2012 m. gruodis. Nr. 69

Evelina Dilytė 3g

Redaktorės žodis

Keista, kad artėjant žiemai gamta užmiega, o mes, atvirkščiai, tampame vis gyvybingesni ir nepavargdami lakstome po parduotuves steng-damiesi nustebinti mylimus žmones. Gaila, tačiau retas iš mūsų sumąsto pradžiuginti artimuosius be progos. Kita vertus, puiku, kad yra toki-os šventės kaip Kalėdos, jos suteikia progą net patiems tin-giausiems pasijudinti ir įžiebti šypseną artimųjų veiduose.

Kaip ir kasmet, artėjant šventėms, šapokiukus užvaldo pakili šventiška nuotaika. Pirmų ir antrų klasių mokiniai rengia kalėdinius pasirodymus, kai kurie mokiniai darbuojasi prie šventinių atvirukų gamybos draugams, penktadieniais skam-ba kalėdinės dainos, įprastai niūrūs kabinetai pasipuošia įvairiausiomis dekoracijomis,

klasės draugai tarpusavyje keičiasi dovanėlėmis, taip pat negalima pamiršti kasmet vykstančio kalėdinio matema-tikos turnyro. Smagu. Kalėdinė dvasia tvyro ore ir jauti, kaip tampi vis labiau laimingas.

Šio „Paupėjos“ numerio taip pat neaplenkia šventinis džiugesys. Be Kalėdine nuotai-ka dvelkiančių straipsnių jame rasite įdomių įvykusių renginių aprašymų, informaciją apie atsinaujinusią mokinių tarybą, interviu su mūsų gimnazijos mokytojais, prezidentu bei kit-ko.

„Pagaliau žiema!“ - pagal-vojo šapokiukas ir gavo netikėtą sniego gniūžtę į pakaušį nuo klasės draugo. Pasigirdo skar-dus juokas. Kad ir kokie rimti ir susikaustę atrodytume kitų mokyklų mokiniams, mumyse tebėra likę vaikams būdingo nerūpestingumo bei šelmiškos ugnelės. Linkiu, kad ji niekada neužgestų. Su šventėm!Foto: Karolis Antanas Stankevičius 3bFoto: Karolis Antanas Stankevičius 3b

Atrasta nauja skruzdžių rūšis, pa-vadinta Adolfo Šapokos varduGerda Vaičiūnaitė 3c

Gruodžio 7 d. Utenos Kraš-totyros muziejuje vyko Utenos jaunimo apdovanojimai, ku-riuose buvo apdovanoti Ute-nai nusipelnę jaunuoliai. Iš devynių nominacijų šapokiečiai nuskynė net penkias! O kiek jų dar buvo nominuota: AŠG krepšinio lyga, gimnazijoje veikiantis Utenos ekonomikos ir kompiuterijos klubas, moki-niai: Odeta Šileikytė, Ingrida Jotkaitė, Ugnė Audzevičiūtė, Kristina Trinkūnaitė, Anton Romaliskij, Vilma Deveikytė, Karolis Markauskas, Karolis Antanas Stankevičius, Donatas Laurinavičius, Karolis Legenis, Ieva Zarankaitė, Nerijus Ma-linauskas, jau buvusi mokinė Eglė Vitkelytė bei mokytoja Edita Bugvilionytė. Nekuklu ir

visai neįtikėtina, ar ne?Buvusi mokinių tarybos

prezidentė Odeta Šileikytė tapo metų jaunimo lydere, Vilma Deveikytė metų menininke, metų moksleiviu išrinktas Karolis Markauskas – III-sios vietos pasaulinėje astronomijos olimpiadoje laimėtojas, o metų sportininku tapo Nerijus Ma-linauskas, kuris Baltijos šalių akrobatinio važiavimo mo-tociklu konkurse „Bike show“

laimėjo I-ąją vietą.„Esu be galo laiminga, nes

visiškai nesitikėjau būti apdo-vanota. Apdovanojimas man reiškia, tai, jog esu pripažinta aplinkinių: tiek bendraamžių, tiek mokytojų, tiek tėvų tarpe,“ – džiaugėsi Vilma. O Donatas sakėsi esąs laimingas, atradęs savanorystę – laisvalaikio pra-leidimo būdą, kuris teikia nau-dos ne tik jam, bet ir kitiems.

Net nežinau, ar verta sakyti, jog tikiuosi, kad kitais metais šapokiečiai nuskins dar daugiau laurų. Ar gali būti dar

daugiau?! Ar žinai tą tyrimą su skruzdėmis? Visa skruzdžių giminė buvo suskirstyta į „tinginės“ ir „darbštuolės“ ir abi grupės atskirtos gyventi. Po kiek laiko pastebėta, jog tinginės pradėjo dar labiau tingėti, o darbščiųjų darbo efektyvumas žymiai padidėjo. Nujaučiu, kad mūsų gimnazijoje galioja ta pati taisyklė – visi kartu bendrau-dami, mokydamiesi ir dirbami, stumiame vienas kitą į priekį ir pasiekiame tai, kas, rodos, neįmanoma. Tik kartais to nepastebim.

Karolis MarkauskasKarolis MarkauskasFoto: Vilma Deveikytė 3dFoto: Vilma Deveikytė 3d

Nerijus MalinauskasNerijus MalinauskasFoto: Vilma Deveikytė 3dFoto: Vilma Deveikytė 3d

Odeta ŠileikytėOdeta ŠileikytėFoto: Vilma Deveikytė 3dFoto: Vilma Deveikytė 3d

Paupėja 2012 m. gruodis. Nr. 69 / 2

Po padidinamuoju stiklu KRISTINA SABALIAUSKAITĖBrigita Katinaitė 3dŽivilė Juodelytė 3d

Lapkričio 12 d. Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje

buvo galima gyvai pabendrauti su romano „Silva Rerum“ autore Kristina Sabaliauskaite. Rašytojos apsilankymo priežastis – nau-josios jos knygos „Danielius Dalba ir kitos istorijos” sutiktuvės. Pristatymo metu Kristina Sabaliauskaitė mielai atsakinėjo į jai užduodamus klausimus, dalijo parašus. Nepraleidome progos ir nutarėme asmeniškai pakalbinti bestselerio autorę.

Kristina, kaip Jūs tapote rašytoja? Ar tai lėmė kažkoks įvykis, ar mūza aplankė savaime?

Rašytoja: Geras klausimas. Nuskambejo kaip iš devyniolik-to amžiaus romano, tarsi reikalingas kažkoks dieviškas ženklas arba mūzos atplevenimas, kad taptum rašytoju. Aš tyrinėju septynioliktą amžių, kuriame menininkai savo kūrinius kūrė la-bai racionaliai apmąstydami, bet tuo pačiu metu palikdami vietos spontaniškumui, todėl taip pat pasistengiau pamąstyti, ką noriu papasakoti ir pasidalinti tomis istorinėmis žiniomis, kurias buvau sukaupusi. Taip gimė pirmasis romanas „Silva Rerum“.

Ką veiktumėte, jei nerašytumėte? Ar turėjote svajonių tapti kažkuo kitu?

Rašytoja: Antrame romane „Silva Rerum“ yra toks pasikar-tojantis klausimas: „Kas būtų, jeigu būtų buvę?“ Aš manau, kad šitaip klausinėjantys žmonės rizikuoja išeiti iš proto. Manau, neįmanoma atsakyti į šį klausimą, susiklostė, kaip susiklostė. Visgi, nebūčiau pabėgusi nuo istorijos ir literatūros.

Fragmentų iš Jūsų „Silva Rerum“ galima rasti ir literatūros vadovėliuose. Vis tik šiuolaikiniam jaunimui kartais sunku skaityti apie praeitį, o ne apie nūdieną, kaip manote, kodėl?

Rašytoja: Ironiška, tačiau, kai buvau jauna, nemėgau visų tų chrestomatijų, verčiau skaitydavau suaugusiųjų man uždraustas knygas, nes jos buvo įdomesnės. Vis tik aš nenorėčiau sutikti, kad jaunimui sunku skaityti apie praėjusias dienas, atvirkščiai, dabar daugelis jaunų žmonių gręžiasi į praeitį, kad ir ne labai tolimą.

Skaitant Jūsų knygas susidaro įspūdis, jog itin vertinate lotynų kalbą, ar tai tiesa?

Rašytoja: Aš neteikiu lotynų kalbai pirmenybės, tačiau ano meto kultūroje ji užėmė labia svarbią vietą ir, jeigu lygintume su mūsų dienomis, tai būtų tarsi anglų kalba dabar.

Tačiau vis mažiau jaunų žmonių mokosi šios kalbos. Kaip

pagrįstumėte, jog lotynų kalba ypatinga ir paskatintumėte naująją kartą jos nepamiršti?

Rašytoja: Visos kalbos ypatingos, o štai lotynų kalba ypa-tinga tuo, kad visoms Europos kalboms padovanojo labai daug tarptautinių žodžių. Tai yra sudėtinga kalba, bet verta pasikankin-ti, nes išmokus lotyniškai lengvai perkandama ir prancūzų kalba.

Jūsų knygos reikalauja istorinio konteksto. Iš kur semiatės žinių ir kokia medžiaga remiatės rašydama?

Rašytoja: Aš stengiausi rašyti savo knygas taip, kad jas skaityti galėtų ir specialistas, ir paprastas žmogus. Pati daugiau nei dešimt metų studijavau baroko laikotarpį, rašiau istorijos disertaciją iš tos srities, tad žinių pakako.

Kodėl rekomenduotumėte jaunam žmogui perskaityti Jūsų naująjį kūrinį „Danielius Dalba ir kitos istorijos“?

Rašytoja: Iš tiesų aš niekam nieko nerekomenduoju. Manau, kad ypač jauniems žmonėms nieko nereikia kišti per prievartą. Tiesiog, jeigu ši knyga patiks paaugliams, tai dėl to, jog yra maištinga. Galbūt jie ras ten kažką artimą širdžiai.

Ar knygos suteikia Jums laimės?Rašytoja: Laimės ne, bet užsimiršimo ir atotrūkio – visada.

Svarbiausia, kad knyga man suteikia nuotykių, mėgstu keliauti kartu su savo kuriamais herojais. Tai yra vienas maloniausių dalykų gyvenime.

KalėdojimasAgnė Šeduikytė 3c

Pagaliau sulaukėme žiemos ir sniego, greit sulauksime ir visiems labai svarbios žiemos šventės – Kalėdų atostogų! Visi puošiasi, ruošiasi ir nekantrauja! Mokykloje skamba šventinė muzika, o kori-doriais vaikšto mokiniai, pasipuošę plačiausiomis šypsenomis. Aišku, tai būtų idealu, tačiau prieš šventes neretai užgriūna ir sunkus metas persidirbusiam ir mokslų be galo išvargintam mokiniui.

Mokytojai ir mokiniai nenori atidėti atsiskaitymų ir kontrolinių, o tikriausiai dėl labai svarbių priežasčių praleidę pamokas, dar vadinami „skolininkais“, mokiniai nori nusimesti vargą nuo pečių,

taigi taip susikaupia nemažai darbų, dėl kurių šypsena mokinių veiduose dažniausiai ima blankti. Švenčių dvasia ir mirksinčios lemputės ramina ir atpalaiduo-ja, tačiau galvoje knibždančios mintys apie mokslus neleidžia tinkamai atsipūsti. Tuomet mergaitės ir berniukai prisime-na gana tolimą Lietuvos praeitį ir pasineria į senuosius papročius. Gimnazijoje prasideda visuotinis Kalėdojimas. Anksčiau tai buvo kaimynų bei artimųjų lankymas persirengus žvėrimis bei keitima-sis jaukiomis dovanėlėmis, tačiau šiandieniniame pasaulyje tai perėjo tiesiog į kaulijimą. Kalėdodami mokiniai bando išsisukti iš keblios, darbais ir atsiskaitymais užverstos ,situacijos ir prašo išankstinių

dovanėlių – geresnių pažymių ir mokytojų atlaidumo, juk Kalėdos – stebuklų ir gerumo metas!

Ar mokytojai turėtų būti at-laidesni artėjant šventėms? Tik-riausia susilauksiu piktų mokinių žvilgsnių, bet, mano nuomone, tai neturėtų būti labai svarbu. Na, bent jau mokytojams, kurie dažniausia visgi nusileidžia ir pamalonina išankstine Kalėdine dovanėle, bet, žinoma, ne visi. Ir tai visiškai normalu, kad ir kaip mums, mo-kiniams, norėtųsi visų atlaidu-mo. Jeigu aš būčiau mokytoja, geresnio pažymio švenčių proga prašančiam mokiniui tikriausia atsakyčiau : „Na tai kas?“. Kodėl? Nes pati esu mokinė ir žinau, kaip būna ir kodėl dažniausiai nespėju. Nespėja mokiniai dėl dviejų

priežasčių: paprasčiausios ir visai nekaltai atrodančios tinginystės arba prasto laiko planavimo. O dar Kalėdos! Sniegas, parduotuvių lentynos, nukrautos šventinėmis prekėmis: nuo žvakidžių iki niekam nereikalingų lipdukų su Kalėdų senio atvaizdu. Susikaupti tikrai nelengva, ypač jei esi didelis šios šventės „patriotas“. Mano nuomone, išsiblaško visi – ir mokytojai, ir mokiniai ir manau, kad šios situacijos pakeisti beveik neįmanoma, šventės dažniausiai kažkaip keistai pamaino žmones. Taigi mokiniams belieka bėgti, lėkti ir suspėti, o mokytojams, kaip jau jie įpratę, žiūrėti atlaidžiau ir laukti švenčių kartu.

Paupėja 2012 m. gruodis. Nr. 69 / 3

Už bronzą ant rankų nebenešioja?Greta Mameniškytė 3c

Ne paslaptis, jog Utenos Adolfo Šapokos gimnazija gali pasigirti ne vienu olimpiadų prizininku ar nugalėtoju. Tačiau dešimtokas Karolis Markauskas nustebino neeiliniu laimėjimu. Iš spalio 16-24 dienomis Pietų Korėjoje vykusios Tarptautinės mokinių astronomijos olimpia-dos gimnazistas grįžo su bronzos medaliu pakaklėje. Nors Karo-lio sėkme buvo pasidžiaugta laikraštyje „Utenos diena“ bei Šapokos gimnazijos televizo-riuje tradiciškai pasirodė sveiki-nimas jaunuoliui , tik nedaugelis uteniškių, o ką jau kalbėti apie kitų miestų gyventojus, žino apie jo pasisekimą.

Ko gero, vieni iš pirmųjų gimnazijoje sužinoję apie bron-zos prizininko sėkmę buvo jo bendraklasiai ir auklėtoja, todėl

jų nuomonės apie šią situaciją ir klausiame. Mokytoja Birutė Siliūnienė, paklausta, ką mano apie Karolio pasiekimą, negai-lėjo komplimentų auklėtiniui. Ji tvirtina besidžiaugianti ir besididžiuojanti juo tarsi savo vaiku. Į pagalbą pasitelkusi savo klasės mokinius, Karo-liui surengė staigmeną: grįžusio jo vietoj mokslų laukė smagi popietė su bendraklasiais, auklėtoja ir picomis. Jos metu prizininkas smulkiau papasako-jo apie olimpiadą bei pasidalino dar neišblėsusiais įspūdžiais. Birutė Siliūnienė auklėtiniui pa-dovanojo knygelę, kurioje su-rinktos prasmingos mintys apie gyvenimą, norėdama paskatinti jį tobulėti ne tik mokslo sri-tyse, bet ir turtinti savo dvasinį pasaulį. Karolio bendrakla-sis Martynas, paklaustas, kaip vertina tokį draugo laimėjimą,

atsako, jog šis laimėjimas svar-bus tiek Karoliui, tiek jį palai-kantiems, taip pat džiaugiasi, kad atsiranda žmonių, galinčių tiek daug pasiekti. Pasiteiravus, ar nepakito jo ir klasės draugų požiūris į prizininką, Martynas atsako, kad į jį kitaip nežiūri ir nemano, kad kiti tai daro, svarsto, jog galbūt taip yra dėl kuklaus ir paprasto Karolio būdo, jis išliko toks pat paslau-gus, linksmas, sportiškas, daug siekiantis vyrukas. Į klausimą „Ar pakankamai dėmesio buvo skirta pasauliniu mastu pasižymėjusiam gimnazistui?“ vaikinas atsakė trumpai, tačiau teisingai: „Manau, pakankamai. Juk visi tie sveikinimai nėra svarbiausia, svarbiausia, kad jis jaustųsi nugalėtoju širdyje“. Pats Karolis dėmesio trūkumu nesiskundžia ir savo pergalės nesureikšmina. Jis kaip tik džiaugiasi, jog apie jo pasiekimą

žino pakankamai mažai žmonių ir tvirtina, kad perdėti kompli-mentai jam nepatinka.

Džiugu, kad mūsų nors ir nedidelė tauta turi kuo didžiuotis ir vis dar gali nustebinti aplin-kinius bei save pačius tokiais netikėtais laimėjimais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad olim-piada vyko pasauliniu mastu, belieka tik paklausti, ar tikrai pakankamai vertiname olim-piadininkus ir ar neturėtumėme į jų pasiekimus reaguoti ne taip kasdieniškai? Juk tiek televizi-joje, tiek spaudoje nuolat mirga įvairūs pranešimai apie įvairius taip vadinamų „žvaigždžių“ skandalus bei intrigas, tačiau tokie laimėjimai kaip Karolio Markausko lieka visai užmiršti arba simboliškai paminėti. Tuomet kyla dar vienas klausi-mas: „Ar vis dar žinome, ką reikėtų laikyti tikrosiomis žvaigždėmis ir iš ko derėtų imti pavyzdį?“

Susipažink su nauju kavos gėrėjų klubuGerda Vaičiūnaitė 3c

Ar žinojai, kad su nauju LR Seimu išrinkta ir nauja AŠG Mokyklos taryba? Spėk, ką ji veikia? Tvarko dokumentus ir geria kavutę? Šapokos miesto pilieti, ar bent žinai, kas valdo visą mokyklą?

Apie viską nuo pradžių. Mokykloje yra Mokinių taryba, kuri atstovauja moksleiviams ir gina jų nuomonę įvairiais mokyklos klausimais. Įvairūs renginiai, kalėdiniai karnavalai, Šapokos gimnazijos muzikiniai apdovanojimai ir netgi muzi-ka, penktadieniais skambanti

mokykloje, yra matomi mokinių tarybos ir jų pagalbininkų – ak-tyvo – darbo vaisiai. Už visų karpinių ir scenos dekoracijų vyksta ir kiti darbai: kaip ap-klausos, dokumentų tvarkymas, bendravimas su mokyklos dar-buotojais.

Mokinių tarybai priklau-so: Einoras Vaičiūnas 1c, Agnė Dabregaitė 1e, Kotryna Meidutė 2d, Klaudija Cicėnaitė 2d, Miglė Bulkaitė 2b, Miglė Labeikytė 2b, Vilma Deveikytė 3d, Donatas Laurinavičius 3c, Ieva Streižytė 3c, Kasparas Mociūnas 3b.

Be mokinių yra dar daug mokytojų, klasių vadovų, metodininkų ir t.t. grupių. Viena aktualiausių tarybų yra Mokyk-los arba Gimnazijos taryba – vienas aukščiausių gimnazi-jos valdymo organų. Vienas geriausių jos darbo pavyzdžių – lapkričio mėnesį patvirtin-tos Darbo tvarkos taisykles. Tai reiškia, jog visi svarbiausi „Šapokynės“ nutarimai yra prii-mami Mokyklos taryboje. Ta-ryba sudaryta pariteto principu. Tai reiškia, jog ji sudaryta iš penkių mokytojų, penkių tėvų ir penkių mokinių atstovų.

Gimnazijos taryba: Mokytojai:Jovita Butkienė (pirmininkė),

Romualdas Baura, Danielius Datkūnas, Daiva Dudėnienė, Kristina Levčenkienė.

Mokiniai:Gerda Vaičiūnaitė (sekretorė)

3c, Akvilė Burneikaitė 3c, Kas-paras Mociūnas 3b, Klaudija Cicėnaitė 2d, Konradas Kaz-lauskas 3d.

Tėvai:Vaida Barkuvienė, Vilma

Drungienė, Gytė Lasienė, Kristina Sirgedienė, Vytautas Vaiškunas.

Paupėja 2012 m. gruodis. Nr. 69 / 4

Knygų KalėdosTautvydas Tumas 1b

Lapkričio 29 d. grupė Utenos Adolfo Šapokos gimnazistų dalyvavo eglės įžiebimo šventėje Lietuvos Res-publikos prezidentūroje. Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su būriu vaikų iš vi-sos Lietuvos Prezidentūroje įžiebė Kalėdų eglę ir paskelbė nacionalinės akcijos „Knygų Kalėdos“ pradžią.

Renginyje, vykusiame Bal-tojoje salėje, dalyvavo olim-pinis čempionas Virgilijus Alekna, laidų vaikams vedėjas

Audrius Rakauskas – Gusta-vas, alpinistas Vladas Vitkaus-kas, vaikų rašytojas Kęstutis Kasperavičius, dainininkė Jur-ga Šeduikytė. Publikai koncer-tavo muzikos grupė „Liūdni Slibinai“, choras „Liepaitės“. Į šventę atvyko daugiau nei 100 pradinių klasių moksleivių iš Anykščių, Utenos, Radviliškio ir Vilniaus rajono mokyklų. Šventėje dalyvavę Utenos Adolfo Šapokos mokslei-viai – teatro trupės dalyviai – surengė smagų pasirodymą į prezidentūrą susirinkusiems vaikams bei garbingiems svečiams su šalies Prezidente priešakyje. Visi norintys turėjo

galimybę dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kur kartu su Lietu-vos menininkais kūrė judančių vaizdų ritininę knygą.

„Knyga yra pats geriausias pasaulio ir žmonių pažinimo šaltinis. Ji mus moko svarbiausių dalykų – tiesos, draugystės ir ištikimybės. Todėl šiemet, rinkdamiesi kalėdines dovanas, nepamirškime knygos. Linkiu, kad knyga jus lydėtų visą gyvenimą“ – sveikino šalies vadovė ir kvietė aktyviai daly-vauti akcijoje.

Panaši, tik kiek kuklesnė kalėdinės eglutės įžiebimo šventė vyko ir mūsų gim-nazijoje. Ją įžiebė tie patys

prezidentūroje šią „apeigą“ atlikę šapokynės „teatriukai“, tik prezidentės vietoje buvo gimnazijos direktorius Saulius Brasiūnas. Taip pat paskelbtas akcijos „Knygų Kalėdos“ star-tas mūsų gimnazijoje.

Iki sausio 6 dienos šalies knygynuose bus galima įsigyti specialiu akcijos lipduku pažymėtų knygų su 20 proc. nuolaida. Tikimės, kad Utenos Adolfo Šapokos gimnazistai ir mokytojai aktyviai dalyvaus akcijoje „Knygų Kalėdos“ ir praturtins mūsų mokyklos bibioteką vertingomis kny-gomis.

Apie gyvenimą ir panašiaiDovilė Meidutė 3g „Mokslas – šviesa, o

ne mokslas – prieblanda“. Turbūt daugumai aišku, jog ši citata priklauso mūsų gimnazi-jos fi zikui Danieliui Datkūnui. Šis mokytojas man yra vie-na iš įdomiausių asmenybių, būtent todėl Jį pasirinkau, kad atsakytų į interviu klausimus.

Kaip atradote savo pašaukimą? Ar daug ieškojote, klydote, abejojote?

Mokytojas: Savo „pašaukimą“ atradau netyčia. Visą laiką iki stojimo galvojau, kad gydytoju ir mokytoju tikrai nebūsiu. Bet gyvenimas iškrėtė išdaigą...

Ką galvojate apie mus, šiuolaikinį jaunimą?Mokytojas: Yra puikaus jaunimo – simpatiško, darbštaus, su-

pratingo. Tik apmaudu, kad vis daugėja viskam abejingų ir nieko nebenorinčių. Su tokiais per pamoką „taškykis nesitaškęs“ – vis tiek nieko nepasieksi. Čia jau, matyt, švietimo reformos rezulta-tas.

Kas Jus įkvepia? Kokios knygos, muzika, fi lmai ir/ar kita?Mokytojas: Mane įkvepia supratimas, kad bent kažkam mano

darbas yra reikalingas, kad bent kažkas dar mokosi – jei ne iš noro, tai bent jau iš pareigos.

Kokie yra Jūsų ryškiausi vaikystės ir mokyklos metų atsimini-mai?

Mokytojas: Buvau gerietis, todėl per pirmūnų šventes nešdavau penketą (penkiabalė sistema).

Įsivaizduokite, kad turite galimybę įsikūnyti į kitą žmogų. Kas jis būtų? Kodėl?

Mokytojas: Nenoriu įsikūnyti į kitą žmogų. Jei jau skirta būti savimi, tai tokiu ir išbūsiu. Kaip jau bus – taip...

Ar visada siekėte būti mokytoju? Apie kokias profesijas dar galvojote?

Nukelta į 5 p.

Nuotraukos bibliotekos vedėjos Vidos GudelienėsNuotraukos bibliotekos vedėjos Vidos Gudelienės

Paupėja 2012 m. gruodis. Nr. 69 / 5

Mokytojas: Dažnai pagal-voju, kad man ne vieta mokyk-

loje. Per daug diktatoriaus savybių jaučiu savyje. Tą mato ir mano mokiniai. Be abejo, malonu dirbti su jaunais žmonėmis. Bet tik tada, kai jauti atsaką. Kartais užklysta mintis, kad gal didesnių malonumų patirčiau dirbdamas ne su žmonėmis, o ten, kur aš vien tik pats atsakyčiau už savo darbo rezultatus. Bet yra kaip yra...

Kaip manote, ar nuo mokytojo priklauso vaiko susidomėjimas konkrečiu dalyku ir geresni pažymiai, ar čia tik – mokinio reikalas ir pastangos?

Mokytojas: Nuo mokytojo labai priklauso mokinio susidomėjimas dalyku. Tai paliudija ir mano mokiniai. Bet jei mokinys pats sau įrodė, kad fi zika ne jam, joks mokytojas nepadės.

Ar turite tikslų, kuriuos žūtbūt siekiate įgyvendinti?Mokytojas: Taip. Vienas iš jų – kova su mokinių nežinojimu,

nenoru mokytis. Žodžiu, kovoju su vėjo malūnais.

Apie gyvenimą ir panašiaiAtkelta iš 4 p.

Kokie dalykai Jums svarbiausi bendraujant su kitu žmogumi?Mokytojas: Kad kitas žmogus išklausytų ir išgirstų.Kodėl svarbu išlaikyti tautinę tapatybę? Ką Jums reiškia

ištikimybė Lietuvai?Mokytojas: Paklauskite to aukštų valdžios vyrų. O po to

pasižiūrėkite į juos iš šalies. Tiesiog tuo norėjau pasakyti, kad yra dalykų, kurie daromi, o apie juos daug nešnekama.

J. V. Getė yra pasakęs, kad „Laimingas tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi darbais, kuriuos padarė“. Ar sutinkate su šiuo teiginiu? Kas Jus padaro laimingą?

Mokytojas: Taip, sutinku. Džiaugiuosi, galėdamas mokyti jau-trius, darbščius, supratingus mokinius. Bet kuo toliau, tuo dažniau tenka dirbti su mokiniais, kurie, net man diktuojant, uždavinį spręsti nepajėgūs. Mokymasis yra dvipusis procesas, todėl negali džiaugtis darbu, kurį padarei pats, nes kitą darbo dalį turi nuveikti tavo mokiniai. O čia dažnai tenka nusivilti. Todėl aš esu daugiau nelaimingas, negu laimingas.

Mokykloje – 25 valandas?Akvilė Burneikaitė 3c

Lapkričio mėnuo buvo įtemptas. Mokslai, renginiai, būreliai, veiklos, o dar ir naujo Utenos Adolfo Šapokos gim-nazijos prezidento rinkimai. Šis įvykis sulaukė ypatingo dėmesio. Trys labai stiprūs kandidatai ir rezultatai, nustebinę ne vieną. Po tokios įnirtingos, savaitę besitęsusios kovos, vietoj intrigos, kelių balsų persvaros, kurios dau-guma tikėjosi, užtikrinta balsų dauguma nulėmė, kad po Odetos Šileikytės Šapokos mokinių tarybos vairą ir prezi-dento postą perėmė Kasparas Mociūnas.

Po pirmojo pretendentų pri-sistatymo, kalbos apie tai, kuris iš kandidatų turi daugiau pa-tirties, yra vertesnis ar geriau galėtų atlikti prezidento pareigas, nenutilo nei per vieną pertrauką. Debatų metu klausimų taip pat buvo daugybė. Ne paslaptis, kad jų būtų buvę ir daugiau, jei laiko nevaržytų skambutis pamokai. Kaip parodė balsa-vimo rezultatai, didžioji dalis gimnazistų palaikė Kasparą ir norėtų jį matyti kaip prezidentą. Taigi, šiandien atsivertę naują „Paupėjos“ numerį turite progą perskaityti tai, ką interviu metu kalbėjo naujasis AŠG preziden-tas – Kasparas Mociūnas.

Ar kas nors pasikeitė po to, kai tapai AŠG prezidentu?

Kasparas: Maniau, il-giau būti mokykloj jau sunkiai

įmanoma. Pasirodo – įmanoma. Teko atsirinkti, kas svarbiausia, nes padaugėjo bendravimo su valdžia ir popierizmo.

Viską suspėji, netenka aukoti pamokų, namų darbų ar miego?

Kasparas: Spėju, bet, tiesa, pamokos kenčia.

O kaip santykiai su kitais pre-tendavusiais į prezidento postą? Juk su Klaudija tenka dirbti vienoje komandoje, nesijaučia įtampos?

Kasparas: Santykius su Klaudija pagerinau tiek, kiek net nebūčiau pagalvojęs, kad galiu pagerinti. Gaila, kad pastaro-siomis savaitėmis jos nėra, bet sutariam puikiai.

O su Ieva pasisveikini ei-damas koridorium?

Kasparas: Ją matau labai re-tai, bet gal tik retai prasilenkiam. Kai pamatau, pasisveikinu.

Prieš rinkimus dažnai girdėjosi tokios kalbos, kad tapęs prezidentu taptum pernelyg valdingas ir „pasikėlęs“. Ar jos nepasitvirtino? Nepradėjai visos tarybos tampyti už virvučių?

Kasparas: Kad esu valdin-gas, nesiginčysiu, bet jei toks nebūčiau, taryboj darbas gal ir nevyktų. Pasikėlęs? Tokių kalbų girdžiu nuo pirmos klasės. Jei kažkas kalba, vadinasi, yra apie ką. Esu veiklus ir matomas. Tary-boj mano rolė yra visus nukreipt tinkama linkme. Jei kažkas tai vadina tampymu už virvučių – tebūnie. Kartais ieškant geriausio kompromiso tenka ir laviruoti.

Kaip sekasi darbas taryboje? Šiemet atsirado nemažai naujų narių, tarybos sudėtis smarkiai pasikeitė, ar jau susigyvenot?

Kasparas: Viskam reikia laiko, bet dirbam kaip komanda ir nebesijaučia, kad kažkas yra naujokai.

Ar gerai sutari su visais ta-rybos nariais? Kaip prezidentui, tenka jiems pavadovauti, kai kurias idėjas atmesti, kai kam paprieštarauti, kai ką sukriti-kuoti...

Kasparas: Manau, taryboje visi mane pažįsta. Vieni ilgiau, kiti trumpiau, bet jie žino, kad aš pirmenybę teikiu teisingam sprendimui, o ne šiltų santykių

išlaikymui. Jei reikės – galiu ir pyktis, bet mes ne darželyje, visi pakankamai suaugę ir supranta, kodėl aš taip darau, nepriima to kaip asmeniško įžeidimo.

Kadangi artėja Kalėdos, turi galimybę pasveikinti visus Šapokiečius su Kalėdomis ir ko nors jiems palinkėti.

Kasparas: Šapokiečiai, linkiu ,kad švenčių metu jus suptų tik patys artimiausi žmonės, vidinės šilumos neužgožtų net ir žiemiškėjantys orai. Teišsipildo visos jūsų svajonės jau kitais, dar geresniais 2013 –aisiais.

Paupėja 2012 m. gruodis. Nr. 69 / 6

Ar ne per anksti kviečiame Kalėdas?Miglė Rakauskaitė 2c

Pasibaigus gražiajam vasa-ros laikui, visi sugrįžtame prie darbų. Ateinantis ruduo – tai susimąstymo, pasiruošimo, ramybės laikotarpis prieš artėjančią šaltąją žiemą. Lapkritį paminėję mirusiųjų dieną ,dar net neatėjus gruodžiui, dažnai pastebime, jog daugelyje parduotuvių lentynų suspindi kalėdinė eglutė arba pasigirsta šventiški dainų garsai. Šie atributai kartojasi jau kelerius metus. Todėl ir kyla diskutuo-tinas klausimas, ar per greitai atbildančios Kalėdos nepraran-da savo žavesio?

Kalėdos – tai kvapnus cina-mono kvapas, pintinė, perpildyta mandarinų, eglutė, papuošta įvairiosiomis blizgančiomis girliandomis, raudonnosis Kalėdų senelis, šeima, susirinkusi prie gausaus vaišių stalo, palinkėjimai, išsakomi vienas kitam ir visa tai, kas jauku, kas sušildo širdį. Rodo-si, jog tik ir lauki nesulauki, kada jos ateis. Apie pirmuosius anks-tyvus šios šventės žingsnius in-formuoja įvairios žiniasklaidos sritys. Laikraščiai ir žurnalai pradeda publikuoti Kalėdoms skirtus straipsnius. Per radiją galime išgirsti melodingas kalėdines dainas. Plačiajame ekrane išvystame įvairias įmonių ir laidų reklamas, kurios pasidabina šventiška atributika. Visur rasite nurodymų, kaip pasiruošti skanesnių Kūčių arba Kalėdų stalo patiekalų ar netgi kaip stilingiau pasipuošti na-mus, išleidžiant kuo „mažiau“

pinigų. Visa tai – tik pirmas žingsnis.

Antrasis žingsnis pasibaigia ties parduotuvės slenksčiu. Dauguma mūsų susigundome gražiai pateiktais daikčiukais, kurie tiesiog prašosi mūsų paimami. Spindinti ir blizganti parduotuvių aplinka tuo metu apgauna mūsų akis ir priverčia manyti, jog viso to mums primygtinai reikia. Suvilioti ir apžavėti pasiduodame minos jausmui ir nepagalvoję nusiper-kame prekes, kurios tėra gud-riai ir sumaniai prekybininkų įsiūlytas masalas.

Paveikti visu tuo žmonės pradeda puošti savo namus, pakuoti dovanas. Tai tampa lyg įprastine ir monotoniška veikla. Tuo tarpu pranyksta vi-sas šios didelės, gražios šventės laukimas. Kalėdinė dvasia, kurią stengiamės susikurti savo širdyse, išblėsta ir nebetampa tokia reikšminga. Tada teikia-me pirmenybę materialinėms gėrybėmis, kurios nėra pačios svarbiausios.

Kalėdos – tai toks metas, per kurį būni geras ir norisi brangin-ti kiekvieną minutę, praleistą su artimiausiais žmonėmis. Todėl visiems labai norėčiau palinkėti, kad negreitintume įvykių, nepa-siduotume kitų daromai įtakai ir puoselėtume gražias šventimo tradicijas. Jeigu mes patys to labai norėsime ir lauksime, Kalėdos pačios ateis į mūsų širdis pačiu geriausiu ir tinka-miausiu laiku.

Jie dovanojo žodį LietuvaiŠį itin anksti sniegu

pasidabinusį gruodį Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje sklando Kalėdinė dvasia.

Mokyklos koridoriuose jau skamba Kalėdų melodijos, star-tavo gimnazijos „Kalėdinis paštas“, darbų pamokose mokiniai ruošia šventines dekoracijas. Kalėdų karštligė pasiekė visus, netgi matematikos mokytojų kolektyvą, kuris nusprendė į šį labai tikslų mokslą įlieti kūrybinės ir šventiškos nuotaikos. Suvieniję jėgas Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos ir Utenos Aukštakalnio progimnazijos mokiniai, skatinami mokytojų, pažėrė pačių įvairiausių bei kūrybiškiausių darbų ir gruodžio 6 d. Adolfo Šapokos gimnazijoje buvo atidaryta paroda „Matema-tika Kalėdinėse dekoracijose”. Parodos atidaryme gimnazistai Paulius Pilypas bei Kristina Trinkūnaitė atliko keletą dainų, žodį tarė Adolfo Šapokos gimnazijos direktorius Saulius Brasiūnas, o žiūrovų gretose šypsojosi ir patys dekoracijų autoriai, padarytą dovaną iškeitę į kitą kalėdinę dovanėlę – gerą pažymį .

Brigita Katinaitė 3d

Specialybė ne pagal ZodiakąAgnė Gurklytė 2c

Na štai, jau spėjo įsibėgėti nauji mokslo metai ir užgriūti su savo reikalavimais bei tikslais. Pirmi metai praskuodė „įsivažiuojant“ ir „žymint teritoriją“, o antri metai skirti kur kas didesniam tikslui – įsitvirtinimui savo ribose. Apšilimas baigėsi – laikas darbui: trans-formacijai iš šapokiuko į Šapokietį iš didžiosios „Š“!

Visus praeitus me-tus mokytojai vis šnekėjo apie ateinančias patikras, o kartais jas pavadindavo šiurpiuoju žodžiu – egzami-nai, bet šiais metais daug dažniau galima išgirsti žodį „specialybė“. Turbūt dau-guma pagalvojo: „Pala pala, man tik šešiolika, mokyklos suolą šildau vos dešimtus metus, o jau turiu galvoti apie tai, kuo noriu tapti?“. Pagalvojus, jog man sunku apsispręsti, kokios spalvos

kojines mautis, šis sprendi-mas atrodo kiek per didelis, kad priimčiau jį viena. Tai į ką kreiptis pagalbos? Pa-klausti mamos? Nueiti pas būrėją? Skaityti horosko-pus?

Turiu pripažinti – rimčiau susidūrus su šia problema, pradėjau bijoti. Juk gali būti, kad pasirinksiu da-lykus, kurie man vėliau ne-patiks arba kurių man ne-reiks. Bet vos man pradėjus skaityti straipsnius pava-dinimais „Specialybė pagal zodiako ženklą“ ir panašius

išmislus, į „tarnybą“ prisistatė mokyklos socialinė pedagogė bei psichologė. Negana to, kad jos pasakė apie būsimus specialybės pasirinkimo renginius, bet ir pasiūlė visada užeiti pas jas, jei kiltų klausimų šioje srityje. Galbūt esu kiek per didelė tikėtis, kad kažkas „palaikys už rankytės“, bet toks sprendimas nulems didžiąją dalį mano ateities. Džiaugiuosi, jog mokausi mokykloje, kur, kilus bet kokiems klausimams, turiu kur kreiptis.

Paupėja 2012 m. gruodis. Nr. 69 / 7

Sveikos mitybos diena ŠapokojeKarolina Bieliauskaitė 1b

Šapokoje nelieka nepa-minėtas joks svarbesnis rengi-nys ar šventė. Taip nutiko ir lapkričio 8 dieną, kai gimnazi-joje buvo paminėta Europos sveikos mitybos diena. Rengi-nio proga visą dieną vyravo pa-kili nuotaika, kuria gimnazistai užsikrėtė jau ryte, kai kiekvieną įėjusįjį pasitiko Greitutis, kuris gyvena sveikai ir Tingutis, kuris nesidomi sveika mityba. Ypač šių personažų išvaizdos skirtu-mai buvo akivaizdūs. Pirmojo aukšto trikampyje pertraukų metu mokinių laukė „gydyto-jai“, kurie buvo pasiruošę pa-tarti sveikatos klausimais.

Visos įdomybės prasidėjo per ilgąją pertrauką, nes val-gykloje vyko sveikos mitybos konkursas, kur dalyviai turėjo kuo įdomiau pristatyti savo pagamintus sveikus patieka-

lus. Originaliai, tvarkingai ir gražiai pateikti gaminiai viliojo susirinkusiuosius prieiti arčiau, o ir jų pasirinkimas buvo gana didelis. Organizatoriai visus vaišino gardžia vaistažolių ar-bata, kuri puikiai sušildė ir pakėlė nuotaiką, galėjome pas-kanauti įvairiausios „rūgšties“ duonos, pyragų, keptų pri-siminus močiučių receptus. Ta proga mus aplankė viešnios iš visuomenės sveikatos biu-ro, kurios klausė protingųjų „gydytojų“ atsakymų, sutiko dalyvauti konkurso vertinimo komisijoje ir džiaugėsi mokinių veikla.

Per antrą ilgąją pertrauką vyko apdovanojimų teikimas. Daugiausia padėkų pelnė 1b klasė, o visiems dalyviams buvo įteikti tušinukai, kurie visada primins ne tik tos puikios die-nos įvykius, bet ir, tikėkimės, neleis „apkiausti“.

Sveiki, sulaukę...Sandra ir Ieva 1a

Ar žinote kokia šventė artėja? Ogi Kalėdos! Taigi būtų banalu pradėti sveikinimą šiais žodžiais: „Linksmų Kalėdų ir Naujųjų Metų“. Todėl visą naktį bluosto nesudėjome, nes mąstėme, kaip originaliai Jus pasveikinti. Tad nusprendėme pasekti paprastą, bet tuo pačiu ir stebuklingą pasaką...

Seniai seniai gyvavo Ledo šalis. Ten buvo šalta, o gyve-nantys žmonės buvo skurdūs, todėl visą laiką praleisdavo sunkiai dirbdami. Jie neturėjo galimybių švęsti Kalėdų ir kitų švenčių, todėl buvo nelai-mingi ir liūdni. Tačiau vieną paslaptingą Kūčių vakarą į Ledo šalį užklydo Kalėdų dvasia. Ji nusprendė, kad nesąžininga, jog turtingieji gali švęsti, mėgautis gausiu Kalėdų stalu ir links-mintis, o varguoliai – ne. Todėl paslaptingoji būtybė į kiek-vieno žmogaus širdį įdėjo po

sidabrinį varpelį, kuris pažadino šilumą ir jaukumą. Visoje šalyje suskambo švelni varpelių melodija ir skardus laimingų žmonių juokas. Sužibo eglučių viršūnės, danguje nušvito auk-sinis žvaigždžių takas. Na, o kiekvieno žmogaus namai pak-vipo cinamonu bei mandarinais. Visus aplankė džiaugsmo ange-lai...

Štai kokia stebuklinga ši pasaka. Galbūt kažkam iškils klausimas: Kodėl? Ogi todėl, kad įvairias pasakas galime sekti dieną naktį...O šią – tik kartą per metus, nes ji vardu – Kalėdos. Taigi linkime Jums, kad šios Kalėdos būtų išskirtinės ne dovanų blizgesiu ir gausa, o tiesiog nuoširdžiu bendravimu su artimaisiais ir jaukumu. Įleiskime gėrį į širdis ir nors po mažą trupinėlį padalykime jį visiems, užmirškime visas nuoskaudas, atjauskime silp-nesnius ir tiesiog mėgaukimės Kalėdomis...

KronikaKronika

PAUPĖJA. Adresas: „Paupėja“, 225 kab; Paupio g. 1, LT-28140 Utena. Redaktorė: Evelina Dilytė. Redakcija: Dovilė Meidutė, Akvilė Burneikaitė, Agnė Gurklytė, Darius Rinkevičius.

Maketas: Modestas Gadliauskas; http://www.maketavimas.aha.lt. Spausdino: UAB „Utenos Indra“. Maironio g. 12, LT-28143 Utena. Tiražas 100 egz.

Beatričė Šinkūnaitė Beatričė Šinkūnaitė 3c3c11 – 02 Grupė moksleivių daly-vavo intelektualaus žaidimo debatų čempionate Minske.11 – 08 Minima Europos sveikos mitybos diena. Jaukią atmosferą kūrė gimnazijos sveikatingumo klubas.11 – 12 Atidaryta Vilmos Deveikytės fotografi jos darbų „Portretai“ ir ins-taliacijos „Cloudlight“ paroda.11 – 13 Gimnazistų fotografi jos

Horizontaliai:

1. Vieta, kur gyvena Kalėdų senelis.2. Valstybė, viena iš pirmųjų pasitinkančių Naujuosius metus.3. Miestas, kuriame vyks žiemos Olimpinės žaidynės.4. Kasparas, ... , Baltazaras.5. Lotyniškai – adventus, lietuviškai – ... .6. Kas žiemą puošia medžius ir langus?7. Žiemą atskrendantis paukštis.8. Tradicinis kūčių valgis.9. Dalykas, kurio vaikai laukia per Šv. Kalėdas.10. Miestas, kuriame, pasak legendos, gimė Jėzus.11. Laikotarpis iki Šv. Kalėdų.12. Muzikos diena Šapokoje.13. Kas labiausiai laukia atostogų?14. Baletas, populiarus Kalėdiniame laikotarpyje.

darbai tema „Raštai“ publikuojami internetinėje parodoje.11 – 16 Tolerancijos diena. 11 – 16 Gimnazijos krepšininkai dalyvavo Kupiškio L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazijoje vykusia-me krepšinio turnyre, kur iškovojo pirmąją vietą.11 – 20 Aktyviausi moksleiviai vyko į Vilnių.11 – 22 Gimnazijos mokiniai da-lyvavo Utenos viešojoje A. ir M. Miškinių bibliotekoje vykusiame seminare.

11 – 23 Paminėta Lietuvos kariuo-menės diena.11 – 27 Gimnazijoje lankėsi Lietu-vos advokatų tarybos narys, espe-rantininkas Povilas Jegorovas.11 – 29 Grupė gimnazistų dalyvavo eglės įžiebimo šventėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje.11 – 30 Vyko Pasaulinės AIDS die-nos protmūšis.12 – 07 Gimnazijos komanda vyko į Molėtų gimnaziją.12 – 10 Parodų salėje pradeda veikti dailininko Justino Krasucko

darbų paroda.12 – 11 VGTU valanda aktų salėje.12 – 12 Adventinis susitikimas su Tiberiados vienuoliais.12 – 12 Kalėdinis krepšinio šou. 12 – 13 Tėvų diena.12 – 18 Mokytojų ir mokyklos darbuotojų Adventinė popietė.12 – 19 Kalėdinis renginys aktų salėje.12 – 20 Vykdoma priešatostoginė rūbinių tvarkymo akcija.12 – 20, 21 Kalėdinis matematikos turnyras.

Vertikaliai:

15. Valstybė, kurioje švenčiamos Kūčios.16. Žodis, pasikartojantis lietuvių liaudies adventinėse dain-ose.17. Šilčiausias žiemos mėnuo.18. Viena iš AŠGKL komandų.19. Dalis Europos yra už ... rato.20. Kieme stovi, vaikų nulipdytas, ...21. Kalėdų senis – Šv. ...22. Kasmetinis Šapokos renginys – Kalėdinis ...23. Per adventą laikomasi ...24. Tradicinis gėrimas ant Kūčių stalo.25. Mažas ir barzdotas.26. Jėzaus gimdytoja.

Sudarė Darius Rinkevičius