paupėja 57

2009 m. gruodis. Nr. 57

Tiesiog paprastas mėnuo ir tiek. Reikėtų susimąstyti, kodėl taip yra? Gal mes patys kalti,

Gailė Budvytytė 1a

Gruodis...

Gruodis. Sėdžiu ir galvoju apie šį mėnesį. Apie jo reikšmę, prasmę. Vieniems tai aso-cijuojasi su žiemos pradžia, kitiems su gražiomis, o galbūt net varginančiomis šventėmis, o dar kitiems jis yra bereikšmis.

kad kai kuriems mus supantiems žmonėms jis sukelia liūdesį?

Vis labiau laukiame atostogų, kada galėsime atsikvėpti ir, re-gis, viską pamiršti. Vieni lėksime pas gimines, kiti paprasčiausiai sėdėsime namie ir džiaugsimės ramybe. Tiesa, būna smagu bent retkarčiais būti abejingu, bet juk negalime imti ir apie nieką negal-voti. Mums reikia prisiminti tai, kas brangiausia – artimuosius. Nuėję į parduotuvę rinkti dovanų mes daug negalvojame apie tai, ką perkame. Svarbiausia, kad išvis tai darome. Kam to reikia?

Juk mūsų artimiesiems užtektų tik paprasto, nuoširdaus apkabi-nimo, bučinio į skruostą ir dalelės meilės bei šilumos. Gal tiesiog išeikime su jais į lauką ir nulipdy-kime sniego senį (tikėkimės, jog sulauksime snaigių) ar padary-kime sniego angelus. Na, o jei šaltis mus baugina, papuoškime kartu Kalėdų eglutę.

Norėčiau palinkėti Jums, tuo pačiu ir sau, supratimo, meilės, šilumos ir, kad Jūsų artimieji Jus prisimintų, bet, žinoma, nepamirškime patys prisiminti jų.

Gražių Jums švenčių, mielieji!

Sukam smegenis?Ieva Paužuolytė 4e

Patogiai įsitaisom, įtempiam kaklą, išplėčiam akių vyzdžius... Dėmesį sukaupėm? Prade-dam! Kokios cheminės fosgeno savybės? Dar galvoji?.. Ką daro šunys prieš lietų? Suka ratus? Ėda... Ėda žolę?.. O ką sako drambliukas? Čik čirik? O gal kvaksi? Et, velniai jį griebtų...

Matyti vaizdai, taip? Viskas primena tuos vakarus, kai po die nos darbų prisėdi prie televi-zoriaus ir noriai nusiteiki proto mankštelei. Anksčiau televizija mums pasiūlydavo apšilti kartu su „Kas laimės milijoną“, kur meiliai šypsodavosi H. Vaitiekūnas. O dar maloniau jėgas išbandyti bei in-telekto lygį parodyti būdavo ner-vingai sėdint ir tirtant kėdėje prieš patį šmaikštuolį A. Valinską. Jo vedamos laidos pavadinimas irgi gan originalus – „Šeši nuliai – mili-jonas“. Jonas, jonas, jonas... Tiesa, dažniausiai tose kėdėse nenustygda-vo ganėtinai suaugę žmonės: vyru-

kai, kurių viršugalvius jau puošia žilė, arba tiesiog garbingi Lietuvos piliečiai, sąžiningai dirbantys savo darbus, taip pat namų šeimininkės... Bet vis dėlto čia dar kažko trūksta. O kurgi jaunimas? Dar kitaip – valstybės ateitis?

Laimei, jiems taip pat atsirado terpė, kur jie galies pasivaržyti, liedami prakaitą. Lietuvos vardo atsiradimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmečio proga startavo žinių viktorina „Lietuvos Tūkstantmečio vaikai“. Pasak laidos prodiuserio L. Šeškaus, šios laidos tikslas yra atkreipti dėmesį į darbščius, gabi-us, sumanius Lietuvos moksleivius, kuriais galėtų didžiuotis visa tauta. Be to, tikimasi, kad žmonės į šį projektą žiūri ne tik kaip į televizi jos laidą. Tai unikalus visuomeninis projektas, mokslo, žinių, mokyklos ir pedagogų prestižo kėlimo ir pop-uliarinimo akcija.

Projekte varžosi 5 – 12 klasių mokiniai iš visos Lietuvos. Daly-viams pateikiami klausimai iš tokių sričių, kaip vaizduojamasis menas, kino fi lmai, geografi ja, biologija, istorija, literatūra, muzika, poli-

tologija, tikslieji mokslai, sportas, populiarioji kultūra. Laidos kūrėjai patikina, kad viktorina nėra vien tik sausas žinių patikrinimas, klausi-mai dalyviams apima ir bendrą jų išsilavinimą, pilietinį smalsumą, domėjimąsi šių dienų Lietuvos ir pasaulio aktualijomis. Žaidime svarbūs ir greito mąstymo, atmin-ties, logikos elementai.

O dabar knieti pakiliai pranešti, jog A. Šapokos gimnazijos moki-niai taip pat turėjo galimybę savo žinias pademostruoti šiame pro-jekte. Gudročiais (švelniai sakant) galima vadinti antroką J. Rastenį, trečioką A. Juodką bei ketvirtokes G. Krasuckaitę ir S. Žaunėriūtę. Šiems mokiniams viskas klojosi gan sėkmingai, tačiau kol kas didžiausią proto galią iš šių mūsų mokyklos mokinių atskleidė G. Krasuckaitė bei A. Juodka. Jiems pavyko pakliūti į garbingą stipriausiųjų ketvertą. Tačiau vis kažko pritrūksta iki sėkmės... Nepaisant to, projekto da-lyviai džiaugiasi priėmę šį gyveni-mo iššūkį. Kai kurie, sužinoję, kad jie yra pakviesti fi lmuotis į LRT

Nukelta į 2 p.

Paupėja 2009 m. gruodis. Nr. 57 / 2

studiją, dvėjojo dėl savo sprendi-mo. Bet galų gale azartas užvirino kraują. Juos maloniai nustebino ir jaudulį išgarino gan draugiški konkurentai, taip pat šauni pro-

Sukam smegenis?Atkelta iš 1 p.

jekto kūrybinė grupė. Atmosfera nebuvo įtempta. Paklausti, ar pro-jektas reikalauja neeilinių žinių ir sugebėjimų, jie atsakė, kad viskas labai priklauso nuo to, kaip plačiai tau tą dieną šypsosi sėkmė, taip pat reikalinga greita reakcija. Dalyviai prisipažįsta, kad kartais jie buvo priversti tiesiog spėti. Pagaliau

visi sutaria, kad tai buvo naudinga, įdomi gyvenimo patirtis.

„Lietuvos Tūkstantmečio vai-kai“ išties puiki ir visuomenei reikalinga laida. Kol kas jos star-tas buvo tikrai įspūdingas. Belieka tikėtis, kad aukštai kilęs projektas nesitėkš visu svoriu ant žemės. Laikykis!

A. Juodka, G. Kruseckaitė ir S. Žaunėriūtė, J. Rastenis. Foto: iš mokinių archyvo.

Idėjų pliūpsnis UtenojeOvidijus Stauskas 2c

Lapkričio 7 dieną 11.00 valandą visuose Lietuvos rajonuose startavo idėjų ge-neracijos renginys skambiu pavadinimu „Idėjų diena“.

Utena – ne išimtis. Pagrindinis tikslas – rasti kuo daugiau opiausių problemų sprendimų, kuriais vėliau užsiimtų aktyvios organizacijos bei pavieniai verslininkai. Nors ryškūs kvietimai puošė skelbimų len-tas, o radijo stotis „IR“ negailėjo eterio lai-ko, susirinko ne marios entuziastų - 22. Vis dėlto mūsų miestas turėjo tik vieną „Idėjų dienos“ tašką, o Vilnius net 8! Žinia, jog galutinis sostinės dalyvių skaičius buvo 60, verčia nusišypsoti ir pripažinti, jog Utenai pavyko.

Visų pirma, susirinkusieji buvo trumpai supažindinti su organizacijomis „Aš Lietu-vai“ bei „Darom“, kurių iniciatyva „Idėjų diena“ pasiekė Lietuvą. Kita užduotis – darbinių grupelių, kurios ir tapo pagrin-diniais idėjų varikliais, konstrukcija. Po poros minučių turėjome 4 grupeles, ku-rios ieškojo sprendimų problemoms, tarp kurių: visuomenės sveikatingumas, vers lumo trukdžiai, vaikų auklėjimo trūkumai ir daugelis kitų.

Šįkart idėjų generacija buvo paremta „brainstorm‘o“ (minčių audros) principu, tačiau neapsieita be tam tikrų taisyklių. Vadovavomės Spalvotais Mąstymo Akiniais. Žinoma, jokių keistų akinių nedėvėjome, o telkėmės fantaziją, nes aki-

niai – tik metafora. Reikia rasti kuo

daugiau konkrečių problemų? Čiupk skaidrius akinius ir ieškodamas remkis sausais faktais. Priva-lai išrinkti 3 opiausias problemas – Tavo ga-lioje raudoni akiniai, vadovaukis jausmais bei emocijomis ir išrink, kas svarbiau-

sia. Žali akiniai – visiška kūrybos laisvė, beieškant kuo daugiau pro-

blemai tinkamų sprendimų. Jei būtina sukritikuoti, aptikti vieno ar kito sprendimo minusus - juodi akiniai Tavo paslaugoms. Tuo tarpu rožiniai padeda nustatyti teigia-mas sprendimo puses. Galiausiai tenka „užsidėti“ žydrus akinius ir išrinkti pačią skaudžiausią problemą su tinkamiausiu sprendimu.

Išklausiusios visas žaidimo taisykles, grupelės kibo ieškoti problemų, tinkančių pirmajai temai „Sveikata – Sportas – Lais-valaikis; Gamtinės vertybės ir Ekologija“.

Dalyviai, „mąstymo akinius“ keis-dami pagal nustatytus laiko intervalus, maždaug po 45 minučių pasiruošė rezultatų pristatymui. Būtina paminėti bent vieną „produktą“. Problema: žiniasklaida nepakankamai informuoja apie jaunimo saviraiškos galimybes. Sprendimas: diegti reklamą į televiziją. Sprendimo minusai: aibės išlaidų. Sprendimo pliusai: laikas sugaištamas savirealizacijai, todėl jauni-mas atitraukiamas nuo žalingų įpročių. Taigi, Lietuvos žiniasklaida gavo šaunių patarimų.

Antrojo raundo metu grupelės laužė gal-vas, bandydamos surasti problemas temai „Šeimos planavimas ir gerovė; Auklėjimas ir švietimas; Vertybių ugdymas“. Šįkart bibliotekos konferencijų salėje aidėjo dis-kusijos, nes dalyviai, galutinai perkandę „brainstorm‘o“ taisykles, žymiai lengviau reiškė mintis. Nepraėjus nė valandai, vėl sulaukėme rezultatų. Štai vienos iš grupelių pasiūlymas. Problema: neformaliojo ugdymo trūkumas. Sprendimas: daugiau neformalios veiklos mažuose miesteliuose. Minusai: menkas susidomėjimas, galimas

lėšų švaistymas, nepakankamas specialistų skaičius, socialiniai konfl iktai, kreivas kaimo bendruomenės požiūris.

Trečiasis idėjų generacijos raun-das buvo palydėtas dejonių, nes minčių pliūpsniai reikalauja jėgų. Visgi trečioji plati tema „Verslumas ir valdymo kultūra; Mokslas ir pažanga; Kultūra ir menas“ su-dorota! Net ir išsekę dalyviai nepašykštėjo įdomių idėjų.

Problema: protų nutekėjimas. Spren-dimas: studentų ir darbdavių išankstinis susitarimas dėl darbo vietos. Minusai: studentų nepasitenkinimas dėl kintančių darbo sąlygų. Pliusai: užtikrinta darbo vieta, darbdaviui netrūksta darbuotojų.

Verta trumpai užsiminti apie per-traukas tarp generacijos raundų. Nors darbotvarkė griežtai grasino, jog poil-sio trukmė iki 15 minučių, susirinkusieji daugiau nei pusvalandį diskutavo jaunimui aktualiais klausimais: studijos užsienyje, visuomeninė veikla. Bene linksmiausias dalyvis Tomas Karklinis supažindino su, deja, neįgyvendintu projektu, kuris buvo skirtas puoselėti Dauniškio parko grožį.

„Idėjų diena“ galutinai baigėsi 16.00 valandą. Jei nugąsdino trukmė – atvėskit, gerbiamieji skaitytojai, nes laikas prašuoliavo tikrai ne veltui! Belieka tikėtis, jog tylus Utenos jaunimo žodis nuskambės kaip niekada garsiai visos Lietuvos mastu!

Mūsų gimnazistai buvo aktyvūs renginio daly-viai. Foto: iš mokinių archyvo.


Šlepetės, mes ir... sausainiai!Milda Lukminaitė 4c

Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje be rimtų mokslų būna ir nuotaikingų švenčių, kurios praskaidrina mokinių kasdienybę. Viena iš tokių – šlepečių diena. Taigi kuo įdomi ši diena ir kaip originalieji „šapokiečiai“ ją paminėjo?

Šlepečių istorija prasidėjo jau akmens amžiuje (Paleolite). Tai matome iš išlikusių raižinių, padarytų maždaug 15000 metų prieš Kristų. Taip pat yra atrasta šlepečių vaizdų ant maždaug 4000 m. pr. Kr. tapytų freskų, kapų bei šventyklų. Seniausias iš išlikusiu pavyzdžių, tai apie 1500 m. pr. Kr. iš papiruso dirželių pagaminta šlepetė eks ponuojama Britanijos muziejuje. Šis apa-vas buvo gaminamas iš įvairių medžiagų: Indijoje iš medžio, Egipte iš papiruso ir palmių lapų, Kinijoje ir Japonijoje iš ryžiu šiaudų. Atsižvelgiant į ilgą istoriją šlepetės vaizdas palyginti mažai pasikeitė nuo seniausių laikų. Amerikoje bei Europoje pirmosios šlepetės pasirodė XX amžiaus pradžioje. Taigi šis apavas egzistuoja jau ilgą istorijos tarpsnį, todėl pasaulis nusprendė „pagerbti“ jų ilgaamžiškumą.

Šapokos gimnazistai šią šventę paminėjo lapkričio šeštąją dieną. Jie apsiavė įvairių spalvų bei formų šlepetes. Gimnazija pasidarė jaukesnė, švaresnė ir spalvingesnė. Didžiąją dalį šventės dalyvių sudarė 1-3 klasių mokiniai, o abiturientai tikriausiai buvo taip apsikrovę darbais, kad net pamiršo savo šlepetes namie. Prisidėjusieji prie akcijos buvo vaišinami sausainiais, todėl per ilgąją pertrauką pamatėme gausesnį „tapkuočių“ būrį (turbūt suviliotą kepinių kvapų). Šlepečių dieną paminėjo ir mokyklos darbuotojai. Psichologė Edita labai džiaugėsi galėdama jaustis kaip namie, matydama linksmesnius mokinius. Vadinasi, šlepečių diena Adolfo Šapokos gimnazijoje neliko pamiršta.

Taigi šlepetės – bene pagrindinis origi-nalumo ir jaukumo atributas, pritaikytas jau akmens amžiuje. Jos paliko nemažą pėdsaką istorijoje, yra be išimčių naudoja-mos visame pasaulyje, o dabar „atšlepsėjo“ ir į mūsų gimnaziją.

Nepaskęskime infor-macijos liūneJustina Tamošiūnaitė 4c

Lapkričio 27 diena. Karantinas. Mokinių nėra, tačiau mokytojai vis tiek slampinėja koridoriais. Turbūt nesidžiaugia mini „atostogomis“. Grupelė ligos nepalaužtų gimnazistų kartu su biblioteki-ninke Vida Gudeliene bei chemijos moky-toja Audrone Zarankiene vyksta į Vilnių (ne „Akropolį“). Mūsų laukia Vilniaus Universiteto bibliotekos darbuotojai, kurie padės tapti tikrais mokslinės informacijos detektyvais.

Nuvykome šiek tiek per anksti, todėl turėjome galimybę pasivaikščioti po gan painius universiteto kiemelius. Aplankėme ir Jonų bažnyčią, kurioje vyksta iškilmingiausios VU ceremonijos (diplomų teikimas ir pan.). Po ekskursi-jos bibliotekoje vyko trumpa, tačiau la-bai naudinga paskaita apie informaci-jos paiešką, apdorojimą, apibendrinimą bei pateikimą. Be to, sužinojome, kad „Google“ nėra vienintelis žinių šaltinis . O pasibaigus mokymams įtvirtinome žinias, tvarkingai pateikdami gautų šaltinių bibliografi nį aprašą.

Taigi net ir laisvomis dienomis gim-nazistai važiuoja į pažintines ekskursijas, turiningai leidžia laiką. Informacijos patei-kimas nėra toks paprastas, kaip atrodo, todėl ši pamoka VU bibliotekoje buvo tik-rai naudinga.

Įžengiant į Vilniaus universitetą. 3-4 klasių mokiniai. Foto: iš bibliotekos archyvo.

Ispaniški antidepresantai akims

Lapkritis paprastai būna tas laikas, kai mano (spėju, jog ne mano vienos) akys ima ir suserga sunkia depresijos forma. Ir vis-kas dėl vienos paprastos priežasties – nėra į ką paspoksoti. Tarkime, sėdi valgykloje, valgai maltinuką ir net į purvinai pilkus de-besis nebenori žvilgtelėti, nes iš jų nenus-todami laša ar krenta sušalusiu pavidalu dangaus skysčiai. Bet šio lapkričio pradžia negrasino depresija nė vieno „šapokiuko“

Dalia Smalakytė 2d

regos organams. Pagrindinis patiekalas mūsų smalsioms akims buvo svečiai iš Is-panijos. Galiu įsivaizduoti, kaip jūs - asme-nys, skaitantys mano rašliavą – išsiskiriate į dvi grupes. Vieni sako - „aš mačiau, bet daugiau neiko nežinau apie juos“, o kiti puikiai supranta, jog žino daugiau už mane, nes jie praleido visas vizito die nas su svečiais. Jei priklausai tiems, ku-rie tik matė, bet nieko nežino, tai skaityk toliau - pasidalinsiu informacija, kurią sumedžiojau, o jei esi tas, kuris daugiau žinai, galėsi nuteisti mane, jei parašiau kokią neteisybę.

Manau, daugeliui nėra ypač svarbu, kodėl ir kaip mūsų svečiai čia atsidūrė. Įdomiau, ką jie čia nuveikė, kokį ispūdį jiems paliko mūsų mokykla ir šalis bei kas per žmonės tie ispanai yra. Tad taupydama brangų popierių į detales nesigilinsiu ir suteiksiu trumpą informaciją, jog pas mus viešėjo dešimt moksleivių (na, žinoma, ir du jų mokytojai) iš Galisijos regiono, Melidės miesto, kuris yra šiaurės vakarinėje Ispanijos dalyje. Būtų gėdinga nepaminėti, kodėl sulaukėme svečių iš taip toli. Visus laurus atiduodame ir lenkiame galvas prieš Jolantą Karaliūtę, dar prieš porą metų trynusią tos pačios „Šapokynės“ suolus. Tik jos iniaciatyva ir buvo užmegztas ryšys tarp Utenos ir Melidės.

Kiek pati mačiau ar girdėjau, kiek pa-tikimi šaltiniai informavo, papasakosiu, ką draugai iš tolimojo krašto čia atvykę nuveikė. Kaip ir pridera, jiems buvo paro-dyta nors dalis Lietuvos: suorganizuotos ekskursijos į Molėtų observatoriją, aprody-tas Vilnius, o Anykščiuose juos mokė, kaip lietuvišką duoną reikia kepti. Negalvokit, kad tik po visokias ekskursijas jie važinėjo, ispanams ir į pamokas teko eiti, įvairiuose renginiuose dalyvauti.

Viename renginyje ir aš buvau, tad nuotrupomis iš ano vakaro, užsilikusiomis kažkur mano galvoje, dabar su jumis ir pasidalinsiu. Pasisodinę svečius iš toli-mosios Ispanijos už gausiai tradiciniais mūsų tautos patiekalias nukrauto stalo bandėm Lietuvių liaudies papročius pa-demonstruoti. Vaišinom svečius ir patys

vaišinomės kuo galėjom. Namie gaminto maisto netrūko (matyt, mamytės ir močiutės nepatingėjo pagelbėti). Kaip mes skaniai (na, kai kurių užsieniečių suraukti veidai išvydus lašinius bylojo ką kitą) ten valgėm, nebepasakosiu, nes dar skaityda-mi ir laikraštį išterliosit seilėmis. Žinoma, nepagalvokit, jog ten susirinkę tik valgėm.

Nukelta į 4 p.


Mes šokom ir lietuvių liaudies dainas dainavom. Vakarui besibaigiant ir ispanų delegacija atsakė tuo pačiu - savo šalies liaudies dainas padainavo bei tortilijomis mus pavaišino.

Kad ištirčiau, kas per žmonės tie is-panai ir ar jiems čia patiko, pasikalbėjau su Rūta. Jos namuose buvo apsistojusi viena iš atvykėlių, tad ji puikiai žino, kas per žmonės tie ispanai. Ir vėl taupydama popierių pasistengsiu trumpai perpasa-koti tai, ką ji man papasakojo. Paprašyta apibūdinti ispanus, Rūta iškart pasakė, jog jie nėra tokie, kaip ji manė juos būsiant. Jie neatrodė labai karšto būdo ar entuziast-ingi. Pasirodė netgi gana lėti. O ir lietuvių mėgiamus cepelinus ispanai ragavo atsar-giai, pasakojo Rūta. Tačiau visa kita buvo puiku: ir vakarai nenuobodžiai praleisti, ir anglų kalbos įgūdžiai patobulėjo. Be-sijuokdama priduria, kad ir namų darbų galėjo neruošti viso ispanų vizito metu (pripažįstu, ir aš taip norečiau). Paklaus-ta, kokią nuomonę apie mūsų šalį svečiai susidarė, ji iškart atsakė, jog išvažiuodami

Atkelta iš 3 p.

Ispaniški antidepresantai akims

jie verkė. Matyti, jiems čia vis dėl to pa-tiko, o ypač juos nudžiugino sniegas (kaip, manau, visi suprantam, jų šalyje tai retas reiškinys). Rūta džiaugiasi, jog jai teko savo namuose apgyvendinti vieną iš svečių. Sako, jog tai nauja patirtis ir nauji draugai, su kuriais dabar bendrauja internetu.

Šioje vietoje ir baigiu pasakoti, kaip mano (ir kitų) regos organus gelbėjo atvykėliai iš svečios šalies. Galima tik pasvajoti, kad dažniau taip būtų, dažniau gautumėm antidepresantų savo akims.

Paskutinis pasibuvimas kartu. Foto: iš bibliotekos archyvo.

Geras praeities žinojimas ir dabarties išmanymas – kelias į ateitįDovilė Šeduikytė 4d

Šis projektas, vykdomas mūsų mokyk-los, vyksta nuo šių metų kovo 1 iki gruodžio 31 d. Laikotarpis buvo skirtas ne tik mūsų gimnazijos mokiniams, bet ir svečiams iš kitų mokyklų, kurie panoro įsitraukti į šią veiklą. Projekto tikslas buvo paskatinti mokinius domėtis pilietine veik-la, pažinti savo šalies paveldą ir paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Vieni iš patraukliausių projekto vykdymo metodų buvo mokykloje surengta Debatiada, istorinė mokomoji-pažintinė ekspedici-ja, pilietiškumo dirbtuvės. Ekspedicija į Ukrainą, kuri buvo pavadinta „Pažinkime LDK istorinį paveldą nuo Baltijos iki Juo-dosios jūros!“, truko 7 dienas, kurių metu mokiniai turėjo puikią galimybę pamatyti, kokia didelė ir galinga kadaise buvo LDK, iš kurios vėliau išsivystė Lietuvos valstybė. Taip pat debatų klubas surengė turnyrą, kurį pavadino „Debatiada“. Debatų tema skambėjo taip: „Turėtume kurti lietuvio ideologiją taip, kaip mūsų protėviai ne-paliaujamai ją kūrė“. Formuluotė sukėlė nemažai diskusijų ir atskleidė, kad jauni žmonės turi kuo žavėtis, žvelgdami į savo protėvius. Projektą užbaigė dviejų dienų forumas, kurio metu mūsų mokykloje veikė pilietiškumo dirbtuvės, vyko pasibaigusių projekto renginių aptarimas ir pučiamųjų

orkestro koncertas. Aš manau, kad šis projektas buvo

sėkmingas, nes palietė didelę dalį mokinių, sugebėjo atkreipti dėmesį ir pasiekti gerų rezultatų. Turėtume padėkoti mūsų istorijos mokytojoms už atliktą didžiulį ir vertingą darbą, bandant ugdyti mūsų pilietiškumą.

Pavadinimas. Foto: iš bibliotekos archyvo.

Eglė Daugsevičiūtė 2bSveiki, mieli mokslo draugai,

šapokiečiai. Turbūt ne vienam iš mūsų ir iš kitų aplinkinų mokyklų yra tekę retkarčiais/dažnai (ap)šnekėti, kad mūsų mylimoje gimnazijoje sudėtinga mokytis. Bet ne tik apie mokymosi krūvį šneku. Juk beveik visi planuojame po brandos egzaminų stoti į vienokį ar kitokį universitetą. Tai labai būtų įdomu išsiaiškinti, ar turėtume dar džiaugtis, kol Šapokoje mokomės, ar pasis-tengti kuo greičiau „dumti“ į universitetą? Kadangi man iki universiteto dar tolokai, tai privalumus ir trūkumus tinkamiau susidėlioti padėjo keli buvę gimnazijos mokiniai. Gerbiamieji, pliusai ir minusai Lietuvos universitetams bei A. Šapokos gimnazijai.

Turbūt kaip dera tikrai lietuvei, pradėsiu nuo paties svarbiausio dalyko – maisto. Pats didžiausias pliusas tenka mūsų gim-nazijos kotletams ir kitiems patiekalams, nes jie ne tik labai skanūs, bet ir nebrangūs. O universitete, oi brolyti, patikėkit, kokios kainos valgykloje. Kai pasiklausiau tai išsižiojau, kad net gero dydžio musė galėjo patekti. Vos ne kaip restorane. O juk stu-dentai patys „biedniausi“ žmonės ir valgo viską. Tad džiaukitės ir valgykite, kol dar galite, kuo daugiau kotletų bei šnicelių.

Dar vienas minusiukas universitetui tai knygų pirkimas. Tiek Šapokoje, tiek kitose gimnazijose knygas duoda mokykla, o va čia kitaip. Knygas taip pat galima pasi-imti iš universiteto bibliotekos, tik, deja, ne visiems užtenka, tai tuomet gali elgtis, kaip išmanai. Nusipirkti savo ar be knygų sedėti. O apie tai internete iš realios situaci-jos studento anekdotą radau – pokalbį su dėstytoja.

Studentas: - Dėstytoja, gal galite padėti, man kažkodėl x neišsiveda?

Dėstytoja: - Knygą turi? S: - Ne, dar nenusipirkau. D: - Tavo bėdos, kol neturėsi knygos

neaiškinsiu.

S: - Dėstytoja, gal galite padėti, man kažkodėl x neišsiveda?

D: - Knygą turi? S: - Taip turiu. D: - Tai ką skaityti nemoki? Ten viskas

parašyta.

O iš viso to jau peršasi dvi išvados...Paskaitų laikas Lietuvos universitetuo-

Nukelta į 5 p.

Šapoka ar

universitetas?


se tikrai nepavydėtinas. Jos gali prasidėti 12 h, 14 h, o baigtis ir apie kokias 19 h ar net 20 h. Manau, nustatytas pamokų laikas gimnazijoje puikus, išskyrus trečiokus ir ketvirtokus, turinčius nemažai langų, bet ir tai nieko baisaus.

Dar keli neigiami dalykai universite-tuose. Kartais tenka į paskaitas važinėti po

Atkelta iš 4 p.

Namams - arklys, delnams – tautinė juostaOvidijus Stauskas 2c

skirtingus pastatus, o kai kur nėra mašinos pastatyti – mokamos stovėjimo aikštelės. Po aukštojo mokslo reformos norint moky-tis aukštojoje mokymosi įstaigoje tenka pakloti dar daugiau pinigų, o kur dar visas maistas bei nuoma. Dar gerai gyvename, kad už mokslą Šapokoje nemokame, ir ačiū Dievui bei direktoriui, už mašinos pastatymą.

Reikia kelis pliusus padėti ir univer-siteto stende. Net nėra kalbų, kad neverta lyginti Šapokos bei šalies universitetų bibliotekų. Mūsų biblioteka tik lašas jų jūroje. Puikiausias dalykas, kai mokaisi universitete, tai vadinamieji „tūsai“, kurie

gali būti bet kada, bet kur, su bet kuo. O ir tėvų kontrolė mažesnė – nemato 24 h per parą. Lankomumas aukštojoje mokykloje svarbus tik dėl tavęs paties, o Šapkėje, pablogėjus pažymiams ir nustojus kelias dienas lankyti pamokas, tėveliai gali ma-lonaus skambučio iš mokyklos susilaukti. Šitoje vietoje universitetai tikrai laimi.

Ilgokai kapsčiusi tiek vienoje, tiek ki-toje dirvoje, suradau nemažai teigiamų ir neigiamų aspektų. Sudėjau pliusius ir mi-nusus. Reziumuodama noriu pasakyti: tiek Šapokoje, tiek universitete išnaudokite visus galimus pliusus. Be abejo, viską darykite su protu ir saiku.

Lapkričio 24 dieną Utenos Adolfo Šapokos gimnaziją aplankė garsus Lietu-vos etnologas, gamtos mokslų daktaras ir proistorikas Libertas Klimka. Išvardinti „titulai“ neatspindi net pusės svarbių Vilniaus Pedagoginio Universiteto profe-soriaus nuopelnų, todėl kandusis gripas, siaučiantis Utenoje, ponui Libertui - vie-ni niekai. Verta pridurti, jog šis svečias yra netradicinų mokslo šakų, tokių kaip etnokosmologija, pradininkas Lietuvoje. Taigi, koks Liberto Klimkos vizito tikslas ir kuo buvome nustebinti?

Būtina priminti, jog Adolfo Šapokos gimnazija jau kurį laiką sėkmingai vykdo projektą „Pilietiškumo Akademija“. Peda-gogai tiki, jog „šapokiukai“ tikrai pagilins žinias apie pareigą valstybei dalyvau-dami debatuose, integruotose mokytojo S. Eitminavičiaus pamokose bei garbių svečių paskaitose. Būtent pastaruoju būdu Šapokos gimnazijai duoklę atidavė profe-sorius Libertas Klimka. Pagrindinis tikslas – atskleisti lietuviškos kultūros unikalumą bei pristatyti knygą „Tautos keliu“. Pradėkime pamoką!

Vietas gimnazijos skaitykloje užėmė dviejų antrųjų klasių mokiniai. Po trum-po įžanginio žodžio profesorius uždavė klausimą, kuo mes, lietuvaičiai, išskirtume savo šalį iš kitų? Nuskambėjus keliems ne itin rišliems atsakymams, Libertas Klimka pabrėžė laisvės meilę. Teiginį lydėjo glaustas, tačiau taiklus pasakojimas apie gynybinių piliakalnių gausą. Sunku patikėti, jog Lietuvos teritorijoje aptikta beveik 900 „rankų darbo“ kalnų, kurių pa-galba senieji gyventojai gynėsi nuo aršių priešų. Beje, turistams arba gamtą mylin-tiems paklydėliams verta prisiminti, jog šalis nestokoja dar neatrastų, tankmėse glūdinčių piliakalnių! Kitas pastebėjimas – lietuvių tautos pagarba žirgams.

Mūsų senoliai supildavo pilkapius, skir-tus kritusiems gyvūnams. Raitelio draugas

buvo laidojamas kartu su žąslais ir kita neatsiejama atributika. Kalbėdamas apie žirgus, profesorius Klimka paminėjo tik Lietuvai būdingą jų veislę – Žemaitukus. Šie iš laukinių tarpanų išsivystę kresni ristūnai lietuviams svariai padėjo kovų už laisvę metu bei atkreipė užsienio žirgynų dėmesį.

Netrukus proistorikas Klimka pažintį su valstybės ypatumais perkėlė į vėlesnius laikus. Išties ryškus dokumentas LDK is-torijoje - Lietuvos Statutas. Jis buvo pa-remtas tautiečių dorovinėmis vertybėmis, todėl iki pat 1840 metų pavyzdingai apibrėžė LDK teisinės sistemos pagrindą. Netrukus mokiniai prisiminė 1773 metais ATR įsteigtą pirmąją pasaulyje švietimo sistemą – „Edukacinę komisiją“. Už Lie-tuvos studentus buvo atsakingas Vilniaus universitetas: atsirado galimybė įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių verslumo, ekonomikos žinių. Tęsdamas šneką apie švietimą, profesorius Libertas supažindino su Martynu Smigleckiu. Šis Vilniaus universiteto profesorius XVII amžiuje išgarsėjo visoje Europoje, parašęs itin informatyvų Logikos vadovėlį, kurį Oks-forde perleido net tris kartus. Veikalas per visą XVII amžių išpopuliarėjo daugelyje katalikiškų ir protestantiškų universitetų. Taigi, Lietuva nuo seno įrodinėjo, jog mokslas – gyvenimo šviesa.

Antrąją pilietiškumo pamokos dalį ponas Libertas Klimka pakreipė kiek kita linkme. Akcentas – Lietuvos gyventojų et-niniai skirtumai bei ypatybės. Daug pasau-lio valstybių skirstomos į regionus, tačiau jų savitumas Lietuvoje itin ryškus. Paskai-tos dalyviams įsiminė profesoriaus pasa-kojimas apie Dzūkijoje audžiamas tautines juostas. Pastarosios įšsiskiria ryškumu, kuris byloja apie spalvinį lietuvių tautos skonį. Labiausiai juostose puoselėjami ornamentai, kuriuos tiksliai tradiciškai interpretuoti – nelengva užduotėlė. Li-bertas Klimka nepamiršo ir Aukštaičių: regione vyravusios daugiabalsės sutartinės

ir šiandien džiugina folkloro mylėtojų širdis. Visgi profesorius apgailestavo, jog beveik neliko žmonių, gebančių lais-vai traukti sutartines. Būtina paminėti lietuviškus kryžius. Senieji tautodailinkai, nenaudodami bažnytinių elementų, juos dakoravo savaip ir teikė užuominas į metų laikus, religines šventes ar dangaus kūnus, kurdami savotišką religinę išraišką. Kita jau senovėje paplitusi krašto vertybė – vėtrungės. Toks vėjarodis ne tik padėjo nustatyti siaučiančio vėjo kryptį, bet ir puoselėjo ūkį. Marga vėtrungių puošyba dažnai išduodavo apie ūkininko turtą bei derlių. Pamokai artėjant prie pabaigos, Lib-ertas Klimka pabrėžė išskirtinį lietuviškų margučių puošnumą. Nors daugelis tautų pasuko link įprasto dekoro, lietuviai ir šiandien naudoja archajiškus ornamen-tus, simbolizuojančius gyvybę, pasaulio gimimą.

Taigi, profesoriaus Liberto Klimkos dėka prisiminėme, jog Lietuva garsėja ne tik ežerais ar kuriozais tarp politikų, bet ir giliomis tradicijomis bei reikšmingais istoriniais įvykiais. Už prasmingą valandą proistoriko kaklą papuošė išliaupsinta tautinė juosta, o netrukus į skaityklą buvo įneštas gardus pyragas. Profesorius savo ruožtu Adolfo Šapokos gimnazijai padovanojo paties parašytą knygą „Tau-tos keliu“ bei kitos vertingos folklorinės literatūros. Šie mainai padėjo tašką puikiai pilietiškumo pamokai. Dėkojame profe-soriui Klimkai, linkime ir toliau įnirtingai kopti į lietuvių kultūros pažinimo kalną!

Gimnazistai susitinka su profesoriumi. Foto: iš bibliotekos archyvo.

Šapoka ar

universitetas?


Kriu?Kriu?Kotryna Krupeckaitė Kotryna Krupeckaitė 4g4g

Sveiki! Ar neperšalot? Gerklės Sveiki! Ar neperšalot? Gerklės neskauda? Temperatūra nepakilo? Na neskauda? Temperatūra nepakilo? Na žinote, kai siaučia tooooks baisus gripas, žinote, kai siaučia tooooks baisus gripas, derėtų susirūpinti savo seniai užmiršta derėtų susirūpinti savo seniai užmiršta sveikata. Ypač, kai sirgo (ar simuliavo?) sveikata. Ypač, kai sirgo (ar simuliavo?) daugiau nei pusė mokyklos. O dar tas a daugiau nei pusė mokyklos. O dar tas a la karantinas, kuris buvo paskelbtas NET trims dienoms. Ir nors verk kaip gerai, kad nereikia eiti į mokyklą, ypač, jei neguli lovoje su 40 laipsnių temperatūra. Kaip supratote, pašnekėsiu šįkart apie kiaulių gripą.

Turbūt ne vienas prieš kelias savaites pastebėjote, kad klasės draugai kosi ir čiaudi. Galvojate, na peršalimas, tačiau kur buvęs, kur nebuvęs atsėlino kiaulių gripas. Ir prasidėjo... Pirma nebuvo poros vaikų, o vėliau tas skaičius didėjo arit-metine progresija, kol pasiekė neregėtą mąstą: valgykla – vienintelė vieta, surenkanti į vieną būrį „fuksus“, antrak-lasius, trečiaklasius ir abiturientus – buvo pustuštė ir, kada beateidavai valgyti, eilių nebuvo. Prasidėjo panika ar bent jau jos užuomazga. Mums, nepaliestie-siems drebančios gripo rankos, tai reiškė tik vieną – KARANTINAS. Deja... Taip kankinomės kokią savaitę, ar ne? Moky-tojai negalėjo vesti normalių pamokų, nes klasėse nebuvo dešimties, penkiolikos, o kartais daugiau nei dvidešimties vaikų. Ir mokiniams kančia (turbūt patys žinote, kodėl...)

Bet vieną dieną pamatėme, kad visuotinė panika padėjo – ant durų buvo pritvirtin-tas raštelis, skelbiantis, jog pamokos vyks nuotoliniu būdu. (Niekaip nesuvokiau, ko gali mane kompiuteris išmokyti.) Tad pa-galiau sulaukėme karantino, kuris truko net tris (darbo) dienas. Didelis klausimas man „pasistojo“: ar tikslinga jį buvo skelb-ti, kai mokiniai pradėjo grįžti į klases? Na, gal ir neblogai. Pagalvokime, negi būsime tokie „nepritapėliai“, kad vieninteliai Utenoje neturėsime tokių laisvų dienų? Negarbė gimnazijai... Juk kitos mokyklos jau seniai karantiną išgyvena, o mūsiškė... Karantinas ir mokiniams gerai: kas gi nori šiais laikais žinių? Gal tik keli „durneliai“... Tad ir leidome dienas nerūpestingai, tik su krūvomis namų darbų ir popierinių nosinėlių pašonėj...

Cha, pasibaigė „atostogos“. Grįžkit mokytis, kiaulių gripo išvarginti padarėliai. Tik klausimas, kodėl kiaulių? Kuo nusikal-to gyvūnėlis, kurio mėsos „katlietus“ šveičiate? Tad nekriuksėkit, sveikit ir laukit antrosios gripo bangos.Foto: http://images.buycostumes.com/mgen/merchandiser/3781.jpg

SMS kalbaLaura Sirvydytė 2d

Paklaususi, kokie lietuvių kal-bos namų darbai, gaunu SMS su atsakymu: „La. Lt nd: 3ni ats i kls kdl tts nyxta“. Aišku, mano močiutė nežinotų, kad tai reiškia: „Labas. Lietuvių kalbos namų dar-bai: trečiadienį atsakyti į klausimą, kodėl tauto-saka nyksta“. O štai tarp jaunimo retas teatsirastų, kuris nesuprastų šio SMS.

Rašant trumpąsias žinutes, trumpinimo priežastys yra dvi. Pirmoji - mobiliųjų paslaugų tiekėjas riboja SMS simbolių skaičių: kuo daugiau ženklų, tuo didesnė SMS kaina. Antroji priežastis - siekis greičiau parašyti žinutę. Ir nors kalbininkai mus įspėja: saugokime gimtąją kalbą ir rašykime pranešimus tai-syklingai, manau, jog tai padaryti jau beveik nebeįmanoma. Juk šiais krizės laikais žmonės neturi nei daug pinigų, nei laiko. Tačiau jei nepainiojame žinučių su lietuvių kalbos pamokomis, trumpinimas nėra blogai. Bet jei jau netyčia koks trumpinys ,,įšoko” į rašinį, pateikiu neilgą žodynėlį, kad mokytojams būtų lengviau iššifruoti.

la, laba, swx - labas, sveikas;

ka wk? ka tu? - ką veiki?;nd - namų darbai (kartais -

nekreipk dėmesio);atr - atrašyk;1zdz - vienu žodžiu;1nis. 2nis - pirmadienis, antra-

dienis;pan - panašiai,kt - kita;pwz - pavyzdžiui;db, dbr - dabar;

lb, nlb - labai, nelabai;nk - nieko;zn, nzn - žinau, nežinau;

kdl, tdl - kodėl, todėl;td - tada;

tj - tai;nrm, norm - normaliai;

buc - bučiuoju;lbnkt - labanakt;dw - ate (davai);sk8as - riedlentė (skate, 8 -

eight);plz - prašau (please);feilas - blogai, nesėkmė (fail);xata - namai ar kokia nors vieta;ok - gerai;zdrf - labas;krc - trumpiau, vienu žodžiu;BD - gimtadienis (birthday);sule - mokykla;u - tu (you);BB - ate (bye bye);DK - nežinau (don’t know). Sėkmės rašant ir šifruojant

žinutes! :)

Piešė Kristina Orantaitė 4c

Ar nesusirgs sniegas?Dovilė Kirdeikytė 2c

Jau ateina žiema. Ją irgi palietė krizė. Sniegą taupo. Kiek pabarstė spalio pradžioj, tiek. Daugiau kaži ar besulauksim. Vis dėlto Kalėdos artėja. O kas per Kalėdas nori dirb-ti? Sniegas ne išimtis.

Gal žiema bijo leisti sniegą, savo vienturtį sūnelį, dėl gripo epi-demijos? Dėl siaučiančios kiaulės-žudikės paskelbtas karantinas. Žiema su sniegu taip pat jo baisiau-siai laikosi. Kas bus, jei sniegas susirgs ir numirs? Nebebus sniego. Net per Velykas.

Ir vis dėlto, ateina žiema. Ir vis dėlto, ateina žiema. Su sniegu ar be, su kiaulėm ar Su sniegu ar be, su kiaulėm ar paukščiais, šilta ar šalta... Nuo jos paukščiais, šilta ar šalta... Nuo jos niekur nepasislėpsi.niekur nepasislėpsi.

Piešė Indrė Salanginaitė 2c


Mūsų EditaMūsų EditaBiblioteka , „Paupėjos“ redakcijaBiblioteka , „Paupėjos“ redakcijaVidos Gudelienės nuotraukosVidos Gudelienės nuotraukos

Malonu, kai buvę gimnazijos mokiniai pagerbia savo mokyklą ją aplankydami.

Žinote, kas dar šauniau? Kai atvyksta čia mokytojauti. Mes taip pat galime tuo pasigirti, nes nuo šių mokslo metų pradžios į Šapokos gimnaziją sugrįžo buvusi mokinė Edi-ta Bugvilionytė. Tiesa, ne mokytis, o mokyti. Jos darbo vaisius jau matome. O ypač nustebina tai, kad ši mergina sugeba sudominti mokin-ius. Skaitykloje galime išvysti netradicinių atvirukų parodą „Pasaka“ skirtą Kalėdoms. Štai keletas nuotraukų. Sudomino? Užsukite į skaityklą ir išvysite visą nuotaikingą

mokinių darbų parodėlę „Pasaka“.

Eglė Bagočiūnaitė, 1b. Pasaka „Senelio pinigai“Arūnas Mačiulis, 2e. „Vėžliukai ir dindzės“

Silvija Aniūkštytė, 2e. Pasaka „Pupa“Silvija Šaltenytė, 1b. Pasaka „Trys paršiukai“

Ir pasipuošė mūsų gimnazija...

Apžiūrime parodą...

Pats darbymetis...

„Šapokiukas visur šapokiukas“ (Edita kairėje)Edita jau studentė. Svečiuose mūsų bibliotekoje.Edita (dešinėje) parodos atidarymo metu.

Edita jau mokytoja.


PAUPĖJAAdresas: „Paupėja“, 225 kab.Paupio g. 1, LT-28140 Utena

Redaktorė: Kotryna Krupeckaitė.Redakcija: Marija Keraminaitė (redaktorės

pavaduotoja), Eglė Daugsevičiūtė, Edvinas Jur-gelionis, Dovilė Kirdeikytė, Indrė Lukauskaitė, Justina Tamošiūnaitė.

Maketas: Modestas Gadliauskashttp://www.maketavimas.aha.lt

Spausdino: UAB „Utenos Indra“Maironio g. 12, LT-28143 Utena

Tiražas 100 egz.

KronikaKronikaViltė Smalakytė Viltė Smalakytė 4c4c

11 – 04Aktų salėje vyko antrų klasių mokinių

susitikimas su Utenos apskrities Polici-jos komisariato darbuotojais.

11 – 04Mokykloje vyko antroji pilietiškumo

pamoka, kurioje lankėsi Utenos Švietimo skyriaus vedėjas R. Kraulišas.

11 – 4-13Vykdant Twinnig projektą „Kultūrinis

šalių bendradarbiavimas“ mūsų gimnazi-joje viešėjo svečiai iš Ispanijos.

11 – 102b ir 2e klasių mokiniai su mokyto-

jomis B. Kairiene ir J. Baltuškiene da-lyvavo pilietiškumo pamokoje Lietuvos Respublikos Seime, kur dalyvavo su-sitikime su Seimo nariais M. Čigrėjiene-Šapokaite (istoriko Adolfo Šapokos krikšto dukra) ir E. Pupiniu.

11 – 11Vyko kultūrinė popietė su ispanų de-

legacija.

11 – 13Skaitykloje atidarytos parodos, skir-

tos Salomėjai Nėriai ir Vincui Kudirkai.

11 – 18Gimnazijoje vyko archeologinės eks-

pedicijos „Dubingiai 2009“ pristatymas.

11 – 23Pirmojo aukšto trikampyje atidaryta

fotografi jų paroda „Jie verti būti šlovės galerijoje“.

11 – 23Gimnazijoje paminėta Lietuvos

Kariuomenės diena.

11 – 23Vykdant nacionalinį projektą

„Lyderių laikas“, mokykloje lankėsi švietimo ekspertai prof. Louis Stoll iš Jungtinės Karalystės ir Dr. Dean Fink iš Kanados. Vizito tema – „Švietimo valdy-mas ir mokyklų tinklas Utenos rajone“.

11 – 23-24Vyko trečiasis pilietinio ir tauti-

nio ugdymo projekto „Geras praeities žinojimas ir dabarties išmanymas – ke-lias į ateitį“ renginys.

11 – 2511 – 25Skaitykloje vyko nuotraukos, piešinio, Skaitykloje vyko nuotraukos, piešinio,

ekslibrio bei dekupažo konkurso „Mes ekslibrio bei dekupažo konkurso „Mes didžiuojamės Lietuva, jos žmonėmis ir didžiuojamės Lietuva, jos žmonėmis ir jų darbais“ paroda.jų darbais“ paroda.

11 – 25Skaitykloje paminėta Lietuvos

Kariuomenės diena. Vyko diskusija su SKAT’o vadovais: „Karinis rengimas – konstitucinė pareiga ar nepakeliama valstybės našta Lietuvos piliečiui“.

11 – 27Grupelė mokinių su V. Gudeliene

ir chemijos mokytoja A. Zarankiene lankėsi VU bibliotekoje.

12 – 01Gimnazijoje paminėta Pasaulinė ko-

vos su AIDS diena.

12 – 04Utenos kolegijos lektorius V. Ra-

gauskas antrų klasių mokiniams skaitė paskaitą apie patyčias.

12 – 07Aktų salėje vyko pirmų klasių

mokinių susitikimas su Utenos apskrities Policijos komisariato darbuotojais.

12 – 09Susitikimas su JAV ambasados dar-

buotojais.

12 – 09Atvira mokytojos B. Kairienės istori-

jos pamoka „Tarp vakar ir šiandien“.

12 – 09Susitikimas su organizacijos „Nedelsk“

atstovais.

12 – 15VU diena gimnazijoje.

12 – 17Tradicinis Kalėdinis krepšinio šou.

12 – 21Kalėdinis vakaras.

12 – 22 Adventinė popietė su muzikos moky-

tojais.

12 – 07-11Netradicinių Kalėdinių atvirukų pa-

roda „Pasaka“ skaitykloje.

11 – 25 Skaitykloje paminėta Kariuomenės diena. Vyko diskusija su SKAT’o vadovais: „Karinis rengimas – konstitucinė pareiga ar nepakeliama valstybės našta Lietuos piliečiui“.

Foto: iš bibliotekos archyvo.

12 – 09 Susitikimas su JAV ambasados dar-buotojais.

Foto: iš bibliotekos archyvo.

paupėja 57

Documents