atvykstamojo turizmo poveikis lietuvos ekonomikai

LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETAS

SPORTO EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

VADYBA (TURIZMO IR SPORTO) STUDIJ Ų PROGRAMA

ROKAS PETRAUSKAS

ATVYKSTAMOJO TURIZMO POVEIKIS LIETUVOS EKONOMIKAI

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS Darbo vadovas: prof. dr. V.Navickas

Baigiamųjų darbų aprobavimo komisija ginti baigiamąjį darbą: Baigiamųjų darbų aprobavimo pirmininkas: Baigiamųjų darbų ir jų gynimo vertinimo komisijos įvertinimas: Baigiamųjų darbų ir jų gynimo vertinimo komisijos sekretorė (-ius):

KAUNAS 2013

`

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUM Ą Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas (pavadinimas)……………………………… …… ………………………………………………………………………………………………………………………………

1. Yra atliktas mano paties/pačios (jeigu darbą rengė keli studentai, įrašoma: Yra atliktas mūsų pačių);

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

..............…… .............................................. ......................…. (data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYB Ę UŽ LIETUVI Ų KALBOS TAISYKLINGUM Ą ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. ..............……… ................................................. ......................…. (data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)

BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS D ĖL DARBO GYNIMO

..................................................................................................................................................................................................................................................................................................……….. ..............……… ................................................. ......................…. (data) (vadovo vardas pavardė) (parašas) Baigiamasis darbas aprobuotas: ..............……… ................................................... ............………….. (aprobacijos data) (Komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas) Baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS …………………..…………………………….. (Gynimo komisijos sekretorės/iaus parašas) Baigiamojo darbo recenzentas: .................................................. ……………………………… .............................. (vardas, pavardė) (Gynimo komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas) Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: …………………………………………. ................. .............................................................................. .................................… (data) (Gynimo komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas)

`

3

TURINYS

SUMMARY ........................................................................................................................................ 5

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 6

1. LITERAT ŪROS APŽVALGA. ATVYKSTAMASIS TURIZMAS PASAULYJE IR

LIETUVOJE ...................................................................................................................................... 7

1.1 Turizmo samprata .................................................................................................................... 7

1.2. Atvykstamasis turizmas ......................................................................................................... 13

1.3 Atvykstamojo turizmo įtaka šalies apgyvendinimo sektoriui ................................................ 17

1.4. Atvykstamojo turizmo nauda Lietuvos ekonomikai .............................................................. 21

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ............... ...................................................... 28

3. TYRIMAS IR JO REZULTATAI ............................................................................................. 31

IŠVADOS ......................................................................................................................................... 44

LITERAT ŪRA ................................................................................................................................ 45

PRIEDAI .......................................................................................................................................... 48

`

4

SANTRAUKA

Pasaulyje turizmas tampa sparčiai besivystančia verslo šaka, kurio apimtys nuolatos vis didėja.

Turizmas įgauna vis didesnę reikšmę daugelio šalių ekonomikoje, papildo šalies biudžetą, suteikia

naujas darbo vietas įvairių sričių specialistams, skatina infrastruktūros didėjimą, kelia šalies

patrauklumą. Tačiau Lietuvoje, turizmas susiduria su problema, kad turizmui plėtoti skiriama

nepakankamai lėšų.

Atvykstamojo turizmo poveikis Lietuvos ekonomikai.

Tyrimo objektas. Atvykstamasis turizmas Lietuvoje.

Tyrimo tikslas. Įvertinti atvykstamojo turizmo poveikį Lietuvos ekonomikai.

Tyrimo uždaviniai:

• Išsiaiškinti turizmo sampratą;

• Išnagrinėti atvykstančių turistų srautus;

• Išanalizuoti Lietuvos apgyvendinimo sektorių;

• Atlikti atvykstamojo turizmo poveikio Lietuvos ekonomikai ekspertinį vertinimą;

Darbo metodai:

1. Literatūros analizė;

2. Ekspertų apklausa;

3. Statistinis duomenų apdorojimas;

Svarbiausios išvados:

1. Turizmas - visos kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo darbo ir gyvenimo

vietą ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas nėra

samdomas, apmokamas.

2. Pagal atvykstančių turistų skaičiaus augimą, Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos šalių.

3. Išanalizavus Lietuvos apgyvendinimo sektorių, matome, kad apgyvendinimo sektorius

sulaukia vis didesnio užimtumo.

4. Ekspertų nuomone, atvykstamasis turizmas labiausiai prisideda prie BVP gerinimo, šalies

pajamų didėjimo bei šalies žinomumo.

`

5

SUMMARY

Tourism is a rapidly developing business in the world, which scope is constantly increasing.

Tourism is gaining a more important part of the economy in many countries by complementing to

the national budget, creating new jobs in various areas, encouraging infrastructure growth and

making the country more attractive. However Lithuania tourism is facing a problem, its

development is not sufficiently funded.

Incoming tourism on Lithuanian economy.

The subject of research. Incoming tourism in Lithuania.

The aim of the research. To evaluate the influence of in-coming tourism in the economy of

our country.

The goals of the research:

• Explore the concept of tourism;

• Examine the incoming flow of tourists;

• Analyze Lithuania accommodation sector;

• Perform incoming tourism impact to Lithuanian economy expert evaluation;

Study methods:

1. Literature analysis;

2. The expert survey;

3. Statistical data processing;

The main conclusions:

1. Tourism - all travel and tour types, when a person leaves his work and place of residence

for more than one day and less than 12 months, and when the tour is not to hired, paid.

2. By entering the number of entering tourists, Lithuania is one of the leading countries in

Europe.

3. Having analized Lithuanian accomodation sector, we see, that accommodation sector is

attracting more and more people.

4. According to the experts, incoming tourism contributes most to the GDP improvement, the

country's income growth and the country's reputation.

`

6

ĮVADAS

Temos aktualumas. Pasaulyje turizmas tampa sparčiai besivystančia verslo šaka, kurio

apimtys nuolatos vis didėja. Turizmas įgauna vis didesnę reikšmę daugelio šalių ekonomikoje,

papildo šalies biudžetą, suteikia naujas darbo vietas įvairių sričių specialistams, skatina

infrastruktūros didėjimą, kelia šalies patrauklumą. Tačiau Lietuvoje, turizmas susiduria su

problema, kad turizmui plėtoti skiriama nepakankamai lėšų. Lietuvoje daugelyje miestų ir rajonų

savivaldybių turizmo plėtros funkcijos dažniausiai priskirtos ekonominius savivaldybių reikalus

tvarkančioms institucijoms, bet ne specialistams, turintiems didelę patirtį turizmo srityje. Daugelis

turizmo paslaugas teikiančių įmonių taip pat veikia pavieniui siekdamos didžiausio pelno, taip pat

pagrinde užsiima išvykstamuoju turizmu. Tik nesenai buvo pradėta imtis veiksmų, kaip šią situaciją

galima būtų pakeisti. Tam, buvo paskirtas didesnis dėmesys atvykstamajam bei vietiniam turizmui.

Buvo pasiūlyti nauji turizmo produktai, daromos specialios nuolaidos apgyvendinimo sektoriuje.

Taip buvo pradėtas skirti papildomas dėmesys turizmo informacijai. Turizmo versle, kuriam būtina

dinamiška bei sparti informacijos kaita, informacinės paslaugos įgyja vis didesnę reikšmę,

skatindamos ne tik tarptautinio, bet ir vietinio turizmo plėtrą.

Tyrimo objektas. Atvykstamasis turizmas Lietuvoje.

Tyrimo tikslas. Įvertinti atvykstamojo turizmo poveikį Lietuvos ekonomikai.

Tyrimo uždaviniai:

• Išsiaiškinti turizmo sampratą;

• Išnagrinėti atvykstančių turistų srautus;

• Išanalizuoti Lietuvos apgyvendinimo sektorių;

• Atlikti atvykstamojo turizmo poveikio Lietuvos ekonomikai ekspertinį vertinimą;

Darbo metodai:

1. Literatūros analizė;

2. Ekspertų anketinė apklausa;

3. Statistinis duomenų apdorojimas;

`

7

1. LITERAT ŪROS APŽVALGA. ATVYKSTAMASIS TURIZMAS

PASAULYJE IR LIETUVOJE

1.1 TURIZMO SAMPRATA

Turizmas - paprastai atrodo aiški sąvoka, tačiau ji vis kitusi per šimtmečius, taip ir neturi

vieningai apibrėžto teiginio. Turizmo sampratą apibūdinti yra tiesiog sudėtinga, kadangi tai yra

įvairių sudedamųjų veiksnių mišinys: elgsenos, gamtos ir kultūros išteklių, transporto tiekėjų,

apgyvendinimo ir kitų paslaugų, vyriausybės politikos ir reguliacinės sistemos, jų tarpusavio

bendradarbiavimo (Holden, 2008; Page, 2007; George, 2007; Hopeniene, 2009). Mokslinėje

literatūroje yra pateikiama įvairiausių turizmo sampratos aiškinimų ir kiekvienas mokslininkas, tai

pateikia skirtingai, tačiau šiuo metu tikslingiausia vartoti Pasaulinės Turizmo Organizacijos (PTO)

pasiūlytą sąvoką: Turizmas - visos kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo darbo ir

gyvenimo vietą ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas nėra

samdomas, apmokamas.

Kaip teigia, vieni iš mokslininkų D. Labanauskaitė ir V. Juščius (2001) kad, turizmas kaip

socialinis ir ekonominis reiškinys, pradėjo formuotis tada, kai poreikis maistui, kitoms išgyvenimui

reikalingoms sąlygoms buvo patenkinamas, ir žmonėms atsirado naujas poreikis patirtį šį tą naujo.

Kiti mokslininkai turizmo sąvoka išreiškia kaip suvokimą įvairiais požiūriais: kaip ūkio šaką,

teikiančią paslaugas keliautojams, sociogeografinį reiškinį, išreiškiamą žmonių srautais tiek šalies

viduje, tiek už jos sienų; kolektyvinę arba individualia patirtimi, sąlygota įvairių motyvavimų ir

tikslų: poilsio, verslo, sveikatos, studijų, konferencijų, religijos, sporto (Lomine, 2007; Holloway,

2006). Turizmas yra tarptautinis ir nacionalinis reiškinys, tai gali būti nagrinėjamas socialiniu,

ekonominiu, geografiniu, ekologiniu, politiniu bei technologiniu požiūriu. Kita vertus turizmas taip

pat gali būti apibūdintas kaip verslas arba užsiėmimas, aprūpinantis turistus įvairiomis paslaugomis

bei prekėmis. Turizmą galima priskirti ir prie kultūrinės reikšmės, kadangi keliaudami žmonės

susipažįsta su kitų tautų kultūra, tradicijomis, papročiais, gyvenimo būdu.

Turizmas – tai procesas, kuriam būdinga:

• Kelionės, kai patiriamas malonumas matant naujus, įdomius, gražius vaizdus, kraštovaizdžius.

`

8

• Nuotykiai, kai patiriamos teigiamos emocijos, stiprinama valia ir fizinės galios.

• Rekreacinės veiklos, o kartu ir žmogaus gyvenamosios veiklos sudedamoji dalis, keliaujant

atgaunamos jėgos, sportuojama, bendraujama, gydomasi, pramogaujama.

• Turizmo procese dalyvauja turizmo paslaugų naudotojas - turistas ir paslaugų teikėjas.

• Turistas tai asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais, kultūriniais, rekreaciniais, religiniais, verslo,

profilaktinio gydymo ar kitokiais tikslais keliauja ar vyksta į užsienį ir apsistoja bent jau vienai

nakvynei už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų.

Turizmas yra viena palankiausių ūkinės veiklos šakų, nereikalaujančių atsivežtinių žaliavų. Jis

susideda iš keleto veiklos sektorių, kaip apgyvendinimas, pramogos, transportavimas, maitinimas.

Kiekvienos turizmo paslaugos teikėjas, priklausomai nuo paslaugų kokybės ir kiekio, gauna

atitinkamą atlygį iš paslaugų pirkėjo, t.y. turisto. Vyksta tam tikras procesas, kurį galima pavadinti

savita ekonomikos šaka arba ūkinės veiklos sritimi. Svarbiausias tokios veiklos elementas, kuris į

vieningą sistemą jungia turizmo paslaugų teikėją ir pirkėją, yra turizmo produktai. Turizmo

paslaugos negali būti teikiamos bevardžiam, abstrakčiam klientui. Skirtingi turistų tipai, keliavimo

būdai, aplinka, kaina, komforto lygis, keliavimo tikslai ir kt. įtakoja rekreacinių ir turizmo srautų

intensyvumą, paslaugų koncentraciją.

Taip pat turizmas yra išskiriamas ir apibūdinamas, kaip viena iš efektyviausių ekonomikos šakų,

kuri sėkmingai galinti konkuruojanti su naftos ir dujų gavyba bei ginklų gamyba ir prekyba.

Vertinant turizmo plėtros poveikį šalies regiono ekonominiam augimui, dažniausiai yra

analizuojamas turizmo indėlis, kuris prisideda kuriant BVP (bendro vidaus produkto), darbo vietas,

taip pat didinant eksporto apimtis. Remiantis Pasaulio turizmo organizacijos analize, 83% pasaulio

šalių turizmas yra vienas iš penkių pagrindinių pajamas teikiančių sektorių, o 38 % pasaulio šalių –

pagrindinis užsienio valiutos šaltinis. Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, turizmo dėka

pasaulyje yra sukuriama apie 130 mln. darbo vietų, sudaro 15% užsienio prekybos balanso ir 11%

BNP (bendro nacionalinio produkto). Turizmo dalis pasaulio bendrajame nacionaliniame produkte

siekia 6% (Tourism Market Trends, 2001).

Turizmas tapo labai dinamiškas ir tuo pačiu metu rizikingas sektorius šalies ir pasaulio

ekonomikoje, kadangi tai reikalauja daug ekonominių subjektų. Esant sparčiai turizmo plėtrai

pasaulyje, svarbu objektyviai įvertinti šį sektorių Lietuvoje ir jo perspektyvas. Žvelgiant į Lietuvos

`

9

perspektyvas, Lietuva turi palyginti didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro pajūrio gamtinis

kompleksas, vidaus vandenų telkiniai, miškingas, gražus gamtovaizdis. Lietuvos gamtiniai ir

kultūriniai turizmo ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklius turistinius produktus.

Daugelis šalies kultūrinių turizmo išteklių – tokie kaip Vilniaus senamiestis, Kuršių Nerija bei

Lietuvos kryždirbystė – yra įtraukti į pasaulio paveldo objektų sąrašą. Remiantis Lietuvos

respublikos vyriausybės pateiktais duomenimis, Lietuva turi didelį gamtinį turizmo potencialą:

pajūrio gamtinis kompleksas (Lietuvoje yra 2850 ežerų, 760 upių) ir miškai, augantys 32% šalies

teritorijos. Turizmui ypač patrauklios saugomos teritorijos (5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų,

26 draustiniai. Įrengus mokomuosius ir pažintinius takus, turizmui galėtų būti pritaikytos Lietuvos

pelkės, kurios gamtinėmis vertybėmis ir unikalumu gali privilioti daug užsienio turistų.

Šiuo metu Lietuva yra vertinama kaip naujas tarptautinio turizmo regionas, kuris formuojasi

Vidurio Europos ir pietryčių Baltijos jūros šalių geografinėje ir ekonominėje erdvėje, išsidėsčiusioje

geografiniu požiūriu strateginėje vietoje. Lietuvą kertantys tarptautiniai transporto srautai bei

didžiulės artimos turizmo rinkos yra svarbūs veiksniai tarptautinio turizmo vystymui. Remiantis

turizmo statistikos departamento prognozėmis ir analizuojant padarytas statistikas, turistų skaičius

šalyje vis didėja ir Lietuva tampa vis patrauklesnė turistų atžvilgiu. Taip pat Lietuvos gamtiniai ir

kultūriniai turizmo ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklius turistinius produktus, kurie ir

skatina turistus vykti aplankyti Lietuvos. Stebint pasaulines tendencijas ir analizuojant Lietuvos

statistikos departamento bei Lietuvos turizmo departamento pateiktas statistikas, galima darytis tam

tikras išvadas, kad Lietuvoje vėl prasidėjo ekonomikos atsigavimas turizmo rinkoje.

Vertinant mūsų šalies suvokimą turizmo rinkose, išskiriami pagrindiniai mūsų šalies

konkurentai. Pagal geografinę padėtį Lietuvos konkurentai yra mūsų šalies kaimynai – Lenkija,

Kaliningrado sritis, Baltarusija, Latvija ir Estija. Taipogi, Rusijos Kaliningrado sritis, nors ir turinti

ypač panašų į Lietuvos turistinį produktą, tačiau kaip ir Baltarusija, abidvi šalys nėra Europos

sąjungos narės, tad didelei daliai potencialių turistų yra galimai susijusios vizų gavimo problemos,

taip pat galimai pasižymi nekokybiškomis ir pervertintomis paslaugomis, tad konkurencijoje šios

šalys nėra tiek pavojingos, kiek kitos kaimyninės šalys. Tačiau, laikui bėgant, keičiantis ES vizų

politikai ir augant Baltarusijos ekonomikai, ir šie regionai gali tapti vieni iš Lietuvos turizmo

konkurentų. Lenkija, nors ir turi artimą istoriją, panašų į Baltijos pajūrį, yra daug didesnė už

`

10

Lietuvą, arčiau vakarų Europos rinkų, todėl ir mūsų šaliai nėra pagrindinė konkurentė. Svarbiausios

mūsų šalies konkurentės yra Latvija ir Estija, dėl nesenos istorijos daugelyje šalių suvokiamos, kaip

vieningas Baltijos regionas. Šios 3 Baltijos šalys yra laikomas, turistiškai panašiai patrauklios, todėl

atostogų metu užtenka pamatyti tik vieną iš šalių. Todėl yra labai svarbu skatinti turistus aplankyti

būtent mūsų šalį.

Lietuva yra suvokiama kaip Rytų Europos vidutinio klimato šalis. Gerėjanti ekonominė

situacija bei augantis pragyvenimo lygis Lietuvoje sudaro palankias sąlygas turizmo plėtotei. Ypač

tai skatina vidaus turizmą, bei visą turizmo infrastruktūrą. Santykinai žemesnės kainos kol kas yra

vienas iš pagrindinių Lietuvos patrauklumo veiksnių turistams ne tik iš Rytų, bet ir iš Vakarų. Kaip

vienus iš pagrindinių turizmo plėtrų faktorių galima įvardinti štai šiuos:

• Lietuvos ir gretimų šalių priėmimas į ES;

• globalizacijos spartėjimas;

• naujų technologijų, o ypač informacijos vystymas;

• gyventojų mobilumo didėjimas.

Taip pat turizmas yra skirstomas į tam tikras formas. Turizmas taip pat gali būti skirstomas į

vidaus ir užsienio, individualų ir grupių, organizuotą ir neorganizuotą, pagal naudojamas transporto

priemones, taip pat pagal tikslą. Turizmas taip pat gali būti vietinis, bei išvykstamasis. Tam tikros

šalies atžvilgiu apibrėžiamos 3 turizmo formos (vietinis, atvykstamasis, išvykstamasis). Esant 3

turizmo formoms, kiekviena iš jų skiriasi.

• Vietinis turizmas - kai šalies gyventojai keliauja po savo šalį. Pateikta diagrama (žr. 1 pav.),

kaip turistai keliavo po Lietuvą, analizuojant 2007-2012 metų pirmuosius 9 mėnesius. Buvo

pasirinkti pirmieji 9 mėnesiai skaičiuojant 2007-2012 metus, kadangi Lietuvos statistikos

departamente dar nėra oficialiai patvirtinti duomenys, kiek vietinių turistų keliavo 2012 metais,

todėl palyginimui pasirinkta pirmieji 9 mėnesiai.

`

11

1 pav: Vietinių turistų kelionių skaičius 2007-2012 9 mėn, mln.

• Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Išnagrinėjus šią diagramą matome, kad vietinės turistinės kelionės pastaraisiais metais yra ne

tokios populiarios, kokios jos buvo 2007 ir 2008 metais. Viskas smarkiai pasikeitė atkeliavus

ekonominiai krizei. Žmonės pradėjo racionaliau taupyti pinigus ir nuo 2010 metų 9 mėnesių iki

2012 metų 9 mėnesių šių kelionių skaičius tik nežymiai didėja. Nors nuo 2010 metų 9 mėnesių

metų šis kelionių ir daugėja, tačiau jos dar gana smarkiai atsilieka nuo prieškrizinių laikų. Kaip

palyginimui galima priskirti 2008 metų 9 mėnesių lygį ir 2012 metų 9 mėnesių lygį. 2012 metų

pasiekti statistiniai rodikliai atsilieka (-9,2%.) nuo 2008 metų pasiekto 9 mėnesių lygio. Pasak

Lietuvos statistikos departamento 2012 metais 9 pirmaisiais mėnesiais, vietinių turistų išlaidos siekė

318,8 mln. Lt (+3,1 proc.), o vietiniai vienadieniai lankytojai kelionėms po šalį išleido 670,1 mln.

Lt (+0,6 proc.).

• Atvykstamasis turizmas - kai kitos šalies gyventojai keliauja priimančioje šalyje. Šio turizmo

turistų srautus apžvelgsiu kitame skyriuje išsamiau.

• Išvykstamasis turizmas - kai šalies gyventojai keliauja kitoje šalyje. Pateikta diagrama (žr. 2

pav.), kaip turistai keliavo iš Lietuvos, analizuojant 2007-2012 metų pirmuosius 9 mėnesius.

Buvo pasirinkti pirmieji 9 mėnesiai skaičiuojant 2007-2012 metus, kadangi Lietuvos statistikos

departamente dar nėra oficialiai patvirtinti duomenys, kiek Lietuvos turistų keliavo į užsienį

2012 metais, todėl palyginimui pasirinkta pirmieji 9 mėnesiai.

`

12

2 pav: Lietuvos turistų kelionių skaičius į užsienį 2007-2012m. 9mėn., tūkst.


Šioje diagramoje matyti išvykstančių Lietuvos gyventojų kelionių skaičius į užsienį per

pirmuosius 9 mėnesius lyginant 2007-2012 metus. Ši diagrama, taip pat puikiai atspindi keliones

prieš ekonominę krizę ir po jos. Tai puikiai parodo 2008 metų 9 mėnesių ir 2009 metų 9 mėnesių

duomenys. Tai skiraisi apie 30% ir tai sudaro tikrai ženklų procentinį skirtumą. Tačiau žvelgiant iš

kitos pusės matosi nedidelis, bet svarbiausia stabilus pagyvėjimas nuo 2009 metų 9 mėnesių atliktos

statistikos ir tai tęsiasi iki šiol. 2012 m. sausio-rugsėjo mėnesį Lietuvos turistai į užsienį keliavo

1354,7 tūkst. kartų arba 13,7%. daugiau nei tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, lyginant su 2008 m. –

3,9%. mažiau.

`

13

1.2. ATVYKSTAMASIS TURIZMAS

Vertinant tarptautinį atvykstamąjį turizmą, Europa yra daugiausiai įtakos turintis regionas.

Europa užima daugiau nei pusę, tai yra 55% visos pasaulinės rinkos. Atvykstamasis turizmas apima

užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą ir laikinai čia apsistojančių, keliones. Daugeliui Europos šalių

įstojus į Europos sąjungą, turistų skaičius ženkliai padaugėjo, dėl laisvo judėjimo tarp šalių.

Tarptautinės ekonominės integracijos ir globalizacijos aplinkoje tarptautinio turizmo kategorijai

priskiriamas atvykstamasis turizmas yra vienas svarbiausių turizmo tipų, kuris ne tik skatina šalių

bendradarbiavimą ir tarptautinius mainus, bet ir prisideda prie konkrečios šalies vidaus ekonominių

problemų sprendimo. Analizuojant įvairius mokslinius straipsnius, susiduriama su įvairiomis

nuomonėmis apie atvykstamąjį turizmą, tačiau visur pripažįstama, kad tai svarbus šalies

ekonominės plėtros veiksnys.

Prieš du dešimtmečius Lietuva patyrė naujus pokyčius turizmo rinkoje, įsijungdama į

tarptautinę turizmo rinką. To pasakoje, Lietuvai reikėjo įdėti daug pastangų priimant padidėjusius

turistų srautus, bei kuo racionaliau plėtoti turizmo verslą. Atvykstamasis turizmas Lietuvoje įgyja

vis daugiau reikšmės, skatinant struktūriniu atžvilgiu silpnų regionų plėtrą. Šiuo metu atvykstamasis

turizmas ir toliau yra kuriamas, atnaujinamas ir reorganizuojamas, prisitaikant prie turistų poreikių,

tačiau Lietuvos atvykstamąjam turizmui būdingas sezoniškumas. Atitinkamų metų pirmojo

ketvirčio pajamos visados būna dvigubai mažesnės nei trečiojo ketvirčio pajamos. Būtent

papildomų paslaugų pasiūlymas užsienio turistams šaltuoju metų laiku, padidintų pajamas iš

atvykstamojo turizmo.

Atvykstamojo turizmo poveikis šalies ekonomikai yra tiesioginis ir netiesioginis (Kilijoniene;

Simanaviciene; Simanavicius (2010); Stynes (1999).

3 pavyzdyje pateikiamas grafikas, kuriame pavaizduotas atvystamojo turizmo ekonominio

poveikio šalies ekonomikai modelis.

`

14

3 pav. Atvystamojo turizmo ekonominio poveikio šalies ekonomikai modelis

• Šaltinis: Aldona Markauskienė; Vilda Gižienė (2012)

Šis modelis puikiai vaizduoja, kokį ekonominį poveikį gauna Lietuvos valstybė. Šioje

diagramoje pavaizduota mokslininkų (Kilijoniene, Simanaviciene, Simanavicius, (2010), Stynes,

(1999) paminėti atvykstamojo turizmo tiesioginis ir netiesioginis poveikis. Tiesioginio poveikio

metu valstybė gauna iš atvykusių turistų pajamas (mokesčius, kurie jie sumoka būdami Lietuvoje),

prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo, didina užimtumą apgyvendinimo, transporto ir maitinimo

rinkose.

Tiesioginio poveikio metu valstybė gali skatinti turistinio produkto gamybą, ir iš to galima

daryti tam tikras investicijas turizme. Kiekvienai valstybei atvykstamojo turizmo produkto eksporto

grynųjų pajamų pavidalu vidutiniškai atitenka iki 80%, visų su kelione susijusių lankytojo išlaidų.

Netiesioginio atvykstamojo turizmo poveikis pasižymi pajamų su turizmu susijusiose veiklose

padidėjimu. Pagrindiniai šalies atvykstamojo turizmo srautų analizės kriterijai priklauso nuo šių

`

15

veiksnių: užsienio turistų kelionių skaičius ir jų trukmė, kelionių tikslai, turistų naudojamos

transporto priemonės, apgyvendinimo, nakvynių skaičius viešbučiuose, moteliuose, turistų išlaidos.

Lietuvai įstojus į Europos sąjungą ir taip atsiradus galimybėms užsienio svečiams lengviau

kirsti šalies sieną, nebėra galimybių patikimai apskaičiuoti turistų srautus, todėl dabar pasitikima

apgyvendinimo įstaigų duomenimis. Pateikiama skritulinė diagrama, kurioje pateikta

apgyvendinimo įstaigų statistika, kurioje nurodoma TOP 10 Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų,

pagal turistų skaičių 2012 metais, procentais.

4 pav: Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų TOP 10 pagal turistų skaičių 2012 m. proc.

• Šaltinis: Lietuvos Valstybinis turizmo departamentas

Kaip matome iš pateiktos skritulinės diagramos, daugiausia turistų sulaukiama iš Rusijos,

Vokietijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Latvijos. Rusijos atstovai sudaro beveik penktadalį visų

atvykusiųjų, t.y. 19%. 13% Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos sudaro Vokietijos atstovai. Taip

pat, gana svarbią įtaką, sudaro Lenkijos bei Baltarusijos turistai, kurie sudaro 13% Lietuvos

atvykstamojo turizmo rinkos. Visos šios 4 šalys sudaro netoli 50% ir turi didelę įtaką viešbučių

`

16

užimtumui Lietuvoje. Latvijos turistai užima 6 vietą šioje skritulinėje diagramoje, ir jie sudaro 7%.

Visos kitos šalys, jų tarpe Estija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Italija, Norvegija sudaro tik nuo 2-

4%. Taipogi sudėjus viskas kitas likusias šalis, jų rinkos sudaro 24%. Taip pat pateikiama diagrama

remiantis Lietuvos turizmo departamento duomenimis, kurioje nurodyta, kiek iš viso atvyko turistų

per 6 metus t.y. nuo 2007- 2012 metų.

5 pav. Užsienio turistų kelionių skaičius į Lietuvą, mln., 2007-2012 m.


Išanalizavus Lietuvos statistikos departamento pateiktas diagramas, pastebimas rinkos

atsigavimas, kuris prasidėjo nuo 2009 metų. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva darosi vis labiau

įdomesnė turistams, ko pasakoje 2011 metai, statistiškai pagal atvykusių užsienio turistų skaičių

buvo rekordiniai. Lietuvą iš viso aplankė apie 1,775 mln. užsienio turistų, o tai, net 18% daugiau

nei 2010 metais, bei tai sudaro 10% daugiau nei 2008 metais. Europos kelionių komisijos

duomenimis 2010 metais ir 2011 metais pagal užsienio turistų skaičiaus augimą Lietuva buvo 2-a

Europoje. 2012 metai nors jau ir praėjo, tačiau jie gali būti tik apytiksliai apskaičiuoti, kadangi

Lietuvos statistikos departamentas dar neturi oficialiai patvirtintų duomenų kiek žmonių atvyko

aplankyti Lietuvos. Valstybinio turizmo departamento apytiksliais skaičiavimais, 2012 metai turėtų

būti rekordiniai. Planuojama, kad gali būti pasiektos dar vienos rekordinės aukštumos, kadangi

prognozuojama, kad mūsų šalį aplankys apie 2 mln. užsienio šalies turistų.

`

17

1.3 ATVYKSTAMOJO TURIZMO ĮTAKA ŠALIES APGYVENDINIMO SEKTORIUI

Pasaulyje egzistuoja daugelis įvairių apgyvendinimo įstaigų. Skiriasi jų tipai, dydis,

organizacinė struktūra, kategorijos. Statistikos departamento duomenimis paslaugas teikiančios

įmonės skirstomos į kolektyvinio apgyvendinimo (viešbučiai, moteliai, kitos kolektyvinio

apgyvendinimo įstaigos (poilsio namai, kempingai, turizmo centrai, nakvynės namai)),

specializuotas apgyvendinimo įstaigas (sveikatingumo įstaigos, konferencijų centrai, vaikų vasaros

poilsio stovyklos) ir privatus turistų apgyvendinimą. Kiekvienoje šalyje viešbučiams yra svarbiausia

pritrauki kuo daugiau turistų iš užsienio, kadangi jie sudaro didelę dalį atvykstamojo turizmo

pajamų. Maitinimo, bei apgyvendinimo paslaugų sektorius yra daugiausiai darbo vietų sukuriantis

sektorius pasaulyje. Remiantis valstybinio turizmo departamento duomenimis, per 2012 metus

šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė apie 2 mln. turistų (žr. 5pav.) arba apytiksliai 10,3% daugiau

nei 2011 metais, iš jų užsieniečių – 1,1 mln., kurie sudaro 12,1% daugiau lyginant 2011 metus.

Turizmo verslo sėkmė priklauso nuo keliautojų poreikių ir jų tenkinimo galimybių konkrečiame

turistiniame regione. 2013 metais turėtų tęstis nuosekli šio sektoriaus plėtra, pritraukiant vis daugiau

užsienio investuotojų dėmesio. Tikėtina, jog galime sulaukti dar vienų naujų tarptautinių viešbučių

tinklų atėjimo į Lietuvą, o tai dar labiau prisidėtų prie apgyvendinimo sektoriaus plėtros. Išaugę

turistų srautai atsispindėjo ir viešbučių užimtumo statistikoje – 2012 metais viešbučiai vidutiniškai

turėjo 45,2%. užimtų kambarių, o tai yra 1,1%. punkto daugiau nei 2011 metais. Atitinkamai su

viešbučių užimtumu, padidėjo ir viešbučių pajamos – augimas buvo dar didesnis ir jisai siekė 8,3%.

Didžiausiu užimtumu šalyje 2012 metais galėjo pasigirti šių miestų viešbučiai: Vilniaus viešbučiai

– 60,5%, Druskininkų - 55,6%, Klaipėdos viešbučiai – 54,7%. Kaune šis rodiklis buvo kiek

mažesnis už šalies vidurkį ir tai siekė 46,1%. Daugiau, nei 63% 2012 metais visų viešbučiuose

apgyvendintų turistų buvo užsieniečiai. Vienas svarbiausių tokių gerų viešbučių rezultatų veiksnių –

nauji pasiūlyti turizmo produktai, sėkmingai veikiantys ir besiplečiantys šalies oro uostai, kurie gali

pasiūlyti vis didesnius skrydžių pasirinkimus į skirtingas šalis. Lietuvos statistikos departamento

duomenimis, 2012 metų pabaigoje šalyje buvo 354 ištisus metus veikiantys įvairios klasės

viešbučiai. Jie svečiams siūlė net 12,2 tūkst. kambarių, galinčių vienu metu priimti iki 25,1 tūkst.

klientų.

`

18

Pateikta palyginamoji diagrama, kurioje nurodyta apgyvendinimo įstaigų statistika, užsienio

turistų skaičiaus iš 10 didžiausių rinkų, pokytis lyginant 2012/2011 metus.

6 pav. Apgyvendinimo įstaigų statistika

• Šaltinis: Lietuvos turizmo departamentas

Šioje diagramoje matome apgyvendinimo įstaigų statistiką lyginant 2012/2011 metus, užsienio

turistų skaičiaus pokytį. Galima išskirti 7 šalis, kurių turistų prieaugis buvo ženkliai didesnis

lyginant 2012/2011 metus. Didžiausias teigiamas pokytis buvo Rusijos turistų, kurių 2012 metais

atvyko net 44,6% daugiau nei 2011 metais. Taip pat gana didelis priaugis 31,7% buvo Norvegijos

turistų. Galima išskirti ir Baltarusijos turistus, kurių irgi prieaugis siekė 26,9%. Tačiau, ne visų šalių

turistų skaičius didėjo mūsų šalyje. Daugiausiai sumažėjo Lenkijos turistų, tai siekė 9%, bei 4,3%

sumažėjo Italijos turistų. Tačiau analizuojant šią diagramą galima pasidžiaugti gerėjančiais

rezultatais, augančiais turistų srautais. 2012/2011 metais, lyginant 10 šalių pokytį, 8 iš 10 šalių

matomas procentalus priaugis, o 2 šalyse, procentinis nuosmukis vertinant turistų srautus.

`

19

1 lentelė. Apgyvendinimo įstaigose apgyvendinta turistų

Apgyvendinta turistų 2012 m.,

tūkst.

Palyginti su 2011 m. atitinkamu

laikotarpiu, padidėjimas,

sumažėjimas (-), proc.

iš viso Lietuvos

gyventojų

užsieniečių iš viso Lietuvos

gyventojų

užsieniečių

Visos

apgyvendinimo

įstaigos

IV ketv. 408,0 186,2 221,8 8,6 4,0 12,7

per metus 1 977,5 852,2 1 125,3 10,3 8,0 12,1

viešbučiai ir svečių

namai

IV ketv. 341,9 146,7 195,2 9,9 9,4 10,4

per metus 1 550,7 568,7 982,0 12,3 14,1 11,2

poilsio namai

(nameliai)

IV ketv. 5,5 5,4 0,2 -29,1 -29,5 -12,8

per metus 82,7 79,0 3,7 0,8 3,1 -31,1

sanatorijos ir

reabilitacijos centrai

IV ketv. 25,1 16,9 8,2 -1,7 -11,7 28,2


`

20

Šioje lentelėje pateikiama, kiek turistų apsistojo visose apgyvendinimo įstaigose, (viešbučiuose

ir svečių namuose, poilsio namuose (nameliuose), bei sanatorijose ir reabilitacijos centruose 2011

metais ir 2012 metais). 2012 metais padaugėjo turistų tiek lietuvių, tiek užsieniečių. Didžiausias

pokytis buvo jaučiamas viešbučiuose ir svečių namuose. 14% padidėjo lietuvių ir 11,2% užsieniečių

lyginant su 2011 metais. Tačiau, ne visuose sektoriuse matomas padidėjimas. Analizuojant poilsio

namelių duomenis pastebima, kad net 31,1% sumažėjo užsieniečių, taip pat sumažėjo lietuvių

11,7% sanatorijose ir reabilitacijos centruose. Tačiau apibendrinus viską, analizuojant visų

apgyvendinimo įstaigų duomenis, matome, kad bendras turistų prieaugis padidėjo 8,6%.

`

21

1.4. ATVYKSTAMOJO TURIZMO NAUDA LIETUVOS EKONOMIKAI

Vertinant atvykstamojo turizmo poveikį šalies ekonomikai, pagrinde dažniausiai analizuojamos

šios turizmo funkcijos (Labanauskaitė, 2008):

• atvykstamojo turizmo sukuriamų grynojo eksporto pajamų dalis;

• atvykstamojo turizmo sukurtų darbo vietų kiekis;

• atvykstamojo turizmo įtaka ekonominiam augimui;

Turizmo sektoriui bendrąją pridėtinę vertę didžiąja dalimi sukuria: apgyvendinimo sektorius,

maitinimo įstaigos, visų rūšių transportas, pramogos, nuomos punktai, bei mažmeninė prekyba. Šie

sektoriai gauna didelę dalį pinigų iš užsienio turistų. Tai skatina visą infrastruktūros vystymą. Visgi

yra daug kitų teigiamų dalykų, kur atvykstamasis turizmas prideda naudos Lietuvos ekonomikai. Su

vis didėjančiu turistų skaičiumi, gerinama turizmo infrastruktūra, taip pat, tai skatina kuo skubiai

prisidėti prie turizmo plėtros sprendimų. Taip pat galima išskirti, kad atvykstamasis turizmas

sukuria naudą Lietuvos ekonomikai skatinant verslumo iniciatyvas, naujas užimtumo galimybes,

augant turizmo produktų gamybai, gerinant šalies transporto infrastruktūrą, skiriant daugiau

papildomų lėšų tvarkant aplinką, skatinant vystyti naujas turizmo formas pvz: ekoturizmą. Šioje

diagramoje (žr. 7 pav.) pateikiama atvykstamojo turizmo įtaka ekonominiam augimui.

`

22

7 pav: Atvykstamojo turizmo įtaka ekonominiam augimui

• Šaltinis: Daiva Labanauskaitė (2011)

Šioje diagramoje matome kaip atvykstamasis turizmas turi įtakos ekonominiam augimui.

Kapitalo investicijos į turizmo klasterį, atvykstamajame turizme taikomos technologijos, teritorijų

panaudojimas atvykstamojo turizmo plėtrai, didėjantis darbo produktyvumas, visi šie 4 faktoriai yra

tarpusavyje susiję. Kiekvienas iš jų prisideda prie augančio atvykstamojo turizmo ekonominio

produkto pasiūlos ir augančio atvykstamojo turizmo ekonominio produkto paklausos ir visą tai

teisingai panaudojus smarkiai prisidedama prie ekonominio augimo. Taip pat šiuo pavyzdžiu

įvertinus teoriškai kokią naudą priduria atvykstamasis turizmas Lietuvos ekonomikai, kitoje

diagramoje (žr. 8 pav.) pateiktas pavyzdys kokią BVP dalį sukuria turizmas Lietuvos, Europoje ir

Pasaulyje.

Kapitalo investicijos į turizmo

klasterį

Atvykstamajame turizme

taikomos technologijos

Teritorijų panaudojimas

atvykstamojo turizmo plėtrai

Didėjantis darbo produktyvumas

Auganti atvykstamojo turizmo

ekonominio produkto pasiūla

Ekonominis augimas

Auganti atvykstamojo turizmo

ekonominio produkto paklausa

`

23

Pateikiama diagrama kurioje pavaizduota, pridėtinės vertės, sukuriamos turizmo sektoriuje,

dalis BVP Lietuvoje, ES ir Pasaulyje.

8 pav. Pridėtinės vertės, sukuriamos turizmo sektoriuje, dalis BVP Lietuvoje, ES ir Pasaulyje

• Šaltinis: Birutė Romikaitytė, Justinas Kisieliauskas (2012)

Šioje diagramoje pavaizduotos Lietuvos turizmo sektoriaus prognozės. Augimo tempai buvo

skaičiuojami remiantis iki tol buvusia praktika ir stebint vidurkį nuo 2005 metų iki 2016 metų,

tačiau nuo 2013 metų galima įvertinti tik prieš tai buvusių metų stebint statistinį vidurkį. Turizmas

įvardijamas kaip prabangos prekė. Kaip vienas nepalankiausių turizmui veiksnių yra įvardijamas

mažas užsieniečių žinojimas apie mūsų šalies turizmo rinką, jos galimybes. Lietuva pastaraisiais

metais patiria didelę emigracijos bangą, su kiekvienais metais vis didėja išvykstančiųjų skaičius į

kitą šalį. Kaip matome, Lietuva smarkiai atsilieka tiek pagal ES vidurkį, tiek pagal pasaulio vidurkį,

vertinant kaip turizmo sektorius prisideda prie sukuriamos BVP. Be abejo, nuo 2013 metų negali

būti tiksliai pasakyta kiek procentų didės BVP vidurkis, tačiau iki 2016 metų paskaičiuota imant

praeitų metų statistinius vidurkius. Stebint Lietuvos tendencijas šioje diagramoje, matosi

`

24

nestabilumas, ne kiekvienais metais didėja BVP. 2008 ir 2011 metais, BVP kiek nežymiai

sumažėjo. Vertinant sukuriamos turizmo sektoriuje dalies BVP Lietuvoje, ES ir Pasaulyje, tai

pasaulio vidurkis Lietuvą lenkia apie 5%, o Europos sąjungos vidurkis apie 3%.

Visos diagramos pasakoje, galima teigti, kad toks skirtumas tarp Lietuvos, Europos sąjungos ir

pasaulio vidurkio yra dėl to, kad užsienio turistai įvardija kaip informacijos trūkumą apie mūsų

šalies turizmo rinką, jos galimybes. Taigi, reikėtų skirti didesnį dėmesį reklaminiams bukletams,

TIC (turizmo informaciniams centrams), reklamuoti Lietuvos turizmo galimybes ir skatinti atvykti

kuo daugiau užsienio turistų. Todėl, to pasakoje, 2013 metais numatyta atvykstamojo turizmo

skatinimo programa. Numatyta komunikacija socialiniuose tinkluose, turizmo produktus

reklamuojantys leidiniai, Lietuvos ir turizmo galimybes pristatantys filmai, numatyti pažintiniai

turai Lietuvos ir žiniasklaidos atstovams, sudaryta reklama avialinijų reklaminiuose žurnaluose,

Lietuvos turizmo sektoriaus atstovavimas 10 tikslinių užsienio rinkų, Lietuvos reklamos kampanija

Vokietijoje, Rusijoje ir Lenkijoje, rengiamas tarptautinis renginys turizmo profesionalams „Buy

Lithuania“, konferencinio turizmo renginys „Convene“ bei Baltijos šalių pristatymas tolimosiose

rinkose.

Teigiamas švietimas apie Lietuvos įvaizdį turėtų sudaryti gerą nuomonę apie šalį emigranto

šalies kontekste, tačiau kartais pasitaiko ir neigiamas švietimas, kuris sudaro nepatenkinamą

Lietuvos kaip lankytinos turistinės šalies įvaizdį ir atgraso užsienio gyventojų srautus į mūsų šalį.

Atvykstančių turistu pastangomis, 2011 metais Turizmo sektoriuje, sukurta pridėtinė vertė

sudarė 2,9%. Tai sudarė 2,7 mlrd. litų, arba 2,9% šalies bendrosios pridėtinės vertės. Palyginus su

2010 metais, bendroji vertė padidėjo 15%. Turizmo produkcija išaugo 10,5% ir sudarė 5,3 mlrd.

litų to meto kainomis. 2011 metais šiame sektoriuje iš viso dirbo 41,9 tūkst. asmenų, tai sudarė

4,7% visų privataus sektoriaus darbuotojų. 2011 metais vienas užsienio turistas keliaudamas

Lietuvoje išleido apie 1244 litus, o vietinis turistas – apie 158 litus.

Oficialūs 2011metų turizmo statistiniai duomenys:

• 4,8 mlrd. litų pajamų iš turizmo (1,3 mlrd. iš vietinio turizmo, 3,5 mlrd. iš užsieniečių);

• 4,6 proc. BVP;

• 25 proc. paslaugų eksporto;

• 41,9 tūkst. darbo vietų;

`

25

2 lentelė. Pagrindiniai turizmo sąskaitų rodikliai 2010/2011 metais

Turizmo

sektorius, iš viso

Dalis, palyginti su bendrais šalies

rodikliais, %

2011 2010

Produkcija (vartojimas),

mln. litų 5327,3 2,75 2,85

Tarpinis vartojimas, mln.

litų 2587,6 2,64 2,92

Pridėtinė vertė, mln. litų 2739,7 2,9 2,8

Darbuotojų skaičius1, tūkst. 41,9 4,7 4,3

• Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas

Analizuojant 2010 ir 2011 metų duomenis matome, kad ne visuose rodikliuose 2011 metai

buvo pranašesni už 2010 metus. 2010 metais buvo didesnė produkcija (vartojimas) bei tarpinis

vartojimas taip pat didesnis nei 2011 metais. Tačiau, 2011 metais buvo sukuriama didesnė pridėtinė

vertė bei padidėjas darbuotojų skaičius lyginant su 2010 metais. Tai skiriasi (+0,4%) prieaugiu.

2011 m. kelionių balansas buvo didžiausias ir siekė 1,3 mlrd. Lt. Pajamų iš atvykstamojo

turizmo dalis paslaugų eksporte išaugo nuo 11,2 proc. iki 26,9 proc. 1993-2011 m. Lietuvos

pajamos iš atvykstamojo turizmo išaugo net 36 kartus ir 2011 m. siekė 3,5 mlrd. Lt.

`

26

3 lentelė. Turizmo statistiniai duomenys

Turizmo statistiniai duomenys

2009 2010 2011

Pridėtinė vertė: 2,2 mlrd. litų Pridėtinė vertė: 2,8 mlrd. litų Pridėtinė vertė: 2,9 mlrd. litų

Turistų vidutinės vienos

kelionės išlaidos, 1 004 Lt


kelionės išlaidos, 1 046,3 Lt


kelionės išlaidos, 1 244,4 Lt

Sukuriama BVP: 2,6% Sukuriama BVP: 4,4% Sukuriama BVP: 4,6 %

Atvykę turistų: 1,34 mln. Atvykę turistų: 1,43 mln. Atvykę turistų: 1,78 mln.

Pajamos: 2,6 mlrd. Lt. Iš

atvykstamojo turizmo





Darbuotojų skaičius: 42,7 tūkst. Darbuotojų skaičius: 42,5 tūkst. Darbuotojų skaičius: 41,9 tūkst.

Šioje lentelėje matome, kokią naudą Lietuvai sukuria atvykstamasis turizmas. Atvykstamasis

turizmas labiausiai prisideda prie šalies uždirbamų pajamų, sukuria papildomą BVP. Todėl

atvykstamajam turizmui reikia papildomų lėšų, tam, kad jį vystyti ir tai galėtų svariau prisidėti prie

šalies ekonomikos. Tik didelės valstybės, vietinių ir užsienio turizmo organizacijų investicijos,

leistų iki 2015 metų iš principo sukurti Europos lygio turizmo ir poilsio kompleksą Lietuvoje. Viso

to pasakoje tikimasi, kad 2015 metais, Lietuvos turizmo sektoriuje bus sukurta 8% šalies BVP, o

pajamos iš atvykstamojo turizmo sudarys 17 mlrd. Lt. Skatindama konkurencingų Lietuvos turizmo

paslaugų eksportą, Ūkio ministerija siekia, kad 2015 metais, pasisektų sudaryti 30% bendrojo

Lietuvos paslaugų eksporto.

Tačiau, atvykstamasis turizmas sukuria ne tik teigiamos vertės Lietuvai. Yra tam tikrų dalykų,

kuriuos atvykstamasis padaro neigiamais pokyčiais Lietuvai. Visų pirma, galima išskirti kainų

`

27

didėjimą. Tai sąlygoja atvykę turistai bei kuo kurortas tampa populiaresnis, tuo prasideda ir kainų

kylimas. Būtent kartais išaugusios kainos gali tiesiogiai paveikti ir produkto kokybę. Nebūtinai

proporcingai kylančios kainos gali iššaukti ir kartu su kainomis gerėjančią produktų kokybę, o tai

atgraso nemažą dalį turistų. Taip pat tenka susidurti su didėjančiomis išlaidomis gamtosaugai,

naikinamu kraštovaizdžio unikalumu, plintančiu nusikalstamumu, galimai atsirandančia rizikinga ir

ribota investicijų grąža dėl turizmo sezoniškumo.

`

28

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Tyrimo objektas: Atvykstamasis turizmas Lietuvoje.

Tyrimo tikslas: Ištirti atvykstamojo turizmo poveikį Lietuvos ekonomikai.

Tyrimo metodas: Ekspertinė apklausa.

Tyrimo metodo apibūdinimas. Pasirinktas tyrimo metodas - ekspertinė apklausa. Šis metodas

pasirinktas remiantis moksline literaūra, bei todėl, kad būtent tik ekspertai gali teisingai įvertinti

atvykstamojo turizmo poveikį Lietuvos ekonomikai. Ekspertų vertinimo metodo esmė ta, kad

ekspertai logiškai analizuoja kurią nors problemą, kiekybiškai vertindami ir formaliai apdorodami

duomenis (Kardedis, 2002). Ekspertų grupės nuomonė nedaug skiriasi nuo tikrojo problemos

sprendimo (Rudzkienė, 2005). Ekspertai turi sukaupę didelį kiekį informacijos, kurie ją įgavo

dirbdami savo organizacijose. Ekspertu galima laikyti ne mažiau kaip 3 metų darbo patirtį turintį

asmenį, bei jis privalo turėti ne žemesnį kaip aukštąjį išsilavinimą.

Ekspertinis tyrimas turi būti atliekamas laikantis socialinių tyrimų etikos reikalavimų (Kardelis,

2005):

1. Ekspertai parinkti taip, kad jie atitiktų visus būtinus ekspertui reikalavimus.

2. Ekspertams sutikus dalyvauti apklausoje.

3. Tyrėjas neturi jokios įtakos ekspertas ir jų rezultatams.

Tiriam ųjų kontingentas. Ekspertais parinkti Lietuvos turizmo organizatorių, agentūrų darbuotojai.

Siekiant 95% atsakymų patikimumo, buvo siekiama apklausti 20 ekspertų, dalyvaujančių tyrime.

Šioje diagramoje pavaizduotas ekspertų sprendimų patikimumas nuo ekspertų skaičiaus.

`

29

Sprendinio patikimumas

0%

25%

50%

75%

100%

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24

Ekspertų skaičius

9 pav. Ekspertų vertinimų standartinio nuokrypio priklausomybė nuo ekspertų skaičiaus.

• Šaltinis: Rudzkienė (2003).

Vykdant tyrimą buvo panaudotas „sniego gniūžtės“ metodas. Tai yra atsitiktinis metodas.

Anketos buvo išdalinamos asmeniškai. Tyrimo metu iš viso buvo siekiama apklausti 20 ekspertų,

kadangi pagal Rudzkienės (žr. 9 pav.) ekspertų sprendimų patikimumą, apklausus 20 ekspertų,

gaunami patikimi atsakymai, kurių patikimumas siekia virš 95%, todėl tokiais rezultatais galima

pasitikėti. Tačiau iš viso buvo apklausti 22 ekspertai, kadangi 2 ekspertų anketos neatitiko

ekspertams keliamų reikalavimų. Jose ekspertai pažymėjo savo išsilavinimą kaip aukštesnyjį.

Tyrimo anketos aprašymas. Anketos klausimų analizė. Išnagrinėjus moksslinę literatūrą, parengta

ekspertinė anketa. Respondentams pateikta anketa kuri sudaryta iš įvado, kuriame aprašytas tyrimo

tikslas bei iš kitų 3 dalių.

Pirmoje dalyje „Bendra informacija apie ekspertą“ buvo pateikti 4 klausimai, kuriais buvo

norima sužinoti apie eksperto lytį, išsilavinimą, profesinę darbo patirtį, bei gaunamas pajamas.

Antroje dalyje „Lietuvos turizmo sričių vertinimas“ buvo pateikti 3 klausimai. Jais buvo

siekiama sužinoti eksperto nuomonę apie Lietuvos turizmo sektoriaus patrauklumą užsienio šalių

`

30

turistams. Taip pat buvo siekiama sužinoti kuriai iš Lietuvos turizmo struktūrinių dalių labiausiai

reikia investicijų, t.y. atvykstamąjam turizmui, rekreaciniam turizmui, ekologiniam turizmui,

išvykstamąjam turizmui, konferencijų turizmui, kaimo turizmui, aktyviojo poilsio turizmui.

Paskutiniąjame klausime buvo siekiama sužinoti apie investicinių sričių vertinimą bei ekspertai

turėjo pateikti savo nuomonę, kurios investicijų sritys yra svarbiausios Lietuvoje.

Trečioje dalyje, buvo siekiama sužinoti apie atvykstamojo turizmo poveikį Lietuvos

ekonomikai bei infrastruktūrai.

Anketavimo procedūros metu buvo pateiktas fiksuotas uždarų klausimų rinkinys. Šioje

anketoje buvo 5 klausimai kurie buvo pateikti kaip konstatuojamasis sakinys, bei buvo 5 klausimai,

kuriuose pateikiami 5 atsakymo pasirinkimai, kurie galėtų parodyti sutikimo, pritarimo, neutralią,

nesutikimo ar nepritarimo nuomonę. Buvo pateikta 5 taškų matavimo skalė, pagal kurią turi būti du

teigiami taškai, neutralus, bei du neigiami taškai. 5 taškų matavimo skalė reiškia:

1- Visiškai nesvarbus požiūris

2- Nesvarbus požiūris

3- Neutralus požiūris

4- Svarbus požiūris

5- Labai svarbus požiūris

Tyrimo duomenų apdorojimui ir analizei buvo naudojamasi statistinės analizės paketu SPSS

(angl. Statistical Package for Social Sciences) ir MS Excel programiniu paketu.

`

31

3. TYRIMAS IR JO REZULTATAI

Tyrime dalyvavo 22 ekspertai, tačiau tinkamai buvo užpildytos 20 anketų. 2 anketos buvo

pripažintos netinkamomis dėl netinkamų ekspertams reikalavimų (išsilavinimo). Tyrimo pradžioje,

pirmuoju klausimu buvo norima sužinoti ekspertų lytį.

10 pav: Ekspertų lytis

• Šaltinis: Sudarytas darbo autoriaus remiantis tyrimu

Apklausus ekspertus buvo gauti atsakymai, kad tyrime dalyvavo 55% vyrų ir 45% moterų arba

kitaip 11 vyrų ir 9 moterys. Taigi, galima sakyti, kad turizmo sektoriuje nėra išskirtinio lyties

dominavimo.

Sekančiu klausimu tyrimo dalyvių buvo prašoma anketoje pažymėti savo išsilavinimo laipsnį.

Kadangi visi ekspertai pagal ekspertams keliamus reikalavimus privalo turėti aukštąjį išsilavinimą,

tai visi apklaustieji (kurių anketos buvo atrinktos tinkamomis) buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą. Taip

pat pasitaikė ir 1 ekspertas, kuris turėjo mokslų daktaro laipsnį.

`

32

11 pav: Ekspertų išsilavinimas


Iš apklaustųjų šioje diagramoje matome, kad tiktais 1 ekspertas išsiskyrė iš kitų. Tyrimo

rezultatai rodo, kad 95% apklaustųjų turi aukštąjį išsilavinimą, o 5%, tiksliau 1 ekspertas turėjo

mokslų daktaro išsilavinimą. Visą tai apibendrinus, galima pasakyti, kad visi apklaustieji ekspertai

yra tikrai aukšto lygio žinovai turizmo srityje ir yra savo darbo srities specialistai.

`

33

12 pav: Ekspertų profesinė darbo patirtis


Taip pat, ne ką mažiau svarbesnė informacija yra išsiaiškinti apie ekspertų profesinę darbo

patirtį. Tai yra aktualu žinoti, kadangi šiuo klausimu yra išsiaiškinama, kiek metų ekspertas dirba

turizmo srityje, kokią patirtį jis jau turi įgijęs. Pusė apklaustųjų, 50% ekspertų nurodė, kad jie

turizmo sektoriuje dirba nuo 5-10 metų. Tai, yra praeitas pradinis lygis ir ekspertai gali vadintis

vidutiniokais turizmo srityje. 30% ekspertų pažymėjo, kad jie turizmo srityje jau yra virš 15 metų ir

yra sukaupę daug darbinės patirties, kuri daug prisideda prie šio tyrimo. 15% respondentų atsakė,

kad jie turizmo sektoriuje yra nuo 10-15 metų. Taipogi buvo gauta 1 anketa, kuri siekia 5%, kur

eksperto darbinė patirtis viso labo siekia nuo 3-5 metų.

`

34

Tai yra tik pradedantis savo karjerą ekspertas. Taigi, galima teigti, kad beveik visi ekspertai yra

sukaupę ir įgiję jau pakankamai daug naudingų žinių, kurias galima pritaikyti atliekant įvairius

tyrimus ir jų nuomone galima pilnai pasitikėti.

13 pav: Ekspertų pajamos

• Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus remiantis tyrimu.

4 klausimu tyrimo dalyvių buvo prašoma pažymėti anketoje savo gaunamas pajamas. Vertinant

turizmo sektoriaus ekspertų uždirbamas pajamas, kilo didelė nuostaba, kadangi ekspertų

uždirbamos pajamos nėra didelės. Ekspertų pajamos siekia viso labo vidutines arba tiktai trečdalis

apklaustųjų uždirba kiek daugiau nei yra nustatytas Lietuvos Respublikos vidutinis atlyginimas. Tai

kelia nemažą nusistebėjimą, kadangi tyrimo apklaustieji/ekspertai yra savo srities specialistai, kurie

dirba jau ganėtinai ilgai savo darbe ir jį puikiai išmano. Apibendrinus šį klausimą, 45% ekspertų

`

35

įvardino savo pajamas, kurios siekia nuo 1501-2500Lt. 30% apklaustųjų įvardino pajamas, kurios

siekia nuo 2501-3500Lt. ir 25% respondentų įvardijo pajamas, kurios siekia tiktais kiek daugiau nei

minimalus darbo užmokestis t.y. iki 1500Lt.

Penktuoju klausimu buvo siekiama sužinoti ekspertų nuomonę apie Lietuvos turizmo sektoriaus

patrauklumą užsienio turistams.

14 pav: Ekspertų nuomonė apie Lietuvos turizmo sektoriaus patrauklumą


Taip pat ir šiuo klausimu, ekspertų nuomonė buvo beveik vienareikšmiška. 95% ekspertų

įvertino, kad Lietuvos turizmas yra patrauklus užsienio turistams. Jie mano, kad Lietuva turi dar

neišnaudotų išteklių plėtojant turizmą, taip pat, kad Lietuva turi unikalią gamtą, unikalius statinius,

kurie padaro šalį patrauklią turistams.

`

36

Tiktais, 1 ekspertas, o tai sudaro tiktais 5% visų apklaustųjų, pažymėjo anketoje atsakymą, kad

Lietuvos turizmo sektorius, yra nepatrauklus užsienio šalių turistams, ir Lietuva sunkiai kuom gali

pritraukti užsienio turistus.

15 pav. Ekspertų nuomonė apie reikalingas investicijas turizmui


* 1. Atvykstamasis turizmas.

2. Rekreacinis turizmas.

3. Ekologinis turizmas.

4. Išvykstamasis turizmas.

5. Kaimo turizmas.

6. Konferencijų turizmas.

7. Aktyviojo poilsio turizmas.

6 klausimu (žr. 15 pav.) buvo siekiama sužinoti ekspertų nuomonę, kuriai iš turizmo sektoriaus

struktūrinių dalių labiausiai reikia investicijų. Buvo išskirtos 7 turizmo sektoriaus struktūrinės

`

37

dalys. Ekspertai galėjo pažymėti 1 atsakymą iš 5 galimų. Ar būtent kažkuriai iš sričių labai svarbios

investicijos, ar tiesiog svarbios, ar ekspertų nuomonė tiesiog neutrali, ar investicijos nereikalingos

arba visiškai nereikalingos. Ekspertų nuomonė taip pat per daug neišsiskyrė, lyginant jų atsakymus,

kadangi nebuvo nei 1 eksperto, kuris teigtų, kad būtent kažkuriai iš turizmo investicinių sričių

visiškai nereikalingos investicijos. Daugiausiai ekspertų pareiškė nuomonę, kad reikalingausios

investicijos atvykstamajam turizmui, aktyviojo poilsio turizmui bei kaimo turizmui. Aktyviojo

poilsio turizmą bei kaimo turizmą galima sieti kartu su atvykstamuoju turizmu, kadangi tiek

aktyvusis poilsio turizmas, tiek kaimo turizmas, kuris sietinas su šiek tiek ramesnio poilsio

norintiems žmonėms, visa tai skatina atvykstamąjį turizmą ir pritraukia daug turistų. Labiausiai

ekspertų nuomonės susivienijo dėl atvykstamojo turizmo, kadangi ekspertai išsakė nuomonę, kad

šiai sričiai arba labai reikalingos, arba tiesiog reikalingos investicijos. Taip pat, buvo nuomonių, kad

mažiausiai reikalingos investicijos konferencijų turizmui ir ekologinio turizmui. Taigi, galima teigti,

kad tiek konferencijų turizmas, tiek ekologinis turizmas yra mažiausiai aktualus tiek užsieniečiams,

tiek lietuviams, ir kolkas šis susidomėjimas nedidėja.

7 klausimu (žr. 16 pav.) buvo siekiama sužinoti, kurios investicijų sritys yra svarbiausios

turizmo plėtojimui Lietuvoje. Su šiuo klausimu ekspertams reikėjo įvertinti taip pat 5 sritis, kurios

jų nuomone yra svarbios turizmo plėtojimui ir kuri investicijų sritis gali duoti didžiausios teigiamos

naudos į ją investuojant. Ekspertų nuomonė šiuo požiūriu buvo teigiama, bei suvedus visų anketų

duomenis ekspertų nuomonė buvo per daug neišsiskirianti viena nuo kitos.

`

38

16 pav: Ekspertų nuomonė apie investicinių sričių vertinimą


* 1. Turizmo informacijos sklaidos ir rinkodaros gerinimas

2. Infrastruktūros sezoniškumo poveikiui mažinti kūrimas

3. Lietuvos turizmo įvaizdžio kūrimas

4. Kriminologinės padėties šalyje gerinimas

5. Tarptautinių maršrutų su kaimyninėmis šalimis plėtojimas

Daugiausia ekspertų pritarė, kad labiausiai Lietuvoje reikalinga turizmo informacijos sklaidos

ir rinkodaros gerinimas. Kadangi, daugelis turistų susiduria su informacijos trūkumu, tai dėl to

užsienio turistai daug ko nesužino apie Lietuvos turizmo galimybes, ką gražaus bei išskirtinio būtų

galima išvysti Lietuvoje. Turizmo versle, būtina dinamiška bei sparti informacijos kaita, kadangi

turizmo tendencijos keičiasi taip pat sparčiai. Taip pat, ekspertų nuomone yra reikalingos

papildomos investicijos Lietuvos turizmo įvaizdžio kūrimui. Tik susidarę gerą įspūdį užsienio

turistai gali teigiamai atsiliepti apie šalį, kur vėliau informacija gali būti perduodama kitiems

turistams, norintiems atvykti į Lietuvą. Būtent sukūrus gero turizmo įvaizdį Lietuvos, galima

pritraukti vis daugiau užsienio turistų, kurie atneštų papildomas pajamas Lietuvos turizmui.

`

39

Apibendrinus šios diagramos rezultatus galima teigti, kad nors ir nežymiai rezultatai skiriasi, tačiau

šiek tiek mažiau reikšmingos investicijų sritis galima išskirti kaip kriminologinės padėties šalyje

gerinimą, bei tarptautinių maršrutų su kaimyninėmis šalimis plėtojimą.

17 pav: Ekspertų nuomonė apie veiksnius, kurie daro didžiausią įtaka investicijoms ir turizmo

plėtojimui


* 1. Rinka

2. Kainos

3. Geografinė padėtis

4. Turizmo produktai

5. ES narystė

6. Bendradarbiavimas su užsienio šalimis

7. Paslaugų kokybė

8. Infrastruktūra

9. Kvalifikuota darbo jėga

10. Išskirtinumas iš kitų šalių

`

40

8 klausimu buvo siekiama sužinoti, kurie svarbiausi veiksniai turi daugiausiai teigiamos įtakos

investicijos ir turizmo plėtojimui (žr. 17 pav.). Didžiausią įtaką darantis dalykas, tai paslaugų

kokybė. Būtent su produkto ar paslaugų kokybe, sulaukiamas grįžtamasis ryšys, kur turistai būna

geros nuomonės apie produktą ir apie tai praneša kitiems. Taip pat galėčiau išskirti turizmo

produktus kaip teigiamą įtaką darančius veiksnius. Kadangi iš kuo daugiau pasiūlos turistas galės

pasirinkti užsiemimus savo laisvo laiko praleidimui, tuo didesnė tikimybė, kad jis išsirinks būtent

tai ką jis norės. Taipogi, ekspertų nuomone yra gana svarbu šalyje kainų įtaka, geografinė padėtis,

jau išvystyta infrastruktūra. Kaip ir praeitose diagramose, taip ir šioje diagramoje, ekspertų

nuomones per daug neišsiskyrė. Tiktais galima pažymėti, kad ekspertų nuomone mažiausiai

prisideda prie turizmo įtakos investicijos ir turizmo plėtojimo rinka bei išskirtinumas iš kitų šalių.

18 pav: Ekspertų nuomone apie atvykstančių turistų daromą poveikį Lietuvos ekonomikai

• Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus remiantis tyrimu

* 1. BVP rodiklių augimas

2. Šalies žinomumas

3. Šalies pajamų didėjimas

`

41

4. Naujų darbo vietų sukūrimas

5. Kainų stabilumas

6. Infrastruktūros plėtojimas

7. Kitų ūkinės veiklos (ekonomikos sričių plėtojimas)

9 klausimu (žr. 18 pav.) buvo siekiama sužinoti apie atvykstamojo turizmo naudą šiuo

atžvilgiu, atvykstančių turistų daromą poveikį Lietuvos ekonomikai. Ekspertų anketoje buvo išskirti

7 punktai, kuriose reikėjo įvertinti, kokį teigiamą poveikį turistai labiausiai priduria Lietuvos

ekonomikai. Daugelis ekspertų išskyrė, kad daugiausiai atvykę turistai prisideda prie BVP (bendro

vidaus produkto) rodiklių augimo. Turizmo departamento duomenimis 2010 metais atvykstamasis

turizmas pridėjo 4,4% BVP, o 2011 metais 4,6% BVP. Taipogi atvykę turistai daro didelį poveikį

šalies pajamų didėjimui - 2010 metais turistų išleista suma 2,7 mlrd.Lt, 2011 metais turistų išleista

suma 3,5 mlrd.Lt. Ekspertai taip pat pridūrė, kad atvykę turistai ženkliai prisideda ir prie šalies

žinomumo. Tai yra labai svarbūs veiksniai prisidedant prie Lietuvos ekonomikos vystymo.

Mažiausiai atvykstančių turistų daromas poveikis ekspertų nuomone yra prisidėjimas prie naujų

darbo vietų sukūrimo, infrastruktūros plėtojimo ir kitų ūkinės veiklos (ekonomikos sričių

plėtojimo).

Paskutiniuoju 10 klausimu (žr. 19 pav.) buvo siekiama sužinoti atvykstamojo turizmo daromą

poveikį Lietuvos infrastruktūrai. Ekspertams reikėjo pateikti savo nuomonę apie 6 pateiktus

veiksnius ir pateikti savo nuomonės vertinimą 5 taškų matavimo skalėje. Ekspertai remiantis savo

darbine patirtimi bei atsižvelgiant į savo nuomonę turėjo pažymėti, kuris veiksnys yra svarbiausias

prisidedant prie atvykstamojo turizmo daromo poveikio Lietuvos infrastruktūrai. Šiuo klausimu

ekspertų nuomonė išsiskyrė mažiausiai, kadangi nebuvo nei vieno eksperto, kuris teigtų, kad

kažkuris iš 6 duotų veiksnių nedaro didelio poveikio Lietuvos infrastruktūrai.

`

42

19 pav: Ekspertų nuomonė apie atvykstamojo turizmo daromą poveikį Lietuvos infrastruktūrai


* 1. Neturistinio sezono produktų plėtojimas

2. Šalies žinomumas

3. Turizmo produktų plėtimas

4. Naujų darbo vietų sukūrimas

5. Kainų stabilumas

6. Infrastruktūros plėtojimas

Apibendrinus diagramos rezultatus, galima teigti, kad būtent atvykstamasis turizmas daro

didžiausią teigiamą poveikį šalies infrastruktūros plėtojimui. Būtent dėka atvykusių turistų,

atsiranda reikalas didinti turizmo produktų pasiūlą, skirti daugiau lėšų kurortinių miestelių

tvarkymui. Taip pat atvykstamasis turizmas daro teigiamą poveikį, kuriant neturistinio sezono

produktų plėtojimą, prisiduria prie šalies žinomumo, taip pat daro teigiamą poveikį turizmo

produktų plėtojimui, naujų darbo vietų sukūrimui.

`

43

Ekspertų nuomone, atvykstamasis turizmas mažiausiai teigiamo poveikio turi kainų stabilumui,

kadangi tai galbūt priklauso nuo rinkos sąlygų.

Taigi apibendrinus visų diagramų rezultatus, galima teigti tam tikras išvadas. Įvertinus 20

ekspertų išsakytas anketose nuomones apie Lietuvos turizmo sektorių, galima atvykstamajam

turizmo sektoriui rašyti gana aukštus balus, kadangi nebuvo nei vieno eksperto, kuris teigtų, kad

atvykstamas turizmas yra nenaudingas Lietuvai. Tačiau, norint visai tai vystyti bei plėsti, ekspertų

nuomone reikia papildomų investicijų atvykstamajam turizmui. Norint pritraukti vis daugiau turistų,

reikia gerinti infrastruktūrą. Taipogi kiekvienas diagramose pateiktas veiksnys ir tą veiksnį

plėtojant, jis svariai prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo. Tačiau, įvertinus visų diagramų

pateiktus atsakymus, galima išskirti, kad didžiausią poveikį atvykstamasis turizmas Lietuvos

ekonomikai priduria, sukurdamas BVP rodiklius, gerindamas infrastruktūros plėtojimą, didindamas

šalies žinomumą bei prisidėdamas prie šalies pajamų didėjimo.

`

44

IŠVADOS

1. Turizmas - tai visos kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo darbo ir gyvenimo vietą

ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas nėra samdomas,

apmokamas. Pasaulyje turizmas tampa sparčiai besivystančia verslo šaka, kurios apimtys nuolat

didėja.

2. Išanalizavus Lietuvos statistikos departamento bei Valstybinio turizmo departamento duomenis

matome, kad su kiekvienais metais Lietuva tampa vis daugiau turistų pritraukianti šalis.

Lietuva, net 2 metus iš eilės užėmė 2 vietą, 2010 ir 2011 metais, pagal turistų skaičiaus augimą

Europoje. Tokie duomenys parodo, kad Lietuva tampa vis labiau patrauklesnė turistams.

3. Išanalizavus Lietuvos apgyvendinimo sektorių, matome, kad apgyvendinimo sektorius sulaukia

vis didesnio užimtumo. Išaugę turistų srautai atsispindėjo ir viešbučių užimtumo statistikoje –

2012 metais viešbučiai vidutiniškai turėjo 45,2% užimtų kambarių, o tai yra 1,1% daugiau nei

2011 metais. Atitinkamai su viešbučių užimtumu, padidėjo ir viešbučių pajamos – augimas

buvo dar didesnis ir jisai siekė 8,3%. Vienas svarbiausių tokių gerų viešbučių rezultatų veiksnių

– nauji pasiūlyti Lietuvos turizmo produktai, sėkmingai veikiantys ir besiplečiantys šalies oro

uostai, kurie gali pasiūlyti vis didesnius skrydžių pasirinkimus į skirtingas šalis.

4. Atlikus atvykstamojo turizmo poveikį Lietuvos ekonomikai ekspertinį vertinimą, ekspertų

nuomone, atvykstamasis turizmas labiausiai prisideda prie BVP gerinimo, šalies pajamų

didėjimo bei šalies žinomumo. Ekspertų nuomone, taip pat atvykstamasis turizmas prisideda ir

prie Lietuvos infrastruktūros plėtojimo. Didžiausią poveikį infrastruktūrai sukuria naujų

turizmo produktų pasiūla, turizmo produktų plėtojimas. Įvertinus pateiktus teorinius bei

praktinius duomenis, matome, kad kasmet Lietuva vis daugiau pajamų gauna iš atvykstamojo

turizmo. Palyginimui 2010 metais. 2,9 mlrd.lt, 2011 metais 3,5 mlrd.lt. Kasmet taip pat didėja

ir atvykusių turistų, 2010 metais 1,43 mln., 2011 metais 1,74 mln. Visi šie pokyčiai

vienareikšmiškai duoda teigiamos naudos Lietuvos ekonomikai.

`

45

LITERAT ŪRA

1. Duomenų bazė: Bendras programavimo dokumentas, sektorinės tendencijos, turizmas. Prieiga

per internetą:

http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=7&ved=0CEkQFjAG&url

=http%3A%2F%2Fwww.tourism.lt%2Flt%2Fdokumentai%2FBPD_turizm.doc

2. Duomenų bazė: Lietuvos respublikos ūkio ministerija, ministerijos kompetencijai priskirtų

bendrai finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų ekonomikos sektorių būklės pokyčių

vertinimas. Prieiga per internetą:

http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/Vertinimas_ESSP_Neringos/Ataskait

os_2009MVP/UM_Ekonomikos_sektoriu_vertinimo_SANTRAUKA_LT.pdf.

3. Duomenų bazė: Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės.

Turizmas Lietuvos 2009. Prieiga per internetą:

http://www.tourism.lt/upload/TurizmoStat/Turizmas_Lietuvoje__2009_m._1799.pdf







6. George B. P., Henthorne T. L. (2007). Tourism and the general agreement on trade in

services. International Journal of Social Economics. Prieiga per internetą:

http://www.emeraldinsight.com/0306-8293.htm

7. Holloway J. Ch., Taylor N. (2006). The business of tourism. Harlow: Pearson Education.

8. Holden A. (2008). Environment and tourism. London New York: Routledge. p. 274

9. Hopinienė, R., Railienė, G., & Kazlauskiene, E. (2009). Potential of Virtual Organizing of

Tourism Business.

10. Kardelis, K. (2005). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: (edukologija ir kiti socialiniai

`

46

mokslai): vadovėlis. 3-iasis leidimas, Šiauliai.

11. Kilijoniene, A., Simanaviciene, Z. & Simanavicius, A. (2010). The Evaluation of

Social and Economic Development of the Region. Inzinerine Ekonomika-Engineering

Economics 21(1), 68-79.

12. Labanauskaitė, D. (2008). Lietuvos atvykstamojo turizmo plėtros ekonominis vertinimas //

ICEM: tarptautinė mokslinė konferencija. – Kaunas. Nr. 13, 570-576.

13. Labanauskaitė, D., Jusčius, V. (2001). Turizmo produkto ekonominė samprata ir turinys //

Tiltai, priedas, Nr. 10. Transformacijos Rytų Europoje. – Klaipėda: KU. p. 1003

14. Lominé L., Edmunds J. (2007). Key concepts in tourism. Basingstoke: Palgrave Macmillan.

p. 230

15. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija: Apgyvendinimo sektorius Lietuvoje.

16. Lietuvos Statistiko Departamentas. Apgyvendinimo įstaigų statistika.

17. Lietuvos Statistikos Departamentas. Metiniai apgyvendinimo įstaigų duomenys.

18. Lietuvos Respublikos centrinis bankas. Lietuvos ekonomika.

19. Page S. J. (2007). Tourism management: managing for change. Oxford Burlington:

Butterworth-Heinemann. 473 p. Page, Stephen J. Tourism : a modern synthesis / Stephen J.

Page and Joanne Connell. - 2nd ed. – Londo : ThomsonLearning, 2006. p. 579

20. Rudzkienė (2003). Ekspertų vertinimų standartinio nuokrypio priklausomybė nuo ekspertų

skaičiaus.

21. Stynes, D.J. (1999). Economic Impact of Tourism.

22. Straipsnis iš žurnalo: Aldona Markauskienė Vilda Gižienė (2012). Atvykstamojo turizmo

poveikis šalies ekonomikai 1-7.

23. Straipsnis iš žurnalo: Karolina Petrilovskaja, Algirdas Miškinis (2007) Atvykstamojo turizmo

Lietuvoje konkurencingumas Baltijos šalių kontekste, 1-14.

24. Straipsnis iš žurnalo: Birutė Romikaitytė, Justinas Kisieliauskas (2012) Lietuvos turizmo

sektoriaus plėtrai įtaką darantys veiksniai: Nr. 2 (31) 1-12.

25. Straipsnis iš žurnalo: Daiva Labanauskaitė (2011). Atvykstamojo turizmo įtakos regionų

ekonominiam augimui vertinimas, Nr. 1 25.

`

47

26. Straipsnis iš žurnalo: Turizmo verslas: Plėtros konceptualizacija ir tendencijos Lietuvoje,

Vytautas Jonas Žilinskas Loreta Petravičienė (2007) ekonomika ir vadyba.

27. Straipsnis iš žurnalo: Turizmo rizikos specifiniai bruožai: Artūras Simanavičius, Žaneta

Simanavičienė (2012), Economics and management.

28. Straipsnis iš žurnalo: J Telyčėnaitė, L Pilelienė - Organizacijų Vadyba: Sisteminiai Tyrimai,

2012 issue: 63 / 2012, p. 83-97

29. Tourism Market Trends: World Overwiev Tourism Topics. (2001). Printed by WTO.

30. Valstybinis Turizmo Departamentas. Trumpos Lietuvos turizmo statistikos apžvalgos

31. Valstybinis Turizmo departamentas: Turizmo sektoriaus pridėtinė vertė.

`

48

PRIEDAI

`

49

1 Priedas

EKSPERTINIO VERTINIMO ANKETA

GERBIAMIEJI EKSPERTAI,

Šią anketą sudarė Lietuvos sporto universiteto sporto edukologijos fakulteto turizmo ir sporto

vadybos studijų programos studentas Rokas Petrauskas. Anketa bus naudojama atliekant tiriamąjį

darbą, tema “Atvykstomojo turizmo poveikis Lietuvos ekonomikai.”

Anketa anonimiška, todėl visi rezultatai bus analizuojami tik apibendrinta forma. Nuoširdūs Jūsų

atsakymai padės atlikti išsamų tyrimą bei pasiekti gerų rezultatų.

Jums tinkantį atsakymo variantą pažymėkite varnele (√).

Dėkojame, kad dalyvaujate šiame tyrime!

I. BENDRA INFORMACIJA APIE EKSPERT Ą

1. Jūsų lytis: Moteris Vyras

2. Jūsų išsilavinimas:

Pagrindinis Vidurinis Profesinis Nebaigtas aukštasis Aukštesnysis

Aukštasis Mokslų daktaras

3. Profesinė darbo patirtis: iki 3m. 3-5m. 5-10m. 10-15m. virš 15m.

4. Jūsų mėnesinės pajamos:

iki-1500 Lt. 3501- 5000 Lt.

1501-2500 Lt. 5001-10000 Lt.

2501-3500 Lt. 10000 Lt. ir daugiau

`

50

II. LIETUVOS TURIZMO SRI ČIŲ ĮVERTINIMAS

5. Įvertinkite Lietuvos turizmo sektoriaus patrauklumą užsienio šalių

turistams:

Labai patrauklus Patrauklus Nepatrauklus Visiškai nepatrauklus

6. Pagrindinės Lietuvos turizmo sektoriaus struktūrines dalys, kurioms labiausiai reikia investicijų:

Įvertinkite, Jūsų nuomone, Lietuvos turizmo sektoriaus struktūrines dalis, kurioms jūsų nuomone

reikia labiausiai investicijų ( 1- visiškai nesvarbu, 2- nesvarbu, 3- neutralu, 4- svarbu, 5- labai

svarbu). Jums tinkantį atsakymo variantą pažymėkite varnele (√).

Veiksniai Vertinimo balai

1 2 3 4 5

Atvykstamasis turizmas

Rekreacinis turizmas

Ekologinis turizmas

Išvykstamasis turizmas

Konferencijų turizmas

Kaimo turizmas

Aktyviojo poilsio turizmas

`

51

7. Investicinių sričių vertinimas:

Įvertinkite, Jūsų nuomone, kurios investicijų sritys, yra svarbiausios turizmo plėtojimui Lietuvoje (0- visiškai nesvarbu, 2- nesvarbu, 3- neutralu, 4- svarbu, 5- labai svarbu)


1 2 3 4 5

Turizmo informacijos sklaidos ir rinkodaros gerinimas

Infrastruktūros sezoniškumo poveikiui mažinti kūrimas

Lietuvos turizmo įvaizdžio kūrimas

Kriminologinės padėties šalyje gerinimas

Tarptautinių maršrutų su kaimyninėmis šalimis plėtojimas

III. ATVYKSTAMOJO TURIZMO DAROMAS POVEIKIS LIETUVAI

8. Pagrindiniai veiksniai, turintys teigiamos įtakos investicijoms ir turizmo

plėtojimui Lietuvoje:

Įvertinkite, Jūsų nuomone, pagal svarbą pagrindinius veiksnius, kurie turi daugiausiai teigiamos įtakos investicijoms ir turizmo plėtojimui Lietuvoje ( 0- visiškai nesvarbu, 2- nesvarbu, 3- neutralu, 4- svarbu, 5- labai svarbu). Jums tinkantį atsakymo variantą pažymėkite varnele (√).


1 2 3 4 5

Rinka

Kainos

Geografinė padėtis

`

52

Turizmo produktai

ES narystė

Bendradarbiavimas su užsienio šalimis

Paslaugų kokybė

Infrastruktūra

Kvalifikuota darbo jėga

Išskirtinumas iš kitų šalių

9. Atvykstančių turistų daromas poveikis Lietuvos ekonomikai:

Įvertinkite, Jūsų nuomone, kokį teigiamą poveikį atvykę turistai priduria labiausiai Lietuvos

ekonomikai (0- visiškai nesvarbu, 2- nesvarbu, 3- neutralu, 4- svarbu, 5- labai svarbu).


1 2 3 4 5

BVP rodiklių augimas

Šalies žinomumas

Šalies pajamų didėjimas

Naujų darbo vietų sukūrimas

Kainų stabilumas

Infrastruktūros plėtojimas

Kitų ūkinės veiklos (ekonomikos sričių plėtojimas)

10. Atvykstamojo turizmo daromas poveikis Lietuvos infrastrukt ūrai:

Įvertinkite, Jūsų nuomone, kokį teigiamą poveikį, atvykę turistai daro labiausiai Lietuvos

infrastruktūrai (0- visiškai nesvarbu, 2- nesvarbu, 3- neutralu, 4- svarbu, 5- labai svarbu).


1 2 3 4 5

Neturistinio sezono produktų plėtojimas

`

53

Šalies žinomumas

Turizmo produktų plėtimas

Naujų darbo vietų sukūrimas

Kainų stabilumas

Infrastruktūros plėtojimas

NUOŠIRDŽIAI DĖKOJU UŽ JŪSŲ PAGALBĄ!

atvykstamojo turizmo poveikis lietuvos ekonomikai

Documents