turizmo paslaugŲ kauno mieste analizĖ
TRANSCRIPT
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS 2
GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS
BENDROSIOS GEOGRAFIJOS KATEDRA 4
6
PAVEL SAMUCHOVAS 8
GEOGRAFIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS II KURSO STUDENTAS
10
TURIZMO PASLAUGŲ KAUNO MIESTE ANALIZĖ 12
MAGISTRO DARBAS 14
16
18
20
VADOVĖ: DOC.DR. B.PETKEVIČIENĖ 22
24
26
28
VILNIUS, 2008
30
2
32
TURINYS 34
ĮVADAS............................................................................................................................... 4 36
1. TURIZMO PASLAUGŲ TEORINIAI PAGRINDAI................................................... 8
1.1. Turizmo sąvokos.................................................................................................... 8 38
1.2. Turizmo paslaugos................................................................................................ 13
1.3 Turizmo paslaugų raida Kaune.............................................................................. 17 40
2. TURIZMO VALDYMO SISTEMA .............................................................................. 24
2.1. Teisiniai pagrindai ................................................................................................... 24 42
2.2. Valdymo institucijų kompetencija............................................................................ 27
3. TURIZMO PASLAUGOS KAUNE .............................................................................. 31 44
3.1. Kelionių organizavimo paslaugos......................................................................... 31
3.2. Turizmo informacijos paslaugos.......................................................................... 33 46
3.3. Apgyvendinimo paslaugos.................................................................................... 37
3.4. Transporto, maitinimo, pramogų ir kitos turizmo paslaugos ............................... 44 48
4. TURIZMO PASLAUGŲ KAUNO MIESTE ANALIZĖ.......................................... 51
4.1. Tyrimo analizė......................................................................................................... 51 50
4.2. Turizmo paslaugų Kaune stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė......... 58
5. TURIZMO PASLAUGŲ KAUNE GERINIMAS........................................................ 61 52
IŠVADOS.......................................................................................................................... 66
LITERATŪROS SĄRAŠAS............................................................................................. 68 54
PASIŪLYMAI................................................................................................................... 67
SANTRAUKA.................................................................................................................... 70 56
SUMMARY....................................................................................................................... 71
PRIEDAS............................................................................................................................ 72 58
60
62
64
3
66
68
PADĖKA 70
72
Noriu padėkoti buvusiam Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto 74
Bendrosios geografijos katedros vedėjui doc. dr. Kęstučiui Švedui, dabartiniam katedros
vedėjui prof. habil. dr. Algimantui Česnulevičiui ir abiejų katedrų dėstytojams, kurie dvejus 76
magistrantūros studijų metus padėjo kryptingai gilinant ţinias, ruošiantis magistro darbo
rengimui. 78
Nuoširdţiai dėkoju magistro darbo vadovei doc. dr. Birutei Petkevičienei, kuri rėmė,
konsultavo, padėjo rašant baigiamąjį magistrinių studijų darbą. 80
Noriu padėkoti Kauno miesto Turizmo informacijos centro direktoriui Sigitui
Sidaravičiui uţ suteiktą informaciją, kuri padėjo rašant magistro darbą. 82
84
86
88
90
92
94
96
98
100
4
ĮVADAS
102
Turizmas Lietuvoje yra pripaţintas prioritetine ūkio šaka. Lietuva yra viena iš šalių, 104
kuri neišsiskiria ypatingais gamtiniais resursais. Dabartinėje Lietuvoje pramonės nuosmukis
didina nedarbą (kai kuriuose rajonuose jis artėja prie 20 % ribos), didėja valstybės biudţeto 106
deficitas. Turizmo, kaip ūkio šakos, plėtra sudarytų galimybes papildyti krašto biudţetą, kurtų
naujas darbo vietas. Valstybės politika turėtų uţtikrinti palankią teisinę ir verslo aplinką, 108
skatinti turizmo verslą privačiame ir valstybiniame sektoriuje. Konkurencija tarp kaimyninių
valstybių, turinčių panašias gamtines sąlygas (Lenkija, Latvija), verčia susirūpinti Lietuvos 110
turizmo rodikliais, padidinti šalies galimybes konkuruoti turizmo rinkoje. Būtina plėtoti šalies
infrastruktūrą, gerinti statinių kokybę, kurti naujas ir tobulinti tradicines paslaugas turistams, 112
nes pajamos iš turizmo (apie 5 % bendrojo vidaus produkto (toliau BVP) – 2001 m.) rodo
nepakankamą jo svarbą Lietuvoje. Tuo tarpu pasaulyje tarptautinis ir vietinis turizmas 114
generuoja daugiau kaip 10 % nuo pasaulio BVP (www.tourism.lt ).
Pasaulyje turizmas tampa sparčiausiai besivystančia verslo šaka, kurios apimtys nuolat 116
didėja. Turizmas įgauna vis didesnę reikšmę daugelio šalių ekonomikoje, papildo jų biudţetą,
suteikia darbo vietų įvairių sričių specialistams, skatina miestų bei regionų vystymąsi. 118
Temos aktualumas
Turizmo paslaugos, kaip viena iš turizmo sričių, yra beveik nenagrinėtos 120
respublikos mokslininkų darbuose. Iki šiol daţniausiai buvo akcentuojama restoranų, kavinių,
barų veikla. O tai labai siauras poţiūris į šią verslo sritį, kuri yra itin populiari pasaulyje, tačiau 122
nepakankamai atskleista Lietuvoje. Turizmo paslaugų sfera turi daug spragų, kurias siekiant
pašalinti būtina kuo skubiau atlikti atitinkamus tyrimus. Visa tai atlikti iš karto visos 124
respublikos mastu yra nerealu. Tai būtina daryti palaipsniui – miestas po miesto, regionas po
regiono. Rašydamas magistro darbą „Turizmo paslaugų Kauno mieste analizė“, prisidedu prie 126
turizmo paslaugų Lietuvoje nagrinėjimo.
Tikėtina, kad didėjant Ţemės gyventojų skaičiui atitinkamai ţymiai daugiau ţmonių 128
keliaus. Šis darbas yra aktualus, nes šiais laikais turizmo paslaugos uţima mūsų visuomenėje
vis svarbesnę vietą. Darbe pateikiami nauji, savarankiškai surinkti duomenys apie turizmo 130
paslaugų Kaune būklę. Turizmo paslaugų gerinimas – tai vienas iš būdų pritraukti daugiau
turistų. Tik išanalizavus turizmo paslaugas galima taisyti klaidas, tinkamai naudotis 132
privalumais. Darbas turi didelę praktinę vertę, nes jį galima pritaikyti realiame gyvenime.
5
Darbo objektas – turizmo paslaugos Kauno mieste. 134
Darbo tikslas – atlikti turizmo paslaugų Kauno mieste analizę ir pateikti pasiūlymus
joms pagerinti. 136
Tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uţdaviniai:
1. Atlikti literatūros ir mokslinių šaltinių analizę apie Kauno miesto turizmo paslaugų 138
būklę.
2. Aptarti teisinius turizmo aspektus. 140
3. Ištirti turizmo paslaugų kokybę bei išsidėstymą Kauno mieste, atliekant gyventojų
apklausą. 142
4. Atlikti turistams teikiamų Kauno miesto turizmo paslaugų bei tendencijų
stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau SSGG) analizę. 144
5. Pateikti siūlymus turizmo būklei gerinti.
Darbe iškelta hipotezė: 146
Kokybiškos turizmo paslaugos didina turistų kiekį.
Tyrimo metodai. Tiriant turizmo paslaugas Kaune ir siekiant įvykdyti šiame darbe 148
iškeltą tikslą ir uţdavinius, naudojantis mokslinės metodologijos principais, magistro darbas
rašomas naudojant išvardintus metodus: 150
Analizės – SSGG analizė.
Mokslinės literatūros analizė – reikalingos medţiagos rinkimas, analizė. 152
Aprašomasis – darbo medţiagos aprašymas.
Kartografinis – ţemėlapių sudarymas, panaudojant geografines informacines 154
sistemas (toliau GIS).
Statistinis – duomenų apdorojimas. 156
Anketinis – anketinė apklausa.
Vaizdinis – lentelių, diagramų, paveikslų naudojimas. 158
Minėtų metodų naudojimas leido identifikuoti turizmo paslaugų būklę bei
suformuluoti teorines jų gerinimo prielaidas. 160
Pirmame etape buvo renkama, analizuojama bei sisteminama su darbo tema susijusi
teorinė medţiaga. Interneto svetainėse rasta nemaţai informacijos, bet daugiausiai remtasi 162
moksliniais straipsniais, disertacijomis.
6
Antras etapas – turizmo paslaugų statistikos Kauno mieste apdorojimas. Šiame etape 164
reikėjo įvertinti įvairius parametrus, kurie lemia nagrinėjamos teritorijos turizmo paslaugų
potencialą. 166
Trečias etapas – respondentų apklausa pagal sudarytas anketas. Turizmo išteklių
tyrime dalyvavę respondentai buvo asmeniškai apklausiami apie esamų turizmo išteklių bei 168
infrastruktūros būklę ir kokybę. Apklausa buvo vykdoma nuo spalio mėnesio. Iš viso buvo
apklausti 209 vidutines pajamas turintys respondentai. Nedideles pajamas turintys ţmonės vos 170
suduria galą su galu. Todėl teigčiau, kad šio sluoksnio respondentai artimiausiu metu nebus
potencialūs turizmo paslaugų vartotojai. Pasiturintys ţmonės naudojasi įvairiomis turizmo 172
paslaugomis arba dėl laiko trūkumo skiria joms maţai dėmesio.
Statistiniams duomenims apdoroti naudojama skaičiuoklė MS Excel bei programa 174
„Akis“ ţemėlapiams sukurti. Darbe nagrinėjami teisės aktai, Europos Sąjungos Tarybos
direktyvos ir reglamentai, straipsniai, moksliniai darbai, analizės, statistikos duomenys. 176
Literatūros šaltinių apžvalga. Turizmo plėtros proceso daugialypiškumą nusako trijų
ypač plataus pobūdţio – socialinių, ekonominių ir kultūrinių ţmogiškųjų – veiksnių visuma. 178
Turizmo srityje Lietuvoje daugybė metų dirba tokie specialistai, kaip V. Stauskas, J. Bučas, A.
Lamauskas, P. Kavaliauskas, J. Vanagas, P. Grecevičius ir kt. Jų mokslinių ir praktinių darbų 180
indėlis plėtojant turizmą yra labai didelis.
Vieni pirmųjų reprezentatyvių tyrimų, siekiant nustatyti struktūrą ir rekreacinės 182
apklausos savitumą Lietuvos teritorijoje, buvo atlikti 1972 m. dalyvaujant prof. P.
Kavaliauskui. Anketos rezultatai buvo plačiai publikuoti moksliniuose leidiniuose. 184
Prieš pradedant rašyti magistro darbą, buvo apţvelgti darbai panašia tema. Visa teorinė
medţiaga, susijusi su darbo tema, buvo kruopščiai renkama, analizuojama bei sisteminama. 186
Nemaţai informacijos rasta interneto svetainėse. Išanalizuoti moksliniai straipsniai, disertacijos
(Labanauskaitė D., 2002, Rondomanskaitė A., 2002). Kiekvienas autorius tiek istorinius, tiek 188
geografinius faktus pateikia pagal savo poţiūrį, mastymą, supratimą.
Remiantis P. Grecevičiaus ir kitų knyga „Turizmas“, aprašyti turizmo paslaugų 190
sistemos funkcionavimo teoriniai aspektai. Rašydamas skyrių apie turizmo sąvokas naudojausi
Turizmo įstatymu (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=197451). Turizmo 192
raida Lietuvoje bei Kaune aprašyta panaudojant informaciją iš I. Ţalienės ir A. Sabaliauskaitės
knygos „Pasaulio ir Lietuvos turizmo raida“ (2002). 194
7
Darbe, išanalizavus teisinius aktus, pateikta turizmo valdymo struktūra ir jos
kompetencijos (www. http://www.tourism.lt/teisine_informacija/?SECTION_ID=233). 196
Analitinę dalį (3 skyrių) rašiau analizuodamas ir apdorodamas internetinių puslapių
(www.travel.lt, www.kaunas.lt, www.tourism.lt) duomenų bazes. 198
Darbo panaudojimas praktiniame darbe. Šis darbas gali būti įdomus geografijos
mokytojams kaip teorinė priemonė, dėstant 10 klasėse apie turizmą, gilinant geografijos ţinias 200
11–12 klasėse. Darbe daug ne tik teorinių apibrėţimų, bet ir statistinės medţiagos. Ja
naudodamiesi mokiniai galės analizuoti, lyginti turizmo paslaugas ne tik Lietuvos, bet ir 202
pasaulio mastu. Atlikus tyrimą pagal seniūnijas Kaune, verslininkai gali pamatyti kur ir kaip
išvystytos turizmo paslaugos. SSGG analizė akivaizdţiai parodo turizmo paslaugų pliusus ir 204
minusus. Taigi pradedant verslą ji palengvins ir padės verslininkams pasirinkti teisingą kryptį,
išvengti klaidų. 206
Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai, apibendrinantys turizmo paslaugų
būklę Kaune. 208
Darbo apimtis – 72 puslapiai (3 lentelės, 31 paveikslai). Literatūros sąrašą sudaro
bibliografinių ir interneto svetainių šaltiniai. Darbe yra pateikiamas 1 priedas. 210
212
214
216
218
220
222
224
226
8
1. TURIZMO PASLAUGŲ TEORINIAI PAGRINDAI
228
1.1.Turizmo sąvoka
230
Ţodis „turizmas“ – kilęs iš prancūziško ţodţio tour ir tournė, kuris reiškia iškylą iš
savo gyvenamosios vietos, kelionę ratu ir grįţimą į nuolatinę savo vietą (Svetikienė I., 2002). 232
Turizmas – išskirtinė paslaugų rūšis. Ekonominiu poţiūriu – kaip verslas, išsilaikantis
iš prekių ir paslaugų turistams teikimo, ir kaip turizmo industrija, apimanti transporto, 234
prekybos, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kitas įmones bei organizacijas, susijusias su
turizmu. 236
Turizmas – tai atviros šalies įvaizdis, valiutinės įplaukos, paslaugų sferos plėtojimas,
naujos darbo vietos, esamos infrastruktūros panaudojimas. 238
Pasaulyje kiekviena devinta darbo vieta yra turizmo versle (apie 10% pasaulio BVP),
taigi turizmas yra viena iš trijų svarbiausių ekonominių šakų šalia naftos gavybos ir automobilių 240
gamybos.
Turizmas pasaulyje yra viena iš didţiausių ir pelningiausių ūkio šakų. Remiantis 242
Pasaulio turizmo organizacijos (toliau PTO) analize, 83 % pasaulio šalių turizmas yra vienas iš
penkių pajamas teikiančių sektorių ir 38 % pasaulio šalių pagrindinis uţsienio valiutos šaltinis. 244
PTO duomenimis, 2007 metais nuo sausio iki balandţio pabaigos kelionių ir turizmo industrija
išaugo 6 %, palyginus su tuo pačiu 2006-ųjų periodu, ir bendrai siekė 252 milijonus dolerių 246
(http://www.unwto.org/media/news/en/features_det.php?id=1091).
248
1 pav. Turizmo augimo tendencijos pagal PTO (http://www.unwto.org/facts/eng/vision.htm)
Kaip matome (1 pav.), pasaulyje turizmo industrija auga ir turi tendencijas augti tiek 250
Lietuvoje, tiek pasaulyje.
9
Daugelis šių laikų valstybių, pasiekusios aukštą gyvenimo lygį, patenkina svarbiausias 252
savo piliečių reikmes ir vis didesnį dėmesį skiria dvasiniams poreikiams. Prie jų priskirtinos
turizmo paslaugos, kurios padeda ţmonėms keliauti, įdomiai leisti laisvalaikį uţ gyvenamosios 254
vietos ribų. Tačiau kelionių paslaugoms kurti būtina gera infrastruktūra ir industrinė bazė. Ši
sudėtinga industrinė komercinė veikla, susijusi su turistų poreikių tenkinimu, teikiant turistams 256
kelionės organizavimo, transportavimo, apgyvendinimo, maitinimo, informacijos ar specialias
paslaugas, vadinama turizmo paslaugomis. 258
Analizuojant turizmo raidą, galima išskirti keletą tuometines paklausos tendencijas
atitikusio turizmo produkto formavimo etapų. Po Antrojo pasaulinio karo turizmo rinkoje 260
įsigalėjo masinis standartizuotas „konvejerinis“ turizmas. O jau septintajame ir aštuntajame XX
amţiaus dešimtmečiuose įvyko ryškesnių pasikeitimų, kurie davė pagrindą prielaidai, kad 262
pokarinis turizmas transformuojasi į masinį diferencijuotą turizmą. Pastaruoju metu rinkodaros
principų taikymas turizmo paslaugų teikėjų veikloje įgauna vis didesnę reikšmę apimant visas 264
turizmo sritis.
Turizmo produktas plačiąja prasme – tai kompleksas paslaugų ir prekių, sudarančių 266
turistinę kelionę ar ją tiesiogiai įtakojančių (pavyzdţiui, turistinis inventorius taip pat yra
turizmo produktas, nors jis yra prekė, o ne paslauga). Kadangi turizmo paslaugų spektras labai 268
platus, V. Saprunova siūlo apibrėţti turizmo produktą ir siaurąja prasme, – atskirai kiekvienam
turizmo paslaugas teikiančiam sektoriui (pavyzdţiui, viešbučių, turo operatorių, turizmo agentų, 270
turizmo inventorių gaminančių įmonių produktas ir t.t.) (Saprunova V., 1997).
Paprastai turizmą apibūdina šie veiksniai: 272
Vietos pakeitimas. Šis veiksnys susijęs su kelione į paskirties vietą, kuri yra toliau negu
įprastinė aplinka. Bet negalima laikyti turistais ţmonių, kurie kiekvieną dieną vaţinėja 274
į darbą ar mokslus.
Buvimas kitoje vietoje. Pagrindinė sąlyga – paskirties vieta neturi būti nuolatinio ar 276
ilgalaikio gyvenimo vietos. Be to, ji neturi būti susijusi su darbine veikla. Dar viena
sąlyga – keliautojai negali būti paskirties vietoje ilgiau nei 12 mėnesių. 278
Darbo apmokėjimas paskirties vietoje. Šio veiksnio esmė yra ta, kad kelionės tikslas
neturi būti veikla, apmokama subjekto paskirties vietoje. Bet kuris asmuo įvaţiuojantis į šalį 280
darbui, kurį apmoka tos šalies subjektas, yra laikomas imigrantu, o ne turistu.
10
Apibūdinant turizmą kaip industriją, autorių nuomonės išsiskiria. Pagal A. Kirilovą, 282
turizmo industrija – tai gamybos, transporto, prekybos, apgyvendinimo ir aptarnavimo įmonių
sistema, skirta patenkinti turizmo paslaugų paklausą (Kirilov A., 1996). 284
Turizmas apima visas kelionių, atostogų, ekskursijų rūšis, kai ţmogus palieka savo
nuolatinę gyvenamąją vietą ilgiau negu vieną parą ir trumpiau negu 12 mėnesių, o kelionės 286
tikslas nėra samdoma veikla. Turizmas turi tik vieną paslaugų vartotoją – turistą. Turistas, kaip
turizmo produkto vartotojas, yra turistinės firmos veiklos objektas. Kurie keliautojai yra turistai, 288
o kurie – ne? Pasaulinė turizmo organizacija pateikia tokią keliautojų klasifikaciją (2 pav.).
Keliautojai
Nuolatiniai
imigrantai
Patenkantys į
statistiką Nepatenkantys į
statistiką
Turistai (1) Ekskursantai(3)
Uţsieniečiai
Šalies piliečiai
gyvenantys uţsienyje
Įgulos nariai (2)
Kruizo
keleiviai (4)
Vienadieniai
lankytojai (5)
Įgula (6)
Laikini imigrantai
Diplomatai
(7)
Konsulatų
atstovai(7)
Ginkluotosios
pajėgos(7) Pabėgėliai
Tranzito
keleiviai(8) Klajokliai
Pasienio
darbuotojai
Kelionės
tikslai
Poilsio
Profesi-
niai
Kiti turistų
motyvai
Atostogos
Kultūrinės
kelionės
Aktyvus
sportas
Giminių ir
draugų
lankymas
Susitikimai
Misijos
Verslas
Studijos
Sveikatin-
gumas
Tranzitas
kita
290 2 pav. Keliautojų klasifikacija pagal Pasaulinę turizmo organizaciją (Lumsdon L., 1997)
PTO išskiria keliautojus patenkančius ir nepatenkančius į statistiką. Pirmieji dar 292
skirstomi į turistus, įgulos narius, ekskursantus, kruizo keleivius, vienadienius lankytojus, įgulą.
Prie nepatenkančių į statistiką priskiriami: pasienio darbuotojai, klajokliai, tranzito keleiviai, 294
pabėgėliai, ginkluotos pajėgos, konsulatų atstovai, diplomatai, laikini ir nuolatiniai imigrantai. Į
statistiką nepatenkantys ţmonės, kaip ir patenkantys, daţniau ar rečiau naudojasi turizmo 296
paslaugomis (2 pav.). Bet visi daro įtaką lankomos šalies ekonomikai.
11
Išanalizavus (2 pav.), turistams yra priskiriami: 298
1 – lankytojai, kurie praleidţia šalyje bent vieną naktį;
2 – uţsienio šalies lėktuvo ar laivo įgulos nariai, esantys oro uoste ar prieplaukoje, bei 300
tie, kurie naudojasi apgyvendinimo įmonių paslaugomis;
3 – lankytojai, kurie nepasilieka šalyje nakčiai, nors ir turi teisę pasilikti vieną ar 302
daugiau dienų bei tie, kurie grįţta nakvoti į savo laivą ar traukinį;
4 – kruizų keleiviai, kurie paprastai įtraukiami į ekskursantus, tačiau vis dėlto 304
rekomenduojama atskira jų klasifikacija;
5 – lankytojai, kurie atvyksta ir išvyksta tą pačią dieną; 306
6 – įgula, kuri negyvena lankomoje šalyje, tačiau pasilieka joje vieną dieną;
7 – ţmonės, keliaujantys iš savo šalies į darbo (ar paskyrimo) vietą ir atvirkščiai (taip 308
pat namų ūkio tarnautojai bei lydintys asmenys);
8 – ţmonės, kurie nepalieka tranzito zonos oro uoste ar uoste (atskirose šalyse tranzitas 310
gali uţtrukti vieną dieną ar ilgiau ir tokiu atveju jie priskiriami prie lankytojų, patenkančių į
statistiką) (Lumsdon L., 1997). 312
Sutikdami su Pasaulinės turizmo organizacijos turizmo apibūdinimu, autoriai Ch.Milo
ir A.M.Morrison turizmą apibrėţia taip: turizmas – tai terminas, suteiktas veiklai, kuri 314
atsiranda, kai ţmonės keliauja. Ši veikla apima viską – nuo kelionės planavimo, keliavimo į
numatytą vietą, buvimo joje, grįţimo iki įspūdţių, patirtų kelionėje, prisiminimo (Mill Ch., 316
Morrison A., 1997).
Su turizmu yra susiję daug įvairių verslo sričių, todėl suprantama, kodėl skirtingi 318
autoriai skirtingai apibrėţia turizmą. Daugeliui autorių būdingas vieno svarbaus turizmo bruoţo
išskyrimas – turizmo įtaka pasaulio šalių ekonomikai. 320
Turizmo verslas sąveikauja su daugeliu kitų veiklos sričių – buitinių, transporto,
prekybos paslaugų, laisvalaikio ir pramogų sektoriais – ir netiesiogiai juos veikia. Turistas, 322
atvaţiavęs į šalį, perka čia pagamintas prekes ir paslaugas, naudojasi sukurta infrastruktūra.
Vartodamas šalies ūkio produkciją skatina vietinius verslus. 324
Turizmo ekspertai palankiai vertina bendrąsias turizmo plėtros pasaulyje tendencijas.
Dėl gerėjančių pragyvenimo sąlygų išsivysčiusiose šalyse didėja pensinio amţiaus ţmonių, 326
galinčių ir mėgstančių keliauti, skaičius. Taip pat didėja bendrasis ţmonių atostogų skaičius,
sąlyginai pinga transporto kaštai. PTO ekspertai mano, kad jau pasiektas lygis, kuomet 328
Europoje 25 % visų gyventojų yra vyresni negu 55 metų amţiaus. Jie turi ţymiai daugiau laisvo
12
laiko keliauti, todėl tampa svarbiausia rinkos dalimi. Didėja atostogų skaičius, jų daţnumas, tai 330
yra tas pats ţmonių skaičius atostogauja daţniau. Taip yra todėl, kad ţmonės naudojasi
trumpesnėmis atostogomis ir kelis kartus per metus. PTO tyrimai rodo, kad kelionių – verslo ir 332
poilsinių – į Centrinės ir Rytų Europos šalis apimtys auga greičiau negu vidutiniškai Europoje.
Ekspertų nuomone, pagerinus infrastruktūrą, šis regionas taps turistų masinių kelionių vieta. 334
Galima teigti, kad tai yra aiški turizmo vaidmens didėjimo tendencija šalies ekonomikoje
(http://www.unwto.org/media/news/en/features_det.php?id=1091). 336
Deja, iki šiol nėra vieningos metodikos, leidţiančios nustatyti turizmo reikšmę šalies
ekonomikai. Pasaulyje, vertinant turizmo reikšmę ekonomikai, išskiriami tokie kriterijai: 338
turizmo pajamų dalis nacionaliniame produkte;
įplaukų iš turizmo dalis šalies eksporte; 340
išlaidų turizmui dalis šalies importe;
darbo vietų skaičius turizmo versle; 342
turizmo verslo įtaka regioniniam vystymui (Ekonomikos teorija, 1993).
Atsiţvelgiant į paminėtus kriterijus galima teigti, kad turizmas atlieka keturias 344
pagrindines funkcijas :
TURIZMO
FUNKCIJOS
Nacionalinių
pajamų
sukūrimas
Poveikis šalies
mokėjimo balansui
Darbo vietų
sukūrimas
Išlyginančioji
funkcija
346
3 pav. Turizmo funkcijos (Ekonomikos teorija, 1993)
Visos turizmo funkcijos yra lygiavertės (3 pav.) ir todėl net vienos iš jų sumaţėjimas 348
įtakoja kitų kitimą.
Nustatyti turizmo pajamų dalį nacionaliniame produkte sudėtinga, nes nėra vieningos 350
skaičiavimo metodikos. Skirtingų autorių paskaičiuota turizmo pajamų dalis nacionaliniame
produkte toje pačioje šalyje skiriasi, nes turizmas be tiesioginio poveikio BVP turi ir 352
netiesioginį: jis generuoja antrinę prekių ir paslaugų paklausą.
Turizmas turi įtakos šalies mokėjimo balansui. Išvykstamasis turizmas – prekių ir 354
paslaugų importas – sudaro šalies mokėjimo balanso pasyviąją dalį. Atvykstamasis turizmas
daţnai vadinamas „nematomu eksportu“. Eksportuojamos turizmo verslo sukurtos paslaugos ir 356
13
prekės nėra išveţamos iš šalies, o vartotojas pats įveikia atstumą, skiriantį jį nuo dominančios
prekės ir paslaugos. Pajamos iš atvykstamojo turizmo yra šalies eksporto pajamos ir sudaro 358
šalies mokėjimo balanso aktyviąją dalį.
Turizmo verslo plėtra sukuria daug papildomų darbo vietų kvalifikuotai ir 360
nekvalifikuotai darbo jėgai. Esančių ir naujai sukurtų darbo vietų skaičius yra vienas
svarbiausių ekonominių rodiklių, parodančių vieno ar kito verslo indėlį į šalies ūkį. 362
Didėja turizmo įtaka skatinant nutolusių regionų vystymąsi. Tai pasiekiama steigiant
turizmo įmones maţiau išsivysčiusiuose, tačiau gamtinių išteklių atţvilgiu turtinguose, 364
regionuose su maţu gyventojų skaičiumi, silpnai išplėtota pramone. Šiuo atveju turizmas
atlieka išlyginimo funkciją: iš dalies sumaţina gyventojų kėlimąsi į miestus, padeda išsaugoti 366
ţemės ūkio produkcijos gamybą. Tačiau plėtojant turizmą nutolusiuose regionuose nereikia
pamiršti ir apie neigiamą turizmo įtaką. Konkurencinėje kovoje dėl ţemės, darbo jėgos, kapitalo 368
turizmas varţo ţemės ūkio bei kitų regionų gyventojų pajamų šaltinių plėtrą. Taip pat
sutrikdomas ar visiškai sugriaunamas tradicinis gyvenimo būdas, landšaftas. Tačiau ši problema 370
gali būti sprendţiama sukuriant ir įgyvendinat kompleksines valstybines regioninės plėtros
programas, jų pagrindu laikant turizmo paslaugų pasiūlos spektro plėtimąsi bei tobulinimą. 372
1.2. Turizmo paslaugos 374
Turizmo paslauga – tai fizinių ir juridinių asmenų veikla, kuria tenkinami turistų 376
kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, veţimo, informacijos, pramogų ir kiti
poreikiai (Lietuvos turizmo įstatymas,1998). 378
4 pav. Turizmo paslaugų struktūrinių dalių schema 380
14
Visos turizmo paslaugų struktūrinės dalys tampriai tarp savęs susijusios. (4 pav.).
Kelionės organizavimo paslauga – veiklos, susijusios su organizuotų turistinių kelionių 382
rengimu ir (ar) jų pardavimu, rezultatas. Kelionės organizavimo paslaugas teikia kelionės
organizatoriai ir kelionių agentūros (kelionių agentūra – juridinis asmuo, tarpininkaujantis 384
parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas). Kelionės
organizatoriaus veiklą sudaro: 386
1) organizuotų turistinių kelionių rengimas, jų reklama ir (ar) pardavimas;
2) sutarčių sudarymas su turizmo paslaugų teikėjais dėl jų paslaugų turistams teikimo 388
kelionės organizatoriaus organizuojamų turistinių kelionių metu (turizmo paslaugų teikimo
sutartis – raštu sudarytas susitarimas, kuriuo viena šalis – turistinės kelionės organizatorius – 390
įsipareigoja uţ atlyginimą kitai šaliai – turistui – uţtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o
turistas įsipareigoja sumokėti uţ suteiktas paslaugas); 392
3) atskirų turizmo paslaugų uţsakymas (vietų rezervavimas) ir (ar) pardavimas;
4) kongresų, konferencijų organizavimas, kai tai susiję su turizmo paslaugų teikimu; 394
5) kitų turizmo paslaugų teikimas (Lietuvos turizmo įstatymas,1998).
Turizmas yra kompleksinė, sudėtingos struktūros ūkio šaka, sudaryta iš įvairių 396
skirtingų sektorių, teikiančių arba padedančių teikti turizmo paslaugas. Labai svarbu suvokti
turizmą, kaip visumą, tačiau reikia gerai ţinoti ir kiekvienos atskiros struktūrinės dalies 398
specifiką, jų tarpusavio ryšius, problemas ir galimybes (Grecevičius P. ir kt., 2002). Siekiant
patenkinti turistų poreikius bei įvertinti tam tikrą vietą rinkoje, tarp įvairių turizmo struktūrinių 400
dalių būtinas glaudus bendradarbiavimas. Todėl labai svarbų vaidmenį vaidina integracija – tiek
horizontali, tiek vertikali. 402
Apgyvendinimo paslauga – būtinos apgyvendinti sąlygos ir veikla, kuria tenkinami
turisto nakvynės, higienos, maitinimo ir poilsio poreikiai (Lietuvos turizmo įstatymas,1998). 404
Apgyvendinimas ir maitinimas daţnai dar vadinami „svetingumo verslu“. Daţnai ši sąvoka
išplečiama, įtraukiant pramogas, rekreaciją, lošimus bei kai kurias kitas turizmo paslaugas. 406
Svetingumą galima apibūdinti kaip kompleksą apčiuopiamų (maistas, gėrimai, nakvynė) ir
neapčiuopiamų (aptarnavimas, atmosfera, įvaizdis) elementų. Apgyvendinimo paslaugos sudaro 408
didţiausią ir labiausiai paplitusį turizmo išteklių infrastruktūros sektorių. Jos yra būtina turizmo
išteklių infrastruktūros struktūrinė dalis kiekvienoje vietoje, kuri nori pritraukti ne tik 410
vienadienių lankytojų. Apgyvendinimo paslaugų kokybė, jų skaičius ir pasirinkimo galimybė
atspindi bei daro įtaką lankytojų skaičiui vietovėje. Kiekvienos vietovės turizmo strateginės 412
15
plėtros kryptyse turi būti numatomos ir tai vietovei svarbios, patrauklios apgyvendinimo
formos. 414
Turizmo informacijos paslaugos – labai svarbi struktūrinė visos turizmo sistemos dalis.
Plečiantis turizmo paslaugų kompiuterizacijai vis svarbesnis vaidmuo tenka turizmo 416
darbuotojams, kurie tiesiogiai bendrauja su turistais: renkantis ir perkant kelionę – kelionių
agentams, kelionės metu – gidams ir kelionių vadovams uţsienyje (Grecevičius P. ir kt., 2002). 418
Transportas – tai nemaţiau svarbi turizmo struktūrinė dalis. Transporto politika,
plėtros programos, infrastruktūros tinklas glaudţiai susiję su visa turizmo plėtra bei 420
galimybėmis. Kiekviena transporto rūšis turi savo trūkumų ir privalumų, todėl nei viena iš jų
nėra absoliučiai dominuojanti. Turizmo ištekliams, pasiekiamumui, transporto rūšies bei 422
priemonių pasirinkimui daro įtaką įvairūs faktoriai: atstumas, laikas, patogumas, saugumas,
geografinė padėtis bei sąlygos, kainų ir pasiūlomų paslaugų santykis, pasiūla ir pasirinkimo 424
galimybės.
Papildomos paslaugos – tai tikslinės ar infrastruktūrinės paslaugos, kurias galima gauti 426
uţ papildomą uţmokestį ar be jo, neįeinančios į turizmo paslaugų paketo kainą, bet būdingos
konkrečiam turistiniam regionui, vietovei. 428
Pasaulinę, kontinentų, regionų, šalių turizmo struktūrą tiesiogiai lemia erdvinė turizmo
išteklių struktūra. 430
Išanalizavę matome, kad svarbiausi faktoriai, lemiantys turistų pasirinkimą keliauti,
yra turizmo ištekliai. Tik po to turistų apsisprendimą lemia turizmo paslaugų kokybė ir kiekybė 432
(5 pav.).
Turizmo paslaugos yra neapčiuopiamos ir nematerialios. Taigi nepritraukus kliento 434
esamu momentu, paslaugų nebegalima pasiūlyti dar kartą, nes paslaugų teikimas yra
neatsiejamas nuo laiko. Todėl paslaugų teikimo sferoje svarbu sutelkti dėmesį informacijos apie 436
paslaugą pateikimui ir reklamai. Ne maţiau svarbi yra turizmo paslaugų kokybė.
Siekiant išlaikyti bei tobulinti turizmo paslaugas, infrastruktūrą bei konkurencinę 438
poziciją rinkoje, būtina racionaliai planuoti ir rengti strategijas (šalies ir atskirų apskričių, kaip
turistinių regionų, atţvilgiu) kartu su privataus ir valstybinio sektoriaus įmonėmis, įtraukiant 440
tiek visuomenines grupes, tiek ir vietos bendruomenę.
16
442
5 pav. Erdvinė turizmo struktūra (Grecevičius P. ir kt., 2002)
Planuojant ir valdant turizmo institucijų plėtrą turi būti suderinta turistinio regiono 444
vertinimo metodika. Planuojant turistinio regiono sistemą, reikia nustatyti potencialias
konkurencines regiono galimybes, įvertinant tokius turistinio regiono konkurencingumo 446
veiksnius, kaip:
Lyginamieji pranašumai. Lyginamųjų pranašumų įvertinimas leidţia nustatyti 448
turistinę paklausą turinčio regiono gamtinius, kultūrinius ir istorinius pranašumus, klimato,
aplinkos kokybę, infrastruktūros ir jos prieinamumo kokybinius aspektus. 450
Orientacija į paklausą. Lankytinos vietos sugebėjimas patenkinti paklausos
pasikeitimus turi įtakos turistinio regiono sugebėjimui konkuruoti ir jo konkurencingumo 452
išlaikymui.
Infrastruktūra. Turistinės infrastruktūros egzistavimas arba nebuvimas gali būti 454
susijęs su vietovės gebėjimu konkuruoti.
Turizmo aplinka
Pirminiai elementai
VEIKLOS VIETA IR
FORMA
Kultūriniai renginiai
Pramoginiai renginiai
Šventės
Parodos, mugės
Konferencijos, seminarai
TURIZMO APLINKA
Istoriniai objektai
Paminklai, pastatai
Meno objektai
Parkai, skverai
Miškai, kalnai
Upės, jūra
Muziejai
ANTRAEILIAI ELEMENTAI
Viešojo maitinimo įstaigos
Prekybos įstaigos
Apgyvenimo įstaigos
Gydymo įstaigos
Bendravimo įstaigos
SĄLYGOJANTYS ELEMENTAI
Pasiekiamumas
Parkavimo sistema
Informacinė sistema
Organizacinė sistema
Inţinerinė sistema
17
Aplinkos sąlygos. Kelionės tikslo vietos sąlygos, susijusios su gamtine ir kultūrine-456
istorine aplinka, turi įtakos potencialiai rinkos konkurencijai (Grecevičius P. ir kt., 2002).
458
1.3. Turizmo paslaugų raida Kaune
460
Antrojo šalies miesto statusas, senamiesčio architektūrinė vertė, nemaţas skaičius
įvairių muziejų, teatrų, apgyvendinimo įmonių infrastruktūra, kultūriniai renginiai, turizmo 462
informacijos centrai ir turizmo paslaugas teikiančios įmonės atkreipia šalies ir uţsienio turistų
dėmesį. 464
Gera Kauno geografinė padėtis lemia gerus komunikacinius ryšius. Kaunas turi
galimybes, be poilsio turizmo, plėtoti parodų/mugių, sportinį, kultūrinį ir komercinį turizmą. 466
Kad pasektų aukštą turizmo paslaugų lygį, miestas turėjo praeiti gana sudėtingą raidą.
Šių laikų turizmo mokslas skiria keletą turizmo raidos etapų: 468
1. senovinė fazė – iki XIX a.;
2. pradinė fazė – 1800 –1917 m.; 470
3. raidos ir kilimo fazė – 1917– 1990 m.;
4. centralizuotų turizmo struktūrų ţlugimas ir skirtingų nuosavybės formų, turistinių 472
įmonių kūrimas – 1990 m. ir iki šių laikų (šį etapą praėjo visos buvusio komunistinio reţimo
šalys). 474
Visi išvardinti etapai skiriasi:
Pasirinktomis transporto priemonėmis: pėsčiomis – raitomis – traukiniu – 476
automobiliu – lėktuvu;
Kelionių motyvais: nuo kelionių dėl būtinybės iki kelionių asmeniniais tikslais 478
( pasaulio paţinimas, gydymas, poilsis, rekreacija ir t.t.);
Dalyvių kiekiu ir jų priklausomybe įvairiems visuomenės sluoksniams: 480
elitiniams, pasiturinčiam, vidutiniam ir t.t. (Ţalienė I. ir kt., 2002).
Turizmas Lietuvoje ėmė sparčiau plėtotis tik po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 482
Dėl materialinių, ūkinių ir techninių prieţasčių jis negalėjo pasiekti pirmaujančių turistinių
kraštų lygio, tačiau krašto gamtos ir kultūros sąlygos buvo palankios turizmui augti. Turizmas 484
turėjo labai didelę ūkinę reikšmę. Jis buvo ne tik pajamų šaltinis, bet reiškėsi ir kaip rinkos
plėtiklis, sudarė sąlygas ir galimybes visai naujiems verslams. Dabar plačiau aptarsime Kauno 486
miesto turizmo paslaugų chronologiją.
18
Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo turizmas sunkiai ţengė pirmuosius 488
ţingsnius. Viešbučių pramonė, įprastai pelninga, nebuvo išplėtota Savivaldybių duomenimis,
Lietuvoje 1938 m. buvo 280 įstaigų, kurios buvo vadinamos viešbučiais, tačiau tik 5 % iš jų 490
atitiko tikrą viešbučio paskirtį (Ţalienė I. ir kt., 2002).
Tinkamesnių viešbučių buvo tik Kaune ir Klaipėdoje, bet jie buvo maţi. Kaune 492
apgyvendinimo įstaigose galėjo apsistoti tik iki 3000 svečių. Buvo viešbučių ir kituose
miestuose (Šiauliuose, Panevėţyje, Telšiuose, Palangoje, Juodkrantėje, Šilutėje ir kt.), bet jie 494
turistams buvo netinkami sustoti (Ţalienė I. ir kt., 2002).
Maitinimas Lietuvoje, kur dideli ţemės ūkio produktų ištekliai ir gana ţemos produktų 496
kainos, galėjo sudaryti puikias sąlygas turistams maitinti. Taigi maitinti buvo kuo, tačiau maţai
buvo tinkamų valgyklų, kavinių ir uţkandinių. Tiktai Kaune ir Klaipėdoje turistai galėdavo 498
surasti vietą, kur pavalgyti. Po karo buvo įvesti pasai, vizos ir prisistatymas policijai
asmeniškai. Tai labai pakenkė turizmui. Tačiau Lietuvoje buvo įvesti palengvinimai uţsienio 500
turistams: atpigintos vizos vasaros sezonui, turistams nereikėjo patiems nešti savo pasų į
policiją registruoti, o pavėlavus kelias dienas jie nebuvo baudţiami. 502
Pirmoji organizuoto turizmo įstaiga Lietuvoje buvo Rusijos turistų draugijos Vilniaus
skyrius, įkurtas XIX a. pabaigoje. Lietuvoje nebuvo organizacijos, kuri rūpintųsi uţsieniečių 504
priėmimu. Iš dalies turizmo darbą pradėjo dirbti 1926 m. kovo 20 d. Kaune K.Petrausko,
L.Daukšos, S.Ţukausko iniciatyva įkurtas „Automobilių klubas“, kurio tikslas – propaguoti 506
automobilizmą Lietuvoje bei reklamuoti Lietuvą uţsienyje. Bėgant laikui populiarėjo grupinės
kelionės, surengtos pagal iš anksto numatytą programą. Tapo svarbu sukurti organizaciją, kuri 508
rūpintųsi visais iš uţsienio atvykusiais turistais. M.Šalčius, A.Poška, J.Vileišis 1929 m. geguţės
3 d. Kauno rotušės salėje, dalyvaujant 18 ţmonių, nutarė įkurti Lietuvos turizmo sąjungą. Jos 510
pagrindiniai tikslai buvo pritraukti į Lietuvą uţsienio turistus, propaguoti Lietuvą uţsienyje,
sutvarkyti ir parengti turistams lankyti įdomesnes ir graţesnes vietas. Sąjungos pirmininku buvo 512
išrinktas J.Vileišis. Laikinoji sostinė Kaunas buvo turistinio sąjūdţio ir šio darbo organizavimo
centras: Kauno visuomenei perskaitytas paskaitų ciklas apie turizmą, organizuojamos 514
ekskursijos, išleista reklaminių knygelių apie Lietuvą (Ţalienė I. ir kt., 2002).
1933 m. įkūrus Turizmo sąjungos turistų ir keleivių informacijos biurą pagerėjo turistų 516
aptarnavimas, pradėta kaupti medţiaga apie lankytinas Lietuvos vietas, sudaromi turistiniai
maršrutai, plėtojami ryšiai su Suomijos, Švedijos, Estijos, Austrijos turizmo organizacijomis. 518
19
Turizmo sąjunga numatė padėti atvykstantiems turistams apsistoti, apsirūpinti maistu,
nemokamai teikti informaciją, rengti ekskursijas į įdomesnes vietas, organizuoti jiems 520
medţioklę, pasivaţinėjimus arkliais, pasiirstymą valtimis.
1935 m. Lietuvos turizmo sąjunga buvo priimta į Tarptautinę turizmo sąjungą. Sąjunga 522
organizaciniu atţvilgiu sutvirtėjo suformavus Kaune draugijos centro valdybą iš įvairių
suinteresuotų turizmo ţinybų (Vidaus reikalų, Susisiekimo ir kt.). Tada pirmą kartą draugijos 524
nuostatuose pavartojama sąvoka vidaus turizmas. Draugija įkuria savo skyrius įvairiuose
miestuose. Vienas iš aktyviausiai veikusių skyrių Kauno mieste – Kauno keliavimo ir iškylų 526
komitetas. Sudaryta planų ir maršrutų komisija turėjo ištirti Nemuno ir Nevėţio pakrantes,
nustatyti ir įrengti sustojimo punktus, numatyti lankytinas Kauno apskrities vietas, maršrutus, 528
patogius kelius, parengti ir išspausdinti smulkų Kauno apskrities ţemėlapį. Būstinių įrengimo
komisija turėjo suderinti su Kauno miesto savivaldybe turistų sustojimo, namų įrengimo 530
klausimą.
Vykdant Kauno keliavimo ir iškylų komiteto nutarimą, tais pačiais metais pradėjo 532
veikti Kauno miesto savivaldybės įrengta 77 lovų „Ekskursijų stotis“, kuri priimdavo turistus,
pateikusius ekskursijų komitetų paţymėjimus. 534
Ekskursijų priėmimu, jų dalyvių apgyvendinimu, patalpų ieškojimu rūpinosi ir Kauno
miesto jaunimo keliavimo globos komitetas prie Kauno kultūros rūmų. 1937 m. prie Kauno 536
kultūros rūmų buvo įkurta Lietuvos keliavimo sąjunga. Jos tikslas buvo plėsti jaunimo
keliavimą po Lietuvą. Ši sąjunga steigė ir išlaikė keliautojų nakvynės namus, rūpinosi kelio, 538
maitinimo ir kelionės reikmenų atpiginimu, rengė vadovus. Lėšų turizmo reikalams sudaryti
sąjunga per Vidaus reikalų ministeriją 1939 m. pabaigoje Vyriausybei įteikė Turizmo fondo 540
įstatymo projektą, kuriam buvo pritarta ir, jei ne okupacija, turizmo reikalai būtų smarkiai
pagerėję (Ţalienė I. ir kt., 2002). 542
Nuo 1939 m. įkuriamas Lietuvos turizmo draugijos Kauno kelionių biuras, kuris
palaikė ryšius su daugelio šalių turistinėmis organizacijomis. Glaudţiai buvo 544
bendradarbiaujama su Latvijos, Estijos turistinėmis organizacijomis.
Kaunas tikslios tų metų turistinės statistikos neturėjo, tačiau iš statistikos duomenų 546
galima susidaryti vaizdą apie aplankiusių Kauno miestą turistų mastą, jų lankymosi tikslus ir
svarbesnes turistinės veiklos problemas. 548
20
6 pav. Turistų skaičiaus augimas nuo 1935 m. iki 1939 m. birţelio 550
(pagal Ţalienė I. ir kt., 2002)
Išanalizavę duomenis (6 pav.) matome, kad turistų skaičius Kaune nuo 1935 m. iki 552
1939 m. birţelio augo ypač greitai. Augimą, kaip jau ţinome iš istorijos, sustabdė II pasaulinis
karas. 554
Mieste veikė keletas viešbučių, tinkamų uţsienio turistams apgyvendinti („Lietuva“
(Daukantų g. 9), „Central“(Laisvės al. 11), „Roma“ (Laisvės al. 18), „Versal“ (Laisvės al. 64), 556
„Rūta“ (Ukmerges pl. 10), „Europa“ (Gedimino g. 16), „Kontinent“ (Gedimino g. 18),
„Kęstučio“ (Laisvės al. 25)) (Ţalienė I. ir kt., 2002). 558
Kaunas buvo lankomiausias miestas, todėl jame buvo ir daugiausia problemų: trūko
patalpų nakvynei, turizmu besirūpinančių tarnautojų, transporto priemonių. Lietuvai tapus 560
Sovietų Sąjungos respublika, prasidėjo naujas tautos istorijos etapas bei antras turizmo veiklos
laikotarpis. Išskirtinė šio periodo charakteristika yra ta, kad buvo kuriamos naujos turizmo 562
valdymo organizacinės struktūros, t.y. administracinė socialinio tipo valdymo struktūra. Kaune
po karo turizmas pagyvėja nuo 1953 m., kai buvo įsteigta turizmo sekcija (pirmininkas 564
R.Darškus), pradėjusi organizuoti masinio turizmo plėtrą pokario Lietuvoje. Turizmas buvo
nukreiptas į aktyvųjį sportą, bet tik Sovietų Sąjungoje. 566
Kaune veikusi turistų sekcija iki ekskursijų biuro įkūrimo nevykdė aktyvesnės
paţintinės veiklos. Svečiai iš kitų respublikų buvo aptarnaujami Vilniuje, o į Kauną atveţami 568
tik trumpai ekskursijai (taip daţniausia daroma ir šiais laikais) (Ţalienė I. ir kt., 2002).
Kauno ekskursijų biuro veikla plėtėsi, daugėjo darbuotojų biure: 1961 m. jame dirbo 570
tik 11 darbuotojų, 1965 m. – 27, o 1981 m. – 34 etatiniai darbuotajai ir ekskursijų vadovai.
21
572
7 pav. Turistų skaičiaus augimas 1965 – 1981 m. ( tūkst.)
(pagal Ţalienė I.ir kt., 2002) 574
Kaip matome (7 pav.), Kaunas susilaukdavo vis gausesnio turistų skaičiaus. Ypatingas
turistų skaičiaus šuolis nuo 1971 metų Kaune susijęs su turistinių kelionių tradicijų į Lietuvą 576
atsiradimu bei vis aukštesniu pragyvenimo lygiu. Didesnę tų laikų turistų dalį sudarė turistai iš
Tarybų Sąjungos. Į Kauną atvykusių turistų skaičius, jų išlaikymo išlaidos buvo laikomos 578
paslaptyje. Ekskursijas vedė specialiai parengti gidai. Be specialaus leidimo uţsieniečiams
atvykti į Kauną buvo draudţiama. Buvo ribojami turistų kelionės maršrutai. Tarkim, jeigu 580
vietiniai turistai buvo veţami į Aleksoto apţvalginę aikštelę, tai uţsienio turistams buvo
draudţiama ten vaţiuoti. Kaunas strateginiu ir kariniu atţvilgiu buvo svarbus miestas. 582
Kaunas, palyginti su kitais Lietuvos miestais, buvo daţniausiai lankomas. Jis gebėjo
išsaugoti lietuviškumą, tautines tradicijas ir artimiausią vakarams materialiąją ir dvasinę 584
kultūrą. Todėl 1945 – 1990 metų laikotarpiu traukė jis ir sovietinių, uţsienio turistų dėmesį.
Kadangi turizmas nebuvo laikomas svarbia industrijos šaka ir vienu iš galimų pajamų 586
šaltinių, todėl didesnio dėmesio ir lėšų šiai darbo sričiai nebuvo skiriama. Kauno turizmo biure
nuolat kildavo įvairių problemų: beveik visi kelionių ir ekskursijų biuro turistai globojami 588
Kaune, gyveno išsklaidyti po miestą, jo pakraščius individualiuose butuose, miesto centre
nebuvo įmanoma pamaitinti turistų, nes visos valgyklos buvo perkrautos, jose aptarnaujama 590
prastai, trūko transporto, nebuvo apie miestą reikiamos informacinės medţiagos apie miestą.
Esamą padėtį gelbėjo kvalifikuoti biuro darbuotojai ir ekskursijų vadovai. 592
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo spartus turizmo šakos ir uţsienio kelionių
plėtojimo laikotarpis. Panaikinus monopolinę padėtį turizmo paslaugų teikimo srityje, buvo 594
nukrypta į kitą kraštutinumą – 1992 m. buvo įregistruota net 3000 įmonių, kurios savo įstatuose
buvo įrašiusios turizmo paslaugų teikimą. Tačiau iš tikro 1993 m. turizmo paslaugas siūlė tik 98 596
22
įmonės. Kaunas kaip turizmo centras uţima vis dar svarbiausią vietą Lietuvos turizmo
sektoriuje, bet turistų skaičius auga labai silpnai. 598
Lietuvos gyventojų rekreacinių poreikių ypatumai ir tendencijos planavimo poţiūriu
buvo detaliau ištirtos 1985 – 1986 metais atliktos antrosios respublikinės apklausos metu. Nors 600
sovietinėje Lietuvoje nebuvo rekreacinės sociologijos tyrimų, tačiau jau 1963 – 1964 m.
„kurortinė apklausa“ parodė kai kurias turizmo tendencijas, kurios ir buvo pagrindinės gairės 602
planuotojams.
Sovietmečiu turizmas buvo planinis procesas, paremtas tyrimais ir dokumentais. 604
Gamtinio kraštovaizdţio būklė, jo apsaugos ir racionalaus, kompleksiško formavimo klausimai
turizmo aspektu buvo nagrinėjami centralizuotai, dalyvaujant mokslininkų grupėms. 606
Pagrindinės tuometinio laikotarpio turistų apgyvendinimo statinių grupės planavimo procese:
sanatorijos, profilaktoriumai, ţūklės ir medţioklės bazės, pionierių stovyklos. 608
Nepriklausomybės laikotarpiu centralizuotas turizmo planavimas persiformavo į
savaiminį procesą. Pirmieji Respublikos teritorijos moksliniai tyrimai pradėti devintojo 610
dešimtmečio pabaigoje kartu su Lietuvoje vykdomu bendruoju planavimu. Pagal Bendrojo
plano nuostatas pagrindiniai teritorinės turizmo plėtros veiksniai yra: gamtinės aplinkos 612
išteklių, kultūros paveldo turtingumas, rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygis, vietos
gyventojų ekonominės galimybės, aplinkos sveikumas, aplinkos ekologinis atsparumas, 614
socialinės aplinkos saugumas ir rekreacinio aptarnavimo tradicijos. Įvertinant minėtus veiksnius
Lietuvos teritorijoje buvo išskirta 40 teritorinio rango rekreacinių arealų. Analizės metu buvo 616
naudojamas eksperimentinis trijų pakopų rekreacinės aplinkos kokybės veiksnių vertinimas,
skiriantis aukštą, vidutinę bei ţemą teritorinę kokybę. Teritorijų patrauklumui nustatyti 618
išskiriamos penkios rekreacinių arealų resursinio potencialo kategorijos: 1) labai didelis, 2)
didelis, 3) vidutinis, 4) gana maţas, 5) maţas (Ţalienė I. ir kt., 2002). 620
1998 m. Tarptautinio turizmo aljansas (Sąjunga), turintis daugiau nei 130
automobilių, kelionių, motociklų, dviračių, kempingų bei ekskursijų asociacijų, parengė AIT 622
Delphi studiją „Future Trends of Tourism“. Tai tarptautinės ekspertų ataskaitos, susijusios su
ilgalaikių turizmo tendencijų tyrimu (1998 m.), rezultatas. Šiuose tyrimuose dalyvaujančių 624
ekspertų grupę sudarė daugiau nei 200 tarptautinių ekspertų iš daugiau nei 60 šalių. Kiekvienas
jų pateikė prognozes turizmui ateinantiems 5 ir 15 metų. 626
Delphi studija buvo laikoma globalia strategija turizmui plėtoti. Ilgalaikė jos
prognozė: iki 2020 m. numatyti dideli kasmetiniai augimo tempai: + 4,3 % kasmet tarptautinių 628
23
turistų atvykimų, net + 6,7 % tarptautinio turizmo įplaukų. Tokie skaičiai rodo pasaulinės
ekonomikos augimą - maksimaliai ~ 3 % per metus (galbūt turizmas bus pagrindinis pasaulio 630
ekonomikos augimo rodiklis).
Kauno miestas išsiskiria ir yra patrauklus turistams savo muziejais, kultūros ir istorijos 632
objektais, gamta, verslo, kultūros, sporto ir kitais renginiais. Nors Kaune turistų srautai didėja
(vien tik 2003 metais per turizmo įmones atvyko 9723 turistai ir tai 40 % daugiau nei 2002 634
metais), tačiau jie sudaro tik apie 10 % visų Lietuvą aplankiusių svečių. Daugiausia turistų
atvyksta iš Vokietijos, Lenkijos, Suomijos, Latvijos, Čekijos ir Rusijos. 636
1996–2006 metais atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo veiklos rodiklių santykis
(atvykusiųjų ir išvykusiųjų skaičiumi, pajamų uţ turizmo paslaugas apimtimi) rodo, kad Kaune 638
labiau išvystytas išvykstamasis turizmas. 2006 m. išvykstamasis turizmas turistų skaičiumi net
8 kartus viršijo atvykstamąjį (per turizmo įmones). 2000 - 2002 ir 2006 metais atvykstamojo 640
organizuoto turizmo srautai sumaţėjo. Nuo 2003 iki 2005 metų atvykusių turistų skaičius augo.
2003 m. Kauno miestą aplankė 40 % daugiau uţsienio turistų nei 2002 m., 2004 m. – 39 % 642
daugiau nei 2003 m., 2005 m. – 38 % daugiau nei 2004 m. Atvykstamojo turizmo srautų
padidėjimui įtakos turėjo gerėjanti ekonominė padėtis šalyje, patrauklus kainų ir paslaugų 644
kokybės santykis, narystė ES. Pajamos iš atvykstamojo turizmo Lietuvoje sudaro apie 10 %
viso Lietuvos eksporto pajamų ir tai yra viena stabiliausiai augančių eksporto šakų( Kauno 646
turizmo informacijos centro ( toliau TIC) medţiaga).
648
650
652
654
656
658
660
24
2. TURIZMO VALDYMO SISTEMA LIETUVOJE
662
2.1. Teisiniai pagrindai 664
Turizmą reglamentuojanti teisinė bazė Lietuvoje pradėta formuoti tik po
Nepriklausomybės atkūrimo. Turizmas veikiamas ne tik tiesiogiai turizmą reguliuojančių 666
įstatymų, bet ir kitos įvairių rūšių įstatyminės bazės bei tarptautinės teisės. Turizmo išteklių
naudojimą reglamentuoja pagrindiniai šalies įstatymai ir norminiai dokumentai. 668
670
8 pav. Turizmo verslą reguliuojanti teisinė aplinka
Turizmo teisė per maţa teisės šaka, kad būtų savarankiška. Todėl turizmo teisę įtakoja 672
daugybė teisinių aktų (8 pav.).
Lietuvos Respublikos (toliau LR) turizmo įstatymas buvo priimtas 1998 m. kovo 19 674
dieną. Tikslas – nustatyti turizmo verslo ir savaveiksmio turizmo organizavimo principus bei
prioritetus, turizmo paslaugų teisinius reikalavimus bei turizmo išteklių naudojimo sąlygas, šį 676
verslą kontroliuojančių valstybės ir vietos savivaldybės institucijų kompetenciją, turizmo
reguliavimo, planavimo ir turizmo išteklių naudojimo sąlygas. 678
LR Konstitucija
Turizmo
verslas
LR teisė
LR turizmo
įstatymas
ES ir kitų pasaulio šalių
turizmo įstatyminė bazė
Poįstatyminiai
aktai
Nutarimai
Įsakymai
Civilinė teisė
Agrarinė teisė
Finansinė
teisė
teisėteisė
Aplinkos
teisė
Civilinio
proceso teisė
Teisės aktai,
reglamentuojantys
atskiras turizmo
sritis
25
Įstatyme numatyta, kad teikti turizmo paslaugas turi teisę įmonės ar viešosios įmonės,
įregistravusios šią veiklą įmonių registre, bei fiziniai asmenys, turintys patentą nuomoti 680
individualias patalpas turistams apgyvendinti. Nacionalinėje turizmo plėtros programoje
turizmas pripaţintas prioritetine ūkio šaka (Grecevičius P. ir kt., 2002). 682
Be Turizmo įstatymo egzistuoja teisės aktai, reglamentuojantys atskiras turizmo sritis:
Apgyvendinimo paslaugų teikimas ir apgyvendinimo įmonių klasifikavimas. 684
Kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų veikla.
Kelionių vadovų ir gidų veikla. 686
Kurortų plėtra.
Turizmo informacijos centrų veikla. 688
Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimas.
Turizmo paslaugų teikimas. 690
Turizmo plėtra.
Vaikų turizmo renginiai. 692
Vizų išdavimas pagal kelialapius.
Įstatymo skiriamos tokios turizmo paslaugų rūšys: 694
Kelionės organizavimo paslaugos.
Turizmo informacijos paslaugos. 696
Apgyvendinimo paslaugos.
Maitinimo paslaugos. 698
Pramogų ir kitos turizmo paslaugos.
Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, priimti poįstatyminiai teisės aktai, 700
konkretizuojantys jo įgyvendinimą. Valstybinis turizmo departamentas priėmė poįstatyminius
aktus, detalizuojančius įvairias Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nuostatas. Tai viešbučio 702
tipo apgyvendinimo, specialaus tipo apgyvendinimo, kelionės organizavimo paslaugų teikimo
taisyklės, savivaldybės turizmo paslaugų komisijos tipiniai nuostatai, minimalūs reikalavimai 704
turizmo informacijos centrui (Grecevičius P. ir kt., 2002).
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas nustato vartotojų teises ir 706
reglamentuoja vartotojų ir prekių pardavėjų, gamintojų bei paslaugų teikėjų santykius.
Įstatymas nurodo, kad turizmo paslaugų kokybė turi būti ne blogesnė, negu nurodyta 708
norminiuose dokumentuose bei sutartyse, o uţ ją atsako paslaugų tiekėjai. Atskirame įstatymo
skirsnyje aptartos paslaugų teikimo sutarčių nesąţiningos sąlygos. Įstatymas numato, kad 710
26
vartotojas turi teisę gauti išsamią ir, svarbiausia, teisingą informaciją valstybine kalba apie
paslaugų įsigijimo sąlygas, kokybę, paslaugų sutarties nutraukimo tvarką. 712
Tiesiogiai ar netiesiogiai turizmo sferai daro įtaką praktiškai visose Civilinio kodekso
knygose suformuluotos nuostatos, tačiau turizmo paslaugoms daugiau dėmesio skiriama 714
knygoje ,,Prievolių teisė“. Joje aptarti kiekvienam verslininkui aktualūs įvairių sutarčių
sudarymo, civilinės atsakomybės klausimai, teisiškai apibrėţtos atskirų sutarčių (pirkimo – 716
pardavimo, dovanojimo, nuomos, turizmo paslaugų teikimo ir kt.) nuostatos. Visos šios knygos
35 skyriaus „Future Trends of Tourism“. Atlygintinų paslaugų teikimas“ visas trečias skyrius 718
skirtas ,,Turizmo paslaugų teikimui“ (Grecevičius P. ir kt., 2002).
Ateityje plėtojant turizmo paslaugų verslą nebus išvengta teisinių problemų, nes 720
egzistuoja gana skirtingos teisinės sistemos. Todėl ES šalys aktyviai stengiasi harmonizuoti ir
unifikuoti šią sistema. Jeigu tarptautinėmis sutartimis, kurias yra pasirašiusi Lietuvos 722
Respublika, yra nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias numato mūsų šalies įstatymai,
taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Tai aktualu Lietuvos turizmo paslaugų teikėjams, nes 724
ES teisė pradedama unifikuoti ir turizmo srityje. Jų pavyzdys gali būti 1962 m. gruodţio 17 d.
Paryţiaus konvencija dėl viešbučių savininkų civilinės atsakomybės uţ svečių daiktų 726
praradimą, 1990m. birţelio 13 d. Direktyva dėl turizmo paslaugų sutarčių. Taigi ieškant
tarptautinės teisinės informacijos, labai patogu naudotis interneto paslaugomis. „Hieros Gamos 728
Index“ yra viena iš populiariausių teisinių ir vyriausybinės informacijos svetainių 5 kalbomis
(anglų, vokiečių, ispanų, prancūzų, italų) su puikiai sukomplektuotu teisinės informacijos 730
interneto katalogu, kuriame yra virš 12000 nuorodų. Teisinė aplinka – sudėtingas mechanizmas,
kuris iš dalies lemia turizmo išteklių panaudojimo efektyvumą bei apsaugą (Grecevičius P. ir 732
kt., 2002).
Turizmui skatinti valstybė turėtų priimti įstatymus, palankius vizų išdavimui, 734
palankias pasienio bei muitinės postų sąlygas keliauti uţsienio piliečiams, formuoti mokesčių
politiką, palankią atvykstamajam turizmui ir turizmo paslaugų verslui bei kurti turizmo 736
informacijos sistemą ir šalies turizmo įvaizdį, tinkamai tvarkyti turizmo išteklių naudojimą ir
apsaugą. Turizmo paslaugų plėtrą daţnai, kaip smulkų ir vidutinį verslą, lemia kiti teisės aktai 738
(pavyzdţiui, saugomų teritorijų įstatymas, ţemės skyrimo, kelionių apmokestinimo), kurie buvo
priimti, neįvertinus turizmo ir turizmo verslo poreikių, problemų bei reguliavimo pasekmių, ir 740
dėl to atsirado nepalankūs turizmo verslui teisiniai aspektai, kelionių organizavimo ar
investicijų pritraukimo srityse. Teisinę bazę būtina papildyti ir turizmo išteklių naudojimo bei 742
27
planavimo teisiniais aktais. Organizacinės prielaidos turizmo veiklai susijusios su daugeliu
valstybės ir ūkio veiklos sričių bei sąlygojama tarpvalstybinių santykių, todėl atstovavimas 744
turizmo sektoriaus interesams yra tarpţinybinio pobūdţio. Turizmo veiklos koordinavimas
priklauso ir nuo valstybės valdymo bei savivaldos institucijų turizmo funkcijų paskirstymo bei 746
jų vykdymo. Apskričių ir savivaldybių institucijų turizmo funkcijos nurodytos Turizmo
įstatyme. Turizmo institucinė struktūra dar nėra suformuota – yra trūkumų atskirose apskrityse 748
ir savivaldybėse. Svarbiausia problema yra valstybės institucijų įgaliojimų lygis, sprendţiant su
turizmu susijusius tarpţinybinius klausimus, ir nepakankamas veiklos koordinavimas, įskaitant 750
informacijos teikimą. Viena iš svarbiausių Lietuvos integracijos į ES sąlygų yra Lietuvos teisės
aktų, reglamentuojančių turizmo sektorių, suderinimas su ES teisės aktais. Tai garantuoja 752
vienodas paslaugų teikimo sąlygas, steigimosi galimybes, suvienodina konkurencijos sąlygas
bei garantuoja vienodą turistų teisių apsaugą ES vidaus rinkoje. Lietuvos Respublikos įstatymai 754
ir institucijų sistema sudaro sąlygas tai visiškai įgyvendinti.
Turizmo paslaugų plėtrai turi įtakos ir kiti teisės aktai: Saugomų teritorijų įstatymas, 756
Ţemės skyrimo, Kelionių apmokestinimo, Pasienio kontrolės punktų, Vizų išdavimo taisyklės.
Turizmo įstatymo ir poįstatyminių aktų rengimas yra paţangus šiuo aspektu. Tačiau 758
šiandieniniuose turizmą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatytas turizmo verslo
atstovų veiklos registravimosi kontroliavimo mechanizmas, valstybės institucijų įgaliojimų 760
lygiai sprendţiant tarpţinybinius klausimus, nepakankamai planuojamas turizmo veiklos
koordinavimas, įskaitant informacijos teikimą turistinėms rinkoms, bei skiriamas minimalus 762
finansavimas, kaip valstybės prioritetinei šakai. Trūksta suderinamumo tarp Valstybinio
turizmo departamento ir kitų ministerijų bei departamentų priimamų teisės aktų (Grecevičius P. 764
ir kt., 2002).
2.2. Valdymo institucijų kompetencija 766
Valstybės turizmo politikos ir planavimo priemonė yra Nacionalinė turizmo plėtros 768
programa bei regioniniai projektai. Nacionalinėje turizmo plėtros programoje, kituose turizmo
strateginiuose planuose bei projektuose prioritetas suteikiamas atvykstamajam ir vietiniam 770
turizmui. Turizmo valdymo institucijų funkcijos apibrėţiamos Turizmo įstatyme ir kituose
teisės aktuose. 772
Lietuvoje turizmo sektoriaus valdymo funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, apskričių viršininkų ir 774
28
savivaldybių administracijos (9 pav.). Nacionaliniu lygmeniu veikia penkios turizmo verslo
atstovus vienijančios asociacijos, taip pat ir savaveiksmio turizmo organizacijos. 776
9 pav. Turizmo organizacinė struktūra (Grecevičius P. ir kt., 2002) 778
Kaip matome (9 pav.), turizmo sektoriuje susiformavo organizacinės struktūros,
apimančios visas turizmo veiklos sritis: valdymą, verslą, prieţiūrą ir vartotojų interesų gynimą. 780
Turizmo verslas apima daugelį veiklos sričių, kurias kontroliuoja ir kitos valstybinio
valdymo institucijos (Ţemės ūkio ministerija ir Kaimo rėmimo fondas), kurios turi didelę įtaką 782
LR Prezidentas
VALSTYBĖS
TURIZMO
DEPARTAMENTAS
LR Vyriausybė Patarėjas turizmui
F
O
N
D
A
I
Savivaldybės
Rekreacijos ir turizmo
skyrius
T
A
R
Y
B
O
S
K
O M
I
S I
J
O S
o
O
LR Seimas
P
R O
G
R A
M
O S
S
A
S
O
C
I
A
C
I
J
O
S
Keliautojų sąjungos
Gidų gildijos
Restoranų asociacijos
Viešbučių asociacijos
Lietuvos turizmo
asociacija
Į
M
O
N
Ė
S
MAITINIMO
KITOS
PASLAUGOS
MUZIEJAI
SPORTO
LAISVALAIKIO NACIONALINIAI
PARKAI
APGYVENDINIMO
ĮSTAIGOS
INFORMACINIAI
CENTRAI
TURIZMO FIRMOS
GYDYMO REGIONINIAI
PARKAI
TRANSPORO KURORTAI
29
plėtojant kaimo turizmą. Kultūros ministerija reguliuoja kultūros išteklių panaudojimo
galimybes. Didelės įtakos turizmo plėtrai turi Transporto, Aplinkos apsaugos bei Sveikatos 784
apsaugos ministerijos, Uţsienio reikalų ministerija, Nacionalinių parkų direkcijos ir kitos
ţinybos. 786
Problemos, susijusios su turizmo plėtra Lietuvoje, daugeliu atveju yra tarpţinybinės,
ypač svarbus yra valstybinio valdymo institucijų, savivaldos institucijų bei privačių ūkio 788
subjektų interesų derinimas. Todėl šią sritį kontroliuojanti institucija turi turėti pakankamai
įgaliojimų šioms problemoms spręsti. Visuomeninių organizacijų (pvz., Turizmo tarybos) 790
įgaliojimų šiuo atveju nepakanka. Valstybė uţtikrina racionalų ir efektyvų šalies turizmo
išteklių naudojimą, apskaitą ir apsaugą, taip pat skatina turizmo klubų ir kitų turizmo 792
visuomeninių organizacijų veiklą. Turizmo ištekliai naudojami atsiţvelgiant į visuomenės ir
verslo interesus bei aplinkos apsaugos ir paminklosaugos reikalavimus. Lietuvoje taip pat 794
veikia kitos instancijos, susijusios su turizmo plėtra: informaciniai centrai ir kitos
nevyriausybinės organizacijos (Lietuvos turizmo asociacija, Lietuvos viešbučio asociacija, 796
Lietuvos gidų gildija ir kt.). Turizmo plėtrai svarbios ir kitos organizacijos, kurių veikla daugiau
ar maţiau susijusi su turizmu (pvz., Lietuvos nacionalinė veţėjų automobiliais asociacija 798
„Linava“).
Turizmo valdymo funkcijas šalyje atlieka Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, 800
Vyriausybės įgaliota ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie įgaliotos ministerijos,
apskričių viršininkai, savivaldybių institucijos. 802
Lietuvos Respublikos Seimas nustato turizmo plėtros politikos kryptis, priimdamas
įstatymus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Nacionalinę turizmo plėtros programą, 804
nustatančią valstybės turizmo plėtros ir investicijų turizmui prioritetus ir priemones bei tvirtina
valstybinės reikšmės turizmo, rekreacijos bei kurortų infrastruktūros projektus. Lietuvos 806
Respublikos Vyriausybė steigia Valstybinį turizmo departamentą prie įgaliotos ministerijos ir
tvirtina šio departamento nuostatus. 808
Vyriausybės įgaliota ministerija vykdo strateginį šalies turizmo veiklos planavimą,
rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybinės reikšmės turizmo, rekreacijos bei 810
kurortų infrastruktūros projektų įgyvendinimo.
Valstybinio turizmo departamento funkcijos: 812
1. Dalyvauja vykdant strateginį šalies turizmo veiklos planavimą, rengia Nacionalinę
turizmo plėtros programą. 814
30
2. Rengia valstybinės reikšmės turizmo infrastruktūros plėtros projektus.
3. Pagal savo kompetenciją derina įstatymų ir kitų teisės aktų projektus. 816
4. Pagal savo kompetenciją turizmo ir rekreacijos srityje derina teritorinių turizmo
plėtros programų, kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programų, turizmo ir rekreacijos plėtros 818
schemų bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentų projektus.
5. Atlieka turizmo rinkų ir Lietuvos turizmo paslaugų tyrimus, rengia Lietuvos turizmo 820
rinkodaros planus ir koordinuoja jų įgyvendinimą, rengia bei platina informaciją apie Lietuvą ir
jos turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų galimybes uţsienio bei vidaus turizmo rinkose. 822
6. Pagal savo kompetenciją koordinuoja valstybės turizmo politikos įgyvendinimą
turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų veiklos planavimo, turizmo išteklių naudojimo ir 824
informacijos srityje bei įgyvendinant Nacionalinę turizmo plėtros programą.
7. Rengia turizmo paslaugas reglamentuojančių teisės aktų projektus, tvirtina turizmo 826
paslaugų teikimo taisykles ir reikalavimus, nustatyta tvarka kontroliuoja turizmo teisės aktų
vykdymą. 828
8. Tiria ir prognozuoja turizmo specialistų rengimo reikmes ir organizuoja specialistų
kvalifikacijos kėlimą, vykdo turizmo specialistų kvalifikacijų pripaţinimą. 830
9. Steigia turizmo informacijos centrus (atstovybes) uţsienyje.
10. Steigia viešąsias įstaigas turizmo informacijos ir rinkodaros veiklai plėtoti. 832
11. Steigia ir valdo Nacionalinę turizmo informacijos sistemą.
12. Teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja kelionės organizavimo paslaugų vartotojų 834
interesams.
13. Vykdo kitas departamento nuostatuose numatytas funkcijas (Lietuvos turizmo 836
įstatymas, 1998).
Daugelis ţemesnio rango institucijų, kurių kompetencija susijusi su aukščiau 838
esančiomis institucijomis, teikia pasiūlymų dėl veiklos ir verslo skatinimo bei rėmimo, šalies
turizmo įvaizdţio formavimo. 840
842
844
846
31
3. TURIZMO PASLAUGOS KAUNE
848
3.1. Kelionių organizavimo paslaugos
850
Viena iš svarbiausių turizmo infrastruktūros dalių yra turizmo ir kelionių agentūros,
kurios rūpinasi turistų paieška, atveţimu, apgyvendinimu, maitinimu, kitomis turistinėmis 852
paslaugomis. Deja, nedţiugus faktas, kad vos 22 % Lietuvos Respublikos turizmo paslaugų
valstybės registre įregistruotų agentūrų teikė atvykstamojo turizmo paslaugas ir tik 18,5 % – 854
vietinio turizmo.
Turizmo įmonių veiklos rodikliai 1996-2006 m.
1258818680
135019723
6911753779989691804773147268
87655
71978
100426
5765853509545745235253096
36401
24127
12848
41
525247
4447
51
666662
65
0
20000
40000
60000
80000
100000
120000
1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006
0
10
20
30
40
50
60
70
Atvykusių skaičius
(per Kauno turizmo
įmones)
Išvykusių Lietuvos
gyventojų skaičius
(per Kauno turizmo
įmones)
Turizmo įmonių
skaičius
856
10 pav. Turizmo įmonių Kaune veiklos rodikliai (http://www.kaunas.lt/page/index/296)
Kaune, kaip ir Lietuvoje, turistinių agentūrų prioritetas yra išvykstamasis turizmas. 858
Akivaizdus skirtumas tarp per Kauno turizmo įmones atvykusių ir išvykusių ţmonių (10 pav.).
Atkūrus nepriklausomybę ir atsiradus galimybėms vis daugiau ţmonių renkasi 860
keliones į uţsienį nei į Kauną bei didţiuosius Lietuvos miestus, išskyrus Vilnių. Į Kauną
atvyksta studentai, moksleiviai bei uţsieniečiai. Dauguma ţmonių renkasi pigesnę kelionę į 862
uţsienį nei kelionę į Kauną. Lankymosi Kaune tikslai: draugų ir giminių lankymas, verslo
reikalai ( Kauno TIC medţiaga). 864
32
11 pav. Kelionių agentūrų Lietuvoje ir Kaune veikla (vnt.) (pagal www.travel.lt) 866
Atsiţvelgus į faktą, kad dauguma kelionių agentūrų yra Vilniuje, Kaunui tenka gana
didelė dalis visų Lietuvos agentūrų (11 pav.). Vietiniu turizmu uţsiima 40 kelionių agentūrų. 868
Realiai kelionių organizavimu uţsiima 17 agentūrų, kitos arba parduoda tik bilietus, arba tik
skelbia, kad uţsiima vietiniu turizmu. Savaime suprantama, nėra paklausos. Ekskursijos po 870
Kauną daţniausiai organizuojamos tik augančiai kartai – mokiniams, kurie nėra lankęsi Kaune
arba uţsieniečiams. Aplankiusiam Kauną vieną kartą ir vėl atvykusiam turistui sunku rasti 872
kaţko naujo Kaune. Deja, pasiūla turizmo paslaugų pasiūla kitiems vietiniams turistams per
maţa, kad Kaunas sudomintų turistą kaip poilsio, turizmo objektas. 874
12 pav. Organizuojamos kelionės po Kauną (vnt.) (pagal www.travel.lt) 876
17 kelionių agentūrų Kaune, uţsiimančių vietiniu turizmu, daţniausia siūlo keliones į
Anykščius, Klaipėdą, Aukštaitiją bei ekskursijas po Panemunės pilis ir Dzūkiją. Po Kauną 878
dauguma kelionių orientuotos moksleiviams. Moksleiviams organizuojamos ekskursijos
pasiţymi didesne įvairove nei tradicinės ekskursijos uţsieniečiams. Siūlomų kelionių santykis 880
po Lietuvą ir ekskursijų po Kauną parodo, kad kauniečiai neabejingi Kaunui (12 pav.).
Organizuojamos kelionės po Kauną daţnai praturtintina turistus, leidţia suţinoti istorinių, 882
33
geografinių faktų apie Kauną. Kai kurios ekskursijos pritaikytos prie pasaulio turizmo
tendencijų. 2007 metais buvo minima pasaulio turizmo diena, kurios šūkis – „Turizmas atveria 884
duris moterims“. Kaunas parengė ekskursiją originalia tema – „Kaunas šypsosi moterims“.
Ekskursijoms per maţai reklamos, nes tik rašant magistro darbą apie turizmo paslaugas teko 886
susidurti su įdomiais ekskursijų pasiūlymais.
Lietuvoje daugėja keliaujančiųjų po savo šalį. Kaip informuoja Statistikos 888
departamentas, per devynis 2007 metų mėnesius po Lietuvą keliavo 22 % daugiau vietinių
turistų, tuo tarpu išvykstančių į uţsienį mūsų šalies turistų tuo pačiu laikotarpiu sumaţėjo 8,4 890
%. Pagal apklausas, daugiausia vietinių turistų vyko į Klaipėdos apskritį – 33 %, Vilniaus – 14
%, Kauno – 12 %, Utenos – 11 %, Alytaus – 10 %, Šiaulių – 7 %, Panevėţio ir Marijampolės – 892
po 4 %, Telšių – 3 %, Tauragės – 2 %, praneša Valstybinis turizmo departamentas.
88703
5163
116594
8554
168014
15064
200614
21759
256013
17154
0
50000
100000
150000
200000
250000
300000
2002 2003 2004 2005 2006
Turizmo įmonių pajamos 2002 -2006 m., (tūkst. Lt)
Išvykstamasis
turizmas
Atvykstamasis
turizmas
894
13 pav. Kauno turizmo įmonių pajamos iš turizmo 2002 – 2006 m. (http://www.kaunas.lt )
Pelnas iš išvykstamojo turizmo ţymiai didesnis nei iš atvykstamojo (13 pav.), ir tai 896
nulemia, kad išvykusių turistų skaičius ţymiai didesnis ţr. (10 pav.). Kelionių agentūros
svarbiausi tikslai šiuo metu yra kuo daugiau uţdirbti iš išvykstamojo turizmo. Priešingai nuo 898
kelionių agentūrų, dauguma turizmo informacijos centrų aptarnaujamųjų – atvykstantys
turistai. 900
3.2. Turizmo informacijos paslaugos.
902
Svarbus vaidmuo tenka turizmo informacijos centrams. Pagrindinės turizmo
informacijos centrų funkcijos: 904
Rinkti, kaupti ir nemokamai teikti informaciją apie turizmo paslaugas,
lankomus objektus ir vietoves. 906
34
Rengti, leisti ir platinti informacinius ir kartografinius leidinius apie turizmo
paslaugas, objektus ir vietoves. 908
Tvarkyti turizmo paslaugų duomenų bazes.
2006 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 46 turizmo informacijos centrai (iš jų 10 – turizmo 910
ir verslo informacijos centrai), 43 įsteigti savivaldybių ir 3 privatūs. Keturi iš jų centrai įsteigti
Kaune. 912
914
14 pav. LR savivaldybių skiriamos lėšos turizmo informacijos centrams
ir rinkodarai 2005 m. (tūkst. Lt) (Kauno TIC medţiaga) 916
3983
2414
1872
1160 1145
694 669555 541
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
4500
Ign
alin
os
r.
Kla
ipėd
os
m.
Vil
nia
us
m.
Kau
no
m.
Dru
skin
ink
ų
Ras
ein
ių r
.
Mo
lėtų
r.
Tra
kų
r.
Bir
što
no
tūk
st.
Lt
Turizmui skirtos lėšos
vidutiniškai per metus
15 pav. LR savivaldybės pagal turizmui skirtas lėšas 2003 – 2006 m. (tūkst. Lt) 918
(Kauno TIC medţiaga)
35
Kaunui skiriamos LR savivaldybių lėšos (nuo 500 iki 1893 tūkst.Lt) turizmo 920
informacijos centrams yra didţiausios (14 pav.), bet jų nepakanka, kad pagerintų informacijos
paplitimo apie Kauną būklę. O pačiam turizmui Kaune 2003 –2005 m. vietinė savivaldybė 922
skiria 1160 tūkst.Lt lėšų, panašiai kaip Druskininkams (15 pav.), dauguma iš jų turizmo
infrastruktūrai palaikyti ir gerinti. 924
Per metus Valstybės turizmo departamentas (toliau VTD) išleidţia apie 14 leidinių
apie turizmą, kuriuose aprašomos turizmo paslaugos. VTD kiekvienais metais pristato Lietuvos 926
turizmo galimybes kiekvienais metais apie 20 tarptautinių turizmo mugių, kuriose dalyvauja ir
Kauno TIC darbuotojai. Jų profesiniai įgūdţiai gali ne tik palaikyti gerą įvaizdį, bet ir nukreipti 928
turistų srautus norima kryptimi, t.y. platinti informaciją apie norimus turizmo išteklius,
paslaugas. Informacinių centrų steigimas uţsienyje viena iš uţduočių, teikiant informaciją apie 930
Lietuvą, tuo pačiu ir Kauną. Tačiau ši veikla nėra labai efektyvi, nes neatstovauja tikrajam
Lietuvos turizmo įvaizdţio kūrimui uţsienyje. Todėl valstybei reikia steigti ir finansuoti 932
turizmo informacijos centrus strateginėse Lietuvos turizmo rinkose: Vokietijoje, Rusijoje,
Lenkijoje, Skandinavijoje. Reklaminius – informacinius turizmo leidinius, formuojančius 934
valstybės turizmo įvaizdį, rengia ir platina VTD. Šie leidiniai platinami turizmo mugėse bei per
Lietuvos ambasadas, informacijos centrus, Lietuvos avialinijas, valstybės institucijas. Šios 936
informacijos poreikis patenkinimas tik iš dalies, todėl būtina, kad pagrindinių leidinių tiraţai
siektų 30 – 40 tūkst. egzempliorių. Taip pat tikslinga pradėti leisti teminius turistinius leidinius. 938
Reklaminė informacinė veikla būtina ir apskrityse bei savivaldybėse, kaip pagalba tiek
uţsienio, tiek vidaus turistams keliauti. Ši veikla yra svarbi ,,investicija” į turizmo plėtrą ir 940
paramą verslui (www.tourism.lt).
942
16 pav. Turistų skaičiaus kitimas Kaune nuo 2002 m. iki 2007 m. rugpjūčio
(Kauno TIC medţiaga) 944
36
Turistams ir miesto svečiams informaciją teikia jau keturi TIC, kuriuose kasmet
apsilanko vis daugiau ţmonių. Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, yra daug turistų, kurie naudojasi 946
TIC arba jų elektroninėms svetainėmis. Per septinis 2007 metų mėnesius, Kauno regiono
turizmo informaciniame centre apsilankė 75056 ţmonės ir tai 63 % daugiau nei per atitinkamą 948
2006 metų laikotarpį (16 pav.). Kauno TIC 2007 m. apsilankė 12,2 % visų Lietuvos TIC
lankytojų. Lietuviai Kauno TIC apsilankė 13,1 % visų Lietuvos TIC lankytojų. Tai negalutinis 950
tautiečių skaičius, aptarnautų Kauno TIC, nes prisideda dar 7,4 % Kauno TIC prie kelionių
agentūros ,,Mūsų odisėja“, o prie 11,3 % uţsieniečių, aptarnautų Kauno TIC, prisideda 2,6% 952
Kauno TIC prie kelionių agentūros ,,Mūsų odisėja“ ir 5,3 % Kauno TIC prie kelionių agentūros
,,Kauno vartai“. Kaip matome, Kauno TIC aptarnauja daug turistų. Lietuvos mastu jų 954
duomenys vieni iš geriausių. Su kiekvienais metais augo interesantų, aptarnautų Kauno TIC
darbuotojų telefonu, faksu ir kitais būdais, skaičius. Telefonu, faksu ir kitais būdais aptarnautų 956
interesantų skaičius 2006 m. išaugo 54 % palyginus su 2005 m. (17 pav.).
958
17 pav. Interesantai, aptarnauti Kaune 2002 – 2006 m. (Kauno TIC medţiaga)
Vis dėlto mieste yra nepakankamai išplėtota viešoji turizmo ir informacinė 960
infrastruktūra, nepakankamai efektyviai įgyvendinama Kauno miesto įvaizdţio formavimo
strategija. Miestą reklamuojantys bei įvairūs specializuoti leidiniai nepaskleidţiami tikslinėms 962
ar potencialioms uţsienio turistų rinkoms.
Dalyvavimas tarptautinėse turizmo mugėse yra svarbi bendro valstybės įvaizdţio 964
kūrimo bei Lietuvos turizmo produkto pristatymo dalis. Valstybinis turizmo departamentas
organizuoja Lietuvos stendus ir turizmo įmonių dalyvavimą pagrindinėse kasmetinėse turizmo 966
mugėse Londone, Berlyne, Milane, Gioteborge, Maskvoje, Sankt Peterburge bei 5–7
regioninėse mugėse. Jose plačiai pristatomas ir Kaunas. Darbas su uţsienio ţiniasklaida ir 968
turizmo agentūromis laikomas nuolatine Valstybinio turizmo departamento rinkodaros ir šalies
37
populiarinimo priemone, kuri buvo labai maţai taikoma. Privatus sektorius dar yra nepajėgus 970
organizuoti platesnę Lietuvos taip ir Kauno reklaminę kampaniją, o valstybės institucijoms
reklamuoti turizmo produktą neskiriama pakankamai biudţeto lėšų. Sudarant departamento 972
biudţetą vis dar neįvertinama, kiek kitose šalyse skiriama lėšų turizmui propaguoti, įvaizdţiui
formuoti bei informacijai platinti (pvz.: Suomijos turizmo metinis biudţetas – 80 mln. Lt., 974
Airijos – 120 mln. Lt., Lietuvos – 2 mln. Lt.). Todėl tarptautinę konkurencinę kovą šiandien
Lietuva aiškiai pralaimi. Lietuvos turizmo rinkodaros efektyvumui didinti būtinas valstybinių, 976
savivaldos institucijų ir komercinių struktūrų bendradarbiavimas, taip pat lėšų kooperavimas ir
racionalus naudojimas, geriausių priemonių parinkimas, atsiţvelgiant į tikslinius turizmo rinkų 978
tyrimus (www.tourism.lt).
Turizmo paslaugų ir išteklių registras, rengiamas pagal Turizmo įstatymą, pasitarnaus 980
efektyvesniam turizmo informacijos rengimui ir platinimui. Ši duomenų bazė leis operatyviai
aprūpinti kokybiška informacija apie Lietuvos turizmo paslaugas ir galimybes tiek vidaus, tiek 982
uţsienio vartotojus, taip pat tiksliau įvertinti sukuriamą turizmo produktą ir atlikti jo analizę. Be
to, bus keičiamasi informacija tarp savivaldybių, verslo atstovų ir paslaugų vartotojų. 984
Atvykusiems turistams bei keliaujantiems vietiniams gyventojams labai svarbu yra
bendra bei aiški kelių, lankytinų turizmo objektų ţenklinimo sistema. 986
Didėjant bendram kompiuterizacijos lygiui vis didesnę reikšmę įgyja kompiuterizuota
turizmo informacinė sistema – duomenų apie turizmo išteklius bei jų naudojimą, teikiamas 988
turizmo paslaugas bei jų kokybę kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo, paieškos ir
pateikimo kompiuterizuota informacinė sistema, skirta pateikti turizmo informaciją turistams, 990
informaciniams centrams bei tvarkyti duomenų apskaitą. Deja, Kauno miesto valdţia neskiria
lėšų esamai informacinei sistemai tobulinti, bet pirmenybę teikia sportui. Kompiuterizuota 992
turizmo informacinė sistema palengvintų darbą TIC bei padėtų aptarnauti didėjantį interesantų
skaičių. 994
3.3. Apgyvendinimo paslaugos
996
Didţiausia turizmo paslaugų sektoriaus paţanga pasiekta plėtojant apgyvendinimo
paslaugas. Nors per paskutinius ketverius metus Lietuva nuo 10 iki 5 kartų sumaţino atotrūkį 998
nuo ES vidurkio, pagal 1000 šalies gyventojų tenkančių apgyvendinimo vietų viešbučiuose
skaičių, šis atotrūkis ir toliau išlieka ţenklus. Apgyvendinimo paslaugas 2006 metų pradţioje 1000
teikė 663 įmonės, kuriose buvo 18,8 tūkst. numerių, 43,7 tūkst. vietų. Viešbučių teritorinė
38
sklaida yra pakankamai netolygi, ir tai patvirtina jų koncentracija didţiuosiuose Lietuvos 1002
miestuose bei kurortuose, siekianti 60 % viso viešbučių tinklo (www.tourism.lt).
Viena svarbiausių turizmo sistemos sudėtinių dalių yra turistų apgyvendinimas, kurį 1004
sudaro viešbučiai, moteliai, turistinės bazės, svečių namai, kempingai, poilsio įstaigos,
sanatorijos, kaimo turizmo sodybos. Turistų apgyvendinimo statinių vietos parinkimas, 1006
tinkamiausio jų tipo nustatymas, statyba ir atnaujinimas turi didelės įtakos turizmo rinkai, bei
yra vieni svarbiausių šią rinką formuojančių veiksnių. Techniniai statybos reglamentai lemia 1008
tokiems objektams keliamus reikalavimus, paslaugų kiekį ir kokybę, jiems būtiną
infrastruktūrą. Dėl sąlygų turizmui pokyčio ir poveikio aktualu sukurti teorinį metodinį turizmo 1010
planavimo pagrindą, įvertinant rinkos ekonomikos sąlygas Lietuvoje, ypatingą dėmesį
skiriant turistų apgyvendinimo sistemai. 1012
Naujos ekonominės sąlygos pakeitė esamų apgyvendinimo statinių būvį: didieji,
turintys daug vietų, skaičių dėl nepakankamo valstybės finansavimo sunyko ar buvo 1014
privatizuoti, tuo tarpu nedideli, privatūs, orientuoti į aukštą paslaugų kokybę, klesti ir plečiasi.
Šiuo metu aktualu moksliniu pagrindu analizuoti turizmo sistemą Lietuvoje, įvertinant ne tik 1016
rekreacinius turistų poreikius, bet ir turizmo paslaugų sistemą kaip verslo objektą.
Lietuvos apgyvendinimo įstaigose vietinių turistų pastaraisiais metais daugėjo. 1018
Sparčiausiai išaugo motelių uţimtumas. Kol kas per menka apgyvendinimo paslaugų įvairovė –
ypač maţai kempingų, jaunimo nakvynių, turistinių bazių. Kalbant apie Lietuvą, 2007 metų 1020
Lietuvos turizmą apibūdinantys skaičiai pagal Statistikos departamentą yra šie:
2007 m. I ketv. apgyvendinimo įstaigose nakvojo 280,9 tūkst. svečių, iš jų 40% 1022
uţsieniečių. Daugėja ir vietinių, ir uţsienio turistų, ypač atvykstančių iš kaimyninių šalių.
Viešbučiuose ir svečių namuose pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su praėjusių metų pirmuoju 1024
ketvirčiu, apgyvendinta 23,8 % daugiau svečių, uţsieniečių – 20,3 % . Svečių iš ES (27) šalių
apgyvendinta 15,3 % daugiau. Padaugėjo svečių iš kaimyninių šalių (Rusijos (44,5 %), 1026
Lenkijos (36,5 %), Latvijos ir Estijos (18,4 %), Baltarusijos (10,6 %)), taip pat iš kitų Europos
šalių (Norvegijos (86,8 %), Prancūzijos (37,6 %), Nyderlandų (30,3 %), Ispanijos (30 %), 1028
Belgijos (28,8 %), Švedijos (24,5 %)). Daugiausia atvyko iš Rusijos – 12 tūkst. (2006 m. I
ketv. – 8,3 tūkst.), Lenkijos – 10,5 tūkst. (2006 m. I ketv. – 7,7 tūkst.), Latvijos – 8,3 tūkst. 1030
(2006 m. I ketv. – 6,9 tūkst.), Vokietijos – 7,1 tūkst. (2006 m. I ketv. – 7,9 tūkst.), Jungtinės
Karalystės – 5,5 tūkst. (2006 m. I ketv. – 5,2 tūkst.). 2007 m. I ketvirčio viešbučių ir svečių 1032
namų numerių uţimtumas sudarė 33,9 % (2006 m. I ketv. – 30,4 %) (http://www.tourism.lt).
39
1 lentelė. Apgyvendinimo įmonės Lietuvoje ir Kaune 2007 m. (pagal www.travel.lt) 1034
Nr. Apgyvendinimo įstaigos tipas Įmonių skaičius Lietuvoje
Įmonių skaičius Kaune
1. Jaunimo nakvynės namai 4
2. Apgyvendinimas kaime 1 gandras 9
3. Apgyvendinimas kaime 2 gandrai 21
4. Apgyvendinimas kaime 3 gandrai 31
5. Apgyvendinimas kaime 4 gandrai 8
6. Ūkininko sodyboje 1 gandras 8
7. Ūkininko sodyboje 2 gandrai 22
8. Ūkininko sodyboje 3 gandrai 31
9. Ūkininko sodyboje 4 gandrai 16
10. Kambarių nuoma 33
11. Kempingai 2* 4
12. Kempingai 3* 2
13. Kempingai 4* 4
14. Konferencijų centrai 28
15. Moksleivių stovyklos 38
16. Moteliai 1* 2
17. Moteliai 2* 12 2
18. Moteliai 3* 10
19. Nakvynė ir pusryčiai 283 38
20. Nakvynės paslaugų namai 24 4
21. Poilsio namai 1* 4
22. Poilsio namai 2* 10
23. Poilsio namai 3* 4
24. Poilsio namai 4* 4
25. Sanatorijos 11
26. Svečių namai 1* 8
27. Svečių namai 2* 19 1
28. Svečių namai 3* 34 2
29. Svečių namai 4* 15
30. Turistinės stovyklos 56
31. Turizmo centrai 9
32. Viešbučiai 1* 15
33. Viešbučiai 2* 44
34. Viešbučiai 3* 100 5
35. Viešbučiai 4* 44 7
36. Viešbučiai 5* 8 1* – įstaigų vertinimas pagal klasifikaciją (ţvaigţdutėmis)
1 gandras – įstaigų vertinimas pagal klasifikacija (apgyvendinimo įstaigų kaimo teritorijose) 1036
Kaune akivaizdţiai neuţtenka apgyvendinimo įmonių. Kiek geresnė padėtis tik su
viešbučiais, kurie prieinami verslo turistams. Gana gera padėtis su uţsienyje populiariais Bed & 1038
Breakfast ((toliau BB), t.y. nakvynę ir pusryčius teikiančiomis įmonėmis) (1 lentelė). Jų
išdėstymas Kaune pagal seniūnijas yra maţdaug tolygus. 1040
40
Kaune didţioji dalis viešbučių sukoncentruota miesto centre. Aukštas aptarnavimo
lygis ir paslaugų kokybė, maţesnės nei sostinėje ir Vakarų Europoje apgyvendinimo kainos 1042
didina Kauno patrauklumą atvykstantiems. Nors nuo 2003 metų viešbučiuose ir moteliuose
apsigyvena vis daugiau svečių (2003 m. – 70541 ţmogus ir tai 17 % daugiau nei 2002 m.), 1044
tačiau dėl Kaune dominuojančio trumpalaikio ir daţniausiai kelių valandų turizmo, viešbučių
uţimtumas siekia tik 28%. 1046
Apgyvendintų svečių struktūra pagal apgyvendinimo įstaigas 2006 m., (proc.)
Viešbučiai
80,7 %
Sveikatingumo
įmonės
0,5 %
Privatus
apgyvendinimo
sektorius
5,2 %Nakvynės namai
2,8 %
Moteliai
10,8 %
18 pav. Apgyvendinimas Kaune 2006 m. (http://www.kaunas.lt/page/index/296) 1048
Išanalizavę duomenis matome (18 pav.), kad Kaune viešbučiai yra populiariausia
paslauga, nes juose ir didţiausias lovų skaičius. Jie daugiausiai yra Centro bei Ţaliakalnio 1050
seniūnijose. Čia sutelkta daugiausiai lankytinų objektų, maitinimo bei pramogų įmonių bei
verslo ţidinių, taigi turistams labai patogu rinktis būtent viešbučius. 1052
2006 m. uţsieniečiai sudarė 65,4 % miesto svečių, apsistojusių apgyvendinimo
įstaigose. Daugiausiai svečių Kaunas sulaukė iš Šiaurės (15,3 %), Vakarų (14,2%), Rytų (9 %.) 1054
Europos šalių bei Nepriklausomų valstybių sandraugos (toliau NVS) šalių (6,9 %) ir 34,6 %
svečių – Lietuvos piliečiai. Pagal šalis – daugiausiai turistų iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, 1056
Estijos, Rusijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Suomijos. Iš statistikos duomenų ir diagramų
galima padaryti išvadą, kad turistų, atvykusių į Lietuva, geografija platėja (19 pav.). Turistų iš 1058
įvairių šalių, atvykusių į Lietuvą, procentinė išraiška turi tendencijos susilyginti. Turistų Kaune
pagal tautybes procentinė išraiška nesiskiria nuo Lietuvos svyruoja tarp 1-2 %. 1060
41
Apgyvendinimo įstaigose apgyvendinta svečių pagal šalis 2006 m.
40166
1773216515
4487
10431
7328
5461
7967
61
2428
229
17591233
171
Lietuva - 34,6 %
Šiaurės Europa - 15,3 %
Vakarų Europa - 14,2 %
Pietų Europa - 3,9 %
Rytų Europa - 9,0 %
Latvija - 6,3 %
Estija - 4,7 %
NVS šalys - 6,9 %
Kitos Europos šalys - 1,1 %
Šiaurės Amerika - 1,5 %
Pietų Amerika - 0,15 %
Australija ir Okeanija - 0,2 %
Azija - 2,1 %
Afrika - 0,05 %
19 pav. Apgyvendinimo įstaigose svečių apgyvendinimas pagal regionus ir šalis 1062
2006 m. (http://www.kaunas.lt/page/index/296)
Numerių ir vietų užimtumas viešbučiuose ir moteliuose 1999-2006 m., (proc.)
50,6
4545
3737,333
27,430,4
38,235,133,6
28,528,725,7
20,223,3
0
10
20
30
40
50
60
1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006
Numerių
užimtumo
koeficientas
Vietų
užimtumo
koeficientas
1064
20 pav. Uţimtumas viešbučiuose bei moteliuose (%) (www.kaunas.lt)
Matome (20 pav.), kad Kauno viešbučių numerių ir vietų uţimtumas nėra didelis, 1066
tačiau kasmet auga. Per 2001 – 2006 metų laikotarpį numerių uţimtumas išaugo 17,3 %, o
vietų – 12,9 %. Viešbučių uţimtumą labiausiai įtakoja sezoniškumas (daugiausiai turistų būna 1068
vasarą) ir trumpa turistų buvimo trukmė (daţniausiai 2 dienos) Kaune ir Lietuvoje apskritai.
42
Duomenys parodyti (21 pav.) patvirtina ankstesnius duomenis (18 pav.), kad Kauno 1070
mieste apgyvendinimo įstaigose uţsieniečiai apgyvendinami dvigubai daţniau. Lietuviai
daţniau apsigyvena apgyvendinimo įstaigose, nes darbdaviai pradėjo siųsti juos į konferencijas, 1072
apmokant apgyvendinimo paslaugas.
63081 13159
79749 16862
88350 19069
95135 22198
119127 25476
113453 39656
121535 50937
0 20000 40000 60000 80000 100000 120000 140000 160000 180000
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
Viešbučiuose ir moteliuose suteikta nakvynių 2000-2006 m.
Suteikta
nakvynių
užsieniečiams
Suteikta
nakvynių
kitiems
svečiams
1074
21 pav. Svečių apgyvendinimas Kaune 2000 – 2006 m. (http://www.kaunas.lt/page/index/296)
Konferencijų turizmas įgavo spartų plėtros augimo tempą ne tik ES, bet ir visame 1076
pasaulyje. Šio sektoriaus plėtra skatina tarptautinį bendradarbiavimą, sudaro galimybes spręsti
gyventojų pajamų ir uţimtumo didinimo, naujų verslo nišų kūrimo, privačių investicijų 1078
pritraukimo bei regionų ekonominės ir socialinės raidos klausimus. Pasaulio turizmo
organizacijos duomenimis, konferencijų turizmas yra dalykinio turizmo dalis, pastaraisiais 1080
dešimtmečiais sparčiausiai auganti turizmo šaka, kuriai daugiausia naudojamos viešbučių
paslaugos. Pastaraisiais metais viešbučiuose didėja konferencijų salių skaičius, sparčią plėtrą 1082
skatina auganti konferencijų turizmo paslaugų paklausa, ribota pasiūla bei palankios dalykinio
turizmo augimo prognozės. 1084
Remiantis Statistikos departamento pateikiamu konferencijų centro apibrėţimu,
konferencijų centrais vadinamos įvairios profesinio tobulinimo ir kvalifikacijos kėlimo kursus, 1086
paskaitas bei konferencijas organizuojančios įstaigos, kurios savo klausytojams teikia ir
apgyvendinimo paslaugas. Europos Tarybos direktyvomis dėl statistinės informacijos turizmo 1088
srityje rinkimo, konferencijų centrai apima įmones, siūlančias apgyvendinimo paslaugas ir
turinčias specializuotą įrangą suvaţiavimams, konferencijoms, kursams, profesiniam mokymui, 1090
meditacijai ir religijai arba jaunimo kolegijoms.
Konferencijų salės daţnai būna prie viešbučių. Kaip matome (2 lentelė), Kaune 1092
negalima surengti didesnės konferencijos, be to ne vienoje iš jų nėra parodų salės. Daţnai
43
konferencijos rengiamos alternatyviose vietose. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriems 1094
iš šių objektų, konferencijų veikla yra antrinio pobūdţio. Kaune - tai Kauno filharmonija,
Kauno kamerinis ir Kauno technologijos universiteto teatrai, Kauno medicinos universitetas. 1096
2 lentelė. Didţiausias konferencijų sales turintys viešbučiai (Kauno TIC medţiaga)
1098
Viešbutis
Didelių
salių (nuo
50 vietų)
skaičius
Didžiausios
salės
maksimalus
dalyvių
skaičius
Mažesnių
salių
skaičius
Parodų
salė
Maitinimo/
kavos salių
skaičius
Poilsio
kambariai (ne
nakvynės)
Vilnius
Le Meridien
Villon
34 1000
9 Yra 5 Įrengta
Reval Hotel
Lietuva
17 700
5 Yra 2 Įrengta
Crowne Plaza
Vilnius
7 550
3 Yra 2
Įrengta
Panorama 8 300
2 Yra 2 Įrengta
Kaunas
Daniela 1 120 1 Nėra 1 Įrengta
Best Western
Santaka
2 200
1 Nėra 1 Įrengta
Kaunas 1 100
- Nėra 1 Įrengta
Ţaliakalnio
viešbutis
1 60 1 Nėra 1 Įrengta
Klaipėda
Klaipėda 6 400 3 Yra 5 Įrengta
Navalis 1 50
1 - 2 Įrengta
Europa Royale
Klaipėda
2 40 2 - 1 Įrengta
Radisson SAS 2 110
1 Yra 2 Įrengta
Konferencijų organizavimas yra viena iš papildomų viešbučių paslaugų, teikiamų šalia 1100
apgyvendinimo paslaugų. Konferencijų salių įrengimas viešbučiuose, įmonių vadovų nuomone,
teigiamai įtakoja viešbučių uţimtumo rodiklius. Tai leidţia viešbučiams ne tik pritraukti 1102
klientus sezono metu, bet ir didinti viešbučių uţimtumą.
44
Norvegų atliktu tyrimu (Nacionalinė turizmo plėtros programa 2007-2010), darbo 1104
reikalais susijusios kelionės sudaro apie 60 % visų skrydţių lėktuvu. Iš visų šių 60 % su darbo
reikalais susijusių kelionių apie 1/3 susiję su dalyvavimu konferencijose ir seminaruose. 1106
Apie 60% Kauno viešbučių turi konferencijų sales, tačiau dauguma gali aptarnauti tik
nedideles ţmonių grupes (išskyrus: „Best Western Santakos“ viešbučio – 200 vietų, „Kaunas“ – 1108
100 vietų salės, aprūpintos modernia konferencijų įranga). Kaunas dėl patogios geografinės
padėties, maţesnio mokesčio uţ konferencijų salių nuomą konferencijų organizavimo srityje 1110
galėtų konkuruoti su Vilniumi ir kitais Europos miestais, tačiau turi tik keletą modernių
konferencijų centrų (Kauno TIC medţiaga). 1112
Turistinės apgyvendinimo aplinkos patogumas priklauso nuo apgyvendinimo kokybės
patogumo, galimybių pasiekti įvairias vietas įvairiu visuomeniniu transportu. Šiuo atţvilgiu, 1114
Kaunas turi labai geras pozicijas konkuruoti tiek Lietuvos, tiek uţsienio rinkose. Bendra
apgyvendinimo įstaigų kokybė yra pakankamai gera. Tačiau Kaune ţymiai maţiau 1116
apgyvendinimo įstaigų nei Vilniuje ir Klaipėdoje. Ţinoma, esant apgyvendinimo įstaigų
skirtumui, sunku tikėtis lygiavertės konkurencijos. Kaunas daţnai nusileidţia Vilniui ne tik 1118
viešbučių gausa, bet ir teritorine sklaida. Būtent apgyvendinimo įstaigų koncentracija Kaune
diktuoja specifinę turizmo plėtrą mieste – turistų srautai daugelyje lankytinų vietų arba 1120
rekreacinių zonų yra neatsiejami nuo apgyvendinimo ir kitų paslaugų infrastruktūros Kauno
mieste. Lankytinos vietos pasmerktos trumpalaikiams vizitams, neduodantiems apčiuopiamos 1122
naudos vietos ekonomikai. Daţnai Kaunas, neturėdamas konkurencingos turizmo paslaugų
infrastruktūros, nesugeba ilgesniam laikui sulaikyti turistų ir lieka trumpalaikių vizitų vieta 1124
turistams, pasirenkantiems Vilnių, kaip apsistojimo ar dalykinių susitikimų vietą. Ši problema
yra kompleksinė, apimanti ir paslaugų infrastruktūros ir įvaizdţio bei turizmo paslaugų 1126
sektoriaus profesionalumo faktorius. Kaunas yra labai palankioje turizmui geografinėje vietoje,
bet didele dalimi dėl paslaugų infrastruktūros trūkumo turizmo plėtrai, nepasinaudoja 1128
susisiekimo kelių mazgo faktoriaus privalumais.
Tikėtina, kad naujų sporto rūmų atidarymas Nemuno saloje paskatintų verslininkus 1130
atidaryti naujus viešbučius, kurie patenkins atsirasiantį apytiksliai 4000 nakvynės vietų poreikį.
Nepaisant aptarnautų svečių skaičiaus didėjimo, apgyvendinimo įstaigų skaičius Kaune, yra 1132
nepakankamas. Kaunas, kaip ir kitos Lietuvos vietovės, neišnaudoja savo galimybių kai kurių
turizmo rinkų atţvilgiu negalėdamas pasiūlyti tam tikrų apgyvendinimo paslaugų, ypač 1134
Skandinavijos šalių turistams, kurių kempingų sistema išplėtota. Tai patvirtina faktas, kad
45
uţsienio svečių, ypač skandinavų, Lietuvos kempinguose per 2006 m. I ketvirtį, lyginant su 1136
2005 m. I ketvirčiu, padidėjo 3,4 karto (www.tourism.lt).
1138
3.4. Transporto, maitinimo, pramogų ir kitos turizmo paslaugos
1140
Transportas – labai svarbi turizmo struktūrinė dalis. Transporto politika, plėtros
programos, infrastruktūros tinklas glaudţiai susiję su visa turizmo plėtra bei galimybėmis. 1142
Kauno miestas išsiskiria ypatingai patogia geografine padėtimi ir turi gerai išplėtotą transporto
infrastruktūrą. Šalia Kauno einanti magistralė Via Baltica kertasi su automagistrale Klaipėda – 1144
Vilnius. Kaune susikerta I ir IX-D Kretos geleţinkelio koridoriai, veikia tarptautinis oro uostas
bei yra vandens keliai. Kauno mieste susikertantys sausumos, oro ir upių keliai bei išplėtota 1146
miesto išorės ir vidaus transporto infrastruktūra sudaro puikias sąlygas Kaunui tapti Vidurio ir
Rytų Europos transporto ir logistikos centru. 1148
2003 metais Kauno mieste transporto sektoriuje, dirbo apie 6 % visų miesto
dirbančiųjų, buvo sukurta 9,5 % Kauno miesto BVP ( www.kaunas.lt). 1150
Gerai išplėtotos ir darniai į miesto transporto sistemą įsiliejusios šiaurinė ir
pietvakarinė miesto apylankos sumaţina vietinių ir tranzitinių eismo srautų grūstis. Miesto 1152
pietinis ir pietrytinis išorės automobilių kelių tinklas nėra pakankamai išplėtotas.
Kol kas maţai išnaudojami miestą kertantys geleţinkelių transporto koridoriai. 1154
Nutiesus europinės vėţės geleţinkelį iki Kauno (2010 metais) čia susiformuos vieta, kurioje
susijungs Rusiškos ir Europinės vėţės geleţinkelių linijos (I ir IX koridoriai), Via Baltica 1156
automobilių kelias, Kauno tarptautiniai upių ir oro uostas. Čia planuojama įkurti intermodalinį
terminalą ir logistikos centrą. Dėl finansinių problemų jis gali būti ir šalia Marijampolės. 1158
Pagal paslaugų kokybės lygį pirmauja oro transportas. Lietuvoje yra keturi oro uostai:
Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos. Vilniaus oro uoste yra pakankamai gera keleivių ir 1160
orlaivių aptarnavimo infrastruktūra. 2005 metais keleivių skaičius siekė 1453 tūkst. ir,
palyginus su 2003 metais, išaugo beveik 2 kartus. Pigių skrydţių aviakompanijoms pradėjus 1162
organizuoti skrydţius į Kauno oro uostą, jo keleivių skaičius per 2004–2006 metus išaugo net 9
kartus. Palyginus keleivių pasiskirstymą tarp Lietuvos oro uostų matyti, kad 2005 metais 1164
pagrindinę keleivių dalį aptarnavo Vilniaus oro uostas (89 %), Palangos oro uostas (6 %),
Kauno oro uostas (5 %). Pagrindinė Lietuvos oro uostų atsilikimo prieţastis – nelanksti oro 1166
46
uosto mokesčių politika. Rygos oro uostui sumaţinus savo įkainius, keleivių srautai, lyginant su
Vilniumi, išaugo 60 %. 1168
Oro transportas yra jauniausia ir sparčiausiai besivystanti transporto šaka. Gera Kauno
(Karmėlavos) oro uosto gera geografinė padėtis sudaro sąlygas turistams pritraukti. Kauno oro 1170
uostas lokalizuotas patogioje padėtyje – 77 m virš jūros lygio ir šalies centre. Šis išskirtinumas
Kauno oro uostui suteikia galimybes priimti orlaivius esant minimalaus matomumo 1172
meteorologinėm sąlygoms. Kauno oro uostas turi ilgiausią Pabaltijyje (3250 m) be apribojimų
veikiantį kilimo ir tūpimo taką, galintį priimti visų tipų ir masės orlaivius bei didelį ţemės 1174
rezervą plėtrai. Deja, oro uostas specializuojasi krovinių perveţimuose ir perkrauna daugiausiai
krovinių Lietuvoje. Aptarnaujant keleivius Kauno oro uostas atsiliko iki 2004 aptarnautų 1176
keleivių skaičiumi nuo kitų oro uostų. Pakeitus strategiją ţymiai padidėjo aptarnautų ţmonių
skaičius (2 lentelė). 1178
3 lentelė. Lietuvos oro uostuose aptarnaujamų keleivių skaičiaus dinamika 2003 – 2005 m.
1180
Oro uostas 2003 2004 2005
Vilniaus 719850 994161 1281872
Kauno 21732 42735 77350
Palangos 46666 76020 94000
Keleivių perveţimo rinkoje Kauno oro uostas silpnai dalyvauja, jam kenkia antrojo 1182
miesto įvaizdis. Per metus Kauno oro uostas yra pajėgus aptarnauti iki 500 tūkst. keleivių.
Kauno oro uostas per tris 2007 metų vasaros mėnesius aptarnavo rekordinį keleivių skaičių – 1184
virš 50 tūkstančių. Tai 3,5 karto daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Oro transporto
privalumai yra šie: 1186
Didelis perveţimų greitis.
Kelio sutrumpėjimas. 1188
Maţesnė priklausomybė nuo geografinių sąlygų.
Lengvas prisitaikymas prie staigaus perveţimo apimčių pokyčio. 1190
Pagrindinis trūkumas – dideli tarifai, kurie yra nekonkurencingi skraidant
nedideliais atstumais ir teritorijoje. Kaune yra gerai išplėtota vidaus susisiekimo sistema. 1192
Daugumoje miesto gatvių tinklas yra pralaidus ir gerai suplanuotas, tačiau gyvenamuosiuose ir
pramoniniuose rajonuose pasenusi ir nemoderni eismo organizavimo sistema maţina transporto 1194
priemonių judėjimo greitį. Didţiausios su eismo organizavimu susijusios problemos kyla
senamiestyje, miesto centre ir priecentrinėje zonoje. Didėjant transporto priemonių skaičiui, vis 1196
47
aktualesne problema tampa automobilių parkavimas Kauno centre. Miesto centro geografinės
padėties ypatumai nesudaro galimybės nutolinti automobilių statymas aikštelių išsaugant jų 1198
patrauklumą miesto lankytojams. Kauno mieste yra 9 tiltai per Nemuną (Kauno vandens
jėgainės, Trijų mergelių (pėsčiųjų), Panemunės, Geleţinkelio (Ţaliasis), Čiurlionio, Kairio 1200
(pėsčiųjų), Vytauto Didţiojo ir Lampėdţių) ir 3 per Nerį ( Kleboniškio, Varnių, Vilijampolės),
iš kurių 4 yra prastos arba kritinės būklės. 1202
Miesto pėsčiųjų gatvės ir parkuose esantys takai yra tarp savęs sujungti ir sudaro
darnią sistemą, tačiau Kauno dviračių takų tinklas yra fragmentiškas ir pritaikytas tik lokalioms 1204
ir rekreacinėms kelionėms.
Miesto visuomeninio transporto sistema yra gerai išplėtota. Kaune gyventojų judrumas 1206
sudaro 2,51 kelionių per parą. Visuomeniniu transportu keliauja 60 % miestiečių, 23 % –
lengvaisiais automobiliais, 17 % – pėsčiomis arba dviračiais. Nors visuomeninio transporto 1208
poveikis infrastruktūrai ir aplinkai yra ţymiai maţesnis uţ lengvųjų automobilių, tačiau fiziškai
ir morališkai susidėvėjusios visuomeninio transporto priemonės, neefektyvi visuomeninio 1210
transporto organizavimo sistema bei automobilizacijos lygio didėjimas maţina šios transporto
rūšies populiarumą tarp gyventojų. 1212
Svarbiausias vaidmuo transporto sistemoje tenka automobilių transportui. Kaunas gali
pasigirti pakankamai gerai išvystytais keliais, tankiu degalinių tinklu, aukštu automobilizacijos 1214
lygiu, gerais ryšiais su Europos kelių tinklu. Visi šitie faktoriai bei autotransporto
prieinamumas, patogumas ir ekonomiškumas, lyginant su kitomis priemonėmis, lėmė 1216
automobilių prioritetą veţant turistus. Tačiau daug vietinės reikšmės kelių, ypač rekreacinėse
vietovėse, yra blogos būklės arba neasfaltuoti, tai stabdo individualų turizmą. Daug priekaištų iš 1218
turistų sulaukiama dėl nepakankamo kelių ţymėjimo, per maţai nukreipiamųjų ţenklų, ypač
nutolus nuo miesto centro. Neblogai išplėtotas automobilių nuomos tinklas. Pakankamai didelis 1220
pasirinkimas, bet tik maţai daliai gyventojų prieinamos kainos.
Geleţinkelio transporto skirtingas bėgių plotis Lietuvoje ir Centrinės ir Vidurio 1222
Europos šalyse apsunkina susisiekimą bei maţina keleivių iš Vakarų Europos. Be to, šio
transporto patrauklumą maţina prasta traukinių būklė, ţemas paslaugų lygis. Šis transportas 1224
naudojamas į Kaliningrado sritį vykstančių NVS šalių piliečių tranzitiniam turizmui bei
susisiekimui su Maskva ir Sankt Peterburgu. Lietuva, kaip tranzito šalis, galėtų pasinaudoti šia 1226
privilegija traukiniuose reklamuodama pakeliui esančius Lietuvos ir Kauno turizmo išteklius
traukiniuose. 1228
48
Vandens turizmas – viena iš sparčiausiai besivystančių ir prioritetinių Lietuvos turizmo
krypčių, bet ne Kaune. Maţųjų laivų inspekcijos duomenimis, šalyje vidaus vandenis ir jūros 1230
priekrantę skrodţia virš 37 tūkst. pramoginių laivelių, burinių ir motorinių jachtų. Turizmui
naudojama ir keli tūkstančiai neregistruotų plaukimo priemonių (lengvų baidarių, kanojų, 1232
valčių, plaustų). Palankiausios sąlygos vandens turizmo plėtrai yra Kauno mariose.
Kauno miesto upių teikiamos galimybės nepakankamai išnaudojamos. Kauno upės 1234
nepritaikytos rekreacijai. Reikiamos upių uostų infrastruktūros nebuvimas bei esami garantinių
gylių skirtumai Nemune neleidţia greitai ir patikimai perveţti keleivius. 2004 metais pradėta 1236
atnaujinti arba naujai statyti prieplaukas Nemuno trasoje, todėl tikimasi, kad perveţamų turistų
srautai šia trasa turėtų išaugti. Upės tinkamos maţojo vandens rekreacinio transporto judėjimui: 1238
baidarėmis, plaustais, valtimis.
Kaune neišplėtotas vidaus vandens transportas, nors tam yra palankios sąlygos: tokios 1240
upės kaip Nemunas, Neris. Upių transportas vasaros metu galėtų būti ne tik kaip infrastruktūros
dalis, bet ir kaip turizmo ištekliai. Valstybinis turizmo departamentas Europos Sąjungos 1242
ekonominės pagalbos programos (anglų kalba PHARE) lėšomis įgyvendino turizmo plėtrai
reikšmingą projektą „Nemuno turizmo trasos bandomasis infrastruktūros išvystymas“ Projekto 1244
lėšomis 2006 – 2007 metais įrengta 19 prieplaukų, iš jų 6 stacionarios ir 13 mobilių per
Nemuną. Nors buvo planuota 9 stacionarios ir 17 mobilių. Vienos iš jų – Kauno Vilijampolės 1246
stacionarios prieplaukos – buvo dėl finansų trūkumo atsisakyta. Kauno keleivinė ir Kauno
marių prieplaukos leis pritraukti daugiau turistų. 1248
Labai silpna sritis – susisiekimas dviračiais, nors paskutiniu metu skiriama vis daugiau
lėšų bei patobulinta šio transporto sistema. Reikėtų parengti platesnę dviračių trasų sistemą. 1250
Nors Kaune susikerta pagrindiniai šalies sausumos keliai ir miestas gerai pasiekiamas,
tačiau dėl kempingų nebuvimo jį aplenkia dauguma su mobiliais nameliais keliaujančių turistų. 1252
Apţvelgus visą transporto sektorių, galima teigti, kad jis Kaune turi galimybę tobulėti
dėl šių prieţasčių: senos ir nekokybiškos transporto priemonės (geleţinkelio, vandens), dar 1254
nepakankamai aukštas aptarnavimo lygis (transporto priemonėse ir jų sustojimo vietose),
prastas transporto sistemos valdymas, nepakankama privačių verslo objektų iniciatyva, 1256
valstybės skatinimo ir rėmimo stoka.
Svarbus vaidmuo aptarnaujant turistus tenka maitinimo įstaigoms. Tai viena 1258
labiausiai plėtojamų paslaugų rūšių, nes jos vartotojai yra ir vietiniai gyventojai. Daugiausiai
maitinimo įstaigų sutelkta didţiausiuose miestuose bei kurortuose. Paskutiniu metu opi 1260
49
problema šiame sektoriuje kvalifikuotuos darbo jėgos trūkumas – tai lemia patiekalų kokybę bei
lankytojų aptarnavimo kultūros lygį. Nors maitinimo įstaigų tinklas Kaune pakankamai 1262
išplėtotas, tačiau trūksta vietų ir paslaugų turiningam laisvalaikiui praleisti, maţai reklamos bei
išankstinės informacijos apie renginius. Įgyvendinus Laisvės alėjos „naujojo veido“ projektą, 1264
vietoj čia esančių „batų“ parduotuvių planuojama įkurti daugiau maitinimo, laisvalaikio ir
pramogų įstaigų. 1266
22 pav. Maitinimo įmonės Kaune (%) (pagal http://visit.kaunas.lt/titulinis?lang=lt) 1268
Daug restoranų, kavinių iki šiol nesiregistruoja veiklos TIC bazėse. Iš uţsiregistravusių
dauguma yra centre, prekybos centruose arba prie viešbučių. Restoranai (41 %) suteikia 1270
aukštos kokybės paslaugas, kas leidţia manyti, kad turistams Kaune teikiamos kokybiškos
maitinimo paslaugos (22 pav.). 1272
Kaune, šiuo metu siūlomas neplatus papildomų paslaugų kompleksas, palyginus su
Pietryčių Azija. Turistas, lankydamas tą pačią vietovę keliskart per metus, adaptuojasi prie 1274
aplinkos ir, neberasdamas nieko naujo, vis silpniau emocionaliai reaguoja į teikiamas paslaugas.
Atradimas ko nors naujo, netikėto kiekvieną kartą atvykus, skatina ţmogaus norą dar kartą 1276
sugrįţti. Naujų išteklių įtraukimas ar galimybė jais naudotis – turizmą skatinantis veiksnys.
Turizmo paslaugų teikėjas turi numatyti turizmo išteklius ir papildomas paslaugas, kuriomis jis 1278
gali pagerinti turizmo produkto įvaizdį. Tokios paslaugos gali būti teikiamos uţ papildomą
uţmokestį (materialios) ir be papildomo mokesčio (nematerialios). Antrasis paslaugų tipas 1280
apibūdindamas kaip nematerialios paslaugos, kurių poveikis betarpiškai nukreiptas į ţmogų ar
jo aplinkos sąlygas. Šio tipo paslaugos nesusijusios su materialiais daiktais, jų gamyba 1282
neatskirta nuo vartojimo (Grecevičius P. ir kt., 2002). Uţ papildomą uţmokestį gali būti
suteikiama galimybė išsinuomoti papildomą lovą, dviratį ar kitus reikmenis. Gerą įspūdį daro ir 1284
gerina turizmo įvaizdį nemokamos paslaugos, kurias malonu gauti, pvz.: viešbučio bukletas,
šokolado plytelė kambaryje, tradicinio suvenyro įteikimas. Paslaugų teikėjas kiekvienu 1286
50
konkrečiu atveju pasirenka būdą ar formą, kaip sudaryti palankios psichologinės atmosferos
įspūdį. Papildomos paslaugos, kaip ir turizmo ištekliai, įgauna ypatingą vertę, jei jos turi 1288
specifinį vietinį koloritą, kurio niekur kitur pasaulyje ar gretimuose kraštuose nėra ar jei tokios
paslaugos teikiamos. 1290
Viena svarbiausių santykinai ţemų pajamų skaičiuojant vienam gyventojui ir vienam
turistui rodiklių prieţastis yra silpnai išvystyta, skurdi pramogų ir laisvalaikio leidimo 1292
infrastruktūra. Deja, Kaune ji dar tik kūriama. Šiuo metu turizmo pramogai Kaune priskiriamos
kultūrinės priemonės: įvairių renginių, festivalių, parodų, muziejų, koncertų, teatrų ir kultūros 1294
paminklų lankymas. Iš pramogų ir laisvalaikio paslaugų kiek geriau išvystytos sportinės
pramogos: 2 ţirgynai (Lietuvoje – 38), 3 oreivystes klubai (17), 3 buriavimo klubai (13), 1296
trijuose Kauno klubuose galima paţaisti daţasvydį (15), viename panardyti (8), bei uţsiimti
kitomis pramogomis (www.kaunas.lt). Silpnai išvystytos ţiemos pramogos (slidinėjimas, 1298
čiuoţimas). Nors pramogų Kaune padaugėjo, iki šiol nenustatytas jų išplėtojimo lygis ir
plėtojimo potencialas. Tai vienas iš investicijų pritraukimo į šią sritį stabdţių. 1300
Viena iš infrastruktūros dalių tiesiogiai susijusi su turizmo ištekliais – tai finansų
paslaugų rinka. Kaune gerai išvystytas valiutos keitimo tinklas, veikia bankomatai, daugybėje 1302
maitinimo įmonių, viešbučių bei perkant kultūrines paslaugas galima atsiskaityti kredito
kortelėmis. Deja, norint pasinaudoti jomis maţose įstaigose, iškyla problemų. Kaune 1304
nepakankamai išplėtota ši turizmo paslaugos rūšis. Iš Lietuvoje dirbančio 241 banko tik 16
veikia Kaune. Konkurencinė kova daţniausiai leidţia tikėtis geresnės aptarnavimo kokybės. 1306
Kaune yra tik septyni Vilniaus bankai ir devyni DNB bankai (pagal www.kaunas.lt).
Prie papildomų paslaugų priskiriamas draudimas, kuris yra neatsiejama turizmo dalis. 1308
Visos turizmo agentūros uţsiima draudimu kelionės metu, draudţiant įvairiais draudimais:
draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, draudimas ligos atveju, veţamų krovinių draudimas ir 1310
kt.. Kaip įprasta, turistai, vykstantys į kitą šalį, draudţiasi savo šalies draudimo kompanijose.
Puoselėjamos senos tradicijos ir aktyviai besivystantis kultūrinis Kauno gyvenimas yra 1312
puiki terpė kultūrinio turizmo plėtrai mieste. Tam labai palanki susisiekimo infrastruktūra,
leidţianti įvairiausiomis susisiekimo priemonėmis iš įvairių šalies vietų ir uţsienio patogiai 1314
pasiekti Kauną. Turizmo paslaugos išplėtotos nepakankamai: nepakankamai apgyvendinimo
įstaigų, ypač turinčių per 100 vietų, daugumoje jų ţema teikiamų paslaugų kokybė; 1316
nepatenkinamas geleţinkelio ir vandens transportas, nepakankamai išplėstos laisvalaikio
praleidimo paslaugos, opi aptarnavimo problema maitinimo įmonėse, nepakankama rinkodara. 1318
51
4. TURIZMO PASLAUGŲ KAUNO MIESTE ANALIZĖ
1320
4.1. Tyrimo analizė
1322
Tyrimo respondentų tikslas – suvokti turizmo paslaugų būklę ir nustatyti, kaip galima
pritraukti vartotojų, gerinti turizmo paslaugų kokybę bei kiekybę Kauno mieste. Išanalizavus 1324
turizmo paslaugas Kaune pagal savivaldybes, galima nustatyti turizmo paslaugų lygį
seniūnijose. Seniūnijose, kuriose ţemas turizmo paslaugų lygis, reikia gerinti jas, atsiţvelgiant į 1326
geografinę padėtį, esamus turizmo išteklius, turizmo infrastruktūrą. Jos turi skatinti turizmo
paslaugas duodamos valstybės subsidijas, darydamos nuolaidas, pritraukdamos vidutinio ir 1328
smulkaus verslo atstovus.
Dauguma apklaustųjų teigia, kad pasinaudojimas turizmo ištekliais ir paslaugomis 1330
suteikia naujų ir įdomių ţinių bei pateisina jų lūkesčius norint atsipalaiduoti po sunkaus darbo.
Respondentai dėl laiko stokos bei finansinės padėties renkasi pigiausią bei artimiausią prie 1332
gyvenamosios vietos turizmo paslaugą. Respondentams, kurie gana daţnai naudojasi turizmo
paslaugomis, norisi didesnės pasiūlos. Lankymų trukmei daro įtakos papildomų paslaugų ir 1334
uţimtumo stoka.
Apklausti buvo daugiausia vidutines pajamas turintys respondentai. Maţas pajamas 1336
turintiems ţmonėms Lietuvoje nelieka pinigų turizmo paslaugoms. Todėl teigčiau, kad šito
sluoksnio respondentai artimiausiu metu nėra potencialūs turizmo išteklių vartotojai. 1338
Pasiturintys ţmonės arba naudojasi įvairiais turizmo ištekliais, arba, dėl laiko trūkumo, maţai
skiria jiems dėmesio. 1340
Anketinėje apklausoje dalyvavo 119 moterų ir 90 vyrų. Anketoje buvo išskirtos
penkios amţiaus grupės. Iš visų apklaustųjų didţiausia grupė buvo nuo 25 iki 35 metų amţiaus, 1342
kurią sudarė 65 respondentai, t.y. 33 % apklaustųjų. Pagal darbo specifiką dominavo
darbininkai (93), t.y. 44 % apklaustųjų. Apklausoje dalyvavo 78 studentai, t.y. 37% apklaustųjų. 1344
Išanalizavus, paaiškėjo, kad 21 iš 42 vyresnio amţiaus (virš 45 m.) respondentų turi aukštąjį
išsilavinimą ir 18 iš 34 vyresnio amţiaus respondentų uţima jau aukštas pareigas, t.y. 1346
tarnautojo arba vadovo pareigas (23 pav.).
52
1348
23 pav. Respondentų bendrieji duomenys (vnt.)
Respondentai (40 %) mano, kad maitinimo įstaigų paslaugos yra geriausiai išplėtotos 1350
iš turizmo paslaugų Kaune. Tik 5 % apklaustųjų mano, kad pramogų paslaugos išvystytos
geriausiai (24 pav.). 1352
24 pav. Turizmo paslaugų vertinimas (%) 1354
53
25 pav. Turizmo paslaugų populiarumas Kauno mieste (%) 1356
1358
26 pav. Populiariausi turizmo objektai Kauno mieste (vnt.)
Mėgstamiausiems turistiniams objektams pasiekti 25 % respondentų naudojasi 1360
transporto paslaugomis. Apibendinę galime teigti, kad 35 % (25 pav.) ir 33 % (26 pav.)
kauniečių daţniausiai naudojasi maitinimo įstaigų paslaugomis. „Pica Jazz“ yra populiariausia 1362
54
Kaune turizmo sferos įstaiga, ją kaip populiariausią paminėjo 12 % apklaustųjų. Daug
respondentų mėgsta uţsukti į pramogų ir laisvalaikio įstaigas. Vyresnio amţiaus respondentai 1364
aplanko mielai kultūros įstaigas, kurios iš paminėtų mėgstamiausių turizmo objektų siekia 11%.
Informacija apie turizmo paslaugas Kaune teikiama įvairiuose laikraščiuose, reklaminiuose 1366
stenduose. Tačiau 61% apklaustųjų mano, kad jos galėtų būti daugiau.
1368
27 pav. Informacijos apie turizmo paslaugas šaltiniai (%)
Respondentų buvo paklausta apie informacijos gavimo galimybes. Anketoje 1370
pateikiami klausimai, kurie padeda išsiaiškinti, kokiais būdais lengviausiai gaunama
informacija. Daţniausiai gyventojai gauna informaciją iš draugų, paţįstamų (46 %) ir 1372
internete (39 %) (27 pav.). Respondentai nurodo, kad per maţai reklamos turizmo paslaugoms
Kauno mieste plėtoti. Išskyrus Kauną, respondentai matė reklamą apie turizmo paslaugas 1374
Kaune tik Londone, Briuselyje ir keliuose Lietuvos miestuose. Buvo nusiskundimų, kad per
maţai leidţiama specializuotų leidinių, kuriuose būtų pateikta visa reikalinga informacija apie 1376
gamtinius turizmo išteklius bei turizmo paslaugas Kaune. Šiuo metu visame pasaulyje turintis
didelę paklausą internetas Kaune dar maţai naudojamas vyresnio amţiaus ţmonių, nors tam yra 1378
palankios galimybės. Labiausiai naudojamos interneto svetainės: www.delfi.lt,
www.google.com. Dauguma respondentų nurodė, kad naudojasi bendromis svetainėmis, nes 1380
neţino specializuotų. Respondentai pastebėjo, kad nemokamas specializuotas leidinys
„Laisvalaikis“ nurodo tik dalį kultūrinių išteklių didţiuosiuose miestuose. „Laisvalaikyje“ jie 1382
norėtų matyti straipsnius, propaguojančius Kauno turizmo išteklius, o ne tik uţsienio kelionių
reklamas. Dauguma respondentų (86 %) mano, kad Kaune trūksta specializuoto leidinio, 1384
informuojančio apie turizmo paslaugas Kaune.
55
1386
28 pav. Laisvalaikio praleidimo formos (%)
Dauguma respondentų leidţia laisvalaikį gamtoje (28 pav.) – 34 %. Galima teigti, kad 1388
būtent ši laisvalaikio praleidimo forma būdinga tik šiltu metų laiku ir tik dėl nepakankamų
finansinių respondentų galimybių. Daţniau turizmo paslaugomis naudotųsi 86 % apklaustųjų, 1390
jei kainos būtų ţemesnės.
1392
29 pav. Turizmo išlaidų struktūra (%)
Matome (29 pav.), kad daugiausiai išlaidų tenka transportui. Susisiekimo paslaugas 1394
dauguma respondentų vertina vidutiniškai (63 % apklaustųjų), bet nurodydami, kad kainos
neatitinka kokybės, o visuomeninio transporto darbo laikas vasarą galėtų būtų ilgesnis. 1396
Kadangi daug respondentų nemaţai išlaidų skiria maistui, galima teigti, kad šalia turizmo
objektų tiktų plėtoti maitinimo įmones. Visi respondentai gyvena Kaune arba apsistoja pas 1398
gimines, todėl apgyvendinimo įstaigoms tenka nedaug pajamų. Turistų išlaidos, skiriamos
56
apsigyventi, yra nevienodos. Jos priklauso nuo pasirinktos apgyvendinimo įstaigos tipo, rinkos 1400
bei kitų faktorių, tačiau manoma, kad vidutiniškai 30 % visų kelionės išlaidų tenka šiam
sektoriui. 1402
Vertinant Kaune teikiamų turizmo paslaugų bei turizmo infrastruktūros vietose
suteikiamų paslaugų lygį, 67 % (vidurkis) respondentų mano, kad jis yra vidutiniškas. Aukštai 1404
vertina 19 %, o 14 % ţmonių mano, kad Kaune turizmo paslaugų lygis ţemas. Daugiausia (36
% apklaustųjų) gerai vertina kelionių agentūrų darbą. Maţiausiai (tik 3 %) neigiamų atsiliepimų 1406
gavo TIC veikla (30 pav.).
Priimant svečius iš uţsienio, respondentai nurodė, kad didţiausia problema yra vietinių 1408
ţmonių kultūra bei tai, kad turizmo objektai yra neparengti lankyti (ypač nepatogus lankymo
objektų grafikas). Jei būtų geresnis susisiekimas, maţesnės kainos bei daugiau reklamos, 1410
dauguma respondentų daţniau naudotųsi turizmo paslaugomis (patvirtinama hipotezė, kad
kokybiškos paslaugos didina turistų kiekį). 1412
1414
30 pav. Turizmo paslaugų struktūrinių dalių vertinimas pagal anketas (%)
Atsiţvelgiant į tai, kad turizmo paslaugos Kaune nėra tobulai išplėtotos, tyrimas 1416
leidţia nustatyti paslaugų populiarumą Kauno miesto seniūnijose.
57
Kaune yra 11 seniūnijų (31 pav.): I – Centro, II – Ţaliakalnio, III – Šilainių, IV – 1418
Dainavos, V – Gričiupio, VI – Vilijampolės, VII – Petrašiūnų, VIII – Eigulių, IX – Šančių,
X – Aleksoto, XI – Panemunės seniūnijos. 1420
31 pav. Turizmo paslaugų patrauklumas pagal seniūnijas Kaune 1422
Turizmo paslaugų patrauklumo nustatymui buvo vertinami apgyvendinimo, maitinimo, 1424
pramogų, transporto paslaugos bei turizmo ištekliai. Seniūnijos buvo vertinamos balais nuo 1
iki 11. Išanalizavę ir apdoroję 20 klausimo duomenis sukuriamas 31 paveikslas. Daroma išvadą, 1426
kad patraukliausios turizmui Centro, Ţaliakalnio seniūnijos. Respondentai vertina Panemunės,
Aleksoto ir Šančių seniūnijos, kaip nepatraukliausios. Pagerinant esamų turizmo paslaugų 1428
kokybę bei pasiūlant naujų paslaugų, atitinkančių paklausą Kaune, galima pakelti turizmo
paslaugų lygį šitose seniūnijose. 1430
Turizmo paslaugų sferoje, respondentų nuomone, yra daugiau neigiamų nei teigiamų
faktų. Kaunas vertinamas teigiamai, nes maţesnės kainos, daug paslaugų teikiamos centre, daug 1432
kultūros išteklių. Apklaustiesiems ir jų svečiams Kaune nepatinka maitinimo aptarnavimo lygis,
jaučiamas trūkumas uţrašų bei pačios informacijos. Daugelis pabrėţia, kad ne visi objektai 1434
paruošti lankyti. Vietos gyventojų kultūra viena iš problemų, su kuriomis susiduria svečiai.
Apklaustieji mano, kad siekiant pagerinti turizmo paslaugų lygį, reikia keisti valdţią, padidinti 1436
paslaugų įvairovę, daugiau reklamuoti, tobulinti turizmo paslaugų specialistų kvalifikaciją,
prailginti visuomeninio transporto darbo laikąs vasaros sezonu. 1438
58
4.2. Turizmo paslaugų Kaune stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizė 1440
Turizmas yra kompleksinė, sudėtingos struktūros ūkio šaka, sudaryta iš įvairių
skirtingų sektorių, teikančių arba padedančių teikti turizmo paslaugas. Labai svarbu suvokti 1442
turizmą, kaip visumą, tačiau reikia gerai išmanyti ir kiekvienos struktūrinės dalies specifiką, jų
tarpusavio ryšius. 1444
Planuojant Kaune turizmo paslaugų plėtrą, pasirenkant investicijų objektus, svarbu
atkreipti dėmesį į pokyčius, turizmo rinkos tendencijas. Vienas daţniausiai naudojamų metodų 1446
vietovės ištekliams vertinti yra SSGG modelis, kompleksinis strateginės analizės metodas, kuris
padeda apibrėţti strateginės plėtros išeities esamą situaciją ir įvardinti plėtros galimybes. 1448
Strateginė analizė siejama ne tik su dabartiniu laikotarpiu, bet apima retrospektyvinį ir
perspektyvinį periodus, taip pat ir prognozavimą. 1450
Stiprybės:
1. Gausūs kultūriniai turizmo ištekliai Kaune. 1452
2. Dar maţai urbanizuotas Kauno miesto kraštovaizdis.
3. Kaunas yra naujas, uţsieniečiams dar maţai ţinomas turistinis regionas. 1454
4. Itin dėkinga geografinė padėtis Lietuvos ir Baltijos regiono kelių sankirtoje.
5. Palyginus su Vakarų Europa, maţesnės turizmo paslaugų kainos. 1456
Silpnybės:
1. Nepakankamai suformuotas Kauno, kaip turizmui patrauklaus miesto, įvaizdis. 1458
2. Nepakankama turizmo paslaugų įvairovė.
3. Trūksta didelių bei ekonominės klasės viešbučių. 1460
4. Dar nepakankamai išplėtotas vandens transportas.
5. Ţemos kokybės keleivinio geleţinkelio transporto paslaugos. 1462
6. Turizmo informacijoje apie Lietuvą Kauno miestas daţnai nėra išskiriamas iš Lietuvos
konteksto, kaip patrauklus turizmui regionas. 1464
7. Nepakankamai panaudojami ir parengti turistams lankyti kultūros paveldo objektai,
gamtiniai, kultūriniai, istoriniai ištekliai. 1466
8. Nepakanka turizmo sektoriaus administravimo pajėgų savivaldybėse.
9. Nepakanka miesto ir privačių investicijų turizmo sektoriuje. 1468
10. Nepakankamai išplėtota konferencijų turizmo infrastruktūra.
11. Maţai dėmesio vietinio turizmo planavimui ir rinkodarai. 1470
59
12. Neplėtojamas neturistinio sezono turizmas.
13. Prasta kriminogeninė padėtis mieste. 1472
14. Trūksta informacijos apie turizmo rinkos pokyčius ir tendencijas, skatinančios planingą
turizmo plėtrą ir investicijas. 1474
15. Auto-kempingų trūkumas.
16. Valstybės institucijos nepakankamai aktyviai skatina uţsienio investicijas į rekreacijos ir 1476
turizmo objektų plėtotę.
17. Trūksta informacijos apie Kauną. 1478
Galimybės:
1. Galima pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinant įvairių turizmo paslaugų, 1480
infrastruktūros, rinkodaros projektus.
2. Šalies ūkio restruktūrizavimas atpalaiduoja darbo ir materialinius išteklius, kurie gali būti 1482
racionaliai nukreipiami ir panaudojami turizmo sektoriuje.
3. Rengiamos ekonominės verslo šakų strategijos suteiks platesnes galimybes plėtoti turizmą 1484
mieste ir atskirose miesto dalyse.
4. Parengta Kauno miesto turizmo informacijos sistema. Jos įdiegimas padidins informacijos 1486
sklaidos galimybę.
5. Skatinimas smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimas. 1488
6. Didinama valstybės biudţeto dalis Kauno miesto turizmo strategijoms parengti, teritorijoms
tvarkyti, rinkodarai ir monitoringo darbams, infrastruktūrai plėtoti. 1490
7. Specialiųjų turizmo produktų poreikis, išplečiantis veiklos sritis (konferencijų, aktyvusis
poilsis, kultūrinis paţintinis turizmas). 1492
8. Gerinama investicinė aplinka (patrauklumas).
9. Ryšių tarp turizmo studentų ir turizmo praktikų stiprinimas (gerinti ryšius su turizmo 1494
įmonėmis, skirti daugiau laiko praktikai) bei turizmo paslaugų tiekėjų kvalifikacijos
tobulinimas. 1496
10. Didėjantys turizmo srautai ir rinkų diferenciacija.
11. Bendrų tarptautinių maršrutų su kaimyninėmis šalimis per Kauną plėtra. 1498
12. Kauno tapimas logistiniu centru.
Grėsmės: 1500
1. Galima numatytų valstybės ūkio plėtotės prioritetų kaita.
2. Nepakankamas finansavimas turizmo sektoriaus plėtotei skatinti. 1502
60
3.Nesugebėjimas sukurti Kauno, kaip turistinio miesto, įvaizdţio.
4.Neracionalus investicijų į turizmą panaudojimas. 1504
5.Kultūrinio istorinio ir gamtos paveldo objektų patrauklumo praradimas.
6. Rekreacinių išteklių kokybinis ir kiekybinis nykimas. 1506
7.Nemaţėjantis nusikalstamumas.
8. Artimų turizmo rinkų konkurencija Kauno miesto turizmui. 1508
9. Nesugebėjimas pasinaudoti ES struktūrinių fondų ir kitų uţsienio paramos fondų lėšomis.
10. Didėjanti jaunimo migracija į kitus regionus dėl nedarbo ir miesto ekonominio nuosmukio. 1510
Atsiţvelgiant į Lietuvos turizmo sektoriaus SSGG analizę galima suformuoti Kauno
turizmo prioritetinės plėtotės kryptis. 1512
Svarbiausi prioritetai: vietinio turizmo plėtotė ir atvykstamojo turizmo plėtotė.
Įvertinus turizmo konkurencinius pranašumus ir atsiţvelgiant į Lietuvos specifinių turizmo 1514
produktų diferenciaciją bei turizmo išteklių specializaciją Lietuvoje, galima išryškinti tokių
prioritetinių turizmo rūšių plėtotes: 1516
kultūrinis ir paţintinis turizmas;
verslo ir dalykinis turizmas; 1518
vandens ir poilsio turizmas.
Kaune yra turizmo paslaugų plėtros koordinavimo poreikis. Neabejotina, mieste yra 1520
neišnaudojami turizmo ištekliai ir visos turizmo paslaugų plėtros galimybės, kurios turi būti
plėtojamos, naudojant geografinės padėties, aplinkinių gamtos, kultūros išteklių ir kitus 1522
privalumus. Tai turi būti daroma didinant informuotumo lygį ne tik tarp turizmo teikėjų, bet ir
tarp gyventojų, kurie taip pat gali pasitarnauti turizmo plėtrai. Tai daryti remiantis pasaulio 1524
praktika ir šalies identitetu. Vis didėjantis turistų skaičius rodo, kad reikėtų ieškoti vis naujų
lankytinų vietų, o Kaune iki šiol yra daugybė neišnaudotų turizmo išteklių bei nepakankama 1526
turizmo paslaugų įvairovė.
SSGG analizė leidţia kompleksiškai įvertinti Kauno turizmo paslaugų vidinės aplinkos 1528
stiprybes ir silpnybes bei išorinės aplinkos suteikiamas galimybes ir jos keliamas grėsmes.
5. TURIZMO PASLAUGŲ KAUNE GERINIMAS 1530
Viena svarbiausių turizmo augimo prielaidų – turizmo paslaugų plėtojimas. Todėl 1532
bendras Lietuvos ir Kauno turizmo plėtros tikslas yra šiuolaikiškos, atitinkančios pasaulio
kokybinius reikalavimus, turizmo paslaugos, leidţiančios kurti ir pateikti į tarptautinę turizmo 1534
61
rinką kokybiškus ir konkurencingus turistinius produktus, uţtikrinančius nuolatinį vietinių ir
atvykstančiųjų turistinių srautų didėjimą, bei pasiekti turizmo dalies bendrame vidaus produkte 1536
ES vidurkį (8%) sukūrimas ( Kauno miesto TIC medţiaga).
Kauno miesto plėtros strategija remiasi regiono turizmo paslaugų analize, kuri suteikia 1538
regionui potencialą konkuruoti maţiausiai Lietuvos regionų rinkų lygyje, arba leidţia traktuoti
juos kaip prilygstančius nacionaliniam lygiui. Lietuvos mastu Kaunas, siekdamas įtvirtinti savo 1540
paklausą turizmo rinkose, susiduria su lyderiaujančiomis Vilniaus ir Klaipėdos pozicijomis.
Kauno miestas, siekdamas plėtoti turizmą, turi rasti efektyvių būdų pritraukti turistus ne tik iš 1542
kitų Lietuvos miestų, bet ir kitų šalių. Svarbu rasti „tinkamus argumentus“ įtikinti turistus
pasirinkti kelionę į Kauną. Tokioms uţduotims įgyvendinti yra būtina nuosekli, sisteminga 1544
turizmo plėtra. Tai – modernaus turizmo plėtra, atsiţvelgiant į ateities turizmo poreikius.
Sisteminga turizmo plėtra reikalauja turimus išteklius naudoti taip, kad su turizmo plėtra 1546
susijusios ekonominės, socialinės bei estetinės Kauno miesto reikmės būtų įgyvendintos
palaikant kultūrinę integraciją, būtinus ekologinius procesus, biologinę bei gyvybės palaikymo 1548
sistemas.
Pasaulinėje turizmo rinkoje konkurencijos didėjimo tendencijos yra akivaizdţios, 1550
įskaitant ir konkurenciją regioninėse rinkose. Kaunas turi stengtis tapti lengviau ir pigiau
pasiekiamas, atitikti turistų poreikius. Siekiant tapti turizmui palankiu regionu neuţtenka 1552
pasikliauti vien tik gamtiniais arba kultūros paveldo ištekliais, turizmo infrastruktūra. Turizmo
paslauga, kaip ir bet kuris verslas, turi tobulėti, modernėti, siekdama išlikti arba tapti 1554
konkurencingu. Kaunui itin svarbu sutvirtinti turizmo plėtros pamatus, gerinant paslaugų
kokybę ir kvalifikaciją turizmo sektoriuje, – tai yra tiesiausias kelias siekiant uţtikrinti turizmo 1556
plėtrą mieste ir minimizuoti išorės faktorių, tokių kaip sezoniškumas ar permainingi orai
poveikį. 1558
Kauno miesto turizmo paslaugų plėtra yra veikiama tų pačių faktorių, kaip ir Lietuvos
turizmas: 1560
Turizmo rinkoje akivaizdus profesionaliai parengtų turizmo plėtros specialistų
trūkumas. 1562
Neintegruota į turizmo sektorių didelė kultūros ir gamtos paveldo objektų dalis.
Daţnai prieštaraujančios racionaliai turizmo plėtrai paminklosaugos arba 1564
aplinkosaugos institucijų nuostatos.
62
Sudėtingos Kauno pasiekiamumo sąlygos uţsienio turistams dėl tarptautinio 1566
oro uosto pajėgumo.
Vangiai plėtojama infrastruktūra, leidţianti padidinti turistų srautus vandens ir 1568
geleţinkelio transportu.
Menkai tiriama vidaus rinka, itin silpna statistinė analizė ir turizmo srautų 1570
monitoringas, nepateikiama duomenų skatinančių investuoti.
Nėra valstybinio lygio strategijos ar priemonių plano, numatančio 1572
konkurencijos tarptautinėse rinkose ir būdus pritraukti didţiųjų pasaulio
kelionių organizatorių dėmesį į Kauną ir net į Lietuvą ( Kauno TIC medţiaga). 1574
Turizmas valstybės strateginiuose planuose uţima vieną iš prioritetinių vietų.
Nacionalinėje Europos struktūrinių fondų panaudos strategijoje turizmo plėtrai numatyta svarbi 1576
vieta. Tik tinkamai suplanuotos investicijos į viešąją turizmo infrastuktūrą skatins privačias
investicijas į turizmo paslaugas bei atvykstančių ir vietinių turistų srautus ir jų generuojamas 1578
finansines apyvartas, paslaugų sektoriaus plėtrą. Neigiamą miesto įvaizdį labiau lemia ne
realios ekonominės, socialinės ar kultūrinės problemos, o nekryptingai ir netiksliai 1580
informuojami turistai, verslininkai, šių tikslinių grupių nuomonę formuojančios įstaigos. Kauno
miesto, kaip ir kitų regionų, investicinis potencialas vertinamas ţemai dėl ţemo imlumo 1582
naujovėms. Informacijos apie Kauną pateikiama per maţai, nors tai itin svarbu. Patys
kauniečiai Kauno miestą, kaip patrauklaus turizmui ir verslui, reputaciją vertina ţemai – beje, 1584
daug prasčiau, nei uţsieniečiai, kurie Kaune lankėsi ar gyvena.
Siekiant sėkmingai konkuruoti ir šalies, ir pasaulio turizmo rinkose, būtina 1586
neatidėliojant spręsti vieną svarbiausią Kauno strateginių turizmo plėtros uţdavinių – skatinti
investicijas į turizmo paslaugų sektorių. Kiekviena seniūnija turi rasti savų ekonominių 1588
instrumentų svertų ir argumentų paskatinti investuotojus rinktis turizmo sektorių būtent šitoje
seniūnijoje. Visos Kauno savivaldybės rengia viešosios turizmo infrastruktūros plėtros 1590
projektus. Labai svarbu, kad visuose viešosios turizmo infrastruktūros plėtros projektuose
vienas svarbiausių iniciatyvos argumentų bei motyvų būtų tokios infrastruktūros sukūrimas, 1592
kuri realiai pritrauktų investicijas į turizmo sektorių ir kuri sudarytų geresnes sąlygas turizmo
verslui. Labai svarbus Kaunui kuriamas internetinis ţemėlapis, kur verslininkai galės 1594
panagrinėti palankumą vietovės verslui.
Kultūros ir verslo turizmo plėtra Kaune yra itin palanki perspektyva, leidţianti jam 1596
rimtai konkuruoti su kitais regionais. Tai lemia Kauno ryškių kultūros centrų ir kultūros
63
paveldo objektų gausa ir stiprėjantis tarptautinis verslas regione. Verslo turizmo plėtrai 1598
ypatingai svarbus Kauno įvaizdis, todėl ypatingas dėmesys kreiptinas ne tik į paslaugų kokybę,
bet ir į verslo sėkmės bei naujų technologijų plėtros regione garsinimą. 1600
Kaunas turi itin didelį išteklių potencialą plėtoti kultūrinį turizmą, kaip kūrybingą
laisvalaikio praleidimą. Siekiant skatinti kultūrinį turizmą, Kauno muziejai ir kiti turistų 1602
lankomi kultūros objektai turi suteikti būtinas sąlygas lankytojams savarankiškai judėti ir
dţiaugtis viešnage. 1604
Kauno turizmo plėtra ir rinkodara turi būti kuriama atsiţvelgiant į šalių turistų
poreikius ir į tarptautinių turizmo rinkų kaitos tendencijas. Neţiūrint į tai, kad turizmas 1606
tebelieka greičiausiai besiplėtojanti verslo sritis pasaulyje, pasaulinio tarptautinio turizmo
apyvartos svyruoja apie 1,2 %. Antra vertus, Europoje turizmo rodikliai auga 0,4 %. Dar 2004 1608
metų pasaulio rinkos tyrimai rodo, kad Europos šalių gyventojai labiausiai linkę leisti atostogas
pirmiausiai Europos šalyse. Teikiant didesnius prioritetus kelionėms po Europos šalis Kaunas 1610
galėtų atsidurti ganėtinai palankoje pozicijoje (http://www.unwto.org).
Planuojant Kaune turizmo plėtrą, ir ypač rengiant projektus viešo turizmo 1612
infrastruktūros plėtrai, pasirenkant investicijų objektus, svarbu atkreipti dėmesį į tokių pokyčių
turizmo rinkoje tendencijas. 1614
Kaunas – ryškus kultūros centras ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos regione, turintis
infrastruktūrinį paslaugų potencialą, gali tapti ypatingu kultūrinio turizmo traukos centru. Jame 1616
yra 624 kultūros paminklai ir tik Vilniuje (1321) daugiau. Kaune yra 25 muziejai ir 10 iš jų
išskirtinės reikšmės (www.kaunas.lt). Kompaktiškame Kaune ypatingai skatintinas 1618
kompleksinių produktų, apimančių tiek sveikatingumo, tiek kultūrinio turizmo veiklas,
kūrimas. 1620
Akivaizdţiai didėja kelionių, parduodamų internetu bei „paskutinės minutės“ kelionių.
Turėdami gerą įvaizdį Rusijoje, susiduriame su vizų gavimo ,,sunkumais“, ypač uţsakant 1622
„paskutinės minutės“ keliones. Reikėtų palengvinti vizų gavimo kelius, nes šalyse, kur nėra
Lietuvos ambasados, sudėtinga gauti Lietuvos vizą, ypač buvusiose sovietų respublikose 1624
keliautojai yra kreipiami į Maskvą, kur ir taip Lietuvos konsulatas yra perkrautas darbu.
Siekiant sustiprinti Kauno konkurencingumą turizmo rinkoje, neišvengiamai būtina 1626
skirti pakankamai lėšų ir ieškoti efektyviausių technologinių sprendimų Kaune turizmo
informacijos generavimui bei sklaidai internetu. 1628
64
Siekiant plėtoti turizmą Kaune, būtinas bendradarbiavimas su Kauno seniūnijomis bei
kitomis savivaldybėmis, įpinant trūkstamas turizmo paslaugas kituose regionuose. Kauno 1630
informacijos centras gali nukreipti srautus į visas seniūnijas, kurios bus tik pasirengusios šiuos
turistų srautus priimti ir aptarnauti. Deja, seniūnijų elektroniniai puslapiai yra neišsamūs, 1632
dauguma jų nepatrauklūs. Reikia sudaryti sąlygas Kauno informacijos centrui toliau lavinti
profesionalumą, rengti ir skleisti turizmo informaciją apie Kauną. Strategiškai svarbus ţingsnis 1634
yra uţtikrinti pačius tiesiausius turizmo informacijos sklaidos kanalus uţsienyje, platinančius
informaciją apie Kauną, siūlomas galimybes turizmui. 1636
Kaune trūksta ne tik virtualios turizmo informacijos, bet dar informacijos ţenklų,
nukreipiančių į turistinius objektus, stendų su turistinėmis schemomis, specialių turizmo 1638
informacijos leidinių. Taigi tai neformuoja teigiamo įvaizdţio. Siekiant plėtoti specifines
turizmo sritis, reikia parengti ir specifinius informacinius leidinius, nušviečiančius Kauno 1640
specifinį potencialą vienoje srityje. Pavyzdţiui, siekiant skatinti kultūrinį turizmą Kaune,
būtinas specialus leidinys, arba jų serija, supaţindinti su Kauno kultūriniais ištekliais. Būtina 1642
sukurti išsamią Kauno turizmo informacinę sistemą, kuri atvertų pasauliui visas regiono
seniūnijas. Naujoji turizmo informacijos sistema turėtų būti technologiškai pakankamai 1644
moderni ir perspektyvi, kad galėtų atverti naujas rinkodaros galimybes regiono turizmo
produktų ir paslaugų teikėjams. 1646
Būtina aktyviai formuoti Kauno, kaip patrauklios turizmui vietovės, įvaizdį ir skatinti
turizmo plėtotojų bendradarbiavimą. Vienas iš aktualiausių uţdavinių Kaunui, siekiant 1648
nuosekliai ir efektyviai skatinti turizmo plėtrą, bei pritraukti investicijas į turizmo sektorių, yra
Kauno palankaus turizmo įvaizdţio sukūrimo programos parengimas ir įgyvendinimas. Įvaizdis 1650
turizmo plėtrai yra neišvengiamai svarbus, daţnai netgi lemtingas faktorius. Nekuriant tinkamo
įvaizdţio, kaip terpės turizmo plėtrai, nebus sudarytos palankios aplinkybės investicijoms į 1652
turizmo sektorių, o tokiu atveju ir investicijos į viešąją infrastruktūra bus neefektyvios.
Pasaulyje ir Europoje trumpėja kelionių bei atostogų laikas: turistai „sensta“ – vyresnių nei 55 1654
metų amţius Europos gyventojų per ateinančius 20 metų Europoje padaugės iki 25 %
(http://www.unwto.org). Jie mėgsta šalia kultūrinio turizmo ir poilsinį turizmą. Kaune viešbučių 1656
kainos šiek tiek ţemesnes nei Vilniuje ir trūksta didelių konferencijų salių. Kauno geografinė
padėtis gera ir tinka konferencijoms organizuoti. Po sunkaus darbo verslininkams norisi pailsėti 1658
ar gamtoje, ar laisvalaikio centre. Gera vieta turizmui Kaune, kuri dar maţai panaudota ir
atitinka poreikius, yra Petrašiūnai. Yra vandens telkiniai, prie kurių gyventojai ir poilsiautojai 1660
65
mielai leistų laiką, jei būtų išvystytos vandens pramogos. O Petrašiūnuose pastatytas
konferencijų centras bei apgyvendinimo įstaigos leistų tolygiau paskirstyti turistų srautus 1662
Kaune.
Ryški tendencija Europos turizmo rinkoje – trumpalaikių kelionių paklausos augimas. 1664
Didėjant profesionalios veiklos intensyvumui vis didesnę vertę įgyja trumpalaikės atostogos,
kurias stengiamasi praleisti aktyviai. Tikėtina, kad per artimiausius 5 metus turistai Kaune išleis 1666
daugiau pinigų. Viena iš prieţasčių, leidţiančių prognozuoti tokią turistų koncentraciją – vis
trumpėjantis turistų kelionių ir atostogų laikas. Tai reiškia, kad turistai daugiausiai rinksis 1668
vietas, kuriose daugiau sukoncentruota daugiau pramogų ir paslaugų. Pagal galimybes reikia
plėtoti kultūrinį, paţintinį, gydomąjį turizmą regionuose, kuriuose jų gausu, o atokiau nuo 1670
centro – vandens turizmo bei kitus aktyvaus poilsio turizmo produktus dėl atitinkamų gamtinių
ir vandens resursų. Kad turistai atvyktų trumpalaikių kelionių reikia pagerinti oro uostų 1672
infrastruktūrą. Siekiant gerinti keleivių aptarnavimą ir patenkinti sparčiai augantį oro transporto
keleivių gabenimo poreikį, būtina tobulinti oro uosto ir oro eismo paslaugų teikimo 1674
infrastruktūrą, didinti jos pajėgumą, plėtoti teikiamų paslaugų sistemą, modernizuoti skrydţių
saugos ir aviacijos saugumo įrangą, didinti oro uosto konkurencingumą liberalizuotoje rinkoje. 1676
Kadangi Kaunas turi daug mokslo įstaigų, galima pritraukti jaunimą iš visos Lietuvos
ir uţsienio mokytis jose ir taip pat pritraukti gimines ir draugus lankytis Kaune ir naudotis 1678
turizmo paslaugomis. Tik reikėtų pakelti mokslo lygį. Organizuojant praktiką turizmo įstaigose
uţsieniečiams galima pigiausiu verbaliniu būdu populiarinti Kauno turizmo paslaugas. 1680
Šiuolaikinės, atitinkančios pasaulio ir Europos kokybinius reikalavimus, turizmo
infrastruktūros sukūrimas Kaune, leidţiančios kurti ir pateikti į tarptautinę turizmo rinką 1682
kokybiškus ir konkurencingus turistinius produktus, uţtikrinančius nuolatinį vietinių ir
atvykstančiųjų turistinių srautų didėjimą yra svarbiausias strateginis turizmo plėtros tikslas 1684
1686
1688
1690
66
IŠVADOS 1692
Atlikę turizmo paslaugų analizę Kauno mieste darome šias išvadas: 1694
1. Nuo XX amţiaus pradţios turizmo paslaugų kokybė Kauno mieste pagerėjo, tačiau
turizmo sferoje nesugebama panaikinti apgyvendinimo įstaigų ir turizmo specialistų problemų. 1696
2. Turizmo paslaugos Kaune išplėtotos nepakankamai: neuţtenka apgyvendinimo
įstaigų, senos ir nekokybiškos transporto priemonės (geleţinkelio, vandens), ţemas 1698
aptarnavimo lygis (transporto priemonėse ir jų sustojimo vietose), nepakankamai išplėstos
laisvalaikio praleidimo paslaugos, opi aptarnavimo problema maitinimo įmonėse, neišplėtota 1700
rinkodara.
3. Turizmo sritį tiesiogiai reglamentuoja LR turizmo įstatymas, kuriame apibrėţiamas 1702
turizmo verslas, reglamentuojamas kelionių organizavimas, turizmo informacijos bei
apgyvendinimo paslaugų teikimas, ginamos vartotojo teisės ir sudaromos prielaidos formuoti 1704
normatyvinę bazę. Nors turizmo valdymo struktūra suformuota, ji turi spragų. Turizmas
veikiamas ne tik tiesiogiai turizmą reguliuojančių įstatymų, bet ir kitos įvairių rūšių įstatyminės 1706
bazės bei tarptautinės teisės. Todėl turizmo plėtotei daţnai trūksta suderinamumo tarp
Valstybinio turizmo departamento ir kitų ministerijų bei departamentų priimamų teisės aktų. 1708
4. Kauno mieste turizmo paslaugų kokybė vertinama vidutiniškai (65 % apklaustųjų).
Jei analizuoti turizmo paslaugos struktūrinėmis dalimis, tai aukščiausių (gerai) įvertinimų 1710
daugiausiai (35 % respondentų) surinko būtent kelionių organizavimo paslaugos. O 25 %
apklaustųjų ţemiausiai (blogai) įvertino apgyvendinimo įstaigos. Turizmo paslaugų lygis Kaune 1712
pagal seniūnijas pasiskirto netolygiai. Aukščiausiai vertinamos turizmo paslaugos Centro ir
Ţaliakalnio seniūnijose. Prasčiausiai respondentai vertina Panemunės, Aleksoto ir Šančių 1714
seniūnijų turizmo paslaugų būklę.
5. Atlikus SSGG, respondentų apklausos analizę paaiškėjo prioritetinės turizmo rūšys: 1716
Kultūrinis ir paţintinis turizmas, dėl augančio turistų skaičiaus bei kultūrinių
išteklių gausos ( Kauno miestą aplankė 2005 m. 38 % daugiau uţsienio turistų nei 2004 m.). 1718
Verslo ir dalykinis turizmas, dėl geros geografinės padėties ir spartaus konferencijų
biznio vystymosi (iš visų šių 60 % su darbo reikalais susijusių kelionių apie 1/3 susiję su 1720
dalyvavimu konferencijose ir seminaruose).
Poilsio ir vandens turizmas, dėl respondentų (34 %) laisvalaikio praleidimo 1722
gamtoje bei turizmo tradicijų Lietuvoje.
6. Svarbiausi turizmo paslaugų Kaune panaudojimo lemiantys veiksniai: kaina (37 % 1724
67
apklaustųjų), reklama (26% apklaustųjų), turizmo ištekliai (22% apklaustųjų).
1726
PASIŪLYMAI
Atlikus tyrimus, siekiant efektyvinti turizmo paslaugų plėtrą bei pritraukti turistus, 1728
siūloma:
1. Pritraukti daugiau investuotojų į turizmo paslaugų sektorių, maţinant mokesčius 1730
(lanksčia stabilia mokesčių sistema, atsiţvelgiant į Kauno miesto prioritetus).
2. Tobulinti turizmo mokesčių sistemą (maţinti mokesčius kelionių agentūroms 1732
organizuojant keliones po Kauną, oro uostui ne sezono metu).
3. Skatinti turizmo informacijos plėtrą ir aktyviau pristatyti Kauno turizmo paslaugų 1734
galimybes tarptautinėse ir vietos parodose (išleisti daugiau knygų apie Lietuvą ir Kauną
uţsienio kalbomis, knygynams uţsienyje sudaryti lengvatines sąlygas jas platinti). Surasti 1736
daugiau ţurnalistų, galinčių rengti reportaţus iš Kauno, reklamuotis pasauliniuose televizijos
kanaluose. Būtina parodyti Kauną ir Lietuvą tų šalių kelionių organizatoriams bei agentams, 1738
reguliariai rengiant paţintinius turus po Lietuvą, integruojant į juos Kauną.
4. Platinti masinių renginių skrajutės, traukiniuose, lėktuvuose skrajutės su 1740
informacija apie turizmo paslaugas Kaune.
5. Investuoti lėšų apgyvendinimo įstaigos pastatymui su konferencijų rūmais 1742
Petrašiūnuose, išnaudojant Kauno marias kaip rekreacijos zoną.
6. Racionaliai paskirstyti turizmo lėšos, remiant ES SF lėšomis turizmo ištekliais 1744
skurdţias vietoves.
7. Pasinaudoti realia proga, kad Lietuva išrinkta atstovauti Europos regionui PTO 1746
Rinkos ir konkurencingumo komitete, pagerinti Lietuvos ir Kauno įvaizdį pasaulyje.
8. Viešame transporte ir jo sustojimo vietose reklamuoti turizmo paslaugas. 1748
1750
1752
1754
1756
68
LITERATŪRA 1758
1. Lietuvos turizmo įstatymas
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=52605 perţiūrėta 2007.03.02. 1760
2. Ausejus V., Jakytė R. Turizmo apţvalga. Vilnius, 2005.
3. Čereška A., Pauţa V. Kokybės analizė ir valdymas. Vilnius, 2005. 1762
4. Damulienė A. Paslaugų marketingas: Turizmas. Vilnius, Lietuvos informacijos institutas, 1996.
5. Damulienė A., Sausanavičius A. Turizmas – perspektyvi ūkio šaka. Lietuvos ūkis, 1996, Nr.10. 1764
6. Grecevičius. P., Armaitienė A., Junevičienė O. ir kiti. Turizmas. Kaunas, 2002.
7. Ekonomikos teorija. Vilnius, VU, 1993. 1766
8. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas, 2002.
9. Maţeikaitė R. Paslaugų marketingo pagrindai. Vilnius, 2001. 1768
10. Murauskaitė A. ,,Pigi nakvynė Lietuvoje – galvosūkis taupiems turistams“ Nr. Lietuvos ryto
( Nr. 10 (823)) „ Vartai“ 2007m. kovo 13 d.. 1770
11. Skerstovienė A. Lietuvos turizmo ištekliai. Vilnius, 2002.
12. Svetikienė I. Turizmo marketingas. Vilnius, 2002. 1772
13. Stasinas J., Jankevičius K. Lietuvos aplinkosaugos raida. Vilnius, 2000.
14. Stulpinaitė J. Turizmo sistema. Kaunas, 2000. 1774
15. Vaitiekūnienė J. „ Turizmo prekė – Lietuva“ 2005 m. balandţio 27d. ,,Verslo ţinios “
( Nr. 80 (1984)). 1776
16. Virvilaitė R. Marketingas. Kaunas, Technologija, 1997.
17. Virvilaitė R., Valainytė I. Strateginis marketingo valdymas. Kaunas, Technologija, 1996. 1778
18. Ţalienė I., Sabaliuskaitė A. Pasaulio ir Lietuvos turizmo raida. Kaunas, LKKA, 2002.
19. Fifield P. Marketing Strategy. Butterworth, Heineman Ltd., 1994. 1780
20. John E., Bateson G. Managing services marketing. Florida, The Dryden Press Harcourt Brace
College Publishers, 1995. 1782
21. Johnson P., Thomas B. Choise and Demand in Tourism. Mansell Publishing Limited, 1994.
22. Lumsdon L. Tourism Marketing. International Thomson Business Press, 1997. 1784
23. Mill Ch.R., Morrison A.M. The Tourism System. Prentice - Hall International, Inc., 1992.
24. Roland T.Rust, Anthony J.Zahorik. Service marketing. Harper Collins coledge publishers, 1786
New York, 1996.
25. Балабанов T. Економика туризма. Финансы и статистика Москва, 1998. 1788
69
26. Илъина Е.Н. Туропереитинг: организация деятельности. Финансы и статистика,
Москва 1997. 1790
27. Саак A. Менеджмент в социально-культурном сервисе и туризме. Москва, 2007.
28. Сапрунова В.. Туризм: эволюция, структура, маркетинг. Москва, Ось, 1997. 1792
29. Уокер Джон Р. Введение в гостеприимство. Юнити, Москва, 1999.
30. Labanauskaitė D. Atvykstamojo turizmo ekonominio produkto vertinimas Kaunas, 2002. 1794
31. Rondomanskaitė A., The competitiveness of national tourism industry Kaunas, 2002.
32. Stiprus turizmo augimas pasaulyje 2007 1796
http://www.unwto.org/media/news/en/features_det.php?id=1091 perţiūrėta 2007.09.28.
33. Lietuvos turizmo apţvalga 1798
http://www.tourism.lt/turizmo_statistika/tic_apzvalgos.php perţiūrėta 2007.10.03.
34. Kauno TIC duomenys http://visit.kaunas.lt/titulinis?lang=lt perţiūrėta 2008.03.10. 1800
35. Kauno turizmo statistika http://www.kaunas.lt/page/index/296 perţiūrėta 2008.01.06.
36. Turizmo vizija 2020 http://www.unwto.org/facts/eng/vision.htm perţiūrėta 2007.10.16 1802
37. Nacionalinė bendroji strategija
http://www.ukmin.lt/lt/veiklos_kryptys/es_strukturiniai_fondai/doc/Strategija.pdf perţiūrėta 1804
2007.10.21.
38. Turizmo paslaugos http://www.infoplius.lt perţiūrėta 2008.01.10 1806
39. Turizmo paslaugos http://www.visalietuva.lt/imones/rubrika/T160?re=204&di perţiūrėta
2008.01.10. 1808
40. Turizmo paslaugos Kaune
http://www.travel.lt/turizmas/selectPage.do?docLocator=521C2663BAAB11D8BD11746164611810
7373&inlanguage=lt&pathId=114 perţiūrėta 2008.01.10.
41. VTD planai 2007 http://www.tourism.lt/lt/dokumentai/VTD-rink.plan2007.doc 1812
perţiūrėta 2007.10.05.
1814
70
SANTRAUKA
TURIZMO PASLAUGŲ KAUNO MIESTE ANALIZĖ
Raktiniai žodžiai: turizmas, turizmo paslauga, apgyvendinimas, transportas, maitinimo
įmonės.
Darbe aprašyta turizmo paslaugų raida Kaune. Pasaulinių turizmo paslaugų kontekste
Kaunui sunkoka konkuruoti su kitais miestais, turinčiais turtingų turizmo išteklių bei išplėtota turizmo
infrastruktūrą.
Turizmui Kaune yra palankios sąlygos: turizmo išteklių gausa, patogi geografinė padėtis,
geras susisiekimas bei saviti kultūriniai ištekliai. Tačiau Kaune turizmo paslaugų lygis dar
nepakankamai aukštas. Darbe aptartos stiprios ir silpnos Kauno turizmo paslaugų pusės. Išanalizavus
turizmo valdymo sistemą ir atlikus SSGG analizę, respondentų apklausą paaiškėjo prioritetinės
turizmo rūšys:
Kultūrinis ir paţintinis turizmas,
Verslo ir dalykinis turizmas,
Poilsio ir vandens turizmas.
Turizmo valdymo struktūra suformuota, tačiau turizmas veikiamas ne tik tiesiogiai turizmą
reguliuojančių įstatymų, bet ir kitos įvairių rūšių įstatyminės bazės bei tarptautinės teisės. Todėl
turizmo plėtotei daţnai trūksta suderinamumo tarp Valstybinio turizmo departamento ir kitų
ministerijų bei departamentų priimamų teisės aktų.
Kaune yra turizmo paslaugų plėtros koordinavimo poreikis. Siekiant išlaikyti bei tobulinti
turizmo paslaugų kokybę ir bei konkurencinę poziciją rinkoje, būtina racionaliai planuoti ir rengti
strategijas (miesto ir atskirų seniūnijų, kaip turistinių regionų, atţvilgiu) kartu su privataus ir
valstybinio sektoriaus įmonėmis, įtraukiant tiek visuomenines grupes, tiek ir vietos bendruomenę.
Šiuolaikinės, atitinkančios pasaulio ir Europos kokybinius reikalavimus, turizmo
infrastruktūros, leidţiančios kurti ir pateikti į tarptautinę turizmo rinką kokybiškus ir konkurencingus
turistinius produktus, uţtikrinančius nuolatinį vietinių ir atvykstančiųjų turistinių srautų didėjimą
sukūrimas Kaune – svarbiausias strateginis turizmo plėtros tikslas.
SUMMARY
71
,,ANALYSIS OF TOURISM SERVICE IN KAUNAS CITY''
Key words: tourism, tourism service, accommodation, transport, catering.
At work describe evoliution tourism service in Kaunas city. In context of worlds tourism
service Kaunas city fiddly compete with other cities, which having rich tourism resource and
developed tourism infrastructure.
For tourism in Kaunas favourable terms: a lot of tourism resource, comfortable geographic
location, good accommodation and unique cultural resource. Tourism service level in Kaunas city yet
unsatisfactory high. The work shows both sides – weak and strong – of tourism service in Kaunas
city. After analyzing tourism management system, SWOT, respondents surveys, the following main
tourism types were singled out:
Cultural and cognitive tourism.
Business and objective tourism.
Water and recreation tourism.
Management structure of torism stated. Of tourism under the sway no only driekt tourism
control law„s, but other legal requirements and international law„s. Because development of tourism
often missing compatibility between national department of tuorism and other ministries as well
department accept law„s act.
Tourism service of Kaunas need development coordination. In order to retain and improve
tourism resources, infrastructure and competitive position in the market it is necessary to rationally
plan and prepare strategies (in respect of the country and separate districts as tourism regions)
together with private and public companies, involving both social groups and local society.
Modern, corresponding world and Europe qualitative requirement, tourism infrastructure
creation in Kaunas, make and give to international tourism market qualitative and competitive
product of tourism, provide constant native and incoming tourist flowes growth the main thing
strategic developmental of tourism idea.
72
PRIEDAS
73
RESPONDENTŲ APKLAUSOS ANKETA Gerbiamasis (-oji),
Maloniai prašome Jus sugaišti keletą Jūsų brangaus laiko minučių ir atsakyti į šioje
anketoje pateiktus klausimus. Tyrimo tikslas – ištirti turizmo paslaugos Kauno mieste.
Tyrimo rezultatai bus panaudoti rašant magistro darbą.
1. Lytis: a) vyras,
b) moteris.
2. Amžius: a 18-25 m.,
b) 26-35 m.,
c) 36-45 m.,
d) 46-55 m.,
e) virš 55 m..
3. Išsilavinimas: a) vidurinis,
b) aukštesnysis,
c) aukštasis.
4. Jūs esate: a) studentas, b)
darbininkas,
c) tarnautojas,
d) vadovas,
e) bedarbis,
f) pensininkas.
5. Kokiomis turizmo paslaugomis naudojatės dažniausiai?
a) kelionės organizavimo paslaugos,
b) turizmo informacijos paslaugos,
c) apgyvendinimo paslaugos,
d) transporto paslaugos,
e) maitinimo paslaugos,
f) pramogų paslaugos,
g) kitos turizmo paslaugos.
6. Kur mėgstate leisti savo laisvalaikį?
a) kavinėse, baruose, restoranuose,
b) namie,
c) kino teatruose,
d) teatruose,
e) šokių klubuose,
f) gamtoje,
g) kita (kolektyviniuose soduose, nemokamuose renginiuose).
74
7. Kokie veiksniai lemia Jūsų apsisprendimą naudotis turizmo paslaugomis?
a) per brangios paslaugos,
b) per maţa pasiūla,
c) laiko trūkumas,
d) saugumo problema ,
e) netinkamas susisiekimas,
f) trūksta reklamos bei informacijos,
g) kita.
8. Kokiuose klubuose, teatruose, kino teatruose, šokių klubuose ir pan. lankotės?
9. Pasikeitimui paslaugų daro įtaką?
a) pramogų vieta,
b) kainos,
c) paslaugų įvairovė,
d) aptarnavimo kokybė,
e) reklama,
f) kita .
10. Kokios turizmo paslaugos Kaune išvystytos geriausiai? a) Kelionės organizavimo paslaugos,
b) turizmo informacijos paslaugos,
c ) apgyvendinimo paslaugos,
d) transporto,
e) maitinimo,
f) pramogų.
11. Kur teko susidurti su reklama apie Kauną?
a) Kaune ,
b) uţsienyje (kur?),
c) Vilniuje,
d) kituose Lietuvos miestuose.
12. Ar išleistumėte daugiau, jei būtų įvairesnė, platesnė turizmo paslaugų pasiūla?
a) taip,
b) ne.
13. Pagrindinė išlaidų dalis tenka?
a) bilietams,
b) valgiams,
c) gėrimams,
d) transportui,
e) apgyvendinimui.
14. Ar naudotumės dažniau turizmo paslaugomis, jei kainos būtų žemesnės?
a) taip,
b) ne.
15. Ar užtenka informacijos Kaune apie turizmo paslaugas?
a) taip,
b) ne.
75
16. Kokiu pagrindiniu būdu gaunate informaciją apie turizmo paslaugos? a) draugai,
b) laikraščiai,
c) specialus leidiniai,
d) televizija,
e) radijas,
f) internetas (jei taip, paţymėkite kokiais tinklalapiais naudojatės).
17. Ar manote, jog yra reikalingas specializuotas leidinys, nušviečiantis Kauno
galimybes turizme?
a) taip,
b) ne.
18. Ar geografinė renginio vieta turi įtakos jūsų pasirinkimui?
a) taip,
b) ne.
19. Ar jus tenkina Kaune pramogų vietose suteikiamų paslaugų lygis? Įvertinkite tai
pagal žemiau pateiktas lenteles.
A lentelė: Kelionės organizavimo paslaugos
Gerai Vidutiniškai Blogai
Paslaugų įvairovė
Kainų lygis
Aptarnavimo lygis
Informacija
Aptarnavimo
operatyvumas
B lentelė: Kauno turizmo informacijos paslaugos
Gerai Vidutiniškai Blogai
Paslaugų įvairovė
Aptarnavimo lygis
Informacija
Aptarnavimo
operatyvumas
C lentelė: Kauno maitinimo įstaigos
Gerai Vidutiniškai Blogai
Paslaugų įvairovė
Kainų lygis
Aptarnavimo lygis
Informacija
Maisto kokybė
Aptarnavimo
operatyvumas
76
D lentelė: Kauno apgyvendinimo paslaugos
Gerai Vidutiniškai Blogai
Paslaugų įvairovė
Kainų lygis
Aptarnavimo lygis
Informacija
Aptarnavimo
operatyvumas
E lentelė: Kauno pramogų paslaugos
Gerai Vidutiniškai Blogai
Paslaugų įvairovė
Kainų lygis
Aptarnavimo lygis
Informacija
Aptarnavimo
operatyvumas
F lentelė: Kauno transporto paslaugos
Gerai Vidutiniškai Blogai
Paslaugų įvairovė
Kainų lygis
Aptarnavimo lygis
Informacija
Aptarnavimo
operatyvumas
20. Kaip vertinate apgyvendinimo, maitinimo įstaigų, pramogų paslaugų,
lankytinų vietų ir viešojo transporto Kauno miesto seniūnijose
( nuo 1iki 11 balų pagal kokybę ir kiekybę turizmo paslaugų lygį)
Rajonas Viešasis
transportas
Maitinimo
įstaigos
Pramogų
paslaugos
Lankytinos
vietos
Apgyvendinimas
Aleksoto seniūnija
Centro seniūnija
Dainavos seniūnija
Eigulių seniūnija
Gričiupio seniūnija
Panemunės seniūnija
Petrašiūnų seniūnija
Šančių seniūnija
Šilainių seniūnija
Vilijampolės
seniūnija
Ţaliakalnio seniūnija
77
21. Su kokiomis problemomis susiduriate jūs ir jūsų svečiai? (galimi keli
atsakymų variantai)
a) kalbos barjeras,
b) prastas aptarnavimas maitinimo įstaigose,
c) taksi paslaugos,
d) informacijos trūkumas,
e) uţrašų uţsienio kalba trūkumas,
f) pigus viešbučiai,
g) vietos gyventojų kultūra,
h) saugumas,
i) turizmo objektų neparuošimas lankymui,
j) kitos problemos.
22. Kas patinka Kauno turizmo paslaugų sferoje?
23. Ko, Jūsų nuomone, reikėtų, kad pakiltų Kaune teikiamų turizmo paslaugų
lygis ir pagyvėtų miestas?
Ačiū už atsakymus ir kantrybę.
1816