Balandþio 6 dienà Kaunoágulos karininkø ramovës di-dþiosios salës skliautais vëlskambant Prisikëlimo apygar-dos ansamblio „Vidurnaktyneþuvæ“ dainai „Partizanai,Lietuvos partizanai...“ Lietu-

vos ðauliø sàjungos garbës sar-gybos kuopos jaunieji ðauliai,vadovaujami Jono Leonavi-èiaus, áneðë atkurto Lietuvoslaisvës kovos sàjûdþio ir devy-niø partizanø apygardø vëlia-vas – Lietuvos laisvës kovoto-jai, ryðininkai ir rëmëjai iðkilmin-gai pradëjo kasmetiná savo orga-nizacijos suvaþiavimà, kuriamedalyvavo ir giminingø patriotiniø

organizacijø nariai, Seimo na-riai ir kiti sveèiai. Tradiciðkai su-giedojus Lietuvos Respublikoshimnà, Lietuvos partizanø ka-pelionas monsinjoras AlfonsasSvarinskas meldësi uþ þuvusiuo-sius, kvietë mylëti Dievà ir Të-

vynæ; pagarbos þenklà – gëliø –jaunieji ðauliai iðneðë prie „Þu-vusiø uþ Lietuvos laisvæ Moti-nos“, generolo Jono Þemaièio ir„Laisvës“ paminklø bei prie at-kurtø patriotiniø organizacijøáamþinimo sienelës Kalnieèiøamfiteatre.

LLKS prezidiumo pirmi-ninkas dim. plk. Jonas Èepo-nis, iðreiðkæs paramà uþ de-

mokratijà kovojantiems Uk-rainos þmonëms, pateikëLLKS veiklos metinæ ataskai-tà, kurioje svarbiausiais ávy-kiais paþymëjo tris keliones áLatvijà, latviø ir lietuviø parti-zanø atminimui pastatytø pa-

minklø atidengimo iðkilmes.Kasmet vis retëjanèiam ben-draþygiø bûriui (ðiuo metu or-ganizacija vienija 192 narius, iðjø – 149 Laisvës kovotojai) lin-këjo sveikatos ir stiprybës. Su-vaþiavimui pirmininkaujantisLLKS tarybos narys dim. vyr.ltn. Zigmas Tamakauskas tei-gë, kad LLKS bendradarbiau-damas su Lietuvos Sàjûdþio

Kauno skyriumi rengia konfe-rencijas mokykliniam jaunimuirezistencijos tema, artimiausiumetu inicijuos klausimà dëlLietuvos Respublikos himnogiedojimo kiekvienoje mokyk-loje. LLKS revizijos komisijos

pirmininkë Veronika Gabu-þienë pateikë finansinæ metøataskaità.

Suvaþiavimà sveikinusi Lie-tuvos moterø lygos pirmininkëprof. Ona Voverienë iðsakë pa-èius tauriausius padëkos ir pa-garbos þodþius Lietuvos parti-zanams: „Sveikinu susirinku-siuosius á paèià garbingiausià su-eigà. Jûs, Lietuvos partizanai,

esate dvasinis simbolis. Ir mesesame stiprûs, nes per jus gali-me parodyti Tëvynës stiprybæ.Dabartiniu metu ypaè sudëtin-ga mûsø ðalies geopolitinë situ-acija, taèiau jûsø pateiktais pri-siminimais, pastatytais pamink-lais pasëta sëkla stipriai ásiskver-bë á þemæ ir brandûs daigai –dvasinis pamatas – skleidþiasi pomiestus ir atokiausius kampe-lius – Lietuvos þmonës gerbiapartizanø kovos atminimà ir jøpavyzdþiu stato nepriklausomy-bæ. Ateina gabus akademinisLietuvos jaunimas, kuris perimsjûsø lûkesèius ir siekius“.

Suvaþiavime kalbëjo: Kaunomiesto meras Andrius Kupèins-kas, Seimo nariai prof. Ariman-tas Dumèius ir Rytas Kupèins-kas, LPKTS garbës pirmininkasdim. kpt. Antanas Lukða, Lietu-vos ðauliø sàjungos vadas plk.Antanas Plieskis, LGGRTCgeneralinë direktorë Birutë Bu-rauskaitë, LKKSS Kauno sky-riaus pirmininkë dr. Auðra Ju-revièiûtë, Sàjûdþio Kauno sky-riaus pirmininkas RaimundasKaminskas ir kiti. Kalbëjusiejisveikino rezistentus ir jø rëmë-jus, dëkojo uþ deðimt metø tru-kusios kovos su okupantu dva-sinæ pergalæ, linkëjo trokðtamødabarties pergaliø ir sveikatos.

Atkurto Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio taryba Jono Ivaðkevièiaus nuotr.

Kovo 30 dienà 19-ajametarptautiniame Vilniaus kinofestivalyje pilnutëlëje kino te-atro „Pasaka“ salëje buvo pri-statytas programos „Lietuviaisvetur“ filmas „Nematomasfrontas“ („Invisible front“).Po dvi savaites trukusiø filmøperþiûrø, susitikimø su garsiau-siais aktoriais ir kino meno kû-rëjais, balandþio 2 dienà 19-asistarptautinis kino festivalis „Ki-no pavasaris“ pakvietë á Lietu-vos kino industrijos vakarà, ku-rio metu buvo iðdalyti pirmiejipenki apdovanojimai ryðkiausiaisuþibëjusiems kino kûrëjams.Renginys vyko ypatingoje vieto-je – tà dienà atidarytame di-dþiausiame Baltijos ðalyse Vil-niaus kino klasterio audiovizu-aliniame paviljone. Vienu ið ðiølyderiø – þiûroviðkiausiu lietu-viðku filmu pripaþintas doku-mentinis filmas „Nematomasfrontas“ . Jo autoriai – þurnalis-tas, vertëjas, penkis dokumenti-nius istorinius filmus Lietuvos

televizijai sukûræs ðvedas JonasOhmanas ir garsaus lietuviø dip-lomato vaikaitis, JAV lietuvis,reklamos, televizijos laidø ir ki-no srityse Niujorke dirbantisVincas Sruoginis bei prodiuse-ris Markas Johnstonas, renginio

metu padëkojo festivalio organi-zatoriams uþ sunkaus, ilgo irLietuvos ateièiai prasmingodarbo ávertinimà. Ðie jauni kû-rëjai uþsibrëþë tikslà Vakarøpasauliui parodyti lietuviø tau-tos kovà su sovietø okupantu,

siekiant Lietuvos nepriklauso-mybës.

1944–1953 metais Baltijosðalyse vykæs pasiprieðinimo ju-dëjimas subûrë Tëvynës ir sa-vo gyvasèiai neabejingø vyrøbûrius kovai su komunistiniu

pasauliu – Sovietø sàjunga.„Nematomas frontas“ – sovie-tø valdþios karo pajëgose nau-dotas kodinis pavadinimas par-tizanø judëjimui Lietuvojeávardyti. Dràsiø vyrø, stojusiøá kovà uþ laisvæ, istorija pasa-kojama remiantis partizanøkaro simboliu tapusio JuozoLukðos raðytine medþiaga – joparaðyta knyga „Partizanai“ irlaiðkais, kurie iðleisti atskiraknyga „Laiðkai mylimosioms“.Tuometá siaubà, kankinimus,meilæ ir narsà atskleidþia dar nie-kur nematyti archyviniai kadraibei Juozo Lukðos þmonos Nijo-lës Braþënaitës, brolio AntanoLukðos, kitø abiejuose frontopusëse kariavusiøjø, pasiprieði-nimà iðgyvenusiøjø liudijimai –ne tik Juozo Lukðos bendraþy-giai, tarp jø ir Jonas Pajaujis, betir já sovietams iðdavæs Jonas Ku-kauskas, netgi vienas ið buvusiøsmogikø, slopinusiø ginkluotàpasiprieðinimà.Filmà pristatë reþisieriai Vincas Sruoginis ir Jonas Ohmanas bei filmo herojai Antanas Lukða

ir Nijolë Braþënaitë Vidmanto Vitkausko nuotr. (keliama á 8 psl.)

(keliama á 6 psl.)

* *

„Jûs esate Tëvynës stiprybës simbolis“

„Nematomas frontas“ – þiûroviðkiausias lietuviðkas filmas

Nr. 14(1084)

2014 m. balandþio 11 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22014 m. balandþio 11 d. Nr. 14 (1084)Tremtinys

Balandþio 6 dienà Vilniujeávyko TS–LKD partijos tary-bos posëdis, kuriame pristatytipartijos rinkimø á EuroposParlamentà programosmetmenys, „Ukrainos planas“– septyni bûtiniausi ilgalaikëspolitikos þingsniai, taip patðventinio XIX TS–LKD par-tijos suvaþiavimo, skirto Lietu-vos narystës ES 10-meèiui irpartijos gimtadieniui paminë-ti, darbotvarkë.

Suvaþiavimas ávyks geguþës1 dienà Lietuvos nacionalinia-me dramos teatre. Èia ne tikbus diskutuojama ES narystës10 metø nuveiktø darbø klau-simais, bet ir pristatyti TS-LKD partijos kandidatai á Eu-ropos Parlamentà, patvirtintapartijos EP rinkimø programa.

Pradëdamas kalbà TS-LKD pirmininkas A. Kubiliuspirmiausia pabrëþë: „TvirtaEuropa – saugi Lietuva“.

„Ðventëme narystës NATOdeðimtmetá. Greitai ðvæsimenarystës ES deðimtmetá. Taigeriausias árodymas, koká atsa-kà Europa ir NATO turi duo-ti Rusijos agresyviai politikai.Ðis deðimtmetis buvo mûsøsëkmës deðimtmetis. Jis buvoir Europos sëkmës deðimt-metis. Mes esame geriausiasárodymas, kad tolesnë ES irNATO plëtra bûtø tokia patsëkmë. Tai bûtø tvirtos Euro-pos atsakas. Tvirta Europareiðkia ir saugià Lietuvà“, – sa-kë A. Kubilius.

Jis teigë, kad dabar TS-LKD uþduotis vël tokia pati,kaip 2008 metais – brëþti ilga-laikës politikos ir atsako á Ru-sijos agresijos gaires. Jis pripa-þino, kad greitø sprendimø arveiksmø, kaip priversti Rusijàpanaikinti aneksijos pasekmesir sustabdyti agresyvià politikàtiek Ukrainos, tiek visø kitøkaimynø atþvilgiu, nëra, todëlEuropos ir Vakarø atsakas tu-ri bûti ilgalaikis – padedantisRusijai iðsivaduoti ið jà uþval-dþiusio ðovinizmo ir faðizmo.

Jis pristatë „Ukrainos pla-nà“, susidedantá ið septyniø ra-cionaliø ir ilgalaikiø þingsniø.Pirma, jis ragina pasakyti „ne“Rusijos pastangoms neutrali-zuoti ar federalizuoti Ukrainà,nes Rusija tariamai turi speci-finiø interesø Ukrainoje:„Kiekvienà kartà, kai tik Ru-sija pakartoja savo tokià nuo-statà, mes privalome pareikð-ti, kad turime saugumo intere-sø, susijusiø su Karaliauèiauskraðtu, todël reikalaujame, kadKaraliauèiaus kraðtas bûtø neu-tralus, taip pat siûlome, kadMaskva Karaliauèiaus kraðtuileistø pravesti regioniná referen-dumà, kuris sudarytø galimy-biø kraðtui turëti daugiau fede-ralinës autonomijos“.

Antras þingsnis turëtø bûtigrieþtas „ne“ Krymo okupaci-jos de facto áteisinimui, o Lie-tuva turi priimti ástatymà, ku-

riame bûtø átvirtinta, jog Ru-sijos veiksmus Kryme Lietuvalaiko neteisëta karine okupaci-ja ir aneksija.

Treèiuoju þingsniu siûlomauþkirsti kelià ES ir NATOstrateginei partnerystei su Ru-sija, o Lietuva visuose ES irNATO forumuose turi nuolatreikalauti, kad Rusija visuoseES ir NATO dokumentuosebûtø iðbraukta ið „strateginiopartnerio“ eilutës tol, kol ne-panaikins Krymo okupacijospasekmiø.

Ketvirtuoju þingsniu ES ra-ginama nedelsiant parengtiplanà, kaip iðnaudojant ir JAVpagalbà per artimiausius pen-kerius metus bent dvigubaisumaþinti ið Rusijos impor-tuojamø dujø kiekius bei vi-sose ES ðalyse árengti alter-natyvaus apsirûpinimo dujo-mis infrastruktûrà.

Penktuoju þingsniu ragina-ma padëti Ukrainai siekti re-formø, o ES ir NATO ragina-ma teikti visokeriopà paramàUkrainos ekonomikos, valdy-mo, teisëtvarkos, kariuomenësreformai.

Ðeðtasis þingsnis numato,kad po penkeriø metø turëtøbûti pradëtos ES derybos suUkraina dël bûsimos narystësES. Þinoma, jei pati Ukraina tosieks, bus sëkminga ir atitiksformalius derybø pradþios rei-kalavimus.

Septintuoju þingsniu sie-kiama, kad po penkeriø metøbûtø sudarytos galimybës Uk-rainai tapti NATO nare, jeigupati Ukraina to norës. Iki tolNATO turi pasiûlyti Ukrai-nai intensyvià partnerystæ –manevrai, bendri mokymai,laikinas bendrø pajëgø (dvi-ðaliu ar triðaliu pagrindu) suNATO valstybëmis disloka-vimas Ukrainoje.

Pasak A. Kubiliaus, toksbûtø ilgalaikës politikos Rusi-jos atþvilgiu planas, kurio sëk-mei reikia tvirtos Lietuvos po-zicijos ir tvirtos Europos:„Abeji rinkimai – gera progatai pasiekti“.

Jis mano, kad Lietuva turiimtis lyderystës formuluojanttokià ilgalaikæ ES ir NATOsantykiø su Rusija ir pagalbosUkrainai strategijà. Tam rei-kia, kad Lietuva, visø pirma,pati dël tokios strategijos su-tartø. Ðie septyni þingsniai yrabandymas tokià strategijà pa-siûlyti.

EP rinkimøprogramoje –

istorinës atmintiesstiprinimas

Ið trylikos pagrindiniø daliøsusidedanti iðsami TS-LKDpartijos rinkimø á EuroposParlamentà programa, atski-rà savo veiklos Europos Pa-rlamente dalá skiria istorinës

TS-LKD taryboje pristatytaEP rinkimø programa

atminties stiprinimui.Iðrinkti á Europos Parla-

mentà TS-LKD partijos atsto-vai sieks suvienyti Europà peristorijos skauduliø ávertinimà.

„Istorinëje atmintyje netu-ri likti jokiø pilkøjø dëmiø, ne-lieèiamø temø ar nutylëjimø.Bûdami ES esame atsakingi netik uþ savo tautos, bet ir ES is-torinæ atmintá. Deja, nors Eu-ropos jau du deðimtmeèiusneskiria „geleþinë uþdanga“,jos likuèiai iki ðiol gyvi euro-pieèiø sàmonëje“, – raðomaprogramoje.

Joje pabrëþiama, kad dëlskirtingos Europos tautø isto-rinës patirties egzistuoja dide-lë praraja vertinant totalitari-nius nusikaltimus. Todël þada-ma ieðkoti sutarimo dël esmi-niø istoriniø ávykiø bei proce-sø vertinimo: „Lietuva kartusu kitomis sovietiná teroràpatyrusiomis ES narëmis, tu-ri supaþindinti Vakarø Euro-pà su savo tragiðka 20 am-þiaus patirtimi“.

Programoje yra aiðkinama,kad Lietuva yra pasmerkusinaciø ávykdytus Holokaustonusikaltimus jos þemëje, puo-selëja genocido aukø atminimàir nuosekliai vykdo tam skirtàjaunosios kartos ðvietimo pro-gramà. Manoma, kad ðiuo ke-liu, átraukiant ir sovietinius nu-sikaltimus, turi eiti ir kitos Eu-ropos Sàjungos narës. Joje ro-domas ryþtas tæsti istorinës at-minties stiprinimà bei infor-muoti Europos visuomenæapie stalinizmo ir nacizmonusikaltimus, skatinti euro-piná tyrimø institucijø ir orga-nizacijø bendradarbiavimà,priminti apie bûtinybæ stip-rinti istorijos dëstymà Euro-poje, akcentuoti moksleiviøir jaunimo ðvietimà.

Èia þadama siekti ir ilgalai-kio tikslo – totalitariniø reþi-mø ávykdytø nusikaltimø teisi-niu aspektu ávertinimo visosES lygmeniu. Taip pat puose-lëti istorinës atminties iðsaugo-jimà ir sklaidà Lietuvoje, ska-tinti Lietuvos institucijø ir or-ganizacijø bendradarbiavimàsu partneriais Europoje.

Be kitø darbø þadama dëtipastangas, kad kuriamuoseEuropos istorijos namuoseBriuselyje bûtø atspindëta to-talitarinë Europos praeitis.„Sieksime, kad bûtø uþtikrin-tas Europos atminties ir sàþi-nës platformos veiklos tæstinu-mas ir tinkama Europos insti-tucijø parama jai. Pasirûpinsi-me, kad bûtø stiprinama pro-grama „Europa pilieèiams“,vienintelë specializuota ESprograma, pagal kurià finan-suojami istorinës atmintiesprojektai“.

Ingrida VËGELYTË

Praëjusià savaitæ Merkinë-je rinkosi valstybiniø instituci-jø ir visuomeniniø organizaci-jø atstovai spræsti dël pamink-lo Dainavos apygardos partiza-nø atminimui pastatymo vietos.Tuo tarpu, kai visoms partizanøapygardoms jau yra pastatyti pa-minklai, Dainavos apygardosLaisvës kovotojai vieninteliai li-ko be ðio ástatymais numatytopagarbos ir atminimo þenklo.

Ankstesniuose susitiki-muose Lietuvos gyventojø ge-nocido ir rezistencijos tyrimocentro generalinë direktorëTeresë Birutë Burauskaitë aið-kino, kad sunkiai sekasi tartissu regiono centrinëmis savi-valdybëmis dël tokio pamink-lo atsiradimo Alytaus ar Aly-taus rajono savivaldybiø cent-ruose, esà tarybos nenorinèios.Todël buvo sugalvota pamink-là Dainavos apygardos parti-zanams statyti Merkinëje ákur-tame memorialiniame komp-lekse – Kanèiø kalnelyje.

Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos (LPKTS)valdybos ir tarybos nuostata vi-sada buvo vienareikðmë – pa-minklai partizanø apygardoms

Spræstas paminkloDainavos apygardos

partizanams klausimasturi stovëti matomoje ir gau-siai lankomoje vietoje, bûtentapskrities centruose. Ði nuo-stata buvo patvirtinta irLPKTS XXI suvaþiavime.

Aptarti susiklosèiusià pa-dëtá á Merkinæ atvyko SeimoPasiprieðinimo okupaciniamsreþimams dalyviø ir nuo oku-pacijø nukentëjusiø asmenøteisiø ir reikalø komisijos pir-mininkas Vytautas Saulis,LGGRTC vadovë T.B. Bu-rauskaitë ir specialistai, Aly-taus miesto meras ir administ-racijos direktorius, Varënosrajono savivaldybës atstovai,Merkinës seniûnas ir bendruo-menës atstovai, LPKTS pirmi-ninkas Gvidas Rutkauskas, lai-kinai einantis LPKTS valdybospirmininko pareigas EdvardasStronèikas bei LPKTS keturiøfilialø – Varënos, Alytaus,Druskininkø ir Lazdijø – va-dovai, atkurtos Dainavos par-tizanø apygardos vadas ir par-tizanai, LPKTB pirmininkasJonas Puodþius.

Deja, prie vieningos nuo-monës neprieita, klausimas li-ko iki galo neiðspræstas.

„Tremtinio“ inf.

(keliama á 8 psl.)

Didëja visuomenës susirû-pinimas dël Lietuvai potencia-liai kylanèios karinës grësmës,nes mûsø karingos kaimynësveiksmai neprognozuojami.Atsibudo ir politikai. Pradëjokalbëti, kodël neturime ðauk-tiniø kariuomenës, net ir kari-nio parengimo mokyklose, ko-dël nëra deramo lygio patrio-tinio ugdymo? Kodël, pavyz-dþiui, Estijoje nëra vyro, netar-navusio kariuomenëje. Kodëljie sugeba patriotiðkai ugdytimoksleivius? Pavyzdþiui, 102Estijos gimnazijos gavo filmusapie Estijos karius, kariavusiusper Antràjá pasauliná karà vokie-èiø pusëje. Jie kariavo ne dël vo-kieèiø, o gynë Estijos prieigas,artëjant sovietø armijai. Beje,Hitleris nesiryþo pulti maþosiosÐveicarijos, nes þinojo, kaip pui-kiai ðveicarai pasiruoðæ gintis.

Prieð penkerius metus,2009-aisiais, mûsø Marijam-polës Tauro apygardos parti-zanø ir tremties muziejus ini-ciavo Lietuvos politinius kali-nius ir tremtinius rinkti para-ðus Ðvietimo ir mokslo minis-terijai dël atskiro Pasiprieðini-mo istorijos kurso 10 klasëseir egzamino ið ðio kurso. Ðvie-timo ir mokslo ministerija ga-vo tûkstanèius paraðø, bet re-

aguota nebuvo. 2010 metø ge-guþës 17 dienà organizavomeprie Ðvietimo ir mokslo minis-terijos protesto mitingà dëlmûsø reikalavimo nevykdymo.Po mitingo Ðvietimo ir moksloministerijoje ávyko pasitarimas.Deja, be rezultatø. Tais paèiaismetais spalio 11 dienà prie Ðvie-timo ir mokslo ministerijos or-ganizavome piketà dël tø paèiøreikalavimø. Ministerija nerea-gavo. 2011 metø geguþës 23dienà organizavome dar vie-nà mitingà prie Ðvietimo irmokslo ministerijos. Ðá kartàministras G. Steponavièiusðiek tiek nusileido. 2011 me-tø birþelio 7 dienà jis iðleidoásakymà Pasiprieðinimo isto-rijai skirti ne maþiau kaip 18pamokø. Deja, praktiðkai jávykdo tik maþesnë dalis pat-riotiðkai nusiteikusiø moky-tojø. Patriotiðkai ugdytimoksleivius – tai ne mokyto-jo noro ar nenoro reikalas, opareiga. Tik patriotiðkai nu-siteikæs jaunuolis eis ginti ðalá,pagalvos, ar verta dël dides-nio atlyginimo bëgti ið Lietu-vos. Deja, dalis mokytojø abe-jingi Pasiprieðinimo istorijosmokymui, gal dël to, kad ðvie-timo skyriai netikrina.

Pasiprieðinimo istorijosprogramai – egzaminà

3 2014 m. balandþio 11 d.Nr. 14 (1084) TremtinysÁvykiai, komentarai

Kas atims iðpaikø vaikødegtukus?

Ið naujos Vytauto Lands-bergio knygos „Lietuvos per-spektyva 2014“ pristatymo:„Nuo 2013 metø pradþiosV. Landsbergis perspëdavoneþaisti demagoginio patrio-tiðkumo degtukais sudëtais áJ. Pankos – P. Ðliuþo inicijuo-to referendumo dëþutæ. Dabarðie europarlamentaro perspë-jimai pasirodë surinkti knyge-lëje „Lietuvos perspektyva2014“.

– Kodël virðelyje toks þe-mëlapis? – paklausëme auto-riaus. – Lietuva uþlieta raudo-nu „putinijos“ raðalu, o Latvi-ja ir Estija – ne, jos paþymëtosES raidëmis.

– Todël, kad latviai ir es-tai nekvailioja su ES atmeti-mo referendumais. Ten þino,kad arba gimtoji Europa, ar-ba V. Putino prievartinë Eu-razija. Neþaidþia kaip ne-gudrûs vaikai su degtukais.Taip aiðkina bûsimà referen-dumà Vytautas Landsbergis.“

Ðiandien matome, kad iðpaikø vaikø degtukus atimtinelengva. Nors Putino ir Ru-sijos kariuomenës ávykdytaKrymo aneksija gerokai pra-blaivë daugelá patriotiðkai nu-siteikusiø (bet ðaltos nuovokosneiðlaikiusiø) mûsø tautieèiø,vis dëlto pavojus padegti sau-gø Europos Sàjungos stogànesumaþëjo – nerimsta aist-ros dël þemës referendumo,negali apsiraminti ir naujospragaiðtingos iniciatyvos „dëllito iðsaugojimo“ iniciatoriai.Tiesa, Vyriausioji rinkimøkomisija pirmadiená neáre-gistravo iniciatyvinës grupësdël lito iðsaugojimo ir euroávedimo ir neiðdavë jai para-ðø rinkimo lapø, bet tai ne-reiðkia, kad kalba ðiuo klau-simu baigta. Galime net nea-bejoti, kad tam tikrø þmoniøtikslo – suprieðinti valdþià irvisuomenæ – bus siekiama at-kakliai ir nuosekliai. Ir taidaroma visai ne dël lito, kuráreferendumo iniciatoriaibando pristatyti kaip patá tik-riausià valstybingumo sim-bolá (na, jei pinigai jiems yrasvarbiausias valstybingumogarantas, tai apskritai vertasuabejoti tokiø þmoniø sàmo-ningumu ir vertybiø suprati-mu). Nieko panaðaus – tikslasyra tas pats – suprieðinti Lie-tuvà su kitomis ES narëmis irneleisti Lietuvai integruotis áES ekonominá gyvenimà. Þi-noma, niekas ið ES ðaliø nesu-pyktø, jei Lietuva neásivestøeuro, taèiau pirðtu apie smilki-

ná ne vienas pasukiotø (ypaèestai su latviais). Juk euras – taistabilesnë ðalies finansinë pa-dëtis, patrauklesnë investicinëaplinka, galø gale tai bûtø aki-vaizdus artëjimas prie europi-nio pragyvenimo lygio, kuriotaip siekëme, pasukdami nepri-klausomybës keliu. Galima su-prasti þmones, bûkðtaujan-èius, kad ásivedant eurà pakilskainos (gyvenimiðka patirtisrodo, kad keièiantis pinigamsvisuomet nukenèia maþas pa-jamas gaunantys þmonës), ta-èiau prisiminkime lito atsiradi-mà – kai jis keitë „vagnorkas“,ar kas nors labai nukentëjo?Ne (na, nebent kontrabandi-nio verslo ðulai, kuriems galbûtkilo problemø, kaip legalizuo-ti pinigus, nors greièiausiai jienaudojosi uþsienio valiuta). Otai, kad Lietuvos vyriausybëdeda pastangas pasiraðyti susi-tarimà dël sàþiningo kainø nu-statymo ásivedant eurà, kadpriiminëja ástatymus, kurie pa-þabotø nesàþiningus prekei-vas, ketinanèius uþsidirbti taproga, tik dar kartà árodo, kadkalbama ne apie patriotiðku-mà, o apie sàþiningumà. Todëlnesàþininga nematyti, kad antvienos euro monetø pusës pui-kuosis Vytis (kas, beje, kai ku-riems lietuviams atrodo ypaèdidingai), kad bus skaidriaunaudojamos valstybës ir ES lë-ðos, kad kaimynai latviai ir es-tai jau naudojasi euro suteik-tais privalumais, kad toks Lie-tuvos susiliejimas su ES labainepriimtinas Putinui. Taigi, argalima tikëti þmonëmis, kurie,prisidengdami tariamu patrio-tiðkumu dël lito, aukoja mûsøateities gerovæ savo rinkimi-niams triukams? Beje, ar kasnors girdëjote ðiø þmoniø ga-rantijas, kad neásivedus euro,litas iðliktø stabilus ir nenuver-tëtø? Bent jau man neteko.

Po to, kai paaiðkëjo, jog re-ferendumo dël þemës paskirtisið tikro yra Lietuvos sukirðini-mas su ES ástatymais, jo inicia-toriai ëmë teisintis neva visa taibuvo sumanyta dël to, kad Lie-tuvos valdþios institucijos visainepasirûpino, kad parduodantþemës ûkio paskirties þemæuþsienieèiams bûtø nustatytisaugikliai, kokius turi kitos ESðalys. Në viena partija iki ðiolneparodë tokios iniciatyvos,sako jie. Kyla logiðkas klausi-mas – tai kas gi trukdë referen-dumo iniciatoriams bûti ta po-litine jëga, pareikalaujanèiaVyriausybës tokius saugikliusnustatyti? Niekas netrukdë.Nuo pat pradþiø nebuvo në þo-dþio apie tai, kad reikia tokiøsaugikliø, nieko apie juos ne-kalbëjo referendumo organi-zatoriai! Dël paprasèiausiosprieþasties nekalbëjo – nerei-

këjo ir dabar nereikia jiemsjokiø saugikliø. Jø tikslas vie-nas – kad Lietuva iðstotø ið ES.Jeigu bus priimti vadinamiejisaugikliai, neliks prieþasèiøkirstis su ES teise. Ðtai ir visamuzika. Deja, pavojai, á ku-riuos Lietuvà stumia „referen-dûmininkai“ (anot profeso-riaus V. Landsbergio), dar te-bekybo virð Lietuvos. Beliekaviltis, kad galbût situacija pa-gerës po Lietuvos Respublikosprezidento ir Europos Parla-mento rinkimø, dël kuriø ðian-dienà matome tokias neatsa-kingas populistø „iniciatyvas“,keistai sutampanèias su Krem-liaus planais.

Leisti arriboti

propagandinánuodà?

Tie, kurie mëgsta paskaitytiþinias internetinëse svetainë-se, paraðinëti straipsniø ko-mentarus patys ar paskaitinë-ti kitø komentatoriø vertini-mus, negalëjo nepastebëti vie-no dalyko – neiðpasakytos gau-sios proputiniðkø komentarøir jø teigiamø vertinimø. Savai-me suprantama, bet koks ko-mentaras, prieðtaraujantisproputiniðkai propagandai, su-silaukia galybës neigiamø áver-tinimø. Tikrai keista tendenci-ja, turint mintyse, kad dar per-nai tokiø komentarø ir vertini-mø buvo maþdaug po lygiai.Kas nutiko – nejau Lietuvojedauguma þmoniø palaiko gro-buoniðkà Putino politikà? Nie-ko panaðaus – tiesiog matomepropagandinio karo, kurá Pu-tino Rusija pasirinko kaippriemonæ uþvaldyti nepriklau-somø Baltijos valstybiø pilieèiøsàmonæ ir jais manipuliuoti,detales.

Ðiame informaciniame ka-re taisyklës negalioja – tik me-todai. Vienas ið jø, ypaè mëgs-tamas putininës propagandos,apversti faktus „aukðtyn kojo-mis“, tai yra plëðikà ir aukàsukeisti vietomis ir pradëtipseudodiskusijà dël „dvigubøstandartø“. Pavyzdþiui, uk-rainieèius – Maidano protes-tuotojus pavadinti teroris-tais, nuvertusiais teisëtà val-dþià, o Rytø Ukrainos sepa-ratistus, kelianèius RusijosFederacijos vëliavas virð Do-necko, Luhansko ar Charko-vo administraciniø pastatø –kovotojais uþ Ukrainos atei-tá… Be to, dar pasiðaipoma iðVakarø valstybiø politikø,kurie, matote, taiko dvigubusstandartus ir viskà vadina at-virkðèiai. Taèiau ðios propa-

gandos autoriai stengiasi nuty-lëti esminá dalykà – Maidanesukilo ukrainieèiai prieð teisë-tà, taèiau pasitikëjimà visiðkaipraradusià Ukrainos valdþià, oRytø Ukrainoje (ir Kryme, be-je) ne patys ukrainieèiai, betrusakalbiai bando realizuotiseparatizmo planus! Ir reika-lauja jie ne valdþios pasikeiti-mo, bet ðalies teritorijos pri-jungimo prie kitos valstybës.Ádomu, kaip Rusija ðiuos se-paratistus vadintø, jeigu jie,grobdami administracijospastatus, reikalautø prijung-ti Rytø Ukrainà prie kuriosnors ES ðalies? Galime nea-bejoti, bûtø pritaikyti dvigu-bi standartai pagal Putino„GOSTà“.

Informacinio karo laukutapo ir mûsø „þydrieji ekra-nai“ – televizija, kuri pelny-tai laikoma efektyviausia re-klamos vieta, todël bûtø nai-vu tikëtis, kad jos nepanau-dotø Putino propaganda,ypaè þinant, kad Lietuvojerusiðkus kanalus þiûri ne ma-þiau þiûrovø nei lietuviðkas lai-das. Taigi pirmiausia pasirodëlaidos apie Sausio ávykius, ku-riø faktai sufalsifikuoti, paskuipasipylë antiukrainietiðkos lai-dos, kuriose tyèiojamasi ið Va-karø valstybiø ir jø pastangøsudrausminti Rusijos agresy-vumà. Meniniai filmai irgi ten-dencingi – rodomi ðaunûs ru-sø kariai Èeèënijoje, tiesiogkriðtolinio tyrumo èekistai, da-rantys tvarkà Odesoje (kodëlne Sevastopolyje?)… Trum-pai tariant, tai, kà mes ápratælaikyti galimybe gauti iðsamiàinformacijà ar patenkinti dva-sinius poreikius, Kremliausideologai pavertë bûdu darytipoveiká þmoniø sàmonei ir jaismanipuliuoti. Deja, kaip kartàpastebëjo Prezidentë DaliaGrybauskaitë, Valstybës sau-gumo departamentas nesuge-bëjo uþkirsti kelio informaci-nio karo grësmëms. Todël Lie-tuvos radijo ir televizijos ko-misijos (LRTK) iniciatyva pa-galiau nuspræsta apriboti pro-putiniðkà propagandà trans-liuojanèiø Rusijos kanalø veik-là Lietuvoje, be to, LRTK yranusprendusi kreiptis á Euro-pos Komisijà, kuri turëtøspræsti, kaip toliau elgtis suðiais kanalais.

Gráþkime á internetiniuspuslapius – teisingai atspëjote,komentaruose apie ðiuosLRTK sprendimus – vienaskitas pritarimas ir gausybiøgausybë pasipiktinusiøjø nevademokratijos varþymu Lietu-voje. Dar vienas propagandi-nio Putino karo epizodas, nedaugiau. Juo labiau kad specia-listai mato, kad komentatoriøadresai – nebûtinai Lietuvoje.

Paaiðkëjokandidatø á

LietuvosRespublikosprezidento

postàsàraðas

Ið 18 pretendavusiø á LRprezidento postà politikø ir ne-politikø áregistruoti buvo 12,taèiau galutiniame etape likotik 7 pretendentai, kuriemsSeime antradiená buvo áteiktikandidato á LR prezidentopareigas paþymëjimai. Tai Zig-mas Balèytis, Dalia Grybaus-kaitë, Artûras Paulauskas,Naglis Puteikis, Bronis Ropë,Valdemar Tomaðevski, Artû-ras Zuokas. Geguþës 11 dienàðie pilieèiai susikaus Preziden-to rinkimuose. Ið viso sàraðo áakis krenta naujokas – BronisRopë. Tai savarankiðkas poli-tinës kampanijos dalyvis, at-stovaujantis Ramûno Kar-bauskio vadovaujamos Lietu-vos valstieèiø ir þaliøjø sàjun-gos interesams. Nesunku su-prasti, kam atstovauja ir kitikandidatai: Z. Balèytis – so-cialdemokratams, A. Paulaus-kas yra Uspaskicho partijosstatytinis, Valdemar Toma-ðevski priklauso Lietuvos len-kø rinkimø akcijai (bet jo po-litinës paþiûros ir pozicija kaþ-kodël vis labiau primena „Je-dinstvos“ veikëjus ir darbe-lius), Naglis Puteikis remia-mas, neoficialiomis þiniomis,„Dràsos partijos“ ir visuome-nininkø, uþ A. Zuoko nugaros,anot apþvalgininkø, „kyðo„Rubikon“ ausys“. Tik DaliosGrybauskaitës rëmëjus ávar-dinti sunkiau – nors jai savo pa-laikymà pareiðkë dabartineivaldanèiajai daugumai opo-nuojanèios partijos, taèiau va-dinti jà ðiø partijø statytine jo-kiu bûdu negalima. Turbûttiksliausia bûtø teigti, kad da-bartinës ðalies vadovës kandi-datûrà palaiko visi iðsilavinæ,europietiðkos integracijoskryptá palaikantys Lietuvos pi-lieèiai.

Iki rinkimø teliko mënuo.Galima tik pasidþiaugti, kad ðákartà á rinkimø veiksmà nepa-teko visokiausi cirkininkai,bandantys parodyti, kad prezi-dento postas yra toks nesvar-bus, jog á já gali pretenduoti be-darbis, vairuotojas ar filmukovaikams personaþas. Ádomu,kam tai naudinga?Gintaras MARKEVIÈIUS

42014 m. balandþio 11 d. Nr. 14 (1084)Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinamePavasario sugráþimas kelia

dþiaugsmà, teikia vilèiø, nutei-kia naujiems darbams. Tai –mûsø dienø realijos, taèiauprieð 65 metus 1949-øjø pava-saris Lietuvoje nugriaudëjoskausmu, neviltimi, praradi-mais. Tø metø pavasará geraiprisimena kaunietë Vanda Ma-leckienë. Besitæsianti trëmimøbanga tà pavasará neaplenkë irjos tëvø Leonoros ir Stanislo-vo Markevièiø namø.

Kaiðiadoriø rajone Palome-nës kaime visi, kurie praeida-vo pro ðalá, gërëjosi tvarkingaMarkevièiø sodyba, dideliu ið-puoselëtu sodu, darbðèiais tønamø ðeimininkais. Sodà ir netik já jauna ðeima paveldëjo iðStanislovo tëvo, nepriklauso-mos Lietuvos savanorio, tarna-vusio husarø pulke. „Diedelistais laikais buvo tikras ðvie-suolis, darbðtus ir sumanusþmogus, – prisimena seneláVanda Markevièiûtë-Malec-kienë. – Juk ne aitvarai suren-të graþius namus, 50 hektarøþemës reikëjo tvarkingai uþlai-kyti. Darbðtumo jis iðmokë sa-vo vaikus, ta „bacila“ uþsikrë-të ir jo vaikaièiai“.

Kai sûnus Stanislovas sukû-rë ðeimà, didesnë rûpesèiø da-lis ûkininkaujant teko jam irþmonai Leonorai. Pagausëjusðeimai – Markevièiams gimëdvi dukterys ir du sûnûs – na-mø þidiná kurstë visi: ir jau-nieji ûkininkai, ir Stanislovotëvai. Visi kartu, ranka ran-kon graþino ûká, kaip ámany-dami taupë. Ne sau – vaikø irvaikaièiø ateièiai. Vanda Ma-leckienë sako: „Namuose nie-ko netrûko, nes geroji jø dva-sia, mama ir tëvelis, rûpinosiskalsa ir gerove“.

Nerimà skleidëatëjûnai

Taèiau po Antrojo pasauli-nio karo gyvenimas Lietuvoskaimuose ëmë keistis. Trau-kiantis sovietø armijai kaimuo-se pasilikdavo pasiligojæ ar su-þeisti kariai. Netrukus juos ap-lankydavo þmonos, draugës,giminës ir visi jie apsigyvenda-vo Lietuvoje. Pastarieji kvietësaviðkius ir prasidëjo „didysistautø kraustymasis“. Lietuvosûkininkai atëjûnams buvo di-dþiausi prieðai, kuriuos, anotjø, reikëjo naikinti. Prasidëjuskasmetiniam vyrø á sovietø ar-mijà ðaukimui, daug jaunøþmoniø ëjo á partizanus. Palo-menës kaimo vyrai nebuvo ið-imtis. Kol Kaiðiadoriø rajonosaugumas neturëjo pakanka-mai informacijos apie Palome-nës gyventojø ryðius su parti-zanais, buvo ramu. „Mûsø na-muose daug kartø lankësi par-tizanai, kuriuos pamaitindavo-me, leisdavome pirtelëje iðsi-maudyti, paklodavome pata-là,– prisimena Vanda Malec-kienë. – Kartà, kai vienas par-tizanø uþsiminë, kad jiemstrûksta ginklø, tëvelis atkasë

paslëptus ginklus ir iðdalijo juospartizanams. „Èia – karo laikødovanëlë“, – juokavo jis. Tai bu-vo nuosprendis mûsø ðeimai.

Nors tëvas buvo apdairus,taèiau pikta akis matë ir fiksa-vo, kaip uþeidavo á namus bû-relis vyrø, kaip atsirasdavodaugiau iðdþiaustytø skalbi-niø, o kartais ir daina nuskam-bëdavo ið mûsø sodybos. Ma-tyt, vildamasis gerà atpildà gau-ti, informatorius áskundë mû-sø ðeimà. Tà „geradará“ mesgerai paþinojome, tik nesitikë-jome ið jo tokios niekðybës“.

Netrukus Markevièiø na-muose apsilankæ pareigûnaisuëmë senelá, Vandos tëvà Sta-nislovà ir seserá Janinà. Neri-mas ir átampa namuose augo.Tàkart apsieita tik saugumie-èiø pagàsdinimais ir áspëjimais.Bet neilgam.

Vienà 1949-øjø kovo dienàMarkevièiø namai iðtuðtëjo.Atvykæ baudëjai namuose ra-do tik Vandutæ, kuriai ëjo vie-nuolikti metai, ir tëvus. BroliaiBronius ir Marijonas slapstësipas gimines, o senelio gal netnepastebëjo, nes á gerai paþás-tamo kaimyno pakinkytà veþi-mà susodino tik tris ðios ðei-mos narius. Gimtuosius namuspaliko darbðtûs ûkininkai, ku-rie nesuprato, uþ kà tokiabausmë, kad jie privalo paliktinamus ir Lietuvà...

Svetimoje padangëjeKrasnojarsko kraðto Uþu-

ro rajonas po ilgos kelionës ta-po Markevièiø ðeimos laiki-nuoju uþutëkiu.Vietos gyven-tojai replikavo: atvyko dar vie-na „banditø“ grupë, o anks-èiau èia apgyvendinti tremti-niai nesulaikë aðarø. Pasitikë-jimà ir vietiniøp r i e l a n k u m àmûsø tautieèiaipelnë ne ið karto,taèiau lûþis ávy-ko. Keitësi gy-venvietës – Us-tsosnovka, Uþu-rsovchozas. Dar-bas darbà ginë,vyresnio amþiausþmonës praradosveikatà, jauni –grûdinosi. Sta-nislovas Marke-vièius gavo ark-liokà ir veþimà,tad kur siuntë,ten paskirtas uþ-duotis atlikdavo.Leonora Marke-vièienë dirbo pa-èius sunkiausius darbus. Jaugerokai áþiemojus kolûkiø lau-kuose spardydavo þemëje áða-lusius runkelius. Tokiu bûdumoterys „gelbëjo“ nuo artë-janèiø speigø runkeliø derliø.Vasarà – kiti darbai, ne kà leng-vesni uþ runkeliø „rovimà“.Vandutei, tik vienuolikos su-laukusiai, teko sunkus dar-bas – ganyti avis. Didþiulæ ban-

dà, gal tûkstantá, gal daugiauaviø, kartu su panaðaus am-þiaus tremtinuke, visà vasaràstepëse ganë. Nakvodavo sta-tybininkø veþimëlyje ir laukda-vo þiemos. Ruduo èia niekonereiðkë – avys dar nepasiso-tinusios. Kai gruodas sukaus-tydavo þemæ, Vandutë galëjoeiti á vietos mokyklà.

Tëvynës ilgesys, sunkusdarbas ir nepakenèiamos gyve-nimo sàlygos pakirto Stanislo-vo Markevièiaus sveikatà. Irkai jau visiðkai þmogus bûda-vo pakirstas, já paguldydavo ávietos sveikatos punktà. Van-da Maleckienë ir ðiandien ge-ru þodþiu mini gruzinà gydyto-jà, kuris rûpinosi jos tëveliosveikata. Matydamas, kad ligaprogresuoja, gydytojas iðraðëpaþymà, kurià liepë nusiøstitarnaujantiems armijoje Mar-kevièiø sûnums – Broniui irMarijonui, kad ðie atvyktø joaplankyti. Atvykti galëjo tikMarijonas. Tëvui buvo neap-sakomai dþiugu pasimatyti susûnumi. Taèiau kità rytà atëjæsdar kartà aplankyti tëvo, Ma-rijonas rado já mirusá. Laiki-nas kapo kauburëlis Sibire ið-kilo 1952 metais. Markevièiøðeima neteko brangiausioþmogaus, taip ðventai tikëju-sio, jog kada nors sugráð á Lie-tuvà ir jo palaikai bus palai-doti Tëvynëje.

Ðalies gyvenime ávykæ poli-tiniai pokyèiai leido buvusiemstremtiniams, politiniams kali-niams atlikti ðventà pareigà –parsiveþti artimøjø palaikus.Vanda Maleckienë kartu suþentu tai padarë 1991 metais.„Dar ir ðiandien prisimenu nevienà reikðmingà sapnà, – pri-simena Vanda Maleckienë, –tëvelis vis praðo ir praðo parveþti

já á Lietuvà. Negalëjau to nepa-daryti. Dabar jis ilsisi Palomenëskapinëse. Palaikø perlaidojimasbuvo labai iðkilmingas. Iðkil-miø dalyviai neðë Trispalvæ, gie-dojo giesmes, dainavo patrio-tines dainas. Tik prieð trejusmetus, parengus dokumentusir atlikus visus formalumus, të-veliui suteiktas Laisvës kovødalyvio statusas.“

Tuo keliu ir að ëjau...90-ojo jubiliejaus proga nuoðir-

dþiai sveikiname mylimà tëvelá, dë-dæ, Laisvës kovotojà, buvusá politi-ná kaliná, tremtiná Antanà IÐGA-NAITÁ. Linkime sveikatos, gerosnuotaikos, Dievo palaimos.

Rûta, duktë Elvyra, sûnusSaulius, sesuo Anelë

Valentina, dukterëèios,sûnënai su ðeimomis,

LPKTS Prienø filialas* * *

Vilties, tikëjimo ir ryþto,Sëkmës kaip saulë didelës,Te niekas niekada nedrástaÁskaudinti geros ðirdies...

Gimtadienis lai neða pilnà kraitæLaimës ir skalsos,O ðirdá didelæ ir kilnià,Tavasis Angelas globos.

Garbingo jubiliejaus proga svei-kiname Stanislovà PURTULIENÆ.Linkime energijos, prasmingø ir il-gø gyvenimo metø, Dievo palaimos.

LPKTS Ðiauliø filialas

Á Lietuvà!Vanda Markevièiûtë kartu

su mama á Lietuvà gráþo 1956metais. Kokie rûpesèiai ir kliû-tys jø laukë, sakyti neverta, nesbuvæ tremtiniai dar turëjo per-eiti kryþiaus kelius pas vieti-nius biurokratus, atlaikyti kan-dþias paðaipas ir galop gauti at-sakymà: esi nepatikimas! Ta-èiau stiprûs savo dvasia þmo-nës atlaikë ir tai.

Sutikusi savo kelyje bendra-mintá, buvusio Lietuvos parti-zano vaikaitá Jonà Maleckà,1959 metais Vanda Markevi-èiûtë iðtekëjo. „Pasitikëjau juo,nes mûsø politinës paþiûros su-tapo,“– sakë Vanda Maleckie-në. Bolðevizmo bacilà sëju-siems kolaborantams, sovietø

valdþios pataikû-nams Jonas Ma-leckas jautë dide-læ paniekà. Jis subendraþygiais so-cializmo propa-gandos maðinàbandë stabdytispausdintu þo-dþiu. Iki Sàjûdþiogimimo ir Nepri-klausomybës at-kûrimo dar buvogeras deðimtme-tis, o didþiuo-siuose Lietuvosmiestuose, mies-teliuose þmonësjau skaitë laisvàþodá skleidþiantánepriklausomàlaikraðtá. Prie jo

leidybos prisidëjo ir Jonas Ma-leckas. Jo þmona Vanda kurs-të namø þidiná, skleidë geràjànamø dvasià, nenujausdama,kad nelaimë – jau èia pat.

Budri ilgus odinius paltusneðiojanèiø „berniukø“ akisne be informatoriø paslaugøiðaiðkino pogrindinës spaudosrengëjø pavardes, namø adre-sus. Jono Malecko niekas ne-

kvietë á tardytojo kabinetà, ne-kiðo jo á kalëjimà, o insceniza-vo muðtynes. Kas ið pasalø su-davë pirmà smûgá, dabar atsa-kyti negalëtø niekas, taèiauþmogus buvo taip sumaitotas,kad saviðkiai já sunkiai atpaþi-no. Atëjæs apie ávyká praneðtiþmonai informatorius pareiðkë,jog Jonas Maleckas girtavo irsusimuðë su sugërovais. Tuoniekas nepatikëjo, nes JonasMaleckas nevartojo alkoholio.Tai patvirtino jo þmona Van-da. Ði nelaimë Maleckø namusaplankë 1983 metais.

Þuvus vyrui Vanda Malec-kienë nepalûþo. Dirbo uþ du irnë akimirkai neiðleido ið akira-èio savo vaikø – Vidos ir Sigi-to – reikalø, stengësi jiemsádiegti atsakomybës jausmà,darbðtumà, padorumà ir pilie-tiðkumà. Mama dþiaugiasi, kadsûnus tæsia prosenelio kelià.Baigæs vidurinæ ástojo á Gene-rolo Stasio Raðtikio Lietuvoskariuomenës mokyklà, sëk-mingai baigæs dirba Lietuvoskariuomenëje. Dukters Vidosvaikai dþiugina moèiutæ profe-siniu iðprusimu, pareigos su-pratimu. Vanda Maleckienë –kupina energijos, gyvenimodþiaugsmo ir labai aktyvi. Sa-vo uþdeganèiu pavyzdþiu ska-tina visus, kas jà paþásta, nenu-kabinti nosies paèiu sunkiau-siu momentu, kabintis á gyve-nimà ir laimëti. Apdovanoji-mai, padëkos ir garbës raðtai –tai kruoðtaus jos darbo áverti-nimas. Labiausiai dþiuginaKauno technologijos universi-teto, kuriame dirbo 15 metø,vardinis medalis: „Uþ toleran-cijà ir kruopðtø darbà.“

Kai sëdëjome jaukiuoseVandos namuose ir kalbëjomeapie akmenimis grástà, erðkë-èiais nuklotà Lietuvos kelià,mano paðnekovë pasakë: „Tuokeliu ir að ëjau...“

Auðra ÐUOPYTË

Vanda Markevièiûtë (pirma ið kairës) ir Liucija Martin-kaitë. Krasnojarsko kr., apie 1955 metai

Nuotrauka ið asmeninio V.Maleckienës albumo

5 2014 m. balandþio 11 d.Nr. 14 (1084) TremtinysPernai Lietuvoje, Vilniuje,

sveèiavæsis JAV, Niujorke, gy-venantis þinomas dailininkasprof. Kæstutis Zapkus dalyva-vo knygos apie tëvelá, DKApartizanø ðtabo virðininkàAleksandrà (1916–1946)„Du Aleksandro Zapkaus gy-venimai“ pristatyme, susitikosu Vilniaus dailës akademijosstudentais, iðkilmingai iðLGGRTC perëmë tëvelio ap-dovanojimà – Vyèio Kryþiausordino Komandoro kryþiø, su-sitiko su Prezidentu ValduAdamkumi, taèiau neturëjogalimybës aplankyti vietø, ku-riose tëvelis kovojo ir þuvo.

Apie tëvelio gyvenimà Kæs-tutis ir jo motina Florentina(mirusi 1984 metais), pasi-traukæ ið Lietuvos á Vakarus1944 metø vasarà, nedaug kàþinojo. Juk Kæstutis tada tebu-vo maþas vaikas, gimæs 1938metais, o motinai bendrauti suLietuvoje likusiais giminaièiaisbuvo problemiðka. Turëjo tikmenkus ryðius, net susiraðinë-ti buvo draudþiama. Po ilgoneþinojimo, ið mûsø gavæs duo-menø apie tëvelio likimà, Kæs-tutis man raðë: „Turiu pats ne-maþai bëgimo ið Lietuvos ir la-geriø gyvenimo áspûdþiø, as-meniðkø prisiminimø, nes taibuvo labai aistringi ir grësmingipergyvenimø sluoksniavi-mai... Arkliø veþimais lekiantsvetimais keliais, ðalia matësiþiaurûs karo palikimai – iðdar-kytos sodybos, nuþudytø ar su-þalotø gyvuliø kûnai, kiti ap-leistø dar gyvø graudûs baubë-jimai, isteriðki þmoniø malda-vimai, klyksmai, aimanavimai,chaosas, mirtis, destrukcija pil-name ásiutime. Trumpam su-stodavom miðkuose arkliamspailsëti, nutarti sekanti skrydá(pasàmonëje nuaidi „labiau,tapiau“, – kaþkokiø destinaci-jø iðvardijimai). Mama Floratapo karavano vedëja, nes mo-këjo vokiðkai, angliðkai, rusið-kai, lietuviðkai, ir taip lengviaugandais skynësi bëgimo ðuolis.Viename miðke, palapinëje,man pabëgëlis daktaras iðpjo-vë auglá kelyje (prisimenu aið-kiai narkozës kvapà ir bekly-kianèius lëktuvus ir sprogimusvirð galvos), tuoj pat ápakavoveþiman, ir toliau nudardëjombeprotiðku keliu save gelbëda-mi... Prisimenu barako gyveni-mà, masæ moterø su vaikais iðvisur suvarytø, be þiniø, be at-eities, ir lyg be praeities. Bara-kas milþiniðkas, su ðimtu trily-piø geleþiniø lovø, viduryje vie-nu ðildymui angliø „peèiumi“,priekyje vienu didþiuliu languir suolu, ir iðtisai apsëstas bla-këm ir utëlëm. Daþnai visus su-varydavo á kambarius, kur bu-vome purðkiami balta (DDTmilteliai?) pudra ir taip apdul-kinti apsirengdavome ir gráþ-davome á savo vietas barake.Naktimis smarkesnës moterys(ir mama) iðlëkdavo pasivogtikeletà bulviø ar angliø ið susto-

jusiø vagonø. Laikas buvo tæ-siamas su kukliais maisto pasi-dalinimais ir iðtisu moterø bu-dëjimu ir pasakojimais prie tolango. Pamaèiusios kareivá jauvokieèiø uniforma, viena kitàerzindavo, kad lyg jos vyras ar-tëjantis jà iðgelbëti. Taip besi-tyèiojant vienà rytà pasimatëmano tëvelis. Man neaiðku,kaip jis mus ið to lagerio iðtrau-kë ir apgyvendino miestelyje,kaþkur prie Berlyno, nes gyvaiprisimenu keliaujant iðkeltutramvajumi tarp didþiuliu pas-tatø griauèiø. Buvo be galojautrus, lyg tai normalizacijossubûrimas ir dar nuostabiai

praleistas vienas vakaras su të-veliu ir mama restorane ir ki-no teatre. Per visos naktiesverksmus ir maldavimus, Alek-sas nesugebëjo toliau bëgti sumumis ir gráþo partizanautiLietuvos link...“

Pagaliau ðeima pasiekëJAV. Kæstutis ið pradþiø blað-kësi tarp muzikos ir dailës.1947 metais ástojo á Toringto-no mokyklos treèià klasæ, mo-kësi grieþti smuiku, reiðkësijaunøjø dailëje. 1952 metaisástojo á Faraguto aukðtesniàjàvidurinæ mokyklà, grieþë smui-ku simfoniniame orkestre, lan-kë pradinius Èikagos menoinstituto kursus. 1956 metais,baigæs vidurinæ mokyklà, apsi-sprendë, nes laimëjo stipendi-jà studijuoti dailæ. Ástojo á Èi-kagos meno institutà. Karo irvaiko tematika Kæstutá perse-kiojo visà gyvenimà. Já, daili-ninkà, pasaulyje ir iðpopuliari-no darbø ciklas „Karø vaikai“.Tà gyvenimo etapà pats labaigraþiai apibûdino: „Tikiu tyro-sios formos menu, bet „Karøvaikai“ darbø grupë yra kito-kia. Man svarbu moralës atsi-peikëjimas, reakcija á pasauli-nës þmonijos neteisybes. Ðiedarbai skirti ir jûsø daliai – ka-rø vaikams. Bandþiau pavaiz-duoti ne vien protiná ðito ir vi-sø karø áspûdá, bet ir tà, kurislieka pasàmoniniame sluoks-nyje, nors galbût nëra taip gi-liai pakastas. Tai tam tikra pa-tirtis, kurios nepakeisi, kuriverþiasi per viskà – perdþiaugsmà, aðaras, per troðki-

mus, per pyktá ir net per pil-kiausià kasdienybæ – kaip ko-kia piktoji dvasia. Tai karo vai-ko tikrovë. Ji visam laikui yratø iðgyvenimø mokinys – pa-veiktas, iðprievartautas, su-þalotas. Visi jausmai tuo pa-tikrinami, viskà reikia ironið-kai vertinti...“

Á Lietuvà leitenantas Alek-sandras Zapkus po pralaimë-to Sedos mûðio sugráþo 1944metø gruodá, kai prie Vievio suketuriais vokieèiais pabëgo iðkaro belaisviø eðelono, sovie-tø veþamo á Daugpilio sto-vyklà. Sumanæs sugráþti áLietuvà, Aleksandras ne-

buvo tiek naivus, kad gal-votø, jog keliolika tûkstanèiølietuviø galës rimtai pasiprie-ðinti komunistiniam gaivalui...Þuvo jis 1946 metø kovo 24-àjà su trimis draugais dabarti-nëje Kaiðiadoriø rajono terito-rijoje, prie Dubiø (dabar – Pa-lomenës seniûnija).

Þinoma, kad 1945 metøgruodá Bolðeviko bûrá iðblaðkësovietø kareiviai. Mûðyje þuvoir bûrio vadas Leonas Kudelis-Bolðevikas. Likæ be vado kelio-lika kovotojø greitai vadovau-ti iðsirinko juo Juozà Kudelá-Dobilà. DKA vadovybë norë-jo iðsiaiðkinti padëtá bûryje,tad 1946 metø pradþioje nu-siuntë Piliakalná su apsaugosbûriu. Pakeliui á susitikimà suB rinktinës vadovybe, jos vaduAlfonsu Morkûnu-Plienu, Pi-liakalnis su grupe kovotojø irðtabo ryðininke Aldona Paula-vièiûtë-Indyra atvyko á ðio bû-rio dislokavimo vietà Darvydømiðke. Piliakalná su Dobilujungë abipusë pagarba gal dëlto, kad jiedu abu buvo moky-tojai, nors pastarasis buvo ðe-ðeriais metais jaunesnis. Sako,laisvalaikiu jiedu daþnai prisi-mindavo tas dienas, kai mokëvaikus raðto ir gerumo. Daþnaitarp jø bûdavo ir treèiasis pa-ðnekovas – asmeninë ryðinin-kë Aldona Paulavièiûtë-Indy-ra, buvusi Musninkø valsèiausSmailiø pradinës mokyklosmokytoja.

Ásitikinæs, kad bûrys kovin-gas, iðsprendæs visus organiza-cinius reikalus, patraukë Uk-

mergës link. Su vietos partiza-nais 1946 metø kovà uþpuolëPabaisko stribus. Daugiau nei3 mënesius gyveno Ukmergësapskrityje, kur bandë sustip-rinti ryðius tarp rinktiniø.Gráþtant ið Ukmergës tà ne-lemtà 1946 metø kovo 24-àjàjuos susekë sovietø kareiviai...

Á Dubius vykome su Kæstu-èio mokiniu, Lietuvos dailinin-kø sàjungos Kauno skyriauspirmininku Gintautu Vaièiu, irbuvusiu politiniu kaliniuLPKTS Kaiðiadoriø filialo pir-

mininku Algiu Pilkiu. Pavasa-rëjantys laukai dar neskleidësavo groþio, pilkavo kalneliai irmiðkeliai. Deja, Dubiai dabarnet ne vienkiemis, o negyvena-ma, apleista sodyba su pabiru-siais bièiø aviliais. Ðalia Anta-naièiø miðkas... Neþinau, koksjausmas apëmë Kæstutá, gal jismintyse matë pagal mûsø pasa-kojimus iðkilusá vaizdà, kai keliðimtai sovietø kareiviø ið abie-jø pusiø supo grupæ partizanø,traukianèiø nuo Geguþinës.Keturi jø þuvo: Jono Misiûno-Þalio Velnio pavaduotojasAleksandras Zapkus-Piliakal-nis, jo asmeninë ryðininkë Al-dona Paulavièiûtë-Indyra irkovotojai J. Junaitis-Vanagasbei A. Kavaliauskas-Papartis...Kitiems ið apsupimo pasisekë ið-rûkti. Po mûðio keturis nuþudy-tøjø kûnus sumetë á automaðinà,atveþë prie Kaiðiadoriø geleþin-kelio aikðtës buvusio S. Ivaðke-vièiaus namo, kur buvo saugu-mas (dabar – Vytauto gatvë) iriðmetë patyèioms... KazioKondratavièiaus pliudijimu,mergina buvo kariðka unifor-ma, vyrai – civiliais drabuþiais.

Algis Pilkis, gimæs 1929metais, tuo metu mokësi Kai-ðiadoriø gimnazijoje, savo aki-mis matë ne vienà niekintà par-tizanà. Kæstuèiui Zapkui jisvaizdþiai nupieðë ne tik buvu-sià aikðtæ, èia stovëjusius pas-tatus, bet ir apsakë buvusá siau-bà tëvø, motinø, broliø, sese-rø akyse, matant gulintá iðreng-tà vaiko ar brolio kûnà. Kæstu-

èiui buvo neaiðku, ko siekëokupantas tokiais veiksmais:buvo nesveikos psichikos, arnorëjo pasityèioti ið prieðinin-ko? O gal tai buvo tik þuvusiojoartimøjø, jo draugø ábauginimoárankis. Jei taip, tai visa tai svei-ku protu nesuvokiama...

Po poros dienø, tai yra 1946metø kovo 26-àjà, Gudienojebesislapsèiusi centro ryðininkëAldona Sipavièiûtë-Velnio Ið-pera pamatë niekinamus Pilia-kalnio, Laukinukës ir jø ben-draþygiø kûnus. Kartu su bi-èiuliu ið Gudienos Pranu Jaci-navièiumi naktá Piliakalnio irLaukinukës kûnus ið aikðtësslapta paëmë ir uþkasë senoseKaiðiadoriø kapinëse, uþ tvo-ros, apie 30-40 metrø nuo jøpradþios. Atvaþiavo veþimu,kûnus susuko á paklodes, duo-bæ buvo iðkasæ ið anksto, pas-kui kruopðèiai iðlygino, uþ-maskavo. Buvo þinoma daugatvejø, kai stribai ir saugu-mieèiai paimtø nuo aikðèiøpartizanø kûnø ieðkodavo, oradæ uþkastus kapinëse ar ki-tur, iðkasdavo ir vël iðmesdavoniekinimui...

Kaiðiadoriø kapiniø seno-joje dalyje tà vietà suradome.Dar tarp dviejø kapø yra iðlikæsruoþelis neuþimtos þemës, au-ga medis, gal uþ 8 metrø á ry-tus dangø remia galingas àþuo-las. Kæstutis Zapkus valandë-lei stabteli, susimàsto... Jis no-rëtø tëvelio kûno uþkasimovietà paþymëti atminimo þenk-lu – geriausiai tautodailininkokryþiumi... Gal ir iðsipildys sû-naus svajonë, nes Algis Pilkispaþadëjo iðsiaiðkinti seniûnijo-je tokià galimybæ, o mes surastikryþdirbá... Kæstutis mano,kad laukuose, kur tëvelis þuvo,statyti atminimo þenklà netiks-linga, nes nëra net lauko keliu-ko, vedanèio ten, vieta nepri-einama. Gi Kaiðiadoriø kapi-nëse prie pastatyto kryþiausþuvusiems Aleksandrui Zap-kui-Piliakalniui ir jo draugeiryðininkei atminti ateitø ne tikèia nuolat besilankantieji, betgalbût per Vëlines ir jaunimasþvakelæ uþdegtø...

Ilgai stovëjome prie Kaiðia-doriø partizanø koplytëlës,kuri architekto Stasio Petraus-ko iniciatyva pagal jo paruoð-tà projektà (keramikë AldonaSkarbaliûtë, vitraþistas prof.Kazys Morkûnas) pradëta sta-tyti 1992 metais. Juodo grani-to plokðtëse iðkalti keli ðimtaiðiose apylinkëse kovojusiø irþuvusiø partizanø pavardþiø.Tarp jø – ir Aleksandro Zap-kaus... Algis Pilkis patvirtino,kad daugelio nuomone ðispaminklas – áspûdingiausias vi-soje Lietuvoje. Kæstuèiui Zap-kui – neabejotinai, nes taip pa-gerbtas jo tëvelio atminimas...

StanislovasABROMAVIÈIUS

Gintauto Vaièio nuotraukos

Kelionë per neþinomas, bet brangias vietas

Aleksandro Zapkaus þûties vietos Dubiø vienkiemyje nu-statymas (ið kairës): K. Zapkus, S. Abromavièius ir A. Pilkis

Prof. Kæstutis Zapkus Kaiðiadoriøkapinëse, kur manoma buvo uþkas-tas jo tëvelio kûnas

62014 m. balandþio 11 d. Nr. 14 (1084)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Stasë Puðkoriûtë-Imbrasienë1928–2014

Mama, kaip sunku be Tavæs taip toli,Mama, kaip ilgu be Tavæs taip toli...Iðvarë ið namø, á sunkø vargà patekau,„Anytos“ tos piktos þodþius að vien tik

girdëjau...Taip dainuodavo Sibire Staselë, gráþda-

ma po sunkiø statybos darbø taigoje, Bodai-bo r. Aprielsko gyvenvietëje. Tai buvo prie65 metus. Buvome visos jaunos, surankiotosstribø po vienà ið Lietuvos, be daiktø, be at-sargø – taip, kaip stovime, ir nutremtos la-bai toli. Nuo Irkutsko nuskraidino lëktuvu á Bodaibo rajonà, netoliVitimo upës, toliau siauruku traukinuku veþë á aukso kasyklø gy-venvietæ Aprielskà. Staselë buvo porà metø uþ mane vyresnë. Bai-gusi Kretingos gimnazijà mokytojavo. Tëvai prie Darbënø turëjo gra-þø ûká, bet sovietø valdþia tuos þmones vadino „buoþëmis“. Tëve-lius ir seserá iðtrëmë atskirai. Staselë buvo ne tik labai graþi, bet irprotinga, uþsispyrusi þemaitë. Susirinkæ po sunkiø darbø nusipraus-davome ir dainuodavome, giedodavome geguþines giesmes. Staselëvisur bûdavo pirmoji. Vëliau iðtekëjo uþ tremtinio, irgi mokytojoAniceto Imbraso. Uþaugino keturis vaikus.

Uþjauèiu dukteris Birutæ ir Nijolæ, sûnus Vytautà ir Kæstutá.Eðelonø sesë Julija

Povilas Ðimaitis1934–2014

Gimë Tauragës r. Batakiø valsè. Oþnuga-rio k. ûkininkø ðeimoje, auginusioje vienuo-lika vaikø. 1948 m. ðeima iðtremta á Irkutskosr. Centralnyj Chazano r. Zimos gyv. Bûda-mas paauglys dirbo miðko ruoðos ámonëje,vëliau – garveþio maðinistu. 1958 m. tremty-je vedë Genovaitæ Tverijonaitæ ir tais paèiaismetais gráþo á Lietuvà, Tauragës r. Batakiøgeleþinkelio stotá. Atsiradus galimybei, per-

sikëlë á Tauragæ. Uþaugino dvi dukteris.Palaidotas Tauragës Papuðynës kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà ir dukteris su ðeimomis.

LPKTS Tauragës filialas

Taip pat iðsakë daug racio-naliø minèiø dël patriotiniojaunimo auklëjimo, pateikda-mi pavyzdþiu „plechavièiu-kø“, ðauliukø ugdymà, kvietëinicijuoti privalomà fakultaty-viná kariná ugdymà mokyklose,reikalavo kraðto apsaugai ski-riamø asignavimø didinimo.

„Kai atkûrëme Lietuvoskariuomenæ, mes ið jûsø, par-tizanø, perëmëme dràsà, pat-riotiðkumà ir garbæ. Tuometkartu sukûrëme puikià ðaliesgynybos sistemà; buvo priva-loma karinë ðauktiniø tarnyba,sukurtos Kraðto apsaugos sa-vanoriðkosios pajëgos, aktyviÐauliø sàjunga. O kà turimeðiuo metu? Juk kraðto gynybànusako ne uniforma, o tikrojiparengtis. Taip pat turime su-prasti, kad valstybë, kaip ins-titucija, privalo bûti pasiren-gusi gintis, turëti strategijà, okariuomenë yra tik gynybosárankis“, – savo tvirtà pozicijàiðsakë pulkininkas Arûnas Du-davièius.

Dëkodamas uþ suvaþiavi-me iðsakytus sveikinimus ir

dràsius, palaikanèius palinkë-jimus LLKS ðtabo virðininkasdim. mjr. Vytautas Balsys sa-kë, kad Lietuvos Laisvës kovo-tojai geidþia per 24 nepriklau-somybës metus „penktosioskolonos“ suskaldytà Lietuvosvalstybæ matyti prabudusià irdirbanèià, vieningà ir kurian-èià. Dim. vyr. ltn. Zigmas Ta-makauskas suvaþiavimui pat-virtinti pateikë keturis doku-mentus, adresuotus LietuvosRespublikos Prezidentei, Sei-mo pirmininkei ir Ministruipirmininkui.

LLKS deklaracijoje „Dëlpaminklo Dainavos partizanøapygardai“ siûloma paminklàstatyti Alytaus miesto centri-nëje aikðtëje ir raginama visassprendþiamàjà galià turinèiasinstitucijas atsiþvelgti á LLKSnariø nuomonæ.

LLKS pareiðkime „Dël Lu-kiðkiø aikðtës paminklo“ Lie-tuvos laisvës kovos sàjûdis ið-reiðkia nuomonæ dël paskuti-niame konkurse laimëto pa-minklo projekto „Tautos dva-sia“ neatitikimo Laisvës kovøherojiðkumo turiniui ir siûlo

„Jûs esate Tëvynësstiprybës simbolis“

(atkelta ið 1 psl.)

skelbti naujà konkursà Lietu-vos laisvës kovotojø atminimuiáamþinti Vilniaus Lukiðkiøaikðtëje.

LLKS pareiðkime „Dël ne-iðmokëtø pensijø gràþinimo“sakoma, kad pensijas ne tik pri-valu gràþinti, bet ir indeksuotipagal vidutiná bûsto iðlaidø irbûtiniausiø maisto produktøpabrangimo procentiná dydá.Tas pats pasakytina ir apie dir-banèiø pensininkø sumaþintaspensijas.

LLKS pareiðkime „Dël lie-tuviðkos abëcëlës ir nelietuvið-kø raðmenø“ teigiama, kad lie-tuviðko raidyno tarða svetimy-bëmis, kaip ir vietovardþiø beigatviø pavadinimø raðymas nevalstybine kalba, bûtø tik toli-mesniø nuolaidþiavimø virti-nës, vedanèios á savo valstybin-gumo ir teritorinio vientisumopraradimà.

Prasmingà Lietuvos laisvëskovotojø sàjûdþio suvaþiavimodarbà ir bendraþygiø susitiki-mà, pabendravimà vainikavoLietuvos ðauliø sàjungos an-samblio „Trimitas“, vadovau-jamo Vincento Kursos, ir jau-nosios ðaulës partizaniðkø irpatriotiniø dainø koncertas.

Dalia LUKÐAITË-MACIUKEVIÈIENË

Tarptautinë komisija na-ciø ir sovietiniø okupaciniøreþimø nusikaltimams Lietu-voje ávertinti kartu su Euro-pos Parlamento nariais beiUNITAS fondu pakvietë pa-minëti 1949 metø Baltijos vals-tybiø gyventojø trëmimo 65metø sukaktá. Tai vienas liûd-niausiø ávykiø Lietuvos, Esti-jos ir Latvijos istorijoje. Tuo-kart per kelias dienas ið Balti-jos ðaliø iðtremta 95 tûkstan-èiai þmoniø (ið Lietuvos per 30tûkstanèiø), daugiausia mote-rø ir vaikø, nes dauguma vyrøkovësi partizanø bûriuose.

Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos Klaipëdosrajono filialo narë, istorijosmokytoja Verutë Nekrevièiû-të susirinkusiesiems Gargþ-duose paminëti ðios skaudþiossukakties aiðkino, kad 1948–1949 metø trëmimas pagal sa-vo pobûdá ir motyvacijà skyrë-si nuo trëmimø, vykdytø 1941metais. Tada buvo sudaryti„liaudies prieðø“ sàraðai pagaluþimamas pareigas, nes pir-miausia siekta sunaikinti tau-tos elità ir okupuotos Lietuvosvalstybës valdþià – tuos, kuriebûtø galëjæ organizuoti pasi-prieðinimà: kariuomenë, val-dþios struktûros, ávairiø parti-jø ir organizacijø vadai.

1949 metø kovà Baltijos ða-liø gyventojø trëmimai pir-miausia susijæ su okupantø sie-

kiais slopinti partizaniná pasi-prieðinimà ir átvirtinti prievar-tinæ kolektyvizacijà. Trëmi-mas pirmiausia palietë ðeimas,kuriose buvo ginkluotos rezis-tencijos dalyviø, ir ûkininkus,nesutinkanèius stoti á kolû-kius, taip pat nelegalius sugrá-þëlius ið ankstesnës 1941–1947 metø tremties. Daugiau-sia tai buvo vaikai ir paaugliai,visokiausiais bûdais parsiradæið Rusijos gelmiø á Tëvynæ.Uþgriuvus represijoms juosgaudë, sodino á kalëjimà, teisë,etapais vël gràþino á tremtá.Lietuvos gyventojø genocido irrezistencijos tyrimo centroduomenimis, kuriuos kà tik ið-leistoje knygoje „Á mylimà ðaláLietuvos“ nurodo autoriusR. Racënas, þinoma 2380 pa-bëgimo atvejø. Ið jø pakartoti-nai iðtremti 153 bëgliai, 825ákalinti lageriuose. Skaudþiau-siai kentëjo vaikai, gráþæ ir ne-beradæ artimøjø bei paramos.

Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sajungos Klaipëdosfilialo iniciatyva visø trëmimøaukø skaièius nurodomasGargþdø parke akmens plokð-tëse prie paminklinio kryþiaus„Tautos skausmui atminti“. Vie-noje ið jø iðkalta, kad 1949 metø ko-và–geguþæ ið Klaipëdos rajonoteritorijos iðtremta apie 980þmoniø. Didþioji dalis tremti-niø pakliuvo á Buriatijà, Kras-nojarsko, Irkutsko, Tomsko,

Permës sritis, Komijà.Klaipëdos rajone ðios liûd-

nos sukaktys paminëtos ðv.Miðiomis Gargþdø Ðv. Myko-lo Arkangelio baþnyèioje. Pa-maldoms pasibaigus buvætremtiniai, politiniai kaliniai irjiems prijauèiantieji susirinkoá Gargþdø kultûros centrà. Ty-los minute èia pagerbtas oku-pacijø aukø atminimas. Gëliøpuokðtës padëtos miesto par-ke prie kryþiaus „Tautos skau-mui atminti“ bei prie negráþu-siøjø simbolinio kapo. Èia uþ-degtos þvakelës nuolat prime-na mûsø tautos netektis.

Tremties kelius prisiminëbuvæ tremtiniai. Dubysos slë-nio ûkininkø Kostyrø ðeimapatyrë 1949-øjø iðtrëmimà irvargo Biuriatijoje. GenovaitëKostyrienë jau tremtyje buvonuteista 25 metams lagerio,kaip prisimena jos duktë VidaKostyraitë-Knabikienë, „uþsudainuotà dainà apie raudonàvabalà“...ir keletà metø kalëjoNorilske. Tuo metu jos tëvàkalino Intoje. Vida su aðaromismena kanèias, kurias visà so-vietmetá kentëjo jø ðeima, ir sa-ko: „Turime nuolat primintiþmonijai, kà mums teko patir-ti nuo okupantø“.

Irkutsko srities Taiðetomiðkuose jaunystæ prarado iðBetygalos kilæs, dabar Gargþ-duose gyvenantis Kazys Pet-raitis. Dabar jis dþiaugiasi, kad

tremtyje buvo þmoniø, kurieregistravo ir apraðë Sibiro mið-kuose iðblaðkytus lietuvius.Tokià kuklià knygelæ „Tremti-niai“ yra iðleidæs maþeikiðkisBenediktas Narkus.

Sibire gimusi Rita Lanku-tienë tiktai ið motinos uþraðøsuprato, kà jautë ið savo uþgy-ventø namø á neþinià skubomisveþami þmonës, nepasiruoðæðalèio ir alkio iðbandymams...(Ritos mamos Nastës Pau-lauskienës uþraðai iðspausdinti„Tremtinyje“). AktyviLPKTS Klaipëdos rajono filia-lo dalyvë Rita Lankutienë nuo-lat ragina tremtá ir lagerius ið-kentëjusiuosius uþraðyti viskà,kà teko patirti, iðgyventi, ma-tyti, kad palikuonys þinotø irávertintø tëvø kanèias.

Susitelkti á ateitá, ugdyti jau-nimo patriotiðkumà ir pasiren-gimà prieðintis okupacinëmsgrësmëms ragino buvæs ilga-metis Tëvynës sàjungos–Lie-tuvos krikðèioniø demokratøKlaipëdos rajono tarybos pirmi-ninkas, politinio kalinio sûnusgydytojas Dangirdas Lingys. Pri-minæs, kaip ðiuo metu svarbuapginti ðalies nepriklausomy-bæ, jis ragino visus lietuvius at-eityje iðsirinkti tokià valdþià,kuri neparduotø Lietuvos.

Minëjimo dalyvius pasvei-kino Lietuvos RespublikosSeimo narë Agnë Bilotaitë.

Su artimiausiais Lietuvos

politiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos Klaipëdos rajono fi-lialo darbais supaþindino filia-lo pirmininkas Jonas Ðatkus irvienas ið iniciatyviausiø nariøÈeslovas Tarvydas.

Prieð 73 metus, 1941-ujømetø birþelio pabaigoje, Rai-niuose, Telðiø rajone, besi-traukiantys sovietø aktyvistaiir Raudonosios armijos karei-viai þvëriðkai nuþudë 73 poli-tinius kalinius, tarp jø deðimtbuvusiø Klaipëdos rajono gy-ventojø – ûkininkø, mokytojø,valstybës tarnautojø. Jø atmi-nimà þymintá paminkliná ak-mená birþelio pabaigoje numa-toma iðkilmingai atidengtiGargþdø parke.

Èeslovas Tarvydas savoruoþtu pakvietë pagerbti þuvu-siø partizanø atminimà ðiø me-tø geguþës 18 dienà prie Ðvè.Mergelës Marijos su Kûdikiustatulos, dar sovietiniais me-tais partizanø ðeimos pastaty-tos Ðvëkðnos parapijos Ðarkið-kiø kaimo miðke. Èia ávyks pa-maldos ir minëjimas.

1949-øjø tremtinius skam-biomis dainomis, kaip kaskarttokiuose likimo broliø susibû-rimuose, linksmino buvusiøtremtiniø choras „Atmintiesaidai“. Specialià meninæ pro-gramà ðiai progai parodë La-piø pagrindinës mokyklosmoksleiviai.

Aldona VAREIKIENË

Tremtys neiðdyla ið atminties...

7 2014 m. balandþio 11 d.Nr. 14 (1084) Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39,LT-44309, Kaunas, tel. (8 37)323 204, faksas (8 37) 323 214.Indeksas 0117. El. paðtas:tremtinys@zebra.lt

Tremtinys

Kaina 2 Lt

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ remia

LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.ltÁmonës kodas 3000 32645. Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

Spausdino spaustuvë UAB„Rinkos aikðtë“, Josvainiø g. 41,Këdainiai Ofsetinë spauda 2 sp. lankai.

Tiraþas 2400. Uþs. Nr.

RedaktorëJolita Navickienë Redakcija:Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë,Ingrida Vëgelytë

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X

S k e l b i m a i

ILSËKITËS RAMYBËJE

Uþjauèiame

Geguþës 17 d. (ðeðtadiená) 10 val. Kauno r. Karmëlavos baþ-nyèioje bus aukojamos ðv. Miðios uþ Krasnojarsko kr. MaþojoUnguto tremtinius. Po pamaldø baþnyèios ðventoriuje bus ðven-tinamas paminklas tremtiniø atminimui.

Maloniai kvieèiame dalyvauti.Informacija tel. 8 612 94 932.

Marija Þemaitytë-Pivoriûnienë-Bickienë1913–2014

Gimë Rokiðkio aps. Pandëlio valsè. Kir-doniø k. deðimt vaikø auginusioje ðeimoje.1918 m. mirë tëvas. Marija baigë Pandëliomokyklos keturis skyrius. Labai domëjo-si knygomis, daug skaitë. Mokësi siûti.1939 m. iðtekëjo uþ aktyvaus jaunalietuvioValerijono Pivoriûno, vëliau tapusio parti-zanu ir þuvusio mûðio metu. Po vyro þûtiessu dukterimi buvo persekiojamos. Nuo trë-mimo iðsislapstë. Iðtekëjusi uþ Bickaus gy-veno Panevëþyje. Po vyro mirties gráþo á sa-vo tëviðkæ, gyveno Kirdoniø k. priþiûrima dukters.

Palaidota Kirdoniø kaimo kapinaitëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá, vaikaitæ ir artimuosius.

LPKTS Rokiðkio filialas

Aldona Ramanauskaitë-Sujetienë1927–2014

Gimë Lazdijø r. Rudaminos valsè. Bielë-nø k. Baigë Lazdijø gimnazijà. Uþ tai, kadbrolis Adolfas Ramanauskas buvo partiza-nø vadas, jai buvo uþtrenktos jos svajonës –Medicinos universiteto, durys. 1948 m. kar-tu su jaunesniu broliu Albinu ir tëvu iðtrem-ta á Krasnojarsko kr. Chakasijà. 1958 m. slap-ta gráþo á Lietuvà. Ilgà laikà neregistruota,vëliau ásidarbino Mikyèiø kaimo bibliote-kos vedëja, kolûkio kontoros apskaitininke,galiausiai – kaimo parduotuvëje. Uþauginoseptynis vaikus. 2008 m. apdovanota ordi-

no „Uþ nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Pagal galimybes Aldona ási-traukdavo á visuomeninæ veiklà. Skaitë paskaitas Lazdijø gimnazis-tams, buvo gerbiama vieðnia Druskininkø rezistencijos ir tremtiesmuziejuje, papraðyta pasakodavo apie jà, naðlaitæ, labai mylëjusá irglobojusá brolá Adolfà, LLKS Gynybos pajëgø vadà, dimisijos bri-gados generolà, kità brolá – Albinà, 1949 m. tragiðkai taigoje þuvusátëtæ, tremties iðbandymus Sibire.

Palaidota Lazdijø rajono Ðventeþerio kapinëse.Uþjauèiame vaikus, vaikaièius, provaikaièius, brolá ir artimuosius.

Druskininkø rezistencijos ir tremties muziejausdarbuotojai, artimieji

Anicetas Andrijauskas1927–2014

Þemaièiø partizanø apygarda netekovieno aktyviausiø, pareigingiausiø savo na-riø – kario savanorio, ðaulio Aniceto And-rijausko. Buvo nuolatinis ávairiausiø rengi-niø dalyvis, apygardos vëliavneðys, ilgame-tis kasininkas, apygardos vado pavaduoto-jas. Svarbiausia – nuoðirdus, geras þmogus,puikus draugas. 1948–1956 m. kalëjo Tai-ðeto, Bratsko, Omsko, Karagandos, Dþez-kazgano, Kustanajaus, Alma Atos lageriuo-se. Gráþæs á Lietuvà, dirbo Klaipëdos organizacijose vairuotoju.

Nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir bendraþygius.Þemaièiø partizanø apygarda

Jonas Sereika1933–2014

Gimë Këdainiø aps. Surviliðkio valsè. Laþø k.ûkininkø ðeimoje. 1949 m. su ðeima: tëvais,keturiomis seserimis (penkta sesuo gimëtremtyje), buvo iðtremtas á Irkutsko sr. Echi-rito Bulaganskio r. Dirbo kolûkyje trakto-rininku. Vëliau ðeima persikëlë á Ost Ordosmstl. 1957 m. gráþo á Lietuvà. Gimtosios so-dybos nebebuvo. Apsigyveno pas gimines,dirbo vairuotoju. 1969 m. vedë buvusià trem-

tinæ Reginà Druskytæ, uþaugino du sûnus.Palaidotas Këdainiø Kauno gatvës kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà ir sûnus su ðeimomis.

LPKTS Këdainiø filialas

Balandþio 12 d. (ðeðtadiená) ávyks Lietuvos kariuomenësgenerolo Povilo Plechavièiaus (1890–1973) ákurtos ir jo va-dovaujamos Lietuvos vietinës rinktinës 70 metø sukakties pa-minëjimas.

10 val. Ðv. Mykolo Arkangelo (Águlos) baþnyèioje bus au-kojamos ðv. Miðios uþ Vietinës rinktinës karius ir vadà gen.Povilà Plechavièiø. 12 val. iðkilmingas ðventinis minëjimasKauno águlos karininkø ramovëje Didþiojoje salëje (A. Mic-kevièiaus g. 19, 2 aukðte). Koncertuos moterø vokalinis an-samblis „Þara“ (vad. Vincentas Kursa) ir Lietuvos ðauliø sà-jungos vyrø vokalinis ansamblis.

Maloniai kvieèiame dalyvauti.

Mirus buvusiam ilgame-èiam LPKTS Ðiauliø filialopirmininkui, LPKTS valdy-bos nariui

Èeslovui Dirkei, nuoðirdþiai uþjauèiame þmo-nà, dukterá ir artimuosius.

LPKTS valdyba,LPKTS Ðiauliø filialas,

LPKTS Vilniaus filialas,LPKTS jaunesniosios

kartos komitetas

Skaudþià netekties valan-dà nuoðirdþiai uþjauèiameLPKTS Prienø filialo tarybosnaræ Elenà Jasulaitienæ dëldukters Dalios mirties.

LPKTS Prienø filialas

Balandþio 27 d. (sekma-diená) Traksëdþio sen. Nevo-èiø kaime bus ðventinamas pa-minklas þuvusiems Lietuvospartizanams. 12 val. ðv. Mi-ðios Ðilalës Ðv. PranciðkausAsyþieèio baþnyèioje; 14 val.paminklo ðventinimas ir ati-dengimas Nevoèiø k. Po pa-minklo atidengimo – Lietuvosdidþiojo kunigaikðèio Kæstuèiomechanizuotojo pëstininkøbataliono kariðkiø pasirody-mas, pabendravimas, pasivai-ðinimas kareiviðka koðe.

Kvieèiame dalyvauti.

Balandþio 16 d. (treèiadiená) 12 val. LR Seime, Kovo 11-osiosAkto salëje (Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius, I rûmai),ávyks forumas – minëjimas „Bangø mûða“ – 1949 metø masi-niai trëmimai Baltijos valstybëse“.

Renginá organizuoja LR Seimo kanceliarijos Komunikaci-jos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo áam-þinimo skyrius kartu su Lietuvos gyventojø genocido ir rezis-tencijos tyrimo centru. Renginio metu bus skaitomi praneði-mai apie masinius trëmimus Lietuvoje ir Latvijoje, tremtiniøir politiniø kaliniø bûtá, atsiminimais dalinsis buvæ tremtiniaiir GULAGo kaliniai, bus apþvelgta dabartinë buvusiø trem-ties vietø padëtis.

Norinèiuosius dalyvauti praðytume registruotis iki balandþio14 d. (pirmadienio) 17 val. elektroniniu adresu: istorija@lrs.ltarba centras@genocid.lt. Taip pat galite registruotis telefonais:(8 5) 239 6144, (8 5) 231 4139 arba (8 5) 239 6119. Regist-ruojantis praðome nurodykite vardà, pavardæ ir institucijà arvisuomeninæ organizacijà, kuriai Jûs atstovaujate ar priklau-sote. Taip pat primename, kad norint patekti á renginius Sei-mo rûmuose bûtina turëti asmens tapatybæ patvirtinantá do-kumentà.

Jonavos kraðto muziejujepaminëti 1949 metø trëmimø65-àsias metines buvo susirin-kæ Jonavos politiniai kaliniaiir tremtiniai. Èia prisimintianuomet tautà sukrëtæ oku-paciniai ávykiai, pagerbti iðë-jusieji Amþinybën ir gyvi liki-mo broliai, sesës.

Iðkilminga sueiga prasidëjoJonavos kultûros centro poli-tiniø kaliniø ir tremtiniø cho-ro „Viltis“ koncertu. Trëmi-mø nuotaikos, artimøjø netek-tys, tëviðkës ilgesys – visa tai su-dëta á garbaus amþiaus choris-tø, vadovaujamø VioletosMichelkevièienës, dainas.Anot po to kalbëjusios Lietu-vos politiniø kaliniø ir tremti-niø sàjungos Jonavos filialo va-dovës Veronikos Gabuþienës,

1949-aisiais Lietuva patyrëdaug skausmo, kaip ir 1948-ai-siais. Tada á Sibiro tolybes, la-gerius iðveþta per 28 tûkstan-èiai þmoniø, ið jø apie 140 vë-liau gráþo á Jonavà, kur augan-èiame mieste galëjo gauti dar-bo, bûstus. Dalis jø ir dabar pi-lietiðkai aktyvûs, puoselëja kul-tûros ir groþio daigus.

V.Gabuþienë apþvelgë be-veik ketvirèio amþiaus organi-zacinius, kultûrinius, memo-rialinius darbus, vykdytus Jo-navos kraðte. Pabrëþë, kad jau1989-øjø geguþæ buvo paminë-ta 1948-øjø tremtis, 1992 me-tais paðventinta Jonavos kapi-nëse iðkilusi koplytëlë. 1994metais prie Neries pastaèiusmemorialà rezistencijos au-koms, vietos istorikams, kryþ-

dirbiams atsivërë ir platesnihorizontai: tai ðen, tai ten pa-kelëse, palaukëse pastatyti pa-minklai tremtiniams, partiza-nams, represijø aukoms. Pas-kutinis kryþius iðkilo Svilony-se, taèiau tikëtina, kad kraðto-tyrininkai iðsiaiðkins ir dau-giau susidorojimo su Lietuvospatriotais vietø, uþraðys prisi-minimus ir memorialiniaisþenklais sustabdys neátikëtinaisparèiai irstanèià atmintá.

„Sibiro vaikai“ – taip Jona-vos rajono savivaldybës vice-meras Vytautas Venckûnaspasiûlë vadinti tuos, kurie gi-mæ, augæ tremtyje, jiems skau-du dël tëvø, seneliø patirtøkanèiø ir kurie galëtø perimtidabartinæ LPKTS veiklà.

Prisimenant praeities þaizdassielojamasi dël dabarties

(keliama á 8 psl.)

Knygø tremties ir rezisten-cijos tematika galite ásigytiLPKTS bûstinës knygynëlyje,Kaune, Laisvës al. 39.

82014 m. balandþio 11 d. Nr. 14 (1084)Tremtinys

(atkelta ið 1 psl.)„Atvirai sakau, anuomet

prakeikiau savo likimà, kad ið-likau gyvas, nes teko iðkentëtièekistø tardymus, kankinimusir beveik deðimt metø praleis-ti lageryje“, – filme kalba An-tanas Lukða.

Dokumentiniai kadrai fil-muoti Lietuvoje, Latvijoje,Lenkijoje, Rusijoje, Ðvedijojeir JAV, kalbinti per 50liudininkø, istorikø, politikø.Filmas, lyg odë apie Lietuvà,skirtas Vakarø pasaulio þiûro-vui.

„Nematomà frontà“ bûtøgalima laikyti viena ið tûkstan-èiø Lietuvos vizitiniø korteliøpasauliui. Tiems, kurie su ðiatema yra menkai susidûræ, fil-mas suteiks daug informaci-jos,“ – teigia þurnalistas Ma-rius Janèius. Ðiame filme ma-tome „atvirus veidus þmoniø,kurie tiesiai ir paprastai kalbaapie savo vertybinius pasirin-kimus. Kai kuriuos netikëtusliudininkus ir liudijimus. Kadir JAV Valstybës departamen-to pozicijos dël lietuviø jauèia-mos nuoskaudos viltingai lau-kus, bet taip ir nesulaukusAmerikos pagalbos“.

Filmo pristatymo metu bu-vo pakalbinta specialiai ið JAVatvykusi ponia Nijolë Braþë-naitë ir vienintelis gyvas ið ke-turiø partizanø broliø likæsAntanas Lukða. Abu tuometi-nio laikotarpio liudininkai iðsa-kë paèius geriausius padëkos

þodþius „Nematomo fronto“kûrëjams ir festivalio organiza-toriams. Keletà klausimø þiû-rovai uþdavë ir filmo kûrëjams.

Kodël vyrai ið Ðvedijos irJungtiniø Amerikos Valstijøsusidomëjo Lietuvos istorija irnetgi sukûrë filmà?

Jonas Ohmanas teigë, kad„kiekvienas ið kûrëjø ðiuoklausimu turime savàjá kelià.Lietuvos istorija domiuosidaugiau nei 20 metø. VincasSruoginis – taip pat. Jis seniainorëjo sukurti filmà apie pasi-prieðinimà. Na, kaip þinome,geriausios ryðininkës yra mote-rys – mudu su Vincu suvedë josesuo, JAV lietuvë Laima Vin-cë Sruoginis“, iðvertusi JuozoLukðos knygà „Partizanai“ áanglø kalbà. Jonas OhmanasJuozo Lukðos „Partizanus“ ið-vertë á ðvedø kalbà.

Filmo prodiuseris MarkasJohnstonas sakë: „Su kuprinekurá laikà keliavau po Lietuvà,po ávairiausius muziejus, gili-nausi á ðalies istorijà, kuri pali-ko nedildomà áspûdá. Po to su-tikau Vincà ir Jonà, tuomet irsumanëme sukurti ðá filmà“.

Ar planuojama rodyti ðá fil-mà Lietuvos mokyklose?

Jonas Ohmanas optimistið-kai teigë: „Þinoma, filmas busrodomas ðalies mokyklose. Jáplanuojame ágarsinti lietuvið-kai, kad bûtø galima trans-liuoti ir per nacionaliná tele-vizijos kanalà. Apskritai „Ne-matomas frontas“ yra labiau

skirtas Vakarams – JAV ir Va-karø Europai. Norisi, kad ki-tos ðalys suþinotø, kaip Lietu-va kovojo uþ savo nepriklau-somybæ“.

Vinco Sruoginio nuomone,„tai, kas dabar vyksta Ukrai-noje, tik árodo, kad apie Lietu-vos pavyzdá turime kalbëti kuogarsiau“.

Èia savo prisiminimus apieukrainieèiø ir lietuviø tautøtroðkimà bûti laisviems ir vie-nybæ sovietø lageriuose iðsakëir Antanas Lukða.

Kodël buvo pasirinkta bû-tent Juozo Lukðos istorija?

Jono Ohmano teigimu,„Juozas Lukða yra vienas svar-biausiø þmoniø 20 amþiausLietuvos istorijoje“. Ðvedøþurnalistui keista, kad knyga„Partizanai“ iki ðiol neá-traukta á mokyklø privalo-mos literatûros sàraðà.

Markui Johnstonui Juo-zas Lukða yra tarsi kertinëaðis, pasiprieðinimo, kovosuþ laisvæ ir nepriklausomybæsimbolis. „Nenorëjome sau-sai papasakoti skaudþios lie-tuviø tautos istorijos – Juo-zas Lukða ir su juo susijæ irkovojæ þmonës padëjo tai pa-siekti ir atskleisti“.

Tikëkimës, kad geguþësmënesá dokumentiná filmà„Nematomas frontas“ galësi-me pamatyti ir Kaune.

Parengë DaliaLUKÐAITË-

MACIUKEVIÈIENË

„Nematomas frontas“ –þiûroviðkiausias lietuviðkas filmas

Skelbiamas literatûroskonkursas

Artëjant birþelio 7 dienà Kaune ávyksianèiai buvusiø po-litiniø kaliniø ir tremtiniø dainø ir poezijos ðventei „Leis-kit á Tëvynæ“, Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungaskelbia literatûros konkursà.

Per pastaruosius dvejus metus iðleistas knygas tremtiesir rezistencijos tematika, autoriai (prioritetas teikiamasKauno apskrities gyventojams) ar teikiantieji asmenys beiorganizacijos turi atsiøsti iki geguþës 4 dienos „Tremtinio“redakcijai, adresu: Laisvës al. 39, Kaunas 44309 (ant vo-ko nurodykite: „Literatûros konkursui“). Vokai bus atplë-ðiami geguþës 5 dienà, susirinkus komisijai.

* * *XII respublikinës dainø ir poezijos ðventës „Leiskit á Të-

vynæ“ Kaune literatûros konkurso nuostatai:1. Laureatu gali tapti buvæs politinis kalinys ar tremti-

nys, per dvejus metus iki ðios ðventës iðleidæs vertingiau-sià bet kurio þanro literatûros kûriná tremties ir pasiprie-ðinimo tema.

2. Pirmenybë teikiama autoriams ið regiono, kuriame vyks-ta ðventë.

3. Kûrinius vertinimui gali siûlyti kûrybinës organizacijosir pavieniai asmenys.

4. Literatûrinës premijos dydá ir formà nustato ðventæ ren-gianti LPKTS.

5. Kandidatus atrenka vietos kultûros ir ðvietimo darbuo-tojai ir pateikia konkurso vertinimo komisijai.

6. Premija áteikiama ðventës „Leiskit Á Tëvynæ“ metu.7. Skiriamos ir paskatinamosios premijos ar prizai moks-

leiviams uþ literatûrinius raðinius tremties ir pasiprieðinimotema.

8. Paskatinimo premijø ar prizø kieká ir jø vertës dydþiusnustato LPKTS.

„Tremtinio“ inf.

Kai kurie moksleiviai ið vi-so neþino, kad po Antrojopasaulinio karo Lietuvoje bu-vo ginkluotas pasiprieðinimas,neþino net apie legendiná par-tizanà Juozà Lukðà, ginkluotopasiprieðinimo vadà Jonà Þe-maitá-Vytautà ir kitus. Tai ap-gailëtina.

Ðiø laikø jaunuoliui dabar-tinëje tikrovëje sunku rasti sek-tinà idealà. Tarnautojai daþnaikorumpuoti, kai kurie Seimonariai verti pajuokos, sporti-ninkai parsiduoda uþ pinigus.Prisiminkime himno þodþius:„Ið praeities tavo sûnûs te stip-rybæ semia“. Idealizmo, pat-riotiðkumo, didvyriðkumo mû-sø laikø jaunuoliai gali pasimo-kyti ið legendiniø Lietuvos par-tizanø: Juozo Lukðos, Vaclo-vo Voverio-Þaibo, AdolfoRamanausko-Vanago, JonoÞemaièio-Vytauto, KazimieroPyplio-Maþyèio ir ðimtø kitø.Todël mokyklinis jaunimas tu-ri gerai þinoti ginkluoto Pasi-

prieðinimo istorijà. O tam rei-kalingas rimtas Pasiprieðinimoistorijos mokymas, deramaspamokø skaièius, atsakingasmokytojo poþiûris. Deja, to pa-sigendame.

Akivaizdu, kad skatinantmokytojø suinteresuotumà de-ramai mokyti Pasiprieðinimoistorijà labai padëtø egzaminas.Jis turëtø bûti 10 klasëse, iðë-jus 18 pamokø Pasiprieðinimoistorijos programà. To ir pra-ðëme prieð penkerius metusrinkdami paraðus Ðvietimo irmokslo ministerijai. Primena-me, kad 18 pamokø – tai pusëpilietiniam ugdymui 10 klasë-se skirtø pamokø. Esant egza-minui, Pasiprieðinimo istorijaimokytojas gali skirti ir didesnædalá pilietiniam ugdymui skir-tø pamokø. Pilietinio ugdymodalykas dëstomas ir 9 klasëse.Pilietiðkai ugdyti moksleiviusprivalo visø dalykø mokytojai,bûdami moksleiviams profesi-nio pasirengimo, moralinio

tvirtumo pavyzdþiu. Toks pi-lietinis ugdymas kur kas veiks-mingesnis uþ graþius, bet gyve-nimiðkais pavyzdþiais nepar-emtus þodþius.Visà laikà mokytojams reko-menduojame itin populiarø, to-bulà Nijolës Gaðkaitës „Pasi-prieðinimo istorijos 1944–1953“ vadovëlá. Mokytojus ap-rûpinome 18 pamokø pagal ðávadovëlá iðplanavimu. Vadovë-liø trûksta, bet „Pasiprieðinimoistorija“ yra internete. Mokyto-jus taip pat aprûpinome klau-simynu (klausimai ir atsaky-mai Pasiprieðinimo istorijos te-ma). Egzaminas galëtø vykti toklausimyno pagrindu. Moks-leivis, savaitæ po pusvalandápasimokæs, lengvai iðmoktø,tad egzaminas tikrai nebûtøsunkus, nes moksleiviams Pa-siprieðinimo istorija patinka.

Beje, Ðvietimo ir moksloministerija ðiais metais ávedëabiturientams privalomàjá ma-tematikos egzaminà, o mespraðome daug lengvesnio, betpatriotiniam ugdymui labaireikalingo egzamino.

Algimantas LELEÐIUS

Pasiprieðinimo istorijosprogramai – egzaminà

Be abejo, ðie turëtø taippat sielotis dël mûsø visuo-menëje iðblaðkomø gerumo,þmogiðkumo daigø, atvertiakis per daug savo kiaute uþ-sidariusiems, abejingiems tau-tieèiams.

Sueigos metu V.Gabuþie-në dviem 1949 metø likimobendraþygëms, savo filialoaktyvistëms – Eugenijai Moc-

Prisimenant praeitiesþaizdas sielojamasi

dël dabarties(atkelta ið 7 psl.) kaitienei ir Onai Vyðniaus-

kienei – prisegë Lietuvos po-litiniø kaliniø ir tremtiniø sà-jungos 3-iojo laipsnio þyme-ná „Uþ nuopelnus Lietuvai“.Uþ aktyvumà paspaustosrankos Èeslovui Dimðai, Sta-sei Dimðaitei, Zitai Deksnie-nei, Alinai Dalmatovai, Ste-fai Maleckienei, JaninaiDudutienei.

Marius GLINSKAS

„Vilties“ choro dainose nestinga graudulio ir vilties Valerijaus Buklajevo nuotr.