giedrius saulytis artumo dovana - evangelija.lt pdf/2010/319.pdf · buvo arti, nes per já vieni ir...

KRIKÐÈIONIØBENDRIJOS

TIKËJIMO ÞODISDVISAVAITINIS

LAIKRAÐTIS

Iðeina du kartus permënesá, ðeðtadieniais.

Leidþiamas nuo1997 m. sausio 9 d.

http://www.btz.lt

Ðiamenumeryje:

Priedotema –Velykøbelaukiant

Nr. 6 (319) 2010 m. kovo 27 d. Kaina 3,30 Lt

Dawn Scott Jones

Jëzus paëmë tavoskausmà...........................5 p.

Charles H. Spurgeon

Sumokëta iki galo...5 p.

John Stott

Pasaulietiniai iððûkiaibaþnyèiai........................10 p.

Deimantas Karvelis

Protestantizmopëdsakai Vilniausregione XVI-XVIII a.Dubingiø atvejis.......9 p.

Nukelta á 2 p.

Todël atsiminkite, kadjûs kadaise buvotekûnu pagonys, ku-

riuos vadino neapipjaustytaisvadinamieji apipjaustytieji, api-pjaustyti kûne rankomis. Tuometu jûs buvote be Kristaus, at-skirti nuo Izraelio bendruome-nës, svetimi paþado sandoroms,be vilties ir be Dievo pasauly-je. Bet dabar Kristuje Jëzuje jûs,kadaise buvusieji toli, per Kris-

Homilija, sakyta LCC tarptautiniame universiteterektoriaus dr. Kyle Usrey inauguracijos progasurengtuose maldos pusryèiuose ð. m. kovo 26 d.

GIEDRIUS SAULYTIS

Artumo dovana

taus kraujà tapote artimi. Nesmûsø sutaikinimas yra Jis, iðabejø padaræs viena ir sugrio-væs mus skyrusià sienà, savokûnu panaikinæs prieðybæ – ása-kymø Ástatymà su jo potvar-kiais, – kad ið dviejø sutvertøsavyje naujà þmogø ir atneðtøtaikà. Jis viename kûne abejussutaikino su Dievu per kryþiø,kuriuo ir sugriovë prieðiðkumà.Atëjæs Jis skelbë taikà jums, ku-

rie buvote toli, ir tiems, kuriebuvo arti, nes per Já vieni ir kitigalime prieiti prie Tëvo vienaDvasia. Todël jûs jau nebesa-te paðaliniai nei svetimðaliai, bet

ðventøjø bendrapilieèiai ir Dievonamiðkiai, pastatyti ant apaðtaløir pranaðø pamato, turintys ker-tiniu akmeniu patá Jëzø Kristø,

Senajame Testamentegausu reikðmingø isto-rijø, istoriniø ávykiø ap-

raðymø, simboliniø pasakojimø.Daþnai jie mums bûna nesupran-tami, tarsi nebylûs, nes nuo jømus skiria didelis laiko atstumasir kitokia kultûra. Todël neretai nu-sprendþiame, kad dël ðio kultûri-nio atotrûkio Senojo Testamentotekstai yra menkesnës vertës, ne-labai aktualûs.

Taèiau, anot þinomo posakio,„Senos dainos – geros dainos“. Tàpatá galima pasakyti ir apie senasbiblines istorijas, senovinius pasa-kojimus. Biblinës istorijos yra ge-ros istorijos, kupinos Dievo iðmin-ties, skirtos pamokyti visø kartø ti-kinèiuosius, ypaè tuos, kurietrokðta pasimokyti. PalytëtosÐventosios Dvasios, jos naujai at-gyja mûsø dienomis, mûsø gyve-nimo kontekste. Deja, ne visi norimokytis ið praeities, nes didþiau-sia vertybe laiko ðiuolaikiðkumà.

Jëzaus apaðtalai manë kitaip.Antai Paulius, raðydamas korin-tieèiams, taip ávardija Senojo Tes-tamento istorijø paskirtá: Visa taijiems atsitiko kaip pavyzdþiai, iruþraðyti pamokyti mums, gyve-nantiems amþiø pabaigoje (1 Kor10, 11). Tad siûlau pasigilinti á vie-

Abraomo ir Izaoko ðuliniaiANÞELIKA KRIKÐTAPONIENË

Nukelta á 3 p.

nà Senojo Testamento iðtraukà irpasvarstyti, ko galëtume ið jos pa-simokyti.

Izaoko istorija bado metuÐalyje vël kilo badas kaip

anksèiau Abraomo laikais. Iza-okas nuëjo pas filistinø karaliøAbimelechà á Gerarà. <...> Iza-okas ádirbo þemæ ir gavo tais me-tais ðimteriopà derliø, nes Vieð-pats já laimino. Ir jis tapo didisþmogus, ir toliau augo, ir plëtësi,kol tapo labai didis. Jis turëjodaug gyvuliø ir aviø, ir didelá skai-èiø tarnø, todël jam pavydëjo fi-listinai. Visus ðulinius, kuriuosjo tëvo tarnai buvo iðkasæ Abra-omo dienomis, filistinai uþvertëþemëmis. Abimelechas tarë Iza-okui: „Pasitrauk nuo mûsø, nestu pasidarei daug galingesnis uþmus!“ Izaokas pasitraukë ið ten,pasistatë palapinæ Geraros slëny-

je ir ten gyveno. Tada Izaokas vëlatkasë ðulinius, kuriuos Abrao-mas, jo tëvas, buvo iðkasæs ir fi-listinai, Abraomui mirus, buvouþvertæ. Jis juos pavadino tais pa-èiais vardais, kuriais jo tëvas juosbuvo pavadinæs. Izaoko tarnai ka-së ðuliná slënyje ir rado vandensversmæ. Geraro piemenys ginèi-josi su Izaoko piemenimis:„Mums priklauso vanduo!“ Jispavadino tà ðuliná Eseku, nes jieginèijosi su juo. Po to jis iðkasëkità ðuliná, bet jie ir dël to susi-ginèijo. Jis já pavadino Sitna. Iðten jis këlësi toliau ir vël iðkasëðuliná. Dël ðito jie nebesiginèijo.Jis já pavadino Rehobotu ir tarë:„Dabar mums Vieðpats suteikëdaug vietos, galësime plëstis ða-lyje“. Ið ten jis persikëlë á Beer Ðe-bà. Tà naktá pasirodë jam Vieð-pats ir tarë: „Að esu tavo tëvoAbraomo Dievas. Nebijok! Aðesu su tavimi ir dël mano tarnoAbraomo laiminsiu tave bei pa-dauginsiu tavo palikuonis“. Iza-okas èia pastatë aukurà ir ðau-kësi Vieðpaties vardo, ir èia jis ið-tiesë savo palapinæ. Jo tarnai tojevietoje iðkasë ðuliná ( Pr 26, 1, 12– 25).

Ádomu pastebëti, kad Izaokocharakteris Ðventajame Raðte, pa-

lyginus su kitais hebrajø tautos pa-triarchais, nëra itin ryðkus – dau-giau paslaptingas. Ið pradþiø jislyg slepiasi antrame plane uþávykiø eigos, tik tam tikrose situ-acijose iðeidamas á pirmà planà.Bene labiausiai Izaoko charakte-ris iðryðkëja Pradþios knygos 26skyriuje. Ðiame skyriuje istorijaprasideda tuo, kad ðalyje kyla di-delis badas, kaip ir Abraomo gy-venimo laikais. Taèiau Dievasuþdraudþia Izaokui eiti á Egiptà irten ieðkoti iðgelbëjimo sunkmeèiometu. Izaokas nueina á filistinø þe-mes, pas karaliø Abimelechà, kurDievas þadëjo já laiminti, nors ðisbus ateivis toje þemëje (3 eil).

Visuotinio sunkumo ir bad-meèio metu Dievas palaiminoIzaokà, kaip buvo paþadëjæs. Filis-tinø þemëje, kurià nurodë Dievas,jis tiesiog stulbinanèiai suklestëjo:nuëmë ðimteriopà derliø, turëjodaugybæ tarnø, gyvuliø, augo,plëtësi ir tapo „didþiu þmogumi,labai didþiu“. Izaoko piemenys at-kasë senuosius Abraomo ðuli-nius, kuriuos filistinai po Abrao-mo mirties buvo uþvertæ þemë-mis. Autorius net tris kartus pa-brëþia Izaoko gerovës prieþastá –Vieðpats já laimino dël Abraomo(3, 12, 24 eil.). Izaokas, kaip Abra-omo palikuonis, buvo vienas iðDievo iðrinktosios tautos protëviøir dalyvavo Dievo iðgelbëjimoplane – tai ir buvo esminë gau-siø Jo palaiminimø prieþastis.

Nuo

tr. G

. Tum

ulio

Charles G. Finney

Prisikëlimas irgyvenimas......................7 p.

Stanley Hauerwas

Atlikta! Bet tai – nepabaiga.............................8 p.

Nr. 6 (319) 2010 m. kovo 27 d.2 Dvasia ir þodisAtkelta ið 1 p.

Dievas iðtikimai pildo savo paþa-dus net didþiausiø kriziø metu.Tuo tarpu kaimynai, regëdamiIzaoko sëkmæ, kaip ir dera „tik-riems“ kaimynams, ëmë jam pa-vydëti. Tikrai nelengvas iðmëgini-mas matyti kito gerovæ – turimesaugotis, kad pavydas neimtøgrauþti sielos.

Ði Izaoko istorija kai kuo pri-mena Abraomo situacijà. Taip,kaip Loto tarnai ëmë ginèytis beikivirèytis su Abraomo tarnais dëlto, kam priklauso ðuliniai, kai ið-augo Abraomo kaimenë, taip kiloginèai ir tarp Izaoko bei Abimele-cho piemenø. Pirmu atveju gimi-naièiams teko iðsiskirti, antru –karalius Abimelechas papraðëIzaokà pasitraukti, nes ðis tapogalingas. Dvi identiðkos tëvo irsûnaus situacijos: Abraomas dëlDievo palaiminimo iðsiplëtë, poto sekë konfliktas su Lotu, gimi-niø iðsiskyrimas Abraomo ne-naudai ir Dievo dar didesnis pa-laiminimas Abraomui. Panaðiaiir Izaokas, palaimintas Vieðpa-ties, iðsiplëtë, po to – konfliktas suAbimelechu, pasitraukimas á Ge-raros slëná (17 eil.), dar didesnisDievo palaiminimas. Izaoko tar-nai vis atkasdavo ðulinius, rasda-vo gyvas vandens versmes, todëlkaimenë ir ðeima galëjo plëstis. Ta-èiau vël kildavo nesutarimai dëlðuliniø, kuriø pavadinimai bylojaapie buvusià átampà: Esekas, Sit-na reiðkia „susiginèijo, ginèijosi sujuo“. Na, ir galiausiai vël persikë-limas á Beer Ðebà (23 eil.).

Atkreipkime dëmesá, jogabiem atvejais traukësi Dievo tar-nai, nesiginèydami ir nesilaiky-dami savo teisumo. Abraomaspasitraukë nuo Loto, o Izaokas –nuo Abimelecho. O Dievas ir to-liau laimino tuos, kurie traukësi.Tinkamas Dievo þmogaus cha-rakteris – romumas ir paklusnu-mas Dievui, – ne aklas ambicin-gumas, tampa antra svarbia die-viðkøjø palaiminimu prieþastimi

badmeèiu. Tai man primena irmûsø tautos skaudþià pokariotremties á Sibirà patirtá. Kai kurioslietuviø ðeimos ne tik iðtvërë Si-biro tremties siaubus ir susikûrëten pakenèiamas gyvenimo sàly-gas, bet ir po politinës reabilitaci-jos sugráþusios vël sugebëjo atsi-tiesti, ákurti sodybas, statyti nau-jus namus, nes á senuosius nebe-galëjo gráþti. Juos gniuþdë, bet ne-sunaikino, trëmë, rovë ið ðaknø,bet nepakirto. Paniekintieji trem-ties þmonës iðgyvendavo Dievoglobà.

Taigi ði Izaoko istorija pir-miausia moko, kad Dievas savoiðrinktuosius gali laiminti ir di-dþiausiø sunkumø bei bado aki-vaizdoje. Abraomas ir Izaokas –tai Izraelio tëvai, kuriems Dievasbuvo paþadëjæs palaiminimus.Jie tapo didesniø ir geresniø Vi-sagalio planø „pranaðais“ ir pir-mavaizdþiais.

Kitas dalykas – net iðrinktie-siems, tiems, kuriems Vieðpatspaþadëjo palaiminimus, gerovënebuvo tobula. Izaoko gyvenimevis iðkildavo naujos kliûtys irsunkumai. Iðbandymai iðtiriacharakterá, bet Dievo valios nepa-keièia. Izaokas patyrë ir nuolatináspaudimà, ir nuolatinæ Dievoglobà. Galiausiai jis Beer Ðebojepasirodþiusiam Vieðpaèiui ir su-teikusiam ramybæ pastatë padë-kos – garbinimo aukurà, o jo tar-nai vël iðkasë naujà ðuliná. Tarnas,pasikliaunantis Dievu, nuolat Ja-me atranda jëgø naujai pradþiai.

Ðuliniø vertëÐioje istorijoje reikðmingas

dar vienas aspektas – ðuliniai.Ðuliniai Biblijoje turi tiek tiesio-ginæ, tiek metaforinæ, simbolinæprasmæ. Antai Jeremijas juos ly-gina su Dievu – gyvuoju van-dens ðaltiniu (Jer 2,13), gaivi-nanèiu þmogaus sielà, o JëzusDievo teikiamà amþinàjá gyve-nimà vadina gyvojo vandens

versme (Jn 4, 14; Apr 7, 17; 21, 6).Su gyvenimo ðuliniu lyginamair teisiojo burna (Pat 10, 11; Jok 3,12) bei supratimas ir protas (Pat16, 22). Palaimintà ðuliná galisimbolizuoti nuotaka (Gg 4, 12,14), iðtikima jaunystës þmona(Pat 5, 15 – 18), o paleistuvë api-bûdinama kaip grësminga giliduobë ir siauras ðulinys (Pat 23,27). Apaðtalas Petras bevande-niais ðaltiniais vadina klaidþia-moksliø mokytojus, tuðèiai mo-kanèius ir klaidinanèius baþny-èià, kuriems skirta juodþiausiatamsybë per amþius (2 Pt 2, 17).

Izaoko istorijoje matomekaip jis ir jo tarnai didþiai brangi-no ðulinius: kruopðèiai atkasinëjotëvo senuosius ðulinius ir nuolatkasë naujus.

Vanduo Palestinoje visadabuvo ypatingos, iðskirtinës svar-bos. Jei yra vandens, gali vyktigyvenimas, kurtis gyvenvietë.Todël ðulinys tapdavo gyvenvie-tës ðerdimi, gerovës prieþastimi,tikru centru – visos bendruome-nës komunikacijos ir susitikimovieta. Prie ðuliniø susikûrusios gy-venvietës turëjo jø pavadinimus.Gerti vandená ið savo ðulinio reið-kë gyventi ramø ir laimingà gyve-nimà (Iz 36, 16).

Palestinoje buvo kasami trijørûðiø ðuliniai:

Gruntiniai ðuliniai ( hebr.beer). Juos pripildydavo gruntiniovandens srovës.

Ðaltiniø ðuliniai (hebr. ai-in). Tai retai randami trykðtanèiøðaltiniø vandenys, kuriuos Biblijavadina vandens versme arba gy-vuoju vandeniu. Jëzus, kalbëda-mas su samariete prie Jokûbo ðu-linio, palygino amþinàjá gyveni-mà, kurá Jis duoda, su tokiu ðalti-niu: O kas gers vandená, kurá Aðjam duosiu, tas nebetrokð peramþius, ir vanduo, kurá jam duo-siu, taps jame versme vandens,trykðtanèio á amþinàjá gyvenimà(Jono 4, 14). Panaðiai ir Apreiðki-

mo knygoje: Ávyko! Að esu Alfair Omega, Pradþia ir Pabaiga.Trokðtanèiam Að duosiu dova-nai gerti ið gyvenimo vandensðaltinio (Apr 21, 6). Dvasiðkaitrokðtanèiajam Vieðpats tampagyva versme, trykðtanèiu ðaltiniuá amþinà gyvenimà.

Vandens rezervuarai, cis-ternos (hebr. bo’r). Tai iðkasamituðti ðuliniai maþdaug 20 metrøgylio, paprastai ið vidaus aptaiso-mi akmenimis ir iðbalinami. Lie-tingu sezonu jie prisipildo lietausvandens. Þinoma, tokie ðuliniaikaitros laikotarpiu iðtuðtëja, van-duo visiðkai iðsemiamas. Dël to jiebûdavo kiek menkiau vertinami(þr. Jer 2, 13).

Visø ðuliniø kasimas (net ið-kalimas) buvo sunkus ir alinantisdarbas. Todël seni, paveldëti ðuli-niai ganyklose ar gyvenvietëse bu-vo didelis praturtinimas ir palai-minimas. Ko tai mus moko ðian-dien gyvenanèius Lietuvoje, kurvandens, tuo labiau lietaus, tikrainetrûksta?

Manau, kad mes galëtumepasimokyti labiau branginti savodvasinius ðulinius. Kaip Palesti-noje ðuliniai buvo itin vertinamikaip gyvybiðkai svarbûs, taip tu-rëtume ir mes branginti dvasi-nius ðulinius dël Dvasios van-dens versmiø. Mûsø krikðèionið-ko gyvenimo sëkmë priklausonuo to, kokios bûsenos yra mûsøðuliniai. Ar dvasiniai ðuliniai në-ra kiauri, uþversti þemëmis, pa-mirðti ir apleisti? Kokie galëtø bûtidvasiniø ðuliniø atitikmenyskrikðèionio gyvenime?

Senieji tëvø ðuliniai. Izaokaslabai brangino savo tëvo Abraomoðulinius. Jis atkasë senuosius tëvoðulinius, kuriuos filistinieèiai bu-vo uþvertæ þemëmis ir jø nenau-dojo. Ðiandienos evageliðkose baþ-nyèiose, stipriai paveiktose mo-dernizmo, kaip niekad yra pa-mirðti Baþnyèios Tëvø raðtai. Jiestûkso nenaudojami lyg piktøfilistinø uþkasti þemëmis ðuliniai.Po dideliu dulkiø sluoksniu paliktinelieèiami ankstyvieji Baþnyèiosraðtø autoriai, gal kiek maþiau ap-leisti Reformacijos tëvai, kuriødvasiniai pamokymai, áþvalgosprilygsta gaivinantiems ðuliniovandenims, galinèiais ðiandienpagirdyti Kristaus baþnyèià – vi-sà Dievo ðeimà, kaip Abraomoðuliniai girdë Izaoko namus. Se-kant Izaoko tarnø pavyzdþiu,naujai krikðèioniø kartai svarbuið naujo atkasti senuosius ðuli-nius ir gerti Kristaus tyràjá, gyvàjávandená, pasiekiantá mus ið am-þiø glûdumos. Pastoriai tuo van-deniu pagirdytø jiems patikëtàkaimenæ.

Baþnyèios Tëvø raðtai – taigilûs „gruntiniai vandenys“, ku-rie ne tik gaivina, bet ir gano sie-là. Baþnyèia vël turëtø susidomë-ti senais autoriais ir juos skaityti.Taip savo sielai rastø didelæ at-gaivà, o visam Kristaus kûnui –sveikà mokymà. Nuritinkimepopulizmo, tingumo, kûniðko

nerangumo, skepticizmo ir tuð-èios arogancijos akmenis ir pra-dëkime skaityti bei mokytis. Kle-mensas Aleksandrietis (II a.)„Stromatuose I“ graþiai pastebiDievo Apvaizdos iðrinktø moky-tojø ir ið jø besimokanèiø moki-niø palaimas: Tas [mokytojas],kuriam dieviðkosios Apvaizdosdëka tenka amþino gyvenimo þi-nojimas, gauna didþiausias gë-rybes: tikëjimo pagrindà, gra-þaus gyvenimo sieká, verþlumàtiesai, ieðkantá judrumà, þino-jimo pëdsakà, þodþiu – iðganymoárankius. O tikrieji tiesos þodþioaugintiniai [mokiniai, klausytojai– mano past.] gauna aprûpinimàamþinojo gyvenimo kelionei irsparnus dangui (Baþnyèios të-vai. Antologija. Aidai, 2003, 301p.) Tai argi galëtume paniekintiApvaizdos mokytojus, kuriuosJis pakëlë ankstyvojoje baþnyèio-je, visoje istorinëje krikðèionybë-je?!

Naujai kasami ðuliniai.Kiekviena krikðèioniø karta pa-ðaukta paþinti Kristø asmenið-kai, autentiðkai ir gyvai savo laik-meèiu. Todël itin svarbus ir„ðiandienos“ Kristaus paþini-mas Raðtuose ðiuolaikinio gyve-nimo kontekste. Kasti naujà ðu-liná – tai ir paèiam asmeniðkaiskaityti ir studijuoti Ðventàjá Rað-tà, ir paþinti Dievà bendruome-nës kontekste – ðiandienos baþ-nyèioje. Tuomet Jis gali mums ið-trykðti kaip gyva Dievo paþini-mo versmë, girdanti sielà iðgelbë-jimui. Tai yra mûsø nauji ðuliniai– ðiandien „kasamas“ ÐventasisRaðtas asmeniðkai bei ganyma-sis Þodþio lankose Kristaus kai-menëje, kur Dievo tarnai girdoavis ið Dievo ðuliniø.

Origenas (III a.) – vienas gar-siausiø krikðèioniø mokytojø –laiðke Grigaliui Stebukladariui ið-sako karðtà paraginimà uoliaisiekti paþinti Ðventàjá Raðtà: To-dël tu, mano pone ir sûnau, pir-myn þengdamas stenkis paþintidieviðkàjá Raðtà, labai stenkis.Nes paþástant dieviðkus dalykusmums reikia dideliø pastangø,idant nepasakytume arba nepa-galvotume apie juos ko nors sku-botai. Ir tikëjimu bei palankiuDievui protu stengdamasis pa-þinti Ðventàjá Raðtà, belskis á tai,kas uþdaryta, ir sargas tau at-kels vartus, nes Jëzus sakë: Jamsargas atkels vartus (Baþnyèiostëvai. Antologija. Aidai, 2003,386 p.). Beldþiant paþinimo du-ris, kaip ir kasant ðuliná, reikia ið-tvermës, kantrybës ir kruopðtausdarbo.

O ateidami á baþnyèià, pa-ruoðkime kuo gilesná „rezervua-rà“, atverkime ðirdá kaip talpyk-là, kad bûtø pripildyta Dievo þo-dþio ir Dvasios lietaus vandens.

Kaskime savo gyvenimeávairius dvasinio vandens ðuli-nius, senus ir naujus, idant sielabûtø girdoma, nuprausta ir paly-dëta á amþinàjá gyvenimà. IrVieðpats tikrai palaimins mus iðsavo versmiø!

Abraomo ir Izaoko ðuliniaiN

uotr

. A. S

tad

nick

ij

Nr. 6 (319) 2010 m. kovo 27 d. Dvasia ir þodis 3

Atkelta ið 1 p.

ant kurio darniai auga visaspastatas á ðventà ðventyklàVieðpatyje, ant kurio ir jûs esa-te drauge statomi kaip Dievobuveinë Dvasioje (Ef 2, 11-22).

Mielieji,Jei pradëtume skaièiuoti,

Naujajame Testamente atrastu-me ið viso 15 ávardintø baþny-èiø. Visoms, iðskyrus Jeruzalësir Antiochijos, yra adresuoti laið-kai. Efezo bendruomenë ypatin-ga tuo, kad net dviejø apaðtalølaiðkai – Pauliaus ir Jono (Apr 2,1-7) – pateko á NT kanonà.Apaðtalo Pauliaus Laiðkas efe-zieèiams tikriausiai yra vienin-telis, kuriame Ðv. Raðto tyrinëto-jai neáþvelgia „neigiamo“ moty-vo, t.y. probleminës pastoraci-nës situacijos, paskatinusiosPauliø paraðyti ðá laiðkà. Kitiapaðtalo laiðkai paraðyti ad hoc,o ðis – tinka ávairiausioms ekle-zinëms aplinkybëms (ir ið tiesøyra priskiriamas prie taip vadi-namø „cirkuliavusiø“ laiðkø,skaitytø daugelyje to meto baþ-nyèiø). Manau, kad ðiai Dr. KyleUsrey inauguracijai skirtai rytineimaldai ðis laiðkas ypaè dera.Nes yra paraðytas ið kupinos dë-kingumo ðirdies, regint sveikàbendruomenæ. Paulius visà dë-mesá sutelkia ne á kokio klaidþia-mokslio paneigimà, ne á dorovi-nius prasiþengimus, bet á DievoDvasios statomà baþnyèià. Jopagrindinis ketinimas – kad da-lyvaujantys ðiame Dievo darbebûtø darniai statomi á ðventàðventyklà Vieðpatyje. Mes, èiasusirinkusieji, taip pat pilni dë-kingumo Dievui uþ augantá ir at-sinaujinantá krikðèioniðkà uni-versitetà Lietuvoje ir nuoðirdþiaimelsimës ir laiminsime jo nau-jàjá rektoriø Dr. Kyle Usrey.

Prieð maldà leiskite lakonið-kai ávardinti pagrindinæ Pau-liaus mintá ðiai progai parinkta-me Biblijos tekste. Tai – artuma,bendrystë Dievo ir þmogaus at-þvilgiu. Artuma, iðtirpdanti su-svetimëjimà, sugriaunanti átaru-mà ir nepasitikëjimà, nugalintifobijas, kurios etniniø, kultûriniøir konfesiniø skirtybiø pagrindusuponuoja prieðiðkumà. Pabrëþ-damas naujà tikinèiøjø JëzumiKristumi tapatybæ, Pauliustvirtina: [...] jûs jau nebesate pa-ðaliniai nei svetimðaliai (Ef 2, 19).Sakydamas paðaliniai, jis vartojagr. ¾s½¿¹ (ksenoi) , ið kurio kylaðiandien taip daþnai mûsuosepradëtas linksniuoti terminasksenofobija – „svetimo baimë“.Naujas gyvenimas, nauja bûtisKristuje praryja prieðybes, nors,tiesa, iðsaugodama skirtybes.

Nebesame paðaliniai. Pir-masis ir pagrindinis susvetimë-

jimo aspektas, ið kurio kyla betkuris svetimumo patyrimas – taiþmogaus susvetimëjimas Dievoatþvilgiu. Alberto Camus prie-kaiðtas formalioms visuomenëjenusistovëjusioms normoms yrateisingas tik ið dalies. Be abejo,Camus kaip pirðtu á aká duria ápaèias sopiausias XX a. visuo-menës opas, ir visgi... Merso –pagrindinis romano Svetimasherojus – yra svetimas visuome-nei ir visuomenë – jam ne tik dëlpastarosios empatijos, noro ási-klausyti ir suprasti stokos, bet vi-sø pirma todël, kad þmogus, pa-sak apaðtalo Pauliaus, gyvenaatskirtyje – „be vilties ir be Dievopasaulyje“ (Ef 2, 12). Kaip pamil-ti artimà, jei esi svetimas patssau? Ið kur atrasti jëgø mylëti?Tik per Atpirkëjo kraujà þmogustampa artimas Dievui. Ir tik ðissvarbiausias susitaikymas susavo Kûrëju sukuria prielaidasautentiðkam ir vitaliðkam ben-druomeniðkumui. Patiriame ra-mybæ, kurià tik Jis gali duoti. Die-vo artuma gimdo artimo meilæ.Nebesvetimi Dievui atranda jë-gø mylëti, nepaisant to, ar patysyra kitø mylimi.

Ðventøjø bendrapilieèiai. Ki-tatauèiams Romos imperijoje pi-lietybæ ágyti buvo ypaè nelengva.Ambraziasteryje, IV a. tekste,kurio autorystë anksèiau buvopriskiriama Ambraziejui, betnuo Erazmo Roterdamieèio – ne-þinomam autoriui, teigiama, jogKilikijos Tarso miestieèiams dëljø gausiø dovanø imperatoriussuteikë pilietybæ. Jei ið tiesø taip

buvo, tampa aiðku, kaip apaðta-las Paulius ágijo Romos piliety-bæ, kuri ne syká jam pagelbëjo pa-tekus á pavojø. Èia apaðtalas pa-sitelkia ðià analogijà naujaikrikðèioniø tapatybei apibûdinti.Anksèiau pagonims Dievo tau-tos pilietybë jokiu bûdu nebuvopasiekiama. Dievo mieste stovë-jusios ðventyklos vidiniai kie-mai – jiems uþdari. Taèiau Kris-tui mirðtant ant kryþiaus, ðven-tyklos uþdanga plyðo. Vartaipas Dievà atsivërë visiems. Bu-vusieji toli, tapo artimi. Nusidë-jëliai – ðventøjø bendrapilieèiai.

Dar daugiau. Kristaus kry-þiaus dëka tapome ir Dievo na-miðkiai. Namø ávaizdis kur kasstipriau negu pilietybës atsklei-dþia artumo aspektà. Dievas ta-po mûsø Tëvu, esame Dievo vai-kai ir gyvensime Jo namuose peramþius. Nebe svetimðaliai, betDievo namiðkiai. Kontrastasypaè ryðkus skaitant ðià vietàoriginalo kalba, nes graikiðkaiabu þodþiai – svetimðaliai ir na-miðkiai – turi tà paèià ðakná

Seminaras su dr. Willemu VanGemerenuVilniaus baþnyèioje „Tikëjimo þodis“ kovo 30 - balandþio 4 d.

Susitikimai:

Kovo 30 d.18.30 su jaunimuKovo 31 d.09.00 su krikšèioniømokyklos mokytojais18.30 sutarnautojais, namøgrupiø lyderiais

Seminaras:

Balandþio 1 d.18.30 1 dalisBalandþio 2 d.18.30 Didysispenktadienis, 2 dalisBalandþio 3 d.11.00-13.00 3 dalis13.00-14.30 pietûs*15.00-17.00 4 dalisBalandþio 4 d.11.00 Velykinis tarnavimas

* Galima uþsisakyti pietus balandþio 3d., šeštadieniui. Registracija pietumsvyks iki kovo 28 d.tel. +370 5 2406320,

El. p.: [email protected]

¿6º¿Â (oikos), t.y. namai. Tik beKristaus buvome ðÜñïéêïé (pa-roikoi), paþodþiui toli nuo na-mø, o Kristuje tapome ï0êåÖïéôïæ èåïæ (oikeioi tou theou) –Dievo namiðkiais.

Paulius kalba ne tik apie di-dþiosios sienos, skyrusios þemænuo Dangaus, þmogø – nuoDievo, griûtá Kristuje. Bet taippat ir apie prieðiðkumo etniniu,kultûriniu bei religiniu pagrindupanaikinimà per Kristaus kry-þiø. Ðis sugretinimas ypaè tinka-mas ðioje, tarptautinio universi-teto aplinkoje. Dëstytojai ir stu-dentai èia atvyksta su savo kul-tûrinëmis paradigmomis ir pa-proèiais. Viena vertus, ðios skir-tybës gali trukdyti bendrystei. Ta-èiau, kita vertus, gali ir labai pra-turtinti, nes tam tikros tikëjimosavybës, blankiai regimos vie-noje kultûroje, stebëtinai suðvin-ta kitoje. Todël multikultûrinia-me universiteto kontekste evan-geliniai turtai gali atsiverti viso-je pilnatvëje. Idant tai vyktø, tu-rime sekti Pauliaus nurodymais,duotais efezieèiams – leisti Kris-tui per tikëjimà gyventi mûsø

ðirdyse, o patiems ðaknytis ir ási-tvirtinti meilëje, su visu nuolan-kumu bei romumu, su iðtvermepakenèiant vienas kità ir sie-kiant iðsaugoti Dvasios vienybætaikos ryðiais (Ef 3, 17; 4, 2).

Tiek universiteto ðeiminin-kai, tiek atvykæ sveèiai tiki, jogLCC universitetui tenka reikð-mingas vaidmuo skleidþiantkrikðèioniðkas vertybes bei prin-cipus tiek Lietuvoje, tiek ir ap-skritai Rytø Europos ðalyse. Antuniversiteto rektoriaus peèiø gu-lasi ypatinga atsakomybë. Taisuprasdami, mes ðá rytà ir susi-rinkome melstis ir praðyti Dievomalonës bei pagalbos ðioje atsa-kingoje tarnystëje. Remdamasistrumpa Laiðko efezieèiams re-fleksija, kuria pasidalinau su ju-mis, að savo ruoþtu norëèiaumelsti, jog mûsø dangiðkasis Të-vas naujam universiteto rekto-riui Dr. Kyle Usrey suteiktø ið-minties ir áþvalgos nuolankiaipriimti ir uoliai puoselëti artumodovanà, kurià apaðtalas Pauliussiekë perduoti Efezo baþnyèiai,ir kuri uþtikrina sveikà bet kuriosbendruomenës augimà. Amen.

Tik per Atpirkëjo kraujàþmogus tampa artimasDievui. Ir tik ðissvarbiausiassusitaikymas su savoKûrëju sukuriaprielaidas autentiðkamir vitaliðkambendruomeniðkumui.

Artumo dovana

Nu

otr.

D. P

rans

kau

s

Nr. 6 (319) 2010 m. kovo 27 d.4 Naujienos

Kupiðkio baþnyèia „Tikëji-mo þodis“ „Vaikø Kalëdø“ ak-cijos renginá ðiemet surengë Ku-piðkio vaikø ir jaunimo ugdy-mo centre „Varpelis“. Ðiamecentre ugdomi ir lavinami ávai-raus amþiaus vaikai su judëji-mo, regos, klausos, psichikos ne-galiomis. Su jais dirba kantrios,vaikus mylinèios auklëtojos.Mes labai lengvai uþmezgëmepokalbá su ðio centro direktorëspavaduotoja, kuri mielai sutikopadëti organizuoti renginá.

Tad vasario 19 dienos po-pietæ „Varpelyje“ buvo didþiulisðurmulys: rinkosi vaikai, tëve-liai, atvyko Panevëþio baþny-èios „Tikëjimo þodis“ vaikai sudovanëlëmis. Jie atveþë ne tikdovanëles, bet ir puikø koncertà.Renginá pradëjo ðio darþelio di-rektorës pavaduotoja, vëliau jisuteikë þodá Panevëþio baþny-èios pastoriui Ramûnui Juknai,kuris visus susirinkusiuosiustrumpai supaþindino su dova-nëles atsiuntusios organizacijos„Samarieèio krepðys“ tikslais –dalintis gerumu, meile ir Evan-gelijos þinia.

Renginá tæsë ir savo sugebë-

Dovanëliø ðventë KupiðkyjeDANGUOLË BRIKIENË

jimus rodë Panevëþio baþnyèios„Tikëjimo þodis“ vaikai. Eilërað-èiai, pianino, smuiko, fleitos, dû-delës garsai taip pakerëjo neága-liuosius klausytojus, kad salëjebuvo mirtina tyla. Savo pasiro-dymà Panevëþio baþnyèios vai-kai baigë daina ið kino filmo„Ðrekas“. Ugdymo centro auklë-tojos buvo suþavëtos – sakë, jogneprisimena renginio, kad jøauklëtiniai taip susikaupæ, ádë-miai klausytøsi.

Nuoðirdus Panevëþio vaikøpasirodymas uþkrëtë ir salës ðei-mininkus. Jie atsakë tuo paèiu,parodydami savo programà.Kadangi tie vaikai turi ávairiønegaliø, kai kuriems sunku at-likti net paprasèiausius veiks-mus, bet jie labai stengësi ir jøpasirodymas buvo ðaunus.

Galiausiai buvo iðdalintosdovanëlës. Vaikai dþiaugësi ne-varþydami savo jausmø. Ugdy-mo centro direktorës pavaduoto-ja baigë renginá visiems dëkoda-ma. Sujaudinti ir laimingi liko vi-si – ir ðeimininkai, ir sveèiai – to-dël ðiltai atsisveikinæ iðsiskyrëmetikëdamiesi, kad toks pabendra-vimas tikrai ne paskutinis.

Vasario 27 d. Panevëþiobaþnyèioje „Tikëjimo þodis“ vy-ko „Vaikø Kalëdø“ renginys,sukvietæs apie 60 vaikø bei jøtëveliø. Tà paèià dienà dovanøpilnas autobusiukas pajudëjolink Geleþiø gyvenvietës, esan-èios 30 kilometrø nuo Panevë-þio. O ten mûsø laukë dar gau-sesnis linksmai nusiteikusiøvaikø bûrys – daugiau kaip 100pakvietimø buvo iðdalinta ben-druomenës ðeimoms.

Kaip ir kiekvienais metaisruoðdamiesi ðventei, galvojomene tik apie sklandø dovanëliødalijimà, bet ir apie nuostabiàgalimybæ pasidalinti Geràjanaujiena. Kûrybiniam darbuisusibûrë puiki komanda – Sek-madieninës mokyklos mokiniaiir jø tëveliai. Vaikai dalijo pa-kvietimus savo draugams, mel-dësi uþ juos, stengësi bûti drau-giðki. Maþieji taip pat vaidinospektaklyje „Gelbëtojas“, kûrëtokius ádomius vaidmenis,kaip teisëjas, sargybiniai, gelbë-tojas, nuteistasis ir kt. Rengi-nius vedanti Lina diskutavo suvaikais apie teisingumà, Dievomeilæ, mums visiems reikalin-gà Gelbëtojà Jëzø Kristø. Daly-viai noriai atsakinëjo á klausi-mus, dràsiai dëstë savo mintisir dalijosi áspûdþiais.

Deðimtmetë Karolina apsi-lankiusi renginyje, kuris vykoGeleþiø pagrindinëje mokyklo-je, pasakojo, kad labai nudþiugogavusi dovanëlæ. Anot mergai-tës, spektakliukas buvo ádo-mus, atskleidþiantis, kad uþ

„Vaikø Kalëdø“ akcija PanevëþyjeRAMUNË JUKNIENË

mûsø nuodëmes vienas asmuokentëjo ir jis mus dabar saugo,moko gyventi, bûti geresnius.Karolinai pritarë ir jos mokytojaJ. Barolienë, dëkodama visø su-sirinkusiøjø vardu uþ nuoðir-dumà, gerumà, rûpestá tais, ku-riems reikia pagalbos, uþ ðir-dies kilnumà, pasiaukojimàskleidþiant gërá bei svarbias gy-venimo tiesas. Prabëgus savai-tei, gavome laiðkà ið minëtosmokyklos, jame pasakojama,kad maþi ir didesni vaikaidþiaugësi dovanëlëmis, atsine-ðë jas á mokyklà, rodë vienas ki-tam. Kai kuriems mokiniamsiki tol trûko pieðimo priemoniø,o dabar jø turi pakankamai.Mokyklos bendruomenë laiðkenuoðirdþiai dëkojo uþ apsilan-kymà gyvenvietëje ir tiek daugapdovanotø vaikø. Linkëjo sëk-mës prasmingoje veikloje, juksvarbi kiekviena – ne tik mate-rialinë, bet ir dvasinë parama.

Renginys Geleþiø pagrindi-nëje mokykloje nebûtø buvæstoks sklandus, jei ne geranorið-ka direktoriaus pavaduotoja,kuri informavo ðeimas apieðventæ, suteikë patalpas, orga-nizavo vaikø atveþimà ið toli-mesniø sodybø. Esame laimin-gi, kad uþsimezgë nuoðirdusbendradarbiavimas su gyven-vietës bendruomene ir Evange-lijos ðviesa suðildë maþøjø ðir-dis, pradþiugino spalvingomis,pilnomis dovanø dëþutëmis.

Dabar laukiame laiðkø iðvaikø, kurie apsisprendë mo-kytis Vaikø Biblijos mokyklojepaðtu, nes renginio metu buvoiðdalinta nemaþai pamokëliø.Susidomëjusiesiems buvo pa-siûlyta dar viena naujovë –Biblijos mokykla, kurioje uþ-duotëliø atsakymus bus galimasiøsti elektroniniu paðtu ir labaigreitai gauti mokytojo laiðkà.Taigi susiraðinëjimo maratonasjau prasidëjo.

Grupelës jaunimo ið Krikð-èioniø bendrijos „Tikëjimo þo-dis“ Kauno, Ðiauliø, Panevë-þio, Jonavos, Kurðënø bei Vil-niaus baþnyèiø kovo 13-à dienàbuvo susirinkæ Vilniaus baþny-èios patalpose pavasarinei„talkai“. Ðá kartà jaunimas su-sitelkë tvarkyti ne Neries ar Vil-nelës krantø, ne puoselëti irpuoðti Vilniaus baþnyèios (ðiedarbai dar laukia ateityje). Mû-sø ankstyvos pavasario talkostikslas buvo pradëti rengtis tra-dicinei krikðèioniðkai jaunimovasaros stovyklai. Talkos metureikëjo iðrinkti stovyklos temà,numatyti pagrindines veiklasir pasiskirsèius darbus visiemsramiai pradëti rengtis stovyk-lai.

Neátikëtinà Vieðpaties ma-lonæ patyrëme rinkdami sto-vyklos temà. Ið anksto paskelb-tas stovyklos temos konkursas

Eikime prie Dievo aukuroRAMÛNAS JUKNA

buvo sulaukæs keleto pasiûly-mø. Susirinkusiesiems tereikëjoapsvarstyti tuos siûlymus, ið-rinkti tinkamiausià ir judëti to-liau. Taèiau patyrëme sunkumøtai darydami. Nesutarëme, kuritema geriausiai iðreikðtø mûsøkrikðèioniðkà rûpestá ir nuostatàtarnauti jaunajai kartai. Atsidû-rëme savotiðkame akligatvyje.Tuomet pastorius Mindaugasatsivertë Ðventàjá Raðtà ir per-skaitë psalmës þodþius: Eisiuprie Dievo aukuro, pas Dievà,savo didþiausià linksmybæ.Girsiu Tave arfa, o Dieve, ma-no Dieve! (Ps 43, 4). Brolis Ri-èardas iðryðkino þodþius Eisiuprie Dievo aukuro ir pasiûlë jaispavadinti ðiømetinæ stovyklà.Tai buvo lemiamas lûþis mûsødiskusijoje. Ðis pavadinimaskaip brangus Vieðpaties vieny-bës aliejus apjungë visus sto-vyklai keliamus mûsø lûkes-

èius ir siekius. Visi vieningaipritarëme, jog ðis pavadinimastinkamas, tikime, Vieðpatiesmums duotas.

Toks Vieðpaties aplanky-mas mus visus ákvëpë ir padrà-sino energingai kibti á kitus sto-vyklos organizavimo klausi-mus. Idëjø „mugëje“ apþvelgë-me pagrindines stovyklos veik-las, numatomus darbus ir t.t.

Suvokdami ðiandienos su-dëtingà ekonominæ mûsø ðaliessituacijà, norime tæsti pradëtàparamos jaunimo stovyklaikampanijà, kurios metu surink-tomis lëðomis bus padengta da-lis stovyklos mokesèio tiemsjaunuoliams, kuriems ði kainaper didelë. Galime dþiaugtis,jog per porà paramos organiza-vimo metø kelios deðimtys jau-nuoliø kreipësi ir gavo paramàjaunimo vasaros stovyklai. Tadvisos bendrijos prisidëjimasprie ðios akcijos pagelbsti jau-nuoliams prisijungti prie sto-vyklos ir drauge ateiti prie Die-

vo aukuro. Tikimës geranoriðkobaþnyèiø atsiliepimo.

Ir pabaigai norëèiau pa-kviesti visus jaunuolius, planuo-jant iðsvajotas vasaros atosto-gas, nepamirðti krikðèioniðkosjaunimo vasaros stovyklos Ei-siu prie Dievo aukuro ir joje su-dalyvauti. Visus, kurie turite idë-jø ir noro, kvieèiame prisijungti

prie stovyklos organizavimo irkûrimo. Visi esate laukiami.

Eikime kartu prie Dievo au-kuro!

P.S. Detalesnë informaci-ja dël stovyklos vietos ir laikoartimiausiu metu bus paskelbtawww.btz.lt ir laikraðtyje „Ga-nytojas“.

��

�� !�� "��

�"��!�� !��

#$��"�%�� !��&�� $��"�%�� '�"�� !��(��!��!(� �� ! �� ! ��)� (��

!�!� �� !��$�� *�� !��! ��+��

��

��

,��!%�� "��! ��! -�� !�� (� �� !�� &��,��!��!��!� �� !�� !�

� !��&�� !�� !��!� � !��$ ��"!�� ! � !� � !��! �� !��.�� !�� !�� (�� !�� (� �� /� ��!�� *�� %��!��+��0��!��" � �!�� 0��'�� !�� %��%��!�� $ ��"!��!��&��!�

�"�� "�� .��

�� !��'�� .�1��"��"�� .� �� !�+��!�� !%��"��'�� !��(�� " �� !�*� .� � �� ( �� (��$��!� ��!� �� !�� *��!�� $��%��$�� !��$�� +��! ��

"��#� ��$

��

��

�� !"#$

'�� $ �� (��(��" �� "�� !��" -�&�� .�1� ��,��! �� !��!��!�� /��(��"��!��!%�%��%�� !� ��$�� !%�

.�1��!�� (�2�2��(�

.�1� �� .��"��!��!�"��(�� !��(�3 �� 4�� "�� !%��$�� "��.�1��'��2�� )�� +�.�� !�� !�� +��

/��!�"�� $�!�� /��!!�� (��1� ��% �� (�� .� �� (�� 1�� !��5!�"��!�� !"�� "�!�� %��

6�� !�"�� "� �� !� (��(��'��!�� .�1� ��!�� !��!�� !�� $��$�� !�� %��.�1� �� !�� '��! � � �� !�� !��.� �� !�� $��$� �� %��

�! � ��%��78��9�:;��0��! ��!��!��/�� !%� �� !%��!%�� " ��

.��!��! �� .�1� �!�� %��"�� !�� $��)� ��.�� "�� .!�� %��

0��!�� !�� !� ��!�� %� ��$-� ��!� �� !��(��!�&��%� � �� !� � ��(��/� ��!�� !�� )� ��&�� $� �� $�� %� ��%��%�

.�1� � �� %��! -�&� '��( ��&��7<��99��=9;��'��!�� '�� "��.�� .$��(� � �� .�!��(��"! ��6��! ��%��%��.�1� �!�� .� �� $�!�%��(��+�.��%��.��%��6��%��+��! ��"!�� (�� (��!� ��$!�� (!��(��% ��!�� !��.�1� ��

>��" �!�� !� (� �� %��!�$�� %� ��$��! �$!�� %�.�1� ��$!��$��'��%� �� ! ��! �.� �� %��(�� "�! �� !(�� !(�� ! �� %��'�� .��1� �� -�3 ��,�� !��(��!(�� "��"�� !�"!%��

��"��!��"�� %��%4��#� � ��! ��.�1��%�� (� �� !�.!��.� ��.� �� ! � �� %�

��?��(��!��!��2��!��%�� .�1� ��!�� !��.� � ��!��%��!� (�

��!� (��!� ��6�� !� (� ��! �� ! ��!��+�� "��!� ��&��.�1� ��!� (� ��!��%��.� �� %�� !�� .� ��

0��$�� "��!%�� !�� "��!�� !��#� ��! ��?��1��+��!�� !�� !� �� !��.�1� �� !(�� ! � �� !��!�� .� �� .��(�� +�.� �� !��%��!�� !%� ��%�$��%��!��"��!��

)� �� &��>�� !(�� .��%�� .� �!��! � � �� !�!� -��(�� '�� (� ��(�� (�� (� ��)�� 7@��=��AB;�

/��(�!� ��!�� "�� !�� C�'�� "�

��!��!��"�� "�� !�"��(�� !��!��" �� !�� !�!� � �� !��!��6��!� �!��!�� !��&�� !��!�� "�� (�!� (��"��!%��!��!� �� !%�

>�� D�� !��!��%��6 ��"�� !%� !��(�� (��!��(��6��!��!�� "��!�� !� �� !� ��!�� !� ��!�� &��!�! ��!�"�� !��

.�1� �� !�! "�� "1�" �� !$�� '��!�� .� �� !�! ��.� �� %!� ��!��5�� .� �� ! �)��%��.�1� �� ! ��&��.$��.!� ��!��

/�"�!�� '��

�"1�$��!� ��" ��!��$ �� "��( �� !%��0�� !� �!��!�"�� !��

'��%�.�1� � ��!��(�� -�3,��%�� C4�.�� -�3��!�4��5�� (��%��%��! ��!� ��!�'�� !��!(�� !��

/% �"�!��)��"� �� !��.�1� ��! ��"�� !��!(�(�� ! ��!(�� .��1� ��

.�1� � ��"��"�� %�� !��"��"�� ! �� ! �.��&�� ! C� ��+�!� ��!�� .�� ! �

6�� )��"� �� !��-�� +�� '��.�1� �+�� (�� ! D

�� !��"��#

$%�&'�(!'��)�%�'

*�+��,,-��

��%

��&��'

��$�(��'�

��'�� )��

��*��%$

� ��

5�� !�� !��'�'�� !�� .� �� !�� !��!�� !�� '�� !�� 0�� (��(�(��"��"��"�� (�� %��%��'�� "�� '�� (��!��('�� $ ��"!��!� ��.� � �!�� %��5�� $��!�� E�!� (� �� (��!� �!�"�� '�� (�� !�� !� � ��!� �'�� %�� $� �!�� +�� !� (�� -�.� ��%��%�� -�3,��D4�� %��"�! ��! ��%��(��!�! ��'�� "�� %-3 ��,��D�,�� %�+��$��"�� ' �� !�� !��!�� ! ��!� C�� (�� !� ��!� �,�� D4

�� *�>�!�� "��(�� #�� '�� "�� " �� !�� (� �"��(��(�� (�(�!�� !��(��"��!�� '�� !�-�� 6�� !��(�� .��"�� .�� .� �� .� � ��-�3,�� !"�� %��!��(�� !��!�4��.� �� %��

+�� !� ��' ��(��"��C�/�� !( �� "� �� !�� !�� !�� $!��!� �� $ ��1�� !��,��!�C�0�� !� �� !��

�� !� �� !��

'��'�� !�� %�� &�� %� .�� !��'�� !��'�� 3�� F�� G ��1��!��%�.�1(-.� ��!�� !�� !�� +�� "��(-��&�� ! ��%C�5�� "�� !��$��5�� .�� $�� .� �� !��

.��&�� (��!� .�� .�1� ��(�� !��.� ��(�� !�� (�� ! ��&�� .$��!�

��

�� ,+��"�� !�� '��" ��! �$�� !%�� (�� ! � �� $��! ��! ��.�� $��"��!�� "�� !��'��!�� '�� !�� "�� !%�

�� "��!� �� !�� !�� ,�� !�� ! ��"��C� �� ! �� !��$!��!��'�� !��

/� � �� !��<��!��! � ��!�-��-��7H�!�I��9I;��6 ��! �� !�� !�� !�� .��!��D

&�� -�� !�� !��.� �� "�� $ ��1��!�� !�� !�� %��!�� "�� "�� !��!��!� �� !�� !��!�-� �� !�� $!��%��

�� !��%��>�� !�� "��!��.�� %�� (�� !�� !�� !�� !��

��.�1� �'�� "�� #�� &�� -�3,�� !�� %��!��(��$�� F� ��!�� '�� !�� !��'�� !�!��"�� '��"��!� �� !�� '�� -3�� !��,� ��!��!�� !%�� !��!�� !� �� "�$��!��(�!��!��<�� !�� !� ��%��!%�� !�!��!��!%4�

#� �� !��"! ��'�� !%��!� � �� "��! �+�� $!��!�� !�� "�� 3!�� F�� &�� "��.� ��5� �� !��.� �� -�3/��!"��! �>�� F�� !� �� !�� (��7H�!�I��9=;�

J�� '�� "�� ! ��!� � � ��!� �� !� ��&��1��!�� !�� /"��!�!�� (��"�� "�!��"! �� !%��!��

�� %�� $�� %� ��!��%�� !�� '�� !�� !�� "��!�� %��!��%��'�� !��!� ��

��!�'�� !%�� &�� $�� $�� %��!�� !� ��.� ��$��$� ��!��"��(�$� ��>��(�� &�� (�� .�� +� ��.�1� ��.� !"��!� ��.$��!�� ,��!��"!�� C,�� C ��+�#�� &� �� !��"! ��!��

' � �� "��-30�� ! ��!��F��6��!��!��"��.�� $��"�%��(��(��'�� !��&��1�� "��"�� &�� %��#�� "�� !�� &�� !�� !�� !��.� �� !�� 6��'�� (��!� (�)��$��!� � !�� !��

�� %�� !��"�� !�� !��'�� '�� '�� !�� %�� !�� .��'�� !�� %�� !��.�� !��&�� -��!��!%��$�� !��!��(�� +� �� (� �� &��?��.� � ��-� 3,� ��'�� (�� +�� F�� !� ��!�� (�� !��-�� '��/��

��%��-3 �� !��"! F�� $�!��"!%��$ �� (� ��"�� !�� (��(�

�� (��"��(�!��"! ��+�� (��(��"��(��$ �! �!��"! �� #�� H��!��"! �� !��%�&�� (�� !��'��

��'��

��+

K�� (�� !�� -�3JD�.�� D�0��$!��!CF� �� &�� $ �� !� �'�� !�� !�� !��! � �� !%�

�� -�3,�� !�� C4�6�� "��D��!��-��+��!��!��+��!� (��

30��!��&�� !�� 4��>��! ��!�� "�� &�� !%�� %�� !�� !�� $��! �

.��!�� !%��$��!�� (��(�� C� .�� !�� !%��!��!�%�!"��(��!� ��"��"��!��!� C�.��!�� !%��!� ��!� ��!��(��(�� (�� !��!�� -�3'%C��"�%�� "�! CF� �� "�%��30�� '�� (�� "�� .�� !�� "�! -3)�� !��

.��0� ��$

��

��

&�� ,��$

��

��4C� �� ! �$�"�! ��!�

.� �$�� &��%��.�� !�� '��$� ��( ��!%��!�� '�� L�� !��$��%�� D�)�� !�� !��$�� %�� "��! ��(��'��%�� !�� -�3�� C4�+�3&��!�� (� ��(4�� !�� -�3E��!�� !� �� "�� +�� 5��%��(�� C4

�� !�� !��!� ��

��$��"��C'��$!��!��C�.�� !�� !�� !� ��!��!� $�'�� (��,��'�� CH�� !�-�+��(��(��(��7,��99��A:;��0�� -�3��!��"��(��(�� '�� !�F��+��" �� ,�� $ ��

30�� !� � ��!��"��(��(C4�M��!��

��.� �� '�� !��"��

' � �� "��-30��!��"��%��(��(��(��"��!�� &��%4�� .�� $��!� ��!� ��!� ��!� �� !�� (��%��C3��+� �"��!�� +�� D� �� DF�� +� ��!�� '�� (��!�� "��+��.!��!� ��

>��! � ��!�� "�� !� �� &�� D�.��!�� '�� (�� !� � ��! � ��" �� "��-�36��"��!�� !�� !� 4� �� ! ��!� �� (�� "��'�� '��

M�� (��" �� "�� 0��%�� !��(��'��" ��"��"�!�� !��(��(-��!�� (��%��+� ��!��

!��%�7��2��!��%;��)�� "��-�3,�� $��(��,��&��6�� '��(C�,� �� !�� ,�� !�� CF�.� �� $��

'�� "��-�3,��"�� 0��%�� !��"!�� !��"!�� F�� D ��! �� !��"!�� ! � �

3 ��+�� " �� +�!��6�� '�� !�� "�� !��F�� D�� '�� !��.� �� "��>��&� ��.� �� !�� .��.� � ��!��.� � �� !�� "��'�� !�� (��(�� .!�� !��

�%��

��+

6�� %�� %��)��!� � �� !�� "�� !� �'��%��"�! � �� !�� >��!��$��$��(� ��%�

��!��%�� !�� !��+��! �� .� ��!�� (��!"�� (� ��%�� (��.� � �� " ��$��(-�� !"�� D� �� -3>�� $��%4�� -�� $�� !�� (��(�$!��!��)�� !"�� $� ��%�� +� �� .� �� (� �� $��!�� .!�� !� ��!� $ �� " ��

�� $��$�� -�3>�� $��%�� DF�0�� " � �� !"��$��%��6 ��$�$��%��% � ��.��%��

/� �� !�� " ��!�� "��!��!�

��!�� (��(�� !� ��(�$ �� !�� '�� -��(��" �!� ��!� �� !��.� �� -�3�� "�� !�� $� !��!�� %F��&��!� � ��!�-�3,��!�� !��&��C/��.� ��!�� "� ��,��.�� F�

,��$�!� �� !�� C�,��!�� $�� !%-��(� �� 1C�-� �� ! �� ! �� .�� !%�� !��.� ��"�� D�� "�� (D ��"�� "�� ! � �� "�� D

)�� '�� !�D.� ��$ �� %�� $�.�� 6 ��!��#��!�� .� �� -��! �� "��!��!�� '�� !�.�1�!��

��&��&.,/"�.0�1��2�3$��#

$%�&'-4�(�*/��)��&'

��2�(.�� $��(��(� ��$�+��(��(�� %��$�.��,3��2�(&� (/�� *�.��(��&��(�-��4'��(�� 3�7.��AA��9B�9:;�

.��$ ��'�� .$��6�� !%� �� "��!%�'�� '�� !�� '�� +�� ! ��"��! �+�� %��.� �� !�� %��1�%�!�!" ��'�� #�� &� �� !��!�!" ��.� �� !� (�� !��"�� "��!%�!�!" ��' �� " -��%��%�(��

��*�7.��N��NO;�� !�� '�� !��%�� %�!��!" �� %��(�� (��(�� 78��I��AO�AA;��.� ��!� (��%��!�� !�� !� ��! ��1!��%�&��6��%�'�� $� ��%�� ,��! �!�! � �� %�.� ��% ��%�� &��

��! �!�� (��%�&��'�� !� (�� !�� (�!� (� �!��"�� 5� ��3��4�!�� (�.� ��%�� !��

�"��'�� !��"��!�� !�� !�� !� ��.� �� "�� !��(��%�� !� ��"��.!��'�� !�� -�"��%��%�(� ��%��(�� %�� (�5�� '��$�� &�(�&��(��.��&��(�� '��(�� (��&��$+��!(��(��(�� '��(�� 2�.��&��(�� !(�� %��(��&�� (�� 7.��A:��9O�9I;�

.� ��!� �� !�"��!��!��"��!�� "�� .��

&� �� ! � "�� '�� ! �+�!� (�� !�� .� �� !� (� ��%� �� !(��!� �!�� (�� (�&��

>��"�! �0��%�� % � ��(�(�! � ��.�� "�� '�� !��.��! �� '�� .� � ��.�� !�� !��.�� !��#��&� ��'�� $��'�� (�� "��(��.$�$�� D

0�� '�� !� �$��%��%��'�� !��!� ��!� �� !��%�� "�%�0��

�� !%��/� ��!�� (� �� !��!��'�� (��$�� "��!��>��!�"�� !�! ��+��'�� !� (� ��!� �� 5�� (�� -��6��7A� �!�A�AA;��74��8�&9��(� $NBA��NB9;�

��

/�� (��&��&��(��:��;��$�-��(�� %��(� ��:�� ;�� %�� $-��&��(�� 8�� (��'��)��%�� &��!�$�. ��(�� !�&��$�.��$

��)��5�%�. '��46��&4��7��8�7��

�� 9��:

-��.��

� ��

.��*�7.��AP��IO;�� +��!��3,��D4��3,�� 4�3,��D4��!� �� !�� .�1� �� "� ��"�� 3,��DF�+�� 3,��DF�+��!2�� -3 ��%��"��4�� )� � � ��

&�� "�� .� �� "�� 6�� "�� "�� H�Q�� R��! � ��!��!�! ��(�6 �� !%-�3.�1� �� F��#� � ��! ��!��!� ��"��!��-�'�� " �� R��! �� 6 ��!�� %�.�1� ��%��%��(�(��$�� +��! �!�! ��!��'�� !�� ! �� !��!�� !��"��$�!�� ! �� !%�3� ��!!�� !�!��"��.�1� F�

L��.��%��"�� !��!�� -��"�� !��!%��!� (�&��#�� !��$.�1� ��"!%�� .�� !%� �� %��

��-�.�� .�1� � �� !� (��!� ��!��-�-�� $�-�� $�<�.�(�� '�� %��(�� =��!��7.��A9��9S�I9;��M��3�� !� 4��"��(�+�� >��(��$!��!%!� (��!%�

'��6�� .� "��"�(�� #�!��!�� "��! �� ,��"��! ��"�� "!�� "��! ��" �� !%�� +�� !�!�� T��"�� !��! �� .�1� ��!��"�� "�� !�� '��" �� D� �� "! $�� ! �� "��! ��! �� .�1�!��

T��.�1� ��%��%�� ! �>��"��3 �" ��&��F��?�� < ? � �� !� $� $��!�� !��%�� !%�#�!��9B�� !.��!��$� � ��-�3/�� (�)�� .�1� �'�� "�� .� ��!�"� �� F�� < ? � � ��"��!��%�&�� >��9��7��;� ��! ��!� !� (��!� � �� !�� "��3'�� !��

!�� $ ��(��6�� $� �% �� !�� !"��!��"��!��'�� !�� +��&�� !�� !�! ��0�� !�! �� ! �� "�� "��!�� ! ��!�(��!%F�

#��%�%� ��!��%-�� %��(�� !�(�� 76��A��IA;�� %�%��%�-��% �� (��76�9��9;��>��0��&��%�� "�� %��.�1� ��"�� ! -�3,��DF��.��"��! ��.��!�� .�� ! ��5�� !%��&�� %� ��51��.��1��'�� G �� !�&��! � ��! ��! �

L�� .��%�� !�-�:��%�� ?��(��?�� -��(��?�� -��$�� %�� -��$�/�� (�� (��!$�� (� � �� %�� $�@�� )��(��%��%�7.��A��A�B;��'��%�� ! �"��.��1� �

0��!��-�.� ��!� ��!�� !�(��!� (��! �+��!� �� ! ��(�� !��>��"��3>��#��%��&� �F��

��H�� !�!��/� ��!�� !��!�� ! ��%��%��2��%-�3.� �� !�� !�� !�� "��F��5��! �+�� ! ��$��!��&��!�� &�� " �� !�!� ��5��! ��! �.�1�� !�� %�&��!��.��!�� !� ��" �� !��$��$�51��!%��"�� &��!�� !��

#�� 3,��DF�"�� 5�� !% ��.�1(�� %��"��! �� %�&�� !� (��!��0�� '�� (�� ! �

/� ��'�� !��#��%�%&� �%��&�� /��,��1 �� "�! ��&�� !��!��!�� (�� H��?�� ?� � ��!% �"!�� "�� &��$�$� ��$'�� !�� -�3,��D�0��+��4��&�� ! �!� ��!� �.��!�� $�.$�

�� !� (�� ! �� "��!%��&�� 8�� !� ��!�� !� � �� &�� !��!�� !� ��!��$�� &��

�� 1� ��&��!� ��!��"��!��!"��!��&�� !�� !��!�� "�� /� � $ ��!��"��!�� "!� �$�� &�� !�! ��"�� "!(�

��!�! �� !� ��!��"��!��%�� &�� " ��,�� 6�� <�� ! � ��-� -� �� %��%��'�� (��'��'��5� �%��)��$�� -�� (��'��(�� )��-��%��(�� (�� %��(�� $��-�� (�� (� '��5��7'��A��9=�9:;�

&�� %��&�� '�� +��%� ��%��/� (��!� �� !� ��!��"�� !��&��&� �� $�

'�� -�3,��D�0��+��F�� +�� &�� !� ��"��%��3��%F��/� �� !�� "�� +� �� "��!�&��+�� (�� %��%&��" ��!� ��"�� !��

&��!�� !��

��;;;8��&��&.&/"�.8/�$%�&',�"��<�)=��)��

�,��:��+��

��/�0��1��2��

'�� !��!� (��%��.� ��!��&�� "� ��!�� !�� $��%�$�� %��%�� !��

.� �!��!% �"��!�� 0��!��!�� #��!��"��!�� !�� M��%�'�� !�� (��"�(��(�"�� .� �� !��"�� "��.� ��%��$�#��%�.� �� "��0��.� �� (� ��.� �� "��>��!��$.� �!�! �� "�� "�! -�'�� $� ��"��!%�� !��"��!�� "��! ��!� �� (�� #�� -�$��(��%�$� ��#�� &� �� " ��$�� %��%��$�!��!��" ��6�� "��!��,�� ,��,�� "��!%C�<��"�� !��!��$D

'��"��!��!��!�� "��!�� !��!�� '�� !��!"��!�� !%�� .��"��!��0��!��!��"��!�� !�� %�� !� �� !�� .�� !� �!��

�4(4�&��3��/)�!��>1

��

"��

�$��

Nr. 6 (319) 2010 m. kovo 27 d. Krikðèionybës istorija 9

Protestantizmo pëdsakai Vilniaus regione XVI-XVIII a. Dubingiø atvejisDEIMANTAS KARVELIS

Tæsinys. Pradþia Nr. 4 (317)

Santykiai tarpevangelikø reformatø irkatalikø DubingiuoseXVII a. antrojoje pusëje1642 m. katalikai iðkëlë

Radviloms bylà dël baþnyèiosir jos nuosavybës gràþinimo.Tokiu pagrindu 1642 m. Dubin-giø altarista Matas PogreckisLietuvos Vyriausiajame Tribu-nole (LVT) pradëjo bylinëtis suB. Radvila dël baþnyèios ir Biju-tiðkiø palivarko, kuris anksèiautariamai priklausæs altarijai.1644 m. vis dar nebuvo pasiek-tas sutarimas, B. Radvila ape-liavo á katalikø reikalavimus, okunigas Pogreckis tais metaisnumirë. 1645 m. naujasis Du-bingiø altarista Mykolas Èar-niavskis atnaujino bylà. Teis-mas M. Èarniavskio pareikala-vo parodyti dokumentus, áro-danèius, kad katalikø baþnyèiaDubingiuose buvo nuo seno.Byla aiðkiai krypo katalikønaudai, taèiau 1645 m. M. Èar-niavskis mirë. Klebonu tapæsVilniaus kanauninkas JonasKazimieras Druckis Sokolins-kis 1646 m. teisësi su Radvilatoliau. Sokolinskio ágaliotinisteisme S. Laukanskis, árodinë-damas katalikø baþnyèios Du-bingiuose senumà, pateikinëjoiðraðus ið ávairiø dokumentø.Pateikta 1451 m. Andriaus Ðim-kovièiaus Giedraièio fundacijaDubingiø baþnyèiai, Giedraièiøpaveldëtojo Pauliaus Koreivosfundacija Dubingiø altarijai suBijutiðkiø palivarku, 1520 m.neávardytas pergamentinis do-kumentas, kaþkokie 1593 m. fi-nansinio pobûdþio aktai, doku-mentai, pagrindþiantys nuo1622 m. su ávairiais asmenimisvykusius Dubingiø klebonoginèus, kuriuos sprendë konsis-torijos teismas, 1560 m. riboji-màsi su Trakø vaivados Mika-lojaus Radvilos valdomis at-spindintys aktai apie Inturkës irDubingiø klebono þemiø mata-vimus, galiausiai 1642 m. Vil-niaus vaivadijos generolo JonoGromackos, kuris kunigo Po-greckio reikalavimu buvo nuvy-kæs á Dubingius apklausti þmo-niø, praneðimas. Anot pastaro-jo, netoli Dubingiø gyvenantysneávardyti asmenys pripaþino,kad Dubingiuose nuo seno bu-vo katalikø baþnyèia, vëliau pa-versta evangelikø maldos na-mais. Pridëta netgi informacijaapie 1588 m. M. Radvilos laið-kà, kuriame ðis Narbuto praðæssuteikti fundacijà Dubingiø al-tarijai. Pastebëkime, jog katalikøpusë nepateikë anksèiau minë-tø dokumentø originalø, o tiksavo padarytus iðraðus. 1646

m. liepos 10 d. Tribunolas alta-rijai priteisë Bijutiðkes, taèiaubaþnyèios istorinio senumo ne-pripaþino ir gràþino ðá klausi-mà Vilniaus pavieto þemës teis-mui, po kurio sprendimo ir bu-vo pateikta apeliacija. 1647 m.mirus J. K. D. Sokolinskiui, bylaniekaip nebuvo uþbaigta iki ga-lo. 1648 m. Vilniaus pilies teis-me bajoras Aleksandras Bykois-kis padavë ieðkiná prieð Dubin-giø klebonà ir altaristà J. Soko-linská, tvirtindamas, kad Bijutið-kiø, arba Staðkûniðkiø palivar-kas katalikø baþnyèiai buvo pri-teistas neteisëtai. 1651 m. katali-kø pusë, tvirtindama, kad nuotada, kai Dubingiai buvo kara-liaus valda, èia buvo ákurta ka-talikø baþnyèia ir Jogailos lai-kais katalikø tikëjimas ëmë plis-ti, teigë, jog turi árodymus, kadDubingiuose funduotos dvi al-tarijos, kuriø pergamentiniø irpopieriniø aktø pateikë 38 vie-netus. Nurodë, kad Radvilos uþ-grobë katalikø baþnyèià ir klebo-nijà su visu turtu ir ið baþnyèiospadarë zborà, t. y. kalvinistø(evangelikø reformatø) baþny-èià, o katalikø kunigus iðvijo.

Pats B. Radvila buvo tole-rantiðkas katalikams. 1666 m.ið Dubingiø dvaro pajamø netgiskyrë 100 auksinø jëzuitamsVilniaus Ðv. Kazimiero baþny-èiai. Po karø su Rusija B. Radvi-la siekë atstatyti sugriautas beiatgauti katalikø uþimtas refor-matø baþnyèias. Teisminë byladël Dubingiø baþnyèios atnau-jinimo nebuvo vienintelë –Radvila bylinëjosi ir dël Ðvente-þerio, Seirijø, Vyþuonø, Svëda-sø, Alantos, Bielyèios, Þiupro-niø, Naugarduko baþnyèiø.1666 m. Radvila laiðke dvarið-kiui S. Nezabitauskiui iðreiðkësusirûpinimà, kad po katalikøatakos prieð Þiuproniø baþny-èià, vietos katalikø kunigas Ða-chovieckis gali imtis Dubingiøir Bielyèios baþnyèiø, kaltinda-mas tariamu katalikø baþnyèiøpavertimu evangelinëmis. 1666m. garbaus amþiaus dvariðkisGolimontas liudijo S. Nezabi-tauskiui, kad prisimenantis, ku-rioje vietoje Dubingiuose buvoreformatø ir katalikø baþnyèios.Jo tvirtinimu, „Dubingiuose ten,kur dabar salelëje stovi mûrinëbaþnyèia, niekada nebuvo kata-likø baþnyèios“. Jà statyti pradë-jo Jonuðas Radvila, o vëliau të-vas B. Radvila jà pabaigæs.„Katalikø baþnyèia buvo visið-kai kitoje vietoje, t. y. eþero pa-baigoje prie miestelio“. AnotGolimonto, Dubingiø reformatøbaþnyèia turëjo tokià paèià fun-dacijà kaip ir Këdainiø baþny-èia, taèiau jos originalas sudegë

su kitais dokumentais Tykocine(Palenkë – aut. past.). Dubingiairegione buvo ne vienintelë vie-ta, kurioje vyko kova dël refor-matø baþnyèios iðsaugojimo.Tuo metu vyko sunki byla su ka-talikais dël Vyþuonø baþnyèiospriklausomybës. Teisiniø byli-nëjimøsi dël Dubingiø baþny-èios procedûrø po XVII a. vi-durio karø iki pat B. Radvilosmirties katalikai vengë.

L.K. Radvilaitës laikais Du-bingiø katalikø klebonu 1671m. tapæs Vilniaus kanauninkasVaitiekus Beinartas, paakintasVilniaus vyskupo AleksandroSapiegos, bylà atnaujino. 1672m. Vilniaus kapitula ðá klausi-mà iðkëlë LVT. Kapitula „la-biau emocingai, nei argumen-tuotai“ laikësi nuostatos, joganksèiau Dubingiuose katalikøbaþnyèia bei prie jos dvi altari-jos buvo ten, kur stovi mûrinëreformatø baþnyèia, ir reiðkë ájà pretenzijas. Teismas konsta-tavo, kad senoji medinë katali-kø baþnyèia buvo pastatyta nie-kur kitur kaip tik saloje tarpeþerø, o vëliau jos vietoje pasta-tyta mûrinë reformatø baþny-èia. Teigta, jog L.K. Radvilaitëskomisarai, atvykæ á Dubingius,niekaip negalëjo rasti ir nurody-ti vietos, kur, jø manymu, galëjobûti katalikø baþnyèia.

Katalikø pusë su Dubingiøklebonu prieðakyje reikalavo,kad evangelikø baþnyèia bûtøgràþinta ir vël paversta Romoskatalikø baþnyèia. Laikinai pa-

likti evangelikø baþnyèià kata-likø pusë sutiko tik tol, kol L.K.Radvilaitë sulauks pilnametys-tës (tuo metu jai buvo 5 metai),ir su sàlyga, kad ten nevyktøevangelikø pamaldos. „Atlygi-nant Romos katalikø baþnyèiai,kurià nugriovë erezija“ katalikøpusë reikalavo pastatyti naujàmedinæ baþnyèià su mûriniaispamatais kitoje eþero pusëje,prieðais dvaro salà, uþ tilto irdvaro karèemos, toje vietoje,kurià parinks klebonas; su tri-mis altoriais, zakristija, subokðtu, dviem kupolais, vienuvirð didþiojo altoriaus, kitu baþ-nyèios viduryje, su skiedromisdengtu stogu, variniais kryþiaisir vëtrungëmis, atskira varpinekapinëse. Netoli baþnyèios antkitos kalvelës reikalauta pasta-tyti klebonijà su dviem pasta-tais. Sklypas baþnyèiai turëjobûti iðmatuotas ir nubraiþytasþemëlapyje. Viskas turëjo bûtipastatyta ir árengta L.K. Radvi-laitës lëðomis ir jos ekonomøpastangomis. Be to, uþ 10 000auksinø reikalauta nupirktiávairiø liturginiø reikmenø(monstracijas, kryþius, vargo-nus, taures, varpus ir kt.), grà-þinti þemes, nuo seno priklau-sanèias katalikams pagal fun-dacijas. L.K. Radvilaitës puseiatsisakius sutikti su tokia sun-kia restitucija, siûlyta duoti ka-talikø baþnyèiai þemëvaldà, ið-dëstytà keliose vietose. Reika-lauta apmokëti visas bylinëji-mosi iðlaidas, kurias katalikai

patyrë nuo B. Radvilos laikø,duoti klebonijai javø ir darþoviøsëjai, tvirtinant, kad „kalvinis-tø kunigai uþëmë Dubingiø kle-bonijà su uþsëtomis þemëmis“.

Byla galutinai baigësi 1672m. liepos 10 d. L.K. Radvilaitëspusë, nebenorëdama leistis á il-gus ir finansiðkai brangius by-linëjimosi procesus, nusprendëkompromisiðkai baigti ginèà, iðdalies sutikdama su katalikøreikalavimais. Po ilgø ir daþnøderybø Vilniuje, dalyvaujantkai kuriems aukðtiems valsty-bës pareigûnams, L.K. Radvilai-tës dvaro bièiuliams, teisinin-kams, L. K. Radvilaitës pusë su-tiko savo lëðomis pastatyti me-dinæ katalikø baþnyèià ir klebo-nijà, klebonui ir parapinës mo-kyklos bakalaurui kasmetiniaisjurgeltais mokëti 480 auksinøtol (80 ið jø ëjo bakalaurui), kolbus padengta priteista bendra6000 auksinø kompensacija.

Þymus L.K. Radvilaitësklientas S. Nezabitauskis atsto-vavo Dubingiø savininkei teis-muose. Jo laiðkai byloja, kadteisminis procesas iðties buvolabai sunkus. Anot jo, L.K. Rad-vilaitës pusë norëjo kuo greièiauuþbaigti bylà, siûlë pastatytimedinæ katalikø baþnyèià irskirti vietos klebono iðlaikymui4000 auksinø, taèiau su tokio-mis sàlygomis nesutiko katali-kiðkoji pusë. Pagal Tribunolosprendimà klebonijos arimamsL.K. Radvilaitë turëjo skirti 3valakus þemës. Keturi valstie-èiai sodininkai su ðeimomis tu-rëjo persikelti ir apsigyventituose valakuose bei bûti klebo-nijos þemëvaldos pavaldiniais.Nuo ðiø valakø klebonas ágijopareigà mokëti padûmës ir ki-tus visuotinius mokesèius, ne-apsunkinant Dubingiø dvaro.Klebonijos þemëvaldoje neleistaturëti savo bravoro. Leista lais-vai naudotis Dubingiø malûnu.1672 m. liepos mën. L.K. Radvi-laitës ekonomai iðmatavo irnubraiþë katalikø baþnyèiai su-teikiamo sklypo þemëlapá.Konstatuota, jog kadaise JonuðoRadvilos pastatyta evangelikøreformatø baþnyèia katalikøklebonai domëtis nebeturi teisiøir amþinai negali trukdyti jojevykstanèioms evangelikø pa-maldoms. Jau 1672 m. rudenáL.K. Radvilaitës dvariðkis J. Po-lemanas nupirko, o lapkrièio 29d. perdavë Dubingiø klebonuiV. Beinartui liturginius reikme-nis naujai katalikø baþnyèiai:keletà liturginiø drabuþiø, pa-auksuotà sidabrinæ tauræ, pa-auksuotà patinà, baltai siuvinë-tus uþtiesalus altoriui.

Nukelta á 12 p.

Dubingiø katalikø baþnyèios fasadas prieð 1940 m., A.Jankevièienë, „Lietuvos medinës baþnyèios, koplyèios irvarpinës“, Vilnius, 2007, p. 159.

Nr. 6 (319) 2010 m. kovo 27 d.10 Teologija

Vienas ið didþiausiøðiø laikø baþnyèiosporeikiø – bûti jaut-

riems mus supanèiam pasau-liui. Jei esame tikri Jëzaus Kris-taus mokiniai, atmerksime akis(kaip ir Jis) þmoniø poreikiamsiðvysti, iðtempsime ausis siel-varto ðauksmams iðgirsti ir suuþuojauta bei ryþtingai (vëlgi –kaip Jis) reaguosime á þmoniøskausmà.

Nesakau, kad visada „lei-dþiame pasauliui suplanuotibaþnyèios veiklà“, kaip buvosakoma septintà deðimtmetá, ar-ba kad bindzename lyg ðunelispasauliui ið paskos. Taip elgda-miesi tarnavimà (paðaukimà)supainiotume su kelia-klupsèiavimu (kas nëra mûsøpaðaukimas), o jautrumà (dory-bæ) prilygintume konformizmui(blogiui). Pirmiausiai turimeskelbti ir daryti tai, kà Dievas muspasiuntë skelbti ir daryti – nepri-valome pataikauti pasauliui.

Tuo paèiu, jei atidþiai ne-klausysime pasaulietinës visuo-menës balsø, nebandysime jø su-prasti ir pajusti þmoniø nusivy-limo, pykèio, sumaiðties ir nevil-ties bei neverksime su verkian-èiais, nebûsime tikri Jëzaus iðNazareto mokiniai. Ðitaip elgda-miesi rizikuotume (kaip bûdavosakoma) atsakinëti á klausimus,kuriø niekas neuþduoda, kasyti,kur nenieþti, dovanoti dovanastiems, kam jø nereikia, – kitaiptariant, bûtume visai ne vietoje,kaip per ilgà istorijà baþnyèiaidaþnai nutikdavo.

Ðiame skyriuje pakalbësiuapie tris dalykus, ko ieðko ðiuo-laikiðki pasaulieèiai vyrai ir mo-terys, nors ið tikrøjø to trokðta vi-si. O ðiuos troðkimus ádeda patsJëzus Kristus ir tik Jis pajëgusjuos patenkinti, todël baþnyèiaimetamas iððûkis – kaip pateiktipasauliui nesuskaidytà Jëzauspaveikslà.

TranscendencijosieðkojimasDar visai neseniai „trans-

cendencija“ buvo nesupranta-mas þodis, kurá vartodavo tik te-ologinës mokslo ástaigos, kurio-se studentus mokydavo „trans-cendencijà“ (Dievà virð ir uþ su-kurto pasaulio) atskirti nuo„imanentiðkumo“ (Dievo, esan-èio ir veikianèio viduje). Taèiauðiais laikais beveik visi ðiek tieknutuokia, kà reiðkia transcen-dencija, mat þodá iðpopuliarinovisuotinis susiþavëjimas„transcendentine meditacija“.Transcendencijos ieðkojimas –tai uþ materialios visatos tvy-ranèios pirminës tikrovës paieð-

Pasaulietiniai iððûkiai baþnyèiaiJOHN STOTT

ka. Tai protestas prieð sekuliari-zacijà, tai yra prieð bandymà pa-ðalinti Dievà ið Jo paties pasau-lio. Tai pripaþinimas, kad þmo-gus „gyvas ne viena duona“, nesmaterializmas nepatenkinaþmogaus dvasios. Apsvarstyki-me kelis dabartinio nusivylimosekuliarizmu ir nepaliaujamotranscendencijos ieðkojimo pa-vyzdþius.

Pirma – neseniai þlugæs eu-romarksizmas. Galvoje turiu nesocializmà, kaip politinæ-ekono-minæ ideologijà, bet klasikinámarksizmà, kaip Dievo buvimàneigianèià filosofijà. Ið pradþiømarksizmas atsirado kaip ið ma-dos iðëjusio religinio tikëjimopakaitalas, taèiau „atsivertëliø“buvo maþa ir reta. Anot aðtun-tàjá deðimtmetá apie Rytø Euro-pà raðiusio kanauninko Trevo-ros Beesono, – „Pagrindinës ko-munizmo doktrinos niekada ne-átikino proletariato ir inteligenti-jos protø ir nepatenkino jø emo-cijø. Tuo tarpu religinis gyveni-mas pasiþymëjo iðskirtiniu at-sparumu ir, uþuot iðnykæs, daugkur pagyvëjo ir sustiprëjo“1. Pa-naðiai samprotavo A. Solþenyt-sinas 1983 metais, ypaè kalbëda-mas apie Sovietø Sàjungà. Jis at-kreipë dëmesá á tai, ko sovietøvaldþia visai nesitikëjo:

„<...> kad ðalyje, kur baþny-èios buvo sulygintos su þeme,kur triumfuojantis ateizmas ne-valdomai siautëjo du treèdaliusðimtmeèio, kur dvasininkija yravisiðkai paþeminta ir ið jos atim-ta bet kokia nepriklausomybë,kur tai, kas belikæ ið baþnyèioskaip institucijos, toleruojama tikVakarams skirtos propagandossumetimais, kur net ðiais laikaisþmonës siunèiami á darbo sto-vyklas dël tikëjimo ir kur paèiosestovyklose tie, kurie per Velykassusirenka pasimelsti, uþdaromiá baudþiamàsias kameras, – jie(t. y. sovietø valdþia) negalëjoásivaizduoti, kad po ðiuo komu-nistø presu Rusijoje iðgyvenskrikðèioniðkoji tradicija! Joje ið-liko daug milijonø tikinèiøjø –tik iðorinis spaudimas juos uþ-tildë“2.

Antroji sfera, kurioje þmo-nës yra nusivylæ sekuliarizmu,– tai vakarietiðko materializmodykuma. Sekuliarizmas kapita-lizmo rûbais þmogaus sielos ne-patenkina lygiai taip pat, kaipjos nepatenkina sekuliarizmaskomunizmo rûbais. AmerikietisTheodore’as Roszakas puikiaiiðaiðkino ðià tuðtybæ. Jo knygos„Where the Wasteland Ends“(„Dykynës kraðtas“) paantraðtëskamba taip: „Postindustrinësvisuomenës politika ir transcen-

dencija“3. Jis aprauda, kaip patsvadina, „pasaulio kokakoloni-zacijà“4. Mes jauèiame, raðo jis,„psichinæ klaustrofobijà moks-linëje pasaulëþiûroje“5, kuri ne-leidþia þmogaus dvasiai kvë-puoti. Jis grieþtai kritikuojamokslà (manau, turi omenyjepseudo mokslà) uþ arogantið-kas pretenzijas viskà iðaiðkinti,uþ „demaskuojanèià dvasià“6,uþ „paslapèiø iðsklaidymà“.„Mokslas tegali iðmatuoti tikdalá to, kà þmogus pajëgia þino-ti“7. Ðis materialus objektyvausmokslo pasaulis, tæsia jis, net në-ra mums „pakankamai erd-vus“8. Be transcendencijos„þmogus vysta“9. Nors jo recep-tas (W. Blake’o „vaizduotës“gràþinimas) yra apgailëtinai ne-adekvatus, savo diagnoze jis pa-taikë tiesiai á deðimtukà. Þmo-nës instinktyviai jauèia, kad tik-rovës neámanoma sugrûsti á më-gintuvëlá arba uþtepti ant stikloplokðtelës ir iðtirti pro mikrosko-pà ar suvokti pasitelkus abejingàmoksliná objektyvumà. Gyveni-mas turi kità, transcendentinálygmená, o tikrovë yra „stulbi-nanèiai plati“10.

Treèia, tai, kad þmonës ieð-ko transcendentiniø pojûèiø, ro-do narkomanijos epidemija. Ðisbeveik visame pasaulyje papli-tæs reiðkinys aiðkinamas ávairiai.Narkomanija nëra visiðkai ne-kaltas eksperimentavimas ar vi-suomet sàmoningas protestasprieð visuotinai nusistovëjusiàtvarkà, ar net bandymas pabëgtinuo þiaurios tikrovës. Narkoma-

nija – tai taip pat nuoðirdus„aukðtesnës sàmonës“, netgi ob-jektyvios transcendentinës tikro-vës ieðkojimas. Tai puikiai iliust-ruoja raðytojas Carlosas Casta-neda, kurio knygos buvo ypaèpopuliarios septintàjá ir pusæ að-tuntojo deðimtmeèio. Jis tvirtinoesà já inicijavo indënas jakas iðMeksikos vardu Don Þuanas.Don Þuanas já iðmokæs, kad eg-zistuoja dvi tolygios tikrovës:„paprastas“ gyvø þmoniø pa-saulis ir „nepaprastas“ diable-ros, arba burtininkø, pasaulis.„Ypaè svarbu iðmokti atrastiplyðá tarp ðiø pasauliø ir patektiá kità pasaulá <...>. Yra vieta, kurdu pasauliai persidengia. Ten irrasi plyðá. Jis atsiveria ir uþsive-ria tarsi vëjo varstomos du-rys“11. Á nepaprastà tikrovæ pa-tenkantis þmogus yra „iðmin-èius“, jis bûtinai turi turëti „sà-jungininkà“, tai yra „galià, kurijá perkeltø uþ jo paties ribø“12.Du pagrindiniai sàjungininkai –tai datura, taip pat vadinamapaprastàja durnarope, jëgà sutei-kianti moteriðka galia, ir grybas,vadinamas humito arba „dûme-lis“, ekstazæ suteikianti vyriðkagalia. Pirmàjá gerdavo arba ab-sorbuodavo pro odà, antràjá rû-kydavo. Tuomet þmonës imda-vo „pranaðauti“, jø kûnai pakil-davo, arba jie iðeidavo ið kûnøágydami kitoká pavidalà, áeidavoá daiktus bei pereidavo pro juos.

Ketvirtas transcendencijosieðkojimo pavyzdys – gausybëreliginiø kultø. Atgijo senovi-niai tikëjimai, Vakarø jaunimas

þavisi Rytø misticizmu, ir ran-dasi daug naujø religijø. PoAntrojo pasaulinio karo Didþio-joje Britanijoje atsirado bent að-tuoni ðimtai naujø religijø13, oAlvinas Toffleris priskaièiuoja,kad Jungtinëse Amerikos Vals-tijose tûkstantis naujø kultø su-silaukë trijø milijonø pasekëjø14.Vienas ið baisiausiø kultø – SanFrancisko mieste buvæs „Þmo-niø ðventyklos“ judëjimas, ku-riam vadovavo Jimas Jonesas.1978 metais „Dþounstaune“, jøkolonijoje Gajanos dþiunglëse,beveik tûkstantis pasekëjø ávyk-dë masinæ saviþudybæ iðgerda-mi nuodø. Savaitraðèio „TheEconomist“ vedamajame skai-tytojai buvo perspëti, kad „pra-sidëjo naujø dvasiniø patyrimøpaieðkos“, priduriant: „IeðkantDievo labai paprasta papulti áÐëtono glëbá“15. Sociologas Pete-ris Bergeris aiðkino panaðiai:„Ðiuolaikinæ okultizmo bangà(áskaitant demoniðkàjá kompo-nentà) reikëtø kildinti ið trans-cendencijos slopinimo moder-niojoje sàmonëje“16.

Labiausiai ðokiruojanti iðvisø naujø religiniø sroviø yraNaujojo Amþiaus judëjimas.Naujojo Amþiaus judëjimas – taikeista ávairiø ásitikinimø, religijøir mokslo, fizikos ir metafizikos,senovinio panteizmo ir evoliu-cinio optimizmo, astrologijos,spiritizmo, reinkarnacijos, eko-logijos ir alternatyvios medicinossamplaika. Vienas ið judëjimolyderiø, Davidas Spangleris,knygoje „Emergence: The Re-birth of the Sacred“ raðo, kad„nuo ankstyvos vaikystës“ jispats þinojo, kad be já supanèiopasaulio egzistuoja „kita dimen-sija“, o uþaugæs suvokë, kad tai– „ðventa arba transcendentinëdimensija“. „Ðventumo pojûèioatgimimas, – priduria jis, – yraNaujojo Amþiaus esmë“17.

Keturi ðiø laikø pavyzdþiaiárodo, jog materializmas nepa-tenkina þmogaus dvasios, todëlþmonës ieðko kitos, transcen-dentinës tikrovës. Jie jos ieðko vi-sur – per jogà, transcendentinæmeditacijà ir Rytø religijas, seksà(já Malcolmas Muggeridge’as va-dindavo „materialisto misticiz-mu“), muzikà ir kitus menus,narkotikø suþadintà aukðtesnæsàmonæ, modernius kultus,Naujojo Amþiaus hipotezes, pa-vojingà okultizmo eksperimen-tavimà ir mokslinës fantastikosfantazijas.

Pirmiausia krikðèionys á ðápainø reiðkiná turëtø reaguoti suuþuojauta, nes mes aiðkiai su-prantame, kas vyksta ir kodël.Kaip apaðtalas Paulius sakëAtënø filosofams, vyrai ir mote-rys „apgraibom ieðko Dievo“,tarsi aklieji tamsoje, bandydamiuþèiuopti savo Kûrëjà, kuris ne-suteiks ramybës tol, kol jie neat-ras ramybës Jame18. Þmonës pa-

Nr. 6 (319) 2010 m. kovo 27 d. Teologija 11

tys ieðko transcendencijos. Ðiuo-laikiná pavyzdá pateikë dienrað-èio „The Independent“ aplinko-saugos korespondentas Richar-das Northas:

„Begalei mûsø tiesiog reikiakà nors garbinti. Taèiau kad ga-lëtumei garbinti, turi sugebëti at-rasti kaþkà esantá uþ savæs – irgeresná uþ save. Toks yra Dievas.Tokia yra gamta. Visi mes ásimy-lime aplinkà – ir kai mylimeDievà, ir kai nustojame Já mylë-jæ“19.

Transcendencijos ieðkojimas– iððûkis baþnyèios garbinimuisusirinkimø metu. Ar garbini-mas suteikia þmonëms tai, ko jietrokðta, – dalelæ paslapties,„mistikos pojûtá“, Biblijos kalba– „Dievo baimæ“, ðiuolaikinekalba – „transcendencijà“? Re-tokai. Ne visada baþnyèia ásisà-monina garbinimo gilumà.Ypaè mes, save vadinantys„evangeliniais“ krikðèionimis,nedaug iðmanome apie garbini-mà. Mûsø specializacija –evangelijos skelbimas, o ne gar-binimas. Atrodo, per maþai su-vokiame, koks didingas ir ðlo-vingas yra visagalis Dievas.Mes nesilenkiame ið nuostabosprieð Já su baime. Mums labiaubûdinga bûti pasipûtusiems, ne-pagarbiems ir iðdidiems. Mes ne-sivarginame ruoðtis garbinimotarnavimams. Kartais garbina-me apsileidusiai, mechaniðkai,pavirðutiniðkai ir nuobodþiai.Kartais garbiname taip lengva-bûdiðkai, kad garbinimas nusto-ja bûti garbinimu. Tad nëra kostebëtis, kad ieðkantieji Tikrovësdaþnai praeina pro ðalá!

Ásiklausykime dar kartà,kaip Biblija kritikuoja religijà. Jo-kia kita knyga, netgi K. Marksoir jo pasekëjø raðtai, tuðèios reli-gijos nekritikuoja grieþèiau uþBiblijà. Aðtunto ir septinto am-þiaus pr. Kr. pranaðai atvirai de-maskuodavo formalø ir veid-mainiðkà izraelitø garbinimà. Jøkritikà Jëzus pritaikë savo laikøfariziejams: „Ði tauta gerbia ma-ne lûpomis, bet jø ðirdys toli nuomanæs“20. Nemalonu, taèiau Se-nojo Testamento pranaðai ir Jë-zus religingumu ramiai galëtøkaltinti mus ir mûsø baþnyèias.Daþnai garbinimas tëra ritualas,iðorë be jëgos, linksmybë be bai-mës, religija be Dievo.

Kà tuomet daryti? Ðtai kelipasiûlymai. Pirma, turime taipiðtikimai skaityti ir pamokslautiDievo þodá, kad iðgirstume Já vëlbesikreipiantá á savo þmones.Antra, turime rengti Vieðpatiesvakarienæ su tokiu lûkesèiu irpagarba, kad (atidþiai parenkuþodþius) Jëzus Kristus ið tikro jo-je dalyvautø – ne elementuose,bet bûdamas tarp savo þmoniøir prie savo stalo, pats Jëzus Kris-tus objektyviai ir ið tikrøjø bûtøten, susitiktø su mumis, pasiruo-ðæs apsireikðti mums priimant

duonà ir trokðtàs atsiduotimums, kad ðirdyse tikëjimumaitintumëmës Juo. Treèia, tu-rime taip nuoðirdþiai ðlovinti irmelstis, kad drauge su JokûbuDievo þmonës sakytø: „TikraiVieðpats yra ðitoje vietoje, o að toneþinojau“21, o netikintieji pultøant keliø pagarbindami Dievà irsuðukdami: „Dievas ið tiesø yratarp jûsø!“22

Trumpai tariant, be galoliûdna, kad transcendencijos ieð-kantys ðiuolaikiniai vyrai ir mo-terys vartoja narkotikus, uþsiimi-nëja seksu ar joga, ieðko kultø,pasineria á misticizmà, NaujojoAmþiaus judëjimà ir mokslinæfantastikà, uþuot ieðkojæ baþny-èios, kur per garbinimo tarnavi-mus visuomet bûtø patiriamatikra transcendencija ir artimassusitikimas su gyvuoju Dievu.

ReikðmingumoieðkojimasÐiuolaikinis pasaulis ne tik

uþgniauþia transcendencijos po-jûtá, bet ir maþina (ir net naikina)þmogaus reikðmingumo pojûtá,ásitikinimà, kad gyvenimas yraprasmingas. Paminësiu tris ten-dencijas.

Pirma – technologijos átaka.Þinoma, technika gali iðlaisvinti,jei ji iðlaisvina þmones nuo sun-kiø darbø namie ar gamyklose.Taèiau technika gali ir siaubin-gai dehumanizuoti, kai vyrai irmoterys pasijunta ne þmonëmis,o daiktais, „kuriø tapatybæ árodone „vardas ir pavardë“, o korte-lëje áspaustas eilës numeris, ku-rá nuskaito kompiuteriai“23.

Antra – mokslinis redukcio-nizmas. Ávairûs mokslininkaiteigia, kad þmogus tëra gyvûnas(tiksliau, dr. Desmondo Morrisoþodþiais, – „plika beþdþionë“)arba maðina, uþprogramuotaautomatiðkai reaguoti á iðoriniusdirgiklius. Bûtent tokie pareiðki-mai iðprovokavo velioná profe-soriø Dolandà MacKay’ø iðpo-puliarinti posaká „tik niekas“(angl. „nothing buttery“), kaippaaiðkinimà, kà reiðkia reduk-cionizmas, ir protestuoti prieðtendencijà sumenkinti þmogausasmenybæ.

Þinoma, mûsø smegenysyra maðina, be galo sudëtingasmechanizmas, o mûsø anatomi-ja ir fiziologija yra tokios paèioskaip ir gyvûnø, taèiau þmogið-kumà sudaro ne vien kûnas irsmegenys. Tvirtindami, kadesame „tik“ tas ar anas, þmonësrimtai ir pavojingai klysta.

Treèia, þmogaus reikðmin-gumo pojûtá maþina egzisten-cializmas. Radikalûs egzisten-cialistai nuo humanistø skiriasituo, jog jie yra apsisprendæ ateis-tai, pasiryþæ pripaþinti baisiasateizmo pasekmes. Kadangi (jønuomone) Dievas mirë, su Juomirë ir visa kita. Kadangi Dievonëra, neliko vertybiø ir idealø,

moralës normø ar standartø,tikslo ar prasmës. Ir nors að eg-zistuoju, nëra kas man ar manoegzistencijai suteiktø kokià norsprasmæ, iðskyrus galbût manoapsisprendimà iðdrásti bûti.Prasmë atrandama tik niekinantsavo paties beprasmiðkumà. Ki-to bûdo patvirtinti savo autentið-kumà nëra.

Galbût ði filosofija atrodo at-virai herojiðka, taèiau tikriausiailabai nedaug þmoniø sugebaapsimesti, kad jie yra reikðmin-gi, kai þino, jog visiðkai nëra to-kie. Nes, kad iðliktume, mes tu-rime jaustis reikðmingi. ViktorasFranklas tai suprato trejus jau-nystës metus praleidæs Auðvicokoncentracijos stovykloje. Jis pa-stebëjo, kad daugiausia galimy-biø iðgyventi turëjo tie kaliniai,„kurie þinojo, kad jø laukia ko-kia nors uþduotis“24. Vëliau jistapo Vienos universiteto psi-chiatrijos ir neurologijos profeso-riumi bei ákûrë vadinamàjà„Treèiàjà Vienos psichiatrijosmokyklà“. Jis teigë, kad, gretaFreudo „malonumø troðkimo“ir Adlerio „valdþios troðkimo“,þmonëms bûdingas „prasmëstroðkimas“. Ið tikrøjø „siekis at-rasti gyvenimo prasmæ – pirmu-èiausias þmogaus stimulas“25.Jis iðplëtojo, kaip pats pavadino,„logoterapijà“, logos vartoda-mas ne „þodþio“ ar „prieþas-ties“, bet „reikðmës“ reikðme.„Masinë mûsø laikø neurozë, –raðë jis, – yra egzistencinis va-kuumas“26, tai yra pojûèio, kadgyvenimas yra prasmingas, ne-tekimas. Kartais jis paklausdavoklientø, ar jiems nevertëtø nusi-þudyti (neáprastas gydytojoklausimas pacientui!). Jie atsa-kydavo, kad kas nors (galbûtdarbas, santuoka, ðeima) jø gy-venimà daro prasmingà. Tuoremdamasis profesorius Fran-klas pradëdavo gydymà.

Beprasmybë sukelia nuobo-dulá, alkoholizmà, nepilname-èiø nusikalstamumà ir saviþu-dybes. Komentuodamas Vikto-ro Franklo darbà Arthuras Koest-leris raðë:

„Þmogus turi ágimtà polinkásiekti prasmës ir vertybiø, ku-rias galëtø realizuoti <...>.Tûkstanèiams studentø skiepi-jamos teorijos, neigianèios verty-biø egzistavimà. Dël to visamepasaulyje regime tà patá reiðkiná– á mûsø klinikas plûsta visdaugiau pacientø, kurie skun-dþiasi vidine tuðtuma, visiðka

gyvenimo beprasmybe“27.Kaip klasikiniame darbe

apie saviþudybes raðo Emile’isDurkheimas, daugiausia savi-þudybiø sukelia anomija, kuriàbûtø galima pavadinti „normønebuvimu“ arba „beprasmy-be“. „Anominës“ saviþudybësávykdomos tuomet, kai þmogusnemato jokio gyvenimo tiksloarba siekia jam nepasiekiamotikslo – valdþios, sëkmës arprestiþo. „Joks þmogus nebuslaimingas ir net neegzistuos, jeijo poreikiai nebus proporcingiturimoms priemonëms“28.

Jei transcendencijos ieðkoji-mas kelia iððûká baþnyèios gar-binimo kokybei, tai reikðmingu-mo ieðkojimas kelia iððûká baþ-nyèios mokymo kokybei. Milijo-nai þmoniø neþino, kas jie tokieir kad yra reikðmingi ar vertingi.Dël to bûtinai turime pasakytijiems, kas jie yra, apðviesti, kokiayra jø tapatybë, tai yra be kom-promisø mokyti visos biblinësdoktrinos apie þmogø – ne tikapie þmogaus nuodëmingumà,bet ir (o ðiame kontekste – visøpirma) apie orumà (þr. 1 skyriø).

Pagal sukûrimo ir atpirkimodoktrinas krikðèionys tiki, kadþmonës ið prigimties turi vertæ.Kaip nagrinëjome pirmame sky-riuje, Dievas sukûrë vyrà ir mo-terá pagal savo paties atvaizdàir paskyrë rûpintis þeme bei kû-rinija. Jis mums suteikë raciona-lius, moralinius, socialinius, kû-rybinius ir dvasinius gebëjimus,dëka kuriø esame panaðûs á Já, one á gyvûnus. Þmonës – dievið-kos bûtybës. Þmogui kritus, die-viðkumas buvo iðkreiptas, ta-èiau jis nebuvo sunaikintas. Beto, „Dievas taip pamilo pasau-lá“, kad mûsø iðgelbëjimui siun-të savo viengimá Sûnø. Kryþiusvieðai árodë, kaip stipriai Dievasvertina þmogø.

Ðiomis dienomis krikðèio-niðkas mokymas apie þmogausorumà ir vertæ yra be galo svar-bus ne tik todël, kad padedapuoselëti mûsø ávaizdá ir savi-garbà, bet ypaè dël to, kad yranaudingas visuomenei.

Kai þmonës nevertinami,uþrûgsta visa visuomenë. Mote-rys þeminamos, o vaikai nieki-nami. Ligoniai laikomi nepato-gumu, o seni þmonës – naðta. Et-ninës maþumos diskriminuoja-mos. Vargðai engiami ir atstu-miami. Kapitalizmas parodo vi-sà savo „groþá“. Darbininkai ið-naudojami kasyklose ir gamyk-lose. Su nusikaltëliais þiauriai el-giamasi kalëjimuose. Opozicijosnuomonë uþgniauþiama. Deði-nieji radikalai kuria Belzenà, kai-rieji radikalai – Gulagà. Netikin-tieji paliekami gyventi ir mirtipaklydime. Jokios laisvës, jokioorumo, jokio nerûpestingodþiaugsmo. Gyventi nebeverta,nes gyvenimà vargu ar dar ga-lima vadinti gyvenimu.

Taèiau kai þmonës vertina-mi dël to, kad jie ið prigimties yravertingi, viskas pasikeièia. Vy-rai, moterys, vaikai – visi yragerbiami. Ligoniais rûpinamasi,o seni þmonës gali oriai gyventiir mirti. Disidentai iðklausomi,nusikaltëliai perauklëjami, ma-þumos apsaugomos, o engia-mieji iðlaisvinami. Darbininkaigauna deramà atlyginimà, dirbanormaliomis sàlygomis, daly-vauja ámonës valdyme ir gaunadalá pelno. O Evangelija skelbia-ma iki pasaulio pakraðèiø. Ko-dël? Nes þmonës laikomi svar-bûs. Nes kiekvienas vyras, mo-teris ir vaikas yra vertingas irsvarbus, pagal Dievo atvaizdàir panaðumà sukurtas þmogus.

Bus daugiau

1 Trevor Beeson, „Discretion andValour” (Collins, 1974), p. 24.2 Ið Solþenytsino kalbos, pasakytos1983 metø kovà Londone atsiimantTempletono apdovanojimà.3 Theodore Roszak, „Where theWasteland Ends” (1972; Anchor,1973).4 Ten pat, p. 22.5 Ten pat, p. 66.6 Ten pat, p. 227–228.7 Ten pat, p. 67.8 Ten pat, p. 70.9 Ten pat, p. xxi.10 Theodore Roszak, „The Making ofa Counter Culture” (Anchor, 1969),p. 235.11 Carlos Castaneda, „The Teachingsof Don Juan” (1968; Penguin, 1970),p. 182.12 Ten pat, p. 54 ir 199.13 Kaip 1990 m. spalio 26 d. „TheTimes” paskelbë teigus LondonoKaraliðkojo koledþo istorijos irreligijos sociologijos dëstytojà dr.Peterá Clarke’à. Jis pridûrë, jogsuskaièiuotieji kultai tëra ledkalniovirðûnë. „Pasirodys, jog povandeniu glûdi didþiulë naujosreligijos masë, ir niekas tiksliaineþino, nei kur ji yra, nei kokio jidydþio“.14 Alvin Toffler, „Third Wave”(Collins, 1980), p. 385.15 „The Economist”, 1978 m.lapkrièio 25 d.16 Peter L. Berger, „Facing up toModernity” (1977; Penguin, 1979),p. 255.17 David Spangler, „Emergence: TheRebirth of the Sacred” (DellPublishing, 1984), p. 12 ir 41.18 Augustinas, „Išpaþinimai” (1 kn.,1 sk.).19 Cit. Jonathon Porritt ir DavidWinner, „The Coming of the Greens”(Collins, 1988), p. 251–252.20 Iz 29, 13; Mk 7, 621 Pr 28, 1622 1 Kor 14, 24–2523 Arnold Toynbee, cit. „The Times”,1969 m. balandþio 5 d. Þr. jo knygà„Experiences” (Oxford UniversityPress, 1969).24 Viktor E. Frankl, „Man’s Search forMeaning”, ið pradþiø iðspausdintapavadinimu „From Death-Camp foExistentialism” (1959; WashingtonSquare Press, 1963), p. 165.25 Ten pat, p. 154.26 Ten pat, p. 167 ir 204.27 Iš Arthuro Koestlerio parašytoskyriaus „Rebellion in a Vacuum”knygoje „Protest and Discontent”,red. Bernard Crick ir WilliamRobson (Penguin, 1970), p. 22.28 Emile Durkeim, „Suicide: A Studyin Sociology” (1897; ET, 1952;Routledge and Kegan Paul, 1975),p. 246.

Turime taip iðtikimaiskaityti ir pamokslautiDievo þodá, kadiðgirstume Já vëlbesikreipiantá á savoþmones.

Nr. 6 (319) 2010 m. kovo 27 d.

Ganytojas

12 Paskutinis puslapis

„Ganytojo“ redakcijø adresai:Giluþio g. 15, 06202 Vilnius,tel. (8-5) 240 63 24,El. paðtas:[email protected]

„Krikðèionybës istorija“ -Deimantas Karvelis

Dizainerës-maketuotojos:Geda ÞyvatkauskaitëMiglë Kavaliukaitë

Atsakingieji rubrikøredaktoriai:„Dvasia ir þodis“,„Naujienos“, „Kristausmokymo pagrindai“,„Evangelija ir kultûra“,„Paþintis“, „Paskutinispuslapis“ - Valdas Baèkulis; „Priedas“, „Ðeima“ - ÞanetaLazauskaitë;

KVIEÈIAME ÁBAÞNYÈIØSUSIRINKIMUS

VILNIAUS KRAÐTEVILNIUJE—Giluþio 15 sekmadieniais 11 val.,

ketvirtadieniais 18.30 val.PANEVËÞYJE—Stoties 10 (2 a.) sekmadieniais 11 val.,

treèiadieniais 18.30 val.UTENOJE—Aukðtakalnio 62 (2a.) sekmadieniais

11 val.IGNALINOJE— Laisvës 32 (2 a.) sekmadieniais 10 val.

treèiadieniais 18 val.UKMERGËJE—Vytauto 30/2 sekmadieniais 15 val.ZARASUOSE—Ðiauliø 32/61 sekmadieniais 12

val., treèiadieniais 18.30 val.

ANYKÐÈIUOSE—J. Biliûno g. 7, (áëjimas ið kiemopusës), sekmadieniais 10 val.

KUPIÐKYJE—Krantinës 10-12, sekmadieniais 15 val.ROKIÐKYJE—Nepriklausomybës a. 25(3a.) sekmadieniais

12 val.ÐVENÈIONËLIUOSE— Kaltanënø 1, sekmadieniais

10 val.VISAGINE—Valstybinës kalbos mokymo centras, 3 kab.

(Kosmoso 10/1) sekmadieniais 15.00 val.

KAUNO KRAÐTEKAUNE—Vytauto pr. 3/ M. K. Èiurlionio g. 5, áëjimas

ið M. K. Èiurlionio g. sekmadieniais 11 val., tre-èiadieniais 18.30 val.

JONAVOJE—Vasario 16-osios g. 1 (1a.) sekmadieniais10 val., antradieniais 18.30 val.

ALYTUJE—ATÁ, 4 a. (Naujoji 17) sekmadieniais 10 val.,treèiadieniais 18.30 val.

MARIJAMPOLËJE—Vytauto 32 treèiadieniais 18 val.,sekmadieniais 11 val.

KËDAINIUOSE—Birutës 14 sekmadieniais 11 val., tre-èiadieniais 18 val.

DRUSKININKUOSE—V. Krëvës 5 sekmadieniais 10 val.ELEKTRËNUOSE—Kultûros centro maþojoje salëje (2

a.) ðeðtadieniais 11 val.PRIENUOSE—Siauroji g. 5 sekmadieniais 12 val.RASEINIUOSE—Jaunimo 2 sekmadieniais 11 val.,

antradieniais 18 val.

ÐIAULIØ KRAÐTEÐIAULIUOSE—Filharmonijos salë (Auðros al. 15)

sekmadieniais 11 val., treèiadieniais 18.30 val.KURÐËNUOSE—Daugëliø 83 sekmadieniais

11 val.N.AKMENËJE—Nepriklausomybës 20 sekmadieniais

11 val.

© „Ganytojas“. Leidþia leidykla „Tikëjimo þodis“. Indeksas 960. 4 sp. l. Tir. 561 egz. Spausdino UAB „Logotipas“, Utenos 41a, 08217 Vilnius.

Stilistai-korektoriai:Valdas BaèkulisÞaneta LazauskaitëEdita DidenkienëMiglë Kavaliukaitë

Seniavos pl. 8A, 46386 Kaunas,tel. (8-37) 39 07 90,El. paðtas:[email protected]

Redaktorius Valdas BaèkulisRedakcinë kolegija:Giedrius Saulytis,Gabrielius Lukoðius,Anþelika Krikðtaponienë,Darius Ðirvys,Romas Tuominis.

RADVILIÐKYJE—Laisvës alëja 8 sekmadieniais 11val.

TAURAGËJE—Birutës g. 13 sekmadieniais 11 val.PASVALYJE—Svalios g. 16 sekmadieniais 11 val.SKUODE—J.Basanavièiaus g. 33 sekmadieniais 16 val.AKMENËJE—Laiþuvos 3-10 antradieniais 20 val.JURBARKE—Dariaus ir Girëno 120A sekmadieniais

15 val.VENTOJE—Ventos g. 20-50 ketvirtadieniais 19 val.KELMËJE —Kelmës meno mokykloje (Laisvës gynëjø

a. 1), sekmadieniais 15 val.PAPILËJE —Rudens g. 16, ðeðtadieniais 11 val.SKAUDVILËJE —Tauragës g. 53, sekmadieniais 10

val.

UÞSIENYJELONDONE—Beckton Community Centre, East Ham

Manor Way, Beckton E6 5NG sekmadieniais 11 val.(vietos laiku).

Atkelta ið 9 p.

Pasibaigus teisminei bylaiDubingiø katalikø baþnyèiaXVII a. antrojoje pusëje ir XVIIIa. pirmaisiais deðimtmeèiais,kol valda priklausë L.K. Radvi-laitei ir jos palikuonims, stabi-liai gaudavo finansiná dvaroiðlaikymà. 1689 m. pabaigojeVilniaus vyskupas Konstanti-nas Bþostovskis iðleido raðtà,kuriuo vyskupijos dvasinin-kams ásakë savo parapijosetrukdyti protestantams atliki-nëti savo apeigas, prieðingu at-veju grasino ekskomunika.Raðtas buvo parengtas Dubin-giø klebono S. Adomavièiauspraneðimo apie aktyvià refor-matø kunigo F. Svidos veiklàDubingiuose pagrindu.

XVII a. uþsitæsusià teismi-næ bylà tarp Dubingiø reforma-tø ir katalikø „paávairindavo“ir tiesioginiai konfliktai, vykæ re-liginiu pagrindu. Ðtai kunigasM. Krosnevièius á Vilniaus pa-vieto pilies teismà padavë pro-testà prieð katalikø kunigà Su-dakovská dël Dubingiø refor-matø baþnyèios uþpuolimo,ávykusio apie 1660 m. Ekscesasbuvo neeilinis. Alantos klebo-nas pranciðkonas su keliasde-ðimties bajorø grupe Dubin-giuose ásiverþë á reformatø kle-bonijà, vos ne mirtinai sumuðëkunigà M. Krosnevièiø, uþëmëreformatø baþnyèià ir joje laikëmiðias. M. Krosnevièiø iðvijo iðklebonijos, uþëmë 7 kaimus,plëðikavo, po to patraukë á Vil-niaus pusæ. S. Oborskis tuo me-tu susitikæs su Smolensko iþdi-ninku J. Koðèialkovskiu, ilga-meèiu Radvilø klientu, tarësi,kaip apsaugoti Dubingiø val-dà. „Bedievis vienuolis“ antrà

kartà atvykæs vesti miðiø refor-matø baþnyèioje sutiko ten J.Koðèialkovská, kuris, norspats buvo katalikas, surinkæsvietos þemionis kartu su kuni-gu M. Krosnevièiumi neleidoðiam atidaryti baþnyèios. Vie-nuolis mëgino ásiverþti jëga,bet nesëkmingai. Tuomet pa-reiðkë, kad baþnyèios vidujepalikæs sidabrinius liturginiusindus, taèiau J. Koðèialkov-skiui atidarius uþantspauduo-tà baþnyèià, paaiðkëjo, jog tainetiesa. Tada vienuolis paëmëvienà tauræ ir metæs jà kapiniølink ketino iðvaþiuoti, taèiauKoðèialkovskis pagriebæs tàtauræ ádëjo jam atgal á veþimà.Vienuoliui pavyko pasiekti,kad baþnyèia bûtø uþant-spauduota dviem antspau-dais (jo ir reformatø) ir joje ne-vyktø jokios pamaldos. M.Krosnevièiui uþdrausta rengtipamaldas tiek baþnyèioje, tiekdvare. B. Radvila tuo metuDubingiø seniûnu ketino skir-ti evangelikà Gerdvilà. S.Oborskis tikino didikà, kadesamo konflikto aplinkoje þy-miai geriau seniûnu paskirtikatalikà Koðèialkovská, jauárodþiusá gebëjimà susitarti suprieðiðka puse. Gerdvilui siû-lë surasti kokià kità tarnystësvietà. S. Oborskis taip pat pa-rengë ir iðsiuntinëjo protestusprieð „vienuolá, jo pagalbinin-kus bei kaimynus“ ávairiemsteismams. J. Koðèialkovskistuo metu buvo kalbinamastapti Dubingiø seniûnu, tad jorûpestis valdos reikalais buvosuprantamas. 1660 m. gegu-þës 6-22 d. bûdamas Dubin-giuose ir bendraudamas su

2 seminaras

Protestantizmo pëdsakai Vilniaus regione XVI-XVIII a. Dubingiø atvejisvietos þemionimis jis iðsiaiðki-no, kad katalikø kunigai „iracio-naliai ir neteisiðkai“ siekë atim-ti reformatø baþnyèià ir 7 baþ-nytinio palivarko kaimus. Apieanksèiau minëtà konfliktà prie

reformatø baþnyèios su katali-kø vienuoliu teigë, jog veikë at-siþvelgdamas á savo sàþinæ irtikëjimà. Ðis ir panaðûs konflik-tai padeda suprasti, kodël refor-matø baþnyèiai dvaras skirda-

vo sargà. Istoriniai ðaltiniai darmini buvus kaþkoká konfliktàtarp vietos reformatø ir Vil-niaus jëzuitø dël þemës sklypøribø. Informacija apie ðá konflik-tà buvo pasiekusi net Seimà.

3 seminaras

giedrius saulytis artumo dovana - evangelija.lt pdf/2010/319.pdf · buvo arti, nes per já vieni ir...

Documents