lietuvos politiniØ kaliniØ ir tremtiniØ sÀjungos ... · 2 nr. 4 (1314) tremtinys 2019 m. sausio...

Vasario 16-àjà bus minimas Lietu-vos laisvës kovos sàjûdþio (LLKS) ta-rybos Deklaracijos pasiraðymo 70-metis. Deklaracija kartu su kitais Lie-tuvos partizanø vadø suvaþiavime pri-imtais dokumentais sudarë teisiná ir po-litiná Lietuvos ginkluoto pasiprieðini-mo pagrindà, suteikë Laisvës kovomsnaujà pobûdá, áteisino LLKS, kaip vi-suotinio organizuoto ginkluoto pasi-prieðinimo sovietinei okupacijai orga-nizacijà, o jos Tarybà – kaip vienintelæteisëtà valdþià okupuotos Lietuvos te-

Dël LLKS tarybos Deklaracijos 70-meèio minëjimoritorijoje. Lietuvos Respublikos Sei-mas, ávertindamas LLKS tarybos 1949metø vasario 16 dienos Deklaracijosreikðmæ Lietuvos valstybës tæstinumui,1999 metø sausio 12 dienà priëmë Lie-tuvos Respublikos ástatymà dël Lietu-vos laisvës kovos sàjûdþio tarybos 1949metø vasario 16 dienos Deklaracijos,kuris nustatë ðio dokumento statusàLietuvos Respublikos teisës sistemo-je, pripaþino kaip Lietuvos valstybëstæstinumui reikðmingà teisës aktà.

2009 metais LLKS tarybos prezi-

diumo pirmininkas Jonas Þemaitis-Vytautas, o 2018 metais ir jo pavaduo-tojas bei Gynybos pajëgø vadas Adol-fas Ramanauskas-Vanagas pripaþintikovojanèios prieð okupacijà Lietuvosvalstybës vadovais, faktiðkai ëjusiaisPrezidento pareigas.

Asociacija Lietuvos politiniø kali-niø ir tremtiniø sàjunga (LPKTS), vie-nijanti daugiau nei 30 tûkstanèiø buvu-siø politiniø kaliniø, tremtiniø, Laisvëskovø dalyviø (partizanø, ryðininkø) irjø palikuoniø visoje Lietuvoje, kvieèia

ðià datà tinkamai paminëti kiekviena-me mieste, rajone, ypaè ðvietimo ástai-gose. Todël kiekvienos savivaldybësÐvietimo skyriui iðsiuntë pasiûlymà ar-tëjant ðiai datai ne tik surengti specia-lias pilietiðkumo pamokas, á kurias pa-sikviesti tø dienø liudininkus, bet ir sumoksleiviais aplankyti Laisvës kovøáamþinimo vietas, jose uþdegti atmini-mo þvakeles bei susikaupti tylos ir pa-dëkos minutei, prie ðirdies ásisegti Tris-palvæ ar pagerbti kitomis iniciatyvomis.

„Tremtinio“ inf.

2019-ieji Seimo yra paskelbti JonoÞemaièio-Vytauto, Antano Smetonos,Juozo Naujalio, Juozo Tumo-Vaiþgan-to, Pasaulio lietuviø, Jëzuitø misijosLietuvoje, Þemaitijos, Lietuvos ðauliøsàjungos, Lietuvos Nepriklausomybëskovø atminimo, Laikinosios sostinësatminimo bei Vietovardþiø metais.

Ávairiais renginiais, minëjimais ðiasdatas áprasmins ir Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga. Sausio 13-osios iðvakarëse surengtas atminimovakaras, skirtas Laisvës gynëjams at-minti. LPKTS valdybos pirmininkëRasa Duobaitë-Bumbulienë pasveiki-no gausiai susirinkusius LPKTS na-rius, kaunieèius, primindama tragiðkusSausio 13-osios ávykius, uþ Lietuvoslaisvæ kovojusiø tautieèiø didvyriðku-mà. Ragino nepamirðti tø, kuriø dëkaesame laisvi, nepriklausomi.

Sausio 13-oji visam pasauliui paro-dë, su kokiu pasiaukojimu lietuviø tau-

Laisvës gynëjams atmintita gynë Laisvæ. Jau 28 kartà minimaLaisvës gynëjø diena. Istorinë praeitisbyloja apie kovas uþ laisvæ ir Sibiro la-geriuose, ir nematomuose frontuose,

Tikëjimas, viltis, þodis taip pat buvoginklas ir kvieslys. Tokiu kovotoju ga-lima laikyti ir kunigà Jonà Þvyná.

(keliama á 8 psl.)

Tarp renginio dalyviø – Kauno „Auðros“ gimnazijos moksleiviai Parodos autorius Jonas Lukðë

Tradiciðkai Klaipëdos PKT sàjun-gos atstovai kartu su Tëvynës sàjungosnariais susirinko prie savo buveinës,prie stendo su tragiðkà Sausio 13-osiosnaktá þuvusiø nuotraukomis, prie de-ganèiø þvakeliø jø atminimui.

Sàjungos pirmininkas VytautasPranciðkus Mickus trumpai prisiminëto meto susidariusià politinæ situacijà,beginkliø þmoniø kovà uþ atkurtosvalstybës laisvæ ir nepriklausomybæprieð ginkluotà okupantø kariuomenæ.

Pirmininkas iðkilmingai perskaitë þu-vusiøjø pavardes, primindamas jaunàamþiø ir trumpas jø biografijø iðtraukas:moksleiviai, studentai, inþinieriai, tar-nautojai, darbininkai, jauni þmonës,planavæ mokytis, auginti vaikus, rûpin-tis tëvais ir seneliais, mylëti tëvynæ irdirbti jos naudai. Dauguma jø gimæ so-vietmeèiu, taèiau, nepaisant þlugdanèiosbet kokià laisvà mintá sovietinës propa-gandos, jie iðsiugdë laisvam þmogui bû-dingus ir giliai patriotiðkus jausmus. Tà

Sausio 13-osios minëjimas Klaipëdojetragiðkà naktá jie atskubëjo ið ávairiø Lie-tuvos vietø ginti Lietuvos Laisvës. Pager-bëme jø atminimà tylos minute.

Minëjimo vedëjas aktorius Riman-tas Pelakauskas prisiminë savo patir-tá – prieð 28 metus jis kartu sukolegomis aktoriais nuskubë-jo ginti Klaipëdos televizijosstoties Giruliuose. Ten susi-rinkæ þmonës, susikibæ ranko-mis, apsupo televizijos bokð-tà tarsi savo krûtinëmis pasi-ruoðæ atremti prieðo puolimà.Laimei, stotis nebuvo atakuo-jama, bet þmonës nesitraukëvisà naktá, o Rimantas per at-virà langà ilgai jiems skaitëBernardo Brazdþionio eiles.Ðiandien susirinkusiems jis taippat skaitë poeto eiles. Aktoriuskalbëjo, kad „Sausio 13-osiosnerimas ir baimë nesitraukia irðiandien ir nesitrauks iki to lai-ko, kol „didþioji kaimynë“ ne-

iðtars paprasto þodþio ,,Atsipraðau“. At-sipraðau, Lietuva, uþ sunaikintus iðkiliau-sius lietuvius, uþ nuþudytus ir turgausaikðtëse iðniekintus laisvës kovø dalyviøkûnus, atsipraðau uþ tremtis, uþ lage-

riuose kalintus ir nuþudytus, atsipra-ðau uþ nuþudytus Sausio 13-àjà, atsipra-ðau Lietuvà uþ Medininkø þudynes, at-sipraðau uþ visà okupacijos þalà.

(keliama á 8 psl.)

Nr. 4 (1314)2019 m. sausio 25 d.

LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Trisdeðimt pirmieji leidybos metai. Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

www. lpkts.lt

22222 2019 m. sausio 25 d.Nr. 4 (1314) Tremtinys

Vis galvoju, kodël man netinka bun-keris Lukiðkiø aikðtëje. Juk tai tikriau-siai pirmas valstybinis paminklas Pasi-prieðinimo kovoms ir jø vadams atmin-ti. O ir daugelis bunkerá supranta kaippartizanø pasiprieðinimo simbolá Lie-tuvoje. Buvo net sakyta, kad bunke-ris – laisvo miesto simbolis. Bet kaþ-kas lyg ne taip, nelimpa nors tu kà.Lyg bûèiau verèiamas dþiaugtis klai-dingu sprendimu.

Ásiskaitau á Adolfo Ramanausko-Vanago dienoraðtá. Priplëkæs pelësiais,pridusæs, be oro, tarsi kapas, ið kuriokiekvienà akimirkà tik ir nori iðtrûkti.Ðiandien apdovanotasis Jakavonis-Tig-ras, kurio tëvø namuose buvo ákurtaVanago vadavietë, turëjo uþduotá – pa-belsti á bunkerio dangtá, kad pavojusjau praëjo ir iðlásti saugu. Dienoraðty-je Vanagas ðypteli ið tø, kurie skundþia-si, kad jø butas mieste nemielas – pa-mëginkite pagyventi bunkeryje, supra-site, kà reiðkia gyventi kape.

Kiek partizanø padëjo galvas bûtentbunkeryje? Nusiðovë, kad nepaimtø

Mums reikia pergalës obeliskogyvø! Susisprogdino, kad nepaimtø irdokumentø. Metaforinis kapas dauge-liui laisvës kovotojø tapo ir realia Am-þinojo poilsio vieta. Partizanai norëjolaisvës: sau ir tëvynei. Laisvës gráþti na-mo, o jei ginti Lietuvà, tai daryti ið-didþiai Lietuvos kario partizano uni-forma karo lauke. Vanagas dienorað-tyje praðo: tik negalvokite, kad mes no-rëjom bunkeryje tûnoti. Á miðkà iðëjo-me uþ laisvà Lietuvà kovoti.

Ir visa tai kelia gilesná klausimà. Armes suprantame, esame sau atsakæ, kasbuvo Lietuvos pasiprieðinimo kova?Lietuvos istorijos etapas, ar laimëtaskaras prieð bolðevikus? A. Ramanaus-ko-Vanago laidotuvës ne man vienambuvo praëjusiø metø svarbiausias ávykis.Palydëdami Lietuvos didvyrá kapuosna,ðirdyse dainavome, nes ðventëme perga-læ. Vanagas pakilo ið istorijos uþmarðtiesbunkerio ir atsistojo svarbiausiø Lie-tuvos didvyriø panteone.

Tik ar mes aiðkiai suprantame, kadtai pergalë. Gal tikimës, kad pergalëspasiekiamos greitai mûðio lauke ir ge-

riausia be aukø. Deja, istorija tokiøpergaliø neþino. Tikros pergalës, ypaè,kai jos lemia ðalies laisvæ, yra pasiekia-mos sunkiai, pareikalauja aukø, bet josbûna didþiausia dovana.

Vanago pergalë yra ypatinga, nes jinëra valdþios pergalë. Tai Alytaus mo-kytojo pergalë, kuris tikëjosi, kad galten, kaþkur, yra viskà reguliuojanti irmatanti politinë akis, kuri koordinuospartizanø veiksmus. Nesulaukæs ko-mandos „ið virðaus“, jis darë tai, kà jamliepë sàþinë, tikëjimas ir tëvø auklëji-mas. Ir tai darë taip nepriekaiðtingai,kad kartais sunku patikëti, jog buvo tik-ras þmogus. Tautos sûnus, gynæs savotautà tada, kai niekas kitas to uþ já pa-daryti negalëjo, o kai kurie nedráso.

Nenorëèiau, kad jo mums atneðtapergalë bûtø ðvenèiama bunkeryje.Nenorëèiau, kad uþsienio valstybiø va-dovai ir juos lydinèios delegacijos dë-tø gëles prie partizanø kapo simbolio.Po galais, iðdráskime aiðkiai ir garsiaipasakyti – mes laimëjome! Vanagas lai-mëjo. Norite nulenkti galvà? Nueikite

prie brigados generolo Vanago kapo iruþdekite þvakelæ. Bet atminties þenk-las turi versti pakelti besididþiuojanèiàgalvà. Bunkeris tebûnie neþinomo par-tizano kapas. Bet mums dar reikia per-galës obelisko.

Pasigirsta sakanèiø, kokia èia jau tapergalë, ar yra kuo dþiaugtis. Geras klau-simas, ypaè Sausio 13-àjà, kuri taip pat yrapergalës diena. Þinote, kaip pamatuoti, arlaimëjome? Pergalë suteikia mums ðansà ádar vienà ðansà apginti Lietuvà. Pralai-mëjusieji nebeturi ko prarasti. Mes tu-rime labai daug: teisæ rinktis, teisæ klys-ti ir atsipraðyti, teisæ bûti blogesniais irpagerëti, teisæ pasirinkti. Mes netgi tu-rime teisæ dar syká apginti Lietuvoslaisvæ, jei to prireiktø. Pralaimëjusiejitokios teisës nebeturi.

Tad nepaliausiu dëkojæs Pasiprieði-nimo vadams, Vanagui, tûkstanèiamspartizanø, kovojusiøjø miðkuose, taippat ir keturiolikai þuvusiø prieð dvide-ðimt aðtuonerius metus uþ mûsø visø,uþ Lietuvos pergalæ.

Gabrielius LANDSBERGIS

Guodþiasi savo straipsnyje akade-mikas Romualdas Grigas (RomualdasGrigas. Pamàstymai apie tautà ir tëvy-næ. „Lzinios.lt“). Jam antrina þurnalis-tas Rimvydas Valatka ðá mûsø dabar-ties laikotarpá ávardijæs, kaip „kaimostribuomenës kûrimo ir dominavimoerà“. Tas laikotarpis prasidëjo ne ðian-dien, o gerokai anksèiau, prieð kokius3–4 metus, kai dramaturgas ir reþisie-rius V.V.Landsbergis prabilo apie„stribiná mentalitetà“. Já ið savo tëvø irseneliø perima jø atþalos. Ir jo plëtrakasmet, kas mënesá ir net kasdien ágy-ja vis didesná pagreitá. Ðiandien, kai tasstribinis mentalitetas yra gerokai pa-þengæs ir apima kuo toliau, tuo labiauátraukia platesnius mûsø visuomenëssluoksnius, ypaè internetà. Á já jau ga-lima paþvelgti tarsi ið paukðèio skry-dþio, ir jau net pradëti kalbëti apie jocharakteringiausius bruoþus.

Pats ryðkiausias ið jø – tai mûsø val-danèiøjø – Seimo nariø „paiðdykavi-mai“, primenantys pokario stribø elge-sá to meto kaimuose. Sausio 11-àjà ar12-àjà „Delfi.lt“ ekrane visu graþumupasirodë Seimo Teisësaugos komitetopirmininkës Agnës Ðirinskienës ir Sei-mo nario Skardþiaus veidai su plaèio-mis ðypsenomis, besidþiaugiantys jøpagamintu ið popieriaus tikrø tikriau-siu taikiniu su uþraðu „Gabrielius“, su-varpytu daugybiniø ðûviø á já. TV ekra-ne buvo parodyta tiek daug dþiaugsmoir juoko, kad net pats „valstieèiø“partijos lyderis R. Karbauskis á ðitàbaisià orgijà ásijungë. Tik neþinau,kaip ðità scenà matydami jautësi toslaidos þiûrovai? Ar jiems irgi buvo la-bai juokinga?

Man, dar gerai prisimenanèiai poka-rá ir siautëjanèius stribus, tas vaizdas,kaip chirurgo skalpelis perskrodë sme-genis. Supratau, kad tai jau ne pokðtas,o tikra intencija, gàsdinanti, kad jau neuþ kalnø tas laikas, kai dabartinës ka-dencijos Seimas ðaudymà á popieriø galigreitai paversti á mûsø gyvenimo tikro-væ. Po tokiø veiksmø ir vaizdø vieðojo-

„Atëjo negeras metas. Tarsi tirðtëjanti rudens migla“je spaudoje jau darosi baisu gyventiLietuvoje, nes ið gyvenimo praktikosþinome, kad tartas þodis labai greitaitampa kûnu, o teorija – praktika. Juo-lab kai Seimo nariø pavyzdys yra laiko-mas sektinu pavyzdþiu jaunimui, ypaètam, kuris turi politiniø aspiracijø. Þu-dynës Gdanske parodë, kad tai jau da-rosi ðiurpia tikrove.

Nuþudyti ir iðsityèioti – tai stribiniomentaliteto kraupus recidyvas, tapæskomunistinio okupacinio reþimo Lie-tuvoje pokario metais charakteringiau-siu bruoþu. Jo baisumui liko nejautrûsnei komisijos nariai, suteikæ Naciona-linæ kultûros ir meno premijà MariuiIvaðkevièiui uþ jo romanà „Þali“, neiLR raðytojø sàjungos valdyba, „þmo-niø sielø inþinieriai“, pareiðkæ „tvirtàpasitikëjimà Nacionaliniø kultûros irmeno premijø komisijai“ („Nori at-ðaukti Nacionalinæ premijà Ivaðkevi-èiui – partizanø vaizdavimas sukëlë tik-rà audrà“. „Delfi.lt“, 2019-01-20).Taip mûsø kultûros elitas siekia paro-dyti kelioms jaunimo kartoms, kad þu-dyti ir tyèiotis ið nuþudytøjø palaikø„nieko èia tokio“ – norma. Ir taip átvir-tinti stribiná mentalitetà Lietuvojeðimtmeèiams. Þmonës gerieji, leiskitepaklausti, ar buvo Lietuvoje Kovo 11-oji? Ir kada nustosite garbinæ NEA-PYKANTÀ? Visas jos formas, áskai-tant ir kraupiausià – þudymà ir tyèio-jimàsi ið nuþudytøjø palaikø.

Suprantame, kad mûsø dienø ma-terializmas galutinai nuþudë idealizmàir humanizmà, teisingumo ir brolybësgrûdai nukrito á sovietmety iðaugusiuserðkëèius. Taèiau, kai valstybës politi-niuose ir valdymo sluoksniuose imadominuoti devalvuotos moralës atsto-vai, jie neoficialiai á valdymo sistemàáveda savàjà moralæ ir skleidþia savà-sias nuostatas – esantys valdþioje vi-suomet yra stipresni ir átakingesni uþnesanèiuosius. Bet ar tokià daugumosvaldþià galime vadinti tautos valdþia?Kai mirties kultûros idëjos ir praktikaið sovietiniø kriminaliniø lageriø, kur

þmogaus gyvybë nereiðkë daugiau ne-gu musës, pereina á nûdienos Lietuvosgyvenimo tikrovæ ir net á mûsø valsty-bës aukðèiausias valdymo institucijas,tenka susimàstyti. Ir net daryti prielai-das, ar tik ne dël tokios stribinës poli-tikos Lietuva pirmauja pasaulyje pagalsaviþudþiø skaièiø, kai 100 tûkstanèiøLietuvos gyventojø tenka 38,4 mirtysvaikinø, 15–19 metø amþiaus grupëje,ir atitinkamai 8,8 saviþudybës mergi-nø toje paèioje amþiaus grupëje, kaiLietuvà paliko 883 tûkstanèiai darbin-giausio amþiaus jaunø þmoniø. Didþiojidalis jø iðbëgo dël makabriðko iðnaudo-jimo ir nenorëjimo tarnauti tam paèiamokupantui – uspaskichams, paleièi-kams, borisovams ir jø kolaborantams,kalbantiems lietuviðkai, tik jau slavið-ka dvasia, kai dël dvasios nuskurdimojaunimas nepajëgia sukurti stipriø irdarniø ðeimø, o dabartiniai hedonistaiieðko aðtriø pojûèiø ir reikalauja leistijiems kurti iðkrypëliðkas „santuokas“.Gi ir tarp politikø atsiranda tuos iðkry-pëlius remianèiøjø. Estai tais klausi-mais be triukðmo susitvarkë, ásivedæcheminá tokiø tipø gydymà. Ir nieko ne-atsitiko. Dangus Estijos neuþgriuvo, oiðkrypëliai, matydami kietà valdþiospozicijà, apsiramino, o kai kas ir gydy-tis panoro.

Kartu su globalizacija atðliauþiantiir dar tebelikusi ið okupaciniø laikøpseudokultûrinë kolonizacija, naiki-nanti mûsø tautinæ kultûrà ir jau gero-kai jà apnaikinusi – tai dar vienas rea-lus pavojus, mûsø gyvenimà verèiantis„tirðtëjanèia rudens migla“. Tai, kas jau

prarasta, prireiks deðimtmeèiø, kad at-kurtume. Tai neákainuojamas praradi-mas, nes prarandant tautinæ kultûràdegraduoja mûsø jaunimas, trokðtan-tis bûti vakarietiðkai supermodernus.Uþteko atkurtos Lietuvos nepriklauso-mybës metais suniekinti tikëjimà, ðei-mà, tautà, tautines vertybes, mûsø tau-tinæ kultûrà ir tautinës valstybës idëjà,demoralizuoti jaunus mokytojus ir tau-tos iðnykimo procesas ágavo neregëtàvisoje Lietuvos istorijoje pagreitá. Apietokià „ Lietuvà be lietuviø“ jau daug de-ðimtmeèiø svajoja militaristiniø mûsøkaimyniø grobuonys. Deja, ðiandienesame ant tautos iðnykimo bedugnëskraðto.

Traukiasi á Amþinybæ mûsø tautosstipriausias branduolys – buvæ politi-niai kaliniai ir tremtiniai, kurie liejokraujà ir aukojo savo gyvybes, kad èiaðioje Þemëje per amþius gyventø lietu-viø tauta ir bûtø nepriklausoma Lietu-vos valstybë. Tik nedaugeliui jø pali-kuoniø dar rûpi jø tëvø idealai, pralie-tas kraujas ir jø kova uþ Lietuvos iðli-kimà. Taèiau daugumai Lietuvos gy-ventojø, kas vyksta Lietuvos politinia-me gyvenime jau neberûpi – gyvena ðiadiena ir plaukia pasroviui, jau kaip ne-gyvos þuvys. Tokiomis aplinkybëmis irgimsta Lietuvoje visokios mûsø gyve-nimo anomalijos.

Taigi atëjo á Lietuvà negeras stribi-nës politikos metas, nuodijantis dauge-liui gyvenimà. Ar iðsigelbësime ið jo?Ar pasiduosime? Tai ðios dienos – gy-vybinis klausimas – bûti ar nebûti?

Prof. Ona VOVERIENË

Kvieèiame!Kvieèiame apsilankyti LPKTS Patriotiniø leidiniø knygynëlyje

(Laisvës al. 39, Kaune) ir ásigyti knygø tremties ir rezistencijostematika, naujausius „Tremtinio“ numerius.

Knygø galite ásigyti ir internetu www.lpkts.lt.

333332019 m. sausio 25 d. Nr. 4 (1314)TremtinysÁvykiai, komentarai

Yra þurnalistø, kurie deðiniøjø pa-þiûrø þmonëms nëra priimtini dël ar-ðaus liberalizmo, polinkio paniekintidalykus, kurie yra brangûs, nes susijæsu dideliais iðgyvenimais ir kanèiomis.Kartais neatsistebi – ið kur tiek ciniz-mo? Taèiau ne visada galima vertintivienareikðmiai – kaþkas ið didþiøjøþmoniø (berods Volteras) yra pasakæs:„Að pasiruoðæs mirti, kad tu galëtum ið-sakyti savo nuomonæ“. Þinoma, jei tiktas iðsakymas yra nuomonë, o ne apgal-votas ðmeiþtas ir melas, koká matomesave „laikraðèiais“ besivadinanèiuoseleidiniuose, atidirbinëjanèiuose savoniekingus 30 sidabriniø rubliø.

Ðiandien stebime ádomø dalykà –mums gerai þinomi þurnalistai, nuolatkritikavæ Tëvynës sàjungà (TS-LKD),tam tikra prasme atsidûrë ne maþiaukietoje opozicijoje valdanèiajai R. Kar-bauskio „valstieèiø-þaliøjø“ nei TS-LKD. Kà gi – galima piktadþiugiðkaitrinti rankomis, primenant, kad lazdaturi du galus, bet galima ir pritarti Vol-terui... Prisimenate Rimvydo Valatkosnesmagø susidûrimà su Algirdu Patac-ku? Taigi... Visko gyvenime pasitaiko,bet aðtrumo ðiam þurnalistui netrûks-ta. Jo paskviliai dabartinei valdanèia-jai daugumai turëtø kelti nemaþà gal-

Ambicijos, nekompetencija ar kaþkas kita?vos skausmà – juk populiaraus þmo-gaus iðsakoma nuomonë formuoja pa-syviosios visuomenës dalies poþiûrá ávaldanèiuosius. Nuo pat pradþiø, kai„valstieèiai-þalieji“ tapo valdanèiàjadauguma, R. Valatka ëmë stebëtis –kur gi tie profesionalai? Ir kà gi – ne-gali nesutikti su jo nuomone: vienas pokito atsistatydino „profesionalumu“suþibëjæ ministrai, bet dar didesná „pro-fesionalumà“ iðduoda kai kuriø valdan-èiøjø atstovø pasisakymai ir veikla.

Ðtai Seimo Biudþeto ir finansø ko-miteto pirmininkas Stasys Jakeliûnasmëgsta leptelti kà nors tokio, nuo koverslo atstovams pasiðiauðia plaukai.Galbût komunistiniø paþiûrø proleta-riatui ir patinka, kad „burþujus muða“,taèiau rimtam þmogui nejuokingi S. Ja-keliûno siûlymai nacionalizuoti, o pas-kui parduoti, vienà ið keliø skandina-viðkø bankø veikianèiø Lietuvoje. Ko-dël jis taip pasakë, jam vienam teþino-ma, bet akivaizdu, kad tai pritarimasdaugelá metø kurstomai isterijai prieðskandinavø bankus Lietuvoje (va, jei-gu tai bûtø Rusijos bankai, isterijos ne-bûtø). Tàkart didesnio rezonanso pa-vyko iðvengti, skandinaviðki bankai ápanikà nepuolë. S. Jakeliûnas nebûtøJakeliûnas, jei vël nesuþibëtø – á Lie-

tuvà ateinant finansines paslaugas tei-kianèiai ámonei „Revolut“, S. Jakeliû-nas pareiðkë, jog ji nepatikima, kai ku-riø jos savininkø interesai susijæ su Ru-sija. (Na ðtai èia kaip tik ir turime at-vejá, kur tinka paðaipus „rusai puola“!)

Verslo visuomenë ir politikai pa-kraupo – valstybës institucijos ir vers-lo atstovai nuo pat nepriklausomybësatkûrimo dirba tam, kad pritrauktø uþ-sienio investuotojus, kurianèius darbovietas ir kelianèius kraðto ekonomikà,o èia staiga atsiranda „pilypas ið kana-piø“ ir kiða pagalius á ratus. Bûtent ta-da, kai á ðalá pavyksta pritraukti pasau-linio garso uþsienio ámones! Verslo in-dustrijos atstovai paþymi, kad investuo-tojus á Lietuvà traukia ne ðiaip palankiverslui aplinka, bet kvalifikuoti vieti-niai specialistai, ypaè skaitmeniniø te-chnologijø srityse. Tai reiðkia ne tik ge-rà ðiø þmoniø uþdarbá, bet ir maþesnæemigracijà – juk nebelieka reikaloemigruoti á ten, kur rasi gerai apmoka-mà darbà pagal savo profesionalumolygá. Faktas yra tai, kad uþsienio kom-panijoms priklausanèiose ámonëse Lie-tuvoje dirbantys þmonës gauna kur kasdidesnius atlygius. Tad ko siekia tokiaispasisakymais Seimo Biudþeto ir finan-sø komiteto pirmininkas – kad uþsie-

nio investuotojai aplenktø Lietuvà, kadaugtø emigracija? Negana to, uþsie-nio investuotojø patikimumà visadapatikrina mûsø ðalies specialiosios tar-nybos ir kitos valstybinës institucijos –tad ar po tokiø „jakeliûnø“ pareiðkimønekertama per minëtø ástaigø patikimu-mà? Kaip teigia Ramûnas Vilpiðauskas,Tarptautiniø santykiø ir politikos moks-lø instituto direktorius, tokie þmonës(kaip S. Jakeliûnas – red. past.) turbût ne-suvokia savo atsakomybës ir veikia arbavedini asmeniniø ambicijø, arba siekda-mi populiarumo rinkëjø akivaizdoje.

Bet juk S. Jakeliûnas nëra kaþkoksneutralus, niekam nepriklausantis irniekam neatsiskaitantis þmogus? Jukpuikiai þinome – jis yra Seimà valdan-èios „valstieèiø-þaliøjø“ daugumos at-stovas, vadinasi, jo neatsakingumas(tariamas ar tikras) gula ir ant valdan-èiosios daugumos! Bûtø gerai, kad ði-tà tiesà ásisàmonintø Lietuvos rinkëjai.

„Kai neþinai, kà valdþioje veikti, oveikti kà nors reikia, tiesiog kankini ki-tus ir pats save kankini,“ – neseniai apieS. Jakeliûnà raðë R. Valatka. Gerai, jeijis teisus, o jeigu ne, jeigu uþ to neþino-jimo slypi koks nors planas? Tokiu at-veju mums nieko gero!

Gintaras MARKEVIÈIUS

Sausio 18 dienà Lietuvos Respub-likos Prezidentë Dalia Grybauskaitësusitiko su uþsienio ðaliø ambasado-riais. Tai kasmetinis susitikimas, á ku-rá atvyksta Lietuvoje reziduojantys irmûsø ðaliai akredituoti uþsienio vals-tybiø nepaprastieji bei ágaliotieji atsto-vai. Jame Prezidentë tradiciðkai áver-tina praëjusiø metø Lietuvos pasieki-mus ir nubrëþia pagrindines uþsieniopolitikos kryptis ateinantiems metams.

Ðalies vadovës teigimu, nepaisant ið-ðûkiø, praëjæ ðimtmeèio metai buvo ið-skirtiniai Lietuvai. Mûsø valstybë patiir su NATO sàjungininkø pagalba stip-

Lietuvos saugumas iðlieka uþsienio politikos prioriteturino savo saugumà, tapo elitinës tarp-tautinës Ekonominës plëtros ir bendra-darbiavimo organizacijos nare, sulau-kë neeiliniø uþsienio vizitø.

Per praëjusius metus á Lietuvà atvy-ko Popieþius Pranciðkus, Europos ða-liø karaliðkøjø ðeimø nariai, Vokietijoskanclerë, Japonijos premjeras, sulauk-ta kitø aukðèiausio lygio vizitø, kuriepritraukë daug tarptautinës bendruo-menës dëmesio á Lietuvos pasiekimussaugumo ir gynybos, ekonomikos irmokslo srityse, gerëjanèià verslo ir in-vesticijø aplinkà, auganèias inovacijas.

Prezidentë taip pat sëkmingai telkë

tarptautinæ paramà Lietuvai savo vizi-tø Vaðingtone, Paryþiuje ir kitose ða-lyse metu. Ið viso per 2018 metus su-rengta daugiau kaip 100 Prezidentëssusitikimø su uþsienio ðaliø vadovais iraukðèiausio lygio pareigûnais.

Ðalies vadovë taip pat pabrëþë, kadpraëjusiais metais pasaulá krëtæ iððûkiainiekur nedingo. Saugumo situacija nepa-gerëjo, Vakarams tenka atremti uþslëptàhibridinæ agresijà, gilëjanèias globalaus su-siskaldymo tendencijas, Europa susiduriasu „Brexitu“ susijusiais iððûkiais, auganèiupopulizmu ir þmoniø protestais.

Todël Lietuva, pasak Prezidentës,

toliau sieks stiprinti savo draugø ir sà-jungininkø ratà sprendþiant aktualiau-sius karinio, energetinio ir ekonominiosaugumo uþtikrinimo klausimus, kar-tu prisidëdama prie efektyvesnës NA-TO kolektyvinës gynybos. Lietuva taippat palaiko sustiprintà ES gynybos ben-dradarbiavimà bûtent tose srityse, kurbûtø sukurta pridëtinë vertë nedub-liuojant Aljanso.

Prezidentës teigimu, Lietuva iðliekaatvira naujiems ekonominiams ryðiamsir partnerystëms, kurios duotø stiprø im-pulsà mûsø ðalies eksportui, skatintø ino-vatyvià ir modernià valstybës raidà.

Sausio 18 dienà Lietuvos Respubli-kos Konstituciniam Teismui (KT) nu-sprendus nepriimti nagrinëti ir gràþinusSeimo Teisës ir teisëtvarkos komitetopirmininkës Agnës Ðirinskienës inicijuo-tà Seimo praðymà, kuriuo siekta apribo-ti parlamentarø teisæ uþsakyti ástatymøprojektø ekspertiná vertinimà, TS-LKDfrakcijos narë Monika Navickienë vie-ðai ragina A. Ðirinskienæ atsistatydintiið komiteto pirmininkës pareigø.

„Lietuvos valstieèiø ir þaliøjø sàjun-gos (LVÞS) frakcijos narës Agnës Ði-rinskienës pasikartojantys veiksmai irpolitinës iniciatyvos, kurios nuolatosprasilenkia ir su pamatiniais teisinësvalstybës principais, ir su bendraþmo-giðkos etikos standartais, diskredituo-ja Seimo reputacijà ir pasitikëjimà tei-sës virðenybës principu Lietuvoje. To-dël po jos eilinio teisiðkai nepagrástobandymo riboti Seimo statute átvirtin-tas opozicijos teises, raginame jà pri-

Seimo Teisës ir teisëtvarkos komiteto pirmininkë AgnëÐirinskienë raginama atsistatydinti ið ðiø pareigø

siimti atsakomybæ ir trauktis ið SeimoTeisës ir teisëtvarkos komiteto pirmi-ninkës pareigø bei pasirinkti darbui ki-tà komitetà“, – teigë M. Navickienë.

Pasak M. Navickienës, ðià kadencijàmatëme daugybæ Agnës Ðirinskienës inici-juotø sprendimø, kurie pripaþinti kaip ne-turintys nieko bendro su pamatiniais teisësir demokratijos principais.

„Ðià kadencijà A. Ðirinskienë plena-riniø posëdþiø metu yra balsavusi kitøSeimo nariø (A. Verygos ir R. Kar-bauskio) balsavimo kortelëmis, igno-ravusi Seimo etikos ir procedûrø komi-sijos nutarimus, siûliusi ástatymo pro-jektus, kurie ásigaliotø atgaline data,Teisës ir teisëtvarkos komitete priim-davusi sprendimus paþeisdama proce-dûras ir taip paþeidusi principà, kad iðneteisës negali kilti teisë, asmeniðkaivieðinusi ir skleidusi neteisëtai padary-tus pokalbiø garso áraðus. Tokie veiks-mai bei sprendimai, prieðtaraujantys

pamatiniams teisës principams, diskre-dituoja svarbaus Seimo Teisës ir teisët-varkos komiteto reputacijà“, – paþy-mëjo M. Navickienë.

Primename, jog penktadiená priim-tu nutarimu KT paþymëjo, kad nepri-klausomas ekspertinis ástatymo pro-jekto ávertinimas yra viena ið priemo-niø teisëkûros kokybei uþtikrinti, bekita ko, atliekant iðsamø, objektyvø,neðaliðkà Seime svarstomø ástatymø

projektø vertinimà ir sudarant sàlygasSeimo nariams gauti ekspertø, kaip spe-cialiø þiniø turinèiø asmenø, nuomonæ.

Be to, KT yra konstatavæs, kad Lie-tuva pagal Konstitucijà yra pliuralistinëdemokratija, kurios bûtinas elementasyra parlamentinës opozicijos pripaþini-mas; Konstitucija suponuoja parlamen-to maþumos gynimà, minimalius Seimoopozicijos apsaugos reikalavimus.

TS-LKD informacija

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“Metinë prenumerata priimama iki kiekvieno mënesio 28 dienos bet

kuriame „Lietuvos paðto“, „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvospaðto“ laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400,

internetu www.prenumeruok.lt. Laikraðtis iðeina 4 kartus permënesá. Prenumeratos indeksas 0117.

Kaina: 1 mën. – 2,65, 3 mën. – 7,96, mën. – 15,91, 12 mën. – 32,13 Eur.


SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Padëka

Garbingo 80-ojo jubiliejaus proga sveikiname buvusià LPKTS Jurbar-ko rajono „Versmës“ choro vadovæ Marijà TAUTKUVIENÆ ir linkime svei-katos, visokeriopos sëkmës ir Dievo palaimos.

LPKTS Jurbarko filialas

Tegu pro ðalá dar laimë nepraeina,Tebûna ji ilgesnë uþ metus,O metai dosniai tedalinaDienas, sveikatà, laimæ ir dþiaugsmus...

Sveikiname sausio mënesá gimtadiená ðvenèianèius LPKTS Rokiðkio fi-lialo narius:

90-àjá – Linà STRAZDIENÆ,85-àjá – Aldonà KIAULËNAITÆ-SKVARNAVIÈIENÆ ir Stasá NAVIKÀ,80-àjá – Juozà Rimgaudà LUKÐTARAUPÁ,75-àjá – Audronæ GRUODYTÆ-MATIEKIENÆ,65-àjá – Valentinà LAÐAITÆ-MERKIENÆ.Telydi Jus Ðvè. Marijos globa.

LPKTS Rokiðkio filialas

Garbingo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname LPKTS Jonavos fi-lialo narius:

Marijà ZAKARAUSKIENÆ – 90-ojo,Zità IVANAUSKIENÆ – 75-ojo.Nuoðirdþiai linkime stiprios sveikatos, dvasios ramybës, laimingø ir

dþiaugsmingø metø bei Aukðèiausiojo palaimos.LPKTS Jonavos filialas

Garbingo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname LPKTS Vilniaus sky-riaus narius:

Veronikà JONAITIENÆ – 90-ojo;Graþinà SPÛDIENÆ ir Stasá CIZIKÀ – 75-ojo.Linkime stiprios sveikatos ir su Dievo palaima dþiaugtis gyvenimu.

LPKTS Vilniaus skyrius

Dëkojame paaukojusiems Partizanø alëjos Kaune ágyvendinimo dar-bams:

Reginai Tamulytei-Levandauskienei – 20 eurø,Gerimantui Kaklauskui – 20 eurø,Stanislovui Kazimierui Kirsnauskui – 50 eurø,Vidui Èereðkevièiui – 20 eurø.

LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë

Remeikiø kaime, Uþpaliø seniûni-joje, Utenos rajone gyvenanèiam par-tizaninës kovos dalyviui Jonui Abu-kauskui sausis buvo pilnas ðventiniøvalandø. Sausio 8 dienà áþengë á 93 gy-venimo metus, Sausio 13-àjà Seimo rû-muose áteikta Laisvës premija, o sau-sio 16 dienà á Remeikius atvykæ Krað-to apsaugos savanoriø pajëgø Vyèioapygardos 5-osios rinktinës vadas plk.ltn. Vidas Zabiela, tos paèios rinktinësðtabo virðininkas mjr. Kæstutis Jan-kauskas, rinktinës pëstininkø kuoposvadas kpt. Vaidas Pacevièius ir Lietu-vos kariniø oro pajëgø kapelionas plk.ltn. Virginijus Veilentas ne tik pasvei-kino kovø veteranà su gimtadieniu, betir áteikë apdovanojimà, – atkurtos Lie-tuvos kariuomenës jubiliejiná medalá.

Kovingas, pilnas kanèiø ir ilgø ne-laisvës metø, praleistø sovietiniuosekalëjimuose, buvo partizano JonoAbukausko gyvenimas. Septyniolik-metis jaunuolis, pro tëviðkæ praëjusfrontui, surinko apie 30 ginklø, galbûttuomet net negalvodamas, kad greitaijie bus reikalingi. Uþpaliø milicija, ra-dusi vos keletà ginklø ir neiðgavusi, kurkiti paslëpti, Jonà Abukauskà atidavëteismui, kuris trims metams ákalino Ði-lutës koncentracijos stovykloje.

Gráþæs ið lagerio Jonas Abukauskasdaugelio apylinkës vyrø neberado, jiebuvo iðëjæ á miðkus. Tuo sunkiu parti-zaninës kovos keliu pasuko ir JonasAbukauskas, 1949 metais ástojæs á bro-liø Felikso ir Broniaus Stasiðkiø vado-vaujamà Audros partizanø bûrá, prië-më kovotojo priesaikà, gavo slapyvar-dá Vytenis, vëliau – Siaubas.

„1949 metø birþelio 16 dienà, pra-ëjus 10 dienø po mano ástojimo á bûrá,Remeikiø kaime, uþ poros kilometrønuo mano gimtøjø namø, ávyko didelismûðis su NKVD kariuomene. Mûsøbuvo ðeði partizanai, o kariuomenës –daugybë. Tame mûðyje þuvo Pranas Ke-meklis-Tëvas, Pranas Veleniðkis-De-mokratas ir Albinas Merkys-Neptûnas.Tai buvo mano pirmasis „krikðtas“ – su-sidûrimas su prieðu ir, þinoma, ne pas-kutinis“, – prisimena J. Abukauskas.

Pagerbtas buvæs partizanasJonas Abukauskas

Kai Jonas Abukauskas 1976 metaisgráþo ið kalëjimo á Lietuvà, pirmiausiaaplankë pirmojo mûðio vietà Remeikiøkaime ir slapèia paþymëjo kovos drau-gø þûties vietà. Po to ir namus ásigijoRemeikiø kaime. O kai Lietuva iðsiva-davo ið okupantø vergovës, paminkluáamþino trijø partizanø þûties vietà.

Audros partizanø bûryje JonasAbukauskas pasiþymëjo blaivia màsty-sena, sumanumu, narsumu, todël buvopaskirtas bûrio vadu ir jam vadovavoiki 1952 metø vasario 7 dienos. Bûryjenuolat kovojo 10–12 vyrø, jame buvoJono brolis Vytautas Abukauskas-Laisvutis (1930–1952-09-21), pusbro-lis Vytautas Abukauskas-Þiedas(1930–2006), partizanø ryðininku bu-vo brolis Pranas Abukauskas, nuteis-tas 25 metams, o rëmëjais – visa Abu-kauskø ðeima ir bûsimoji Jono Abu-kausko þmona Bronislava Indraðytë(1930–2017), su kuria susituokë 1952metø vasario 20 dienà. Sovietmeèiu vi-si jie buvo niekinami, þeminami, nuo-lat apðaukiami banditais, nors pasiþy-mëjo darbðtumu vergaudami kolûkyje.

Kai Jonas Abukauskas legalizavosi irdirbo Degësiø malûne, tai Dusetø rajo-no saugumo virðininkas Kulikovas saky-davo: „Matai, registravaisi ir ramiai gy-veni, dirbi. Ákalbëk brolá ir kitus iðeitiið miðko...“ Kai brolis þuvo, o partiza-nus nuteisë, saugumieèiai areðtavo ir jøvadà Jonà Abukauskà, pavaduotojàJuozà Zavadskà, kovotojà Albinà Ro-þæ. Visus juos teisë 1953 metø sausio25–26 dienomis. Abukauskà ir Za-vadskà pasmerkë suðaudymui, taèiaubirþelio 5 dienà mirties nuosprendá pa-keitë 25 metus kalëti.

Á Lietuvà Jonas Abukauskas sugrá-þo 1976 metais. Kai Lietuva iðtrûko ið so-vietinio jungo, buvæs partizanø vadas pa-minklais áamþino bûrio vyrø þûties vie-tas Remeikiø ir Martinèiûnø kaimuose,Uþpaliø kapinëse. Knygose ir spaudojepaliko iðsamius atsiminimus apie Audrospartizanø bûrio veiklà ir kovotojus, sten-gësi, kad në vienas jø nebûtø pamirðtas,bûtø tinkamai ávertintas ir pagerbtas.

Lietuva Jono Abukausko-Siaubo ir

jo bendraþygio Antano Kazakevièiaus-Narsuèio (1925–2015) þygdarbius ko-voje su sovietiniais okupantais ávertino2006 metø geguþës 15 dienà prezidentoaktu apdovanodama Vyties ordino ka-rininko kryþiumi, Partizanø þvaigþdësI laipsnio ordinu, Lietuvos kariuome-nës kûrëjo savanorio medaliu.

Jonui Abu-kauskui laikaspradëjo skai-èiuoti 93 gyve-nimo metus.Apsilpo regë-jimas, kartaissutrinka kal-ba, jau sunkiailaiko kojos.Taèiau rûpes-tingai priþiûri-mas gretima-me kaime gy-venanèios po-dukros Nijo-lës Ubavièie-nës, jauèiasipuikiai. Kas-dien aprûpin-

tas ðvieþiu maistu, vaisiais, reikalingaisvaistais, nuveþamas profilaktiðkampatikrinimui pas Utenos gydytojus,jauèiasi sveikas ir þvalus. Tad ir áteik-damas Jonui Abukauskui apdovanoji-mà, rinktinës vadas plk. ltn. Vidas Za-biela, palinkëjo sulaukti ir 100 metø.

Vytautas INDRAÐIUS

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis áteikia Jonui Abukauskui Laisvës pre-mijà. Greta – buvusio partizano globëja Nijolë Ubavièienë. Deðinëje – buvæs par-tizanas Vytautas Balsys

Plk. ltn. Vidas Zabiela prisega J. Abukauskui jubiliejiná medalá

555552019 m. sausio 25 d. Nr. 4 (1314)Tremtinys

Sibiro vaikaiPabaiga.

Pradþia Nr. 1 (1311)

Tremtimi „paþymëtieji“Sibiras tremtiniø likimuose áspaudë

þymæ – nei geriau apmokamo darbo,nei rimtesniø pareigø jiems uþimti ne-buvo leidþiama, jø gyvenimà daug ati-dþiau nei kitø tarybiniø pilieèiø sekë netik komunistiniai aktyvistai, bet ir budriKGB „akis“. Vis dëlto ir tada pasitai-kydavo þmoniø, kurie nepaisë politru-kø spaudimo.

Alfonsa Plikûnaitë-Ðukienë pasa-koja: „Su Emilija labai dþiaugëmës ga-vusios darbà fermoje, nes ten uþdarbisbuvo ðiek tiek didesnis, negu kitur. Dir-bome ið visø jëgø. Taèiau kartà – ëjo1956-ieji – per ataskaitiná susirinkimàatsistojo arðus komunistas Ðilkevièiusir iðrëþë: „Kaip èia dabar yra, kad ban-dito vaikai, ið Sibiro parvaþiavæ, gaunageriausius darbus ir didþiausius atlygi-nimus, o mano þmonai, komunistei, fer-moje darbo nëra?“

Visi dalyvavusieji baikðèiai nuðèiu-vo. O zootechnikas Boleslovas Maþei-ka atsistojo ir á komunisto klausimà ra-miai atsakë: „Kiaulë ir karvë neþiûri,kas jà ðeria – ar banditas, ar su partijosbilietu, ji tik nori ësti. Tavo Marytei da-vëme kiaules ðerti, bet tos þviegdavo pokelias dienas nepaðertos. PristatëmeMarytæ prie karviø – karvës stovëda-vo po kelias dienas nemelþtos“.

Po keleriø metø ûkio specialistaidarbðèias fermos darbininkes nutarëpristatyti aukðtam apdovanojimui gau-ti. Taèiau „organai“ nepraleido – apietai moterys suþinojo tik po daugeliometø, Lietuvai jau atkûrus nepriklau-somybæ, kai susipaþino archyvuose susavo ðeimos tremties byla. Paaiðkëjo,kad kaip tik tuo metu, kai jø kandida-tûros buvo pasiûlytos apdovanoti, by-là narðë ir net deðimt jos kopijø pasi-darë KGB leitenantas Jankauskas...

Vladas, baigæs septynmetæ, taip patskubëjo tapti savarankiðkas – ástojo áprofesinæ mokyklà Panevëþyje, á pra-

monës maðinø mechaniko specialybæ.Mokësi labai gerai, baigë mokyklà pa-èiais geriausiais paþymiais ir gavo tei-sæ rinktis darbo paskyrimà, kur nori.Iðvyko á Vilniø. Gabus specialistas net-rukus buvo paskirtas brigadininku. Vë-liau, jau po tarnybos armijoje baigu-siam technikumà, Vladui gimë svajonëmokytis toliau – aukðtojoje mokyklo-je, tapti inþinieriumi. Taèiau giminai-tis, kuriam apie tokius planus prasita-rë, „atðaldë“ – neverta vargti aukðtøjømokslø, nes su tokia biografija, kaipVlado, brigadininko pareigos yra aukð-èiausioji karjeros riba...

Prie okupantø valdþios prisiplaku-sieji kitaip màstanèius „uoste uþuosda-vo“ net ir neþinodami jø biografijø – ne-kæsdavo uþ tai, kad orûs, iðdidûs, niekamnepataikauja. Ir tarnaudamas kariuome-nëje Vladas patyrë slaptà „rankelæ“ –nors buvo gabus tankø remontininkas,taèiau skyriaus vadu jo neskyrë. „Ta-vo namuose kur nors ant aukðto turbûtyra paslëptas uþtaisytas automatas?“ –su kandþia uþuomina apie lietuvio an-tipatijà komunizmui kartais klausdavopolitrukas. „Ne automatas, o kulkos-vaidis,“ – dràsiai atkirsdavo Vladas.Politrukas lietuvio nemëgo, net ir bai-gusá tarnybà dar sulaikë, neiðleido lai-ku spëti á sesers vestuves...

Tëvo mirtisMamos netekæ Plikûnø vaikai ne-

kantriai laukë sugráþtanèio ið lageriø të-vo. Deðimt metø iðkentæs Vorkutoje,1956-aisiais Pranas Plikûnas buvo per-veþtas á Kostromà. Laiðkuose dþiaugësi,kad nelaisvës laikas baigiasi, greit gráðnamo. Jis pasiuntë skundà á Maskvà,kad pagal melagingus parodymus jambuvo inkriminuoti nusikaltimai, kuriønepadarë. Pareiðkime nurodë, kad bu-vo suimtas pagal vietinio komunistoTeofilio Nemeikðio sufabrikuotà „liu-dijimà“. Vienas ið tokiø melø – esà Pra-nas Plikûnas valdæs 40 hektarø þemës,turëjæs daug samdiniø, o 1941-aisiaisneva kankinæs komunistus. Tëvas rei-

kalavo teisingumo ir bausmës ðmeiþi-kui. Matyt, apie toká jo reikalavimà þi-nia pasiekë arðø þmoniø skundikà Ne-meikðá, o jis buvo labai átakingas bol-ðevikas, turëjo plaèiø ir toli siekianèiøryðiø „organuose“. Netikëtai 1956-øjøbirþelá vaikai gavo praneðimà, kad të-vas staiga... mirë. Jam buvo tik 53 me-tai. Prasidëjus „perestrojkai“ VladasPlikûnas, nuvykæs á Kostromà, bandëtyrinëti tëvo mirties aplinkybes, bet do-kumentuose viskas buvo taip supainio-ta, kad tik dar labiau sustiprëjo átari-mas, jog tëvas buvo nuþudytas...

Plikûnø ðeimos naðlaièiai ne kartàkreipësi á komunistinæ valdþià praðyda-mi sugràþinti jø sodybà, gimtàjà trobà.Taèiau atsakymas bûdavo neigiamas.Jau prieð pat Lietuvos atgimimà ûkiodirektorius liepë sodybà visiðkai nu-griauti – kad neliktø në þenklo, jog èiagyveno darbðtûs þmonës, mylëjæ tëvy-næ, tikëjæ Lietuvos ir savo vaikø graþiaateitimi. O gal nujautë KGB patikëti-nis, kad netrukus viskas keisis ir ûki-ninkai vël atsikurs? Bent jau trobos ràs-tus galëjo Plikûnø dukroms, tame pa-èiame ûkyje gyvenusioms ir dirbu-sioms, atiduoti, taèiau komunistas di-rektorius atidavë juos uoliems savo pa-taikûnams...

Prisiminimai, kurie ðildoTrys seserys Plikûnaitës, sukûru-

sios savo ðeimas, gyvena gimtinëje, ne-toliese savo buvusios tëviðkës, kurià la-bai sunkiu darbu kûrë jø tëvai, vylæsi,jog vaikams jau bus lengviau gyventi...Dabar sodybos vietoje – plynas laukas.Taèiau þemæ vël dirba ûkininkas – Elz-bietos ir Prano Plikûnø anûkas Eimu-tis Ðukys.

Vladas Plikûnas, iðëjæs pensijon, iðVilniaus gráþo taip pat á gimtinæ, nusi-pirko graþø, stebuklu iðlikusá vienkie-má, kurá puoselëja su nepaprastu sko-niu ir meile. Jo namuose ant sienos ka-bo paveikslas, kuriame pavaizduotalaimingo ðeimos gyvenimo akimirka –moèiutë, prie lango verpdama, seka pa-

sakà maþyliui, vakarëjanèios saulës ap-ðviesti tarpduryje stovi dar du vaikai...„Negalëjau ðio paveikslo neásigyti, norstris kartus bandþiau pro já abejingaipraeiti. Jame yra tai, ko mums gyveni-me taip labai trûko...“ – pasakë þmo-gus, ið kurio buvo atimti ir namai, ir të-vai, ir vaikystë.

Daug neteisybës ir skausmo patyræPrano ir Elzbietos Plikûnø vaikai, da-bar jau þilagalviai, ryðkiausiai prisime-na ðviesos ir gerumo krislelius, net irpaèius menkiausius, kokius teko gyve-nime pamatyti. Su dëkingumu mini li-kimo draugø Sibire pagalbà: kaip Savic-kienë ið Smilgiø serganèiai mamai plau-kus apkirpo, kaip Kairiûnaitës ið Mata-rakø jiems, suvargusiems, pavalgyti at-neðdavo, kaip mirusià mamà aprengë irpaskutinei kelionei paruoðë. Geru þodþiumini Stasiukà, kuris juos prie mamoskarsto nufotografavo, ir Petrà Zubà,kuris tà nuotraukà rûpestingai iðsaugo-jo ir jau gráþusiems á Lietuvà vaikamsatidavë, Meèioniø ðeimà ið Kundrënø,kurie mamos kapelá gëlëmis apsodinda-vo, ir kai 1989 metais Vladas susiruoðëparsiveþti mamos palaikø, nupieðë plane-lá, kaip kapà surasti. Prisimena savomokytojus Sibire ir Lietuvoje, o Vladastaip pat ir Chaidako vaikø namø staliø,tëviðkai mokiusá ið medþio susimeistrautireikalingus daiktus ir kiekvienà darbàatlikti taip gerai, kaip tik ámanoma.

„Gerø þmoniø visur buvo“, – karto-jo Plikûnai, pasakodami savo tragiðkàgyvenimo istorijà. Jie nepamirðo net ir ru-sø kareiviø, padëjusiø tremiamai ðeimaidaiktus susikrauti ir siûliusiø mamai vai-kus palikti giminëms, taip pat dviejø ei-liniø kareiviø geleþinkelio perone, ku-rie nusivilko savo ðiltus kareiviðkus ap-siaustus ir ámetë juos tremiamøjø va-gonan sulytoms ir drebanèioms ið ðal-èio partizanø ryðininkëms seserims De-veikaitëms, po þiauraus tardymo kà tikatveþtoms á traukiná be jokiø daiktø...

Þmoniðkumas, kaip ir niekðybë,tautybës neturi.

Irena VITKAUSKIENË

Metai bëga, ávykiø sûkuryje nepa-mirðkime paminëti tø, kurie dalyvavopokario partizaniniame kare, þuvo arilgus metus praleido lageriuose. Vienasið jø – Didþiosios Kovos apygardos Arinktinës 6-ojo bataliono vadas JonasÈerniauskas-Vaidotas (1919–1948).

Uþtakø kaimas, kuriame gimë Jo-nas Èerniauskas, buvo Rumðiðkiø vals-èiuje, Kauno apskrityje. Dabar tai – iðKauno mariø iðkeltø naujøjø Rumðið-kiø miestelio dalis.

Per pasauliná karà Rumðiðkës, bu-væ prie Vytauto Didþiojo vieðkelio, va-þiuojant nuo Kauno á Vilniø, sudegë. Be-liko keliolika nesudegusiø namø ir eilë be-toniniø þydø namø rûsiø pagrindinëjeKauno gatvëje. Þmonës glaudësi kur ga-lëjo, viename nesudegusiame þydø nameásikûrë milicija, saugumas, stribynas. Val-dþia miestelyje laikë daug ginkluotøþmoniø, o vëliau Uþtakø kaime ákurdi-no kareiviø garnizonà, miestelio vyraipasklido po atokesnëse apylinkës vie-tose veikianèius bûrius.

Julijonas Èerniauskas Uþtakø kai-

Jono Èerniausko-Vaidoto ðimtmetisme ûkininkavo, jo sûnus Jonas turëjodar deðimèia metø jaunesná brolá Mi-kà. Jonas kaime garsëjo kaip linksmasvyras ir muzikantas. Gerai grojo gita-ra, su draugais sudarë orkestrëlá. Ka-ro pabaigoje mokësi Vilniaus geleþin-kelieèiø mokykloje, taèiau jos nebaigë.Jau 1945 metais subûrë besiprieðinan-èiøjø bûrá. Jame buvo Pranas Ulozas-Bevardis ið netolimo Kapitoniðkiø kai-mo (gimæs 1924 metais), Aleksas Vait-kevièius-Vëtra, tarnavæs Pieveliø kai-me (dabar – Buities muziejaus terito-rija), Juozas Ðèepkauskas-Katinas iðPravieniðkiø. Ið Dovainoniø kaimo par-tizanavo arba buvo ryðininkais Valiû-nas, Arlavièius (nuskendo Nemune),Juozas Jarmalas. Vaidoto bûrys buvonedidelis, gal 7–10 partizanø, ir laikë-si daugiausia Neveroniø, Palemono,Pravieniðkiø apylinkëse. Bûrio rëmë-jais, slapukais ir ryðininkais buvo jo bro-lis Mikas ir tëvelis Julijonas.

Dar 1945 metø balandþio 23 dienàlaiðku NKVD kareiviams DKA vadasJonas Misiûnas-Þalias Velnias áspëjo

okupacinæ valdþià,kad, jei kovoje supartizanais dalyvauskariuomenë, jie ne-leis jiems laisvai ju-dëti vieðkeliais. Taibuvo rimtas perspëji-mas, nes kovotojai tu-rëjo galimybæ blokuo-ti Kauno–Vilniausvieðkelá ar geleþinke-lá. Tad ðios apylinkëskovotojams oku-pantai skyrë dideládëmesá, samdë iðda-vikus ir informato-rius, nuolat siuntë kariuomenæ.

Partizanai visais bûdais stengësi ið-likti, baudë iðdavikus ir savus niekadë-jus. 1945 metø balandá jie Uþtakø kai-mo troboje rado stribà Pranà Èiþà irapylinkës pirmininkà Kazá Stankevièiø.Tie atsiðaudydami bandë bëgti, iððokoper langà, bet buvo nuðauti. Tà paèiànaktá nuðautas apylinkës pirmininkasAleksas Ivanauskas, átartas praneðinë-

jæs stribams apie partizanø pasirodymusapylinkëse. Rugpjûèio 6-àjà partizanainuðovë valstieèius Antanà ir Petrà Bar-kauskus, sako, uþ tai, kad praneðinëjostribams apie partizanø buvimo vietas.

Buvæs partizanas Antanas Obelevi-èius-Tautginas gerai prisimena JonàÈerniauskà-Vaidotà, pagal ðtabo iðduo-tà pasà turëjusá Jono Juodþio pavardæ.

(keliama á 8 psl.)

Rumðiðkiø kraðto partizanai


Þaliosios rinktinës istorijaTæsinys.

Pradþia Nr. 2 (1312)Straipsnio formatas negali sutalpin-

ti ir dalies Þaliosios rinktinës partiza-nø gyvenimo ir kovos epizodø. Tekstenkintis tik artimiausiø Þaliosios rink-tinës vado I.Pocevièiaus-Radvilos ben-draþygiø prisiminimais. Vladas Vyðniû-nas-Auðrelë, gimæs Radvilø kaime, prieRadviliðkio 1922 metø sausio 2 dienà,á pasiprieðinimo sàjûdá ásijungë 1944metø spalio 1dienà, kuomet buvo pa-skirtas Radviliðkio pradinës mokyklosNr. 2 vedëju. Auðrelës ir jo draugø veik-la pasireiðkë tuo, kad jie agitavo moky-tojus ir inteligentus nekolaboruoti susovietais ir laikytis tautiniø tradicijø.Pogrindinës kuopelës uþdavinys buvoleisti pogrindinæ spaudà bei padëti par-tizanams. Tuo metu Auðrelë intensy-viai bendradarbiavo su Lietuvos laisvësarmijos Ðiauliø skyriumi. Kaip pavyz-dingas mokytojas bei mokyklos vedë-jas, buvo paskirtas kandidatu 1945 me-tø pradþioje á SSRS AT Tautybiø tary-bà. Bet veikiai jo tautiðka pozicija ne-átiko partinei nomenklatûrai ir ið sàra-ðø jis buvo iðbrauktas.

1945 metø balandþio 2 dienà á jo bu-tà Dariaus ir Girëno gatvëje atëjæNKGB karininkai bandë Auðrelæ suim-ti, bet jam pavyksta pabëgti ir ástoti á Þa-liàjà rinktinæ. Netrukus prie jo prisijun-gia brolis Vincas-Ginutis, tuo metu dir-bæs mokytoju Pakalniðkiø mokykloje.1945 metø liepos 27 dienà enkavedis-

tai, kerðydami uþ abu sûnus, á Sibirà ið-veþa mamà bei broliø seserá Janinà,Ðiauliø prekybos mokyklos mokinæ.Tëvas, nujausdamas negera, jau anks-èiau buvo pasitraukæs pas partizanus.Kadangi kovoti buvo per senas, taiRadvila nusiuntë já á Derveliø kaimà(Rozalimo valsèius) pas ûkininkusMaðnauskus. Olga Maðnauskaitë Auð-relës tëvukui parûpino pasà Jankaus-ko pavarde, o Maðnauskas ið savo ûkiopaskyrë jam þemës dalá. Ðiame ûkyjeVyðniûnas iðgyveno iki sûnaus Vladosugráþimo ið Sibiro. Vlado brolis Vin-cas, þuvus Radvilai 1945-øjø rugpjûtá,pasitraukia á Þaliàjà girià, pas tuometvadovavimà rinktinei perëmusá VladàJazokà-Petraitá. Petraitis pataria Vin-cui legalizuotis ir jau tuomet padëti par-tizanams. Po legalizavimosi Vincas dir-bo Kupreliðkio pradþios mokykloje, osavo namuose buvo ásirengæs bunkerápartizanams.

1945 metø balandþio pradþiojeAuðrelë susisiekia su Radvilos bûriu,kuris dislokavosi Maþuoliø miðke.Radvilos bûryje buvo 18 partizanø, pra-siverþusiø ið apsupimo Aþagø miðke(prie Panevëþio), 1945 metø kovo 27dienà. Auðrelë bendravo su: Algiu Þit-kumi-Balsiu (nuo Ðeduvos), Blëka-Pat-rimpu, buvusiu Ðeduvos virðaièiu, ûki-ninku Bugailiðkiu-Bosu (ið Paeþeriøkaimo), jo sûnumi Lydþiu, broliaisMasilaièiais – Virpða ir Kerpe (iðUþuoþeriø kaimo), Buiviu-Karveliu,

Misiûnu-Knaru, Èesnakavièiumi-Valu(nuo Smilgiø), Simonavièiumi-Gorkiu,Meðkausku-Lapinu, Upokðniu beiPuðkinu. Puðkinas netrukus pateko ápasalà ir þuvo kelyje Aukðtelkai–Vis-mantai. Daugelis tø partizanø buvo1945 metø kovo 21 dienà atskraidintiið Vokietijos miesto Frankenhogeno irnuleisti paraðiutais á Aþagø miðkà. Jiebuvo apginkluoti rusiðkais ginklais, ap-rengti sovietiniø kariø uniformomis irturëjo GRU karininkø paþymëjimus,kuriuose nurodyta, kad jø pateikëjuituri bûti tiekiama visokeriopa pagalba.Jie tuomet ir susirado Ðeduvos apylin-këse besislapstantá Radvilà bei pasiûlëtapti jø vadu. Daugelis tø jaunuoliø buvoareðtuoti likviduojant Marijampolës ka-ro mokyklà ir iðveþti á Vokietijà bei tenájungti á prieðlëktuvinius dalinius. Á de-santinæ mokyklà lietuviai stojo many-dami, kad tai galbût vienintelis keliaspatekti á tëvynæ. Desantininkai uþkasëradijo stotis miðke ir net nebandë vo-kieèiams teikti þvalgybines þinias.

1945 metø balandþio pabaigoje drà-si ryðininkë Apolonija Ðernaitë (ið Bri-jagalos kaimo), atgabeno ið Vyðniûnønamø Radviliðkyje spausdinimo maði-nëlæ Standart–Korona, kurià Vyðniû-nai buvo gerai paslëpæ ir NKVD jos ne-rado. Tà pat dienà Radvila paskyrëAuðrelæ Þaliosios rinktinës spaudosredaktoriumi ir leidëju. Vladas raðëÞaliosios rinktinës metraðtá ir tà dar-bà atliko iki 1945 metø liepos vidurio.

1945–1946 metø laikotarpyje Þaliojo-je rinktinëje buvo spausdinami atsiðau-kimai á tautà arba kreipiniai á sovietináaktyvà ir stribus. Tuo metu Vladas tu-rëtà slapyvardá Graþvydà pakeièia áAuðrà, o vëliau – á Auðrelæ. Tuo laiko-tarpiu aplink Radvilà susiburia 80 par-tizanø bûrys. Trûko ginklø, todël nu-tarta nuginkluoti kaimuose partiniusaktyvistus, kurie buvo ginkluoti sovie-tiniais karabinais, taip vadinamomiskaèergomis, su atlenkiamais keturb-riauniais durtuvais, automatais PPÐ beigreitaðaudþiais sovietiniais ðautuvaisdeðimtukais. Partizanai ginklø ágydavomûðio metu bei ið vietiniø gyventojø.

Þaliosios rinktinës branduolys su-sidëjo ið trijø skyriø, po 40 þmoniøkiekviename. Tai Þvalgybos, Sargybosir Ðtabo apsaugos skyriai, su Ûkio pa-daliniu prie pastarojo. Auðrelë tarna-vo Ðtabo apsaugos skyriuje, kuriam va-dovavo vyr. puskarininkis Virpða. Par-tizanai priesaikà davë Draumënø mið-ke (Rozalimo valsèius) 1945 metø pa-vasará. Priesaikà priëmë vienas ið dvie-jø LLA karininkø. Karininkai dëvëjociviliais drabuþiais ir buvo ginkluoti pis-toletais. Sveèiai ilgai palapinëje tarësisu Radvila, jo pavaduotoju Patrimpu,adjutantu Balsiu bei trimis skyriø vir-ðininkais. Sveèiai primygtinai ákalbinë-jo pajungti Þaliàjà rinktinæ prie vienocentro, bet Radvila nesutiko.

(Bus daugiau)Gintautas PABILIONIS

Buvome ðiek tiek girdëjæ apie þuvu-sius pievëniðkius brolius Arlauskius.2009 metø rudená Maþeikiø muziejausdarbuotojas Algimantas Muturas, Ma-þeikiø rajono savivaldybës vyriausiojispecialistë Rûta Konèiûtë ir Lietuvospolitiniø kaliniø sàjungos Maþeikiøskyriaus pirmininkas Albertas Ruginisnuvykome á Pievënø miestelá.

Pievënø baþnyèios klebonas Sau-lius Styra maloniai leido paþvelgti á baþ-nytinæ laidojimø áraðø knygà. Joje ra-dome 1944 metø gruodþio 15 dienostuometinio baþnyèios klebono J. Ðle-vo áraðà: „1944 metø spalio 9 dienà Þe-malëje nuðauti Pievënø gyventojai bro-liai Arlauskiai: Antanas, 28 metø am-þiaus, ðaltkalvis, liko þmona Zuzana irsûnus Antanas. Jonas, 27 metø am-þiaus, vedæs, krautuvininkas. Petras,24 metø amþiaus, vedæs, ûkininkas. Jøtëvai yra Anastazija ir Povilas Arlaus-kiai. Paðarvoti ir palaidoti tà paèià die-nà Pievënø kapinëse.“

Arlauskiø kapà suradome tik su ka-piniø priþiûrëtojos Sofijos Butkuvienëspagalba, nes þuvusieji buvo palaidoti ásenà giminës kapà, antkapyje jø vardaineáraðyti.

Kaune gyvenantis pievëniðkis, Vie-tinës rinktinës kariø sàjungos vadasBronius Girdvainis prisimena, jog bro-liai Antanas ir Jonas tarnavo Lietuvoskariuomenëje. Dalyvavo Lietuvos laisvësarmijos (LLA) Þemaièiø legiono kari-niuose mokymuose Plateliø miðkuose.Priklausë Pievënø savigynos bûriui.

Sudomino jø þûties data – 1944 metøspalio 9-oji. Kaip þuvo broliai Arlauskiai?

Broliø Arlauskiø þûtisSusibûrë á gaujas

1941 metais prasidëjus Vokietijos–SSRS karui, á vokieèiø nelaisvæ patekodaug rusø kareiviø. Jie buvo uþdarytiá belaisviø stovyklas. Vëliau dalis be-laisviø buvo iðskirstyti po ûkius, kadpadëtø ûkininkams dirbti þemës ûkiodarbus. Po to jie buvo surenkami atgalá belaisviø stovyklas. Taèiau jie neno-rëjo ten gráþti, dalis pabëgo, susibûrëá gaujas ir bastësi po miðkus apiplëði-nëdami gyventojus.

Viekðniø valsèiaus Savarinos, Bobu-linos ir Degimø kaimuose nuo seno gy-veno sentikiai rusai. 1940 metais atë-jus sovietams, dalis jø tapo naujosiosvaldþios aktyvistais. Prasidëjus karuine visi suspëjo pasitraukti á Rusijà.Pasilikusieji ëmë slapstytis ir greit su-sitiko su valkataujanèiais belaisviaisir susivienijo.

Stalinui paskelbus, jog visi, pasida-vusieji á nelaisvæ, bus teisiami, belais-viai nutarë prisidëti prie kovos prieð vo-kieèius. 1942 metø spalá prie Laiþuvosjie iðardë geleþinkelio ruoþo dalá. Ir,kaip patys vëliau skelbë, sutrikdë trau-kiniø eismà visai dienai.

Pranas Gaudieðius ið Miciðkiø kai-mo uþ kriminalinius nusikaltimus po-licijos buvo paieðkomas, tad ir jis pri-sidëjo prie belaisviø. Gaujos vadas Iva-nas Nesterovas paliepë Mykolui Sagai-dakui iðbandyti naujokà.

Mykolas Sagaidakas ir PranasGaudieðius pasaloje patykojo ið Tryð-kiø á Papilæ dviraèiais vaþiuojanèiusTryðkiø policininkus Antanà Meino-riø ir Antanà Dargá. Juos nuðovë ir

paëmë jø ginklus.Policininkai buvo iðkilmingai

Tryðkiuose palaidoti, o vokieèiøvaldþia ëmësi atsakomøjø prie-moniø. 1943 metø geguþës 19 die-nà sutelktomis vokieèiø, Lietuvospolicijos ir vlasovininkø (Vlaso-vas – sovietø generolas, perëjæsvokieèiø pusën) jëgomis Savari-nos, Bobulinos ir Degimø kaimaibuvo „iðvalyti“. Keletas vietiniøgyventojø nuðauti, dalis iðveþtadarbams á Vokietijà. Gaujø daly-viai spëjo pabëgti á Balënø miðkà,ten pasivadino „RaudonaisiaisÞemaitijos partizanais“. Prie jøprisijungë dar keliolika belaisviø,pabëgusiø ið Maþeikiø.

1944 metø geguþæ Telðiø ko-mendantûra organizavo Balënømiðko valymà, keletas gaujos da-lyviø buvo nuðauta, keletas su-þeistø suimta. Apie tai þurnale,,Policija“ raðë tuometinis Neva-rënø policijos virðininkas Bren-cius. Dalis gaujos dalyviø bandë prasi-gauti fronto link, bet pakeliui buvo vo-kieèiø apsupti ir sunaikinti.

1944 metø rudená, artëjant frontui,Mykolas Sagaidakas ir AleksandrasPozdniakas Plënakiø kaime nuðovëTryðkiø virðaitá Feliksà Misiulá.

Gauja, vedama Sagaidako, ið Tu-èiø kaimo iðsivedë á Birbiliðkës mið-kà mokytojà, buvusá ðaulá Pranà Ku-èinskà. Vëliau rastas subadytas jo la-vonas. Prano Kuèinsko ðeima 1941metais iðtremta á Sibirà. P. Kuèinskuitada pavyko pabëgti.

Lemtingas susitikimas1944 metø spalio 7 dienà, sovietams

puolant Sedà, Pievënus uþplûdo rusøkareiviai. Broliai Arlauskiai ið Pievënøir Pievënø baþnyèios patarnautojas, ið-tremtosios mokytojos Kuèinskienësbrolis ið Tuèiø kaimo Vytautas Ðakys,skubiai traukësi vakarø link, matyt, ti-këjosi patekti á Liepojà. Taèiau kelyjeið Tirkðliø á Þemalæ susitiko sovietiniuskareivius. Juos á Tirkðlius vedë Balënøgaujos dalyviai Pozdniakovas, Alek-sandras Bruþas ir Miða maþasis.

(keliama á 7 psl.)

Antanas Arlauskis

777772019 m. sausio 25 d. Nr. 4 (1314)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas,Tel. (8 37) 323 204

TremtinysLeidëjas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365 AB „SEB“ bankas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XRedaktorë Jolita NavickienëKalbos redaktorë Audronë KaminskienëTechninë redaktorë Vesta Milerienëwww.lpkts.lt

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ ir „Istorija be „baltø dëmiø“remia

2 spaudos lankai. Tiraþas 1300 egz. Kaina 0,66 euro.

Spausdino spaustuvë UAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

Skelbimai

El. p. [email protected]

Uþjauèiame

Ilsëkitës ramybëje

Vasario 2 d. (ðeðtadiená) LPKTS Ðilutës filialas minës ákû-rimo 30-metá.

10 val. ðv. Miðios Ðilutës ðv. Kryþiaus baþnyèioje.11 val. minëjimas Ðilutës kultûros ir pramogø centre (Lie-

tuvininkø g. 6). Dalyvaus miðrus choras „Pamario aidas“, Ði-lutës meno mokyklos jaunuèiø choras, Ðilutës Vydûno gim-nazijos vokalinë-instrumentinë studija „Gabija“. Kvieèiamedalyvauti.

Pasiteirauti tel. 8 673 16400.

Sausio 26 d. (ðeðtadiená) 9.30 val. Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos buveinëjeávyks LPKTS valdybos posëdis, 12 val. – TS-LKD Politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcijos val-dybos posëdis.

LPKTS valdybos ir TS-LKD PKTF valdybos narius praðome dalyvauti.

(atkelta ið 6 psl.)Susitikimas buvo lemtingas.

Broliai Arlauskiai buvo nuðau-ti, Antanà Arlauská kulka pasi-vijo jau toli nubëgusá, o VytautàÐaká paleido gyvà. Vëliau Bru-þas, jau bûdamas sovietiniu val-dininku Tirkðliuose, kalbëjo, esàArlauskius nuðovæ kareiviai.

Kità dienà, kaip mena Bro-nius Girdvainis, Geidþiø kai-mo gyventojas Tenys þuvusiø-jø kûnus pakasë Lëlaièiø kop-lyèios ðventoriaus kapeliuose.Gavæ þinià, vëliau juos parsive-þë giminës ir slapèia palaidojoPievënø kapinëse.

Vilniuje gyvenantis þu-vusiojo Antano vaikaitis,irgi Antanas Arlauskis, pri-simena moèiutës pasakoji-mà, jog koplyèios ðvento-riuje þuvusiøjø kapas bu-væs apkrautas þolëmis irðakomis. Moèiutë klausi-nëjusi gyvà iðlikusá Vytau-tà Ðaká apie þudynes, betjis bijojæs net kalbëti.

2017 metais naujaipastatytame ðeimos kapoantkapyje áraðytos ir þu-vusiøjø broliø Arlauskiøpavardës.

Albertas RUGINIS

Broliø Arlauskiø þûtis

Arlauskiø ðeimos kapas

Petras Èarna1927–2018

Gimë Pakruojo r. Rozalimo valsè. Gaèioniøk. ûkininkø ðeimoje. Nuo 1944 m. aktyviai rëmëpartizanus, buvo ryðininkas – fotografas. Uþ ðiàveiklà 1947 m. sulaikytas, 1948 m. nuteistas10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalëjo Intos lage-ryje, 1955 m. atlikæs bausmæ etapu pristatytas áIrkutsko sr. Tulûnà. Ið tremties gráþo 1959 m. Ási-darbino Radviliðkio r. Beinoravos tarybiniameûkyje vairuotoju. 1963 m. apsigyveno Panevëþy-je, sukûrë ðeimà, sulaukë sûnaus ir dukters. Dirbo autobusø par-ke, „Ekrano“ gamykloje, vëliau operatoriumi degalinëje. Atkûrusnepriklausomybæ aktyviai dalyvavo LPKTS Panevëþio filialo veik-loje, daugelá metø buvo renkamas tarybos nariu. Apdovanotas þy-meniu „Uþ nuopelnus Lietuvai“.

Palaidotas Panevëþio miesto Ðilaièiø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá, sûnø, artimuosius.

LPKTS Panevëþio filialas

Antanas Ðimënas1931–2019

Gimë Kupiðkio aps. Subaèiaus valsè. Erðkë-tinës k. 1948 m. suimtas, kalintas Vorkutos la-geriuose. 1954 m. gráþo á Lietuvà, gyventi nebu-vo leista. Ilgà laikà gyveno Estijoje. Gráþæs á Lie-tuvà, apsigyveno Panevëþyje. Ásteigus Panevëþio„Tremtinio“ klubà, aktyviai dalyvavo jo veiklo-je. Buvo LPKTS Panevëþio filialo istorinës at-minties grupës vadovas, árengë ir priþiûrëjo po-litiniø kaliniø ir pasiprieðinimo dalyviø Panevë-þio skyriaus muziejø. 1990–1995 m. buvo Pane-vëþio miesto tarybos deputatas. Keturiø knygø tautos genocido irpasiprieðinimo tema autorius, tarp kuriø ir „Bolðevizmo byla“ Pa-nevëþio kraðtas. Genocidas ir smurtas okupuotoje Lietuvoje 1940–1953 m. Atminties paminklø partizanø þûties vietose organiza-torius, iniciatorius ir vadovas 1993 m. pastatyto paminklo suki-lusiems Vorkutos lageriø kaliniams. Apdovanotas Lietuvos ne-priklausomybës medaliu.

Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá, sûnø, jø ðeimas, artimuosius.LPKTS Panevëþio filialas

Iðëjus á Amþinybæ Irkutsko sr. Tiretës r. buvusiai trem-tinei Onai Meðkauskaitei-Dilbienei (1938–2019), nuoðir-dþiai uþjauèiame dukterá Birutæ, sûnø Kæstutá, jø ðeimas, gi-mines ir artimuosius

LPKTS Rokiðkio filialas

Sausio 27 d. (sekmadiená) 12 val. Kauno águlos karininkø ramovës (A. Mickevièiaus g.19) Kunigaikðèiø menëje (maþojoje salëje) ávyks Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio suvaþia-vimas. 10.30 val. ðv. Miðios Kauno arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1).

Kvieèiame dalyvauti laisvës kovø dalyvius, buvusius politinius kalinius ir tremtinius.

Vasario 2 d. (ðeðtadiená) 11 val. Pakruojo kultûros centro maþojoje salëje vyks LPKTS Pa-kruojo filialo ataskaitinë rinkiminë konferencija. Filialo nariø dalyvavimas privalomas.

Vasario 2 d. (ðeðtadiená) 12 val. Kurðënø sveikatos biuro salëje (J.Basanavièiaus g. 7,2 aukðte) ávyks LPKTS Kurðënø filialo ataskaitinis susirinkimas – konferencija. Galësitesumokëti nario mokestá. Kvieèiame aktyviai dalyvauti.

Vasario 9 d. (ðeðtadiená) 12 val. Ukmergës kultûros centreávyks Ukmergës filialo ákûrimo 30-meèio ðventë. Bus rodamasÐirvintø r. Anciûnø teatro spektaklis „Vagonø dundesy atgyjadienos jaunos“, dainuos Ukmergës miðrus choras „Tremtinys“,gerà nuotaikà palaikys Anciûnø kaimo kapela.

Kvieèiame dalyvauti.

Pro memoriaGimë 1952 m. birþelio

mën. 15 d. Krasnojarsko kr.Bolturino k. tremtiniø Onosir Petro Ðatkø ðeimoje. 1959m. ðeima gráþo á Lietuvà ir gy-veno Vëþaièiuose. Ten Jo-nas baigë aðtuonmetæ mo-kyklà. Toliau mokësi Klaipë-dos politechnikume. VëliauÐiauliø pedagoginiame insti-tute ágijo psichologo kvalifi-kacijà. Dirbo Klaipëdos rajo-no vykdomojo komiteto Sta-tybos prieþiûros skyriuje,Gargþdø metalo apdirbimoámonëje cecho virðininku.Atkûrus nepriklausomybæásteigë individualià ámonæ,,Rimkø autoservisas“, kuriaivadovavo iki mirties. 1976 m.sukûrë ðeimà. Su þmona Eu-genija augino tris vaikus.

2011–2019 m. vadovavoLPKTS Klaipëdos rajono fi-lialui. Rûpinosi rezistencijos irtremties atminimo áamþini-mu, jaunosios kartos pilietið-kumo ir patriotiðkumo ugdy-

Jonas Ðatkus1952–2019

mu. Buvo vienas ið partizanøþûties vietø tvarkymo iniciato-riø, rûpinosi paminklinio ak-mens negráþusiems ið lageriø irtremties Gargþdø miesto seno-siose kapinëse pastatymu. Jorûpesèiu Gargþdø parke pasta-tytas ir paðventintas paminklasRainiø kankiniams.

2008 m. Jonas aplankë trem-ties vietas Krasnojarsko kr. Bol-turino bei Kosovo Byko kaimus,tremtiniø kapines, tvarkë kry-þius bei kapus. Parveþë nuo-traukø bei filmuotà medþiagà„Sibiras – 2008-ieji“. Paskuti-nis svarbus Jono darbas – taiGargþdø Laugaliø kapinësepalaidotø Lietuvos partizanømemorialo atnaujinimas beiLPKTS Klaipëdos rajono fi-lialo 30-meèio minëjimo or-ganizavimas.

J. Ðatkus dalyvavo ir politinë-je veikloje. Jis buvo TS-LKDpartijos narys, iðkeltas kandida-tu á Klaipëdos rajono savivaldy-bës tarybà 2019 m. rinkimuose.

Apdovanotas LPKTSKlaipëdos rajono savivaldy-bës mero, TS-LKD partijospadëkos raðtais, Gargþdømiesto atminimo þenklu,LPKTS 2-ojo laipsnio þyme-niu ,,Uþ nuopelnus Lietuvai“.

Saugosime jo ypatingà pa-garbà Lietuvai, ryþtà veikti Të-vynës ir kiekvieno þmogausgerovei, ðviesus Jono Ðatkausatminimas iðliks mûsø ðirdyse.

Nuoðirdþiai uþjauèiameþmonà, vaikus ir artimuosius.LPKTS Klaipëdos r. filialas,Buvæ Bolturino tremtiniai


(atkelta ið 5 psl.)Buvo apsukrus ir nuovokus. Kartà

per ryðininkà partizanams prisistatë gal30 metø vyras. Sakë, yra nuo Vandþio-galos, likæs vienas, nes ðeimà iðveþë á Sibi-rà. Buvo gal per daug iðkalbus, priesaiko-mis ir emocijomis grasino okupantams ker-ðyti. Pasitaræs su vyrais, Vaidotas nu-tarë iðbandyti dràsuolá: liepë likviduo-ti NKVD Rumðiðkiø valsèiaus virði-ninkà Ðatalinà, kai jis þinomoje vietojepasirodys partizanams þinomu laiku.Deja, karininko jis nekliudë, o nuðovëkartu su juo vaþiavusá palankø partiza-nams apylinkës kaimo pirmininkà Pi-lioná. Tada partizanai ir iðsiaiðkino, kadtai buvæs kriminalinis kalinys, uþver-buotas saugumo uþ savo laisvæ turëjæsnuþudyti bataliono vadà.

Þinoma, kad partizanø rëmëjais bu-vo Mileris Stasys, Jurðë Stasys – abu iðUþtakø kaimo, Makarevièius Vincas,ið Milþinø kaimo, Janulis Jonas ið Kas-pariðkiø kaimo ir kiti. Jau tada Julijo-no Èerniausko sodyboje partizanaiárengë bunkerá, kur gydësi suþeisti par-tizanai. Bunkeryje vienu metu galëjogyventi tik vienas þmogus. Vienas ið jøbuvo Uþusaliø apylinkëse suþeistas bû-rio vadas Jonas Oþeraitis. Jis ëjo par-tizanø bûrelio prieðakyje, todël vieno-je sodyboje árengtoje pasaloje pradëjæðaudyti kareiviai já suþeidë.. Uþëjo jiekelio pasiklausti, taèiau ið trobos pasi-girdo ðûviai. Tada laimingai su suþeis-tuoju partizanai pasiekë Èerniauskøbunkerá Uþtakø kaime Sunkiai suþeis-tas partizanas ten þaizdas iðsigydë.

1947 metø spalio mënesá Jonas Èer-niauskas MGB dokumentuose vadin-tas kaip apygardos 6-ojo bataliono va-das. Sakoma, kad savo vadu já iðsirin-

kæ patys iðblaðkyto bataliono partiza-nai. Tad ëmësi veiklos, kad sugautø arnuþudytø Vaidotà. Tokiø mëginimøbuvo ne vienas ir ne du.

Agentë „Liolë“ 1948 metø rugsëjo10 praneðë, kad Kaune, Ðanèiuose,Melnikaitës gatvëje pas Þotautienæ gy-vena apygardos ðtabo ryðininkë Anas-tazija Rumðevièiûtë-Narsutë ið Kaugo-niø kaimo, Þasliø valsèiaus. Anksèiauji buvusi Þalio Velnio ryðininkë, dabarpalaikë ryðá tarp Marijampolës, Jona-vos ir Kauno partizanø, J. Oþeraièio irJ. Èerniausko bûriø. KGB pradëjo se-kimà, pasinaudodami agentais. AptikoJ. Èerniausko-Vaidoto pëdsakus.

MGB èia panaudojo patikimus irþiaurumu pasiþymëjusius smogikus.Ðeðiø iðdavikø bûriui vadovavo Algi-mantas Zaskevièius-Tautvaiða, buvæspartizanas, uþverbuotas 1947 metø ko-vo 11 dienà, agentûrinis slapyvardis„Kapitonas Ðvedrys“, dar þinomas irkaip „Bagdonas“, „Zizas“. Tai turëjosuklaidinti susirinkusius partizanus,nes „Ðvedrys“ buvo tauraus Nepriklau-somos Lietuvos generolo sûnus ir suvietiniø partizanø bûrio vadu Petru Vai-niumi kartu mokësi Kauno aðtuntojegimnazijoje. Tarp smogikø buvo kau-nietis Antanas Chainauskas-„Ðalna“,parsidavæs buvæs vokieèiø armijos pus-karininkis Rudolfas Ottingas-„ltn. Kir-vis“, J. Balita-„Àþuolas“, S. Frankonis-„Vilkas“. Neiðaiðkintas smogikas „Ser-bentas“. Þinoma, kad ðiems þudikamsbuvo mokamas 2000 rubliø mënesinisatlyginimas, o uþ operacijas, kuriosenuþudydavo partizanus, buvo iðmoka-mos premijos.

Tad smogikø grupë, pasivadinusipartizanø bûriu, dar prieð rytà iðsilai-

pino ið maðinos uþ Palemono stoties,susitiko su ryðininke Narsute. Ji paaið-kino, kad Grikðeliø sodyboje yra par-tizanai Bevardis ir Varpas, o Vaidotasir Sakalas turi greitai gráþti. Visi atëjoá sodybà dar su tamsa. Ryðininkë pri-këlë miegojusius partizanus. A. Zaske-vièius su keliais bendrais uþëjo á trobà,„Ðvedrys“ papasakojo apie þygá, suþi-nojo, kad atëjo tik dviejø bûriø vadai.Nutarë palaukti kitø ir nuëjo su Varpuá darþinæ, Bevardis miegojo kambary-je. Apie 8 valandà sargyboje buvæs smo-gikas „Serbentas“ pamatë gráþtanèiusVaidotà ir Sakalà, ir pajautë klastà pir-mas, nes buvo A. Chainausko-„Ðalnos“darþinëje . Pradëjo negailestingai ðau-dyti. Ypaè þiauriai darbavosi vokietisRudolfas Ottingas-„ltn. Kirvis“. Jis nu-ðovë bûrio vadà Vaidotà, partizanà Be-vardá ir dvi merginas: ryðininkæ Nastu-tæ Rumðevièiûtæ-Narsutæ bei ðeimi-ninko dukrà Skirmantæ. Zaskevièiusasmeniðkai nuðovë Agotà Grikðelie-næ. Po þudyniø, smogikai apiplëðëvienkiemá, girtavo ir valgë Grikðeliødeðras ir skilandþius.

J. Oþeraièio tvirtinimu, á tragedijosvietà buvo atvykæ Erelis su apygardos„vadu“ Grieþtu atpaþinti nuþudytøjø.Tà paèià dienà MGB Kaiðiadoriø ap-skrities virðininko pavaduotojas majo-ras Antonovas, atstovai ið MGB A. Gri-ðeèkinas ir R Rinkevièius bei 261 ðau-liø pulko kuopos vadas Novikovassuraðë nuþudytø atpaþinimo aktà, nevisai tiksliai nurodydami þuvusius.Ðiame akte nurodyta, kad operacijosmetu paimta kulkosvaidis, du auto-matai, keturi pistoletai, trys granatosir 850 ðoviniø. Ðiandien galima ávar-dinti visus þuvusius: Jonas Èerniaus-

kas-Vaidotas, bataliono vadas, Vy-tautas Janavièius-Varpas ið Kauno(gimæs 1927 metais), Petras Vainius-Sakalas ið Kauno (gimæs 1926 me-tais), Pranas Ulozas-Bevardis (gimæs1924 metais), Nastutë Rumðevièiû-të-Narsutë (gimusi 1926 metais),Juozas Grikðelis-Þvirblis (gimæs1892 metais), Agota Grikðelienë (gi-musi 1911 metais), Skirmantë Grikðe-lytë (gimusi 1931 metais), Roþë Kup-rënienë, A. Grikðelienës motina (gi-musi 1873 metais).

Èia pat, kieme, NKVD pasityèioda-mi susodino þuvusiøjø kûnus rateliu,suriðo jø rankas ir fotografavo. Po ku-rio laiko nuþudytieji buvo uþkasti Gas-tiloniø kaimo galulaukëje, kur dabartyvuliuoja Kauno marios. Deja, niekasnesusirûpino perkelti partizanø palai-kus ið uþliejamø plotø.

Dar 1991 metø birþelio 1 dienà gy-dytojo Jono Venskevièiaus iniciatyvatragedijos vietoje buvo pastatytas me-talinis kryþius. Èia vyksta ðio kraupausávykio paminëjimai.

Buvusi partizanë Salomëja Uþupie-në-Rûta pasakojo: „Að pasilikau bun-keryje ir á Naujasodá nevaþiavau. Þinia,kad ten buvo nuþudyti partizanai, muspasiekë vëliau. 1948 metø rugsëjo pa-baigoje á Vilniø „legalizuotis“ iðvykauir að... Partizaninis judëjimas mûsøkraðte baigësi. Ir ðiandien akyse stoviJono Èerniausko-Vaidoto paveikslas:já gaubë kaþkokia paslaptis, bendrau-jant jautësi ðio þmogaus iðprusimas, in-teligentiðkumas... Jis prie pakaunëspartizanø prisijungë 1947 metais, apiejo vadovavimà batalionui nieko neþino-jom. Matyt, tai buvo paslaptis.“

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Jono Èerniausko-Vaidoto ðimtmetis

(atkelta ið 1 psl.)Atminimo valandoje atversta poe-

zijos rinktinë „Þemës ðviesa“. Knygosleidëjas – Pasaulio lietuviø centro va-dovas Valdas Kubilius papasakojo kny-gos gimimo prieðistoræ. J. Þvynio ben-drapavardþiai dr. doc. Pranas Þvy-nys, dr. doc. Juozas Þvynys apie ku-nigà, kalintá Vorkutos lageriuose, bu-vo daug girdëjæ vaikystëje ið jo sesers,kaimynës Zofijos Tutinienës pasako-jimø. Kunigui sugráþus ið ákalinimo,matydavo besilankantá gimtajame Ja-niðkiø kaime, gana linksmà, nestoko-jantá humoro, mëgstantá bendrauti sukaimo þmonëmis. Kunigo J. Þvyniokrikðtasûnio J. Tutino duktë Marytëiðsaugojo jai patikëtus keturis eilërað-èiø sàsiuvinius: „Dievas ir þmogus“(1971 metai), „Þmogaus nedarna“(1975 metai), „Þmogus siekia“ (1975metai), „Þmoguje dvilypumas“ (1976

metai). Ir ðtai ið rankraðèiø parengtapoezijos rinktinë su redaktoriaus Ro-berto Keturakio áþvalgomis, su dr.Arûno Bubnio, Daliaus Þygeliostraipsniu ir fotografijomis. Skaitantparaðytas eilutes apie kunigo gyveni-mà, sklaidosi dvejonës, abejonës apiekunigo pasiðventimà tarnauti þmo-nëms, vykdyti kilnià sielovados misijà.Kunigo gyvenimas, tarnystë paliko ryð-kius pëdsakus gimtajame kraðte, Kai-ðiadoriø vyskupijoje. Apie tuos laikoþenklus kalbëjo vakaro sveèias, bu-væs Kaiðiadoriø vyskupijos generalvi-karas monsinjoras. Teologijos mokslødaktaras Algirdas Jurevièius, 2018metø liepos 2 dienà popieþiaus Prancið-kaus paskirtas Kauno arkivyskupijosvyskupu augziliaru.

Plaèià kunigo Jono Þvynio gyveni-mo apþvalgà pateikë knygos sudaryto-jai Pranas ir Juozas Þvyniai.

Kiti Laisvës kovotojø atminimoþenklai áamþinti dailininko architektoJono Lukðës pieðiniuose.

Tai 2019-øjø – Lietuvos Nepriklau-somybës kovø atminimo metams minë-ti skirta paroda „Sovietø Rusijos rep-resijø ir genocido aukø pëdsakai Kau-ne“. Autorius surinko ir savo pieðiniuo-se áamþino koplytstulpius, kryþius, me-morialines lentas, þyminèias kovotojøþûties, gyvenamàsias vietas. Paroda –kelionë Lietuvos laisvës kovø istorijoskeliais. Klausant autoriaus pasakoji-mo, tarsi primenama ir Kauno – Lai-kinosios sostinës istorija.

Atminimo vakaras – literatûros, is-torijos pamoka ne tik vyresniojo am-þiaus þmonëms, bet ir dalyvavusiems„Auðros“ gimnazijos istorikø klubo„Jaunieji herodotai“ nariams, jø vado-vei mokytojai Irmai Ðarkanaitei, skai-tovei Gintarei Þiemelytei.

Laisvës gynëjams atminti

(atkelta ið 1 psl.)Minëjime dainavæs Klaipëdos politi-

niø kaliniø ir tremtiniø choras „Atmintiesgaida“ (vadovas V. Saikauskas) renginá pa-baigë kartu su minëjimo dalyviais sugie-dojæ giesmæ „Marija, Marija“.

Po minëjimo dalyviai patraukë prieKlaipëdos savivaldybës pastato, kur pra-sidëjo miesto renginys, skirtas Laisvës gy-

nëjø dienai. Pagerbiant þuvusiuosius, nu-skambëjo keturiolika kariliono varpo dû-þiø. Lauþà kurstë ir klaipëdieèius ðildëLietuvos ðauliø sàjungos rinktinës kariai,þmonës buvo vaiðinami karðta arbata.

Klaipëdos miesto meras VytautasGrubliauskas, kreipdamasis á susirin-kusiuosius, paþymëjo, kad „anuometLietuvos nepriklausomybei grësmæ kë-

lë ne sausio ðalnos ar þvarba, o trasuo-janèios kulkos, automatø buoþës, tan-kø vamzdþiai ir apsvaigæ sovietø karið-kiai. Taèiau mes atlaikëme, nes tikëjo-me. Ðiandien simboliðka, bet ir vël Lie-tuvos televizija ir radijas yra politiniøbatalijø lauke. Bet tokia demokratijoskaina. Kurkime, kada reikia, kovokime,visada bûkime pasiryþæ ir tikëkime

valstybës ateitimi. Tam mus ápareigo-ja pralietas kraujas, keturiolika atiduo-tø gyvybiø uþ Lietuvos ir mûsø laisvæ.Bûkime to verti savo darbais, mintimis,siekiais ir gyvenimu“.

Klaipëdieèiai, kaip ir kasmet, ðildë-si prie lauþo, kartu su meno kolektyvaisdainavo dainas, bendravo.

Irena BERNATONIENË

Sausio 13-osios minëjimas Klaipëdoje

Lietuvos politiniø kaliniø ir tremti-niø sàjunga kvieèia aplankyti dar vei-kianèias parodas „Laisvos spaudos kû-rëjai ir platintojai“, kuriø atminimasáamþintas D. Akstino spaudiniø ekspo-zicijoje, uþsukti á knygynëlá, kuriamerasite ne tik kun. Jono Þvynio poezi-jos rinktinæ „Þemës ðviesa“, bet ir ki-tas, naujausias knygas.

Dalia POÐKIENË

Vyskupas A. Jurevièius

lietuvos politiniØ kaliniØ ir tremtiniØ sÀjungos ... · 2 nr. 4 (1314) tremtinys 2019 m. sausio...

Documents