Dëmesio!Balandþio 6 d. (ðeðtadiená) Kauno águlos karininkø ramovës sa-

lëje (A.Mickevièiaus g. 19, Kaune) ávyks LPKTS XX suvaþiavimas.Registracija nuo 10 val.

(keliama á 2 psl.)

Kovo 22 dienà buvo prasmingaipaminëta Varviðkës mûðio 90-ies me-tø sukaktis. Á renginá susirinko gau-sus bûrys vietiniø gyventojø, mokslei-viø ir sveèiø, neabejingø ðiam istori-niam ávykiui.

Pirmiausia buvoaplankytas prieð 90metø Varviðkës kau-tynëse þuvusiø kariøir ðauliø kapas Lei-palingio kapinëse.Prie jo padëta gëliø iruþdegta atminimoþvakeliø.

Tà paèià dienàKapèiamiesèio Emili-jos Pliaterytës muzie-juje ávyko renginys,,Kapèiamiestis –Dzûkijos ir Lietuvosistorijoje”, kurio me-tu buvo pristatytaalytiðkio kraðtotyri-ninko Gintaro Lu-èinsko knyga ,,Varviðkës ,,respubli-ka” (1920–1923)”.

Kraðtotyrininko, knygø apie Dzû-kijos istorijà autoriaus Gintaro Lu-èinsko gausiai nuotraukomis ir doku-mentais iliustruota knyga „Varviðkës„respublika“ (1920–1923)”, taip patskirta paminëti 90-osioms metinëms,kai 1923 metø kovo 23 dienà Lietu-vos kariuomenës kariai ir ðauliai lik-vidavo Lietuvos prijungimo prie Len-

kijos ðalininkø ákurtà prolenkiðkà „sa-vivaldà“ pietinëje Lietuvos Respub-likos dalyje – Kapèiamiesèio vals-èiaus, Varviðkës kaime.

Renginyje prisiminimais ir þinio-mis dalijosi Varviðkës muðyje þuvu-

siøjø giminaièiai Ignas Kuckailis irRemigijus Bimba. Vyko paroda „Do-kumentai apie Varviðkës „respubli-kà“. Skambëjo Kapèiamiesèio an-samblio atliekamos dainos.

Renginá organizavo Lazdijø krað-to muziejus.

G. Luèinskas Kapèiamiesèio pa-grindinei mokyklai padovanojo visassavo iðleistas knygas.

Ina GRIGÛNAITË

Aplankytas Varviðkës kautynëse þuvusiø kariø ir ðauliø kapas Leipalingiokapinëse

Kraðtotyrininkas, knygos „Varviðkës „respubli-ka“ (1920–1923)” autorius Gintaras Luèinskasdalija autografus

Lietuvoje jau prasidëjo renginiai,skirti Lietuvos laisvës kovotojo, po-litikos apþvalgininko, antikomunistoir antiglobalisto, vieno pirmøjø dabar-tinëje Lietuvoje tautinës dvasios gai-vintojo ir tautinës valstybës atkûrimo

bûtinybës propaguotojo, ðviesaus at-minimo Viliaus Braþëno 100-osiomsgimimo metinëms. Lietuvos Moksløakademijos Vrublevskiø bibliotekojebuvo surengta jo atminimui skirta fo-tografijø, knygø ir jo publicistikos pa-roda, kuri ir pavadinta „Tëvynæ gynæsþodþiu, plunksna ir ginklu“. Parodaparengta su didele jos rengëjø simpa-tija Viliaus Braþëno asmenybei ir dë-kingumu jo kûrybiniam talentui.

Laukiama pasirodant ir paskutinësViliaus Braþëno publicistikos bei jomokiniø ir bendraþygiø knygos „Ko-va dar nebaigta...“ (Vilnius, 2013).Balandþio 6 dienà Vilniaus águlos ka-

rininkø ramovëje ir balandþio 14 die-nà Kauno águlos karininkø ramovëjevyks renginiai, skirti Lietuvos kariuo-menës dimisijos leitenanto ViliausBraþëno 100-øjø gimimo metiniø pa-minëjimui.

Vilius Braþënas gimë 1913 metøbalandþio 6 dienà Rygoje patriotiðko-je lietuviø katalikø ðeimoje. Pirmojopasaulinio karo metais ðeima, kartusu tëvo darboviete, pasitraukë á Ru-sijà. Ten patyrusi didþiules negan-das,1922 metais gráþo á Lietuvà. Vi-lius Braþënas Vytauto Didþiojo uni-versitete studijavo elektrotechnikà.Dirbo ávairiose energijos ir versloûkio ástaigose.

1937 metais baigë ir Kauno karomokyklà. Dar studijuodamas, jau 1932metais, V. Braþënas pradëjo publikuo-ti savo straipsnius Lietuvos spaudoje.

Minint Lietuvos laisvës kovotojo, politikos apþvalgininkoViliaus BRAÞËNO 100-àsias gimimo metines

Vilius Braþënas LPKTS XV suvaþiavime 2008 metais

Laimos Purlie-nës atsiminimøknygà „Mûsø dëdëJuozas“ apie þymømarcinkoniðká Juo-zà Averkà ruoðiau-si perskaityti, no-rëdamas daugiausuþinoti apie knyg-neðystæ Lenkijosokupuotame Vil-niaus kraðte. Turë-damas apie tai dau-giau autentiðkosinformacijos, numaèiau panaudoti jàðio svarbaus Vilnijos istorijos faktoáamþinimui, bylojanèiam apie þmoniøryþtà prieðintis kraðto polonizacijai.O tam tinkamiausia vieta bûtø Virðu-rodukis, nes kaþkur greta jo knygne-ðiai kirsdavo demarkacinæ linijà, neðda-

mi lietuviðkà spaudà ið Merkinës á Mar-cinkonis. Be to, knygneðiø atminimoáamþinimas bûtent Virðurodukio apy-linkëse papildytø ten atkuriamà par-tizaninio karo laikø infrastruktûrà,leistø paþvelgti á ðio karo prieðistoræ.

Renginio dalyviai

(keliama á 8 psl.)

* *

Paminëtas Varviðkësmûðio 90-metis

Tëvynæ gynæs ginklu,þodþiu ir plunksna

Tëvynës meilës pamoka

Nr. 13(1035)

2013 m. balandþio 5 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

22013 m. balandþio 5 d. Nr. 13 (1035)Tremtinys

Ypaè mëgo raðyti feljeto-nus, tarp jø ir politinius, ku-rie buvo noriai spausdinamituometiniame humoro leidi-nyje „Kuntaplis“.

1944 metais sovietamsantràkart okupuojant Lietu-và, jaunas Lietuvos kariuome-nës leitenantas Vilius Braþë-nas, ugdytas lietuviðkoje tau-tinëje mokykloje skautiðkameilës Dievui, Artimui ir Të-vynei dvasia, vadovavo sava-noriø bûriui mûðyje susovietø tankais Sedos kauty-nëse. Ðiame mûðyje þuvo 104Lietuvos patriotai, Lietuvosdidvyriai. V. Braþënui, matyt,Dangus buvo numatæs kitaskovos prieð blogá formas ir ki-tà misijà, apsaugojo nuo þû-ties. Ið pradþiø ásikûræs Vo-kietijoje, 1949 metais V. Bra-þënas emigravo á JAV. Èia1952 metais baigë Bridgefor-to inþinerijos institutà ir iki1976 metø dirbo ávairioseelektronikos ástaigose. Nuo1951 metø iki pat atvykimo áLietuvà bendradarbiavo suAmerikos lietuviø bendruo-mene, 1969–1971 metais va-dovavo LB Konektikuto sky-riui. 1974–1983 metais vado-vavo Lietuvos laisvës forumuiFloridoje, 1988–1991 metais– VLIKo vicepirmininkas in-formacijai. 1955 metaisV.Braþënas ásijungë á Ameri-kos ávairiø antikomunistiniøorganizacijø veiklà, tapo pa-èios aktyviausios ið jø – JohnBirch Society antikomunisti-nës organizacijos nariu. Supaskaitomis apie komunisti-ná genocidà Sovietø sàjungosokupuotose Europos valsty-bëse, ypaè Lietuvoje, V. Bra-þënas kelis kartus apvaþiavovisà Amerikà. Buvo laukia-mas ne tik lietuviø bendruo-menëse, bet ir skaitë paskai-tas antikomunizmo temaAmerikos jaunimui, buvonuolat kvieèiamas dalyvautiAmerikos televizijos ir radi-jo laidose. 2002 metais ViliusBraþënas gráþo á Lietuvà. Èiaiki pat paskutinës savo gyve-nimo dienos aktyviai dirbo,vaduodamas savo tautieèiødvasià ið komunizmo ideolo-gijos pavergto proto vergijos.

Vilius Braþënas palikogausø politikos mokslø pavel-dà antikomunizmo, antiglo-balizmo ir lietuviðko tautið-kumo tematika. Paraðë ir ið-leido knygas: feljetonø rinki-nius – „Normuotos ðypse-nos“ (1949, Vokietija), „Ka-lorijos ir doleriai“ (1952,JAV), „Sàmokslas prieð þmo-nijà“ (1975, JAV; 1997, Lie-tuva), „Nauja pasaulio san-tvarka? Lietuva ir pasaulis iðJAV deðinës þiûrint“ (2000,2002, Kaunas), „Po dvylikavëliavø: tarp tironijos ir lais-vës“ (2005, Klaipëda), „Pri-minimai bendraþygiams“(2009, Vilnius), „Kova darnebaigta...“ (2013, Vilnius).

Viliaus Braþëno daliai pir-miausiai teko Lietuvos laisvæir nepriklausomybæ gintiginklu nuo bolðevikinës Ru-sijos okupantø. Sedos kauty-nës, kuriose dalyvavo irV.Braþëno vadovaujamas sa-vanoriø bûrys, tapo ákvepian-èiu pavyzdþiu Lietuvos parti-zanams, kaip ginti savo tëvy-næ, jeigu prireiks, ir savo gy-vybës kaina. Ginti tëvynæ –kiekvieno lietuvio ðventa pa-reiga, Tautos puoselëjamanuo neatmenamø mûsø tau-tos istorijos laikø ir perduotaið kartos á kartà, ið lûpø á lû-pas, viduramþiø vaidilø apdai-nuota ir patriotiðkiausiø Lie-tuvos poetø sueiliuota, kaip„pareiga gyventi ir mirti taip,kad apie Tave tauta dainas dai-nuotø“.

Antrasis Viliaus Braþënokovos uþ Lietuvos nepriklau-somybæ etapas sutapo su joveikla Amerikos antikomu-nistinëse organizacijose,skelbiant tiesà pasauliui þo-dþiu (paskaitose, televizijosir radijo laidose) apie komu-nistø vykdytà genocidà prieðir po karo bolðevikinës im-perijos pavergtose valstybë-se. Kovos uþ Lietuvos lais-væ þodþiu tæsësi ilgiausiai –nuo 1955 metø iki pat iðëji-mo á Amþinybæ. Jo sàmojin-go oratoriaus, feljetonisto,aukðtos kvalifikacijos poli-tologo talentas buvo nepa-kartojamas savo átaiga ir as-menybës þavesiu.

Treèiasis kovos etapas –plunksna sutapo su vakarie-tiðkojo globalizmo raidos pra-dþia. Su dideliu nerimu apie joraidà, ágaunanèià didþiulá pa-greitá, Vilius Braþënas raðësavo knygose „Sàmokslasprieð þmonijà“ ir „Nauja pa-saulio santvarka?“ Jose at-skleisdamas globalizmo ide-ologijà, tikslus ir uþdavinius,organizacinæ struktûrà, ávar-dijo organizacijas, vykdan-èias globalizmo programà vi-sose ðalyse. V. Braþëno nuo-mone, globalizmas – tai yra tapati komunizmo ideologija,perimta ið bolðevikinës Rusi-jos, pastarajai pasaulyje susi-kompromitavus savo pilieèiøir pavergtø valstybiø ir tautøþmoniø milijoninëmis þudy-nëmis. Tik vakarietiðkojo ti-po globalizmas, jo perimtà irrealizuojamà globalizmo ide-ologijà tarsi povo plunksno-mis apkaiðë pasaulio moksloir civilizacijos laimëjimais irdabar politiðkai nekvalifi-kuotai liaudþiai pateikia kaipnaujà pasaulio tvarkà. Globa-lizmo keliami pavojai tëvynei,jo didþiausias ðirdies skaus-mas, ir atvedë já á Lietuvà at-likti savo ðventos laisvës ko-votojo paskutinës pareigos.Kai atvyko á Lietuvà, jis buvopirmasis prabilæs apie globa-lizmo pavojus. „Mes galvojo-

me, kad pirmiausiai Lietuvo-je reikia iðravëti komunizmopiktþoles, o tik paskui pra-dëti màstyti apie globalizmopavojus.“ Savo straipsnyje„Lietuva ties dvejais globaliz-mo vartais“ V. Braþënas raðë,kad ðiuo metu geopolitinëjesistemoje yra trys ryðkiausiosglobalizmo erdvës – Vakarø,Rytø ir islamo. Islamo globa-lizmas su atgimstanèia Maho-meto imperija yra toli nuoLietuvos. Taèiau Lietuva ðiuometu dël savo geografinës pa-dëties stovi prie dviejø – Ry-tø ir Vakarø globalizmo var-tø. Tarp jø, deja, neutralumuinëra erdvës. Kà reiðkia Rytøglobalizmas, puikiai supran-ta buvæ politiniai kaliniai irtremtiniai bei þuvusiøjø uþLietuvos laisvæ giminës ir ar-timieji, kurie gyveno okupa-cijos metais, ypaè pokariu.Vakaruose „mes ilgiau turë-sime galimybæ bûti laisvi ir pri-sidëti prie tø vakarieèiø, ypaèamerikieèiø, kurie prieðinasipasaulinës tironijos kûrimui.Tie ið mûsø, kurie vengdamikomunizmo, gardþiuojasiutopiniu globalizmo „tvarkospasaulyje“ idealu, turëtø su-prasti, kad globalizmas neá-manomas be komunizmo,nes komunizmas yra moder-niosios tironijos esencija“.Dþordþas Orvelas apie globa-lizmo kuriamà ateitá raðë:„Jeigu nori pamatyti ateitiesvaizdà, ásivaizduok batà, try-piantá þmogaus veidà“. Mes,okupuotosios Lietuvos vai-kai, ásivaizdavome, kad ðieDþ.Orvelo þodþiai yra skirtikomunizmui apibûdinti. Vi-lius Braþënas átikinamai ir vie-navertiðkai árodë, kad komu-nizmas ir globalizmas – tai tapati ideologija, tik skirtingo-mis sàvokomis vadinama.

Patyræs politikos apþvalgi-ninkas Vilius Braþënas, atvy-kæs á Lietuvà ir susipaþinæs sujos politine, socialine irpsichologine bûkle, puikiaisuprato kad beveik visa mû-sø tauta, iðskyrus jau nedide-læ buvusiø politiniø kaliniøbendruomenæ, sunkiai serga.Jis, kaip ir raðytoja Birutë Pû-kelevièiûtë, sugráþæs pamatësavo Tëvynæ „graþià ir gimtà,tik serganèià, bjauriai suþalo-tu veidu, komunistø sutryptàir iki ðiol trypiamà“, suvokëmûsø visø didþiausià bëdà,kad „Lietuviai laisvës kovojepasirodë galintys vaikðèiotivandeniu, bet pamirðo... kaipplaukti laisvës vandenyne.Laikas juos gelbëti“. O gelbëtinebuvo kam, tik skandinti vi-si buvo greiti, ypaè lenkø ðo-vinistai. O mûsø tautieèiai,pamatæ sunkiai serganèià jøtëvynæ, stengësi kuo greièiaupabëgti nuo jos slaugymo irkuo geriau pasislëpti, siekda-mi asmeninës gerovës kles-tinèiose ðalyse. Tai buvo visið-

kai nepriimtina Viliui Braþë-nui. Jis suprato, kad dabarsvarbiausia, kaip ir V. Kudir-kos bei J. Basanavièiaus lai-kais – atgaivinti tautos savi-garbà, jos pasitikëjimà savojëgomis ir suvokimà, kad tau-ta yra mûsø valstybës kûrëjair tikroji ðeimininkë.

Kaip prieðnuodá prieð glo-balizmo cunamá, jis siûlë gai-vinti tautiðkumà. Publikaci-jose skelbë, kad lietuviø tau-ta yra pati iðtvermingiausia irnarsiausia pasaulyje, nes ge-bëjo sugriauti Blogio imperi-jà ir paskelbusi nepriklauso-mybæ paakino ir visà pasaulásukti laisvës kryptimi. Lietu-vai ástojus á NATO ir ES,V.Braþënas sveikino savotautà ir skatino jà dþiaugtistuo, kad „virð Lietuvos nebe-kabo surûdijæs maskvinis„Damoklo kardas“. Taèiau irVakarø atþvilgiu skatino bû-ti labai atidiems. Atiduoda-mas duoklæ pozityviam globa-lizacijos – mokslo, technolo-gijø, ekonomikos, bendrø rin-kø ir kitø – vaidmeniui, kurisprie dabartinës civilizacijospaþangos yra neiðvengiamas,Vilius Braþënas aktyviai ko-vojo tik prieð globalizmà, pa-saulinës valdþios piramidæ,valdomà centralizuotai verti-kale, kaip ir buvo Sovietø sà-jungoje, kategoriðkai pasisa-kë prieð tokios pasaulio san-tvarkos ideologijà. Todël irkvietë savo tautieèius visaisámanomais bûdais kovoti neprieð globalizacijà, bet prieðpasaulinës valdþios centrali-zacijà ir jos ideologijà – glo-balizmà.

Svarbiausiu Lietuvos poli-tikos uþdaviniu laikë atkurtitautinæ Lietuvos valstybæ,puoselëti ir ginti nuo svetimy-biø jos kalbà ir nuo klastoji-mo jos istorijà, kelti Lietuvàið „apaèios“, neklûpèiotiprieð melo stabus, neiðsemtipraeities stiprybës. Savo te-stamentinëje knygoje „Primi-nimai bendraþygiams“ jis sa-vo idëjos bendraþygio Ro-berto Velèo þodþiais perspë-jo tautieèius: „Pasaulio pro-blemos ir tragedijos pirmiau-sia kyla ið visuotino amoralu-mo. Moraliai þlugusi tautaneivengiamai suþlugdo ir sa-vo valstybæ“. Visø spalvø, kla-siø ir rasiø globalistai nuo patglobalizmo idëjos gimimo ið-takø 1776 metais, kai tik pra-dëjo formuotis liuminatø (vë-liau iðsikristalizavæs á ávairiau-sias pakraipas komunistø irmasonø) savo svarbiausiaistikslais laikë sunaikinti ðeimà,religijà, tautiðkumà, tautoskultûrà ir tautines valstybes.Jau tada jie suprato, kad tikðias tautø vertybes sunaikinusbus ámanoma globalizmo per-galë. Todël Vilius Braþënassavo darbuose pirmiausiai irtelkë dëmesá á ðiø tautos ver-

tybiø iðsaugojimà. Tauti-niams judëjimams „ið apa-èios“ jis këlë tokius uþdavi-nius: tyrinëti ir spræsti vienàaktualiausiø Lietuvai Kara-liauèiaus problemà; neutra-lizuoti nomenklatûrinio me-lo nuodus, aprûpinant tautàinformaciniais prieðnuo-dþiais; siekti teisingumo þy-dø þudyniø naciø okupaci-jos metais ir lietuviø þudyniøsovietinës okupacijos me-tais; vengti besaikio skolini-mosi ið Tarptautinio valiutosfondo ir Pasaulio banko, nestai yra globalistø siûlomas„sûris spàstuose“; pernelygnepasitikëti vakarieèiø paþa-dais, nes daþnai jie tik paþa-da ir patieðija, ir savo paþaduspamirðta; visur ir visada di-dþiuotis atkurta nepriklau-somybe, nes tai yra didþiau-sia tautos ir kiekvieno lietu-vio vertybë; stengtis, kaipámanoma aktyviau „daly-vauti ES valdymo struktûrøformavime ir jø tobulinime,kad ES bûtø laisvai apsi-sprendusiø, nors dalies savosuvereniteto ir atsisakiusiøvalstybiø bendrija, o ne ko-kiø nors „didþiøjø broliø“ val-doma supervalstybë, kaip vie-nas ið globalinio pasaulio ra-joninis padalinys“ (ViliusBraþënas. NATO, ES ir glo-balizmas. Lietuvos aidas,2004-06-08); gesinti federa-listø parsidavëliðkas uþma-èias kurti naujà „Europos im-perijà“, kurioje Lietuva galibûti nustumta á imperijos pro-vincijos pakraðèius ir t.t.

Reikðdamas didþiulá susi-þavëjimà ir dëkingumà Lietu-vos partizanams, jø kovai iraukai ant Lietuvos nepriklau-somybës aukuro, sustabdþiu-siai totaliná Lietuvos koloni-zavimà, jis objektyviai verti-no situacijà, kad „Lietuvospartizanai nesuspëjo pastaty-ti uþkardø dvasinei mûsø tau-tos kolonizacijai. Tas uþdavi-nys tenka ðiø dienø mûsø tau-tieèiams“.

Ðviesus Viliaus Braþënoatminimas mûsø – jo bendra-þygiø ir mokiniø ðirdyse iðli-ko kaip vienas ryðkiausiø Lie-tuvos politikos ðvyturiø, ro-danèiø mums teisingà keliokryptá dabartinës politikosûkuose ir sumaiðtyje. Hori-zonte liko jo asmenybës irdarbø paðvaistë, skleidþian-ti viltá, kad jo mûsø sielosepaberti kristaliukai suþërësvisomis saulës spektro spal-vomis, realizuojant nebaig-tus darbus ir viltá – matytiLietuvà dvasiðkai atgimu-sià, dorà ir teisingà, brangi-nanèià savo þemæ ir savoamþinàsias tautines verty-bes – nepavergtà Tëvynæ,tvirtà ðeimà, tikëjimà, krikð-èioniðkàjà dorà, tautos kul-tûrà ir tautinæ valstybæ.Prof. Ona VOVERIENË

Tëvynæ gynæs ginklu, þodþiu ir plunksna(atkelta ið 1 psl.)

3 2013 m. balandþio 5 d.Nr. 13 (1035) TremtinysÁvykiai, komentarai

jos Ðiaurës Korëjai buvo darlabiau sugrieþtintos, áðaldytosjos sàskaitos uþsienio ban-kuose. Beje, JAV ir Pietø Ko-rëjos specialiosios tarnybos,dirbusios keletà metø, Kini-jos bankuose aptiko deðimtissàskaitø, kuriose ðimtai mili-jonø doleriø – manoma, jogjomis disponuoja Ðiaurës Ko-rëjos lyderis Kim Jong Un.(Deja, Kinija nesutinka áðal-dyti ðiø sàskaitø.)

Ðiaurës Korëjapaskelbë karo

padëtá, Pietø Korëjapasirengusi

apsigintiSuprasdama, koks pavo-

jus tyko, Pietø Korëja, kles-tinti Azijos valstybë, pasiren-gë apsiginti nuo komunistøinvazijos. Be to, ji turi stipriàir patikimà ðalininkæ – Jung-tines Amerikos Valstijas. Ag-resyvaus kaimyno branduoli-niai bandymai privertë sàjun-gininkes surengti platausmasto karines pratybas, ku-rios labai ásiutino Ðiaurës Ko-rëjà, matyt, pagaliau supratu-sià, kad demokratiniam pa-sauliui pabodo komunistinioreþimo akibrokðtai ir agresi-ja, su kuria nebebus taiksto-masi. Taèiau sveiku protunepasiþymintys komunistainusprendë dar ðliûkðteltibenzino á ugná – kovo pra-dþioje iðbandë trumpojonuotolio raketas, pareikðda-mi, kad tai atsakas á JT sank-cijas ir karines Pietø Korëjosir JAV pratybas. Negana to,jie pareiðkë nutraukiantys pa-liaubas ir skelbiantys karopadëtá, pagrasino JungtinëmsValstijoms branduoliniu smû-giu ir t. t.

Ðioje vietoje norëèiau nu-krypti nuo temos ir priminti,kas 1979 metais dëjosi Lietu-voje, kai pasiekë þinia, jog ko-munistinë Kinija uþpuolë ko-munistiná Vietnamà – neturë-dami aiðkesnës informacijos,kas ið tikrøjø dedasi pasauly-je, supanikavæ þmonës puolëá parduotuves pirkti miltø irdruskos… Juk tai gali bûti pa-saulinio karo pradþia, manëþmonës. (Ko gero, tuo metupanaðiai elgësi ne tik sovieti-nës Lietuvos gyventojai.) Ko-dël nukrypau nuo temos? Ogitodël, kad ðis Ðiaurës Korëjoseskaluojamas branduolinis(!) karinis konfliktas kur kaspavojingesnis, taèiau jokiospanikos nei pas mus, nei nie-kur kitur nesijauèia – nors vi-sas pasaulis supranta, kad pa-dëtis rimta, taèiau nei karinësvalstybiø þvalgybos, nei poli-tikos analitikai nemano, kadÐiaurës Korëja yra pajëgiávykdyti savo grasinimus, vi-siems kur kas daugiau rûpes-èiø kelia Irano branduoliniaiprojektai ir ambicijos. Ðiau-rës Korëja atvirai pareiðkësmogsianti branduoliniussmûgius JAV karinëms ba-zëms Havajuose, Guame, jaunekalbant apie Pietø Korëjà,taèiau puikiai þinoma, kad sa-vo këslø komunistinë Korëjanepajëgtø ávykdyti, o ginklø,galinèiø pasiekti paèias Jung-tines Amerikos Valstijas, ji ið-vis neturi.

Pietø Korëjosir Ðiaurës Korëjos

sàjungininkaiTaèiau JAV vyriausybë ðá

Ðiaurës Korëjos grasinimàávertino rimtai ir Pchenjanuiaiðkiai pasakë, jog agresijos

Ðiaurës Korëja grasina pasauliuiKomunistinisreþimas kelianuolatinæ grësmædemokratiniam

pasauliui1950–1953 metais Korë-

jos pusiasalyje vykæs civilizuo-to Vakarø pasaulio ir antihu-maniðko komunistinio blokosusidûrimas buvo suteikæs vil-ties ir áveiktiems, bet nenuga-lëtiems Lietuvos partiza-nams. Deja, karinis konflik-tas nuslopo, Vakarai ne tikneáveikë komunistø, bet dar irnusileido – Korëja buvo pada-linta á dvi dalis taip, kaip Eu-ropoje Vokietija, tik komu-nistø valdomiems vokieèiamslabiau pasisekë, nei ÐiaurësKorëjos gyventojams, dar irðiandien kenèiantiems siau-bingà komunistiná reþimà, at-mieþtà azijietiðku þiaurumu.Komunistinë Vokietijos dalisneiðtempë nei 50 metø, Ber-lyno siena griuvo (istorijosparadoksas – ðá kartà lietuviaipadëjo Vakarø pasauliui), ða-lis susivienijo. O Ðiaurës Ko-rëja, iðnaudodama beteisiaisvergais paverstus gyventojus,remiama Kinijos ir Rusijos,tebegyvuoja, keldama nuola-tiná pavojø pasauliui ir gàsdin-dama savo tëvynainæ PietøKorëjà nesibaigianèiomis pa-sienio provokacijomis – taiapðaudo pasienio ruoþus, taipaskandina Pietø Korëjos pa-sienio kontrolës laivà. Tarpðiø valstybiø nepasiraðyta tai-kos sutartis, vadinasi, taikapalaikoma paliaubomis, ku-rios nereiðkia karo baigties.Nors komunistø engiami ko-rëjieèiai mirðta ið bado, negai-lima lëðø ginklams – tai tipið-ka komunistinës ideologijospasekmë. Taèiau tai nereið-kia, kad Ðiaurës Korëjos ko-munistinio reþimo virðûnëlësirgi alksta – juk ne ðiaip sau

Jungtiniø Tautø ávestosesankcijose Ðiaurës Korëjaidraudþiamø á ðià ðalá áveþtiprabangos (!) prekiø sàraðeyra jachtos ir lenktyniniai au-tomobiliai… Pasirodo, ko-munistëliai mëgsta prabangøgyvenimà! Deja, komunisti-nis reþimas nëra gyvybingas –tà istorija árodë ne kartà. Jisgyvuoja vergovinës santvar-kos principu ir tik tol, kol yraagresyvus laisvojo pasaulioatþvilgiu bei pajëgia ið jo iðsi-reikalauti egzistencijai bûti-niausiø dalykø.

Ðiaurës Korëjair toliau nepaiso

tarptautinësnuomonës

Þmogaus teisës ir tarp-tautiniai susitarimai komu-nistiniam reþimui, kur jis be-bûtø – ar Amerikoje, ar Eu-ropoje, ar Azijoje, – në mo-tais. Ðtai kovo mënesio pra-dþioje Jungtinës Tautos pa-skelbë sudariusios tarptauti-næ komisijà Þmogaus teisiøpadëèiai Ðiaurës Korëjoje tirtiir paragino Pchenjanà ben-dradarbiauti, bet sutikimo,be abejo, nesulaukë.

Ðis niekaip gamtoje ne-prasidedantis pavasaris tapotikra þiema Korëjos pusia-salyje – bandydama demok-ratinio pasaulio kantrybæ ko-munistinë Ðiaurës Korëja pa-galiau perþengë visas ribas.Nepaisydamas pasaulinësbendruomenës áspëjimøbaigti eskaluoti branduolinësginkluotës bandymus, komu-nistinis reþimas vasario 12dienà ávykdë eiliná branduoli-ná bandymà. Toks nesiskaity-mas perpildë Jungtiniø Tau-tø kantrybës tauræ ir sankci-

atveju duos ryþtingà atkirtá.Kad tai nebus tuðti þodþiai,árodë ir sunkiai susekamosaviacijos pajëgø skrydþiai virðPietø Korëjos, ir papildomøjos pajëgø dislokavimas. Pie-tø Korëjos ryþtà apsiginti pa-reiðkë ir ðios ðalies preziden-të Pak Kynhe. Pasak jos, at-kirtis bus staigus ir stiprus.

Nenuostabu, kad ÐiaurësKorëjos uþtarëjo vaidmensëmësi Rusija, pareiðkusi, kad„nereikia provokuoti ÐiaurësKorëjos“ karinëmis pratybo-mis, kurias surengë Pietø Ko-rëja kartu su JAV. ÐiaurësKorëjà palaiko ir komunistøvaldoma Kinija. Þinoma, var-giai tikëtina, kad aktyvaus ka-rinio konflikto atveju ðiosÐiaurës Korëjos sàjunginin-kës irgi imtøsi kariniø veiks-mø, bet jø palaikymas sutei-kia dràsos komunistiniamÐiaurës Korëjos reþimui, ku-ris jauèiasi pats save uþspie-tæs á kampà – ðalis badauja, ovisiðkai nutraukus tarptauti-næ paramà badas pasibels ir ávaldanèiojo komunistinio eli-to duris. Nors komunistai pa-reiðkë nutraukiantys bet ko-kius ryðius su pietieèiais, vis-gi pramoninis kompleksasKosongo mieste tebeveikia –jame dirbantys pietø korëjie-èiai laisvai kerta sienà. Uþda-ryti Ðiaurës Korëjai valiutosatneðanèià ámonæ komunis-tams nekyla rankos.

Taigi átampa iðlieka, prasi-dëjæs nervø karas tæsiasi.Nors nedideliø kariniø susi-rëmimø galimybë labiausiaitikëtina, visgi ryþtis saviþudy-bei komunistø valdoma Ðiau-rës Korëja neiðdrás. Bet tai ne-reiðkia, kad ji neþlugs – juk taibûtø logiðka komunistinio re-þimo raida.

GintarasMARKEVIÈIUS

TS-LKD bijoma labiau nei tautiniø interesø iðdavystësPaklausta, kaip vertina

ðimtadienio sulaukusiosA.Butkevièiaus Vyriausybësdarbà, mûsø valstybës Prezi-dentë Dalia Grybauskaitë at-sakë paprastai – kai bus kà ver-tinti, tai bus ir ávertinimas. Tainereiðkia, kad ðalies vadovë„nuraðë“ Vyriausybæ, taèiau taiyra ir aiðkus signalas, kad susi-rûpinusios veido iðraiðkos lydi-mos A. Butkevièiaus kalbosnepadarë áspûdþio valstybësreikalus puikiai iðmananèiaiD. Grybauskaitei.

Ið tikrøjø, be pakeltos mini-malios algos (o apie ðio veiks-mo neigiamas pasëkmes ilgainetruksime suþinoti) daugiaukuo pasigirti socialdemokratøsulipinta Vyriausybë neturikuo. Na, nebent nuolaidomislenkø tautinei bendruomeneiLietuvoje. Kodël A. Butkevi-èius daro tas nuolaidas, nesun-ku suprasti – jam daug didesnëblogybë uþ tautiniø interesø ið-

davystæ atrodo Tëvynës sàjun-gos – Lietuvos krikðèioniødemokratø (TS-LKD) átaka,ypaè po to, kai ði partija sëk-mingai susidorojo su áððû-kiais suvaldant ekonominækrizæ. Ir ne ðiaip susidorojo,bet dar ir tapo pavyzdþiu ki-toms Europos Sàjungos ða-lims, bandanèioms áveiktikrizæ. Tad nenuostabu, kaddaromos nuolaidos valdan-èiàjà koalicijà sutvirtinusiaiLietuvos lenkø rinkimø akci-jai (LLRA), kurios lyderiainuolat kelia Lietuvos Konsti-tucijà ir valstybinius interesuspaþeidþianèius reikalavimus.O jei nedarysi nuolaidø, „panButkewicz“, tai mes iðeisim iðkoalicijos! – tokiam V. Toma-ðevskio, LLRA lyderio, ðan-taþui premjeras bejëgis atsi-spirti…

Vardan galybës A. Butke-vièius sutiko paaukoti lietuviøkalbà ir Lietuvos jaunimà, nes

jis po palaiminto lengvesniolietuviø kalbos egzamino len-kakalbiams Lietuvos pilie-èiams tapo antrarûðiu – sto-jant á aukðtàsias mokyklasniekas neþiûrës, kodël tavovidurinio iðsilavinimo egza-minø balai maþesni, neatsi-þvelgs, kad konkurentas lai-kë palengvintà kalbos egza-minà. Logiðka, kad tokia po-litika gimtosios kalbos at-þvilgiu papiktino lietuviøkalbos mokytojus ir netgiprogresyviai màstanèiusLietuvos pilieèius lenkus, ne-linkusius sutikti, kad jie bûtølaikomi, ðvelniai tariant,adaptuotaisiais (tokios mo-kymo programos taikomosprotiniø sutrikimø turin-tiems vaikams). Negana to,pasigirsta kalbø, kad socde-mai nemato blogybës, jei busáteisintas ir lenkiðkas raidy-nas, ir kalba oficialiame vals-tybës gyvenime, tiesa, ið pra-

dþiø tik asmens dokumentuo-se ir iðkabose.

Kitaip nei provokacijanepavadinsi ir paskutiniøLLRA sumanymø – ávestiprivalomà tikybos mokymàmokyklose ir uþdrausti abor-tus. Atrodytø – geri siekiai,kita vertus – ar jie realûs? Irkam skirti? Aiðku viena – taidar vienas bandymas parodytiLenkijos gyventojams, kadkaimynai lietuviai tikri pago-nys, þudantys negimusius.Matyt, tikimasi ir vietinësreikðmës pasekmiø – dar la-biau nuteikti ateistinæ Lietu-vos visuomenës dalá prieð ti-kinèiuosius. Juk suskaldytàtautà lengviau uþvaldyti. Oatidþiau pasiklausius A. But-kevièiaus, galima iðgirsti, kadir jam naudingi tokie V. To-maðevskio pasiûlymai – juosatmetus bus galima dëtis tau-tiniø interesø gynëju ir at-mesti priekaiðtus, kad pa-

taikaujama koalicijos partne-riams LLRA.

Po nevykusio daugiapras-mio uþsienio reikalø ministroLino Linkevièiaus „atsipra-ðymo“, savo galià pajutæsLenkijos uþsienio reikalø mi-nistras R. Sikorskis jau ëmënurodinëti Lietuvai, kokiusstrateginius objektus jai rei-kia tæsti, o kokiø – atsisakyti:jo manymu, Lietuvai reikiaapsispræsti, ar statyti suskys-tintø gamtiniø dujø termina-là, ar tiesti dujotakio jungtá áLenkijà, nes abu projektai ne-atsipirktø. Ir apskritai, R. Si-korskio manymu, geriausiuLietuvos ir Lenkijos tvirtøsantykiø garantu bûtø, jei Lie-tuva patenkintø visus joje gy-venanèios lenkø bendruome-nës reikalavimus. Kas tai –pasiûlymas ar aiðki nuorodaV. Tomaðevskiui?

GintarasMARKEVIÈIUS

42013 m. balandþio 5 d. Nr. 13 (1035)TremtinysSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Neseniai Lietuva áþengë á23-iuosius atkurtos Nepri-klausomybës metus. Prade-dant treèiàjá Nepriklausomy-bës deðimtmetá ryðkëja kartøkaita – maþëja tø, kurie betar-piðkai patyrë gyvenimà „priesovietø“ ir jau uþaugo gimu-sieji laisvoje Lietuvoje. Tailaikas, kai klausimas, kaipmatome nesenà praeitá, ágy-ja naujø aspektø. Turimeapsvarstyti, kaip „iðversti“istorinæ atmintá á kalbà, su-prantamà ðiuolaikiniam dvi-deðimtmeèiui.

Okupacijos metai aplais-tyti moterø, vaikø aðaromisbei krauju, paþymëti sistemi-niais nusikaltimais prieð þmo-niðkumà, turinèiais genocidopoþymiø. Sovietai naikino ið-tisas socialines grupes – inte-ligentijà, katalikus, valstybëstarnautojus, mokytojus, kari-ninkus, ûkininkus. Apgalvo-tai buvo nusitaikyta á visuo-menës branduolá, iðdrasky-tas socio-ekonominiø ryðiøaudinys, sunaikintas gyveni-mo bûdas, þmogus pastaty-tas bejëgiðkon akistaton subaime ir nesaugumu. Visa tainorint nutildyti þmogiðkàjàsàmonæ, kurios vietoje gali-ma bûtø sukurti bukà ir pa-klusnø homo sovieticus.

Ið ðio palikimo kyla daugðiandienos iððûkiø – ne tik tu-rime kurti efektyviai ir dar-niai veikianèià valstybæ beiekonomikà, atkurti viduriná-já visuomenës sluoksná, bet irpalengva ágyti ágûdþiø veiktidemokratijos sàlygomis, màs-tyti ir reikðtis laisvai, bet at-sakingai, padëti ugdyti laisvoir kûrybiðko, bet atsakingopilieèio mentalitetà.

Ðiandien yra nemaþai„serganèiø“ nostalgija sovie-tiniams laikams. Á sovietináperiodà siûloma þvelgti perroþinius akinius, teigiama,jog „tada tai buvo tvarka“,arba sakoma, kad negalimavisko nuraðyti, kaip blogy-bës. Taip primetama nega-tyvaus radikalizmo etiketëdrástantiems kalbëti apieokupaciná reþimà kaip apiebesàlyginæ blogybæ. Roþinisvualis pridengia nusikalti-mus – deportacijas ir repre-sijas, tai, kas dëjosi „nema-tomame fronte“. Taèiau ne-primenama apie tuðèias par-duotuviø lentynas, eiles prieduonos ar konservø. Rinko-je yra produktø, kuriemsnaudojami „Tarybiniai“ pa-vadinimai ar þenklai – anotgamintojø, vartotojams taip

signalizuojama apie gerà pro-dukto kokybæ. Bet toks„brandingas“ turi ir atvirkðti-ná poveiká, jis signalizuoja,kad „tarybinis“ yra „geras“,

„kokybiðkas“, „patrauklus“.Nuo siûlymo rinktis „tarybi-ná“ produktà netoli iki siûly-mo rinktis „tarybines“ verty-bes. Toká efektà pasiekti so-vietines represijas iðkentusio-jo sàmonëje neámanoma, ta-èiau jauno þmogaus, kuris në-ra jø nei matæs, nei patyræs,protas labai lengvai paveikia-mas. Mano manymu, tai tamtikra SSRS agresijos prieðLietuvà menkinimo forma. Jigimdo nostalgijà, kuri iðtrinavertybes ir trukdo iðmokti is-torijos pamokas.

Abejingumas – kita blogy-bë – kyla ið esminiø istoriniøfaktø neiðmanymo. EuroposParlamente tenka dirbti daugaiðkinamojo darbo su kolego-mis ið Vakarø, bet elementa-rus neþinojimas yra bûdingasir jaunajai post-totalitariniøvisuomeniø kartai. Ðtai prieðkeletà metø Rumunijoje at-liktos apklausos duomenimis41 procentas jaunø rumunøbalsuotø uþ diktatoriø Èiau-ðesku, jei jis ðiandien keltø sa-vo kandidatûrà Prezidentorinkimuose. 68 procentai ap-klausos dalyviø teigë, kad ko-munizmas buvo gera idëja, tikprastai ágyvendinta.

Istorinës atminties sklaidaneámanoma be sàmoningøliudininkus ir susidomëjusájaunimà vienijanèiø nevyriau-sybiniø organizacijø, valsty-biniø ir moksliniø tiriamøjøinstitucijø bei ES pastangø.Reikðmingas mûsø pasieki-mas – ES pripaþinimas, jogtotalitariniø reþimø ávykdytønusikaltimø istorinis atmini-

mas yra bendras visø europie-èiø reikalas. Taèiau dar bûtinajuos ávertinti teisine prasme,priimant bendrà ES teisináinstrumentà. Labai svarbusþingsnis – sukurta Europosatminties ir sàþinës platfor-ma, veikianti Prahoje ir vieni-janti tiriamuosius Europosinstitutus. Disidentø pasi-prieðinimas sovietiniam tota-litarizmui iki ðiol ákvepia –Europos Parlamentas pa-saulio þmogaus teisiø gynë-jams kasmet áteikia Sacha-rovo vardo Laisvës premijà.Èia veikia EP narius vieni-janti Europos istorijø sutai-kymo grupë. Be to, rengia-me vieðus susitikimus su liu-dininkais, filmø perþiûras,parodas – ðià veiklà priimukaip savo asmeniná uþdavi-ná. Tarp tolimesniø uþdavi-niø – siekti, kad Europosmokyklose atsirastø vienin-gas ðio laikotarpio istorijosmokymo modulis, átvirtintitradicijà visoje Europojeminëti Rugpjûèio 23-iàjà,uþtikrinti, kad ES nenutrûks-tamai politiðkai ir finansiðkairemtø Europos atminties irsàþinës platformos veiklà.

Istorinës atminties sklaidayra neatsiejama nuo istorinioteisingumo. Teisingumas yrabûtinas siekiant susitaiky-mo. Vadovaujantis 1992metø visuotinio referendu-mo rezultatais, LietuvosVyriausybë privalo reikalau-ti atlyginti okupacijos þalà.Deja, Rusija destalinizacijàtik deklaruoja, o realybëjesu ðia valstybe sudëtingarasti bendrà kalbà. NorsRusija teisiðkai yra pripaþi-nusi okupacijos faktà, ta-èiau dialogas dël uþgrobtokultûrinio paveldo gràþini-mo, sovietiniø slaptøjø ar-chyvø iðvieðinimo, sàlygøLietuvai valstybiniu lygiurûpintis ðimtø tûkstanèiøtremtiniø ir politiniø kaliniøkapø Rusijos teritorijojeprieþiûra, nevyksta.

Lietuvoje nuo 1990 iki2011 metø teismams buvoperduotos berods 36 bylos,49 asmenims pateikti kaltini-mai, remiantis nacionaliniubaudþiamuoju kodeksu. Ne-galima to pavadinti aktyviuprocesu, palyginti su patirtaþala – turimais duomenimis,buvo nuþudyta apie 25 tûks-tanèiai Laisvës kovotojø irjø rëmëjø, ðimtai tûkstanèiøþmoniø iðtremta ðeimomis,tarp jø ne maþiau kaip 32tûkstanèiai kûdikiø bei vai-

Radvilë MORKÛNAITË-MIKULËNIENË,Europos Parlamento narë

Sovietinio totalitarizmopalikimas: abejingumas,

nostalgija ir teisingumo poreikisParengta pagal praneðimà, skaitytà Europos Parlamente vykusioje

tarptautinëje konferencijoje „Dovydas ir Galiotas: sovietinio totalitarizmopasekmës maþoms tautoms“

Sveikiname buvusius tremtinius, LPKTS Rokiðkio filia-lo narius, jubiliejiniø gimtadieniø proga: 90-ojo – JulijonàBARTININKIENÆ, 65-ojo – Algirdà GRUODÁ, 60-ojo El-vyrà GIMÞÛNIENÆ.

Linkime stiprios sveikatos, ilgø ir prasmingø gyvenimometø, Dievo palaimos.

LPKTS Rokiðkio filialas* * *

85-ojo gimtadienio proga nuoðirdþiai sveikiname buvu-sià partizanæ, politinæ kalinæ, 1948–1956 m. Krasnojarskokr., Taiðeto r. tremtinæ Salomëjà UÞUPIENÆ.

Linkime geros ir stiprios sveikatos, laimingø gyvenimometø.

LPKTS Kauno filialas* * *

Garbingo 85-ojo jubiliejaus proga sveikiname VladàDAUKÐÀ, gyvenantá Skuode.

Linkime geros sveikatos ir Dievo palaimos.Trijoniai ir Bujauskai

* * *Nuoðirdþiai sveikiname

buvusias tremtines seserisAleksandrà ÐIDLAUSKAI-TÆ-GABRILAVIÈIENÆ 80-ojo ir Genovaitæ ÐIDLAUS-KAITÆ-STANKEVIÈIE-NÆ 70-ojo jubiliejaus proga.

Linkime sveikatos, Mari-jos globos, Dievo palaimos.

Sesuo ir brolis* * *

Garbingo 80-ojo jubiliejaus pro-ga nuoðirdþiai sveikiname buvusiàtremtinæ Reginà URBUTYTÆ-TO-LEIKIENÆ.

Lai metø naðta Jums nebûna sunki,Lai niekad negæsta vilties kibirkðtis.Geros sveikatos linki –

Albina, Adolfina, Adelë,Antanas, Povilas, Valentinas

ir LPKTS Tauragës filialas* * *

Garbingo 70-ojo jubiliejausproga sveikiname buvusià tremti-næ Danutæ PILIPAITÆ-ÐMAGO-RIENÆ.Turëk svajonæ didelæ lyg þemëIr neaprëpiamà kaip vasaros dan-gus,Turëk svajonæ didelæ, neramià,Nes tik svajodamas esi þmogus.

Linkime sveikatos, daug skambiø dainø ir Aukðèiausio-jo palaimos.

LPKTS Rokiðkio filialas* * *

55-ojo gimtadienio progasveikiname LPKTS Tauragës fi-lialo sekretoræ, iþdininkæ, naræ,kovø ir kanèiø istorijos muzie-jaus kûrëjà ir muziejininkæ ZitàRINDOKAITÆ-KNATAUSKIENÆ.

Linkime ir toliau aktyviaidarbuotis, stiprios sveikatos ir Die-vo palaimos.

LPKTS Tauragës filialas

kø, nesulaukusiø 16 metøamþiaus.

Tenka apgailestauti, kadiðgyvenusieji represijas 50okupacijos metø buvo pri-versti tylëti, o atkûrus nepri-klausomybæ daug jø apie pa-tirtas kanèias taip ir nepra-bilo, galbût dël garbaus am-þiaus, bet taip pat ir dël to,kad nejautë nuoseklios vi-suomenës paramos ar vals-tybës padràsinimo. Ðiø gy-

vosios atminties skleidëjøkasmet vis maþiau. Todël la-bai svarbu nuolat skatinti is-torinës atminties sklaidos iráamþinimo procesà tiek to-talitarines represijas paty-rusiose valstybëse, tiek vi-soje ES. Mes turime dràsiaikalbëti ir paraginti liudinin-kus pasidalyti atsiminimaissu jaunesniàja karta. Taippasiprieðinti neiðmanymui,abejingumui ir nostalgijai.

Europos Parlamento narëRadvilë Morkûnaitë-Mikulënienë

5 2013 m. balandþio 5 d.Nr. 13 (1035) TremtinysSalomëja Uþupienë – bu-

vusi Lietuvos partizanë, so-vietiniø lageriø kalinë, Lietu-vos kariuomenës kûrëja sava-norë, 2010 metø geguþës 3dienà Lietuvos RespublikosPrezidentës dekretu apdova-nota Vyèio Kryþiaus ordinoRiterio kryþiumi. Ðiandien,balandþio 5-àjà, ji ðvenèia 85metø jubiliejø. Sako, kad svei-katos belikæ nedaug, betdþiaugiasi sulaukusi pavasa-rio, nes vis dar vairuoja maði-nà, vasarà aplanko gimtàsiasvietas, aktyviai bendrauja sulikimo draugais, raðo atsimi-nimus, gyvena Kaune. Jos visnepalieka prisiminimai apiepasiprieðinimo laikotarpá, kaisprendësi mûsø likimai. Jau-èiasi laiminga, kad gyvenagarbingai, iðgelbëjo ne vienàgyvybæ.

Gimë ir uþaugo Mackû-nuose, Rumðiðkiø valsèiuje,Kauno apskrityje (dabar Kai-ðiadoriø rajono Palomenësseniûnija), 21 sodybos kaime,ið visø pusiø apsuptame þa-liuojanèiø miðkø. „Gyvenaukaip pasakoje, kuri jau nieka-da nesugráð... – ðiandien pri-simena Salomëja. – Taèiauviskà sutrypë karo audros irpokario prievarta, sujaukusijausmus, iðblaðkiusi þmonespo pasaulá. Mano tëveliai bu-vo dideli patriotai, mamosbrolis – Nepriklausomybëskovø savanoris, dviejø VyèioKryþiaus ordino kavalieriusBernardas Gerbauskas. Da-bar Mackûnuose belikæ ketu-rios svetimø þmoniø trobos.Ið graþaus kaimelio styro tikkemsynas – nei miðkas, neilaukas...“

Mackûnø kaimas garsëjoaudëjomis, kurios audë rað-tuotas staltieses, paklodes,juostas, medþiagas tautiniamsrûbams. Bernardas Piliponisdroþë klumpes, ðaukðtus, gel-das, kultuves, net medines...basutes. Drabuþius siûdavo iðnamuose austø audiniø, jiebûdavo visada ðvarûs ir kve-pëjo miðku. Prie kiekvienossodybos bûdavo kûdra, kurmoterys skalbdavo, balinda-vo audinius. Megzdavo sto-ras vilnones kojines, pirðti-nes. Vyrai pynë ið medþio ðak-nø ar liepø þieviø pintines, vy-þas. Prie jø prisiûdavo lininiusraiðtelius autams pritvirtinti.Ið berþø ðakø riðo ðluotas irvantas pirèiai. Vasarà gamin-davosi spragilus, grëblius, ða-kes. Vyrai rûkë pypkëse na-miná tabakà, augino virvëmskanapes. Darþuose augoaguonos Kûèiø patiekalams,pyragams. Á Lietuvà dar nebu-vo atkeliavæ þinios apie pra-þûtingas þmogui tø augalø sa-vybes. Tokià gimtinæ dabarmena Salomëja.

Kaimo vaikai lankë uþtrijø kilometrø buvusià Kie-liðkiø pradþios mokyklà. Ëjo

tuos kilometrus kasdien, perlietø ir pûgas, nedejuodami,nelaukdami ið tëveliø uþuo-jautos – tiesiog taip reikëjo.Mokytoja Julija Zabaraus-kienë viena mokë visus ketu-ris skyrius. Su vyru Kaziu –Pravieniðkiø girininku, augi-no dukterá Eglæ ir sûnø Ðarû-nà. Vaikus mokë ne tik skai-tyti, raðyti ir skaièiuoti; jie ðo-ko tautinius ðokius, statë vai-dinimëlius, vaþiuodavo pasi-rodyti á aplinkines mokyklas,net á Rumðiðkiø progimnazi-jà. Mokykloje gavo ir pilietið-kumo pamokas, þinojo Lietu-vos istorijà, suprato, kokiosnelaimës jai gresia.

1939-ieji vienuolikmeteiSalomëjai buvo labai ilgi. Kar-tu su mokyklos mokiniais ið-vyko á ekskursijà Klaipëdon,prie Baltijos, ten iðplaukë á jû-rà laivu. Netrukus buvo gau-tas praneðimas gráþti namo,nes kraðtà okupuoja vokie-èiai. 1940 metø vasarà tëvið-këje pasirodë sovietø karei-viai. Gyventojams nuramintipaskleidë gandus, kad vykstakariuomenës manevrai. Kar-tà pro mokyklos langus pa-matë riaumojanèius raudonþ-vaigþdþius tankus. Vaþinëjojie per pievas, uþsëtus laukus,dirvonus, palikdami giliasvikðrø vagas. Pasipylë karið-ki sunkveþimiai su kareiviais.Vaikai pakilo ið suolø ir pri-lipo prie langø. Vaikai pama-të, kad ið mokytojos akiø antpalangës rieda aðaros. Visisuþiuro, pradëjo jà guosti,klausë, kas atsitiko. Greitai jinusiðluostë aðaras ir susitvar-dþiusi vaikams pasakë:

– Vaikai, jûs dar maþi ir neviskà suprantate... Tai ne ka-riðki manevrai, o mûsø Tëvy-nës okupacija. Svetima kojamindo mûsø þemæ...

Ir vël pravirko, o paskui jàëmë raudoti visa klasë...

Piliponiø ðeimà draskë ne-laimës: mirë tëvelis, þuvo ma-ma. Nepabûgusios sunkiospartizanø dalios, pasiprieði-nimo kovose greta vyrø Ne-priklausomybës ginti stojo irmoterys, merginos, palikusiosdraugus, tëvelius ir ramesnágyvenimà. Tarp jø buvo ir Sa-lomëja Piliponytë, DidþiosiosKovos apygardos A rinktinës6 bataliono partizanë, prië-musi Rûtos slapyvardá.

Ðiandien Salomëja Uþu-pienë daugiau pasakoja apiedraugus, prisidëjusius prieðventos pareigos ginti Tëvy-næ.

Anelë Sidaraitë-Drebulë,1945 metø rudená tapusi Pra-no Jaromsko-Perkûno ryði-ninke, buvo artimiausia Salo-mëjos draugë, kilusi ið greti-mo Ðiliniø kaimo, trejais me-tais vyresnë, augusi ðeðiø vai-kø ðeimoje. Deja, 1948 metø

geguþës 22 dienà visà Sidarøðeimà iðtrëmë á Usoljës rajo-no Þilkino gyvenvietæ Irkuts-ko srityje: tëvelius Pranà irMarijonà, dukteris Genovai-tæ, gimusià 1932 metais, Jani-nà, gimusià 1939 metais, sû-nus Jonà, gimusá 1930 metais,Adolfà, gimusá 1931 metais,bei moèiutæ Onà, 86 metøamþiaus senutæ. Moèiutë irmotina mirë tremtyje, liku-

sieji 1957 metais sugráþo á të-viðkæ. Tik Magdalena ir Bro-në tremties iðvengë, nes gyve-no kitur, slapstësi. Trëmimometu Anelë – partizanë Dre-bulë – slapstësi. Buvo iðduo-ta 1950 metais. Nuteista 25metus kalëti ir iðveþta á Keme-rovo lagerius.

Netolimame Livintø kai-me gyveno darbðti, tvarkingaJono ir Onos Èiurinskø ðei-ma. Ûkininkai turëjo 20 hek-tarø þemës, augino dvi dukte-ris ir penkis sûnus. Ir jø gyve-nimà sujaukë okupacija ir ka-ras. Pirmasis þuvo tëvelis, kai1944 metø vasaros pabaigo-je, uþëjus sovietams, ëjo iðmiðko namo. Jau buvo neto-li, kai pamatæ kareiviai be jo-kios prieþasties vyrà nuðovë.Tai paskatino sûnus Jonà, gi-musá 1910 metais, ir Juozà,gimusá 1913 metais, iðeiti par-tizanauti ir taip kerðyti uþ të-vo mirtá. Deja, Jonas 1945metø lapkrièio 11 dienà þuvo,Juozas buvo nuteistas ir 1954

metais mirë Taiðeto lageryje.Salomëja yra suskaièiavu-

si, kad ið jos gimtojo kaimoapylinkiø partizanauti iðëjo54 vyrai ir moterys, 31 ið jøþuvo. Savo atsiminimus para-ðiusi knygoje „Vieno gyveni-mo istorija“.

Likæ be tëvø, sûnus Bro-nius, dukterys Aldona ir El-vyra gyveno vieni. Po mamosþûties, 1946 metø pavasará,kaimynai uþ talkininkavimàpadëjo pasisodinti bulviø, va-sarà grybaudavo ir uogauda-vo. Jà, septyniolikmetæ, stri-bai ir saugumieèiai pradëjopersekioti. 1947 metø pava-sará nuveþë á Kaiðiadoris ir rei-kalavo bendradarbiauti susaugumu, kitaip grasino nuþu-dyti. Merginos pasaulis suski-lo: namuose tik jaunesnës se-sutës, kurias maitino karvutë,bulvës ir miðkas. Ji pradëjoslapstytis, talkino partiza-nams. Draugavo ir ruoðësi uþvieno ið jø tekëti. Taèiau my-limasis netrukus þuvo... Vie-na likusi pagimdë dukrelæ Bi-rutæ, slapstytis ir gyventi tapodar sunkiau. Kartà pas juosuþëjo partizanø bûrio vadasPranas Jaromskas-Perkûnasir patarë eiti á miðkà. Girelëskaime, Jonavos valsèiuje, su-rado rusø tautybës ûkininkàTimofëjø Jegorovà, paþadëju-sá paauginti pusantrø metømergaitæ. Jam kartu su Biru-te perdavë ir paskutiná ðeimosturtà – karvæ.

Salomëja priklausë JonoÈerniausko-Vaidoto bûriui.Deja, 1948 metø rugsëjo 16-àjà bendraþygiai pakliuvo áMGB agentø-smogikø pink-les Naujasodþio kaime (da-bar – Kauno miesto rytinëdalis). Smogikai apsimetæpartizanais Juozo ir AgotosGrikðeliø sodyboje nuþudëvisà ðeimà ir penkis partiza-nus. Agotos motinai RoþeiKuprënienei buvo jau 75 me-tai... Laimingas atsitiktinu-mas – Salomëjos tuo metu pasGrikðelius nebuvo. Greitai jiOnutës Grigaliûnaitës pavar-de apsigyveno Vilniuje, taipvadinamame konspiracinia-

me bute Avieèiø gatvëje, de-ja, esanèiame MGB kontrolë-je.

Moteriai visà laikà nedavëramybës Birutës netektis.Greitai suþinojo, kad stri-bams kaþkas praneðë apie sle-piamà mergaitæ. Jà iðveþë áKauno vaikø namus. Èia su-teikë Valentinos Petrovos pa-vardæ ir skubos tvarka, jau pomënesio, ávaikino. Ávaikinu-siai ðeimai to vaiko nereikëjo,taèiau ámotë, kaip maþø vai-kø turinti motina, bandë iðei-ti ið kalëjimo. Salomëja sten-gësi mergaitæ susirasti, taèiau1948 metø spalio 21-àjà patibuvo suimta, nuteista ir iðveþ-ta á Taiðeto lagerius. Kaltina-mojoje iðvadoje prokuroraireikalavo skirti 25 metus ka-torgos, taèiau teismas nutei-së deðimèiai metø...

Ið pradþiø nugrûdo á MGBpoþemius Vilniuje. Paskui uþ-darë á Lukiðkiø kalëjimà. Sie-nos buvo iðraðinëtos kankina-møjø vardais, kieme pasi-vaikðèioti leisdavo tik po 15minèiø per dienà. Kai atkelia-vo á Taiðeto lagerá, buvo vasa-ra, pasitiko kraugeriai maða-lai. Þiemomis bûdavo iki 50laipsniø ðalèio, krosnelë nega-lëjo viso barako apðildyti, tadrytais negalëdavo pakelti gal-vø: plaukai bûdavo priðalæprie gultø. Merginø brigadoskûjais trupindavo akmenis irsudëdavo á rietuves. Reikëda-vo ávykdyti dideles normas,kitaip tris kartus sumaþinda-vo duonos normà... Tik poStalino mirties gyvenimo irdarbo sàlygos pagerëjo.

Ið lagerio Salomëja Pilipo-nytë sugráþo 1956 metais.Apsigyveno Kaune, iðtekëjouþ daug vargo maèiusio JonoUþupio, augino sûnø ir duk-terá. Dukrelæ Birutæ susiradotik po... 55 metø. Ji pasako-jo, jog vaikystëje nieko neþi-nojo apie savo praeitá. Matëtik svetimus þmones, apleis-tà namelá, senyvà moterá, dardu vaikus ir skurdà. Mokyk-loje vaikai rodë pirðtais ir va-dino rusele, nors ji në vienorusiðko þodþio nemokëjo...

StanislovasABROMAVIÈIUS

Partizanë ið Mackûnø

Salomëja Piliponytë-Uþu-pienë lageryje, 1953 metai

LLKS Dainavos apygardojeKovo 16 dienà Alytaus

ðauliø namuose ávyko LLKSDainavos apygardos ataskai-tinis rinkiminis susirinki-mas. Á Alytø ið Lazdijø, Va-rënos, Alytaus rajonø irDruskininkø miesto suva-þiavo kariai savanoriai irLaisvës kovø dalyviai.

Pradþioje apygardos va-das Vytautas Þilionis pa-praðë visø dalyvaujanèiøjøtylos minute pagerbti iðë-jusius á Amþinybæ kariussavanorius, vadus, Laisvës

kovø dalyvius.V.Þilionis papasakojo

apie nuveiktus darbus, daly-vavimà ávairiuose renginiuo-se. Dþiaugësi kitø organi-zacijø pagalba. Buvo perrink-ti tarybos nariai. Dainavosapygardai ir toliau vadovausV.Þilionis. Aptarti ateitiesdarbai.

Kario savanorio duktëAlfreda, jau ne vienus metusrenkama sekretore, skaitëeiles apie gyvenimà, pokará,Sibirà. Kiekvienam dalyviui

artëjanèiø ðv. Velykø progaáteikë po savo padarytà atvi-rukà.

Dainavos apygardos var-du uþ pagalbà nuoðirdþiaidëkojame Ðauliø namø va-dui, ðauliams, Kraðto ap-saugos savanoriams ir jøvadams, Didþiosios kuni-gaikðtienës Birutës batalio-nui ir jo vadams, LPKTSAlytaus filialo nariams ir jøpirmininkei.

AlfredaPIGAGIENË

62013 m. balandþio 5 d. Nr. 13 (1035)Tremtinys

Patarlë sako: „Kiekvienasuþ save, vienas Dievas uþ vi-sus“. Jà, matyt, sugalvojokraðtutiniai egoistai savo el-gesiui pateisinti. Radosi ji tarpþmoniø, patekusiø á ekstre-malias sàlygas, kai jø egzisten-cijai grësë mirtinas pavojus.Bet esama ir altruistø, ku-riems minëta patarlë negalio-ja. Jie kaip þiburiai ðvieèia ne-gandø sutemose, iðtiesdamiartimui pagalbos rankà,reikðdami aplinkiniams sun-kià valandà solidarumà ir at-jautà. Ypaè sunkios valandos,dienos, mënesiai, metai teko1941–1942 metø tremti-niams, patekusiems á Jakuti-jos ðiauræ prie Laptevø jûros.Ðtai èia buvo sàlygos pasi-reikðti didelio masto þmogið-kumui. Visø atvejø mes neþi-nome, laikas viskà gramzdinauþmarðtin. Todël ypaè dþiu-gu atsekti bent keletà tokiøpagalbos savo artimui atvejø.

Á rytus nuo Lenos deltosyra Muostacho iðkyðulys, iðvisø pusiø skalaujamas ðaltøLaptevø jûros vandenø. Èiaypaè stipriai jauèiamas Ark-ties vandenyno alsavimas.Ðiame plikame, be maþiau-sios augmenijos, vëjø nugai-rintame þemës lopinëlyje be-prasidedant þiemai buvo iðlai-pinta viena tremtiniø barþa.Kiek jø galëjo toje barþojetilpti? Turbût tik koks ðimtas,ar vargiai du ðimtai.

Ðiame Dievo ir þmoniøprimirðtame uþkampyje atsi-dûræ tremtiniai, nujausdamijø laukianèià sunkià dalià,sukûrë saviðalpos bûrelá,kuris rinko aukas ir skyrëpaðalpas labiausiai vargstan-tiems. Taip 1942 metø lapk-rièio 29 dienà paskirtos paðal-pos penkioms ðeimoms, iðda-lyta 165 rubliai, kasoje liko 67rubliai. Paðalpos nedidelës,bet pats reiðkinys tarp trem-tiniø praktiðkai nepasitaiky-davæs ir todël daug kà pasa-kantis. Juk turëjo atsirasti ini-ciatyvus ir, svarbiausia, drà-sus þmogus, kuriam, þinant tølaikø tvarkà, grësë tiesus ke-lias á lagerá.

Ðis saviðalpos bûrelis vei-kë ilgesná laikà. Pavyzdþiui,1943 metø vasario 16 dienàbadaujantiems tremtiniamsbuvo iðdalyta 153 rubliai, su-ðelptos septynios ðeimos. At-kreipkite dëmesá á paðalposdalijimo datà! StebëtinasMuostacho tremtiniø solida-rumas – niekas ðios akcijosneáskundë komendantui.

Apie saviðalpos bûrelioveiklà savo prisiminimuoseraðo mokytojas ið ÐiauliøLeonas Bojarskas knygoje„Leiskit á Tëvynæ“. Ar nebusjis ir to bûrelio sukûrimo ini-ciatorius? L. Bojarsko ir joþmonos Marijos altruizmaspasireiðkë ir kitais bûdais. Kai

1943 metø kovo 20 dienà mi-rë tremtinë Elþbieta Linkevi-èienë, (ji, beje, buvo mûsøPrezidento V. Adamkauspusseserë), prieð tai palaido-jusi savo 21 metø sûnø Kæs-tutá. Devynmetë jos dukraGraþina liko visiðka naðlaitë.Jà ëmësi globoti M. ir L. Bo-jarskai, nors patys turëjo trisvaikus. Mergaitæ jie globojodaugiau kaip tris, tremti-niams paèius alkaniausius irsunkiausius metus. 1946 me-tais J. Bulotos ir K. Gerulai-èio vykdytos naðlaièiø sugrà-

þinimo akcijos metu Graþinabuvo parveþta á Lietuvà.

Ar kitose vietovëse, kurbuvo apgyvendinti tremtiniaiið Lietuvos, buvo þmoniø,bandþiusiø organizuoti kaþkàpanaðaus á Muostacho savi-tarpio paramos bûrelá?

Kaip raðo savo prisimini-muose broliai J. ir A. Abro-maièiai minëtoje knygoje„Leiskit á Tëvynæ“, 1942 me-tø rudená buvæs Lietuvos þe-mës ûkio akademijos Dotnu-voje rektorius V. Vilkaitis su-burdavo Trofimovske trem-tinius ir kalbëdavo: „Brangûslietuviai, daug mûsø ið èia ne-sugráðime á tëvynæ. Jeigu kasliksite gyvas, bûtinai papasa-kokite – apraðykite tas kan-èias, kurioms mes èia esamepasmerkti“. Taèiau ðàlan-tiems ir alkstantiems nelai-mingiems þmonëms tos kal-bos buvo maþa paguoda ir so-lidarizuotis kovai uþ bûvá josnepadëdavo.

Taèiau kartais toks atski-ro asmens iniciatyvumas ga-lëjo nulemti visø drauge átremties vietà keliavusiø þmo-niø geresnes ateities perspek-tyvas. Ðtai tokia tremtiniø, ið-laipintø prie Janos upës þio-èiø, iðlikimo istorija. Vienojeið barþø Lenos upe á neþiniàsu ðeima plaukë Vladas Ma-siulis, verslininkas ir Danijoskonsulas prekybos reikalamsLietuvoje. Matydamas situa-cijos beviltiðkumà, jis inicia-tyviai bendravo su barþojedirbusiais upeiviais, jø klausi-nëjo, kur bûtø geriau iðsilai-

pinti. Upeiviai, gerai þinoda-mi vietos sàlygas, patarë lai-kytis barþoje iki paskutiniouosto ir iðlipti tik Janos upësþiotyse, kurios buvo ne tikmarðruto, bet, rodësi, ir pa-saulio pabaiga. Janos upë te-ka lygiagreèiai Lenos upei,tik áteka á Laptevø jûrà 400 ki-lometrø ryèiau, nei Lena. Ja-na garsëjo ne tik atkampumu,bet ir atðiauriu klimatu, nesjos aukðtupyje yra Þemësðiaurës pusrutulio ðalèio po-lius. Taigi ði vieta atrodë la-biausiai netinkama iðlipimui.

Tuo tarpu upeiviams Ja-nos þemupys atrodë labiaupaliestas civilizacijos, nei ki-tos tremtiniø iðlaipinimo vie-tos. Janos þemupyje nuo se-

no gyvavo Krestø ir Kazaèjegyvenvietës, jos turëjo ðiokiàtokià infrastruktûrà. Kazaè-je buvo rajono centras su sa-vo administracija.

Taigi V. Masiulis nutarërizikuoti, plaukti iki Janos.Tai padaryti jis patarë ir ki-tiems drauge plaukusiemstremtiniams. Ði rizika pasitei-sino. V. Masiulis gavo darbàþvejybos ámonëje ir dirbo tenplanavimo skyriaus virðinin-ku. Nors þvejyba Janoje bu-vo ne maþiau sunki ir pavojin-ga kaip ir Lenos deltos vande-nyse, tokio didelio tremtiniømirtingumo kaip Trofimovs-ke arba Tit Aruose èia nebu-vo. Minëtose gyvenvietësebëgant laikui nemaþai tremti-niø susirado darbo ávairiosevalstybinëse tarnybose, ap-link gyvenusiems tremti-niams, bëdai iðtikus, buvo ga-na lengva pasiekti Kazaèjeesanèias vietos aministracijosástaigas.

Janos baseine buvo iðlai-pinta apie 600 tremtiniø iðLietuvos, taèiau 1946 metaisá tëvynæ parveþtø naðlaièiø sà-raðuose vaikø ið vietoviø prieJanos neaptinkame. Matyt,ið tiesø civilizacijos labiaupaliestuose rajonø centruo-se atsidûrusios tremtiniøðeimos turëjo daugiau gali-mybiø iðgyventi. Ðiuo poþiû-riu V. Masiulio áþvalgumasið tiesø pasiteisino. Vis dël-to á Lietuvà sugráþo tik jovaikai. Þmonà jis palaidojoprie Janos, o pats 1954 metaismirë Jakutske.

Rimvydas RACËNAS

Solidarumo liepsnelëpoliarinëje naktyje

Marija ir Leonas Bojarskai,duktë Sigutë, sûnûs Jurgis ir Arûnas.Muostachas, Jakutija. Apie 1946

Vladas Masiulis Lie-tuvoje iki tremties

metai

ILSËKITËS RAMYBËJE

Kazimieras Sadauskas1919–2013

Gimë Ylakiuose. Baigë Skuodo gim-nazijà, Lietuvos karo mokyklà, studijavoVytauto Didþiojo universitete statybà.Vokieèiams 1943 m. uþdarius universite-tà Kazimieras gráþo á tëviðkæ ir ásidarbinoSedos vidurinëje mokykloje. 1944 m. bu-vo areðtuotas ir nuteistas 10 m. lagerio ir5 m. be teisiø. Kalëjo Uchtoje. Dirbo naf-tos ðachtose, statybose. 1948 m. perkeltasá Vorkutos reèlagà. Dirbo ðachtose geolo-gu. Pateikë ne vienà racionalø, svarbø projektà, buvo vertinamas kaipgeras specialistas. Atvykus ið Lietuvos jaunystës draugei, sukûrë ðei-mà. 1958 m. ástojo á Sàjunginio politechnikos instituto Geologijosfakultetà. Studijas tæsë Sankt Peterburgo (Leningrado) kalnakasy-bos institute. 1964 m. suteikta kalnakasybos inþinieriaus geologo kva-lifikacija. 1970 m. gráþo á Lietuvà. Ásikûrë Zapyðkyje.

Palaidotas Zapyðkio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá ir artimuosius.

Vorkutieèiai Juozas Butrimas,Mindaugas Babonas, Zenonas Liutkus

Morta Toliuðytë-Verbienë1920–2013

Gimë Tauragës aps. Erþvilko k. ûkinin-kø ðeimoje. Ásitraukë á kovà su okupantais,tapo Laisvës kovø dalyve. 1947 m. buvo su-imta ir Karinio tribunolo nuteista 10 m. ka-lëti ir 5 m. tremties. Kalëjo Kazachstano Bal-chaðo lageryje. 1955 m. iðleista ið lagerio su-kûrë ðeimà su buvusiu politiniu kaliniu. Grá-þo á Lietuvà, uþaugino du sûnus ir dukterá.

Palaidota Kauno Romainiø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir arti-

muosius.LPKS Kauno skyrius

Konstancija Bliûdþiûtë-Krankalienë1922–2013

Gimë Rokiðkio aps. Obeliø valsè. Snie-giø k. Rëmë partizanus, slaugë suþeistuo-sius. 1947 m. uþ ryðá su partizanais buvonuteista karo tribunolo. Septynerius me-tus kalëjo Balchaðo, Dþezkazgano lage-riuose. Po to penkerius metus buvo trem-tyje Irkutsko sr. Èeremchove, dirbo staty-bose. 1959 m. reabilituota be teisës gráþtiá gimtinæ. Apsigyveno Lentvaryje, dirbo ki-limø fabrike. Atgimimo metais gráþo á Ro-kiðká, ásiliejo á konservatoriø gretas, buvoaktyvi TS narë. Jai suteiktas kario savanorio statusas.

Palaidota Rokiðkio r. Lukðtø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame gimines ir artimuosius.

LPKTS Rokiðkio filialas

Antanas Þutautas1922–2013

Aktyvus partizanø ryðininkas Antanas Þutautas 1950 m. su-imtas ir nuteistas 25 m. lageriø ir 5 m. be teisiø. Kalëjo Maika-duke, Temirtau, Karagandoje, Fiodorovkoje. Gráþo á Lietuvà1957 m. pavasará. Ásidarbino Klaipëdos Gelþbetonio gamyklojeelektriku, kur dirbo iki pensijos. Laisvës kovø dalyvis. Buvo ak-tyvus Þemaièiø partizanø apygardos narys, nuolatinis ávairiø ren-giniø dalyvis, linksmas ir geras þmogus. Toks visiems laikams ið-liks mûsø atmintyje.

LLKS Þemaièiø partizanø apygardos taryba

Pranas Bartininkas1927–2013

Gimë Ðakiø aps. Skrinupiø k. BaigëGriðkabûdþio pradinæ mokyklà, Pilvið-kiø progimnazijà. 1945 m. ástojo á Kau-no finansø kredito technikumà. Baigæsdirbo finansø skyriaus vedëju Kalvarijo-je. 1951 m. su þmona Julijona iðtremtasá Tomsko sr. Karagasko r. Ten dirbo mið-ko darbus, po Stalino mirties – internatebuhalteriu, vëliau naftos paieðkoje. Trem-tyje gimë dukterys Dalia ir Rûta, sûnus Gediminas. 1958 m. ðeimareabilituota be teisës gráþti á savo rajonà. 1960 m. apsigyveno Rokið-kio r. Obeliø miestelyje. Dirbo Rokiðkyje finansø skyriuje, Obe-liø spirito gamykloje vyr. buhalteriu. Vëliau gyveno Rokiðkyje iriki pensijos dirbo keliø statybos valdyboje vyr. buhalteriu.

Palaidotas Kalneliðkiø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, dukteris ir artimuosius.

LPKTS Rokiðkio filialas

7 2013 m. balandþio 5 d.Nr. 13 (1035) Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39,LT-44309, Kaunas, tel. (8 37)323 204, faksas (8 37) 323 214.Indeksas 0117. El. paðtas:tremtinys@zebra.lt

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Tremtinys

Kaina 2 Lt

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ remia

LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.ltÁmonës kodas 3000 32645. Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

Spausdino spaustuvë UAB„Rinkos aikðtë“, Josvainiø g. 41,Këdainiai Ofsetinë spauda 2 sp. lankai.

Tiraþas 2680. Uþs. Nr.

ILSËKITËS RAMYBËJE

S k e l b i m a i

Balandþio 21 d. (sekmadiená) 15 val. Klaipëdos univer-siteto Jûrø technikos fakulteto aktø salëje (Bijûnø g. 17) ávyksKlaipëdos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos ataskaitinisrinkiminis susirinkimas konferencija. Turëkite nario paþymë-jimà. Galësite sumokëti nario mokestá, uþsisakyti ,,Tremti-ná“. Kvieèiame aktyviai dalyvauti.

Vytauto Didþiojo universitetas, Kauno Panemunës sene-liø namai, Igarkieèiø brolija ir Lietuvos gyventojø genocidoir rezistencijos tyrimo centras kvieèia á mokslinæ praktinæ kon-ferencijà „Tremties istorinë ir socialinë atmintis: asmens pa-tirties perspektyva“, ávyksianèià balandþio 12 d. (penktadie-ná) 10 val. Vytauto Didþiojo universiteto Didþiojoje Auloje(Gimnazijos g. 7, Kaunas). Tremtá, kaip socialiná ir istorináreiðkiná, aptars ávairiø srièiø mokslininkai ir praktikai.

Norinèiuosius dalyvauti konferencijoje praðome re-gistruotis iki balandþio 8 d. 12 val. elektroniniu paðtuv.razanauskaite@sgi.vdu.lt. Mielai atsakysime á klausimustelefonu: (8 37) 407 514 arba (8 37) 345 255.

Balandþio 12 d. (penktadiená) 12 val. kvieèiame á Didþio-sios Kovos apygardos 12 þuvusiø partizanø pagerbimà Pa-ðuliø kapinaitëse, Kaiðiadoriø rajone.

Balandþio 13 d. (ðeðta-diená) 11 val. Ðilutës seniûni-jos salëje (Lietuvininkø g. 17)ávyks LPKTS Ðilutës filialoataskaitinë rinkiminë konfe-rencija. Galësite sumokëtinario mokestá, uþsiprenume-ruoti „Tremtiná“. KoncertuosLPKTS Ðilutës filialo choras„Pamario aidas“ ir Gardamomokyklos moksleiviai. Pokonferencijos bendrausimeprie arbatos puodelio. Kvie-èiame aktyviai dalyvauti.

Genë Dockaitë-Gudzinskienë1926–2013

Gimë Këdainiø aps. Pelutavos k. Ak-tyviai dalyvavo partizaniniame pasiprie-ðinime, buvo partizanø ryðininkë. Po su-siðaudymo Labûnavos bokðte 1947 m. bu-vo iðduota ir suimta. Nuteista 10 m. ka-lëjimo ir 5 m. be teisiø. 1956 m. byla bu-vo perþiûrëta ir Genë iðleista á Laisvæ.Tais paèiais metais susituokë su tokiopaties likimo Vincu Gudzinsku. Uþau-gino dukterá ir sûnø.

Palaidota Kauno Romainiø kapinëse.

Genovaitë Petkevièiûtë-Karendienë

1931–2013Gimë Kaugoniø k. Kaiðiadoriø r. ûki-

ninkø ðeimoje. 1949 m. su seserimi ið-tremtos á Irkutsko sr. Sibiro Usolës r.Vëliau á tremtá atvyko mama, tëvas mirëlageryje, trys broliai partizanavo.1958 m. reabilituota. Gráþusi á Lietuvàapsigyveno Vievyje, Trakø r. 20 m. gie-dojo baþnyèios chore, dirbo „Carite“.

Tremties draugai

Kazimieras Pundinas1934–2013

Gimë Tujainiø k. Kaltinënø valsè. Tauragës aps. ûkininkø ðei-moje. 1948 m. ðeima iðtremta á Irkutsko sr. Zimos r. Á Lietuvà grá-þo 1957 m. Apsigyveno tëviðkëje, sukûrë ðeimà, uþaugino tris duk-teris ir sûnø, sulaukë septyniø vaikaièiø.

Palaidotas Girdiðkës parapijos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, vaikus, vaikaièius, gimines

ir artimuosius.LPKTS Ðilalës filialas

Elytë Dragunaitë-Puidokienë

1941–2013Gimë Tauragës r. Þygaièiø k. 1951 m.

tëvai buvo tremiami, bet tremties pavykoiðvengti, teko ilgus metus slapstytis.1960 m. sukûrë ðeimà su Vytautu Puido-ku, uþaugino tris sûnus ir dukterá.

Palaidota senosiose Tauragës kapinëse.Uþjauèiame vyrà ir vaikus.

LPKTS Tauragës filialas

Alfonsas Neimontas1942–2013

Gimë Plungës r. Sauslaukiø k. amati-ninkø ðeimoje. Anksti neteko tëvo, augopas átëvius, o vëliau, ðiems þuvus, já pri-glaudë klaipëdieèiø ðeima. Eidamas að-tuonioliktus metus buvo suimtas klijuo-jant antisovietinius atsiðaukimus. Ákalin-tas Mordovijos lageriuose. Gráþæs á Lie-tuvà apsigyveno Klaipëdoje, vedë, augi-no vaikus. Dirbo pagal pamëgtà specia-

lybæ. Buvo nuoðirdus ir aktyvus LPKTS narys.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukteris ir vaikaièius.

Klaipëdos PKTS

Knygø tremties ir rezis-tencijos tematika galite ási-gyti LPKTS bûstinës knygynë-lyje, Kaune, Laisvës al. 39.

Gimiau Bubeliø kaime(knygoje klaida, paraðytaBubleliø kaimas), Seinø para-pijoje, Suvalkø apskrityje.Gyvenau Daukðiuose. Tëvai áLietuvà ið Suvalkø trikampiorepatrijuoti 1941 metais pa-gal vokieèiø–sovietø sutartá.Repatrijavimas buvo pusiauprievartinis. Á partizanø gre-tas – Kazio Grëbliko bûrá Þu-vinto paliose, iðëjau 1945 me-tø kovà.

Mes stengëmës neásitrauk-ti á mûðá su okupantu. Jeigu jiepuldavo nuo Daukðiø, trauk-davome Þaliosios link, kurbaigiasi palios, prasideda mið-kas. Persekiotojai pabraidþio-davo paliose ir iðkrikdavo ákaimus apiplëðinëti þmoniø,reikalauti „samagono“. Girtieidavo ðaudyti. Taip nuðovëbeeinantá ið kaimyno þmonostëvà, niekuo nenusikaltusámano uoðvá Vincà Markelá.Tai buvo 1945 metø balandá,prieð Jurgines. Dar nebuvomados guldyti kûnus antgrindinio, tad ðeima pasiëmëjo kûnà ir palaidojo. Uoðvioðeima pasiskundë. Sargybi-nis pasiteisino, kad VincasMarkelis bëgo, todël buvonuðautas. Ðeimai dar pagra-sino patyrinësià, ar jie – ne„banditø“ ðeima.

Jeigu puldavo nuo Þalio-sios, traukdavomës paeþereDaukðiø link. Að buvau ant-rasis kulkosvaidininkas. Pir-masis buvo Albinas Tereðke-vièius. Jis þuvo Liûliðkiø kai-me, pats pasirinko garbingàmirtá, kai prie pat paliø, kur jissu dviem partizanais nuëjopernakvoti á Anskaièio kluo-nà, uþpuolë sovietai. Tà nak-tá lijo. Mudu su Juozu Marke-liu likome miðko palapinëje –namelyje ið egliðakiø. Ankstirytà (buvo birþelis) iðgirdome

ðaudymà. Dël visa ko su Mar-keliu pasitraukëme toliau nuopalapinës, paruoðëme gink-lus. Að turëjau Povilo Plecha-vièiaus Vietinës rinktinës lai-kø prancûziðkà ðautuvà ir 50ðoviniø. Prancûziðko ðautuvoapkaba – ðeði ðoviniai, septintàgalima buvo dëti á lizdà.

Atbëgo Antanas Rimkus,vienas ið tø trijø partizanø,nakvojusiø Anskaièio sody-boje. Vienà ið jø suëmë. Rim-kaus slapyvardis – Eglë. Jisbuvo nesunkiai suþeistas á pa-þastá, mes já sutvarstëme.Rimkø ir du jo draugus – Jur-gá Baltuðkà ir Juozà Prûsaitá,vëliau suëmë slëptuvëje Prû-saièio kluone Varnupiø kai-me. Buvo 1946 metø rugp-jûèio pabaiga, po didþiojovalymo. Jie buvo áskøsti.Atëjo Prûsaièio sesuo, per-davë enkavëdistø ásakymàpasiduoti, nes bus susprog-dinti, o namai sudeginti.Rimkus kalëjo lageriuose,dirbo kolûkyje. Jau miræs.Baltuðka mirë lageryje, auk-so kasyklose. Prûsaitis taippat kalëjo lageriuose, bet áLietuvà negráþo, nes bijojokerðto. Buvo gandø, kad jisiðdavë tris partizanus, kuriebuvo apsupti paliose, plaukëper upæ ir þuvo. Ketvirtas, pa-sislëpæs þolëse, liko gyvas.Ten þuvo broliai Juozas ir Jur-gis Stanynai bei Jurgis Þu-kauskas, buvæs pasienio poli-cininkas.

1945 metø rugpjûtá, po di-dþiøjø valymø, kai mûsø bû-rys buvo iðsklaidytas, að perë-jau á Lenkijà. Ið pradþiø gyve-nau pas netikrà dëdæ Bubeliøkaime Seinø parapijoje, kuresu gimæs. Ten man suëjo 21metai ir buvau paðauktas áLenkijos liaudies armijà, ta-èiau að iðëjau á lenkø partiza-

nø bûrá. Gavau pusiau lenkið-kà uniformà, buvau Mloto(Kûjo) diversinëje grupëje.Beben batalionas buvo dislo-kuotas Gibø miðkuose uþ Sei-nø. Tai buvo ne Armija kra-jova (jos jau iðvis nebuvo).Mûsø organizacija vadinosi„Volnoðè i Niepodlegloðè“(„Laisvë ir nepriklauso-mybë“), kovoje prieð komu-nistø valdþià jà rëmë genero-las Andersas ið Londono. Darbuvo „Norodovy Sily Zbroj-ny“ („Tautinës ginkluotos pa-jëgos“), veikusios Lenkijosviduryje. Vëliau, 1947 metøgeguþæ, Andersas ásakë sudë-ti ginklus, legalizuotis, nu-traukti beprasmá kraujo pra-liejimà. Taip ir ávyko. Lenki-jos saugumas atsiuntë sunk-veþimá, visi ið miðko pasitrau-kë, legalizavosi ir nebuvo bau-dþiami, kaip Lietuvoje legali-zavæsi partizanai. Kurie lega-lizavosi, buvo aprûpinti dar-bu ir jokios diskriminacijosnepatyrë, nes lenkai tvarkësipatys, nors ir komunistai, olietuvius tvarkë Maskva.

* * *„Juozas Radzevièius-

Spyglys gimæs 1926 metaisBubeliø kaime, Seinø parapi-joje, Suvalkø apskrityje. Gy-veno Daukðiuose, Marijam-polës apskrityje. Á partiza-nus iðëjo 1945 metø kovàK. Grebliko bûrin Þuvintopaliose. 1945 metø rugsëjápasunkëjus padëèiai pasi-traukë á Lenkijà, kur parti-zanavo iki 1947 metø gegu-þës. Po gen. Anderso ásaky-mo demobilizuotis, nutrau-kë kovà, gráþo á Lietuvà ir le-galizavosi.“ (Aldona Vilu-tienë, Justinas Sajauskas„Iðtark mano vardà“, 1999)

Parengë AlgimantasLELEÐIUS

Juozo Radzevièiaus-Spyglioprisiminimai

RedaktorëJolita Navickienë Redakcija:Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë,Rasa Duobaitë-Bumbulienë

82013 m. balandþio 5 d. Nr. 13 (1035)Tremtinys

DëmesioDël techniniø kliûèiø nespausdi-

name Baltijos TV programos. Atsipraðome skaitytojø.

TV3balandþio 8–14 d.

Televizijos programa mLRTLNK

Pirmadienis, balandþio 8 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra11“ (k.). 10.00 Pinigø karta (k.). 11.00LRT Aktualijø studija. 12.00 Laba die-na, Lietuva. 15.00 „Namelis prerijose“.Ser. 16.00 „Kobra 11“. Ser. 17.00 „Senis“.Ser. 18.15 Ðiandien. 18.45 „KomisarasReksas“. Ser. 19.40 Nacionalinë paieð-kø tarnyba. 20.25 “Perlas”. 20.30 Pano-rama. 21.15 Áþvalgos. Pertr.- 22.00 “Per-las”. 22.15 „Apokalipsë. Hitleris. 1d.Grësmë“. Dok.f. 2011. Prancûzija. 23.20Vakaro þinios. 23.35 „Komisaras Rek-sas“ (k.). 0.35 „Senis“ (k.).

Antradienis, balandþio 9 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“(k.). 10.00 Vieða paslaptis (k.). 10.40 Moks-lo ekspresas (k.). 11.00 LRT Aktualijø stu-dija. 12.00 Laba diena, Lietuva. 15.00 „Na-melis prerijose“. Ser. 16.00 „Kobra 11“.Ser. 17.00 „Senis“. Ser. 18.15 Ðiandien.18.45 „Komisaras Reksas“. Ser. 19.40 Na-cionalinë paieðkø tarnyba. 20.25 “Perlas”.20.30 Panorama. 21.15 Emigrantai. Pertr.-22.00 “Perlas”. 22.15 Pinigø karta. 23.20Vakaro þinios. 23.35 „Komisaras Reksas“(k.). 0.35 „Senis“ (k.).

Treèiadienis, balandþio 10 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra11“ (k.). 10.00 Emigrantai (k.). 11.00LRT Aktualijø studija. 12.00 Laba die-na, Lietuva. 15.00 „Namelis prerijose“.Ser. 16.00 „Kobra 11“. Ser. 17.00 „Senis“.Ser. 18.15 Ðiandien. 18.45 „KomisarasReksas“. Ser. 19.40 Stilius. Namai. 20.25“Perlas”. 20.30 Panorama. 21.15 Teisë þi-noti. Pertr.- 22.00 “Perlas”. 22.15 Lyde-riai. SSE Riga - LSMU - VU. 23.20 Va-karo þinios. 23.35 „Komisaras Reksas“(k.). 0.35 „Senis“ (k.).

Ketvirtadienis, balandþio 11 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra11“ (k.). 10.00 Keliai. Maðinos. Þmonës(k.). 10.30 Ugnies tramdytojai (k.). 11.00LRT Aktualijø studija. 12.00 Laba die-na, Lietuva. 15.00 „Namelis prerijose“.Ser. 16.00 „Kobra 11“. Ser. 17.00 „Senis“.Ser. 18.15 Ðiandien. 18.45 „KomisarasReksas“. Ser. 19.40 Vieða paslaptis.20.25 “Perlas”. 20.30 Panorama. 21.15Tautos aikðtë. Pertr.- 22.00 “Perlas”.23.20 Vakaro þinios. 23.35 „KomisarasReksas“ (k.). 0.35 „Senis“ (k.).

Penktadienis, balandþio 12 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“(k.). 10.00 Stilius. Gyvenimas (k.). 11.00LRT Aktualijø studija. 12.00 Laba diena,Lietuva. 15.00 „Namelis prerijose“. Ser.16.00 „Kobra 11“. Ser. 17.00 „Senis“. Ser.18.15 Ðiandien. 18.45 Lietuvos tûkstantme-èio vaikai. 20.25 “Perlas”. 20.30 Panorama.21.15 Duokim garo! Pertr.- 22.00 “Perlas”.23.15 „Nauja pradþia“. Krim. trileris. 2008.JAV. 1.00 „Senis“ (k.).

Ðeðtadienis, balandþio 13 d. 6.00 Ðventadienio mintys (k.). 6.30 Stilius.Namai (k.). 7.15 Nacionalinë paieðkø tar-nyba (k.). 8.30 Gimtoji þemë. 9.00 Anima-cija. 10.00 Ryto suktinis su Z.Kelmickaite.11.00 Durys atsidaro. 11.30 SeptyniosKauno dienos. 12.00 Ugnies tramdyto-jai. 12.30 „Naskos linijø paslaptys“. Dok.f.2009. JAV. 13.30 Pasaulio panorama.13.55 Futbolas. “Ekranas” - “Atlantas”.16.00 Þinios. 16.10 Sveikinimø koncer-tas. 18.30 „Frosto prisilietimas“. Ser.20.25 “Perlas”. 20.30 Panorama. 21.00Muzikinis projektas “Auksinis balsas”.23.00 „Tiesiog kartu“. Rom. drama.2007. Prancûzija.

Sekmadienis, balandþio 14 d. 6.00 Emigrantai (k.). 7.00 Ryto suktinissu Z.Kelmickaite (k.). 8.00 Giriø horizon-tai. 8.30 Kaimo akademija. 9.00 Animaci-ja. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30„Hanso Kristiano Anderseno pasakos.Princesë ant þirnio“. Ser. 11.45 Cirko fes-tivalis “Circo Massimo”. 12.30 „Þmoniøplaneta. Kalnai. Gyvenimas iðretëjusiameore“. Dok. 13.30 „Ðerloko Holmso sugrá-þimas“. Ser. 15.30 Ðventadienio mintys.16.00 Þinios. 16.10 Nacionalinës krepðiniolygos finalas. 18.00 MES 2013. 18.30 Stilius.Gyvenimas. 19.30 Bëdø turgus. 20.30 Pa-norama. 20.45 Europos balsas. 20.50 Sa-vaitë. 21.15 „Greièio svajonë“. Drama.2005. JAV. 23.40 Muzikinis projektas “Auk-sinis balsas” (k.).

Pirmadienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 7.30 Juokin-giausi Amerikos namø vaizdeliai. 8.00 „Dievobaimin-gos kalës“. Ser. 9.00 „Meilës sûkuryje“. Ser. 10.00 „Nai-siø vasara“. Ser. 11.00 „Sachara“. JAV, Ispanija, Vo-kietija, 2005. Veiksmo komedija. 13.30 Animacija. 15.00„Natalija“. Ser. 16.00 „Dràsi meilë“. Ser. 17.00 Diena.17.40 Gyvenimo kryþkelës. 18.45 Þinios. 19.20 „Pa-mirðk mane“. Ser. 19.50 Paslapèiø namai. 20.30 Gyve-nimas yra graþus. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. Ser.21.35 Vakaro þinios. 22.00 „Kerðtas“. Ser. 23.00 „CSIkriminalistai“. Ser. 0.00 „Daktaras Hausas“. Ser. 1.00„Pabudimas“. Ser. 1.55 „Ástatymas ir tvarka. Opera-tyviniø tyrimø skyrius“. Ser.

Antradienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 7.30 Juokin-giausi Amerikos namø vaizdeliai. 8.00 „Dievobaimin-gos kalës“. Ser. 9.00 „Meilës sûkuryje“. Ser. 10.00 „Nai-siø vasara“. Ser. 11.00 Gyvenimo kryþkelës. 12.00 Gy-venimas yra graþus. 12.30 Animacija. 13.00 „Ponas Jan-gas“. Ser. 13.30 Animacija. 15.00 „Natalija“. Ser.16.00 „Dràsi meilë“. Ser. 17.00 Diena. 17.40 Gyve-nimo kryþkelës. 18.45 Þinios. 19.20 „Pamirðk ma-ne“. Ser. 19.50 Paslapèiø namai. 20.30 Prieð srovæ.21.00 „Moterys meluoja geriau“. Ser. 21.35 Vakaroþinios. 22.00 „Tikrasis teisingumas“. Ser. 23.00 „CSIkriminalistai“. Ser. 0.00 „Daktaras Hausas“. Ser.1.00 „Pabudimas“. Ser. 1.55 „Ástatymas ir tvarka.Operatyviniø tyrimø skyrius“. Ser.

Treèiadienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 7.30 Juokin-giausi Amerikos namø vaizdeliai. 8.00 „Dievobaimin-gos kalës“. Ser. 9.00 „Meilës sûkuryje“. Ser. 10.00 „Nai-siø vasara“. Ser. 11.00 Gyvenimo kryþkelës. 12.00 Prieðsrovæ. 12.30 Animacija. 13.00 „Ponas Jangas“. Ser.13.30 Animacija. 15.00 „Natalija“. Ser. 16.00 „Dràsimeilë“. Ser. 17.00 Diena. 17.40 Gyvenimo kryþkelës.18.45 Þinios. 19.20 „Pamirðk mane“. Ser. 19.50 Paslap-èiø namai. 20.30 „Motina ir sûnus“. Ser. 21.00 „Mo-terys meluoja geriau“. Ser. 21.35 Vakaro þinios. 22.00Vikingø loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. Ser. 23.05„CSI kriminalistai“. Ser. 0.05 „Daktaras Hausas“. Ser.1.05 „Pabudimas“. Ser. 2.00 „Ástatymas ir tvarka. Ope-ratyviniø tyrimø skyrius“. Ser.

Ketvirtadienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 7.30 Juokin-giausi Amerikos namø vaizdeliai. 8.00 „Dievobaimin-gos kalës“. Ser. 9.00 „Meilës sûkuryje“. Ser. 10.00 „Nai-siø vasara“. Ser. 11.00 Gyvenimo kryþkelës. 12.00 Ma-no TV3. Jau 20 metø! 12.30 Animacija. 13.00 „PonasJangas“. Ser. 13.30 Animacija. 15.00 „Natalija“. Ser.16.00 „Aðarø karalienë“. Ser. 17.00 Diena. 17.40 Gy-venimo kryþkelës. 18.45 Þinios. 19.20 „Pamirðk mane“.Ser. 19.50 Paslapèiø namai. 20.30 Mano TV3. Jau 20metø! 21.00 „Moterys meluoja geriau“. Ser. 21.35 Va-karo þinios. 22.00 „Dingæs be þinios“. Ser. 23.00 „CSIkriminalistai“. Ser. 0.00 „Daktaras Hausas“. Ser. 1.00„Pabudimas“. Ser. 1.55 „Ástatymas ir tvarka. Opera-tyviniø tyrimø skyrius“. Ser.

Penktadienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 7.30 Juokin-giausi Amerikos namø vaizdeliai. 8.00 „Dievobaimin-gos kalës“. Ser. 9.00 „Meilës sûkuryje“. Ser. 10.00 „Nai-siø vasara“. Ser. 11.00 Chorø karai. 14.00 Animacija.15.00 „Natalija“. Ser. 16.00 „Aðarø karalienë“. Ser.17.00 Diena. 17.40 Gyvenimo kryþkelës. 18.45 Þinios.19.20 „Brolis lokys“. Anim.f. 21.00 „Saulëlydis“. JAV,2008. Fant. drama. 23.25 „Banditai“. JAV, 2001. Krim.komedija. 1.50 „Ðanchajaus riteriai“. JAV, Honkon-gas, 2003. Veiksmo komedija.

Ðeðtadienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 9.00 Mûsø gy-vûnai. 9.30 Mamyèiø klubas. 10.00 Svajoniø sodai. 11.00„Raudoni sportbaèiai“. JAV, Kanada, 2002. Fant.komedija. 13.10 „Auðros ðviesoje“. JAV, 2000. Dra-ma. 15.20 Juokingiausi Amerikos namø vaizdeliai.16.20 „Svotai“. Ser. 17.25 „Visos upës teka“. Ser.18.35 Eurojackpot. 18.45 Þinios. 19.00 Paslapèiø na-mai. 21.00 „Snaiperis“. JAV, 2007. Veiksmo trile-ris. 23.35 „Uþ prieðo linijos. Kolumbija“. JAV, 2009.Karo trileris. 1.20 „Grafas Montekristas“. JAV,D.Britanija, Airija, 2002. Nuot.f.

Sekmadienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 9.00 Sveikasþmogus. 10.00 Laikas keistis. 10.30 Sportuok su mu-mis. 11.00 „Vienaragio kelionë“. JAV, Kanada, 2001.Fant. nuot. f. 14.40 „Tokia kaip tavo ðypsena“. JAV,1997. Komedija. 16.35 „Svotai“. Ser. 17.40 Virtuvës mi-tø griovëjai. 18.10 Mano TV3. Jau 20 metø! 18.45 Þi-nios. 19.00 Savaitës komentarai. 19.30 Chorø karai.22.30 „Pavojingasis Bankokas“. JAV, 2008. Veiksmof. 0.25 „Mûsø mylimasis“. Brazilija, 2010. Komedija.

Pirmadienis 6.20 Animacija. 7.50 “Volkeris, Teksaso rein-dþeris” (k.). 8.50 24 valandos (k.). 9.45 Bûk ma-no meile! 10.45 „Tango ir Keðas“ (k.). 12.55“Didþioji sëkmë“. Ser. 13.25 Animacija. 13.55“Volkeris, Teksaso reindþeris”. Ser. 15.00“Tûkstantis ir viena naktis”. Ser. 17.00 Labasvakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos. 18.45 Þi-nios. 19.30 KK2. 20.15 Nuo... Iki... 21.30 Dvi-raèio ðou. 22.00 Þinios. 22.25 Kriminalinë Lie-tuva. 22.35 „Visa griaunantis“. 1993. Veiksmof. JAV. 0.55 “Ástatymas ir tvarka”. Ser. 1.50“Vampyro dienoraðèiai”. Ser.

Antradienis 6.20 Animacija. 7.50 “Volkeris, Teksaso rein-dþeris” (k.). 8.50 24 valandos (k.). 9.45 Bûk ma-no meile! 10.50 „Kvaiðø ðeimynëlë keliauja poEuropà“ (k.). 12.55 “Didþioji sëkmë“. Ser.13.25 Animacija. 13.55 “Volkeris, Teksasoreindþeris”. Ser. 15.00 “Tûkstantis ir vienanaktis”. Ser. 17.00 Labas vakaras, Lietuva.17.45 24 valandos. 18.45 Þinios. 19.30 KK2.20.15 Pasaulis X. 21.30 Dviraèio ðou. 22.00Þinios. 22.25 Kriminalinë Lietuva. 22.35„Gaujos vyrukai“. 2001. Veiksmo komedi-ja. JAV. 0.25 “Ástatymas ir tvarka”. Ser. 1.20“Vampyro dienoraðèiai”. Ser.

Treèiadienis 6.20 Animacija. 7.50 “Volkeris, Teksaso rein-dþeris” (k.). 8.50 24 valandos (k.). 9.45 “Kri-minalistai” (k.). 10.50 Ne vienas kelyje (k.).11.40 Nuo... Iki... (k.). 12.55 “Didþioji sëkmë“.Ser. 13.25 Animacija. 13.55 “Volkeris, Teksa-so reindþeris”. Ser. 15.00 “Tûkstantis ir vienanaktis”. Ser. 17.00 Labas vakaras, Lietuva.17.45 24 valandos. 18.45 Þinios. 19.30 KK2.20.15 Diagnozë. valdþia. 21.30 Dviraèio ðou.22.00 Þinios. 22.25 Kriminalinë Lietuva. 22.35„Minës pirmasis kartas“. 2006. Krim. kome-dija. JAV. 0.25 “Ástatymas ir tvarka”. Ser. 1.20“Vampyro dienoraðèiai”. Ser.

Ketvirtadienis 6.20 Animacija. 7.50 “Volkeris, Teksaso rein-dþeris” (k.). 8.50 24 valandos (k.). 9.45 KK2Penktadienis (k.). 11.20 Plikis ir ponia (k.). 12.55“Didþioji sëkmë“. Ser. 13.25 Animacija. 13.55“Volkeris, Teksaso reindþeris”. Ser. 15.00“Tûkstantis ir viena naktis”. Ser. 17.00 Labasvakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos. 18.45 Þi-nios. 19.30 Valanda su Rûta. 21.30 Dviraèioðou. 22.00 Þinios. 22.25 Kriminalinë Lietuva.22.35 “Mentalistas”. Ser. 23.35 “Deksteris”.Ser. 0.30 “Ástatymas ir tvarka”. Ser. 1.25 Svei-katos ABC (k.).

Penktadienis 6.20 Animacija. 7.50 “Volkeris, Teksaso rein-dþeris” (k.). 8.50 24 valandos (k.). 9.45 Þvaigþ-dþiø duetai. Istorija prasideda ið naujo (k.).12.55 “Didþioji sëkmë“. Ser. 13.25 Animacija.13.55 “Volkeris, Teksaso reindþeris”. Ser.15.00 “Tûkstantis ir viena naktis”. Ser. 17.00Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos.18.45 Þinios. 19.30 KK2 Penktadienis. 21.00Farai. 22.00 „Misionierius“. 2008. Veiksmo f.JAV. 23.55 „Vilkolakiø medþiotoja“. 2010. Siau-bo f. JAV, Kanada. 1.45 “Mentalistas” (k.).

Ðeðtadienis 6.30 Animacija. 9.00 Atgal á vaikystës miestà.10.00 „Persirengimo meistras“. 2002. Veiks-mo komedija. JAV. 11.50 „Policininkø ðou“.2002. Veiksmo komedija. JAV. 14.00 „Supe-ragentas Simonas“. 1999. Veiksmo komedi-ja. JAV. 15.50 “Apgavystës”. Ser. 16.45 „Brius-terio milijonai“. 1985. Nuot. komedija. JAV.18.45 Þinios. 19.00 Þvaigþdþiø duetai. Istorijaprasideda ið naujo. 22.00 „Piko valanda 2“.2001. Veiksmo f. JAV. 23.50 „Erotiniai þaidi-mai 2“. 2000. Drama. JAV. 1.40 „Apokalipsëspranaðai“. 2009. Mistinis trileris. JAV.

Sekmadienis 6.30 Animacija. 9.00 Sveikatos ABC. 9.30Apie ûká ir bites. 10.00 „Meilë saloje“. 2005.Nuot.f. JAV. 11.45 „Netikëtas bagaþas“. 1997.Rom. komedija. JAV. 13.50 „Po raudona Af-rikos saule“. 2011. Nuot.f. Austrija, Vokietija.15.55 “Apgavystës”. Ser. 17.00 Ne vienas ke-lyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Þinios. 19.00 „Alfa“savaitë. 19.30 Plikis ir ponia. 21.00 “Krimina-listai”. Ser. 21.55 „Þaidëjas“. 2009. Veiksmotrileris. JAV. 23.45 „Absoliutus blogis. Iðnyki-mas“. 2007. Veiksmo trileris. Australija, D.Bri-tanija, JAV, Prancûzija. 1.35 Farai (k.).

Ieðkodamas informacijos apieknygneðius „atradau“ ir paèià kny-gà, kurioje paliestos temos labaiaktualios ðiø dienø visuomenei,ypaè jaunimui. Manau, pati autorësavo kûriná labai taikliai apibûdino,kaip Tëvynës meilës vadovëlá, at-gaivinantá praëjusio ðimtmeèio ávy-kius, buitá, paproèius, tautosakà,atspindintá iðëjusiø kartø svajones,siekius ir darbus. Mûsø uþdavinysbûtø ðá leidiná platinti, ypaè mo-kyklose. Gal efektyviausias bûdastai daryti – organizuoti knygos pri-statymus, nors tai taip pat nëra vi-sai paprasta. Autorë pageidauja,kad knygos pristatyme dalyvautønors ir ne visas jos vadovaujamasVilniaus karininkø ramovës etnog-rafinis ansamblis „Vilnelë“, nesJ.Averka buvo þinomas dainø rin-këjas, kûrëjas ir atlikëjas. Vis tik,áveikus visus organizacinius sunku-mus, vienà knygos pristatymà pa-vyko suorganizuoti. Jis ávyko kovo20 dienà Druskininkø „Atgimimo“pagrindinëje mokykloje.

Renginio pradþioje nuskambëjoviena mëgstamiausiø J. Averkos dai-nø, kurià atliko „Vilnelës“ ansamb-

lieèiai. Knygà labai átaigiai, atsi-þvelgdama á auditorijos amþiø, pri-statë autorë L. Purlienë. Á jos pa-sakojimà kelis kartus ásipynë et-nografiniø vaizdeliø pasakoriai,dainø atlikëjai, iðtraukø ið knygosskaitovai moksleiviai.

Autorë buvo nustebinta, kadgausiai susirinkæ vaikai elgësi labaidrausmingai, buvo dëmesingi. Uþtai, knygos pristatymui pasibaigus,jiems padëkojo ir palinkëjo mylëtiTëvynæ taip, kaip jà mylëjo J.Averka. Knygos pristatymas vir-to tikra Tëvynës meilës pamoka,o pati knyga, anot mokyklos di-rektorës D. Èasienës, pastarosiomisdienomis tapo pati skaitomiausia.

Gintautas KAZLAUSKASEugenijos Sidaravièiûtës nuo-

traukos

Tëvynësmeilës

pamoka(atkelta ið 1 psl.)

Moksleiviai skaitë Laimos Pur-lienës atsiminimø knygos „Mûsø dë-dë Juozas“ iðtraukas

/ColorImageDict > /JPEG2000ColorACSImageDict > /JPEG2000ColorImageDict > /AntiAliasGrayImages false /CropGrayImages true /GrayImageMinResolution 300 /GrayImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleGrayImages true /GrayImageDownsampleType /Bicubic /GrayImageResolution 300 /GrayImageDepth -1 /GrayImageMinDownsampleDepth 2 /GrayImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeGrayImages true /GrayImageFilter /DCTEncode /AutoFilterGrayImages true /GrayImageAutoFilterStrategy /JPEG /GrayACSImageDict > /GrayImageDict > /JPEG2000GrayACSImageDict > /JPEG2000GrayImageDict > /AntiAliasMonoImages false /CropMonoImages true /MonoImageMinResolution 1200 /MonoImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleMonoImages true /MonoImageDownsampleType /Bicubic /MonoImageResolution 1200 /MonoImageDepth -1 /MonoImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeMonoImages true /MonoImageFilter /CCITTFaxEncode /MonoImageDict > /AllowPSXObjects false /CheckCompliance [ /None ] /PDFX1aCheck false /PDFX3Check false /PDFXCompliantPDFOnly false /PDFXNoTrimBoxError true /PDFXTrimBoxToMediaBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXSetBleedBoxToMediaBox true /PDFXBleedBoxToTrimBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXOutputIntentProfile () /PDFXOutputConditionIdentifier () /PDFXOutputCondition () /PDFXRegistryName () /PDFXTrapped /False

/Description > /Namespace [ (Adobe) (Common) (1.0) ] /OtherNamespaces [ > /FormElements false /GenerateStructure true /IncludeBookmarks false /IncludeHyperlinks false /IncludeInteractive false /IncludeLayers false /IncludeProfiles true /MultimediaHandling /UseObjectSettings /Namespace [ (Adobe) (CreativeSuite) (2.0) ] /PDFXOutputIntentProfileSelector /NA /PreserveEditing true /UntaggedCMYKHandling /LeaveUntagged /UntaggedRGBHandling /LeaveUntagged /UseDocumentBleed false >> ]>> setdistillerparams> setpagedevice