Nuo metø pradþios interne-tinëje erdvëje, seminaruosebei konferencijose diskutuoja-ma apie patriotiðkumo ir tau-tiðkumo esmæ bei prasmæ irtautinës valstybës ateitá. Dis-kutuoja istorikai, politikai irþurnalistai, susiskirstæ á dvistovyklas, nors ir be aiðkios ski-riamosios linijos. Dþiugu, kadypaè aktyvus buvo iðsilavinæsjaunimas. Be abejonës, temàsuaktualino Rusijos agresijaprieð Ukrainà. Tapo akivaiz-du, jog realus pavojus iðkilo irLietuvai. Kas gins ir ar gins Lie-tuvà? Kaip elgsis jos pilieèiai?Apklausos rodo, kad pasiryþu-siøjø ginklu ginti savo valstybæ,nors ir daugëja, bet maþoka.Kà reikia daryti, kad daugumaginklà neðioti galinèiø jaunuo-liø bûtø pasiryþæ ir pasirengæginklu atremti galimà uþpuoli-kà? Nesvarbu, ar uþpuolikasbûtø lengvai atpaþástamas, artai bûtø „þali þmogeliukai“.Ðiuo aspektu svarbûs yra kele-tas dalykø: tautinis patriotinisugdymas, geras savo valstybësistorijos þinojimas ir jaunimomokymas elgesio su ginklais irkautyniø lauke. Þinoma, dar irdaugelis gretutiniø dalykø.

Diskusijoje dalyvavo Vy-tautas Sinica, A. Jokubaitis,Vytautas Radþvilas, LaurynasKasèiûnas, Gitanas Nausëda,Daumantas Liekis, Ainius La-ðas, Algirdas Kazlauskas, Vir-ginijus Savukynas ir kiti. Dau-guma gynë tautiðkumo ir tau-tinës valstybës neatsiejamà sà-ryðá, kaip demokratinës valsty-bës pamatà, pabrëþë istorinësatminties puoselëjimo svarbàir ypatingà savo istorijos „na-ratyvo“ reikðmæ. Kiti palaikëbendrà Europos liberalø nuo-monæ, kad tautinë valstybë yraatgyvena, gali ákûnyti ir blogá.Skaitant ir klausant ávairiø nuo-moniø kyla mintis, kad gal tasnuomoniø skirtumas atsirandadël vienø ar kitø istorikø pro-fesinës specializacijos. Juk neivieni, nei kiti nëra tautos arvalstybës prieðai.

Minèiø laisvë. Ar tautiðkumasir tautinë valstybë – atgyvena?

V. Sinica mano, kad „kaikurie istorikai yra prieð istori-nës atminties puoselëjimà.E.Aleksandravièius, R.Mak-

nys, R.Petrauskas, A. Bumb-lauskas ir kiti kritikuoja Tau-tos istorinës atminties ástatymoprojektà, esà jis ávesiàs vienàvaldiðkà istorijos tiesà, ávescenzûrà. Tuo tarpu jie patysjau yra ávedæ tik vienà jø gina-mà istorijos tiesà, aukðtinan-èià LDK ir menkinanèià tarpu-kario Lietuvà, ir bijo prarastisavo monopolá á istorinæ tiesà.Jie atmeta modernios Lietuvossukûrimo faktà ir menkina joskûrëjus Vincà Kudirkà, JonàBasanavièiø, Antanà Smetonàir kitus, kurie kûrë moderniàtautinæ valstybæ.“

Vytautas Radþvilas sakoesà „dabartinis jaunimo apoli-tiðkumas, kai jie nelaiko savopareiga ginti Tëvynæ, yra 20metø mokyklose vykdytos isto-rijos politikos, kad pirma turibûti europieèiu ir tik po to lie-tuviu, vaisius. Todël iðkilus pa-vojui geriau ne ginti Tëvynæ,bet bëgti á Madagaskarà.“

A. Jokubaitis teigia, kad„Europoje vyksta istorijosneutralizacija ir depolitizacija.Liberalai neigia politiná santy-ká su istorija. Liberaliai Euro-pos visuomenei nepatinkaþmones vienijantys patriotiniaisàjûdþiai. Jie nenori kalbëtiapie istorinës sàmonës forma-vimà ar religiniais klausimais.“

A. Kazlauskas sutinka, jog„tautiðkumas gali bûti naudin-gas tik kaip priemonë ar atsva-ra, iðlaikanti Vakarø civilizacijosunikumà, apsaugoti já nuo iðorëskultûrinio imperializmo.“

L. Kasèiûnas: „Tautinævalstybæ stengiamasi suprimi-tyvinti iki etniniø konfliktø ðal-tinio. Kai federalistai bandë„atkabinti“ tautas nuo valsty-bës, kilo abejonës dël tokioproceso demokratiðkumo. Arámanoma demokratija be tau-tø, kai nëra politinës bendruo-menës, kurià ji atstovautø?“

A. Laðas: „Vakarø Europaanaiptol nenuraðë nacionaliz-mo, bet suvokë, kad jis gali tu-rëti ne tik statanèià, bet irgriaunanèià iðraiðkà. Yra pla-tus pilietinis ir iðskirtinis – et-ninis nacionalizmas. Pirmasispripaþásta tautinës savimonëssvarbà ir derina jà su kitø etno-sø ir individø laisvëmis ir atsa-komybëmis.“

Dr. Povilas JAKUÈIONIS

Apie patriotiðkumàir tautiðkumà

(keliama á 2 psl.)

Lapkrièio 2-àjà prie vieno iðreikðmingiausiø LPKTS Kau-no filialo darbø, kuriuo áam-þintas lietuviø tautos genocidoir pasiprieðinimo sovietineiokupacijai aukø bei politiniøkaliniø ir tremtiniø, negráþu-siøjø ið Sibiro platybiø, atmini-mas – Kauno filialo valdybos irtarybos nario architekto Vac-lovo Sakalausko sukurto „Lie-tuviø tautos kanèiø“ memoria-lo Petraðiûnø kapinëse pami-nëjome Mirusiøjø pagerbimodienà, Vëlines. Pagerbëme1941–1958 metais buvusiøSSRS platybëse ir amþinojopoilsio atgulusiø daugiau nei50 tûkstanèiø Lietuvos þmo-niø, kuriø net kapo þymës ne-likæ. Jø atminimui uþdegëmedaugybæ þvakeliø, padëjomegëliø.

LPKTS Kauno filialo nariai

Paminëjome negráþusiøjø atminimà

nuoðirdþiai puoselëja ir priþiû-ri memorialo aplinkà. Oðia þa-lios puðys, sukaustytos grandi-nëmis primenanèiomis buvu-sius gulagus prie Laptevø jû-ros, Vorkutoje, Komijoje,Krasnojarske, Jakutijoje, Igar-koje, Tomske, Irkutske... Þa-lia þalia pievelë aplink puðis irgrandines... ir þvakiø liepsne-lës praþudytø nekaltø Lietuvosþmoniø atminimui.

Prie memorialo susirinkodaug buvusiø tremtiniø, politi-niø kaliniø, jø palikuoniø irkaunieèiø. Dalyvavo LR Sei-mo narys profesorius Ariman-tas Dumèius, Kauno miesto sa-vivaldybës meras AndriusKupèinskas, Kauno savivaldy-bës Socialinio, sveikatos ir ðvie-timo skyriaus pirmininkë Lo-reta Kudarienë, LPKTS valdy-bos pirmininkë Rasa Duobai-

të-Bumbulienë. Savo pasisaky-muose jie kvietë apmàstytiLaisvës prasmæ ir nepriklau-somybës esmæ, prisiminti neg-ráþusiuosius.

Skambëjo paèiø sukurtos irskaitomos Danutës Blëkienësir Vaclovo Sakalausko eilës.Prof. Arimantas Dumèius sa-vo pasisakymà baigë Veroni-kos Burneikienës, o LoretaKudarienë – J. Marcinkevi-èiaus posmais.

Darniai skambëjo buvusiøtremtiniø ir politiniø kaliniøchoro „Ilgesys“ dainos ir gies-mës. Chorui daug metø vado-vauja Bronë Paulavièienë irMindaugas Ðikðnius.

Renginá vedë Kauno savi-valdybës Kultûros skyriausvyr. specialistas Vilius Ka-minskas.Jûratë ANTULEVIÈIENË

Lapkrièio 2-àjà LPKTSÐiauliø filialo buvæ tremtiniairinkosi Ðiauliø miesto Ginkû-nø kapiniø tremtiniø sekto-riuje paminëti Mirusiøjø die-nà. Atsineðëme þvakuèiø, gë-liø, o ðirdyse – maldà, susi-kaupimà. Á kapines atvyko irLPKTS Ðiauliø filialo choro„Tremtinys“ choristai. Tylosminute pagerbæ iðëjusiuosiusAmþinybën, kartu su choris-tais pagiedojome, pasimeldë-me. Ið kapiniø nuvykome áÐiauliø maþuosius Tuskulë-

Mirusiøjø pagerbimo diena Ðiauliuosenus. Èia, tuometinëse þvyr-duobëse, buvo uþkasami pertardymus nukankintø ar ligo-ninëse mirusiø politiniø kali-niø kûnai. Atkûrus nepriklau-somybæ kankiniø palaikai bu-

vo perlaidoti. Èia taip pat su-sikaupëme maldai, uþdegëmedëkingumo ir pagarbos þva-keliø.

Valerija JOKUBAUSKIENËEduardo Manovo nuotraukos.

* *

Nr. 41(1111)

2014 m. lapkrièio 7 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2014 m. lapkrièio 7 d.Nr. 41 (1111) Tremtinys

L. Kasèiûnas: „TarpukarioLietuva buvo iðplëtotos nacio-nalinës idëjos ir etninës tautosvirsmo á politinæ tautà. Tadabuvo átvirtinta tautiniø ben-druomeniø santykiø su lietu-viais darna. Valstybës nepri-klausomybës konsolidacijai irdabar bûtina tokia darna ir aið-kiai artikuliuota istorinës at-minties politika. Tik politinësir istorinës tautos supranta,jog nepasakodamas savos isto-rijos, leidi tai padaryti kitiemsir falsifikuoti Lietuvos istorijà.Reikia sujungti Lietuvos pra-eitá, dabartá ir ateitá á vienà or-ganiðkà istoriná pasakojimà.(Tai buvo savo laiku padaræsAdolfas Ðapoka.) Dabar ban-doma atskirti patriotiðkumosàvokà nuo tautinës valstybës.Kitaip tariant, vertybës (pat-riotiðkumo) turiná nuo kinta-mo objekto (tautinës valstybës).Juk tautiðkumas pagimdë mo-derniàjà demokratijà, tauta su-saistyta kolektyviniais tapatybëssaitais, kurie kartu suteikia turi-ná ir patriotiðkumo sàvokai.

Taigi tautinë valstybë yrademokratijos lopðys, nes vals-tybinës institucijos turi bûtiteisëtos ir kontroliuojamos, josturi atstovauti kolektyviniais ta-patybiniais ryðiais tvariai susais-tytà politinæ bendruomenæ.

Lietuva neturi „tirpti“ euro-pinëse struktûrose, ypaè kursprendþiamas moralinio audi-nio likimas. Lietuva turi kurtiEuropà, ypaè sprendþiant geo-politinius iððûkius“.

G. Nausëda þurnale „Vei-das“ raðo: „Tautinis identite-tas tebëra esminis þmogaus po-þymis, iðskiriantis já ið kitø irdrauge apibûdinantis já kaip in-dividà. Tai kertinis valstybëspamatø akmuo. Tautos savi-vertës arba orumo sàvoka irkalba yra istorinë. Pagal Mika-lojø Daukðà, yra trys tautoságimti dalykai – tëvø þemë,paproèiai ir kalba. Tautos savi-vertë ypaè iðveðëjo „smetoninë-je“ Lietuvoje. Dël to sovietai su-naikino visas to meto knygas iriðtrëmë to meto ðviesuolius“.

Apie visuomenëstautiðkumà

Metø pradþioje Vilniuje vy-kusioje tarptautinëje konfe-rencijoje Oslo universitetoprofesorius Thomas HyllandErikson kalbëjo: „Tautiniøvalstybiø sunykimas pranaðau-tas jau po Pirmojo pasauliniokaro, kaip atgyvena, netinkantinaujiems globalizacijos iððû-kiams. Bet tautinë valstybë visdar yra politinis principas, bekurio neásivaizduojama Euro-pa ir deðiniøjø kraðtutiniø par-tijø populiarumas.

Europos Rytuose tautiniøtapatybiø iðnykimo tikëjosi ko-munistai. Vakaruose manyta,kad tautinës valstybës iðnyks

netekusios ekonominio pa-grindo, tai yra ekonomikai glo-balëjant, perþengiant valstybiøsienas. Tautiðkumas yra labaistiprus jausminis ryðys. Jis ga-lingesnis uþ ideologijas. Dël jotautos gali mirti. Nacionaliz-mas kaip fenomenas turi dau-giau bendro su religija ar gimi-nyste, nei su ideologijomis –socializmu ar liberalizmu. Tainëra ideologijø rinkinys, tai sie-jasi su tuo, kas esi egzistenci-niu bûdu. Net internetas ar pa-saulinë þiniasklaida nesilpninatautiðkumo jausmo.

Tautinës ar kitos grupës in-tegracijos stiprumas priklausonuo iðorës spaudimo. Kuo di-desnis spaudimas, tuo stipres-nis bendrumo jausmas. Nedi-delëse tautose ypaè susirûpin-ta tautiðkumu, jos, bijodamosprarasti savastá, prieðinasi. 21amþiuje daug kalbama apieglobalizacijà, jos baimë verèiagráþti prie tautiniø tapatybiø.Tautinë idëja vis dar sulaukiair sulauks daug paramos.

Esama dviejø pagrindiniøprincipø – etniniø-kultûriniø,akcentuojanèiø bendrà kilmæbei istorijà, ir pilietiniø, kai pi-lieèiu tampi ne dël tëvø, o dëlto, kad gyveni toje valstybëje.Jutiminiai jausmai dabar grei-èiau stiprëja nei silpsta. PagalT.H.Eriksonà, europinë tapa-tybë yra galima, jei ji bus kuria-ma ne ið virðaus. Ji turi bûti pa-grásta skirtumø pripaþinimu.“

Diskusijø apþvalgos iðva-doje reikëtø pripaþinti, kadpatriotiðkumo sàvokos negali-ma atskirti nuo tautinës valsty-bës. Kitaip kils abejoniø dëlvalstybës demokratiðkumo irlegitivumo. Tautinë valstybë,vykdydama savo demokratijosforposto misijà, dar ilgai gyvuos.Gaila, kad ðioje diskusijoje ma-þai dalyvavo kitaip màstanèiøjø.

Pabaigai tiktø sentencija,girdëta viename ið iðvardytø se-minarø: „Laisvës nëra. Laisvënaudojama naujoms vergijosformoms sukurti. Yra tik pa-reigos, iðtikimybë, pasiaukoji-mas, meilë, tarpusavio pagal-ba, talka. Visa tai visada vieni-jo ir riðo þmones. Laisvë galibûti tik mintims“.

Kaip nuþudyti Lietuvà?G. Nausëda: „Dabar inter-

nete pasirodo straipsniø, men-kinanèiø lietuviø tautà, þlug-danèiø mûsø savivertæ, ver-èianèiø atgailauti uþ nebûtaskaltes, o gal kerðijanèiø uþ tai,kad iðlikome. Ir tai daro mûsøintelektualai profesoriai ir aka-demikai, sociologai, politolo-gai, þurnalistai ir kiti kultûrosþmonës. Kaimyninëse ðalyse:Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusi-joje, ðitaip nesielgiama.“

Panaðiai dalis intelektualøelgësi atkuriant Lietuvos ne-priklausomybæ. Apie tai labaitaikliai raðo Eglë Witting-Mar-cinkevièiûtë savo knygoje

„Nacionalinës etikos griuvë-siai, arba kaip nuþudyti valsty-bæ jos intelektualø rankomis“.

Jau 25 metus gyvenameNepriklausomybæ atkûrusiojeLietuvoje. Kaip elgiasi dabar-tiniai mûsø intelektualai? Arvisi jie lojalûs savo valstybei?Kas yra tie emigrantai, kurie iðsvetur niekina savo MotinàTëvynæ? Kas tie ið partijos ápartijà bëgiojantys ir iðskësto-mis rankomis priimami politi-kai, kuriantys vis naujas bet-varkes, surengæ valstybei þa-lingø referendumø maratonà.Kas yra tie verslininkai, kuriedël pelno pasirengæ parduotiTëvynës Laisvæ? TarpukarioLietuvoje SSRS pirmiausiastengësi „okupuoti“ inteligen-tø protus ir ðirdis. „Stalino sau-læ“ atveþë kûrybiniai darbuo-tojai, raðytojai ir poetai JustasPaleckis, Vincas Krëvë-Mic-kevièius, Antanas Venclova,Salomëja Nëris, Juozas Banai-tis, Petras Cvirka, Liudas Gi-ra, Liudas Dovydaitis, Alek-sandra Staðkevièiûtë ir kiti.

Neþinau, uþ kieno pinigusdirbo prieð Lietuvà atkurtosNepriklausomybës pradþiojekai kurie intelektualai ir poli-tikai, bet dabartiniai maitinasiRusijos pinigais ir vykdo jos„skaldyk ir valdyk“ politikà.Yra savanaudþiø verslininkø,siekianèiø kuo didesniø pelnøsau. Ir visa tai yra nei intelek-tualu, nei etiðka, nei moralu,nei sàþininga.

Tarptautiniame seminareVilniuje „Modernios Lietuvoskûryba: minkðtoji Rusijos su-laikymo strategija“ 2014 metøvasario pradþioje A.Kubiliuskalbëjo, jog Rusija Lietuvojenaudojasi keturiais minkðtaiskanalais: Rusijos þiniasklaida,Lietuvos þiniasklaida, versli-ninkais ir kai kuriomis politi-nëmis partijomis. Mainais uþVAE, dujø terminalo, skalûnødujø tyrimø suþlugdymà ar re-ferendumà dël þemës neparda-vimo ES pilieèiams, verslinin-kams Rusija siûlë palankiasverslo sàlygas Rusijoje. „Akci-joje“ dalyvavo „Achema“, Ra-mûnas Karbauskis, GediminasÞiemelis, Andrius Janukonisir „Icor“. Visa tai fiksavo mû-sø specialiosios tarnybos.

Rusijos minkðtosios galioscentras „Rossotrudnièestvo“,jo veikla nukreipta á „artimàuþsiená“. Jo biudþetas artëjaprie milijardo doleriø. Jis fi-nansuoja visà veiklà prieð ne-priklausomà energetikà Lietu-voje. Rusija bando Lietuvoje irkitose Baltijos ðalyse atidarytirusiðkas mokyklas. Ir tai yraRusijos minkðtoji strategija.Socialistai Europos Parlamen-te ir Europos Sàjungoje prime-ta kovà dël lesbieèiø ir gëjø pri-vilegijø, dangstomø lygiø teisiøidëja. Ten veikia Vakarø socia-listai, o kas finansuoja?

(bus daugiau)

Apie patriotiðkumà ir tautiðkumà(atkelta ið 1 psl.)

„Paramos Ukrainai grupë„Blue/Yellow“ daro tai, kà tu-rëtø daryti Vakarø Europa irNATO. Neabejoju, kad ðiosorganizacijos ir valstybës tieksvisokeriopà paramà Ukrainai,tik klausimas – ar nebus per vë-lu. Be paramos ir uþsienio vals-tybiø pagalbos Ukraina kaþinar iðtvers ðá karà. Tà að supran-tu, tà supranta mano bendra-þygiai ir tà turi suprasti politi-kai. Ir ne tik Lietuvos, bet ir ki-tø Europos Sàjungos valsty-biø, taip pat – mano gimtosiosÐvedijos politikai“, – yra teigæsJonas Ohmanas, þinomas do-kumentiniø filmø kûrëjas, ver-tëjas, vienas paramos grupës„Blue/Yellow“ („Mëlyna/Gel-tona“, Ukrainos vëliavos spal-vos) Ukrainai remti ákûrëjø.

Spalio 28 dienà LietuvosRespublikos Seimo Konstitu-cijos salëje tarptautinë para-mos organizacija „Blue/Yel-low“ surengë konferencijà„Padedant Ukrainai nugalëti iruþtikrinti taikà – trumpalaikës irilgalaikës pasekmës Lietuvai irEuropai“. Konferencijà globo-jo Seimo narë, TS-LKD PKTFpirmininkë Vincë VaidevutëMargevièienë, moderavo para-mos organizacijos „Blue/Yel-low“ ákûrëjas Jonas Ohmanas.

Ukrainos ambasadoriusLietuvoje Valerijus Þovtenka,pasigesdamas tiesioginës Eu-ropos paramos, sakë: „Pir-miausia Ukrainos ginkluoto-sios pajëgos ir batalionai ginaUkrainos teritoriná vientisu-mà. Giname savo ðalá ir þmo-nes nuo Rusijos agresoriaus.Taèiau ne vien savo ðalá ir lais-væ – giname europietiðkà civi-lizacijà ir europietiðkas verty-bes. Bûtent todël Europa turë-tø remti Ukrainà“.

„Mums, ukrainieèiams, ru-sø kalba – ne V. Putino arD.Medvedevo, o Tolstojauskalba,“ – teigë Ukrainos tele-vizijos kanalo „Inter“ þurnalis-tas Romanas Bolochka, karoávykius fiksavæs Libijoje, Af-ganistane, Sirijoje ir kituose„karðtuose“ pasaulio taðkuo-se. Jo teigimu, karas visuosekraðtuose panaðus: „Tai, kasvyksta Rytø Ukrainoje – neantiteroristinë operacija, o tik-rø tikriausias karas, nes nau-dojama sunkioji artilerija.Taip pat vyksta informacinispropagandinis karas. Rusijosþiniasklaida paèiu áþûliausiu

Gina europietiðkasvertybes

melu dezinformuoja savo gy-ventojus, ukrainieèius ir pa-saulá, o Rusijos televizija Uk-rainoje visuomet buvo popu-liari“. Þurnalistas dëkojo Lie-tuvos Prezidentei Daliai Gry-bauskaitei ir politikams uþ aið-kiai iðsakytà pozicijà kovojan-èios Ukrainos atþvilgiu, sukur-tà Ukrainos, Lietuvos ir Len-kijos karinio bendradarbiavi-mo struktûrà, ir vylësi, kad irLietuvos atstovai Europos Pa-rlamente suteiks teisingà infor-macijà apie ávykius Ukrainoje.

Ukrainieèiai savanoriai kal-bëjo apie problemas ir nepri-teklius, kuriuos patiria Ukrai-nos kariai. Taèiau ðiuo metusvarbiausia ne ginklai, bet ele-mentarus kariø aprûpinimas.

Taikdariø asociacijos Uk-rainoje vadovas SergejusGrabskis nuoðirdþiai dëkojolietuviams uþ suteikiamà mate-rialinæ, ypaè medicininæ,psichologinæ pagalbà.

NATO ryðiø biuro Kijevedirektoriaus pavaduotojasMarkas Opgenorthas teigë,kad Ukraina daug daugiau pa-galbos tikëjosi ið NATO. (Ta-èiau þinome, kad vykusiameNATO virðûniø susitikimeUkrainai nebuvo paþadëta tie-sioginë aljanso parama, tik nu-tarta, kad pavienës ðalys narëssavo nuoþiûra gali remti prieðRusijos agresijà kariaujanèiosUkrainos ginkluotàsias pajë-gas bei savanoriø batalionus, –autorës pastaba).

Seimo opozicijos lyderis,TS-LKD pirmininkas AndriusKubilius pabrëþë, kad Ukrai-na visai Europai padeda atlai-kyti prieð imperijos þlugimàkylanèià V. Putino agresijà. Po-litikas pasigendantis stipres-nës Lietuvos valstybinës para-mos Ukrainai, nes resursø tik-rai atsirastø.

Konferencijoje kalbëda-mas prof. Vytautas Landsber-gis teigë, kad nors Ukrainai kolkas nepavyko atsiimti proru-siðkø separatistø ir Rusijos ka-riø valdomø rytiniø regionø, jivis vien pasiekë pergalæ, nes su-gebëjo þengti vakarietiðkos de-mokratijos keliu ir ðià kryptá ið-saugojo. Ðia prasme ukrainie-èiø laikysena primena tiek Lie-tuvos partizanø ginkluotosiosrezistencijos kovà, tiek sëk-mingà kelià á Nepriklausomy-bæ 1990-aisiais.

(keliama á 8 psl.)

333332014 m. lapkrièio 7 d. Nr. 41 (1111)TremtinysÁvykiai, komentarai

Ðá kartà dëmesá patraukë þi-niasklaidoje pasirodþiusi in-formacija apie Europos Sàjun-gos ambasadoriaus RusijojeVytauto Uðacko iðsakytà nuo-monæ apie… tà paèià Lietuvosþiniasklaidà. Ambasadorius jàsukritikavo, nes „ji pernelygvienpusiðkai neigiamai raðoapie Rusijà ir nepateikia suba-lansuotos objektyvios nuomo-nës“. „Trûksta daugiau infor-macijos, mano nuomone, apietai, kas vyksta paèioje Ukrai-noje. Antras dalykas yra tai,kad, su visa pagarba, mes ne-galime visko suversti paèiaiMaskvai dël konflikto Ukrai-noje. Treèia, mums reikëtø ge-riau suprasti visas problemasir visumà tø iððûkiø, su ku-riais susidurs pati Ukraina.Ketvirta, su visa pagarba Uk-rainai, mes negalime ideali-zuoti tos ðalies perspektyvø ESatþvilgiu“, – skaitydamas pa-skaità Kauno technologijosuniversitete kalbëjo V. Uðac-kas. („Delfi“, – redakcijos pas-taba.)

Dievaþi, niekas nesiginèijadël to, kad þmonëms reikia pa-teikti objektyvià, nevienpusið-kà informacijà, taèiau kylaklausimas, kokie kriterijai le-mia tos informacijos objekty-vumà? Informacijos gavimogalimybës? Asmeninis þurna-listo etikos supratimas? Infor-

Objektyvumas yra dorybë, bet ar ðiuo atveju?macijos pateikimo tikslingu-mas? Galø gale, ko mes siekia-me, pateikdami informacijà –pateikti visuomenei ávykiuskaip faktus, ar pateikus tuosfaktus priminti ir jø prielaidas?Þodþiu, tai bûtø skaitytojø dis-kusijos verta tema, jei ne aplin-kybës – informacinio karo ap-linkybës, dedanèios neiðven-giamà þymæ ant bet kokio fak-to, susijusio su Rusija ar Uk-raina. Ðtai Donecko ir Luhans-ko regionuose rusø separatis-tai surengë „rinkimus“. Arámanoma gauti objektyvià in-formacijà ið teritorijos, kurio-je vyksta karas? Gi þurnalistainëra þmonës, kuriø neima kul-kos… Neseniai teko skaitytistraipsná apie rusø fotoþurna-listà, kurio nuotraukos ið karð-èiausiø pasaulio taðkø vertina-mos visø didþiausiø naujienøagentûrø. Fotokoresponden-tas pasakoja apie Izraelio ir pa-lestinieèiø karo baisumus, pa-vojus, tykanèius tokiose sàly-gose dirbanèio þiniasklaidosatstovo. Beje, jis atkreipë dë-mesá, kad izraelieèiai labai ne-noriai ásileisdavo þurnalistà, opalestinieèiai – visuomet. Ástri-go viena frazë: „Mes jø nefo-tografuojam dël etikos sume-timø“, – sakë jis, kalbëdamasapie „Hamas“ kovotojus, ku-riø neámanoma atskirti tarp tai-kiø gyventojø. Nenufotogra-

fuoti, vadinasi, nëra? Vienavertus, fotoaparato objektyvastikrai objektyvus, nes jis vaiz-dà fiksuoja jo neinterpretuo-damas, taèiau viskas priklausonuo þmogaus, laikanèio tà apa-ratà – kur jis pasuks objekty-và, tà ir uþfiksuos.

Ir apie ávykius Rytø Ukrai-noje kalba ðis rusø fotokores-pondentas, pabrëþdamas, kadseparatistai visiems þiniasklai-dos atstovams mielai rengiavieðøjø ryðiø akcijas, ko nepa-sakysi apie ukrainieèius. Tikgyvenimo tikrovëje matome kàkita: per BBS ir CNN þiniaspraneðëjai daþniausiai kalbakaþkokiø ávykiø fone, o ne iðávykio vietos. Iðskyrus„Euronews“ kanalà, kuris irðiandien kalba apie ðiø „liau-dies respublikø“ rinkimus irrodo tiesioginius reportaþus...Þinant, kad ðitas „prancûzið-kas“ kanalas ir Malaizijos lëk-tuvo numuðimà vadino „lai-nerio suduþimu“, stebëtis ne-verta. Trumpai tariant, vado-vaujantis romënø posakiu„kam naudinga“, aiðku, kad ði-to pasaulinio garso rusø þurna-listo objektyvumas labai sub-jektyvus.

Tuo metu Rusijos „þiniask-laidos“ priemonës praneðadþiugias naujienas ið rusø sepa-ratistø perimtø Donecko irLuhansko regionø – ten, mato-

te, vyksta tikri liaudies rinki-mai ir juose netgi dalyvauja ste-bëtojai ið Vakarø: Vokietijosatstovas Manuelis Oksenraite-ris sako nepastebëjæs në vienopaþeidimo – na, jei jau vokie-tis taip kalba, tai negalima abe-joti… O kas tas Oksenraiteris– taigi kaþkoks politologas iðBerlyno, labai pasiþymëjæsprorusiðkai nusiteikusiø serbøpalaikymu. Kur gi tau pastebëstoks politologas paþeidimus!Bet stebëtis tokia propagandi-ne taktika jau neverta – ðtai perRusijos TV kanalà rodo „dis-kusijø“ laidà, þinoma, „rinki-mø“ tema: vël kalba kaþkoks„Visuomenës tyrimø instituto“(priklausanèio JAV) veikëjas,kuris, dideliam auditorijosdþiaugsmui, tikina matàs Do-necko ir Luhansko regionevykstanèiuose rinkimuose pa-èià graþiausià demokratijosapraiðkà, nes ten liaudis galidalyvauti – þodþiu, þmonës re-alizuoja savo teisæ pareikðti va-lià formuojant politinæ valdþià.Kitaip sakant, bet kokie liau-dies rinkimai visuomet yra tei-sëti. (Remiantis jo logika, kri-minaliniai nusikaltëliai turi tei-sæ iðsakyti savo valià ir ji bus le-gitimi.) Svarbiausia, kad ðiànuomonæ pareiðkë JAV insti-tuto atstovas!

Kiek objektyvumo gali bû-ti á pasaulio sàmonæ kalamame

termine „novorosija“? Tarsiten bûtø buvusi stepiø stepë,kurioje pagaliau apsistojo „ið-rinktoji rusø tauta“ ir nutarëákurti savo valstybæ? Kai ið uk-rainieèiø vagiama jø istorija, jøþemë, kalbëti apie objektyvu-mà sunku bet kuriam padoru-mo nepraradusiam þmogui.

Rusijos ekonomika ritasiþemyn – tai dësninga ne tik dëlVakarø ávestø sankcijø, bet irdël vykdytos vidaus politikos –didþiausios lëðos buvo skiria-mos ne ekonominiam sektoriuiatnaujinti ir plëtoti, bet kariuo-menei perginkluoti ir atnaujin-ti. Tokia lemtis kaþkada iðtikoir buvusià Sovietø sàjungà – jo-je irgi visas ekonominis poten-cialas buvo skiriamas gink-lams, deja, ginklai nepadëjoþengti koja kojon su pasauliniuekonomikos progresu ir Sovie-tø sàjunga þlugo. Griûèiai pra-sidëjus Vakarø politikai la-biausiai bijojo, kad byranti„blogio imperija“ nesugalvotøiðeiti ið istorijos lydima bran-duolinio ginklo fanfarø. Atro-do, kad ir ðá kartà tokio pat pa-vojaus bijoma ið nuokalnën be-siritanèios Rusijos pusës. Ru-sija – ne Ðiaurës Korëja: norseuforijos apimti eiliniai rusaikol kas remia ðalies politinæ va-dovybæ, ilgainiui gali baigtisdþiugesys ir netruks prasimuð-ti maiðto dvasia.

Politikus skandina turto troðkulysMûsø politikai turi didelæ

silpnybæ – jie kartais nejauèia,kas yra graþu, o kas nepado-ru – ypaè, kai kalbama apievaldiðkus pinigus. Daþnaitoks „nejautrumas“ gali bûti irnesusijæs su valdiðkais pini-gais, bet vis tiek atrodo ma-kabriðkai.

Pavyzdþiui, man visada ke-lia nuostabà Lietuvos socialde-mokratijos veidas milijonie-rius Bronius Bradauskas, kal-bantis apie „paprastà þmogø“.Jo pagalba bûna tokia „nesa-vanaudiðka“, kad net sunkupatikëti, kita vertus, ko gi dargali trûkti milijonieriui? Jamuþtenka, kad apþavëti „pa-prasti þmonës“ nesusimàsty-dami balsuotø uþ já eiliniuoseSeimo rinkimuose. Bet ðá kar-tà ne apie Lietuvos socialde-mokratijos veidà Bradauskà –skandalai já jau kuris laikas ap-lenkia. Taèiau neaplenkia kitøsocialdemokratø. Pats naujau-sias (na, bent jau raðantstraipsná toks buvo, nes tikrainegali bûti garantuotas, kadneiðgirsime per TV naujienasapie kokio nors N miesto ad-ministracijos direktoriø social-demokratà, sulaikytà su kyðiu)skandalas palietë Sveikatos

apsaugos ministerijos vicemi-nistrà Gediminà Èerniauskà,kai ðis iðvadino „dûra“ jam ne-patikusià ministrës patarëjà.Bet viena bëda – ne bëda: grei-tai lyg yla ið maiðo iðlindo ir ðiosocdemo vadovavimo stiliausrezultatai – jo ámonei „Sveika-tos ekonomikos centras“ darvasaros pradþioje buvo skirtasbeveik pusantro milijono litøfinansavimas.

Atrodytø, kas èia tokio, ne-gi valstybë negali finansuotikaþkam priklausanèiø ámo-niø? Svarbiausia, kad G. Èer-niauskas vadovavo komisijai,skirsèiusiai tuos pinigus. Rei-kia pabrëþti, kad komisijos pir-mininkas tàkart nusiðalino nuoskirstymo, bet argi tai keièiaesmæ? Taigi pinigai buvo pa-skirti, tuometinis sveikatos ap-saugos ministras Vytenis And-riukaitis palaimino ðá savanau-diðkumo aktà savo paraðu,nors ir þinojo dviprasmiðkàreikalo esmæ. Ministras puikiaisuprato, kad jam uþ tà paraðànereikës atsakyti – juk jis jauviena koja stovëjo ant Briuse-lio slenksèio su eurokomisaromandatu rankose. Iðkilus aikð-tën pinigø skyrimo G. Èer-niausko „Sveikatos ekonomi-

kos centrui“ peripetijoms,V.Andriukaitis uþstojo vice-ministrà, taèiau Seimo Anti-korupcijos komisijos pirminin-kë TS-LKD narë Agnë Bilo-taitë nepatikëjo „objektyviu“buvusio ministro paaiðkinimu,todël mano, kad jeigu V.And-riukaitis dabar tebebûtø svei-katos apsaugos ministru, uþtokius „nekaltus“ paraðus jamtektø lëkti ið ðio posto kaip mu-sei ið barðèiø, arba kaip kitampolitikui, tik ðá kartà geram so-cialdemokratø draugui, koali-cijos partneriø atstovui DailiuiBarakauskui, vadovavusiamVidaus reikalø ministerijai.Ðtai ðiuo atveju Lietuvos poli-tinëje padangëje susiduriamesu labai ádomiu reiðkiniu –prieðtaringu partijos pavadini-mu: nors partija vadinasi„Tvarka ir teisingumas“, ta-èiau kuo toliau, tuo geriau ma-tosi, kad joje nëra nei tvarkos,nei juo labiau – teisingumo. Vi-sa tai prasidëjo nuo viceminist-rø, patarëjø, ávaizdþio formuo-tojø… Tai tie „tvarkieèiai“ jaukad pavadavo, jau kad patarë,kad suformavo ávaizdá… kadnet paèiam Dailiui Barakaus-kui teko ne tik atsistatydinti,bet ir duoti parodymus proku-

rorams. O ðie prabilo, kad eks-ministras gali ið liudytojo virs-ti átariamuoju… Ar tik nebusir jis kà nors pasiraðæs „objek-tyviai“? (Þinoma, bûtø ap-maudu, nes D. Barakauskassudarë visai padoraus þmo-gaus áspûdá. Gal jis pasirinktasbûti atpirkimo oþiu?)

Visa tai iðsiaiðkins teisësau-gos institucijos, jei tik nepaisyspasigirdusios tradicinës uþ ran-kos pagautø politikø dainelës„su mumis nori susidoroti“.Tokià giesmelæ uþvedë partijoselitas, taèiau vargu ar pavyksiðplaukti sausiems ið ðio skan-dalo Seimo nariui „tvarkieèiuiRimui Antanui Ruèiui ir joþmonai advokatei Auðrai,2004 metais kandidatavusiai áEuropos Parlamentà „Tvarkosir teisingumo“ sàraðe. Ðtai kàapie Ruèius raðë naujienø por-talas „Delfi“: „Naujausiø tur-to deklaracijø duomenimis,Ruèiai ðiuo metu turi uþgyve-næ apie 1,9 milijono litø. Pas-taruosius 10 metø sutuoktiniøturto vertë augo kaip ant mie-liø. Kartais – ir po porà ðimtøtûkstanèiø litø per metus…Jokiø stambiø sandoriø, kuriegalëtø paaiðkinti toká turto au-gimà, vieðai pateikiamose Ru-

èiø deklaracijose „Delfi“ rastinepavyko. Belieka vienintelëversija – kad sutuoktiniai tur-tus susikrovë ið darbo uþmo-kesèio ir savo valdomø vers-lø…“ Sakykite, kà norite, betjeigu pastaroji iðvada bûtø pa-grásta, jokie STT nebûtø netprasidëjæ su ðiais politikais –juk tai pats nedëkingiausiasdarbas uþkabinti Seimo nará!

Ðioje istorijoje, kurios pa-baigos vargu ar sulauksime,keisèiausia, kad nepaisantskandalø, prasidëjusiø partijoslyderio Rolando Pakso „skry-dþiu“ ið valstybës prezidentoposto, tebesitæsianèiø átari-nëjimais kontrabandos orga-nizavimu (ir, neaiðku, kokiødar sulauksime), partija„Tvarka ir teisingumas“ poli-tiniø partijø reitingø lentelësepuikuojasi antràja vieta. Po so-cialdemokratø.

Paklausite, kas èia keisto?Ogi tai, kad daugybë þmoniø,labai garsiai besipiktinanèiøpolitikø savanaudiðkumu irnetvarka valstybëje, per rin-kimus noriai balsuoja uþ to-kius „socialdemokratijos vei-dus“ ir uþ tokià „tvarkà“ ir „tei-singumà“...Gintaras MARKEVIÈIUS

44444 2014 m. lapkrièio 7 d.Nr. 41 (1111) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Garbingos 90-ojo jubilie-jaus proga sveikiname Þe-maièiø apygardos Kardorinktinës Lenkimo bûrio ry-ðininkæ Mirtà – AugenijàBIELIAUSKIENÆ. Linkimepuikios sveikatos, sielos ra-mybës, laimingø metø ir Die-vo palaimos.LPKTS Palangos filialas

Kiekvienas þmogus gyvenime palieka pëdas.Jeigu gilios – ilgam iðlieka,Jeigu tiesios – pavirsta takais...Jûsø pëdos pavirto ilgu plaèiu keliu.

Prieð aðtuonerius metusLietuvos Respublikos Seimasá atmintinø dienø sàraðà átrau-kë spalio 16-àjà – MaþosiosLietuvos gyventojø genocidodienà. 1944 metø rudená so-vietø armija perþengë Rytp-rûsiø – „prakeiktos Vokieti-jos“, kaip jie skelbë, sienà, irpradëjo istorijoje neregëtàterorà prieð civilius gyvento-jus, pabëgëlius. Vëliau sekë da-lies gyventojø ir belaisviø suva-rymas á lagerius, getus, kitø ið-varymas ið jiems priklausiusiøsodybø, bûstø, apgyvendini-mas ðaltuose rûsiuose ir man-sardose arba pavertimas kla-jokliais. Uþsitæsusi prievartosir paþeminimo banga, ligos,epidemijos, nepaprastai at-ðiauri 1946–1947 metø þiema,kai þmonës „jausdami mirtá,patys eidavo á kapines ir gulda-vosi mirti ant savo giminaièiøkapø“, retino kraðto senbuviøgretas. Kol galiausiai 1947–1948 metais likusieji buvo ið-tremti á Vokietijà.

Deja, ðiemet, nors nuo tostragedijos pradþios sukanka70 metø, pasak kunigo Sau-liaus Juozaièio, ið mûsø val-dþios pusës në vëjelis nepa-dvelkë. Skirtingai nei rugsëjo23-iàjà – Lietuvos þydø geno-cido dienà, spalio 16-àjà nebû-tina ir vëliavos su gedulo kaspi-nu iðkelti. Niekur didþiuosiuo-se miestuose jos ir nepamatysi...Savo pastangomis ðiømetinæ su-kaktá stengësi áamþinti tik visuo-menininkai – Maþosios Lietu-vos reikalø taryba bei Klaipëdoskraðto miestø bei miesteliømuziejininkai.

Todël dþiugu, kad ir Kaunespalio 26 dienà pavyko sureng-ti paminëjimà ir suburti á já pat-riotiðkus ir besidominèiusþmones. Renginys ávyko jau-kioje Vilniaus universitetoKauno humanitariniø moksløfakulteto auditorijoje, o já pra-dëjo þmogus, be kurio patari-mø ir pagalbos ðis susitikimasgreièiausiai nebûtø ávykæs –

„Lietuvninkai, uþdekim þvakæ ðventà“

Kauno evangelikø liuteronøparapijos kunigas Saulius Juo-zaitis. Jis pabrëþë, kad praei-tis visada ágyja kûnà tuomet,kada mes galvojame, kà ben-dro su ja turime ðiandien. Þiû-rint á tai, kas vyksta dabar, áðiandieninæ geopolitinæ situaci-jà, galima sakyti, kad ði tema ta-rytum atgyja naujai.

Pirmàjá praneðimà – „Ma-þosios Lietuvos netektys am-þiø eigoje“ – perskaitë architek-tas, Maþosios Lietuvos tradi-cinës kaimø architektûros ty-rinëtojas, 2013 metø Jono Ba-sanavièiaus premijos laureatasMartynas Purvinas. Savo kal-boje jis bandë apmàstyti pake-lëje tarp Rytø ir Vakarø atsi-dûrusio kraðto, per kurá tai ávienà, tai á kità pusæ ðimtusmetø þygiavo kariuomenës, irjo paprastø þmoniø likimà nuoviduramþiø iki 20 amþiaus di-dþiøjø karø, kol galiausiai ði te-ritorija buvo padalinta didþiø-jø valstybiø, o jos gyventojaiJosifui Stalino reþimui pasiro-dë svetimi ir nebereikalingi, to-dël jiems pritaikytas principas„Nëra þmogaus – nëra proble-mos“. M. Purvinas prisiminë,kaip vaþinëdamas po lietuvið-kàjà Karaliauèiaus kraðto pu-sæ kokiais 1992 metais viena-me kaime iðsiðnekëjo su senu-te, kuri prasitarë apie èia patkieme po langais uþkastà senàjásodybos ðeimininkà, nuðautàper sovietø ásiverþimà. Manda-giai pasiteiravus, ar nederëtø joperlaidoti kapinëse, kad negu-lëtø po traktoriaus benzinobalomis ir karviø „tortais“,moteris nustebo: o kam, juk jisvokietis ir iðvis ne jø tikëjimo...

Antràjá praneðimà – „Et-nocido apraiðkos Karaliau-èiaus kraðte“ – skaitë Karaliau-èiaus kraðto lietuviø bendruo-menës valdybos pirmininkasSigitas Ðamborskis, dël val-dþios persekiojimø pabëgæs iðKaraliauèiaus kraðto á Lietuvà.Á susirinkusiuosius jis kreipë-si Birutës Baltruðaitytës eilë-

raðèio „Donelaièio þemëj“ þo-dþiais: „Ana lemtis – nykioj nak-ty iðnykti, / prabust po ðimtme-èiø… Dabar gûdu. / Tiktai bal-toj baþnyèioj þvakë ðvyti, / tenkapas ir altorius – vienu du... (...)Lietuvninkai, uþdekim þvakæðventà / kad iðgyventume, jei vëlnaktis atklys...“ Jo manymu,Maþosios Lietuvos etnocidasprasidëjo dar 13 amþiuje, ordi-no grobikiðkø þygiø laikais, bu-vo tæsiamas kolonizacijos ir ger-manizacijos bûdu vëlesniø val-dovø, tokiø kaip Vokietijos su-vienytojas O. fon Bismarkas, opabaigtas sovietø „iðvaduotojø“.Prie etnocido jis priskirtø ir da-bartiniø Rusijos specialiøjøstruktûrø represijas Karaliau-èiaus kraðto lietuviø bendruo-menës ir jø draugijø atþvilgiu.V. Putino laikais 2004–2010metais buvo prievarta iðregist-ruotos kraðte veikusios lietuviødraugijos. Reikia prisiminti,kad ten iki ðiol nëra në vienostikros lietuviðkos mokyklos,veikia tik bûreliai, fakultaty-vai, lietuviðki ansambliukai.

S. Ðamborskis taip pat pa-sidalijo 20 amþiaus penktojodeðimtmeèio baisumus paty-rusiø liudininkø pasakojimais,kuriuos teko uþraðinëti su Vil-niaus universiteto ekspedicijo-mis prieð dvideðimtá metø. Pa-vyzdþiui, keturiolikmetë Ðar-lotë Tilbach (vëliau Meðkaus-kienë) jau pasibaigus karui (!)1945 metais su motina patekoá Gastø koncentracijos stovyk-là, ið kurios belaisvius, dau-giausia lietuviø kilmës ûkinin-kus, kasdien veþë á Tilþæ valytikaro griuvësiø. Nuo bado ir li-gø kaliniai krito kaip lapai.Vienà syká jiems atveþë sriubossu salstelëjusia mësa. Kaþkampaklausus, kieno èia mësa,jiems buvo rusiðkai atkirsta:„Tylëti! Dþiaukitës, kad liksi-te gyvi“. Tik vëliau jie suþino-jo, kad virëjos jø tikriausiai pa-gailëjo ir iðvirë vienà kità kri-tusá jø gentainá.

(keliama á 6 psl.)

Maþosios Lietuvos kultûros paveldo puoselëtojai Sigitas Ðamborskis, Marija ir Martynas Pur-vinai, sveèiai ið Latvijos Kriðas ir Inga Kapeniekai, antroje eilëje – romansø atlikëjas Algir-das Sinkevièius

Po keliø metø diskusijø,ákalbinëjimø bei átikinëjimøSeimo Þmogaus teisiø komite-to posëdyje galiausiai buvo pri-tarta Seimo nariø LiutauroKazlavicko ir Valentino Stun-dþio pateiktam siûlymui atsa-komybæ uþ tremties ir rezis-tencijos muziejø valstybinëspolitikos ágyvendinimà pri-skirti Lietuvos gyventojø ge-nocido ir rezistencijos tyrimøcentrui.

„Tai, kad komitetui paga-liau parûpo tremties muziejøiðsaugojimo klausimas yra ke-leto metø susitelkimo ir dauge-lio þmoniø, tarp jø – buvusiøpolitiniø kaliniø ir tremtiniø,nuoseklaus darbo rezultatas,“ –mano L. Kazlavickas. Akivaiz-du, kad átakos ðiam sprendimuiturëjo ir sovietonacistinës ag-resijos reanimacija Rytuosebei suintensyvëjusios diskusi-jos apie bûtinybæ stiprinti vi-suomenës atsparumà sklei-dþiamai Rusijos propagandai.

Siûlymo esmë – kad ðieþmoniø gausiai lankomi, betvalstybës uþmirðti muziejai pa-galiau turëtø ðeimininkà, kurispadëtø jiems spræsti specifinesðiems muziejams kylanèiasproblemas bei stiprinti jø pat-rauklumà, lankomumà, page-rintø jø ir eksponatø bei fondøbûklæ, galø gale paskatintø jøtarpusavio bendradarbiavimàbei keitimàsi patirtimi, sukaup-tomis þiniomis. Todël buvosiûloma visà atsakomybæ uþtremties ir rezistencijos muzie-jø valstybinës politikos ágyven-dinimà priskirti Lietuvos gy-ventojø genocido ir rezistenci-jos tyrimø centrui.

Muziejø bei Laisvës kovo-tojø slëptuviø iðsaugojimoklausimas buvo keltas jau ne-be pirmus metus. Pagal turimàkompetencijà, prisiimti pagrin-dinæ atsakomybæ uþ sukauptøeksponatø prieþiûrà, plëtrà beipritaikymà edukacijai tinka-

Pagaliau tremties muziejøiðsaugojimo klausimas

pasistûmëjo á priekámiausias yra LGGRTC. Ta-èiau kiekvienà kartà, kai buvobandoma tokià atsakomybæpriskirti – nuo jos bëgo tiekKultûros ministerija, tiekLGGRTC vadovybë.

Parlamentaro L. Kazlavic-ko nuomone, tematiniusmuziejus, atstatytà bunkeriøinfrastruktûrà bei ryðkesnestæstines iniciatyvas sujungus ákoordinuotai veikianèià irvalstybës remiamà struktûrà –bûtø parodoma ne tik pagarbatautos istorijai ir jos herojams,bet ir suteikiama reali galimy-bë ugdyti pilietinæ jaunosioskartos savimonæ.

„Mano supratimu, valstybësnesugebëjimas per 20 metø su-kurti rezistencijos ir tremtiesmuziejø tinklà Lietuvoje yra pa-prasèiausias apsileidimas. Kaduþmarðtin iðëjus liudininkamsir iniciatyviems þmonëms ne-liktume su sunykusia ir frag-mentiðka Laisvës kovø istori-ja, kurios nebebus ámanoma at-gaivinti jaunø þmoniø atminty-je, valstybei bûtina ávertinti vi-sas aplinkybes ir iðvystyti bent5–8 stipriø muziejø tinklà skir-tinguose Lietuvos regionuo-se,“ – teigia L. Kazlavickas.

Surinkti duomenys rodo,kad visoje ðalyje ðiuo metu yramaþdaug 34 atstatyti, geresnësar prastesnës bûklës, taèiau pa-þintinæ vertæ turintys partiza-nø bunkeriai, veikia beveik 40didesniø ar maþesniø ðios te-mos muziejø ar ekspozicijø,daþniausiai ákurtø visuomeni-ne iniciatyva, taèiau gyvenan-èiø labai sunkiai.

Jeigu ástatymo pataisai buspritarta ir Seimo posëdþiø salë-je, pagaliau bus uþbaigtas jau ke-lis deðimtmeèius trunkantis trem-ties ir rezistencijos muziejø be-valdystës ir ignoravimo laikotar-pis bei pradëta kryptingai vystytiði Lietuvai ypaè svarbi sritis.

LiutaurasKAZLAVICKAS

555552014 m. lapkrièio 7 d. Nr. 41 (1111)Tremtinys

Kazys Veverskis gimë 1913metø gruodþio 9 dienà Veliuo-nos valsèiaus Kalviø kaime. Jotëvai – Stasys ir Urðulë Ve-verskiai – iðaugino septynis sû-nus ir tris dukteris.

1938 metais paðauktas áLietuvos kariuomenæ K. Ve-verskis tarnavo Tauragëje, 7-ajame pëstininkø pulke, vëliauástojo mokytis á Pirmojo Lietu-vos Prezidento karo mokyklà.Po Lietuvos okupacijos slaptapasitraukë á Vokietijà. 1941metø lapkritá K. Veverskis grá-þo á Lietuvà. Ásitikinæs, kad ne-priklausomybë nedovanoja-ma, o iðkovojama, jis tø paèiømetø gruodþio 13 dienà Vil-niuje ákûrë pogrindinæ karinæorganizacijà – Lietuvos laisvësarmijà (LLA) ir jai vadovavo.1944 metais Senio slapyvar-dþiu arðiai kovësi su Raudonà-ja armija. Kartu K.Veverskisredagavo ir platino pogrindinálaikraðtá „Karinës ir politinësþinios“.

1944 metø gruodþio 28 die-nà K. Veverskis kartu su ûki-ninku Boleslovu Geduèiu ark-liais kinkytu veþimu, ið virðausapkrautu malkomis, veþë Kau-no pogrindþiui LLA doku-mentus: „Vanagø“ ðtabo ása-kymus ir kitus raðtus apie po-grindinës veiklos organizavi-mà, 1944 metø gruodþio 5 die-nos laikraðtá „Laisvës karþy-gys“. Ties Raudondvariu, kai-riajame upës ðlaite, prie su-griauto senojo tilto per Nevë-þá, juos sustabdë Raudondva-rio miestelio milicija ir stribaiir norëjo patikrinti dokumen-tus. K. Veverskis turëjo doku-mentus Jono Medelio pavar-de, taèiau ávertinæs iðkilusá pa-vojø, puolë bëgti á ðlaità, kur

Atidengtas paminklas LLA ákûrëjuiKaziui Veverskiui

buvo nuðautas. Tik 32-uosiusmetus pradëjusio sûnaus kûnàbe karsto motina slapta palai-dojo Raudondvario kapiniøpakraðtyje. 1999 metais KazioVeverskio-Senio artimieji pa-reiðkë norà perlaidoti jo palai-kus. Jø apytikræ vietà þenkli-no brolio Prano Veverskiopastatytas nedidelis paminkli-nis akmuo. Palaikus atkasëprof. S. Sajauskas, VytautoDidþiojo Karo muziejaus sky-riaus vedëjas A. J. Morkûnasir brolis P. Veverskis. Rugpjû-èio 12 dienà, dalyvaujant Sei-mo ir Vyriausybës nariams,Kauno apskrities ir miesto val-dþios atstovams, Kauno águloskariams, savanoriams, ðau-liams, birutietëms, buvusiemsrezistentams, artimiesiems,bièiuliams, brigados generoloKazimiero Veverskio-Seniopalaikai buvo iðkilmingai per-laidoti Kauno Petraðiûnø ka-pinëse.

2011 metø geguþës 15 die-nà Vyriausybës nutartimi tiesRaudondvariu per Nevëþá be-sidriekiantis tiltas pavadintasKazio Veverskio vardu.

Spalio 31 dienà Kauno ra-jono Uþliedþiø seniûnijos Ro-mainiø kaime, ðalia nugriautosenojo Raudondvario tilto perNevëþá, iðkilmingai atidengtaspaminklas Lietuvos laisvës ar-mijos (LLA) vadui, brigadosgenerolui Kaziui Veverskiui.

Paminklo atidengimo iðkil-mëse dalyvavo LR Seimo na-rys prof. Arimantas Dumèius,Kovo 11-osios Akto signatarasLeonas Milèius, kraðto apsau-gos viceministras RamûnasUsonis, Kauno rajono savival-dybës meras Valerijus Makû-nas, generolo Kazio Veverskio

sûnënas Rytis Veverskis,Lietuvos ðauliø sàjungos,Brigados generolo KazioVeverskio poligono at-stovai, Lietuvos laisvëskovos sàjûdþio, Lietuvoslaisvës kovotojø sàjun-gos, Lietuvos sàjûdþioKauno skyriaus, Lietu-vos kariuomenës rezervokariø asociacijos, Kariøveteranø asociacijos na-riai, skautai, Kultûros pa-veldo departamento at-stovai, vietinë visuome-në. Paminklà atidengëKraðto apsaugos vicemi-nistras Ramûnas Uso-

nis, Kauno rajono meras Vale-rijus Makûnas ir brigados ge-nerolo Kazio Veverskio sûnë-nas Rytis Veverskis. Pamink-là paðventino RaudondvarioÐv. Kûdikëlio Jëzaus Teresësparapijos klebonas dekanasmonsinjoras Augustinas Pau-lauskas. Lietuvos jaunieji ðau-liai paminklà apjuosë àþuolovainiku. Lietuvos ðauliø sàjun-gos Garbës ðauliø kuopa trijøðûviø salve pagerbë þuvusiojoatminimà.

„Kazys Veverskis – vienasþymiausiø Lietuvos rezistentø.Ðiemet sukanka 70 metø nuojo þûties. 1994 metais jo atmi-nimui buvo pastatytas mediniskoplytstulpis, kurá apgadinodrëgmë ir laikas, todël jis ati-duotas muziejui ir nuspræstapastatyti naujà paminklà,“ –kalbëjo Kauno rajono merasValerijus Makûnas. Meras ap-þvelgë K. Veverskio, patrioto,Laisvës ðauklio, kovø kelià. Pa-sinaudodamas proga padëkojovisiems prisidëjusiems prie ðioiðkilaus paminklo pastatymodarbø, labiausiai nusipelniu-siesiems áteikë ðio paminklominiatiûrines statulëles.

Kazio Veverskio sûnënasRytis Veverskis perskaitë sa-vo tëvo Prano Veverskio kal-bà, prieð dvideðimt metø pasa-kytà ðioje vietoje koplytstulpioatidengimo metu: dëstytosmintys apie Lietuvà ir laisvæ,visus Tëvynei reikalingus darbusir reikalus, turinèius kilti irskverbtis á jos gilumà, atsiþvel-giant á darbø esmæ ir reikðmæ.

LLA karys dim. mjr. Vy-tautas Balsys prisiminë sunkøLietuvos laisvës kelià, dabar-tinio laikotarpio grësmes, tuopaèiu pasidþiaugë vis didëjan-èiu mûsø valstybës saugumu,auganèia jaunàja patriotinekarta, ypaè ðauliais.

Juodojo metalo kalavijoformos su virð jo kylanèiaLaisvës paukðte paminklà su-kûrë skulptorius Marijus Pet-rauskas ir architektë VioletaBeigienë.

Gintautas TAMULAITISPaminklo atidengino iðkilmiø dalyviai

Praëjusio amþiaus viduryjevisi Lietuvos pilieèiai iðgyvenodramà: okupacijà, karà, trëmi-mus, kolektyvizacijà... Apie vie-nà tokiø – þydø Zakø ðeimà –perskaièiau Þydø kultûros ir in-formacijos centro iðleistoje Da-vido Zako (David Zak), gyve-nanèio Izraelyje, atsiminimøknygoje „Þvilgsnis praeitin...“

Davidas gimë 1929 metais,buvo ðeðtas vaikas ðeimoje, au-go pasiturinèiø prekybininkøðeimoje Utenoje. Kaþkada, kaijo tëvelis Senderis kariavo ru-sø pusëje Pirmojo pasauliniokaro fronte, buvo vokieèiø ne-laisvëje, jo motina Sorë Minaturëjo auginti du vaikus. Ið pra-dþiø tapo siuvëjos padëjëja,paskui ëmë neðioti po kaimusir pardavinëti siûlus, adatas irkitas smulkmenas. Pasisekëkaþkiek sutaupyti, atidarëUtenoje pramoniniø prekiøkrautuvëlæ. Kai po keleriø me-tø nelaisvës ðeimos galva su-gráþo á Lietuvà, perëmë preky-bà, vëliau sumanë didmeninæprekybà. Aprûpindavo prekë-mis kaimø parduotuvëles, tu-rëjo nuolatinius klientus. Susi-jungë su kitais prekeiviais, par-duotuvë iðaugo á urmo tinklà„Progresas“. Deja, 1940 me-tais ji buvo nacionalizuota,kaip ir namai, kuriuose gyve-no. Buvæs turtingas ir gerbia-mas Utenos þmogus sumanëuþsidirbti duonos pagal gali-mybes: nusipirko arklá, veþi-mà, roges ir pradëjo veþëjo gy-venimà. Pusvelèiui veþiojomalkas nuo Tauragnø, þvejusprie Dusetø eþero...

Iki ðiol Davidui iðlikusi jovaikystës Aukðtaitija. Jis apra-ðo keliones po Utenos apylin-kes, kai keliavo su „Progreso“sunkveþimiu: „Artëjant prieLeliûnø kaimo, to, kuris yra ið-sibarstæs prie Ukmergës plen-to uþ vienuolikos kilometrønuo Utenos, kelias pradëdavovingiuoti staigiais posûkiais –ðtai tada supratau posakio „Le-liûnø vingiai“ prasmæ. Prieðprie to paties plento prisiglau-dusá Kurkliø miestelá prasidë-davo stati ákalnë. Automobilisá jà ropðdavosi lëtai, urgzda-mas, ir að supratau, kodël kal-bëdamiesi tarpusavyje vairuo-tojai vis minëdavo Kurkliø kal-nà. Artëjant prie Alantosmiestelio, prieð akis atsiveriavisai kitoks vaizdas: þemuma,joje iðsibarstæs miestelis, baþ-nyèia ir aukðta akmenine tvo-ra apjuostas didelis vienuoly-nas. Girdëdavosi varpø gaude-sys, tarp pastatø zujo vienuo-liai ir vienuolës juodais ir pil-kais juosvais drabuþiais. Kà jieten veikia, kodël ten gyvena,kuo skiriasi nuo kitø þmoniø?Paaiðkëjo, kad vienuoliai ir vie-

Tragiðkas Zakøðeimos likimas

nuolës atsisakë pasaulietiðko gy-venimo ir pasiðventë tarnautiDievui...“

Deja, atëjo baisioji 1941metø birþelio 14-oji. AtsigulëZakai miegoti kaip visada. Tuometu vyresnieji vaikai jau bu-vo suaugæ, sûnus Lazeris su-gráþo ið tarnybos Raudonojo-je armijoje, tad pabudinæ karei-viai, NKVD darbuotojas ir duvietiniai darë kratà, ieðkojoginklø ir brangenybiø, iðbars-të miltus ir suëmë. Leido sku-biai susidëti patalynës, drabu-þiø. Gëdingai melavo, kad Za-kams su sûneliu Davidu ir tonereikia, nes ten, kur veþa, vis-ko yra iki soties.... Á sunkveþimákrovë ir kitus nelaimëlius, par-duotuviø, ámoniø savininkusGoldfainus, Gurvicus, Segalius,Ðapiras, Libermanus... Sukrovëá vagonus, juos aklinai uþdarë irpajudëjo Ðvenèioniø link. Nau-jojoje Vilnioje jø vagonà prika-bino prie ilgiausio eðelono, Sen-derá nuo ðeimos atskyrë.

Knygoje smulkiai apraðytakelionë iki Barnaulo Baraènyjgyvenvietës, kur buvo plytøgamykla, tæsësi labai ilgai. Jinebuvo iðskirtinë, panaði á ap-raðytas daugelyje buvusiøtremtiniø knygø. Tai nebuvovienintelë Zakø tremties vieta:ið ten keliavo kirsti miðko áBijskà, vëliau – á tundrà, atsi-dûrë ir uþ poliarinio rato, By-kove; paskui Jakutske, Kanga-lasø anglies ðachtose. Mokësipedagoginiame institute, ta-èiau dël tautybës 1952 metaisbuvo paðalintas. Po Stalinomirties priimtas atgal. Iðsilavi-næs tapo pedagogu ir keturias-deðimt vienerius metus moky-tojavo. 1956 metais tapo lais-vai samdomu darbuotoju, jaune tremtiniu. Lietuvoje laukëklaikios þinios, kad tremties ið-vengæ broliai, seserys, jø ðei-mos nariai þuvo holokaustometu...

Tai suþinojo tik 1958 me-tais, kai atvyko á Vilniø. Nuva-þiavo á Utenà, aplankë kapus irpapraðë jø atleidimo, kad jieþuvo, o jis liko gyvas...

StanislovasABROMAVIÈIUS

66666 2014 m. lapkrièio 7 d.Nr. 41 (1111) Tremtinys

1939-øjø spalio 28 diena –ið tiesø yra viena svarbiausiømûsø valstybës datø. Tai die-na, kai ilgai Lenkijos ir Rusi-jos imperijos okupacijose bu-væs kraðtas sugráþo teisëtamðeimininkui – lietuviø tautai.Vilnius nëra tik istorinë sosti-në. Vilnius lietuviams yra bû-tis, esmë. Lietuva be Vilniauskaip karalius be karûnos.

Visa svarbiausia mûsø tau-tos istorija sukasi aplink Vil-niø: ið ðiø apylinkiø kilo pirma-sis mûsø karalius Mindaugas irbûtent ðios þemës tapo seno-sios Lietuvos valstybës pama-tais; Vilniuje Gediminas pasta-të pilá ir perkëlë á ðá miestà sos-tinæ, kuris iðliko Lietuvos Di-dþiosios Kunigaikðtystës cent-ru iki pat carinës Rusijos oku-pacijos; èia jëzuitø ordinas 16amþiuje ákûrë pirmàjá univer-sitetà, davusá daug ðviesuoliølietuviø ir kitoms tautoms; Vil-nius ne kartà tapo karø, suki-limø centru, kurá buvo sten-giamasi uþimti ar apginti. Tai-gi ir 19 amþiuje atgimusi lietu-viø tauta negalëjo savæs ásivaiz-duoti be Vilniaus, kuriame ga-liausiai buvo paskelbta Lietu-vos valstybës nepriklausomy-bës Deklaracija.

Todël ðiandien yra keistagirdëti ið Lietuvos istorikø, ku-rie Vilniø kraðtà laiko ne lietu-viø þeme, o svetima kitatauèiøteritorija. Ðtai, Lietuvos istori-jos instituto mokslininkas,þvelgdamas á tautinæ Vilniausmiesto gyventojø sudëtá 20 am-þiaus pradþioje, daro iðvadà,jog lietuviai ðiame mieste ðan-sø ásitvirtinti neturëjo. Tokiosiðvados pateikiamos, kadangimiesto priklausymas valstybeisuvokiamas ne pagal gyvento-jø kilmæ ir istorijà, o pagal vy-raujanèià kalbà. Þinoma, kadVilniuje tuo metu gyveno ne-daug lietuviø, taèiau apylinkë-se ir visoje Pietryèiø Lietuvo-je lietuviðkai kalbëti mokëjodidþioji dauguma. Galiausiaivisuose didþiuosiuose Lietu-vos Respublikos miestuose ikitreèiojo deðimtmeèio pabaigosvyravo lenkø, þydø kalba, ta-èiau ðiø gyvenvieèiø niekas dëlkitos kalbos nebandë paverstisvetima teritorija. Negi taipsunku pripaþinti, kad Lietuvaturi ir turës teisæ á savo sostinæ?

Taip pat nemaloniai nuste-bina ir kitø istorikø pasisaky-mai, kad veidmainiðka Lenki-jos agresija 1920-aisiais ið tik-røjø nebuvo Lietuvos okupaci-ja, o paprasèiausias „savos“ te-ritorijos uþëmimas. Kaip gali-ma sakyti, jog Vilnius gali pri-klausyti Lenkijai, jei ðis mies-tas nuo seno buvo LDK sosti-në, tai yra Lietuvos sostinë?

Kaip Vilniø atgavome ir kaip já iðsaugosim?Jaunimo sambûrio „Pro Patria“ nario Pauliaus KRUOPIO kalba, pasakyta spalio 28 dienà Vilniaus águlos karininkø

ramovëje Vilniaus atgavimo 75-øjø metiniø proga

Kaip Þeligovskio operacijà ga-lima laikyti gudria, sumania,kai vos prieð dienà, spalio 7-àjà, Suvalkø sutartimi Vilniusbuvo pripaþintas Lietuvosvalstybei?

Ðis gëdingas Lenkijos ið-puolis, tuo metu sugriovæs san-tykius tarp lietuviø ir lenkø tau-tø, kai kuriø dabartiniø Lietu-vos istorikø traktuojamas ko-ne þygdarbiu. Dar trûksta, kadmes pradëtume ðvæsti Þeli-govskio sukilimà, juk pagal kaikuriuos intelektualus ðis gene-rolas irgi buvo lietuvis. Taèiauturëti lietuviðkà kilmæ nereið-kia teisës save laikyti lietuviu.Tikras lietuvis siekia tautai su-teikti jos paèios savarankiðkaivaldomà valstybæ, bet tiek Lu-cianas Þeligovskis, tiek Juze-fas Pilsudskis á Lietuvos vals-tybës idëjà þiûrëjo paniekina-mai. Ðiandien pamirðtame, kadPilsudskis norëjo okupuotiLietuvà ir padalyti á tris dalis:Rytø, Vidurio ir Kauno. Taiárodo ir faktai: po Vilniaus uþ-puolimo lenkø kariuomenëverþësi tolyn á Lietuvos gilumà,kol jos nesustabdëme ties Ðir-vintomis ir Giedraièiais. Jei neTautø Sàjunga, lietuviai turë-jo realià progà patys savomisjëgomis atsiimti Vilniø ið tø pa-èiø asmenø, kurie pradëjo ðiàklastingà operacijà. Todël pel-nytai ðie karininkai turi bûti lai-komi lietuviø tautos iðdavikais,bet ne tikrais ðios tautos atsto-vais. Nes ðie Lenkijos kariðkiainiekada negynë nei lietuviøtautos, nei Lietuvos valstybësinteresø.

Taèiau lietuviai net ir maty-dami, kaip Lenkijos laivasskæsta tarp Vokietijos ir Sovie-tø sàjungos kariuomeniø,1939-øjø rugsëjá nedûrë peiliolenkams á nugarà. Lietuva ga-lëjo atsiimti Vilniø, kas jai tie-siogiai ir priklauso, bet tokioniekingo veiksmo, koká atlikoLenkija 1938-øjø rudená, uþ-grobdama Èekoslovakijai pri-klausiusià Teðino zonà, lietu-viai nepadarë. Tiesa, aplinky-bës, kuriomis Vilnius buvo at-gautas, Lietuvai nebuvo palan-kios. Sovietø sàjunga primetësavo sàlygas, o mûsø vadovai,tikëdamiesi ateityje iðsaugotinepriklausomybæ, pasiraðë suSSRS savitarpio pagalbos su-tartá. Mainais á Vilniaus krað-tà teko leisti dislokuoti Rau-donosios armijos dalinius Lie-tuvos teritorijoje.

Nepaisant ðiø aplinkybiø,Vilnius pagaliau tapo nepri-klausomos Lietuvos sostine.Taèiau pats kraðtas ir gyvento-jø tautinë tapatybë buvo pasi-keitusi. Praûþusi polonizacija,ëjusi ne tik ið Lenkijos valsty-

biniø ástaigø, spaudos, ðvieti-mo, bet ir lenkø valdomos Vil-niaus vyskupijos, pakeitë vie-tiniø gyventojø poþiûrá á kalbà,tautiná identitetà. Deðimtme-èius vaikai nuo maþumës buvomokomi, kad „Dievas dangu-je tik lenkiðkai supranta“. Ta-èiau vëliau tos tautinio identi-teto problemos tik pagilëjo. PoSovietø sàjungos okupacijos,kai daug sulenkëjusiø vietiniøar tarpukariu atsikrausèiusiøgyventojø iðvyko á Lenkijà, áVilniaus kraðtà buvo atkeltadaug baltarusiø, o per pirmus10 pokario metø ásteigtos 367lenkiðkos ir uþdarytos beveikvisos lietuviðkos mokyklos.

Taèiau ðiandien situacijaPietryèiø Lietuvoje nepagerë-jo. Pirma, þvelgiant ið ten gyve-nanèiø lietuviø pozicijø, yra þi-noma, jog sparèiai nyksta lie-tuviø kalba, uþdaromos lietu-viðkos mokyklos. Antra, dardidesnë problema, kad kita-tauèiai, ypaè lenkakalbiai, sa-væs nelaiko Lietuvos valstybësdalimi. Bëda ta, jog apie 200tûkstanèiø lenkakalbiø nëraintegruoti á Lietuvos Respub-likà. Nors ðvietimo srityje len-kø bendruomenë turi puikiau-sias sàlygas mokytis savo kal-bos, istorijos, taèiau per daugiaunei 20 metø ði tautinë bendrijaneátraukta á Lietuvos politiná beivisuomeniná gyvenimà. Viskas,kà mes þinome ið þiniasklaidosapie lenkø bendruomenæ, yraTomaðevskis ir Lenkø rinkimøakcija Lietuvoje. Kur Lietuvosvalstybës vaidmuo?

Kitatauèiai vaikai nëra ska-tinami mokytis lietuviø kalbos,istorija pateikiama ið Lenkijo-je paraðytø vadovëliø, statomipaminklai tûkstanèius taikiøgyventojø sunaikinusiai Armi-jai Krajovai, o gyvenvietëse antkiekvieno namo pakabintoslentelës su gatviø pavadinimaislenkø kalba. Ar Jums tai pana-ðu á Lietuvà? Ir tai dar ne vis-kas. Ruoðiami ástatymai, átei-sinantys vardø ir pavardþiø ra-ðymà nelietuviðkais raðmeni-mis ir dar siekiama átvirtinti ki-tà kalbà, kaip oficialià, rajone,kuriame gyvena daugiau nei 10procentø kitos tautos atstovø.Atleiskite, bet norëèiau pa-klausti, ar tokie þmonës ið Vil-niaus kraðto gali jaustis, kadgyvena nepriklausomoje Lie-tuvos Respublikoje? Kaip Lie-tuvos valstybë gina jø, kaip Lie-tuvos Respublikos pilieèiø,teises nuo tokiø antivalstybi-niø dariniø, kaip Lietuvos len-kø rinkimø akcija?

Ar mes suvokiame, kad te-ritorija aplink Vilniø tampa at-skira respublika? Toká kraðtà,kuriame dominuoja neinteg-

ruoti á valstybës gyvenimà as-menys, galima nesunkiai pa-versti antivalstybiðkai nusitei-kusiø pilieèiø zona. Kas pada-ryta Rytø Ukrainoje su vietosrusakalbiais, nesunkiai gali bûtipakartota ir Pietryèiø Lietu-voje. Galima net retoriðkai su-simàstyti, ar Vilniaus praradi-mas negalëtø pasikartoti? Ir kàlietuviai bei Lietuva daro, kadbûtø uþkirstas kelias bet kokiaiVilniaus kraðto reokupacijai,kai Lenkø rinkimø akcijos ved-lys Valdemaras Tomaðevskispalaiko agresyvià Rusijos po-litikà Ukrainoje?

Istorija nëra tik romantinisvaizdinys, kuriuo galime gro-þëtis ir nieko nedaryti! Istori-ja nurodo mûsø praeities vals-tybës pasiekimus ir klaidas.Klausimas keliamas paprastas:ar norime, kad mûsø valstybëiðliktø, ar stengsimës atsiribo-ti nuo praeities lyg laiko atgy-venos? Kol kas, rodos, einameantruoju keliu, todël turimebent suvokti ðio naivaus pasi-rinkimo pasekmes.

Taigi dël dabartinës Vil-niaus kraðto padëties kalta nevien Lenkø rinkimø akcija irTomaðevskis. Èia daugiausiaesame kalti mes, kad nesugeba-me integruoti ðio kraðto kita-tauèiø. Mes negalime pakeistijø tautybës, to daryti ir nerei-kia, bet reikia ugdyti kitatautá,kaip tvirtà Lietuvos valstybëspatriotà. Juk galø gale Lietuvayra visø kitatauèiø Tëvynë, tie-siog tai reikia parodyti bei leistitapti Lietuvos valstybës dali-mi. Beje, patriotiðkumo stygiusryðkiai matosi visoje Lietuvo-je, kur gyvena iðtisai lietuviøtautybës þmonës, bet jie nesie-ja savæs su Lietuvos valstybe.

Todël noras sustiprinti Lie-tuvos valstybës idëjà privalo ei-ti per lietuviðkà istorijos verti-nimà. Lietuviø tauta yra at-skaitos taðkas, atskaitos ben-druomenë, o nacionalinë Lie-tuvos valstybë yra lietuviø tau-tos tikrovë. Turime dþiaugtis,kad Vilnius buvo gràþintas Lie-tuvai, bet turime ir toliau liktibudrûs, kad mûsø sostinë ir vi-sa Lietuva nebûtø pajungtaprieðiðkai valstybei. Tokiu at-veju mes turime kuo tvirèiausuriðti lietuvius ir Lietuvos pi-lieèius su ðiuo kraðtu per jau-nø ðeimø kûrimo skatinimà,ðauktiniø karinæ tarnybà, su-stiprintà istorijos, pilietiniougdymo mokymà mokyklosebei kitais bûdais.

Vilniaus kraðte darbai ne-baigti. Ði kova begalinë, ir kollietuviai nenurims mûðio lau-ke, tol Vilnius ir Lietuva gy-vuos per amþius! Ir tepadedamums Dievas!

Treèiàjá praneðimà „Vieti-niai gyventojai þvelgiant pir-møjø sovietø kolonistø aki-mis“ perskaitë Kauno rezisten-cijos ir tremties muziejausmuziejininkas Rokas Sinkevi-èius. Jis aptarë vietiniø kraðtogyventojø (kurie apibendrintaiávardijami „vokieèiais“) ávaiz-dá pirmøjø sovietø kolonistø,atveþtø á kraðtà 1945–1950metais, atsiminimuose. Ðie at-siminimai buvo surinkti istori-ko Jurijaus Kostiaðovo vado-vaujamos komandos 1990–1992 metais, taèiau rusø kalbajuos iðleisti pavyko tik po dau-gelio metø. Per tà laikà pasiro-dë knygos leidimai lenkø ir vo-kieèiø kalba. Eiliniam Lietuvosskaitytojui ði knyga pilna apim-timi nëra prieinama.

Po praneðimø pasisakë fo-tografas Evaldas Butkevièius,1999 metais iðleidæs albumà„Prûsa. Ostpreussen“. Jis pri-siminë, jog Karaliauèiaus krað-te þmonës buvo nepaprastaiábauginti, paniðkai budrûs. Betkoks uniforminæ kepuræ dë-vintis tarnautojas, net ir gele-þinkelininkas, pamatæs lietu-viðkà automobilá ir dar iðlipusáfotografuojantá vairuotojà, pri-ëjæs klausdavo dokumentø, opo dvideðimties minuèiø prisi-statydavo milicininkai. Prasi-dëjus Lietuvos atgimimui, tu-rëjai dar labiau aiðkintis. Ðiaipkraðtas baisiai nuteriotas, nu-niokotas, naujieji gyventojainugyvena namus, kol sugriûna,ir juos apleidþia. Á kai kuriasgyvenvietes, paþymëtas kari-niame þemëlapyje, jau ir keliasþole uþaugæs.

Renginá pasveikino ir jo pro-ga atvykæ sveèiai ið Latvijos –baltiðkos kultûros tyrinëtojai,lietuviø ir latviø vienybës puose-lëtojai, muziejininkai Kriðas irInga Kapeniekai. Kriðas pasi-dþiaugë, jog laikai, kai sovieti-nëje istoriografijoje kraðtas ávakarus nuo Lietuvos buvovaizduojamas viso sklindanèioblogio centru, keièiasi.

Lietuvininkø dainomis ðir-dis gaivino folkloro klubas„Liktuþë“. Kelis romansus,pritardamas gitara, atliko Al-girdas Sinkevièius.

Norëèiau nuoðirdþiai padë-koti visiems prisidëjusiemsprie tokio prasmingo renginioidëjos ágyvendinimo, tarp jø –renginio vedëjui istorikuiSimonui Jazavitai bei filmuo-tojams Auksei Noreikaitei beiAlbinui Vaðkevièiui.

Rokas SINKEVIÈIUS

„Lietuvnin-kai, uþdekim

þvakæðventà“(atkelta ið 4 psl.)

777772014 m. lapkrièio 7 d. Nr. 41 (1111)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39, LT-44309, Kaunas, tel. (8 37) 323 204, faksas (8 37) 323 214.www.lpkts.lt, el. paðtas: tremtinys@zebra.lt

TremtinysKaina 2 litai

0,58 euro

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 3000 32645Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

2 spaudos lankaiTiraþas 2330 egz.

Redaktorë Jolita Navickienë. Redakcija: Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë. Maketavo Ignas Navickas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

Uþsiprenumeruokite„Tremtiná“ 2015 metamsPrenumerata priimama iki gruodþio 19 dienos

bet kuriame „Lietuvos paðto“ ar „Pay Post“ sky-riuje, per „Lietuvos paðto“ laiðkininkà, paskam-binus informacijos tel. 8 700 55 400, internetuwww.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117.

Kaina: 1 mën. – 8,16 Lt (2,36 Eur), 3 mën. – 24,48 Lt (7,09 Eur), 6 mën. – 48,96 Lt (14,18 Eur), 12 mën. – 96,92 Lt (28,36 Eur).

Aleksas Petrauskas1923–2014

Gimë Sapiegiðkiø k., Veisiejø valsè.,Lazdijø aps. Mokydamasis Vilniaus peda-goginiame institute ásitraukë á pasiprieði-nimo okupantams veiklà. 1946 m. suim-tas. Karinio tribunolo nuteistas 10 m. la-gerio ir 5 m. be pilietiniø teisiø. KalëjoMagadano srities lageriuose. 1953 m. ið-leistas be teisës gráþti á Lietuvà. Apsigyve-no Niþne Seimèano gyvenvietëje, dirbo sta-tybose. Sukûrë ðeimà su bendro likimodrauge Ona Èeponyte. Gimë duktë Biru-të. Gráþo á Lietuvà 1957 m., apsigyvenoKazlø Rûdoje, dirbo statybose. Vëliau per-sikëlë á Kaunà.

Palaidotas Karmëlavos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá ir artimuosius.

Lietuvos politiniø kaliniø bendrija „Kolyma“

Viktorija Banevièienë1929–2014

Gimë Kaune. 1949 m. su tëvais iðtrem-ta á Krasnojarsko kr. 1955 m. sukûrë ðeimàsu politiniu kaliniu Vaclovu Banevièiumi.Susilaukë dukters. 1956 m. gráþo á Taura-gæ. Buvo aktyvi Tauragës buvusiø tremtiniøchoro narë. Uþjauèiame dukterá ir artimuosius. Palaidota Tauragës Papuðynio kapinëse.

LPKTS Tauragës filialas

Algirdas Petrulis1933–2014

Gimë Rokiðkio aps. Kamajø valsè. Krau-piø k. ûkininkø ðeimoje. Pradëjo mokytis Ka-majø mokykloje, bet 1949 m. su tëvais iðtrem-tas á Irkutsko sr. Bodaibo r. Sibire baigë mo-kyklà, vëliau mokësi Irkutsko geleþinkelieèiøtechnikume, Irkutsko statybos institute.1959 m. kartu su tëvais gráþo á Lietuvà, moks-lus baigë neakivaizdiniu bûdu Maskvoje. Dir-bo Kaune statybinëse organizacijose. Buvo di-delis patriotas, labai draugiðkas, þmoniø ger-biamas ir vertinamas. Aktyviai dalyvavo bu-vusiø politiniø kaliniø ir tremtiniø veikloje.

Palaidotas Kauno Romainiø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius, draugus ir visus já paþino-

jusius.LPKTS Kauno filialas

Aloyzas Èiomanas1928–2014

Gimë Zarasø aps. Suvieko sen., Rudagalviø k.1946 m. ásitraukë á partizaninæ veiklà. 1947 m.buvo suimtas ir nuteistas. 10 metø kalëjo so-vietø lageriuose. 1958 m. gráþo á Lietuvà. Nuo1992 m. – LPKTS, nuo 1998 m. – TS narys.2003 m. jam suteiktas Kario savanorio statu-sas. 2007 m. kartu su J.Gursko ðeima supro-jektavo ir savo lëðomis pastatë paminklà þuvu-siems A.Ivaðkos bûrio partizanams.

Palaidotas Grigiðkiø kapinëse.Artimieji

Lapkrièio 22 d. (ðeðtadiená) 11 val. Vilkaviðkio parapijossalëje ávyks knygos „Mes sugráþom“ 3 dalies pristatymas.10.30 val. ðv. Miðios Vilkaviðkio katedroje.

Kvieèiame dalyvauti.

Jonas Povilonis – mano kai-mynas. Augo lietuviðkoje dar-nioje ðeimoje. Tëvas – buvæssavanoris gavo þemës Panevë-þio rajono Krekenavos vals-èiaus Rûtakiemio kaime.

Jonas Povilonis 1943 me-tais baigë Panevëþio amatømokyklà. 1944 metais dirboPanevëþio geleþinkelio depe.Èia dirbdamas susipaþino suorganizacija, kuri padëjo par-tizanams: aprûpindavo vais-tais, ruoðdavo dokumentus.Organizacija buvo susekta.Jonas privalëjo slëptis. Gráþoá gimtàjá kaimà, vëliau iðëjo ánetoli esantá miðkà, nes namiebuvo nesaugu.

Raðë patriotinius eilërað-èius, kuriuose iðreiðkë skaus-mà, tikëjimà, meilæ TëvyneiLietuvai. Pasiraðinëdavo sla-pyvardþiais Sutemø Ðeðëlis,Jurgis Jûra.

Kasdien apie vargà dainuosiuKlajûno nelaisvës dienø.Su meile jø skausmà neðiosiu,Paslëpæs kertelëj sapnø.

Að þemæ karðtai iðbuèiuosiu,Kur krito jø kraujo laðai.Að giesmæ jø garbei giedosiu,Po sauganèiais kapà berþais.

Sakyk man, þalioji giruþe,Ar didvyriø daugel glaudi?Sakyk, kaip palengvint daluþæ,Kaip þaizdà uþgydyt ðirdy?

Taèiau Jonui neteko sulauktiiðsvajotos Laisvës. Negailestin-ga prieðo kulka pakirto jaunuo-lá 1948 metø spalio 17-àjà.

Apie Jono tragiðkà þûtá pri-simena Birutë Gailiûnaitë-Ba-naitienë, gyvenanti Þibartoniøkaime, Panevëþio rajone:

„Perskaièius savaitraðtyje,,Tremtinys“ apie kaimynoPovilonio ðeimà iðtikusià tra-gedijà pokario metais, vël prieðakis iðkilo kraupûs prisimini-

mai. Man tada buvo 12 metø, betðito ávykio uþmirðti neámanoma.

Su Poviloniø ðeima artimaidraugavome nuo seno: mûsøþemës buvo arti, mano tëvas irAntanas Povilonis buvo sava-noriai. Mano tëtis Poviloniøvyriausiàjá sûnø mylëjo lyg sa-vàjá ir vadino Jonuku. Tëvaspritarë Jono Povilonio pasirink-tam keliui – kovai uþ LietuvosLaisvæ ir nepriklausomybæ.

Jonukas ateidavo pas musnaktimis, nes tada jau slapstë-si miðke, bijojo pareiti namo,buvo sekamas. Mûsø ðeima bu-vo tarsi ryðininkai tarp Povilo-niø ðeimos ir jø sûnaus. TëvasPovilonis atneðdavo maisto arkokiø kitø reikalingø daiktø.Mes ryðulëlá nuneðdavome ásutartà vietà.

Gal bûtø Jonukas sulaukæsiðsvajotos nepriklausomybës,bet 1948-øjø spalio 17-osiosrytà atsitiko baisus dalykas:prie mûsø kaimyno AdomoZdanavièiaus sustojo trys ma-ðinos, pilnos ginkluotø stribø.Jø buvo maþiausiai ðimtas.Ginkluoti kariai patraukë Po-viloniø ðilo link. Eidami vis uþ-sukdavo á kaimynø trobas irnarðë, kaþko ieðkojo. Buvo uþ-sukæ ir á mûsø trobà. Kaip jiesakë, ieðkojo „banditø“.

Apie pietus ðilo pusëje pa-sigirdo ðûviai. Að ir mano se-suo iðsigandome, uþlipome ant

aukðto ir stebëjome. Buvo bai-su. Pamatëme nuo ðilo pusësbëgantá þmogø, já ðaudydamivijosi visas ðimtas ginkluotøstribø. Tai buvo baisus reginys:þmogus bëgo, griuvo ir vël bë-go. Pribëgo kelià, o ðalia kelio,lauke, ganësi baltas kaimynoBrazio arklys. Bëgikas ðokoant arklio ir, paraginæs já, ban-dë ájoti á gale lauko augusiuskrûmus. Bet arklys krito su rai-teliu, o tuo metu pribëgo miniaginkluotø stribø. Supratome,jog nepavyko pabëgti, prieðokulka buvo negailestinga...Praëjus kiek laiko, pamatëmekaip kruvinà kûnà ámetë á maði-nà ir iðveþë Krekenavos link...

Rytojaus dienà ëjome á mo-kyklà. Kartu ëjo ir kaimynøvaikai. Uþsukome á tà vietà,kur gulëjo nuðautas partizanasJonas Povilonis. Buvo daugkraujo, gulëjo kepurë ir kruvi-nos nosinës. Ant vienos jø bu-vo iðsiuvinëtas vardas ,,Zolë“.O berniukai stumdë kaimynodukterá Danutæ ir sakë, jog èiajos brolio Petro darbas...

Jau praëjo daugiau nei 60metø, taèiau vaþiuodama ar ei-dama pro tà vietà, kur vykokraupûs ávykiai, visada manoakyse iðkyla to kruvino rudensryto vaizdas.“

Baigdama noriu pacituotipoeto Justino Marcinkevi-èiaus mintis: ,,Pokario metai netik sudauþë ne vieno svajones,troðkimus, bet atneðë kalnusskausmo, savøjø netektá. Kiek-vieno priverstinë mirtis, þûtis –tragiðka asmenybës istorija, taimûsø tautos istorija, susidedantiið atskirø þmoniø tragedijø.Daugelis þuvusiøjø norëjo gy-venti ne maþiau uþ mus. Nuo þu-vusiøjø vardø dulkes gali nu-ðluostyti tik gyvoji atmintis“.

Joana DARGUÞYTË-PEREDNIENË

Kovojæs uþ Lietuvos NepriklausomybæJono Povilonio (1924–1948) 90-osioms gimimo ir 66-osioms þûties metinëms paminëti

Lapkrièio 11 d. (antradiená) 16 val.Kauno águlos karininkø ramovëje (A. Mic-kevièiaus g. 19) ávyks dr. Vytauto Tininio kny-gos „Prievartinë mobilizacija á Raudonàjà ar-mijà“ pristatymas. Dalyvaus Vilniaus univer-siteto docentas dr. Algirdas Jakubèionis irLGGRTC istorikas Darius Juodis.

S k e l b i m a i

Jautrià valandà, netekus brangiausioþmogaus – mamos, nuoðirdþiai uþjauèia-me LPKTS Marijampolës filialo pirmi-ninkæ Birutæ Kaþemëkaitæ.

LPKTS Marijampolës filialas

Uþjauèiame

88888 2014 m. lapkrièio 7 d.Nr. 41 (1111) Tremtinys

(atkelta ið 2 psl.)Ukraina turëjo tapti didþià-

ja pamoka tarp ES ir Rusijosesanèioms valstybëms – esà ðtaikas atsitinka visiems, kurie norisuartëti su Europa. Taèiau, jeiUkraina iðlieka, V. Putino pro-jektas þlunga. V. Landsbergispritarë ambasadoriaus poþiû-riui, kad Ukrainos kova apimakur kas platesnæ dimensijà.

„Ukraina kovoja „uþ mûsøir jûsø laisvæ“. Ji visø pirmakovoja uþ Europos laisvæ, omes – dalis Europos, taigi Uk-raina kovoja uþ Lietuvà. Netik mes padedame Ukrainai iðèia, bet ir ji mums padeda. Jipadeda politiðkai gerinti visàsantvarkà Vidurio ir Rytø Eu-ropoje, kur atsiranda daugiau

Gina europietiðkasvertybes

Noriu papasakoti apiejaunà Lietuvos partizanàJonà Uðackà-Jauniø. Jisgimë 1931 metais. Vai-kystë ir paauglystë prabë-go Utenos rajono Baltu-èiø kaime.

Su Vladu Skrebiðkiuesame buvæ Jono namuo-se. Po tragiðkos þûties ap-lankëme jo sielvartaujan-èià mamà. Mama netekovienintelio sûnaus. Liûd-nai man tada atrodë buvu-sio dvarelio graþi liepø alë-ja, vedanti prie didelio se-no Jono ðeimos namo.

Baigæs Pakalniø pradi-næ mokyklà, Jonas toliaumokësi Utenos gimnazijo-je. Gyvenome netoli vie-nas kito. Mokiausi vyres-nëje klasëje, bet mes bu-vome idëjos ir kraðtodraugai.

Po karo vaikai mëgo þaisti„kvadratà“ ir ypaè naujà, laiko-tarpio padiktuotà þaidimà „ka-rà“. Pastarojo þaidimo „karolaukas“ – miesto Utenio aikð-të. Buvo ádomu slapstytis na-mø griuvësiuose. „Karo“ þai-dimas vëliau mums virto tikrukaru – partizaniniu karu prieðokupantà. Mokëmës stropiai,buvome imlûs mokslo þi-nioms. Po karo þmonës gyve-no gana skurdþiai. Tëvai visaipstengësi aprûpinti kuo tik ga-lëdami. Mûsø tëvus slëgë dide-li okupaciniai mokesèiai, py-liavos, o vëliau suvaryti á kol-chozus jie linko nuo sunkiødarbø ir „graminiø“ atlyginimøuþ juos.

Beveik kiekvienà ðeðtadie-ná pësèiomis keliaudavome iðmiesto á namus. Kelionë ilgo-ka – 12–13 kilometrø. Eidaminamo galëjome nuoðirdþiai ið-sikalbëti ne tik apie gimnazis-tiðkus reikaliukus, bet ir rim-tesnes temas gvildenti. TrijøPakalniø kraðto gimnazistø –dviejø Jonø ir Vlado – kal-boms vos uþtekdavo laiko. Jukvisa Lietuva buvo svetimðaliøokupuota, pavergta. Sovietøgarnizonas, skrebø bandossiautëjo ne tik mûsø namuose,bet ir gimnazijoje. Mumyse au-go neapykanta ir pasiprieðini-mo jausmas pavergëjams.

Antikomunistinis judëji-mas Utenos rajone ir gimnazi-joje prasidëjo tik praûþus ka-ro bangai á Vakarus. Èia kûrë-si moksleiviø pasiprieðinimogrupelës. Patriotai mokytojaiðiai veiklai pritarë ir patys da-lyvavo.

Ðiuo metu prie ðios raudo-nø plytø gimnazijos rûmø pri-kalta lenta su ilgu þuvusiømoksleiviø ir mokytojø pavar-dþiø sàraðu. Gaila, kad dar nevisi neuþmirðtamo karo daly-viai uþraðyti.

Jonas Uðackas buvo drà-

Girios kariai

sus, sumanus, protingas jau-nuolis. Tuometiniai paaugliaigreitai vyriðkëjo, brendo, nespats gyvenimas vertë tokiaisbûti. Èia pat prie Jono namø –ir Pakalniø giria, kur rinkosipirmieji Pakalniø kraðto parti-zaninio karo dalyviai. Jonasgreitai susipaþino su Laisvëskovotojais. Dar besimokyda-mas gimnazijoje tapo partiza-nø ryðininku, þvalgu.

Vienà dienà gimnazijos so-de besiðnekuèiuojant Jonasman parodë ryðulá raktø. „Dëlko tau jie?“ – paklausiau. Pa-aiðkino, kad partizanamstrûksta ginklø, o mokyklossandëlyje yra 40 ðautuvø ir duautomatai. Pragræþtas vamz-dyje skylutes galima uþlieti irjie tiks dël laisvës kovoti. Ma-no pareiga – pritaikyti raktusdurø spynai ið lauko, kai ka-reiviai, gatviø patruliai, nueisgilyn á miestà. Mes tuos gink-lus – á veþimus ir á miðkà...Maþai tikëjau þvalgo ir parti-zanø planø sëkme...

Vienà rytà Utenos gimna-zijos koridoriø grindys buvonuklotos marksais, leninais,stalinais... ðalia jø gulëjo su-trypti pasaulinës revoliucijosir komunizmo „rojaus“ rau-donieji lozungai. Sunkiø ðau-tuvø moksleiviams kariniorengimo pamokose neðioti ne-bereikëjo... Gimnazijos raðo-moji maðinëlë dabar kartu suPakalniø girios paukðèiaislinksmai èiulbëjo, tarðkë ir ra-ðë: „Lietuva bus laisva!..“

Nedidelio ûgio, smulkausveido bruoþø Jonas Uðackasne kartà padëjo partizanamsþvalgyboje, kovos þygyje. Kaikada jaunuoliui ir paèiam te-kdavo galvà gelbëti ið mirtinossituacijos. Kartà buvo apsup-tas Pakalniø baþnytkaimyjenamas, kuriame buvo apsisto-jæs ir Jonas. Skrebai moterimsir vaikams liepë ið namo iðeiti.

Tarp iðleistøjø buvo ir par-tizanas Uðackas. Jis stores-nius drabuþius paliko namoviduje, pats bûdamas plo-nutis, nedidukas iðëjo sumoterimis ið namo ir dingonakties tamsoje. Uþdusæs,po dviejø kilometrø gilaussniego kelio atbëgo á mû-sø namus ir praðë arklionuo baudëjø tolimesneikelionei.

Jono Uðacko á sovieti-næ kariuomenæ dar nevarë,todël jis galëjo ramiai gy-venti savo namuose, bet nePakalniø girioje. „Kai prie-ðas Tëvynæ engia, sunku ra-miai laukti laimingos pabai-gos... Kai rusø tankai neðëtautoms kruvinàjà Stalinosaulæ, þmogus ramiai sëdë-ti negali,“ – filosofavo jau-nasis partizanas ir iðëjo ámiðkà.Apie Jono Uðacko þûtá

1949 metø birþelio 6 dienà pa-sakojo partizanas Zaranka,buvæs tame paèiame bunkery-je. Uþ Pakalniø girios Leliûnølink yra Skrebiðkiø kaimas. Tokaimo ûkininkas, partizanøglobëjas ir rëmëjas, leido savoûkyje árengti bunkerá. Vëliaupasirodë, kad ðis ûkio ðeimi-ninkas sovietø saugumo uþver-buotas.

Vienà dienà bunkerá apsu-po kareiviai ir skrebai. Prasi-dëjo atkakli, nuoþmi partizanøkova su okupantu. Jëgos buvonelygios. Vienas ið pirmøjø þu-vo Jonas Uðackas-Jaunius, pojo – Juozas Putrimas-Vasaris(1918–1949). Abu partizanaipalaidoti Pakalniø baþnyèiosðventoriuje. Dujomis buvo ap-svaigintas ir partizanas Zaran-ka. Jam vëliau daug metø tekomokytis Stalino „Sibiro akade-mijoje“. Po ilgø lagerio kanèiø,bado ir paþeminimo gráþo á Lie-tuvà. Neilgai dþiaugësi laisve.Gulagø kanèios ir badas su-trumpino vyro gyvenimà.

Iðdavikas Antanas Bagdo-nas nepasitenkino bunkeriopardavimu. Judas rusø saugu-mui nurodë, kur slapstosi jopusbrolis. Per saugumo agen-tà þuvo ir jo dëdë. Dar dvi au-kos guli ant iðdaviko sàþinës.Iðdavikas kaþkur Vilniuje ra-miai gyvena, o gal negali uþ-migti nuo sàþinës grauþimo?..

Sovietø okupantas ir jo pa-rankiniai skrebai, Lietuvosiðdavikai, kulkomis suvarpëLietuvos Laisvës kovotojøkûnus, bet laisvës idëjos, Të-vynës meilës nuþudyti nepa-jëgë. Partizanø idëjos ir kovaþadino tautà ir padëjo ateitiKovo 11-osios – Lietuvospergalës dienai.

Amþina garbë þuvusiemsdël Lietuvos Nepriklausomy-bës tebûnie per amþius.

Jonas KELEVIÐIUS

Partizanas Jonas Uðackas.Utena, 1947 metø spalio 3 diena

perspektyvø teisingumui, de-mokratijai ir laisvei. Tai vi-siems geriau, tai – bendras rei-kalas“, – aiðkino V. Landsber-gis ir akcentavo, kad Rusijatampa viso pasaulio problema,nes siekia perþiûrëti po Antro-jo pasaulinio karo nusistovëju-sià tvarkà ir vël áteisinti agre-sijà prieð kitas valstybes.

„Ima atrodyti, kad Rusijagali ateiti kaip taikdarys, atves-ti savo karius taikai uþtikrin-ti“, – pasakojo V. Landsbergis.

Jis atkreipë dëmesá, kad ka-ras Ukrainoje pakeis ne tik Eu-ropà, taèiau rimtus egzaminusprivers laikyti ir Baltarusijosbei Rusijos visuomenes.Parengë Dalia LUKÐAITË-

MACIUKEVIÈIENË

Replika

Kai tik þiniasklaidoje pasi-rodë pirmosios þinios apie Uk-rainoje ávykusius Aukðèiau-siosios Rados rinkimus, suma-niau pasmalsauti, kaip ðá ávykávertina „didysis brolis“. Ásijun-giau vienà ið rusiðkø kanalø iriðgirdau kalbant „iðmintiesbokðtà“: „Ukrainoje legalizuo-tas faðizmas“. Ðe tau, boba, de-vintinës... To dar neteko girdë-ti. Faðistai gàsdina pasaulá Uk-rainos „faðizmu“. Yra labai ge-ra dzûkiðka patarlë: „ Kas ð... anttako, tas ant kito sako...“ Geriauir nesugalvosi. Juk faðizmas ið-ties yra didelis blogis. Faðistusreikia iðtrinti nuo þemës pavir-ðiaus. „Didysis brolis“ tà dabarir daro Ukrainoje. Vaduojaþmonijà nuo Ukrainos „faðiz-mo“. Atsirado mat kaþkokia sla-vø gentis, „svaièiojanti“ apie de-mokratijà, laisvæ ir nenorinti su-prasti, kad tik „didysis brolis“neða pasauliui laisvæ ir gërá...

Iki ðiol niekaip negaliu su-prasti vieno, regis, labai pa-prasto dalyko: kuo naciø faðiz-mas yra blogesnis uþ bolðeviki-ná komunizmà? Nebent tuo,kad iðþudë keleriopai maþiauþmoniø. Ne vienà kartà tekopatirti, jog rusui „patriotui“pats baisiausias keiksmaþodisyra faðizmas. Nëra ko ir lygin-ti su triaukðèiais... Juk mûsøtautieèiai Sibire taip pat buvolaikomi faðistais. Prisiminusbolðevikinio komunizmo „ge-rus“ darbus, nelengva pasver-ti, kuriø „nuopelnai“ didesni:faðistø ar bolðevikø. O ðiandie-niniai ukrainieèiai argi ne „fa-ðistai“, jeigu jie, niekada nepa-mirðæ holodomoro, kovoja uþfiziná bei dvasiná iðlikimà?

Ar ne tas pats buvo su lie-tuviais? Turbût reikëtø taip su-

Dël Ukrainos „faðizmo“prasti ðiandieninës Rusijos(kad tai bûtø tik vienas Putle-ris...) politikà – tautos, sie-kianèios nusimesti „didþiojobrolio“ apynasrá, yra tikrø tik-riausi „faðistai“. Gaila, labaigaila „didþiojo brolio“. Kaipèia neprisiminsi þymaus rusøpoeto Andriejaus Voznesens-kio: „Trypdami svetimà þemævisi atëjûnai trempia ir þudo sa-ve“. Grobdami kaimynø þe-mes, „laisvës neðëjai“ negráþta-mai naikina savo dvasià.

Atrodytø reikia tiek ne-daug. Tvarkykis savo kieme,kuriame problemø daugiau neinorëtøsi ir graþiai bei taikiai su-gyvenk su kitais. Bet ne. Jukreikia grobti, grobti ir grobti...Net ir vaikui aiðku, kad apþio-jus pernelyg didelá kàsná, galimirtinai paspringti. Dvideðimtpirmajame amþiuje imperializ-mas savaime yra anachroniz-mas. O Rusija, uþuot galvoju-si, kaip uþbaigti ðià gëdingà erà,dar ir pleèiasi.

Kur tokio grobuoniðkumoprieþastys? Istorinëse tradici-jose, tautos genetikoje, masi-nëje psichozëje?.. Gal èia glû-di kokia paslaptis, paveldëta iðÈingischano? Juk taip sunku„didþiajam broliui“ gyventi ðia-me pasaulyje, matant kitus gy-venant turtingiau, laisviau, tai-kiau... Þinome, jog kiekvienasreiðkinys, jeigu turi pradþià,neabejotinai turi ir pabaigà.Tad ir mûsø laikams labai pra-sminga A. Linkolno mintis:„Galima uþgrobti nedidelæ þe-mës dalá ilgam, galima uþgrobtididelæ dalá trumpam laikui. Betneuþgrobsi visos planetos vi-siems laikams“.Lina DUMBLIAUSKAITË-

JUKONIENË