valdas baÈkulis minèiø ganyklos p - evangelija.lt ... pdf/338.pdf · klusti“ (rom 8, 5-7)....

Minèiø ganyklosMinèiø ganyklos

KRIKÐÈIONIØBENDRIJOS

TIKËJIMO ÞODISDVISAVAITINIS

LAIKRAÐTIS

Iðeina du kartus permënesá, ðeðtadieniais.

Leidþiamas nuo1997 m. sausio 9 d.

http://www.btz.lt

Ðiamenumeryje:

Priedotema –Vieðpatiespaðaukti

Nr. 1 (338) 2011 m. sausio 15 d. Kaina 3,30 Lt

David Wilkerson

Kitokie þmonës..........5 p.

Josh McDowell

Biblijosunikalumas...................10 p.

Martynas Liuteris

Ketvirtas ásakymas –gerbk savo tëvà irmotinà..................................9 p.

Charles G. Finney

Gyvenimo duona irvanduo...............................7 p.

J. Hampton Keathley

Dievas kvieèiapanaðëti áKristø...................................5 p.

Ar Senasis Testamentasyra istoriðkai patiki-mas?

Norëjau paklausti apie kitøkalbø dovanà. Að jomis nekal-bu, nes nejauèiu, kad tai eitøman ið dvasios. Nesu ásitikinæs,kad ðià dovanà turi visi, o taippat, kad að jà turiu.

Nenoriu daryt tai, ko neþi-nau, nes bijau bûti religingu.Kaip man elgtis? Ar tai nëra tikmano uþsispyrimas ar sukili-mas?

Lukas

Sveikas, Lukai.

Pritariu tavo minèiai, jogkeblu praktikuoti tai,

kuo nesi uþtikrintas, o taip pat la-bai dþiugina, kad domiesi, aiðki-niesi kitø kalbø dovanos klausi-mà. Pabandysiu tau padëti.

Manyèiau, jog tau turëtøtapti aiðkiau, ar ðià dovanà turi,mums perþvelgus keletà Ðven-tojo Raðto iðtraukø, nusakanèiøkitø kalbø prigimtá, jø pasireið-kimo bûdà. Tavo dvejonë, kadvisi tikintieji gali turëti kitø kal-bø dovanà, yra pagrásta Raðtu,mat apaðtalas Paulius retoriðkaiklausia: „Ar visi kalba kalbo-mis?“ (1Kor 12, 30), o kiek toliautame paèiame laiðke iðsako lû-kestá, kuris leidþia teigti, jog tik-rai ne visi Korinto baþnyèios ti-

kintieji meldësi kitomis kalbo-mis: „Að norëèiau, kad jûs visikalbëtumëte kalbomis...“ (1Kor14, 5). Taip yra todël, kad kitoskalbos yra tik viena ið daugelioÐventosios Dvasios dovanø, ir Jijas kiekvienam dalina skirtingassavo suverenia nuoþiûra (þr.1Kor 12,11). Jei kaþkas ðios do-vanos neturi, greièiausiai jis turikokià kità – be dovanø nesamepalikti në vienas.

Vis dëlto pastebëtina, kad,kai Ðventoji Dvasia nuþengda-vo, aplankydavo ar pripildyda-vo Naujojo Testamento tikin-èiuosius, daþniausiai jie prakal-bëdavo kitomis kalbomis (þr.Apd 2, 4; 10, 44-46; 19, 6), t.y. im-davo artikuliuoti iki tol patiemsniekada negirdëtus ir netartusgarsus, kuriø prasmë jiems bû-davo nesuprantama. DievoDvasios ákvëpti jie imdavoaukðtinti Dievà ið vidaus kylan-èiais, taèiau protui nesuvokia-

mais skiemenimis ir/ar þo-dþiais. Þiûrint ið ðalies, jie galëjoatrodyti kaip iðprotëjæ, taèiauapaðtalas Paulius paaiðkina ðáfenomenà: „Kas kalba kalbo-mis, ne þmonëms kalba, betDievui; niekas jo nesupranta,nes jis dvasioje kalba paslaptis.“ <...> „Kas kalba kalbomis, patssave ugdo...“ <...> „Nes jei mel-dþiuosi kalbomis, meldþiasi ma-no dvasia, bet protas lieka bevai-sis“ (1Kor 14, 2. 4.14). Taigi kitoskalbos yra vienas ið intymiosmaldos Dievui bûdø, skirtas in-dividualiai bendrystei su Vieð-paèiu. Jos nëra skirtos þmoniøaptarimui ir vertinimui, beje,taip pat nereiðkia gebëjimo susi-kalbëti uþsienio kalbomis, kuriønesi mokæsis (kai kas bûtent taipbando interpretuoti kitø kalbødovanà; nors ir toká gebëjimà,bûtinybei esant, Ðventoji Dvasia,manau, gali suteikti).

Kitos kalbos, kaip ir visos ki-tos dvasinës dovanos, – taiVieðpaties pagalba mums, kadgalëtume efektyviau praktikuotitikëjimo gyvenimà. Ðiø dovanødëka Dievas pranoksta mûsønatûralius sugebëjimus, truputá„nuðveièia“ tà miglotà stiklà,apie kurá kalba apaðtalas Pau-lius, tvirtindamas, jog dieviðkasgyvenimas mums yra suvokia-

Nukelta á 2 p.

mas ir pasiekiamas tik labai ri-botai (þr. 1Kor 13,12). Dvasiosdovanos kaþkiek kompensuojatà ribotumà ir jos reikalingos tikþemiðkame gyvenime – amþi-nybëje nebus prasmës joms eg-zistuoti, kadangi Vieðpatá regë-sime veidas á veidà ir paþinsimeJá tobulai.

Tikiuosi, Lukai, jog kaþkiekpadëjau tau labiau suprasti kitøkalbø dovanos paskirtá. Kaip su-prantu, tam tikrus kalbø dova-nos „impulsus“ iðgyveni, tik galta kalba nëra riðli, gal ir jos pa-skirties nelabai suvokei, todël jitau ir atrodë dviprasmiðkai. Pa-menu, jog ir pats jauèiausi labaipanaðiai savo átikëjimo pradþio-je – kalbø dovanà turëjau, taèiaujos nepraktikavau, nes nelabaisuvokiau, kas tai ir kam to reikia.Tad dràsinèiau jà naudoti mal-doje ir nesutrikti, kad protas ne-suvokia tø nesuprantamø garsøprasmës. Mat yra laikas maldaidvasia ir laikas maldai protu. Ojeigu kartais tai, apie kà kalbëjo-me, tau visiðkai tolima ir nepa-tirta, tuomet paraginèiau papra-ðyti Ðventosios Dvasios kitøkalbø dovanos, nes, kaip paste-bëjome, ji tikrai praturtina.

„Siekite meilës ir trokðkitedvasiniø dovanø...“ (1Kor 14,1).

Pastorius MindaugasSakalauskas

K L A U S I A M E P A S T O R I A U S

Apie kitø kalbø dovanà

Prancûzø filosofas Re-në Dekartas (1596-1650) iðgarsëjo savo

posakiu „Màstau, vadinasi,esu“ (lot. Cogito ergo sum). To-kiu trumpu pasakymu Dekartasnurodë, jo manymu, esminá, ið-skirtiná, þmogaus egzistencijosbruoþà – màstymà.

Ðiame straipsnyje norëèiautruputá pagvildenti màstymo te-mà tikinèio þmogaus, krikðèio-nio, gyvenime. Juolab, kad esa-ma tendencijos (ypaè sustiprëju-sios nuo Apðvietos amþiaus) ti-këjimà Dievu suprieðinti su ra-cionaliu màstymu, „iðlavintà,

VALDAS BAÈKULIS

apsiðvietusá protà“ prieðpasta-tyti „tamsiai ir prietaringai reli-gijai“. Tad kaip mûsø tikëjimassusijæs màstymu? Kokia màsty-mo reikðmë Kristaus mokiniø ti-këjimo kelyje? Kas padeda for-muoti ir ugdyti dievotà ir bedie-viðkà, arba, Raðto þodþiais ta-riant, „dvasiná“ ir „kûniðkà“màstymà?

Atnaujinti protàVienas krikðèioniø auto-

rius, raðydamas apie ðëtonopuolimà prieð baþnyèià, yra pa-stebëjæs:

Nuo

tr. G

. Dijo

ko

Au

gust

as R

oden

as,

„Màs

tyto

jas“

.

Nr. 1 (338) 2011 m. sausio 15 d.

Minèiø ganyklosMinèiø ganyklos2 Dvasia ir þodis

Atkelta ið 1 p.

Ðëtonas kaip ámanydamasstengiasi sujaukti, suskaldytibaþnyèios màstymà. Jis siekia,kad Dievo þmonës pasimestø irnebeþinotø, kas jie yra ir kodëljie yra ðiame pasaulyje. Velniasstengiasi, kad juos uþvaldytø ki-ti dalykai, kad jie gyventø at-siskyræ, susiskaldæ, màstytø,kaip màsto pasaulis, màstytø,kaip màsto kûniðkas þmogussavo proto tuðtybëje, aptemu-siomis mintimis (plg. Ef 4, 17-18). (J. Hampton Keathley. Bib-lical Meditation.)

Tikriausiai reiktø sutikti sutuo, kad didþiausia velnio atakayra nukreipta á tikinèiojo màsty-mà, siekiant sujaukti ir net iðtrin-ti ið jo sàmonës krikðèioniðkos ta-patybës suvokimà. ApaðtalasPaulius viename ið pamokymøRomos tikintiesiems, rûpinda-masis jø naujos, nebe pagonið-kos, tapatybës formavimu, pa-brëþia proto atnaujinimo, màs-tymo keitimo svarbà:

„Dievo gailestingumu aðpraðau jus, broliai, aukoti savokûnus kaip gyvà, ðventà, Dievuipatinkanèià aukà, – tai jûsø sà-moningas tarnavimas. Ir nepri-sitaikykite prie ðio pasaulio, betpasikeiskite, atnaujindami savoprotà, kad galëtumëte iðtirti, kasyra gera, priimtina ir tobula Die-vo valia“ (Rom 12, 1-2).

Galimas ir toks, laisvesnis,frazës „neprisitaikykite prie ðiopasaulio“ vertimas: Negyvenki-te pagal ðio pasaulio modelá, ar-ba nebeleiskite, kad pasaulis lip-dytø jus pagal savo modelá, pa-vyzdá, kad jums áspaustø savoantspaudà. Pasaulis mums da-ro stiprià átakà ir vilioja gyventipagal jo idealus. Galima var-dinti daugybæ modernaus pa-saulio tendencijø – vartotojiðku-mas, sëkmës, pramogø, malo-numø sindromas, seksualinionetyrumo propagavimas ir t.t. –per kurias mes patiriame spau-dimà siekti tokio gyvenimo. Ko-vojant su panaðiomis átakomis,Paulius ragina pasikeisti (gr.metamorphoo – „pavirsti kito-kiu“), atnaujinant màstymà. Taisavotiðkas proto, màstymo per-programavimas, visà gyvenimàtrunkantis procesas, kurio metuprotas atplëðiamas nuo pasau-lio dalykø ir vis labiau ir labiauima màstyti apie dieviðkus da-lykus ir á juos gilintis.

Taigi protas – labai svarbimûsø esybës „sfera“. Protevyksta kova tarp nuodëmës irmûsø troðkimo gyventi dievotaibei tarnauti Dievui (iðsamiauapie tai apaðtalas Paulius raðoRom 7 sk.). Prieð norà sàmonin-gai tarnauti Dievui sukyla no-ras prisitaikyti prie ðio pasau-lio, t.y. gyventi pagal jo siûlomà

modelá, siekti jo „vertybiø“. Iðminëto Pauliaus pamokymoaiðkëja ir tai, kad prote vykstamûsø dvasinis augimas. Protedaromi sprendimai, kurie nule-mia mûsø dvasinæ kryptá ir liki-mà. Apaðtalas Paulius susirûpi-næs vidiniu, dvasiniu Dievo vai-kø keitimusi, tobulëjimu, ir tatransformacijos ir brendimo vie-ta yra màstymo procesas. Kitaiptariant, tikinèiojo elgesá lemiaarba pasaulio poveikis, arbaDievo poveikis. Kuris poveikisdidesnis, tai ir apsprendþia, arkrikðèionis gyvens pergalingàdvasiná gyvenimà, ar pralaimë-tojo.

Màstymo atnaujinimas, anotapaðtalo, labai reikðmingas irDievo valios paþinimui – kad ga-lëtume iðtirti, kas yra gera, pri-imtina ir tobula Dievo valia. „Ið-tirti“, paþinti Dievo valià ðiuo at-veju reiðkia ir pagal jà gyventi, jàvykdyti. Dievo valia bendràjaprasme mums visiems vienoda– tai gyvenimo kryptis ir vedi-mas, ateinantis ið Dievo. O tiks-liau – tai moralinë mûsø gyveni-mo koncepcija, kuri apibrëþia tin-kamà krikðèioniðkà màstymà irelgesá Dievo akivaizdoje.

Kur ganosi mûsømintys?Mûsø màstymà apaðtalas

Paulius padalina á dvi kategori-jas: „kûniðkà“ ir „dvasiðkà“:„Kurie gyvena pagal kûnà, tiemàsto kûniðkai, o kurie gyvenapagal Dvasià – dvasiðkai. Kû-niðkas màstymas – tai mirtis,o dvasiðkas – gyvenimas ir ra-mybë. Kûniðkas màstymasprieðiðkas Dievui; jis nepaklûstaDievo ástatymui ir net negali pa-klusti“ (Rom 8, 5-7). Kodël kûnið-kas màstymas toks praþûtingasir prieðiðkas Dievui? Ir ið viso,koks arba kas yra tas kûniðkasmàstymas? Kûniðkà màstymàsavo komentare Laiðkui romie-èiams vaizdþiai yra apibûdinæsMartynas Liuteris:

Tai màstymas, kuriam va-dovauja mûsø kûniðkumas, t.y.mûsø sugedimas ir savanaudið-kumas. Tai màstymas, kuris at-randa malonumà tik savyje irnaudoja savo interesams visuskitus, taip pat ir patá Dievà, –ðis màstymas visame kame sie-

kia tik savo interesø patenkini-mo. Toks màstymas priverèiaþmogø jaustis taip, jog jis patsbûtø aukðèiausias ir galutinisgyvenimo tikslas, stabas, dël ku-rio jis veikia ir kuria, pergyve-na, siekia ir planuoja. Jis laikogëriu tik tai, kas gera jam, irblogiu tik tai, kas bloga jam. Ðinedorybë, ðis iðkrypimas ir su-gedimas nuolat smerkiamasÐventojo Raðto, kuris vadinatai paleistuvyste ir stabmeldys-te, ir visa tai giliai ásiðaknijæmûsø esybëje, tiesà sakant, taipati mûsø esmë, suþalota ir ak-tyviai suþadinta, kad be malo-nës ji esti visiðkai neiðgydoma.

Akivaizdu, kad toks „màs-tymas“ negali patikti Dievui,bet, kad ir kaip bûtø apmaudu,jis gajus mûsø esybëje. NorsLiuteris pabrëþia tokio màstymobegaliná egoistiðkumà ir këlimàsánet aukðèiau Dievo, kûniðkumàstymu, manau, galëtume pa-vadinti apskritai visà mûsø vi-dinæ tamsà. Dvasinis, dievotasmàstymas, be abejo, visai prie-ðingas kûniðkam màstymui.Kas gi pleèia, ugdo, arba, pa-prasèiau tariant, „maitina“ vie-nà ar kità màstymà? Ir kas yra tielangai, pro kuriuos á mûsø vidøpatenka ðviesa arba tamsa? At-sakymà mums duoda pats Jë-zus: „Kûno þiburys yra tavojiakis. Todël, jei tavo akis sveika,visas tavo kûnas bus ðviesus. Ojeigu tavo akis pikta, visas tavokûnas bus tamsus. Todël þiûrëk,kad tavoji ðviesa nebûtø tamsa!“(Lk 11, 34-35). Jëzus èia, þinoma,kalba ne apie fizinës þmogausakies sveikumà ir fizinio kûnoðviesumà, o apie vidiná mûsøþvilgsná ir apie sielos, minèiø, vi-dinës esybës, ðviesà ir tamsà.Mûsø viduje esama tiek morali-nës ðviesos, tiek tamsos, kaip irabiejø esama iðoriniame pasau-lyje. Vidinë mûsø tamsa rezo-nuoja su iðorine tamsa ir ðaukia-si jos daugiau á save. Nauja,krikðèioniðka, mûsø tapatybëðaukiasi daugiau dangiðkosðviesos – Dievo þodþio ir mûsøVieðpaties paþinimo, trokðtaryðkëti ir skleistis Dievo malonëspaunksmëje, ganytis gerojo Ga-nytojo lankose. Augustinas sie-los tamsà vadino tuðtybësskambesiu ir giliai iðgyveno josblaðkymàsi tarp laikinø pasau-lio dalykø apgaulingo þavesio,tuo paèiu suvokdamas, kad tikDievo þodþio prieglobstyje ji su-ras ramybæ:

Nesiblaðkyk, mano siela, irneleisk apkursti savo ðirdies au-siai nuo savo tuðtybës skambe-sio. Klausykis ir tu: pats Þodisðaukia, kad gráþtum ten, kuryra nedrumsèiamos ramybësvieta, kur nepaliekama meilë,jeigu ji pati nepalieka. Ðtai vienidalykai iðnyksta, kad jø vieto-je atsirastø kiti ir kad ið visø ðitødaliø susidarytø pasaulio visu-

ma. „Ar að kur nors iðeinu?“,– sako Dievo þodis. Ten pasta-tyk savo bûstà, ten patikëk visa,kà turi, mano siela, nuvargintagalø gale apgavystëmis. Tiesaiatiduok tai, kà turi ið tiesos, irnieko nepraþudysi, ir suþydësvisa, kas tavyje buvo nuvytæ, irbus iðgydyti visi tavo negalavi-mai, ir bus sustiprinta visa, kastavyje yra silpna, bus atnaujintair pritvirtinta prie tavæs ir ne-paliks tavæs, kur beeitø, bet sto-vës su tavimi ir iðliks prie tvirtoir visada iðliekanèio Dievo.

Taigi „ganyklas“ mûsø sie-lai, mûsø mintims ir vaizduo-tei, apibendrintai galima pada-linti taip pat á dvi kategorijas:„dieviðkas“, Dievo mums duo-tas, soèiai maitinanèias mûsø„dvasiná màstymà“ bei stipri-nanèias krikðèioniðkà tapatybæ,ir „sekuliarias“, kuriose, vienosautorës þodþiais tariant, „Dievasyra dingæs ir jo nepasigendama“.Pastarosios ið esmës „maitina“ne dieviðkà, o kûniðkà màstymàir vilioja sekti paskui ðio pasaulio„ganytojus“. Tokiø ganykløerdvës ðiais laikais labai gau-sios, plaèios ir átaigios – prade-dant televizoriumi namuose irbaigiant internetu kiðenëje. Vie-nos pramoginës interneto svetai-nës, pavadintos Second Life(„Antras gyvenimas“), kûrëjasyra pasakæs: Mes konkuruoja-me su realiuoju pasauliu, siek-dami sukurti geresnæ vietà gy-venti jûsø mintims. Ðioje svetai-nëje lankytojai animaciniu pa-vidalu gali susikurti ásivaizduo-tà savæs versijà ir „gyventi“ in-ternetiniame, skaitmeniniame,paties valdomame pasaulyje.„Geresniø“ vietø gyventi mûsømintims mums siûloma daug,

bet ar surastume geresnæ, nei sa-vo vaikams yra pasiûlæs Die-vas? Ðtai keletas pasiûlymø iðSenojo Testamento:

Ðita ástatymo knyga tene-atsitraukia nuo tavo burnos,bet màstyk apie jà dienà ir naktá,kad tiksliai vykdytum viskà, kasjoje paraðyta; tada visa, kà be-darytum, klestës ir visur tauseksis (Joz 1, 8).

Palaimintas þmogus, kurisnesielgia, kaip pataria bedieviai,nestoja á nusidëjëliø kelià, ne-sëdi su apjuokëjais, bet mëgs-ta Vieðpaties ástatymà ir màstoapie Jo ástatymà dienà ir nak-tá (Ps1, 1-2).

Apie Tavo potvarkius nuo-lat màstysiu ir þiûrësiu á Tavokelius (Ps 119,15).

Ir dar keli ið Naujojo:Jeigu esate su Kristumi pri-

kelti, siekite to, kas aukðtybë-se, kur Kristus sëdi Dievo de-ðinëje. Màstykite apie tai, kasaukðtybëse, o ne apie tai, kasþemëje (Kol 3,1-2).

Pagaliau, broliai, màstykiteapie tai, kas tikra, garbinga, tei-singa, tyra, mylima, giriama,– apie visa, kas dora ir ðlovinga(Fil 4, 8).

Nesakau, kad jau esu ðitaigavæs ar tapæs tobulas, bet ve-juosi, norëdamas pagauti, nesjau esu Kristaus Jëzaus pagau-tas. Broliai, að nemanau, kadjau bûèiau tai pasiekæs. Tik vie-na tikra: pamirðdamas, kas uþmanæs, ir siekdamas to, kasprieðakyje, verþiuosi á tikslàaukðtybëse, siekiu apdovanoji-mo uþ Dievo paðaukimà Kris-tuje Jëzuje. Taigi visi, kurie esa-me subrendæ, taip màstykime(Fil 3,12-15).

Geriausios ganyklos mûsømintims, erdvës dvasiniam,dievotam màstymui ir elgesiuiugdyti neapsiriboja ÐventuojuRaðtu – tai ir baþnyèiose sakomipamokslai, literatûra, kiti kriðèio-niðko mokymo ir vertybiø ðalti-niai, pagaliau ðis laikraðtis. Ne-apleiskime ðitø ganyklø, nes pir-miausia jose augame ir bræstamekaip Dievo vaikai, jose semia-mës jëgø bei ákvëpimo tarnautiDievui ir artimui. Na, o „su-krikðèioninus“ Dekarto posaká,jis skambëtø turbût taip: „Apiesavo Vieðpatá Dievà ir Jo þodámàstau, vadinasi, tikiu.“

Didþiausia velnio atakayra nukreipta á tikinèiojomàstymà, siekiantsujaukti ir net iðtrinti ið josàmonës krikðèioniðkostapatybës suvokimà.

Mûsø viduje esama tiekmoralinës ðviesos, tiektamsos, kaip ir abiejøesama iðoriniamepasaulyje. Vidinë mûsøtamsa rezonuoja suiðorine tamsa ir ðaukiasijos daugiau á save.Nauja, krikðèioniðka,mûsø tapatybë ðaukiasidaugiau dangiðkosðviesos.

Nu

otr.

D. P

rans

kau

s

Nr. 1 (338) 2011 m. sausio 15 d. Dvasia ir þodis 3

Ðiuo metu man pakanka-mai atktuali evoliucijos teori-jos ir tikëjimo suderinimo pro-blema. (Esu perskaitæs FrancisS. Collins knygà „Dievo kalba“.)

Norëtøsi iðgirsti bendruo-menës „Tikëjimo þodis“ poþiûráðiuo klausimu.

Tomas

Sveikas, Tomai, dëkui uþádomø klausimà.

Kiek man yra þinoma, mû-sø bendrija neturi ir ateityje ne-planuoja apibrëþti kokios norsvieningos pozicijos ðiuo klausi-mu, nes nemanome, jog tai yrabûtina. Vis dëlto ði tema yra ádo-mi, aktuali ir nuolat kurstantidiskusijas. Pasidalinsiu kai ku-riomis mintimis ir medþiagaapie tai.

Nors ir sveikintinas tikin-èiøjø noras ginti Biblijos tiesas,taèiau ne visada, mano many-mu, mes tai darome tinkamai.Didþiausia problema slypi neásivaizduojamame ÐventojoRaðto ir mokslo konflikte, bet ne-teisingoje Biblijos arba moksliniøfaktø interpretacijoje – ið èia ir ky-la visi nesusipratimai. Ar tikraimes teisingai suprantame pir-màjá Biblijos skyriø?

Dar gerokai prieð visusðiuolaikinio mokslo „sukeltusnepatogumus“, Ðv.Augustinas(IV – Va.) buvo pastebëjæs, jogPradþios knyga turi literatûrinækonstrukcijà, modelá – á tai pas-kutiniaisiais deðimtmeèiais at-kreipia dëmesá vis daugiauðiuolaikiniø krikðèioniø teologøir biblistø. Kà tai reiðkia?

Sukûrimo pasakojimas tu-rëtø bûti interpretuojamas per„istorinæ-meninæ“ prizmæ (rë-mà-konstrukcijà), literatûrinësinterpretacijos metodà, kuomet7 dienø „rëmas“ naudojamasantropomorfiðkai (ið þmogiðkosperspektyvos, þmogiðkai). Sykiutaip formuojami Sabato teologi-jos apmatai – tai ypaè iðryðkëjatolimesniuose ST tekstuose. 1-3dienos Pradþios 1 skyriaus pa-sakojime yra vietos ir erdvës pa-ruoðimas ið beformës þemës,

K L A U S I A M E P A S T O R I A U S

Tikëjimas ir evoliucija

tamsos ir vandens gelmiø. 4-6dienos yra uþpildymas, apgyven-dinimas kûrinija to, kas buvo pa-renga. 7 diena sujungia Dievà perSabatà su Izraelio „darbo savai-te“ (Ið 20, 8-11), – teologiðkai tai la-bai reikðminga detalë.

Kita vertus, ið didelio uolu-mo mes daþnai pamirðtame, kadPradþios knygos autorius pir-miausiai kreipësi á pirmuosiusskaitytojus – ið Egipto iðëjusius þy-dus, ST tautà, Abraomo palikuo-nis, kuriems tikrai negalëjo rûpëtipanaðaus pobûdþio moksliniaiklausimai. Á klausimà „kaip Die-vas sukûrë“, ikimokslinës visuo-menës (pirmieji) skaitytojai ir mes(ðiuolaikiniai Raðto tyrinëtojai) ti-kimës labai skirtingø atsakymø.Mums rûpi, ar Dievas panaudojoevoliucijà Sukûrime, o þmones,gyvenusius prieð kelis tûkstanèiusmetø, visiðkai patenkino papras-tesnis, bet ne maþiau áspûdingasatsakymas – jø protëviø Dievasyra galingas Visatos Kûrëjas, su-formavæs erdves danguje ir þe-mëje, o po to harmoningai jas uþ-pildæs savo kûriniais. Kaip dan-gaus ðviesuliams Jis paskyrë val-dyti Dangø, taip Þmogui, ðlovin-giausiam savo kûriniui, Jis pave-dë uþvaldyti Þemæ. Dar daugiau,Dievas po savo darbø ilsëjosiðventà septintàjà dienà, todël irþmogus kvieèiamas áeiti á Jo poil-sá.

Toks poþiûris ið esmës iðven-gia konflikto su mokslinëmis teori-jomis, nes traktuoja Sukûrimo pa-sakojimà ne kaip chronologináávykiø atpasakojimà, kûrimo ávy-kiø stenogramà, bet literatûriná,meniná kûriná, pabrëþiantá patáSukûrimo faktà ir Dievo darbøharmonijà. Tai leidþia be átampossvarstyti, priimti ar atmesti bet ko-kius mokslinius atradimus ir hi-potezes, tuo pat metu prisilaikant

nuoseklaus, pagarbaus poþiûrioá Raðtà, nemenkinant jo autoriteto.

Kà gi galima bûtø pasakytiapie Franciso S. Collinso knygoje„Dievo kalba“ iðdëstytà teistinioevoliucionizmo poþiûrá? Ma-nau, kad kaip ir visus kituskrikðèioniðkus poþiûrius, turëtu-me já gerbti, bet ir neatsisakytikritinio þvilgsnio. Kokia jo esmëir silpnosios vietos? (toliau re-miuosi P.P.T. Puno analitiniostraipsnio medþiaga ið Evange-lical Dictionary of Theology, byWalter Elwell, p. 415-431.).

Dauguma ðio poþiûrio at-stovø alegorizuoja Pradþiosknygos pasakojimà ir laiko taipoetine dvasinës þmogaus pri-klausomybës nuo Dievo, ne-klusnumo ir atkritimo nuo Jomalonës iðraiðka. Teistiniai evo-liucionistai pripaþásta Biblijosautoritetà ir ja tiki, taip pat prita-ria ir organinës evoliucijos pro-cesams, kuriuos Dievas panau-dojæs, kad sukurtø þmogø. Jieteigia, kad Biblijoje kalbama tikapie tai, jog Dievas sukûrë pa-saulá, nors nepasakoma, kaip taibuvo atlikta. Tuo tarpu mokslasevoliucijos teorija pateikia me-chaniná paaiðkinimà. Abu daly-kai vienas kità papildo, o neprieðtarauja vienas kitam. Pa-brëþiant funkciná sukûrimo vie-ningumà, atspindintá paties Die-vo savybæ, teigiama, kad evo-liucijos pavyzdys suvienija vi-sus natûralius procesus, taip patir þmogø. Nepaisant bûtinybësávardinti þmogaus nuopolio is-toriðkumà, teistiniai evoliucio-nistai laiko esmines krikðèionið-kas doktrinas (prigimtinæ nuo-dëmæ, atpirkimà) nesudrebina-momis. Kai kurie ið jø Pradþiosknygai suteikia dar daugiausvarbos ir sutinka, kad Adomasir Ieva buvo istorinës asmeny-bës, iðsivysèiusios ið hominidø,kuriems Dievo intervencijos dë-ka buvo suteikta siela. Galëjo bû-ti, kad Dievas atgaivino mirusáhominidà specialia chromoso-mø injekcija ir gyvybës kvapu.Pradþios knygos 1 skyriuje Die-vas tarsi iðleidþia kûrinijos„dekretà“, „suraðo“ ástatymàtam tikra tvarka. Ðis dekretas vë-

liau buvo ákûnytas per organinæevoliucijà, t.y. iðreikðtas kitokiu– laikinu ir þemiðku bûdu.Nors ðio poþiûrio ðalininkaidþiaugiasi suderinæ evoliucijà irRaðtà, kartais visai taip neatro-do, nes esama ir silpnø vietø, pa-vyzdþiui:

Simbolinis Pr 1-3 aiðkini-mas susilpnina dvi esmineskrikðèioniðko tikëjimo doktrinas:neigiant Adomo istoriðkumà, su-menkinama Kristaus, antrojoAdomo, kryþiaus reikðmë (Rom5,12-21) bei istoriðkumas, kasyra labai svarbu krikðèioniðkaidoktrinai.

Ievos sukûrimas (Pr 2, 21-22) taip pat lieka paslaptimiteistiniams evoliucionistams,nes jiems priimtina tik natûraliþmonijos kilmë ið neþmogiðkoprotëvio. Pr 2,7 sakoma, kadDievas suformavo þmogø ið þe-mës dulkiø ir ápûtë gyvybës kva-pà – þmogus tapo gyva siela.Nors suformavimo procesas ne-apraðomas, panaðu, kad tai bu-vo specialus kûrimas ið neorga-ninës kilmës daleliø, o ne iðves-tinis (evoliucijos bûdu) ið kitø gy-vybës formø. Hebrajiðkas þodis„gyva siela/bûtybë“, nephesh,yra tas pats þodis, pavartotas Pr1, 20-21. 24, kalbant apie kitusgyvius. Skirtumas tas, kad þmo-gus buvo sukurtas pagal Dievoatvaizdà, o gyvûnai – ne. TodëlPr 2, 7 þmogus atgyja ne taipkaip kiti kûriniai, t.y. gyvybë á jáateina, jis pradeda gyventi tik pospecialaus Dievo veiksmo. Pr3,19 þmogui sakoma, kad jis su-gráð á dulkes, nes ið jø yra paim-tas, todël aiðkinimas, kad þmo-nës yra iðvesti ið prieð tai egzis-tavusios gyvybës, netinka.

Kaip evoliucinës paradig-mos iðimtis gali bûti prielaida,kad Dievas paëmë du iðsivysèiu-sius hominidus, jog jie taptøAdomu ir Ieva, ir suteikë jiemssavàjá atvaizdà, panaðiai kaippaëmë ir atskyrë Nojø ir Abrao-mà nuo jø kartos. Dievas galëtøsukurti Adomà ir ið mirusio ho-minido ir Ievà ið Adomo –abiem dalykams reikia iðskirti-nio Dievo ásikiðimo. Daugumaikreacionistø ðis Dievo veiksmas

yra logiðkas, nuoseklus, kadangijoks natûralus evoliucinis me-chanizmas nëra pakankamasAdomo ir Ievos atsiradimuievoliucijos bûdu. Tuo numano-ma, jog, kai natûralûs dësniainebeiðgali, dël antgamtiniø da-lykø perðokame prie Dievo. Betar Dievas apribotas? Ar jis nega-li atlikti natûraliu bûdu neapaið-kinamø veiksmø? Pats sukûri-mas ex nihilo reikalauja pripa-þinimo, jog Dievas atliko ant-gamtiná veiksmà, „paleisda-mas“ visus natûralius dësnius,materijà ir t.t.

Teistiniai evoliucionistai taippat pernelyg pasitiki vis dar sil-pnai pagrásta organinës evoliuci-jos teorija. Ieðkodami natûralisti-nio ir teistinio poþiûriø suderina-mumo gyvybës atsiradimo klau-simu, jie, nors ir tiki Kristaus þi-nios antgamtiðkumu (ásikûniji-mas, prisikëlimas), vis dëlto tam-pa nenuoseklûs, neigdami patá su-kûrimo stebuklo antgamtiðkumà.Persistengdami su su realybës de-talëmis, jie nejuèia padalina jà ádvi viena nuo kitos nepriklauso-mas ir tarsi nesusijusias dalis –dvasinæ ir fizinæ.

Ðis dualizmas glûdi teistinioevoliucionizmo pozicijoje, kal-banèioje apie þmogø, kurio kûnasyra atsiradæs natûralistinës evo-liucijos bûdu, o dvasinë prigimtisir dovanos – paties Dievo suteik-tos antgamtiðkai.

Gilinantis á ðá ir panaðiusklausimus, labai pravartu bûtøperskaityti Alister Mcgrath straips-ná Mokslas ir tikëjimas nesude-rinami? http://www.btz.lt/lt/laikrastis/1/3828

Pastorius Darius Ðirvys

Didþiausia problemaslypi neásivaizduojamameÐventojo Raðto ir mokslokonflikte, betneteisingoje Biblijosarba moksliniø faktøinterpretacijoje – ið èia irkyla visi nesusipratimai.

Daugel metø studijuojuBiblijà, ir paskutiniu metu ið-kilo vienas labai esminis klau-simas. Kodël mes neðvenèiameðabo? Juk tai vienas ið deðim-ties Dievo ásakymø?

O juk nëra jokiø pataisy-mø, kad galima nesilaikyti Joásakymø, jei tai bus nemadin-ga ar panaðiai. Juk deðimt Die-vo ásakymø ir yra Jo ásakymai,

Ðabas ir Dekalogaskuriø, kaip að suprantu, turi-me laikytis be iðlygø, raidë á rai-dæ, neieðkodami iðvedþiojimø?

Krikðèionys, minëdamipoilsio ir Vieðpaties

artumo dienà sekmadiená, ið prin-cipo nepaþeidþia deðimties Dievoásakymø, vienas kuriø liepia sep-tintàjà dienà paðvæsti Vieðpaèiui.Dievo poilsio ðventimas ar ðeð-

tadiená, ar sekmadiená yra dau-giau kultûrinis dalykas, o neuniversalus dësnis. Tad niekasdël to negali bûti smerkiamas.Universalus Dievo dësnis ragi-na þmogø Vieðpaties pavyzdþiu

dirbti ðeðias dienas, o septintàjàilsëtis (þr. Pr 2, 2-3).

Ðabo paraidinis ðventimasðeðtadiená krikðèioniø teisesniø ne-padaro. Juk tik Kristus yra visømûsø teisumas, o didþiausi duásakymai, kuriø ragina laikytismûsø Vieðpats Jëzus, – mylëkDievà visomis jëgomis ir artimàkaip save patá, – taip iðpildysi vi-sà Ástatymà.

Jei dël raidës yra sulauþomasbent vienas ið ðiø dviejø, t.y. ðeðta-

diená ðvenèiantys jauèiasi teisesnikrikðèionys uþ kitus, ðvenèianèiusVieðpaties poilsá sekmadiená, taiJëzus toká tikëjimà vadina veid-mainiðku. Mat nuosavu teisumuyra paneigiamas Dievo iðgelbëji-mas per Kristø ir artimo meilë. Tu-rëtume suprasti, jog Vieðpats ið sa-vo pasekëjø tikisi gailestingumo,o ne teisumo pagal raidæ ar ástaty-miðkos aukos (plg. Mt 5, 20; Mt12, 1- 8).Pastorë Anþelika Krikðtaponienë

Nu

otr.

D. P

rans

kau

s

Nuo

tr. G

. Tum

ulio

Nr. 1 (338) 2011 m. sausio 15 d.4 Naujienos

Praëjusiø metø gruo-dþio 17 d. Krikðèioniø

bendrijos „Tikëjimo þodis“ vyr.pastorius Giedrius Saulytis kar-tu su nuteistiesiems tarnaujan-èiais pamokslininkais DariumiAðkiniu ir Osvaldu Nenartavi-èiumi aplankë Vilniaus antruo-sius pataisos namus, kuriuosetarnavimai nuteistiesiems mû-

Kalëdinis tarnavimas nuteistiesiemsOSVALDAS NENARTAVIÈIUS

Gruodþio 18 d. á Uk-mergës vaikø biblio-

tekos salæ susirinko bûrys vai-kø, daugiausia ið vargingai gy-venanèiø ðeimø. Èia juos su-kvietë miesto vaikø ir suaugu-siøjø bibliotekø direktorës, o ka-lëdinæ ðventæ paruoðë UkmergësTikëjimo þodþio bendruomenëstikintieji. Vaikuèiai þiûrëjo lëliøspektaklá „Obuoliukas“, klausë-si kalëdiniø giesmiø.

Renginys buvo kupinas ðil-to bendravimo, kalbëjome suvaikais apie Kalëdø prasmæ,apie geràjá Ganytojà, kuris,

Ðventë vaikams UkmergëjeGENUTË KALKAUSKIENË

Artëjant didþiausiammetø stebuklui – Ka-

lëdoms, norisi ðià paslaptá ið-gyventi drauge su tais, kurieprie jos dar neprisilietæ, pasi-dalinti ðirdies ðiluma irdþiaugsmu. Su vargstanèiais,netekusiais pastogës ir viltápraradusiais þmonëmis. Kuopradþiuginti juos, á duris bel-dþiantis Jëzaus gimimo ðven-tei?

Praëjusiø metø gruodþio20-21 dienomis Vilniaus baþ-nyèios „Tikëjimo þodis“ gai-lestingumo tarnavimo sesëskartu su vyr. pastoriumi Gied-riumi Saulyèiu ir ðlovintojøgrupele apsilankë dviejuoseVilniaus nakvynës namuose –Naujosios Vilnios ir Vilkpë-dës, o gruodþio 22 dienà –„Gyvenimo namuose“, kur gy-vena psichinæ negalià turintyssuaugæ þmonës.

Ant stalo – garuojanti ar-bata, sumuðtiniai, naminiai py-ragai. Po ðlovinimo giesmiø,pastorius Giedrius dalinosiEvangelijos þinia. „Jëzus Kris-tus, Dievo Sûnus, atëjo á ðià þe-mæ kaip ðviesa, tamsiausiumetø laiku. Dël ko? Dël mûsø.Kad savo Þodþiu suðvistø mû-

Kalëdø pyragas su dangiðkais migdolaisSAULË AUGUSTINAVIÈIÛTË

sø gyvenimo tamsoje, atneðtøiðgelbëjimo dþiaugsmà ir ra-mybæ. Tik susitaikæ su savoKûrëju, galime atrasti gyvenimoprasmæ ir tikslà. Átikëti Ðviesàmus kvieèia þmonës, jau paþás-tantys Jo malonæ, gyvenantysgreta mûsø. Svarbu iðgirsti, sutik-ti, priimti ðià þinià. Pavesti Die-vui savo gyvenimà ir nebijotikalbëtis su Juo nuoðirdþioje mal-doje“, – tarsi dangiðki migdolaiant kvepianèiø gardësiø byrëjoDievo þodþio perlai. Pamokslasbaigësi kvietimu bendrai atgailosmaldai, kurià visi kartojo atsisto-jæ.

Prie ðiø ðventiðkø nakvynësnamø aplankymø prisidëti ir at-neðti dovanø benamiams buvokvieèiama Vilniaus baþnyèios„Tikëjimo þodis“ bendruomenë.Suneðtø dovanø gausa liudijo at-viras ir dosnias tikinèiøjø ðirdisbei pranoko visus lûkesèius.Kiekvienam gyventojui buvoáteikta dovanëlë, laikraðtis „Ga-nytojas“, baþnyèios lankstinukasir pasveikinimas. „Aèiû jums,aplankykit, nepamirðkit mûsø“,– kartojo ne vienas. „Ðiandien gi-më Jëzus, Dovydo Sûnus / Atsi-vërë tau ir man Dangus“, – gie-dojo ðlovintojai. Dievo þodþio

kaip ir sodininkas spektaklyje,rûpinasi ir gelbsti kiekvienà.Prieð iðdalindami bendruome-nës paruoðtas dovanëles, pa-pasakojome apie paèià di-dþiausià dovanà – Jëzø. Vaikøakyse suþibo dþiaugsmo ugne-lës, kai dovanø maiðeliuose ra-do po knygutæ, þaislø, pieðtu-kø, saldainiø ir kitokiø malo-niø smulkmenø.

Ðvente dþiaugësi ne tikvaikai, bet ir joje dalyvavæ të-veliai ir bibliotekø direktorës,kurios nuoðirdþiai padëkojouþ toká renginá.

sø baþnyèios iniciatyva tæsiasinuo 1992 metø.

Á kalëdinæ ðventæ susirinkæákalintieji ádëmiai klausësi pas-toriaus Giedriaus pamoksloapie Kalëdø prasmæ – Jëzus at-ëjo á þemæ gelbëti nusidëjëliø,kiekvieno ið mûsø.

Ðis susirinkimas pataisos na-muose buvo ypatingas ir tuo, kad

vyko duonos lauþymas – dauge-lis nuteistøjø Vieðpaties vakarie-nëje dalyvavo pirmà kartà. Tar-navimo pabaigoje visi kartu ben-dravome prie vaiðiø stalo, o pas-torius Giedrius kiekvienam pa-dovanojo po savo knygà.

Esame dëkingi Dievui, kadEvangelijos laisvës þinia skam-ba ir uþ spygliuotø tvorø.

ðviesa ir baþnyèios bendruome-nës parodytas dëmesys ir meilëpaguodë ir suðildë tø þmoniø ðir-dis. Na, o mûsiðkes, tikëkim, pra-plëtë ir suminkðtino, kad sutikægatvëje vargetà ar benamá, paly-dëtume já kitokiu, gailestinges-niu þvilgsniu.

Nuotraukose: prieðkalëdinisapsilankymas nakvynësnamuose Naujojoje Vilnioje

Vyr. past. Giedrius Saulytis ir past. Darius Aðkinis (viduryje) su ákalintaisiais broliais

Nu

otr.

O. N

enar

tavi

èiau

s

��

�� !��"#��$��%��&�%��%��'��!�(��"#��&��%�� #��

)��*��!+��"#��#��

'��$��%��%�� +��!� ,�� "��*��%��+��%��#�� "��"�%�+��!-��&�� &��!

�� +�.��

�� /+�.�0�12!� (�� ,��3�� !��"��#�$�� %��"�� !�&��/4�'��05��6�72!

��

�� !�� "�'&��(�� !�$�� )*+� �� &��/0'��4��082!�,�� &��$�-��/9��4��72!

:;�<�� :�� =(��&��>��=?�� <��%��!�*��:�<��=�� "#�� >!

3�� <��.�<� %�� $��"��"��&��"�!�+��$�<��.�<� ��%��

��%!�*��@��+@��=A#�$��<� ��"�� !�+��"��>!�?��"��%� @�� &��&��"��&��%!�'��:��=��"��#��"�� *��%��&��$��"� ��'��%��*��'��>!

.��/��#

#��$�%&'()�!*�'$+*,

��

'��B% ��,��%�� %� �� !*��*��"�� "��&��$!��$ $��$�� "�� %��*��!�+�� $�*��$!�+��"��.��!!!

B�"�� %��C�A�� "��"��&�� !�@��&�� $��!�D�� &��!

,��!�-�"�� B� �,��$��$��"��"��.��(�� -�� !��/0�'��05��002!�+$�� .��$�� *��$�� !

@�� "�� C� @�� "��=��>�� #�$��$��$��$�� $� �� "�� C��!-�"�� #�$��"�� &��#��/+��7��0E2!�?��$� $��.�

��!��<;��*�� !�-#��+�� $�+��!�?��$��&�$�<;��"�$!

A��!�A��&�� !�A#�$��"#��"��(��B�� !�A��?.�� #��$��"�� (� ��!�+�� $��$ $��&�$��%� �� %�� $��&��"��!�@��*��$��&�$��$��$!+��$��$��+��"��+��%��+��!

3��*�� $� ��C�'��+��" �� "�� &�%��%�� "��$ $�"��$C�A��*��!�+��/F"��0G��12!�A�� &��&�� !,��#��$�+��%��"��$�+��C

H��"�� $ $��$�� *��%!�,��#�$��

��&��!�,�� !?��*��&��!

'��*��$��$��$�� C�'�� $��$��C�-�"�� =��>��+�� $��!� +$��"#��"��*��!�3��%��.��$!

��

I.��"��"��!�I.�� 0��(�� "�� %�/I.��E��412!�'��*��%��"��I.�%�� !

'��*��I.��%C�,��?.�� "��$!�+�� %��%�� *��

��!�'��I.��$C�'��%�� "��75�555��$�� %+��.��C

��1-��(�� 2-��!��/I.��E��052!�3��I.��%��=@��D��%��>!

I.�� $� ��!�,��"��%�� *��*��=,��75�555��$��%��"%!�'�� &��D��!�,��%� ��@�� "�� D��>!

(��"��!*��*��%��I.��#�� !�+��"#�$��

��#��!,�� I.�%�� *�� $��%�+��D��!�I.�� $� �� !,�� "��"��*�� !��I.�%�� !

*�� +�� +��D�� !��!+��$��*��!

*��"�� %!�J��I.��*�� *��!+��00K�� 0E8��&��*��3��4��4��5��#�6###7�.��4�� 4��!�6###7�&�� 4�� #�6###7�4�� #6###7�4��4��/3�00K��00!�08!�KE!�057!�0652!

.��8��#

��-.��/.+!*01()

��

�� !��"�� !��#��$��"��%�&��%�!��'� ��"�� "��%

� ��

!��$�� $��$��"(�� "�� %

I.��9��0:�� "�� /I.��1��402!

I.��"��+��.��!�'�� "#�� $��$��$��!�,��3�� #��$�� &��I.��#��!�+�� !�"��!��$��$��$��/I.��1��442!

I.�� %��%!� 3�� I.�� %� �� *��$��$ $�� &��+�� !�"��!��$��!

@��I.��$��;(��<��$��!�?�� =*�� #��%��&�� *��!+��"��>!I.��"��!

L�� I.�� !�,�� *�� !�+��=A��*��+��!�,��>!�(��I.�� %��!�+��=,��*��

��&��"��+��D��!�A�� >!,�� "��$�� #6###7�"�� !��$�� !��!�/I.��1��4G!�G02!

,��&��<;��"��B�� ,��!�A�.��+��.�� !(��*�� "�� !�?�� %��#�&��"��$��%� ��%��*��!

,��"�"��!�*��M!�-��;��#��=?��"� �� %>!� 3�� #�$�=,�:;��>�� $��$��$��$!

��&��%��*��$!�-�*�� $��$��+�D��!

I.��"��#��*��"%�� +��%!�,�&��C�'�� *�� $� ��C

@��%��I.��!�'��+��.��*�� I.�%�� $� ��%��&�%��%!�1-�� (��"�� =�'0 �� *��%�� (��/(;�1�82!

,��I.��*��!�?�� !�/(;�1��K2!�,�&��I.�� (��5��!"��#�.��>�6###7��(�� ?��!��/(;�1��K�052!�,��(�� %�� /(;�1��042!

'�� C�,�� "��$��$��*��%!�I.�� $�� "�� " �� $��&��!�'��I.��C2��%��

��-��6###7�(�� %� �� (�� "�� =' ��"�� 4�� !�� !��!#�6###7�(��2-��"��4��#�4�� !��#�� 4��-�� 4��-��*�/I.��K�G!�7�8!�072!

3��$��I.��"��$!�?�� *��C�I.�� *��#��"�!*�� =A��!�@��,��.�� #�$��$>!,��*��%!

,��+��.$��&��!�+��+��D�� %��!�+��"��!A#�$��#��+��#�$��!�0�� 6###7��)�/+��4G��4K2!

3��!

!��$�� " ��,��&��"�"��

��+�� !��*��!�(��%��%��(��@��$�� !

*��$��+�� %��&��!�,�&��&�%��%��&�%��"��%�I�� %��B�� ,��!�+��&�%�(�� B��0�� %#�0��!�� %��!� ��%�/+��G4��652!�0�� !�� ?��(��/+��G0��062!�.��!�� /+��GG�12!

(�� ,��"��!�,�&��+�� "��"#��"��$��%!�+�� 0�� >A�� # �� #�.�� !�/+��6�0K2!�+�� !��!�� 5�� >�/+��K��02!

+�� *��%��"��!�� +�� %�� +��$��%�?.��"��!��!��!��#�.��!��5��/+��K��052!�L��$��"�� &�� %!�3��*��+��$��!

,��+�� *��%�� !�D��$��&�$ $��"��%��%!B��-��B<;��#��J��$�I��$�A�� $�"�� %��

"��'��!�3��$�� %��*��%� ��#��&��!

*��$��$��<�� &�%�� &��!� +�� #�� $�� $ � $��F��!�*��$��$��$� ��$��!�?��$�� !�,��&�� .��%�*�� &��#�$��$��!�*�� $��%��%��%!

3��-�� %��%!�'��"� ��"��&��"#��"��$��=( �� %C>� �� %��"��%��"�� $��$�"#��!�+��"�� !�H�@�� "��&�� "��&�%� ��"��&��!��!��"��$��"��&��!

'�� &�� I!�B��+�� "��&�� #��"��!�+��%��"��$��*��!�'��"�� &�� "��#��"��!��=3��!�-��&�� %!�*�"�� &��!!!N

,%��"��$��$��!!!�L�� *��=*�� $��$��$�� $��&��"��>!

,�� *�� %� ��+��C��!@�� +�� !�+�� !�&��!�(�� %��2-��$�� !��

0��B��#

��

!��$�� $��$��"(�� "�� %

��

��(��%�� ,��#�(�� 4�� !��/+�00��0E�012!

-��D�� "��!�?��$��"��&�%��&�$��&�$ $�"��"�� 00��$�4550��!�'��#�$�"��&�� $�� &��%!�A�� &�%�*��%�� %!

��"��)�� *��"��

��!�B�� 0��(��"�� #� ��(��"��=�'(�� %��"��>�4�� 4�� 4�� !*�/*��K��G�

62!�*��*��"� ��9�� "�� !��5�!��(��$�� $��-�� !�/*��K��42!�*��"#��*�� %��!

'��*�� %C�,�� *�� !�*�� !�+�� <�� !��K�� &�� -�� /*��K��0G2!

05� �� '��$��9��%�� 5��CD��-��#�$��?��?��D��?��!��?�� /*��05��7�82!

,�&��*��

�� %��"��$��$!�,�� "#��!�-#�� *��!�,�&�� "��"�� "�� "��!�*�� 0��"�� 5�� #�(�� /*��05��E2!��*��"��"��"� ��!

(��&�� "��%��"#�� &�� !�*��%�&��%��.��!�,��%�� '��$�D��$��*��%!�+�.�� "�� !�?��#�$��+��"��+��%��"��%!

A%��B��B��'4�

�� (��"�� #�(��!��%�� 2-�� #�"��#�(��(�� *�/0�B��0G��0G�062!

�,%��%��"��B��!�O��%�� !@��"��C� =B�� %�@��"��!�,�� "#��*��!�?��%��"#�$��$��!,��"#��$��$��"%�?.��"#�$��!�@��"#&��"�P�,�&��!�,��#�� D��!�,��!�B��%��>!

A��"��'��$�� =*�� "#��!��

��$��$�� "��!�,��"��%�@��"��!�,��"�� @��>!

-��"��%��%��"��%!�@��A�.��!�� %�� #�4�� /O��G5��0K2!

*��!�,��+�D��+��!�A�� +��%!�?�� *��$��$!&��"#��

��!�@��%C.2�3��"44555�5��63 ��7 ��

��+�7 �' �7��

4�� $�-�� =�'2��!��!�� =�� -�� 4�� #�.�"��4��%*#�4��$� =��(�� >E�$�-��=�0�� >�&�� E�/+�8��G4��G72!

3��#�$��'�� >�� !B��%��=��+��#%��+�� %>!�,��#��+�� %��#�$��$��%!�'#��&��!�-��=��>�/+�8��702!�'��'��"� ��+��#��%�� +�� %�� #��"��"��&��!�H�� '��

�� %�� #�$��#��!-�� "��$��"$��#��$!�@��&��%��%��%C�+��!

'�� !�9��%��$�-��=��$�� >�&�� F��E�/+�E��GE�G12!�,��+��2��$�� =��G��>�0��0�D��+ ��9��9��#�4��5�� 0�� #�.��0��"�� E�/@��40�8�E2!�'��*�� !� ,�� *��!�?��&�� 4�%��"��>� ��"��"��#&��"��-��)�0��

�� =��&��"��)E�/3��64��0�G2!

�� *��&�� !� ,�� '��$��%�� "�� %��*�� B#�� #%� �� +�� %��%�+�.�� 9�� /A��7��82!

,��"��"�� %��"#�� "�� !�,��%��%��'�� /I)�G��452!

�� &��!�'��"��'��$�� $��$��!�+��'��$ $��%!�+��!�+��

��%��#��%�� "��1��/0�,��0��002!�,�� %�#�� !H�� $��$��Q�� "#�$��!�,�&�� '��"��+��$!/B��<�,;��!�867�8682!

��

,��(��4��4�� .��!��

�� %#�4�5��(�� 4�� !�� %��#9�� (��"��4��%��5�� #�9�� 5��5��4�� 5��4��#�0 ��#

.2��7��8-��7��!��76�� 9

:$�0+*1�;��<.))*,

* ��

��"��"��"��+��,�-.��/0��12

� ��

3��:;!�:�� &�� $��$��&�$��%��&��"��"��!

'�� =@�� %�� >+�;��M��"��<�� L��%� L��%� �� =0K16��!�@��#�� &�$��"��&��.�<� ��>!

@��C�,��$��!�'��&��%��&�% %��<� ��C@��$�'��#��*��%��+��#��$��$��+��C�*��$�� &�� !�'��C

(��&��-�"�� &��&��-�"�� $� $��"�!�+��&��!�+��-�"�� !

'�� $�� "�� "��!�3�� %�#�$��"�!

'��&��"#��$�� #�$��

�� !��)�$�� #�$��#� .�� #�2��%��!�� #�4��5��!�� !��-�� !��!��!��!�4��/A�7��0G�082!

,��#��%��"��!�,�� *�� "� �� %!�,��"��#��!�A�� !�?��%��%��%��%��%�� #��!

A%��&��!�-#��!�� "�&��#�$��&�$ $��"�� 4��!��&��1�� % ��5��?��5��1�� /9��0��4E2!�L��'��%��%��"��"�� $'��I�� '��$��&��!

@��3��4��%��

$�-��&��#�&�� !�� /0�3��0��0G�062!�'�� #�$��$� ��%��"#�%�� "��!@"��#�$��%�� %�#�$��!

'��&��"��)��<� ��#�$��-�"�� !�?��K5��<!��)��<� ��&��#��!�,��"��"��&��$��%��%!

+�.��0��"��"��'��%��%��%��+��"��*��%�� *��#��!�0�7��!��"�� +�.��!��+�.��&��"#��+�.��'��!

,�� +�.�� 0�� (�� -�� (��.��$�-�� -��=' �� -�� #9��$�� %��-�� #�&��!�� -��#�.��

�� H��!��1�D��:��!��"��!��#�.�� #�&�� -�� #�0��%*�/+�.0��0�72!

8�K��*��%�� %��,�� %��!�� #�4�� -�� #�.��%��%�� #�� #��0�� ?��>�0��(��"�� *#

,��"��%��$��$��$�

R�*�� +�� /+�.�0��0�4��'��0��K�05��4�� %��%�� "�� (��$� �� !�� "�� 2SI�� *��

��/0��4�82SI��%��

*��<��/0��E�12SI�� *��

��/0��K2!B��"��*��

��"��"�� *��!�'��$��&�$��"��*��%��+�.��%!I�0�7��!��

�� *�� $��J��#I�8��!��"#��%�

�� *�� $��J��!I�E�1��!��"#��

��%��A�.��%� �$��J��#I�K��!��%��

��%�*��"� ��&��+�.�� $��J��#

,��#��*�� "��E�1��!��"��+�.��"��!

8��K��!��

��E�1��!� ��K��!��!�,��+�.��%��*��!�E��!��%�� !"�� !��!��

��?��"��*��+��D��!"�� = ��#�$��"� ��%��*��!

I�� $��%��"��%��.��3��A��"��

0!�(��% ��%�� '�� &��'��%��"�/+�05��052�� *�� /��%��"��!!!2��"#�� %!

4!�3�� "#�$��$��"��"��)��$��&��$�� $��"��*��$��$��$��<��$��%��"��%��!

G!�3�� <�� *��!

6!�'��%��)��"��<�� "��!� 3��A�� $��$��%��%��$��%�� "�� *�� $��%��!

-�-�"�� $�� %��$��#�$�� #�$��!�*��&��&�� "��!�+��&��+��+�.$�'��$��+��D��*�� !�H��#�$��#�$��"�$�� $�� "��&��!

.2�555�� -�� ;��7��

0��B��#

��

+��$3��"�� (3��"�$�� $�� $��$��"��$��"�$��$��-4�"�1��052%

��

%�0',)�1�+.>'*0.1

�� (��3�� *��

��*��%��+��+��"� ��+��!�@��+��"��"�� *��"��!�,�&��%� �� *�� #�$��$�� !

'�� #�$��$��&��3�� !

,��*��%��$��$��&�$�+�� !�+��"��"��!�A��"��%��+��%��%��$��$��$�� !T+��"�� "�� %��%��%��&��#��&�%�*��"��T�� "��"��"��#�� $�� "��*��&��!�A��%��"��%��$��!

,�� #��*�� "#�� *��!*��$� ��"��!�,�� "��*��%��!�U!!!V

,��%��"�� "#�$��$��T�� $��.�� "#�$� �� $��"�� !T

,�&�� %� ��"% ��"��!��!��#�� #�� "��

��"��"��"��"#�$��*��!�A��%��%� ��+�� "��"��"��%��%��!

@��#��"��&��"�� *�� "�� !�A�� "#�$��"#�$�� "#��!�,��"#�$��$��$��"#�$��"#�$�� %��*��%�"��=+��"��"�� $��*��!T+��%��*��"#��%��*��%�� $�"�� %��+�� !�A��+��%��"�� +��>�U!!!V!

A��"��%��%�� "#�$��$��$�� $��%!�,��&��*��"��"�� %��%�� *��"��!

,��*��&�� $��*��"�� $� �� "�� $!�A��%�� /��&�$��

��"��$� $��2��=D�#��"��*�� >!T

,�� #��%��"��$��&�$��$��"$��S��#�� %��"#�$� �� %� �� *��+�*��"�S� ��*��"��$��"��$��*��$��!

,�� %S�� $��!

,�� /��2� ��"��!+��*��$��!�,��"�� +�� "��%�T�� *��"��"��"��"��*�� %��"��"��"��!�A��*��$��%�� &�� !�,��*��"#��%��!

-�� #�$�� "#��%��%��$!T-��*��%�� *��#��"��#��"��S��&�� #�� "��"��%��%��#��!�J��S��$��%��$�� *��!

,��"��%��*�� %��%� ��S�� $��#%��"��"�� $��"#�$��%��$��!�,��$��$��$��T"�� =*�� >!�'��%��"%��

�� $�� *�� !

-��"�� "��$�"#��*��$��%��='�� >!T?��*��%��+��+��"��"��"��%�� !T,�� 3��"��"��J��).�&��8�� T"��4�� =�&��!�� !�?��$�� #��!

W��%� �� S�"��"�� &�� !A��=��>��%��"��%��$��"��%��%��!��!��"��$�� "#��!T

,�� $��"��!�H� �� !��!��!TA��*��"#�$��"�� +��+��"��"�� +��$��"� ��"��!

?��$�� *��"�� #��%!�A��"��$�� !

,�&��"�� $��&��!

��

6�� $��" ��7

,��*��+��%��+��$��$��"%!�(�� "�� "��#�$��&�$��"�� "��"��"��"#��*�� !TU!!!V

,��&��/�� 2��$��$��$��"#��*��&�$!,��$��"�� $��%� ��$��!T?�� &��%��"#�� $��.�� #��" �� *��%�� "�� %��%�"��!TX��"�� &��$��%�T��*�� "��#��!

Nr. 1 (338) 2011 m. sausio 15 d.10 Apologetika

Biblijos unikalumasJOSH MCDOWELL

Tæsinys. Pradþia Nr. 13 (326)

Ar Senasis Testamentas yra istoriðkai patikimas?

Senojo Testamentoteksto istorijaSavo sieká iðgauti tikslø

tekstà Rabbi Aguiba II amþiujepo Kr. grindë tokiu posakiu:„Tikslus (masoretiðkas) tekstoperdavimas yra patikima ap-sauga Torai“ (Harrison, IOT,211). Judaizmo Raðto mokyto-jams buvo keliamas uþdavinysstandartizuoti ir iðsaugoti biblinátekstà, neáveliant jokiø klaidø.

Soferai (hebr. soferim –„raðtininkai“) buvo vadinamiþydø Raðto mokytojai ir tekstosaugotojai tarp penkto ir treèioamþiaus pr. Kr.

Sûgai (sûgot – Raðto mo-kytojø „poros“) buvo skiriamipanaðiam tikslui antrame ir pir-mame amþiuje pr. Kr.

Tanajai (tanajim – „kar-totojai“ arba „mokytojai“) veikëiki 200 m. po Kr. Be Senojo Tes-tamento teksto saugojimo, tana-jø veiklos vaisiø galima aptiktiMidraðe (teksto interpretavi-mas), Toseftoje (papildymai) irTalmude (instrukcijos). Pastara-sis dar skirstomas á Miðnà (pa-kartojimai) ir Gemarà (medþia-ga mokytis). Talmudas buvorengiamas palaipsniui nuo 100m. iki 500 m. Taigi visai natûra-lu, kad tanajai iðsaugojo hebra-jiðkà Biblijà, nes jø darbas perkeletà amþiø buvo susijæs surabiniðkojo mokymo, paremtobibliniu tekstu, rengimu.

Talmudistai (100–500 m.).Geisleris ir Nixas taip nu-

sako ðios raðtininkø kartos tra-dicijà, kuri tæsësi maþdaug nuo400 m. pr. Kr. iki beveik 1000m. po Kr.:

„Tuojau po pirmojo SenojoTestamento perraðinëtojø laiko-tarpio, t.y. soferø laikø (nuo 400m. pr. Kr. iki 200 m. po Kr.), sekëkitas – talmudinis laikotarpis(100–500 m. po Kr.). Po jø atëjojau geriau þinomas masoreti-nës tradicijos periodas(~500~950 m.). Ezra dirbo supirmàja ið minëtø grupiø, ir jiebuvo laikomi Biblijos saugoto-jais iki Kristaus laikø. Tarp 100ir 500 m. po Kr. susiformavoTalmudas (instrukcijos, moky-mas), kuris tapo pagrindiniu,Tora pagrástu, civilinës ir kano-ninës hebrajø veiklos ástatymu.Talmude daugiausia pateikia-mos þydø mokytojø nuo 300 m.pr. Kr. iki 500 m. po Kr. nuomo-nës bei sprendimai, já sudarë du

skyriai: Miðna bei Gemara“(Geisler, GIB, 306).

Per visà ðá laikotarpá buvosugaiðta daug laiko kataloguo-jant civiliná ir kanoniná hebrajøástatymà. Talmudistai turëjo su-kûræ gana sudëtingà sinagogosritiniø perraðymo sistemà.

Samuelis Davidsonas rei-kalavimus talmudistø moki-niams pateikia remdamasisÐventuoju Raðtu. Ðie trumpinuostatai (èia naudojuosi Geis-lerio ávesta numeracija) yra to-kie:

[1] „Sinagogos ritiniai turibûti paraðyti ant „ðvariø“ gy-vûnø odos, [2] þydo paruoðtoskasdieniniam naudojimui si-nagogoje. [3] Odos turi bûti su-riðtos viena su kita ðvariø gy-vûnø gyslomis. [4] Kiekvienojeodoje turi bûti suraðytas nusta-tytas stulpeliø skaièius, kurisbûtø vienodas visam kodeksui.[5] Kiekvieno stulpelio aukðtisnegali bûti maþesnis nei 48 irdidesnis nei 60 eiluèiø; o stul-pelio plotis turi bûti 30 raidþiø.[6] Visas nuoraðas turi bûti pir-miausia suliniuotas; ir jei benttrys þodþiai iðeis uþ linijø ribø,tai visas nuoraðas laikomas ne-tikusiu. [7] Raðalas turi bûtijuodos spalvos, ne raudonos,þalios ar kokios kitos, ir turi bû-ti paruoðtas pagal nustatytà re-ceptà. [8] Autentiðkas nuoraðasturi bûti pavyzdþiu, nuo kurioperraðinëtojas negali në trupu-èio nukrypti. [9] Në vienas þo-dis ar raidë, ar net kablelis, ne-turi bûti raðomas ið atminties,perraðinëtojui neþiûrint á prie-ðais já padëtà kodeksà. […] [10]Tarp kiekvienos priebalsës turibûti plauko ar siûlo storio tar-pas; [11] tarp atskirø daliø(paraðah) arba skyriø daromasdevyniø priebalsiø ploèio tar-pas; [12] tarp knygø – trijø eilu-èiø tarpas. [13] Penktoji Mozës

knyga turi uþsibaigti kartu su ei-lute, o likusios nebûtinai. [14] Beto, perraðinëtojas turi bûti apsi-rengæs þydiðkais rûbais, [15]apsiplovæs visà kûnà, [16] ne-pradëti raðyti Dievo vardo iðnaujo á raðalà pamerkta plunks-na, [17] ir, jei raðymo metu jákalbintø net pats karalius, jisneturi kreipti á tai dëmesio“(Davidson, HTOT, 89).

Davidsonas priduria, kad„ritiniai, kurie neatitinka ðiønuostatø, turi bûti uþkasti á þe-mæ arba sudeginti; arba iðneðtiá mokyklas, kur bûtø naudoja-mi kaip pasiskaitymo knygos.“

Talmudistai buvo taip ásiti-kinæ savo perraðomo rankrað-èio nuoraðo tikslumu, jog nau-jam nuoraðui tuoj pat suteikda-vo visà originalo autoritetà.

Knygoje „Mûsø Biblija ir se-nieji rankraðèiai“ (Our Bibleand the Ancient Manuscripts)Fredericas Kenyonas pabrëþiatoká dalykà:

„Tuo paèiu ypatingu rûpes-tingumu, su kurio buvo perra-ðomi rankraðèiai, pagrástas irsenøjø nuoraðø dingimas. Kaitik rankraðtis bûdavo perraðo-mas su Talmude nurodytutikslumu, o po to dar deramaipatikrintas, jis bûdavo priima-mas kaip autentiðkas ir laiko-mas lygiaverèiu bet kuriam ki-tam nuoraðui. Jei visi nuoraðaibûdavo vienodai geri, tai ran-kraðèio amþius nebeturëjo reikð-mës; netgi prieðingai – ilgalai-kiðkumas buvo laikomas trûku-mu, nes ilgainiui rankraðèiaisusidëvëdavo ir tapdavo sun-kiai áskaitomi. Paþeistas ar ne-tobulas nuoraðas bûdavo tuo-jau ávertinamas kaip netinka-mas naudoti.

Kiekvienoje sinagogoje bu-

vo „geniza“, arba medinë spin-ta, kurion sudëdavo netinka-mus rankraðèius; bûtent tosesaugyklose kai kurie senieji ran-kraðèiai iðliko iki mûsø dienø irbuvo atkurti. Taigi uþuot labiauvertinus senesnius ÐventojoRaðto nuoraðus, pagal þydø pa-protá reikëjo labiau vertinti nau-jesnius, kaip gerokai tobules-nius ir nepaþeistus. Todël, kartàpatekæ á genizà, senieji nuoraðaiiðnykdavo savaime – ar dël ne-prieþiûros, ar paprasèiausiaibûdavo sudeginami, genizaipersipildþius.

Labai senø hebrajø Biblijosnuoraðø stygius neturëtø mûsøstebinti ar jaudinti. O jeigu priejau iðvardytø prieþasèiø darpridëtume nuolat pasikartojan-èius þydø persekiojimus (daþ-nai susijusius su turto naikini-mu), tai senøjø rankraðèiø din-gimas bûtø visai pateisinamas,o iðlikusieji turëtø bûti priimtikaip iðsaugojæ tai, kà ir sakosivieninteliai iðsaugojæ – bûtentmasoretiná tekstà“ (Kenyon,OBAM, 43).

„Didelë pagarba Ðventrað-èiui ir ðventojo teksto tyrumuiradosi anksèiau, nei þlugo Jeru-zalë“ (Green, GIOT, 173).

Masoretai buvo þydømokslininkai, kurie tarp 500 m.ir 950 m. po Kr. suteikë SenojoTestamento tekstui iðbaigtà pa-vidalà. Ðventyklos sugriovimas70 m. po Kr. ir þydø tautos ið-sklaidymas po pasaulá tapostipriu stimulu: (1) standarti-zuoti priebalsiná tekstà ir (2)standartizuoti skyrybos þenkløbei balsiø vartosenà, taip sten-giantis iðsaugoti taisyklingàtartá skaitant balsu. Ðis metodasbuvo vadinamas masoretiniu,nes, raðant balses ir dedant kir-

èius bei vartojant retus, neápras-tos raðybos þodþius, buvo lai-komasi garsinio skaitymo tradi-cijos (masora). Masoretai paim-davo priebalsiná soferø tekstàbe skyrybos þenklø (panaðø álietuviðkàjá be balsiø) ir sudë-davo balses, taip kiekvienamþodþiui suteikdami jo tiksliàgramatinæ formà ir atitinkamàtartá.

Masoretai netgi ðiek tiekásitraukë ir á teksto kritikà. Jei tikkildavo átarimas, kad kuris norspriebalsinio teksto þodis yraklaidingas, jie labai sumaniai ðápataisydavo. Esamas priebal-ses palikdavo nepaliestas, t.y.tokias, kokios jos buvo soferøtekste, taèiau balses ástatydavotokias, kokios reikalingos nau-jajai þodþio reikðmei, o naujojoþodþio priebalses labai maþo-mis raidelëmis suraðydavo pa-raðtëse (Archer, SOT, 63).

Masoretø judëjimas turëjodvi pagrindines mokyklas, ar-ba centrus, visiðkai nepriklau-somus vienas nuo kito: Babilo-nijoje ir Palestinoje. Þymiausimasoretai buvo þydø moksli-ninkai, gyvenæ devinto am-þiaus pabaigoje ir deðimtameamþiuje Galilëjos Tiberijoje: Mo-zë ben Aðeras (su sûnumi Aaro-nu) ir Mozë ben Naftalis. Ðian-dien Ben Aðero tekstas yra lai-komas standartiniu hebrajøtekstu. Geriausi ðio teksto pa-vyzdþiai yra Sankt Peterburgokodeksas (Codex Leningraden-sis) B19A (L) ir Alepo kodeksas.

Masoretai (nuo þodþio ma-sora, reiðkianèio „tradicija“)ëmësi daug pastangø reikalau-janèio teksto redagavimo irstandartizavimo darbo. Jø bûs-tinës buvo ásikûrusios Tiberijoje.Masoretø iðsaugotasis tekstasvadinamas „masoretiniu“. Á ðátekstà, siekiant uþtikrinti taisyk-lingà þodþiø tarimà, ávestosbalsës. Toks masoretinis tekstasðiandien laikomas standartiniuhebrajø tekstu.

„Masoretai buvo labai dis-ciplinuoti ir su tekstu elgësi itinpagarbiai. Siekdami iðvengtiperraðinëtojø klaidø, jie iðradosudëtingà apsaugos sistemà.Pavyzdþiui, suskaièiavo, kiekkartø kiekviena abëcëlës raidëpasikartoja kiekvienoje knygoje;iðskaièiavo vidurinæ Penkiak-nygës raidæ ir vidurinæ visosBiblijos raidæ bei atliko dardaug smulkesniø iðskaièiavi-mø nei paminëtieji. „Atrodo,kad buvo suskaièiuota viskas,kà tik ámanoma suskaièiuoti“,– sakë Wheeleris Robinsonas.Ir dar jie ávedë mnemonikospriemones, kurias pasitelkæ su-gebëdavo ásiminti ávairias [sa-vo skaièiavimø] sumas“ (Bru-ce, BP, 117).

O tai, kaip tvirtai mes tiki-me tomis savo tautos knygo-

Taigi uþuot labiauvertinus senesniusÐventojo Raðtonuoraðus, pagal þydøpaprotá reikëjo labiauvertinti naujesnius, kaipgerokai tobulesnius irnepaþeistus.

Sir Frederic Kenyon

Negyvosios jûros ritiniø fragmentas, eksponuojamas Izraeliomuziejuje, Jeruzalëje.

Nr. 1 (338) 2011 m. sausio 15 d. Apologetika 11

mis, matyti ið mûsø elgesio.Nors ir daug amþiø prabëgo,bet neatsirado në vieno dràsuo-lio, kuris bûtø mëginæs kà norsprie jø pridëti ar kaþkà iðmesti,arba padaryti bent menkiausiàteksto pakeitimà; taèiau kiekvie-nam þydui nuo pat gimimo tie-siog á kraujà áaugusi pagarbaðioms knygoms, kuriose sura-ðytos dieviðkosios doktrinos. Irjie jø laikosi, o prireikus uþ jasmielai paaukoja net savo gyvy-bæ.

Juozapas Flavijus,pirmojo amþiausistorikasPerraðinëtojai greitai galë-

davo pasakyti, jei á Izaijo knygàarba net visà hebrajø Biblijà ne-áraðyta bent viena priebalsë. Jienaudojosi tokia daugybe sau-gikliø, kad baigæ perraðymodarbà iðkart galëdavo pasakyti,jog nuoraðas tiksliai sutampasu originalu.

Seras Fredericas Kenyonasraðo:

Be kruopðtaus tekstø perra-ðymo, masoretai dar ëmësi ávai-riausiø skaièiavimø, kurie nie-kaip nesiderino su áprastuteksto nagrinëjimu. Jie sunume-ravo kiekvienos knygos eilutes,þodþius ir raides. Iðskaièiavokiekvienos knygos viduriná þo-dá ir vidurinæ raidæ. Jie iðskaièia-vo eilutes, kuriose buvo visosabëcëlës raidës arba tam tikrasraidþiø kiekis. Ðios smulkme-nos, kokiomis mes jas visai pa-grástai laikome, vis dëlto padëjosutelkti dëmesá á tikslø tekstoperraðymà; ir tai yra tiesiog be-ribis pagarbos Ðventajam Rað-tui demonstravimas, kuris iðtiesø sveikintinas. Masoretai la-bai rûpinosi, kad ne tik koksáraðas, bet netgi pati maþiausiaraidelë ar maþytë raidës dalelë

nebûtø praleista ir nedingtø iðÁstatymo“ (Kenyon, OBAM,38).

Vienas ið faktoriø, uþtikri-nanèiø hebrajø rankraðèio tiks-lumà, yra paèiø þydø pagarbaÐventraðèiui. Todël nuoraðo ko-kybæ garantavo jau ne vien tikperraðinëtojo tikslumas, bet ko-ne prietaringa jo pagarba Bibli-jai. Ið Talmudo instrukcijø ma-tome, kad buvo nurodyti reika-lavimai ne tik dël odos bei stul-peliø dydþio, bet dar ir perraði-nëtojas, prieð uþraðydamasDievo vardà, turëjo atlikti religi-ná ritualà. Buvo nustatytos tai-syklës dël raðalo naudojimo,tarpams tarp þodþiø ir uþdraus-ta raðyti ið atminties. Metodið-kai skaièiuotos eilutës ir netgiraidës. Jei rankraðtyje atsirasda-vo bent viena klaida, jis bûdavoatmetamas ir sunaikinamas.Toks perraðinëtojø formaliz-mas bent jau ið dalies garanta-vo tà ypatingà rûpestingumà,su kuriuo buvo perraðomasÐventasis Raðtas. Taip pat dëlðios prieþasties dabar tëra iðlikætik keletas rankraðèiø (nes neati-tikæ taisykliø nuoraðai sunai-kinti) (Geisler, BECA, 552).

Juozapas Flavijus, pirmoamþiaus þydø istorikas, kon-statuoja:

„O tai, kaip tvirtai mes tiki-me tomis savo tautos knygo-mis, matyti ið mûsø elgesio.Nors ir daug amþiø prabëgo,bet neatsirado në vieno dràsuo-lio, kuris bûtø mëginæs kà norsprie jø pridëti ar kaþkà iðmesti,arba padaryti bent menkiausiàteksto pakeitimà; taèiau kiekvie-nam þydui nuo pat gimimo tie-siog á kraujà áaugusi pagarbaðioms knygoms, á kurias sura-ðytos dieviðkosios doktrinos. Irjie jø laikosi, o prireikus uþ jasmielai paaukoja net savo gyvy-

bæ. Nes tai ne naujiena pakliu-vusiems á nelaisvæ mûsø tau-tieèiams, kuriø gana daþnai ga-lima matyti ávairiais bûdaisþûstant teatrø arenose vien uþtai, kad atsisakë iðtarti bent þodáprieð mûsø ástatymus ar juoseesanèius áraðus“ (Josephus,FJAA, cit. JCW, 179–180).

Juozapas Flavijus tæsia, pa-lygindamas hebrajø pagarbàÐventraðèiui su graikø pagarbasavajai literatûrai:

„O kà dël to paties tikslo ið-tvërë graikai? Jie nepakæstø nëmenkiausio ábrëþimo savo kûnenet visø savo tautos raðtø iðsau-gojimo vardan. Mat graikamsjie tëra iðgalvotos istorijos, ku-rias sukûrë laki autoriø vaiz-duotë; tà patá taikydami ir senie-siems istorikams, jie yra visiðkaiteisûs, nes mato kai kuriuos iðsavo bendraamþiø dràsiai ap-raðant ávykius, kuriuose jie pa-tys nedalyvavo, ir në kiek nesi-rûpinant informacijos surinki-mu ið tø, kurie þino tikruosiusfaktus“ (Josephus, FJAA, cit.JCW, 181).

Taèiau ir ankstyviausi ma-soretø rankraðèiai, datuojami1000 m. po Kr. ir vëliau, dar te-belaukë savo tikslumo patvirti-nimo. Ir toks patvirtinimas bu-vo gautas ið stulbinanèiø radi-niø Izraelio Negyvosios jûrospakrantëje.

Negyvosios jûros ritiniaiJei dar iki atrandant Negy-

vosios jûros ritinius bûtumëtebet kurio Biblijos mokslininkopaklausæ, apie koká atradimà, iðesmës árodantá Senojo Testa-mento patikimumà, jis svajoja,tai jis (arba ji) bûtø atsakæs:„Apie senesnius paliudijimusdël Senojo Testamento rankrað-èiø.“ Pirmà svarbø klausimà ið-këlë seras Fredericas Kenyonas:

„Ar ðis hebrajiðkas tekstas, kurávadiname masoretiniu ir kurálaikome kilusiu ið 100 m. poKr. paraðyto teksto, ið tiesø vi-siðkai atitinka originalø hebra-jiðkà Senojo Testamento knygøautoriø paraðytà tekstà?“ (Ke-nyon, OBAM, 47).

Prieð atrandant Negyvo-sios jûros ritinius, buvo kelia-mas toks klausimas: „Kiek tiks-lûs yra ðiandien mûsø turiminuoraðai, palyginus su pirmoamþiaus ar dar ankstyvesniaisnuoraðais?“ Seniausias pilnasSenojo Testamento nuoraðasbuvo datuojamas deðimtu am-þiumi. Taigi klausimas svar-bus: „Kadangi tekstas buvoperraðomas daugybæ kartø, taiar galima juo pasitikëti?“ Á taiNegyvosios jûros ritiniai patei-kë stulbinantá atsakymà.

Kas yra tie Negyvosiosjûros ritiniai?Ritiniuose yra maþdaug ke-

turiasdeðimt tûkstanèiø priraðy-tø fragmentø. Ið tø fragmentø at-kurta daugiau nei penki ðimtaiknygø. Buvo rasta daug nebib-liniø knygø ir fragmentø, nu-ðvietusiø religinæ Kumranobendruomenæ bei Negyvosiosjûros pakrantës gyvenimà nuoantro amþiaus prieð Kristø ikipirmo amþiaus po Kristaus. To-kie raðiniai, kaip Cadokø doku-mentai (Zadokite documents),Bendruomenës taisyklës irDrausmës vadovëlis padeda su-prasti Kumrano kasdiená gyve-

Masoretai buvo labaidisciplinuoti ir su tekstuelgësi itin pagarbiai.Siekdami iðvengtiperraðinëtojø klaidø, jieiðrado sudëtingàapsaugos sistemà.Pavyzdþiui, suskaièiavo,kiek kartø kiekvienaabëcëlës raidëpasikartoja kiekvienojeknygoje; iðskaièiavovidurinæ Penkiaknygësraidæ ir vidurinæ visosBiblijos raidæ bei atlikodar daug smulkesniøiðskaièiavimø neipaminëtieji. „Atrodo, kadbuvo suskaièiuota visa,kas tik ámanomasuskaièiuoti“, – sakëWheeleris Robinsonas. Irdar jie ávedëmnemonikos priemones,kurias pasitelkæsugebëdavo ásimintiávairias [savoskaièiavimø] sumas.

F.F. Bruce

nimà. Ávairiose olose rasta kele-tas labai naudingø Ðventraðèiokomentarø. Taèiau paèiais svar-biausiais dokumentais ið visøNegyvosios jûros ritiniø laikomiSenojo Testamento teksto nuora-ðai, padaryti daugiau kaip prieððimtmetá iki Kristaus gimimo.

Kaip buvo rastiNegyvosios jûrosritiniai?Ralphas Earle’as pateikia

trumpà ir vaizdingà ritiniø su-radimo apraðymà, papasakoda-mas apie Dievo apvaizdos rûpi-nimàsi Ðventuoju Raðtu:

„Ðio atradimo istorija yraviena ið labiausiai stebinanèiøðiø laikø istorijø. 1947 metø va-sario ar kovo mënesá beduinøpiemenukas, vardu Muchame-das, ieðkojo pasiklydusio oþiu-ko. Jis metë akmená á olà, þiojëju-sià vakarinio Negyvosios jûroskranto skardyje. Ta vieta yramaþdaug uþ aðtuoniø myliø ápietus nuo Jericho miesto. Nu-stebæs, jis iðgirdo dûþtanèio mo-linio àsoèio garsà. Patyrinëjæs tàvietà, pamatë nuostabø vaizdà.Olos dugne stovëjo keletas di-deliø moliniø àsoèiø, o á juos pri-dëta odiniø ritiniø, susuktø á li-nines drobules. Kadangi àsoèiaibuvo kruopðèiai uþsandarinti,tai ritiniai kuo puikiausiai iðsi-laikæ iðtisus 1900 metø. (Grei-èiausiai jie buvo ten padëti 68m. po Kr.)

Negyvosios jûros Pirmojeoloje, kaip ji dabar vadinama,penki rasti ritiniai buvo nupirktisirø ortodoksø Jeruzalës vienuo-lyno arkivyskupo. Kitus tris riti-nius nupirko Jeruzalës Hebrajøuniversiteto profesorius Sukeni-kas.

Suradus ritinius, ið kartoapie tai nebuvo vieðai paskelb-ta. 1947 metø lapkritá, praëjusdviem dienoms po to, kai profe-sorius Sukenikas nusipirko trisritinius ir du àsoèius ið olos, jissavo dienoraðtyje uþraðë: „Galibûti, kad tai vienas ið didþiausiøradiniø, kada nors aptiktø Pa-lestinoje. Radinys, apie kurá nënesvajojome.“ Taèiau ðie reikð-mingi þodþiai tuo metu dar ne-buvo iðspausdinti.

Laimei, 1948 metø vasariomënesá arkivyskupas, kuris ne-mokëjo skaityti hebrajiðkai, pa-skambino á Jeruzalëje ásikûrusiàAmerikos orientalistiniø tyrimømokyklà (American School ofOriental Research) ir papasakojoapie ritinius. Dievo apvaizdosdëka mokyklos direktoriumi tuometu dirbo jaunas mokslininkasJohnas Treveras, buvæs dar irpuikus fotografas mëgëjas. Jis nu-fotografavo kiekvienà stulpelá iðdidþiojo Izaijo ritinio, kuris yra24 pëdø (maþdaug 7, 5 metro) il-gio ir 10 coliø (25 cm) aukðèio.

Nukelta á 12 p.

Ðioje oloje buvo rasti Negyvosios jûros ritiniai

Nr. 1 (338) 2011 m. sausio 15 d.

Ganytojas

12 Paskutinis puslapis

„Ganytojo“ redakcijø adresai:Giluþio g. 15, 06202 Vilnius,tel. (8-5) 240 63 24,El. paðtas:[email protected]

„Krikðèionybës istorija“ -Deimantas Karvelis

Dizainerës-maketuotojos:Geda ÞyvatkauskaitëMiglë Kavaliukaitë

Atsakingieji rubrikøredaktoriai:„Dvasia ir þodis“,„Naujienos“, „Kristausmokymo pagrindai“,„Evangelija ir kultûra“,„Paþintis“, „Paskutinispuslapis“ - Valdas Baèkulis; „Priedas“, „Ðeima“ - ÞanetaLazauskaitë;

KVIEÈIAME ÁBAÞNYÈIØSUSIRINKIMUS

VILNIAUS KRAÐTEVILNIUJE—Giluþio 15 sekmadieniais 11 val.,

ketvirtadieniais 18.30 val.PANEVËÞYJE—Stoties 10 (2 a.) sekmadieniais 11 val.,

treèiadieniais 18.30 val.UTENOJE—Aukðtakalnio 62 (2a.) sekmadieniais

11 val.IGNALINOJE— Laisvës 32 (2 a.) sekmadieniais 10 val.

treèiadieniais 18 val.UKMERGËJE—Vytauto 30/2 sekmadieniais 14 val.ZARASUOSE—Ðiauliø 32/61 sekmadieniais 12

val., treèiadieniais 18.30 val.

ANYKÐÈIUOSE—J. Biliûno g. 7, (áëjimas ið kiemopusës), sekmadieniais 10 val.

KUPIÐKYJE—Krantinës 10-12, sekmadieniais 15 val.ROKIÐKYJE—Nepriklausomybës a. 25(3a.) sekmadieniais

12 val.ÐVENÈIONËLIUOSE— Þemutinë 35b-28, sekmadieniais

10 val.VISAGINE—Valstybinës kalbos mokymo centras, 3 kab.

(Kosmoso 10/1) sekmadieniais 15.00 val.

KAUNO KRAÐTEKAUNE—Vytauto pr. 3/ M. K. Èiurlionio g. 5, áëjimas

ið M. K. Èiurlionio g. sekmadieniais 11 val., tre-èiadieniais 18.30 val Seniavos pl. 8a.

JONAVOJE—Sodø 19 (áëjimas ið kiemo pusës) sek-madieniais 10 val., antradieniais 18.30 val.

ALYTUJE—ATÁ, 4 a. (Naujoji 17) sekmadieniais 10 val.,treèiadieniais 18.30 val.

MARIJAMPOLËJE—Vytauto 32 treèiadieniais 18 val.,sekmadieniais 11 val.

KËDAINIUOSE—Birutës 14 sekmadieniais 11 val., tre-èiadieniais 18 val.

DRUSKININKUOSE—V. Krëvës 5 sekmadieniais 10 val.ELEKTRËNUOSE—Rungos 14 (2 a.) sekmadieniais

11 val.PRIENUOSE—Siauroji g. 5 sekmadieniais 12 val.RASEINIUOSE—Jaunimo 2 sekmadieniais 11 val.,

antradieniais 18 val.

ÐIAULIØ KRAÐTEÐIAULIUOSE—Filharmonijos salë (Auðros al. 15)

sekmadieniais 11 val., treèiadieniais 18.30 val.KURÐËNUOSE—Daugëliø 83 sekmadieniais

11 val.N.AKMENËJE—Nepriklausomybës 20 sekmadieniais

11 val.

© „Ganytojas“. ISSN 2029-5030. Leidþia leidykla „Tikëjimo þodis“. Indeksas 960. 4 sp. l. Tir. 561 egz. Spausdino UAB „Logotipas“, Utenos 41a, 08217 Vilnius.

Stilistai-korektoriai:Valdas BaèkulisÞaneta LazauskaitëEdita DidenkienëMiglë Kavaliukaitë

Seniavos pl. 8A, 46386 Kaunas,tel. (8-37) 39 07 90,El. paðtas:[email protected]

Redaktorius Valdas BaèkulisRedakcinë kolegija:Giedrius Saulytis,Gabrielius Lukoðius,Anþelika Krikðtaponienë,Darius Ðirvys,Romas Tuominis.

RADVILIÐKYJE—Laisvës alëja 8 sekmadieniais 11val.

TAURAGËJE—Birutës g. 13 sekmadieniais 11 val.PASVALYJE—Svalios g. 16 sekmadieniais 11 val.SKUODE—J.Basanavièiaus g. 33 sekmadieniais 16 val.AKMENËJE—Laiþuvos 3-10 antradieniais 20 val.JURBARKE—Dariaus ir Girëno 120A sekmadieniais

15 val.VENTOJE—Ventos g. 20-50 ketvirtadieniais 19 val.PAPILËJE —Rudens g. 16, ðeðtadieniais 11 val.SKAUDVILËJE —Tauragës g. 53, sekmadieniais

10 val.

UÞSIENYJEDUBLINAS, AIRIJA—Evangeliðka Dublino lietuviø

bendruomenë. 28A Pearse Str., sekmadieniais14 val.

Pats iðryðkino fotoplokðteles ir ke-letà nuotraukø oro paðtu iðsiuntëdr. W.F. Albrightui á Johnso Hop-kinso universitetà. Minëtasis dak-taras buvo pripaþástamas geriau-siu bibliniø radiniø archeologijosspecialistu Amerikoje. Atgalinia-me laiðke Albrightas paraðë:„Mano nuoðirdþiausi sveikini-mai padarius patá didþiausiàrankraðèio atradimà mûsø lai-kais! Koks pritrenkiantis radinys!O svarbiausia, kad niekas pasau-lyje në nesuabejos ðio rankraðèiotikrumu.“ Mokslininkas priskyrë

ðá radiná 100 m. pr. Kr.“ (Earle,HWGB, 48–49).

Ritiniø vertëPrieð surandant Negyvosios

jûros ritinius, seniausiu pilnumûsø turimu hebrajiðku rankrað-èiu buvo laikomas 900 m. po Kr.nuoraðas. Argi galëjome bûti vi-siðkai tikri dël jo perraðymo tiks-lumo? Taèiau archeologai per Ne-gyvosios jûros ritinius pasakë tie-sà. Vienas ið tose olose rastø riti-niø buvo pilnas hebrajiðkas Izai-jo knygos rankraðtis. Paleografai

Atkelta ið 11 p.

Jeigu reiktø trumpai apibûdinti laikraðtá GANYTOJAS, að jápavadinèiau mûsø dvasiniu mokytoju ir ugdytoju. Sveiko,blaivaus, subalansuoto evangelinio mokymo ðaltiniu,puoselëtoju krikðèioniðkos pasaulëþiûros ir vertybiø, kuriosvis labiau paminamos ðiuolaikinëje visuomenëje.

Geriausias bûdas atverti GANYTOJUI Jûsø namø duris –uþsiprenumeruoti já mûsø baþnyèios knygyne, bet kuriameLietuvos paðto skyriuje arba internetu www.btz.lt/prenumerata.

GANYTOJAS beldþiasi á Jûsønamø ir ðirdies duris

GANYTOJO prenumeratos kaina:1 mën. – 6 Lt. 3 mën. – 18 Lt.6 mën. – 36 Lt. 11 mën. – 66 Lt.

GANYTOJO redaktoriusValdas Baèkulis

nustatë, kad jis paraðytas maþ-daug 125 m. pr. Kr. Ðis rankraðtisyra daugiau nei tûkstanèiu metøsenesnis uþ bet kurá anksèiaumums þinomà rankraðtá.

Ðis radinys vertingas tuo,kad atskleidë, kaip iki smulkme-nø tiksliai Izaijo knygos ritinio(125 m. pr. Kr.) tekstas atitinka vi-su tûkstantmeèiu vëliau paraðytàmasoretiðkà Izaijo knygos tekstà(916 m. po Kr.). Jis akivaizdþiaipatvirtino tiesiog neátikëtinàÐventraðèio perraðinëtojø tikslu-mà, kurá jie iðlaikë per iðtisà tûks-tantá metø.

„Nagrinëjant Izaijo knygos53-ià skyriø, ið jame esanèiø 166

þodþiø, abejoniø kyla tik dël sep-tyniolikos raidþiø. Deðimt ið jø tie-siog skiriasi savo raðyba, taèiautai neturi jokios reikðmës sakiniøprasmei. Dar keturios raidës tëranedideli stilistiniai jungtukø pa-kitimai. Likusios trys sudaro þodá„ðviesa“, kuris yra priraðytas 11-oje eilutëje ir ið esmës neturi jo-kios átakos teksto prasmei. Taigiviename skyriuje ið 166 þodþiøper tûkstantmetá atsirado tik vie-nas abejotinas þodis (ið trijø rai-dþiø) – ir tas þodis ið esmës nekei-èia sakinio prasmës“ (Burrows,TDSS, 304).

Gleasonas Archeris pabrë-þia, kad Kumrano bendruomenë-

je buvæ Izaijo knygos nuoraðai„þodis þodin atitinka daugiaunei 95 procentus ðiandieninëshebrajø Biblijos teksto. Tuos 5skirtumø procentus ið esmës su-darë akivaizdûs raðiklio nukry-pimai ir raðybos variacijos“ (Ar-cher, SOT, 19).

Millaras Burrowsas daro to-kià iðvadà: „Tiesiog stebuklas,kad maþdaug per tûkstantá metøtekste atsirado tik toks maþytisnukrypimas. Kaip jau sakiau sa-vo pirmame straipsnyje apie ri-tinius – èia glûdi visa ðio radiniosvarba, patvirtinanti masoretið-kos tradicijos tikslumà“ (Bur-rows, TDSS, 304).

Biblijos unikalumas

valdas baÈkulis minèiø ganyklos p - evangelija.lt ... pdf/338.pdf · klusti“ (rom 8, 5-7)....

Documents