Sausio viduryje LPKTS salëje vykoErnesto Kuckailio knygos „Tylûsþingsniai per samanas“ pristatymas.Paþintis su knygos autoriumi prasidë-jo gruodþio mënesá jam skaitant prane-ðimà apie partizaninës kovos vietoviøarcheologinius tyrinëjimus „Prakalbin-ti radiniai atkuria istorijà“ LPKTS or-ganizuotame seminare istorijos moky-tojams „Apie Laisvës kovø istorijà kal-bëkime gyvai ir ádomiai“. Ið visos Lie-tuvos susirinkæ pedagogai dar ilgai ne-norëjo paleisti ádomaus paðnekovo, tadsu juo supaþindinsime ir „Tremtinio“skaitytojus.

Ernestas KUCKAILIS – vienas pir-møjø atkurtos Lietuvos kariuomenëssavanoriø, Specialiøjø operacijø pajë-gø karys, vienas ið Jëgeriø batalionokûrëjø, Þvalgø mokyklos kovinio ren-gimo instruktorius, Sausumos pajëgøJuozo Lukðos mokymo centro snaipe-riø ir taikliøjø ðauliø rengimo eksper-tas, vienas ið deðimties kariuomenësparinktø pavyzdþiø jaunuoliams, norin-tiems tapti kariais.

– Ernestai, esate paraðæs tris kny-gas, o ðiuo metu raðote ketvirtàjà, vi-sos jos istorinës, iðskyrus pirmàjà(„Trispalvio erelio skrydis“ – prisimi-nimai ið pirmosios Lietuvos kariø mi-sijos Afganistane „Erelis 02“, – red.).Ar visada domëjotës istorija? Kurislaikotarpis Jus, kaip raðytojà ir isto-rijos tyrinëtojà, domina labiausiai?

– Ið tiesø, visi istoriniai laikotarpiaiyra ádomûs, bet gilinausi á tuos istori-nius epizodus, su kuriais teko paèiamsusidurti. Dar bûdamas vaikas mëgauvaikðtinëti prie Nemuno, Kauno mariøieðkodamas archeologijos trupinëliø.Rasdavau ávairiø laikotarpiø kerami-kos, titnago dirbiniø. Yra pasitaikæ irsmulkiø 20 amþiaus karø radiniø. Na-muose ilgainiui susikaupë ðiokia tokiakolekcija. Rimèiau tyrinëti kraðto isto-rijà pradëjau atsikëlæs gyventi á Rum-ðiðkes, kai aptikau Antrojo pasauliniokaro apkasø linijas. Atsitiktinai aptikus10 amþiaus skandinaviðkø radiniø antvieno ið apkasø kraðto, teko apie tai pra-neðti Kaiðiadoriø muziejui. Nuo tadaprasidëjo mûsø bendradarbiavimas iriki ðiol esu vadinamas „neetatiniumuziejaus darbuotoju“. Didþiausiaslaimëjimas tuo metu buvo aptikti vo-kieèiø paraðiutininkø apkasai, kuriemsvadovavo plaèiai þinomas karininkasmajoras Rudolfas Vicigas (RudolfWitzig). Tyrinëdamas Antrojo pasau-linio karo pozicijas sukaupiau daug pa-tirties, kuri pravertë vëliau tiriant par-tizaninio pasiprieðinimo vietas.

Ne visiðkai sutinku, kad knyga apiespecialiøjø pajëgø eskadronà „Erelis-02“ yra ne istorinë. Tikslas buvo uþra-ðyti eskadrono istorijà, já áamþinti atei-ties kartoms. Taip, tai dar gana nesena

Svarbiausias mûsø ginklas yra Tëvynës meilëistorija, taèiau jau istorija.

– Kaip kilo mintis visa tai uþraðyti?– Mintis raðyti buvo ne mano, paska-

tino artimi bièiuliai. Kaþkada raðinëjauávairius straipsnius, áskaitant istorinetematika, á þurnalà „Karys“. Buvau pa-dràsintas ir paskatintas pirmàjà knygàparaðyti ir tai padariau. Knygà sëkmin-gai iðleidus net dviem tiraþais, iniciaty-vos ëmësi leidyklos „Vox Altera“ re-dakcija. Taip gimë antroji, jau tikrai is-torinë, karinë apybraiþa apie vokieèiøparaðiutininkus, Rudofo Vicigo kari-ná vienetà, kuris ðturmavo Belgijos for-tà Eben Emael, kovësi Kretoje, Ðiau-rës Afrikoje ir Lietuvoje. Paskutiniuo-se knygos skyriuose pagrindinis hero-jus kovoja kartu su Lietuvos partiza-nais. Redakcijai patiko bûtent ðie epi-zodai ir buvau padràsintas paraðyti kny-gà apie Pietø Lietuvos partizanus, juo-lab kad turëjau gyvà savo senelio par-tizanavimo istorijà, kadaise iðgirstà iðjo lûpø. Beliko visa tai apraðyti dar vie-noje istorinëje apybraiþoje.

– Partizaninio karo tema Jums ar-tima dël ðeimos istorijos, taèiau jà su-dëjote tik á treèiàjà knygà „Tylûsþingsniai per samanas“. Kodël taip il-gai delsëte?

– Ðios temos imtis buvo nedràsu,nes tai labai jautri mûsø tautai tema.Yra daug gyvø to laikotarpio liudinin-kø ir galëjau sulaukti labai prieðtarin-gø vertinimø. Dþiugu, kad iki ðiol taipneatsitiko, knyga sutikta labai ðiltai.Aèiû leidyklai „Vox Altera“, kuri pa-dràsino imtis ðios temos. Teko giliaupatyrinëti ir Pietø Lietuvos partizanøistorijà, rezistencijos pradþios laikotar-pá, 1944–1946 metus. Beraðant knygànetgi buvo atrasta Antano Surauèiausknygoje „Þaliojoj rikiuotëj“ minimapartizanø stovykla ðalia Seiros ir Dul-gelës upeliø santakos.

– Daugybæ metø dalyvaujate arche-ologiniuose partizaninës kovos vietoviøtyrinëjimuose. Kokie radiniai ar su jaissusijusios iðvados nustebino labiausiai?

– Jau mano minëtoje partizanø sto-vyklavietëje radome knygoje minimosmaþosios hidroelektrinës, kuri gaminoelektros energijà radijo imtuvui, lieka-nas, vis dar aiðkiai matomas kelme upe-lio viduryje. Ðalia ðimtametës eglës bu-vo ákaltas antenos áþeminimas. Patsplk. ltn. Juozas Vitkus-Kazimieraitis,lankydamas stovyklà, gyrë partizanusuþ tokià inþinerinæ iðmonæ. Mano ma-nymu, tai ne tik unikalus radinys, betir unikalus partizaninio laikotarpio in-þinerijos pavyzdys.

Tyrinëjant kautyniø vietà Uþpelkiømiðke buvo surastas partizano þiedassu Vyèio simboliu. Tas radinys be galosujaudino visus tyrinëtojus, sukëlë be-gales emocijø. Tokie radiniai itin reti.Yra manoma, kad þiedas galëjo pri-

klausyti vienam ið par-tizanø vadø.

Dar vienas pami-nëtinas radinys – tyri-nëjant Prisikëlimo ap-ygardos ðtabo bunke-rá Daugëliðkiø miðke,itin kruopðèiai ir ati-dþiai apþiûrint bunke-rio vidø, buvo surasta 9milimetrø pistoletokulka, kuri nutraukëvieno ið besiginanèiø-jø gyvybæ. Ðis radinysir su juo susijusi isto-rija iki ðiol uþgauna ðir-dá, sunku apie tai kalbë-ti ramiai. Nejuèia pri-simenu grupës „Sky-lë“ dainà „Paskutinëkulka“. Mes jà radomeir, mano manymu, taitaip pat unikalus radi-nys, kuriam apibûdin-ti vieno sakinio neuþ-tenka.

Daugëliðkiø bun-kerio tyrinëjimai buvo unikalûs tuo, kadapjungus visà turimà – istorinæ, þodinæir archeologinæ bei teismo medicinos –medþiagà, man pavyko atkurti mûðioeigà. Kol kas tai tikriausiai vienintelëgana detali ir iðsami mûðio rekonstruk-cija, kuri buvo teigiamai ávertinta ir par-tizanø ryðininko Kæstuèio Bersëno-Stirniuko, ðiø tragiðkø ávykiø liudinin-ko, kuris MGB kariø buvo atvesdintasprie bunkerio ir girdëjo mûðio garsus,vëliau buvo priverstas iðtraukti þuvu-siøjø kûnus ið ankðto bunkerio.

– Kokie bûdai ir formos yra tinka-miausi saugoti istorinæ atmintá: kny-gos, paminklai, bunkeriø atstatymas,mûðiø inscenizacija?

– Visi bûdai yra geri, tik dël kai ku-riø iðpildymo galima ilgai diskutuoti. Jeikalbëti apie paminklus, tai að apskritaijø pasigendu. Kur paminklai garsiau-siems partizanø vadams? Dabar renka-mos lëðos ir galbût Kryþkalnyje iðkilspaminklas partizanams atminti. Kitasnemenkas galvos skausmas – bunkeriøatstatymas autentiðkose vietose. Messu grupe archeologø, istorikø ir studen-tø seniai bandome kalbëti, kad norintáamþinti partizanø atminimà, nebûtinaatstatinëti bunkeriø autentiðkoje vieto-je. Gerai, jei prieð tai dar bûna iðtiria-ma, pasitelkiant specialistus. Taèiauyra deðimtys pavyzdþiø, kai jie atkasa-mi kastuvais, suardant visà archeolo-ginæ medþiagà. O juk ja remiantis ga-lima tikrai daug pasakyti, atkurti, pat-virtinti arba paneigti esamà informaci-jà. Þmoniø atmintis per ilgus metus ið-sikraipo, kaip miraþas, o archeologijaniekada nemeluoja. Kodël nesukûrusatminimo parko ir neárengus ávairiø ti-

pø bunkeriø vienoje vietoje? Jie galë-tø bûti apsaugoti nuo drëgmës, bûtølengva priþiûrëti, ir edukacijos tikslaistoks parkas ar tiesiog vieta pasitarnau-tø gana solidþiai. Dar vienas dalykas,kuris galëtø pasitarnauti atminimuiáamþinti ir patriotiniams jausmamspuoselëti – tai kino filmai. Tik dabar,po keleto nedràsiø bandymø, imameapie tai galvoti. Sveikinu serialo „Sava-noriai. Laisvës kaina“ atsiradimà. Ne-paisant dokumentalistø kûriniø, ikiðiol teþinojau filmà „Vienui vieni“. Irtai viskas, kà turime per ðitiek nepri-klausomybës metø?

– Esate profesionalus specialiøjøpajëgø karys, karybos specialistas. Kàkiekvienas mûsø galëtume padaryti,kad sustiprintume ðalies saugumà ir, þi-noma, kaip elgtis, jei nutiktø blogiausia?

– Svarbiausias mûsø ginklas yra Të-vynës meilë ir valia prieðintis okupantui.Norint nepaklusti, nebûtina visiemsgriebtis ginklø. Yra daugybë kitø pasiprie-ðinimo bûdø – nepaklusnumas okupan-to valdþios institucijoms, sabotaþas, vei-kianèiø Lietuvos kariniø vienetø rëmi-mas informacija ir materialiai.

Yra leidþiami leidiniai, kaip elgtisginkluoto konflikto atveju, yra pilieti-nës organizacijos, vedanèios praktiniusiðgyvenimo, medicinos, reakcijos á ar-tilerijos apðaudymà pratybas. Ðauliamsleista ásigyti pusiau automatinius gink-lus, vyksta jø rengimas, talkinant pro-fesionalams.

Mums bandoma áteigti, kokia mûsøðalis maþa, kokie mes niekingai neága-lûs apsiginti, ekonomines problemasbandoma susieti su Tëvynës sàvoka.

(keliama á 2 psl.)

* *

Nr. 4(1218)

2017 m. sausio 27 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2017 m. sausio 27 d.Nr. 4 (1218) Tremtinys

(atkelta ið 1 psl.)Taigi, bûsime stiprûs tada, kai kai-

mynas matys mûsø valià prieðintis, kaimylësime Tëvynæ, o á ekonominius rei-kalus þiûrësime kaip á atskirà laikinàproblemà, kuriai lemta bûti iðspræstai.Juk netekus nepriklausomybës, patysjau tikrai nebegalësime tos gerovës kur-ti ir net dël jos pakovoti. Esu tikras, kadesant reikalui vël atsirastø tie 30 tûks-tanèiø partizanø, kurie neleistø oku-pantui laisvai vaikðèioti mûsø þeme,

Svarbiausias mûsø ginklas yra Tëvynës meilëðimtai tûkstanèiø jø rëmëjø padëtø ko-voti tiek, kiek reikës. Esame parengædaug kariø, gebanèiø veikti prieðo uþ-imtoje teritorijoje ir jie tai darys pro-fesionaliai ir apgalvotai.

– Visa Jûsø veikla byloja, jog esate sa-vo ðalies patriotas, taèiau jaunoji kartadaþnai kaltinama pilietiðkumo ar pat-riotiðkumo stygiumi. Kaip tai skatinti,ugdyti? Kokie keliai tinkamiausi?

– Per praktinius pavyzdþius. Ugdy-mas prasideda ðeimoje. Mane patrio-

tiðkai auklëjo mano ðeima, mano sene-lë, kuri valandø valandas pasakojo apie„smetoniðkà“ Lietuvà, pasiprieðinimà.Ið jos suþinojau apie veikiantá pogrin-dá ir buvau pasiryþæs prie jo jungtis. Ne-beprireikë, nespëjau uþaugti, tad 1991metais jungiausi prie savanoriø. Ant-roje vietoje – mokykla, ypaè – istorijosmokytojai. Na ir, mano giliu ásitikini-mu, tiesioginis prisilietimas prie isto-rijos. Kai mes iðtyrëme bunkerá Dau-gëliðkiø miðke, pavyko atkurti mûðio

eigà, papasakoti iðbaigtà bunkerio is-torijà. Tyrinëjimuose aktyviai dalyva-vo Ariogalos ir Raseiniø gimnazistai. Kaivyko mûðio metiniø minëjimas ir atida-rytas lankytojams atstatytas bunkeris,Ariogalos baþnyèioje prisiekë gaususbûrelis jaunøjø ðauliø. Ðtai tokià átakàpadarë vieno vienintelio bunkerio iðty-rimas, aktyvus visuomenës dalyvavi-mas ir jaunimo átraukimas á procesus.

– Dëkoju uþ pokalbá.Rasa DUOBAITË-BUMBULIENË

Ðià bylà sudaro 28 tomai. Mano ran-kose – paskutinis, 28-asis. Kaltinamo-ji iðvada. Spausdinto teksto apimtis 44puslapiai.

Kaltinamas Algimantas Andreika,Antano, pagal Lietuvos SSR BK 68str. I d. Byla pradëta 1981 metø gegu-þës 25 dienà, baigta 1982 metø vasario25 dienà. Pasiraðo LSSR Saugumo ko-miteto tardymo sk. virðininko pavaduo-tojas papulkininkis V. Kaþys ir LTSRSaugumo komiteto Pirmininkas gene-rolas majoras J. Petkevièius.

Ðioje byloje nerasite në uþuominosapie inkvizitoriðkus tardymo, liudijimøiðgavimo metodus, kurie pridengiamitendencinga, pretenzinga ir grieþta re-torika. Anuomet stropûs ir iðtikimi tar-dytojai, rengiant kaltinimus, visose pa-naðiose bylose pasiekdavo „gerø“ re-zultatø, kuriø ir reikëjo atëjûnams.

Ðiek tiek apie patá kaltinamàjá. Al-gimantas Andreika gimë 1950 metøbirþelio 11 dienà Klaipëdoje. Mokësi4-oje miesto vidurinëje mokykloje.Kaip pats raðo savo autobiografijoje,„1957 metais ið Sibiro tremties sugrá-þo mano seneliai, mamos tëvai... Iðtrë-më uþ ryðius su miðko broliais... Ið jøpasakojimø supratau, kas yra stribas,komunistas, komjaunuolis, miðko bro-lis ir taip toliau. Po truputá formavosimano pasaulëþiûra, – pradëjau domë-tis Lietuvos istorija“.

Persekiojimai nepalauþë vaikinoDar besimokant mokykloje, uþ vie-

ðai suplëðytà pionieriaus kaklaraiðtá, uþpatarnavimus baþnyèioje, Ðv. Komuni-jos priëmimà, uþ bendravimà su uþsie-nio laivø jûreiviais Algimantas patekoá saugumieèiø akiratá. Baigæs 8 klases,norëjo mokytis jûreiviø mokykloje, ta-èiau, kaip „politiðkai nebrandaus“, ne-priëmë, nes baigusieji ðià mokyklà jau-nuoliai dirbdavo þvejybos arba preky-bos laivuose, kurie daþnai lankydavokitø, tarp jø ir kapitalistiniø valstybiøjûrø uostus. Tokia galimybe galëjo pa-sinaudoti tiktai politiðkai „skaidrûs“ irpatikimi asmenys.

Atëjus laikui tarnauti kariuomenë-je, Algimantà kvietë á kariná komisaria-tà, kalbino stoti á komjaunimà, þadëjoávairiø lengvatø, siûlë mokytis karinin-kø mokykloje. Kai ðis grieþtai atsisa-kë, pagrasino „kad iðsiøs pas baltas með-kas ne tik mane – visus...“. Siekiant ið-vengti tarnybos, kaip jis ávardino, „þu-dikø armijoje“, pradëjo slapstytis. Ið-vyko á Vidurinæ Azijà, gyveno Tadþi-kijoje, Uzbekijoje, ten dirbo, sportavo,mokësi, baigë vakarinæ vidurinæ mo-

Baudþiamoji byla Nr.93kyklà. Taèiau visa tuometinës „laisvø“respublikø sàjungos erdvë buvo ap-gaubta þmoniø sekimo ir persekiojimovoratinkliu, ið kurio neámanoma ið-trûkti... Neiðtrûko ir Algimantas. Sumilicijos prieþiûra 1970 metø lapkrièio24 dienà já traukiniu iðveþë á Rytus, á ka-riná daliná prie Kinijos sienos. Ið pra-dþiø tarnyba kariuomenëje vyko lyg irsklandþiai. Bet vëliau, prisimena Algi-mantas, „kai atsisakiau atiduoti kryþeláir stoti á komjaunimà, - prasidëjo. Ki-taip kaip faðistu, vokieèiu nevadino...Persekiojimas baigësi suspardymu! ...Mane komisavo dël stuburo traumos.Gráþau pas mamà á Klaipëdà su ramen-tais. Gydþiausi...“.

Nuo 1972 metø Algimantas gyvenoVilniuje. Pradëjo studijuoti Vilniaus uni-versitete. Èia taip pat atvirai reiðkëprieðiðkumà esamai santvarkai, nedaly-vavo „paraduose“, rinkimuose. Po atsi-sakymo dalyvauti A. Snieèkaus laidotu-vëse, kuomet studentai privalomai turë-jo stovëti kapinëse su gëlëmis, buvo ið-brauktas ið universiteto studentø sàraðø.Bet noras mokytis, tobulëti nepraëjo...

1973 metais A. Andreika, kartu suÐv. Mikalojaus baþnyèios tuo metu kle-bono, vëliau vyskupo Juozo Tunaièiorekomendacija, pateikë praðymà stu-dijuoti Kunigø seminarijoje. Vël kvie-èiamas pokalbiui á saugumà, pasiûlë pa-ramà stojant á seminarijà, o jà baigus, ga-limybæ vykti á Romà, bet su sàlyga ben-dradarbiauti. Stebëti klierikus ir profe-sûrà, kaip dabar pasakytø buvæs Lietu-vos Teisingumo ministras, dirbti „stu-kaèiumi“. Vël kategoriðkas Algiman-to „Ne“! Jis raðo: „Man atsisakius pa-þadëjo, kad be KGB leidimo niekur ne-ástosiu ir gero darbo negausiu...“ Saugu-mieèiai savo paþadà tæsëjo. Nuo 1973metø nuolat terorizuojamas, trukdomasiekti mokslo, priverstas daþnai keistidarbà, nuolat jautë nepritekliø.

Taèiau persekiojimai ir skurdas ne-palauþë Algimanto dvasios, ryþto, atkak-lumo.... Jo tolimesnë veikla kaip veidro-dyje atsispindi Baudþiamosios bylos Nr.93 minëtoje kaltinamojoje iðvadoje.

1981 metø geguþës 5 dienà Lietuvosjûrø laivininkystës laive „Maratas Koz-lovas“ buvo aptikti paslëpti „antitary-binio turinio“ dokumentai. Laivas tu-rëjo iðplaukti ið Klaipëdos á Bremenà(VFR). Geguþës 25 dienà saugumo tar-dymo skyrius iðkëlë baudþiamàjà bylà,o jau kità dienà Algimantas Andreikasuimamas. Prasidëjo beveik metus tru-kæ tardymai, kratos, konfiskavimai,kvotimas, ekspertizës ir taip toliau. By-los pradþioje pateiktas visø kaltinimø

ir veikø apibûdinimas: „Uþ burþuazi-niø nacionalistiniø idëjø skleidimà tarpjaunimo, ...iki savo suëmimo dienos va-rë (A. Andreika) antitarybinæ agitaci-jà ir propagandà: sistemingai gamino irplatino... nelegalius ir kitokius pana-ðaus turinio leidinius“.

Algimanto Andreikos „nuodëmës“Nupieðë plakatà (1974 metais), ku-

riame pavaizdavo tris þmoniø – dviejømerginø ir jaunuolio figûras surakinto-mis grandinëmis rankomis ir nudaþy-tas nepriklausomos („burþuazinës“)Lietuvos vëliavos spalvomis. Ðá plaka-tà pasikabino savo kambaryje.

Sukûrë papildomus aðtuonis pos-mus (1974 metais) prie anksèiau pla-tinamo eilëraðèio apie Kaune susidegi-nusá Romà Kalantà.

Pasiraðë ir platino kreipimàsi á Pa-baltijo tautas „Estijos, Latvijos ir Lie-tuvos gelbëjimo tarybos“ vardu (1975metais).

Nelegaliai privaèiu bûdu ásigijo irsusiremontavo portatyvinæ raðomàjàmaðinëlæ „Moskva“.

Kartu su kitais pasiraðë ir platino laið-kà (1979 metais), adresuotà ávairiomsVakarø ðaliø organizacijoms, apie An-tano Terlecko, „padariusio itin pavo-jingà valstybiná nusikaltimà“, suëmimà.

1980 metø liepos 21 dienà Lietuvosokupacijos 40 metø proga A. Andrei-ka paraðë ir iðsiuntë laiðkà, adresuotàSSRS AT Prezidiumo pirmininkui (L.Breþnevui) bei TSKP 26-ojo suvaþia-vimo prezidiumui, kuriame pareiðkë,kad atsisako Sovietø sàjungos piliety-bës, gràþino pasà ir kariná bilietà.

Nuo1977 metø iki suëmimo platinonelegalius leidinius „Lietuvos KatalikøBaþnyèios Kronika“, „Alma Mater“,„Auðra“, „Perspektyvos“, „Laisvës ðauk-lys“, „Tiesos kelias“, „Varpas“ ir kitus.

O ðtai kaip Kaltinamojoje iðvadojeapibûdinama A. Andreikos platinamamedþiaga: „Nelegaliuose leidiniuose,knygose, maðinraðtinëse broðiûrose,raðiniuose, eilëraðèiuose, anekdotuo-se ir atsiðaukimuose skleidþiami ðmei-þikiðki prasimanymai, þeminantieji ta-rybinæ valstybinæ ir visuomeninæ san-tvarkà. Tarybø valdþia prilyginama fa-ðizmui. Tvirtinama, kad Lietuva yra„okupuota“, „pavergta“, lietuviai irypaè tikintieji yra persekiojami, klas-tojamos Tarybø valdþios atkûrimo Lie-tuvoje 1940 metais aplinkybës.... Ðmei-þiama TSRS nacionalinë politika.Liaupsinami asmenys, kovojæ prieð Ta-rybø valdþià, ir kvieèiama á kovà prieðjà dabartiniu metu.“

Protestuodamas prieð Lietuvosokupacijà, Kaune 1972 metø geguþës14 dienà susideginæs Romas Kalantabyloje vadinamas „psichiniu ligoniu“.

Kurpiant bylà atlikta daug eksper-tiziø. Kadangi Sovietø sàjungoje visosdauginimo priemonës buvo grieþtai ap-skaitomos, spausdinimo maðinëliø ðrif-tø pavyzdþius kaupë ir turëjo saugu-mas, aiðkintasi, kurioje ástaigoje ir ku-ria spausdinimo maðinële buvo spaus-dinami nelegalûs leidiniai. Nustatinë-jami atsiðaukimø, laiðkø, pareiðkimøautoriai pagal jø braiþà. Pateiksiu vie-nà konkretø ir ádomø pavyzdá „Odoro-logine ekspertize nustatyta, kad ant ke-leto lapeliø, kurie 1975 metø geguþës7 dienà buvo pasiøsti ið Kaliningradoá Vilniø ir á Rygà, iðliko kaltinamojoA.Andreikos kvapai“.

Naujas þeminimo etapasVisà tardymo laikotarpá Algimantas

laikytas vienutëje, nieko neapðmeiþë irneiðdavë.

Teismas, vykæs 1982 metø balan-dþio 5–8 dienomis, „ávertino“ jo veik-là – 4 metai grieþtojo reþimo lageryjeir 5 metai tremties Sibiro platybëse.Prasidëjo naujas þmogaus orumo þemi-nimo, fizinio smurto ir susidorojimoMordovijos lageryje etapas. Kaip pri-simena Algimantas: „Panaikino antràinvalidumo grupæ, pridëjo dar 6 mëne-sius bausmës, jokio kontakto su ðeima,giminëmis, karceriai...“

Po grieþtojo reþimo lagerio 1985metø geguþës 30 dienà Algimantas darpusæ metø transportuojamas á tremtiesvietà Sibire. Ði kelionë buvo iðskirtinë,pasiþymëjo ypatingu saugumieèiø sa-dizmu. Sverdlovsko kalëjime dvi savai-tes kartu su þiurkëmis laikë mirtinin-kø kameroje, Krasnojarsko kalëjimepakabino uþ rankø, visaip tyèiojosi,kankino, dauþë, neteko 10-ies dantø.Po ðio koðmariðko etapo atsidûrë trem-tyje Krasnojarsko kraðte Boguèianørajone Pinèiûgos kaime, kur, kaip patsraðo: „Man pasisekë, sutikau tremtiniønuo 1948 metø, labai padëjo...“

Á valdþià atëjus Gorbaèiovui, Rusi-jos imperijoje prasidëjo demokratëji-mo procesai. Algimantas Andreika,jau bûdamas silpnos sveikatos, iðGULAGo „kurortø“ 1987 metø gegu-þæ gráþo á Vilniø, kuriame pastebimosryðkios permainos. Þmonës jau kalba-si ne paðnibþdom, o garsiai, vis daþniauvartojamas þodis Laisvë, steigiamosnaujos ir atkuriamos prieðokupaciniolaikotarpio organizacijos bei partijos.

(keliama á 8 psl.)

333332017 m. sausio 27 d. Nr. 4 (1218)TremtinysÁvykiai, komentarai

Net mûsø vietinës reikðmës skanda-lai, susijæ su naujàja ðalies valdþia, ne-uþgoþia triukðmo, kuris pasigirdo nuopat JAV prezidento rinkimø kampani-jos pradþios. Vis augo, didëjo, kol ga-liausiai pasiekë apogëjø DonalduiTrumpui tapus 45-uoju JAV preziden-tu. Daþniausiai kitose ðalyse vykstan-tys politiniai procesai pas mus nesulau-kia ilgalaikio dëmesio (na, padiskutuo-ja þymûs mûsø politologai, paraðinëjaþiniasklaida, „papolitikuoja“ visaþiniaiseniokai, ir gyvenimas toliau teka senavaga), nes neatrodo, kad jie turëtø le-miamos átakos mûsø ðalies gyvenimui.Taèiau ðá kartà viskas kitaip. Net tarp-tautinei politikai gana abejingi kaimogyventojai svarsto, kuo èia baigsisTrumpo iðrinkimas JAV prezidentu?Stebëtis nëra ko – po tos informacijos,kurià su kaupu þarstë mûsø þiniasklai-dos priemonës, susidarë vaizdas, kadJungtinëse Valstijose á valdþios virðû-næ uþkopë þmogus, kuriam visiðkainerûpi Baltijos ðaliø likimas, kuriamPutinas – geriausias draugas ir taip to-liau. (Logiðka bûtø paklausti – o kodëlmes jam turëtume rûpëti, juk jo rûpes-tis yra JAV pilieèiai?)

Taèiau negalima kaltinti tik mûsø þi-niasklaidà – ir per angliðkai transliuo-jamus televizijos kanalus (pavyzdþiui,BBC ar CNN) buvo galima iðgirsti tàpatá, taip pat internetiniai portalai mir-gëte mirgëjo antitrumpiðkais „vaizde-liais“ ir taip toliau. Svarbiausia, kadTrumpo iðrinkimu neslëpdamas dþiau-gësi Kremlius, kurá H. Klinton ðalinin-kai nebe pagrindo apkaltino ásilauþimuá Demokratø partijos kompiuterius irpagalba Trumpui. Tai nebuvo iðsigal-vojimas – Kremlius tikrai tà padarë, betkad bûtø sàmoningai siekæs Trumpopergalës – nesàmonë (Kremliui grei-èiau bûtø tikæs Obamos „santykiø per-krovimo“ kursas, kurá bûtø tæsusiH.Klinton). Bet kad Kremliaus svajo-në – susiskaldþiusi JAV visuomenë –neabejotinas faktas. O jeigu dar ame-rikieèiais nusivils europieèiai, tai iðvis –þydroji Kremliaus svajonë. Rusijos pro-paganda aria ðià vagà ið paskutiniøjø.Kvaila bûtø galvoti, kad ið meilës Trum-pui rusø juvelyrai nukalë (tai neseniairodë mûsø televizija) proginæ kilogra-minæ sidabro monetà, kurioje pavaiz-duotas Trumpo profilis. Beje, iðkalbin-ga monetos detalë, kad vietoje tradici-nio „In God we trust“ („Mes pasitiki-me Dievu“) rusai paraðë „In Trump wetrust“, o tai skamba kaip pasityèiojimas.Matyt, tam atvejui, jei Kremliui tektø

Kuo baigsis antitrumpiada?skaudþiai nusivilti... Deja, taèiau tenkapripaþinti, kad Kremliui kol kas sekasimulkinti, daug kas patikëjo, jog Trum-pas linkæs á Putino pusæ...

Taèiau netrukus ëmë ryðkëti prieð-taringi dalykai: naujasis JAV Preziden-tas á savo komandà ëmë burti þmones,kurie aiðkiai pasisako prieð Rusijostarptautinæ politikà, grástà agresyvumuir karinëmis priemonëmis. O savo ða-lies viduje naujasis prezidentas ëmësiveiksmø, kuriuos þadëjo atlikti, jei busiðrinktas. Pavyzdþiui, atðaukti netiku-sià Obamos sveikatos apsaugos siste-mos reformà (kaip pasakojo mûsøtautieèiai, gyvenantys JAV, ði refor-ma – tai dykaduoniø lepinimas, nes„kol að „ariu“ per valstijas su „traku“(sunkveþimiu), jie sau sëdi pakelëje irrûko marichuanà, o draudimà jiems aðturiu uþdirbti“).

Bet svarbiausia, kà iðryðkino naujo-jo JAV prezidento D. Trumpo iðrinki-mas, yra Vakarø pasaulio tapatybës kri-zë, susikûrusi ant krikðèioniðkøjø ver-tybiø pamatø, Vakarø visuomenë „kai-rëdama“ nuo jø nutolo taip, kad ëmëjas neigti! Nepaprastai taikliai ir aiðkiaiantitrumpiðkà kampanijà ir jos prieþas-tis bei visuomenës susiskaldymà apibû-dino þurnalistas ir redaktorius VidasRachlevièius (nuo 1990 metø dienrað-èio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redak-toriaus pavaduotojas, 1990–1991 me-tais priedo jaunimui „Mes!“ redakto-rius, 1995–1997 metais dienraðèio„Laikinoji sostinë“ vyriausias redakto-rius. 1998 metais „Lietuvos þinios“,vëliau „Verslo klasë“, nuo 2006 metøþurnalo „Versus“ redaktorius), savo„Facebook“ paskyroje ákëlæs ðá apmàs-tymà: „Prezidento Donaldo Trumpoinauguracija ir parodë, kad Amerikosir kitø Vakarø ðaliø visuomenës yrastipriai susiskaldþiusios, o tiksliau –dirbtinai suskaldytos, nes radikalaus li-beralizmo, vadinamosios ávairovës,genderizmo bei bendrø tualetø idëjosbuvo diegiamos ne bendru visuomenëssutarimu – kol tradicines vertybes ið-paþástanti visuomenës dalis santûriaigûþèiojo peèiais, kita pusë okupavo te-ritorijà po teritorijos. Ávairûs þenklairodo, kad visuomenës stovi ant realiøir pavojingø vidiniø konfliktø slenks-èio. Galima konstatuoti, kad JAV vi-suomenëje diskusijos dël vertybiø jaunebëra, o vyksta stipri ideologinë – ver-tybinë – kultûrinë prieðprieða ir, regis,nëra jokio pagrindo tikëtis, kad skirtin-gø pusiø pozicijos gali suartëti. Taigi at-eities scenarijus yra gana pavojingas:

kas kà? O svarbiausia – kaip?Pagrindinë konflikto kurstytoja yra

populiarioji JAV ir kairuoliðka Euro-pos þiniasklaida, kuri ne tik nebesilai-ko profesiniø standartø, bet jau nusi-rito iki prasto skonio patyèiø ir dr. J.Gebelso propagandos lygio. Ið Lietu-vos daug kas nematyti, bet ðios dienospasaulinës spaudos D. Trumpo karika-tûros primena Antràjá pasauliná karà irtai, kaip sàjungininkø spaudoje daili-ninkai vaizdavo Hitlerá. Ið pirmo þvilgs-nio atviras D. Trumpo karas su nesà-þininga ir neobjektyvia þiniasklaida galipasirodyti saviþudiðkas, bet jis neturikito pasirinkimo, nes liberalioji þi-niasklaida trykðta zoologine neapykan-ta jam ir viskam, kas juo susijæ, todëljokio objektyvumo jis negali tikëtis, irreali alternatyva yra 20 milijonø jo„Twitter“ paskyros sekëjø. Ðtai ne koksnors portaliûkðtis ar blogeris, o vienasdidþiausiø JAV TV kanalø ABC pertiesioginæ inauguracijos transliacijàD.Trumpo kalbà prilygino Hitlerio kal-boms, po to melagingai (kaip ir didþio-ji dauguma JAV þiniasklaidos) teigë,kad D. Trumpas ið Ovalinio kabinetopaðalino M.L. Kingo biustà ir pan. Norstas biustas visà laikà buvo savo vieto-je, o nuotraukoje já buvo uþstojæs slap-tosios tarnybos pareigûnas. Regis, tikþurnalas „Time“ atsipraðë maþomis rai-delëmis... Ta pati þiniasklaida, prilygin-dama savo prezidentà Hitleriui, apsi-metë nepastebëjusi, kad D. Trumpo ka-binete atsirado sero V. Èerèilio, kurisbuvo pagrindinis JAV sàjungininkaskovoje su nacizmu, biustas, kurá buvopaðalinæs B. Obama. Situacija ir apgai-lëtina, ir grësminga, nes dël þiniasklai-dos transformacijos, kai ji jau ne pra-neða apie ávykius, o pati juos kuria – vi-suomenë nebegali suþinoti, kas ið tik-røjø vyksta. Taip atverta galimybë di-dþiulëms manipuliacijoms visuomenësnuomone. Visa tai aklai kopijuoja irmûsø þiniasklaida, o „Facebook“ vei-kia bandos instinktas – „pavarom antD. Trumpo“.

Laikydamasi naujøjø neapykantosD. Trumpui standartø, populiarioji þi-niasklaida nuðvietë ir „Moterø marðà“,parodþiusi tik jo roþinæ pusæ. Taèiaunet kelios garsios JAV moterø teisiøaktyvistës pripaþino, kad moterys pra-leido gerà progà pasisakyti, nes Vaðing-tone tas marðas virto idëjiniu chaosu,agresyviu kairuoliðku jovalu su daugia-tûkstantinës minios akivaizdoje rie-biausiai besikeikianèia Madonna ir si-likoninëmis vaginomis apsitaisiusiomis

klykianèiomis moterëlëmis, kurios ma-þesnëmis ðio organo versijomis dar bu-vo „papuoðusios“ savo vaikus. Ta „pro-gresyvioji“ visuomenës dalis aiðkiai iragresyviai pasisakë uþ visuomenæ betradiciniø vertybiø ir stabdþiø, uþ vaiz-dþiai kalbant – upæ be krantø. Visa taiman labai priminë pernai Vilniuje vy-kusias „Baltic Pride“ eitynes, kuriosenemaèiau në vieno paþástamo ar plaèiaiþinomo gëjaus. Regis, ten susirinko tikvisoks „neformatas“ ir jokios gyveni-mo patirties bei supratimo neturintisjaunimëlis, kuriam svarbiausia smagiaipatriukðmauti ar ðuná aprengti vaivo-rykðtës spalvø marðkinëliais. Nesigin-èiju – laisvë yra puiku!

Ádomu pastebëti, kad kai B. Oba-mos kadencijø metu kairysis liberaliz-mas ir vadinamoji ávairovë buvo stu-miama á visas JAV gyvenimo sritis, sutuo nesutinkantys D. Trumpo rinkëjai– „tamsûs, neiðprusæ homofobiðki ra-sistai ir seksistai“, nedauþë langø ir gat-vëse nedegino automobiliø, bet kai nu-sprendë, kad to jau pakaks, kad tai yrakelias á susinaikinimà, pasisakë per rin-kimus. Su tuo, regis, neketina taiksty-tis agresyvieji kairieji. Jø oponentai,aèiû Dievui, kol kas tyli ir á konfliktusnesivelia, bet ar taip bus visà laikà?“

Po ðiomis V. Rachlevièiaus minti-mis komentatoriai paliko galybæ verti-nimø, apie kuriuos pats autorius tepa-sakë: „Kaip ir tikëjausi, nemaþai ko-mentatoriø, kaip áprasta Lietuvoje, nu-klydo á smulkmenas ir asmeniðkumusir nekalba apie esmæ, bet liûdniausia,kad ir liberalus jaunimas, kuriam jautrûksta lietuviðkø þodþiø minèiai ið-reikðti, diskutuoja kaip tas rusas ið so-vietmeèio anekdoto: susitinka ameri-kietis ir rusas, ginèijasi, o kai rusui pri-trûksta argumentø, tas iðrëþia: „O pasjus negrus karia!“ Taèiau man tereikë-jo pasitikrinti vienà ið savo teiginiø irað pasitikrinau: tiek JAV, tiek ir Lie-tuvoje visuomenës JAU yra suskaldy-tos ir susiprieðinusios, todël labai abe-joju, ar civilizuota diskusija apskritaiyra ámanoma, jau nekalbu apie konsen-susà, nes visi jau sëdi savo apkasuose.Todël dar kartà aiðkiau akcentuojusvarbiausià ðio teksto mintá ir nuogàs-tavimà: kol viena visuomenës dalis gar-siai ðaukia „Dangus griûva!“, kita kolkas santûriai stebi. Blogiausia, kas galiávykti, tai jeigu vienà dienà ir kita gru-pë iðeis á gatves, o tada maþiausia ki-birkðtëlë gali áþiebti didelá gaisrà.“

Parengë GintarasMARKEVIÈIUS

Seimo Tëvynës sàjungos-Lietuvoskrikðèioniø demokratø (TS-LKD) frak-cijos seniûnas Gabrielius Landsbergiskreipësi á finansø ministrà Viliø Ðapo-kà, praðydamas pateikti informacijà,kuriø konkreèiai Lietuvos politikø pa-vardës buvo minimos Valstybinës mo-kesèiø inspekcijos virðininko DainoroBradausko ir átakingo koncerno „MG

Praðoma paskelbti Valstybinës mokesèiø inspekcijos virðininkoir átakingo verslininko pokalbiø iðklotines

Baltic” atstovo Raimundo Kurlianskiopokalbiuose bei kokie buvo ðiø pokalbiøketinimai. Taip pat praðoma paskelbti ðiødviejø asmenø pokalbiø iðklotines.

„Finansø ministras pareiðkë, jogD.Bradausko ir R. Kurlianskio pokal-byje buvo minimos konkreèiø Lietuvospolitikø pavardës. Tos pavardës turibûti kuo greièiau pavieðintos, nes tie

þmonës, kuriems koncernas „MG Bal-tic“ galimai darë átakà, gali bûti ir nau-jajame Seime. Kitas þingsnis bûtø pa-skelbti ir visà pokalbio iðklotinæ, taèiauðiame etape visuomenë turi teisæ bentjau þinoti, kurie politikai bei svarbiau-sia – dabartiniai Seimo nariai – gali bûtipaþeidþiami arba jau turëti korupciniøryðiø“, – paþymëjo G. Landsbergis.

Primename, kad po Finansø minis-terijos atlikto tyrimo, ministras vieðaiuþsiminë apie skandalingus buvusioValstybinës mokesèiø inspekcijos vir-ðininko D. Bradausko galimai korup-cinius ryðius ir sàsajas su átakingu kon-cerno „MG Baltic“ atstovu RaimunduKurlianskiu.

TS-LKD informacija

44444 2017 m. sausio 27 d.Nr. 4 (1218) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameGarbingo 90-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikina-

me buvusià tremtinæ Julijà BILIÛNAITÆ-KAMINSKIENÆ.Linkime, kad Jûsø gyvenimà lydëtø Dievo palaima, artimø-jø meilë ir dvasios ramybë. Tebûnie Jûsø gyvenimo dienosðviesios ir saulëtos.

LPKTS Anykðèiø filialas

Jubiliejinio gimtadienio proga sveikiname sausio mënesá gimusius bu-vusius tremtinius:

Silvestrà GALVANAUSKÀ ir Bronæ KAVALIAUSKAITÆ – 85-ojo,Stasæ VAINAUSKAITÆ-GASIÛNIENÆ, Onà VAINAUSKAITÆ-KAI-

RIENÆ, Marijà MIKËNAITÆ-JURONIENÆ – 80-ojo,Liudà PAUKÐTYTÆ-KAÈINSKIENÆ – 60-ojo.Linkime sëkmës, sveikatos ir Aukðèiausiojo palaimos.

LPKTS Rokiðkio filialas

Jubiliejaus proga, nuoðirdþiai sveikiname LPKTS Panevëþio filialo na-rius:

Angelæ KIÐKIENÆ, Kristinà MARCINKEVIÈIENÆ – 85-ojo,Vidà Sofijà SAKALAUSKIENÆ, Vytautà MAÈIONÁ, Emilijà Mildà

GOGELIENÆ – 80-ojo,Petrà Ðarûnà GASIÛNÀ – 75-ojo,Stanislavà MASILIÛNIENÆ – 70-ojo,Danà ALELIÛNIENÆ, Vitalijà GUDONIENÆ – 60-ojo.Brangieji, yra kuo pasidþiaugti, kai ðitiek nugyventa, jëgø daug iðdaly-

ta, ðirdies nepagailëta... Saugokit sveikatà, nepraraskite optimizmo.LPKTS Panevëþio filialas

80-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname ilgame-tæ choro naræ gerbiamà Zinà GUDIENÆ.

LPKTS Panevëþio filialas

Sausio mënesá sveikinome ðimtàjá gim-tadiená ðvenèiantá ðiaulietá, 1941 metøtremtiná Jonà Ziberkà. Þvalus senolis ne-sunkiai prisimena prieð deðimtmeèius vy-kusius gyvenimo ávykius, skaito spaudà,ypaè savaitraðtá „Tremtinys“, seka da-barties ávykius. J. Ziberko gyvenimo ke-lyje – tarnyba tarpukario Lietuvos ka-riuomenëje, ilgi tremties metai ir, sugrá-þus á Tëvynæ, darbas statant Ðiaulius.

Prieð ðimtmetá Utenos rajone Gai-þiûnø kaime gimæs Jonas Ziberkas, bai-gæs pradinæ, vëliau – þemës ûkio mokyk-là, iðvyko tarnauti á tarpukario Lietuvoskariuomenæ, ten uþsitarnavo leitenantolaipsná. 1941 metais jaunas karininkassu visa ðeima buvo iðtremtas á Sibirà.Tame paèiame vagone á tremtá vaþiavoir jo bûsimoji þmona Irena. Jai tada bu-vo tik 14 metø. Jonas sako, kad jau ta-

Pasveikintas ðimtametisðiaulietis

da ði mergaièiukë jam „krito á aká“. Potrylikos draugystës metø susituokë. Ðákovà senoliai minës jau 63-iàsias san-tuokos metines. 1964 metais ið trem-ties gráþæ Ziberkai apsigyveno Ðiauliuo-se. Jono Ziberko vadovaujama tuome-tinës Statybos valdybos brigada daugmetø darbavosi visoje apskrityje, visgidaugiausia objektø statyta Ðiauliuose.

Paklaustas, kaip reikia taip ilgai ið-gyventi vienoje santuokoje, Jonas ðyp-sosi meiliai þvelgdamas á savo 90-metæIrutæ ir sako, kad visas problemas rei-kia spræsti tik gerumu.

Palinkëkime ðiems graþiems seno-liams geros sveikatos ir graþiø dienøbei Aukðèiausiojo palaimos.

Valerija JOKUBAUSKIENË,LPKTS Ðiauliø filialo pirmininkë

Nuotrauka Eduardo Manovo

Atsimenu ir daþnai sapnuoju: veþi-man, pakinkytan mûsø kaðtone kume-lyte Þibinkðte, 1, kaip kad Leninasðveplavo, skrebai krauna paskutiná,þviegiantá parðiukà ir sugavæ po serben-to krûmu pasislëpusià þàsá, tempia iðsvirno duonai paliktà paskutiná rugiømaiðà. Visas kitas tëvø turtas: ûkiniaipadargai, karvës, arkliai, avelës, jau se-niai sugrobti. Taip vykdydami „liaudiesvaldþios nustatytà teisingumà“ konfis-kuoja „liaudies prieðës, sovietø val-dþios griovëjos“, kalëjiman uþdarytosmûsø sesers Onutës „dalá“, nes jai josnebereiksià. Ji penima ir valgydinamasovietø valdþios maistu. Atima pasku-tinius grûdus, nors, iðveþus seserá, të-vams penëti liekam mes, dar septyniosburnos. Mama þegnojasi, mudvi su vy-resne seserimi Eugenija verkiam (að darnelabai supratau, kas vyko, bet, maty-dama verkianèias, verkiau ir að – að darlabai maþutë), o tëtë pasislëpæs ant klo-jimo uþlø, po dþiovinti paklotais pas-kutiniais dar savoje, nenusavintoje þe-mëje uþaugintais linais…

Nebeatsimenu dienos, kad bûèiaumaèiusi neverkianèià mamà. Ir visi daþ-nai minëjo Onutæ. Að jos nepaþinau –jà iðgabeno man tik gimus, bet jau þi-nojau, kad ji mums visiems labai bran-gi, reikalinga, bet yra kaþkur toli, toli,kur nëra lino þiedo, kur paukðèiai ne-

Mano sesuo Onutëgieda, ir kad jai labai labai ten negera.

Atsimenu, neða mama naðèiais van-dená ið ðulinio, jau sutema, virð gand-ralizdþio þilvityje þvairakiuoja vienaakimi mënulio pilnatis: „Ak, Dievu-liau, kaþna, ar mata ðitaká patá menu-lá mûsø Anute?“ – virkauja mama.Kodël ji neturëtø jo matyti ir kur bû-dama ji á tà mënulá þiûri?

Septynerius metus kaip ðirdies Kal-varijas mama iðdûsavo, kol vienà die-nà, að, parëjusi ið mokyklos, radau uþstalo sëdinèià merginà, apsivilkusiànegraþiu pilku aprëdu – ðimtasiûle. Jiir buvo mûsø Onutë…

Kaip sako, visos moterys laimingospanaðiai, o nelaiminga – kiekviena ki-taip. Visi tremtiniai ir politiniai kaliniaivargo panaðiai, bet kiekvieno kanèia irvargas buvo skirtingi. Mano sesutëOnutë Braþënaitë perëjo savàjà Golgo-tà. Pasakojo nedaug, nenoriai. Nuo-traukos rodyti taip pat nenori.

Jos graþiø sukaktuviø dienoj, jai su-laukus devyniasdeðimt, pabuvome kar-tu: jos duktë, sûnus, þentas, marti, ke-turi vaikaièiai, vaikaitë, keturi provai-kaièiai, dvi provaikaitës ir mes, jos bro-liai ir seserys, su savo gausiomis ðeimy-nomis. Graþiai mûsø ðventei vietà pa-ruoðë Virbalio miestelio bendruome-në. Buvo gera ir smagu.

Irena BRAÞËNAITË

Pranas Janavièius gimë 1899 metøliepos 14 dienà Suvalkø gubernijoje, Aly-taus apskrityje, Seirijø valsèiuje, Vesalau-kos (vëliau – Linksmojos, Linkiemio) kai-me. Pakrikðtijo Seirijø parapijos baþny-èioje. Tëvai Jurgis ir Marcelë (Kudzytë)Janavièiai buvo ûkininkai. Ðeimoje augovyresnis brolis Antanas ir sesuo Marija.

Iki Pirmojo pasaulinio karo PranasJanavièius mokësi ir baigë Seirijø liau-dies mokyklà. Ágijo pradiná iðsilavini-mà. Mokëjo rusø ir lenkø kalbas. Subroliu dirbo tëvø ûkyje.

Pranas Janavièius á Lietuvos kariuo-menæ savanoriu ástojo Alytaus apskri-ties karo komendantûroje 1919 metøkovo 17 dienà, ligi jo amþiaus naujokøðaukimo. Tarnybà pradëjo LDK Gedimi-no 1-ame pëstininkø pulke. Kovo 18 die-nà paskirtas á 1-à kuopà, po mënesio per-keltas á Artilerijos pulkà. 1919 metais da-lyvavo kautynëse prieð rusus bolðevikus.

Be pertraukø Lietuvos kariuome-nëje Pranas Janavièius tarnavo iki 1920metø vasario 10 dienos, kai buvo iðleis-tas á atsargà eilinio laipsniu. Tarnybiniønusiþengimø ar nuobaudø neturëjo.

1921 metais kilus gaisrui, sudegëPrano Janavièiaus motinos gyvenamie-ji trobesiai.

1923 metø sausá Pranas Janavièius,kaip Alytaus 19-osios rinktinës ðaulys,dalyvavo Klaipëdos kraðto iðvadavime.1925 metø sausio 15 dienà apdovanotasKlaipëdos iðvadavimo Bronzos (sukilimodalyvio) medaliu. 1925 metø spalio 1–21 dienomis atliko trijø savaièiø pakar-tojimo kursà 4-ame Artilerijos pulke.

Lietuvos patriotasPranas Janavièius

1926 metø balandþio 13 dienà pra-ðyme Alytaus apskrities virðininkui dëltarnybos suteikimo vidaus policijojePranas Janavièius raðë:

„Esu tarnavæs vidaus policijoje nuo1918 metø spalio 1 dienos iki 1919 me-tø kovo 17 dienos. Pradëjus grësti pa-vojui ið bolðevikø pusës, stojau savano-riu Lietuvos kariuomenën 1919 metøkovo 17 dienà. Paliuosuotas ið kariuo-menës 1920 metø vasario 10 dienà, sto-jau ðauliu ir jø eilëse dalyvavau mûðiuo-se su lenkais 1920 metais. Taip pat da-lyvavau prie iðvadavimo Klaipëdoskraðto 1923 metais“.

1926 metø geguþës 2 dienà Alytausantros nuovados policijos virðininko A.Kondrackio surinktose þiniose apiekandidatà, be kita ko, raðoma, kad „iðpavirðinës iðvaizdos Pranas Janavièiusatrodo visai nedrausmingas ir keisto-kas, taèiau yra doras ir iðtikimas as-muo. Jis policijos tarnybai visai tinka“.Taip pat nurodoma, kad Prano Janavi-èiaus ûgis yra 180 centimetrø.

1927 metais Pranas Janavièius dir-bo Alytaus Keliø rajone laisvai samdo-mu plentø deðimtininku. Spalio mënesiopraðyme Alytaus apskrities virðininkuidël tarnybos suteikimo Pranas Janavi-èius pateikë iðsamesnæ savo biografijà:

„Ðiuomi turiu garbës praðyti p. Virði-ninko suteikti man tarnybà vidaus poli-cijoj arba kurioj kitoj ástaigoj. Að laiku tvë-rimosi Lietuvos valstybës nemaþa prisi-dëjæs savo darbu prie atstatymo ir jos ið-laikymo paèiais sunkiausiais laikais.

(keliama á 6 psl.)

555552017 m. sausio 27 d. Nr. 4 (1218)Tremtinys

Pabaiga.Pradþia Nr. 1 (1215)

Intos lageryje ðiek tiek pagerëjus gy-venimo sàlygoms, pradëjome ir mes at-sigauti, daugiau bendrauti. Vienà die-nà mano bendrabylis Algis Ðidlauskassupaþindino mane su Jonu Valaièiu. Jieabu dirbo kasykloje Nr.5. Ði kasykla uþmûsø buvo daug didesnë.

Kiekvienas kalinys svajoja pabëgti,taèiau ne kiekvienas ryþtasi tokiai mir-tinai rizikai, juo labiau tolimojoje In-toje. Per visà Komijos lageriø istorijàpabëgimø bûta, bet daugiausia tai baig-davosi þûtimi. Pabëgti ið lagerio labaisunku, taèiau atsirado vilties. Pradëjo-me galvoti, kaip ið èia iðtrûkti. 1951 me-tais ieðkojome keliø, kaip iðeiti á laisvæir bandyti pasiekti Lietuvà. Galiausiaipats likimas viskà iðsprendë.

Jonas siuntiniuose gaudavo ir pa-slëptus laiðkelius. Jam raðë, kad parti-zaninis judëjimas dar veikia, kas dar li-kæ Lietuvos miðkuose. Tikslas buvográþti á Lietuvà, susisiekti su Suvalkijosir Dainavos partizanais, pereiti sienà iratsidurti Vakaruose.

Pastebëjau, kad tunelio virðausgruntas ne kieta uola, bet minkðtaskaip guma, ið bëdos su aðtriu kastuvë-liu galima kasti. Greitai viskà iðmata-vau, suraðiau ant plano koordinates.Planà pateikiau Jonui ir Algiui.Sprendimà priëmëm staiga ir vien-balsiai: kasti ðuliná ið apaèios á virðø,tvirtinti lentomis, þemæ pilti á tuneliogalà. Pagal paskaièiavimà, pavirðiusturëjo bûti uþ 10 metrø.

1952 metø vasará pradëjome dar-bus. Blogiausia buvo tai, kad manodraugai dirbo kitur, kasykloje Nr. 5.Jiems sunku buvo prisidëti prie pabë-gimo darbø, tam reikëjo turëti laisvolaiko, nes svetimà þmogø mûsø ðach-toje galëjo greitai pastebëti. Jonas dir-bo elektroveþimio maðinistu. Nuo dar-bo pasitraukti negalëjo. Teko ieðkotidar vieno, kuris galëtø pagelbëti. Tu-rëjau gerà, energingà draugà Zigmà Mar-kauskà ið Aleksoto. Jis buvo nuteistas 10metø, pusë laiko jau buvo praëjæ, tad ne-norëjau jo á tà darbà ávelti. Papasako-jau apie planus, jis sutiko be jokiø prie-kaiðtø ir labai daug padëjo.

Darbas ëjo sunkiai: vietos maþai,kastuvëlis, nors ir aðtrus, bet per va-landà ar dvi nedaug tepadarydavai. Il-giau dirbti nebuvo galima, nes galëjoátarti. Nepamenu, per kiek laiko iðka-sëm, kad jau buvo galima atsistoti.Apaèià ðiek tiek sutvirtinome. Pir-mas sprendimas buvo priimtas toks:iðkasus iki pavirðiaus, árengti ten bun-kerá, sukaupti mënesiui maisto. Më-nesá ten prasëdëti, kol viskas aprims,o vëliau leistis á kelià.

Kur gauti maisto: cukraus, riebaløir duonos dþiûvësiø? Siuntiniø mudu suAlgiu Ðidlausku negaudavome. JonasValaitis ir Zigmas gaudavo retai. Ban-dëme susitarti lietuviu virëju Petru Ra-bikausku. Ið pradþiø jis sutiko, paskuipabûgo ir apskundë valdþiai. Mus suJonu pasodino 60 parø...

Sugráþæ á ðachtà, nusprendëme bëg-ti, kai tik iðkasime tunelá. Auginomësplaukus, ieðkojomës drabuþiø. Kasti

Pabëgimas ið Intos lagerioIð Antano Þemaièio atsiminimø

pradëjome nauju metodu. Padarëmeapie 70 centimetrø rankiná gràþtà.Sprogdintojai daþnai palikdavo keletàkapsuliø ir amonito patronø, paslëpda-vo, kad nereikëtø neðti atgal á sandëlá.Paimdavau po vienà patronà ir kapsu-læ, iðgræþdavau skylæ, uþtaisydavau irsprogdindavau. Tokiu vienu ciklu lai-mëdavau maþdaug pusæ metro.

Likus iki pavirðiaus apie 2,5 metro,pradëjo laðëti vanduo. Gruntas darësijau minkðtas. Intensyviai dirbant, taipadaryti buvo galima greitai, bet reikëjoprisitaikyit prie sàlygø: suderinti laikà,padaryti taip, kad niekas nepamatytøir neátartø. Dël to darbai uþsitæsë ikibirþelio 25 dienos. Prisimenu kaip ðian-dien, tà dienà iðlindau ið kasyklos pur-vinas ir ðlapias, bet su pakilia nuotai-ka: pamaèiau saulæ, melsvà dangø ir al-suojanèià laisvæ. Iðkiðau galvà ið sama-nø ir uogienojø, pasidþiaugiau ir gráþauá gyvenimo realybæ. Gráþæs á gyvena-màjà lagerio zonà pasakiau Jonui, Al-giui ir Zigmui, kad laisvës kvapà jau pa-jutau. Visø akys ðvytëjo, buvome kupi-ni dþiaugsmo ir laimës.

Buvo numatyta vaþiuoti á Lietuvàtraukiniais. Keleiviniams vagonamsatidaryti pasigaminome raktà-trikam-pá, strypà padarëme siaurëjantá, nes ne-þinojome tiksliø iðmatavimø. Viskastiko puikiai. Buvome surinkæ þiniøapie traukiniø eismà, tikrinimus. Þi-nojome, kad kiekvienoje stotelëje ikipat Kotlaso yra apsauga, kurie kiek-vienà eðelonà sutinka, apþiûri ir iðlei-dþia. Ypaè stiprios apsaugos dideliuo-se miestuose Koþmoj, Peèioroj ir ten,kur yra lageriø. Juk buvo jø prisëtadaug. Þinojome, kad visas geleþinkeláaptarnaujantis personalas yra saugumouþverbuotas.

Planas buvo toks: pirmà paràstengtis atsidurti kuo toliau nuo In-tos. Þinojom, kad laikas yra mûsøsëkmë. Vëliau nutarëme vaþiuoti tiknaktimis, dienos metu turëjome ilsë-tis. Reikëjo stebëti stotis ir veikti pa-gal situacijà. Niekuomet traukiniu ne-ávaþiuoti á paèià stotá.

Ið zonos nutarëme iðeiti per pirmàpamainà, ið ryto. Manëme, kad niekasnepagalvos, jog dienos metu gali kasnors bëgti. Apie iðraustà angà sargybanieko neþinojo, o Zigmui ir Algiui bu-vo ásakyta, kad jei juos átartø ar tardy-tø, dvi paras tylëti, nors ir uþmuðtø. Kasrado skylæ, pro kurià pabëgome, ir ðian-dien neþinau, nes tai ávyko, kai jau bu-vome sugauti.

Kol susiruoðëm, praëjo visas lieposmënuo. Reikëjo skubëti, nes labai bi-jojome lietaus, vanduo drëkindavo ðu-linio sienas, atsipalaiduodavo átvirtini-mai. 1952 metø rugpjûèio 9 dienà, at-sisveikinæ su Algiu ir Zigmu, iðëjomeá 2-àjà pamainà. Persirengëme kasyk-loje specialiai paruoðtais drabuþiais, sa-vø neëmëme. Per ventiliacijos ðulinákopëèiomis nusileidome á kasyklà. Pir-mas á pavirðiø iðlindau að. Turëjau virvæ,nuleidau jà Jonui. Jis pririðo rûbus, pra-dëjau traukti, bet virvë buvo per silpna,ryðulys per sunkus, tad du kartus nu-trûko. Ðiaip ne taip iðkëliau á virðø, ta-èiau Jonas iðjudino tvirtinimus ir nu-

garmëjo á apaèià.Krintant nutrûko ðvie-sos kabelis, jis likotamsoje...

Pagaliau Jonas ið-lindo á pavirðiø. Neto-li buvo bala, tad nusi-prausëme, specialiusdrabuþius sumetëme áðuliná. Turëjome ode-kolono, pasikvëpino-me, apðlakstëme ap-linkà, uþmaskavomeangà ir per miðkelá ið-ëjome á kelià uþ 2-ojorajono gyvenvientës.Patraukëme keliu á In-tos geleþinkelio stotá.

Iki Intos – 12 kilo-metrø. Ëjome spar-èiai. Apie pirmà valan-dà nakties jau buvomeIntos geleþinkelio sto-tyje. Apvaikðèiojomvisà gyvenvietæ, nes ápirmà traukiná neásiki-bome: buvo per didelis greitis. Tekolaukti daugiau nei valandà. Suradomevietelæ prie stoties, kurioje saugiai jau-tëmës, kol sulaukëme kito eðelono.Tada jau pajudëjome. Prieð stotá ið-ðokdavome, apeidavome jà, o trauki-niui pajudëjus vël vaþiuodavome to-lyn. Nuo Intos iki Peèioros apsauganebuvo labai stipri. Vidurnaktá mes jaubuvome Peèioroje. Èia – stipri sargy-ba. Stoties prieigose ið abiejø pusiøstovëjo po kareivá. Vienas praleidoeðelonà ir ðoko ant paskutinio vago-no, o mes nuðokæ pralindome po juoir susiradome saugià vietà.

Pradëjome stebëti, kas vyksta sto-tyje. Tikrino ir po vagonais ir ant jø, ið-ðniukðtinëdavo visur. Ir èia mums kiloátarimas, o gal jau þino, kad mes pabë-gome? Apëjome stotá ir laukëme kitoeðelono. Peèioroje mus pasivijo kelei-vinis traukinys. Ruoðëmës juo vaþiuo-ti. Turëjome nuo durø raktà, bet vël bë-da: buvo vidurnaktis, matyt, ið ðokiø ëjojaunimas ir pradëjo peðtis prie stoties.Atvaþiavo dvi milicijos maðinos ir pra-dëjo gaudyti muðeikas, tad movëmekuo toliau. Taip likome nuo ðio trau-kinio. Galø gale palikome Peèiorà. Vëlátemptos valandos ir minutës, kuo grei-èiau tolyn, kol nepradëta paieðka.

Vaþiuojame ir dienos metu. Skuba-me, saugomës. Kol kas sekasi. Turimecukraus, duonos ir laðiniø, atsigerti ran-dame stotyse. Baigësi antra para, kolkas viskas gerai. Turime po nedidelápaketëlá su maistu ir þemëlapiu, du pei-lius savigynai. Daugiau nieko.

Artëjome prie Iþmos, jau buvo ry-tas, gal l0 valanda. Vaþiavome ant pas-kutinio vagono tambûro. Ðalia stovëjoir eðelono palydovas, senas þmogus susavo liktarnomis. Prieð Iþmà pradëjo-me stebëti stotá. Mûsø bendrakeleivissako: „Matote, ten nuversti vagonai, jeinenorite nemalonumø, tai ties tais va-gonais nuðokite“. Mes taip ir padarë-me. Lygiagreèiai geleþinkelio ëjo gat-vë, mes ja ir nuëjome stoties link. Sto-tyje sargybos tiek, kiek ir Peèioroje. Iþ-moje buvome gal 2–3 valandas. Dar tu-

rëjome po 60 rubliø, tuo laiku tai ðis tas.Ðalia geleþinkelio stoties uþëjome á par-duotuvæ, nusipirkome gerti ir valgy-ti. Papietavome ir pradëjome ruoðtiskelionei. Ið Iþmos iðvaþiavome po pie-tø. Ta diena turëjo bûti skirta poil-siui, o mes tà grafikà sulauþëme, va-þiavome tolyn.

Prasidëjo treèia laisvës para. Darpusë geros paros ir pravaþiuosime Uch-tà ir Kotlasà. Bet nuovargis darë sa-vo, ir èia mûsø didþiausia klaida: dviparas nemiegojome, tik vaþiuodamipasnausdavome, tad labai norëjosimiego. Prasidëjo treèioji naktis. Va-þiuojame per maþesnes stoteles jaunenulipdami nuo tambûro, geleþin-kelieèiø, kurie aptarnavo traukiná,nesisaugojom. Vienoje stotelëje jau-nas vyrukas, tikrindamas ir tepdamasaðis, mudu uþkalbino.

Pravaþiavome dar vienà stotelæ. Taibuvo Tobis. Stotelëje ðviesos maþai,stebime vienas ið vienos, kitas ið kitospusës. Jonas sako, kad kaþkas ateina,að klausiu, ar civilis, ar su uniforma?„Civilis, nelipam“, – sako Jonas. Ið ma-no pusës nesimatë nieko, bet ðalia ge-leþinkelio buvo gyvatvorë. Tas, ið Jo-no pusës, priëjo ir paklausë, kur va-þiuojam, ar turim dokumentus? Papra-ðë parodyti, o kai mes jau pradëjomelipti laipteliais þemyn, staiga jis atstatëpistoletà ir arèiau neprisileido. Tuometu per tambûrà atëjo dar vienas gink-luotas civilis. Liepë rankas laikyti uþnugaros ir eiti pirmyn. Prie nedideliopastato buvo maþa aikðtelë. Ten mumsásakë gulti kniûbsèiomis. Vienas saugu-mietis mus saugojo, antras iðkratë, at-ëmë maisto likuèius, peilius. Paskui uþ-dëjo antrankius ir nuvedë á budëjimopatalpà, suraðë popierius ir ágrûdo á kitàtamsø kambará, kurio grindys buvo iðapvaliø ràstø. Nors ir su antrankiaisgulëdami ant ðono, ið nuovargio uþ-migome kaip uþmuðti. Ir taip baigësimûsø kelionë. Laisvëje buvome be-veik tris paras...

Spaudai parengë StanislovasABROMAVIÈIUS

Antanas Þemaitis dirba lagerio virtuvëje. 1955 metai

66666 2017 m. sausio 27 d.Nr. 4 (1218) Tremtinys

(atkelta ið 4 psl.)1918 metø lapkrièio mën. að buvau

iðrinktas Seirijø valsè. per valsèiaus su-sirinkimà 1-mu pilieèiø teisiø ir tvarkosdarbuotoju (milicininku) ir tas parei-gas ëjau su atsidavimu ir pasiðventimu.Kilus pavojui ið rusø bolðevikø pusës,1919 metø kovo 17 dienà pasiliuosavauið milicijos ir pastojau savanoriu Lie-tuvos kariuomenën: dalyvavau kovosesu rusais ir bermontininkais, pavestasman pareigas pildþiau iðtikimai ir sàþi-ningai. 1920 metø vasario mën. buvausiunèiamas kaipo pavyzdingas karys áMokomàjà artilerijos batarëjà su sàly-ga, kad baigæs gráþèiau vël á 4-tà bata-rëjà. Bet dar man neiðvykus buvo gau-tas ið Mobilizacijos skyriaus raðtas su-lig kuriuo buvau paliuosuotas ið kariuo-menës atsargon (paliuosuotas ið ka-riuomenës sulig paduoto mano motinosnaðlës praðymo).

Pasiliuosavæs ið kariuomenës stojauLietuvos ðauliø sàjungon ir kada mûsøkariuomenë buvo sumuðta po Augus-tavu ir Seinais, traukësi iki Seirijø, ta-da að vadovaudamas 177 ðauliø bûriuistojau kovon su lenkais. Pasinaudoda-mas gerai þinomom apylinkës vietomprivertëm daug gausesnes lenkø jëgaspasitraukti uþ Nemuno (Druskininkøpusën) ir nuvykæs á Bugiedos ir Varvið-kiø kaimus, lenkø partizanø lizdà, su-ëmiau lenkø partizanø vadà J. Gedà,kuris atsitraukianèià mûsø kariuome-næ persekiojo, plëðë apylinkës gyven-tojus ir jisai buvo du kartus paleistas iðKauno kalëjimo. Tais laikais kada mû-sø kariuomenë vedë sunkias kovas poVarëna, Giedraièiais ir Ðirvintais, að su177 ðauliø bûriu dabojau Leipalingio–Kapèiamiesèio barà.

1922 metais, kada Kapèiamiesèio–Leipalingio barà uþëmë Baltgudþiø ba-talionas, tai jie susineðæ su lenkais spe-kuliavo ir kad paslëpus tà nuo þmoniøir Lietuvos vyriausybës, këlë panikàapylinkës þmoniø tarpe, baugindamisutrauktomis lenkø jëgomis ir lenkøpuolimu. Tada að nuvykæs vieton iðty-riau dalykà ir praneðiau bûrio valdybai,kuri praneðë aukðtesnei vadovybei, irjie buvo pakeisti ir neuþilgo reorgani-zuoti. 1923 metø kaipo ðaulys dalyva-vau Klaipëdos kraðto iðvadavime.

Esu gimæs 1899 metais, prieð karàbaigiau Seirijø valsèiaus pradþios mo-kyklà, du metus mokiausi privaèiai, nesruoðiausi kvotimams á 3-èià klasæ Sei-nø miesto mokyklos, bet pasaulinis ka-ras sutrukdë ir savo tikslo nepasiekiau.Esu aukðto ûgio, tvirto kûno sudëjimo –sveikas. Dabar tarnauju Alytaus keliø ra-jone, kaipo laisvai samdomas sezoniniskeliø deðimtininkas. Dabar vasaros se-zono darbai baigësi, o etatai uþpildyti,tad nuo 1-os arba 15-os lapkrièio mën.bûsiu atleistas ið tarnybos. Kadangi aðdaug esu dël tëvynës paaukavæs darboir jëgø, nekartà esu statæs ir pasiryþæsstatyti ateitá ir gyvybæ ant tëvynës au-kuro, tad tikiuosi, kad p. Virðininkas at-siþvelgs á tai ir esant etatø suteiks mantarnybà savo nuoþiûra, kokià galëèiautinkamai atlikti“ (Kalba netaisyta).

Pranas Janavièius nuo 1927 metølapkrièio 16 dienos priimtas á tarnybàpolicijoje. Paskirtas Alytaus pirmos

Lietuvos patriotas Pranas Janavièiusnuovados, Alytaus miesto antro kvar-talo eiliniu policininku. 1929 metø va-sario 24 dienà suteiktas vyr. policinin-ko pareigybinis laipsnis ir tarnavo Aly-taus pirmojoje nuovadoje.

1928 metø geguþës 15 dienà LietuvosRespublikos Prezidentas Antanas Sme-tona Lietuvos Nepriklausomybës 10-me-èio sukaktuvëms paminëti Pranà Janavi-èiø apdovanojo Lietuvos Nepriklausomy-bës 10 metø jubiliejiniu medaliu.

1929 metø vasario 23 dienà KAMKariø savanoriø komisija pripaþino Pra-nà Janavièiø Lietuvos kariuomenës kû-rëju-savanoriu, o balandþio 21 dienà ap-dovanojo kûrëjø-savanoriø medaliu.

Finansø ministerijos Mokesèiø de-partamento 1931 metø vasario 18 die-nos raðtu nuo vasario 20 dienos PranasJanavièius paskirtas Seirijø valstybinësdegtinës monopolio parduotuvës vedë-ju. Todël 1931 metø vasario 20 dienà,paèiam praðant, ið tarnybos policijojeatleistas. Parduotuvëje dirbo iki pirmo-sios sovietø okupacijos. Kai atleido iðparduotuvës vedëjo pareigø, dirbo ko-operatyvo buhalteriu.

1924 metais Þemës reformos val-dybos nutarimu, Pranui Janavièiui,kaip Lietuvos kariuomenës kûrëjui-sa-vanoriui, Alytaus apskrityje, Krokia-laukio valsèiuje, Struogiðkiø kaime bu-vo suteikta 8 hektarai þemës. Vëliau ðiàþemæ pardavë ir Alytuje nupirko skly-pà bei pastatë namà.

1928 metais Pranas Janavièius su-situokë su Marijona Vasiliauskaite. Pometø gimë duktë Aldona Marija, o potrejø metø sûnus Algimantas Jurgis.

1941 metø birþelio 14 dienà PranasJanavièius su þmona Marijona ir duk-të Aldona buvo átraukti á iðtremiamø-jø á Sibirà sàraðus. Laimingo atsitikti-numo dëka pavyko iðvengti tremties,nes jø nesurado. Suþinojæ apie tai, Ja-navièiai negráþo á namus, visà savaitæslapstësi ir jautë nuolatinæ baimæ, kolprasidëjo karas.

To laikmeèio ávykiai apraðomi And-riaus Vasiliausko (1915–1989) atsimi-nimø knygoje „Praeities puslapiai“,skyriuje „Trëmimai, karo pradþia“:

„Pusiaukelëje ið Meteliø á Seirijus,prie vieðkelio, stovëjo Akuoèiø pradi-në mokykla, kurioje mokytojavo þino-mo kompozitoriaus ir chorvedþio Juo-zo Neimonto duktë. Ðioje mokyklojedaþnai vykdavo jaunimo pasilinksmini-mai, kuriø daþnas dalyvis bûdavau ir að.Su Marija Neimontaite draugavo Sei-rijø valsèiaus milicijos virðininkas Vla-das Jurèiukonis, dar visai jaunas vyrukas.Tuo tarpu jo vyresnysis brolis Albinas,buvæs „smetoninis“ policininkas, vaikð-èiojo be darbo. Marijos Neimontaitës su-þadëtinis man papasakojo tokiø dalykø,kurie tada nebuvo vieðai skelbiami. Jistada pasakë, kad ruoðiamasi þmonesveþti á Sibirà. Tarp kitø matæs ir manosvainio Prano Janavièiaus pavardæ.Mano pavardës tàkart ten nebuvo. Pa-tarë perspëti Pranà Janavièiø. Neblo-gas vyras buvo Vladas Jurèiukonis. Uþ-tat að já vëliau uþtariau. Po karo jis neg-ráþo á milicijos tarnybà, baigë medici-nos mokyklà ir tapo felèeriu.

Neilgai teko laukti naujø ávykiø.Apie birþelio mënesio vidurá gráþo ið

Seirijø susijaudinæs mo-kyklos vedëjas ir pasako-jo apie ávykius, kuriuosmatë Seirijuose. Matë pa-þástamus mokytojus, suso-dintus á sunkveþimius, irmane perspëjo:

– Tu esi jaunas, dar ne-vedæs, slëpkis, kur gali, o aðjau ruoðiuosi iðveþimui. Kurað su savo ðeima dingsiu?

Jis, tiesa, ir ruoðësi ið-trëmimui: susikrovë visusdaiktus ir laukë pasiro-dant sunkveþimio. Kà aðturëjau daryti? Pasitrau-kiau pas savo dëdienæ irpapraðiau, kad laikinaimane paslëptø. Netikëjau,kad mano pavardës nëraiðveþamøjø sàraðuose. Kàgalëjai þinoti? Pastebëjau,kad vietiniai komjaunuo-liai seka mano butà. Daranksèiau, nors mokyklosebuvo prasidëjusios vasa-ros atostogos, ásakyta nëvienam mokytojui nepasi-traukti ið savo gyvenamo-sios vietos. Mokytojai gal-vojo, jog jiems bus paves-tas koks nors visuomeninisdarbas. Paaiðkëjo, kad jie

ruoðë mums pogromà.Besislapstydamas suþinojau, kad ið-

veþë Meteliø þuvininkystës ûkio buhal-terá, senà atsargos kapitonà, ir daug pa-þástamø mokytojø. Þmonës pasakojo,kad Alytaus geleþinkelio stotyje girdë-josi vien tik verksmas ir dantø grieþi-mas. Þmonës pradëjo panikuoti, nesniekas neþinojo savo likimo. Valdþiosatstovai sakë, kad iðveþami liaudiesprieðai. Koks liaudies prieðas galëjo bû-ti mokytojas, kuris daugelá metø mokëvalstieèiø vaikus, bendravo su liaudimi,skleidë jai ðviesà? Daugeliui mokytojøanksèiau teko vadovauti ðauliams arjaunalietuviams, o tokius nutarë iðveþtiá tolimojo Sibiro platybes. Pasikartojokruvinojo carizmo istorija, kada lietu-viø protëvius uþ lietuviðkas knygas trë-më á Sibirà. Tokios ir panaðios mintyskilo man besislapstant.

Frontas greitai praûþë pro ðalá, pa-likæs gerokai sugriautus Seirijus ir dau-gelá ûkininkø sodybø pavertæs pelenais.Visà savaitæ niekur nevaþiavau, nes ap-linkui matësi tik gaisrø proðvaistës. Pas-

kui nuvaþiavau á Seirijus suþinoti, ar ið-liko mano giminës. Pasirodo, mano abiemsvainiams pavyko iðsislapstyti. Per iðve-þimà abu suskubo pasitraukti. Pranas Ja-navièius, kaip 1919 metø savanoris, o Jo-nas Sinickas, kaip atsargos leitenantas, il-gà laikà vadovavæs ðauliø bûriui, buvoátraukti á iðveþamøjø sàraðus. Pranas Ja-navièius tuo metu gyveno pas savo brolánetoli Seirijø. Kai naktá atvaþiavusiejijo veþti paklausë, ar èia gyvena PranasJanavièius, ðis jiems nurodë visai kitàvietà, o pats spruko pro langà ir pasi-slëpë rugiuose. Jonà Sinickà paslëpëgeri kaimynai, nes visi labai mylëjo sa-vo vaikø mokytojà. Taip mano svainiaiir seserys liko neiðveþti á Sibirà.“

Karo metais Pranas Janavièius dir-bo Pirmajame Alytuje alaus pilstytuvësvedëju. Po karo P. Janavièius su ðeimagyveno Alytuje, dirbo keliø valdybojebuhalteriu, vëliau maðinø gamyklojekûriku. Pranas Janavièius mirë 1993metø sausio 30 dienà Palaidotas Aly-taus miesto kapinëse.

Gintaras LUÈINSKAS

Lietuvos kariuomenës savanoris Pranas Janavièius.1920-øjø vasaris

Alytaus pirmos nuovados policijos tarnautojai. Treèias ið deðinës sëdi polici-ninkas Pranas Janavièius. Alytus, 1930 metai

777772017 m. sausio 27 d. Nr. 4 (1218)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,61 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ ir „Istorija be „baltø dëmiø“ remia

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 1590 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta MilerienëMaketavo Ignas Navickas

www.lpkts.lt

Skelbimai

ILSËKITËS RAMYBËJE

Vasario 25 d. (ðeðtadiená)14 val. Vilniaus águlos karinin-kø ramovëje (Pamënkalnio g.13, 2-ojo aukðto salëje) ávyksLPKTS Vilniaus skyriaus ata-skaitinis susirinkimas.

Pasiteirauti tel. (8 5) 2471679, 8 613 83047.

Onutë Kamarûnienë1944–2017

Gimë Marijampolës r. Vëliau persikëlë gyven-ti á Alytø. Iðtekëjo, uþaugino sûnø ir dukterá. Ak-tyviai dalyvavo visuomeninëje veikloje. DainavoLPKTS Alytaus filialo chore „Atmintis“, giedojobaþnyèios chore.

Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø, dukterá ir arti-muosius.

LPKTS Alytaus filialas,Choras „Atmintis“

Vaclovas Slavykas1943–2017

Gimë Kurðënø valsè. Papilës apyl. Kubeliø k.ûkininkø ðeimoje. Tëtis buvo iðëjæs á partizanus, þu-vo prieðindamasis okupantams. Mama su trimis ma-þameèiais vaikais 1945 m. iðtremta á Komijà. Miðkoruoðos ámonëje dirbo sunkiausius darbus, kentë ba-dà ir ðaltá. Vaclovui tada buvo dveji metukai. Ðei-mà reabilitavo 1957 m., taèiau tëviðkëje prisiregist-ruoti neleido, teko glaustis pas gimines Kaune.1959 m. gráþo á Kurðënus. Vaclovas ágijo traktori-ninko-ekskavatorininko profesijà. Ásidarbino Kuþiø tarpkolûkinë-je statybos organizacijoje. Sukûrë ðeimà su Edita Beconyte, uþaugi-no sûnø Sauliø ir dukrà Rasà. Buvo LPKTS Kurðënø filialo narys.

Palaidotas Ðiauliø m. Ginkûnø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, sûnaus ir dukters ðeimas.

LPKTS Kurðënø filialas

Stasë Basalykaitë-Ðeðtokienë-Ðostakienë1925–2017

Gimë Cimakavo k., Druskininkø apyl. 1943m., bûdama 17 metø, iðveþta á Vokietijà priversti-niams darbams. Turëjo dirbti vokieèiø ûkinin-kams, kasti apkasus. 1945 m. gráþo á gimtinæ, bettëvas jau buvo þuvæs nuo okupanto rankos. Stasëásitraukë á partizaniná judëjimà, tapo ryðininke irrëmëja, slapyvardþiu Vëjelis, vykdë Pietø Lietuvospartizanø vadø Juozo Vitkaus-Kazimieraièio irAdolfo Ramanausko-Vanago uþduotis. Okupan-

tø daug kartø þiauriai kankinta Druskininkø, Varënos ir Merkinëskalëjimuose. 1949 m. iðtekëjo uþ partizano Juozo-Bijûno. Uþaugi-no dukterá ir sûnø. Atkûrus nepriklausomybæ su vyru dalyvavo bun-keriø, kryþiø ðventinimo renginiuose, partizanø perlaidojimo iðkil-mëse. Surinko ir Druskininkø rezistencijos ir tremties muziejui pa-teikë Druskininkø apylinkiø partizanø nuotraukas, papasakojo jø gy-venimo istorijas. Dalyvavo ir bunkerio prie Ratnyèëlës atstatymo dar-buose. Stasei suteiktas Laisvës kovø dalyvio statusas.

Palaidota senosiose Ratnyèios kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vyrà, dukterá Alfredà Pigagienæ, sûnø Ed-

mundà, artimuosius.LLKS Dainavos apygarda,

LPKTS Druskininkø filialas

Ona Pranciðka Kilèiauskaitë-Kriðtapaitienë

1924–2016

Gimë Joniðkio r. Skariø k. ûkininkø ðeimoje. Uþpartizanø rëmimà ir ryðius 1947 m. buvo suimta, tar-dyta Ðiauliø kalëjime, vëliau iðveþta á Mordovijos la-gerius. 1949 m. jos sesuo Elena su tëvais buvo iðtremtiá Irkutsko sr. Tangujaus r. Ona Pranciðka iðleista iðlagerio atvyko á tremtá pas tëvus. Ten sutiko likimodraugà buvusá politiná kaliná Povilà ir 1957 m. sukû-rë ðeimà. Gimë sûnus Kæstutis. 1959 m. ðeima gráþoá Lietuvà, apsigyveno Joniðkyje. Nuo 1991 m. aktyvi LPKTS Joniðkiofilialo narë ir rëmëja, padëdavo tvarkyti partizanø kapus ir paminklus.

Palaidota Joniðkio r. Kalnelio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vyrà Povilà, sûnø Kæstutá su ðeima, gi-

mines ir artimuosius.LPKTS Joniðkio filialas

Sausio 28 d. (ðeðtadiená) 10 val. LPKTS buveinëje (Laisvësal. 39, Kaune) ávyks LPKTS valdybos posëdis. Valdybos nariuskvieèiame dalyvauti.

Vasario 4 d. (ðeðtadiená) 10 val. LPKTS salëje (Laisvës al.39, Kaune) ávyks TS-LKD Politiniø kaliniø ir tremtiniø frak-cijos tarybos posëdis, 11 val. – TS-LKD PKTF konferencija.Delegatus ir tarybos narius kvieèiame dalyvauti.

Chandagajaus „selsovet“:1. Seni barakai.2. Ðulinys.3. Valgykla.4. Raudonasis kampelis.5. Parduotuvë.6. Administracijos kontora.7. Lietuviø kapinës.

Mirusiøjø sàraðas:1. Salomëja Jankevièienë.2. Kazys Jankevièius –

1948-03-22.3. Jonas Liaudanskas –

1949-01-16.4. Anastazija Liaudanskie-

në – 1949-01-15.5. Emilija Maþeikienë.6. Kazimieras Maþylis –

1948-11.7. Antanas Mitka – 1948.8. Konstancija Mitkienë –

1948-06.9. Elþbieta Narkevièiûtë –

1948-08-10.10. Zuzana Noreikienë –

1957-10-09.11. Konstancija Velþienë –

1948-06-29.12. Aleksandras Vileikis –

1948-12-04.13. Elþbieta Vileikienë.

1. Pranas Juozaitis M. –1929-04-11–1969-06-04

2. Adelë Juozaitienë A. –1915-10-20–1999-11-03 ;Morta Kerðulienë K. – 1878;Antanas Mikelevièius J. 1943-06-14–1949 (1995); KazysNakvosas K. – 1888–1954(1956)-05.

3. Zuzana Noreikienë P. –1871–1957-10-09.

Pagal Rimgaudo Ruzgioschemà 2015 metais

parengëJonas Lukðë

Buriatijos Mongolijos ASSR, Chorinsko rajono lietuviø tremtiniøgyvenvietës 17 ruoþo planas

Pagal S. Pleðkienës ir A. Sadecko schemas2013 metais parengë Jonas Lukðë

Buriatijos Mongolijos ASSR Chorinsko rajono Verchnije Talcøgyvenvietës planas

Nuo sausio 31 dienos keièiasi LPKTS elektroninio paðto adresai. Bendras LPKTS elektro-ninis paðtas: lpkts@lpkts.lt; LPKTS atsakingosios sekretorës Onos Aldonos Tamoðaitienës:sekretoriatas@lpkts.lt; TS-LKD Politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcijos: pktf@lpkts.lt.

88888 2017 m. sausio 27 d.Nr. 4 (1218) Tremtinys

(atkelta ið 2 psl.)Netrukus Algimantas – jau pirmo-

se Laisvës lygos gretose, aktyvus kovo-tojas uþ laisvà Lietuvà. Dalyvauja mi-tinge prie Adomo Mickevièiaus pa-minklo (1987 metø rugpjûèio 23 die-nà), kurio dëka daugelis Lietuvoje su-þino apie slaptøjø Molotovo–Ribent-ropo protokolø turiná. 1988 metø rug-sëjo 28 dienà su bûreliu bendraminèiøpaskelbë bado akcijà Vilniaus Kated-ros aikðtëje, reikalavo paleisti politiniuskalinius ir gràþinti juos á tëvynæ, reika-lavo iðvesti SSRS kariuomenæ ið Lietu-vos. Akcija tæsësi 29 paras. Bado akci-jos paskelbimo dienà ávyko garsiojiOMON provokacija, vadinama „bananøbalius“. Praëjus mënesiui Algimantaskartu su kitais milicijos suimamas, kurprasidëjo „milicijos kapitono Z. Berno-to smûgiai, smaugimas – likau kurèias,trûko bûgneliai – atsidûriau ligoninë-je. Ligoninëje kelis kartus mane tardëvyr. tardytojas V. Valaðinas“. Lietuvadar okupanto ir pakalikø gniauþtuose...

1989 metø rugpjûtá LSSR prokura-tûra A. Andreikai iðkëlë dvi baudþia-màsias bylas:

uþ sovietinës kareivio uniformos

Baudþiamoji byla Nr.93sudeginimà Kalnø parke, kartu su rau-donu audeklu, kuris buvo traktuojamaskaip SSRS vëliava (1989 metø birþe-lio 11 dienà) ir uþ nesankcionuoto mi-tingo bei eisenos prie KGB rûmø orga-nizavimà (birþelio 14 dienà).

Kadangi ávykiai Lietuvoje sparèiaikeitësi, brendo kardinalûs pokyèiai,patys baudþiamøjø bylø kurpëjai su-prato savo darbo beprasmiðkumà, pa-bûgo ir nutraukë bylas. Taèiau jo per-sekiojimai tæsësi, kelis kartus gatvëjesumuðamas, nuolat gaunami grasini-mai. Algimantas pradeda slapstytis. Povisø lageriø, tardymø, sumuðimø svei-kata nuolat prastëja. Lietuvos Persi-tvarkymo Sàjûdþio Tarybos þmonëspasiûlë, kol gyvybei gresia pavojus, ið-vykti á uþsiená ir tuo paèiu pasigydy-ti. 1989 metø gruodþio 21 dienà pa-gal gautà iðkvietimà, surinktø pinigøkelionei dëka Algimantas iðvyko á Vo-kietijà. Ten atliktos keturios opera-cijos, apgydytas stuburas, generoloPlechavièiaus dukterëèios gydytojosAlinos Faigel dëka sutvarkyti dantys.Kaip raðo Algimantas, „kûno ir sieloslopymui bei iðlaikymui Vokietija iðlei-do per milijonà DM“.

Nepamirðkime tautos didvyriø1995 metø balandþio 29 dienà

A.Andreika sugráþo á Vilniø. „Sunkupradëti gyvenimà nuo nulio“, uþgulënaujos bëdos ir rûpesèiai. Nëra bûsto,pajamø, profesijos. Teko gyventi kurpakliuvo: pas gimines, draugus, nakvy-nës namuose. Bendraþygiø dëka savi-valdybë skyrë kambará bendrabutyje.Gavo darbà ámonëje „Ðiaurës mieste-lis“. Taèiau sveikata vis blogëjo, reikë-jo nuolatinio gydymo bei reabilitacijos.Dël nuolat kylanèiø paslaugø kainø gau-namø pajamø trûko bûtiniausiems po-reikiams. Vël kartais tekdavo badauti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë1988 metais skyrë 1-jo laipsnio vals-tybinæ pensijà.

2000 metø geguþës 20 dienà Algi-mantas Andreika mirë. Palaidotas Klai-pëdoje Lëbartø kapinëse. Algimantasiðëjo, nesulaukæs 50-ies metø, nuo jau-nø dienø savo gyvenimà skyræs atkak-liai, nuosekliai ir bekompromisei kovaiuþ Lietuvà be okupantø, uþ laisvà de-mokratiðkai valdomà savo Tëvynæ.Nuolat këlæs daug rûpesèiø okupuotosLietuvos saugumo struktûroms, komu-nistø partijos vadams, patyræs nuolati-

Adelë Dirsytë – pasaulyje þinomosmaldaknygës „Marija, gelbëk mus“ au-torë – gimë1909 metais Këdainiø apskri-tyje.1940 metais ji baigë VDU teologijos-filosofijos studijas. Buvo mokytoja atei-tininkë, viena ið nedaugelio moterø, ka-talikiø vadoviø tarpukario Lietuvoje.

1946 metais Adelë Dirsytë buvo ap-kaltinta antisovietine veikla, suimta irkarinio tribunolo nuteista 10 metø la-gerio. Kalëjo Komijos lageriuose. Ten jistiprino ir palaikë kaliniø dvasià nepasi-duoti nevilèiai. Uþ savo aktyvià veiklà bu-vo mëtoma ið lagerio á lagerá ir verèiamadirbti paèius sunkiausius darbus.

1953 metais Magadano lageryjeAdelë Dirsytë ant berþo toðiø ir popie-riniø cemento maiðeliø suraðytas gies-mes ir maldas sudëjo á maldaknygæ, kuritiesiog stebuklingu bûdu po keleriømetø pasiekë Vakarø pasaulá.

JAV dirbusio kun. Kæstuèio Trima-ko pastangomis ði maldaknygë iðvers-ta á anglø kalbà, vëliau – dar á 12 pasau-lio kalbø ir didþiuliais tiraþais pasklidopo pasaulá. Vien Olandijoje maldaknygëbuvo iðleista pusës milijono tiraþu.

Ðventøjø skelbimo kongregacijaRomoje leido pradëti Adelës Dirsytësbeatifikacijos bylà.

Magadano lageryje prie maldakny-gës ,,Marija, gelbëk mus“ iliustravimoir áriðimo prisidëjo ir buvusi maþeikið-kë Valerija Bernotavièûtë-Kvedaravi-èienë (slapyvardþiu Saulë). Valerija gi-më 1929 metais Vegeriuose. Baigë Ma-þeikiø suaugusiø gimnazijos 6 klases.

Jos tëvas 1945 metais buvo iðveþtasá Archangelsko lagerius. Motina, brolisir sesuo 1949 metais iðtremti á Krasno-jarsko kraðtà. Tëvas, paleistas ið lagerio,nuvyko pas ðeimà á tremtá. Neilgai tru-kus mirë, ten ir palaidotas.

Uþ dalyvavimà pogrindþio organiza-cijos ,,Sakalø ðtabas“ veikloje Valerijabuvo 1949 metø balandþio 13 dienà

Neatskleistos garsiojo maldynëlio paslaptysMGB suimta ir nuteista 25 metams la-gerio. Kalëjo Taiðeto, Buchta Vaninoir Magadano lageriuose.

Iðleista ið lagerio 1956 metais, á Lie-tuvà negráþo, o nuvyko pas iðtremtustëvus. Ten iðtekëjo. Uþaugino sûnø irdukterá. Ðiuo metu gyvena Klaipëdoje.

Moteris gerai prisimena, kaip á la-gerá buvo iðveþtos kartu su bendraby-le mokytoja Vanda Abromonyte. Taipjau sutapo, kad visà laikà po lagerius josbuvo veþiojamos kartu. Ji prisimena,kaip etape ið Kuibyðevo á Taiðetà kar-tu buvo veþama ir keliolika uþsienieèiømoterø. Tai buvo karininkø ið Anglijosambasados Maskvoje þmonos. Visos josbuvo nuteistos po 15 metø lagerio.

Su Adele Dirsyte Valerija susitikoMagadano lageryje. Prisimena jà kaipðviesià ir valingà asmenybæ, guodusiàir stiprinusià likimo drauges. PagalAdelës Dirsytës sukurtas maldas josmelsdavosi per Kûèias. O lageryje pa-rengtà garsiàjà maldaknygæ Valerijailiustravo pieðinëliu.

Kai JAV buvo iðleista ði kaliniø mal-daknygë, labai sujudo Magadano kagie-bistai. Prasidëjo tardymai. Tardë irValerijà. Jiems rûpëjo suþinoti, kokiubûdu maldynëlio rankraðtis ið grieþto-jo reþimo lagerio galëjo patekti á Ame-rikà. Valerija to neþinojo.

Adelë Dirsytë buvo kaþkur ið lage-rio iðgabenta. Kai sugráþo, Valerija jàsunkiai beatpaþino. Sumenkusi, pajuo-dusi, nuðaðusi, nurautais plaukais, vaikð-èiojo dejuodama, ir sunku buvo su ja su-sikalbëti. Ji buvo laikoma karceriuoseiki visiðko iðsekimo, paskui uþdaryta álagerio ligoninës psichiatrijos skyriø.

Daugiau Valerija jos nematë. Ade-lë mirë 1955 metø rugsëjo 26 dienà ne-aiðkiomis aplinkybëmis Chabarovskokraðto ligoninëje. Apie jos mirtá sklidoávairios versijos. Kapas neþinomas.

Antroji maþeikiðkë bendrabylë Van-

da Abromonytë sugráþo á Maþeikius.Amerikoje gyvenantis jos tëvas atsiuntëten iðleistà Adelës Dirsytës maldaknygæ.

Lietuviø ir ukrainieèiø ðienautojø brigada 1954 m. Magadane. Pirmàsykapsirengusios savais, ne lagerio, drabuþiais. Pirmoji ið deðinës Vanda Abromonytë,treèioji ið deðinës – Valerija Bernotavièiûtë. Nuotrauka ið asmeninio archyvo

Taip vienas garsiojo maldynëlio egzemp-liorius atsidûrë ir Maþeikiø muziejuje.

Albertas RUGINIS

ná psichologiná persekiojimà, moralináir fiziná smurtà, nepalûþo. Iðëjo tyliai.

Tik 2014 metais Algimantui (pomirties) suteiktas Laisvës kovø dalyvioteisinis statusas, o 2015 metais apdo-vanotas Vyèio Kryþiaus ordino Riteriokryþiumi. Bet ar to pakanka?

Apie Lietuvos Laisvës kovotojus, jøgyvenimus, nuveiktus darbus turëtøplaèiau suþinoti bendrojo lavinimoástaigø moksleiviai, akademijø studen-tai, karo mokslo studijø klausytojai.Privalome þinoti ir amþiams atmintiaudringoje Laisvës kovoje pasiþymëju-siø savo kraðto didvyriø vardus.

Tai jø dràsos ir atkaklumo dëka oku-panto melas, paþeminimas ir niûri tam-sa virto Laisvës ðviesa!

Artëja Algimanto Andreikos 70-osios gimimo ir 20-osios mirties metinës.Bûtø prasminga áamþinant jo nuopelnuspaþymëti ðias sukaktis, suteikiant Klai-pëdos ir Vilniaus miestø gatvëms, skve-rams ar aikðtëms Algimanto Andreikosvardà, arba paðventinti atminimo len-tas prie mokyklos, kurioje mokësi, ar-ba namo, kuriame gyveno, sienos. Ne-pamirðkime savo tautos didvyriø!

Vytas MILIAUSKAS