• Padidėjęs eksportas į Rusiją ir augančios daržovių kainos iš-tuštino ūkininkų atsargas, liko tik didžiulis kopūstų perteklius.

• Tiesioginių išmokų už pasėlius laukiantiems ūkininkams – trumpa-laikiai SEB banko kreditai.

• Geriausiems 2011 m. mokyto-jams įteiktos Metų mokytojo premi-jos, laureatų ženklai ir diplomai.

• Žmogaus galimybės neribotos. Svarbiausia – norėti, išdrįsti, daug dirbti ir nebijoti paprašyti.

• Norimų prekių šiuo metu ga-lima įsigyti įvairiais būdais: pirkti parduotuvėse, iš platintojų arba užsisakyti internetu.

2012 m. kovo 21 d., trečiadienis • Nr. 23 (9146) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Dar pirmadienio rytą de facto subyrėjusi valdančioji koalicija kalbėjo apie mažumos Vyriausy-bę ir jau siūlė prie jos prisijungti

Darbo partijai. Susipykusius kon-servatorių, Liberalų sąjūdžio bei Liberalų ir centro sąjungos na-rius Prezidentei pavyko sutaiky-ti, nors politinį chaosą ji galėjo sutvarkyti daug anksčiau.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

Į aplinką išmetamos nuodingos medžiagos ir savivaldybės prieštaravimai laikomi nepakankama priežastimi stabdyti pavojingų atliekų deginimą.

Nukelta į 3 p.

Vos spėjantys tenkinti išaugusią malkų paklausą verslininkai prakalbo apie per mažas jų kainas, todėl žada 5–10 proc. branginti produkciją.

Apie tai – 6 p. Apie tai – 5 p.

Pasėlių tręšimas kelia stresąVis labiau brangstančios mineralinės trąšos verčia visos Europos ūkininkus ieškoti racionalesnių augalų tręšimo sprendimų.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Trąšų kainos rekordinio 2008 m. lygio dar nesiekia, tačiau išlaidų trašoms dalis žemės ūkio produk-cijos auginimo savikainoje pasta-raisiais metais smarkiai padidė-jo. Sumažėjus gyvulininkystės ūkių ir organinių trąšų, auginto-jai priversti į dirvą berti vis dau-giau brangių sintetinių minerali-nių trąšų.

Gąsdino 2008-ųjų scenarijus

„Pamažu visų trąšų kainos auga. Šiam sezonui pirktos trąšos vėl bran-gesnės. Grūdų kainos buvo kritusios, bet trąšų tiek nesumažėjo. Dėl to su-sirūpinę ūkininkai visoje Europoje. Išlaidos trąšoms sudaro apie treč-dalį derliaus savikainos, todėl reikia labai skaičiuoti, kiek jų ir kokių berti į dirvą“, – sakė Lietuvos grūdų au-gintojų asociacijos vadovas Romas

Majauskas. Anot grūdų augintojo, praėjusį gruodį populiariausios azo-to trąšos – salietros – toną galima buvo įsigyti už 1 020–1 030 Lt (be PVM), o dabar ji kainuoja 1 050 Lt. Ūkininkas pripažįsta, kad pabrangi-mas nėra toks didelis. Krizės išvaka-rėse salietra buvo maždaug trečdaliu brangesnė.

„Pernykščiam derliui pirkome pi-gesnes trąšas. Vėliau jos brango. Ru-denį salietros tonos kaina buvo paki-lusi iki 1 150 Lt. Vienu metu atrodė,

kad trąšos ir toliau smarkiai brangs, nes per rudeninį tręšimą jų kainos greitai kilo, tačiau vėliau nusistovė-jo. Atrodo, kad 2008-ųjų scenarijus nepasikartos“, – dėstė Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimun-das Juknevičius.

Ūkininkai sako, kad pabrango kompleksinės trąšos. Palyginti su 2010 m., vienų populiariausių kom-pleksinių trąšų – NPK 16-16-16 – tona yra apie 150 Lt brangesnė.

Nukelta į 2 p.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei pavyko sutaikyti valdančiąją koaliciją, bet, politologų teigimu, suklijuoti puodai neskamba.

Raimundas Palaitis pasiaukojo dėl ramybės

R.Palaičiui atsistatydinti anksčiau trukdė ir ultimatyvus A.Kubiliaus tonas. Eltos nuotrauka

Raimundo Šuikos nuotrauka

MOTERS PASAULIS, 17 p.

MOTERS PASAULIS, 17 p.

TĖVIŠKĖS ŠVIESA, 13 p.

2 2012 m. kovo 21 d. • Nr. 23 (9146)Valstiečių laikraštisAktualijos

Mažiau tręš pasėlius?

Lietuvos trąšų gamintojai tikina, kad trąšos šiemet nėra brangesnės.

UAB „Agrochema“ rinkodaros va-dybininkė Daiva Dubosaitė tvirtino, kad jų bendrovės pagrindinių azoti-nių trąšų kainos daugiau nei pusmetį nekinta. Anot jos, ir artimiausiu metu trąšų nežadama branginti.

Azoto trąšų gamintojos AB „Ache-ma“ Rinkodaros skyriaus viršininkas Tadas Staneika pripažįsta, kad pavasa-rį žemdirbiams tenka daugiau mokė-ti už trąšas, bet nesutinka, kad šiemet trąšos yra brangesnės nei pernai.

„Trąšos pavasarį labiausiai pa-brangsta, o vasarą jos būna pigiausios. Taip skatinamas trąšų pirkimas ištisus metus“, – aiškino T.Staneika.

Pasak „Achemos“ Rinkodaros sky-riaus viršininko, šiųmetis sezoninis trąšų kainų augimas yra mažesnis nei pernykštis. „Pernai per sezoną trąšų tona pabrango 100 eurų, o šiemet – maždaug 50 eurų“, – tvirtino „Ache-mos“ atstovas.

Grūdų augintojas R.Juknevičius mano, kad yra priežasčių trąšų kai-noms mažėti. „Ukrainoje, kai kuriose ES šalyse gerokai nukentėjo žiemken-čiai, tad gali būti mažesnis trąšų po-

reikis. Mat tręšiama pagal potencia-liai laukiamą derlių. Jei pasėliai prastai peržiemojo, yra išretėję ir nebus atsė-jami, derlius bus mažesnis. Atitinka-mai mažiau bus tręšiama“, – aiškino ūkininkas.

Leidinyje „Agro rinka“ pateiktais duomenimis, pasaulinėje rinkoje azo-tinių trąšų – karbamido – gali būti perteklius. Dėl to šių trąšų ir amonio salietros kainos vasarį smuktelėjo.

Vakariečiai perka pigiau

Trąšų kainas lemia pasiūlos ir paklausos santykis pasaulinėse rin-kose bei žaliavų kainos. Lietuvos žemdirbiai neretai pastebi, kad už trąšas jie moka brangiau nei kole-gos iš kaimyninių ar net Vakarų Eu-ropos šalių.

Tai patvirtina kai kurie duome-nys. „Eurostatas“ skelbia, kad Lie-tuvoje 2010 m. trąšų kaina mažme-ninėje rinkoje buvo beveik 8 proc. didesnė negu ES vidutinė.

„Mes tikrai už trąšas mokame brangiau. Štai pernai iš lenkų pir-kau 100 litų pigesnes. Tokia jau mūsų šalies bėda, kad ir maisto produktų, ir kitų prekių bei pas-laugų kainos auga sparčiau nei ki-tur. Visose srityse įsigali monopoli-jos, verslininkai kopijuoja vieni kitų strategijas, o tauta tam paklūsta“, – apmaudo neslėpė Rokiškio rajono ūkininkas Stasys Jasiūnas.

Ūkininkus nemaloniai nuteikia tai, kad, pavyzdžiui, Prancūzijo-je „Achemos“ trąšos pardavinėja-mos pigiau nei Lietuvoje. „Ache-ma“ skelbia, kad į Prancūziją 2011 m. eksportavo 19 proc. paga-mintų trąšų.

„Užsienyje trąšos pigesnės dėl mažesnio pridėtinės vertės mo-

kesčio. Štai Lenkijoje jis siekia tik 7 proc., Prancūzijoje ir kitose ES ša-lyse taip pat nustatytas lengvatinis PVM tarifas. Dėl to situacija Lie-tuvos rinkoje prasčiausia“, – kainų skirtumo priežastis nurodė „Ache-mos“ Rinkodaros skyriaus viršinin-kas T.Staneika.

R.Juknevičius teigė, kad trąšų kai-nos buvo normalesnės, kai buvo ma-žesni iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų

muitai. Augant muitams pastarųjų trąšų mūsų rinkoje sumažėjo.

Tiekėjai kredituoja

Žemdirbiai sako, kad ramesne širdimi pasėlius tręšia tuomet, kai yra tinkamas grūdų ir trąšų kainų santykis.

„Jei už 2 tonas grūdų negalima įpirkti tonos azotinių trąšų, mak-

simaliai tręšti pasėlių nebeapsimo-ka. Dabar už pašarinių grūdų toną moka po 620 Lt, maistinių kviečių – iki 700 Lt, o trąšų tona kainuoja 1 030 Lt. Vadinasi, santykis yra pa-dorus“, – aiškino Šiaulių krašto ūki-ninkų sąjungos vadovas.

Kitaip skaičiuojama, kai ūkinin-kai su grūdų supirkėjais sudera dėl būsimo derliaus ir iš jų avansu gau-na trąšas.

Pasak R.Majausko, ūkius mo-dernizavę ir ES paramą bei bankų kreditus pasiėmę augintojai stoko-ja apyvartinių lėšų, todėl priversti iš tiekėjų imti trąšas skolon už bū-simą derlių.

„Bankai lengvai nedalija kreditų apyvartinėms lėšoms, todėl ūkinin-kams brangiau atsieina trąšos, nes tiekėjams už kreditavimą turi su-mokėti iki 9–10 proc. daugiau“, – pasakojo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.

R.Juknevičius teigė, kad daugė-ja ūkininkų, kurie baigia įgyvendinti modernizavimo projektus ir atsiskai-tyti su bankais. „Situacija gerėja. Atsi-randa ūkininkų, turinčių daugiau apy-vartinių lėšų ir nesusijusių su tiekėjais. Tada įgyjama daugiau laisvės perkant trąšas ar kitas prekes“, – dėstė grūdų augintojas.

Stinga organinių trąšų

Didėjant produkcijos auginimo savikainai, ūkininkai priversti itin kruopščiai skaičiuoti ūkio išlaidas ir ieškoti racionaliausių tręšimo spren-dimų. Specialistai pataria dalį mi-neralinių trąšų keisti organinėmis, plačiau taikyti sėjomainą. Tačiau

ūkininkai gana skeptiškai vertina tokius pasiūlymus.

„Gyvulių mažėja, neturime mėšlo, nes jis visiems labai smirdi, todėl turi-me pilti mineralines trąšas. Jei tikiesi gero derliaus, privalai augalą tinkamai pamaitinti. Todėl azotinių trąšų ne-sutaupysi. Galima būtų mažiau berti kalio, fosforo trąšų, bet kitais metais ir jas reikės kompensuoti“, – sampro-tavo R.Majauskas.

Prognozuojama, kad pasaulyje di-dėjant maisto ir biodegalų paklausai, turėtų augti ir mineralinių trąšų po-reikis, o tai skatina susirūpinti aplin-kosauga.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja, kad pasaulinė trąšų paklausa nuo 2010 m. iki 2014-ųjų išaugs 2,6 proc. Europos žemdirbiams tenka 13 proc. pasaulyje sunaudojamų trąšų.

Europos aplinkos agentūra numa-to, kad per ateinančius dešimtmečius ES šalyse naujokėse mineralinių trą-šų bus naudojama gerokai daugiau. Azotinių trąšų naudojimas gali išaug-ti 35 proc., fosforo ir kalio dar dau-giau – atitinkamai 52 proc. ir 41 proc. Penkiolikoje ES senbuvių šalių mine-ralinių trąšų naudojimo apimtys ne-turėtų didėti.

„Gyvulių mažėja, neturime mėšlo, nes jis visiems labai smirdi, todėl turime pilti mineralines trąšas. Jei tikiesi gero derliaus, privalai augalą tinkamai pamaitinti. Todėl azotinių trąšų nesutaupysi“, – samprotavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas R.Majauskas.

Pasėlių tręšimas kelia stresą

Praverčia dirvožemio tyrimaiGediminas Staugaitis, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius

Viskas brangsta, sąnaudos didėja, tad žemdirbiams tikrai nelengva su-taupyti perkant trąšas ir gauti gerą derlių. Tačiau dabar rinkoje yra įvai-rių trąšų, kurių kainos gana skirtin-gos. Žemdirbiams reikia pasirinkti – pirkti brangias ar išsiversti su piges-nėmis. Norint tai tinkamai įvertin-ti, reikėtų turėti dirvožemio tyrimų duomenis. Trąšų poreikis priklauso ir nuo dirvos sukultūrinimo lygio. Jei dirbamos apleistos žemės, trą-šų gali prireikti daugiau. Dar viena problema – dirvožemio rūgštėjimas. Jei tokios dirvos nekalkinamos, trą-šos gali būti pilamos veltui.

Lietuvos žemdirbiai neretai pastebi, kad už trąšas jie moka brangiau nei kolegos iš kaimyninių ar net Vakarų Europos šalių. Petro Malūko nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Lietuvos bankas (LB) kreipėsi į Ge-neralinę prokuratūrą dėl fi nansinės sistemos „MMM-2011“ galimai ne-teisėtos veiklos. Prašoma atlikti iki-teisminį tyrimą ir pradėti baudžia-mąjį kaltų asmenų persekiojimą. LB ėmėsi iniciatyvos sutelkti valstybės institucijų veiksmus, siekiant paža-boti galimas nusikalstamas veikas ir apsaugoti gyventojus.

Aiškių fi nansinės piramidės požy-mių turinčios sistemos „MMM-2011“ kūrėjai siūlo gyventojams padėti indė-lius už itin dideles palūkanas. Pagal Lietuvos įstatymus, išimtinę teisę pri-imti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš neprofesionalių rinkos dalyvių turi tik licencijuotos kredito įstaigos.

Kadangi Lietuvos bankas nėra iš-davęs nei kredito įstaigos, nei kitos fi nansų įstaigos licencijos įmonėms,

kurių pavadinime būtų sutrumpini-mas MMM arba kurios būtų susiju-sios su Sergejumi Mavrodžiu, kreip-tasi į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą ir baudžia-mąjį persekiojimą dėl vertimosi ne-teisėta ūkine, komercine, fi nansine ar profesine veikla.

„Dar kartą perspėjame gyventojus, kad šio praeityje jau liūdnai pagarsė-jusio veikėjo ir jam talkinančių asme-nų veikla gali kelti realią grėsmę jų vilionėmis patikėjusių gyventojų pi-nigų saugumui. Finansinės piramidės nesukuria jokios vertės, todėl visų jų pabaiga tokia pati – didžiuliai nuos-

toliai pasakišku pelnu susiviliojusiems žmonėms“, – perspėjo LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, su savo santaupomis žmonės turėtų elgtis atsakingai ir ap-dairiai. Reikia būti budriems ir ati-diems kiekvieną kartą sprendžiant, kam patikėti savo pinigus. Pataria-ma savo santaupas patikėti tik teisė-tai veikiantiems, galiojančias licenci-jas turintiems rinkos dalyviams. Ir ne „lošti“, o atsakingai investuoti savo pinigus, įvertinti žadamą uždarbį ir prisiimamą riziką. Kad sustabdytų vis aktyvėjantį grėsmingą fi nansinės pi-ramidės viruso plitimą, LB bendra-darbiaus su Generaline prokuratūra, Konkurencijos taryba, Valstybine var-totojų teisių apsaugos tarnyba. Prime-name, kad gyventojų dėmesį anksčiau patraukė „MMM-2011“ sistemos re-

klama ACM ekrane virš Operos ir baleto teatro Vilniuje. Kai pavyko šios reklamos transliavimą nutraukti, fi -nansinės piramidės kūrėjai pradėjo reklamuotis kitur. MMM galimai nu-sikalstama veikla, anot V.Vasiliausko, gali turėti skaudžių pasekmių daugy-bei žmonių. Sovietmečiu liūdnai pa-garsėjusi MMM fi nansinė piramidė nusinešė daugybės žmonių santaupas. Pirmadienį MMM įkūrėjas Serge-jus Mavrodis, kalintis viename Rusi-jos kalėjime, buvo skubiai nugaben-tas į ligoninę, kaip įtarta, dėl širdies smūgio. Ligoninėje paaiškėjo, kad S.Mavrodžiui ypač pakilo kraujos-pūdis ir padažnėjo pulsas.

Kovo 14-ąją S.Mavrodis buvo su-laikytas, kai ketino sprukti iš Rusijos, pasinaudodamas suklastotu lietuvišku pasu. Apie tokius jo ketinimus parei-gūnams pranešė Ukrainos Interne-to partijos lyderis Dmitrijus Golu-bovas.

Eltos inf.

Prokurorai tramdys nelegalų banką

„MMM-2011“ sistemos reklama „Via Baltica“ magistralėje vilioja žmones padėti indėlius už itin dideles palūkanas. VL archyvo nuotrauka

32012 m. kovo 21 d. • Nr. 23 (9146)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Atomazgą pavadino Pyro pergale

Dėl Finansinių nusikaltimų tyri-mo tarnybos (FNTT) vadovų Vitali-jaus Gailiaus ir Vytauto Giržado prieš mėnesį susiriejusią valdančiąją koali-ciją pirmadienį pavyko sutaikyti Pre-zidentei Daliai Grybauskaitei.

Dar savaitgalį prakalbę apie pa-siryžimą dirbti mažumos Vyriausy-bėje, valdantieji po susitikimo prezi-dentūroje pakeitė toną. Vidaus reikalų ministras R.Palaitis pareiškė atsista-tydinąs, tačiau FNTT vadovai į dar-bą gali būti grąžinti tik per teismą. „Toks sprendimas leidžia koalicijai toliau svarstyti bendrą darbą“, – apie išsaugotą viltį nesugriūti ministrų ka-binetui teigė premjeras Andrius Ku-bilius.

Tačiau mėnesį užtrukusios valdan-čiųjų rietenos ir konservatoriams, ir jų partneriams Liberalų ir centro sąjun-gos bei Liberalų sąjūdžio atstovams kainuos pernelyg brangiai. „Viskas panašėja į Pyro pergalę, nes koalici-joje išliko ir psichologinis susiprie-šinimas, ir savitarpio nepasitikėji-mas“, – neabejoja politologas Algis Krupavičius. Frazė „Pyro pergalė“ at-sirado po Epyro karaliaus Pyro 279 m. pr. Kr. Pietryčių Italijoje pasiektos pergalės prieš romėnus, dėl kurios paaukota pernelyg daug. Politolo-gas neabejoja, kad politinę krizę ko-alicija galėjo įveikti daug anksčiau, o simbolinis susitaikymas neabejotinai paveiks Vyriausybės ir Seimo darbą. „Be to, politinių dividendų iš šios kri-zės nelaimėjo nė viena pusė, išskyrus opoziciją, – teigė A.Krupavičius. – Ko gero, daugiausia simpatijų laimė-jo Darbo partija.“

J.Razma: „Į koalicijos ateitį žvelgiu rezervuotai“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietu-vos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma teigė, kad kol kas per anksti kalbėti apie išsaugotą

koaliciją, kol ministras R.Palaitis ne-parašė atsistatydinimo pareiškimo, o Prezidentė jo nepatvirtino dekretu. „Vien todėl į koalicijos ateitį žvelgiu rezervuotai“, – pabrėžė J.Razma.

R.Palaitis atsistatydinimo pa-reiškimą premjerui turėjo įteikti an-tradienį. J.Razma tvirtino, kad šiuo metu visos politinės jėgos, nepaisant jų partinės priklausomybės, turėtų su-sikoncentruoti į strateginių projektų tvirtinimą Seime. Į repliką, kad parla-mentarai nėra net akyse matę nė vie-no projekto, dėl kurio reikės balsuo-ti, J.Razma tikino, kad, pavyzdžiui, koncesijos sutartis Visagino atominei elektrinei statyti Seimą pasieks maž-daug birželį. „Mes (Seimo nariai) ir neturime pretenduoti į projektą, kol derybos nebaigtos ir sutartis nepa-rafuota. O dėl kitų projektų tai tu-rėkime šiek tiek kantrybės“, – teigė J.Razma. Politologas A.Krupavičius įsitikinęs, kad Visagino AE projektą

ištiks LEO LT likimas, nes prem-jeras A.Kubilius neseniai pareiškė, esą fi nansinę pusę teks svarstyti ki-tos kadencijos Seimui. „Kai ekono-minė projekto nauda neaiški, tikė-tina, jog Seimas jį atmes“, – pabrėžė A.Krupavičius. Per politinę krizę, pa-šnekovo žodžiais, „šie dalykai labai išryškėjo, nes ir opozicija pasiryžu-si pritarti tik suskystintų gamtinių dujų terminalui, bet ne AE projek-tui“. „Labai norėčiau pamatyti tų de-rybų rezultatus, bet yra rimtų prie-laidų teigti, jog šiuos 3,5 metų buvo nedaroma nieko“, – tikino vienas iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ ly-derių Valentinas Mazuronis. Nesu-tarimus koalicijoje jis pavadino rin-kimų triukais.

Darbo partija iškėlė sąlygas

Pasiūlymo remti mažumos Vyriau-sybę sulaukė tik Darbo partija. Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspa-skichas „Valstiečių laikraštį“ užtikrino, kad, nepaisant tolesnių rietenų val-

dančiųjų koalicijoje, opozicinė Darbo partija rems Vyriausybę strateginiuose Lietuvos projektuose. „Ar bus mažu-mos Vyriausybė, ar bus ne mažumos Vyriausybė, mes ją vis tiek remsime svarstant strateginius energetikos pro-jektus, – teigė V.Uspaskich. – Liko tik pusė metų iki Seimo rinkimų, todėl mes pasisakome už stabilumą ir ne-ketiname žlugdyti gyvybiškai svarbių projektų. Apie kitokią paramą mes nekalbame.“

Darbo partijos lyderis neatmetė galimybės, kad subyrėjus koalicijai jie ir toliau remtų mažumos Vyriau-sybės ne tik energetikos projektus. „Tokia galimybė tikrai egzistuoja, bet jie (valdantieji) turės sutikti su kai kuriais mūsų pasiūlymais gerin-ti ekonominę situaciją, kaip tai daro Didžioji Britanija, Prancūzija, Vo-kietija“, – pabrėžė V.Uspaskichas. Jo teigimu, viena iš tokių sąlygų – PVM mažinimas būtinoms plataus

vartojimo prekėms ir kitoks mo-kesčių suderinimas. Kita išlyga – palengvinti konkurencines sąlygas mažoms parduotuvėms ir smulkiam bei vidutiniam verslui. „Jei valdantie-ji norės, kad ir mes (Darbo partija) prisiimtume atsakomybę už Vyriau-sybę bent jau artimiausiam pusme-čiui, tokia galimybė išlieka“, – sakė V.Uspaskichas. Šiuos žodžius jis

pasakė dar tada, kai nebuvo žinoma apie R.Palaičio atsistatydinimą, ta-čiau politikas prasitarė, kad ministrų postų partijai nereikia.

Inicijuos Vyriausybės atsakomybės klausimo svarstymą

Lietuvos socialdemokratų lyde-ris Algirdas Butkevičius stebisi šiuo metu tvyrančiu chaosu Vyriausybėje. „Visa tai rodo šio ministrų kabine-to visišką nekompetenciją“, – teigė A.Butkevičius. Formalus Seimo opo-zicijos lyderis pabrėžė, kad socialde-mokratai jau tariasi su teisininkais, ar įmanoma patraukti atsakomybėn Vy-riausybę „už 3,5 metų vilkintus svar-bius energetinius projektus“.

„Vyriausybė ir Energetikos mi-nisterija už mokesčių mokėtojų pi-nigus tiek daug laiko rengė strate-

ginius projektus, žadėjo Seimui juos pateikti dar prieš du mėnesius, bet net įstatymų projektas dėl naciona-linės energetikos nepriklausomybės strategijos iki šiol nėra pateiktas“, – aiškino A.Butkevičius. Jo teigimu, Lietuvai padaryta akivaizdi žala, nes projektams rengti samdomi kažko-kie konsultantai, nors šiuos darbus seniai turėjo atlikti Energetikos mi-nisterijos tarnautojai. „Tai tik parodo, kad Energetikos ministerijos įsteigi-mo istorija sprogo kaip burbulas“, – sakė A.Butkevičius. Jis tikino, kad socialdemokratai palauks iki balan-džio 10 d. ir, jei situacija nepasikeis, jie žada inicijuoti jei ne Vyriausybės, tai bent jau atsakingų valstybės tarnau-tojų atsakomybės klausimo svarstymą. Valstybės tarnybos įstatyme numatyta kolegiali atsakomybė, tačiau šis įstaty-mas netaikomas valstybės politikams, kuriems priskiriami Vyriausybės na-riai ir pats premjeras.

Delčia.Saulė teka 6.20, leidžiasi 18.34.

RytojŠiandien

Šiandien kai kur truputį palis, vėjas šiek tiek apsilps. Žemiausia oro temperatūra nak-tį bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos, aukščiausia temperatūra dieną – 4–9 laipsniai šilumos. Ketvirtadienį žymesnio lietaus jau nenumatoma, pūs vidutinio stiprumo vakaris. Žemiausia oro temperatūra naktį bus nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, aukščiausia dieną – 7–12 laipsnių šilumos. Penktadienį lietaus taip pat nenumatoma, vėjas pasisuks iš šiaurės vakarų. Oro temperatūra naktį bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos, dieną termometro stulpelis pakils iki 9–14 laipsnių šilumos. Savaitgalį orai išliks permainingi. Šeštadienį dar bus šilta ir daugiausia be lietaus, o sekmadienį labiau atvės ir gali palyti. Šiltesni ir daugiausia be kritulių orai vėl įsitvirtins kitos savaitės pradžioje.

PorytDieną: +4 +9o

Naktį: -2 +3o

Dieną: +7 +12o Dieną: +9 +14o

Naktį: -1 +4oNaktį: -3 +2o

orai.lt, VL inf.

„Suklijuoti puodai neskamba“Lauras Bielinis, politologas

Prezidentė D.Grybauskaitė, pamačiusi, kad po-litinė krizė ne tik nejuda iš pato situacijos, bet dar ir gilėja, priėmė sprendimą bent jau laiki-nai sutaikyti nesutariančius koalicijos partne-rius – Liberalų ir centro sąjungą su konserva-toriais ir Liberalų sąjūdžiu. Tačiau, mano galva, suklijuoti puodai neskamba. Tik koalicijos partneriams ir Prezidentei žinoma, kokia kaina buvo pasiektas susitarimas. Juk net ne R.Palaičio atsistatydinimo klausimas kėlė politinį chao-są. Didysis klausimas susijęs su dviem iš darbo atleistais FNTT vadovais, kurie turėtų būti grąžinti į darbą, todėl neabejoju, kad šis klausimas artimiausias dienas dar bus aptarinėjamas. Beje, konservatoriai ir jų partneriai neturės jokio pasiteisinimo, jei artimiausiu metu Seimui nepateiks strateginių ener-getikos projektų, kurių, kaip žinoma, dauguma parlamentarų nėra net matę. Artėjant Seimo rinkimams šiai koalicijai išlikti bus vis sudėtingiau.

„Politinę krizę koalicija galėjo įveikti daug anksčiau, o simbolinis susitaikymas neabejotinai paveiks Vyriausybės ir Seimo darbą“, – teigė politologas Algis Krupavičius.

R.Palaitis pasiaukojo dėl ramybės Atkelta iš 1 p.

Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado prieš mėnesį susiriejusią valdančiąją koaliciją pirmadienį pavyko sutaikyti Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Eltos nuotrauka

Seimo nariams, einantiems mi-nistrų ar Ministro Pirmininko par-eigas, siūloma nemokėti parlamen-taro atlyginimo.

Seimo narė Rima Baškienė kartu su mišrios Seimo narių grupės nariais užregistravo tokį pasiūlymą Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garan-tijų įstatymo projektui.

Dabartiniame įstatymo projekte buvo siūloma, kad Seimo nariui, kuris yra Ministras Pirmininkas arba mi-nistras, greta parlamentaro atlyginimo būtų mokama 50 proc. Ministro Pir-mininko ar ministro atlyginimo.

Parlamentarė teigia, kad, jos ir šią poziciją išsakiusių Lietuvos gyvento-jų nuomone, Ministras Pirmininkas ir ministrai neturėtų būti Seimo na-riai. Tačiau toks teisinis reglamenta-vimas reikalautų keisti Konstitucijos 60 straipsnį.

Eltos inf.

Pirmadienio vakarą sostinėje vi-sureigis „VW Touareg“ taranavo automobilį „Mazda 6“. Avarijos kaltininkas iš įvykio vietos pasi-šalino. Įvykio liudininkas žurna-listams pasakojo, kad matė, kaip į taksi automobilį įsėdo Seimo na-rys Vincas Babilius. Jis atrodė ap-svaigęs, o rankose nešėsi trans-porto priemonės numerius.

Pats Seimo narys neatsakinėja į skambučius. Nelaimė įvyko Laisvės prospekto ir J.Baltrušaičio gatvių sankryžoje. „Mazda 6“ stovėjo, nes degė raudonas šviesoforo signalas, o visureigis „VW Touareg“ rėžėsi į automobilio galą.

„Mes galime patvirtinti, kad to-kia avarija tikrai įvyko. Dar anks-ti teigti, kad tai buvo V.Babilius ar koks kitas asmuo. Vairuotojas pasi-šalino iš įvykio vietos, todėl jo ta-patybė nustatinėjama. Pareigūnai renka duomenis“, – teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos ko-misariato Viešųjų ryšių poskyrio vy-resnioji specialistė Dalia Petraus-kienė.

Policijos teigimu, žmonės ne-nukentėjo. Ar į medikus kreipėsi V.Babilius, kol kas duomenų nėra.

Pareigūnai išsiaiškino, jog V.Babilius transporto priemonę nuomoja už parlamentines lėšas. Prieš 2 metus tam skirta beveik 100 tūkst. Lt.

balsas.lt, Eltos inf.

Valdžiai nubrauks atlyginimus?

Spruko iš įvykio vietos

4 2012 m. kovo 21 d. • Nr. 23 (9146)Valstiečių laikraštisAktualijos

Eglė ValionienėVL žurnalistė, egle.valioniene@valstietis.lt

Nuo kovo 14 d. Lietuvos gy-ventojai gali deklaruoti savo pajamas ir turtą. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) elek-troninėje deklaravimo sistemoje (EDS) pateikė 920 tūkst. prelimi-narių gyventojų pajamų mokes-čio deklaracijų. Jei visi gyvento-jai pasinaudos teise susigrąžinti mokesčius, jiems bus išmokėta 215 mln. Lt. Kaip ir kasmet, bus tokių, kurie patys turės valstybei sumokėti mokesčius. Be to, šiais metais pildydami deklaracijas gy-ventojai turėtų būti itin atidūs, nes atsirado daug naujovių.

Palies ir ūkininkus

Iki šių metų gegužės 2 d. dekla-ruoti savo pajamas ir turtą privalo tie gyventojai, kuriems įstatymu nu-statyta tokia prievolė, t. y. visi, ku-rie yra įregistravę individualią vei-klą arba yra įsigiję verslo liudijimą. Deklaruoti savo pajamas jie turi ne-atsižvelgdami į tai, ar iš šios veiklos gavo ar negavo kokių nors pajamų. Deklaruoti privalo ir tie piliečiai, kurie gauna B klasės (neapmokes-tintas) pajamas, bei tie, kurie turi pajamų iš užsienio. Kaip ir anks-čiau, tai turi atlikti ir tam tikras pa-reigas einantys gyventojai. „Būtent šios grupės deklaruojančių žmonių ratas išsiplėtė. Šiemet pirmą kartą savo pajamas turi deklaruoti kredito įstaigų vadovai bei jų šeimų nariai, taip pat žiniasklaidos priemonių va-dovai, fi nansininkai, redaktoriai bei jų šeimų nariai“, – teigė VMI virši-ninko pavaduotoja Vilma Vildžiū-

naitė. Deklaracijas užpildyti teks ir tiems, kurie pernai politinės kampa-nijos dalyviui ar dalyviams paaukojo daugiau nei 40 Lt.

Šiais metais atsiradusios naujo-vės liečia ir ūkininkus. Už 2011 m. ūkininkai, kurie yra arba turėtų būti PVM mokėtojai, taip pat privalo mokėti pajamų mokestį. „Net jei ūki-ninkai ir nėra PVM mokėtojai, bet jų pajamos siekia daugiau nei 10 tūkst. Lt, jie privalo pateikti deklaracijas“, – pabrėžė V.Vildžiūnaitė.

Daugelis tikisi susigrąžinti

Kiekvienais metais didelė dalis gyventojų deklaracijas teikia tam, kad susigrąžintų pajamų mokestį. „Pasi-

naudoti mokesčio lengvata ir susi-grąžinti dalį patirtų išlaidų gali tie, kurie 2011 m. mokėjo gyvybės drau-dimo, pensijų įmokas, taip pat už pir-mas studijas, palūkanas už vieną iki 2008 m. pabaigos paimtą būsto kre-ditą ar lizingo būdu 2004–2008 m. pirko vieną asmeninį kompiuterį su programine įranga ir mokėjo įmo-kas. Susigrąžinti minėtas išlaidas gali tie gyventojai, kurie pernai mokėjo 15 proc. gyventojų pajamų mokes-tį“, – teigė VMI viršininko pavaduo-toja. Ji pabrėžė, kad permokas gali susigrąžinti ir tie žmonės, kurie mo-kėjo už pirmąsias savo sutuoktinio (-ės) ar vaikų studijas.

Pernai gyventojams buvo grąžinta 213 mln. Lt pajamų mokesčio per-mokos. „2011 m. iš viso savo pajamas ir turatą deklaravo 810 tūkst. gyven-tojų, iš jų apie 600 tūkst. susigrąži-no pinigų, o kiti arba sumokėjo, arba deklaravo dėl to, jog eina tam tikras pareigas. Prognozuojama, kad šiemet

deklaruojančiųjų skaičius bus pana-šus“, – teigė V.Vildžiūnaitė.

Gyventojams, kurie deklaraci-jas užpildys teisingai ir pateiks jas elektroniniu būdu, grąžinti mokes-čio permokas bus pradėta jau kovo pabaigoje. Tiems, kurie pildys po-pierines deklaracijas, permokos bus grąžinamos iki liepos 31 d. Iš viso pernai gyventojams buvo grąžinta 213 mln. Lt.

Parama politinėms partijoms

Šiais metais naujovės laukia ir tų gyventojų, kurie nori skir-ti paramą. Šalia anksčiau buvusios 2 proc. paramos visuomeninėms or-ganizacijoms, fondams prisidėjo dar 1 proc., kurį galima skirti tik politi-nėms partijoms. „Jei gyventojai to 1 proc. nepaskirs, jis liks biudže-te“, – sakė V.Vildžiūnaitė. Pasikeitė ir paramos skyrimo prašymo forma. Šiemet šalies piliečiams pirmą kartą suteikiama galimybė paramą skirti tęstinį laikotarpį – iki 5 metų. „VMI pastebėjo, kad dauguma gyventojų kiekvienais metais remia tuos pa-čius paramos gavėjus. Nuo šiol pa-kaks vieno prašymo keleriems me-tams, o mokesčių mokėtojas bet kada galės prašymą koreguoti“, – dėstė V.Vildžiūnaitė. Ji pabrėžė, kad nau-jovė galioja remiant tiek partijas, tiek kitus paramos gavėjus. Taip pat šiais metais nebėra galimybės teikti para-mos skyrimo prašymus per darbda-vius. „Manome, kad gyventojai savo valią skirti paramą vienam ar kitam gavėjui turi išreikšti laisvai ir pada-ryti tai savarankiškai. Ne vieną kartą esame gavę nusiskundimų, kad tam tikros įmonės ar įstaigos darbuoto-jų reikalaujama remti vieną ar kitą organizaciją“, – tikino VMI vadovo pavaduotoja.

Ji priminė, kad patogiausia ir pa-tikimiausia tokią paramą skirti elek-troniniu būdu, nes VMI svetainėje galima rasti visų reikalingų įstaigų ar organizacijų kodus.

Praėjusiais metais 2 proc. para-mą paskyrė daugiau nei 400 tūkst. gyventojų.

Partijas rems ištisos profsąjungosAlgimantas Salamakinas, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas

Seimas sudarė prielaidas šešėli-niam partijų fi nansavimui. Gali at-sirasti ištisų įmonių, kuriose visi dar-buotojai nuspręs 1 proc. GPM skirti politinėms partijoms. Suinteresuoti verslininkai juo labiau mielai atiduos dalį mokesčių tiesiai į partijų kasas. Tas vienas procentas iš tiesų yra ne-mažai, jis gali virsti ir šimtais tūkstan-čių. Akcininkai ar valdybų nariai gali skirti dideles sumas. O jeigu yra vie-nos ar kelių įmonių savininkas, kuris remia ar priklauso partijai? Gali būti toks atvejis, kai visi įmonės dirbantieji 1 proc. GPM skirs toms partijoms. Ar moraliniai dalykai taip atsispindės , tai jau kitas klausimas. Politikai neturi stoti į vieną gretą su, pavyzdžiui, vaikų globos namais ar kitomis į GPM dalį pretenduojančiomis įstaigomis.

Daug pinigų partijos nesurinksIngrida Šimonytė, fi nansų ministrė

Gyventojai, skirdami 1 proc. GPM partijoms paremti, joms ga-lėtų iš viso paaukoti 30 mln. Lt, tačiau abejoju, kad partijos to-kią sumą surinktų. Pagal dabarti-nę mūsų prognozę, partijos galėtų gauti daugiausia apie 30 mln. Lt, tačiau žinant, kaip teikiama lab-dara ir parama, nerealu tikėtis, kad tas potencialas visas bus išnaudotas. O ne pelno organizacijoms, kaip žinome, per ilgą laikotarpį, kiek šita nuostata galioja, žmonės skiria maždaug pusę potencialios sumos. Jeigu jie skirtų maždaug pusę gali-mos sumos partijoms, tai galėtume kalbėti apie viso nacionalinio biu-džeto, t. y. ir valstybės biudžeto, ir savivaldybių biudžetų bendrai su-dėjus, maždaug keliolika milijonų litų netekimą.

Ar 1 procento GPM parama partijoms kraus turtus?

Seimui leidus partijoms pervesti 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), asmenys, priklausomai nuo pajamų, partijas galės šelpti įvai-riomis sumomis – nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų, o išimtiniais atvejais – ir daugiau. Tokių rėmėjų sąrašai nebus viešinami. Premjeras Andrius Kubilius žiniasklaidai teigė, kad nauja partijų rėmimo sistema prieš rinkimus leis parodyti, kiek rinkėjų yra pasiruošę jas remti ne tik balsais, bet ir pinigais. Šiuo metu gyventojai 2 proc. GPM gali skirti įvai-rioms visuomeninėms, labdaros ir ne pelno siekiančioms organizacijoms. Partijoms skirtas 1 proc. GPM yra papildomas. Vieni mano, kad taip par-tijos dar labiau pralobs. O kita barikados pusė teigia, kad politinės jėgos pervedamomis stambiomis pinigų sumomis pasigirti negalės.

Ant politinių svarstyklių

Kainos degalinių švieslentėse ne visiems kelia rūpestį: dyzeli-nas brangsta lėtai, o dujos pinga. Benzinui pabrangus iki beveik 5 Lt už litrą, dujų įrangos montuo-tojai sulaukia vis daugiau užsaky-mų. Šiuo metu litras dujų kainuoja apie 2,33 Lt, arba 10 ct pigiau nei praėjusį rudenį.

Dyzelino kaina šiais metais šoki-nėja tarsi veikiama elektros impulsų. Sausio viduryje orientacinė didmeninė „Orlen Lietuva“ dyzelino kaina siekė

4,21 Lt už litrą, pabaigoje – 4,06 Lt. Dabar didmeninė kaina vėl svyruoja apie 4,2, o mažmeninė – apie 4,64. Nuo metų pradžios dyzelino litras degalinėse pabrango apie 14 ct, arba perpus mažiau negu benzino. Šiuo metu kainos skirtumas tarp benzi-no ir dyzelino sudaro apie 30 ct, nors praėjusiais metais siekė tik 10 ct. Kai kurie analitikai net prognozavo, kad netrukus kainos susilygins. Prekeiviai neslepia, kad juos tenkina dabartinė kaina. Kainų skirtumas padidėjo ir dėl sumažėjusios benzino gamybos.

Pingančios dujos džiugina dujų įrangos gamintojus – jie sulaukia vis daugiau užsakymų. O dyzelino kai-na labai panaši į kainas kaimyninė-se šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje. Kai kuriose jos degalinėse dyzelinas kai-nuoja net šiek tiek brangiau nei pas mus. Tačiau pagal perkamąją galią lie-tuviams prie 5 Lt ribos artėjančios benzino ir dyzelino kainos tampa vis sunkiau įkandamos.

VL, Eltos inf.

Galvosūkis – degalų kainos

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Padaugėjo privalančiųjų deklaruoti pajamasŠiais metais padaugėjo savo pajamas ir turtą turinčių deklaruoti žmonių ir atsirado daugiau galimų paramos gavėjų.

Jei gyventojai nemoka jiems nustatyto mokėtino mokesčio, VMI pirmiausia siunčia priminimus ir raginimus sumokėti, tačiau jei į juos nereaguojama, pradeda vykdyti išieškojimo procedūras.

Eltos nuotrauka

52012 m. kovo 21 d. • Nr. 23 (9146)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

Šiauliečius įaudrino žinia, kad šią savaitę šalia Šiaulių esančiuo-se Aukštrakiuose vėl bus pradėtos deginti iš visos Lietuvos suvežtos pavojingos atliekos. Manoma, kad jei ateityje tokių atliekų pritrūktų, į mūsų šalies įmonę jos gali atke-liauti iš kitų ES valstybių. „Toksi-kos“ valdyba, visuomenei neži-nant, pasirašė protokolą, kuriame išreiškė nuomonę, kad į aplinką išmetami nuodai nėra rimtas pa-grindas atsisakyti projekto.

Leidimo nedavė

Iš visos Lietuvos suvežtas pa-vojingas atliekas Aukštrakiuo-se deginti buvo apsispręsta beveik prieš dešimt metį. Aplinkos projek-tų valdymo agentūros organizuotą 87 mln. Lt vertės konkursą statyti pavojingų atliekų deginimo įrenginį laimėjo UAB „Senovė“ ir Italijos ben-drovė „Hofner Srl“. Objektas turėjo būti baigtas statyti 2010 m. rugsėjo 30 d., tačiau paaiškėjo, kad pavojin-gų atliekų deginimo įrenginys nea-titinka pirkimo sąlygose numatytų reikalavimų ir yra per galingas Lietu-vai. Šiaulių rajono savivaldybė, kurios teritorijoje yra Aukštrakiai, atsisakė išduoti leidimą deginti atliekas. Vy-riausybės atstovas Šiaulių apskrityje, anksčiau dirbęs Šiaulių rajono vice-meru, Jonas Novogreckis jau tuomet „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad savi-valdybė nė neketina išduoti tokio lei-dimo, kol nebus įgyvendinti visi savi-

valdybės keliami reikalavimai. „Visi jų įsipareigojimai turi būti konkretūs ir pateikti raštu: juk ketinama pradėti eksploatuoti tikrai ne oro gryninimo įrenginius, o mes, kaip tos teritorijos šeimininkai ir gyventojai, jaučiame

visapusišką atsakomybę“, – jau tada kalbėjo J.Novogreckis.

Savivaldybė reikalavo, kad Aukš-trakiuose būtų deginamos tik Lietu-voje susidarančios atliekos, būtų nu-rodomi konkretūs atliekų gabenimo į Aukštrakius maršrutai, vykdomas mo-nitoringas sanitarinėje zonoje ir kt.

Jautė didžiulį spaudimą

J.Novogreckis prisiminė, kad spau-dimas išduoti leidimą deginti pavo-jingas atliekas buvo didžiulis, sulaukė kaltinimų netgi „atkato“ reikalavimu.

„Tebūnie tai „atkatas“, – sakė J. Novo-greckis. – Bet mes to reikalavome savo rajono žmonėms, savo biudžetui.“

Tuometinis „Toksikos“ Šiaulių fi lia lo vadovas Virginijus Daubaras piktinosi, kad rajono savivaldybė kom-pensavimo klausimo neatskiria nuo kitų reikalavimų. Aplinkos ministeri-

jos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys gąsdino: jei su savivaldybe susitarti nepavyks, teks grąžinti projektui skirtas lėšas, kurios buvo gautos iš ES. Vėlesni įvy-kiai parodė, kad nė tartis nereikėjo, ap-sieita ir be savivaldybės sutikimo.

Praeitų metų birželį tuometinis UAB „Toksika“ generalinis direkto-rius Ramūnas Peciulevičius kreipė-si į Generalinę prokuratūrą dėl ga-limai nusikalstamų veikų, padarytų vykdant deginimo įrenginio statybą. Tyrimas permestas Finansinių nusi-kaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) ir viltasi, jog bent dabar bus stabdomas tolesnis projekto vykdymas, nes pa-prastai taip būna, kai įtarimų šešėlis pakimba virš dešimtimis milijonų skaičiuojamos paramos. Deja...

Šiaulių rajono savivaldybėje jau atvirai kalbama, kad, matyt, per daug tų milijonų esama, todėl niekas ir ne-bepaiso net paprasčiausio padorumo. Vasario mėnesį Šiauliuose apsilankęs aplinkos ministras Gediminas Kaz-lauskas pareiškė, kad balandį degini-mo įrenginiai bus perimti iš rangovo. Tuo pat metu ūkio ministro Riman-to Žyliaus patarėjo Pauliaus Martin-kaus vadovaujama „Toksikos“ valdyba nusprendė suteikti rangovui 2,5 mln. eurų papildomų fi nansinių garantijų, kad deginimo įrenginys kuo greičiau pereitų į „Toksikos“ rankas, net nelau-kiant, kada bus ištaisyti per pirmą ban-domąjį deginimą nustatyti trūkumai. Buvo sakoma, kad trūkumams taisyti

galima skirti laiko iki liepos 1 d. Beje, rangovui tai nebūtų pirmas nurodymas taisyti trūkumus: vienas tokių terminų jau buvo suėjęs praeitų metų rugpjūtį. Rangovų buvo pareikalauta įrenginį sutvarkyti, kad jis atitiktų pirkimo su-tarties sąlygas. To nepadarius, rodos, turėjo būti nutraukta sutartis su rango-

vu ir skelbiamas naujas viešųjų pirkimų konkursas. O užsakovo dėl to patirti nuostoliai turėjo būti išieškomi iš ran-govo. Gal tokių ketinimų ir būta, bet viskas baigėsi šiuos reikalavimus kėlu-sio „Toksikos“ vadovo R.Peciulevičiaus pašalinimu iš posto.

„Eina it buldozeriai“

Taip dabartinė situacija apibū-dinta viename Šiaulių rajono savi-valdybės kabinete. Pašnekovai pri-sipažino nerizikuojantys šia tema kalbėti atvirai, jei jau „tokie dalykai dedasi ir nepaisoma ne tik rajono gyventojų ar savivaldybės protestų, bet ir ekspertų išvadų“, užmirštami visi „Toksiką“ lydėję skandalai.

Praeitų metų gruodį ofi cialiai pa-skelbtos ekspertų išvados. „Toksikos“ pasamdyta Austrijos laboratorija nu-statė, kad pavojingų atliekų deginimo įrenginys į aplinką išmeta neleistinai didelius dioksinų ir furanų kiekius. Paaiškėjo, kad maksimali Aukštra-kiuose pastatyto įrenginio pasiekia-ma temperatūra – 1 200 laipsnių, nors pirkimo dokumentuose nurodyta, jog deginimo temperatūra negali būti že-mesnė nei 1 200 laipsnių, t. y. šitokia temperatūra atitinka žemiausią ribą.

Neseniai paaiškėjo, kad „Toksi-kos“ valdyba slapta nuo visuomenės pasirašė protokolą, kuriame teigia-ma, jog į aplinką išmetamų nuodų „dioksinų ir furanų normų viršijimas nėra pagrindas nepriimti įrenginio“. Dar labiau šokiruoja faktas, jog apie atnaujinamą pavojingų atliekų de-ginimą Šiaulių rajono savivaldybė nebuvo informuota, nors būtent ji turėjo suderinti įrenginio taršos pre-vencijos ir kontrolės leidimą.

Aktyvi Šiaulių krašto pilietininkė Irena Vasinauskaitė sako, kad buldoze-rio principu į jų regioną besibraunan-čias pavojingas atliekas bandyta stab-dyti įvairiai: „Gydytoja Birutė Marija Paplauskienė buvo surinkusi tūkstan-čius parašų, buvo kreiptasi, rodos, visur, kur tik įmanoma, o rezultato – jokio. Kur dideli pinigai vartosi, ten visuo-menės balsas neišgirstamas.“

Šiaulių padangėje drieksis kenksmingų dūmų šleifasĮ aplinką išmetamos nuodingos medžiagos ir savivaldybės prieštaravimai laikomi nepakankama priežastimi stabdyti pavojingų atliekų deginimą.

Rimanto Dovydėno piešinys

Neseniai paaiškėjo, kad „Toksikos“ valdyba slapta nuo visuomenės pasi-rašė protokolą, kuriame teigiama, jog į aplinką išmetamų nuodų „diok-sinų ir furanų normų viršijimas nėra pagrindas nepriimti įrenginio“.

6 2012 m. kovo 21 d. • Nr. 23 (9146)Valstiečių laikraštisAktualijos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Besibaigiantis malkų ruošimo sezonas varo į neviltį aplinkosau-gininkus ir darbo saugos inspek-torius. Didėjant malkų paklausai privačiuose ir valstybiniusoe miš-kuose vis dažniau aptinkama ne-legalių darbininkų. Besivaikyda-mi šlamančiųjų, verslininkai vis dažniau verčia žmones dirbti ri-zikuojant gyvybe.

Per inspektorių reidą – baudos ir įspėjimai

Iki malkų ruošimo sezono pa-baigos liko maždaug mėnuo. Artė-jant jo pabaigai verslininkai teigia, kad jau po kelių mėnesių malkos pabrangs 5–10 proc., nes šis kuras, vis labiau kylant dujų kainai, tampa tikru išsigelbėjimu gyventojams.

Malkų paklausa šį šildymo sezoną kaip niekada buvo didelė. Miško ruo-šos darbuose Valstybinės darbo ins-pekcijos (VDI) pareigūnai užfi ksavo nemažai pažeidimų. Vien per vasario 6–29 d. surengtą reidą VDI inspek-toriai patikrino per 140 kirtaviečių ir per 70 iš jų užfi ksavo darbuotojų saugos bei sveikatos pažeidimų. Dar-bo inspektoriai pažeidėjams surašė 12 protokolų, reikalaudami pašalinti trūkumus. „Dviejų įmonių vadovams skirta per 3 500 Lt baudų“, – pabrė-žė VDI vadovas Vilius Mačiulai-tis. Inspektoriai kirtavietėse aptiko net 14 nelegaliai dirbusių asmenų. „Kontrolės akcija buvo veiksminga. Kirtavietės – vienos pavojingiausių darbo vietų. Jose sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų (skaičiuojant 100 tūkstančių darbuotojų) skaičius 9 kartus viršija šalies vidurkį“, – pa-sakojo V.Mačiulaitis. Dažniausiai darbuotojai dirbo neinstruktuoti, darbams vadovavo nepaskirti ir ne-apmokyti pavojingų darbų vadovai. Taip pat nebuvo aiškiai pažymėtos kertamos biržės ribos, kurias turi ži-noti ten dirbantys žmonės. Nema-žai medkirčių pavojingai pakrypusių

medžių paunksnėje dirbo be šalmų, pirštinių, specialios avalynės. Vien dėl panašių dalykų 2011 m. kirtavietėse įvyko 18 nelaimingų atsitikimų, 7 iš jų pripažinti sunkiais.

Grobia ir iš valstybinių miškų

Kaip miško savininkai laikosi aplinkosaugos reikalavimų, nuo šių metų pradžios kontroliuoja Valsty-binė miškų tarnyba, perėmusi šias funkcijas iš regionų aplinkos apsau-gos departamentų. Būtent jų, taip pat miškų urėdijų, nacionalinių parkų ir

rezervatų pareigūnai per 2011 m. nu-statė net 527 neteisėtus miško kirti-mo atvejus. Tuomet netesėtai buvo iš-kirsta beveik 8,5 tūkst. kubinių metrų medienos. Tiesa, tai 14 proc. mažiau nei 2010 m., informuoja Valstybinė miškų tarnyba. Maždaug trečdalis ne-teisėtų kirtimų įvykdyta valstybiniuo-

se miškuose, iš jų pagrobta beveik 700 kub. metrų medienos.

Už neteisėtus miško kirtimus ir kitus Miškų įstatymo pažeidimus inspektoriai nubaudė 1 500 asme-nų (iš jų privačiuose miškuose – 1 125). Jiems paskirta baudų už 387 tūkst. Lt, o išieškota – už 375 tūkst. Lt. „Pabrėžtina, kad retas miško sa-vininkas pats vykdo kirtimus savo miško valdoje, dažniausiai biržių atrėžimo, kirtimų dokumentacijos parengimo, miško kirtimo darbams samdomi asmenys ar įmonės“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė Raimonda Karnackaitė.

Vadovaujantis galiojančiais tei-sės aktais ir taisyklėmis, mišką kirs-ti malkoms leidžiama ištisus metus, bet tik iki 3 kubinių metrų iš hekta-ro ir ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš visos valdos. Aplinkos ministerija patikslina, kad kitokie kirtimai ribo-jami ar net draudžiami, todėl prieš

pradedant darbus tikslinga pasitarti su girininkijos darbuotoju.

Pasiekta žemiausia riba

Miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ direktorius Sau-lius Tirevičius „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad ne miško savininkai kalti dėl nelegalaus darbo ir dėl neteisėtų kirtimų. „99 proc. visų kirtimų atlie-ka miško ruošos ir tvarkymo įmonės, o ne miško savininkai. Tie laikai, kai patys savininkai tampydavo rąstus iš miškų, seniai praėjo“, – tikino jis. Jo teigimu, savininkams pernelyg bran-giai kainuotų nusipirkti ir išlaikyti miško tvarkymo techniką. „Miško savininkai nebent ruošia malkas sau, bet kad jas ruoštų masiškai, to tikrai nepasakyčiau“, – sakė S.Tirevičius. Kalbėdamas apie paskutines rinkos tedencijas, kooperatyvo vadovas ne-abejojo, kad artimiausiais mėnesiais malkos turėtų brangti.

„Grigiškių popieriaus fabrikas medieną perka po 87 Lt už kubinį met rą, tai kaip malkos nebrangs, jei jau dabar nebeapsimoka jų pardavi-nėti? Mes net planuojame apskri-tai stabdyti malkų gamybą“, – sakė S.Tirevičius. Kirtimo ir traukimo iš miško kaina – apie 45 Lt už kubinį metrą. Medienos transportavimas – 20–25 Lt. Todėl, S.Tirevičiaus žo-džiais, „uždirbti nori ir tie, kas vis-ką organizuoja, pasilikdami sau apie 15 Lt nuo kubinio metro“. „Mal-kos dabar kainuoja nebrangiai, to-dėl neabejoju, kad artimiausiu metu jos brangs“, – įsitikinęs jis.

Skirtingi tiekėjų požiūriai

UAB „Vizon“ – viena iš įmonių, ruošiančių miškuose malkas ir tu-rinčių savo miško kirtėjų brigadas. „Bent jau mes dirbame legaliai, todėl jokių problemų su darbo inspekto-riais neturėjome“, – teigė UAB „Vi-zon“ direktorius Gediminas Saka-lauskas. Jis taip pat patvirtino, kad

malkų kaina ateityje tik kils. „Viską diktuoja rinka ir jei gyventojai at-sisakys dujinio šildymo, supranta-ma, kad malkų paklausa išaugs. Be to, kyla degalų kainos, maistas irgi brangsta, todėl nežinau, kodėl ne-turėtų brangti malkos?“ – retoriškai klausė G.Sakalauskas.

Paklaustas, kada maždaug prasi-dės malkų brangymetis, pašnekovas teigė, kad greičiausiai – kitais metais. „Šiemet malkos gal ir nebrangs, bet kitais metais jų kaina šiek tiek tikrai padidės“, – teigė UAB „Vizon“ va-dovas G. Sakalauskas. Klaipėdos ra-jono UAB „Malkos kurui“ vadovas Dalius Zambrinas mano, kad malkos brangs ne todėl, kad kyla degalų kai-nos. „Malkos brangs dėl kitų priežas-čių. Šildymo sezonas baigiasi, todėl maždaug po mėnesio baigsis sutarčių su pirkėjais terminas ir bus pasira-šomos naujos sutartys naujam sezo-nui. Būtent todėl kils kainos“, – sakė D.Zambrinas. Jis taip pat pabrėžė, kad su legaliai veikiančiomis malkų tiekimo įmonėmis konkuruoja nele-galūs miško kirtėjai. „Pastarieji ne tik numuša kainą (maždaug 10–15 Lt už kubinį metrą), bet ir kerta tokį mišką, kokio pagal visus reikalavimus nega-lima kirsti“, – tikino UAB „Malkos kurui“ direktorius D.Zambrinas.

Baudė ir už pažeidimus valstybiniuose miškuose

Generalinio miškų urėdo pavaduo-tojo Gintaro Visalgos teigimu, valsty-bės kontroliuojamų miško urėdijų val-dose Valstybinės darbo inspekcijos ir aplinkosaugos pareigūnai jokių pažei-dimų nerado. Tačiau Aplinkos minis-terijos atstovė R.Karnackaitė minėjo, kad už miško naudojimo ir kitus pa-žeidimus miškų urėdijose inspekto-riai net 181 asmeniui skyrė baudų už 27,7 tūkst. Lt. „Už neteisėtus kirtimus valstybiniuose miškuose administraci-ne tvarka nubausta 200 asmenų (71,3 tūkst. Lt), o administracinių įspėjimų valstybiniuose miškuose skirta 15 as-menų“, – patikslino ji.

Vis dėlto akivaizdu, kad didžiau-sios problemos – ne valstybiniuose, o privačiuose miškuose.

„Per pirmus du šių metų mėne-sius, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, net 10 kartų išaugo nu-statytų nelegalių darbuotojų miški-ninkystės ir medienos ruošos įmonėse skaičius, – teigė VDI atstovė Gabrielė Banaitytė. – Net 18 ūkio subjektų ap-tiktas 41 nelegalus darbuotojas.“

Privatūs miškai sudaro apie 800 tūkst. hektarų, arba 40 proc. visų Lie-tuvos miškų. Miškininkystės įmonė-se dirba apie 7 700 darbuotojų.

Be kita ko, valstybė yra užsibrė-žusi biokuro gamybą Lietuvoje pa-didinti 6 kartus, todėl tikėtina, kad įvairių pažeidimų miškotvarkos dar-buose tik daugės, o augant malkų paklausai, jos iš tiesų gali brangti.

Malkų kainas muša nelegalūs kirtėjaiVos spėjantys tenkinti išaugusią malkų paklausą verslininkai prakalbo apie per mažas jų kainas, todėl žada 5–10 proc. branginti produkciją.

Iki malkų ruošimo sezono pabaigos liko maždaug mėnuo. fotodiena.lt nuotrauka

Skaldytų malkų kainos už 1 erdvinį metrą, LtI kaitrumo grupė (beržas, ąžuolas, uosis) 110–150II kaitrumo grupė (juodalksnis, pušis) 100–115III kaitrumo grupė (eglė, drebulė, gluosnis) 90–105

Nuolat brangstant energetiniams ištekliams didės malkų paklausa, vadinasi, ir kaina. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

„Viską diktuoja rinka ir jei gyventojai atsisakys dujinio šildymo, supranta-ma, kad malkų paklausa išaugs,“ – sakė Gediminas Sakalauskas.

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

7 psl.

Įsteigta kooperatyvų aso-ciacija kooperatyvus ragi-na stoti į jos gretas, tačiau ir pati neatmeta galimybės prisijungti prie jau veikian-čios asociacijos.

Albinas Čaplikas

7 psl.

Kooperatyvams siūloma vieta po nauju stogu

Moters pasaulis

17 psl.

Nori gyventi daug gyvenimų

18 psl.

Varškė sustiprins kaulus

Tėviškės šviesa

13 psl.

Kuo man graži Tėvynė Lietuva

Padidėjęs eksportas į Rusiją ir augančios daržovių kai-nos ištuštino ūkininkų at-sargas. Pasak Lietuvos dar-žovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininko Algimanto Morkūno, liko tik didžiulis kopūstų perteklius.

Jolita Žurauskienė

Žmogaus galimybėsneribotos. Svarbiausia –norėti, išdrįsti, daug dirbti ir nebijoti paprašyti.

Eglė Valionienė

Turbūt niekam nekyla abe-jonių, kad varškėje yra daug žmogaus organizmui nau-dingo kalcio. Šis mikroe-lementas ypač reikalingas moterims, gyvenančioms aktyvų gyvenimo būdą ir sportuojančioms. Juk bū-tent nuo kalcio priklauso kaulų tvirtumas. Jis apsaugo ir nuo osteoporozės.i

Savoms daržovėms Savoms daržovėms rinka per ankštarinka per ankšta

14 psl.

Dar sausio mėnesį VytautoLandsbergio fondas paskel-bė Rytų Lietuvos mokykloms meninės raiškos programų konkursą „Kuo man graži Tėvynė Lietuva“, skirtą Kovo 11-ajai. Tarp 39 ugdymo įs-taigų, pareiškusių ketinimą dalyvauti, buvome ir mes, Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ vidurinė mokykla.

Nijolė Keraitienė

Premijos geriausiems pedagogams

Penkiems geriausiems 2011 m. mokytojams įteiktos Metų mokytojo premijos, laureatų ženklai ir diplomai.

Elona Bagdanavičienė