7 meno dienos | 2010 m. balandþio 16 d. | Nr. 14-15 (890-891) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

Nr. 14-15 (890-891) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md

3Gintaro Varno triumfas Bratislavoje

5Nauji filmai: „Le Concert“

6Viluèiø ðeimos grafika

8Du moterø kino festivaliai

2010 m. balandþio 16 d., penktadienis

N U K E L T A Á 4 P S L .

Nijolë Vilutienë. „Kelionë“. 1977 m.

Kun. Adam Boniecki

„Suvokëme, kad bendrà mûsølikimà ir artumà tarp mûsø, tikin-èiøjø ir netikinèiøjø, skirtingøpolitiniø grupiø ir skirtingø paþiû-rø þmoniø, sujungia gyvenimotrapumas“, – ðie þodþiai – pirmojikunigo Adamo Bonieckio, lenkøkatalikø intelektualø savaitraðèio„Tygodnik Powszechny“ vyriausiojoredaktoriaus, reakcija á ðeðtadienánetoli Katynës ávykusià tragedijà.

Tragiðka katastrofa netoli Smo-lensko iðlaisvino lavinà þodþiø – te-levizijoje, radijuje, laikraðèiuose.Nes mirtis verèia tylëti, bet kartu irkalbëti. Iðgyvendamas toká sukrëti-mà kaip ðis, þmogus nenori bûti vie-nas. Jis griebia kitø þmoniø þodþius,þmoniø, kurie tai iðgyvena taip patkaip jis, kalba apie tà iðgyvenimà, kadneneðtø sunkios naðtos vienas pats.Todël tokiomis akimirkomis ieðkomekitø. Nesibaigianti piligrimystë priePrezidento rûmø Varðuvoje, prieVavelio, prie kitø panaðiø vietø; gë-lës, þvakës, þuvusiøjø fotografijos,maldos ir giesmës – bejëgiðkumas

prieð tai, kà reikia priimti kaip ne-besugràþinamà. Priimti mirtá. Ne-tikëtà, ateinanèià kaip vagis. Juk pa-sakyta: „Todël ir jûs bûkitepasirengæ, nes ateis akimirka, ku-rios nenuspësite...“ Bet kas yra pa-sirengæs, kai ta akimirka ið tikrøjøateina artimiesiems? Ypaè dabar,kai mirtis vis labiau traukiasi ið re-gëjimo lauko. Gyvename civilizacijo-je, kurioje dominuoja sëkmë, graþuskûnas, sveikata ir gyvenimas.

Ir staiga ið oro uosto netoli Smo-lensko pasigirdo persmelkiantis irátikinantis perspëjimas: mementomori – atmink, kad ir tu mirsi.

Daug bejëgiðkø, ðirdingø, nuoðir-dþiø þodþiø... Tarp jø ir iðmintingi,neðantys ðviesà þodþiai. Bûtent to-kius per gedulingas miðias Varðu-vos katedroje pasakë arkivyskupasKazimierzas Nyczas.

„Skrido kartu, petys prie peties,viena kryptimi, kad pagerbtø Katy-nës kareivius. Lipdami á lëktuvà, ne-þinojo, kad þvakës, kurios turëjoliepsnoti þudyniø vietoje, degs jø at-minimui. Ta tragedija, – sakë Var-ðuvos arkivyskupas, – rodo, koksbendras yra mûsø likimas, kaipmus, tikinèius ir netikinèius, esan-

èius vienoje ir kitoje barikados pu-sëse, pasaulieèius ir dvasininkus, su-jungia gyvenimo trapumas. Tikiu,kad ðios dienos tragiðkas ávykis, na-cionalinës laidotuvës, nuolankiai tailyginant su Popieþiaus mirtimi ir lai-dotuvëmis, suartins mus, lenkus, pa-dës þiûrëti viena kryptimi ne tik ar-timiausiomis nacionalinio gedulodienomis, bet ir mënesius, metus,rûpinantis Lenkija, bendru Tëvynësgëriu.“

Gal tokio sukrëtimo reikëjo, kadsuvoktume, jog mûsø bendro liki-mo ir artumo pagrindas ir yra visømûsø gyvenimo trapumas? Nepai-sydamas skepticizmo iðminèiø,þmonijos istorijos þinovø, netikin-èiø, kad ðis sukrëtimas nors kiek pa-keis mûsø politiniø kovø stiliø, ti-kiu, kad pëdsakas liks, kad jaunebegalësime gráþti prie negarbin-go uþsispyrusio þiaurumo, kuris bu-vo iki balandþio 10-osios. Tas sukrë-timas apima ir gëdà uþ paskubomisiðsakytà nuomonæ, uþ skelbiamusþiaurius vertinimus, uþ átarinëjimusniekingomis paskatomis. Þinoma,tai nereiðkia, kad turi keistis pasi-

PabudimasKatynës tragedijos aukoms atminti

B. K I T O W S K O S N U O T R A U K A

Brangûs skaitytojai,

Ðá mësesá dar galite adresuoti 2 proc. savo pajamø mokesèio mûsø sa-vaitraðèiui, uþ kà bûtume Jums nepaprastai dëkingi. Pildydami Valstybinësmokesèiø inspekcijos formà FR0512, adresuokite jà taip:

VðÁ „Meno dienos“, ám. kodas 300007987,sàsk. Nr. LT247044060003988597,

Bernardinø g. 10-8, LT-01124 Vilnius

Formà galite gauti Mokesèiø inspekcijos skyriuje, apsilankæ mûsø re-dakcijoje arba uþpildyti jà internete (mokesèiø inspekcijos tinklalapiowww.vmi.lt nuorodoje „Formos“ áraðykite FR0512 ir uþpildykite PDF for-mato blankà).

Kitas spausdintas „7 meno dienø“ numeris pasirodys balandþio 30 d.

2 psl. 7 meno dienos | 2010 m. balandþio 16 d. | Nr. 14-15 (890-891)

M u z i k a

Kronika

Fryderyko Chopino200-osioms metinëms

Balandþio 8 d. Vilniaus paveiks-lø galerijoje surengtoje spaudoskonferencijoje buvo pristatyta kom-pozitoriaus Fryderyko Chopino200-osioms gimimo metinëms skirtørenginiø programa „Chopin 2010 –Lietuvos Respublika“. Kultûriniairenginiai – koncertai, pieðiniø ir fo-tografijos parodos, edukacinë pro-grama – vyks visus metus. Dalis ðiosplaèios programos jau yra prasidë-jusi, pirmieji renginiai visuomeneipristatyti vasario mënesá.

Viena ið kertiniø „Chopin 2010 –Lietuvos Respublika“ programosdaliø – koncertø ciklas „Chopino sa-lonas Vilniaus paveikslø galerijoje“prasidës balandþio pabaigoje ir tæ-sis iki metø pabaigos. Ðiame ciklenumatyti devyni koncertai, per ku-riuos jaukioje, intymioje erdvëjeskambës ne tik F. Chopino, bet irjo amþininkø ar jo kûrybai átakà da-riusiø kompozitoriø muzika. Ði sa-loniniø koncertø idëja, gimusi pia-

nistei Ðviesei Èepliauskaitei, gavusLenkijos instituto Vilniuje bei Lie-tuvos dailës muziejaus pritarimà irpalaikymà, bus sëkmingai ágyven-dinta. Pradëdamas spaudos konfe-rencijà Lietuvos dailës muziejausdirektorius Romualdas Budrys pri-minë, kad salonas – tai vienas iðaristokratinio meninio gyvenimobûdø, buvæs itin populiarus VakarøEuropoje. Dailës muziejaus rûmaiXIX a. I pusëje taip pat buvo tokskultûrinis salonas, todël F. Chopi-nui skirtà koncertø ciklà rengiantbûtent ðioje erdvëje atsiveria gali-mybës ne tik patraukliai pristatytijo kûrybà autentiðkoje aplinkoje,bet taip pat tæsti graþias kultûrinestradicijas.

Ið devyniø saloniniø koncertøVilniaus paveikslø galerijoje ðeðiskirti fortepijono solo, trys – kame-rinei muzikai. Be paèios Ð. Èep-liauskaitës, bus galima pasiklausytijaponës Masako Ezaki, iðleidusiosbene visus F. Chopino etiudus irmazurkas, interpretacijø, garsausKazachstano pianisto Amiro Tebe-nikhino skambinimo, kitø sveèiø. At-

likëjai praëjo kruopðèià atrankà, irkiekvienas jø atskleis savità F. Cho-pino muzikos veidà. Visi salonokoncertai nemokami.

Trumpai apþvelgdama ir prista-tydama visà F. Chopino metinëmsskirtà projektà Lenkø instituto Vil-niuje direktorë Maùgorzata Kasner,kalbëdama apie F. Chopinà, citavogarsiàjà Cypriano Kamilio Norwi-do frazæ: „Kilmës – varðuvietis, ðir-dimi – lenkas, o talentu – pasauliopilietis“, ir pabrëþë ðio kompozito-riaus pasaulietiðkumà ir universa-lumà. Ne tik Lenkija, bet ir pasau-lis mini ðio kompozitoriaus gimimometines: yra sudaryti specialûs ko-mitetai ir programos ðio pianisto irkompozitoriaus kûrybai paminëti.Lietuvoje 2009 m. gruodþio 8 d.ákurtas Fryderyko Chopino gimimometiniø minëjimo Lietuvoje garbëskomitetas, kurio nariai yra garbûsvisuomenës bei kultûros ir menoveikëjai, tarp jø Lenkijos Respubli-kos ambasadorius Lietuvoje Janus-zas Skolimowskis, Prancûzijos Res-publikos ambasadorius LietuvojeFranšois Laumonier, Lietuvos na-

cionalinio simfoninio orkestro me-no vadovas ir vyriausiasis dirigen-tas Juozas Domarkas, Lietuvos mu-zikos ir teatro akademijos rektoriusEduardas Gabnys, F. Chopinodraugijos direktorius Eugenijus Ja-nutënas, Lietuvos nacionalinësfilharmonijos direktorë Rûta Pru-sevièienë, kompozitorë Onutë Nar-butaitë-Skirmantienë, pianistai Pet-ras Geniuðas ir Ðviesë Èepliauskaitëir kiti. Ðis komitetas, kaip ir kiti pa-saulyje steigiami panaðûs F. Chopi-no gimimo metiniø minëjimo garbëskomitetai, yra skirtas ávairiems ren-giniams inicijuoti ir koordinuoti.

Ne maþiau svarbi programos da-lis yra edukacinis projektas, kurákartu su Lenkijos institutu organi-zuoja VðÁ „Naujoji muzikø karta“.Ðios ástaigos atstovas pianistas Kas-paras Uinskas trumpai pristatë pro-jekto programà ir tikslus. K. Uins-kas pabrëþë, kad jø organizacijostikslas skatinti jaunus þmonës susi-domëti muzika. Pianistas teigë, kadðiais laikais yra itin sunku pasiektiþmogø, kuris nëra susidûræs su kla-sikine muzika, nes nei aplinka, nei

televizija to neskatina ir nepropa-guoja, todël yra svarbu pasiekti irsudominti vaikà dar mokykloje.F. Chopinui skirtas edukacinis pro-jektas pristatys ðio kompozitoriauskûrybà dvideðimtyje Lietuvos mu-zikos mokyklø. Kadangi per valan-dà neámanoma aprëpti visos kompo-zitoriaus kûrybos, „Naujoji muzikøkarta“ bando atskleisti, koks skir-tingas ir novatoriðkas kompozito-rius buvo F. Chopinas, ádomiai irpatraukliai pristatyti jo muzikà irpasakoti jos atsiradimo istorijas.Vienas toks susitikimas jau ávyko,ir, pasak K. Uinsko, mokiniai daly-vavo labai uþsidegæ.

Dar viena originali visos ðios pla-èios F. Chopino gimimo metinëmsskirtos programos dalis yra þvilgs-nis á F. Chopinà dþiazo akimis. Tai„Chopin Jagodzinski“ koncertas„Kaunas Jazz“ programoje, koncer-tas Vilniuje „Chopin Jazz“. Taip patnumatyta Dominiko Skurzako fo-tografijø paroda „Chopino impre-sijos“, dailës projektas „Vaivorykð-tës tiltas“ ir kiti renginiai.

GODA RUPE IKA I TË

Dario Martinelli

Gyvendamas Suomijoje ir tapæslietuvës vyru, ðalia daugelio kitø da-lykø supratau, kaip demografiðkaimaþos ðalys (...nors esam pasauly tiktrys milijonai...) traktuoja savoreprezentaciðkiausias kultûros as-menybes. Nors jø esama maþiau neiprancûzø ar italø, jø pasiekiamas en-tuziastingo sakralumo statusas yranepalyginti intensyvesnis ir propor-cingai pranaðesnis uþ dideliø ðaliødëmesá savo garbinamiesiems.

Patyriau, kà ir kiek Suomijai reið-kia Sibelius. Vis labiau pradedu su-prasti, kà Lietuvai reiðkia Èiurlio-nis. Kartais tie supratimo keliai –ne patys lengviausi: pamenu, prieðkeletà metø, nuveþtas á Èiurlioniomuziejø Kaune, drásau pareikðti,kad jis ádomesnis kaip kompozito-rius. Tai buvo vienas ið tø atvejø, kaibûtø buvæ gudriau patylëti. Dar visneiðsiaiðkinau, ar lietuviams Èiur-lionis svarbesnis kaip dailininkas, ogal nusidëjau tuo, kad nusprendþiaupasirinkti vienà ið dviejø (taip, kaipitalui nedera rinktis tarp Leonardodailininko ir Leonardo mokslinin-ko). Bet kuriuo atveju, mano paðne-kovas sureagavo taip, tarsi bûèiaupareiðkæs, kad Saboniui geriau se-kasi gaminti langus, nei þaisti krep-ðiná.

Nemanydamas, kad mano nuo-monë reikðminga, bet dar kartà pra-leisdamas progà patylëti, turiu pasa-kyti, kad Èiurlionio muzika apskritaiyra þemiðkesnë ir maþiau transcen-dentinë nei jo paveikslai ir tai to-kiam þmogui kaip að, kuris dvasin-gumo nelaiko savo stiprybe, yraneabejotinas pliusas. Be to, nors irakivaizdu, kad abiejose jo raiðkossrityse netrûksta nei talento, neivaizduotës, kalbant apie meistrys-tæ, man jo muzikiniai kûriniai atro-do kompetentingesni.

vyras bûtø norëjæs pamatyti uþduo-tá ávykdytà.

Tada á procesà buvo átraukta dau-giau veikëjø ið Lietuvos. Aktyviaikoordinuoti veiksmus ëmësi DariusKuèinskas, pasiûlæs Rokà Zubovàkaip idealiai tinkantá Lahuseno dar-bo tàsai. Taigi dvi paskutines plokð-teles áraðë Èiurlionio proanûkis,ëmæsis ðio ásipareigojimo su pagirti-nu kuklumu, ðventai sekdamas Lahu-seno pradine koncepcija ir sudarytaÈiurlionio kûriniø seka. Perklausæsvisas penkias plokðteles turiu pasa-kyti, kad Lahuseno grojimas taipgrakðèiai persilieja á Zubovo skam-binimà, kad në vienam nemetamas„silpnojo“ projekto dëmens ðeðëlis.

Tas pats ðiaurietiðkas kuklumas(atmieðtas tuo rimtu, ramiu forma-lumu, kuriuo að nuoðirdþiai þaviuo-si) buvo juntamas rinkinio pristaty-me antradienio vakarà. Renginysvirto pagarbos vakaru abiem – Èiur-lioniui ir Lahusenui, gal net su pas-taruoju avanscenoje. Kûrinius iðrinkinio gyvai atliko Zubovas, o La-huseno interpretacijos skambëjo iðáraðo – tai buvo turbût labiausiaijaudinanti vakaro dalis.

Ðiam renginiui atliekamus kûri-nius Zubovas pasirinko kruopðèiaiir labai konceptualiai – ðis koncep-tualumas atitinka Lahuseno pro-gramos planavimà kompaktinëmsplokðtelëms. Vakaro pradþioje, pir-moje savo pasirodymo dalyje, jis pa-skambino ðiltà dedikacijà savo ko-legai ir draugui (tardamas áþangosþodá anglø ir lietuviø kalbomis jis ne-sugebëjo nuslëpti susijaudinimo) –„Muzikiná momentà“ fis-moll, ku-riuo prasideda ketvirtoji rinkinioplokðtelë (pirmas Zubovo ágrotaskûrinys): perëjimas nuo vieno pia-nisto prie kito – tarsi simbolinis at-sisveikinimas su Lahusenu.

Kita pjesë, Mazurka G-dur, pa-sirinkta dël to, kad tai vienas ið

Èiurlionio dingusiø kûriniø, kuráseptintame deðimtmetyje, papraðy-ta Vytauto Landsbergio, „ið atmin-ties rekonstravo“ Èiurlionio drau-gë Viktoria Hempliova. Pirmà savomuzikinio pasirodymo dalá Zubovasbaigë valsu F-dur „Lokio riaumoji-mas“. Anot pianisto, Èiurlioniodraugai já vadino „lietuviðku lokiu“,todël ðis valsas galëjo bûti kompo-zitoriaus autoðarþas.

Po pirmos muzikinës vakaro da-lies sekë Kuèinsko, Rahno ir itinjaudinantis Christine Lahusen pa-sakojimai apie projektà. Renginiopabaigai Zubovas parinko septyniøpjesiø girliandà – virtualià kelionælaiku nuo 1903 iki 1909 metø, kaiÈiurlionis buvo ásitraukæs á tapybà:skambëjo Preliudas A-dur (1903),variacijos „Sefaa Esec“ (1904),„Lakðtingala“ (1905), Ekspromtas,dedikuotas Bronislawai Wolman(1906), Preliudas a-moll (1907), IIir III dalys ið maþø peizaþø ciklo„Jûra“ (1908) ir Preliudas G-dur(1909). Ðis atidus pasirinkimas ta-po visos Èiurlionio kûrybos sinek-docha. O jo kûrybinis palikimas –neáprastai ambivalentiðkas: vienavertus, Èiurlionis tarsi manieringaiatsigráþta á praeitá (èia reikia pami-nëti daþnai jam priskiriamus Schu-manno, Chopino ar kitø vëlyvøjø ro-mantikø atspindþius), kita vertus –þvelgia á ateitá (dodekafonijos nuo-jauta variacijose „Sefaa Esec“), la-bai maþai dëmesio skirdamas tam,kas lieka tarp praeities ir ateities.Taip garbinta vakardienos nostalgi-ja sujungiama su poreikiu þvilgèio-ti á rytojø, tarsi ðiandiena – „dabar-tis“ – já bûtø dominusi maþiausiai,gal dël to, kad joje ir su ja jis taipnesmagiai jautësi.

Jo eklektiðkumas, fantazija, si-nestezija ir rafinuotas skonis nepa-lieka abejoniø, kà ir kaip stipriaiÈiurlionis reiðkia Lietuvai.

Pagaliau opera omniaVisa Èiurlionio fortepijoninë kûryba

Kad ir kaip ten bûtø, nekyla abe-joniø, kad Èiurlionio muzika, bentmuzika, tikrai uþtarnavo Lietuvosjam suteiktà nacionalinio simboliostatusà. Todël penkiø kompaktiniøplokðteliø rinkinys, kuriame pirmàkartà áraðyti visi jo fortepijoniniaikûriniai (kai kurie jø dar niekadaligi tol nebuvo áraðyti), yra istorinisávykis.

Taigi buvau laimingas galëdamaskovo 23-àjà bûti ðio leidinio prista-tyme stilingoje Vilniaus paveiksløgalerijos aplinkoje. Renginá vedëmuzikologas ir Èiurlionio specialis-tas Darius Kuèinskas ir pianistas beiÈiurlionio proanûkis Rokas Zubo-vas – abu visiðkai laisvai besijau-èiantys dvikalbëje, tuoj suprasimekodël, tarptautinio vakaro aplinkoje(nepalioviau galvojæs, kad Italijojevienintelis renginys, kuriame dau-giau kaip vienas vakaro vedëjas betkuriuo metu galëtø lengvai perðok-ti ið italø á anglø kalbà, tikriausiaibûtø vertëjø mokyklos abiturientøbalius).

Ið tiesø „Visi Mikalojaus Kon-stantino Èiurlionio fortepijoniniaikûriniai“ – tai vokieèiø áraðø kom-panijos „Celestial Harmonies“ lei-dinys, kuris iðvydo pasaulá po deðimtámetø trukusio brandinimo, neapsi-

ëjusio be sudëtingø ir tragiðkø mo-mentø. Prodiuseris Eckartas Rah-nas, vienas ið vakaro sveèiø, tikëjoðiuo projektu nuo pat pradþiø, jistaip pat buvo ir viso proceso (kuriosëkmæ stipriai nulëmë keliø Vokie-tijos radijo stoèiø parama) katali-zatorius. Ðiam pianistiniam iððû-kiui – ágroti visà Èiurlionio kûrybàfortepijonui – buvo pasirinktas jau-nas vokieèiø pianistas NikolausasLahusenas, kuriam, Rahno þodþiaistariant, „buvo nesvetima romanti-në pasaulëjauta, gaubiama paslap-ties ir dvasingumo auros, drauge irtam tikras tvarkà mëgstanèio þmo-gaus racionalumas – retas charak-terio ir talento derinys“.

Pirma kompaktinë plokðtelë, pa-sirodþiusi 2000 metais, sulaukë kri-tikø pripaþinimo, jis lydëjo ir liku-sias keturias. Iðleidus treèià plokðtelæávykiai pasisuko dramatiðka lin-kme: 2005 metais 44-eriø metø La-husenas netikëtai mirë, palikdamasprojektà be pagrindinës varomosiosjëgos. Po tam tikro visiðkai supran-tamos neþinios laikotarpio Rahnasvis dëlto nutarë ðá darbà uþbaigti.Svarbiausià vaidmená èia suvaidi-no Christine Lahusen – Nikolausonaðlë (taip pat antradienio vakarovieðnia), átikinusi prodiuserá, kad jos

Christine Lahusen, Eckart Rahn, Darius Kuèinskas P. L I L E I K I O N U O T R .

7 meno dienos | 2010 m. balandþio 16 d. | Nr. 14-15 (890-891) 3 psl.

M u z i k a

Groþio aiðkinti nereikiaGintaro Varno reþisuotas „Faustas“ Bratislavos operoje

J. P A U L Ë K A I T Ë S N U O T R .„Faustas“ Slovakijos nacionaliniame teatre

Junija Galejeva

Ir pakilo nauja plojimø banga, irðoktelëjo á virðø decibelø skalë nuo„Bravo!“ bei kitø, maþiau artiku-liuotø dþiugesio ðûksniø. „Bravo,Lietuva!“ – labai aiðkiai suðuko ne-toliese stovinti ðviesiaplaukë mote-ris... Taip kovo 28 d. reagavo Bra-tislavos publika, kai spektakliuipasibaigus scenoje pasirodë staty-tojø komanda. Charles’o Gounod„Faustà“ Slovakijos nacionaliniameteatre pastatë reþisierius GintarasVarnas, scenografë Jûratë Paulëkai-të, kostiumø dailininkas JuozasStatkevièius, choreografë ið Latvi-jos Elita Bukovska bei ðviesø daili-ninkas ið Didþiosios Britanijos Ke-vinas Wyn-Jonesas.

Spektaklis ið tiesø nusipelnë aist-ringø pagyrø. Techniðkai virtuozið-kas, stilistiðkai ir intelektualiai dau-giasluoksnis, emocionaliai jautrus,estetiðkai rafinuotas ir tiesiog gra-þus. Postmodernistiðkai sujungti ke-li stiliai ir spektaklis gali patenkintiskirtingø poreikiø, iðsilavinimo irnet skonio þiûrovus. Juk groþio,kaip sakë O. Wilde’as, net aiðkintinereikia. Realistinës, beveik buiti-nës choro scenos sustingsta á klasi-kines senos fotografijos kompozi-cijas, jungiamos su kitø mizanscenøminimalizmu, ðiuolaikiniø instalia-cijø bei ekspresionistinio nebyliojokino iðraiðkos priemonëmis. Viskasvientisa, neperkrauta. Daugiareikð-miai simboliai provokuoja filosofi-nius bei estetinius apmàstymus. Ki-ta vertus, visi simboliai archetipiniai,geriau pasiduodantys jausmams irjuslëms, nei aiðkinimams. Spektak-lis supintas ið, regis, paprastø vaizdi-niø ir ðtrichø, kurie tampa metaforo-mis ir þenklais, o kartu spinduliuojanepaprastai stiprø emociná uþtaisà.Tai aukðtojo meno bruoþai.

Prisiminimai, sapnai, archetipai.Lyg stuburas scenas jungia trikam-pë permatoma konstrukcija. Virðu-je trikampis atviras, vertikaliai jun-giamas su dangumi ðviesos spinduliu.Ðis trikampis tvirtai laiko „Fausto“religinæ ir mistinæ temas. Nuo patpradþios scenografija verèia jaustitemos nebuitiðkumà, kaþkà virð lai-kinumo. Operos pradþioje þiûrovaimato senà Faustà prie ilgo, perga-mentais ir kolbomis nukrauto sta-lo. Romantiðkà, mistiðkà, niûrokàatmosferà kuria apðvietimas ir, þi-noma, muzika. Iðlenktame kolbøstikle lyg fotokameros læðiuose ðvie-sa pieðia veidus. Trikampio centre,visa matanèios akies vietoje, – ek-ranas. Mefistofeliui palietus kolbà,ant ekrano projektuojamas negaty-vas, o vëliau ir Margaritos nuotrau-ka. Iðkart pakvimpa jaunyste ir pa-vasariu, tad sutartis pasiraðoma irprasideda Fausto kelionë. Á praeitá.Á jaunystæ. Scenoje atgyja karo me-tø grupinë nuotrauka. Trikampioekranas virsta fonine drobe provin-cijos miestelio fotografo ateljë.Prieðais já – nedidelë scena. Viskàuþlieja minkðta, ðilta ðviesa – senø-jø fotografijø sepijos tonai. Prie se-

noviniø fotoaparatø pluða fotogra-fas. Velykos, ðventinis bruzdesys,þmonës fotografuojasi. Personaþøekspozicija bei dramos uþuomazga.Ðtai èia, besifotografuojanèià antdviraèio, Faustas pamato Margari-tà. Nuotraukos liks ateièiai – t.y.mums, sëdintiems salëje. Valsas,prieðkario suknelës ir ðukuosenos,pozavimo kompozicijos, ðviesa, – vi-si komponentai ir sukuria atmosfe-rà, ir atskleidþia veikëjø bûsenas:jaunystës naivumo, ásimylëjimo,ðventës, vilèiø (o kariðkos unifor-mos – ir artëjanèios grësmës). Ne-ámanoma sulaikyti nostalgiðkos ðyp-senos ir atsikratyti jausmo, kadkaþkur jau matei panaðias nuotrau-kas, þmones, tokia pat veido iðraið-ka sustingusius prieð fotoaparatà.Ðirdá suspaudë Kauno baþnyèiosvaizdas foninëje drobëje. Tegul kitivardina savo miestus. Spektakliokûrëjai paþadino archetipinius, beabejo, idealizuojamos praeities pri-siminimus. Nubrëþiant klasikinækompozicijos arkà fotoateljë vaiz-das pasikartos, kai Valentinas gráðið karo. Þmonës vël fotografuosis,tik fone jau bus baþnyèios griuvë-siai, o dauguma kariø – suþeisti.Operos pabaigoje prieð nusilei-dþiant uþdangai kelioms sekundëmsscenoje vël pasirodys senas Faustasprie savo stalo. Ðis reþisieriaus su-galvotas ðtrichas ne tik átikinamaiuþbaigs operoje neiðspræstà patiesFausto dramaturginæ linijà, bet irgràþins já á mûsø laikus, dar kartàsustiprins áspûdá, kad visa istorija(reali? iðgalvota?) atgijo ið praeitiesprisiminimø.

Vientisumas ir metamorfozës.Nuotraukos spektaklyje atlieka irdramaturgijai svarbø vaidmená, nesnaudojamos kaip likimø kulmina-ciniø momentø reminiscencijos. Pa-vyzdþiui, prieð IV veiksmà prisime-name Margaritos kelià: ðtai ji perpirmà susitikimà su Faustu – links-ma, besiverþianti á ateitá ant dvira-èio baþnyèios fone, kita nuotrauka –su perlais ir nuometu (mistika: fo-tografo nebuvo scenoje, bet foto-aparatas pats „áamþino“ momentà)ir dar nuotrauka gëliø fone per mei-lës duetà. Kas toliau? Tuoj pakilsuþdanga... Be trikampio ir nuotrau-kø veiksmus suriða dar ir „gyva de-koracija“ – mimanso merginos. IIveiksme – jaunos merginos ið mi-nios, flirtuojanèios ir ðokanèios sukareiviais. Vëliau, scenoje sode, jospadeda atgyti veidrodþiams ir gë-lëms. Veidø nesimato, tik baltos pu-rios gëlës. Lyg gyvos, gëlës reaguo-ja á veiksmà, virpa, sustingsta,nepraleidþia Martos (gal tai Mefis-tofelio iðdaigos?), patenkintos ban-guoja per meilës duetà. IV veiks-me atmosfera pasikeièia. Mimansomerginos virto naðlëmis-davatko-mis, scenà padengë pelenai (sude-gusios gëlës? viltys, likimai?). Mo-terys ðluoja pelenus, ðnairuoja ápraeinanèià su veþimëliu Margari-tà. V veiksme – Valpurgijos naktá –merginos virsta erotiðkomis graþuo-lëmis. O finale scenoje pasirodo

daug Margaritø – nukirptais plau-kais, baltais beprotnamio drabu-þiais. Kiek Margaritø bûta istorijo-je? Transformacijos – likimogrimasos. Matome jas siuþete, nuo-traukose, girdime muzikoje, kurio-je vis daugiau dramatizmo ir iðtisi-nio plëtojimo. Ðviesa vis ðaltesnë,aðtresnë. Margaritos perlai virstagriauèiais, kurie ðoka dance macab-re atsispindëdami milþiniðkameveidrodyje. Trikampá dengia vieli-nis tinklas. Èia Margarita ateina ieð-koti Dievo uþtarimo. Ekspresyviau-sia spektaklio scena – Margaritaprie baþnyèios. Mistiðka, siurrealis-tinë, psichologinë. Margarita girdiMefistofelio balsà, ir jos despera-tiðkà maldà persmeigia smerkian-èios ietys. Finale spektaklio kûrëjaiparodë Margarità ne kalëjime, o be-protnamyje, uþakcentavæ vidinæ joskovà ir dramà. Scenoje daug juda-ma – choras, mimansas, solistai tu-ri savo trajektorijas. Milþiniðkasdarbas atliktas suderinant visus ju-desius, sustojimus ir kompozicijastiksliai pagal muzikà. Gestai, judë-jimo bûdas ir kryptys perteikia bû-senas, situacijos „temperatûrà“; an-tai scenoje prieð dvikovà átampaauga, kai Faustas, jo ðeðëlis Mefis-tofelis ið vienos pusës ir Valentinasið kitos pradeda ðvytuokliðkai þings-niuoti lyg susikryþiuojanèios ðpagos.Iðkalbingi drabuþiai pradþioje nu-brëþia laikà ir provincijos mieste-lio atmosferà. Maþa to, atrodo, ga-lëtum pagal rûbus papasakoti arásivaizduoti personaþo biografijà,kaip nesàmoningai darome þiûrëda-mi senas nuotraukas. Daili, baltaMargaritos „geros mergaitës“ suk-nelë, elegantiðki „sostinës frantø“Fausto ir Mefistofelio kostiumai,koketiðka Marta, nerangus naivusZybelis. Kaip ir kiti komponentai,drabuþiai kinta, tampa labiau dra-matiðki ir teatraliðki, beprotnamioscenoje pasirodo didelius baltuspaukðèius primenanèios marðkos.

Mefistofelis. Goethe’s Mefistofe-lis yra romantizuotas demonas, sà-mojingas, patrauklus, kuriam patsDievas pavedë iðbandyti Faustà.Gounod operoje nëra Goethe’sprologo, Mefistofelis su savo dviem„bisiniais“ numeriais labiau pana-ðus á velnià, atklydusá ið komiðko-sios XIX a. operos. Varno interpre-tacijoje Mefistofelis – Fausto alterego, I veiksme pasirodantis kaip ási-

kûnijæs Fausto veidrodinis atspin-dys, vëliau sekantis Faustà kaip ðe-ðëlis, o scenoje prie baþnyèios virstan-tis pamëkliðku balsu, skambanèiulyg ir paèios Margaritos galvoje.Taip sustiprinama vidiniø iðgyveni-mø linija, iðryðkëja Fausto dvilypu-mas. Nuo blogio nuëmus romantiz-mo ar komizmo skraistæ, jis tampane iðorine, o vidine jëga, dël to áti-kinamai praþûtinga. Kartu visosscenos yra labai estetiðkos ir gra-þios. Parodyti blogá ne per bjauru-mà, ne ðokiruojant þiûrovus apnuo-gintais falais ar nudirta oda, bet pergroþá, kartu neromantizuojant ir ne-nuklystant á pasakà! Maþai kam taipavyko meno istorijoje.

Pirmame plane. Á pirmà planà re-þisierius iðkëlë aktorius. Kviestinisbosas Paata Burchuladze sukûrëelegantiðko, asmenybës jëga spin-duliuojanèio Mefistofelio persona-þà. Toks pat uþtikrintas bei átaigusbuvo ir dainavimas. Pirmà kartàmaèiau ir girdëjau neperspaudþian-tá Mefistofelá. Estetà ir cinikà. Pa-maivà, pradþioje mëgdþiojantáFaustà, piktà pajacà, atliekantá se-renadà kaip koncertiná ar cirkinánumerá. Nei paèiam, nei kitiemsnejuokingà ir nelinksmà. Tuo áspû-dingesnis buvo Mefistofelio rimtu-mas ir susikaupimas scenoje priebaþnyèios. Burchuladze sukûrë re-alistiðkai, psichologiðkai átaigø ir di-namiðkà Mefistofelio personaþà, vi-sà laikà likdamas ðeðëlyje. Ðiamespektaklyje ne velnias, kaip gyvaspadaras, yra blogio iniciatorius irneðëjas. Nuo IV veiksmo blogis tvy-ro ore, yra neapèiuopiamas, já ið-duoda mimanso plastika, davatkøþvilgsniai, Fausto pasyvumas, Mar-garitos nuovargis ir sutrikimas, Va-lentino reakcija... Mefistofelis tikpastumia, provokuoja atlikdamas,rodos, jam paèiam nemalonø vaid-mená. Ir stebi. Labai ádëmiai stebiFaustà ir lieka stovëti susimàstæs,nuskambëjus „Iðgelbëta“. TomãðasJuhãsas (Faustas), gal ir ne toks or-ganiðkas kaip Burchuladze, kulmi-nacijose átikino psichologiniu savolyrinio personaþo tikrumu ir publi-kos buvo itin audringai sutiktas pospektaklio. Operoje Fausto perso-naþas nëra labai aiðkus. Nepaisantaistros, jis nesiprieðina nei Mefis-tofeliui, nei aplinkybëms, negirdëtiir sàþinës grauþaties. Personaþasliktø neiðspræstas, jei ne alter ego ir

ne finalinis gráþimas á dabartá. Pasi-gërëtinà dainavimo kultûrà pade-monstravo Eva Hornyãkovã (Mar-garita). Trapi dainininkë kûrë ryðkiàir kryptingà Margaritos linijà nuonaivios, dievobaimingos svajotojosper paþemintos ir visø atstumtosmoters iki nukryþiavimo ir pasitrau-kimo á savo jau niekam nepasiekia-mà pasaulá. Danieliui ÈapkovièuiValentino partija techniðkai buvokiek per sudëtinga, bet netrukdë áti-kinamai vaidinti. Sklandþiai savopartijas atliko Mikulãðas Doboðas(Vagneris), Terézia Kruþliakovã (jisukûrë tradiciná, bet neperspaustànaivaus Zybelio personaþà) beiDenisa Ðlepkovskã (ásimintina þa-vingoji Marta). Spektakliui diriga-vo Rastislavas Ðtúras. Nors naujo-jo Bratislavos teatro akustika nëralabai gera, þavëjo geras vokalo irorkestro balansas, prancûzø tradi-cijai toks svarbus tembrø minkðtu-mas bei lyrika.

Dviejø partitûrø darna. Kiekvie-nas spektaklis, opera, drama ar ðo-kis turi nenusakomà aspektà – tai,kas vadinama energija, meno povei-kiu. Mizanscenos, vaidyba, metafo-ros, ðviesa, spalvos ir t.t., – viskasskleidþia savo emocijas. Kaip daþ-nai operos teatre ði neverbalinë par-titûra prasilenkia su kompozito-riaus sukurtàja! Daþnai muzikojeskamba vienos emocijos, o spalvinëgama, simboliai arba reþisieriauskoncepcija spinduliuoja visiðkai prie-ðingas. Sakykim, skamba dangiðka,diatoninë aukðtame registre tirps-tanti styginiø melodija, o scenoje tuometu matome sintetines neoninesspalvas, juda sunki gremëzdiðka de-koracija... O kaip daþnai statytojaineiðgirsta muzikos intelektualinioturinio, kaip daþnai pasiduoda ta-riamam siuþeto paprastumui! Vie-ni tuomet tiesiog iliustruoja ávykius,kiti kuria savo siuþetus. Ir vël pra-silenkia su kompozitoriumi. Reþi-sierius Gintaras Varnas yra labaijautrus muzikai ir puikiai jà supran-ta. Operos teatre jo sukurta spek-taklio partitûra niekada nedisonuo-ja su natomis uþraðytàja. Jis gebasukurti emociná kontrapunktà arbaunisonà skambanèiai muzikai, taipsustiprindamas jos poveiká. Taip bu-vo ir ðá kartà. Tarp Goethe’s tragedi-jos ir Gounod operos yra nemaþas at-stumas, bet Goethe’s simbolizmas irpaèios temos filosofija darë átakàkompozitoriui, ásismelkë á jo rafinuo-tà, lyriðkà muzikos kalbà. Ir Varnastai iðgirdo. Maþa to, drauge su savotalentingais bendraminèiais parodë,kad tokias sudëtingas, gilias temas,pasitelkus ðiuolaikinio teatro priemo-nes, galima narplioti operos teatre,kartu atskleidþiant paèios muzikosgroþá ir gelmes.

Pasakoti apie spektaklá – bergþ-dþias darbas. Spektaklá reikia þiû-rëti. Laiminga að, nes já maèiau. Ra-ðau nesitikëdama, kad kada norsspektaklis bus parodytas Lietuvoje,bet su viltimi, kad ir èia kam norsgali rûpëti, kà gi tie lietuviai iðdari-nëja uþsienyje.

4 psl. 7 meno dienos | 2010 m. balandþio 16 d. | Nr. 14-15 (890-891)

K i n a s

Amerikieèiø reþisieriai, scenaristaiir prodiuseriai broliai Joelis irEthanas Coenai debiutavo 1984 m.filmu „Tiesiog kraujas“ („Bloodsimple“). 1991 m. jø juodoji kome-dija „Bartonas Finkas“ buvo apdo-vanota Kanø „Auksine palmësðakele“. Populiarumo sulaukë Coe-nø filmai „Fargo“ (1996), „DidysisLebovskis“ (1998). Bene svarbiau-sias pastarøjø metø Coenø filmas„Ðioje ðalyje nëra vietos senukams“(2007) pelnë net keturis „Oskarus“.Dabar mûsø ekranuose rodomasnaujas broliø Coenø filmas „Rimtasvyrukas“ („A Serious Man“, 2009).Pokalbis apie já iðspausdintas„Newsweek“ puslapiuose.

Ar jauèiatës ðiuolaikinio kino iko-nomis? Tokia jums prikabintaetiketë.

Joel Coen: Apie Franzà Kafkà taippat sakoma, kad jis – literatûros iko-na. Bet daþniausiai taip sako tie, ku-rie neskaitë jo knygø.

Ethan Coen: Að kelias skaièiau.

Ne tik kritikai, bet ir daug jûsøfilmø þiûrovø tvirtina, kad kartu suQuentinu Tarantino esate kinopostmodernizmo meistrai.

J. C.: Þaviuosi Quentino kino þi-niomis. Tas vaikinas yra vaikðtantikino enciklopedija. Jei reikëtø sujuo rungtis kokiame nors kino þi-niø konkurse, geriau iðkart imti pis-toletà ir nusiðauti. Jis myli kinà irnuolat já prisimena savo filmuosekurdamas inspiracijø ir aliuzijø vai-nikus. Mes pradedame nuo istorijos,kurioje nëra akivaizdþiø aliuzijø á ki-tus filmus. Galiausiai paaiðkëja, kadkaþkur pacitavome vienà ar kità fil-mà, bet beveik niekad tai nëra mû-sø tikslas. Tai pasàmonë mus pri-verèia cituoti filmus, kuriø daþnaineprisimename.

Jûsø naujas filmas „Rimtas vyru-kas“ jau vadinamas þydiðka „Ame-rikietiðkø groþybiø“ versija. Veiks-mas nukelia á 1967 m., maþàuþdarà þydø bendruomenæ JAVVakaruose.

E. C.: Ir bûtent tada sprogsta hi-piø revoliucija, kuri pakeis ir mûsøherojø gyvenimà.

Tai autobiografinis filmas?J. C.: Tai fikcijos ir visko, kà pri-

simename ið vaikystës, miðinys. Mû-sø tëvas, panaðiai kaip ir pagrindi-nis herojus, dëstë universitete, betlikusi istorija yra iðgalvota. Tad tainëra autobiografinis filmas, grei-èiau variacija mûsø jaunystës ir vi-suomenës, kurioje augome, tema.

Trylikametis filmo herojaus sûnusper bar micva – iðkilmingà þengi-mo á suaugusiøjø pasaulá ceremo-nijà – rûko „þolæ“. Jûs taip pat?

J. C.: Ne, tada dar ne, kà tu, aðpradëjau vëliau. Bet nesmarkiai vë-liau.

„Rimtas vyrukas“ dar prieð ameri-kietiðkàjà filmo premjerà sukëlëkontroversijø þydø sluoksniuose.Regis, jums priekaiðtavo, kad ðai-potës ið religijos. Kokia buvo reak-cija po premjeros?

J. C.: JAV – keista ðalis. Uþtenkakokiame nors interviu uþsiminti,kad kuri filmà, kuriame svarbusvaidmuo tenka religijai, ir iðkart at-siranda minios þmoniø, kurie „yrasusirûpinæ“, ar neáþeisi kieno norsreliginiø jausmø. Mechanizmas vi-sada toks pat: religija prilygsta afe-rai. Dar pridursiu, kad þydai, ko ge-ro, labiausiai susirûpinæ savimi irreaguoja jautriausiai.

E. C.: Ið tikrøjø, daugiausiai va-dinamøjø kontroversijø pasigirdotada, kai praneðëme, apie kà bus fil-mas. Taèiau dirbant, kai visi ásitiki-no, kad nekuriame didelio holivu-dinio filmo apie þydus, neigiami irnerimo kupini balsai tilo.

J. C.: O per premjerà filmas bu-vo sutiktas labai ðiltai ir gerai.

E. C.: Nes tai kuklus ir subtiluspasakojimas apie senus laikus.

J. C.: Net mûsø konsultantas ra-binas pamatæs filmà buvo suþavë-tas. Tad valio! Mums vël pavyko su-kurti neprastà filmà, kurisneáþeidinëja ir patinka þmonëms.

Filmas baigiasi beveik apokaliptinetornado scena.

E. C.: Ta pabaiga kyla ne ið ko-kios nors gilios filosofinës koncep-cijos, bet ið paprasto fakto, kad Mi-neapolio apylinkëse tornadai daþni.

Filme taip pat pasirodo antgamtið-kos jëgos, dibukas ir pan. Tikitedvasiomis?

J. C.: Ethanas tiki. Pasakysiu dardaugiau – jis kalbasi su dvasiomis.

E. C.: Nesikalbu, bet norëèiau.J. C.: Paskui sapnuotum koðma-

rus.E. C.: Að ir taip esu sapnavæs

koðmarà – sapne maèiau Kanadà.

Filme „Rimtas vyrukas“ nevaidinaþvaigþdës, nors bûtent anoniminiaiaktoriø veidai ir yra ðio filmostiprybë.

J. C.: Toks buvo mûsø sumany-mas. Þinoma, kad taip turi bûti,mus átikino menkutis filmo biudþe-tas. Po velniø, tas filmas kainavomaþiau nei septynis milijonus do-leriø. Bet tiesa ir ta, kad rabinà vai-dinantis George’as Clooney neatro-dytø tikroviðkas.

E. C.: Þinoma, mes netvirtiname,kad jis su tuo vaidmeniu nesusido-rotø.

Turite jau keturis „Oskarus“. Arbroliai Coenai yra tokia galingainstitucija Holivude, kad gali kurti,kà panorëjæ?

E. C.: Broliai Coenai gali sukurtiHolivude bet koká filmà su viena sà-lyga – kad jis bus pigiau grybø. Jeirimtai, þinoma, ne. Rinkti pinigusnaujam filmui – tokia pat katorgakaip ir prieð deðimt metø. Turimeaiðkinti, apie kà jis bus, kam skir-tas, koks jo rinkos potencialas... Beto, dël krizës Holivudas susiverþëdirþus. Pinigus „Rimtam vyrukui“rinkome prieð kelerius metus, nie-kas á já nesikiðo, nes projektas buvoparengtas seniai. Neþinau, kaip bû-tø atrodæ, jei pinigø bûtume ieðko-jæ ðiemet.

J. C.: Þinau, kaip bûtø buvæ: gau-tume dar maþiau pinigø ir patys

lopytume biudþeto skyles.

Ar niekad nekilo pagunda pasektiWoody Alleno pavyzdþiu ir filmuotine Amerikoje?

E. C.: Alio! Sukûrëme trumpometraþo filmukà Paryþiuje.

J. C.: Bet jo herojus – Steve’oBuscemi suvaidintas amerikietis.

E. C.: Tiesa. Beveik sukûrëmefilmà, kurio veiksmas vyksta Japo-nijoje. „To the White Sea“ turëjobûti Jameso Dickey knygos ekra-nizacija...

J. C.: ...kurios herojus yra ameri-kieèiø pilotas, paðautas virð Japo-nijos.

E. C.: Vël amerikietis.J. C.: Turime projektà – veiksmas

nukelia á Lotynø Amerikà.E. C.: Nekalbëk apie tai per daug,

nes jis dar neparaðytas.J. C.: Bet tai nekeièia fakto, kad

filmo herojai bus amerikieèiai.E. C.: Tai bus filmas apie ameri-

kieèiø vaikø orkestrà, kuris grojapopmuzikà, per pasikeitimø pro-gramà iðvyksta á Pietø Amerikà irpasiklysta dþiunglëse.

J. C.: Turëjai tylëti, apie kà bustas filmas.

E. C.: Na, gal ir nepasiklys. Dartiksliai neþinome, apie kà jis bus.

J. C.: Iðvada paprasta – nesuge-bame kurti filmø apie neamerikie-èius.

Ar reakcija á kurá nors Jûsø filmàlabai nustebino?

E. C.ir J. C.: (kartu) „Didysis Le-bovskis“.

Kodël?J. C.: Nes tai buvo pokðtas, para-

ðiau scenarijø specialiai Jeffui Brid-gesui. Jame ðiek tiek pasiðaipëmeið Jeffo, ðiek tiek ið Johno Good-

mano.„Didysis Lebovskis“ buvo ku-riamas kaip pokðtas ir staiga tapokultiniu.

Buvo kalbø, kad tæsite filmà –tæsinys turëjo pasakoti apie JohnoTurturro suvaidintà personaþà.

E. C.: Tai Johnas norëjo. Visvaikðèiojo aplink ir zyzë. Mes nie-ko panaðaus neplanavome.

J. C.: Kalbëjomës apie tai resto-rane, ir tiek. Kaþkas nugirdo ir pri-kûrë gandø.

Kad ir dabar nekiltø gandø, argalite pasakyti, koks bus kitas Jûsøfilmas?

E. C.: Tai bus dar vienas Jeffuiparaðytas filmas.

J. C.: Jis vadinsis „True Gift“ irtai bus mûsø pirmasis tikras vester-nas. Scenarijus pagal Charleso Por-tiso romanà. Jis jau kartà buvo ek-ranizuotas 7-ojo deðimtmeèiopradþioje, pagrindiná vaidmená at-liko Johnas Wayne’as.

E. C.: Tai buvo 1969 metais.J. C.: Anà filmà reþisavo Henry

Hathaway. Atvirai sakant, mums jisnelabai patinka. Be to, þiûrëjau jáprieð ðimtà metø. Mûsø filmas busarèiau romano, todël já sunku pa-vadinti perdirbiniu. Tai pasakojimasapie merginà, kuri pasamdo nusi-kaltëlá, kad ðis atkerðytø uþ jos tëvønuþudymà. Já ir vaidins Jeffas.

E. C.: Ar þinai, kad jei mûsø„True Gift“ premjera vyks 2011 m.,Jeffui tada bus tiek pat metø, kiekir Waynui, kai jis vaidino pirmojeversijoje?

J. C.: Neturëjau þalio supratimo.Tai tikrai ðokiruojanti informacija.

E. C.: George’o Clooney gerbë-joms tai bloga informacija – jis ne-vaidins filme.

PARENGË KORA ROÈK IENË

Tikime dvasiomisPokalbis su broliais Joeliu ir Ethanu Coenais

„Rimtas vyrukas“

rinkta pozicija. Mirtis nekanonizuo-ja jokios politinës vizijos nei strate-gijos. Mirtis, ta mirtis, primena, kadvirð pasidalijimø mus jungia ben-dras likimas ir viso to, kas yra da-bar, trapumas. Kaip absurdiðkaimirties ðviesoje atrodo vakarykðtisþiaurumas.

Ypatingomis valandëlëmis, kaiintensyviai iðgyvename tokius ávy-kius kaip kad Jono Pauliaus II mir-tis ar jo iðrinkimas Popieþiumi, kaiptada, kai suvienyti bendro skausmoir solidarûs su kenèianèiais naktástovëjome begalinëse eilëse, kadduotume kraujo vengrams 1956-ai-

siais, atsiskleidþia mumyse snau-dþiantis didis gerumas. Tol, kol tokspakilimas ámanomas, tol mumysenemirs gerumas. Tokiø dienø patir-tis rodo, kad jo esama ir jis pakan-kamai stiprus, kad pritildytø kasdie-nius ginèus, prietarø ir kovø klyksmà.Ar ið tikrøjø tam, kad tas gëris atsi-skleistø, reikia, kad lenkas bûtø ið-rinktas Popieþiumi? Ar tokià galiàturi tik dramatiðkos situacijos?

Dramatiðkomis akimirkomisþmogus nenori bûti vienas. Sunkunepastebëti, kad ðiomis dienomissvarbiausia lenkø susitikimo vietabuvo baþnyèios. Varðuvos katedrà

ir Rûmø aikðtæ uþpildþiusi daugia-tûkstantinë susikaupusi minia, bû-riai þmoniø, dalyvaujanèiø gedulin-gose miðiose daugelyje miestø, taipdaþnai maldose prisimenamos ka-tastrofos aukos ir jø artimieji, taippat ðá tà pasako apie lenkus.

Ið tikrøjø, Lenkija – keista, betne laukinë ðalis. Tiek gerumo! Kadtik jo nenugramzdintume kvailamevaiduokliø ðokyje, ið kurio buvomebe gailesèio paþadinti.

PAGAL „ TYGODNIK POW-SZECHNY“ PARENGË Þ . P.

PabudimasA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Katynës memorialas

7 meno dienos | 2010 m. balandþio 16 d. | Nr. 14-15 (890-891) 5 psl.

Paskutinëmis „Kino pavasario“dienomis Vilniuje lankësi ir festi-valyje parodyto filmo „Caras“autorius, rusø reþisierius ir scena-ristas Pavelas Lunginas.

Ankstesniuose filmuose „Oligar-chas“, „Lunaparkas“ analizavote ðiødienø Rusijos problemas. „Caras“ –tai viduramþiø epochos Rusijosvizija? Kiek ji istoriðkai pagrásta?

Filme vaizduojama istorija yrareali. Visiems þinoma, kad IvanasRûstusis buvo pirmasis Rusijos ca-ras, suformavæs tam tikrà ðalies val-dymo modelá, kuris, deja, egzistuo-ja, neprarasdamas gyvybingumo, ikiðiø dienø. Tik mûsø valdþia persi-renginëja vis kitais rûbais. Taip patnepaneigiamas ir XVI a. kroniko-se uþfiksuotas unikalus istorinis fak-tas, kad ðventasis Filipas, Maskvosmetropolitas, pakëlë balsà prieð ca-rà ir pasiprieðino jo vykdomai poli-tikai. Tai ávyko Uspenskoje sobore,Maskvos Kremliuje. Aiðkiai supras-damas, kuo visa tai baigsis, metro-politas savo noru prisiëmë kanki-nio dalià, neiðdavë tikëjimo.

Maskvos metropolitas Filipas,pasirinkdamas nekonformistinæpozicijà, tai yra – mirtá, iðsilaisvina,pradeda daryti stebuklus. Jûs patstikite ðio þmogaus ðventumu?

Jei netikëèiau, nekurèiau filmo.Beje, metropolito biografijoje raðo-ma, kad jis buvo visapusiðkai talen-tingas Atgimimo epochos þmogus– architektas, inþinierius, iðradëjas.Pagal jo brëþinius buvo pastatytasvienuolynas, nusausintos pelkës.Maskvos patriarchas turëjo duonoskepyklà, o plytos, iðdegtos jo plyti-nëje, iðliko iki ðiø dienø. Be to, jisbuvo asketas. Ir bûtent jam teko su-

Vertinu profesionalus„Kino pavasario“ sveèias Pavelas Lunginas

sidurti su kitu neeiliniu þmogumiIvanu Rûsèiuoju. Ið pradþiø palai-kæ vienas kità, jie ilgainiui tapo prie-ðais. Ðis konfliktas puikiai tiko filmui.Kaip ir aktoriø – Olego Jankovskio(ðventasis Filipas) ir Piotro Mamo-novo (Ivanas Rûstusis) prieðprieða.

Pagrindiná caro vaidmená kuriapoetas, muzikantas, aktorius Piot-ras Mamonovas, vaidinæs Jûsøfilmuose „Sala“, „Taksi bliuzas“.Kodël nusprendëte já iðbandytinaujame – tirono amplua?

Filmuodamas „Salà“ supratau,kad Mamonovas gali ákûnyti ir ca-rà Ivanà Rûstøjá. Ið caro verþiasi be-protiðka, net destruktyvi energija,jame susipynë viduramþiðkas dievo-baimingumas ir þiaurumas, gerumasir kerðtas. Ðis susidvejinimas lemiair nepaprastas dvasines kanèias, psi-chiná nestabilumà. Viena vertus, jistiki esàs Dievo valios vykdytojas,nes valdþia savaime yra duota iðaukðèiau, o kita vertus, giliai ðirdy-je jis yra tik sutrikæs þmogus. Carasmano, kad pasiprieðinimas valdþiaiprilygsta baisiausiam nusikaltimui,net didesniam nei vagystë ar þmog-þudystë. Todël jis turi galià baustinepaklusniuosius. Ivanas Rûstusisprisiima ir iðpaþásta savo atsakomy-bæ, sakydamas: „Kaip þmogus aðesu nusidëjëlis, bet kaip caras að tei-singas.“ Man jis primena dvigalvá áprieðingas puses þiûrintá erelá, vaiz-duojamà Rusijos herbe.

Ar sovietø kino klasiko SergejausEizenðteino filmas „Ivanas Rûstu-sis“ veikë Jûsø reþisûrinius sprendi-mus, plastikà?

Turbût taip, bent jau rusø kinokritikai áþvelgë ðiø dviejø filmø sà-sajas. Taèiau Eizenðteinas, stengda-

masis iðvengti ideologinio Stalinospaudimo, iðkraipanèio tiesà, kûrëgenialius vaizdus, ieðkojo grynai es-tetiniø temos sprendimø. Jis pasie-kë visiðkai kità matavimà, akcen-tuodamas nespalvotø kadrø, ðeðëliøþaismà. Að, atvirkðèiai, stengiausiatskleisti caro Ivano Rûsèiojo psi-chologiná portretà.

Ir tam tikras paraleles su Stalinu...Dël jø Rusijoje kilo arðûs ginèai.

Tai tarsi eufemizmas, kad filme kal-bëta apie Ivanà Rûstøjá, o vieðumo-je diskutuota apie Stalinà, tolesniusRusijos raidos kelius. Stalinas tapa-tinosi su pirmuoju Rusijos caru, þa-vëjosi jo valdymo modeliu. Jam pri-klauso posakis: „Vieno þmogausmirtis – tragedija, milijonø mirtis –tai jau statistika.“ Sovietø diktato-rius siekë iðplësti savo imperijà, at-kurti geleþiniu kumðèiu valdomàvalstybæ. Todël jis negailestingai au-kojo visus, kurie sukeldavo bentmenkiausià átarimà. Galbût jis uþsa-kë Eizenðteinui filmà norëdamas pa-teisinti savo þiaurumà. Tai buvo Ant-rojo pasaulinio karo pradþioje, kai„Mosfilmas“ evakavosi á Kazachsta-nà. Pirmàjà filmo serijà jis apdova-nojo savo vardo premija, taèiau pa-matæs, kad menininkas nebepaklûstacaro liaupsinimo ideologijai, iðkartáþvelgë pavojø. Antroji filmo „Iva-nas Rûstusis“ serija buvo uþdrausta.Eizenðteinas pateko á kraugerio ne-malonæ ir netrukus mirë.

Filme „Caras“ apmàstoma ir þiau-rumo patologija, susijusi su pasau-lio pabaigos laukimu. Perðasi prie-laida, kad Ivanas Rûstusis turëjopuikø pretekstà savo demoniðkamsiautëjimui pateisinti?

XVI a. Rusijoje ir visoje Euro-

poje þmonës laukë pasaulio pabai-gos... ir patys prisiëmë budeliø araukø vaidmenis. Metraðèiuose, is-toriniuose dokumentuose kartaistokiø dalykø paskaitai, kad plaukaiant galvos pasiðiauðia, – tokio þiau-rumo, kankinimo scenø negali neifilmuoti, nei þmonëms rodyti. Gal-bût viduramþiðka màstysena lëmë,kad visi apokaliptiniai pranaðavimaibuvo suvokiami paþodþiui, – tada irtikëjimas buvo artimesnis, ir skaus-mas. Þinoma, kad caras laikë ketu-riolika meðkø ir daugybæ ðunø, spe-cialiai skirtø þmonëms draskyti. Taibuvo viena ið jo mëgstamø apoka-liptiniø bausmiø, kurias vykdydavoopriènikai. Pagal Ðventàjá Raðtà,mirusieji prisikels ið savo kapø, kaiarkangelas Gabrielius papûs trimi-tà, skelbdamas paskutiniojo teismodienà. O jei kûnà á skutelius sudras-ko laukiniai þvërys, vadinasi, nebuskam prisikelti. Amþina kanèia ðiuoatveju garantuota, tad ir bausmë la-bai efektyvi. Nemanau, kad manofilme rodomas þiaurumas yra tokspat tiesmukas, kaip kad daugelyjeðiuolaikiniø filmø, kur kraujas lie-jasi kibirais. Norëjau, kad þiûrovaisuprastø kankinimo psichologijà,patys pajustà tà skausmà. Rusijojeásitvirtinusi nuomonë, kad paþan-ga yra susijusi su þiaurumu – jei jaukankiname, vadinasi, judame áprieká.

„Carà“ filmavo garsus operatoriusTomas Sternas, dirbæs su ClintuEastwoodu. Kaip jis susidomëjoðiuo projektu?

Atsitiko nelaimë – operatoriusAndrejus Þegalovas, filmavæs juos-tà „Sala“, mirë praëjus keliems më-nesiams po premjeros. Ilgai nega-lëjau rasti, kas já pakeistø. Keli gerirusø operatoriai, su kuriais norëjaudirbti, buvo uþimti. Buvau matæsEastwoodo filmus, þavëjausi TomoSterno kuriamu vaizdu. Kai tik su-þinojau, kad jis dirba Prancûzijoje,iðkart nusiunèiau „Caro“ scenarijø.Rusø operatoriai juos skaito mënesáir tik, kaip vëliau paaiðkëja, akieskraðteliu. Tomas viskà perskaitë perdvi dienas, tada perþiûrëjo mano fil-mus, kokius tik galëjo gauti, inter-nete susirinko informacijà apie Iva-nà Rûstøjá ir po savaitës atvyko áRusijà! Suprantate, dabar daþniau-siai á ekranus patenka blogi filmai,galimybiø ir pinigø tarsi ir nëra la-bai daug, bet visi nuolatos kaþkà fil-muoja. Apie bedarbystæ net kalbosnëra ir kartais atrodo, kad ðiamekonvejeryje niekas nebesuka galvosdël filmo kokybës. Man patinka dirb-ti kruopðèiai. Todël labai vertinu pro-fesionalus, kurie gali dalintis savopatirtimi filmavimo aikðtelëje.

PARENGË

AUKSË KANCEREV IÈ IÛTË

Nauji filmai

Paþemintøjø triumfasGaliu ásivaizduoti, kad ne vienas,

pasiþiûrëjæs Radu Michaileanu fil-mà „Le Concert“ (Prancûzija, 2009)susinervinæs spëlios, uþ kà filmasbuvo nominuotas net devyniemsprancûzø kino akademijos „Ceza-riams“ ir kodël prancûzai masiðkaiðturmavo kino sales. Pasakojimasapie rusø muzikantus, kurie kaþka-da buvo atleisti ið Maskvos Didþio-jo teatro orkestro ir po trisdeðim-ties metø vël susirenka, kad apgaulepatektø á Paryþiø ir ten sugrotø Piot-ro Èaikovskio koncertà smuikui irorkestrui, pirmiausia atrodo neáti-këtinas. Be to, ið pat pradþiø aki-vaizdu, kad reþisierius iðnaudoja vi-sus per beveik ðimtà metø kinesusikaupusius rusø ir þydø vaizda-vimo stereotipus – tai barbarai irgirtuokliai, bet atviros, meniðkossielos ir puikiø komerciniø sugebë-jimø þmonës.

Atsidûræ Paryþiuje, jie iðkart su-siranda nelegalius darbus, pardavi-nëja juoduosius ikrus, kalba pran-cûziðkai su siaubingu akcentu,neatvyksta á repeticijà, nusiaubiavieðbutá ir pan. Kol rengiamasi kon-certui, ima aiðkëti ir kartu su orkest-

ru grosianèios jaunos prancûzøsmuikininkës (Melanie Laurent ási-minë Tarantino „Negarbinguoseðunsnukiuose“) istorija. Mergina,kaip ir pridera melodraminiam siu-þetui, apie tai nieko neþino. Jos tëvaiþydai buvo orkestro muzikantai irBreþnevo laikais davë interviu „Lais-vës“ radijui, o po to buvo iðtremti áSibiro lagerius. Mergaitë dar kûdi-kis buvo iðgelbëta ir violonèelësdëkle atsidûrë Prancûzijos ambasa-doje. Kiekvienas pasakys, kad taislaikais taip negalëjo bûti. Stereoti-piðki ir rusø banditai bei oligarchai,ðaudantys „kalaðnikovais“ per ves-tuves ir draugaujantys su preziden-tais, kà jau kalbëti apie filmuoseapie rusus „privalomus“ atlapaðir-dþius muzikantus romus.

Perskaitæ visa tai, greièiausiaikonstatuosite: dar vienas neskonin-gas filmas, kuriuos rusø kritikai ka-daise ironiðkai apibûdindavo „veð-liø spanguolynø“ vardu. Jei nebûèiaumaèiusi filmo, matyt, pagalvoèiautaip pat. Michaileanu sàmoningaisukûrë senamadiðkà filmà, kurio lai-minga pabaiga atrodo vienintelëámanoma, o personaþai – tarsi geripaþástami. Trumpai tariant, tai filmasþmonëms. Tiems, kurie ið kino lau-kia iðgyvenimø ir efemeriðkos laimës

akimirkos paèioje filmo pabaigoje.Tariamas filmo senamadiðkumas

neerzina todël, kad Michaileanu ne-kuria rimto, tragiðko reginio. Jei„Le Concert“ bûtø toks, tai jo ne-bûtø galima þiûrëti, kaip kad neáma-noma þiûrëti daugumos amerikie-èiø filmø apie gulagà ar trileriø apieHolokausto baisumus. Michaileanuelgiasi gana ekscentriðkai: ið pra-dþiø rodo farsà, paskui, kai þiûro-vams pradeda aiðkëti keistos buvu-sio legendinio dirigento, dabar –prasigërusio Didþiojo teatro valyto-jo Filipovo (Aleksejus Guskovas)tragedija, pasuka link parabolës, ku-ri ir atves prie laimingos pabaigos.Reþisierius meistriðkai sulydo gro-teskà su lyrizmu, kaip kad orkestroiðvykimo scenoje, bûtinai nufilmuo-toje Raudonojoje aikðtëje, ið kuriosapdriskæ muzikantai pësèiomistraukia á Ðeremetjevo oro uostà.

Ið pradþiø negalëjau atsikratytiminties, kad þiûriu senà sovietiná fil-mà, nors ir perkeltà á laukinio ka-pitalizmo Rusijoje laikus, bet me-daliais apsikabinëjæ komunistai,demonstruojantys prie pat Krem-liaus, pasirodo besà apmokami sta-tistai, kuriuos organizuoja mylintipagrindinio filmo herojaus þmona(Ana Kamenkova). Michaileanu

tiksliai iðnaudoja tà nesutapimàtarp senøjø stereotipø ir naujøjø lai-kø. Filmo humoras gimsta bûtentið to. Ið tos laiko slinkties, kuri grei-èiausiai iki ðiol Rusijoje taip ir ne-suvokta. Ta slinktis gimdo ir juokin-gas detales – ant komunistø vado(Valerijus Barinovas) stalo maþë-janèia tvarka tarsi senovinius dram-bliukus surikiuotus Lenino biustu-kus, teatro poþemiuose árengtàtelefonà, ið kurio nemokamai gali-ma paskambinti á Izraelá, ar romus,oro uoste oriai dedanèius padirb-tus antspaudus ant savo paèiø pa-dirbtø uþsienio pasø. Panaðiø deta-liø, kaip ir ðmaikðèiø replikø: „Jis –garsus muzikos kritikas. Siaubingainekenèia rusø muzikos“, þinoma,filme galëtø bûti ir daugiau.

Ilgai svarsèiau, kur slypi filmomagija. Paskui supratau, kad ji – pa-virðiuje. Prieð trisdeðimt metø pa-þeminti ir á gyvenimo dugnà nu-stumti muzikantai negali susitaikytisu svajoniø praradimu. Galimybësugroti Paryþiaus teatre kadaise ka-gëbisto nutrauktà koncertà yra bû-das jas susigràþinti. Paþemintøjø irnuskriaustøjø revanðas filme yramenas. Jø finalinis triumfas – ir mû-sø visø triumfas.

Maèiau tris Radu Michaileanu

filmus ir visuose trijuose nuskam-bëjo apgaulës, apsimetinëjimo mo-tyvas. Berniukas etiopas filme „Eikir tapk“ apsimeta þydu, kad iðtrûk-tø ið badaujanèios pabëgëliø stovyk-los á Izraelá. „Gyvenimo traukinio“herojai þydai, kurie nori pabëgti nuonaciø ir nusamdo traukiná á Palesti-nà, apsimeta naciais. Tikriausiai jieapsimeta ir kad vaþiuoja á Palestinà.Buvæ „Le Concert“ muzikantai ap-simeta Didþiojo teatro orkestran-tais. Apgavystë Michaileanu hero-jams bûtina, kad iðsaugotø save,orumà ir tapatybæ.

Ðiaip moralais nesidrabstantis re-þisierius, filmui artëjant á pabaigà,vis dëlto Filipovo lûpomis suformu-luoja tai, kas svarbiausia. Pasaulisyra orkestras ir reikia jame rasti sa-vo vietà. Harmonija yra tada, kaigroji savo partijà tame pasaulio or-kestre. Regis, reþisierius ir pats ðiektiek iðsigàsta savo pakiliø minèiø,todël filmas baigiasi staiga, aukð-èiausià katarsio akimirkà. Èaikov-skio muzika nutyla ir ekranà uþlie-ja tamsa bei nostalgiðki romømuzikos garsai. Visai kaip gyveni-me.

Þ IV I LË P IP INYTË

„Caras“

6 psl. 7 meno dienos | 2010 m. balandþio 16 d. | Nr. 14-15 (890-891)

D a i l ë

Jolanta Marciðauskytë-Juraðienë

Jau senokai dailës kritikos uþku-lisiuose vyksta batalijos apie nese-niai pusdieviu pasiskelbusá meni-ninkà, dailës kritikà ir kuratoriøKæstutá Ðapokà. (Apie jas puikiau-siai galima spræsti ið gausiø anoni-miniø pasisakymø straipsniø ko-mentaruose, kuriais dþiaugiasipalyginti maþai skaitoma kultûrinëspauda.) Tad ðis tekstas bus apieádomiàjà dailës kritikos pusæ irÐapokos fenomenà, apie kurá ðiukð-tu negalima nutylëti.

Greièiausiai Ðapokos þaidimusdemaskuojanti informacija padi-dins mano, kaip dailës kritikës, rei-tingus. Nors tai turës savo kainà –neiðvengiamai bûsiu pasmerktakaip ðnipë ir iðdavikë. Lygiai taippat gali bûti, kad skirdama Ðapo-kai tiek dëmesio ir pavadindama fe-nomenu, dargi jei pavyks pagrásti ðiàmintá, prisidësiu prie jo tikslo. MatÐapoka tikrai þino, kad kritikos pa-saulyje veikia tie patys pramogøverslo ar vieðøjø ryðiø dësniai ir mo-ka jais pasinaudoti.

Mûsø tautinë dailës kritika, kaipmeno forma, besiremianti menu,ádomi tapo tik po nepriklausomy-bës atgavimo. Apie Alfonso An-driuðkevièiaus, jo dailëtyros ir kri-tikos mokyklà bei jos áneðtaspermainas, ypaè kalbant apie kriti-kos santyká su kritikos objektu, jaudaug raðyta. Ið jø gimë teisë á sub-jektyvumà, intelektualinius, jausmi-nius ekskursus, poezijà, net teisë ásmulkø chuliganizmà tekste. Kad irAndriuðkevièiaus (parodos katalo-ge rengëjø iðcenzûruotos) kûriniopavadinimo frazës: „Jeigu þmoguskultûringas jam bybys nereikalin-gas“ naudojimas teksto struktûrairegzti („Kà veikia naujasis menasLietuvoje“, 1997). Meno kûrinio ly-ginimas su durimis, dialogai su ki-tais menotyrininkais, Alfonso ir An-driuðkevièiaus pokalbis apie menà,kai kurie Malaðausko, Kreivytësstraipsniai, Nikos Þlabytës ir Ven-tos Girdzau siautëjimas spaudoje –ádomiosios Lietuvos dailës kritikosaukso fondas. Rodos, naujo dvira-èio nebeiðrasi, bet èia iðniro Ðapo-kos fenomenas.

Kodël vadinu fenomenu já, kitøapðaukiamà „niekingu þmogënu“,„pusdieviu“ ir „deimantu ðûdo krû-voje“? Juk á meno kritikos baþny-tëlæ áleistas, kritiko regalijas gavæsmenininkas ëmë ir uþsiropðtë antaltoriaus, parazituoja, strëles nutai-kæs tiek á menà, kiek á paèià já mai-tinanèià kritikà. Ar neuþtenka pa-þiûrëti vien á Ðapokos su BenignaKasparavièiûte surengtà parodà„Meno sparnai“ ÐMC? Juk taip iro-niðkai nuskamba ðis romantiðkas irpoetiðkas parodos pavadinimas,perþiûrëjus videofilmà su Andriuð-kevièiaus ir Lolitos Jablonskienëskritikos tekstø vizualizacijomis. He-rostrato ðlovë (griovimas vardanðlovës) – ðtai su kuo pirmiausia ky-la noras lyginti Ðapokos meninæ-kri-tinæ veiklà. Ir vis dëlto tokius kûri-

Apie savidulkes gëlesKæstuèio Ðapokos meninë ir kitos veiklos

nius gali sukurti tik menininkai, þi-nantys dailës kritikos mechanizmoveikimà ið vidaus. Vaizdþiai tariant,Ðapoka þino, kad kritika yra menosparnai, ir moka jais neblogai pa-plasnoti.

Pirmas sparnø „plast“ buvo su-rengti parodà „Laisvalaikis, spor-tas, kultûra“. Antras „plast“ – duo-ti nepagarbø interviu apie parodàmaþesnio kalibro kritikei AisteiBimbirytei, jame pasiskelbti apiepusdieviðkumà ir dideles paties li-kimo paskirtas misijas. Èia pat pa-sëti erzinanèios abejonës sëklà: „Taipoza ar tikrasis Ðapokos veidas?“Tuomet sulaukti skaudþiai drungnokitos jaunos kritikës Eglës Juocevi-èiûtës straipsnio apie parodà. Ir tre-èias „plast“ – pasiøsti á redakcijà pa-gieþos putomis trykðtantá, AdomoJakðto scholastine mintimi per-smelktà savo paties tekstà, kuriame,prisidengus profesoriaus VytautoBukausko-Matuko pseudonimu, ið-dëti save ir parodà á ðuns dienas.Toks triukas atliktas jau ne pirmàkartà. Pavyzdþiui, tas pats veikëjas2006 metais atsiuntë á „7 meno die-nø“ redakcijà pasipiktinimo kupinàlaiðkà apie „Potvynis: baltas somb-rero“, kuriame kritikavo Ðapokos(savo) ir kolegø projektà. Reikia pa-sakyti, kad profesoriaus retorikaper tuos ketverius metus labai pa-tobulëjo.

Paþengta kur kas toliau nei Al-fonso ir Andriuðkevièiaus asmeny-bës suskilimo atvejis. Nepalyginsi irsu kai kuriais kitais meno kritikais,kurie kartais prisidengia pseudoni-mais, idant galëtø laisviau iðreikðtisavo paþiûras arba pokðtauti ir ne-bûti pagauti. Ðapoka tikrai nebijopasiraðyti savo pavarde, juk dar ne-seniai ðitaip kûrybingai pasisakë

jûsø taip pat gaila, Kæstuti Ðapoka!“pasirodþiusius skaitytojø spëlioji-mus, kas tas Matukas ir kodël taipðnypðèia ant Ðapokos. Kai kuriedþiûgavo suradæ sau to „personaþo“nemëgstantá bendramintá, kai kurievieno ið dviejø oponentø (Matukoarba Ðapokos) gailëjo, dar kitikrykðtavo, kad pagaliau dailës kri-tikoje uþvirë tarpukará primenanèiosarðios diskusijos, kokiomis paskutinákartà gavome progà pasidþiaugti darGintautui Èesniui gyvam esant (am-þinà jam atilsá). Panaðu, kad pole-mikos su Èesniu bus pasiilgæs irÐapoka – juk Bukausko-Matuko„laiðko“ pavadinimas toks pat kaipÈesnio straipsniuose dël Kudirkospaminklo. Kà jau kalbëti apie ið

Benigna Kasparavièiûtë ir Kæstutis Ðapoka. „Iðvykos á mikrorajonus“.2008–2010 m.

jimà spaudoje ir bent kiek pakaps-tyti jo apraiðkos formà ir prieþas-èiø ðaknis, nes tai yra ádomioji dai-lës kritikos dalis.

Vienas ið jau uþkabintø ðio kriti-ko kabliukø – populiariosios kul-tûros dësniø átraukimas á kritikosdiskursà. Tyèinis skandaliukø dary-mas, pasiskelbiant kritiku-þvaigþdeir atsistojant á zvonkiø ir pareigyèiøgretas, Algio Ramanausko-Greitaipaskelbimas „Emisijos“ kartos me-nininku ið pirmo þvilgsnio net su-pykina – pigesnæ strategijà sunku irsugalvoti. Taèiau numaldþiusi apë-musá ðleikðtulá suvokiau, kad uþsidë-jæs klouno kaukæ Ðapoka þengia vi-sai ádomø þingsná – pagaliau iðvedauþsisklendusià dailës kritikà á toli-mesnius laukus ir daro jà ádomes-næ didesniam skaitytojø bûriui. Netdrásèiau atsiimti savo þodþius apiekritikos parazitavimà ir rinktis sim-biozës (abipusës naudos) palygini-mà. Ið to, kad Ðapoka maivydama-sis ir siautëdamas pasako dar irrimtø, ádomiø dalykø, visiems tiknauda – ir sunkius laikus iðgyvenan-èiai spaudai, ir skaitytojui, ir Ðapo-kai, ir menkam ádomiosios dailëskritikos fondui. Savo kûryboje nuo-lat reflektuodamas dailës kritikà irjos dësnius, kliðes, su jais þaisdamas,jà neigdamas, atimdamas jos aure-olæ, Ðapoka ið tikrøjø (sàmoningaiar ne) uþsiima jos populiarinimu.Tikrø tikriausia simbiozë, a?

Nors ir Ðapoka, ir Kasparavièiû-të ÐMC parodoje teigia siekiantystik „iðreikðti save“ ir nieko daugiau,akivaizdu, kad jø saviraiðka yra kri-tikos procesø kritika. „Meno spar-nuose“ rodomame videofilme „Sap-nas ir konvencija“ (2008–2009)regime „pusdievá“, skaitantá prane-ðimà ir begëdiðkai besiðlapinantá.Kaip meno kûriná ðá videodarbàvertinèiau prastai, jis pernelyg ties-mukas, kaip ir dauguma parodojerodomø darbø. Taèiau jame glûditeisingas, klouno veidu teigiamaspriekaiðtas mûsø Alma Mater, dai-lës akademijai, konkreèiau – Dai-lës istorijos ir teorijos katedrai beijos dëstymo metodams. Meno kû-rinio matymo schemø diegimas irschematiðkas, iðmoktas jø taikymas,neretai regimas jaunø kritikø teks-tuose, kritikos ir kûrinio, kritiko irkûrëjo santykius verèia absurdiðkuspektakliu, daro paèià kritikà kaþko-kia „myþèiojanèia“, neágalia savi-dulke gële. Kuri, be viso to, dar irnuobodi. Akademija ne tik meni-ninkus paverèia zombiais.

Vienas ið Ðapokos straipsniø ko-mentatoriø, pasivadinæs „Herak-liu“, raðë (kalba netaisyta): „aciutau Sapoka, kad esi tavo misija is-vaduoti tautine meno kritika iðAmazoniu nelaisvës á kurià ji pate-ko pasitraukus A...“. Abejoju, kadjis galëtø sugriauti ásitvirtinusiøamazoniø autoritetà – iki kai kuriøið jø jam dar daug pieno ragauti. Ta-èiau iððûkis uþimti „A.“ pozicijas irkonkurencijos pagava oi kaip kaiti-na mûsø kraujà!

apie Vilmanto Marcinkevièiaus pa-rodà. Manau, „pusdievis“ naudojapseudonimo taktikà kritikuodamassavo paties parodas, nes taip darytiyra linksma. Ásivaizduoju, kiek juo-ko jis turëjo, skaitydamas po Vytau-to Bukausko-Matuko laiðku „Man

Jakðto ir Èesnio nusiþiûrëtà seno-viðkà raðymo stiliø ir propaguoja-mà dvasingà menà.

Be tokios taktikos teikiamo links-mumo ir nuobodulio iðvaikymo daryra nepamainomas ir visiems (netir kritikams) reikalingas reklamos

efektas. Ðapokos fenomenas pana-ðus á savidulkæ gëlæ – pats surengiaparodà ir joje eksponuoja savo dar-bus, pats ir pakritikuoja. Kaip jis tei-gë interviu: „Apdirbimas“ mûsø ci-niðkame, iðkreiptame, vertybespraradusiame pasaulyje neretai la-biau iðreklamuoja nei pagyros.“ Tadjei niekas neapdirba, tuo tenka pa-sirûpinti paèiam.

Kodël að taip niekðiðkai iðduoduÐapokà ir griaunu jo herostratiðkusplanus? Patikëkite, man nëmaþ ne-rûpi apðviesti naivià skaitanèiøjøliaudá ir priversti juo bodëtis. Netjei norëèiau taip padaryti, atverda-ma jo kozirius tik dar labiau pakurs-tau Ðapokos mito ásteigimà. Mataureikalà atkreipti dëmesá á ðá siautë-

Kæstutis Ðapoka. Kadras ið videofilmo „Ðokis pagal Lolitos Jablonskienës tekstà „Kas atsitiko?“„Emisijos“ kataloge“. 2009 m.

7 meno dienos | 2010 m. balandþio 16 d. | Nr. 14-15 (890-891) 7 psl.

D a i l ë

Monika Krikðtopaitytë

Tai kruopðèiai atrinktø fotogra-fijø dëlionë su konkreèiais erdviøfragmentø vaizdais, kuri sukuria la-bai neapèiuopiamà atmosferà. Antkitos sienos, kairëje, dviejø moterøfigûriniai portretai su ðunims. Më-lyname fone – viena jø, daili kaipmadona ið baþnytinës dailës su þa-viu haskiø veislës ðunimi prie kojø.Kita – þemiðka moterëlë, glëbyjelaikanti savo neparodiná augintiná.Kompozicijos ir spalvos aiðkiai nu-rodo á Dievo motinos vaizdavimokrikðèioniðkàjà ikonografijà. Taigiturime ið vaizdø sudëliotà Jà irkaþkà neapèiuopiama, kas pavadi-nime skamba kaip yra.

Ið pradþiø ði máslë mane sutrik-dë. Prie sutrikimo prisidëjo ir gale-rijos apðvietimas – prietema su ánuotraukas nukreiptais ðviesos ðuo-

rais. Ið atminties á pagalbà atëjo su-temø meistro, menininko Christia-no Boltanskio mintis, kad kûrinysir neturi bûti iðkart aiðkus, nes ki-taip jis bûtø perdëm staèiokiðkas irpaprasèiausiai neádomus. Ypaè kaikalbama apie artikuliacijai sunkiaipasiduodanèius potyrius. Tuometbelieka sekti uþuominas ir patikëti,kad blogø interpretacijø nebûna.

Pradëkime nuo jø. Nes skaitomejuk ið kairës. Moteris, panaði á kai-mynæ ið bet kurio namo, demonst-ruoja prieraiðumà ðuneliui glausda-ma já. Ji èia bus noro globoti, jaustiryðá ir draugystæ simbolis. Dailiojiðiuolaikinë fotografinë Madonareprezentuos motinystæ. Nuotrau-kø grupæ man norisi ávardyti kaipkaþko neþinomo laukimà, nes tenþvilgsnis klaidþioja ir uþsibûna nuo-ðaliose vietose: langas (lyg ir baþ-nyèios), mirganti saulëje lapija, par-

ko aikðtelë, iðëjimas kaþkur, kaþi kosusibûræ þmonës. Toks á abstrakci-jas linkæs atsipalaidavæs þvilgsnisdaþniausiai bûna kaþko laukiant,pusiau panirus á transà, ásigilinus ásavo pojûèius. Akiø klaidþiojimasbûdingas ir kûdikiams. Iki tam tik-ro laiko jiems vienodai ádomu (ne-ádomu) þiûrëti ar á ðaldytuvo ðonà,ar á tapetus, ar á dëmesio trokðtan-èius sveèius. Þvilgsnis tyvuliuoja kaþ-kur viduje, tik kartais susisiedamassu iðore. Neapèiuopiamas praneði-mas (ar pasidalinimas tuo neapèiuo-piamu) po truputá ágauna bruoþus.Sudëjus iðkalkuliuotus raktinius þo-dþius paeiliui, gautøsi kaþkas tokio:moteris laukia ir stebi tai, kas vyks-ta viduje, po to joje atsiranda nau-jas þmogus su savo vidumi.

Nei menininkei, nei man nesinorisakyti, kad tai yra kûrinys apie mo-tinystæ, nes tarybinë dailë kentëjo

nuo daugybiniø motinysèiø – taip an-tru vardu buvo vadinami reþimo„teisingø“ temø neatitinkantys pa-veikslai. Tas pats laikotarpis pa-siþymi dar ir didþiuliu vieðo motinys-tës idealizavimo ir realios izoliacijoskonfliktu. Ðiomis dienomis motinys-të – ávairiø partijø ir celibato laiky-tis pasiþadëjusiø ðventikø vartojamasàvoka, nemaloniai valkiojama, ypaèprieð rinkimus, reguliariai praran-danti „ðventumà“ maþinant biudþe-tà ir vël iðtraukiama, kai moterys ási-dràsina norëti teisiø, nors ðiaip dviesesu vaiku nëra laikomos ðeima.

Tai kûrinys ne apie motinystëssàvokà, o laukimà kaþko neþinomoásigilinant á patirtis. Savo kûrybojeAnglickaitë neutralizuoja ideologi-nius plepalus sutelkdama dëmesá ákonkreèià patirtá jau ne pirmà kar-tà. Kûrinyje „XXXX“ ji fotografa-vo vaikus, keièianèius savo lytá.

Vaizdai kartais geriau uþ þodþiusAkvilës Anglickaitës paroda „Ji arba yra“ galerijoje „Kairë-deðinë“

Vidas Poðkus

Turbût kiekvienas stiliaus raidosproblemas mene nagrinëjantis irHeinrichu Wölfflinu besiremiantisspecialistas nedrás neigti (tai jamtiesiog á galvà bus ádëta dar pirmai-siais studijø aukðtojoje metais), kadbet kuris – „asmeninis, mokyklos,ðalies ar rasës“ stilius vystosi vei-kiant tam tikriems imanentiniamsdësniams. Prisiminkime didþiojoformalisto idëjà, kad einant ið re-nesanso á barokà vystomasi ið lini-jiðkumo á tapybiðkumà, ið plokðtu-mos á gilumà, ið uþdaros formos áatvirà, ið daugiaplaniðkumo á vienti-sumà, ið absoliutaus á reliatyvø daik-tiðkumo aiðkumà. Viskas labai ele-mentaru.

Ir netgi visiðkai banalu, kad ðiaisistemai iliustruoti nereikia gran-dioziniø epochos stiliaus ar dar ki-tokiø panaðiø sampratø. Tereikiapalyginti du ar daugiau vienas ðaliakito dirbanèius menininkus (taspats H.W. apraðë Richterio pasako-jimà, paanalizavo kelis italø anks-tyvojo renesanso, maþøjø olandø at-vejus). Ðià koncepcijà gali ypaègerai atspindëti net menininkø po-ros... Antai ko verta vien JacksonoPollocko ir Lee Krasner lyginamojianalizë. Lietuviðki kontekstai taippat yra nebloga dirva ðioms áþval-goms. Galima aiðkintis, kuo skiriasiSteponavièius ir Þilytë, Kisarauskai,Ðvaþai, Piekuras ir Roþanskaitë...

Puikus pavyzdys yra ir Mikalo-jaus Povilo Viluèio bei Nijolës Vi-lutienës tandemas. Tandemu ðiàporà pavadinau neatsitiktinai. Taipjau atsitiko, kad abiejø menininkøkûryba yra artima ir gimininga (il-gai gyvenantys kartu supanaðëja).Tai árodinëti galima pradedant ávai-

riais techniniais dalykais: abu su-tuoktiniai yra baigæ grafikos moks-lus ir daugeliu savo darbø atstovau-ja tradicinëms grafikos technikoms(vienas labiau serigrafijai, kita –sausai adatai), abu ðios poros da-lyviai daug pieðia ir netgi tapo, abunaudojasi koliaþo, skaitmeninësgrafikos ir kitais papildomaisbûdais.

Grafinæ M.P. Viluèio ir N. Vilu-tienës bendrystæ liudija ir abiejuo-se flanguose uolus juodos linijos,kaip svarbiausios iðraiðkos priemo-nës, propagavimas. Panaðus yra net-gi ikonografinis, siuþetinis, teminislygiai: tai asmeniniai þmogaus (vie-noje pusëje vyro, kitoje – moters)iðgyvenimai: galima sakyti, kad Mi-kalojø domina pusamþio vyro, sa-vo kûnu bei vidumi jauèianèio se-nëjimo procesus, problematika, oNijolë gilinasi á meilës aistras, á mo-terystës slëpinius tirianèios moterspasaulá.

Ðtai èia bendrybës ir iðnyksta.Daugeliu aspektø panaði, vis dëltokai kuriais esminiais bruoþais, netik ikonografiniais, bet ir formaliais,Viluèiø kûryba skiriasi. Remdama-sis Wölfflinu ðiuos skirtumus, netgiprieðingybes, drásèiau apibrëþti re-nesanso ir baroko kategorijomis.

Be didesniø iðvedþiojimø teig-èiau, kad Vilutis atstovauja renesan-sui, o Vilutienë – barokui (ir ne tikdël tam tikro chronologinio nuosek-lumo, nes M.P. Vilutis ið tikrøjø yrakeleriais metais vyresnis uþ Nijolæ).Tiesiog Viluèio kûryba yra linijiðka,plokðèia, uþdaros formos, daugiap-lanë, daiktiðkai aiðki. Vilutienës sa-vo ruoþtu – tapybiðka, gili, atvirosformos, vieninga kompoziciniu po-þiûriu, reliatyvi kalbant apie daik-tiðkàjá vaizdavimà.

Su tikruoju renesansu M.P. Vilu-tá sieja daug dalykø. Kompozicinësypatybës – vieni ið labiausiai á akiskrentanèiø dalykø. Antai regisi, kadið florentietiðkø freskø ar medþioraiþiniø yra atkeliavæ tie vaizdà su-kuriantys juodos ir baltos santykiai(galima prisiminti Andrea Feltrinisgrafitus, Piccolomini „Dviejø my-limøjø istorijos“ iliustratoriaus ksi-

(ypaè daug raudonos, mëlynos) pri-mena dël perspektyvos pamiðusiøPaolo Ucello ar Piero della Fran-cescos perspektyvines batalijas irfiestas. Þmogaus proporcijø teori-jos – dominuojanèio, organizuo-janèio prado funkcija – pabrëþia-ma pastarøjø metø menininkopieðiniuose. Visi á gabalus (lyg An-dreaso Vesaliaus traktate) suplëðy-ti, akiø nuo þiûrovø neatplëðiantysautoportretai primena bent jauAlbrechto Dürerio raiþinius, ku-riuose vyrø ir moterø kûnai anali-zuojami su tokiu paèiu moksliðkaiskrupulingu negailestingumu.

O Vilutienë yra barokiðka. Pir-miausia reikia pasakyti, kad nors ji,bûdama grafikë, naudoja linijà kaippagrindinæ priemonæ vaizdams kur-ti, tos linijos turi potencijà virsti juo-domis dëmëmis. Kitas dalykas –dinamika. Bet kuri menininkëskompozicija stengiasi praplësti sta-èiakampio formato ribas, iðeiti ið rë-mø (netgi grynai fiziðkai – kadangidailininkë naudoja ávairius priklija-vimus ir aplikacijas). Juda ir vaiz-duojamos figûros. Jos, prieðingainei M.P. Viluèio detalizavimas, nu-brëþtos, nupieðtos vienu, keliaislaisvais gestais. Efektingas yra ðe-ðëliuotumas. Vienur dominuojarembrantiðka tamsa, kitur visà po-pieriaus lapà nutvieskusi tiepoliðkasaulës ðviesa. Galø gale didþiausiasparadoksas tas, kad abu meninin-kai gilinasi á ávairiais þmogaus kû-no vibracijas bei atspalvius. TaèiauNijolë tai perteikia abstrahuotai,emblemiðkai – kiekviena figûra ákû-nija su aistra, skausmu, ekstaze su-sijusias simbolines reikðmes. Darsvarbu, kad N. Vilutienë, kaip tik-ra barokinë dailininkë (na, kad irJacques Callot), savo kûryboje pul-

suoja panteistinëmis nuotaikomis –kiekvienoje jos nupieðtoje medþioðakelëje, ðaknelëje galima pajustimistiðkà neþinomø jëgø alsavimà(taip pat þr. Pascalá).

Reziumuodamas pakartoèiau,kad tokiomis dichotomijomis irprieðprieðomis, remiantis Wölffli-nu, galima iðskaidyti ir lyginant ana-lizuoti kiekvienà kurianèiø meni-ninkø porø kûrybà (vël gráþtant priejau minëtø pavyzdþiø, Pollockas ar-ba Kisarauskas bûtø renesansiniai,o Krasner ir Kisarauskienë – baro-kiniai pavyzdþiai). Taèiau visgi rem-damasis iðdëstytais teiginiais saky-èiau, kad M.P. Vilutis ir N. Vilutienëyra ryðkiausi Wölfflino schemàiliustruojantys pavyzdþiai. Bent jauLietuvos dailëje.

Dar apie konkreèià parodà no-rëèiau pasakyti, kad ir ekspozicijasukonstruota tokio formalaus de-terminizmo principu – tik áëjus vi-dun þiûrovà pasitinka „renesansi-në“ M.P. Viluèio kolekcija, kuri,lipant virðun, ágauna ðiaurietiðkojorenesanso ir manierizmo bruoþø(minëtieji „proporcijø“ pieðiniai),èia jà keièia barokinë N. Vilutienëskunstkamera, kupina moters temø,barokiðkai kintanèiø þiedø ir kito-kiø gamtos motyvø.

Savaime aiðku, èia iðdëstytas po-þiûris atsiduoda tam tikru seksisti-niu prietaru – bent jau tuo stereoti-pu, esà vyrai menininkai yraracionalesni, monumentalesni, omoterys – impulsyvesnës, rafinuo-tesnës (Viluèiø pora tai lyg ir pa-tvirtintø). Gindamasis tepasaky-èiau, kad rëmiausi Wölfflinu, o kàjis galvojo ðiuo klausimu, bent jau„Pamatinëse meno istorijos sàvoko-se“, nepasakyta.

Viena menininkø pora – dvi epochosMikalojaus Povilo Viluèio ir Nijolës Vilutienës paroda Vilniaus rotuðëje

Mikalojus Povilas Vilutis.„Fanatikas I“. 1973 m.

Nuotraukose jie tik paprasti vaikai,turintys savo svajoniø ir iðgyvenimø.Kad ir kaip neáprasta bûtø tai ávar-dinti, kad ir kà maltø lieþuviais po-litikai bei kitos organizacijos ar as-menys. Ðiame kûrinyje ji gilinasi ásave.

lografijas), bûtybiø vaizdavimas iðpriekio, statiðka ramybë. Taèiau re-nesansiðkiausi poþymiai yra du: taiperspektyva ir proporcijø teorijapagrástas þmogaus vaizdavimas.Centrinë geometrinë perspektyvayra tarsi svarbiausias M.P. Viluèiografikos veiksnys, savotiðka bazë,ant kurios laikosi visas antstatas. Taidominuoja 8–10-ojo deðimtmeèiøM.P. Viluèio darbuose (ir ne tik gra-fikoje, bet ir parodoje nerodomojetapyboje).

Netgi pagalbinæ funkcijà atlie-kanèios lokalios ryðkios spalvos

8 psl. 7 meno dienos | 2010 m. balandþio 16 d. | Nr. 14-15 (890-891)

K i n a s

Anonsai

Feministinis kinas„Skalvijos“ kino centre

NKMI (Naujosios kartos mote-rø iniciatyva) rengia pirmàjá „Femi-nistinio kino“ festivalá, kuris prasidësbalandþio 19 d., pirmadiená, „Skalvi-jos“ kino centre. Bus parodyti penkidokumentiniai filmai, ið arèiau su-paþindinantys su ávairiomis feminiz-mo apraiðkomis. Filmai pasiûlytivienos didþiausiø nekomerciniomoteriðko kino platintojø „Moteryskuria kinà“ („Women Make Mo-vies“). Ðios Niujorke ásikûrusios or-ganizacijos prodiusuojami filmaiaplankë ne vienà svarbø festivalá, jøkolekcijai priklauso Jane Campion,Julie Dash, Sally Potter filmai. Pa-sak festivalio idëjos autorës ir vie-nos organizatoriø Julianos Lozov-skos, filmai kels klausimà, koks yraðiuolaikinis feminizmas ir kam jisreikalingas. Ar „Spice girls“, filmøir þaidimø apie Larà Kroft, „Seksoir miesto“ merginos yra ðiuolaiki-nës feminizmo atstovës, iðlaisvinan-èios moteris ið stereotipiniø vaid-menø, lauþanèios lyties normaskovotojos, ar tiesiog seksualiniais,agresyviais prieskoniais pagardintasmasalas vyro akiai ir ausiai?

Balandþio 19 d. 19.30 bus paro-dytas pirmas filmas „F-pasaulis“ („IWas A Teenage Feminist“, 2005).

Idëja reþisierei Theresei Shechterkilo sulaukus keturiasdeðimties, kaiji ëmë savæs klausinëti, kodël ðian-dien þodþio „feminizmas“ taip bai-domasi? Jo baidosi ir jos kartos mo-terys, kurioms moterø iðsivadavimojudëjimas 8-ajame ir 9-ajamedeðimtmeèiais taip daug reiðkë irdauguma jø didþiavosi, kad yrafeministës. Tad reþisierë pasiëmë ka-merà ir leidosi á kelionæ bandydamaiðsiaiðkinti, kà tai reiðkia pirmiausiajai paèiai, mat ji jauèiasi neásiten-kanti „idealios“ moters rëmuose: jinei þmona, nei motina, nei mode-lis. Tad ar ámanoma moteriai bûtituo, kuo ji nori, nejauèiant kaltësjausmo, neatsipraðinëjant ir nesi-leidþiant á kompromisus? Filme pa-sisako Amerikos feminizmo ikonaGloria Steinem, reþisierës motina,jaunëlë sesuo, kuri ðaiposi ið „Cos-mopolitan“ þurnalo antifeministiniøstraipsniø, bet neigia esanti feminis-të. O moteris, kovojanti prieð abor-tus, pareikð esanti tikra feministë...Taip pat paaiðkës, kad daugeliui vy-rø ðis þodis asocijuojasi su lesbiete.Pasak reþisierës, þmonëms visadabus klijuojamos etiketës, tad jei ne-ámanoma jø iðvengti, geriau pasi-rinkti tà, kuri labiausiai patinka.

Balandþio 20 d. 17 val. bus paro-dytas dviejø kanadieèiø DominiqueCardonos ir Laurie Colbert filmas„Mano feminizmas“ („My Femi-

nism“, 1997). Ðis duetas iðgarsëjosavo pirmuoju dràsiai pavadintu fil-mu „Aèiû Dievui, að lesbietë“. „Ma-no feminizmas“, nors ir sukurtas1997-aisiais, primins, kad moterøkova uþ savo teises vis dar tæsiasi, oproblemos aktualios ir ðiandien,ypaè Lietuvoje, kuri, kad ir kaipgraudþiai skambëtø, anot vienosmokslininkës, atlikusios toleranci-jos tyrimà, laiko save tolerantiðkiau-sia ES valstybe. „Mano feminizme“teigiama, kad neámanoma vienpu-siðkai apibrëþti to, kas vadinama fe-minizmu. Kalbama apie skirtingasfeministines problemas, rasæ, sek-sualumà, moterø sveikatà, abortus,motinystæ, skurdà ir galià. Taèiaukalbama ir apie tai, kad feminiz-mas gali pasiduoti hegemonijai irimperializmui (kas ypaè juntama di-dþiosiose valstybëse).

Filmas „Kol mirtis mus iðskirs“(„In Sickness and in Health“, 2007),kuris bus rodomas balandþio 21 d.17 val., ið pamatø bando supurtyti netaip ir seniai ásitvirtinusià burþuazinæðeimos bei santuokos koncepcijà,teigianèià, jog vyro ir moters san-tuoka – tai tûkstanèius metø gyva-væs civilizacijos pamatas. ReþisierëPilar Prassas nukreipia kamerà á ho-moseksualiø þmoniø poras, kovojan-èias uþ teisæ tuoktis ir kurti ðeimas.Filmà sukurti paskatino reþisierëskaimynës bei geriausios draugës mo-

tina Marilyn, kuri mergaitëms darbesimokant septintoje klasëje pali-ko vyrà ir iðsikëlë gyventi pas myli-mà moterá su savo penkiais vaikais,o po penkiolikos metø abi moteryspadavë á teismà Naujojo Dþersiovalstijà, draudusià joms susituokti.Porà uþgriûva ir dar vienas sunku-mas – Marilyn susirgo nepagydomaliga.

Þinomos britø reþisierës aktyvis-tës Pratibhos Parmar filmas „Teisin-gos mergaitës“ („The Righteous Ba-bes“, 1998) bus rodomas balandþio22 d. 17 val. Savo kontroversiðka do-kumentika reþisierë prisideda prieglobaliniø feministiniø judëjimø,þvilgsnis ypaè krypsta á Pietø Azi-jos gyvenimà. Parmar taip pat yrasukûrusi ne vienà vaizdo klipà dai-nininkëms Tori Amos bei Morchee-ba. Filme „Teisingos mergaitës“ beminëtosios Tori Amos taip pat pasi-

rodys Ani Di Franco, Sinead O’Con-nor, Skin ir kt. Reþisierë bandoáþvelgti, kaip feminizmas paveikëpastarøjø deðimtmeèiø muzikà. Kal-binamos dainininkës tik árodo, jogneprivaloma kalbëti saldþiai ir ðvel-niai, kad bûtum pastebëta ir áver-tinta. Parmar taip pat tvirtina, kadfeminizmas nemirë, tik ágijo agre-syvesnæ formà, ypaè mene.

Feministinio kino savaitës pro-gramà balandþio 23 d. 17 val. uþbaigsfilmas „Virðeliø merginø kultûra“(„Cover Girl Culture: Awakening theMedia Generation“, 2009). Reþisie-rë – buvusi garsi manekenë NicoleClark. Bûtent jos modelio karjera,madø pasaulio uþkulisiai ir paska-tino sukurti ðá filmà, kuriuo reþisie-rë teigia norinti pasidalinti pirmiau-sia su jaunomis merginomis. Norsdaugumai merginø kasdien prime-nama, kad ne graþi figûra ir seksu-alumas atneða laimæ (kad ir kaip ba-naliai tai skambëtø), maþai kaskeièiasi, nes þiniasklaida sugeba pra-plauti naivius protus savo dirbtinepompastika. Tad Clark dar kartàklausia, kas nustatinëja groþio ir lai-mës standartus, ir bando árodyti,kad jei dabartinë groþio iliuzija irtoliau bus nevarþomai plëtojama,ateitis visiðkai nebus graþi.

Áëjimas á visus seansus nemoka-mas.

PARENGË SANTA L INGEV IÈ IÛTË

Balandþio 22–30 d. Vilniuje, „Pasa-koje“, vyks jau penktasis moterøfilmø festivalis „Ðerðëliafam“,geguþës 1–8 d. jis persikels á Pane-vëþá, Ukmergæ, Palangà ir Nidà.

Ðiømetinio festivalio naujovë –Azijos kino programa. Filmas „Ten,kur nebuvau“ („Dai Wo Qu YuanFang“, reþ. Fu Tien-Yu, Taivanas,2009) nukels á nuoðalø miestelá priejûros, kur gyvena vieniða, prie ap-linkos nepritampanti paauglë. Vie-niðos moters kelionë á save – ir filmo„Nanajo“ („Nanayo“, reþ. Naomi Ka-wase, Japonija, 2008) tema. Trisde-ðimtmetë Saiko Tailande atsidurianuoðalioje tradicinio tailandietiðkomasaþo mokykloje. Èia kartu sumasaþo meistre Amari, jos sûnumiir sena tarnaite jie tampa savotiðkaðeima. „Nanajo“ autorë 2007 m.pelnë Didájá Kanø kino festivalioprizà uþ juostà „Raudantis miðkas“.Filmas „Uþakusi upë“ („The BlindRiver“, reþ. Seon-kyeong Ahn, P.Korëja, 2009) – apie skirtingø kul-tûrø susidûrimà. Filmo herojus ko-rëjietis prieð 30 metø buvo ávaikin-tas australø ðeimos. Netikëtai jissutinka Australijoje vieðinèià Mariið Korëjos, ði paskatina já gráþti á Ko-rëjà ir surasti tikràjà motinà. Kinøreþisierë Xiaobi Tang filme „Tobu-las gyvenimas“ („Wan mei shenghuo“, 2008) pasakoja niûrià istori-jà apie darbo ieðkanèias moteris ,priverstas migruoti po visà ðalá. De-rindama vaidybiná kinà su doku-mentika, reþisierë seka jø pëdomisnuo siaurø gimtøjø miestø gatveliø

„Virðeliø merginø kultûra“

iki praðmatniø Honkongo gatviø, ro-do vis didëjantá kontrastà tarp tra-dicinës ir vakarietiðkos Kinijos.

Konkursinë programa pristatysjaunø kûrëjø filmus. KatarzynaRosùaniec pernai tapo Lenkijos vai-dybiniø filmø festivalio Gdynëjelaureate – jai atiteko prizas uþ ge-riausià debiutà. „Prekybos centrømergaitës“ („Galerianki“, 2009) pa-sakoja apie þlugdanèià prekyboscentrø átakà paauglëms. Patekusiosá ðiuolaikiniø troðkimø fabrikø pin-kles, jos nori vis naujø drabuþiø irbrangiø papuoðalø. Paèios visko ne-iðgali ásigyti ir tampa prekybos cen-trø „mergaitëmis“, ieðkanèiomis èia„rëmëjø“. Filmo „Gyvybës þenklai“(„Les Signes vitaux“, reþ. SophieDeraspe, Kanada, 2009) herojë Si-mona po senelës mirties tampa sa-vanoria, padeda mirðtantiems þmo-nëms. Taèiau jà ásimylëjæs Borisasnori iðsaugoti Simonà sau. „Gyvu-lio ðirdies“ („Coeur animal“, reþ.Severine Cornamusaz, Prancûzija,2009) herojai Polis ir Rosina gyve-na atsiskyræ Ðveicarijos Alpëse. Èiajie dirba nuosavame ûkyje ir par-duoda pienà bei oþkos sûrius. Vis-kas bûtø panaðu á idilæ, jei ne Poliogrubumas: su þmona jis elgiasi blo-giau nei su ûkyje laikomais gyvu-liais. Kito prancûzø filmo „Nesakaune“ („Je ne dis pas non“, reþ. Ilia-na Lolic, 2009) kûrëjai bando atsa-kyti á klausimà, kas trukdo ðiuolai-kiniams þmonëms rasti meilæ irlaimæ. Trisdeðimtmetë Adelë vis darvieniða. Bet jai kuo greièiau reikiaiðmokti pasakyti „Ne!“. Rusës AnnosFenèenko filmo „Dingæs be þinios“

(„Ïðîïàâøèé áåç âåñòè“, 2010)premjera ávyko ðiemet Berlyno ki-no festivalyje. Tai pasakojimas apiedizainerá, kurá milicija átaria prisi-dëjus prie kaimynës sûnaus dingi-mo.

Pagrindinëje festivalio progra-moje – septyni filmai apie meilæ irðeimà ið Ispanijos, Prancûzijos, Ita-lijos, Vokietijos, Olandijos ir Ðve-dijos. Ispanø reþisierës Irene Car-dona filme „Suþadëtinis Jazminai“(„Un novio para Yasmina“, 2008)bandoma atsakyti á klausimà, kàsantuoka reiðkia dabar. Kitos ispa-nës Roser Aguilar filmo „Geriau-sia, kà turiu“ („Lo mejor de mi“,2008) herojë klausia savæs, kà ji ga-li padaryti dël meilës. „Dievo kabi-netø“ („Les Bureaux de Dieu“, reþ.Claire Simon, Prancûzija, 2008) he-rojëms iðkyla meilës ir seksualinëslaisvës ribø klausimai. Bene gar-siausia tarp ðios programos reþi-sieriø yra vokietë Caroline Link,2003 m. apdovanota geriausio uþ-sienio filmo „Oskaru“ uþ filmà„Kaþkur Afrikoje“. 2008 m. sukur-tas jos filmas „Prieð metus, þiemà“(„Im Winter ein Jahr“) – apie ðei-mos ryðius ir paslaptis. Pas garsødailininkà apsilanko pusamþë mo-teris ir uþsako dukters ir sûnausportretà. Potëpis po potëpio aiðkë-ja, kad apie máslingàjá sûnø sukosivisas moters gyvenimas, o seseriaijis këlë didþiulæ baimæ. Fantastinësdramos „Atlantis“ („Atlantis“, reþ.Digna Sinke, Nyderlandai, 2008)herojë, drovi trylikametë Ksenijajauèiasi nejaukiai, gyvendama grieþ-toje visuomenëje. Vienà dienà pa-

keliui á mokyklà ji sutinka pagyve-nusá vyriðká, kuris papraðo perduotilaiðkà kaimyninës salos gyventojai.Ið pradþiø Ksenija atsisako, nes lan-kytis toje saloje uþdrausta, bet vë-liau pasiryþta. Taip ji atranda vietà,apie kurià svajojo. Vaikystës pasau-lis iðkyla ir italø „Kosmonautëje“(„Cosmonauta“, reþ. Susanna Nic-chiarelli, 2009). Penkiolikmetë Lu-èiana ir jos brolis laiko save komu-nistais ir þavisi sovietø bandymaisuþkariauti kosmosà. Taèiau Luèia-na ima gëdytis serganèio brolio, vai-kiðkà jø draugystæ nustelbia maið-taujanèios ir bandanèios save atrastipaauglës jausmai. Ðiuolaikinë mo-teris Mika – filmo „Átartina“ („Fis-hy“, reþ. Marija Blom, Ðvedija, 2008) herojë – visas jëgas atiduoda kar-jerai þiniasklaidoje. Taèiau vienàdienà Mika ásimyli ne toká „kietà“kaip ji kaimynà.

„Brigitte Bardot ákûnijo seksua-lumà, Catherine Deneuve – elegan-cijà, o Jeanne Moreau – intelektu-alø moteriðkumà“, – raðë prancûzøkritikë Ginette Vincendeau. Moreaubuvo prancûzø Naujosios bangosmûza. Ji sukûrë kine per 100 vaid-menø ir tapo gyva legenda. Festi-valio retrospektyva primins penkisankstyvuosius Moreau filmus. Tai –Naujàjà bangà paskelbæs FranšoisTruffaut filmas „400 smûgiø“ (1959),kuriame Moreau teko epizodinisvaidmuo, ir vienas svarbiausiø ak-torës biografijos filmø – 1961 m.Truffaut sukurta meilës drama„Þiulis ir Dþimas“. Programoje irdu Louis Malle’io filmai „Liftas áeðafotà“ (1957), film noir ákvëpta

kriminalinë meiluþiø istorija, ir„Þaltvykslës“ (1963) – vienas pesi-mistiðkiausiø reþisieriaus filmø apienusprendusá nusiþudyti raðytojà.Dar vienos prancûzø kino legendosJacques’o Demy filme „Angeløálanka“ (1963) Moreau suvaidinoaistringà loðëjà.

Iðskirtinis festivalio seansas busskirtas amerikieèiø reþisierës ir gar-sios fotografës Lauren Greenfielddokumentiniam filmui „Liekna“(„Thin“, 2006). Tai filmas apie ano-reksija ir bulimija serganèias mote-ris. Keturios filmo herojës – pen-kiolikmetë Britani, 25-iø Ðeli,30-ties Alisa ir 29-iø Poli – pasako-ja savo ðokiruojanèias istorijas.

Festivalis primins ir du Rusijojekurianèios reþisierës Nijolës Ado-mënaitës filmus. 1989 m. kartu suBorisu Grolovu sukurta „Koma“buvo vienas garsiausiø „perestroi-kos“ filmø. Jo veiksmas nukelia á Si-biro konclagerá. Filmo herojë stu-dentë lageryje ásimyli priþiûrëtojà irpagimdo jo kûdiká. „Namo ant smë-lio“ („Dom na peske“, 1991) hero-jë – taip pat jauna, nepatyrusi mer-gina. Ji kilusi ið þemøjø sluoksniø,bet siekia imponuoti kultûringes-niems uþ save. Ðie nusprendþia ið-krësti merginai pokðtà ir nusiunèiajai meilës laiðkà.

Maþiesiems þiûrovams bus skirtiÐvedijos animatoriø filmukai vai-kams nuo dvejø metø. Tai „Vai-duokliukas Labanas“ bei „Taðkelisir Dëmelis pûgoje“.

PAGAL RENGËJØ INF.

Festivalis vël ieðko moters„Ðerðëliafam“ vyks jau penktà kartà

7 meno dienos | 2010 m. balandþio 16 d. | Nr. 14-15 (890-891) 9 psl.

Paskutinës dienos – su gedulo þy-me. Lenkijos lëktuvo katastrofa ne-toli tragiðkosios Katynës tarsi ati-tolino visus kitus – svarbius irnesvarbius ávykius. Nuo pat ðeðta-dienio pietø þiûriu „Polonia“ tele-vizijà ir stebiuosi lenkø þurnalistøprofesionalumu, jø sugebëjimu ið-saugoti rimtá, jø siekiu prisimintikiekvienà, kuris buvo tame Prezi-dento lëktuve, leisti iðsikalbëti juospaþinojusiems þmonëms. Net gar-saus politikos þurnalisto TomaszoLiso pokalbiø laida ðá pirmadienápriminë grupiná psichoterapijos se-ansà – þymûs politikai kalbëjo apiesavo þuvusius draugus visiðkai atvi-rai iðliedami susikaupusá skausmà.Tikiuosi, kad ðeðtadiená vyksianèiosatsisveikinimo su þuvusiaisiais iðkil-mës Varðuvoje ir sekmadiená ren-giamos laidotuvës Krokuvos Vave-lyje, kur Lenkijos prezidentas suþmona bus palaidoti ðalia didþiojoidealisto Józefo Piùsudskio, neliksbe Lietuvos televizijø dëmesio. To-dël programos, matyt, keisis.

Noriu priminti kelis filmus, ku-riems verta skirti laiko. Pirmiausiatai, þinoma, Federico Fellini „Saty-rikonas“ (LTV, 18 d. 23.30). Tai an-tikos raðytojo Petronijaus knygosekranizacija. Romane imperato-riaus Nerono patarëjas Petronijusapraðë Romos imperijos degrada-cijà. Tai laikai, kai kasdienybë buvoðventës, festivaliai ir orgijos, o mo-ralës sàvoka paprasèiausiai neegzis-tavo. Reþisierius gana laisvai elgësisu literatûriniu filmo pagrindu, pa-pildë já Ovidijaus „Metamorfoziø“ir Apulëjaus „Auksinio asilo“ mo-tyvais. Fellini nesiekë tiksliai atkurtiistorinës epochos, jis perteikë josdvasià, kuri filmo kûrimo metais –lemtingais Europai 1968-aisiais –atrodë universali. Taèiau tai nereið-kia, kad reþisierius nestudijavo epo-chos. Amþininkai prisimena, kadFellini gilinosi á istorinius ðaltinius,filmo konsultantas buvo klasikinësfilologijos garsenybë Luca Canali.Fellini norëjo, kad jo „Satyrikonas“në ið tolo neprimintø holivudiðko is-torinio reginio. Tai turëjo bûti filmasties sapno ir reportaþo ið tolimos, ne-þinomos planetos, „planetos Roma“,kur viskas tarsi atpaþástama, betsvetima ir nesuprantama, riba. Fel-

lini norëjo sukurti filmà, kuris leis-tø þiûrovui pajusti milþiniðkà distan-cijà, skirianèià já nuo praeities. „Sa-tyrikone“ jis rodo pasaulá, apimtàmirties nuojautos, kai gyvenimoskonis juntamas bene aðtriausiai,nors ir nebesugebama mëgautis.Apie tai ir garsiausia scena – Tri-malchiono puota. Fellini yra sakæs,kad „antikos pasaulis niekad neeg-zistavo, mes já susapnavome“.

Filmo aktoriø – þmoniø, kuriøveidai bûtø neðiuolaikiðki, ypatingiar net ir ne visai þmogiðki, reþisie-rius ieðkojo keisèiausiose vietose.Trimalchionu tapo vienos Romostratorijos savininkas, filme vaidinotikri hipiai, muzikantai, neprofesio-nalai. Jie turëjo tapti filmo hermaf-roditais, nimfomanëmis, pirkliais,artistais. Ið pradþiø Fellini buvo ási-tikinæs, kad prasta vaidyba ir asin-chroniðkas garsas gali tapti idealiaiðraiðkos priemone, kai reikia su-kurti svetimumo, distancijos, archa-jiðkumo pojûtá. Reþisierius norëjo,kad filme skambëtø tik lotynø kal-ba (garsinti personaþus buvo þada-ma kviesti vokieèiø kunigus ir klie-rikus), kuri dar labiau padidintødistancijà tarp ðiuolaikinio þiûrovoir filme rodomos epochos. Taèiauðio sumanymo teko atsisakyti, likotik kelios lotyniðkos sentencijos.

Ið tikrøjø, „Satyrikone“ Fellini ro-do kolektyvinæ pasàmonæ, panardi-na á archetipø ir mitø realybæ. Kas-dienio gyvenimo epizodai filmeágyja simboliðko skambesio, natûra-lizmas (kuris ypaè ðokiravo þiûro-vus erotinëse scenose) tampa ira-cionalus, paslaptingas. Fellini tarsimëgaujasi pasaulio ðlykðtumu,bjaurumu, instinktais, rodo pasauláties patologijos riba, todël pa-smerktà mirti, iðnykti. Èia valdo tikabsurdas ir atsitiktinumas. Bet kar-tu jis paverèia kasdienybæ ritualu,misterija.

Po ketveriø metø pertraukos su-kurtas Fellini „Satyrikonas“ Italijojeir Europoje sukëlë daug ginèø. Kaikurie kritikai bandë ginti Fellini, sa-kydami, kad jis rodo pasaulá darprieð atsirandant krikðèionybei.Milþiniðkas permainas ir seksuali-næ revoliucijà iðgyvenanèioje JAVfilmas rado daug gerbëjø.

„Satyrikono“ temas, tik visiðkai

kitaip, pratæs Mike’o Judge’o2006 m. filmas „Idiokratija“ (TV3,17 d. 13.15). Beje, vienas jos scena-rijaus bendraautoriø yra EthanasCohenas. Filmo herojus Dþo (Lu-ke Wilson) tikrai nëra pats iðmin-tingiausias vaikinas Þemëje. Jistampa Pentagono eksperimentø suhibernacija dalyviu. Bet atsitinkataip, kad Dþo atsibunda 2505 me-tais ir suvokia, kad þmonijos inte-lektualinis lygis krito þemiau bet ko-kio lygio ir kad dabar jis yra patsprotingiausias ið gyvø þmoniø. Tàateities pasaulá apibûdina masiniskomercializmas ir kvailos televizi-jos laidos. Tokioje aplinkoje labailengva perimti visà kontrolæ á savorankas, bet ar vidutinybë Dþo su-gebës atkurti pusiausvyrà? Ar jampavyks pakeisti evoliucijos kryptá?

Filmo reþisierius yra sakæs, kad„Idiokratijos“ sumanymas jam gi-më 1997 m., kuriant animaciná fil-mà apie Byvá ir Teðlagalvá. Tada jisesà susimàstë, kur link evoliucio-nuoja mûsø pasaulis.

Þinoma, pasaulis siekia, kad pra-moga taptø visuotinë. Todël pramo-

Prisiminimai apie ateitáKrësle prie televizoriaus

Mums raðo

Laiðkas Jonui Ûbiui

Þinau, kad jokio Jono Ûbio nëra –bet tikiuosi, kad neegzistuojanèiàpersonà ðitas laiðkas pasieks.

Ir tada toji neegzistuojanti per-sona supras, kaip lietuviðkoji tikro-vë – kai daug kas yra perkama irparduodama – yra sugadinusi jo arjos pasaulëvaizdá. Juokingiausia,kad ðitokiø kaltinimø, kokius apra-ðëte, að tikëjausi, nes tà lietuviðkàtikrovæ ir tà ciniðkàjá pasaulëvaizdápuikiai paþástu.

Tiesa yra ta, kad vaþiavau uþ sa-vo pinigus – atostogø.

Vaþiavau su savo kamera, o ka-

dangi neturiu pinigø automobiliuinuomotis, kelias dienas vaþinëjaupo salà dviraèiu, kalnuotais ðunke-liais karðtyje, tampydamas visà áran-gà ant kupros. Þygiai su neperðau-namomis liemenëmis Afganistanokalnø karðtyje tokiam ekstremaliamfilmavimui neprilygo.

Tiesiog manau, kad kai kuriospasaulio vietos yra pernelyg ádo-mios, kad nepasidalytum jomis sukitais – tik dël to ir dirbu.

Taip darau ne pirmà kartà, ir, rei-kia pasakyti, tam sukiðu beveik vi-sà atlyginimà. Per vienas ið tokiøatostogø – nuo pradþios iki pabai-gos suorganizuotø ne poilsiui, ovien tam, kad parsiveþèiau repor-taþø serijà – mano iðtraukta kame-

ra sukëlë pasiðaudymà ir dviejøprieðiðkø uþsienio reikalø ministe-rijø pasikeitimà notomis. Ir tada, irdabar manau, kad tai, jog LRT ne-turi pinigø, neturi bûti kliûtis mumspatiems, o ne kokiems nors rëmë-jams, rinktis temas, kurias norimerodyti. Ne tik atostogos – uþ savopinigus vaþinëju, nakvodamas orouostuose, ir á renginius, kuriuoseLRT turëtø bûti atstovaujama, betneturi pinigø. Ir, kaip neseniaisuþinojau, ne að vienas toks.

Teisybë, galutinis produktas apiesalos paslaptis gali atrodyti banalus,bet prie banalumo veda kaip tik tai,kad stengiuosi laikytis profesiona-lumo taisykliø. Ið toli viskas atrodopaprasèiau, ypaè perskaièius vienà

kità nuo vaikystës prieinamà kny-gelæ. Bet buvimas vietoje tuo ir pra-naðus, kad ið profesionalø susipa-þásti su visomis ámanomomishipotezëmis ir visø silpnomis vieto-mis. Ir tada, po viso ðio parengia-mojo darbo, paaiðkëja neiðvengia-ma galutinë iðvada – þinome, kadnieko neþinome.

Kai mûsø keliones organizuojakas kitas – visada apie tai praneða-me. Bet gerokai daþniau bûna taip,kad naudojuosi pakvietimais á ren-ginius ávairiuose pasaulio vietosepakeliui padaryti nieko bendra sujais neturinèiø reportaþø, kurie, ma-nau, svarbûs arba ádomûs þiûro-vams. Todël tampausi kamerà su sa-vimi po pasaulá. Ne todël, kad

reikëtø – todël, kad manau, kad dëlpinigø stygiaus þiûrovai neprivalolikti uþdaryti provincialiame pasau-lëlyje.

Na, o kalbant apie profesiona-lumà ir etiðkumà – Lietuva maþa,ir mane rasti labai lengva. Tai, kadJonas Ûbis, prieð kaltindamas,nepasiaiðkino, manau, daug paro-do ne apie mano, bet apie jo ar josprofesionalumà.

Kadangi jau paskelbëte straipsnávieðai, profesionalumas ir etiðku-mas sakytø, kad ir pasitaisyti de-ra lygiai taip pat vieðai, kaip su-klydote.

VYK INTAS PUGAÈ IAUSKAS

ne’as, Tracey Ullman, Joan Plow-right, Riveris Phoenixas, WilliamasHurtas, Keanu Reevesas þadinanostalgiðkus prisiminimus. Esu di-delis Jodie Foster gerbëjas, todëlnepraleisiu progos pasiþiûrëti 2002m. Davido Fincherio sukurtà „Pa-nikos kambará“ (LNK, 17 d. 22.45).Foster herojë yra jauna iðsiskyrusimoteris, kuri po skyrybø su dukre-le nusiperka namà. Jame árengtasvadinamasis panikos kambarys, t.y.izoliuota vieta, kur galima pasislëp-ti nuo banditø, plëðikø. Vienas ta-lentingiausiø ðiø dienø reþisieriøFincheris filme, be abejo, siekë su-kurti hièkokiðkà atmosferà, todël„Panikos kambaryje“ toks svarbusir simboliðkas kiekvienas ðeðëlis,daiktas ir, þinoma, pats namas. Nos-talgiðkus prisiminimus þadina ir Ro-berto Rodriguezo „Kartà Meksiko-je“ (TV3, 18 d. 21 val.) – paskutinëtrilogijos apie keliaujantá ir nenuspë-jamà gitaristà dalis. ChristopherioNolano „Prestiþas“ (LNK, ðávakar,16 d. 22.25) – prabangus reginys, pa-nardinantis á karalienës Viktorijosepochà. Filme pasakojama dviejøtarpusavyje konkuruojanèiø iliu-zionistø istorija. Robertas (HughJackman) ir Alfredas (Christian Ba-le) kovoja nuo pat pirmos susitikimoakimirkos. Ið pradþiø tai primena þai-dimà, vëliau jie tampa mirtinais prie-ðais. Nolanas visada mëgsta þanrinákinà kilstelëti iki filosofinës para-bolës (taip atsitiko ir jo filmams apieBetmenà), bet ðiame man ádomes-në pasirodë bûtent fantasmagoriðkaViktorijos laikø buitis, o ne pasvars-tymai apie magijos prigimtá.

LTV tæs Vytauto Þalakevièiaus80-meèio minëjimà ir parodys du lie-tuviø kino klasiko filmus – „Niekasnenorëjo mirti“ (17 d. 23 val.) ir „Vi-sa teisybë apie Kolumbà“ (LTV2,17 d. 21.35).

Jûsø –

JONAS ÛB IS

P.S. „Panoramos“ þurnalistas Vy-kintas Pugaèiauskas pasipiktinomano neprofesionalumu, nors að tiksuabejojau, ar LTV turi pinigø ko-mandiruoti savo þurnalistus á Vely-kø salas. Jis siûlo, kad kaskart, kaiiðkils neaiðkumø, kreipèiausi tiesiaiá já. Taèiau ðákart abejonës man kilolabiau kaip eiliniam „Panoramos“þiûrovui (kaip profesionalas þiûriuvisai kitas þiniø laidas), nuolat su-sidurianèiam su LRT vadø dûsavi-mais, esà nacionalinei televizijai ka-tastrofiðkai stinga lëðø. Beje, kilo netik man. Tad gal bûtø geriau, kadpati televizija ið anksto apsidraustønuo panaðiø átarimø ir tiesiog infor-muotø, kad rodomas siuþetas – pa-siaukojanèio þurnalisto atostogøáspûdþiai. Juk, tarkime, man visainekyla klausimas, uþ kieno pinigusRûta Lankininkaitë vaþiavo á Var-ðuvà. Tai jos profesinë veikla. Ðiaipesu ásitikinæs, kad tikras profesio-nalas turi abejoti viskuo, pirmiau-sia, þinoma, savimi. Bet kad ponasPugaèiauskas savo laiðko pradþiojeir pabaigoje keliskart labai lietuvið-kai suabejojo mano lytine tapatybe,manau, su profesionalumu neturinieko bendra.

J . Û .

„Panikos kambarys“

„Prestiþas“

giniø filmø nepristigs ir ðià savaitæ.TV3 (17 d. 1.10) primins 1990 m. su-kurtà kadaise ádomiu laikyto reþi-sieriaus Laurence’o Kasdano ko-medijà „Tik mirtis mus iðskirs“.Filmo herojaus Dþojaus þmona ne-átaria, kad vyras jai neiðtikimas. Betvienà dienà tai tampa akivaizdu.Nuo tada apgauta moteris bandysvisais bûdais atsikratyti savo antro-sios pusës. Juodas humoras, regis,taip pat aktualus. Filmas gali pa-traukti ir aktoriais – Kevinas Kli-

10 psl. 7 meno dienos | 2010 m. balandþio 16 d. | Nr. 14-15 (890-891)

B a l a n d þ i o 1 6 – 2 5

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Povilo Rièardo Vaitiekûno kûrybos paroda

„Tapyba. Pieðiniai“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

„Francisco Goya. Los caprichos“ (ið Latvijos

nacionalinio dailës muziejaus kolekcijos)

Karaimø dailininko Bari Egizo (1869—1946)

kûriniø paroda „Nuo Stambulo iki Vilniaus“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 22

Lietuviø iðeivijos kûrybos paroda „Dovana

Nepriklausomai Lietuvai“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës

valdovø rûmø radiniai“

iki 18 d. — paroda „Baltø menas“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Nepriklausomos Lietuvos dvideðimtmeèio

akimirkos“

Vytauto Kauðinio plakatø ir fotografijø

paroda

Paroda „Gyvenimas virð vandens“

Senasis arsenalasArsenalo g. 3

Lietuvos proistorë

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená — ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 1644

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

2009 metø „Swedbank“ meno apdovanoji-

mo nominantø paroda

„Coro Collective“ „Raidyno pamoka“

Kæstuèio Grigaliûno paroda „Mirties dieno-

raðèiai“

Benignos Kasparavièiûtës ir Kæstuèio Ðapo-

kos paroda „Meno sparnai“

Gintaro Makarevièiaus paroda „Pieðiniai“

„Lietuvos aido“ galerijaÞemaitijos g. 11

Vytauto Kauno paroda „Pabraidymai“

iki 17 d. — Antano Martinaièio (1939—1986)

tapybos darbø paroda

LDS galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 24 d. — Stasio Aukðtuolio kûrybos paroda

„Pagonis“

Þanetos Jasaitytës kûrybos paroda „Pasaulis

mano“

Akvilës Anglickaitës kûrybos paroda „Ji arba

yra“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 17 d. — Romo Dalinkevièiaus (1950—

2001) kûrybos paroda, skirta 60-osioms

gimimo metinëms

nuo 19 d. — VDA aspirantø paroda

Vilniaus dailës akademija. Dizainoinovacijø centras „Titanikas“Maironio g. 3

Audriaus Puipos (1960—1997) personalinë

kûrybos paroda „Nuo vaikø dailës mokyklos

iki Lietuvos dailës klasiko“

Modernaus meno centrasLiteratø g. 8

Inos Budrytës tapybos paroda „Ið mano

kambariø“

„Arkos“ galerijaAuðros Vartø g. 7

iki 21 d. — scenografø kûrybos paroda

Dalios Kasèiûnaitës tapyba

Ramintos Baltruðytës paroda „Popierinës

baltumos“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 17 d. — Valerijos Dichavièienës fotografi-

jø paroda „Jie buvo greta mûsø“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Paroda „Metø skulptûra 09“

Lietuvos dailininkø sàjungosparodø salëVokieèiø g. 4/2

Paroda „Du grafikai ið Bulgarijos“ (Ivanas

Ninovas, Maria Duhteva)

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

iki 18 d. — karikatûrø paroda

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Audriaus Januðonio paroda „Ars brevis, vita

brevis“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Nijolës Vilutienës, Mikalojaus Viluèio kûry-

bos paroda

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Lietuvos kinas. 1909—2009“

Jûratës Mykolaitytës tapyba

Savicko paveikslø galerijaTrakø g. 7

Valentino Ajausko tapybos paroda „Vilniaus

ðeðtadieniai“

Seimo parodø galerijaGedimino pr. 53

Senøjø fotografijø paroda „Tarpukario

bajorai“

Senamiesèio menininkø dirbtuvëTotoriø g. 22

iki 25 d. — Artûro Aliuko, Elenos Griðèenko,

Pauliaus Juðkos, Agnës Juðkaitës paroda

„Portretø etiudai“

VGTU bibliotekos galerija „A“Saulëtekio al. 14

iki 24 d. — Vlado Liatuko paroda „Lietuva

mano“

Lietuvos technikos bibliotekaÐv. Ignoto g. 6

Lietuvos specialiosios kûrybos draugijos

„Guboja“ paroda „Gyvenimo spalvos“

Viktoro Karaliûno fotografijø paroda

Lietuvos medicinos bibliotekaKaðtonø g. 7

Plenero „Atraskime neþinomus Lietuvos

turtus — tris nuostabius E.F. André parkus

prie Vilniaus“ retrospektyvinë darbø paroda

„Juðkus Gallery“Barboros Radvilaitës g. 6 b

Stasio Krasausko paroda „Nuo eskizo iki

grafikos lakðto“

„Domus“ galerijaLukðio g. 32

Juozo Pranckevièiaus tapyba

Rûtos Eidukaitytës ir Arvydo Kaðausko tapyba

Rimanto Dichavièiaus kûrybos paroda

„Dalios“ galerijaÞirmûnø g. 70

Kæstuèio Mikëno ir Algimanto Patamsio

paroda „Abipus Atlanto“ (porcelianas,

kristalinë glazûra)

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

nuo 23 d. — paroda „Monikai Bièiûnienei — 100“

Galerija „Rotunda“A. Rotundo g. 3

Mindaugo Maþalio keramika

Galerija „Znad Wilii“Iðganytojo g. 2 / Bokðto g. 4

Veros Asiaudouskajos (Minskas) paroda

Uþupio galerijaUþupio g. 3

Irenos Þukauskytës metalo plastikos ir

juvelyrikos paroda „Sodas“

Uþupio meno inkubatoriusUþupio g. 2

iki 20 d. — Arturo Maksimiliano paroda

„Uþupio geleþis“

Galerija „Dailininkø menë“Ðeiminykðèiø g. 23

Vlado Karatajaus jubiliejinë tapybos paroda

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Arvydo Kaðausko kûrybos paroda

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

iki 23 d. — Wiesùawo Rosochos (Lenkija)

grafikos darbø paroda „Nebylusis kinas“

„Vitraþo manufaktûra“Stikliø g. 6

Stiklo meno paroda „nuoDËMËS“

Vilniaus pedagoginis universitetasStudentø g. 39

nuo 16 d. — paroda „Katynës þudynës“

Lietuviø kalbos institutasP. Vileiðio g. 5

nuo 16 d. — Algimanto Jono Kuro pieðiniai

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Berlyno sienos sugriovimo 20-meèiui

paminëti skirta paroda „Siena“ (Italija)

iki 18 d. — norvegø tapybos paroda „Nuo

Dalio iki Dolko“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Akcijos „Augink atsakingai“ paroda „Nereikia

dirþo“

nuo 16 d. — Vytauto Tamoliûno mirties

metinëms skirta paroda „Matau save

paveiksle...“

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Budistiniø ritininiø pieðiniø paroda

iki 25 d. — paroda „Sodþiaus lobiø ieðkotojai“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Satyros ir humoro klubo „Ðaipokai“ nariø

darbø paroda

Paroda „Grafikos menas: tradicija — eksperi-

mentas“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

„Ðeðëliø teatras (Proecta ombra)“ (Barselona)

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

Lietuviø egzodo literatûros apþvalga „Iðëjæ

sugráþti“

„Antanui Baranauskui — 175“

„Kas apsakys tà ilgesá...“ (Mykolui Morkûnui

atminti)

Marijos Macijauskienës 80-meèiui skirta

paroda „Kaip laukiantis medis“

„Gerøjø þodþiø kryptimi...“ (Algimantui

Baltakiui bei Justinui Marcinkevièiui — 80)

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

nuo 16 d. — Giedrës Guèaitës paroda „Takai“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Algio Kliðevièiaus (1950—2008) kûrybos

paroda „Tarp atëjimo ir iðëjimo“

Dailës parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Paroda „Maestro Povilas Karpavièius (1909—

1986)“

Elvyros Kairiûkðtytës (1950—2006) paroda

„Deginantis gyvenimo artumas“

nuo 16 d. — VDA Telðiø dailës fakulteto

Metalo plastikos katedros studentø ir

dëstytojø darbø paroda

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Kunigundos Dineikaitës, Rasos Jonës Ðatai-

tës-Rudënienës tapyba

Kultûrø komunikacijø centrasDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Þanetos Jasaitytës grafikos darbø instaliacijø

paroda „Âàðåíèå (Uogienë)“

Floriano Gruberio (Austrija) garso meno

paroda „Klaipëdos diskografija. Dienoraðtis

2010“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Aloyzo Stasiulevièiaus tapyba

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

iki 23 d. — Arûno Mëèiaus tapyba

Ð I A U L I A I

Galerija „Laiptai“Þemaitës g. 83

Algirdo Petrulio (1915—2010) paroda

Dailës galerijaVilniaus g. 245

22–24 d. — medijø meno festivalis „Enter 8“

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

nuo 16 d. — Panevëþio kraðto tautodailës

paroda

„Galerija XX“Laisvës a. 7

Algio Griðkevièiaus kûrybos paroda „Prisimi-

nimø ðeðëlyje“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras16 d. 18.30 — P. Èaikovskio „MIEGANÈIOJI

GRAÞUOLË“. Dir. — R. Ðervenikas

17 d. 18.30 — „RAUDONOJI ÞIZEL“.

Dir. — R. Ðervenikas

18, 20 d. 12 val. — J. Tamulionio „BRUK-

NELË“. Dir. — R. Ðervenikas

21 d. 18.30 — G. Verdi „RIGOLETAS“.

Dir. — M. Staðkus

22 d. 18.30 — G. Verdi „TRAVIATA“.

Dir. — R. Ðervenikas

23 d. 18.30 — P. Èaikovskio „GULBIØ

EÞERAS“. Dir. — R. Ðervenikas

Nacionalinis dramos teatras16 d. 18 val. — J. Dautarto „PASKENDUSI

VASARA“ (M. Katiliðkio kûriniø motyvais).

Reþ. — J. Dautartas

17 d. 18 val. — T. Dorsto, U. Ehler „AÐ,

FOJERBACHAS“. Reþ. — V. Masalskis

18 d. 12 val. — J. Ðvarco „RAUDONKEPURË“.

Reþ. — E. Jaras

18 d. 18 val. — „DIENOS IR DAINOS“ (dainos

spektaklis, skirtas E. Piaf). Reþ. — R. Morkûnas

19, 20 d. 18. 30 — A. Èechovo „DËDË VANIA“.

Reþ. — R. Tuminas (Maskvos J. Vachtangovo

teatras)

Maþoji salë

17 d. 16 val. — L. Bärfusso „SEKSUALINËS

MÛSØ TËVØ NEUROZËS“. Reþ. — R. Kudzma-

naitë

18 d. 16 val. — J. Griðkoveco „PLANETA“.

Reþ. — A. Dainavièius

21 d. 18 val. — PREMJERA! A. Maleszkos

„JASEKAS“. Reþ. — J. Vaitkus

Vilniaus maþasis teatras16 d. 18.30, 21 d. 18 val. — M. Ivaðkevièiaus

„MADAGASKARAS“. Reþisieriai R. Tuminas,

A. Dapðys

17 d. 12 ir 14 val. — „KARALAITË IR PRINCAS

KRABAS“. Reþ. — A. Sunklodaitë

18 d. 18.30 — koncertas „Kur að juos ma-

èiau?“ Reþ. — P. Ignatavièius

20 d. 18.30 — PREMJERA! M. Ivaðkevièiaus

„MISTRAS“. I dalis. Reþ. — R. Tuminas

22 d. 18.30 — A. Èechovo „TRYS SESERYS“.

Reþ. — R. Tuminas

OKT/ Vilniaus miesto teatras17 d. 19 val. — W. Shakespeare’o

„HAMLETAS“. Reþ. — O. Korðunovas

Valstybinis jaunimo teatras17 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas

(Salë 99)

18 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko

„PAIKA PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas

(Salë 99)

Rusø dramos teatras16 d. 18 val. — G. Gorino „JUOKDARYS

BALAKIREVAS“. Reþ. — A. Latënas

17 d. 15 val. — koncertas „NENORIM KARO“

18 d. 13 val. — A. Lindgren „MAÞYLIS IR

KARLSONAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas (VðÁ

„Laimingi þmonës“)

18 d. 16 val. — V. Klimo „VILTIES KABA-

RETAS“. Reþ. — D. Turèaninovas

18 d. 18 val. — „PRIE BARJERO“ (A. Èechovo

vienaveiksmës humoreskos). Reþ. — A. Lebeliû-

nas (VðÁ „Laimingi þmonës“)

19 d. 13 val. — „KAIP RAGANOS GELBËJO

PASAKÀ“ (teatras „Peterburgo angaþementas“)

19 d. 19 val. — P. Abrahamo „BALIUS

SAVOJOJE“ (teatras „Peterburgo an-

gaþementas“)

20 d. 19 val. — S. Sinclairo, A. McCarteno

„ORLY STRIPTIZA“. Reþ. — O. Ðapoðnikovas

(teatras „Domino“)

Vilniaus teatras „Lëlë“Didþioji salë

16 d. 18 val. — PREMJERA! „PRIVATI VALDA“

(pagal M. Martinaièio pasakà „Avinëlio

teismas“). Reþ. ir dail. — V. Mazûras

17 d. 12 val. — A.A. Jonyno, V. Mazûro

„CIRKAS YRA CIRKAS“. Reþ. ir dail. —

V. Mazûras

17 d. 19 val. — „GELEÞIS IR SIDABRAS”

(pagal V. Ðimkaus eiles). Insc. aut ir reþ. —

R. Kazlas

18 d. 12 val. — S. Siudikos „TRYS PAR-

ÐIUKAI“. Reþ. — A. Mikutis

Maþoji salë

17 d. 14 val. — V. Palèinskaitës „BJAURUSIS

ANÈIUKAS“ (H.Ch. Anderseno pasakos

motyvais). Reþ. — A. Pociûnas

18 d. 14 val. — „NAÐLAITË ELENYTË IR

JONIUKAS AVINIUKAS“. Reþ. — R. Drieþis

„Menø spaustuvë“17 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„ERDVË TARP MÛSØ“. Reþ. — S. Uþdavinys

17 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „GIMIMO

DIENA“. Reþ. — S. Degutytë (VðÁ „Stalo

teatras“)

17 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „ATVIRAS

RATAS“. Reþ. — A. Giniotis

18 d. 19 val. Juodojoje salëje — K. Binkio

„SPARNUOTASIS MATAS“. Reþ. — A. Giniotis

(„Atviras ratas“)

7 meno dienos | 2010 m. balandþio 16 d. | Nr. 14-15 (890-891) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Esë rinktinë / Albert Camus ; ið prancûzø kalbos vertë Violeta Tauragienë. – 3-ioji patais.

laida. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2008]- . – 2-osios laidos antr.: Rinktinës esë. – (Ár.)

D. 2. – [2010] (Vilnius : Sapnø sala). – 141, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-23-

327-5

Gyvenimas – tai sapnas : dramø rinkinys / Pedro Calderón de la Barca. – Vilnius : “Baltø

lankø” leidyba, [2009] (Kaunas : Arx Baltica). – 379, [1] p. + 1 garso diskas (CD). – Turinys:

Gyvenimas – tai sapnas / ið ispanø kalbos vertë Aurelijus Katkevièius. Didysis pasaulio teatras :

alegorinë misterija / ið ispanø kalbos vertë Aurelijus Katkevièius. Dama vaiduoklë / vertë

Aleksys Churginas. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-23-326-8

Iðbarstyti þodþiai : esë, eilëraðèiai, miniatiûros, romansai / Leokadija Norbutienë-Mockienë ;

[autorës iliustracijos]. – Jonava : Dobilo leidykla, 2009. – 91, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 100 egz. –

ISBN 978-609-409-013-4 : [12 Lt]

Kalba ir jos menas : filologiniai tyrimai ir patyrimai / Viktorija Daujotytë. – Vilnius : Lietuviø

literatûros ir tautosakos institutas, 2009 (Vilnius : Sapnø sala). – 430, [1] p. – Santr. angl. –

Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-609-425-010-1

Katalonijai pagerbti : [atsiminimai] / George Orwell ; ið anglø kalbos vertë Arvydas Sabonis. –

Kaunas : Kitos knygos, [2010] (Vilnius : Standartø sp.). – 221, [1] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN

978-609-427-005-5 (ár.)

Kelyje : originalus ritinys : [romanas] / Jack Kerouac ; ið anglø kalbos vertë Irena Balèiûnienë. –

Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2010] (Kaunas : Arx Baltica). – 455, [1] p. – (Juoda avis, ISSN

2029-2589). – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-23-333-6

Kvëpavimas á marmurà : romanas / Laura Sintija Èerniauskaitë. – Vilnius : Alma littera, 2010

(Kaunas : Spindulio sp.). – 205, [2] p. – Apdovanota 2009 Europos Sàjungos literatûros

premija. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-38-453-3 (ár.) : [15 Lt 53 ct]

Laiko dovanos : eilëraðèiai / Nijolë Balsytë-Pocienë ; [iliustracijos Leokadijos Mockienës]. –

Jonava : Dobilo leidykla, 2009. – 127, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-409-

011-0 : [18 Lt]

Mano sesers globëjas : romanas / Jodi Picoult ; ið anglø kalbos vertë Darius Kaunelis. –

Vilnius : Alma littera, 2010 (Kaunas : Standartø sp.). – 405, [2] p. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN

978-9955-24-282-6 (ár.) : [28 Lt 19 ct]

Mintis – vairas : publicistika : Lietuvos vardo paminëjimo tûkstantmeèiui / Vida Janauskaitë-

Sereikienë. – Jonava : Dobilo leidykla, 2009. – 127, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 200 egz. – ISBN

978-609-409-018-9 : [15 Lt]

Neptûno vëjai / Fred Vargas ; ið prancûzø kalbos vertë Jonë Ramunytë. – Vilnius : “Baltø

lankø” leidyba, [2010] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 443, [1] p. – (Kriminalinis romanas,

ISSN 2029-2597). – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-23-328-2

Nevykëlio dienoraðtis : [romanas] / Eduard Limonov ; [ið rusø kalbos vertë Darius Pocevièius]. –

Kaunas : Kitos knygos, [2010] (Vilnius : Spauda). – 158 p. – Tiraþas 1200 egz. – ISBN 978-609-

427-006-2

Nuprausti mënesienos : [eilëraðèiai / Robertas Keturakis]. – Kaunas : Naujasis lankas, 2010

(Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 306, [11] p. : portr. – Aut. nurodytas virð. – Tiraþas [300] egz. –

ISBN 978-9955-03-603-6 (ár.)

Per erðkëèius á dilgëles : publicistika, eilëraðèiai / Julijonas Kæstutis Malinauskas. – Jonava :

Dobilo leidykla, 2010. – 195, [1] p. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-409-020-2 : [18 Lt]

Raðyti gali kiekvienas : kûrybinio raðymo vadovas aukðtesniøjø klasiø mokytojams ir aukðtøjø

mokyklø pirmo bei antro kursø dëstytojams / Laima Vincë ; ið anglø kalbos vertë Vytautas

Grenda. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2010] (Vilnius : Sapnø sala). – 348, [1] p. – Tiraþas

2000 egz. – ISBN 978-9955-23-334-3 (ár.)

Raudona mylinti roþë : [eilëraðèiai] / Elvina Bauþaitë. – Kaunas : Naujasis lankas, 2010

(Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 141, [3] p. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-9955-03-602-9

Ðiànakt að miegosiu prie sienos : esë rinkinys / Giedra Radvilavièiûtë. – Vilnius : “Baltø lankø”

leidyba, [2010] (Kaunas : Indigo print). – 227, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-23-332-9

Tëviðkës ilgesys : [eilëraðèiai] / Vytautas Talaèka. – Vilnius : Ûlos tëkmë, 2010 (Vilnius : Ûlos

tëkmë). – 167, [1] p. : portr. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-9955-725-15-2

Tëviðkës vieðkeliais : Juodaièiø kraðto poezijos rinktinë / [sudarë Albina Orþekauskienë]. –

Vilnius : Petro ofsetas, 2010 (Vilnius : Petro ofsetas). – 103, [1] p. – Tiraþas 200 egz. – ISBN

978-609-420-049-6

Tëvynë ir ðirdis – viena : [eilëraðèiai] / Teresë Ûksienë. – Ðilalë [i.e. Kaunas] : Naujasis lankas,

2010 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 167, [1] p. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-9955-03-596-1 (ár.)

Uþauginau eilëraðtá : poezija / Auðra Milerytë. – Ðiauliai : Ðiaurës Lietuva, 2010. – 67, [1] p. :

iliustr. – Tiraþas [200] egz. – ISBN 978-9955-863-27-4

Vaikantis vëjà : [memuarai] / Claire Goll bendradarbiaujant su Otto Hahn ; ið prancûzø kalbos

vertë Akvilë Melkûnaitë. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2010] (Kaunas : Auðra). – 287, [1]

p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-23-343-5 (ár.)

Velnio skylë : romanas / António Lobo Antunes ; ið portugalø kalbos vertë Valdas

V. Petrauskas. – Vilnius : Alma littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). – 211, [1] p. – Tiraþas

1800 egz. – ISBN 978-9955-38-569-1 (ár.) : [21 Lt 19 ct]

Þmogus prie lyjanèio lango : [proza] / Jonas Mekas. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2010]

(Vilnius : Sapnø sala). – 91, [1] p. – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-9955-23-338-1

20 d. 19 val. Juodojoje salëje — M. Koren-

kaitës „PABËGIMAS Á AKROPOLÁ“.

Reþ. — A. Giniotis (teatras „Atviras ratas“)

21 d. 11 val. Juodojoje salëje — „BÛTI AR

NEBÛTI“ (Neágaliøjø teatrø satyros festivalis)

22 d. 19 val. Juodojoje salëje — „PASIUN-

TINYS“. Reþ. — D. Keturakytë (VðÁ „Naujasis

teatras“)

VGTU teatras-studija „Palëpë“16 d. 19 val., 17 d. 16, 19 val. — „ATËJAU IR

IÐEINU“ (pagal M. Pocevièiaus eiles).

Reþ. — O. Kesminas

KAUNAS

Kauno valstybinis dramos teatras16 d. 19 val. Maþojoje scenoje — M. Walcza-

ko „KELIONË Á KAMBARIO VIDØ“.

Reþ. — A. Jankevièius

17 d. 18 val. Tavernos salëje — I. Hagerup

„STIKLINË ARBATOS SU CITRINA“.

Reþ. — D. Juronytë

18 d. 12 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„ANDERSENO GATVË“. Reþ. — I. Paliulytë

18 d. 15 val. Tavernos salëje — J. Smuulo

„SVEÈIUOSE PAS PULKININKO NAÐLÆ“.

Reþ. — D. Juronytë

18, 25 d. 19 val. Maþojoje scenoje —

E.-E. Schmitto „SMULKÛS VEDYBINIAI

NUSIKALTIMAI“. Reþ. — R. Banionis

21 d. 18 val. Ilgojoje salëje — J.L. Lagarce’o

„TOLIMA ÐALIS“. Reþ. — G. Varnas

21 d. 19 val. Maþojoje scenoje — S. Kane

„4.48 PSICHOZË“. Reþ. — V. Tertelis

22 d. 19 val. Maþojoje scenoje — D. Danis

„PASKUTINË DIURANØ DAINA. IÐPAÞINTIS“.

Reþ. — A. Jankevièius

Kauno muzikinis teatras16 d. 18 val. — I. Kãlmãno „GRAFAITË

MARICA“. Dir. — J. Janulevièius

17 d. 18 val. — J. Kanderio, J. Steino, F. Ebbo

„ZORBA“. Dir. — V. Visockis

18 d. 12 val. — W.A. Mozarto „MAÞOJI

BURTØ FLEITA“. Dir. — V. Visockis

22 d. 18 val. — R. Rodgerso „MUZIKOS

GARSAI“. Dir. — J. Vilnonis

Kauno maþasis teatras16, 17, 22 d. 19 val. — PREMJERA!

L. de Weck „MYLIMIAUSI“. Reþ. — V. Balsys

21 d. 19 val. — A. Dilytës „LAUROS

KOSMOSAS“. Reþ. — A. Dilytë

Kauno valstybinis lëliø teatras17 d. 12 val. — „UÞBURTOS PILIES

PASLAPTIS“. Reþ. — O. Þiugþda

18 d. 12 val. — „PASAKA APIE LIETAUS

LAÐELÁ“. Reþ. — O. Þiugþda

18 d. 18 val. — „GAIDUKAS“.

Reþ. — J. Smoriginas (Lietuvos nacionalinis

dramos teatras)

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras16, 17 d. 18.30 — G. Kuprevièiaus

„VERONIKA“

18 d. 17 val. — PREMJERA! P. Èaikovskio

„SPRAGTUKAS“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras16 d. 18 val. — G. Figueiredo „EZOPAS, ARBA

LAPË IR VYNUOGËS“. Reþ. — R. Steponavièiûtë

17 d. 18 val. — H. Ibseno „NORA“.

Reþ. — S. Raèkys

18 d. 12 val. — „KUKUÈIO KELIONË“. Insc.

aut. ir reþ. — I. Norkutë

18 d. 18 val. — P. Schenault „Á SVEIKATÀ,

PONE!“ Reþ. — N. Mironèikaitë

21 d. 13 val. — „MAÞYLIS IR KARLSONAS“.

Reþ. — A. Lebeliûnas (VðÁ „Laimingi þmonës“)

21 d. 18 val. — „PRIE BARJERO“.

Reþ. — A. Lebeliûnas

22 d. 18 val. — R. Lamoureux „SRIUBINË“.

Reþ. — N. Mironèikaitë

23 d. 18 val. — K. Borutos „BALTARAGIO

MALÛNAS“. Reþ. — A. Pociûnas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija17 d. 17 val. Telðiø Þemaitës dramos teatre —

prancûzø muzikos koncertas. Èiurlionio

kvartetas. Solistai K. Zmailaitë (sopranas),

E. Seilius (tenoras)

17 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoni-

nis orkestras. Solistas H. Rosengrenas

(klarnetas, Ðvedija). Dir. — J. Domarkas.

Programoje L. Povilaièio, F. Ticheli, R. Straus-

so kûriniai

18 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos kamerinis orkestras.

Dir. — M. Pitrënas. Solistai J. Bakðevièiûtë

(iðilginë fleita), U. Þuklytë (smuikas),

P. Paukðtë (violonèelë), U. Bakðevièiûtë

(iðilginë fleita), A. Gocentas (violonèelë), I. ir

M. Pranskutës (smuikai), B. Bartulis (fortepi-

jonas), M. Palðauskaitë (fortepijonas),

S. Makðtutis (klarnetas) ir D. Petkauskaitë

(smuikas), R. Brazauskaitë ir I. Okockytë

(obojai). Koncertà veda aktoriai A. Pukelytë

ir A. Kazanavièius. Programoje M. Preato-

riaus, T.G. Albinoni, J.S. Bacho ir kt. kûriniai

18 d. 16 val. Vilniuje, Taikomosios dailës

muziejuje — Valstybinis Vilniaus kvartetas,

B. Vainiûnaitë (fortepijonas), O. Kolobovaitë

(sopranas). Programoje R. Schumanno

kûriniai

21 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Armonø trio: I. Armonaitë

(smuikas), R. Armonas (violonèelë), I. Uss

(fortepijonas). Programoje A. Dvorþako,

T. Kutavièiaus, Ch. Halkos kûriniai

„Ðokoladinis Mocartas Lietuvoje“16 d. 11 val. Kaèerginës pagrindinëje

mokykloje, 21 d. 14 val. Jurbarke, Nauja-

miesèio vidurinëje mokykloje, — S. Trimakai-

të (sopranas), R. Simanavièius (saksofonas)

18 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazili-

koje — G. Juozapavièiûtë (vargonai),

S. Trimakaitë (sopranas), M. Juozapavièius

(fleita), M. Juozapavièius (trimitas)

V I L N I U S

Kongresø rûmai16 d. 19 val. — simfoninis koncertas „Vytau-

tas Juozapaitis: po 20 metø“. V. Juozapaitis

(baritonas), koncerte dalyvauja M. Malagni-

ni (tenoras), S. Stonytë (sopranas), V. Prudni-

kovas (bosas). Dir. — G. Rinkevièius

Lietuvos muzikos ir teatroakademija20 d. 18 val. Didþiojoje salëje — U. Jagëlai-

tës smuiko klasës studentø koncertas.

Dalyvauja A. Birvydaitë, I.-M. Eidukonytë,

I. Gedgaudaitë, F. Petraitis, D. Simaðkaitë,

S. Venslovaitë, G. Þarënaitë. Fortepijono

partija: E. Kiþytë, G. Rudaitytë, K. Michalke-

viè, R. Daugëlaitë. Programoje E. Balsio ir

S. Vainiûno kûriniai

17 d. 17 val. J. Karoso salëje — Briuselio

(Belgija) Karališkosios konservatorijos

profesorius H. Swimberghe (klarnetas),

Baltarusijos muzikos akademijos profesorius

J. Gildiukas (fortepijonas), Lietuvos muzikos

ir teatro akademijos profesorius A. Budrys

(klarnetas), Lietuvos nacionalinio simfoninio

orkestro narys A. Statkus (altas)

Lietuvos muzikø rëmimo fondas21 d. 18 val. S. Vainiûno namuose —

muzikos festivalio „Sugráþimai“ vakaras,

skirtas poeto K. Bradûno kûrybai. Poeto eiles

skaitys aktorë G. Urbonaitë, A. Kaèanausko,

B. Markaièio, J. Strolios ir V. Kurnicko

vokalinius kûrinius pagal K. Bradûno eiles

atliks A. Liutkutë (sopranas) ir B. Asevièiûtë

(fortepijonas)

Vilniaus rotuðë18 d. 17 val. — popietë su kompozitorium

M. Noviku. Dalyvauja R. Juzukonytë,

V. Juozapaitis, Eva, V. Rusaitytë, L. Sakanis,

Deivis, M. Subelis, G. Leðkevièius,

V. ir F. Raudoniai, vokalinis ansamblis „Eglë“,

vokalinis dþiazo ansamblis „Jazz Island“,

A. Anusausko instrumentinë grupë

20 d. 18 val. — koncertas „Þaislinis pasaulis“,

Violetos Palèinskaitës eilëraðèiai muzikoje.

Dalyvauja poetë V. Palèinskaitë, „Liepaièiø“

chorai, teatro studija „Elementorius“

Ðv. Kotrynos baþnyèia16 d. 18 val. — Vilniaus Karoliniðkiø muzikos

mokyklos jaunuèiø chorai, jauniø choras

„Cantica“, solistai, instrumentiniai ansam-

bliai. Dirigentai D. Mikienë, G. Gumuliaus-

kienë, L. Zarankienë, Þ. Dervinytë, N. Mikne-

vièienë

19 d. 19 val. — valstybinio dainø ir ðokiø

ansamblio „Lietuva“ kompaktinës plokðtelës

„Vakaruðkos“ pristatymo koncertas

23 d. 19 val. — „Fortepijonø dvikovos“.

R. Lukoðius ir R. Jurkonis, A. Ðlaustas ir

T. Kutavièius. Koncertà veda A. Navakas

Ðv. Kazimiero baþnyèia18 d. 13 val. — R. Preikðaitë (mecosopranas),

D. Jatautaitë (vargonai)

KAUNAS

Kauno menininkø namai16 d. 19 val. — „Geras dþiazas, geriems

þmonëms!“. Kauno dþiazo kvintetas

20 d. 18 val. — Kauno apskrities J. Naujalio

muzikos gimnazijos fortepijono klasës

abiturientø koncertas

K L A I P Ë D A

Klaipëdos koncertø salëFestivalis „Klaipëdos muzikos pavasaris“

16 d. 18 val. — L. Mikalausko koncertas

22 d. 19 val. — videoklubas „Giedrë Kaukai-

të: apie anà ir ðità laikà“

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas19 d. 17.30 — dainininkë L. Ablënaitë

pristato poezijos ir dailës knygà „Baltoji

vilkë“ ir dvi kompaktines plokðteles

20 d. 17.30 — LMTA studentø koncertas

„Pavasario aidai“. Dalyvauja Lietuvos muzi-

kos ir teatro akademijos doc. A. Stasiûnai-

tës-Èepulkauskienës dainavimo klasës

studentës

22 d. 17.30 — leidykla „Tyto alba“ pristato

I. Randakevièienës knygà „Reanimacijos

palata“

Vilniaus mokytojø namai16 d. 18 val. Didþiojoje salëje — A. Smilgevi-

èiûtë ir R. Radzevièius, G. Storpirðtis,

J. Bagdonavièius, grupë „Antivariniai

Kaðpirovskio dantys“, M. Briedis, poetas

R. Stankevièius

18 d. 17 val. Svetainëje — vyrø ansamblis

„Skitos“, merginø ansamblis „Trio“,

Ðv. Nikolajaus baþnyèios vaikø choras

20 d. 18 val. Svetainëje — Vilniaus þemaièiø

vakaras „Ið tëvelio ir motulës skrynios“.

„Þemaièiø þemës” þurnalo leidiniø, folkloro

ansamblio „Virvytë“ ir A. Batavièiaus naujø

kompaktiniø plokðteliø pristatymas

21 d. 18 val. Prie þidinio — vakaras „Ispa-

niškasis SY“, skirtas D. Timuko atminimui

22 d. 18 val. Svetainëje — P. Juodelës

knygos „Pëdos kelyje“ pristatymas

Baþnytinio paveldo muziejus21 d. 17 val. — paskaita „Rengiamøjø

skulptûrø tradicija Lietuvoje XVII—XX a.“

KAUNAS

Maironio lietuviø literatûrosmuziejus21 d. 17 val. — J. Plankio-Snaigës knygos

„Ramunës ir edelveisai“ pristatymas

Kauno kolegijos Just. Vienoþinskiomenø fakultetas23, 24 d. — Lietuvos mokiniø dailës olimpia-

dos baigiamasis etapas; 24 d. 14.30 —

parodos atidarymas

12 psl. 7 meno dienos | 2010 m. balandþio 16 d. | Nr. 14-15 (890-891)

B a l a n d þ i o 1 6 – 2 2

7md

Savaitës filmai

Redaktorius – Linas VildþiûnasAtsakingoji sekretorë – Rûta Jakimavièienë

Dailë – Monika Krikðtopaitytë | Muzika – Kamilë RupeikaitëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Rasa VasinauskaitëStilius – Rita Markulienë | Dizainas – Jokûbas JacovskisMaketas – Vanda Èemerkaitë

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Vilniaus kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Bernardinø g. 10, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2617247. Faks. 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 1000 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Spaudos, radijo ir televizijos

rëmimo fondas (2–8 psl.)

Alisa Stebuklø ðalyje ****Vienas labiausiai laukiamø ðiø metø filmø. Neiðsenkanti Timo Burto-

no fantazija ðákart atgaivino Oksfordo matematikos mokytojo Lewiso Car-rollo fantazijas, kurias jam suþadindavo maþos mergaitës. Istorija apieAlisà, kuri vienà dienà nusprendë pasivyti Baltàjá triuðá ir ákrito á duobæ,ekranizuota ne kartà, bet ðákart ji atgijo 3D ekrane. Duobës dugne gulimaþas raktelis, kuris gali atrakinti visas duris... Spalvingus ir keistus filmopersonaþus suvaidino Mia Wasikowska, Johnny Deppas, Helena Bonham-Carter, Anne Hathaway, Michaelas Sheenas (JAV, D. Britanija, 2010).(Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys)

Coco prieð Chanel ***Reþisieræ Anne Fontaine visada domino, kas suformavo mados ikonà,

kuri XX a. pradþioje pakeitë moters ávaizdá, sukûrë amþinàjà maþà juodàsuknelæ, ákvëpë nemirtingà „Chanel Nr. 5“. Tokios legendos gyvenimas –dëkinga medþiaga biografiniam filmui. Kokia buvo Coco – naðlaièiø prie-glaudos auklëtinë, nevykusi dainininkë, turtingø vyrø iðlaikytinë, maið-tautoja ir vizionierë – prieð tapdama garsiàja valdingàja Coco Chanel.Filmo pagrindas – ilgametës þurnalo „Elle“ redaktorës, raðytojos EdmondeCharles-Roux knyga. Pagrindiná vaidmená filme sukûrë Audrey Tautou,matyt, jai atëjo laikas keisti saldþiosios Amelijos ið Monmartro ávaizdá.Ar valdinga, ðalta, vieniða madø diktatorë – jos tikrasis naujas amplua,ásitikinkite patys. Taip pat vaidina Alessandro Nivola, Marie Gillain, Be-noit Poelvoorde, Emmanuelle Devos (Prancûzija, 2009). (Vilnius, Kau-nas, Klaipëda)

Kartà Romoje *Pagrindinë filmo herojë – nekilnojamojo turto agentë, vieniða graþuo-

lë, kuriai nelieka laiko asmeniniam gyvenimui. Kai jos jaunesnioji sesuoiðteka Romoje, agentë taip pat skrenda á amþinàjá miestà. Þinoma, ten jipamato garsøjá meilës fontanà. Gráþus á JAV merginos lûkesèiai pradedapildytis... Jau ið trumpo filmo apraðymo akivaizdu, kad ðios romantinëskomedijos auditorija nelabai iðranki, todël ji nesiprieðindama leis sau kimð-ti á galvà turistinius Romos vaizdelius ir banalias meilës istorijas. Ypaèprisimenantiems genialias „Romos atostogas“ patartina nesivarginti. Mar-ko Steveno Johnsono filme vaidina Kristen Bell, Joshas Duhamelis, Jo-nas Hederis (JAV, 2008). (Vilnius, Kaunas, Ðiauliai)

Pasodinsiu savo eks *Andy Tennantas – vienas produktyviausiø amerikieèiø komedijø ga-

mintojø. Pavadinti jo kûrinius banaliais reiðkia nepasakyti nieko. Ðiamefilme bûtina juoktis ið to, kad nusikaltëliø gaudytojas (labai vyriðkas Ge-raldas Butleris) turi sugauti savo buvusià þmonà (labai moteriðka Jenni-fer Aniston), kuris nesugráþo kalëjiman po trumpø atostogø. Ji bëga, o jisgaudo... Taip pat vaidina Christine Baranski, Jasonas Sudeikis, PeterisGreene’as (JAV, 2010). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai)

Þalioji zona ***Prieð kelerius metus Paulas Greengrassas buvo tarp tø daugiausiai þa-

danèiø jaunø reþisieriø. Bet jis pasirinko ne ambicingà kinà, o filmus apiesuperagentà Bornà. Naujas filmas – bandymas gráþti prie aktualiø temø irnekomercinio kino. Jis nukelia á Irakà, 2003-iuosius, pirmas karo dienas,kai niekuo nebuvo galima pasitikëti, o kiekvieno veiksmo pasekmes buvosunku numatyti. Filmo herojus Rojus (Mattas Damonas) kartu su bûriusiunèiamas ieðkoti masinio naikinimo ginklo, kuris esà saugomas dyku-moje. Kariai juda nuo vieno pavojaus prie kito, visur jø tyko minos. Potruputá keièiasi ir tikslas. Veikdamas tarp prieðingø tikslø vedamø þvalgy-bos agentø, Rojus suranda patá pavojingiausià ginklà – tiesà. Taip pat vai-dina Jasonas Isaacsas, Gregas Kinnearas, Amy Ryan, Khalidas Abdalla(D. Britanija, Ispanija, JAV, Prancûzija, 2009). (Vilnius, Kaunas)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis16—20, 22 d. — Titanø susidûrimas (3D,

D. Britanija, JAV) — 11, 13.45, 18.15, 21.40;

21 d. — 11, 13.45, 18.45, 21.40

16—22 d. — Gyvasis vandenynas (dok. f.,

Ispanija, Monakas, Prancûzija, Ðveicarija) —

11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45

Brangusis Dþonai (JAV) — 12.30, 15.15, 18,

20.30

16—22 d. — Naktinis pasimatymas (JAV) —

12, 14, 16, 18.30, 20.45; 16—20, 22 d. — Kaip

prisijaukinti slibinà (3D, JAV) — 12, 15.15,

16.30, 19 val.; 21 d. — 12, 15.15, 16.30

16—22 d. — Kaip prisijaukinti slibinà (JAV) —

11.20, 13.30, 15.45

Prisimink mane (JAV) — 13.30, 16, 18.35,

21 val.

Le Concert (Belgija, Italija, Prancûzija,

Rumunija) — 14.30, 17.45, 20.40

Þalioji zona (D. Britanija, Ispanija, JAV,

Prancûzija) — 16.20, 18.50, 21.15; Ásikûniji-

mas (3D, JAV) — 21.30; Kuþdesiø sala (JAV) —

18.15, 21.15

16, 19—21 d. — Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) —

14 val.; 17, 18, 22 d. — 11.40, 14 val.

17, 18, 22 d. — Alvinas ir burundukai 2 (JAV) —

11.20; 17, 18, 22 d. — Princesë ir Varlius

(JAV) — 12.20; 16, 19—21 d. — Pasodinsiu

savo eks (JAV) — 15, 17.30, 20 val.; 17, 18,

22 d. — 12.40, 15, 17.30, 20 val.; 16, 19—

21 d. — Coco prieð Chanel (Prancûzija) —

18 val.; 17, 18, 22 d. — 13, 18 val.

16—22 d. — Tamsos pakraðtys (D. Britanija,

JAV) — 15.15, 20.15

Forum Cinemas Akropolis16— 22 d. — Titanø susidûrimas (D. Britanija,

JAV) — 10.30, 13, 15.30, 18, 20.30; Brangusis

Dþonai (JAV) — 11.45, 14, 16.30, 19, 21.20;

Gyvasis vandenynas (dok. f., Ispanija,

Monakas, Prancûzija, Ðveicarija) — 11, 13.30,

16, 18.30, 21 val.

16—22 d. — Kaip prisijaukinti slibinà (JAV) —

10.15, 12.30, 15, 17.30, 20 val.

16, 19—21 d. — Pasodinsiu savo eks (JAV) —

14.30, 17, 19.30, 21.50; 17, 18, 22 d. — 12,

14.30, 17, 19.30, 21.50

16, 19—21 d. — Naktinis pasimatymas (JAV) —

14.15, 16.45, 19.15, 21.30; 17, 18, 22 d. —

12.15, 14.15, 16.45, 19.15, 21.30; 16—22 d. —

Prisimink mane (JAV) — 13.45, 16.15, 18.45,

21.10; Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 10.45,

13.15, 15.45; 16—19, 21, 22 d. — Þalioji zona

(D. Britanija, Ispanija, JAV, Prancûzija) —

18.15, 20.45; 20 d. — 20.45; 17, 18, 22 d. —

Princesë ir Varlius (JAV) — 11.30

„Skalvijos“ kino centras16 d. — Maþylë (Austrija, Italija) — 19.15; 17,

18 d. — 17 val.; 19 d. — 20.50; 20, 22 d. —

20.30; 21 d. — 18.20; 16 d. — Ið kitos pusës

(Vokietija, Turkija) — 17 val.; 18 d. — 19 val.;

21 d. — 20.20; 16 d. — Blogas policininkas

(JAV) — 21.20; 20, 22 d. — 18.10

Feministinis kinas

19 d. — F-pasaulis (dok. f., Kanada, JAV) —

19.30; 20 d. — Mano feminizmas (dok. f.,

Kanada) — 17 val.; 21 d. — Kol mirtis mus

iðskirs (dok f., JAV) — 17 val.; 22 d. — Teisin-

gos mergaitës (dok. f., D. Britanija) — 17 val.;

23 d. — Virðeliø merginø kultûra (dok. f.,

JAV, Kanada) — 17 val.

18 d. — Ten, kur svajoja þaliosios skruzdës

(Vokietija) — 21 val.; 19 d. — Meilës vergë

(Rusija) — 15 val.

17 d. — „Vilniaus kino ðortai ’09 retrospekty-

viai“ — 19, 21 val.

17 d. — Bjaurusis anèiukas ir að! (Danija) —

13 val.; 17 d. — Azuras ir Asmaras (Prancû-

zija, Belgija, Ispanija, Italija) — 15 val.; 18 d. —

Karsteno ir Gitës kino iðdaigos (Danija) —

13 val.; 18 d. — trumpametraþiø animaciniø

filmø programa — 15 val.

19 d. — Pulkininkas Kviatkovskis (Lenkija) —

17.10

Pasaka16 d. — Elegija (JAV) 17 val.; 17 d. — 12.30;

19 d. — 17.15; 20 d. — 11, 17, 19.15; 16 d. —

Að taip pat (Ispanija) — 17.15, 21.45; 17 d. —

19.30; 18 d. — 15 val.; 18, 19 d. — 19.15,

21.30; 21 d. — 20.15; 16, 18, 19 d. — Ðvytinti

þvaigþdë (D. Britanija, Australija) — 19 val.;

17 d. — 21 val.; 20 d. — 16.30; 21 d. — 20 val.;

16 d. — Kuþdesiø sala (JAV) — 19.15; 17 d. —

15.30, 18 val.; 18 d. — 17.15, 20 val.; 19 d. —

21.45; 20 d. — 19.30; 21 d. — 17 val.; 21 d. —

22.15; 16 d. — Rimtas vyrukas (JAV, D. Britani-

ja, Prancûzija ) — 19.30; 17 d. — 17.15, 21.45;

18 d. — 17 val.; 18 d. — 21.30; 19 d. — 17 val.;

20 d. — 21.30; 21 d. — 22.30; 16 d. —

Nenugalimas (JAV) — 22.15; 20 d. — 22.15;

17, 18 d. — Choristai (Prancûzija, Ðveicarija,

Vokietija) — 13 val.; 17 d. — 2 dienos Pary-

þiuje (Prancûzija, Vokietija) — 19 val.; 19 d. —

Naktinis portjë (Italija) — 19.30; 20 d. —

17.15; 20 d. — Tûkstantis ir vienas ásimylëju-

sio kulinaro receptas (Belgija, Gruzija,

Prancûzija, Ukraina) — 13.30; 20 d. — 10

didþiøjø Europos reþisieriø. Jean-Luc Godard —

19 val.; 21 d. — Barbara (Danija) — 17.30

Ozo kino salë16 d. — Iðnarstytas Haris (JAV) — 18 val.;

17 d. — G. Bardino animaciniai filmai —

16 val.; 19 d. — Stalkeris (Rusija) — 18 val.;

20 d. — Ispanø kino meistrai — 18 val.;

21 d. — Persona non grata (Rusija, Lenkija) —

18 val.; 22 d. — S. Paradþanovo kûrybos

vakaras — 18 val.; 23 d. — Anglø kino

meistrai — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas16, 17 d. — Titanø susidûrimas (3D,

D. Britanija, JAV) — 15.15, 18.15, 21.15,

23.59; 18—22 d. — 15.15, 18.15, 21.15

16, 17 d. — Brangusis Dþonai (JAV) — 11,

13.30, 16, 18.30, 20.45, 23 val.; 18—22 d. —

11, 13.30, 16, 18.30, 20.45

16, 17 d. — Gyvasis vandenynas (dok. f.,

Ispanija, Monakas, Prancûzija, Ðveicarija) —

11.30, 14, 16.15, 18.45, 21, 23.15; 18—22 d. —

11.30, 14, 16.15, 18.45, 21 val.

16, 17 d. — Beproèiai (JAV, JAE) — 23.59

20 d. — Marija Antuanetë (Japonija, Prancû-

zija, JAV) — 19.30

16 d. — Naktinis pasimatymas (JAV) — 14.30,

17, 19.15, 21.30, 23.30; 17 d. — 12.15, 14.30,

17, 19.15, 21.30, 23.30; 18, 22 d. — 12.15,

14.30, 17, 19.15, 21.30; 19—21 d. — 14.30,

17, 19.15, 21.30

16—22 d. — Prisimink mane (JAV) — 13.45,

16.30, 19, 21.45; Kaip prisijaukinti slibinà

(JAV) — 12, 14.15, 16.45; Kaip prisijaukinti

slibinà (3 D, JAV) — 10.10, 12.30; Le Concert

(Belgija, Italija, Prancûzija, Rumunija) —

15.30, 18 val.; 16—19, 21, 22 d. — Pasodinsiu

savo eks (JAV) — 19.30, 22 val.; 20 d. —

22 val.; 16, 17 d. — Þalioji zona (D. Britanija,

Ispanija, JAV, Prancûzija) — 20.30, 22.50;

18—22 d. — 20.30; 16, 19—21 d. — Alisa

Stebuklø ðalyje (JAV) — 13.15; 17, 18, 22 d. —

10.45, 13.15; 17, 18, 22 d. — Princesë ir

Varlius (JAV) — 11.15

Cinamonas16—22 d. — Titanø susidûrimas (D. Britanija,

JAV) — 12.10, 14.30, 17, 19.20, 21.45; Nakti-

nis pasimatymas (JAV, D. Britanija) — 12, 14,

16, 18, 20, 21.55; Kaip prisijaukinti slibinà

(JAV) — 11.15, 13.15, 15.15, 17.30, 19.30;

Prisimink mane (JAV) — 13.45, 16.10, 18.30,

20.45; 16—18, 20 —22 d. — Fobos. Baimës

klubas (Rusija, Estija) — 17.10; 16—22 d. —

Pasodinsiu savo eks (JAV) — 11.30, 19.05,

21.20; Kartà Romoje (JAV) — 12.45; Alisa

Stebuklø ðalyje (JAV) — 14.55; Kuþdesiø sala

(JAV) — 21.30

K L A I P Ë D A

Cinamonas16—22 d. — Titanø susidûrimas (JAV) — 12.10,

14.30, 17, 19.20, 21.45; Gyvasis vandenynas

(dok. f., Ispanija, Monakas, Prancûzija,

Ðveicarija) ) — 10.45, 13, 15.15, 17.30;

Brangusis Dþonai (JAV) — 11.30, 13.45, 16,

18.30, 21 val.; 16 d. — Coco prieð Chanel

(Prancûzija) — 19.05; 17—22 d. — 16.45, 19.05;

Naktinis pasimatymas (JAV) — 11.15, 13.30,

15.45, 18, 20, 22 val.;

Kaip prisijaukinti slibinà (JAV) — 11.45, 14,

16.15, 18.15, 20.15; Prisimink mane (JAV) —

14.15, 21.20; Tamsos pakraðtys (JAV) — 22.15;

Pasodinsiu savo eks (JAV) — 19.45, 21.55;

Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 12 val.; 19—

22 d. — Pasaka apie mirusiàjà caraitæ ir

septynis galiûnus (Rusija) — 11 val.

Jûratë ir Kastytis16, 23 d. — Vël septyniolikos (JAV) — 16 val.

16, 17, 23, 24 d. — Meilë Niujorke 2 (Rusija) —

18 val.; 18, 25 d. — 15 val.; 17, 24 d. — Lilo ir

Stièas (animac. f., JAV) — 16 val.; 18, 25 d. —

Ieðkokit Gudruèio (JAV) — 17 val.

Ð I A U L I A I

Forum Cinemas16—22 d. — Titanø susidûrimas (D. Britanija,

JAV) — 15.30, 18.45, 22 val.; Brangusis

Dþonai (JAV) — 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.;

Tamsos pakraðtys (D. Britanija, JAV) — 19,

21.30; Kaip prisijaukinti slibinà (JAV) —

11.30, 14, 16.40; Kaip prisijaukinti slibinà

(3D, JAV) — 10.10, 12.45; Pasodinsiu savo eks

(JAV) — 15.45, 18.15, 20.45; 16, 19—21 d. —

Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 13.45, 16.20;

17, 18, 22 d. — 11.15, 13.45, 16.20; 16—22 d.

— Kartà Romoje (JAV) — 19.15, 21.15; 16,

19—21 d. — Princesë ir Varlius (JAV) — 13.10;

17, 18, 22 d. — 10.30, 13.10

Atlantis Cinemas3D salë

16—22 d. — Kaip prisijaukinti slibinà (JAV) —

11, 13 val.; Titanø susidûrimas (3D, D. Britani-

ja, JAV) — 15, 17, 19.10, 21.20

1 salë

16—22 d. — Meilë Niujorke 2: pratæsimas

Bankoke (Rusija) — 11.10, 17.10; Legionas

(JAV) — 13.10, 19 val.; 4-asis lygmuo (JAV) —

15.10, 21 val.

P A N E V Ë Þ Y S

Forum Cinemas Babilonas16, 19— 21 d. — Titanø susidûrimas (D. Britanija,

JAV) — 13.30, 16, 18.30, 21 val.; 17, 18, 22 d. —

11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.; 16—22 d. —

Tamsos pakraðtys (D. Britanija, JAV) — 20.30;

16, 19—21 d. — Kaip prisijaukinti slibinà

(JAV) — 13, 15.30, 17.50; 17, 18, 22 d. — 10.30,

13, 15.30, 17.50; 16—22 d. — Naktinis

pasimatymas (JAV) — 17, 19, 21.15; 16, 19—

21 d. — Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 14.30;

17, 18, 22 d. — 12, 14.30

Garsas16—22 d. — tarptautinis filmø festivalis

„Europos kinas ir dienà ir naktá“ 2010

„Le Concert“