giedrius saulytis numeryje: ar Ðv. raðtas … pdf/2010/326...2 dvasia ir þodis nr. 13 (326) 2010...

KRIKÐÈIONIØBENDRIJOS

TIKËJIMO ÞODISDVISAVAITINIS

LAIKRAÐTIS

Iðeina du kartus permënesá, ðeðtadieniais.

Leidþiamas nuo1997 m. sausio 9 d.

http://www.btz.lt

Ðiamenumeryje:

Priedotema –dþiaugsmas

Nr. 13 (326) 2010 m. liepos 3 d. Kaina 3,30 Lt

Jill Briscoe

Bûti pripildytamdþiaugsmo......................5 p.

Josh McDowel

Biblijosunikalumas...................10 p.

John Stott

Pirmas dvasiosvaisius...............................9 p.

Nukelta á 2 p.

Bob Deffinbaugh

Tikrasis dþiaugsmoðaltinis................................6 p.

Gerbiu AndriøBielská kaipkrikðèioná ir fi-losofà, puose-

lëjantá nepopuliarias kairiàsiasidëjas, uþsistojantá visuomenësmarginalus. Taèiau negaliu su-tikti su jo pagrindiniais teiginiaisstraipsniø cikle „Ar homoseksu-alizmas nuodëmë?“, publikuo-tame interneto portalewww.delfi.lt.

Visø pirma reikia pripaþin-ti, jog A. Bielskio bandymas pa-þvelgti á homoseksualizmà te-ologinës diskusijos kontekste yra

Ar Ðv. Raðtas smerkiahomoseksualizmà?

GIEDRIUS SAULYTIS

girtinas. Pasisakymai, kuriuossuþadino gëjø eitynës Vilniuje,daugiausia sukosi apie demo-kratinës visuomenës sanklodà irmaþumø teises joje. Krikðèionið-kos etikos poþiûriu naudinga irádomi poleminë diskusija Maþo-sios studijos radijo laidoje vykotarp Eglës Laumenskaitës ir Ju-liaus Sasnausko. Taèiau ir ðia-me pokalbyje homoseksualizmoklausimu daugiau gilintasi áantropologinius, socialinius, psi-chologinius bei etinius, o ne bib-linius ar teologinius aspektus.

Nuo

tr. G

. Tum

ulioBirþelio 24 d. Vilniaus

baþnyèioje „Tikëjimoþodis“ buvo pami-

nëta vyr. pastoriaus GiedriausSaulyèio 20-ies metø pastoraci-nës tarnystës sukaktis. Á ðá rengi-ná gausiai susirinko tikëjimobroliai ir sesës ne tik ið Vilniaus,bet ir kitø mûsø bendrijos baþ-nyèiø ið visos Lietuvos.

Ðventës proga pirmàjà do-vanà buvo paruoðæs pats pasto-rius Giedrius – paskaità „Sieløganymas Lietuvos kontekste“.Paskaitos pradþioje pastoriusprisiminë, kaip jau baþnyèios„Tikëjimo þodis“ susikûrimopradþioje jis suvokë Dievo pa-ðaukimà ganyti Jo aveles ir 1988m. tapo antru baþnyèios pasto-riumi, o nuo 1990 m. liepos –

20 metø iðtikimos ir vaisingos tarnystësVALDAS BAÈKULIS

Nukelta á 3 p.

Nr. 13 (326) 2010 m. liepos 3 d.2 Dvasia ir þodisAtkelta ið 1 p.

Manau, kad A. Bielskis teisingaipabrëþia, jog svarbu nepainiotisekuliarios ir teologinës argu-mentacijos. Ðis straipsnis apsi-ribos bûtent pastaràja.

Taip pat pritariu A. Biels-kiui dël krikðèioniðko funda-mentalizmo pavojaus. Populis-tinës Petro Graþulio apeliacijosá Ðventàjá Raðtà koneveikiant gë-jus, ar Alfonso Svarinsko pasi-sakymai bei maldos akcija gëjøparado metu, deja, ið tiesø yrailiustratyvûs fundamentalizmopavyzdþiai Lietuvos kontekste.

Taèiau toliau pradeda ryðkë-ti ir paties A. Bielskio tendencin-gumas. Pasak jo, daugybë teolo-gø laikosi poþiûrio, jog Biblijojehomoseksualizmas nëra smer-kiamas kaip nuodëmë. Kitavertus, fundamentalistai, ku-riems svetimas teologinis dis-kursas, homoseksualizmà, kaipjau minëta, demonizuoja. Teigi-nys apie daugybæ teologø yraperdëtas. Tiksliau bûtø pasaky-ti, jog kai kurie teologai dvejoja,ar Biblija homoseksualizmàávardina kaip nuodëmæ. Taippat nereikëtø nutylëti, jog kita da-lis (gal net didesnë) teologø –tiek katalikø, tiek evangelikø –laikosi poþiûrio, jog krikðèionið-koji moralë ir homoseksualiz-mas yra nesuderinami. Neaiðku,ar ðis A. Bielskio nutylëjimas yrasàmoningas, ar tiesiog kitaipmananèiø argumentai nëra ádo-mûs, taèiau tokia pozicija aið-kiai redukuoja tolimesnius josvarstymus. Bandoma sudarytiáspûdá, jog teologai, kurie rimtaigilinasi á Ðventàjá Raðtà, nelaikohomoseksualizmo nedorybe, ofundamentalistai, ne teologai,paþodþiui remdamiesi Biblija,iðkraipo jos prasmæ. Ið èia nevair kyla homoseksualizmo trakta-vimas kaip nuodëmës. Akivaiz-du, kad pagal tokià logikà betkoks bandymas oponuoti A.Bielskio poþiûriui jau savaimebus laikytinas fundamentaliz-mo apraiðka. Tokia iðankstinënuostata trukdo konstrukty-viam dialogui.

Bene pagrindinis A. Bielskioargumentas yra tas, jog Biblijasmerkia ne homoseksualiussantykius kaip tokius, bet prie-vartà, perversijà ir neiðtikimybæ.Esà tiek heteroseksualûs, tiek ho-moseksualûs asmenys, besiva-dovaujantys biblinëmis normo-mis, turëtø susilaikyti nuo trum-palaikiø partnerysèiø ir remtis„meilës, pagarbos ir iðtikimybësvienas kitam principais“. Argu-

mentø ðios tezës pagrindimui A.Bielskis visø pirma mëgina ieð-koti Senajame Testamente (ST).Anot jo, katalikiðki kanonø tei-sës principai neiðplaukia ið ST,kuriame esama nesantuokiniø irpoligaminiø lytiniø santykiø ap-raðymø. Èia pastebëèiau du ne-tikslumus.

Pirmas – tai klaidinga nuo-roda (turëtø bûti ne Iðëjimo 38,12-19, bet Pradþios 38, 12-19).Antras, kur kas rimtesnis, – ne-gebëjimas atskirti nusakomojoir ásakomojo naratyvinio pobû-dþio (descriptive versus presc-riptive). Tai, jog Pradþios knygosautorius pasakoja, kaip Judassugulë su paleistuve, neþinoda-mas, kad ja apsimetë jo martiTamara, nereiðkia pritarimo pa-leistuvystei (juo labiau ásaky-mo). Panaðiai ir pasakojimasapie paleistuvæ Rahabà pabrë-þia jos tikëjimà, o ne gyvenimobûdà iki tol. Dievo gailestingu-mo ir malonës dëka abi ðios mo-terys áskiepijamos á mesijiná ge-nealoginá medá (Mt 1, 3-5). Klai-dinga manyti, kad jos po Dievosuteiktos malonës ir toliau palai-dai gyveno, nes, pasak apaðtaloPauliaus, „jei ðaknis ðventa, taiir ðakos“ (Rom 11, 16). ST ne-ambivalentiðkai draudþia neve-dybinius lytinius santykius – pa-vyzdþiui, du Dekalogo ásaky-mai: „nepaleistuvauk... negeisksavo artimo þmonos“ (Ið 20, 14,17). A. Bielskis, rodos, ðiam prin-cipui pritaria, tik dvejoja tradici-niu santuokos apibrëþimu, eli-minuojanèiu legitimià dviejø tospaèios lyties atstovø sàjungàDievo ir þmoniø akivaizdoje. Arið tiesø homoseksualiø santykiødiferencijavimas á trumpalai-kius ir ilgalaikius, palaidþius ir„padorius“ gali bûti pagrástasÐventuoju Raðtu? Mano ásitiki-nimu – ne. Greièiau tai mëgini-

mas á Ðventraðèio autoriø lûpasádëti svetimà pasakojimà ir pa-keisti jø ásitikinimus savais. Bû-tent taip elgiasi Johnas J. McNie-las be pagrindo teigdamas, jog„në vienoje Ðventojo Raðto vie-toje nerasime homoseksualiøsantykiø tarp dviejø mylinèiøgëjø aiðkaus pasmerkimo“.

Istorijos apie Sodomos irGomoros miestø sunaikinimàaptarimas reikalautø daugiauvietos – bûtø naudinga palygin-ti ðià iðtraukà su kraupia Gibë-jos istorija, papasakota Teisëjøknygos 20 sk. – tad teks pasiten-kinti tik keletu pastabø. Tradicið-kai ði Biblijos iðtrauka apaðtalø,baþnyèios tëvø ir vëlesniø am-þiø krikðèioniø màstytojø buvosuprantama kaip didaktinis na-ratyvas, áspëjantis apie Dievoteismà dël gaðlaus ir palaido gy-venimo bûdo, ypaè homoseksu-alizmo. Apaðtalas Judas savolaiðke, Jonas Auksaburnis homi-lijose, Augustinas raðtuose prieðdonatistus homoseksualizmàávardina kaip pagrindinæ Sodo-mos dieviðko teismo prieþastá.

Mëginimai surasti ðiamebibliniame pasakojime kitasprasmes sutampa su XX a. taipvadinama seksualine revoliuci-ja, ypaè su kova dël gëjø teisiødemokratinëje visuomenëje.Viena vertus, kultûriniai reiðki-niai gali bûti labai pozityvi pa-skata teologinëms áþvalgoms irnaujoms refleksijoms. PauliausTillicho koreliacijos metodas te-ologijai tikrai suteikë aktualu-mo. Jis atskleidë, jog egzistenci-niai klausimai, kuriuos iðkeliaindivido situacijos analizë, teolo-gijos dëka gali atrasti atsakymusbibliniame naratyve ir krikðèio-niðko tikëjimo simboliuose. VisgiTillicho pasekëjø, kaip antai Da-vido Tracy, pastangos kultûrosir Evangelijos dialoge prioritetàatiduoti kintanèioms kultûrosnormoms nëra átikinamos.

Apibendrinant autoriø,prieðtaraujanèiø tradicinei Pra-dþios knygos 19 sk. egzegezei,mintis, iðskirtinos dvi pozicijos.Pagal pirmàjà, Sodomos ir Go-moros miestø sunaikinimà lëmëne homoseksualizmas kaip toks,bet homoseksualinë prievarta(pvz., Walteris Barnettas). Pagalantràjà, ði istorija apskritai niekobendro neturi su homoseksua-liais santykiais. Miestieèiø nedo-rybë buvo jø nesvetingumas,paþeidæs to meto elgesio normas(pvz., Sherwinas Bailey). Norsðie tvirtinimai turi ir pozityvø

aspektà – skatina atidþiau pasi-gilinti tiek á patá Biblijos tekstà,tiek á senovës Artimøjø Rytø pa-proèius – jie neátikina.

Pirmu atveju iðeitø, kad, jei-gu angelai sutiktø savanoriðkai,o ne verèiami, lytiðkai santy-kiauti su Sodomos vyrais, Die-vo bausmë bûtø atðaukta. Antra-sis poþiûris taip pat ne be trûku-mø. Mat, jei miestieèiai norëjosusipaþinti su Loto sveèiais, kaipteigia ðio poþiûrio adeptai, kodëlLotas pasiûlë verèiau atiduotijiems savo nekaltas dukteris, one sveèius vyrus ? Be abejo, ho-moseksualizmas nebuvo vienin-telë Sodomos nuodëmë (þr. Ez16, 49), taèiau mëginimas ðá mo-tyvà diferencijuoti arba apskritaieliminuoti labiau panaðus á nau-jos istorijos kûrimà, o ne á naujàbiblinës istorijos interpretacijà.

Jeigu pasakojimas apie So-domos ir Gomoros miestø sunai-kinimà bûtø vienintelis ST áspë-jimas apie karèias homoseksua-lizmo pasekmes, dar negalëtumetvirtinti, jog homoseksualiussantykius ST vadina nuodëme.Taèiau kitos dvi iðtraukos dve-jones iðsklaido: „Nesugulk suvyru kaip su moterimi, nes taipasibjaurëjimas“ (Kun 18, 22).„Jei vyras sugultø su vyru kaipsu moterimi, abu bjauriai nusi-kalstø ir abu turi mirti“(Kun 20, 13). Prie ðiø vietø reikë-tø priskirti dar ir ðià: „Moteris ne-sivilks vyro rûbais, ir vyras –moters; Vieðpats bjaurisi tokiais,kurie taip daro“ (Ást 22, 5). AnotA. Bielskio, labai tikëtina, jog ðiosRaðto vietos áspëja izraelieèiusapie kitø dievybiø garbinimopavojus – vyrø prostitucijos

draudimà pagoniðkuose vaisin-gumo ritualuose, – o ne apie ho-moseksualizmà kaip toká. Netjeigu ir taip, vis tiek, remiantisðiomis vietomis, bûtø neámano-ma homoseksualiø santykiøprilyginti heteroseksualiems, juolabiau suteikti jiems deramà do-roviná atspalvá. Taèiau Kunigøknygos 18 ir 20 skyriø konteks-tas neleidþia net to padaryti.

Duodamas Izraelio tautaisavo ásakymus, Dievas siekiajuos apsaugoti nuo pagoniðkøtautø nedorybiø, kaip antai krau-jomaiðos (6-18 eil.), lytiniø san-tykiø moters menstruacijø me-tu (19 eil.), ritualinio vaikø auko-jimo (21 eil.), homoseksualizmo(22 eil.) ir zoofilijos (23 eil). Áspë-jimas dël paleistuvystës nuodë-mës (20 eil.), esantis sàraðo vi-duryje, leidþia manyti, jog visaði iðtrauka yra septintojo Dievoásakymo – nesvetimauk – pra-plëtimas. Vienintelæ uþuominàapie ritualiná aukojimà ðiojevietoje galime áþvelgti draudimedeginti savo vaikus amonitødievui Molechui. Kiti nuostataikalba apskritai apie iðkreiptuslytinius santykius, tarp jø ir ho-moseksualius, kuriø ðventa Die-vo tauta privalo vengti (Kun 20,26). Kanaano vaisingumo kul-tas su ritualine prostitucija, beabejonës, skatino netyrø lytiniøsantykiø, kurie èia ávardijami,plitimà. Taèiau patys santykiai,o ne jø katalizatorius tekste va-dinami nuodëmingais.

Kunigø knygos autoriusDievo poþiûrá á homoseksualiussantykius iðreiðkia hebraijiðkuþodþiu to’ebah – „pasibjaurëji-mas“. Mëginimai ðá terminàpaversti iðskirtinai ritualine ka-tegorija – nepagrásti. Pakankapasigilinti á Brown-Driver-Briggs hebrajø-anglø kalbos lek-sikonà, kad ásitikintume, jogto’ebah semantiniø prasmiølaukas kur kas platesnis. Ðá þodáST atrandame visai ne rituali-niuose kontekstuose – pavyz-dþiui, Pakartoto ástatymo kny-goje sukèiavimas prekybos/mainø santykiuose apibûdina-mas kaip pasibjaurëjimas Vieð-paties akyse (Ást 25, 13-16), taippat godumas ir klasta (Jer 8, 10-12). Verta pacituoti iðtraukà iðPatarliø knygos, iliustruojanèià

Ar Ðv. Raðtas smerkiahomoseksualizmà?

Slëpiningas nuodëmësperkëlimas antKristaus, kaip atpirkimooþio ir Dievo avinëlio,yra esminë Evangelijosmintis. Jei smerkiamegrieþtus Dievo teismusST metu, mes sykiuatmetame ir dovanaiteikiamà iðganymàKristuje.

Be abejo,homoseksualizmasnebuvo vienintelëSodomos nuodëmë,taèiau mëginimas ðámotyvà diferencijuotiarba apskritaieliminuoti labiaupanaðus á naujosistorijos kûrimà, o ne ánaujà biblinës istorijosinterpretacijà.

Nu

otr.

D. P

rans

kau

s

Nr. 13 (326) 2010 m. liepos 3 d. Dvasia ir þodis 3

to’ebah vartosenà bendràja do-rovine prasme, be jokiø ritua-liniø konotacijø:

„Vieðpats nekenèia ðeðiødalykø, septyni yra pasibjaurë-jimas [to’ebah] Jo akyse: iðdi-dus þvilgsnis, meluojantis lie-þuvis, rankos, praliejanèios ne-kaltà kraujà, ðirdis, planuojantinedorybæ, kojos, greitos bëgti ápikta, neteisingas liudytojas,kalbantis melà ir þmogus, së-jantis nesantaikà tarp broliø“(Pat 6, 16-19).

Skaitant Kunigø knygos18 ir 20 skyrius, labiausiai ste-bina bausmiø, skiriamø uþDievo ástatymo lauþymà,grieþtumas. Mirties bausmë uþsvetimavimà, homoseksualiuslytinius santykius, uþ þyniavi-mà ir net nepagarbà tëvamsbei ðabo nesilaikymà mums at-rodo maþø maþiausiai pergrieþta ir nepelnyta. Èia neke-tinu aptarti Senojo ir NaujojoTestamentø (NT) santykio,Dievo apreiðkimo tæstinumo,progresijos ir kaitos. Uþteks pa-sakyti, jog Toros ásakymai re-guliavo civiliná, politiná, ritua-liná, doroviná ir dvasiná Izrae-lio gyvenimà, o NT apsiribojadvasiniu þmogaus ir bendruo-menës ugdymu. Paþodinis vi-sø ST nuostatø taikymas prieð-tarautø NT dvasiai ir raidei.Kristaus pavyzdys ákûnija pa-siaukojimo, nesiprieðinimoblogiui, taikdario/pacifistocharakteristikas. TikëjimasDievu ir Kristaus meilë yraprievartos prieðybë.

Sutinku su A. Bielskiu, jogbaþnyèios ir valstybës sàjun-ga, kuri ið dalies áteisinta irLietuvoje, nieko bendro neturisu Jëzaus Kristaus dvasia irmokymu. Taèiau tai nereiðkia,jog Dievo poþiûris nuodëmësatþvilgiu pasikeitë. Prieðingai.Jëzaus Kristaus mirtis árodo,kad ne. Atpildas uþ nuodëmævis dar yra mirtis (Rom 6, 23).Tik, aèiû Dievui, ne nusidëjë-lio, bet Iðganytojo – „Jis buvosuþeistas uþ mûsø kaltes ir su-muðtas uþ mûsø nuodëmes.Bausmë dël mûsø ramybëskrito ant Jo; Jo þaizdomis esa-me iðgydyti“ (Iz 53, 5).

Slëpiningas nuodëmësperkëlimas ant Kristaus, kaipatpirkimo oþio (Kun 16, 20-22)ir Dievo avinëlio, yra esminëEvangelijos mintis. Jei smerkia-me grieþtus Dievo teismus STmetu, mes sykiu atmetame irdovanai teikiamà iðganymàKristuje. Ðventosios Dvasiosdëka net paèios „þiauriausios“ST vietos skaitytojo ar klausy-tojo ðirdyje gali paþadinti at-gailà ir Dievo baimæ – ko tikrainepaskatins pastangos nuodë-mës sàvokà redukuoti ar ap-skritai eliminuoti ið ÐventojoRaðto.

pagrindiniu baþnyèios ganyto-ju.

Pastorius Giedrius per savopaskaità ið pradþiø aptarë gany-tojiðkos tarnystës aspektus, ku-rie panaðûs á aviø piemens dar-bà: ganyti – tai suburti avis á kai-menæ, vesti jas á ganyklos vietas,saugoti nuo plëðrûnø. Ganymasbaþnyèioje apima rûpestingumo,globos ir vadovavimo aspektus.Tai rûpinimasis þmoniø sielo-mis, prieþiûra, slaugymas (lot.cura animarum). Sielos gany-mas vyksta vietinëje baþnyèioje,tam tikrame kultûriniame kon-tekste, ir yra reikalingas asmensugdymui bei amþinojo gyveni-mo paveldëjimui. PastoriusGiedrius pastebëjo, jog „Tikëji-mo þodis“, kaip vietinë baþny-èia, gimë ne þmoniø, o Dievoiniciatyva, itin svarbiu Lietuvaiistoriniu metu, tais paèiais 1988m. kaip ir Lietuvos Sàjûdis. Ðian-dien „Tikëjimo þodþio“ bendrijayra iðaugusi á vienà didþiausiøir gyviausiø evangeliniø konfesi-jø mûsø tautoje, subrandinusidaug tarnystës vaisiø (periodi-në, knygø, autentiðkø giesmynøspauda, krikðèioniðka pagrindi-në mokykla, televizijos laida irt.t.), tapusi bene brandþiausia

biblinio mokymo ir apreiðkimopuoselëtoja.

Kalbëdamas apie Evangeli-jos ir kultûros santyká, pastorius,be kita ko, pabrëþë, kad Evange-lija nëra tapati kultûrai, bet pa-siekia kultûrà per jos paèiosávairias formas: kalbà, muzikà,paproèius. Evangelija sykiu yrair iððûkis kultûrai, ir jos atspin-dys. Baþnyèios skirtingose kul-tûrose padeda suvokti daugialy-pæ Dievo iðmintá – ávairius die-viðko apreiðkimo aspektus, tie-sas, kuriø teologija, susieta tik suviena kultûra, nepastebi.

Pastorius Giedrius iðryðki-no ir lietuviø tautinio charakte-rio bruoþus, kuriø, pasirodo, ne-pajëgë „iðplauti“ kad ir kokiosstiprios modernybës srovës. Lie-tuviai labai brangina laisvæ, bi-èiulystæ, bendrystæ, lietuvis –„màslus stebëtojas“, lyriðkos, at-jauèianèios sielos.

Paskaitos pabaigoje pasto-rius dar iðskyrë kelis reikðmin-gus sovietinio laikotarpio pa-veiktos ir dabartinës Vakarø kul-tûros formuojamos Lietuvos vi-suomenës ypatumus, á kuriuosiðmintinga atsiþvelgti pastoraci-nëje tarnystëje.

Antra renginio dalis, kurià

vedë Elena Kaminskienë, buvoskirta sveikinimams ir palinkëji-mams pastoriui Giedriui. Ðven-tës dalyviai buvo maloniai nu-stebinti primiausia ekrane iðvydæ„Kertinio akmens“ studijoje su-montuotà dokumentinæ apybrai-þà „20-ies metø ganytojiðkos tar-nystës akimirkos“. Tai buvo pui-ki proga pamatyti ir iðgirsti potrumpà epizodà ið kiekvienødvideðimties pastoriaus Gied-riaus tarnavimo metø (pamoks-lø, konferencijø, velykiniø marðø,uþsienio misijø ir t.t.), pradedant1990 ir baigiant 2010-iais, – 20metø, Dievo rankos palytëtø.

Dievo rankose – bûtys irnebûtys,Dþiaugsmo fiestos ir ...skausmo bedugnës.Èia – visi atradimai ir ...netektys,Ir ramybë, ir nerimo ugnys...

Dievo rankose – visos akimir-kos:Tai, kas buvo, yra, ko darviliamës.Tik jose mes parklupæ iðnyks-tam,Tik ið jø sugràþinti pakyla-me...

20 metø iðtikimos ir vaisingos tarnystësDievo rankose – mûsøsumanymai,Paklusnumo dràsa, meilësryþtas...Vienas kità parëmæ uþauga-me,Kad á Tëvo rankas vël sugráþ-tume.

Ðiomis savo kûrybos eilëmisElena pakvietë ant scenos pasto-riaus Giedriaus paðaukimo ben-draþygius – Kauno, Ðiauliø irVilniaus kraðtø baþnyèiø pasto-rius ir vyresniuosius – kurie pra-dëjo netrumpai uþtrukusià, betkupinà Ðventosios Dvasios artu-mo, meilës, dëkingumo ir pagar-bos sveikinimø dalá. Sveikinusie-ji dëkojo pastoriui uþ iðtikimybætarnystëje, uolø rûpestá baþnyèia,nepailstamà verþimàsá pirmyn,linkëjo stiprybës ir gausios Dievopalaimos.

Ðventë baigësi visø bendrijosbaþnyèiø ganytojø malda uþvyr. pastoriø Giedriø, o ði Raðtoeilutë ir kelios mintys ið daugy-bës Giedriui skirtø sveikinimø,manau, apibendrina jo ganytojið-kos tarnystës vaisiø.

Jo lankas pasiliko stiprus irjo rankas sustiprino Jokûbo ga-lingojo Dievo rankos. Ið ten ga-nytojas ir Izraelio uola (Pr 49, 24).

„Visi dalykai gyvenimenuolat bëga pro ðalá – aplin-kybës, veidai ir uþ jø besisle-pianèios sielos, su kuriomistaip ir nepavyko susiliesti, okiti iðlieka pastovûs, taip su-teikdami mums turinio ir for-mos.

Vienas ið tokiø pastovu-mø esate Jûs, pastoriau. Kaipgeras ganytojas kasryt dienaið dienos iðveda bandà gany-tis veðliose pievose, taip ir Jû-sø maitinanti ranka nuolatglobojo ir saugojo mus. Aèiûuþ tokià iðtikimybæ – tik men-kai galime suvokti jos kainà.

Galbût ne visuomet su-pratome, o gal kartais perdëtaibijojome, patirdami ganytojolazdos kirtá ar matydami vi-somis iðgalëmis siekiant tie-sos – taèiau to dëka subren-dome ir ðiandien esame Jûsødarbo vaisiai. Ganytojau, pa-þástame Jûsø balsà. Aèiû“.

„Ðiuose namuose mes gi-mëme, augome ir brendomepatys, susituokëme, èia uþau-go mûsø dukterys, ið ðiø na-mø iðlydëjome pas Vieðpatámamà ir, jeigu bus Dievo ma-lonë, ðiuose namuose pasen-sime...“

Atkelta ið 1 p.

Pirmoje ðventës dalyje pastorius Giedrius skaitë paskaità „Sielø ganymas Lietuvos kontekste“

Bendrijos baþnyèiø ganytojø malda uþ pastoriø Giedriø Saulytá ir jo þmonà Dainà

Nuo

tr. G

. Tum

ulio

Nr. 13 (326) 2010 m. liepos 3 d.4 Naujienos

Birþelio 12-13 d. Zarasuosevyko treèioji, paskutinë, semi-narø ciklo „Misija – ámanoma“dalis. Jaunimas pasinaudojo Za-rasø „Tikëjimo þodþio“ baþny-èios pastoriaus Ugniaus Meðkoðeimos svetingumu ir á ðá graþømiestelá atvaþiavo jau birþelio11-tà dienà. Vaikinø ir merginøsusirinko per 40 – ið Dûkðto, Mo-lëtø, Ignalinos, Ukmergës, Zara-sø, Vievio, Nemenèinës, Pane-vëþio bei Vilniaus. Apsistojæbaþnyèios patalpose, jaunuoliaisusipaþino, po to ðlovino Dievàir klausësi jaunimo pastoriausRamûno Juknos pamokslauja-mo þodþio.

Ðeðtadienis buvo itin uþim-tas. Ryte, per susirinkimà, pasto-rius Ramûnas visus ragino bûtiiðtikimus Dievui ir kaip pavyz-dá pateikë Barnabo, Tito ir Timo-tiejaus asmenybes ið NaujojoTestamento. Ádienojus visi kelia-vome á miestelá atlikti akcijos„Sizifo akmuo“. Jos metu Zara-sø gyventojams rodëme vaidini-mà bei dalijome skrajutes suprovokuojanèiais klausimais. Si-zifo akmuo buvo prilygintasnuodëmei, kuri vis atsinaujina

Seminaras „Misija ámanoma III“BIRUTË VENTERAITIENË, IEVA GREIÈIÛNË

ir slegia. Tik Dievo meilës aukaiðlaisvina ið ðios naðtos – „Sizifoakmens“.

Vakarop vël susiëjæ draugebendravome, giedojome, klausë-mës asmeniniø liudijimø. Tadasragino neprarasti ryþto sektiKristumi, kai susiduriame susunkumais ir iðbandymais. Vla-das liudijo apie tai, kaip savo gy-venimu patyrë ir suprato, kadniekur kitur, tik Dieve yra tikrojilaimë.

Seminarà vainikavo sek-madieninis tarnavimas birþelio13 dienà. Broliai ir sesës ið Pane-vëþio, Rokiðkio, Utenos, Visagi-no, Ignalinos, Ðvenèionëliø, Vil-niaus, Anykðèiø, Zarasø baþny-èiø klausësi mûsø bendrijos vyr.pastoriaus Giedriaus Saulyèiopraneðimo tema Misija ámano-ma: bendrija „Tikëjimo þodis“Lietuvos religiniame ir kultûri-niame kontekste. Evangelija irkultûra, kultûros evangelizacija.Pastorius Giedrius trumpai pri-statë bendrijos „Tikëjimo þodis“vizijà ir misijà, plaèiau aptarda-mas bendrijos tikslus.

Apþvelgdamas 22 metøbendrijos nueità kelià, pastorius

dþiaugësi, jog turime protestan-tiðkas ðaknis ir esame viena di-dþiausiø evangeliniø konfesijøLietuvoje. Dievas nuostabiai „Ti-këjimo þodá“ panaudojo ir kitøLietuvos krikðèioniðkø konfesijøatsinaujinimo procese. PastoriusGiedrius pastebëjo, kad krikðèio-niø bendrija „Tikëjimo þodis“yra novatorius daugelyje religiniogyvenimo srièiø. 1996 metais ið-leista vienatomë Biblija jau susi-laukë ðeðiø pakartotinø leidimøir yra pripaþinta kitø krikðèionið-kø konfesijø. Pastorius priminësusirinkusiesiems, jog galime di-dþiuotis krikðèioniø mokykla„Tikëjimo þodis“, laikraðèiu„Ganytojas“, televizijos laida„Kertinis akmuo“, profesionalølygio choru „Maranata“ bei ki-tais plaèios tarnystës vaisiais.Anot pastoriaus, visa tai liudija,jog Dievo malonë neapleido irneapleidþia bendrijos tikinèiøjø,metams bëgant gilëja jø ÐventojoRaðto paþinimas, daugëja krikð-èioniø, besigilinanèiø á teologi-nius dalykus. Pastorius pabrëþëgailestingumo tarnystës svarbà,iðreiðkë dëkingumà broliams irsesëms, kurie lanko kalinius ka-lëjimuose, vargðus nakvynës na-muose, pasidþiaugë gailestingu-mo darbais ligoninëse, neseniaivykusia kraujo donorystës akcija

Vilniaus baþnyèioje. Pirmoji su-sirinkimo dalis baigësi duonoslauþymu.

Po trumpos pertraukos tikin-tieji ið ávairiø Vilniaus kraðto baþ-nyèiø pristatë jau vykdomus irplanuojamus projektus savomiesteliuose. Buvo miela klausy-tis Genovaitës Kalkauskienës iðUkmergës, kuri kalbëjo apie pla-nuojamus gailestingumo darbussavo bendruomenëje, vievieèiaiOsvaldas Nenartavièius ir Juo-zas Stankevièius dalinosi áspû-dþiais apie tarnystæ nakvynësnamuose, Ignalinos baþnyèiospastorius Darius Aðkinis pristatëkûrybinius vakarus Jono Grun-dos galerijoje „Skaptukas“, vil-nietë Aurelija Umbrasienë pasa-kojo apie ávykusá poezijos vaka-rà Vilniaus baþnyèioje (jie busrengiami ir ateityje).

Utenos baþnyèios „Tikëjimoþodis“ pastorius Darius Venslo-vas papasakojo, kaip pavyko or-ganizuoti „Alfa“ kursus naujati-kiams, Zarasø baþnyèios vado-vas Ugnius Meðkas suintrigavoklausytojus tvirtindamas, jog ak-tyviai dalyvaujant skautiðkojeveikloje irgi galima efektyviaiskelbti Dievo þodá. Birutë Vente-raitienë ið Anykðèiø pristatë bû-simà renginiø ciklà Moterø uþ-imtumo centre. Stebino panevë-

þieèiø projektai: Marius Jukna pa-sakojo apie planuojamà surengtiknygø mugæ Ramygaloje, StasysÐidlauskas dþiaugësi bardø va-karais savo giminëje, Panevëþiobaþnyèios „Tikëjimo þodis“pastorius Ramûnas Jukna pasi-dalino ketinimais rengti krikð-èioniðkas radijo laidas vietinëjeradijo stotyje, Audrius Valins-kas papasakojo apie jau ávyku-sias Uþgavëniø, Atvelykioðventes bei poezijos vakarà sukaimo, kuriame gyvena su ðei-ma, bendruomene. Seminaro da-lyvius pralinksmino Rokiðkiobendruomenës vyresniojo RimoÐablinsko pasakojimas apieprojektà „Pirtis“. Anot Rimo,sëkmingai Evangelijà galimaskelbti ir vieðojoje miesto pirtyje,nes á pirtá praustis susirinkæ vy-rai turi laiko iðklausyti Dievo þo-dá bei mielai leidþiasi á diskusi-jas.

Seminaras „Misija ámano-ma III“ baigësi vandens krikðtu.Pasikrikðtijo keliolika jaunuoliø.Po skaniø pietø Aukðtaitijoskraðto tikintieji padràsinti, kupi-ni ákvëpimo bei idëjø iðvyko á sa-vo bendruomenes nusiteikæ to-liau uoliai darbuotis Vieðpatieslaukuose. Gera Vieðpaèiui Jëzuitarnauti, nes Jo malonë niekuo-met nesibaigia.

Birþelio 19 - 20 d. Radviliðkiokultûros rûmuose vyko Ðiauliøkraðto konferencija Að nesigëdijuEvangelijos, nes ji yra Dievo jëgaiðgelbëti kiekvienam, kuris tiki.Pirmàjà renginio dienà á Radvi-liðkio kultûros rûmus rinkosi ti-kintieji ne tik ið Ðiauliø kraðto, betir ið Rokiðkio, Panevëþio, Klaipë-dos, Këdainiø, Elektrënø, Vil-niaus, Kauno. Suvaþiavo ne-áprastai daug bendrijos „Tikëjimoþodis“ pastoriø palaikyti ir pa-gerbti Jurbarko baþnyèios vyres-niojo Romano Semaðkos, jo pasi-ryþimo tapti Tauragës baþnyèiospastoriumi. Pirma Ðiauliø kraðtokonferencijos diena buvo skirtaRomano Semaðkos ordinacijai.

Radviliðkio baþnyèios pasto-rius Nerijus Verdingas pasveiki-no visus susirinkusiuosius ir in-formavo, kokia bus vakaro pro-grama.

Pirmiausia susiþavëjæ þiûrë-jome Kauno bendruomenës ðo-këjø vadovës Juditos Zdanavi-èiûtës – Grabauskienës pastatytàðoká „Moterys prisikëlime“ pagalNina Rièi kûriná „Prisikëlimas“.

Pirmà konferencijos pamoks-là sakë bendrijos „Tikëjimo þo-dis“ vyr. pastorius Giedrius Sau-lytis tema „Pastoracija kaip dar-bas“. Pastorius, remdamasis ið-traukomis ið Mato evangelijos(Mt 9, 35-38) ir 1 Kor 3, 9-15 apta-rë pastoracinës tarnystës ávaiz-

Ðiauliø kraðto konferencija RadviliðkyjeRÛTA TUMULIENË

dþius Ðventajame Raðte (þemdir-bystë, sodininkystë, statyba, ga-nymas). Pastorius, Dievo akimisþiûrint, – darbininkas. Jo darboárankiai – ðventojo Raðto skaity-mas, mokymas, raginimas.

Po pastoriaus Giedriaus pa-mokslo Naujosios Akmenës baþ-nyèios „Tiesos þodis“ ðlovinimogrupës vadovë, daugelio muzi-kiniø kûriniø autorë ir atlikëjaDaiva Palionienë atliko „Nebyliàðirdies giesmæ“, ir tuomet vykoRomano Semaðkos ordinacijaTauragës baþnyèios pastoriumi.Bûsimasis pastorius kartojo pa-siþadëjimus, bendruomenë taippat pasiþadëjo melstis ir visoke-riopai palaikyti savo pastoriø. Poordinacijos kitø baþnyèiø pasto-riai dëjo rankas ant Romano, visi

susirinkusieji meldëmës uþ já ir joðeimà. Vëliau buvo teikiamosdovanos, skambëjo sveikinimo,padràsinimo þodþiai.

Antrà konferencijos dienà pa-mokslavusieji rëmësi apaðtaloPauliaus þodþiais: „Að nesigëdi-ju Evangelijos, nes ji yra Dievo jë-ga iðgelbëti kiekvienam, kuris ti-ki...“ (Rom 1, 16). Ðiauliø baþny-èios „Tiesos þodis“ pastorë An-þelika Krikðtaponienë atskleidëþodþio „nesigëdiju“ reikðminiusaspektus graikø kalboje ir prie-þastis, kodël mes kartais gëdija-mës Evangelijos. Anot pastorës,mums gëda liudyti Evangelijàtuomet, kai nebesuvokiame josvertës, svarbos, kai bijome pajuo-kos, paniekinimo. O juk Evange-lija – vienintelë jëga, iðvaduojanti

þmogø ið nuodëmingos prigim-ties ir teikianti amþinojo gyveni-mo viltá.

Radviliðkio baþnyèios pasto-rius Nerijus Verdingas nagrinëjoþodá „Evangelija“. Ðis þodis grai-kø kalboje reiðkia „geroji þinia“.Koks þodis Evangelijà paverèiaDievo jëga, gelbstinèia sielas nuoamþinosios praþûties? Atsaky-mas – 1Kor 1,18: „Mat þodis apiekryþiø tiems, kurie þûsta, yrakvailystë, bet mums, iðgelbëtiems,jis yra Dievo jëga.“ Kokia bûtøEvangelija be þinios apie kryþiø?Þinia apie dorovæ? Iðmintá? Apað-talui Pauliui þinia apie kryþiø yraEvangelijos esmë: „Að nieku nesi-girsiu, tik mûsø Vieðpaties JëzausKristaus kryþiumi, kuriuo pasau-lis man yra nukryþiuotas ir að pa-sauliui“ (Gal 6,14). Pastorius pa-brëþë, kad kryþius padaro mussilpnus, sudauþo mûsø iðdidu-mà, ir tuomet atsiveria nebe mû-sø, o Dievo jëga.

Kurðënø baþnyèios pasto-rius Romas Tuominis gilinosi áþodá „iðgelbëti“. Iðgelbëjimasgaunamas per tikëjimà, tad pas-torius aptarë kelis svarbius tikë-jimo aspektus ir tikëjimo iðraiðkà– darbus.

Naujosios Akmenës baþny-èios pastorius Mindaugas Palio-nis savo pamoksle nagrinëjo Jë-zaus palyginimà ið Lk 14,16-24,kuriame pasakojama, kaip ðeimi-ninkas liepia savo tarnams ápuotà atvesti vargðus, paliegë-lius, luoðus ir aklus, kai jo pa-kviestieji dël „rimtø“ prieþasèiø

atsisakë atvykti. „Tie ðeimininkotarnai ðiandien esame mes. JeiEvangelijos nepriima nûdienospasiturintys, veiklûs, uþsiëmæþmonës, eikime pas silpnuosius,visuomenës atmatas, atstumtuo-sius. Patys tokie buvome prieð ke-liolika metø. Vieðpats mus apva-lë nuo ávairios bjaurasties. Prisi-mindami tai, bûkime gailestingitokiems, kokie kadaise buvomemes. Evangelija – atstato þmo-niø gyvenimus“, – kalbëjo pasto-rius Mindaugas.

Konferencijos metu Ðiauliøkraðto baþnyèiø vaikø tarnauto-jai neleido nuobodþiauti vai-kams ir paaugliams. Sekmadie-ná didelis vaikø bûrys vyko áBurbiðkiø dvarà. Ten jie ne tiksusipaþino su dvaro istorija beinuostabiais gëlynais, bet ir iðky-lavo, þaidë.

Paaugliai ir jaunimas daly-vavo orientaciniame þaidime. Jieturëjo kalbinti Radviliðkio miestogyventojus, padovanoti jiems pomaþytæ dovanëlæ bei pasakytikaþkà gero, malonaus. Nors tekosusidurti su ávairiomis radvilið-kieèiø reakcijomis, þaidimo daly-viai nenusivylë, dauguma tvirti-no, jog ágijo daugiau dràsos dalin-tis Evangelijos þinia.

Konferencijoje pamokslau-tas þodis, bendras ðlovinimas,bendravimas plëtë, guodë tikin-èiøjø ðirdis, dþiaugëmës vienaskità matydami, girdëdami, jaus-dami palaikymà tarnaujantVieðpaèiui ir mûsø tautos þmo-nëms.

Nuo

tr. G

. Tum

ulio

Romanas Semaðka buvo ordinuotas Tauragës baþnyèiospastoriumi

��

�� !��!��"�� #�� $��%&��!��'!��#��'�� '��'!�#��#��!��#�� !��'��#�� (��'��!�� )��*��$�+�� !�� !�� $,��!�� #��!��#�� #�� !�!��$$$

�� '��'�(�-.�� )��'��#��/��'��/��#��/��/�� !��0$�1��##��!��'��*��#��'��$�2� ��#�� #�� )��$

�� #�� !��!��!��$�,��3��#�� !��!(�-.��#�� #�� *�� !� ��!��!��!��0$�.��##��*��!��#�� !��$

.��' ��'��#�� $�/��!��

�� !��!��$�,�� !�� #��' ��'��#�� $�"�� '�� '!��$�,��!�� !��(�-.�� '��$$$�/�� #��0$�+� ��#�� !�� #�� 4�)��$�+�� )��)��$�.��' ��'��#�� $5��'��'��)��!�1��)�� $

/�� ' ��'��#�� !��'�!��6�.��!�!�� !��'��' ��'��#�� $

��!�� $�2��'��#�� !��'�� $�2��*��# #��4�� $�+��!��#�� '��#�(�-7��89$/�� !��#�� !��!�� !��!�� !��4��!��!��#�� $�)#�� !��!��'��$�+�� #�� '��$

+� �� #�� '��$

.��!��'��!��#�� :��;<��=>��$��$�!�� $�+�� #�� -!�� 9��*��#�� $

?��$��'�#�� )��)��$�/��#��$�@�� )��!�� !�� 4�� $�)#�� !��)�� $�+� ��$�,�� )��$.��!��)�� /��'��(�-)��'�� !��+��+��$�,�� !�� '�� +�� '��0$

��#��#�� $�+�� #�� $�A��(�-.��)��6�.��#��/��69

.�� #��#��!��$�"#��!��'��$B��4�� ''��#��*� ��#��!��'��$�+��' ��'!��(�-)#��!��'��''�

�� #��!�� #��60�2��-��!0�� )��!��#��$+��-��0��!��'��!�� $�+��!��#��!��)��'��#��)��$+��' ��!��4��'�� #�#�� $

+�� )�� !��1�� )�� #�� $�5��'� ��!��#�� !�� !��#��#�� !�� .��$

?��!�'��'�!��6�+��$�.�� !��'�!��$�,��'� �� !�� '��'��'�!��$�,��!��!�� ' �� -!�'��0��'�!��$�+��!�� !��#�� !��'�� #�� $

��

��

,��' ��#�� !��!��!��#��)��$�/�� !� ��)��'��4��4��'��!��!��#�� $

)�#��!��#�� !� ��)��!��'��!�� $�+� ��!��$� .��!� �� '��'�� !� ��)��'��$.��)�� !��$

,��!��3��:�� >� �� $�+�� )��$�5��!��!�#�� 4��!�� )��!�� $�+� ��'#��

�� '��$�-.��!��! ��60�*�!��$�.��)��/��'��#�� !��$�C��'��!��#�� $�.��!��( ��'��!��!��$�+��!��)��!��'��!��!��#�� $

3�� '��!��$�/�� ##��!��B�'��'��'��D��*��!��.�� (� �� !�"�#!�� $��%�� :D��E%��%>$�/��#�� #�� /��#��$�5��/��!�� #�� $

��

��

��'��#�� !��!��4��!��*�� #�� $�/��'�� #��$�-��#�� 0��*!��$�-2��'��$�,�� #��0��*��$�5��'�� (� -/��!�� #��#�� !��!��#�� !��0$

+�� #�� '�� $�C��!��!�#�� '��#�� $�+��!�� !��$��!�#��'��F��$�/�� #�� #��*��!��!�#�� !�� !�� !��$� +� �� ' ��'��#�� $�/�� '�� #��#�� !��)��##��$�G��!�� !��'��)��!��!��$�?��#�� #�� *�'!�#�� !�� *��'��'��$

&��'��#

��

��

�� !��"�� "

��#$��%&"�'("��!��!��!

2�

��$�?

$��

��

� ��

�� /?�� (��#��'��!��(�-?9�*'��#��'�� -59�*��!��'��$

B�� !��-59�� !�� $�1��!�� !��-59��!�!��'��$

.��!��'�� ' ��(�� #�� $�+�� #��!��' ��4$

7��!��'�� ' ��'�� !!��4��.��*��- �� 9$)��'�� !��!��H��'��$

�� !��!��#�� 4��)��!��/��.��$� �� #�� '��!��' ��'�� $�+��'��$

��#�� '!��(�(��)*+��,� � ��-#.!��)*/�$�� #0��1�� 2�� #3�� 4�� -#, �� !�"��% ��)*1�� ,� ��,� ��+��#,��,� ��,��#+��,� ��#��(��,� ��,� ��(��(��-#1��2�2� ��!��)*5�� #(��)��

�� -�:I��E<��EJ�%K>$

1�� 5�� '��!��(�#�� ' ��' ��)��#��$�EJ�%<��$�/�� #�� !��' ��$� %E�%%� ��$� /��#�� )��#�� #��' ��/�� !�!��$%;�%K��$��'!��!��!��'��'��!��)��' �� '��$

,��!��!��'��:��J%>� �� !�� "�� '�� $� �� !��'��!��##��(� �� !��!��:I��E<��;>�� !��:E<�E<�E&>�� !��!��:E<��K>�� !��:E<�J�L>$

/��'��!��!�#�� !��$�/��#�� #�� !�� '�� $�+��!� �� !��'��$

)��*�� +��*

� ��#,&"�,-./&(

+�� '��!��'�� !�� #��(��#�� !��!�� $�I��!��(�+��,� � ��:I��E<��EJ>$

,�� !��!� �� #��'�!��/��$�3�!��!��!��'��$�/��!��'�� '��'��:I��M��;J�KE>$�/�� '��-?��9��!��'�� !��-5��9��!��4��!�� 4�� #�� 6�/��

��'��/��4��#��#�� $

/�� !��'��F��$�/��'�� #�� $�2�� #�� !� �� /��$

��'�!��#�� '��'!��!�� '��$�/��#�� !��/��'��#�� !� ��!��#��*�'��!�#��'�� $�+��'��#��-#��'��9� �� $�.�� /� ��#�� !�� !��'�'��!��'��$�/��'�� '�� #��$

3�!��'�� '!��#�� :EM��$>$�+��'��'�� !��'�� !��$�+��!��!��'��'�� $�N$$$O

%<� ��'!�� !��#�� '��$2��'�� #�� #��' �� #�� $�/�� '�� !��#�� ' ��(3�� 4�� :I��E<��%<>$�C�� '��' ��$� N$$$O� "�� !� ��,��'!�� '��(�%�� )6+��+�� ,� � �� ,� � ��,� � ��789,��1��)61��#0��2��89�:,��J��%%�%;>$

,�� #�� #��!��.�� !��'��$�/�� #�� ' ��*��'�� $��C��#�� )��$)#�� '��!�� #��)��$�.��!��#�� '��$�.��' ��#�� !��)��$

0��

��*��

#,&"�/,.//(

��'!��##��'��$�/��!��'�� '!��#�� /��'��/��4��#��:I��M��%%$�=E>$�.� ��'!�� #�� 6�.��/#�� '��6

, �� !�"��% ��)*1�� ,�� ,� ��+��#,��,� �� ,��#+��,� ��#��(��,� ��,� ��(��(��:I��E<��%E�%%>$��'!��'��)�� $�%%��$��'�!��/##��#��'��)��'��$

��'!��#�� (� ��

�� !��"��#��$�� %��&�'�(� /��#�� #� �'��$�.��!�/�� #�� /��4��6�)#�� /��1��)��$�2��+��##�� '�!��#�� % �� :C��=��%%>$

�)�� %��&��%'�"�*��&��$��*�'�(�)��+��!��:%E��$>��!��'��*!��!��$�-1��9��)��' ��,��!�#��$�/��#�� /��!��'��'� ��$

�+�� %��&��#��"�$'�,�-��"��'��$

-��&��*�'.,��"��-��/��(�B�'�� !��' ��$�%<��$��!��' ��/�� $1��5��#��:G'�;%��;%P��&M��%LPG��K��;P�"��E;��MP�)��E%��EPQ��K��;P�D��E%��%;P�?!��;��=PE;��LP�EJ��LP�%<��E%$�E=P�%E��%J>��!��'��!��!��#��!��$�+��!��#� ��!��!��$�%E��$��!��+��!�-�� #��'!��9��/��!��+��#��$�+��)��!��'��' ��!��!�:I��E<��%E>�� '��)��' ��#��$

)�� /��' ��#�� #��(�� !�#�� /��!�,��:-!�� 9>��/��!�#��:��!��!��>��'��#��:-��#�� 9>�� /�� !�#��$.��#�� 6R��!��!��#�� !�� $�5��'��4��3��+�� :��/��>�� !�#��/��!�C��$

�0��%��$&��,�"��'��-��1��2&��-�'��3��&��%'�"�*.(�+��- ��'��9��3��!��'��/��#��$�/�� !�� /�� +��!��!��'��+��!��!��!��/��!��!��:I��L�M�E<>$� �� )��!��/��' ��+��*�#��' ��/��#�� $�N$$$O

,�� '!� �� !��#�� +��$+��#�� ' ��#��!��/��/��!�!��#�� $�,��'��#�� !��/��!��/��'��#�� :D��E%��%>$�/��#�� !��+��$

��#��!��*�!��)��#��$�,��' ��!�� #�� :��>� �� !��)��!��/��.��$�N$$$O

��#�44�5�6789

1��

��

2��

� ��"� ��

��

�� #,&"�/%./3(

,��#�� !��' ��$"�� !� ��I��(�1��2�2� �� !�� ) *5�� #(��)�� -:I��E<��%;�%K>$�N$$$O

.��!�� '� ��#��'��!��$�+��*��#�� $

"�� ,��!��'��!�� !��'��!�#��!��/��!�.��C��$,��#��'��'��/��#�#��(�5��:,��E;��E&>$�S�� I��!��!��(�5�� :I��E<��%;>$�,�� I��' ��#�� !�� !��/��/�� #��/��!��$��$��!��/��!�)��,��)��C��!��/��/��!�'��$�G' ��#�� !��.��!�C��$�"�� !� ��/��#��'��'!��#�#��'�� +��(�,��#5��28�:/��%<��%M>$

)�� #�� /�� !��$� )�� '!�� !�� '��*�TH��5��.�F��:I��E<��E;�E=P,��EE��%<>$�1�� '!�� /��#�� !��$�2��!�� /��$�/��)��$��'�� /��!��$�+��'��' ��#�� $

��'�� !��!��4��!�"�� !�� I��E<��'!�� '�� ##��E��'��!��$�R��!� ��(��' ��)��#��#�� $�?��!��!�!��!��'!��!��#��!��'��'��'��' ��#�� $��'!��##��(�,��%�� +��!��"��:��,� �� !�"��:�� $��$�� $��#%�� #,��$�� !�"��:��#!��!��

��!��24��!�� #0��$�� 2#!�� :��% ��:��$� �� 2#!�� ; �� 0 �� % ��4�� :E��E��;�E%>$

4 ��

2��' ��$�.�� #�� #��'�� $�G' �� !�� #� ��$�2��+��!��' �� 5��#��!��.��!�,��!��/��!��C��$�/�� /��.��!��C��!��$�2��#��$

N$$$O��)��#��'� ��*��/��$��'!�� !��'��' �� $�)��!��!�� !��$�?!��!�'��'(;��,�� !�"��:��:Q��E��&>$

)�� !�� !��$�S��' ��/��!��#��!��!��!��'�� 4�!��/�$�/��' ��#��C� ��$�/��#�� ' ��$

��/��!��$�+�� '�� '�� C��$�?��' ��)��#��'� �� /��$

5�� !��#�� $�.��' ��#��4��'�� !��$�/��#��!��)��#�� $2��'!��#��!�� '��:I��E<��EJ�%J>��!��#��*�#�� $G��$�)#�� ' ��$1��!��#��'�5��(

6��'�� %��&��:��*�'�;�!�� 1�� 4�� :/��L��=&>$

#�� *��%��&�'.��&��*�'�;<� �� :��=E��E%>$�N$$$O

#%��&�'��<��"��-��-�"=��*��& ��"�'.;,�� ,� �� "�� ,� ��:��E&��EE>$<��+��$��!�� :��;J�K>$�;��%�� %�� 2#<��,� ��=��%�� %�� 8��:��K;��K>$

#��%��&��'<�/��&��*�'�;� +�� %�� #!��!�� 2��:3F�;��EJ>$

#��%'�&��&��*�$'��%�<&��*��"&��;(�� $�� #1��>?�� 7@�� )6%��>?�

�� 9#(��%�� $��:I��E=��J�E<>$

��"��:��-�� *��%��$&��%�">��'�;:��2��$�� #,��:/��;��%M>$

�� -�� '��,-�� '�-�"�� /�%��&�'.;�1��:/��E=��EEPE&��%<�%KP�EJ��E;>$

:��-�=��" ��&��%��&$��"��-�"��'�;��2��%�� +��!�"�:�� 2� �� %�� #�� #/�� 2�� A###B&��%�� +��!��"�:��:B��=��E�%$�EE>$

1�� 1��B�'�� #�� !��' ��!��)��$�)��' ��#��#�� $�/��'��#��#�� (� �� !�"�#!�� $��%�� :D��E%��%>$

.�� !��'��#��#�� !��#�� !�#��)��/��/��$�I��'��F��!�� !�'��!��'�� !��!� ��*�#�� $

B��!��#�� %�� $

@�� (� -2� ��'�� $�� 0$�+� ��'�� '!�� #�#��$�2�� '��'��)�� /�$

��???(��(��&��6��8��"�-��

5��5�"��5��67��5�"��"

�� "�� *��

��+��*�� #,�$��,"�8.9(!

2�

��$�?

$��

��

� ��

��

C��"��8:�� 7,�� +��:U��;;��%M>$

@� �� ' ��#� �� $�G'��!�� #��8/�!��)��$�?��)�� !��'��/��'��6�?� �� /� !��'��#�� !��!��/�� 4�� 6�?��.��!��#��

�� 4�� 6�2��#�� '!��#��!�� )*1��,� �-$�+��!��4��'�4��#�� '�� C�� !��-��' ��'!��9��#�� )��$

,��#��4��.��$�?��!��6�,��'�� /��/��$�G��!��

!��C��!�� '��!��/��$�"�� 4��!�� #�� 1��)��!� ��$�"��#��#�� !�� $�/�� #��!��$�,��#��!��!��*��!��$�1�� )��!��#�� '�� !��$�+��!��!��(�-I�� G��8�.��!�� 6+��' ��'�!��69

@(�9(��A��#B�56�

/�� #�� !��'�� '��#��4$� �� !��'��' ��'��#�� $�+��*��!��)��$�/�� '� �� #�� 4��!��(�-.��'��#�� 6�.�� !��60$

+��!��#�� !�� $5��#��'��#��!��.��!�'��4$�+� ��(�� #�� !��!��*��)�� !�� !�� #�� $

,�� !�� !�� !��#�� 4��!�� '��!��

��!��)��$�/��!�� !��!��'��'��$��!�� $$$

)�#��!�� (-5�� $.��! �� !��)��60$?'��!(�-?��!��!��!�� $�2�� -�' ��0��!��'��!��$�.��!��!�� '��60$

)#�� '��!��!��!��#�� #��)�� !�� /��$� +��#�� !��!�� !��

#� �'��!�� !�� !��'��#��$

.��#�� $�/�� !��*�� (� ��#�� !�� $$$�.��'�� '��'�� *�� $5��!�� #�� !��!� ��!��)��!��'��)��$

S��!��!��3��+��!��!�� #�� )��' �� !��$�S��

��$�S��#��#��#� ��$�S��)��!��'��!�#��!�'�4��'!� ��$

S��!�#��3��'��#��$�� #�� $�G��!��S�� !��(�/��+��!��:E�3��%��E>$�/��'��!��#�� $�S�� '��##��)�� $�/��!��'!��'��#��#�� $

��"��*

��*��

��

E$�?��#��!��'��1��B�'��(��KP�%�.��E��;�=��E��K��E;��B�E=��E;$�G'��4�'��

!��!��#�� 6�� #�� $

%$�2�� !�#��' ��'��#�� !��.��5��)#�� "�� +�� 3��S��!�� $�.��'�'��' ��F��!�� !�� #�� $

;$�.��!��'��#�� 6�?��!��!�� 6

/�� #�� !��!��#��'��!��)��$�3��1��B�'��$�.��!��!��#�� !��#�� $��'��)��!��/��'��#�� !��/�$

��-"(�2�"�� C��"�#��$��9��D�E3��&��"�

1��D��#

��

��

1��%�� :U��;;��%J>

@��-!�� 9� �� !�� #G'�� !��%�� #+�� #�� !�� !��#��'�� '��#��$�)�� !��)�� !��$�2��$��#V#��!�� $�5��)��!��$�/��#��!��

��!�� $�2��#R�� !��!��!�� $�1��!�!��!��)��(�� F�� 4#��/��$

2�� #2��!��'��!��##��$�3��)�� !�� '��-��'!��!��!��/��9�� !��!�� !��'!��$�2��!� �� $)��'��!��!�� $�/��#�� !��

��#�� $%�� #,��!�� '��'��$�G�'��!�� )��$�,��/��!��$�C��!��/��!��/�� 3��$�1��'��4�� ?�!�� /��$�/�� ' ��!��#�� +��'��!��!��$�1��#�� !��!��'��'�� $�I�� !�� /��)��8

��-"(�2� ��-��3

:��"��2�� *��*

��"��5�� 6��*��

��*��;

�� !�<��

�� !��

2�� !�5��*� � ��

��"��*��!

2��$��*�3$�W$

2��$��*�)��@$

Nr. 13 (326) 2010 m. liepos 3 d. Teologija 9

Ðiame skyriuje kvieèiu apmàstyti Biblijos ið- traukà, kuri man reið-

kia labai daug. Tikriausiai dvi-deðimt metø kiekvienà rytà jàkartodavau ir melsdavausi, kadji iðsipildytø mano gyvenime.Kai manæs klausia, kokia Bibli-jos vieta man labiausiai patinka,paprastai atsakau, kad ði. Manatrodo, ji talpina visiems Dievoþmonëms be galo svarbias tie-sas. Ðtai ta iðtrauka:

„Bet Dvasios vaisiai yrameilë, dþiaugsmas, ramybë,kantrybë, malonumas, gerumas,iðtikimybë, romumas, susival-dymas. Tokiems dalykams nëraástatymo.“

Manau, remdamiesi ðiomisdviem eilutëmis galime sufor-muluoti penkis teiginius apiemeilæ.

Meilë, dþiaugsmas ir ramy-bë

Pirmoji tiesa – meilë yra ið-skirtinë Dievo malonë: „Dvasiosvaisius yra meilë“. Tiesa, Pau-lius sugrupavo devynias savy-bes, kurias drauge vadina Dva-sios „vaisiais“, taèiau meilë uþ-ima garbingiausià vietà. Ðiaislaikais daug girdime apie Ðven-tàjà Dvasià (Ji nebëra „uþmirð-tas“ Trejybës asmuo), ir daugþmoniø kalba apie nuostabiusJos jëgos pasireiðkimus, taèiaupirmasis Dvasios vaisius yra nejëga, o meilë.

Paklauskime savæs paèiø,kuo krikðèionys skiriasi nuo kitøþmoniø. Koks poþymis rodo,kad þmogus yra Dievo vaikas?Ávairûs þmonës á ðiuos klausi-mus atsako ávairiai.

Vieni sako, kad tikrà krikð-èioná iðskiria tiesa, ortodoksija,teisingas tikëjimas, lojalumasRaðto doktrinoms, katalikø tikë-jimo iðpaþinimai ir reformatø ið-paþinimai. Teisingai! Tiesa yraðventas reikalas. Sveika doktrinasuteikia baþnyèiai gyvybës. Mesesame paðaukti „kovoti gerà ti-këjimo kovà“, saugoti patikëtusreligijos apreiðkimus, „tvirtaistovëti ir laikytis“ apaðtalømokslo bei „narsiai kovoti uþ ti-këjimà, vienà kartà visiems lai-kams duotà ðventiesiems.“ Nie-kada nepamirðkime ðiø didingøraginimø. Taèiau „jei <...> su-prantu visas paslaptis ir turiuvisà paþinimà, <...> taèiau netu-riu meilës, esu niekas.“ Be to,„paþinimas iðpuèia, bet meilëugdo.“ Tad meilë yra pranaðes-në uþ paþinimà.

Kiti tvirtina, kad iðskirtinistikrø mokiniø poþymis yra tikë-jimas. „Mes ásitikinæ, kad þmo-gus iðteisinamas tikëjimu, beástatymo darbø.“ Kaip raðë Liu-

Pirmas dvasios vaisiusJOHN STOTT

teris, iðteisinimas tikëjimu yrapagrindinis visos krikðèioniðkosdoktrinos dalykas, kurio dëka„tampama tikrais krikðèioni-mis.“ Cranmeris pridëjo atitin-kamà neiginá: „Kas jà (t. y. dok-trinà) neigia, negali bûti laiko-mas tikru krikðèionimi.“ Oðiuolaikiniai evangelikai teigia,kad iðteisinimas tikëjimu yra„visos gelbëjanèios Dievo malo-nës darbo ðerdis ir centras, para-digma ir esmë.“ Sutinku. Refor-matø ðûkis sola fide, vien tikëji-mu, turi bûti ir mûsø ðûkiu. Visdëlto, „jei turiu visà tikëjimà,kad galiu kalnus perkelti, taèiauneturiu meilës, esu niekas.“ Di-dysis tikëjimo apaðtalas sakoaiðkiai – meilë yra pranaðesnëuþ tikëjimà.

Treèia þmoniø grupë kaip ið-skirtiná krikðèioniø poþymá pa-brëþia religinius iðgyvenimus,daþnai konkreèius ir ryðkius, ti-këdami, kad juos turi patirti kiek-vienas. Ðie þmonës tam tikraprasme taip pat yra teisûs. Bûti-na per Kristø puoselëti tiesiogi-nius asmeniðkus santykius suDievu. Dvasia ið tikrøjø liudijaðirdþiai. Yra toks dalykas kaip„neiðsakomas ir ðlovingiausiasdþiaugsmas“ ir „palyginti suKristaus Jëzaus, mano Vieðpa-ties, paþinimo didybe“ visa kitaiðties yra nuostolis. Taèiau „jei-gu að kalbu þmoniø ir angeløkalbomis“ ir „turiu pranaðavi-mo dovanà“ (tvirtinu tiesiogiaibendraujàs su Dievu), „taèiauneturiu meilës, esu niekas.“ Tai-gi meilë yra pranaðesnë uþ iðgy-venimus.

Ketvirtos, paskutinës, kate-gorijos þmonës, bûdami labaipraktiðki, kaip iðskirtiná Dievoþmoniø bruoþà pabrëþia tarnys-tæ, ypaè tarnavimà vargðams. Irvël teisinga! Be gerø darbø tikë-jimas yra miræs. Kadangi pats Jë-zus gynë vargðus, Jo mokiniaitaip pat turi juos ginti. Jei mato-me þmones stokojanèius ir turi-me pinigø jiems padëti, taèiau jønepasigailime, kaip galime teigti

turá Dievo meilæ? Dëkui Dievui,þmonës vël pabrëþia Jo susirûpi-nimà vargðais. Vis dëlto „jei ið-dalinu vargðams visa, kà turiu,ir jeigu atiduodu savo kûnà su-deginti (galbût didvyriðkai pasi-aukodamas), bet neturiu meilës,– man nëra ið to jokios naudos.“Taigi meilë yra pranaðesnë uþtarnystæ.

Apibendrinant, paþinimasyra gyvybiðkai svarbus, tikëji-mas – nepakeièiamas, religiniaiiðgyvenimai – bûtini, o tarnystë– esminë, taèiau Paulius pirme-nybæ teikia meilei. Meilë – di-dþiausias dalykas visame pa-saulyje. Nes „Dievas yra meilë“paèia savo esme. Tëvas, Sûnusir Dvasia yra amþinai sujungtivienas su kitu pasiaukojanèiameile, tad Tas, kuris yra meilë irkuris savo meile uþliejo mus,kvieèia Já mylëti, o kitus – su-gráþti pas Já. „Mes mylime Já, nesJis mus pirmas pamilo.“ Meilë –pagrindinis, pirmutinis, þy-miausias, iðskirtinis Dievo þmo-niø poþymis. Niekas jos neið-stums ir nepakeis. Meilë yrasvarbiausia.

Antra, meilë atneðadþiaugsmà ir ramybæ, nes„Dvasios vaisiai yra meilë,dþiaugsmas, ramybë“. Ði seka,be abejo, yra svarbi.

Þmonës visada ieðkojo irieðko dþiaugsmo ir ramybës,nors paprastai vartoja pasaulie-tiðkesná þodá „laimë“. Prieð tap-damas treèiuoju Jungtiniø Ame-rikos Valstijø prezidentu Tho-mas Jeffersonas buvo taip ásiti-kinæs, kad „laimës siekimas“yra neatimama þmogaus teisë,jog pavadinæs „akivaizdþia tie-sa“ átraukë jà á Nepriklausomy-bës deklaracijà.

Taèiau krikðèionys jauèiapareigà pridurti, kad ieðkantyslaimës jos niekada neras.Dþiaugsmas ir ramybë – nepa-gaunami palaiminimai. Laimë– tai þaltvykslë, iliuzija. Tik ið-tiesk rankà jà sugriebti – ir ji pra-nyks tarsi dûmas. Netinka siektidþiaugsmo ir ramybës, nes taimeilës iðdava. Dievas suteikiadþiaugsmà ir ramybæ ne kai jøieðkome, bet kai su meile ieðko-me Jo ir kitø þmoniø.

Turime neatidëliodami liu-dyti ðià tiesà ðiuolaikiniame pa-saulyje, kuriame visi þavisi „sa-virealizacija“ ir kuriame ásibëgë-ja „þmogiðkojo potencialo judë-jimas“. Savo áþvalgià knygà„Psychology as Religion“, paan-traðte „The Cult of Self-Wors-hip“, Niujorko universitetomokslø daktaras Paulas Vitzaspradeda analizuodamas keturispagrindinius tos dekados „sa-

væs“ teoretikus: Erichà Frommà(kuris teigë, kad abejingumassau paèiam yra yda, o savæsátvirtinimas yra vertybë), CarlàRogersà (kuris taikydamas „áklientà orientuotà terapijà“ siekëpadëti þmonëms bûti vientisusavarankiðku asmeniu dëka„besàlygiðkos savimeilës“), Ab-rahamà Maslowà (kuris pabrëþëkûrybiðkà „saviaktualizacijà“)ir Rollo May (kuris, paveiktasegzistencializmo, pabrëþësprendimà ir atsidavimà kaippriemones tapti paèiu savimi).Visi keturi aðtuntajame deðimt-metyje iðpopuliarëjæ raðytojaiprisipaþino esà pasaulietiniaihumanistai. Jie tikëjo þmogumi,ne Dievu. Daug kas juos popu-liarino, ir, atrodo, kad pabrëþti-na savigarba ir saviaktualizaci-ja prasiskverbë á kiekvienà vi-suomenës dalelæ. Davidas Wel-lsas pareiðkë, kad „devintojo de-ðimtmeèio viduryje 87, 5 % visøJAV iðleistø leidiniø tenkino„savæs“ judëjimo interesus ir po-reikius“.

Þinoma, egzistuoja teigia-mas ir sveikas savæs átvirtini-mas, taèiau tai nereiðkia, kad ne-kritiðkai ir kategoriðkai siekiameátvirtinti save paèius, – mes pri-paþástame savo nuodëmingu-mà. Krikðèionys tikintieji átvirti-na tik tuos asmenybës bruoþus,kurie yra sukurti pagal Dievo at-vaizdà (pvz., racionalumà, mo-ralinæ atsakomybæ ir gebëjimàmylëti), tuo paèiu atsisakydami

Apibendrinant,paþinimas yragyvybiðkai svarbus,tikëjimas –nepakeièiamas,religiniai iðgyvenimai– bûtini, o tarnystë –esminë, taèiau Pauliuspirmenybæ teikiameilei. Meilë –didþiausias dalykasvisame pasaulyje.

(tai yra iðsiþadëdami ir atmesda-mi) tø asmenybës bruoþø, kurieatsirado dël þmogaus kritimo irmûsø paèiø nupuolimo (pvz.,savanaudiðkumo, gobðumo, pa-gieþos, veidmainystës ir iðdidu-mo). Krikðèioniðkas savæs átvir-tinimas jokiu bûdu nereiðkia,kad nuolat rûpinamës ar juo la-biau þavimës savimi. Ðie poþy-miai nukreipti ne á mus, o á Die-và. Jie yra neatskiriama Dievo,kaip mûsø Kûrëjo ir Teisëjo, gar-binimo dalis.

Vis dëlto kai kurie krikðèio-niø raðytojai bando ginèytis,kad krikðèionybës esmë yra sa-vigarba, jog uþteks kalbëti vienapie nuodëmæ, kaltæ, teismà iratpirkimà. Iðgelbëjimà turimepateikti kaip savæs atradimà irneva bûtent tai Jëzus turëjoomenyje antruoju ásakymu nu-manomai liepdamas mylëti sa-ve paèius bei savo artimà. Iðtikrøjø taip nëra. SavimeilëRaðte yra nuodëmës sinoni-mas, o ne kelias á laisvæ. Be to,agape meilë reiðkia pasiaukoji-mà tarnaujant kitiems. Ið pri-gimties ji negali bûti nukreiptaá save. Kaip aukotis tarnaujantpaèiam sau? Tai neámanoma.Pati idëja yra nesàmonë. Kaipmatëme antrame skyriuje apie„Tikràjà laisvæ“, Jëzaus keliasveda prieðinga linkme. Jis mo-kë apie didájá paradoksà: tikprarasdami save mes save at-randame, tik mirdami sau ið-mokstame mylëti ir tik tarnau-dami kitiems tampame laisvi.Arba, jei gráðime prie PauliausLaiðko galatams, tik mylëdamipatiriame dþiaugsmà ir ramy-bæ. Savanaudiðkai ieðkodamilaimës jos niekada nerasime, ta-èiau jei pamirðæ save pasiauko-janèiai tarnausime su meile, ta-da dþiaugsmas ir meilë imsplûsti á mûsø gyvenimus kaipatsitiktiniai, nelaukti palaimini-mai.

Bus daugiau

Netinka siektidþiaugsmo ir ramybës,nes tai meilës iðdava.Dievas suteikiadþiaugsmà ir ramybæne kai jø ieðkome, betkai su meile ieðkomeJo ir kitø þmoniø.

Nr. 13 (326) 2010 m. liepos 3 d.10 Apologetika

Þmonës manæs klausinëjair klausinëja it uþstrigusi plokð-telë: „O, ar tik neskaitai Bibli-jos?“ Kartais jie sako: „Kodël gine, Biblija – tai tik dar viena kny-ga; derëtø ir jà perskaityti…“,tuomet jie pamini kelias mëgsta-miausias knygas.

Esama tokiø, kurie turi Bib-lijà savo bibliotekoje. Jie iðdi-dþiai sako, kad ji guli lentynojeðalia kitø „banginiø“, tokiø kaipHomero „Odisëja“, Ðekspyro„Romeo ir Dþiuljeta“ arba JaneAusten „Puikybë ir prietarai“.Tokiems þmonëms Biblija galibûti dulkëta, net neatversta, betjie vis tiek manys esant jà klasi-ka, ðalia kitø.

Kiti iðsako Biblijà þeminan-èias pastabas, netgi ðypteli pa-stebëdami, kad kas nors galitaip rimtai jà vertinti, jog leistølaikà jà skaitydami. Tokiai liau-dþiai Biblija asmeninëje biblio-tekoje – tamsuoliðkumo þen-klas.

Aukðèiau minëti klausimaiir pastebëjimai këlë susirûpini-mà, kai, bûdamas dar nekrikð-èionis, stengdavausi paneigtiBiblijà kaip Dievo þodá þmoni-jai. Galiausiai priëjau prie iðva-dos, kad tokios mintys buvo sa-komos kaip nuvalkiotos ðalið-kø, prietaringø ar paprasèiau-siai neiðsilavinusiø vyrø beimoterø frazës.

Biblija yra nepakartojama irturëtø bûti vertinama kaip ið-skirtinë. Biblija unikali. Ðtai irviskas! Mintis, kurias èia sura-ðiau norëdamas apibûdintiBiblijà, galima apibendrinti vie-nu þodþiu: „unikali“.

Websteris, apibrëþdamasþodá „unikalus“, turbût turëjoomeny ðià „knygø Knygà“: „1.Vienas ir vienintelis; iðskirti-nis; iðimtinis. 2. Iðsiskiriantis iðvisø kitø; neturintis panaðiø ásave ar sau lygiø“.

Taip màstë buvæs Bodenosanskrito kalbos profesorius M.Montiero-Williamsas. Keturias-deðimt dvejus metus studijavæsRytø knygas ir palyginæs jas suBiblija, profesorius pasakë: „Su-kraukite jas, jei norite, kairëje ra-ðomojo stalo pusëje; o jûsø pa-èiø Ðventàjà Biblijà padëkitedeðinëje – vien tik jà ir niekodaugiau – bei palikite didelá tar-pà tarp tø knygø. Nes […] tarpjos ir vadinamøjø Ðventøjø Ry-tø knygø yra praraja, absoliu-èiai ir amþiams atskirianti jas[…] – tai tikra praraja, kuriosnegali perþengti joks religinësminties mokslas“ (Collett, AAB,314-315).

Biblijos unikalumasJOSH MCDOWELL

Në viena knyga neprilygstaBiblijai. Ji unikali, „iðsiskiriantiið visø kitø“, ðiais þemiau iðdës-tytais atþvilgiais (ir dar daugy-be kitø).

Unikali vientisumuBiblija – vienintelë knyga,

kuri

buvo raðoma maþdaug tûks-tantá penkis ðimtus metø.

buvo raðoma daugiau nei ke-turiasdeðimties autoriø ið ávai-riø visuomenës sluoksniø, áskai-tant karalius, armijø vadus,valstieèius, filosofus, þvejus,mokesèiø rinkëjus, poetus, mu-zikantus, valstybës veikëjus,mokslininkus ir piemenis. Pa-vyzdþiui:

Mozë – politinis vadovas ir tei-sëjas, iðsilavinimà ágijæs Egiptouniversitetuose;Dovydas – karalius, poetas, mu-zikantas, piemuo ir karys;Amosas – kerdþius;Jozuë – karvedys;Nehemijas – pagoniø karaliausvyno pilstytojas;Danielius – ministras pirminin-kas;Saliamonas – karalius ir filoso-fas;Lukas – gydytojas ir istorikas;Petras – þvejys;Matas – mokesèiø rinkëjas;Paulius – rabinas;Morkus – Petro sekretorius.

Paraðyta skirtingose vietose:

Mozë raðë dykumoje,Jeremijas – poþemyje,Danielius – ant kalvos ðlaito beirûmuose,Paulius – tarp kalëjimo sienø,Lukas – keliaudamas,Jonas – iðtremtas á Patmo salà.

Paraðyta skirtingais laikotar-piais:

Dovydas raðë karo ir pasiaukoji-mo metais,Saliamonas – taikos ir klestëjimometais.

Paraðyta esant skirtingai nusi-teikus:

kai kas raðë ið dþiaugsmo aukð-tumø;kiti – ið liûdesio ir nevilties gel-miø;kai kas raðë bûdamas uþtikrintasir ásitikinæs;kiti – sutrikæ ir abejojantys.

Paraðyta trijuose kontinentuose:

Azijoje,Afrikoje,Europoje.

Paraðyta trimis kalbomis:

hebrajø – izraelitø ir beveikviso Senojo Testamento kalba.Karaliø antroje 18, 26-28 ir Nehe-mijo 13, 24 (AJ) knygose ji vadi-nama „Judo kalba“, o Izaijo19,18 (TÞ) „Kanaano kalba“.

Hebrajø kalba – vaizdinga,kuria praeitis ne tik apibûdina-ma, bet ir þodþiais nutapoma. Pa-rodomas ne tik kraðtovaizdis, betir jaudinanti panorama. Ávykiøeiga atkuriama mintyse. (At-kreipkite dëmesá á daþnai varto-jamus „ðtai, antai“ – hebraizmà,perimtà ir Naujajame Testa-mente.) Hebrajø kalbai bûdingostokios sàvokos kaip „pakilo ir ið-ëjo“, „atvëræs lûpas, pasakë“,„pakëlæs akis, pamatë“, „pakëlëbalsus ir raudojo“. Jos atskleidþiavaizduojamàjà ðios kalbos galià(Dockery, FBI, 214).

Aramëjø kalba buvo Arti-

møjø Rytø „bendrinë kalba“ ikiAleksandro Makedonieèio (nuoVI a. pr. Kr. iki IV a. pr. Kr.). (Alb-right, AP, 218) Danieliaus kny-gos dalis nuo antro iki septintoskyriaus bei didesnë dalis nuoketvirto iki septinto skyriaus Ez-ros knygos yra uþraðytos aramë-jiðkai. Ja uþraðyti ir retkarèiais pa-sitaikantys teiginiai NaujajameTestamente. Ið jø þinomiausiasJëzaus ðûksnis ant kryþiaus Eli,Eli lema sabachtani, reiðkiantis„Mano Dieve, mano Dieve, kodëlmane apleidai?!“ (Mt 27, 46)

Aramëjø kalba lingvistiðkailabai artima hebrajø kalbai, pa-naði á jà ir savo struktûra. Ara-mëjiðki tekstai Ðventajame Raðteparaðyti tais paèiais raðmenimiskaip ir hebrajiðki. Prieðingai neihebrajø, aramëjø kalboje vartoja-mas platesnis þodynas, áskaitantir daug skoliniø bei ávairesniøjungtukø. Ji turi sudëtingà laikøsistemà; laikai padaromi naudo-jant dalyvines konstrukcijas suávardþiais arba ávairiomis veiks-maþodþio „bûti“ formomis.Nors ir ne tokia melodinga bei po-etiðka kaip hebrajø, aramëjø kal-ba vis dëlto pranaðesnë iðraiðkostikslumu.

Ið visø þinomø tikriausiaiaramëjø kalba nenutrûkstamaigyvavo ilgiausiai. Ji vartota Bib-lijoje minimu patriarchø laiko-tarpiu, o nedaugelis ja kalba darir ðiandien. Aramëjø ir jai etimo-logiðkai gimininga senoji sirøkalba ávairiose vietovëse beiskirtingais laikotarpiais iðsirutu-liojo á daugybæ tarmiø. Jai bûdin-gas paprastumas, aiðkumas irtikslumas, todël ji lengvai pritai-koma ávairiausiems kasdieniogyvenimo poreikiams. Ði kalbavienodai puikiai gali tarnautimokslininkams, mokiniams, ju-ristams ar pirkliams. Kai kas jàapibûdino kaip ðiuolaikinës an-glø kalbos semitiná atitikmená(Dockery, FBI, 221).

Graikø kalba paraðytas be-

veik visas Naujasis Testamentas.Kristaus laikais ði kalba taip patbuvo tarptautinë, kaip ir ðiuolai-kiniame pasaulyje tokia tampaanglø kalba.

Graikø raðmenys, matyt, bu-vo sukurti pagal pasiskolintà iðfinikieèiø abëcëlæ, kurià panaudo-jo þodinës graikø kalbos garsamsþymëti bei kitokiai raðymo kryp-èiai. Ið pradþiø graikiðkai buvo ra-ðoma kaip ir Vakarø semitø kal-bomis – ið deðinës á kairæ, vëliau„á prieká ir atgal“ ir galiausiai iðkairës á deðinæ.Aleksandro Make-donieèio uþkariavimai pasktinograikø kalbos ir kultûros plëtrà.Vietines tarmes daþniausiai pa-keisdavo „helenistinë“ arba „koi-në“ (bendroji) graikø kalba. […]Koinë tarmë antikinei graikø kal-bai suteikë daugybæ vietiniamsdialektams bûdingø sàvokø ir to-dël ði kalba tapo labiau kosmopo-litinë. Gramatikos supaprastini-mas leido jà naudoti pasauliniomasto kultûrai. Naujoji kalba, ið-reiðkianti paprastà, kasdienæðnektà, tapo visuotinai paplitusiaprekybos ir diplomatijos kalba. Iðklasikinës virsdama koinë, grai-kø kalba prarado didþiàjà daláankstesnës elegancijos. Nepai-sant to, iðliko iðskirtiniai stipry-bës, groþio, aiðkumo ir loginësretorinës galios bruoþai.

Reikðminga, kad apaðtalasPaulius Romos krikðèionims pa-raðë ne lotyniðkai, bet graikiðkai.To meto Romos imperija kultûri-ne prasme, neáskaitant valstybi-niø reikalø, buvo graikiðkas pa-saulis.

Graikiðkas Naujojo Testa-mento þodynas pakankamai tur-tingas net ir autoriaus norimosreikðmës atspalviams iðreikðti.Pavyzdþiui, Naujajame Testa-mente vartojami du skirtingi þo-dþiai meilei (skirtingoms meilësrûðims) apibûdinti, du þodþiai„kitas“ (kitas ið tos paèios rûðies;arba kitas ið kitokios rûðies); ir ke-li þodþiai ávairios rûðies paþini-

Biblijoje suradauþodþius slapèiausiomsmintims iðsakyti,dainas savodþiaugsmui, iðraiðkàslaptam savo liûdesiuiir maldavimus dël savogëdos bei menkumo.

– Samuel Taylor Coleridge,anglø poetas ir literatûroskritikas

Nuo

tr. L

iuta

uro

Bile

vièi

aus

Nr. 13 (326) 2010 m. liepos 3 d. Apologetika 11

mui apibûdinti. Pastebimaipraleidþiami kai kurie þodþiai,tokie kaip eros (treèia meilës rû-ðis) ir kiti, daþnai vartojami tometo helenistinëje kultûroje(Dockery, FBI, 224–225, 227).

paraðyta labai ávairiais lite-ratûriniais stiliais, áskaitant:

poezijà,istoriná pasakojimà,dainà,romanà,didaktiná traktatà,asmeniná susiraðinëjimà,memuarus,satyrà,biografijà,autobiografijà,ástatyminá stiliø,pranaðystæ,palyginimà,alegorijà.

Biblijoje raðoma ðimtais prieð-taringø temø, kurias paminint arsvarstant iðkyla prieðingø nuo-moniø. Biblijà uþraðæ þmonësnagrinëjo daugybæ aktualiø te-mø (pvz., santuoka, skyrybos irantroji santuoka, homoseksualu-mas, svetimavimas, paklusnu-mas valdþiai, tiesos kalbëjimas irmelavimas, charakterio ugdy-mas, tëvystë, Dievo prigimtis ir Joapreiðkimas). Vis dëlto nuo Pra-dþios iki Apreiðkimo knygos ðieraðytojai nepaprastai darniai pa-sisakë tomis temomis.

Nepaisant Biblijos ávairovës, jo-je pateikiama ir plëtojama vienaistorija: kaip Dievas atpirko þmo-nijà. Normanas Geisleris ir Wil-liamas Nixas jà iðsakë taip:„Pradþios knygos prarastasis ro-jus tampa Apreiðkimo knygos at-gautuoju rojumi. Nors priëjimasprie gyvybës medþio Pradþiosknygoje buvo uþdarytas, jis am-þiams atveriamas Apreiðkimoknygoje“ (Geisler/Nix, GIB’86,28). Vienijanti Biblijos gija – iðgel-bëjimas ið nuodëmës bei pasmer-kimo ir suteikimas esmiðkai pa-keisto gyvenimo bei nesibaigian-èios palaimos vieno gailestingo,ðvento Dievo akivaizdoje.

Pagaliau – ir tai visø svarbiausia– tarp visø Biblijoje apraðytø þmo-niø pagrindinis jos veikëjas yravienintelis, tikrasis, gyvasis Die-vas, apreikðtas per Jëzø Kristø.

Pasvarstykime pirmiausiaapie Senàjá Testamentà: Ástaty-mas padeda Kristui pamatà, is-torinës knygos atskleidþia pasi-ruoðimà Kristui, poezijos kûri-niai ákvepia siekti Kristaus, opranaðystës apreiðkia Kristauslaukimà. „Naujojo Testamentoevangelijose […] apraðytas isto-riðkasis Kristaus pasirodymas,Apaðtalø darbuose pasakojamaapie Kristaus skelbimà, laiðkuosepateikiamas Jo interpretavimas,

o Apreiðkimo knygoje apreikðtasvisø dalykø atbaigimas Kristuje“(Geisler/Nix, GIB’86, 29). Nuopirmo iki paskutinio puslapioBiblija yra kristocentriðka, vadi-nasi, aðis yra Kristus.

Taigi nors Biblija sudaryta iðdaugybës autoriø uþraðytø kny-gø, bet jos vientisumas liudija,kad ji taip pat yra ir viena knyga.Kaip pastebi F.F. Bruce’as: „Betkuri þmogaus kûno dalis tinka-mai gali bûti paaiðkinta tik siejantjà su visu kûnu. Ir bet kuri Biblijosdalis deramai gali bûti iðaiðkintatik siejant su visa Biblija“ (Bruce,BB, 89). Kiekviena knyga yra tarsivienos, Biblija vadinamos, kny-gos skyrius. Bruce’as daro iðva-dà:

„Ið pirmo þvilgsnio Biblijaatrodo tarsi literatûros rinkinys –daugiausia þydø literatûros. Jeipatyrinësime aplinkybes, kurio-mis buvo paraðyti ávairûs Ðven-tojo Raðto dokumentai, pamaty-sime, kad jie buvo paraðyti maþ-daug 1400 metø eigoje. Raðytabuvo ávairiuose kraðtuose, nuoItalijos vakaruose iki Mesopota-mijos ir, tikriausiai, Persijos ry-tuose. Patys autoriai buvo nevie-nalytë grupë þmoniø, vienasnuo kito atskirtø ne tik ðimtø me-tø ir ðimtø kilometrø, bet taip patskirtingiausiø profesijø. Jø greto-se esama karaliø, piemenø, ka-riø, ástatymo leidëjø, þvejø, vals-tybës veikëjø, dvariðkiø, kunigøir pranaðø, taip pat yra palapinesaudþiantis rabinas ir pagonis gy-dytojas, jau nekalbant apie tuos,apie kuriuos neþinome nieko, të-ra tik jø palikti raðtai. Patys raðtaipriklauso skirtingiems literatûri-niams stiliams: istoriniam, ásta-tyminiam (civiliniam, baudþia-majam, etiniam, apeiginiam, hi-gieniniam), religinës poezijos, di-daktiniam traktatui, lyrinei po-ezijai, palyginimo ir alegoriniam,biografiniam, asmeniniø laiðkø,asmeniniø memuarø bei dieno-raðtiniam, ir visø pirma, biblinësrûðies pranaðystei ir apokalipsei.

Nepaisant to, Biblija nëra tie-siog antologija; joje esama vien-tisumo, viskà sujungianèio drau-gën. Antologijà sudaro antolo-gistas, bet Biblijos nesudarë joksantologas“ (Bruce, BP, 88).

Sugretinkime Biblijos knygassu Vakarø klasikos kompiliacija,

vadinama „Þymiausios Vakarøpasaulio knygos“. Ðià serijà su-daro 450 rinktiniø raðtø, paraðy-tø beveik 100 autoriø per maþ-daug pustreèio tûkstanèio metø.Homeras, Platonas, Aristotelis,Plotinas, Augustinas, Tomas Ak-vinietis, Dantë, Hobbesas, Spino-za, Kalvinas, Rousseau, Shakes-peare’as, Hume’as, Kantas, Dar-winas, Tolstojus, Whiteheadas irJoyce’as – iðvardijome tik saujelæ.Nors visi ðie asmenys priklausoVakarø minties tradicijai, daþnàkartà beveik kiekvienu klausimujie pateikia neátikëtinai skirtinguspoþiûrius. Ir nors jø poþiûriai turiðiek tiek bendrø bruoþø, jie taippat pateikia aibæ prieðtaringø po-zicijø ir perspektyvø. Tiesà sa-kant, daþnai ðie autoriai nukryps-ta nuo savo idëjø, norëdami su-kritikuoti ir paneigti pirmtakø uþ-raðytas esmines mintis.

Vienà dienà pas mane ánamus atëjo „Þymiausios Va-karø pasaulio knygos“ leidëjoatstovas, bandydamas uþver-buoti ðià serijà platinti. Jis iðdë-liojo serijà apibûdinanèias len-teles ir kokias penkias minutesman bei mano þmonai apie taiaiðkino. Tuomet mes jam pus-antros valandos pasakojomeapie Biblijà, kurià pateikëmekaip þymiausià visø laikøknygà.

Atstovui pasiûliau ið seri-jos iðsirinkti tik deðimt autoriø,visus vienos visuomeninës pa-dëties, vienos kartos, vienos ða-lies, vieno laikotarpio, vienospasaulëþiûros, vieno konti-nento, vienos kalbos ir visussvarstanèius tà paèià prieðta-ringà temà. Tuomet jo paklau-siau:

„Ar autoriai sutiks vienassu kitu?“

Jis patylëjo ir atsakë: „Ne.“ „Kas tuomet iðeis?“ – per-

klausiau að.Jis nedelsdamas atsakë:

„Konglomeratas.“Po dviejø dienø jis savo gy-

venimà pavedë Kristui.Kaip aukðèiau parodyta,

Biblijos unikalumas neárodo josákvëptumo. Taèiau kiekvienà,nuoðirdþiai ieðkantá tiesos, ver-èia rimtai apsvarstyti jos unika-lià kokybæ nuoseklumo atþvil-giu. Tas „Þymiausiø knygø“ se-rijos atstovas apsisprendë þeng-

ti toká þingsná ir atrado Biblijojeapraðytà Gelbëtojà.

Unikali paplitimuDaþnai girdime apie knygas,

tapusias bestseleriais – parduotaskeliø ðimtø tûkstanèiø egzem-plioriø tiraþu. Kur kas reèiau pa-sitaiko knygø, parduotø daugiaukaip milijono tiraþu, o dar reèiau– perðokusiø deðimties milijonøribà. Todël apstulbstama suþino-jus, kad parduoti Biblijos egzem-plioriai skaièiuojami milijardais.Taip, milijardai! Tiek Biblijos eg-zemplioriø, tiek ir jos iðtraukø pervisà istorijà buvo parduota dau-giau nei bet kurios kitos knygos.Kas nors ginèysis, kad konkre-èiais metais ar konkretø mënesákokios nors knygos egzemplio-riø buvo parduota daugiau neiBiblijos. Taèiau nëra tokios kny-gos, kuri bent kiek galëtø prilygtiÐventajam Raðtui, jei skaièiuosi-me visà iðplatinimà.

Pagal Jungtinës Biblijosdraugijos „1998 m. ÐventojoRaðto platinimo ataskaità“, vientais metais organizacijai priklau-sanèios draugijos iðplatino 20,8milijonø Biblijø ir dar papildomai20,1 milijonø Naujøjø Testa-mentø. O pridëjus Ðventojo Raðtodalis (t.y. atskiras Biblijos knygas)ir rinkinius (trumpos iðtraukoskonkreèiomis temomis), bendrasiðplatintø Biblijø ir jos daliø 1998metais skaièius yra pritrenkiantis– 585 milijonai egzemplioriø, irtai tik vienos organizacijos iðpla-tintos Biblijos!

Pasakykime tai kitaip. Jei ið-rikiuosite visus 1998 metais ga-vusius Biblijas ar rinkinius ið josá vienà linijà ir kas penktà sekun-dæ vienà ið jø áteiksite kiekvienameilëje, kol viskà iðdalysite, tai uþ-truksite daugiau nei devyniasde-ðimt dvejus metus. Toká darbàJungtinë Biblijos draugija atlikotik per vienerius 1998 metus.

Kaip teigiama „KembridþoBiblijos istorijoje“: „Kiek þinoma,nëra kitos tokios knygos, kuri taipnuolatos plistø“ (Greenslade,CHB, 479).

Kritikas yra teisus: „Èia neárodymas, kad Biblija yra Dievoþodis.“ Taèiau ðitai parodo, kadBiblija yra unikali.

Unikali vertimaisVertimø skaièius toks pat

áspûdingas, kaip ir parduotø eg-zemplioriø kiekis. Daugumaknygø niekuomet neiðverèia-mos á kokià nors kità kalbà. Ap-skritai kada nors iðverstø knygødaugiausia yra tokiø, kurios ið-verstos tik á dvi ar tris kalbas.Kur kas maþiau knygø, kuriøvertimø skaièius perkopia de-ðimtá. Jungtinës Biblijos draugi-jos duomenimis, Biblija (ar josdalys) iðversta daugiau nei á2200 kalbø! Nors tai tik vienastreèdalis ið visø 6.500 pasaulyjeþinomø kalbø, bûtent ðiomiskalbomis, kaip pagrindinëmis,bendrauja 90 procentø viso pa-saulio gyventojø (www.bibleso-ciety.org). Per visà pasaulio isto-rijà nebuvo kitos tokios knygos– tiek kartø iðverstos, vël per-verstos ir atpasakotos – kaip Bib-lija.

Ið didesniø pasaulio knygøÐventraðtis iðverstas vienas pir-møjø. Apie 250 m. pr. Kr. á graikøkalbà iðverstas hebrajiðkas Sena-sis Testamentas. Vertimà pava-dino Septuaginta (Unger, UBD,1147). Knygà vertë graikiðkaikalbantiems Aleksandrijos þy-dams, jau nemokëjusiems skai-tyti hebrajiðkai.

Nuo to meto aktyviai ver-èiamas Raðtas – tiek Senasis,tiek Naujasis Testamentas. Bib-lijà versdavo á kalbas, kurios jauturëjo uþraðytà abëcëlæ, ir á kal-bas, kurios iki tol dar neturëjoraðto. Vien tik Viklifo Biblijosvertëjai turi per 6 tûkstanèiusþmoniø, dirbanèiø daugiau neisu 850 kalbø penkiasdeðimtyjeðaliø ir ruoðianèiø naujas ar pa-tikslintas Biblijos versijas (Bar-nes, OCB, 823). Ið jø á 468 kal-bas Biblija buvo iðversta pirmàkartà. Pasak Tedo Bergmano iðVasaros lingvistikos instituto,dirbant tokia sparta, nuo 2007 iki2022 metø Biblija turëtø taptiprieinama beveik visoms kalbøgrupëms. Vadinasi, mums likomaþiau nei viena karta, kol iðvy-sime pirmà tekstà, iðverstà á vi-sas pasaulio kalbas!

Biblija taip aktyviai verèia-ma, kad per visà þmonijos isto-rijà në viena knyga tuo jai nepri-lygsta.

Bus daugiau

Nr. 13 (326) 2010 m. liepos 3 d.

Ganytojas

12 Paskutinis puslapis

„Ganytojo“ redakcijø adresai:Giluþio g. 15, 06202 Vilnius,tel. (8-5) 240 63 24,El. paðtas:[email protected]

„Krikðèionybës istorija“ -Deimantas Karvelis

Dizainerës-maketuotojos:Geda ÞyvatkauskaitëMiglë Kavaliukaitë

Atsakingieji rubrikøredaktoriai:„Dvasia ir þodis“,„Naujienos“, „Kristausmokymo pagrindai“,„Evangelija ir kultûra“,„Paþintis“, „Paskutinispuslapis“ - Valdas Baèkulis; „Priedas“, „Ðeima“ - ÞanetaLazauskaitë;

KVIEÈIAME ÁBAÞNYÈIØSUSIRINKIMUS

VILNIAUS KRAÐTEVILNIUJE—Giluþio 15 sekmadieniais 11 val.,

ketvirtadieniais 18.30 val.PANEVËÞYJE—Stoties 10 (2 a.) sekmadieniais 11 val.,

treèiadieniais 18.30 val.UTENOJE—Aukðtakalnio 62 (2a.) sekmadieniais

11 val.IGNALINOJE— Laisvës 32 (2 a.) sekmadieniais 10 val.

treèiadieniais 18 val.UKMERGËJE—Vytauto 30/2 sekmadieniais 15 val.ZARASUOSE—Ðiauliø 32/61 sekmadieniais 12

val., treèiadieniais 18.30 val.

ANYKÐÈIUOSE—J. Biliûno g. 7, (áëjimas ið kiemopusës), sekmadieniais 10 val.

KUPIÐKYJE—Krantinës 10-12, sekmadieniais 15 val.ROKIÐKYJE—Nepriklausomybës a. 25(3a.) sekmadieniais

12 val.ÐVENÈIONËLIUOSE— Kaltanënø 1, sekmadieniais

10 val.VISAGINE—Valstybinës kalbos mokymo centras, 3 kab.

(Kosmoso 10/1) sekmadieniais 15.00 val.

KAUNO KRAÐTEKAUNE—Vytauto pr. 3/ M. K. Èiurlionio g. 5, áëjimas

ið M. K. Èiurlionio g. sekmadieniais 11 val., tre-èiadieniais 18.30 val.

JONAVOJE—Vasario 16-osios g. 1 (1a.) sekmadieniais10 val., antradieniais 18.30 val.

ALYTUJE—ATÁ, 4 a. (Naujoji 17) sekmadieniais 10 val.,treèiadieniais 18.30 val.

MARIJAMPOLËJE—Vytauto 32 treèiadieniais 18 val.,sekmadieniais 11 val.

KËDAINIUOSE—Birutës 14 sekmadieniais 11 val., tre-èiadieniais 18 val.

DRUSKININKUOSE—V. Krëvës 5 sekmadieniais 10 val.ELEKTRËNUOSE—Rungos 14 (2 a.) sekmadieniais

11 val.PRIENUOSE—Siauroji g. 5 sekmadieniais 12 val.RASEINIUOSE—Jaunimo 2 sekmadieniais 11 val.,

antradieniais 18 val.

ÐIAULIØ KRAÐTEÐIAULIUOSE—Filharmonijos salë (Auðros al. 15)

sekmadieniais 11 val., treèiadieniais 18.30 val.KURÐËNUOSE—Daugëliø 83 sekmadieniais

11 val.N.AKMENËJE—Nepriklausomybës 20 sekmadieniais

11 val.

© „Ganytojas“. ISSN 2029-5030. Leidþia leidykla „Tikëjimo þodis“. Indeksas 960. 4 sp. l. Tir. 561 egz. Spausdino UAB „Logotipas“, Utenos 41a, 08217 Vilnius.

Stilistai-korektoriai:Valdas BaèkulisÞaneta LazauskaitëEdita DidenkienëMiglë Kavaliukaitë

Seniavos pl. 8A, 46386 Kaunas,tel. (8-37) 39 07 90,El. paðtas:[email protected]

Redaktorius Valdas BaèkulisRedakcinë kolegija:Giedrius Saulytis,Gabrielius Lukoðius,Anþelika Krikðtaponienë,Darius Ðirvys,Romas Tuominis.

RADVILIÐKYJE—Laisvës alëja 8 sekmadieniais 11val.

TAURAGËJE—Birutës g. 13 sekmadieniais 11 val.PASVALYJE—Svalios g. 16 sekmadieniais 11 val.SKUODE—J.Basanavièiaus g. 33 sekmadieniais 16 val.AKMENËJE—Laiþuvos 3-10 antradieniais 20 val.JURBARKE—Dariaus ir Girëno 120A sekmadieniais

15 val.VENTOJE—Ventos g. 20-50 ketvirtadieniais 19 val.PAPILËJE —Rudens g. 16, ðeðtadieniais 11 val.SKAUDVILËJE —Tauragës g. 53, sekmadieniais 10

val.

UÞSIENYJELONDONE—Beckton Community Centre, East Ham

Manor Way, Beckton E6 5NG sekmadieniais 11 val.(vietos laiku).

PENKIOLIKTA KRIKÐÈIONIÐKA JAUNIMO VASAROS STOVYKLA

EISIU PRIE DIEVO AUKUROLiepos 31 - rugpjûèio 8 d.Poilsio bazë „Deimantas“, Uþkryþiø km., Elektrënø sav.Amþius nuo 16 metø

Kaina: 260 Lt (po liepos 19 d. - 280 Lt)

Registracija iki liepos 18 d. pas savo miesto baþnyèios jaunimotarnautojus, vyresniuosius ar pastorius;arba www.btz.lt , [email protected]

Registruodamiesi pateikite uþpildytà stovyklautojo anketà ir 60 Lt ámokà(ámoka áeina á stovyklos kainà, neatvykus á stovyklà nëra gràþinama).Daugiau informacijos – www.btz.lt

T E G I R S I U V I E Ð P A T Á G I E S M E

2. Gyvena Jis, gyvena mano ðirdy, (3 k.)Dievui ðlovë!

3. Gyvena Jis, gyvena mûsø ðirdy, (3 k.)Dievui ðlovë!

4. Að giedu Jam, að giedu Jam su dþiaugsmu (3 k.)Dievui ðlovë!

giedrius saulytis numeryje: ar Ðv. raðtas … pdf/2010/326...2 dvasia ir þodis nr. 13 (326) 2010...

Documents