1

tema. Bausm s

1) BAUSM S TEORIJOS Bausm s teorijos pagal bausm s esm klasifikuojamos : y absoliu i sias.

Absoliu iosios teorijos bausm laiko savaimiu g riu, kuriam negali b ti keliami special s tikslai. Pagrindine bausm s funkcija pripa stamas pa eistosios teis s atstatymas; utilitarines.

y

Utilitarin s teorijos bausmei i kelia specialias funkcijas, pagal kurias ios teorijos skirstomos tris grupes: bausm s esme pripa stan ias bendr j prevencij ; bausm s esme pripa stan ias speciali j prevencij ; bausm s esme pripa stan ias ir bendr j , ir speciali j prevencij .

Bausm s teorijos pagal bausm s paskirt (esmin tiksl ) klasifikuojamos : y y y y atpildo; bauginimo; galimyb s padaryti nusikaltim at mimo; reabilitacijos. 2) BAUSM S SAMPRATA IR PO YMIAI Kriminalin bausm tai valstyb s prievartos priemon , skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprend iu asmeniui, padariusiam nusikaltim , ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomen s labui. Kriminalin i skiria j i kit bausm pasi ymi tam tikrais specifiniais po ymiais, kurie administracini nuobaud , procesini valstybin s prievartos priemoni

prievartos priemoni (su mimo, baudos, priver iam j medicinos priemoni ). Teisin je literat roje i skiriama net iki 50 toki po ymi , ta iau svarbiausi yra bausm s skyrimo pagrindas ir tvarka (Bausm gali b ti paskirta tik u baud iamajame statyme numatytos pavojingos veikos nusikaltimo padarym , pripa inti asmen kaltu nusikaltimo padarymu ir paskirti bausm gali tik teismas, priimdamas apkaltinam j nuosprend ), jos oficialumas (nuosprendis priimamas valstyb s vardu, laikantis baud iamojo proceso reikalavim . Bausm visais atvejais skiriama vie ai, net ir tuo atveju, kai teismo procesas buvo u daras) ir vie umas, individualumas (. Ji skiriama tik asmeniui, padariusiam nusikaltim . Bausm negali b ti skiriama kaltininko eimos nariams ar kitiems asmenims) bei sukeliamos teisin s pasekm s (u traukia nuteistajam teisines pasekmes teistum . Kai kurie Lietuvos Respublikos statymai numato, kad teistumas gali riboti kai kurias asmenines

nuteistojo teises, pavyzd iui, teistas asmuo negali u imti teis jo pareig ir pan. Savo visas teises asmuo atgauna tik teistumui i nykus arba j panaikinus). Kiekviena bausm , be min t objektyvi po ymi , pasi ymi ir subjektyviais po ymiais, i kuri svarbiausias jos efektyvumas. Bausm s efektyvumas tai bausm s tiksl pasiekimas minimaliomis represin mis ir materialin mis nusikalstamumo s naudomis. Vertinant kiekvienos bausm s efektyvum , b tina atsi velgti finansines i laidas ir pan. 3) BAUSM S ESM , TURINYS IR ELEMENTAI Bausm s esm yra nusikaltim padariusio asmens nubaudimas, o jos turin sudaro tam tikr teisi ar laisvi at mimas arba apribojimas. y Bausmi , kurios trunka tam tikr laikotarp (laisv s at mimas, vie ieji darbai), turin sudaro: 1) kiekybinis elementas; 2) kokybinis elementas. Kiekybinis bausm s turinio elementas parodo, kuriam laikui apribojamos asmens teis s ar laisv s, pavyzd iui, at mimas teis s dirbti tam tikr darb arba u siimti tam tikra veikla gali b ti skiriamas nuo vieneri iki penkeri met . Tuo tarpu kokybinis bausm s turinio elementas parodo, kokios teis s ar laisv s turi b ti apribotos ar atimtos, kaip gyvendinami ie apribojimai ir kokia j apimtis, pavyzd iui, asmuo, nuteistas laisv s apribojimo bausme, privalo be teismo ar bausm vykdan ios institucijos inios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus pareigojimus ir laikytis teismo nustatyt draudim , nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir pareigojimus, ir t.t. Bausmi , kurios vykdomos i karto, turin sudaro tik kokybinis elementas, pavyzd iui, asmuo, kuriam skirta bausm bauda, privalo sumok ti tam tikr pinig sum valstybei. 4) BAUSM S PASKIRTIS (TIKSLAI). Bausm s paskirtis (tikslai) (LR BK 41 str.) tai galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstyb . Bausm s paskirties (tiksl ) nustatym nulemia nusikalstamumo b kl ir dinamika, baud iamosios politikos kryptingumas, vyraujanti bausm s teorija. Bausm s paskirties (tiksl ) tvirtinimas baud iamajame statyme turi principin reik m , nes tai leid ia sudaryti bausmi sistem , nustatyti atskiroms bausmi r ims keliamus tikslus, sudaryti esmines bausmi vykdymo teisines prielaidas bei vertinti bausmi efektyvum . Tiksl s bausm s tikslai- BK 41str. 2dalis.

dinamik ir strukt r , recidyvinio nusikalstamumo dal , bausmi skyrimo praktik , materialines ir

y

2. Bausm s paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstam veik darymo; 2) nubausti nusikalstam veik padarius asmen ; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimyb daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausm atlikusius asmenis, kad laikyt si statym ir v l nenusikalst ; 5) u tikrinti teisingumo principo gyvendinim .

Baud iamajame statyme bausm s tikslai i d styti nuoseklia tvarka, atsi velgiant veik

j

realizavimo eili kum ir sudaro viening bausm s paskirt . Asmen sulaikymas nuo nusikalstam darymo baud iamosios teis s teorijoje vadinamas bendr ja prevencija. Bendrosios ie veiksniai mogaus prevencijos poveikis pasirei kia baud iamojo statymo, nustatan io nusikaltim (baud iam j nusi engim ) ir bausm , pri mimu, bausm s skyrimu ir atlikimu. psichikoje formuoja motyvacij nedaryti nusikaltim . Siekimas paveikti bausm prevencijos poveikis pasirei kia teisi pataisos priemoni skirtingos. Tarptautin je baud iamojoje teis je po i ris bausm s paskirt (tikslus) yra pa angiausias, pabr iantis nuteist j resocializacijos pirmenyb . Be to, tarptautin baud iamoji teis ypating d mes skiria iaurioms bausm ms. 1950 m. kankinim ir kitok 1988 m. patvirtint laiko poj tis. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3 straipsnis draud ia toki bausmi taikym , o Europos 1987 m. Konvencijoje prie iaur , ne moni k ar eminant elges ir baudim numatytas tarptautin s kalint asmen gynybos princip s vad yra fizinis ar psichinis poveikis, kalinto asmens atimami nat ral s poj iai: klausa, reg jimas, erdv s ir kontrol s mechanizmas. B tina pamin ti, kad iauri bausm pagal Jungtini Taut Organizacijos kuriuo visai ar laikinai i atlikusius asmenis, kad laikyt si ar laisvi statym ir v l

nenusikalst , baud iamosios teis s teorijoje vadinamas speciali ja prevencija. Specialiosios at mimu arba apribojimu, kurie atlieka bauginimo funkcij ir atima galimyb daryti nauj nusikaltim (baud iam j nusi engim ), bei taikymu. Specialiosios prevencijos tikslas yra pa angiausias, nes valstyb sipareigoja nuteistajam taikyti pozityvias poveikio priemones, kurios kiekvienai bausmei yra

5) BAUSMI SISTEMA. BAUSMI R

YS JURIDINIAMS ASMENIMS.

Bausmi sistema (LR BK 42 ir 43 str.) tai baud iamajame statyme tam tikra tvarka i d stytas, i samus ir teismams privalomas bausmi s ra as. Bausmi sistema parodo valstyb s baud iamosios politikos kryptingum , daro tak

baud iamosios teis s ir bausmi vykdymo teis s efektyvumui. Ji turi b ti nuosekli, hierarchi ka ir nedeklaratyvi. Bausmi sistem turi sudaryti vairios savo turiniu ir grie tumu bausm s, nes tik tokia sistema leist individualizuoti bausm ir pasiekti jai keliamus tikslus. LR BVK II dalis, LR BVK III dalis, LR BVK IV dalis. Europos 1970 m. Konvencijos d l tarptautinio baud iam j nuosprend i pripa inimo 1 straipsnis prie bausmi priskiria laisv s at mim , baud , turto konfiskavim ir kai kuri teisi praradim ar ribojim . Dabartiniu metu tarptautin je baud iamojoje teis je daug d mesio skiriama alternatyvioms laisv s at mimui bausm ms ar poveikio priemon ms, pavyzd iui, lygtiniam nuteisimui, vie iesiems darbams, savanori kam gydymuisi nuo narkomanijos ir pan. 6) MIRTIES BAUSM S VYKDYMO ISTORINIAI, TEISINIAI IR POLITINIAI ASPEKTAI Taikoma tiek, kiek egzistuoja zmonija, kad gilioi senovej buvo labai placiai taikoma, ten paminesiu drakono istatymus, hamurabio teisyna, kad viduramziais dar labiau paplito, kad lietuvos statutuose buvo itvirtinta, kad buvo ir rusijos istatymu savade kuris galiojo atkurus nepriklausomybe, 1961 kodekse buvo, 1991 apribotas taikymas, 94 dar labiau apribotas, 98 panikinta konstituciniam teismui priemus nutarima, kad priestarauja konstitucija. Tur jo atpildo tiksl ir su tuo susijus bauginimo tiksl . Mirties bausm buvo vykdoma norint apsaugoti visuomen ir pilie i ramyb bei did i ja dalimi monarch vald i . Kaip liudija istoriniai faktai neretai mirties bausm tapdavo ir politinio susidorojimo rankiu. Taip atsitiko dar senov s Romoje. Romos diktatorius Sulas i leido sakym , kuriame buvo i vardyti t vyn s prie ai. po pirmojo pasaulinio karo mirties bausm nors buvo panaikinta dar eil je Europos valstybi , bet daugelyje valstybi prie antr j pasaulin kar v l atnaujinta, b tent ten, kur vald i at jo reakciniai politiniai re imai. 2 tema. Bausmi vykdymo politika

1) BAUSMI VYKDYMO POLITIKOS SAMPRATA Valstyb s nusikalstamumo kontrol s politika, realizuojama bausmi vykdymo srityje, vadinama valstyb s bausmi vykdymo politika. Valstyb s bausmi vykdymo politika nustato vadovaujantis kokiais principais, siekiant koki tiksl ir kokiomis formomis bei metodais kriminalin s bausm s turi b ti vykdomos. Visa tai i rei kiama per penitencin s teis s normas, kitaip tariant, - u pildo t norm turin . 2) BAUD IAMOSIOS IR BAUSMI VYKDYMO POLITIKOS SANTYKIS

Baud iamoji politika yra sudedamoji valstyb s vidaus politikos dalis, kurios paskirtis yra baud iam j statym pagrindu apsaugoti jos gyventojus nuo nusikalstam k sinim si (Pavilonis, 1998, p. 38). Baud iamoji politika, sudaranti valstyb s bendrosios politikos dal , skiriasi nuo kit jos vykdom socialin s politikos kryp i savo objektu, u daviniais, metodais ir poveikio priemon mis. Baud iamosios politikos objektas yra nusikalstamumas kaip socialinis rei kinys, kuriam valstyb daro poveik baud iamosios teis s priemon mis. Baud iamoji procesin , bausmi vykdymo ar kita nusikalstamumo kontrol s srityje vykdoma politika yra ne tik tarpusavyje susijusios, bet ir gali funkcionuoti tik tiek, kiek nustatyta baud iamosios politikos. Bausmi vykdymo politika turi kitok , nei baud iamoji politika, turin . Ji takoja bausmi vykdymo, taikant nuteistiesiems pataisos priemones, tikslus, principus, pagrindines formas ir metodus, valstyb s strategij ioje srityje. Baud iam j politik ir bausmi vykdymo politik sieja tamprus ry ys, kadangi paskutinioji savo i takas turi pirmojoje. Baud iamoji politika nusikalstamumui takoja baud iam sias teisines poveikio priemones: baud iam j atsakomyb , jos pagrindus, diferencijuoja ir individualizuoja baud iam j dekriminalizuoja veikas, apibr ia bausmi politika daro aktyv poveik baud iamajai politikai. atsakomyb , kriminalizuoja ir vykdymo tikslus, sistem , r is, turin . Bausmi

is poveikis pasirei kia nustatant

bausmi sistem ir atskiras bausmi r is, skiriant bausmes ir atleid iant nuo j . 3) BAUSMI VYKDYMO POLITIKOS ELEMENTAI Galime i vardinti iuos bausmi vykdymo politikos veiksnius, kurie daro jai poveik : y Visuomen s socialin ir politin b kl . (socialin s ir politin s pad ties destabilizavimas, visuomen s tiksl ir princip neai kumas bei prie taringumas, socialin tampa ir socialiniai konfliktai destruktyviai veikia bausmi vykdymo politikos formavim ir gyvendinim ) y Visuomen s ekonomin neatsirast praraja) y Visuomen s moralin b kl . (Jeigu visuomen s gerb vio lygis yra pakankamas ir ji stabili socialiniu ir politiniu po i riu, tai tokie prie taringumai valstyb je skelbiamoms ir propaguojamoms vertyb ms n ra tokie ry k s ir kontrasti ki, jie nugludinami. Tokiomis s lygomis visuomen s po i ris nuteistuosius tampa daugiau pakantesniu, humani kesniu ir tai per valstyb s vald ios ir visuomenines strukt ras daro poveik formuojant bausmi vykdymo politik , jos gyvendinimo formoms ir metodams) y Tradicijos, religija ir papro iai. b kl . (Ekonomi kai stipri valstyb paj gi sukurti bausmi

vykdymo sistemos materialin baz , kad b t

gyvendinti valstyb s tikslai ir u daviniai, kad

y y

Nusikalstamumo dinamika ir strukt ra. Nacionaliniai ir tarptautiniai teis s aktai. (Princip , suformuluot susitarimuose, ir bendr j tarptautiniuose mogaus teisi apsaugos bei elgesio su nuteistaisiais nuostat

reik m , formuojant bausmi vykdymo politikos tikslus ir u davinius, pasirei kia tuo, kad jie yra tarpvalstybinio pob d io, stabil s, nejautr s socialin s ir politin s konjunkt ros poveikiui, kuris daromas konkre ioje valstyb je, nepriklauso nuo ideologini kriminologini faktori ir d l to yra ai k s bausmi statym taikymo tobulinimo orientyrai.) y Mokslas. (ne tik sprend ia kovos su nusikalstamumu problemas (kriminologija, baud iamoji teis ), vertina pasiekimus, bet ir nagrin ja nuteist j (pataisos psichologija ir pedagogika) 4) LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITIKOS BRUO AI. 3 tema. Bausmi vykdymo teis ir mokslas IUOLAIKIN S BAUSMI VYKDYMO pataisos problemas ir vykdymo politikos, teis k ros ir

1) BAUSMI

VYKDYMO

TEIS S SAMPRATA, PO

YMIAI, DALYKAS,

METODAI, FUNKCIJOS IR PASKIRTIS Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo teis tai pagr st bausmi vykdymo politikos principais teis s norm , reguliuojan i visuomeninius santykius, atsirandan ius vis kriminalini bausmi vykdymo (atlikimo) ir pataisos priemoni taikymo, vykdant (atliekant) kai kurias kriminalines bausmes, metu, visuma. Bausmi vykdymo teis s po ymiai yra ie: y 1. Tai teis s norm , reguliuojan i visuomeninius santykius, atsirandan ius kriminalini bausmi vykdymo (atlikimo) ir pataisos priemoni taikymo metu, visuma. y y 2. Bausmi vykdymo teis s normos yra pagr stos bausmi vykdymo teis s principais 3. Bausmi vykdymo teis s normos nustato institucij , vykdan i kriminalines bausmes, veiklos, susijusios su pataisos priemoni taikymu, formas, metodus ir priemones y Bausmi vykdymo teis , kaip savaranki ka teis s aka, turi savo dalyk ir metod

Visa kita- BVK.

2) BAUSMI REIK M

VYKDYMO TEIS S PRINCIP

S VOKA KLASIFIKACIJA IR

BVK pirmieji straipsniai bei : Galima kalb ti dar ir apie tokius bausmi vykdymui b dingus specifinius principus, kurie velgiami bausmi vykdymo teis s normose ir bausmes vykdan i institucij , staig ir pareig n veikloje, kaip: 1) nuteist j diferenciacija; 2) demokratizmas; 3) tikinimo ir prievartos teigiamos iniciatyvos ugdymas ir tvirtinimas. derinimas; 4) reabilitacijos principas 5) nuteist j skatinimas; 6) pataisos priemoni taikymo rezultat

Nuteist j diferenciacijos bausm s atlikimo metu principas. Vienas i bausmi vykdymo diferenciacijos metod yra nuteist j klasifikacija, kuri teisinta naujojo Lietuvos Respublikos baud iamojo kodekso 13 straipsnyje (Am ius, nuo kurio asmuo atsako pagal baud iamuosius recidyvas). Atsi velgiant skirstymas Respublikos bausmi i statymus), 15 straipsnyje (Ty inis nusikaltimas ir nuteist j diferenciacij , j baud iamasis nusi engimas), 18 straipsnyje (Ribotas pakaltinamumas), 27 straipsnyje (Nusikaltim baud iamajame statyme numatyt atitinkamas bausmes vykdan ias institucijas pagal j r is numatytas Lietuvos

vykdymo kodekso 50 straipsnyje (Are to bausm s atlikimo vieta), 71

straipsnyje (Pataisos namuose laisv s at mimo bausm atliekantys nuteistieji), 76 straipsnyje (Nuteist j laikymo laisv s at mimo viet gydymo staigose s lygos), 77 straipsnyje (Nepilname i pataisos namuose laisv s at mimo bausm atliekantys nuteistieji), 83 straipsnyje (Kal jimuose laisv s at mimo bausm atliekantys nuteistieji), 90 straipsnyje (Atvirose kolonijose laisv s at mimo bausm atliekantys nuteistieji). Pagrindine nuostata Bausmi vykdymo kodekse numatytai nuteist j diferenciacijai yra 70 straipsnis (Nuteist j atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos staigose). Tokiu b du, bausmi vykdymo teis s nuteist j diferenciacijos principas yra tiesiogiai

susij s su baud iamosios teis s atsakomyb s diferenciacijos principu. Demokratizmo principas pirmiausia pasirei kia tuo, kad nuteistasis yra pripa stamas bausmi vykdymo teisini santyki subjektu. Nuteistieji netiesiogiai, bet pasinaudodami teise kreiptis valstyb s ir savivaldybi institucij pareig nus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasi lymais, pra ymais (parei kimais), peticijomis ir

skundais (LR BVK 100 str.), gali kontroliuoti bausmes vykdan i straipsnio 1 ir 2 dalis nuteist j

institucij

veikl , teikti

pasi lymus d l jos tobulinimo ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso 139 arba administracijos iniciatyva pataisos staigose, i skyrus kolektyvo tarybos. Jos padeda pataisos ir sprend ia nuteist j staig reabilitacij buities klausimus. kal jimus, gali b ti steigiamos nuteist j administracijai organizuoti socialin

Nuteist j kolektyvo tarybos veiklos kryptis ir formas nustato pataisos staigos direktorius. Pataisos staigose, i skyrus kal jimus, nuteistieji gali Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka steigti visuomenines organizacijas. tikinimo(elgiesi vienaip, o ne kitaip) ir ( o jei ne, tai) prievartos derinimas. Teis s normos i rei kia valstyb s vali , nustato elgesio modelius. Pats teis s norm rinkinys, formintas statymu, yra tam tikras tikin jimas elgtis taip, o ne kitaip. Kartu numatomos ir prievartos priemon s, jei nesilaikoma teis s normomis reikalaujamo elgesio. Pavyzd iui, Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso 112 straipsnis numato pataisos staig re im ir pagrindinius jo reikalavimus, o io kodekso 142 straipsnis u bausm s atlikimo re imo reikalavim pa eidim nuteistiesiems numato nuobaudas. Kal jim departamento direktorius pataisos nam direktoriaus teikimu gali nuteist j , perkelt nuobaud atlikti kal jime. Reabilitacijos stiprinimo principas (psichologin terapija) galina bausmi reabilitacijos proces , psichologin terapij . Naujai atvyk traukiami vykdymo pataisos nam kamer tipo patalpas, pasi sti i

teis s normomis reguliuoti ne tik grynai juridinius bausmi vykdymo klausimus, bet ir socialin s pataisos staigas nuteistieji ne i kart socialin s reabilitacijos proces , bet palaipsniui. Priklausomai nuo jo rezultat ,

socialin s reabilitacijos procesas ir psichologin terapija stiprinama arba l tinama. Ypa socialin s reabilitacijos procesas stiprinamas prie paleid iant nuteistuosius i pataisos staig bei jo poveikio priemoni taikymas suintensyvinamas nuteistiesiems, nenorintiems keisti savo neigiamo elgesio bausm s atlikimo metu (nuteistieji, sistemingai pa eidin jantys ir itin piktybi kai pa eidin jantys bausm s atlikimo re im ). Nuteist j teigiamos iniciatyvos ugdymo ir skatinimo principas nurodo pataisos staigos administracijai, kad reikia suteikti galimyb ir s lygas nuteistiesiems u siimti individualia darbine, k rybine (LR BVK 126 str.), moksline, menine ar kita veikla (LR BVK 127 str.), saviaukla. i nuteist j iniciatyva turi b ti skatinama teis s akt nustatyta tvarka. Pataisos priemoni pataisos priemoni taikymo rezultat tvirtinimo principas numato, kad nuteist j

(LR BVK 111 str.) taikymas turi b ti nuolat stebimas, fiksuojamas ir

analizuojamas. Nuolat atliekant

darb bus galima tobulinti vis pataisos proces , daryti j

efektyvesniu. Nuo to, kaip nuteistajame sitvirtins pataisos priemoni taikymo rezultatai, priklausys nuteistojo elgesys po paleidimo i laisv s at mimo vietos. Tam svarbia s lyga yra aplinka, kuri pateks paleistasis i laisv s at mimo vietos. Kokia gi bausmi vykdymo teis s princip reik m bausmi vykdymo procese? efekt ie

principai, kuomet jais vadovaujamasi kompleksi kai, duoda teigiam

pataisant

nuteistuosius. Bausmi vykdymo teis s principai tai bausmi vykdymo politikos principai.

3) BAUSMI VYKDYMO TEIS S IR KIT TEIS S SISTEMOJE

TEIS S AK

RY YS, JOS VIETA

Bausmi vykdymo teis savo po ymiais, dalyku, metodu ir specifiniais principais skiriasi nuo kit teis s ak . Ne i rint tai, ji yra glaud iai susijusi su baud iam ja teise. Bausmi nusikalstamumo kontrol s priemoni kompleks , vykdymo teis eina teis s ak , reguliuojan i

kur taip pat sudaro baud iamoji teis ir baud iamojo proceso teis . D l to yra svarbu, koki viet iame komplekse u ima bausmi vykdymo teis , jos abipusis ry ys su baud iam ja teise ir baud iamojo proceso teise bei atribojimai. Baud iamoji teis tai bazin teis s aka visoms kitoms teis s akoms, reguliuojan ioms kov su nusikalstamumu, kas jai suteikia pirmum , lemia tiksl , princip ir teisinio reguliavimo metod pana um . Baud iamoji teis ir bausmi vykdymo teis reguliuoja visuomeninius santykius, kurie atsiranda vykdant bausmes ir atleid iant nuo j . ioje teisinio reguliavimo srityje galime pastebimai i skirti baud iamosios teis s prioriteti kum prie bausmi vykdymo teis . Baud iamoji teis duoda bausm s s vok , nustato tikslus ir r is, reguliuoti visuomeninius inia, materialin s teis s atsakomyb s ir nubaudimo bei atleidimo nuo bausm s pagrindus, t.y. formuluoja pagrindines teisines kategorijas, palikdama bausmi vykdymo teisei galimyb nuostata. Kaip santykius bausmi vykdymo (atlikimo) srityje. Kad baud iamoji teis yra bazin bausmi vykdymo teis s at vilgiu, patvirtina dar viena principin gyvybingumo forma yra procesinis statymas. Baud iamajai teisei tokia jos realizavimo forma yra ne tiktai baud iamojo proceso teis , bet ir bausmi vykdymo teis . Baud iamoji teis , tur dama bendrus institutus su bausmi vykdymo teise, nulemia j materialin turin , o bausmi vykdymo teis proced rin turin . Taip, Lietuvos Respublikos baud iamojo kodekso 42 ir 43 straipsniai nustato bausmi r is. io kodekso 77 straipsnis nustato nuteist j atleidimo nuo laisv s at mimo bausm s prie termin ir neatliktos laisv s at mimo bausm s dalies pakeitimo velnesne bausme

pagrindus ir s lygas. 78 straipsnis nustato amnestijos taikymo nuteistiesiems pagrindus, o 79 straipsnis malon s suteikimo pagrindus. Bausmi vykdymo teis yra glaud iai susijusi su baud iamojo proceso teise. Lietuvos Respublikos baud iamojo proceso kodekse yra VII dalis Nuosprend io ir nutarties vykdymas (335 365 str.). Baud iamojo proceso teis s paskirtis yra u tikrinti asmens, padariusio nusikalstam veik , teising nubaudim (LR BPK 1 str.), o bausmi vykdymo teis turi u tikrinti teisingo nubaudimo rezultat gyvendinim , nes reguliuoja nuosprend io dalies, kurioje skirta bausm , vykdym . Abi teis s akos turi bendrus institutus ir normas (nuteistojo atleidimas nuo bausm s atlikimo d l ligos (359 str.), lygtinis atleidimas nuo laisv s at mimo bausm s prie termin , neatliktos laisv s at mimo bausm s dalies pakeitimas velnesne bausme ir lygtinis paleidimas i laisv s at mimo vietos (360 str.)). Bausmi vykdymo teis s atribojimas nuo baud iamojo proceso teis s yra tame, kad bausmi vykdymo teis reguliuoja i bendr institut ikiteismin realizacij (rengia med iag teismams d l nuteist j lygtinio atleidimo nuo laisv s at mimo bausm s prie termin , neatliktos laisv s at mimo bausm s dalies pakeitimo velnesne bausme, lygtinio paleidimo i laisv s at mimo vietos), o baud iamojo proceso teis reguliuoja i institut teismin proced r . Bausmi vykdymo teis yra glaud iai susijusi su konstitucine teise reguliuojant nuteist j teisin pad t , pavyzd iui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad mogaus privatus gyvenimas nelie iamas (LR BVK 99 str. nuteist j teis susira in ti; 102 str. nuteist j teis paskambinti telefonu), 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad minties, tik jimo ir s in s laisv yra nevar oma (LR BVK 106 str. nuteist j teis atlikti religines apeigas), 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pilie iai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met , turi rinkim teis (LR BVK 13 str. nuteist j teis dalyvauti rinkimuose, referendume arba visuotin je apklausoje (plebiscite)). Bausmi vykdymo teis turi ry i su civiline teise. Taip, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnis nustato artim j giminai i s ra , kurio reikia pataisos staig administracijai, gyvendinan iai Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso 94 straipsnio (Nuteist j teis pasimatyti su giminai iais ir kitais asmenimis) nuostatas. iam tikslui pataisos staig personalas naudojasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.229 straipsnio nuostatomis, kai reikia nustatyti, ar nuteistasis vyras ir moteris yra sugyventiniai, t.y. nustatyti i asmen partneryst . Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso 107 straipsnis suteikia nuteistiesiems laisv s at mimu bausm s atlikimo metu sudaryti santuok ir nustato santuokos sudarymo laisv s at mimo vietoje tvarkos kai kuriuos elementus. Nuteistajam sudarant santuok laisv s at mimo

vietoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso tre iosios knygos II dalimi Santuoka. Administracin je teis je yra norm , kurios reguliuoja pataisos staig veikl (LR ATPK 191 str. atsakomyb u draud iam tur ti daikt perdavim nuteistiesiems). Kitos Lietuvos Respublikos administracin s teis s pa eidim kodekso teis s normos yra privalomos pataisos

staigoms, kurios yra valstyb s valdymo institucijoms pavald ios staigos. Darbo teis s normos reguliuoja pataisos staig bei valstyb s moni prie pataisos nam darbuotoj , dirban i pagal darbo sutartis, darbo santykius. Nuteistiesiems, dirbantiems pataisos staigose ar valstyb s mon se prie pataisos nam , taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso XVII skyriaus (Materialin atsakomyb ) ir XVIII skyriaus (Darbuotoj sauga ir sveikata) nuostatos.

4) BAUSMI VYKDYMO TEIS S MOKSLO SAMPRATA IR OBJEKTAS Bausmi vykdymo teis s mokslas tai ini sritis, kuri nagrin dama santykius, atsirandan ius kriminalini bausmi vykdymo (atlikimo) metu, siekia nustatyti tok efektyv bausmi vykdymo teisin reguliavim bei toki efektyvi bausmes vykdan i institucij sistem , kuri pataisos priemoni pagalba gal t paveikti nuteistuosius, kad jie, atlik bausm , sugeb t savo gyvenimo tiksl siekti teis tais b dais ir priemon mis. 5) BAUSMI VYKDYMO TEIS S MOKSLO IR KIT MOKSLO AK RY YS Bausmi vykdymo teis s mokslo metodologiniu pagrindu yra filosofija, kaip visuotinas pa inimo metodas, kuris tuo pa iu metu save i rei kia konkre iuose mokslinio tyrimo metoduose. Metodologin tak bausmi vykdymo teis s mokslui daro bendroji teis s teorija. Bausmi vykdymo teis s mokslas yra glaud iai susij s su kit teis s ak mokslais,

pirmiausiai su baud iamosios teis s mokslu. Bausm s teorija artimai sieja i abiej mokslo ak objektus ir metodus. Bausmi vykdymo teis s mokslas yra susij s su baud iamojo proceso teis s mokslu, b tent, atsi velgiama nutar i vykdym . Bausmi vykdymo teis s mokslui eile savo nuostat baziniu yra konstitucin s teis s pastarojo mokslo teorines nuostatas apie teism nuosprend i ir

mokslas. Pirmiausiai tai susij su pilie io teisine pad timi, teis tumu, valstyb s auk iausiosios vald ios ir valdymo institucij kompetencija ir pan.

Bausmi

vykdymo teis s mokslas taip pat naudojasi administracin s teis s mokslo bausmes, valdymo strukt r sistem , i

teorin mis nuostatomis apie institucij , vykdan i institucij organizavim ir j sistem . Bausmi

vykdymo teis s mokslas yra susij s su kriminologija, kuri nagrin ja

nusikalstamumo s lygas ir prie astis, nusikalt lio asmenyb , jos tyrin jimo metodologij , nusikalstamumo u kardymo priemones, kovos su nusikalstamumu priemoni efektyvum . Tiriant nuteistuosius ir asmenis, atleistus nuo bausm s, pla iai naudojami kriminologin s analiz s metodai. Bausmi vykdymo teis s mokslas naudojasi psichologijos, pedagogikos, ekonomikos ak mokslai, teorine patirtimi.

moksl , kurie n ra teisini

4 tema. Bausmi vykdymo statymai ir teis s norma

BAUSMI VYKDYMO TEIS S ALTINIAI IR J R

YS

Bausmi vykdymo teis s altiniai tai teis s akt , reglamentuojan i vis kompleks visuomenini santyki , atsirandan i vykdant (atliekant) kriminalines bausmes ir taikant nuteistiesiems pataisos poveikio priemones, visuma. Bausmi vykdymo teis s akt sistem sudaro ie altiniai, kuriuos galime suskirstyti dvi r is: 1. Bausmi vykdymo statymai. 2. Bausmi vykdymo po statyminiai aktai. Bausmi vykdymo statymus ir kitus teis s aktus (po statyminius norminius aktus) galima suskirstyti dvi grupes: 1. Pagrindiniai ir pagalbiniai statymai. 2. Pirminiai ir antriniai statymai ir kiti teis s aktai (po statyminiai norminiai aktai). Pagrindiniai bausmi vykdymo statymai, tai tie, kurie tiesiogiai i rei kia teis s normas, kurios reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandan ius vykdant (atliekant) kriminalines bausmes ir nuteistiesiems taikant pataisos poveikio priemones. Pagalbiniai statymai tiesiogiai bausmi vykdymo teis s norm , reguliuojan i visuomeninius santykius, atsirandan ius vykdant (atliekant) kriminalines bausmes ir nuteistiesiems taikant pataisos poveikio priemones, nei rei kia,

bet jie patvirtina pagrindini bausmi vykdymo statym nuostatas, pavyzd iui, pagrindinis teis s aktas yra Lietuvos Respublikos bausmi Respublikos apskrities valdymo statymas. Pirminiai (BVK) bausmi vykdymo statymai ir kiti teis s aktai (po statyminiai norminiai aktai) i rei kia teis s normas, galiojan ias kartu su kito antrinio(pataisos istaigos vidaus tvarkos taisykles) bausmi vykdymo teis s akto normomis, kurios papildo pirminio bausmi vykdymo teis s akto normas, jas i vysto. Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso, kaip pirminio statymo, 69 straipsnio 3 dalis nustato: Nuteist j perk limo i vienos pataisos staigos kit tvark nustato Pataisos staig vidaus tvarkos taisykl s. ios taisykl s, kurias pagal Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso 64 straipsn tvirtina Teisingumo ministerija, yra antrinis bausmi vykdymo vykdymo teis s aktas (po statyminis norminis aktas). Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodeksas, pagalbinis Lietuvos

kodekso 173 straipsnio 7 dalis nustato: Are to, terminuoto laisv s at mimo ir laisv s at mimo iki gyvos galvos bausmes atliekan i nuteist j mitybos ir materialinio buitinio apr pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb arba jos galiota institucija. Antrinis bausmi vykdymo teis s aktas tai Vyriausyb s 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 14 D l fiziologini mitybos norm asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisv s at mimo vietose, patvirtinimo. Bausmi vykdymo teis s aktai skirstomi pagal valstyb s subjektus (lygius), kurie tuos aktus pri m : 1 lygis Valstyb s auk iausiosios vald ios institucijos (LR Seimo) priimti bausmi vykdymo teis s aktai. 2 lygis. Valstyb s auk iausiosios valdymo institucijos 3 lygis. inybiniai bausmi vykdymo teis s aktai (ministerij ir kit institucij teis s aktai). JUNGTINI TAUT ORGANIZACIJOS BEI EUROPOS TARYBOS AKTAI BAUSMI VYKDYMO KLAUSIMAIS, J TEISIN REIK M NACIONALINEI TEISEI.

Lietuvai labai svarbi yra naryst Nacionalin je nusikaltim

Europos S jungoje, Jungtini

Taut

Organizacijoje (JTO) ir kitose Lietuva siekia naryst s Europos Europos S jungos pripa intus

tarptautin se s jungose. 2003 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1383 patvirtintoje prevencijos ir kontrol s programoje pabr iama, kad S jungoje, kartu suvokdama ios naryst s svarb , privalumus ir galimas problemas nusikaltim kontrol s srityje. Reikiamas d mesys skiriamas u tikrinimui, kad nacionalin s teis s normos atitikt

nusikalstamumo prevencijos ir kontrol s standartus. 1Tod l Lietuvai savo ruo tu yra svarbu priartinti ar net suvienodinti nacionalini bausmi vykdymo normas prie JTO bei ES standart . Vykdant tarptautin bendradarbiavim baud iamojo teisingumo ir bausmi vykdymo srityje, sukuriamos praktin normos, taisykl s ir rekomendacijos, kuriomis valstyb ms si loma vadovautis, tobulinant nacionalinius statymus, reglamentuojan ius kriminalini bausmi ir kit priemoni vykdym , o taip pat bausm s vykdan i institucij veikl . Priklausomai nuo juridinio privalomumo tarptautinio dokumento, jie skirstomi privalomus standartus ir rekomendacinio pob d io standartus. Privalom j reik m valstyb ms turin ius standartus sutinkame Visuotin je 1948 m. mogaus teisi juridi kai valstyb ms-nar ms

deklaracijoje, 1950 m. ET mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje, taip pat 1966 m. JTO Pilietini ir politini teisi pakte ir kituose bendrojo pob d io tarptautiniuose dokumentuose mogaus teisi apsaugos srityje. Nagrin jami dokumentai yra LR Seimo ratifikuoti, tad turi Lietuvos Respublikos teritorijoje privalom j teisin status . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta: Tarptautin s sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisin s sistemos dalis. Tai rei kia, kad Lietuvos sudarytos tarptautin s sutartys, kurias ji pasira ir kurios Seimo buvo ratifikuotos, tampa sudedam ja Lietuvos sutar i nuostatos pareigoja jas vykdymo statymus, juos

teis s dalimi ir turi b ti taikomos kaip ir kiti Lietuvos statymai. Tarptautini

pasira iusi ir ratifikavusi valstyb derinti su iomis sutartimis nacionalinius bausmi atitinkamai pataisant ar papildant. Lietuvos Respublikos bausmi

vykdymo kodekso 4 straipsnis nustato: Jeigu

Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias taisykles negu iame Kodekse i d stytosios, taikomos tarptautin s sutarties taisykl s. Lietuvos Respublikos tarptautin ms sutartims bausmi vykdymo klausimais

priskirtinos sutartys d l nuteist j laisv s at mimu perdavimo tolesniam bausm s atlikimui. ios sutartys tvirtina galimyb valstybi pilie iams, nuteistiems kitoje valstyb je sutarties dalyv je laisv s at mimu, paskirt j bausm atlikti savo pilietyb s valstyb je, taip pat nustato tokio nuteistojo perdavimo s lygas, atsisakymo perduoti pagrindus, pra ym perduoti nuteist j tolesniam bausm s atlikimui padavimo ir j nagrin jimo proced ras bei bausm s ir nuosprend io vykdymo ypatybes. Kita, standart grup veikia tarptautin je geografijoje i imtiniu rekomendaciniu pob d iu. Rekomendacinio pob d io dokumentai pateikia elgesio, veiklos ir kitokius pagr stus pasi lymus, kuriais rekomenduojama pasinaudoti (pvz. Europos kalinimo staig taisykl s (2006 m.) ). Tarptautinio bendradarbiavimo d l nusikalstamumo prevencijos ir elgesio su teis s pa eid jais srityje galima i skirti didel grup dokument , kurie specialiai nustato standartus, reglamentuojan ius elges su asmenimis, enevoje priimtas 1951 m. parengtas Tipini minimali elgesio su netekusiais laisv s bet kokia forma (sulaikytaisiais, suimtaisiais, nuteistaisiais laisv s at mimo bausme). Jau pirmajame 1955 m. vykusiame JTO Kal jim Kongrese kaliniais taisykli variantas, kur 1957 m. patvirtino JTO Ekonomin ir Socialin taryba. Tarptautinio bendradarbiavimo bausmi vykdymo srityje galima i skirti grup dokument d l bausmi ir kit priemoni alternatyvi laisv s at mimo bausmei. Svarbiausias iuos klausimus reglamentuojantis universalaus Taut Kongreso d l nusikalstamumo pob d io tarptautinis dokumentas 1990 m. vykusio A tuntojo Jungtini

prevencijos ir elgesio su teis s pa eid jais rekomendacijos pagrindu priimta Jungtini Taut Generalin s Asambl jos1

in., 2003, Nr.32-1318

rezoliucija Nr. 45/110, kuria patvirtintos Jungtini Taut standartin s minimalios su laisv s at mimu nesusijusi priemoni taisykl s (vadinamosios Tokijo taisykl s). Tarptautinio bendradarbiavimo d l nusikalstamumo prevencijos ir elgesio su teis s pa eid jais srityje galima i skirti didel grup dokument , kurie nustato standartus, reglamentuojan ius elges su nepilname iais teis s justicijos gyvendinimo taisykl s (Pekino taisykles) kurias, kuri atimta laisv 1985 m. pa eid jais. Septintasis JTO kongresas D l nusikalstamumo prevencijos ir elgesio su teis s pa eid jais pri m JTO standartines minimalias nepilname i patvirtino taisykl s). Europos Tarybos veikla nagrin jamoje srityje taip pat yra aktyvi, konkreti bei kryptinga. Siekiant u tikrinti ET Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos Konvencijos 3-jo straipsnio, kuris draud ia kankinimus, iaur , ne moni k ar eminant orum elges ar baudim , gyvendinim , 1987 m. lapkri io 26 d. buvo priimta ET Europos Konvencija prie kankinim ir kitok iaur , ne moni k ar eminant elges ir baudim . ioje Konvencijoje yra iaur , ne moni k ar eminant elges ar baudim (toliauiaur , ne moni ka ar dokument , pavadint lapkri io 29 d. buvo patvirtintas Generalin s Asambl jos rezoliucija Nr. 40/33. 1990 metais VIII-asis JT kongresas JTO nepilname i , i apsaugos taisykl mis (Havanos

numatyta Europos komiteto prie kankinim ir kitok

Komitetas) veikla. Jo paskirtis - u tikrinti ET Europos Konvencijos prie kankinim ir kitok eminant elges ir baudim

gyvendinim . Komitet sudaro nepriklausomi ir ne ali ki ekspertai, kurie yra galioti

lankyti kalinimo vietose mones, kuriems valstyb s teismin s vald ios sprendimu apribota jud jimo laisv (policijos are tin se, psichiatrin se ligonin se, kal jimuose, pataisos staigose ir pan.). io Komiteto atstovai reguliariai lankosi, organizuoja darbo vizitus Konvencij pasira iusi valstybi staigose kur yra asmenys, kuri laisv s ir teis s yra

apribotos. Po apsilankymo valstyb je, Komitetas parengia valstybei konfidencial prane im , kuriame pateikiamos rekomendacijos d l kalint j teisi bei laisvi u tikrinimo stiprinimo. Komisijos surinkta informacija, susijusi su inspektavimu, ataskaita su valstyb s atsakymu yra konfidenciali ir gali b ti vie ai skelbiama tik valstybei sutikus. Komisija kiekvienais metais pateikia Europos Tarybos Ministr Komitetui apie savo veikl Konvencijos reikalavimus Komisija inspektavo 2000 , 2004 , 2008 ir 2010 metais. 2 Pats svarbiausias Europos Tarybos Ministr Komiteto priimtas dokumentas, nustatantis elgesio su nuteistaisiais laisv s at mimo bausme tarptautini standart pagrindus, yra Europos kal jim taisykl s priimtos Ministr komiteto 2006 m. sausio 11 d. 952-ame Ministru pavaduotoj pos dyje. Europos kal jim taisykl s iuo metu yra vienintelis regioninis tarptautinis dokumentas pla iai apimantis specialius elgesio su kalintaisiais asmenimis standartus. Kaip ir JT tipin s minimalios elgesio su kaliniais taisykl s, Europos kal jim taisykl s yra rekomendacinio pobud io dokumentas, ta iau jos tiesiogiai ar netiesiogiai skatina auk tesnius standartus ir s lygoja minimalias humani kas ir padorias s lygas elgesio su kalintais asmenimis srityje. Be min t taisykli Europos Tarybos Ministr komitetas bausmi vykdymo srityje pri m ir kitas rezoliucijas ir rekomendacijas, kuri detalus nagrin jimas ir studijavimas numatytas pagal tem Tarptautinis bendradarbiavimas elgesio su nuteistaisiais klausimais. bendr ataskait , kuri

perduodama Konsultacinei asambl jai ir vie ai paskelbiama. Lietuvos Respublikos laisv s at mimo vietas pagal

Taigi i tarptautini organizacij sukurti dokumentai yra labai svarbus nacionalin s teis s altinis, nes jie sukurti remiantis visuotinai priimtu iuolaikiniu m stymu ir tarptautiniu lygmeniu pripa intomis id jomis. Anot G.Sakalausko ...baud iamosios justicijos tarptautiniai standartai yra tam tikras orientyras, lakmuso popier lis, leid iantis

pasitikrinti kur esame ir pasi i r ti, kur galime nueiti. Jie atsiranda esant b tinybei vienodinti praktik tam tikroje srityje, turint tiksl apibendrinti ir pateikti geros praktikos pavyzd ius, taip pat siekiant pateikti bendriausias

problemas ir numatyti j sprendimo kelius bei toliau tobulinti sistemas

BAUSMI VYKDYMO TEIS S NORMA IR JOS YPATYB SKaip bendrosios teis s teorijos, taip ir bausmi vykdymo teis s normos strukt r sudaro: 1. Hipotez . teis s normos dalis, nurodanti faktines aplinkybes, kurioms atsiradus, pradeda galioti visa teis s norma. 2. Dispozicija. apra omas bausmi vykdymo teis s subjekt leid iamo ir privalomo elgesio (teisi ir pareig ) mastas (apimtis) atsiradus hipotez je apra ytoms aplinkyb ms 3. Sankcija. bausmi vykdymo teis s normas galima sugrupuoti reguliacines, skatinam sias ir apsaugines. Reguliacin s bausmi vykdymo teis s normos nustato bausmi vykdymo teisini santyki subjekt ir kit dalyvi teises ir pareigas. Priklausomai nuo nustatyt teisi ir pareig pob d io reguliacin s normos skirstomos : 1) pareigojan ias; 2) galiojan ias; 3) draud ian i sias.

BAUSMI VYKDYMO STATYMO IR NORMOS SANTYKIS

5 tema. Bausmes vykdan i institucij sistema

BAUSMES VYKDAN I INSTITUCIJ SISTEMA IR JOS ELEMENTAI.Bausmes vykdan i institucij sistema tai objektyviai esanti bausmi vykdymo sistemos vidin sandara, vieningos bausmi vykdymo sistemos padalijimas susijusias tarpusavyje ir kartu diferencijuotas pavienes institucijas (elementus). gyvendinant Europos Tarybos rekomendacijas, Lietuva numat bausmi vykdymo institucijas perduoti i Vidaus reikal ministerijos pavaldumo Teisingumo ministerijos pavalduman

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmi bausmes, galima suskirstyti : 1. Specializuotas valstyb s institucijas, kuri kriminalines bausmes.

vykdymo kodeksu, subjektus, vykdan ius kriminalines

tiesiogin

paskirtis ir pagrindin

veikla yra vykdyti

2. Kitus bausmi vykdymo teisini santyki dalyvius, kuri pagrindin veikla n ra susijusi su kriminalini bausmi vykdymu. Specializuotos valstyb s institucijos, kuri tiesiogin paskirtis ir pagrindin veikla yra vykdyti kriminalines bausmes, yra ios: 1. Pataisos staigos. Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso 21 straipsnio 1 dalis nustato: Terminuoto laisv s at mimo ir laisv s at mimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos staigos kal jimai, atviros kolonijos. pataisos namai, nepilname i pataisos namai,

io kodekso 62 straipsnio 2 dalis pataisos staig r ims prilygina laisv s at mimo viet

gydymo staigas: gydymo pataisos namus ir laisv s at mimo viet ligonin . 2. Are tin s. Lietuvos Respublikos bausmi are tin s. 3. Pataisos inspekcijos. Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso 18 straipsnio 1 dalis nustato: Teis s dirbti tam tikr darb arba u siimti tam tikra veikla at mimo, vie j teisi at mimo ir vie j darb bausmes vykdo pataisos inspekcijos. io kodekso 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisv s apribojimo bausm vykdo pataisos inspekcijos . Valstyb s institucijos ir kiti bausmi vykdymo teisini santyki dalyviai, kuri pagrindin veikla n ra susijusi su kriminaliniu bausmi vykdymu, yra ie: 1. Kardomojo kalinimo vietos (suimt j namai). Pagal Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dal nuteistieji, kuriems pirm kart paskirtas laisv s at mimas ir i bausm atlikti nustatyta pataisos namuose, gali b ti palikti kardomojo kalinimo vietose atlikti kio darbus. io straipsnio 3 dalis nustato, kad atlikti kio darbus palikti nuteistieji laikomi pataisos nam paprastosios arba lengvosios grupi laikymo s lygomis . Nuteistiesiems, vykdant laisv s at mimo bausm , be i im i , nes toki nenumato Lietuvos Respublikos vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalis nustato: Are to bausm vykdo

bausmi vykdymo kodeksas, turi b ti daromas statymo numatytas poveikis, t.y. taikomos io kodekso 111 straipsnyje numatytos nuteist j , kuriems paskirtas laisv s at mimas, pataisos priemon s. I to seka, kad kardomojo kalinimo

vietos administracija turi b ti profesionaliai pasirengusi ir mok ti nuteistiesiems laisv s at mimu, kurie palikti atlikti kio darbus, taikyti pataisos poveikio priemones. 2. Antstolis. Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso 16 straipsnis nustato: Baud priverstinai i ie ko antstolis. io kodekso 17 straipsnis nustato, kad juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes vykdo antstolis. 3. Policija. Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisv s apribojimo io bausm s vykdymo proced r traukia ir policij , nustatytos kompetencijos, kontroliuoja

bausm vykdo pataisos inspekcijos . Ta iau io straipsnio 2 dalis kuri neper engdama Lietuvos Respublikos statym ir kit

teis s akt

nuteistajam paskirt draudim ir pareigojim vykdym . 4. Kiti bausmi vykdymo teisini santyki dalyviai (nuteistojo darbdavys, valstyb s ir savivaldybi institucijos, staiga, mon , nevalstybin organizacija arba institucija). Kal jim departamentui prie Teisingumo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose teisingumo ministro 2000 m. rugs jo 1 d. sakymu Nr. 184, yra nustatyti ie u daviniai: 1) organizuoti ir vykdyti bausmi vykdymo sistemos reform vadovaujantis Teisin s sistemos reformos

metmenimis (nauja redakcija) ir Teisin s sistemos reformos gyvendinimo programa; 2) sudaryti Lietuvos Respublikos statymais nustatytas s lygas asmenims, kuriems teis jo ar teismo nutartimi (nuosprend iu) kardom ja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (su mimas), laikyti; 3) u tikrinti teism nuosprend i (nutar i ), kuriais nuteista laisv s at mimu, vykdym ; 4) u tikrinti teism nuosprend i (nutar i ), kuriais nuteista pataisos darbais be laisv s at mimo, at mimu eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikr darb arba u siimti tam tikra veikla, nuosprend i (nutar i ), kuriais pataisos darb arba laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas, ir nutar i , kuriomis asmenys lygtinai paleisti i laisv s at mimo viet , vykdym ; 5) sudaryti Lietuvos Respublikos statymais nustatytas s lygas kriminalinei bausmei vykdyti (atlikti) ir organizuoti pataisos priemoni taikym nuteistiesiems. Kal jim departamentui prie Teisingumo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose teisingumo ministro 2000 m. rugs jo 1 dienos sakymu Nr. 184, yra nustatytos ios funkcijos: 1) rengti Teisingumo ministerijos pavedimu ir savo iniciatyva statym , Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarim ir kit teis s akt , susijusi su bausmi vykdymo sistemos reforma, projektus;

2) organizuoti nauj kardomojo kalinimo ir laisv s at mimo viet statyb , jau veikian i tokio tipo staig rekonstravim ; 3) teikti Teisingumo ministerijai si lymus steigti, reorganizuoti ar likviduoti kardomojo kalinimo ir laisv s at mimo vietas, pataisos inspekcijas, mokymo centrus bei valstyb s mones prie pataisos staig ; 4) teikti Teisingumo ministerijai tvirtinti Kal jim moni prie pataisos staig status; 5) sudaryti ir nustatyta tvarka teikti Teisingumo ministerijai ir Finans ministerijai Kal jim departamento biud eto projekt bei buhalterin atskaitomyb ; 6) kaupti, analizuoti ir prognozuoti Kal jim departamentui pavald i staig ir valstyb s moni veikl ; staig ir valstyb s departamentui pavald i staig nuostatus ir valstyb s

7) teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoti Kal jim departamentui pavald i moni kin veikl , atlikti j finansines revizijas;

8) u megzti (savaranki kai ar Teisingumo ministerijai padedant) ir pl toti ry ius su u sienio valstybi bausmi vykdymo sistem pavald i institucijomis ir tarptautin mis organizacijomis, organizuoti Kal jim departamento bei jam

staig ir valstyb s moni darbuotoj sta uotes bei pa intin lankym si u sienio valstybi bausmi vykdymo

institucijose, dalyvavim tarptautin se konferencijose bausmi vykdymo klausimais; 9) organizuoti kartu su Teisingumo ministerija arba savaranki kai tarptautines konferencijas bausmi vykdymo klausimais; 10) organizuoti ir kontroliuoti laisv s at mimo viet veikl sprend iant jose laikom asmen pataisos bei reabilitacijos klausimus;

ANTSTOLISPagal Lietuvos Respublikos antstoli statymo 21 straipsnio 1 dal antstolio vykdymas statym nustatyt

vykdom j dokument , teismo pavedimu faktini aplinkybi konstatavimas, teismo pavedimu dokument perdavimas ir teikimas Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kit statym nustatyt funkcij

atlikimas tai antstolio pareiga. io straipsnio 2 dalis suteikia teis teis s akt nustatyta tvarka teikti ias paslaugas: 1) saugoti (administruoti) turt vykdymo procese; 2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir teikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo; 3) teisines konsultacijas, i skyrus atstovavim asmenimis; 4) aukciono tvarka realizuoti keist kilnojam j turt ; teismuose bei atstovavim santykiuose su tre iaisiais

5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles. Atlyginimo antstoliui u statym nustatyt vykdom j dokument vykdym , faktini aplinkybi

konstatavim teismo pavedimu, dokument perdavim ir teikim teismo pavedimu Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims tvark nustato Vyriausyb arba jos galiota institucija. U paslaug teikim naudojantis statymo suteikta teise antstolis d l apmok jimo dyd io ir tvarkos susitaria su klientu sudarydamas sutart d l j teikimo, jeigu statymai nenustato kitaip.

6 tema. Nuteist j teisin pad tis

NUTEIST J TEISIN S PAD TIES SAMPRATANuteist j teisin pad tis tai konstitucini , pilietini ir nuteistiesiems bausmi vykdymo statym suteikt bendr j ir speciali j teisi visuma, priklausanti nuo paskirtosios bausm s r ies, jos tiksl ir nuteistojo elgesio bausm s vykdymo (atlikimo) metu. Nuteist j specialaus statuso i skirtiniu bruo u yra tai, kad io statuso baziniu statusu yra bendras vis pilie i teisinis statusas, kadangi asmenys, nuteisti u padarytas nusikalstamas veikas, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietyb s. Pilietyb s nuteistiesiems palikimas atitinka tarptautinius aktus, kurie tvirtina elgesio su nuteistaisiais principus ir yra ry kus demokratizmo ir humanizmo princip Nuteistojo teisin pad tis priklauso nuo: 1) bausm s tiksl ; 2) bausm s r ies; 3) nuteistojo elgesio bausm s atlikimo (vykdymo) metu. Politiniu aspektu nuteistojo teisin pad tis pagrindinai priklauso nuo bausm s tiksl , kurie savo ruo tu gyvendinimo kriminalini bausmi vykdymo srityje

priklauso nuo visuomen s ir valstyb s socialini bei ekonomini pagrind . Kuo valstyb labiau ekonomi kai ir teisi kai yra i sivys iusi, tuo tobulesn joje demokratija, tuo pilnesn ir tobulesn nuteistojo teisin pad tis, t.y. tuo daugiau teisi ir laisvi jis turi. Ir atvirk iai: netobulai i sivys iusioje valstyb je nuteistojo teisin pad tis yra skurdesn , t.y. pareig santykis yra ymiai didesnis negu teisi ir laisvi . Jeigu valstyb s statymai pagr sti humani kumo ir teis tumo principais, tai ir bausm s tikslai bus humani ki, siekiantys ne vien tiktai nubausti nuteist j , bet ir gr inti j visuomenei pataisyt .

BENDROSIOS NUTEIST J TEIS S, LAISV S IR PAREIGOSNuteist j teis s, laisv s ir pareigos skirstomos ias keturias grupes:

1. Konstitucin s. Konstitucin s teis s, laisv s ir pareigos yra bendros visiems Lietuvos Respublikos gyventojams (pilie iams, asmenims be pilietyb s), taip pat ir asmenims, atliekantiems kriminalines bausmes. 2. Pilietin s. Pilietin s teis s yra bendros Lietuvos Respublikos pilie iams ir atliekantiems bausmes Lietuvos Respublikos pilie iams. 3. Bendrosios visiems nuteistiesiems. 4. Specialiosios.

NUTEIST J U SIENIE I TEISIN S PAD TIES YPATYB S 13, 109

12 tema. Kardomosios priemon s su mimo vykdymo teisinis reguliavimas

Kardomosios priemon s su mimo vykdymo paskirtis. Valstyb s staigos, vykdan ios kardom j priemon Asmen pri mimo kategorijos. su mim .

tardymo izoliatorius procesiniai pagrindai ir iose staigose laikom asmen

Kardomojo kalinimo vietose laikom asmen s lygos. Asmen , laikom tardymo izoliatoriuose, teisin pad tis. Asmen paleidimo i tardymo izoliatori pagrindai ir tvarka.