Paupėja 2011 m. gegužė. Nr. 63 / 8

PAUPĖJAAdresas: „Paupėja“, 225 kab.Paupio g. 1, LT-28140 UtenaRedaktorius: Ovidijus Stauskas.Redakcija: Marija Keraminaitė, Eglė

Daugsevičiūtė, Dovilė Kirdeikytė, Indrė Lukauskaitė.

Maketas: Modestas Gadliauskashttp://www.maketavimas.aha.ltSpausdino: UAB „Utenos Indra“Maironio g. 12, LT-28143 Utena

Tiražas 100 egz.

KronikaKronikaDalia Smalakytė Dalia Smalakytė 3g3g

03 – 02 Renginys ,,Misija – Sibiras”.03 – 08 Mokytojai buvo išvykę į Kupiškio Lau-

ryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją.03 – 09 Gimnazijos meno kolektyvai koncer-

tavo Kauno ,,Rasos“ gimnazijoje.03 – 11 Renginyje „Uždekim naują ugnį

širdyse“, skirtame Nepriklausomybės dienai paminėti, dalyvavo mūsų mokyklos meno kolekty-vai.

03 – 16 Gimnazijoje vyko renginiai, skirti knygnešio dienai paminėti: raštingiausio mokinio konkursas, popietė „J.Bielinio darbų atgarsiai mūsų gyvenime“, „J.Bieliniui 165“ ir knygos skirtukų parodos.

03 – 17 Aktų salėje vyko ,,Pavasarinis koncer-

tas‘‘.03 – 17 Matematiškiausi gimnazistai dalyvavo

konkurse „Kengūra“.03 – 18 Grupelė Adolfo Šapokos gimnazijos

mokinių ir mokytoja Violeta Karnickienė lankėsi Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazi-joje.

03 – 18 Aktų salėje improvizacijų grupės „IM-PRO 241“ pasirodymas.

03 – 21 Gimnazistams koncertavo Utenos politinių kalinių ir tremtinių choras „Ainiai“.

03 – 21-27 Mūsų mokykloje vyko akcija „Savaitė be patyčių“.

03 – 22 Parodų salėje atidaryta paroda „Fantas-tinis miškas“.

03 – 23 Gimnazijoje vyko makulatūros rinkimo akcija.

03 – 24 Aktų salėje popietė, skirta M. K. Čiurlioniui.03 – 25 Adolfo Šapokos gimnazijoje paminėta

teatro diena. Įvyko A. Čechovo spektaklio „Meška“ premjera.

04 – 04 Gimnazijos aktų salėje vyko atvira pilietiškumo pamoka.

04 – 06 Parodomuosiuose debatuose su mūsų gimnazijos atstovais dalyvavo mokiniai iš Molėtų rajono Alantos gimnazijos.

04 – 08 Anykščių bigbendo koncertas.04 – 12 Gimnazijos aktų salėje įvyko mokinių

susitikimas su mokesčių inspekcijos darbuotojais.04 – 13 Paminėta sveikos mitybos diena.04 – 14 ŠGMA apdovanojimai.

04 – 15 Gimnazijoje vyko švaros diena.04 – 26 Skaitykloje vyko popietė „Valanda su

Justinu Marcinkevičiumi“.04 – 26-29 Mūsų gimnazijoje viešėjo delegacija

iš Minsko 7-osios gimnazijos.04 – 27 Skaitykloje pristatyti mokinių sukurti

fi lmai „Mano klasė bibliotekoje“.04 – 28 Vyko viktorinos „Ką žinau apie knygą“

ir „Europa ir mes“.04 – 28 Gimnazijos mokiniai susitiko su LMS

atstovais.05 – 02 Skaitykloje pradėjo veikti padėkos

raštų aplankų paroda.05 – 02-06 Misija „Pagalvė“.05 – 03 Spektaklis „Velnioniškai vienas“.05 – 06 Pirmokai ir ketvirtokai vyko į ekskursiją

„Kernavė – Lietuvos širdis. Pirmoji Lietuvos sostinė“.

05 – 06 Gimnazijos kieme vyko gatvės muzikos diena.

05 – 10 Popietė su mylinčiais sistoriją, svečiuose VPU docentė V. Kniūraitė.

05 – 11-13 Gimnazijoje akcija „Duok leteną“.05 – 13 Aktų salėje „Paupoforų“ šventė.05 - 25 Spektaklis „Maniakas“.05 – 27 Ketvirtokams skamba paskutinis skam-

butis.05 – 30 Gimnazijos aktų salėje kokursas

„Matematiškiausi pirmokai“.05 – 31 Akcija „Pasaulinė nerūkymo diena“.

Tie, kuriais didžiuojamėsEglė Vaitkūnaitė 1c

Į kasmetinius olimpiadų nugalėtojų apdovanojimus Utenos rajono savivaldybėje vėl sugužėjo aibės moksleivių. Visgi nereikėjo būti matematikos olimpiados nugalėtoju, kad įžvelgtum, jog šapokiečiai sudarė per tris ketvirtadalius susirinkusiųjų. Taigi nieko nelaukiam – dėkojam ir ger-biam!

Rajoninė matematikos olimpiada: Kasparas Mociūnas, 1c – I vietaLaurynas Stankūnas, 1b, – II vietaLaurynas Šimkūnas, 1d – III vieta

Indrė Stankevičiūtė, 2c – I vieta Silvija Bartašiūtė, 2d – II vieta Eividas Kavolėlis, 2e – III vieta

Rūta Jakučionytė, 3c – I vieta Ovidijus Stauskas, 3c – II vieta Giedrė Banytė, 3c – III vietaVaidas Karvelis. 3g – III vieta

Rūta Rastenytė, 4c – I vietaTomas Stanevičius, 4c – II vietaEglė Grašytė, 4c – III vieta

Rajoninė informatikos (programavimo) olimpiada:

Tomas Stanevičius, 4c – I vieta

Rajoninė istorijos olimpiada:

Emilija Pimpytė, 4e – II vietaSvajūnė Juodkaitė, 4d – III vieta

Rajoninė lietuvių kalbos olimpiada:

Ieva Puodžiukaitė, 4e – III vieta

Rajoninė anglų kalbos olimpiada:

Eividas Kavolėlis, 2e – I vietaSimonas Sabaliauskas. 2b – II vietaAurelijus Lasys, 2b – III vieta

Ernestas Galgatavičius, 3b – I vietaMartynas Bražėnas, 3c – II vieta

Rajoninė rusų kalbos olimpiada:

Lina Vaiškūnaitė, 1a – I vietaAkvilė Burneikaitė, 1c – II vietaJovilė Palubinskaitė, 1c – III vieta

Ruslana Juciūnaitė, 2a – I vietaKarina Naumkinaitė, 2c – II vietaJulija Stunžėnaitė, 2a – III vieta

Aurelija Degulytė, 3e – I vietaDovilė Kolesnikovaitė, 3a – III vieta

Rajoninė dailės olimpiada:

Laima Udraitė. 3b – I vietaEglė Vaitkūnaitė, 1c – II vieta

Rajoninė fi zikos olimpiada: Kasparas Mociūnas, 1c – I vietaDarius Rinkevičius, 1c – II vieta

Justina Aglinskaitė, 2c – I vietaLukas Kibickas, 2b – II vietaPovilas Pinkevičius, 2b – III vieta

Edvinas Jurgelionis, 3c – I vietaOvidijus Stauskas, 3c – II vieta

Laisvūnas Karklas, 3e – III vieta

Andrius Stankevičius, 4f – I vieta Tomas Stanevičius, 4c – II vieta Aleksandras Kiseliovas. 4f – III vieta

Rajoninė biologijos olimpiada:

Augustė Tvardauskaitė, 1b – I vietaŠarūnas Kubilius, 1b – II vieta

Simonas Sabaliauskas, 2b – II vieta Dalia Smalakytė. 3g – I vietaDomantė Mačiulytė, 3g – III vietaJustina Vaitkūnaitė, 4g – III vieta

Rajoninė chemijos olimpiada:

Lukas Stankūnas, 1a – I vietaIveta Slabšytė. 1d – II vietaIgnas Leleiva, 1e – III vieta

Justina Aglinskaitė, 2c – I vieta Žygimantas Valinčius, 3a – I vietaDalia Smalakytė, 3g – III vieta

Juratė Jurelytė, 4g – I vietaGreta Maciulevičiūtė, 4g – II vieta

Rajoninis jaunųjų fi lologų konkursas (prozos sekcija):

Gintarė Adomaitytė, 4h – I vieta

2011 m. gegužė. Nr. 63

Redaktoriaus žodis (arba apie pavasarišką metafi ziką)Ovidijus Stauskas 3c

Dorasis Skaitytojau, iškart į Tave nutaikau klausimėlį – ar čiupdamas šią „Paupėją“ nesijauti kiek apsunkęs? Tarsi laisvojo kritimo pagreitį kažkas sumąstė pakoreguoti... Ar spręsdamas matema-tikos uždavinį apie traukinį, judantį iš taško A į tašką B, nesumoji, jog trauki-nys vis lėtėja, lėtėja, kol taip ir nepasiekia stotelės X, o išlipusių ir įlipusių keleivių santykis taip ir užklimpsta pasąmonėje (arba nesąmonėje)? Aš šaukiu TAIP! Jei Tu man pritari, tuomet pritarsi ir teorijai, jog drauge su sprogstančiais medžių lapų pumpurais sprogimo stadijon pakliūva ir entuziazmas (pripažinkim – ir įprastomis sąlygomis jo ne marios...) žvitriai mąstyti, graužte graužti knygas ir su šypsena bei tiesiu stuburu kelti ranką, mokytojui vos pasisveikinus. Tokias maišalynes galvoje sukelia besisukanti Žemė ir jos skirtingo „riebumo“ šonus gnaibanti Saulė, o tokio tandemo bendradarbiavimo rezultatas – pavasaris. Visgi, pilieti, jei esi abiturientas, suk akis šalin nuo erezijų, nes jėgų Tau prireiks, norint peršokti lauželį, ant kurio

tamstą paskrudinti ruošiasi Egzaminai! Nors pavasaris ir skatina nusidėti, ne-

valia prievolių užmiršti. Ar po pirmojo

gegužės sekmadienio, dar žinomo Ma-mos dienos pavadinimu, mama laiminga? Jei drąsiai linksi galva – šaunuolis! Vis dėlto keista, jog azartą greitai skubėdami į artimiausią prekybos centrą, mindžiodami

ir prakaituodami eilėje gėlių parduotuvėje bei inicijuodami riaušes dėl paskutinės rožės už 5 litus patiriame tik šią vienintelę dieną, nes kažkas seniai seniai nutarė, jog būtent tądien meilė mamoms turėtų atrodyti ryškesnė. Manyčiau, jog ne pro šalį ryškiai gyventi kasdien, ar ne?

Paskutinį paragrafą norėčiau skirti šiokioms tokioms padėkoms „Paupėjos“ redakcijai, nes čia paskutinis šio sezono nu-meris. Ačiū, kad netingėjot ir šiemet „kon-struoti“ įtraukiančių straipsnių, reportažų, intervių bei apklausų – manau, jog kom-piuterio klaviatūrą ne kartą aplaistėt ar-bata ar kava, kol „pagimdėt“ norimą tekstą. Be abejo, negalime pamiršti gal-vas nulenkti prieš renginių organizatorius, originalių svečių kvieslius ar, kad ir kaip keista bebūtų, įvairaus plauko „parazitus“, pridarančius bėdų, nes be jų liktume išalkę rašliavos. Taip, tokia ta žurnalisto duona, todėl viliuosi, kad kitiemet šapokiečiai „paupėjininkai“ tarpusavy pasidalins dar didesnį jos kepalą ir jo kvapais suvilios daugiau išalkusių!

Kodėl pavasarį norisi nusišaut?Piešė Indrė Salanginaitė, 3c.

Abiturientiški prieskoniai Šapokos gimnazijos salotoms arba ką Abiturientiški prieskoniai Šapokos gimnazijos salotoms arba ką išeidami paliekame ir ką pasiimameišeidami paliekame ir ką pasiimame

Karolina Kaniušėnaitė 4dMes, moksleiviai, mokykloje

praleidžiame didžiąją savo kasdienio gyvenimo dalį, todėl nenuostabu, kad mokykla gyvenimą papildo vienomis ar kitomis vertybėmis. Dažnai ką nors mūsų gyvenime pagadina, duoda karčios pa-tirties. Šiuo klausimu kalbėti stengiausi su žmonėmis, kurie į jį pažvelgtų ne tiesmukiškai – „davė – atėmė, turiu – ne-beturiu“, o mąsliai, perleisdami jį per save ir pasakydami, kokias mintis šis klausimas sukėlė.

Abiturientė Gelminė tuojau pat ėmėsi keisti formuluotę – „Ką davė? Nedavė nieko. Tik pasiūlė, o jau man beliko tik pasiimti.“ Mergina jaučiasi dėkinga gimnazijai už tai, kad galėjo pasirinkti, ką norėjo, kas padėjo jai tobulėti tiek dvasiškai, tiek fi ziškai, užsiimant įvairia popamokine veikla. Gelminė beria salsvą cinamoną – „tai, kas manyje, niekas negali

atimti. Kas mano – tas mano. Šapokoje nieko negali atimti, nebent pats labai norėdamas prapulsi veikloje, moksle bei tikėjime savimi.“

Taip reikalingos druskos pabarsto Aleksandras, teigdamas, jog gimnazija, kad ir nedidelė, bet šiokia tokia gyvenimo mokykla, kurioje jaučiasi išmokęs atskirti jam reikalingus dalykus nuo nebūtinų, kuriems švaistyti laiko vaikinas nemato reikalo. „Turiu galimybę juos ignoruoti. Tai vat ir supratau, kad turiu tokią galimybę ir kad privalau ja naudotis.“ Vaikinas teigia čia išmokęs veidmainiauti ir įtikti, bet tuo pačiu ir išlaikyti savo pozicijas – gimnazis-tas žino, kad tokie dalykai tikrai pravers gyvenime. Aleksandras nestokoja ir pipirų, pridurdamas, jog besimokydamas jis su-prato, kad labai daug žmonių yra tiesiog silpnapročiai : „Tai supratau sutikdamas ir bendraudamas su žmonėmis. Stebėdamas jų elgesį įvairiose situacijose. Vertindamas jų veiksmus, sprendimus, išvadas.“

Aleksandras, teigdamas, jog mokykla atėmė iš jo naivumą, nėra toks vienintelis – tą patį tvirtina ir dvyliktokė Karolina. Ji įlašina kelis lašus citrinos: „Gimnazija iš dalies atėmė norą atrasti kažką naujo, nes viskas jau yra vadovėliuose ir iš jų tu-rime mokytis bei atsiskaitinėti“. Lengvai pasaldyti salotas nori abiturientas Ričardas, pabrėždamas, kad gimnazijoje gavo daug žinių iš įvairių mokslo sričių, kurios, tikėtina, pravers tolesniame gyvenime. Taip pat jis prisimena ir įdomias išvykas, kuriose šaunių nuotykių tikrai netrūko. Keliones su šypsena prisimena ir Justina: „Jei ne Šapokos gimnazija, nebūtų tekę pasiklysti Karpatuose ar naktį praleisti tu-alete“, - juokiasi ji. Abiturientė nesijaučia kažką praradusi gimnazijoje, tad pabarsto kvapnaus baziliko ir šmaikščiai priduria, jog gimnazijoje jaučiasi praradusi bėgimo iš pamokų džiaugsmą.

Nukelta į 2 p.

Paupėja 2011 m. gegužė. Nr. 63 / 2

Dvyliktokė Emilija subtiliai šlaksto salotas gardžiu alyvuogių aliejumi – ji teigia, kad gimnazijoje išmoko toleranci-jos: „Džiaugiuosi, kad kai kuriais atvejais tapau pakantesnė ir nejautri dalykams, kurie neverti dėmesio“. Taip pat mergina apgailestauja, jog dėl mokyklos ji negali susidėlioti dienos darbų kaip norėtų, bei žaismingai priduria: „Gimnazija vis grobia patį saldžiausią rytinį miegelį ir rytinį ar-batos puodelį“.

Pajautę mokinio mąstymo bei savęs realizavimo trūkumą jaučia abiturientai Algirdas ir Ričardas. Štai pastarasis dvy-liktokas gausiai barsto čili pipirus: „Gim-nazija formavo mano charakterį ir pasaulio suvokimą pagal nustatytas normas, nejutau galimybių atskleisti save“. Štai Algirdui

Atkelta iš 1 p.

Abiturientiški prieskoniai Šapokos gimnazijos salotoms Abiturientiški prieskoniai Šapokos gimnazijos salotoms arba ką išeidami paliekame ir ką pasiimamearba ką išeidami paliekame ir ką pasiimame

Gyvoji biblioteka: graffi ti – vandalizmas ar meno raiškos forma?Eglė Daugsevičiūtė 3b

Debesuotą penktadienio popietę uteniškius pasiekė neįprastos kultūros renginys: „Gyvoji biblioteka“. Unikali galimybė pabendrauti su išties įdomiais žmonėmis, kurie iškelia tam tikras ak-tualias šių dienų socialines problemas. Nepastebėta ir aš bandžiau įsmukti į renginį. Turiu pripažinti, buvo verta per-sivilkti sekliu Morka, nes susipažinau su vaikinuku iš Vilniaus, graffi ti piešėju. Kone aktualiausia problema Šapokynės gyvenime – kaip žinome, ji jau patyrė šio meno ataką. Taigi grafi ti vandalizmas ar, kaip dauguma teigia, šiuolaikinio meno forma?

Graffi ti piešėjas – nestandartinis žmogus. Tokios sąvokos kaip graffi ti žmogus nėra. Na, gal yra, bet negalima niekaip apibūdinti šio asmens išvaizdos, charakterio ar pomėgių. Visuomenė yra nusistačius, kad jie – gatvės chuliganai su pankiškomis šukuosenomis, negerbian-tys vyresnio amžiaus žmonių, tepliojan-tys visur ir bet ką, gal net renkasi mieliau rusų, nei lietuvių kalbos keiksmažodžių žodyną, ir bent jau man, visada tai vaiki-nai. Paklausus Dovydo, graffi ti meistro ir tikro gražuoliuko, jis man paprastai atsakė: graffi ti piešėjas gali būti ir moksliukas, įnikęs į knygas. Norint piešti, lytis, odos spalva, rasė, darbas, draugai nesvarbūs. Tad kodėl visuomenė iš anksto yra susidar-iusi nuomonę apie piešėjus? Jie vieni kito nediskriminuoja, o mes paprasčiausiai jų netoleruojame ir lyg kokiais viduramžiais laikomės nustatytų stereotipų. Galų gale, gal rimtasis Šapokynės mokyklos vado-

vas ar rūstusis lituanistas, apie kurį jau ne vieną amžių legendos sklando, naktį išlindę iš urvo drauge kaip Mikė Pukuotu-kas ir Knysliukas vidury miesto piešia savo svajones? Gerbiamieji, būkime būdrus, gal jūsų kaimynas, šeimos narys, suolo drau-gas ar net miegalius katinas Rainis slepia dažus kišenėje?

Ir vis dėlto, kodėl žmonės renkasi graffi ti? Graffi ti – tai galimybė meniškais darbais nestandartiškai pasakyti, ką nori. Proga išreikšti jausmus, emocijas, mintis. Savaime suprantama, piešinių būna įvairiausių: nuo sudėtingos kom-pozicijos iki kelių žodžių ant sienos. Nors, mano manymu, tai neoriginalu, bet su nieko nepasiginčysi – graffi ti. Ir kodėl

jis? Žmogus, turintis dailininko gyslelę, realiame pasaulyje negalintis to padaryti, pasirenka tokį kelią. Juk svarbu save reali-zuoti. Prisiminkim A. Hitlerį – jo nepriemė į Dailės akademiją ir žiūrėkit, kuo viskas baigėsi... Kaip teigia Dovydas: graffi ti piešėjas nors šiek tiek privalo turėti menin-inko gyslelę. O galbūt po nakties atsiradęs piešinys suteikia žmogui progą pasijusti išgirstam viso miesto? Juk šaukti norisi, o nėra kaip...

Liūdnoji istorija: prieš keletą metų, kai mūsų mieloji mokyklelė buvo ką tik pabaigta renovuoti, po kelių savaičių į gražią, naują, spindinčią saulės spalvą pasikesino ir šiuolaikiniai meno atstovai. Kilo didžiulis skandalas, kai gigantiškas piešinys atsidūrė ant galinės mokyklos lau-ko sienos. Tačiau, žmonės, neskubėkime teisti! Kodėl svarbu pasireikšti visur mato-moje vietoje ir ant pastatų? Nes graffi ti toks jau yra, jo vaisiai privalo būti gerai mato-moje vietoje. Tokios taisyklės. Kažkada visuomenė buvo nepatenkinta hipiais, bet žaidimo taisyklių nepakeisi. Be to, galime džiaugtis, kad ant sienos nebuvo išterliotas koks keiksmažodis ar kažkas panašaus, o tai buvo visai neblogas dailės darbas. Net-gi spalvotas! Galime džiaugtis, kad Utena, ir tuo labiau Šapokynė, nelieka užmiršta meno atstovų, ir mes turime progą meno sroves pažinti iš arčiau, praktiškai.

Keletas įdomių faktų:- Legalus graffi ti tampa nebe graffi ti.- Užsiimdamas šia veikla privalai gerb-

ti kitus šios srities atstovus ir neliesti jų ribų mieste.

- Vaikinam graffti piešimas neretai suteikia pasitenkinimo, nes didelis jų dar-bas miesto aikštėje tarsi patenkina jų ego.

- Su graffi ti nemokamai gauni adren-alino dozę ir galimybę sumokėti už savo darbus policijoje.

- Graffti Lietuvoje tai tik mados pliūpsnis. Nemanoma, kad jis ilgai gy-vuos.

- Realiai iš šio darbo mūsų šalelėje užsidirba tik keletas žmonių.

Vietoj mirties bausmės pasigailėkime ir pasvarstykime, ar miestas netampa gražesnis nuo to. Juk šypsena iškart pabun-da, išvydus policijos pastatą, išpaišytą gro-tomis. Draudimas, visuomenės pasipik-tinimas piešėjams suteikia dar didesnio pasitenkinimo ir paskatinimo piešti. Be to, dailininkui niekada neuždrausi tapyti. Gal kada nors tai taps relikvija?

labiau užkliuvo primetamas Šapokos gim-nazijos prestižo palaikymas: „Taip išeina, kad neleidžiama rinktis, kaip turi mokytis, nes privalai siekti geriausių rezultatų“. Ne-paisant to, vaikinas jaučiasi dėkingas, kad besimokydamas šioje gimnazijoje įgavo daug praktikos vesdamas renginius, taip pat mano, kad čia užmegztos pažintys pravers ateityje.

Įvairiausiais prieskoniais pagardin-dami Adolfo Šapokos gimnazijos salotas, mes, abiturientai, tariame paskutiniąsias sparnuotas frazes, gauname paskutiniuo-sius pažymius ir pamažu keliame sparnus skrydžiui. Pasiimame santūriai pakrautus patirties lagaminus ir žygiuojame tolyn, palikdami jums, gimnazistams, skaninti mūsų mokyklos salotas.

Ekspresionizmas ar impresionizmas?

Paupėja 2011 m. gegužė. Nr. 63 / 7

Slam: švelnus antausis klasikinėms eilėmsAtkelta iš 7 p.mintis galėjo išsakyti kiekvienas, tačiau baro lanky-tojai, tapdavę teisėjais, nevengdavo paprasčiausiai nušvilpti nepatikusių skaitovų. Čia išryškėja Slam semantika: „poetry slams“ – „poezija trenkia, aršiai kritikuoja“. Skaitymų forma – varžybos, kurių nugalėtojas įgydavo pagarbą bei kišenę pamaitin-davo simboliniu, pereinamuoju 5 doleriu banknotu. Šiandien organizuojami nacionaliniai Slam poezijos turnyrai, kurių priziniai fondai nebe simboliniai.

Lietuvoje varžybos organizuojamos nuo 2008 metų. Pirmasis Slam vakaras vyko Vilniuje, Mokytojų kiemelyje, tačiau jame dalyvavo jau geri žinomi šalies poetai, todėl pagrindinė Slam užduotis – eilinio piliečio saviraiška – nebuvo įvykdyta. Visgi po dar keleto sueigų pogrindyje poetai nišą atrado „Fluxus Ministerijoje“, kur vyko pirmosios ofi cia-lios Slam poezijos varžybos. Šiandien alternatyvios poezijos namai – „Bix“ baras Vilniuje, kur slamer‘iai

susirenka paskutinį kiekvieno mėnesio ketvirtadienį ir sulaukia vis naujų talentų, kauptą kritiką visuome-nei gebančių pateikti vis įdomesniu kampu.

Uteną aplankė gerai žinomi Slam scenos at-stovai: Žygimantas Kudirka (geriau žinomas kaip post Hip-Hop/Jazz atlikėjas Messiah), Benediktas Januševičius, Darius Jurevičius, Jurga Tumasonytė bei Aistė Jurė, kuriai šįkart teko taškų sumuotojos da-lia. Žygimantas Kudirka ėmėsi moderatoriaus darbo ir, papasakojęs alternatyvios poezijos istoriją, pradėjo varžybas: išrinkti 5 atsitiktiniai teisėjai iš publikos, poetai pasiruošė skaityti eilės tvarka. Žiūrovus iškart krūptelėti privertė Dariaus Jurevičiaus pasakojimas apie persirūkiusį persą, kurio esmė – šmaikščią is-torija pateikti žaidžiant sąskambiais bei išraiškingais kūno judesiais. Jurgai Tumasonytei ir Benediktui Januševičiui būdingas santūrumas, kiek ramesnis tonas, todėl publika, norėdama patirti teksto įspūdį, turėjo klausytis susikaupusi. Žygimantas Kudirka, kaip jau įprasta užkietėjusiam muzikantui, demon-stravo eiles ir skaitymo manierą, pagal kurias pašokti nebūtų itin sudėtinga. Poetui baigus pasirodymą, ku-rio trukmė iki 3 minučių, teisėjai kėlė pirštus, rody-

dami balus, o Aistė Jurė juos sumavo. Nors po kiekvieno raundo paprastai atkrinta 2-3

skaitovai, A. ir M. Miškinių bibliotekoje netekties jausmui tvyroti nebuvo lemta, todėl visi poetai daly-vavo trijuose raunduose. Galiausiai, fi nale, kur bude-liu tampa publikos triukšmo lygis, žodžio akrobatiką rodė Žygimantas Kudirka ir Darius Jurevičius. Pasta-rasis pateikė istoriją apie giminės susitikimą ant liepte-lio šalia ežero, tačiau Žygimantas Kudirka susirinku-sius galutinai pritrenkė padeklamuodamas vieną iš savo dainų „Nelieskit mėlynojo gaublio“. Šiame kelių minučių performanse poetas netgi užsikabarojo ant stalo, ragindamas mąstyti ekologiškiau.

Taigi, tokia uteniškių pažintis su „pogrindiniu žodžiu“. Publika, be abejo, sulaukė svečių pagyrų už aktyvų palaikymą. Paklaustas, kaip vertina pačią biblioteką, Darius Jurevičius neslėpė nuostabos, tačiau pripažino, jog tiek jis, tiek kolegos yra pratę prakaitą (kartais profi laktiškai ir alaus bokalą) išlieti ne tokioje formalioje erdvėje. Atrodo, tai pasiūlymas kitam Slam‘ui ieškoti naujos vietos, į kurią atkeliautų ne tik žinomi veidai, bet ir uteniškiai, neabejingi netradicinėms meno srovėms.

Danielius Datkūnas

4a klasė

1. Arulytė Mantė-Agata2. Bagdanovaitė Monika3. Balčiūnaitė Aurelija4. Grašys Karolis5. Jakutis Remigijus6. Jančys Edvinas7. Jusytė Miglė8. Kavolėlytė Akvilė9. Kezytė Greta10. Kolosovas Elivijus11. Kulbačiauskas Linas12. Kunigėnas Paulius13. Lapackas Eduardas14. Maigys Gediminas15. Meškuotytė Monika16. Mierkys Dominykas17. Mikuckas Tadas18. Mikulskytė Simona19. Paskačiūtė Kristina20. Pelėda Edmundas21. Petrėnaitė Virgilija22. Raikalas Egidijus23. Surgailytė Benita24. Tiškutė Monika25. Tuskenytė Sandra26. Vaikutis Karolis27. Vijaikytė Rūta28. Viliūnas Arnoldas

Laima Sviklienė

4b klasė

1. Bivainytė Gintarė2. Čepukas Žilvinas3. Danauskas Linas4. Giedrytė Domantė5. Grikepelytė Indrė6. Gutaravičiūtė Sigita7. Ivanauskaitė Greta8. Juknevičius Gytis9. Kairytė Aira10. Kaulinytė Renata11. Kazakevičiūtė Agnė12. Kirilauskaitė Ieva13. Kirka Donatas14. Kunčiūnaitė Erika15. Labeikis Edgaras16. Laurinavičiūtė Raimonda

XV „šapokiukų“ laidaXV „šapokiukų“ laida17. Lazauskaitė Ieva18. Musteikytė Agnė19. Paškevičius Tadas20. Puodžiukas Ignas21. Raslanas Mantas22. Skardžius Mindaugas23. Šapokaitė Gintarė24. Šileikis Ignas25. Valiukas Tomas26. Vareikis Rokas27. Vitkelytė Eglė28. Zelevaitė Diana29. Žalkauskas Marius30. Žalnierius Žygimantas

Rūta Vansevičiūtė

4c klasė

1. Alubeckaitė Gerda2. Bikeraitė Dovilė3. Butiškis Edvinas4. Deksnytė Ugnė5. Grašytė Eglė6. Jakučionytė Monika7. Jasiulionytė Rugilė8. Juodka Aurimas9. Jurkaitė Greta10. Juška Marius11. Katinas Andrius12. Katinas Aurimas13. Markevičius Simonas14. Martinėnaitė Gailė15. Mikulėnas Mantas16. Narbutaitė Rasa17. Pociūtė Gintarė18. Rastenytė Rūta19. Ražanskaitė Kristina20. Rukšėnaitė Rasa21. Stanevičius Tomas22. Šniuikaitė Miglė23. Trinkūnaitė Šarūnė24. Tumėnas Gediminas25. Vaitiekėnas Saulius26. Vaitonytė Modesta27. Valentukevičius Henrikas28. Vanagaitė Adelita29. Vasiliūnas Rokas30. Žvirblis Linas

Birutė Siliūnienė

4d klasė

1. Alešiūnas Gediminas2. Brazauskaitė Justina3. Dumskis Algirdas4. Glinskytė Edita5. Juodkaitė Svajūnė6. Kaniušėnaitė Karolina7. Kašėta Egidijus8. Kepalas Mantas9. Korsakas Egidijus10. Korsakas Justinas11. Kvyklytė Greta12. Leščinskas Ričardas13. Markevičius Ignas14. Pikiotaitė Ingrida15. Remeikytė Karolina16. Rubinaitė Simona17. Sabaliauskas Mažvydas18. Šapola Žygimantas19. Šinkūnaitė Justina20. Šinkūnaitė Roberta21. Taraškevičius Linas22. Vaičius Paulius23. Vaitkus Dovydas24. Verbickaitė Gintarė25. Verbickaitė Rūta26. Verbickas Martynas

Audrutė Zarankienė

4e klasė

1. Baltakytė Martyna2. Bartašiūnas Mindaugas3. Bražėnas Paulius4. Būga Šarūnas5. Čeburnytė Monika6. Diržauskas Vytautas7. Garbauskas Žygimantas8. Gimžauskaitė Akvilė9. Graužinytė Sandra10. Kakanis Justinas11. Kamarauskaitė Ada12. Kelevišiūtė Lina13. Malinauskaitė Ugnė14. Matelis Tomas15. Mikalauskas Tadas16. Miškeliūnaitė Justina17. Papuškaitė Miglė18. Papuškaitė Skaistė19. Pastolis Andrius20. Pelėdaitė Gintarė21. Petrauskas Simas22. Pimpytė Emilija23. Puodžiukaitė Ieva

24. Satkūnaitė Karolina25. Slapšys Šarūnas26. Stanevičiūtė Rugilė27. Steponavičius Tadas28. Vaškelis Povilas

Angelė Musnikienė

4f klasė

1. Balanoškaitė Gintarė2. Blažiūnas Saulius3. Bražėnas Tadas4. Bulatovaitė Iveta5. Čipkus Augustinas6. Januškevičiūtė Giedrė7. Kaušylas Ernestas8. Kiseliovas Aleksandras9. Kraujalytė Ingrida10. Martinavičius Laurynas11. Mažeikaitė Sandra12. Mažliokaitė Vaida13. Merkytė Simona14. Norkūnaitė Silvija15. Narkūnas Kęstas16. Rakauskaitė Monika17. Ruzgas Arminas18. Sakalauskas Aivaras19. Sapiegaitė Eglė20. Skarelytė Greta21. Stankevičius Andrius22. Stukaitė Karolina23. Sukarevičius Mantas24. Šveckutė Miglė25. Tamošiūnas Deividas26. Trainys Laurynas27. Urbanavičiūtė Sandra28. Valiulis Šarūnas29. Vasiulytė Greta30. Venclovas Augustinas

Violeta Karnickienė

4g klasė

1. Asačiovaitė Viktorija2. Bislytė Iveta3. Bražėnaitė Greta4. Čimbaraitė Audronė5. Dumbravaitė Akvilė6. Eigelytė Ugnė7. Giedrytė Gelminė8. Giedrytė Monika

9. Guzovijūtė Silvija10. Jackūnaitė Nastė11. Jučiutė Karolina12. Jurelytė Jūratė13. Kirilovaitė Violeta14. Kriukelytė Oresta15. Maciulevičiūtė Greta16. Markevičiūtė Živilė17. Martinkėnas Džiugas18. Mazūraitė Vaida19. Neseckaitė Ieva20. Steponavičiūtė Monika21. Šutinytė Dovilė22. Trimonytė Neringa23. Tručinskaitė Roberta24. Urbonas Eligijus25. Urbonas Mindaugas26. Vaitkūnaitė Justina

Jadvyga Buzėnienė

4h klasė

1. Adomaitytė Gintarė2. Jonelis Edvinas3. Jurkėnaitė Ramutė4. Kadūnas Naglis5. Keblytė Miglė6. Kuzmaitė Ineta7. Kvedaravičius Tadas8. Liškauskaitė Indrė9. Mačiulytė Viktorija10. Maslauskaitė Erika11. Mirzoyan Knar12. Modėjis Benas13. Pagalytė Agnė14. Paškevičiūtė Rūta15. Pazniokas Donatas16. Ručinskaitė Rūta17. Rūkaitė Inga18. Sabalinkaitė Martyna19. Saladžiūtė Greta20. Sinkevičius Modestas21. Skliaustytė Danutė22. Stonytė Greta23. Šerėnas Algirdas24. Tarnauskaitė Greta25. Tereškevičiūtė Indrė26. Trinkūnas Andrius27. Tuskenis Žilvinas28. Udraitė Justina

Paupėja 2011 m. gegužė. Nr. 63 / 6

Talka ir kitos problemosAgnė Šeduikytė 1cBeatričė Šinkūnaitė 1c

Atėjus pavasariui mus džiugina saulė ir šiluma, bet taip pat atsiranda naujų rūpesčių. Reikia ne tik sėdėti pamokose, bet ir rinkti po žiemos „išdygusias“ šiukšles, ne tik padėti tėvams ir švarinti savo kiemą, bet ir dalyvauti mokyklos talkoje.

Nors Šapokoj baigiam tik pirmuosius mokslo metus, mokyklos talka ne naujiena, nes tokiose akcijose dalyvaujam nuo pradinių klasių. Tačiau gimnazijoje požiūris į aplinkos tvarkymą pozi-tyvesnis nei pagrindinėje mokykloje, o tai itin ge-rai. Aišku, entuziazmo apvalyti gamtą ir padaryti ją mielesnę trūksta, tačiau šiemet bent jau neteko sutikti tokių, kurie atvirai reiškia pretenzijas, neno-ri teptis baltų rankelių ir mokyklos talką apšaukia mokinių išnaudojimu, pusvalandžio trukmės darbą prilygindami vergavimui. Gimnazijoje net paskli-do gandas, kad mūsų 1c klasė puikūs ravėtojai!

Kas žavi Adolfo Šapokos gimnazijos aplinkos prižiūrėtoją Birutę Greibuvienę? Jos nuomone, visos klasės dirbo šauniai ir sąžiningai, tačiau 1c klasės mokiniai iš pradžių nebuvo rimtai nusiteikę, bet pravedus instruktažą ir paaiškinus, kad mūsų mokykla gražia teritorija garsėja ne tik Utenoje, bet ir visoje Lietuvoje, noriai ėmėsi darbo. Pabaigę tai, kas jiems pavesta, nestovėjo ir netinginiavo, o drąsiai klausė, ką daryti toliau.

Įdomu, ar seniau vykdavo mokyklos talkos, ar tai tik šių dienų reiškinys? Birutė atsimena, kad tarybiniais laikais mokiniai net ne mokyklos teritoriją turėdavo tvarkyti, o būdavo vežami į kolūkius, kur tekdavo kasti bulves, rauti runkelius. Niekam nekildavo minčių atsikalbinėti ar piktin-tis, nes paprasčiausia į mokinių norus nebūdavo atsižvelgiama – reikia ir viskas.

Pasidomėjome, ar užtenka vienos talkos per metus, ar visgi mokyklos darbuotojams reikėtų daugiau moksleivių pagalbos. Ponia Birutė atsakė, kad dar viena talka praverstų rudenį, nes medžių aplinkui daugybė, tad nėra lengva suspėti sugrėbti lapus. Tačiau tai jau mokyklos vadovų valia.

Nors laiką leisti mokyklos kieme gražu ir gera (pasak Birutės, čia pasėdėti ateina ne tik mokini-ai, bet ir netoli gyvenantys ar iš darbo grįžtantys suaugę žmonės), tačiau dar yra šiokių tokių trūkumų. Akis bado mokyklą juosiančios tvoros betoniniai blokeliai, stūksantys neliečiami jau šešiolika metų. Juos, gėlininkės nuomone, reikėtų perdažyti. Kita dar didesnė problema yra ta, kad sargams reikėtų atidžiau stebėti ne tik mokyklos pastatą, bet ir augalus bei kiemą. Neretai pasi-taiko, kad gražūs mokyklos gėlynai išdraskomi, ypač tulpės prieš motinos dieną (mamai tikriausia smagu gauti paslapčia išrautas mokyklos kiemo tulpes). Vakarais ir savaitgaliais ant suoliukų prie alyvų krūmų galima pastebėti sportiniais kos-tiumais „pasipuošusių“ jaunuolių, kurie palieka daug šiukšlių ir vartoja alkoholį. Ponios Birutės prašymu, pastebėjus tokius žmones ar gėlių va-gis, verta drąsiai eiti pas mokyklos darbuotojus ir pasakykyti, kas nutiko. O apie šiukšlinimą turbūt nereikėtų net kalbėti – visi puikiai žinome, kam skirtos šiukšlių dėžės.

Manome, kad daugeliui gera džiaugtis pavasariu gražioje aplinkoje, kuri padeda atp-alaiduoti mokslų įkaitintas galvas, todėl verta mokyklos kiemeliuose palaikyti tvarką ir gerbti kitų žmonių darbą.

Trisdešimt šeštas puslapisVaidas Karvelis 3g

Brangus dienorašti,

Šįryt pabudau išpiltas šalto prakaito, nes susapnavau sapną pranašišką: buvau apsimovęs baltomis pėdkelnėmis, juodais šortais, o mano veidas ištepliotas baltu grimu. Prieš mane staugė didžiulė minia, tačiau niekas joje nestovėjo – stovėjau tik aš! Pusantros valandos kaip įbestas, ir tik ankstyvųjų gaidžių giedojimo pažadintas pabudau – na, ne tikrųjų gaidžių, o mobiliojo telefono melodijos, bet juk svarbiausia yra tai, jog pabudau.

Pakeliui į mokyklą sutikau Žaką de Broso (dėl savo nevaldomo apetito sraigėms visi Žaką pravardžiavo Glitėsiu). Eiti kartu su juo ir neturėti apie ką kalbėti atrodė amoralu, todėl palinkau į verbalizaciją;

– Kaip sekėsi vairavimo egzaminas? – pri-siminiau, kad vakar turėjo jį laikyt.

– Nepamačiau ženklo,– kiek irzliai, bet mandagiai (romaniškas auklėjimas) atsakė Glitėsis.

– O kokio ženklo nepamatei?– Nežinau, juk sakiau, kad nepamačiau,

o pasilenkus pažiūrėt po automobiliu, du dvi-ratininkai ir pėsčioji (lyg ir į bobutę panaši) užstojo visą vaizdą.

Kiek paguodžiau Glitėsį, tačiau negalėjau ilgai su juo šnekėti, jis skubėjo į pamokas, o aš turėjau kilnesnių planų. Šiandien juk Gatvės muzikos diena, todėl ketinau šįsyk atsikratyti moliūgalvio pravardės, ją užtemdydamas daina „Tu mimo neklausk, tau mimas nesakys. . .“

Gaila, tačiau nesėkmės neaplenkė ir šįkart. Lipdamas laiptais ant kažko paslydau, ir tik vėliau supratau, kad tai buvo sraigė. Atsikėliau iš transcendencijos, kai visi jau buvo išėję... Taip ir žinojau, kad iš tų prancūzų ir jų meniu bei valgymo manierų – nieko gero. O dabar dar galvok pasiteisinimą su teiginiu, socialiniu ar-gumentu ir išvada, kodėl nebuvau pamokose. Juk kas patikėtų teisybe. . .

Paminklas knygai. Kodėl ne?

Evelina Dilytė 1dBalandžio pabaigoje, iškart po pavasa-

rio atostogų, mokyklos bibliotekoje vyko renginys, kuriame prisimintas poetas Justinas Marcinkevičius. Renginio metu moksleiviai dai-navo pagal jo žodžius kurtas dainas, skaitė pub-licistikos straipsnius, deklamavo poeziją. Taip pat per renginį buvo pristatytas vaizdo įrašas, kuriame poetas kalbėjo apie knygos svarbą. Jis užsiminė, jog dar niekas nėra pastatęs pamin-klo knygai, o derėtų tai padaryti. Išgirdus šiuos žodžius, kilo mintis, kaip šią idėją paversti re-alybe. Bet ar verta?

Visų pirma, knyga dažnam iš mūsų yra daugiau ar mažiau svarbi, todėl būtina ją kaip nors pagerbti. Juk, kaip pats poetas minėjo, ginklui, įvairiai karo technikai, kaip antai tankams, kurie griauna gyvenimus, paminklai yra pastatyti, o knygai, kuri mus moko, duoda patirties, padeda gyventi – nėra. Be to, knyga Lietuvai yra ypač brangi, nes dėl jos tauta ne kartą atgimė. Prisiminkime spaudos draudimo laikotarpį, knygnešių pasiaukojimą, „Aušros“ ir „Varpo“ svarbą tautai vaduojantis iš okupaci-jos, pagaliau ir dvidešimto amžiaus paskutinį dešimtmetį, kai mitinguose skambėjo Mai-ronio, Brazdžionio poezija. Pagaliau knygų tekstai ne tik moko, bet ir parodo kalbos grožį, skambesį. Manau, vis dėlto derėtų susimąstyti ir pasistengti pagerbti tokį brangų mums visiems objektą – knygą.

Dar viena svari priežastis, kuri turėtų mus paskatinti paminklo statybų link, yra ta, jog informacinės technologijos baigia išstumti rašytinį žodį, dėl to po keliasdešimties metų knyga gali tapti savotišku archaizmu. Nenoras, kad knyga taip tiesiog ir išnyktų be pėdsakų, mus skatina įamžinti ją mūsų ir būsimų vaikaičių atmintyje. Tam, mano nuomone, puikiai tiktų paminklas, kuris neleistų jos taip lengvai pamiršti.

Ir turbūt svarbiausia priežastis – šis nors ir nedidelis, bet kilnus užmojis primintų, jog Li-etuva – ne tamsuolių kraštas. Be abejo, Adolfo Šapokos gimnazijai taip pat būtų be galo didelė garbė tokį paminklą pastatytą be galo svarbiam daiktui, turėti savo kiemelyje, ypač kai tam yra pakankamai erdvės. Jis puikiai derėtų prie mokyklos įvaizdžio, nes mūsų gimnaziją gau-bia kultūros aura. Mokytojai leidžia vadovėlius, rašo knygas, taip pat ir patys mokiniai yra jų parašę bei išleidę. Be to, pats Adolfas Šapoka redagavo Lietuvos istoriją, apie kurios reikšmę nebėra reikalo dar kartą užsiminti. Taigi, pamin-klas knygai tik dar labiau pabrėžtų mūsų gim-nazijos saitus su kultūra.

Baigdama norėčiau pridurti, jog Aukštakalnio mikrorajone labai mažai kultūrinių objektų, tad paminklas mūsų gim-nazijos kiemelyje puoštų šią Utenos dalį ir galbūt paskatintų kitus puoselėti ne tik miesto centrą, bet ir pakraščius. Ir galiausiai teigiu, jog kad ir kiek tai kainuotų pinigų, laiko ar kantrybės – tikrai verta.

Slam: švelnus antausis klasikinėms eilėmsOvidijus Stauskas 3c

Nukelta į 8 p.

Balandžio 26-oji diena – šių metų Bibliotekų Savaitės startas. Šia proga į Utenos A. ir M. Miškinių viešąją biblioteką atkeliavo alternatyviosios po-ezijos, Slam, entuziastai. Tokio pobūdžio skaitymai mieste vyko pirmą kartą, todėl, kaip teigia organiza-toriai iš „Sėkmės klubo“, poetai turėjo arba sukelti aplodismentų audrą arba likti ne visai suprasti dėl avangardiškų manierų. Vis dėlto publika atidavė kone visą plaučių gyvastį, skanduodami „pakartot!”.

Slam – kas tai per fenomenas, kasmet įtraukiantis vis daugiau kūrybingų sielų? Mano galva, diskutuo-jant apie šią poezijos kryptį, tiktų toks palyginimas:

Lotynų Amerikoje egzistuoja terminas „purvini šokiai“, kupini intymumo ir kartais net šokiruojančios ekspresijos. Panašus skirtumas vyrauja tarp klasikinės poezijos ir Slam, nes čia poetai teatralizuotai (tik be jokių pašalinių priemonių ar kostiumų), su minimaliais cenzūros elementais skaito tekstus, atspindinčius tiek visuomeninio, tiek asmeninio gyvenimo problemas, tačiau jų neatsieja nuo kandžios ironijos bei siureal-izmo. Tokio reiškinio šaknys siekia 8-ąjį dešimtmetį, kai amerikietis Marc Smith metė darbą statybose ir bičiulio bare ėmė organizuoti poezijos vakarus, kurių esmė, pasak Marc, sukurti mažą pasipriešinimą tele-vizijai, ribojančiai pasirinkimo laisvę. Vakarėliuose

Paupėja 2011 m. gegužė. Nr. 63 / 3

Su kuo rezonuoja „Paupoforai“?Ovidijus Stauskas 3c

Gegužės 13 dieną, penktadienį (jau vien nuo datos kyla šiurpas, taip?) Adolfo Šapokos gimnazija paminėjo šventę, be ku-rios mūs mokyklėlės žodyne neegzistuotų žodis „tradicija“. Taip, tai „Paupoforai“. Jei tektų staigiai išaiškinti vakaro prasmę, susidurtume su keblumais – nėra tinkamų ir pakankamai specifi nių žodžių, frazių, tezių… Tiesiog pagerbiame nusipelniusius „paupėjininkus“, bibliotekos bičiulius, konkursų nugalėtojus ir kitas „dūšias“, ku-rios ne tyliai vaidenasi gimnazijos korido-riuose, o darbais geba pozityviai šiurpinti nugaras! Apdovanojimų procesas įpinamas į specifi nį laikotarpį.

Gegužės 13 dieną galime laikyti lietuviška Valentino diena – tai meilės deivės Mildos šventė. Visgi vakaronės tema nepaskendo saldžiose kalbose ir raus-vuose frakuose. Kėlėmės į modernizuotus

spaudos draudimo metus, kur susidūrė legendinių knygnešių anūkai ir užkietėję žandarai, kurių gretas papildė Jonas Jarmalavičius ir Antanas Kavaliauskas. Jei pastarasis Jūsų fi zikos mokytojas, turėkite omeny, kad jo talentas piešti naudojamas toli gražu ne tik fi zikiniams dėsniams plokštumoje atkurti. Kolega Jonas, deja, nedemonstravo empatijos knygnešiui, var-gais negalais per upelį tempiančiam maišą knygų.

Jei tamstos sėdynė nešildė vienos iš „šapokynės“ salės kėdžių, pats kaltas! Nepamatei minėtos eklektiškos konfronta-cijos dėl lietuviškos spaudos, manjakiškų meilės apraiškų lietuviškos „valentynkės“ proga bei drauge su publika nedengei ausų dėl šaižaus bosinės gitaros ir garso kalonėlių rezonanso. Galų gale, mandagiai nepaspaudei mimo rankos, todėl neturime Tavo pirštų antspaudų, negalime susekti ir išperti. Kitais metais!

„Žvaigždžių valanda“ – ar kiekvienai mokyklai reikia savo konkurso?Kasparas Mociūnas 1c

Pramerkiu akis. Pirma į galvą šovusi mintis nėra mano, tačiau nuo to nė kiek ne mažiau artima: „Šiandien, kaip bene kasdien, nepa-keliu savęs nuo žemės”. Ranka, tarsi nelau-kusi galvos nurodymų, tingiai nuslysta prie telefono. Šeštadienis, šešta valanda ryto. Liko pusvalandis. Jei noriu netik nusiprausti, bet ir pavalgyti, teks paskubėti. Kodėl negaliu būti kaip devyniasdešimt nuošimčių bendraamžių ir toliau sapnuoti? Turbūt tai kažkas tarp pa-reigos, sąžinės ir iššūkio pačiam sau. Penki mokiniai, trys mokytojai ir vairuotojas. Tokiu ekipažu pajudame iš Utenos žinodami tik tikslo pavadinimą ir visiškai neįtardami, ką teks dary-ti. Pagrindinis reikalavimas - ofi ciali apranga, todėl talpinuosi į švarką. Be abejo, skolintą. Bendrakeleiviai nekalbūs, tiek mano, tiek drau-go bandymai pramušti tylą nesulaukė atsako. Atvykstame.

Konkursas „Žvaigždžių valanda” yra pro-jekto „Žmogus tarp žmonių” dalis. Abu pava-dinimai parodo, koks, švelniai tariant, “keistas” yra iniciatorius KTU Gimnazijos diektorius B.Burgis. Išklausius jo gana netrumpą įžanginę kalbą, kurioje net neslėpdamas paaiškino, kodėl jo gimnazijos komanda neturi galimybių pralaimėti, pradedame žaidimą. Pirmas etapas – dar neiškritome. Antras – dar tęsiame savo pasirodymą. Kapitonų rungtis – jau esame tarp lyderių. Keli ginčai, padėję išsikovoti taškus, ir galutinis rezultatas nenuvilia – Utenos Adolfo Šapokos gimnazija trečia tarp „elito”, nuo nugalėtojų atsilikusi vos dviem taškais. Kelionė namo.

Panašių konkursų atitikmenų turi daugelis mokyklų. Net ir Utenoje. Kad ir Aukštakalnio pagrindinės mokyklos konkursas akademiko V. Statulevičiaus taurei laimėti. Tik ar to reikia kiek-vienai mokymo įstaigai? Galbūt tokie renginiai kelia dalyvių, o ypač šeimininkų, pasitikėjimą savimi. Kelios dešimtys padedančiųjų dėl to turi dirbti savaitgalį. Dažnai už ačiū. Vien tam, kad mokykla „neprarastų garbės”. Beveik šimtas mokinių šeštadienį aukoja tam, kad atstovautų mokyklai. Pusė jų mokyklų uniformose tiesiog krykštauja iš džaugsmo, nes mokslas šeštadienį jiems malonumas. Kitai pusei – kančia, ir jie tas uniformas mielai iškeistų į sportinę aprangą. Visa tai – mokyklos atstovavimo kaina. Ne-sutiksi, nevažiuosi, geriausiu atveju nulydės smerkiamu žvilgsniu. Blogesniuoju – likusius metus tau šį įvykį prikaišios kasdien. Mokyk-los „garbės” kaina. Ar viso to nori mokytojai, aukojantys savo laisvadienius? Toli gražu ne. Tačiau atsisakyti vėl nėra kaip. Eilinė mokyk-los garbės kaina. Ir ją noriai moka tik tos kelios dešimtys, iškart sutikusios dalyvauti vasaros stovykloje su tėvais ir mokytojais. Kiti atiduo-da kaip duoklę. O dar kažkas visa tai sugebėjo pavadinti „Žvaigždžių valanda”…

Paupėja 2011 m. gegužė. Nr. 63 / 4PaPaPa pupupėjėjėjaaa 2020200111111 m m. . gegegegugugužėžėžėžė.. NNrNrNr.. 63636363 /// / 4444

N e p a m i r š i m m e s G A L I C I J O SN e p a m i r š i m mRūta Jakučionytė 3c

Š.m. balandžio 27d. 9 mokiniai Š.m. balandžio 27d. 9 mokiniai bei 2 mokytojai (I. Budreikienė bei 2 mokytojai (I. Budreikienė bei direktorius S. Brasiūnas), po bei direktorius S. Brasiūnas), po Velykų atostogų padirbėję tik Velykų atostogų padirbėję tik vieną dieną, iškeliavo į Ispaniją. vieną dieną, iškeliavo į Ispaniją. Neskubėkite teisti, čia ne šiaip Neskubėkite teisti, čia ne šiaip sau poilsis, o rimtas e-Twinning sau poilsis, o rimtas e-Twinning projektas, kuris pavadintas projektas, kuris pavadintas „Kultūrinis šalių bendravimas“, o „Kultūrinis šalių bendravimas“, o jo tikslas – susipažinti su skirtin-jo tikslas – susipažinti su skirtin-gomis kultūromis, kultūriniu gomis kultūromis, kultūriniu paveldu, tradicijomis, pasistengti paveldu, tradicijomis, pasistengti jas suvokti, vartojant tik anglų jas suvokti, vartojant tik anglų kalbą, kuri nėra gimtoji nei vie-kalbą, kuri nėra gimtoji nei vie-nai, nei kitai kultūrai.. nai, nei kitai kultūrai..

Praėjusių mokslo metų lapkričio Praėjusių mokslo metų lapkričio mėnesį galėjote sutikti 10 nematytų, mėnesį galėjote sutikti 10 nematytų, išskirtinų veidų mokykloje: tamsesnė išskirtinų veidų mokykloje: tamsesnė oda, juodi plaukai, rudos akys. Ispanai oda, juodi plaukai, rudos akys. Ispanai – ne, ne ispanai o galisai – viešėjo mūsų – ne, ne ispanai o galisai – viešėjo mūsų gimnazijoje. Jie gyveno mūsų mokinių gimnazijoje. Jie gyveno mūsų mokinių šeimose. Įvairiomis ekskursijomis, veik-šeimose. Įvairiomis ekskursijomis, veik-lomis, pristatymais, koncertais bandėme lomis, pristatymais, koncertais bandėme atskleisti mūsų kultūrą, tradicijas, amatus, atskleisti mūsų kultūrą, tradicijas, amatus, mūsų gyvenimo būdą. Bet ką čia apie mus, mūsų gyvenimo būdą. Bet ką čia apie mus, juk ir taip žinome savas tradicijas, geriau juk ir taip žinome savas tradicijas, geriau

pasižiūrėkime, kas atsitiko lietuviams, pasižiūrėkime, kas atsitiko lietuviams, nukeliavus į Galiciją, vieną iš septynio-nukeliavus į Galiciją, vieną iš septynio-likos Ispanijos regionų.likos Ispanijos regionų.

Pirmą kartą kojomis palietėme Pirmą kartą kojomis palietėme ispaniškąją žemę Madride, išėję iš oro uos-ispaniškąją žemę Madride, išėję iš oro uos-to. Pirmosios mintys: „Karšta! Kaip žalia! to. Pirmosios mintys: „Karšta! Kaip žalia! Kalnai!“. Tačiau per daug nesidžiaugėme, Kalnai!“. Tačiau per daug nesidžiaugėme, nes laukė 7-8 valandos autobusu iki nu-nes laukė 7-8 valandos autobusu iki nu-matyto tikslo – Melidės miestelio. Kelionė matyto tikslo – Melidės miestelio. Kelionė neprailgo, nes vieni miegojo, kiti grožėjosi neprailgo, nes vieni miegojo, kiti grožėjosi vaizdais, o šiltas ispaniškas sutikimas vaizdais, o šiltas ispaniškas sutikimas priminė, jog tai ne sapnas.priminė, jog tai ne sapnas.

Taupydama skaitmeninį popierių, noriu Taupydama skaitmeninį popierių, noriu papasakoti tik svarbius, įdomius, labiausiai papasakoti tik svarbius, įdomius, labiausiai stebinančius įvykius. stebinančius įvykius.

Mokykla.Mokykla. Jau pirmąjį vakarą teko ap- Jau pirmąjį vakarą teko ap-silankyti joje. Iš išorės ji atrodė tvarkinga, silankyti joje. Iš išorės ji atrodė tvarkinga, su gan didele sporto aikštele lauke. Iškart su gan didele sporto aikštele lauke. Iškart nudžiugino virš įėjimo pakabintas užrašas nudžiugino virš įėjimo pakabintas užrašas lietuvių kalba „Sveiki, atvykę“. Ir pirmi lietuvių kalba „Sveiki, atvykę“. Ir pirmi nusistebėjimai – jie neturi valgyklos! Yra nusistebėjimai – jie neturi valgyklos! Yra tik bufetas, kuriame ir užkandome. Vai-tik bufetas, kuriame ir užkandome. Vai-kams jo užtenka, nes priešais mokyklą dar kams jo užtenka, nes priešais mokyklą dar yra maža parduotuvėlė. Pavydėtina, jog jie yra maža parduotuvėlė. Pavydėtina, jog jie turi radijo stotį. Keli mokiniai iš Lietuvos turi radijo stotį. Keli mokiniai iš Lietuvos turėjo duoti jiems interviu. Dar Melidės turėjo duoti jiems interviu. Dar Melidės mokykloje yra didelės medžio dirbtuvės. mokykloje yra didelės medžio dirbtuvės. Ten mokiniams, baigusiems privalomąjį Ten mokiniams, baigusiems privalomąjį mokymą (iki 16 metų), vyksta profesinio mokymą (iki 16 metų), vyksta profesinio mokymo pamokos, žinoma, tiems, kurie mokymo pamokos, žinoma, tiems, kurie ketina būti dailidėmis ar baldžiais ateityje. ketina būti dailidėmis ar baldžiais ateityje.

Bet su tokias rimtais įrengimais mokiniai Bet su tokias rimtais įrengimais mokiniai pagamina daugybę daiktų mokyklai, o li-pagamina daugybę daiktų mokyklai, o li-kusius metų gale parduoda žmonėms. kusius metų gale parduoda žmonėms.

Kadangi mokykloje mokosi daug Kadangi mokykloje mokosi daug mokinių iš priemiesčio, aplinkinių mokinių iš priemiesčio, aplinkinių kaimelių, juos visus į pamokas atveža au-kaimelių, juos visus į pamokas atveža au-tobusai nemokamai (jokių problemų , kaip tobusai nemokamai (jokių problemų , kaip ir kur pasistatyti mašiną). Taip pat po 6 ir kur pasistatyti mašiną). Taip pat po 6 pamokų visus paima ir išveža atgal į na-pamokų visus paima ir išveža atgal į na-mus. Todėl rytais ir popiet galima pamatyti mus. Todėl rytais ir popiet galima pamatyti apie 10 autobusų, stovinčių šalia mokyk-apie 10 autobusų, stovinčių šalia mokyk-los.los.

Pamokos.Pamokos. Galime pavydėti, kad jie Galime pavydėti, kad jie pradeda mokytis tik 8.40. Tačiau pamoka pradeda mokytis tik 8.40. Tačiau pamoka trunka 50 minučių ir jie turi vienintelę trunka 50 minučių ir jie turi vienintelę 30 minučių pertrauką po 3 pamokų. Per 30 minučių pertrauką po 3 pamokų. Per dieną tik 6 pamokos.. Bet pirmadieniais dieną tik 6 pamokos.. Bet pirmadieniais vyresnieji sugrįžta į mokyklą po pietų, o vyresnieji sugrįžta į mokyklą po pietų, o trečiadieniais – mažesnieji. Dar įdomu, trečiadieniais – mažesnieji. Dar įdomu, jog kiekviena klasė turi savo kabinetą ir jog kiekviena klasė turi savo kabinetą ir pas juos ateina mokytojai, o ne jie eina pas juos ateina mokytojai, o ne jie eina pas juos, išskyrus biologiją, kūno kultūrą, pas juos, išskyrus biologiją, kūno kultūrą, informatiką ir kitas disciplinas, kurioms informatiką ir kitas disciplinas, kurioms reikalinga kita erdvė ar priemonės.reikalinga kita erdvė ar priemonės.

Santykiai.Santykiai. Ispanai – ̖„karšti” žmonės. Ispanai – ̖„karšti” žmonės. Tarpusavyje jie yra labai artimi. Mums Tarpusavyje jie yra labai artimi. Mums ypač patiko pasisveikinimas – du bučkiai ypač patiko pasisveikinimas – du bučkiai į žandus (lietuviai pripratę tik rankas į žandus (lietuviai pripratę tik rankas spausti ar apsikabinti). Bet labiausiai ste-spausti ar apsikabinti). Bet labiausiai ste-bino jų bendravimas su mokytojais. Pirm-bino jų bendravimas su mokytojais. Pirm-iausia, mokiniai juos vadina vardais Taip iausia, mokiniai juos vadina vardais Taip

Vakarai..Vakarai..

Paupėja 2011 m. gegužė. Nr. 63 / 5PPaPaupuppėjėjėjjaa 2020202011111111 m m m. . gegegegugugužėžėžėžė.. NNrNrNr.. 63636363 /// / 5555

N e p a m i r š i m m e s G A L I C I J O Se s G A L I C I J O Spat kalbasi nejausdami suvaržymų, lyg su pat kalbasi nejausdami suvaržymų, lyg su labai gerais draugais, bet, žinoma, ribų labai gerais draugais, bet, žinoma, ribų neperžengia.neperžengia.

Maistas.Maistas. Ryte ispanai visada geria Ryte ispanai visada geria kakavą, ir, kai aš paprašiau arbatos, jie kakavą, ir, kai aš paprašiau arbatos, jie apstulbo. Sakė, kad arbatą geria tik žiemą, apstulbo. Sakė, kad arbatą geria tik žiemą, bet ir tai retai. Per pusryčius jie valgo bet ir tai retai. Per pusryčius jie valgo saldžiai: keksus, bandeles, pyragėlius. saldžiai: keksus, bandeles, pyragėlius. Nieko sotesnio. Todėl pirmą dieną buvo Nieko sotesnio. Todėl pirmą dieną buvo keista, kaip jie taip ištveria. Bet po 6 keista, kaip jie taip ištveria. Bet po 6 pamokų, grįžę namo, pietauja sočiai. Ka-pamokų, grįžę namo, pietauja sočiai. Ka-dangi mane apgyvendinusios draugės Ju-dangi mane apgyvendinusios draugės Ju-dith mama būdavo namie, ji ir gamindavo. dith mama būdavo namie, ji ir gamindavo. Pirmiausiai užkąsdavome Empanados Pirmiausiai užkąsdavome Empanados (pyragas su mėsa). Tada antrasis patiekalas (pyragas su mėsa). Tada antrasis patiekalas –mėsa arba jūros gėrybės. Ir galiausiai, kai –mėsa arba jūros gėrybės. Ir galiausiai, kai nebėra vietos maistui, desertas. Taigi, per nebėra vietos maistui, desertas. Taigi, per pietus prisivalgydavome kaip reikiant. O pietus prisivalgydavome kaip reikiant. O vakarienė būdavo tik apie 21-22 valandą.. vakarienė būdavo tik apie 21-22 valandą..

Galicijoje labai populiarios jūros Galicijoje labai populiarios jūros gėrybės. Tradicija yra kiekvienam turis-gėrybės. Tradicija yra kiekvienam turis-tui, pirmą kartą lankantis ten, paragauti tui, pirmą kartą lankantis ten, paragauti kalmarų. Tai darėme ir mes. Išvaizda jų kalmarų. Tai darėme ir mes. Išvaizda jų buvo keista, tačiau skonis geras. Vieni-buvo keista, tačiau skonis geras. Vieni-ems patiko, kitiems nelabai. Apskritai teko ems patiko, kitiems nelabai. Apskritai teko paragauti nemažai maisto iš jūros, tikėjausi paragauti nemažai maisto iš jūros, tikėjausi blogiausio, bet likau sužavėta.blogiausio, bet likau sužavėta.

Ekskursijos.Ekskursijos. Pirmoji mūsų kelionė Pirmoji mūsų kelionė buvo pačioje Melidėje ir jos apylinkėse. buvo pačioje Melidėje ir jos apylinkėse. Taigi aplankėme miestelio muziejų, kuri-Taigi aplankėme miestelio muziejų, kuri-ame radome Lietuvai būdingų daiktų ame radome Lietuvai būdingų daiktų

(batai, panašūs į klumpes, audimo staklės, (batai, panašūs į klumpes, audimo staklės, įvairūs įrankiai medžiui apdirbti). Bu-įvairūs įrankiai medžiui apdirbti). Bu-vome miestelio Švenčiausiosios Mergelės vome miestelio Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčioje, Pambrės pilyje. Net Marijos bažnyčioje, Pambrės pilyje. Net vienai valandai tapome piligrimais, ėjome vienai valandai tapome piligrimais, ėjome prancūziškuoju (šventojo Džeimso) ke-prancūziškuoju (šventojo Džeimso) ke-liu, kuris veda į Kompostelos Santjago liu, kuris veda į Kompostelos Santjago katedrą, Šv.Džeimso bažnyčią. Mes ir ten katedrą, Šv.Džeimso bažnyčią. Mes ir ten apsilankėme. Ir neabejotinai šis miestas pa-apsilankėme. Ir neabejotinai šis miestas pa-liko neišdildomą įspūdį. Katedra didžiulė, liko neišdildomą įspūdį. Katedra didžiulė, jos keturiose pusėse yra: Santjago univer-jos keturiose pusėse yra: Santjago univer-sitetas, Šv.Džeimso bažnyčia, prabangus sitetas, Šv.Džeimso bažnyčia, prabangus viešbutis, kuriame apsistoja karališkoji viešbutis, kuriame apsistoja karališkoji šeima, kai atvyksta į miestą, ir savivaldybė. šeima, kai atvyksta į miestą, ir savivaldybė. Didžiausias dėmesys, žinoma, katedrai, nes Didžiausias dėmesys, žinoma, katedrai, nes ji milžiniška, prabangi. Net ant jos stogų ji milžiniška, prabangi. Net ant jos stogų vaikščiojome, o nuo jų vaizdas nepakarto-vaikščiojome, o nuo jų vaizdas nepakarto-jamas – visas miestas kaip ant delno. jamas – visas miestas kaip ant delno.

Lugo – tai dar vienas aplankytas mi-Lugo – tai dar vienas aplankytas mi-estas. Pirmiausiai apžiūrėjome netoliese estas. Pirmiausiai apžiūrėjome netoliese jo esančias senovinės romėnų gyvenvietės jo esančias senovinės romėnų gyvenvietės liekanas (Castro of Viladonga). O vėliau liekanas (Castro of Viladonga). O vėliau grožėjomės Lugo senamiesčiu, kuris buvo grožėjomės Lugo senamiesčiu, kuris buvo apjuostas gan aukšta gynybine siena, ant apjuostas gan aukšta gynybine siena, ant kurios teko patiems pavaikščioti. Vaizdas kurios teko patiems pavaikščioti. Vaizdas nuostabus, nes tuo pačiu metu gali matyti ir nuostabus, nes tuo pačiu metu gali matyti ir senamiestį, ir naujuosius kvartalus. Takelis senamiestį, ir naujuosius kvartalus. Takelis nebuvo platus, tačiau gan ilgas – neskubant nebuvo platus, tačiau gan ilgas – neskubant apie 45 min kelio. Mano nuomone, tai buvo apie 45 min kelio. Mano nuomone, tai buvo įspūdingiausias reginys.įspūdingiausias reginys.

Ir paskutinė mūsų išvyka buvo į La Ir paskutinė mūsų išvyka buvo į La

Korunją, uostamiestį. Buvome prie Atlanto Korunją, uostamiestį. Buvome prie Atlanto vandenyno, kuriame keliems iš mūsų teko vandenyno, kuriame keliems iš mūsų teko nusimaudyti, vieniems savo noru, kitiems nusimaudyti, vieniems savo noru, kitiems atsitiktinai. Vėl turėjome galimybę vieną atsitiktinai. Vėl turėjome galimybę vieną miesto dalį pamatyti iš aukštai, iš Herkulio miesto dalį pamatyti iš aukštai, iš Herkulio bokšto-švyturio. Vėjas ten stiprus, tačiau bokšto-švyturio. Vėjas ten stiprus, tačiau verta pasigrožėti tiek Atlanto vandenynu, verta pasigrožėti tiek Atlanto vandenynu, tiek miestu, pastatytu ant jo kranto. Taip tiek miestu, pastatytu ant jo kranto. Taip pat apsilankėme akvariume „Finisterrae“, pat apsilankėme akvariume „Finisterrae“, paremtame „Nautilijaus“ fragmentais. paremtame „Nautilijaus“ fragmentais. Laivo stilius, kapitono Nemo kajutė, žuvų Laivo stilius, kapitono Nemo kajutė, žuvų įvairovė, nuotraukos, iškamšos, žaidimai įvairovė, nuotraukos, iškamšos, žaidimai – viskas sužavėjo, bet labiausiai patiko – viskas sužavėjo, bet labiausiai patiko stebėti ruonių maitinimą. stebėti ruonių maitinimą.

Deja, tai tik maža dalis visko, ką mes Deja, tai tik maža dalis visko, ką mes patyrėme. Praleidome ten 10 dienų, bet patyrėme. Praleidome ten 10 dienų, bet norėjome daugiau, nors ir buvome pavargę norėjome daugiau, nors ir buvome pavargę po kelionių ir šventimų iki vėlyvo va-po kelionių ir šventimų iki vėlyvo va-karo. Žinoma, labai sunku perteikti visus karo. Žinoma, labai sunku perteikti visus išgyvenimus, jausmus, tačiau tikiuosi, kad išgyvenimus, jausmus, tačiau tikiuosi, kad pavyko bent nupasakoti pačius įdomiausius pavyko bent nupasakoti pačius įdomiausius nuotykius. Svarbiausia, kad pasiekėme nuotykius. Svarbiausia, kad pasiekėme tikslą: nepaisydami visų kultūrinių bei tikslą: nepaisydami visų kultūrinių bei kalbinių skirtumų, sugebėjome suprasti kalbinių skirtumų, sugebėjome suprasti vieni kitus ir susidraugauti. Viliuosi, kad vieni kitus ir susidraugauti. Viliuosi, kad galėsite pamatyti įamžintas akimirkas per galėsite pamatyti įamžintas akimirkas per mokyklos televizorių, o galbūt ir sulauk-mokyklos televizorių, o galbūt ir sulauk-site gyvo pristatymo.site gyvo pristatymo.

Tortilla ir žiupsnelis kraštovaizdžiųTortilla ir žiupsnelis kraštovaizdžių