ir

įren

gin

iai b

ei jų

dal

ys;

gars

o įr

ašym

o ir

atk

ūri

mo

ap

arat

ai...

Prekių eksportas % ir eksporto akumuliacija % į Jungtinę Karalystę, 2012m.



2013-08-14




+491753887245

6. Lenkija

Eksporto į Lenkiją, kuriai irgi tenka 6 procentai viso Lietuvos prekių eksporto, situacija panaši į Latvijos ir JK.

Dominuoja minerlainis kuras – net 42 procentai viso eksporto į šią šalį, plastikai ir jų dirbiniai siekia tik 7

procentus, pienas ir pieno produktai, gyvūninės kilmės produktai – po 4 procentus viso eksporto.

18

7. Niederlandai

Nydelrandams kaip ir JK ir Lenkijai tenka po 6 procentus viso Lietuvos prekių eksporto, kuriame dominuoja

mineralinis kuras (68 procentai viso eksporto į Nyderlandus). Trąšos užima antrą vietą su 5 procentais viso

eksporto, baldai – 4 procentus, tabako produktai - 3 procentus.

19

17 LT Statistikos departamento duomenys ir autoriaus skaičiavimai 18 LT Statistikos departamento duomenys ir autoriaus skaičiavimai 19 LT Statistikos departamento duomenys ir autoriaus skaičiavimai

41%

7%4% 4% 3% 3% 3% 3% 3% 3%

41%48%

52%56%

60% 63% 66% 69% 72% 74%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

27

Min

eral

inis

ku

ras,

min

eral

inės

aly

vos

ir jų

dis

tili

avim

o p

rod

uk

tai;

bit

um

inės

med

žiag

os;

min

eral

inia

i vaš

kai

39

Pla

stik

ai ir

jų d

irb

inia

i

04

Pie

nas

ir p

ien

op

rod

uk

tai;

pau

kšč

iųk

iau

šin

iai;

nat

ūra

lus

med

us;

gyv

ūn

inės

kil

mės

mai

sto

pro

du

kta

i,…

72

Gel

ežis

ir p

lien

as(j

uo

die

ji m

etal

ai)

87

An

tžem

inio

tra

nsp

ort

op

riem

on

ės, i

šsk

yru

sge

leži

nk

elio

ir t

ram

vaja

us

ried

men

is; j

ų d

alys

irre

ikm

enys

44

Med

ien

a ir

med

ien

os

dir

bin

iai;

med

žio

an

glys

31

Trą

šos

94

Bal

dai

; pat

alyn

ėsre

ikm

enys

, čiu

žin

iai,

čiu

žin

ių k

ark

asai

,d

eko

raty

vin

ės p

agal

vėlė

s...

01

Gyv

i gyv

ūn

ai

85

Ele

ktr

os

maš

ino

s ir

įren

gin

iai b

ei jų

dal

ys; g

arso

įraš

ymo

ir a

tkū

rim

oap

arat

ai...

Prekių eksportas % ir eksporto akumuliacija % į Lenikją, 2012m.% viso eksporto (kairė skalė) eksporto akumuliacija, % (dešinė skalė)

68%

5% 4% 3% 2% 2% 2% 2% 2% 1%

68%72% 77% 80% 82% 84% 86% 87% 89% 90%

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%100%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

27

Min

eral

inis

ku

ras,

min

eral

inės

aly

vos

ir jų

dis

tili

avim

o p

rod

uk

tai;

bit

um

inės

med

žiag

os;

min

eral

inia

i vaš

kai

31

Trą

šos

94

Bal

dai

; pat

alyn

ėsre

ikm

enys

, čiu

žin

iai,

čiu

žin

ių k

ark

asai

,d

eko

raty

vin

ės p

agal

vėlė

s...

24

Tab

akas

ir p

erd

irb

tita

bak

o p

akai

tala

i

44

Med

ien

a ir

med

ien

os

dir

bin

iai;

med

žio

an

glys

02

Mės

a ir

val

gom

ieji

mės

os

sub

pro

du

kta

i 10

Jav

ai

39

Pla

stik

ai ir

jų d

irb

inia

i

04

Pie

nas

ir p

ien

op

rod

uk

tai;

pau

kšč

iųk

iau

šin

iai;

nat

ūra

lus

med

us;

gyv

ūn

inės

kil

mės

mai

sto

pro

du

kta

i,…

12

Ali

ejin

ių k

ult

ūrų

sėk

los

ir v

aisi

ai; į

vair

ūs

grū

dai

,sė

klo

s ir

vai

siai

; au

gala

i,n

aud

oja

mi p

ram

on

ėje

irm

edic

ino

je; š

iau

dai

ir…

Prekių eksportas % ir eksporto akumuliacija % į Nyderlandus, 2012m.% viso eksporto (kairė skalė) eksporto akumuliacija, % (dešinė skalė)


2013-08-14




+491753887245

8. Baltarusija

Į Baltarusiją nukreipti 5 procentai viso Lietuvos eksporto. Kaip ir eksporte į Rusiją – dominuoja

reekksportuojamos 87. ir 84. grupių prekės. Šių dviejų prekių grupių eksportas sudaro 42 procentus viso

eksporto. Po 7 procentus viso eksporto į Baltarusiją dalijasi plastikai ir jų dirbiniai bei atitinkamai elektros

mašinos ir jų irenginiai.

20 9. Ukraina

Į šią šalį iškeliaja 4 procentai viso Lietuvos eksporto ir pastarojoje net 71 procentą sudaro mineralinis kuras. 84.

grupės prekės sudaro 5 procentus, popieriaus dirbiniai (48. grupė) ir plastikai po 4 procentus. Lietuvos

eksportas į Ukrainą – mažiausiai diversifikuotas (lyginant su kitomis top 10 šalimis pagal bendrą eksporto

mastą).

21


22%20%

7% 7%

4% 3% 2% 2% 2% 2%

22%

42%49%

56% 59% 62% 64% 67% 69% 71%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

87

An

tžem

inio

tran

spo

rto

pri

emo

nės

,iš

skyr

us

gele

žin

kel

io ir

tram

vaja

us

ried

men

is; j

ųd

alys

ir r

eik

men

ys

84

Bra

nd

uo

lin

iai

reak

tori

ai, k

atil

ai(b

oil

eria

i), m

ašin

os

irm

ech

anin

iai į

ren

gin

iai;

jų d

alys

39

Pla

stik

ai ir

jųd

irb

inia

i

85

Ele

ktr

os

maš

ino

s ir

įren

gin

iai b

ei jų

dal

ys;

gars

o įr

ašym

o ir

atk

ūri

mo

ap

arat

ai...

08

Val

gom

ieji

vai

siai

irri

ešu

tai;

cit

rusų

vai

sių

arb

a m

elio

nų

žie

velė

s ir

luo

bo

s

30

Far

mac

ijo

s p

rod

uk

tai

32

Rau

gin

imo

arb

ad

ažym

o e

kst

rak

tai;

tan

inai

ir jų

dar

inia

i;d

ažik

liai

, pig

men

tai.

..

73

Dir

bin

iai i

š ge

leži

esar

ba

iš p

lien

o (

iš ju

od

ųjų

met

alų

)

90

Op

tik

os,

foto

graf

ijo

s,k

inem

ato

graf

ijo

s,m

atav

imo

, ko

ntr

olė

s,p

reci

zijo

s, m

edic

ino

sar

ba

chir

urg

ijo

s…

29

Org

anin

iai c

hem

ijo

sp

rod

uk

tai

Prekių eksportas % ir eksporto akumuliacija % į Baltarusiją, 2012m.% viso eksporto (kairė skalė) eksporto akumuliacija, % (dešinė skalė)

71%

5% 4% 4% 3% 2% 1% 1% 1% 1%

71%76%

80% 84% 87% 88% 90% 90% 91% 92%

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%100%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

27

Min

eral

inis

ku

ras,

min

eral

inės

aly

vos

ir jų

dis

tili

avim

o p

rod

uk

tai;

bit

um

inės

med

žiag

os;

min

eral

inia

i vaš

kai

84

Bra

nd

uo

lin

iai

reak

tori

ai, k

atil

ai(b

oil

eria

i), m

ašin

os

irm

ech

anin

iai į

ren

gin

iai;

jųd

alys

48

Po

pie

riu

s ir

kar

ton

as;

po

pie

riau

s m

asės

,p

op

ieri

aus

arb

a k

arto

no

dir

bin

iai

39

Pla

stik

ai ir

jų d

irb

inia

i

87

An

tžem

inio

tra

nsp

ort

op

riem

on

ės, i

šsk

yru

sge

leži

nk

elio

ir t

ram

vaja

us

ried

men

is; j

ų d

alys

irre

ikm

enys

85

Ele

ktr

os

maš

ino

s ir

įren

gin

iai b

ei jų

dal

ys;

gars

o įr

ašym

o ir

atk

ūri

mo

apar

atai

...

63

Kit

i gat

avi t

ekst

ilės

dir

bin

iai;

rin

kin

iai;

dėv

ėti

dra

bu

žiai

ir d

ėvėt

ite

kst

ilės

dir

bin

iai;

sku

du

rai

06

Au

gan

tys

med

žiai

irk

iti a

uga

lai;

svo

gūn

ėlia

i,ša

kn

ys ir

kit

os

pan

ašio

sau

galų

dal

ys; s

kin

tos

gėlė

sir

dek

ora

tyvi

nia

i…

90

Op

tik

os,

foto

graf

ijo

s,k

inem

ato

graf

ijo

s,m

atav

imo

, ko

ntr

olė

s,p

reci

zijo

s, m

edic

ino

s ar

ba

chir

urg

ijo

s p

riet

aisa

i...

56

Vat

a, v

elti

nys

irn

eau

stin

ės m

edži

ago

s;sp

ecia

liej

i ver

pal

ai; v

irvė

s,vi

rvel

ės, l

ynai

ir t

rosa

i bei

jų d

irb

inia

iPrekių eksportas % ir eksporto akumuliacija % į Ukrainą, 2012m.



2013-08-14




+491753887245

10. Švedija

Į Švediją nukreipti 3 procentai Lietuvos eksporto, kurio 24 procentus sudaro baldų gaminai, 9 procentus

chemijos produktai, 7 procentus plastikai ir jų dirbiniai, 6 procentus mediena, 5 procentus elektros mašinos ir

įrenginiai. Eksportas į šią šalį vienas labiausiai diversifikuotų (ypač atsižvelgiant į labai žemą reeksporto kiekį).

22


24%

9%7%

6% 5% 4% 3% 3% 3% 3%

24%

34%41%

47%52%

56% 60% 63% 66% 69%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

94

Bal

dai

; pat

alyn

ėsre

ikm

enys

, čiu

žin

iai,

čiu

žin

ių k

ark

asai

,d

eko

raty

vin

ės p

agal

vėlė

s...

38

Įva

irū

s ch

emij

os

pro

du

kta

i

39

Pla

stik

ai ir

jų d

irb

inia

i

44

Med

ien

a ir

med

ien

os

dir

bin

iai;

med

žio

an

glys

85

Ele

ktr

os

maš

ino

s ir

įren

gin

iai b

ei jų

dal

ys; g

arso

įraš

ymo

ir a

tkū

rim

oap

arat

ai...

73

Dir

bin

iai i

š ge

leži

es a

rba

iš p

lien

o (

iš ju

od

ųjų

met

alų

)

24

Tab

akas

ir p

erd

irb

tita

bak

o p

akai

tala

i

62

Dra

bu

žiai

ir jų

pri

edai

,iš

skyr

us

meg

ztu

s ir

ner

tus

10

Jav

ai

84

Bra

nd

uo

lin

iai r

eak

tori

ai,

kat

ilai

(b

oil

eria

i), m

ašin

os

ir m

ech

anin

iai į

ren

gin

iai;

jųd

alys

Prekių eksportas % ir eksporto akumuliacija % į Švediją, 2012m.% viso eksporto (kairė skalė) eksporto akumuliacija, % (dešinė skalė)


2013-08-14




+491753887245

Herfindahl–Hirschman Indeksas

Herfindahl–Hirschman Indeksas matuoja rinkos arba produkto absoliutų koncentracijos lygį. Indeksas

apskaičiuojamas pagal formulę:

HHI � � � �� ̅��

��

�� š��ė��ą, ��ąį!�"��#�ę�

� �̅ � !��ų&�'�ė��į!�"��#�ę��

Sudarytas indeksas gali sviruoti tarp � ir 1. � indikuotų visiškai tolygų prekių arba šalių pasiskirstymą, o 1

indikuotų abosliučią koncentraciją. Viršuje pateiktas koncentracijos įvertinimas patvirtinamas ir HH indekso.

Pagrindinėse Lietuvos rinkose eksportas pakankamai diversifikuotas tik 3 valstybėse: Rusijoje, Vokietijoje ir

Švedijoje. Visgi reiktų atsižvelgti į faktą, jog didžiąją dalį Lietuvos eksporto į Rusiją sudaro reeksportas, teikiantis

tik mažą pridedamąją vertę Lietuvos ekonomikai.

Standartiškai HHI vertinamas:

- mažiau 0.01 – kaip labai diversifikuota rinka

- tarp 0.01 ir 0.15 kaip diversifikuota rinka

- tarp 0.15 ir 0.25 kaip vidutinė koncentracija

- virš 0.25 kaip stipri koncentracija

Visgi riektų atkreipti dėmesį į faktą, jog visos pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos yra ne tik geografiškai, bet ir

ekonomiškai glaudžiai susijusios. Tad pavienis HHI vertinimas galimai neparodo realios priklausomybės.

Vertinant Lietuvos eksportą pagal šalis, į kurias eksportuojama:

Lentelėje pateikiamos 29 šalys pagal eksporto svarbą (mažėjančia tvarka).

HHI koncentracija virš 0.1 pažymėta raudona spalva.

Pagrindinėse 29 eksporto rinkose žemiausia apskaičiuota koncentracija siekė 0.06 (Vokietija, Danija, Suomija).

Auksčiausia užfiksuota koncentracija pasiekta eksporte į Iraną (0.98), Togą (0.96), Nigeriją (0.83). Tokia aukšta

koncentracija pasiekiama dėl labai menko eksportuojamų prekių įvairumo ir menko kiekio. Reikia pabrėžti, jog

norint tikslingai identifikuoti pavojingas koncentracijas – būtų būtinas HHI perskaičiavimas, neįtraukiant

reeksportuojamų prekių. Tai leistų tiksliau įvertinti Lietuvos eksporto ir kartu ekonomikos dinamikos

priklausomybę nuo atitinkamos šalies vystymosi.


2013-08-14




+491753887245

Lentelė 1.

Nr. Šalis Eksportas

mln. LT

% viso

eksporto HHI

1 RU Rusija 15037.2 18.9% 0.07

2 LV Latvija 8668.1 10.9% 0.14

3 EE Estija 6231.0 7.8% 0.39

4 DE Vokietija 6196.8 7.8% 0.06

5 GB Jungtinė Karalystė 4984.1 6.3% 0.36

6 PL Lenkija 4814.8 6.0% 0.19

7 NL Nyderlandai 4613.7 5.8% 0.47

8 BY Baltarusija 3654.9 4.6% 0.10

9 UA Ukraina 2853.2 3.6% 0.51

10 SE Švedija 2601.6 3.3% 0.09

11 FR Prancūzija 2492.0 3.1% 0.14

12 DK Danija 1621.8 2.0% 0.06

13 NO Norvegija 1558.3 2.0% 0.11

14 IT Italija 1360.5 1.7% 0.08

15 US Jungtinės Valstijos 1196.8 1.5% 0.18

16 KZ Kazachstanas 1193.0 1.5% 0.10

17 FI Suomija 947.5 1.2% 0.06

18 BE Belgija 844.4 1.1% 0.10

19 IR Iranas 697.3 0.9% 0.98

20 ES Ispanija 587.0 0.7% 0.08

21 TR Turkija 541.1 0.7% 0.25

22 CZ Čekija 505.4 0.6% 0.09

23 HU Vengrija 385.8 0.5% 0.19

24 SA Saudo Arabija 306.2 0.4% 0.71

25 TG Togas 306.1 0.4% 0.96

26 NG Nigerija 300.4 0.4% 0.83

27 KG Kirgizija 241.8 0.3% 0.72

28 SK Slovakija 233.6 0.3% 0.09

29 CN Kinija 230.1 0.3% 0.11


2013-08-14




+491753887245

Vertinant Lietuvos eksportą pagal kombinuotos nomenklatūros prekių grupes:

Vertinant pagal kombinuotos nomenklatūros prekių grupes, matyti, jog pirmas 3 pagal svarba Lietuvos eksporte

vietas užima reeksporto arba dalinio reeksporto prekės. 84 ir 87 prekių grupės yra pagrinde tik

reeksportuojamos, o mineralinis kuras yra importuojamas bei perdirbamas „Orlean Lietuva“ gamykloje

nesukuria didelės pridėtinės vertės – tad jį vertinti būtų galima irgi kaip reeksportą. Vertinant koncentraciją

pagal prekių grupes, sunku įvertinti galimas ekonomines pasekmes, krentant ar augant šių produktų paklausai

tarptautinėse rinkose. Galimai „Orlean Lietuva“ gali operatyviai reaguoti į svyruojančią paklausą ir perdirbto

mineralinio kuro eksporto kritimas būtų sušvelnintas mažėjančiu importu.

Apatinė lentelė pateikia HHI indeksus pagrindinėms eksportuojamoms prekėms. Mažiausia apskaičiuota

koncentracija, po 0.08 randama baldų, trąšų ir medienos dirbinių prekių grupėse. Tuo tarpu didžiausia

koncentracija pasiekiama valgomųjų daržovių (0.68), valgomųjų vaisų (0.54), bei nealkoholinių ir alkoholinių

gėrimų (0.43) eksporte.

Norint spręsti kokių prekių grupių gamintojams ir eksportuotojams turėtų būti suteikiamas papildomas

dėmesys padedant diversifikuoti rinkas, būtina be HHI indekso atlikti ir pavienių prekių įtakos analizę Lietuvos

ekonomikai (kaip pvz. mokami mokesčiai, sukuriamos darbo vietos ir t.t.).


2013-08-14




+491753887245

Lentelė 2.

Nr. Kobinuotoji nomenklatūra Eksportas

mln. LT

% viso

eksporto HHI

1 27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai;

bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai 19527.7 24.5% 0.13

2 84 Branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos ir mechaniniai

įrenginiai; jų dalys 5705.7 7.2% 0.26

3 87 Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus

riedmenis; jų dalys ir reikmenys 4744.3 6.0% 0.19

4 39 Plastikai ir jų dirbiniai 4470.1 5.6% 0.09

5 94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, dekoratyvinės

pagalvėlės... 4275.9 5.4% 0.08

6 31 Trąšos 3415.5 4.3% 0.08

7 85 Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo

aparatai... 3354.8 4.2% 0.11

8 44 Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 2396.9 3.0% 0.08

9 04 Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus;

gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje 1897.9 2.4% 0.14

10 10 Javai 1781.4 2.2% 0.20

11 08 Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusų vaisių arba melionų žievelės ir luobos 1519.3 1.9% 0.54

12 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) 1442.4 1.8% 0.09

13 90 Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, precizijos,

medicinos arba chirurgijos prietaisai... 1373.0 1.7% 0.19

14 72 Geležis ir plienas (juodieji metalai) 1276.5 1.6% 0.18

15 07 Valgomosios daržovės ir kai kurie šakniavaisiai bei gumbavaisiai 1266.7 1.6% 0.68

16 62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 1184.1 1.5% 0.14

17 30 Farmacijos produktai 1103.7 1.4% 0.16

18 48 Popierius ir kartonas; popieriaus masės, popieriaus arba kartono dirbiniai 1008.6 1.3% 0.17

19 22 Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas 928.0 1.2% 0.43

20 61 Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai 905.5 1.1% 0.16

21 24 Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 892.9 1.1% 0.10

22 23 Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams 791.8 1.0% 0.09

23 38 Įvairūs chemijos produktai 785.7 1.0% 0.15

24 12 Aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai; įvairūs grūdai, sėklos ir vaisiai; augalai,

naudojami pramonėje ir medicinoje; šiaudai ir pašarai 773.7 1.0% 0.15


2013-08-14




+491753887245

III. Neto eksportas

Vertinant Lietuvos eksportą būtina atsižvelgti ir į prekybos balansą. Prekybos balansas parodo ekonomikos

pajėgumą sukurti ir eksportuoti prekes, arba importavus tos pačios prekių grupės produktus, juos apdirbus

eksportuoti su didesne pridėtine verte – taip sukuriant teigiamą prekybos balansą.

Žvelgiant į prekių grupes su teigiamu prekybos balansu, galima daryti išvadas, kurių prekių grupių eksporte

Lietuva turi konkurencinį pranašumą, kuriuo dabar naudojantis (skatinant eksporto rinkų plėtrą ir kitas

priemones) pavyktų efektyviai mažinti prekybos balanso deficitą.

23

23 diagrama pateikia pagrindines prekių grupes su teigiamu prekybos balansu. Lietuvos konkurencingumas

aiškiai matomas baldų gamyboje (94 prekių grupė), trąšų eksporte (31 prekių grupė), javų eksporte (10 prekių

grupė), plastikų gamyboje (39 prekių grupė) ir medienos eksporte (44 prekių grupė).

Visgi reiktų pabrėžti, jog teigiamą prekybos balansą sudaro prekių eksportas su nedidele pridedamąją verte

(pieno produktai, mediena, sėklos, vaisiai, tabako gaminiai). Ir kai kurių šių prekių grupių eksportas stipriai

priklausomas nuo gamtinių sąlygų ir gali būti nepastovus. Tad dėmesį reiktų telkti į galutinio vartojimo prekių

eksporto skatinimą - baldų, plastiko , trąšų, drabužių bei optikos sektoriuose.

Neigiamas prekybos balansas (žr. 24 diagramą) suteikia įžvalgą, kokių prekių grupių importą reiktų mažinti.

Didžiausią dalį neigiamo prekybos balanso dalį, net 43 procentus, sudaro mineralinio kuro produktai.

Mažinimas įmanomas keliais būdais: skatinant vartojimo mažėjimą (namų renovacija – mažėja poreikis šilumos

gamybai, bei skatinant nuosavų išteklių naudojimą, sparčiau investuojant į energijos gavybą, naudojant

atsinaujinančius energetikos išteklius).

Apačioje bendrai pateikta diagrama suponuoja ir į kokias gamybos šakas turėtų būti nukreiptas dėmesys,

bandant pritraukti investicijas: farmacijos produktų gamybą, elektros ir elektronikos produktų gamybą, boilerių


23%

15%

9% 8% 8% 7%

4% 3% 3% 2% 2% 2% 1% 1% 1%

23%

38%47%

56%63%

71% 75% 78% 81% 83% 85% 87% 88% 90% 91%

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%100%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

94

Bal

dai

; pat

alyn

ėsre

ikm

enys

, čiu

žin

iai,

čiu

žin

ių k

ark

asai

,…

31

Trą

šos

10

Jav

ai

39

Pla

stik

ai ir

jų d

irb

inia

i

44

Med

ien

a ir

med

ien

os

dir

bin

iai;

med

žio

an

glys

04

Pie

nas

ir p

ien

op

rod

uk

tai;

pau

kšč

iųk

iau

šin

iai;

nat

ūra

lus…

12

Ali

ejin

ių k

ult

ūrų

sėk

los

ir v

aisi

ai; į

vair

ūs

grū

dai

, sėk

los

ir v

aisi

ai;…

62

Dra

bu

žiai

ir jų

pri

edai

,iš

skyr

us

meg

ztu

s ir

ner

tus

61

Meg

zti a

rba

ner

tid

rab

uži

ai ir

jų p

ried

ai

24

Tab

akas

ir p

erd

irb

tita

bak

o p

akai

tala

i

16

Gam

inia

i iš

mės

os,

žuvi

es a

rba

vėži

agyv

ių,

mo

liu

skų

arb

a k

itų

…

23

Mai

sto

pra

mo

nės

liek

ano

s ir

atl

iek

os;

par

uo

šti p

ašar

ai…

11

Mal

ybo

s p

rod

uk

cija

;sa

lyk

las;

kra

km

ola

s;in

uli

nas

; k

vieč

ių g

liti

mas

90

Op

tik

os,

foto

graf

ijo

s,k

inem

ato

graf

ijo

s,m

atav

imo

, ko

ntr

olė

s,…

63

Kit

i gat

avi t

ekst

ilės

dir

bin

iai;

rin

kin

iai;

dėv

ėti d

rab

uži

ai ir

…

Neto eksportas pagal prekių kombinuotą nomenklatūrą, dalis teigiamo prekybos balanso, akumuliacija teigiamo prekybos balanso, 2012 metai

% viso teigiamo prekybos balanso (kairė skalė) teigiamo prekybos balanso akumuliacija, % (dešinė skalė)


2013-08-14




+491753887245

ir katilų gamybą bei popieriaus pramonę. Pritraukiant dideles užsienio investicijas šiuose sektoriuose (green

field investment) – padėtų atsverti prekybos deficitą šių prekių grupių prekybos balanse.

Tuo pačiu dauguma šių prekių grupių galima priskirti prie aukštesnės arba aukštos pridėtinės vertės prekių.

Augant šių prekių vietinei gamybai ir eksportui, augtų ir šalies konkurencingumas, bei kiltų vidutinis

atlyginimas, ko pasekoje augtų ir pragyvenimo lygis.

24


43%

10%8%

5% 5% 4% 2% 2% 2% 1% 1% 1% 1% 1% 1%

43%

53%60%

66%70%

74% 76% 78% 80% 81% 83% 84% 86% 87% 88%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

27

Min

eral

inis

ku

ras,

min

eral

inės

aly

vos

ir jų

dis

tili

avim

o p

rod

uk

tai;

bit

um

inės

med

žiag

os;

…

29

Org

anin

iai c

hem

ijo

sp

rod

uk

tai

87

An

tžem

inio

tran

spo

rto

pri

emo

nės

,iš

skyr

us

gele

žin

kel

io ir

tram

vaja

us…

30

Far

mac

ijo

sp

rod

uk

tai

85

Ele

ktr

os

maš

ino

s ir

įren

gin

iai b

ei jų

dal

ys;

gars

o įr

ašym

o ir

atk

ūri

mo

ap

arat

ai...

25

Dru

ska;

sie

ra; ž

emės

ir a

km

enys

; tin

kav

imo

med

žiag

os,

kal

kės

irce

men

tas

84

Bra

nd

uo

lin

iai

reak

tori

ai, k

atil

ai(b

oil

eria

i), m

ašin

os

irm

ech

anin

iai…

48

Po

pie

riu

s ir

kar

ton

as; p

op

ieri

aus

mas

ės, p

op

ieri

aus

arb

ak

arto

no

dir

bin

iai

40

Kau

čiu

kas

ir jo

dir

bin

iai

72

Gel

ežis

ir p

lien

as(j

uo

die

ji m

etal

ai)

15

Gyv

ūn

inia

i arb

aau

gali

nia

i rie

bal

ai i

ral

ieju

s b

ei jų

sk

ilim

op

rod

uk

tai;

par

uo

šti…

22

Nea

lko

ho

lin

iai i

ral

ko

ho

lin

iai g

ėrim

ai b

eiac

tas

86

Gel

ežin

kel

io a

rba

tram

vaja

us

lok

om

oty

vai,

ried

men

ys ir

jų d

alys

;…

55

Ch

emin

iai

štap

elio

plu

ošt

ai

09

Kav

a, a

rbat

a, m

atė

irp

ries

ko

nia

i

Neto eksportas pagal prekių kombinuotą nomenklatūrą, dalis negatyvaus prekybos balanso, akumuliacija negatyvaus prekybos

balanso, 2012 metai% viso teigiamo prekybos balanso (kairė skalė) teigiamo prekybos balanso akumuliacija, % (dešinė skalė)


2013-08-14




+491753887245

IV. Paslaugų eksportas

Vertinant Lietuvos paslaugų eksportą remiantis Lietuvos Banko statistika, aiškiai matoma koncentracija į du

sektorius: transporto paslaugas bei turizmą. Deja abi šios paslaugų grupės, nors ir labai svarbios, visgi labai

priklausomos nuo bendrų ekonomikos tendencijų. Tad matomas aiškus poreikis skatinti ryšių, statybos, ir IT

paslaugų eksportą. Ši svarba tampa dar aiškesnė žvelgiant į paslaugų eksporto balansą (žr. 26 diagramą),

kuriame matyti, jog ryšių paslaugų Lietuva sumoje neeksportuoja, o tik importuoja, o finansinių ir IT paslaugų

balansas yra labai arti 0.

Atsižvelgiant į pasaulinę praktiką – reikėtų apsvarstyti strategiją, orientuotis į eksportuojančios apdirbamosios

pramonės pritraukimą į Lietuvą , mat būtent didelių pramonės žaidėjų atėjimas į vietinę rinką automatiškai

palaipsniui aplink save kuria ir paslaugų tiekėjų kūrimąsi.

25

26

25 Lietuvos banko duomenys ir autoriaus skaičiavimai 26 Lietuvos banko duomenys ir autoriaus skaičiavimai

56.1%

27.3%

8.6%

2.5% 1.9% 1.1% 1.0% 0.8% 0.0% 0.0%00%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Paslaugų eksporto struktūra, 2012m., % viso paslaugu eksporto

25,737.5

5,135.3 2,109.4 1,017.4 443.7 359.8

-78.9 -817.4 -1,350.9 -1,761.8 -5000

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

Paslaugų balansas, to meto kainomis, mln. LT, 2012 metai


2013-08-14




+491753887245

V. Pabaigai:

Ši apžvalga nėra mokslinis darbas ir jos tikslas tik parodyti galimas problemas. Norint identifikuoti Lietuvos

eksporto problemas bei rizikas, būtinos tolimesnės ir gilesnės ekonominės analizės (bei specifiniai rinkos

tyrimai), padedančios priimti teisingus sprendimus ūkio ministerijai kaip būtina skatinti Lietuvos eksportą:

kokioms prekių šakoms ir kokia valstybės institucijų pagalba būtina. Kuriant Lietuvos eksporto strategiją

būtinas ne tik bendradarbiavimas su pramonės ir paslaugų sektoriaus atstovais, Investuok Lietuvoje, Versli

Lietuva specialistais, tačiau būtinas ir didžiųjų partijų sutarimas. Per 2-3 metus vargu ar pavyks pasiekti

norimus rezultatus (ūkio transformacija link didesnę pridėtinę vertę kuriančių prekių gamybos ir eksporto),

tačiau būtina užtikrinti dabar pradėtų reformų ar projektų tęstinumą sekantiems 4-8 metams.

lietuvos prekių ir paslaugų eksporto apžvalga

Documents