ISSN 2029–011X. GImtaSaI kraštaS. 2009 kultūrospaveldas

Algimantas Česnulevičius

lietuvoskartografijosraida

Geografija – universalusis mokslas, apimantis gamtos ir žmonijos raidos problemų nagrinėjimą. Jo šaknys nueina į civilizacijų užuomazgų pradžią, kai mokslo priešaušryje jau reikėjo praktinių, o vėliau teorinių žinių apie supančio Pasaulio ir visatos dėsnius. Dėsnius, kurių pagrindas – erdvinė reiškinių ir procesų sąveika. Tokių dėsnių pažinimo poreikis ir pagimdė geografiją.

Sistemingos geografinės idėjos Lietuvoje pradėtos skleisti palyginti neseniai – XVIII amžiaus antroje pusėje. Tačiau ir ligi tol išsilavinusią visuomenės dalį „…apšviesdavo natūrfilosofijos spinduliai, tarp kurių ir geografijos šviesa ryškiai švytėjo…“ (Holowka, 1743). Taigi XVIII amžiaus viduryje būta bandymų apžvelgti ir įvertinti geo-grafijos mokslo vietą, galbūt ir jos raidą. Per 250 metų geografijos mokslo būklė, o kartu ir samprata, Lietuvoje smarkiai pasikeitė. Pradžioje ji buvo suvokiama kaip mokslas, apibūdinantis objektų padėtį, vėliau pereita prie reiškinių ar procesų erdvinės sklaidos analizės. Dabartinę geografijos sampratą trumpai būtų galima apibūdinti taip: „Geografija, skirtingai negu kai kurie kiti mokslai, kuria integruotą visuotinį mokslinį pasaulio vaizdą, grin-džiamą erdviniais ryšiais ir jų kaita. Pasaulis pažįstamas kaip dinamiška daugiafunkcinė sistema“ (Baubinas, 2001). Tai reiškia, kad integraliam Pasaulio pažinimui svarbi kiekvienos šalies „geografinė patirtis“.

Ankstyvuosiuose mokslo raidos etapuose pagrindiniai idėjų generatoriai buvo genialios ir talentingos asmenybės. Tik XIX amžiuje, kai buvo suvokta mokslo svarba ir pradėtos steigti valstybinės ir privačios mokslo institucijos, lemiamu „stūmokliu“ tampa mokslininkų kolektyvai. Tokią geografijos raidą matome ir Lietuvoje: ankstyvieji laikotarpiai, kada idėjos atkeliauja iš kitur (dažniausiai iš Vakarų Europos), ir šiuolaiki-nė epocha, kada idėjos gimsta ir čia.

Ilgas geografinės minties raidos laikotarpis nebuvo sklandus ir tolydus. Geografijos, kaip ir kitų mokslų raidai, buvo būdingi pakilimo ir nuosmukio laikotarpiai. Šie sampratos, idėjų, naudojamų metodų pulsavimai ir lėmė Lietuvos geografijos etapus. Kita vertus, geografija – daugiašakis mokslas. Vienos šakos raida nebūti-nai sutapdavo su kitos šakos raida. Taigi sudėtinga rasti bendrą raidos vardiklį. Kita vertus, geografijos raidą veikė visos Lietuvos kultūros ir mokslo pažanga.

Viena svarbiausių krypčių ar šakų ankstyvojoje lietuviškos geografijos užuomazgoje buvo kartografija. Mokslo ir praktinės veiklos sritis, kurios tikslas – sukurti grafinius, erdvę vaizduojančius kūrinius, leidžiančius žmonėms orientuotis. Tai mokslas, turintis labai gilias šaknis, siekiančias senąsias Mesopotamijos ir Egipto civilizacijas, o galbūt ir priešistorinius laikus.

Lietuvos kartografija daug jaunesnė, tačiau ir mūsų šalies teritorijai (buvusiai ir dabar esančiai) žemėlapiai pradėti kurti dar antikos laikais. Taigi lietuviškoji kartografija turi pakankamai gilias tradicijas.

Kita vertus, ankstyvoji Lietuvos kartografija ir Vilniaus universitetas – tai du tarpusavyje susiję ir vienas kitam da-rantys įtaką mokslo ir kultūros reiškiniai. Pirmieji kiek detalesni Lietuvos žemėlapiai pasirodė prieš 450 metų. 425 metų sukaktį atšventė ir Vilniaus universitetas. Vilniaus universitetas buvo pirmoji aukštoji mokykla, kurioje pradėti rengti kartografijos profesionalai, kur gimė pirmieji tikslūs kartografiniai kuriniai. Jėzuitų. kolegija, o vėliau ir akade-mija Vilniuje ilgą laiką buvo teologinė aukštoji mokykla. Ir tik vėliau joje pradėta dėstyti gamtotyra, medicina, tikslieji mokslai, menai. Jų klestėjimas ar merdėjimas tiesiogiai veikė viso krašto kultūros klestėjimą ar merdėjimą.

Daugelio mokslo požiūriu mūsų šalies kultūros raida siejasi su Vilniaus universiteto, o XX amžiuje ir su kitų aukštųjų mokyklų istorine raida. Kartografijoje tokios sąsajos labai ryškios. Sąsajos yra nulemtos aukštosiose mokyklose dėstytų disciplinų, mokymo programų ir, be abejo, rengiamų specialistų.

Visoje Lietuvos kartografijos raidoje galima išskirti keturis raidos etapus, nulemtus aukščiau išdėstytų kriterijų: 1. Neprofesionalusis (XVI–XVIII amžiai).2. Profesionalusis topografinis (XIX amžius).3. Modernusis topografinis (XX amžiaus pirmoji pusė).4. Modernusis (XX amžiaus antroji pusė – XXI amžiaus pradžia).

XVI–XVIII AMžIAIXVI amžius ir XVIII amžiaus pirmoji pusė – tai etapas, kai Lietuvos teritorijoje ir už jos ribų kuriami pirmieji kar-tografiniai kuriniai. Pirmųjų Lietuvos geografinių žemėlapių autoriai buvo užsieniečiai ar ilgai užsieniuose mo-kęsi ir dirbę tautiečiai. Garsiausi tų laikų darbai – tai Motiejaus Strubičiaus, Kristupo Radvilos ir Tomo Makovs-kio, Vase de Boplano, Nikola Sansono, Juozo Narūnavičiaus sudaryti visos šalies ar regionų žemėlapiai.

Pirmosios gamtotyrinės disciplinos Vilniaus universitete pradėtos dėstyti XVI amžiaus pabaigoje. 1579 metais universitete buvo du fakultetai: teologijos ir filosofijos. Filosofijos fakultete dėstyta natūrfilosofija, kitaip vadinta fizika, apimanti tokias disciplinas:

- Apie gamtos kūnus apskritai.

- Apie pasaulį ir dangų,- Apie meteorus.XVI amžiaus viduryje Antanas Vydas sudarė keletą unikalių žemėlapių. Vienas jų – tai neišlikęs Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. XVII amžiaus pirmoji pusė – tai šalies ir Vilniaus universiteto intelek-tualinių galių augimo laikotarpis. Nenuostabu, kad tuomet pasaulį išvydo ir Mikalojau Kristupo Radvilos su-darytas bei Tomašo Makovskio nubraižytas LDK žemėlapis. Mikalojus Kristupas Radvila studijavo Vilniaus universitete, tiesa, vėliau tobulinosi Italijoje. Nenuostabu, kad pirmasis tikrasis kartografinis vaizdas (toks, kokį jį suprantame) buvo sukurtas universiteto auklėtinio.

XVII amžiaus pradžioje Vilniaus universitete pradėtos dėstyti kartografijai artimos disciplinos: astronomija, geodezija. Jas dėstė Andrius Milevskis, Osvaldas Krygeris, Jonas Rudamina – Dusetiškis. XVII amžiaus vidu-ryje įvyko daug universitetinio dėstymo pokyčių.

Ilgai puoselėta „Philosophia natūralis“ virto eksperimentine fizika, chemija ir mechanika, kurias ilgą laiką dėstė žanas Ševalje.

XVIII amžiaus viduryje Vilniaus universitete pradėti dėstyti labai svarbūs ir reikalingi bendrosios ir fizines geografijos kursai. Pirmasis jų dėstytojas buvo Karolis Virvyčius, buvęs Kražių Jėzuitų kolegijos rektorius, o vėliau Vilniaus universiteto profesorius. Kražių kolegijoje skaitytos pasaulio pažinimo paskaitos buvo iliustruo-jamos žemėlapiais ir atlasais, kuriuos Karolis Virvyčius kaupė nuo seno. Vilniaus universitete paskaitos ne tik buvo iliustruojamos grafiniais vaizdais (to akivaizdžiai reikalavo dėstomi dalykai), bet ir vedamos pratybos, kurių metu mokoma, kaip sudaryti vietovės planus ir žemėlapius.

Labai svarbus įvykis buvo astronominės observatorijos įkūrimas universitete. Jos steigėjas ir pirmasis va-dovas buvo Tomas žebrauskas. Jo ir vėliau buvusių vadovų bei darbuotojų pastangomis Vilniaus universiteto observatorijoje sukaupti unikalūs dangaus objektų stebėjimų duomenys leido patikslinti Lietuvos gyvenviečių geografines koordinates, tiksliau kartografuoti šalies teritoriją.

XVIII amžiaus viduryje Vilniuje buvo parašyti pirmieji geografijos vadovėliai, kuriuose išdėstyti ir kartografi-jos pagrindai (Holowka, 1743, Paprocki, 1754, Wyrwycz, 1768, 1770).

Po 1764 metų. įvykdytos studijų reformos geografijos, o kartu ir kartografijos dėstymas dar labiau sustiprė-jo. Gaila, studijų reforma nebuvo baigta, nors buvo numatyti ir pradėti realizuoti fizines geografijos, ekonomi-nes geografijos, politines geografijos, antropogeografijos ir žemėtyros kursai.

Didelis impulsas tuometinei taikomajai topografijai ir kartografijai buvo Inžinierių korpuso įsteigimas, kurio filialas buvo ir Vilniuje. Korpusas rengė karo topografus, kurių atlikti darbai buvo svarbūs viso krašto kartogra-finio vaizdo patikslinimui.

XIX AMžIuS Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo daugelis valstybinių institucijų, vykdžiusių kartografavimo ir topografavimo darbus, buvo išformuotos ar perėjo Rusijos imperijos žinion. Vilniaus universitetas tapo Rusijos

N. Kuzietis. Patobulintas Vidurio Europos žemėlapis. Fragmentas. Iš K. Ptolomėjo atlaso „Geographia“. Strasbūras, 1513 m. Jame pirmą kartą paminėti Vilnius, Varniai, Trakai. Lietuva padalyta į žemaitiją ir Lietuvą, abi dalys pavadintos Lietuvos kunigaikštyste

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Fragmentas. Braižė T. Makovskis (1575–1630). Spausdino V. Janssonijus.

Amsterdamas, 1613 m. Tai pirmas originalus LDK žemėlapis. žemėlapio rengimui vadovavo ir savo lėšomis

išleido Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis

aukštąja mokykla. Palaipsniui jis neteko turėtos autonomijos ir buvo visiškai priklausomas nuo Rusijos švieti-mo ministerijos. Geografijos padėtis mokymo programose buvo labai neaiški. Dalis jos buvo skaitoma kartu su fizika (fizinė geografija), dalis su istorija (istorinė geografija, etnografija).

Antra vertus, XIX amžiaus pradžia – tai astronomijos ir geodezijos suklestėjimo laikotarpis Vilniaus univer-sitete. Labai aktyviai geodeziniuose krašto matavimuose dalyvavo universiteto geodezijos katedros, įkurtos 1820 metais, darbuotojai ir absolventai. Intensyvūs trianguliacijos darbai Lietuvos teritorijoje buvo pradėti 1816 metais. Po dvejų metų Vilniuje įsteigta topografų draugija.

XIX amžiaus pirmoji pusė – tai profesionaliosios topografijos Vilniaus universitete laikotarpis. Prie topografijos suklestėjimo daug prisidėjo Jonas Sniadeckis, parašęs kelis vadovėlius (Sniadecki, 1804, Снедецкий, 1817). Sniadeckio iniciatyva 1822 metais buvo sudarytas topografinis 1:42 000 mastelio Vilniaus apylinkių žemėlapis.

Kita ryški to meto kartografijos „žvaigždė“ – Joachimas Lelevelis. Jo pastangomis buvo išsaugoti ir gau-siai papildyti Vilniaus universiteto bibliotekoje esantys kartografiniai kūriniai. Jis pats surinko kelis šimtus atlasų ir žemėlapių, kurie galų gale pateko į Vilniaus universitetą. Lelevelis paskelbė ir keletą svarbių karto-grafijai darbų (Lelewel, 1814,1818)(vienas paveikslas).

Profesionaliosios topografijos kilimo laikotarpį bei plačius krašto kartografavimo darbus nutraukė 1831 metų sukilimas ir po jo sekusios represijos. universitetas uždaromas, jo turtas ir gausūs kartografijos rinkiniai išgrobstomi, dėstytojai ir studentai, dalyvavę sukilime, žūsta, suimami, ištremiami ar emigruoja į užsienį.

Krašto kartografavimo ir topografijos darbus visiškai į savo rankas perima Rusijos karo ministerija. Prasidė-jusi XIX amžiaus pabaigoje Europos ekonomikos ir technologijų plėtra palietė ir Rusijos imperiją. XIX amžiaus pabaigoje karo topografijos skyrius pradėjo instrumentinės topografinės nuotraukos darbus. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ši nuotrauka apėmė visas vakarines gubernijas, kartu ir Lietuvą.

Analogiški darbai vykdyti Prūsijai, o vėliau Vokietijai atitekusioje užnemunėje ir Klaipėdos krašte. XIX am-žiaus antroje pusėje Klaipėdos kraštui ir Mažajai Lietuvai pradėti sudarinėti tikslūs stambaus mastelio topo-grafiniai žemėlapiai (1:25 000, 1:50 000, 1:150 000).

XX AMžIAuS PIRMOJI PuSėPirmasis lietuviškas Lietuvos žemėlapis buvo atspausdintas spaudos draudimo laikais – 1900 metais. Jo au-torius Antanas Macijauskas. žemėlapis apėmė dabartinės Lietuvos ir Latvijos teritorijas.

Norai atgaivinti Vilniaus universitetą, kaip svarbiausią krašto mokyklą, neapleido Lietuvos šviesuomenės visą XIX amžių, tačiau realios sąlygos susidarė tik XX amžiaus pradžioje. Jau prasidėjus Pirmajam pasau-liniam karui, 1915 metais, Vilniuje įsteigiami Mokslo kursai, kurių veikla vokiečių okupacijos metu apmirė. Traukiantis vokiečių kariuomenei iš Lietuvos, universiteto atkūrimo darbo ėmėsi Lietuvos vyriausybė. 1918 metų. gruodžio 5 dieną patvirtintas Vilniaus universiteto statutas. Nuo 1919 m. sausio 1 dienos darbą turė-jo pradėti Teologijos ir Socialinių mokslų fakultetai. Sausio pradžioje POW (Polska organizacja woiskowa) įvykdė perversmą Vilniuje, o po kelių dienų jį užėmė bolševikai. Liaudies komisarų vyriausybė mėgino sa-varankiškai atkurti universitetą ir 1919 metų kovo 13 d. pasirašyta dekretas dėl darbo universiteto įkūrimo. Sumanymo realizuoti nepavyko, nes 1919 balandžio 21 dieną Vilnių užėmė lenkų kariuomenė. Suformuota

Lietuvos žemlapis su etnografijos siena. Fragmentas. Sudarė V. Verbickas. Išleido „Lietuvos ūkininko“ bendrovė. Sankt Peterburgas, A. Iljino kartografijos įmonė, 1911 m.

Lietuviškas topografinis 1:50 000 mastelio žemėlapis. Fragmentas. 2004. Aerogeodezijos institutas. Kaunas

valdžia gana greitai ėmėsi universiteto atkūrimo darbų, ir 1919 m. rugpjūčio 28 d. J. Pilsudskis pasirašė dekretą dėl Stepono Batoro vardo universiteto atkūrimo Vilniuje. universitete įsteigiamas Gamtos-matema-tikos fakultetas su Fizinės geografijos katedra. Katedra pradėjo veikti tik 1926 metais. Katedros darbuotojai daugiausia vykdė gamtinės geografijos pakraipos tyrimus: geomorfologijos, hidrologijos. Buvo atliekami ir teminio kartografavimo darbai. S. Volosovičius, L. Matviejuvna ir O. Svenevičiova atliko Švenčionių aukštu-mos ir Dysnos lygumos reljefo genetinį kartografavimą. Tarpukariu, rengiant geografus Vilniaus universitete, didelis dėmesys buvo skiriamas geodezijai ir topografijai, todėl dažnas universiteto absolventas vėliau dirb-davo matininku ar žemėtvarkininku. Teminiame kartografavime aktyviai dalyvavo universiteto geologai. Jų pastangomis buvo sudarytas 1:100 000 mastelio geologinio žemėlapio Vilniaus lapas.

Topografijos darbus Vilniaus krašte vykdė Lenkijos kartografijos institutas, leidęs 1:25 000 mastelio že-mėlapius.

Nepriklausomoje Lietuvoje topografijos darbus vykdė Karo topografijos skyrius, įsteigtas 1923 metais, ku-riam ilgą laiką vadovavo Antanas Kriščiūnas. 1925 metais sudarytas pirmasis stambaus mastelio topografinis žemėlapis (1:25 000) – Varėnos artilerijos poligonas. Tarpukariu tokio mastelio žemėlapiai buvo sudaryti cen-trinėms šalies apskritims ir daliai žemaitijos (18 pav.). Tuo tarpu smulkesnio mastelio (1:100 000) žemėlapiai apėmė visą tuometinę Lietuvos teritoriją ir Vilniaus kraštą

Svarbus momentas XX amžiaus pradžioje – tai Pabaltijo geodezinės komisijos įsteigimas 1924 metais. Ji or-ganizavo ir koordinavo trianguliacijos bei niveliacijos darbus Pabaltijo valstybėse. Lietuvoje trianguliacijai vado-vavo Metardas Ratautas, o niveliacijai – Petras Butrimas. Plačius geofizinius tyrimus Lietuvoje atliko profesorius Kazimieras Sleževičius. Nuo 1940 m. Lietuvos geodezinės tarnybos perėjo TSRS atitinkamų žinybų žinion.

XX AMžIAuS ANTROJI PuSė – XXI AMžIAuS PRADžIALietuvai atgavus nepriklausomybę, susirūpinta lietuviškų topografinių žemėlapių kūrimu. Didelę metodinę ir techninę pagalbą Lietuvai suteikė Švedija ir Šveicarija. Naudojant kosmines „Landsat“ nuotraukas, buvo rea-lizuota keletas svarbių projektų. Jų dėka pasirodė lietuviški topografiniai ir teminiai žemėlapiai.

Šiuo metu šalies teritorijos topografijos klausimus kuruoja Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžios institucijos: Aerogeodezijos institutas (Kaune), Valstybinis žemėtvarkos institutas (Vilniuje), valstybinė įmonė „GIS centras“ (Vilniuje).

Nacionalinė žemės tarnyba formuoja ir įgyvendina valstybinę politiką žemės tvarkymo ir administravimo, racionalaus žemės fondo naudojimo bei geodezijos ir kartografijos srityse. Pokario laikotarpis – tai profesio-naliosios lietuviškos kartografijos gimimo metas. Vilniaus universitete įsteigiama geografijos specialybė, kur, be kitų geografijos šakų atsiranda vieta ir kartografijai. Matyt, nėra atsitiktinumas, kad pirmasis po karo ap-gintas diplominis darbas buvo skirtas kartografijai (Jonas Dereškevičius – „žemos kultūros tautų kartografija“, 1946). Per 64 pokario metus kito geografijos specialybes studentų rengimo programos, dėstomos disciplinos ir, be abejo, gintų diplominių darbų temos bei kryptys.

Labai svarbus įvykis Lietuvos kartografijai – Lietuvos TSR atlaso išleidimas 1981 metais. Pagrindas jį rengti padėtas 1959 metais, kai į Vilniaus universitetą priimti pirmieji būsimieji kartografai. Atlaso žemėlapių sudary-mą, jų rengimą inicijavo profesorius Vaclovas Chomskis, kurio šimtmečio jubiliejų pažymėsime šiemet.

Trūkstant stambaus mastelio topografinių, o ypač teminių žemėlapių, susirūpinta ir kartografavimo spe-cialistų rengimu. Vilniaus Gedimino technikos universitete (anksčiau Vilniaus inžinerinis statybos institutas) nuo 1969 metų rengiami matavimų inžinieriai. Po restitucijos buvo modernizuotos mokymo programos – pasukta modernių technologijų kryptimi. Šioje mokslo įstaigoje rengiami specialistai, galintys vykdyti topo-grafinio kartografavimo darbus.

Viduriniosios grandies matavimo specialistai rengiami dviejose kolegijose – Vilniaus statybos ir dizaino bei Kauno kolegijoje.

Svarbi grandis kartografijoje – teminis kartografavimas. Tokią veiklą jau pokariu pradėjo Lietuvos geologijos tarnyba (buvusi Geologijos valdyba), Valstybinis žemėtvarkos institutas.

ATEITIES PERSPEKTyVOSAtkūrus valstybingumą, susidarė palankios sąlygos sparčiai vystytis Lietuvos kartografijai. Tačiau buvo su-kurtos būtinos sąlygos. Viena iš jų – aukštos kvalifikacijos kartografų rengimas. Vilniaus universitete rengiami kartografai magistrai. Panašios pakraipos specialistai rengiami Vilniaus Gedimino technikos universiteto ma-gistrantūroje. Vilniaus universitete bei Geologijos ir geografijos institute yra geografijos krypties (taip pat ir kartografijos šakos) doktorantūra. Kompleksinis problemos sprendimas leidžia kurti realias prielaidas plėtoti kartografijos mokslą Lietuvoje.

Šiandieninės aktualijos daro įtaką visų Lietuvos tarnybų, susijusiu su šalies topografiniu ir teminiu kartogra-favimu, veiklos prioritetams. Tai:

1. Georeferencinių duomenų bazių kūrimas. 2. Nekilnojamojo turto kadastro formavimas.

3. Tikslaus geodezinio pagrindo vystymas. Informacinių technologijų nuolatinis tobulėjimas lemia būtinybę parengti ir teikti geoinformacinių sistemų,

kadastrų bei registrų valstybinius geografinius duomenis. Vienas iš naujausių projektų – erdvinių duomenų infrastruktūros sukūrimas, kurios tikslas – sudaryti vartotojams universalią prieigą naudotis įvairių kadastrų, registrų ir kitų valstybinių duomenų bazių tarpusavyje suderinta informacija.

Literatūra

1. Baubinas R. (2001). Geografijos mokslas ir studijos Lietuvoje: apžvalga II Lietuvos geografų kongreso proga. Geografija Lietuvoje, Vilnius, Geografijos institutas, p. 3–11.

2. Holowka K. Compedium geographiae, Vilnae, 17432. Paprocki F. Europa z części świata najpszednejsza Pilno, 1754.3. Sniadecki J. Geografia, czyli opisanie matematiczno – fiziczne Ziemi, Warszawa, 1804.4. Wyrwycz K. Geografia czasów terażnejszych. Warszawa, 1768.5. Wyrwycz K. Geografia powszechna czasów terażniejszych, Warszawa, 1770.6. Снедецкий Я. География или математическое и физическое описание Земли. Харьков, 1817.

Algirdas Česnulevičius

DEVELOPMENT OF LITHuANIAN CARTOGRAPHySummaryThe long period of geography development in Lithuania was not smooth and uninterrupted: as also other sciences it experienced upsurge and decline periods influenced by the progress of culture and science in Lithuania. One of the most important trends or branches of the early Lithuanian geography was cartography. The development of Lithuanian cartography can be divided into four stages.

The 16th century and the first half of the 18th century is the stage when the first cartography works were created in Lithuania and beyond its borders. Their creators were the foreigners or the Lithuanians who studied or worked abroad for a long time: M. Strubičius, K. Radvila, T. Makowski, V. de Beauplan, N. Sanson, and J. Narūnavičius.

The beginning of the 19th century was the period of geodesy flowering. In 1820 the Department of Geodesy was established at Vilnius university and the intensive works of triangulation (Struvė arc) were carried out. In 1818 the Society of Topographers was also established in Vilnius. The development of economic structure and technologies in Europe in the end of the 19th century had a strong influence on the Russian Empire – the creation of topographic photography started in Lithuania.

In independent Lithuania topographical works were carried out by the Department of War Topography. In 1925 the first topographic large-scale map was made. During the interwar period such maps were made for central regions of the country and the part of žemaitija, and the small-scale maps were made for the whole territory of Lithuania of that time and Vilnius region. In the beginning of the 20th century the topographic and cartographic works in Vilnius Region were carried out by the Polish Cartography Institute.

At present the questions of topography are worked out by the National Land Service under the Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania and other institutions: the Institute of Aerogeodesy, the State Institute of Land Exploitation Organization and the state enterprise „GIS centras“. The National Land Service forms and accomplishes the state policy in the fields of land management and administration, rational use of land fund, geodesy and cartography.

Vilniaus pedagoginis universitetasT. Ševčenkos g. 31,LT – 03111 Vilnius

Gauta 2009 11 20Atiduota spausdinti 2009 11 29