Sumanios specializacijos strategija: procesas ir tarpiniai rezultatai

Europa 2020 ir Sanglaudos politika (struktūriniai fondai) – pagrindiniai instrumentai siekiant įveikti ekonominę krizę Žinios augimui (angl. Knowledge for growth) - EK ekspertų grupės siūlymas Problema: viešųjų investicijų į MTEP fragmentiškumas ir dubliavimas Akcentuojamas regionų vaidmuo kuriant žinių ekonomiką – identifikuojant MTEP ir ūkio stiprybes ir potencialą

Kodėl sumani specializacija?

Strateginė būtinybė: Tai ekonomikos pertvarkymo darbotvarkė, siekiant: 1. Sutelkti politinę paramą ir investicijas į svarbiausius šalies prioritetus,

iššūkius ir žiniomis grįstus vystymosi poreikius;

2. Geriausiu būdu išnaudoti šalies stiprybes, konkurencinius pranašumus ir kompetencijos potencialą;

3. Remti technologines ir praktika grindžiamas inovacijas bei skatinant privataus sektoriaus investicijas;

4. Aktyviai įtraukti suinteresuotąsias šalis (verslas + mokslas + sprendimų priėmėjai);

5. Sprendimus grįsti įrodymais, diegti stebėsenos ir vertinimo sistemas.

Administracinė būtinybė: • Europos darbotvarkės įgyvendinimas: Europa 2020, Inovacijų sąjunga,

Horizontas 2020; • Ex-ante sąlyga Sanglaudos fondui 2014-2020 m., siekiant sutelkti išteklius,

didinti struktūrinės paramos poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Kas yra sumani specializacija?

Ex ante sąlyga Tenkinimo kriterijai • Mokslinių tyrimų ir inovacijų

politika orientuota į šalies sumanios specializacijos realizavimą

• Užtikrinama dermė (kur tinkama)

su Nacionaline pažangos programa • Užtikrinamas siekiamas privačių

investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas lygis

Mokslinių tyrimų ir inovacijų politika sumaniai specializacijai:

• Remiantis analize išskirtas ribotas skaičius prioritetų, ištekliai koncentruojami jų įgyvendinimui

• Suplanuotos privataus sektoriaus investicijų į MTEP skatinimo priemonės

• Užtikrinta stebėsena

• Patvirtintas MTEP ir inovacijų finansavimo planas

1 tematinis tikslas: Stiprinti MTEP ir inovacijas (ERDF)

Šiandien: platūs (pvz., socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui) arba sektoriniai (pvz. lazeriai) prioritetai neaiškus investicijų poveikis.

Kas keičiasi: • valstybė kaip verslo-mokslo diskusijos dėl to, ką ketinama sukurti,

moderatorius; • procesas ne mažiau svarbu nei rezultatas – diskusijos dėl prioritetų metu

mokslas-verslas turėtų rasti bendrus sprendimus, skatinančius inovacijas. • ribotas prioritetų skaičius išteklių koncentracija; • finansavimas konkrečių produktų/rezultatų sukūrimui.

Kas nesikeičia: • Moksliniai tyrimai, skirti sistemingam žinių kaupimui ir toliau turi būti

finansuojami; • Technologinis modernizavimas, žinių paklausos skatinimas ir toliau turi

būti finansuojamas.

Ką keičia sumani specializacija?

Integruojanti strategija

Lietuva 2030

Nacionalinė pažangos programa

Veiksmų programos

Inovacijų strategija

Slėnių strategija

Sumanios specializacijos

strategija

Prioritetinės kryptys

Studijų ir MTEP plėtros programa

Prioritetų įgyvendinimo

programos

Koordinacinė grupė: Neformali ŠMM,

Ūkmin, MITA, MOSTA atstovų darbo grupė

Mokslas, verslas, sprendimų priėmėjai

MP vadovaujama Strateginė MTEP ir

inovacijų taryba

Kas rengia Sumanios specializacijos strategiją?

Valdymo komitetas

Tarptautinė nepriklausomų ekspertų grupė

MOSTA

Ekspertų grupės

Sumanios specializacijos rengimo logika

Prioritetų įgyvendinimo programos ir priemonės Jungtiniai mokslo-verslo projektai Stebėsena ir poveikio vertinimas

EK Sumanios specializacijos gidas TNEG strategijos rengimo metodika

Ūkio potencialo

analizė

Iššūkių analizė

Mokslo potencialo

analizė

atlikta

atlikta atlikta

Diskusijos su suinteresuotomis šalimis

43

Suinteresuotų šalių apklausa

04.25–05.10

Konsultacijos su EK ekspertais

Prioritetinė kryptis 1 Prioritetas 1

Prioritetas 2

Prioritetinė kryptis 2 ... Prioritetas 3

Prioritetas 4 Prioritetas x

Kas yra prioritetinė kryptis?

• Prioritetinė kryptis – atsakas į globalius ar nacionalinius iššūkius ir galimybes, kuriomis LT MTEP ir inovacijų sistema gali geriausiai pasinaudoti. Implikacijos: • Daug iššūkių ir galimybių, bet ne visomis galime pasinaudoti; • MTEP ir inovacijų potencialas daugelyje sričių, bet ne visos sritys ateityje bus

aktualios.

• Prioritetas – kritinės technologijos ir procesai, kurie yra tokie svarbūs ateities plėtrai, kad turi būti kuriami ir plėtojami Lietuvoje. Implikacijos: • Prioritetai kaip konkretūs rezultatai (technologijos, procesai), leidžiantys

spręsti apibrėžtas problemas; • Svarbus transformacinis potencialas.

• Kritinės technologijos ir procesai - kritiniai, nes: a) Vertikalūs: turi potencialą iš esmės sustiprinti vieno ar kelių sektorių

konkurencinį pranašumą (pvz., alternatyvūs energijos šaltiniai); b) Horizontalūs: gali prisidėti prie daugelio sektorių konkurencinio pranašumo

augimo (pvz., nauji vadybos modeliai, IT sprendimai, kt.).

Vertinimo kriterijai

1. Didelis potencialas padidinti Lietuvos įmonių užimamą, globalių rinkų dalį arba įsitvirtinti rinkose, kuriose Lietuvos verslas gali realistiškai tikėtis konkuruoti. Implikacija svarbu ne tik dabartinis sektorių svoris, bet ir augantys klasteriai;

2. Aukštas MTEP potencialas atitinkamoje prioritetinėje kryptyje;

3. Lietuvos viešojo MTEP sektoriaus pajėgumai būtini, siekiant įgyvendinti prioritetus;

4. Prioritetas atspindi tinkamą atsaką nacionaliniams, ES ar globaliems iššūkiams ir galimybėms.

Iššūkių analizės rezultatai

Rank

RESEARCH AREAS Resea

rch im

pact

Intern

ation

al co

-publi

catio

ns

Highly

-cited

publi

catio

ns

Acce

ss to

natio

nal fu

nding

Acce

ss to

intern

ation

al fun

ding t

houg

h FP7

Docto

ral st

uden

t inter

natio

nal a

ctivit

ies

Post-

doc a

ctivit

ies

Stude

nt res

eacrh

activ

ity

Marie

Curie

activ

ities

Capa

cities

Loca

l bus

iness

grants

Intern

ation

al bu

siness

gran

ts

Publi

c-priv

ate co

-publi

catio

ns

"Inno

cheq

ue" p

rogra

m

Scor

e

1 1.3 Physics 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 142 2.5 Materials engineering 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 143 1.4 Chemistry 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 134 1.6.1 Biological sciences-Life Sciences 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 125 1.5 Earth and related Environmental sciences 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 106 3.2 Clinical medicine 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 107 2.2 Electrical, Electronic and Information engi 1 1 1 1 1 1 1 78 5.2 Economics and Business incl Management 1 1 1 1 1 1 1 79 2.1 Civil engineering 1 1 1 1 1 1 6

10 1.1 Mathematics 1 1 1 1 1 511 2.7 Environmental engineering 1 1 1 1 1 512 4.1 Agriculture, Forestry, and Fisheries 1 1 1 1 1 513 3.1 Basic medicine 1 1 1 1 1 514 1.6.2 Biological sciences-Natural sciences 1 1 1 1 415 3.3 Health sciences 1 1 1 1 416 2.11 Food and beverages 1 1 1 317 5.4 Sociology 1 1 1 318 6.1 History and Archaeology 1 1 1 319 6.4 Arts (arts, history of arts, performing arts, 1 1 1 320 5.7 Social and economic geography 1 1 221 6.2 Languages and Literature 1 1 222 2.3 Mechanical engineering 1 123 2.6 Medical engineering 1 124 2.10 Nanotechnology 1 125 4.2 Animal and Dairy science 1 126 5.1 Psychology 1 127 5.5 Law 1 128 5.6 Political science 1 129 6.3 Philosophy, Ethics and Religion 1 130 6.5 Other humanities 1 131 1.2 Computer sciences 1 1

Mokslo potencialo analizė

Verslo potencialo analizė Da

bart

inis

konk

uren

cing

umas

ir sp

ecia

lizac

ija

Žiniomis grįsto augimo potencialas

Iššūkiai: Restruktūrizacija, naujų

produktų / rinkų paieška. Tekstilės gaminių, drabužių, odos ir

odos gaminių gamyba; Nemetalo mineraliniai gaminiai;

Metalo gaminiai (išskyrus mašinas ir įrenginius);

Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba

Sektoriai kryžkelėje: Gamybos veiksnių kaita link

aukštųjų technologijų ir kvalifikuotos darbo jėgos.

Žvejyba ir akvakultūra; Spausdinimas;

Guminiai ir plastikiniai gaminiai; Vandens surinkimas, valymas, tiekimas;

Didmeninė ir mažmeninė prekyba; Oro transportas;

Pašto ir pasiuntinių veikla; Leidyba

Kylantys / nišiniai sektoriai:

Radikalios inovacijos / naujų rinkų paieška. Elektros įrangos gamyba;

Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių

gamyba; Draudimas ir pensijų fondai;

Architektūra ir inžinerija; Reklama ir rinkos tyrimai

„Tradiciniai“ sektoriai:

Modernizavimas ir imlumo žinioms

stiprinimas. Mediena ir medienos gaminiai,

gaminiai iš šiaudų; Popieriaus gaminiai;

Baldai; Statyba

Dabartiniai „garvežiai“: Technologinė modernizacija

/ naujų nišų paieška. Augalininkystė ir gyvulininkystė; Miškininkystė, medienos ruoša;

Maisto produktai, gėrimai, tabako gaminiai;

Chemijos produktai; Sausumos ir vandens transportas;

Sandėliavimas; Telekomunikacija;

Finansinės paslaugos

Natūralūs prioritetai: Konkurencinio pranašumo stiprinimas ir naujų rinkų

užėmimas. Kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai

gaminiai; Vaistų pramonės gaminiai ir

farmaciniai preparatai; Kompiuterių programavimas,

konsultacinė ir informacinių paslaugų veikla;

Pagrindinių metalų gamyba; Mašinų ir įrangos gamyba

Pirminiai ekspertų siūlymai dėl Sumanios specializacijos krypčių

• Efektyvi energetika (gamyba ir vartojimas) ir tvari aplinka; • Sveikatos technologijos ir biofarmacija; • Maisto technologijos ir agroinovacijos; • Naujos technologijos, medžiagos ir procesai gamybai; • Transportas, logistika ir e-sistemos; • Sumani valdysena ir mokymosi technologijos.

Sumani specializacija Latvijoje 1. Mokslo potencialo analizė: • Biofarmacija ir organinė chemija • Nanomedžiagos ir didelių energijų spinduliuotė • Sumanios technologijos inžinerijoje ir ICT 2. Latvijos pramonės politikos gairės (2014-2020): • Aukštos pridėtinės vertės produktų eksporto potencialo analizė • Gamybos potencialo ir konkurencinių pranašumų analizė • Regioninės verslo veiklos analizė • Strateginės veiklos gairės 3. Mokslo, verslo ir sprendimų priėmėjų diskusijos, siekiant identifikuoti: • bendrai finansuojamas mokslinių tyrimų veiklas; • verslo sektoriaus galimybes specializuotis ir kurti aukšto produktyvumo

darbo vietas ir aukštos pridėtinės vertės nišinius produktus bei paslaugas; • reikiamą kritinę masę mokslinių tyrimų plėtrai.

Sumani specializacija Estijoje 1. Kiekybinė analizė: • sektoriai, kurie sukuria didžiausią pridėtinę vertę ir įdarbina daugiausiai

darbuotojų 2. Kokybinė analizė, remiantis: • globaliomis tendencijomis, verslo nuomone ir mokslo potencialu 3. Identifikuoti: • sektoriai, turintys didžiausią MTEP potencialą:

- ICT (horizontalus); - Medicina (biotechnologijos ir e-medicina); - Ištekliai (medžiagų mokslas, sumani statyba, funkcinis maistas ir chemijos pramonė).

• priemonės, galinčios paskatinti inovacijas šiuose sektoriuose. 4. Rengiamos veiksmų programos ir jų įgyvendinimo kelrodžiai (roadmaps).

Šaltinis: 2013-04-18 Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarpministerinio susitikimo skaidrės.

Kitų šalių pavyzdžiai

Future Networks and Communications

• Network and Service Management • Internet Technologies • Fixed, Mobile and Wireless

Communications

Digital Platforms, Content and Applications

• Digital Content and Applications – content development and the development of applications in areas such as eGaming, eLearning, eEnvironment and eTourism;

• Human-Machine Interface, multi-media, multi-modal service creation environment.

Airija

Prancūzija Health, care, nutrition and biotechnology

• To focus on the most important areas for public health: • to understand the mechanisms and discover therapies for neurodegenerative diseases,

particularly Alzheimer's disease; • to characterise the causes of emerging and re-emerging infectious diseases, and to develop

appropriate medicines; • to foster the autonomy of dependent persons, elderly and disabled, particularly through

assisted living and health technology (robotics, telemedicine, e-health technology, etc.);

EK ekspertinis vertinimas 2013 06 23-24