lietuvoje prieglobstĮ gavusiŲ uŽsienieČiŲ socialinĖs ...€¦ · problematiką, o silpni...

LIETUVOJE PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS TYRIMAS / KAROLIS ŽIBAS / VILNIUS 2013

1

LIETUVOJE PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ

SOCIALINĖS INTEGRACIJOS TYRIMAS

TYRIMO ATASKAITA

KAROLIS ŽIBAS

Vilnius 2013


2

Turinys

Įvadas 3

1. Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos infrastruktūra 5

2. Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos problematika 10

3. Imigracijos procesai ir visuomenės nuostatos: imigrantai vs pabėgėliai 14

4. Tyrimo metodologija 20

5. Tyrimo rezultatai 25

6. Apibendrinimas 60

Literatūros sąrašas 63

Priedai 66


3

ĮVADAS

Oficialiai Lietuva pabėgėlius1 priimančia šalimi tapo 1997 m., ratifikavus Ženevos konvenciją

(1951), Protokolą dėl pabėgėlio statuso (1967) ir 1997 m. liepą Lietuvoje įsigaliojus įstatymui dėl

pabėgėlio statuso (šiuo metu galioja 2004 m. priimtas įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės

padėties“). Ženevos konvenciją ratifikavusi Lietuva įsipareigojo pagal nuostatas ginti savo

teritorijoje esančius pabėgėlius ir sudaryti kokybiškas integracijos sąlygas.

Prieglobstį gavę užsieniečiai (PGU) yra specifinė grupė, turinti ypatingų poreikių ir dažnai

patirianti įvairių sunkumų: kalbos barjeras, institucinių ir teisinių sistemų, kultūrų bei kitų

vertybių skirtumai kilmės ir tikslo šalyse sąlygoja PGU socialinės integracijos Lietuvoje

problematiką, o silpni socialiniai ir ekonominiai PGU ištekliai daro įtaką didesniam jų

pažeidžiamumui. Tyrimai (DSTI 2003; SEI 2005, 2006; STI 2007; LSSIC 2008) rodo, kad Lietuvoje

PGU susiduria su diskriminacija darbo ir apgyvendinimo sektoriuose; darbo rinkoje patiria tokius

sunkumus kaip mažai apmokamas darbas, nesaugios darbo sąlygos, kliūtys gauti geriau

apmokamą ar labiau kvalifikuotą darbą. PGU šeiminė padėtis, sveikatos sutrikimai, psichologinis

pažeidžiamumas, aplinkybės, dėl kurių pabėgėliams tenka ieškotis prieglobsčio, ir neigiamos

visuomenės nuostatos apriboja sėkmingos integracijos galimybes.

Prieglobsčio srityje atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia socialinę diferenciaciją tarp Lietuvoje

gyvenančių pabėgėlių ir daugumos visuomenės bei parodo, kad dėl skirtingų integracijos

veiksnių (kalbos barjero, socialinių išteklių, įsidarbinimo galimybių, sveikatos problemų, būsto

problemų ir kt.) ne visų pabėgėlių integracijos procesai vyksta vienodai. Be to, visuomenės

nuostatų tyrimai2 liudija apie didėjančią socialinę distanciją tarp imigrantų ir priimančios

visuomenės bei vyraujančią (nekintančią) neigiamų nuostatų hierarchiją vertinant skirtingas

imigrantų grupes, tarp kurių didžiausią socialinę distanciją patiria Lietuvoje prieglobstį gavę

užsieniečiai. Šie socialinės integracijos barjerai leidžia apie PGU kalbėti kaip apie socialinės

rizikos grupę.

1 Tyrimo ataskaitoje pabėgėlio sąvoka apima įvairias prieglobsčio formas gavusius užsieniečius: tuos, kurie turi pabėgėlio statusą pagal Ženevos konvenciją, ir tuos, kuriems Lietuvos Respublika suteikė papildomą apsaugą. 2 Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto visuomenės nuostatų apklausos; plačiau, žr.: http://www.ces.lt/veikla-2/ziniasklaidos-stebesena/visuomenes-nuomones-apklausos/


4

Iš vienos pusės, minėtų tyrimų duomenys atskleidžia probleminius Lietuvoje prieglobstį

gavusių užsieniečių gyvenimo aspektus; iš kitos pusės – pateikia naujus klausimus ir skatina

detaliau pažvelgti į PGU integracijos ypatumus ir analizuoti, kokie veiksniai sąlygoja skirtingų

PGU grupių migracijos tinklo formavimą(si), socialinių išteklių ir ryšių pobūdį, socialinio

mobilumo galimybes ir ekonominę situaciją. Lietuvoje šie klausimai yra menkai tyrinėti, todėl

reikalauja kompleksinės analizės, apimančios tiek bendro PGU integracijos įgyvendinimo

konteksto analizę, tiek kiekybinius ir kokybinius tyrimus Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių

grupėse.

Aukščiau aptartų tyrimų duomenys rodo, kad PGU yra labiausiai pažeidžiama imigrantų

grupė Lietuvoje, todėl jiems būtina taikyti socialinės politikos priemones, mažinančias socialinę

atskirtį ir, tuo pačiu, gerinančias socialines ir ekonomines pozicijas priimančioje visuomenėje.

Pagrindinės šiuo metu Lietuvoje taikomos paramos priemonės PGU integracijai yra 1) Lietuvos

valstybės parama užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai ir 2) Europos

pabėgėlių fondo (EPF) parama. Pirmuoju atveju, parama vykdoma vadovaujantis socialinės

apsaugos ir darbo ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A1–238 „Dėl Lietuvos valstybės

paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos

aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 157–5741; 2006, Nr. 5–167; 2009, Nr. 83–3449)3. Antruoju

atveju, parama teikiama Europos pabėgėlių fondo (EPF) pagalba. EPF paramos tikslas – remti ir

skatinti valstybių narių pastangas priimti pabėgėlius ir atsakyti už jų priėmimo padarinius,

vadovaujantis Europos Bendrijų teisės aktais4. Atsižvelgiant į šias paramos priemones, šio tyrimo

tikslas – apibūdinant pabėgėlių socialinius išteklius ir ryšius, socialinio mobilumo galimybes ir

ekonominę situaciją Lietuvoje, atskleisti Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos

ypatumus ir įvertinti paramos priemonių teikimo efektyvumą5.

3 Šios paramos metu PGU siekiama įtraukti į Lietuvos visuomenę, suteikti jiems galimybę gyventi savarankiškai. Paramos integracijai sritys yra šios: valstybinės kalbos mokymas; švietimas; užimtumas; aprūpinimas gyvenamąja patalpa; socialinė apsauga; sveikatos apsauga; visuomenės informavimas apie užsieniečių integraciją. 4 EPF remia projektus, susijusius su šiomis prieglobsčio sritimis: priėmimo sąlygos ir prieglobsčio procedūros, integracija į visuomenę ir savanoriškas grįžimas į kilmės šalį. 5 Tyrimo autorius dėkoja Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro, Vilniaus arkivyskupijos Carito darbuotojams ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Tarptautinių programų koordinatorei Gertautei Žentelienei už kiekybinių duomenų surinkimą; Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto asistentei Aleksandrai Batuchinai už kiekybinių duomenų analizę.


5

1. LIETUVOJE PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ INTEGRACIJOS INFRASTRUKTŪRA

Vertinant su pabėgėlių integracijos procesais susijusius procesus, svarbu atskleisti tiek PGU

integracijos infrastruktūros kontekstą (t. y. nevyriausybinių organizacijų projektinės veiklos

specifiką, valstybinių institucijų įsitraukimą į PGU integracijos procesus, prieglobsčio politikos

įgyvendinimą nacionaliniu ir ES lygmeniu), tiek PGU nuostatas, turimus socialinius ryšius ir

išteklius, socialinio mobilumo galimybes ir ekonominę situaciją. Kadangi Lietuvoje prieglobstį

gavusių užsieniečių integracijos procesuose dalyvauja nevyriausybinės organizacijos ir

valstybinės institucijos (parama teikiama iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos

fondų), tikslinei grupei teikiamos paramos priemones užima tam tikrą infrastruktūros erdvę.

Vertinant integracijos priemonių efektyvumą ir PGU integracijos problematiką, svarbu atskleisti

specifines paslaugų teikimo infrastruktūros charakteristikas ir šių charakteristikų sąsajas su

bendra PGU integracijos proceso problematika. Taigi, analizuojant ir vertinant PGU integracijos

procesus, būtina analizuoti nevyriausybinių organizacijų ir valstybinių institucijų (dirbančių PGU

integracijos srityje) veiklą, o kartu – visą prieglobstį gavusių užsieniečių „integracijos kelią“

Lietuvoje: nuo gyvenimo Užsieniečių registracijos centre (Pabradėje) iki integracijos Pabėgėlių

priėmimo centre (Rukloje) ir savivaldybėse (dėl tyrimų PGU integracijos srityje gausos ir jau

aprašytų institucinių PGU integracijos proceso charakteristikų6, tyrimo ataskaitoje pateikiami tik

bendri PGU integracijos infrastruktūros bruožai, susiję su analizuojama problematika).

Atvykusius į Lietuvą prieglobsčio prašytojus apgyvendina Pabradės Užsieniečių registracijos

centre (URC). Dažnai prieglobsčio prašytojai patalpinami į URC trims mėnesiams, kurie į bendrą

prašymo nagrinėjimo laikotarpį neįsiskaičiuoja. URC prieglobsčio prašytojai gyvena nuo šešių

mėnesių iki metų. Kai kuriais atvejais, prašymų svarstymo laikotarpis (su teisminėmis

procedūromis) užtrunka ilgiau (pavyzdžiui, virš metų ar net du metus). Kadangi prieglobsčio

prašymo metu užsieniečiai neturi teisės dirbti ir gyvena sąlyginai uždaroje teritorijoje (su teise

išeiti už URC ribų), pastebėtina, kad po tam tikro laikotarpio prieglobsčio prašytojai gali prarasti

socialinius išteklius ir profesinius įgūdžius. Nors šiame prieglobsčio procedūros etape Vilniaus

6 Plačiau, žr. Etniškumo studijos 2013/1: http://www.ces.lt/etniskumo-studijos-2/isleisti-zurnalai/etniskumo-studijos-20131/


6

Arkivyskupijos Carito įsteigtas dienos centras „Kultūrų įkalnė“7 teikia skirtingo pobūdžio paramą

ir, sąlyginai, kompensuoja socialinių išteklių bei psichologinių resursų praradimą, šis dienos

centras negali pilnai atstatyti prarastų socialinių išteklių ir gebėjimų dėl draudimo PGU dirbti,

prieglobsčio prašytojų neapibrėžto teisinio statuso (sąlygojančio kalbos mokymosi procesus ir

kitus integracijos barjerus) bei projekto veiklos specifikos, kadangi dėl Lietuvoje įgyvendinamos

prieglobsčio politikos projekto veikla orientuota ne į integracijos procesus, bet į prieglobsčio

prašytojams reikalingas būtiniausias paslaugas.

Gavę teigiamą atsakymą dėl prieglobsčio suteikimo, PGU vyksta į Ruklos Pabėgėlių priėmimo

centrą (RPPC), kuriame prasideda pirmasis integracijos etapas. Parama prieglobstį gavusiems

užsieniečiams teikiama RPPC, o vėliau (kuomet prasideda antrasis integracijos etapas) tęsiama

savivaldybių teritorijose. Parama Pabėgėlių priėmimo centre teikiama nuo 8 iki 60 mėnesių

(integracijos laikotarpis gali būti pratęsiamas pažeidžiamoms užsieniečių grupėms), įskaitant

antrąjį integracijos etapą savivaldybėse. Šiame etape PGU teikiama finansinė parama8 ir

socialinės paslaugos.

Pastebėtina, kad lygiagrečiai Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro veiklai, antrajame PGU

integracijos etape taip pat aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos: Lietuvos Raudonojo

Kryžiaus draugija9 ir Vilniaus arkivyskupijos Caritas. Nevyriausybinių organizacijų veikla

prieglobsčio (įskaitant PGU integraciją) srityje laikytina svarbia PGU integracijos infrastruktūros

dalimi, kadangi dėl Europos pabėgėlių fondo finansavimo galimybių ir nuoseklaus

nevyriausybinių organizacijų darbo, šiuo metu Lietuvoje galime diskutuoti apie stabilios PGU

integracijos infrastruktūros (apimančios ir formaliuose integracijos etapuose nedalyvaujančius

prieglobstį gavusius užsieniečius) bruožus. Vis dėto, tokio pobūdžio kompleksinė PGU

7 Projektas „Prieglobsčio priėmimo sistemos ir apgyvendinimo sąlygų gerinimas“ vykdomas bendradarbiaujant su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir Užsieniečių registracijos centru: http://www.redcross.lt/lt/veikla/pabegeliai-prieglobscio-prasytojai/2-uncategorised/287-prieglobscio-priemimo-sistemos-ir-apgyvendinimo-salyg-gerinimas 8 Vienkartinė įsikūrimo pašalpa; pašalpa gyvenamųjų patalpų nuomai, būsto šildymui, šaltam bei karštam vandeniui, dujoms, elektros energijai ir kitoms komunalinėms paslaugoms apmokėti; piniginė pašalpa būtiniausioms reikmėms; lietuvių kalbos mokymas; pašalpa mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti; ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose apmokėti; pašalpa vaikams iki 3 metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų; sveikatos draudimas, parama integracijai administruoti ir kitos integracijos priemonės: http://www.rppc.lt/9935/paslaugos/valstybes-parama-pgu-integracijai-savivaldybese.html 9 Plačiau apie projektinę Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos veiklą prieglobsčio srityje, žr. http://www.redcross.lt/lt/veikla/pabegeliai-prieglobscio-prasytojai


7

integracijos infrastruktūra iškelia probleminius klausimus, susijusius su integracijos proceso

efektyvumu. Pavyzdžiui, ar finansinės paramos ir socialinių paslaugų teikimas ilgalaikėje

perspektyvoje formuoja nuo integracijos priemonių nepriklausomus asmenys; ar integracijos

programa (skirtingi integracijos etapai) didina PGU socialinius išteklius ir parengia PGU

savarankiškam gyvenimui; ar teikiama parama efektyviai sprendžia socialinės integracijos

problemas: didina užimtumą ir gerina priėjimą prie sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų,

švietimo ir apgyvendinimo sektorių? Į šiuos klausimus gali padėti atsakyti tyrimas, apimantis tiek

kiekybinių ir kokybinių metodų taikymą, tiek situacijos palyginimą ilgalaikėje perspektyvoje.

Apibendrinant prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos procesų institucinį aspektą,

pastebėtini keli svarbūs veiksniai. Pirma, nors pirminė PGU gyvenimo Lietuvoje patirtis

prasideda URC, tiek geografinė miesto (Centro) situacija, tiek bendra prieglobsčio politika

Lietuvoje nesukuria palankios „erdvės“ prieglobsčio prašytojų socialiniams ir ekonominiams

ištekliams bei įgūdžiams formuotis. Antra, pirmasis integracijos etapas RPPC apima platų

socialinių paslaugų teikimo spektrą10, tačiau atlikti tyrimai (STI 2007; Etniškumo studijos 2013)

rodo, kad nepaisant centre rengiamų plataus pobūdžio užsiėmimų ir teikiamų paslaugų,

sociokultūrinis gyvenvietės kontekstas nesukuria kokybiškos ir pilnavertės integracijos erdvės

(šiuo atveju kalbama ne apie projektinę veiklą ar valstybinių lygmeniu vykdomą prieglobsčio

politiką, bet apie struktūrinius ir kontekstinius PGU integracijos veiksnius). Sociokultūrinis

aplinkos kontekstas (tiek belaukiant sprendimo URC, tiek pirmojo integracijos etapo RPPC)

sąlygoja siauro pobūdžio PGU ryšių užmezgimą su priimančios visuomenės socialiniais,

ekonominiais ir kultūriniais dariniais (organizacijomis ir individualiais asmenimis). Be to, siauras

socialinių ryšių ratas sąlygoja mažesnes galimybes socialinės integracijos procesų kontekste (t. y.

nesuteikia papildomų socialinių išteklių tiek darbo ir būsto paieškos, tiek kasdienių problemų

sprendimo procesuose).

Pastebėtina, kad integracijos scenarijai keičiasi, kai PGU, po pirmojo integracijos etapo RPPC,

„išeina“ į antrąjį etapą savivaldybėse. Šiame etape PGU susiduria ne tik su individualių ištekliu

problematika, bet ir neigiamomis visuomenės nuostatomis (įskaitant darbdavius, butų

10 Plačiau, žr. projektą „Per aktyvų pažinimą – į visuomenę“: http://www.rppc.lt/files/323/bukletas.pdf


8

savininkus ir, kai kuriais atvejais, viešojo sektoriaus darbuotojus) bei valstybinių tarnautojų

nekompetencija (pavyzdžiui, kalbos nemokėjimas ar tarpkultūrinės kompetencijos stoka).

Aukščiau aptarta PGU integracijos politikos įgyvendinimo infrastruktūra (žr. 1 pav.)

atskleidžia teikiamų paslaugų kompleksiškumą. Tokio pobūdžio paramos teikimas Lietuvoje

buvo vertinamas kokybiškai (t. y. naudojant kokybinius tyrimų metodus), tačiau kiekybiškai PGU

integracijos priemonių teikimo infrastruktūros efektyvumas buvo vertinamas tik kartą – 2007 m.

atliktame tyrime „Valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos

Respublikoje, integracijai efektyvumo įvertinimas“ (STI 2007). Kadangi per daugiau negu 5 metus

situacija (tiek PGU socialinės ir demografinės charakteristikos, tiek paslaugų teikimo tvarka ir

vykdoma prieglobsčio politika) pasikeitė, atsirado poreikis ne tik iš naujo įvertinti PGU

integracijos procesus, bet taip pat tyrimo rezultatus palyginti su 2007 m. tyrimo duomenimis.

1 pav. Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos įgyvendinimo infrastruktūra

Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal Lietuvoje PGU integracijos politikos įgyvendinimo infrastruktūros analizę

Nors dėl pasikeitusios situacijos (pvz., prieglobsčio prašytojų kilmės šalių, PGU integracijos

tvarkos aprašo, nevyriausybinių organizacijų veiklos specifikos ir kt.) galima palyginti tik tam

tikrus PGU integracijos proceso aspektus (pasitelkus panašaus pobūdžio tyrimo instrumentus),

Užsieniečių registracijos centras

R P P C Integracija sav.

Integracija sav.

Integracija sav.

Integracija sav.

Integracija sav.

Integracija sav.

Integracija sav.

Integracija sav.

Grąžinimas į šalį, iš kurios atvyko

Kilm ės šalis

Kilm ės šalis

Kilm ės šalis

Kilm ės šalis

LRKD P P C

Grąžinimas į šalį, iš kurios atvyko

VA Carito DC VA Carito DC


9

vis dėlto, palyginimas leidžia įvertinti esminius integracijos politikos kaitos procesus, o tai

suteikia galimybę pateikti rekomendacijas tolimesnėms integracijos (paramos) priemonių

teikimo procedūroms.


10

2. LIETUVOJE PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ INTEGRACIJOS PROBLEMATIKA

Imigracijos tyrimų Lietuvoje daugėja nuo 2004 m. (šaliai įstojus į ES), todėl galima teigti, kad

tyrimų aktualumas ir gausa buvo (ir vis dar yra) susijęs su ES integracijos procesais ir

palankesnėmis finansavimo galimybėmis (t. y. ES fondų vystymu rytinėje ES dalyje).

Imigracijos tyrimų apžvalga leidžia atskleisti bendrą imigracijos problematikos kontekstą,

kuriame gali būti analizuojami prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos ypatumai. Atlikti

imigracijos ir Lietuvoje gyvenančių imigrantų integracijos tyrimai pagal analizuojamą

problematiką, analizės pobūdį ir tikslines grupes gali būti skirstomi į: 1) Lietuvoje prieglobstį

gavusių užsieniečių, 2) migrantų11 imigracijos ir integracijos tyrimus, 3) migracijos procesų

apžvalgas ir 4) visuomenės nuostatų tyrimus (Žibas 2012). Atsižvelgiant į ES prieglobsčio politiką

ir jos aktualumą, didelė dalis Lietuvoje atliktų imigracijos ar migrantų integracijos tyrimų buvo

skirta Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių socialinei ir ekonominei padėčiai analizuoti.

Labiau į praktinius pabėgėlių gyvenimo Lietuvoje aspektus orientuoti (taikomieji) tyrimai

atskleidė platų problematikos lauką.

2003 m. atlikto „Prieglobstį Lietuvoje gavusių užsieniečių ir jų šeimų narių socialinių ir

profesinių poreikių tyrimo“ (DSTI 2003) duomenys parodė, kad didelę įtaką pabėgėlių

integracijai daro socialinis kontekstas, kuriame pabėgėliai atsiduria spręsdami kasdien kylančius

sunkumus. 2005 m. atlikta „Prieglobsčio prašytojų socialinės ir profesinės integracijos galimybių

studija“ (SEKI 2005) atskleidė, kad kalbos barjeras riboja pabėgėlių įsidarbinimo galimybes ir

leidžia rinktis tik nekvalifikuotus, prastai atlyginamus darbus. 2006 m. atlikto „Pabėgėlių ir jų

šeimų poreikių Lietuvos Respublikoje tyrimo“ (SEKI 2006) duomenimis, lietuvių kalbos

nemokėjimas, vyresnis amžius ir lytis yra pabėgėlių ekonominės integracijos kliūtys, o sėkminga

integracija priklauso nuo miesto, kuriame pabėgėlis gyvena, ir neretai nuo nevyriausybinių

organizacijų teikiamos pagalbos. Pačių pabėgėlių vertinimu, menkas socialinis ekonominis

statusas yra vienas pagrindinių sunkumų, kuriuos jiems, norintiems integruotis į Lietuvos

11 ES vadinamųjų trečiųjų šalių piliečių.


11

visuomenę, reikia įveikti12. 2009 m. Lietuvos vartotojų instituto atliktu „Sociologiniu prieglobstį

gavusių užsieniečių nuomonės tyrimu“ patvirtinta, kad vyraujantys pabėgėlių integracijos

sunkumai yra susiję su darbo paieška, finansine parama ir kalba.

2007 m. Socialinių tyrimų institutas kartu su Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo

centru atliko Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos tyrimą (STI 2007),

kuris atskleidė pabėgėlių poreikius, didžiausias sėkmingos integracijos kliūtis ir didelę prieglobstį

gavusių užsieniečių socialinių išteklių svarbą integracijai. Tyrimu nustatyti tiek pagrindiniai

integracijos sunkumai ir poreikiai (kalbos barjeras, būstas, užimtumas, vaikų švietimas ir kt.), tiek

turimi kolektyviniai ir individualūs socialiniai ištekliai. Atskleistos šios pabėgėlių integracijos

problemos: socialinės integracijos priemonių taikymo pasyvumas, apgyvendinimas, užimtumas,

švietimas (taip pat išsilavinimas, kalba), prieglobstį gavusių asmenų uždarumas ir prisitaikymo

prie socialinės integracijos tvarkos sunkumai. Tyrimo duomenimis, kolektyviniai ryšiai – vienas

dažniausiai pabėgėlių turimų socialinių išteklių (STI 2007).

Tęsiant pabėgėlių gyvenimo Lietuvoje klausimų analizę, 2011 m. Vytauto Didžiojo

universitete buvo apginta Daivos Bartušienės disertacija, kurioje autorė analizavo specifinę

Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių problematiką – pabėgėlių patirtį sveikatos priežiūros

srityje. Pasak disertacijos autorės (2011), Lietuvoje gyvenantys pabėgėliai yra aktyvūs ir

racionaliai gebantys suvaldyti persikėlimo pasekmes, todėl globali prieglobsčio srities nuostata į

pabėgėlius, siūlanti pažinti pabėgėlius tik kaip pasyvius naudos gavėjus ir traumuotas aukas,

nėra tinkama siekiant išsiaiškinti lokalius šiandieninio prieglobsčio aspektus.

2012 m. Vilmos Žydžiūnaitės monografija „Prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos

vertinimo modelis (įrankis)“ atskleidė įvairius prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos

aspektus (politinį, teisinį, socialinį ekonominį, sveikatos priežiūros, darbo rinkos, užimtumo ir

verslumo, socialinių tinklų, visuomenės nuostatų ir kt.). Kaip teigia Žydžiūnaitė (2012: 269), dėl

apgyvendinimo politikos nebuvimo ir apriboto judumo šalyje prieglobstį gavę užsieniečiai patiria

skurdą ir nesaugumą; dėl veiklumo vyriausybiniu lygmeniu stokos pabėgėlio sąvoka tampa

politizuota, o tai skatina priešiškumą tarp prieglobstį gavusių užsieniečių ir visuomenės

12 Kaip teigiama Socialinių tyrimų instituto atliktame tyrime (STI 2007), nepaisant kuratorių ir socialinių darbuotojų pagalbos, problemiškiausios sritys yra apgyvendinimas ir užimtumas. Šiose srityse pabėgėliams pagalbos reikia labiausiai (STI 2007:66).


12

daugumos; dėl nevyriausybinių organizacijų veiklos nesistemingumo pagalba prieglobstį

gavusiems užsieniečiams yra fragmentiška, nesisteminga ir neilgalaikė.

Išskirtinos ir bendro pobūdžio ataskaitos, apimančios tiek bendrą migracijos problematiką,

tiek kontekstinius migrantų integracijos veiksnius (skirtingas neapykantos formas, diskriminaciją

ir žmogaus teisių klausimus). 2005 m. Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI)

rekomendavo Lietuvos valdžios institucijoms užtikrinti, kad visi asmenys, turintys teisę gauti

pabėgėlio statusą, jį gautų. ECRI pažymėjo, kad visi pabėgėliais pripažinti asmenys turi gauti tokį

statusą pirmos instancijos (Lietuvoje tokia instancija yra Migracijos departamentas) sprendimu

(ENAR 2005: 22). 2005 m. ir 2007 m. tyrimų duomenimis, savitų poreikių turintys prieglobsčio

prašytojai (moterys, vaikai, senyvo amžiaus žmonės, neįgalieji) susiduria su itin dideliais

sunkumais. 2005 m. ECRI ataskaitoje teigiama, kad padėtis Užsieniečių registracijos centre

turėtų būti gerinama, nes prasta aplinka ir paslaugų trūkumas sunkina prieglobsčio prašytojų

gyvenimą centre, belaukiant sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo (ENAR 2005: 6). Kad

gyvenimo sąlygos Užsieniečių registracijos centre prastos, patvirtino 2007 m. Socialinių tyrimų

centro atliktas tyrimas (STI 2007): prieglobstį gavusių užsieniečių teigimu, Pabradėje esančiame

Užsieniečių registracijos centre griežtą tvarką palaiko kareiviai su koviniais šunimis, centro

teritorija aptverta aukšta tvora. Tyrimo dalyviai teigė, kad neretai centre yra pažeidžiamos

žmogaus teisės, pavyzdžiui, teisė pasimatyti su šeimos nariais (STI 2007: 64).

2005 ir 2006 m. ECRI ataskaitų duomenimis, Užsieniečių registracijos centre apsistojusiems

prieglobsčio prašytojams ir nelegaliems imigrantams teikiamų sveikatos paslaugų kokybė yra itin

prasta. Kaip teigiama ataskaitoje, medicinos punkte suteikiamos tik būtiniausios paslaugos, jame

nėra psichologinės pagalbos specialistų. Tik esant svarbiam sveikatos sutrikimui, pacientai

vežami į ligonines, ir ten suteikiama specialistų pagalba (ENAR 2006: 14). Pažymėtina, kad

sveikatos apsaugos problematika vyrauja ir aptariant prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos

procesus. 2007–2010 m. ECRI ataskaitų duomenimis, po integracijos programos prieglobstį gavę

užsieniečiai susiduria su sunkumais gaudami sveikatos priežiūros paslaugas. Pabėgėlio statusą

turintys užsieniečiai gauna privalomą sveikatos apsaugą, kaip ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai,

tačiau papildomą apsaugą gavę ir nedirbantys užsieniečiai susiduria su dideliais sunkumais

gaudami tiek socialines, tiek sveikatos priežiūros paslaugas (ENAR 2010: 17).


13

Paskutinysis tyrimas prieglobsčio srityje buvo atliktas 2013 m., įgyvendinant projektą

„Europos Sąjungos prieglobsčio teisyno įgyvendinimas Lietuvoje: teisinis ir sociologinis

aspektai“13. Projekto rėmuose atliktais tyrimais (Etniškumo studijos 201314) buvo surinkta,

išanalizuota ir susisteminta informacija apie ES prieglobsčio teisyno įgyvendinimą Lietuvoje.

Atlikus tyrimus autoriai išskyrė pagrindinius ES direktyvų (prieglobsčio srityje) taikymo Lietuvoje

trūkumus: taikymo srities ribotumą ir fragmentiškumą, prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės

apribojimus, materialinių priėmimo sąlygų ir medicininių paslaugų teikimo problematiką. Tyrimo

duomenys leido konstatuoti konkrečius nacionalinio teisinio reglamentavimo ir praktikos

trūkumus, kuriuos būtina šalinti, siekiant išvengti ES prieglobsčio teisyno ir Lietuvos teisės

konflikto. Galiausiai, kokybinis tyrimas atskleidė prieglobsčio ieškančių ir prieglobstį gavusių

užsieniečių patirtis Lietuvos prieglobsčio sistemoje: nuo priėmimo sąlygų iki integracijos barjerų

(plačiau žr. Etniškumo studijos 2013).

Diskutuojant apie prieglobsčio politikos įgyvendinimą Lietuvoje, pastebėtini teigiami

pokyčiai. Kaip rodo Lietuvoje kuriamos ir įgyvendinamos migrantų integracijos politikos

prioritetų analizė (Žibas ir Platačiūtė 2009; Beresnevičiūtė ir Žibas 2012), Lietuva neturi bendros

ilgalaikės migrantų integracijos strategijos, tačiau integracijos politikos tikslinė grupė išlieka

Lietuvoje prieglobstį gavę užsieniečiai. Šis faktas leidžia teigti, kad, nors ši tikslinė grupė (t. y.

PGU) yra nedidelė, ES lygmeniu įgyvendinama prieglobsčio politika duoda teigiamų rezultatų.

Apibendrinant aptartus tyrimus galima teigti, kad prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai

Lietuvoje įtaką daro ne tik socialinės ir demografinės pabėgėlių charakteristikos, šeiminis

statusas ar aplinkybės, dėl kurių užsieniečiai pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje, bet ir aplinka,

kurioje pabėgėliai atsiduria. Aptartų tyrimų duomenys rodo, kad analizuojant pabėgėlių

integracijos procesus, svarbu atkreipti dėmesį tiek į kalbos barjerą, priėjimą prie darbo rinkos ir

dalyvavimą švietimo sektoriuje, tiek į visuomenės nuostatas, vykdomą priėmimo ir integracijos

politiką ir didelę įtaką integracijos procesams darančius prieglobstį gavusių užsieniečių

socialinius ryšius bei išteklius.15

13 Plačiau apie projektą, žr.: http://www.ces.lt/projektai/buve-projektai/migracijos-tyrimu-projektai/europos-sajungos-prieglobscio-teisyno-igyvendinimas-lietuvoje-teisinis-ir-sociologinis-aspektai/ 14 Plačiau, žr.: http://www.ces.lt/etniskumo-studijos-2/isleisti-zurnalai/etniskumo-studijos-20131/ 15 Kaip atskleidė skirtingas imigrantų grupes analizuojantys tyrimai, pabėgėlių gyvenimo Lietuvoje ypatumai yra aiškiai apibrėžiami, tačiau dėl pabėgėlių pažeidžiamumo, ribotų socialinių išteklių ir socialinių ryšių su priimančiąja


14

3. IMIGRACIJOS PROCESAI IR VISUOMENĖS NUOSTATOS: IMIGRANTAI VS PABĖGĖLIAI

Imigrantus priimančių visuomenių imigracijos suvokimas – svarbus indikatorius, rodantis

visuomenės toleranciją ir sukuriamą aplinką imigrantų integracijai. Nepaisant formalių įstatymų

ir palankios migrantų integraciją reglamentuojančios teisinės bazės, efektyvi migrantų

integracija sunkiai įmanoma be visuomenės tolerantiško požiūrio. Dažnai neigiami socialiniai

reiškiniai kyla iš imigrantus priimančios visuomenės pusės, kadangi ne visada visuomenė yra

pasiruošusi prisitaikyti prie įvairovės, o tai dar labiau apsunkina migrantų integraciją. Taigi,

visuomenės nuostatų tyrimai tampa neatsiejamu migracijos stebėsenos instrumentu16.

Analizuojant visuomenės nuostatas dėl Lietuvoje vykstančių imigracijos procesų, išskirtini

tam tikri analizės aspektai, leidžiantys atskleisti 1) vyraujančias visuomenės nuostatas dėl

Lietuvoje įgyvendinamos imigracijos ir migrantų integracijos politikos, 2) imigrantams kylančių

sunkumų, 3) prioritetinių imigracijos kilmės šalių ir 4) imigrantų vaidmens šalies kultūriniame,

socialiniame ir ekonominiame gyvenime. Nors dažniausiai tyrimuose naudojamos imigranto ar

užsieniečio sąvokos, taip pat akcentuojama imigrantų kilmės šalis, leidžianti atskleisti

visuomenės preferencijas skirtingų imigracijos kilmės šalių atžvilgiu, ir atvykimo pagrindas,

leidžiantis pamatuoti visuomenės nuostatas darbo imigrantų, pabėgėlių ir užsieniečių,

atvykstančių pas savo šeimos narius ar studijuoti, atžvilgiu. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad PGU

problematika išryškėja aptariant visus (aukščiau išvardytus) punktus.

visuomene trūkumo problemiški. Kitais pagrindais atvykstančių užsieniečių problemiški gyvenimo Lietuvoje aspektai pasižymi įvairove: skirtingi atvykimo pagrindai lemia skirtingą teisinį statusą priimančiojoje visuomenėje, o tai savo ruožtu lemia skirtingą individualią ir (arba) kolektyvinę imigracijos ir gyvenimo Lietuvoje patirtį 16 Visuomenės nuostatos analizuojamos pasitelkiant LSTC Etninių tyrimų instituto tyrimų duomenis: 2009: 2009 m. balandžio 3–10 d. UAB „RAIT“ atlikta reprezentatyvi anketinė Lietuvos gyventojų apklausa. Tiesioginio interviu būdu buvo apklausti 1025 15–74 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Apklausa atlikta įgyvendinant projektą „Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos vertinimo principai ir rodikliai“ pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007 m. metinės programos tikslus. 2010: 2010 m. liepos 15 d. – rugpjūčio 2 d. apklausa, kurią ETI užsakymu atliko UAB ,,RAIT”. Tyrimo metu apklausti 1008 15–74 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai. 2011: 2011 m. spalio 20–30 d. reprezentatyvi apklausa, ETI užsakymu atlikta UAB ,,Baltijos tyrimai”. Apklausti 1009 15–74 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai. 2012: 2012 m. kovo 26 – balandžio 3 d. reprezentatyvią apklausą vykdė UAB „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1000 15–74 metų respondentų). Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MIP-029/2011). Plačiau apie visuomenės nuostatas, žr.: http://www.ces.lt/veikla-2/ziniasklaidos-stebesena/visuomenes-nuomones-apklausos/


15

Analizuojant bendro pobūdžio vyraujančias visuomenės nuostatas, pastebėtinas kultūrinio

pobūdžio uždarumas, pasireiškiantis „kitaip atrodančių“ imigrantų atžvilgiu. Pavyzdžiui, didesnė

dalis visuomenės (49 proc. 2010 m., 56 proc. 2011 m. ir 45 proc. 2012 m.) nėra linkusi pritarti

teiginiui, kad imigrantai praturtina šalies kultūrinį gyvenimą (žr. 1 priedą). Kultūrinio pobūdžio

uždarumą patvirtina visuomenės požiūris į imigrantus iš skirtingų kilmės šalių17. 2010 m. atlikto

tyrimo duomenys leidžia teigti, kad palankiausiai (78 proc.) vertinami iš Vakarų Europos šalių

atvykstantys imigrantai. Palankiai Lietuvos gyventojai taip pat vertina iš „naujųjų“ ES šalių (į ES

įstojusių 2004 ir 2007 m.) ir JAV atvykstančius imigrantus (atitinkamai 71 proc. ir 68 proc.) (žr. 2

priedą).

Priešingai ES šalių ir JAV piliečių atvejui, imigrantai iš ne ES šalių vertinami ne taip palankiai.

Pavyzdžiui, į Lietuvą atvykstančius kinus ir turkus teigiamai vertina tik 46 ir 47 proc., kazachus –

48 proc. respondentų. Šiuo atveju vyrauja neigiami vertinimai: kinus neigiamai vertina 47 proc.,

turkus – 46 proc., kazachus – 45 proc. apklaustųjų. Labiausiai neigiami vertinimai vyrauja iš

Pakistano ir Libano atvykstančių imigrantų atžvilgiu (atitinkamai 58 ir 57 proc.).

Aukščiau aptarti duomenys rodo, kad didžiausi vertinimų skirtumai vyrauja tarp ES ir ne ES

šalių piliečių. Galima teigti, kad Lietuvos visuomenėje vyrauja iš skirtingų šalių atvykstančių

piliečių kategorizacija. Pirmai grupei galima priskirti ES valstybes ir JAV, antrai grupei – Afrikos

valstybes, Kiniją, Turkiją, Armėniją, Kazachstaną ir Gruziją, o trečiai – Pakistaną, Libaną ir kt.18

Pabrėžtina, kad didžioji dalis Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių yra atvykę iš „kultūriškai

tolimesnių“ šalių ar regionų (Afganistano, Čečėnijos, Afrikos valstybių, kt.), tad kultūrinis

visuomenės nuostatų barjeras išryškina specifinę visuomenės nuostatų PGU atžvilgiu

problematiką.

Lyginant skirtingais metais atliktų tyrimų duomenis pastebėtina, kad 2009 m. visų išvardytų

imigracijos kilmės šalių atžvilgiu neigiamos nuostatos buvo mažesnės negu 2010 m. (žr. 2 ir 3

priedus). Svarbu pabrėžti, kad nors 2009 ir 2010 m. buvo pateikiamas tas pats klausimas,

17 Norint sužinoti Lietuvos gyventojų nuomonę apie šalyje gyvenančius imigrantus, visuomenės nuostatų apklausose dalyvavusių respondentų buvo prašoma įvertinti iš įvairių šalių į Lietuvą atvykstančius imigrantus. 18 Analizuodami visuomenės nuostatų tyrimus, Beresnevičiūtė ir Leončikas (2009) išskyrė šias nepageidaujamas asmenų grupes: tapatybės, kalbos, socialinės padėties ir tikėjimo. Didžiausios gyventojų dalies nuomonę paaiškina nemėgstamų dėl savo tapatybės žmonių grupė, kuriai priskirtini etninių mažumų grupių ir kitos rasės (odos spalvos) asmenys: kinai, turkai, juodaodžiai, pakistaniečiai, kt.


16

tikslines grupes apibūdinanti sąvoka skyrėsi: 2009 m. buvo vartojama užsieniečio, o 2010 m. –

imigranto sąvoka. Pavyzdžiui, 2009 m. tyrimo duomenimis, atitinkamai 31 proc. ir 29 proc.

respondentų neigiamai vertino užsieniečius iš Kinijos ir Turkijos. 2010 m. (naudojant imigranto

sąvoką) procentinė išraiška padidėjo atitinkamai iki 47 proc. ir 46 proc. Galima daryti prielaidą,

kad užsieniečio sąvoka yra neutralesnė, todėl ir nuostatos jų atžvilgiu buvo palankesnės19.

Kultūrinį nuostatų aspektą taip pat patvirtina visuomenės teikiami prioritetai iš skirtingų

šalių atvykstantiems imigrantams: 2009 m. tyrimo duomenimis, 53 proc. Lietuvos gyventojų

buvo linkę pritarti atvykstantiems imigrantams iš Baltarusijos ir Ukrainos, kiek mažesnė dalis – iš

Moldovos (46 proc.). Dauguma apklausoje dalyvavusių respondentų nepalankiai vertina

potencialius imigrantus iš Afrikos šalių (59 proc.), Kinijos ir Turkijos (po 58 proc.), Kazachstano

(53 proc.) bei Pietų Kaukazo šalių (52 proc.). 2012 m. atlikto tyrimo duomenys patvirtino

vyraujančias tendencijas, kadangi nuostatos imigrantų atžvilgiu pastebimai nepakito (žr. 4 ir 5

priedus). Visuomenės požiūris į imigrantus iš skirtingų kilmės šalių (žr. 2 priedą), visuomenės

teikiami prioritetai iš skirtingų šalių atvykstantiems imigrantams (žr. 4 ir 5 priedus) ir Lietuvoje

vyraujanti imigracijos struktūra pagal imigrantų kilmės šalis rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje

gyvenančių prieglobstį gavusių užsieniečių gali susidurti su neigiamomis reakcijomis dažniau

negu kitais pagrindais į Lietuvą atvykstantys imigrantai.

Lygiagrečiai kultūriniam integracijos barjerui, 2010–2012 m. tyrimų duomenys atskleidė

ekonominį visuomenės nuostatų aspektą. Pavyzdžiui, nors dauguma respondentų (62 proc. 2010

m., 55 proc. 2011 m. ir 57 proc. 2012 m.) sutinka, kad į Lietuvą imigrantai dažniausiai atvažiuoja

dirbti (žr. 6 priedą), lygiagrečiai pritaria teiginiui, kad imigrantus išlaiko mokesčių mokėtojai (58

proc. 2010 m., 54 proc. 2011 m. ir 61 proc. 2012 m.) (žr. 7 priedą), todėl nenuostabu, kad

didžioji dalis respondentų (49 proc. 2010 m., 45 proc. 2011 m. ir 50 proc. 2012 m.) nesutiko su

imigrantų atnešama nauda šalies ekonomikai (žr. 8 priedą).

Analizuojant kultūrinį ir ekonominį nuostatų aspektus, būtina atsižvelgti į vyraujančias

nuostatas dėl imigrantams kylančių sunkumų ir imigracijos bei migrantų integracijos politikos.

Nepaisant labiau neigiamo negu teigiamo imigracijos įvaizdžio, visuomenė suvokia Lietuvoje

19 Imigranto sąvoka visuomenėje gali būti labiau sietina su simbolinėmis (kultūrinėmis) ir realiomis (konkurencija dėl ekonominių bei socialinių išteklių ir kt.) grėsmėmis (neabejotinai tikslesnius atsakymus galima gauti atlikus kartotinius tyrimus vėlesniais metais).


17

gyvenantiems imigrantams iškylančius sunkumus. 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, dauguma

apklaustųjų sutiko su tuo, jog imigrantai susiduria su tokiais sunkumais kaip lietuvių kalbos

nemokėjimas (84 proc.), įsidarbinimas (79 proc.), vaikų švietimas (64 proc.), sveikatos priežiūra

(60 proc.), būsto nuoma (58 proc.), neigiamos visuomenės nuostatos (53 proc.) ir patiriamas

smurtas (35 proc.) (žr. 9 priedą).

Dauguma apklaustųjų suvokia imigrantams iškylančias problemas, tačiau kai kurių problemų

sprendimams nepritaria. Pavyzdžiui, dauguma (57 proc.) gyventojų nepritaria socialinio būsto

suteikimui ir nesutinka, kad valstybė turėtų užtikrinti vienodas teisias imigrantams ir Lietuvos

piliečiams gaunant socialinę paramą. Kitų integracijos priemonių įgyvendinimui (vaikų švietimo,

kalbos kursų, teisinės pagalbos organizavimui, kt.) visuomenė yra linkusi pritarti (žr. 10 priedą).

Galima daryti prielaidą, jog nepritarimas didėja tų integracijos priemonių atžvilgiu, dėl kurių

priimančiai visuomenei gali tekti konkuruoti ar „stoti į vieną eilę“ su imigrantais. Tai ne

kultūrinių, bet labiau ekonominių veiksnių formuojama nuostata, kuri taip pat pasireiškia

visuomenei vertinant valstybės poziciją imigracijos politikos atžvilgiu: didžioji dauguma

respondentų (71 proc.) sutinka, kad užsieniečiams galima leisti atvažiuoti tik tuo atveju, jei jiems

Lietuvoje yra darbo, 61 proc. respondentų nepritaria nuomonei, kad vyriausybė turėtų leisti

atvažiuoti visiems žmonėms, kurie nori dirbti Lietuvoje ir ketvirtadalis mano, kad reikėtų

uždrausti užsieniečiams atvykti dirbti į Lietuvą. 60 proc. apklaustųjų yra linkę sutikti, jog

vyriausybė turėtų griežtai riboti atvažiuojančių dirbti užsieniečių skaičių (žr. 11 priedą).

Galiausiai, vyraujanti gyventojų nuomonė atskleidžia tam tikrą nerimą dėl galimų socialinių

neramumų ar potencialių grėsmių, kurias lemia imigrantų buvimas Lietuvoje. 2010–2012 m.

tyrimų duomenimis, dauguma apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad į Lietuvą atvykstantys

imigrantai gali sukelti socialinius neramumus. 2010 ir 2011 m. šiam teiginiui pritarė 51 proc., o

2012 m. – 53 proc. apklaustųjų (žr. 12 priedą).

Analizuojant visuomenės nuostatas ne imigrantų kilmės (šalies), o teisinio statuso atžvilgiu,

pastebimos panašios tendencijos. 2008 m. atlikto tyrimo „Prieglobstį gavusių užsieniečių įvaizdis

Lietuvos visuomenės požiūriu“ (STI 2008) duomenimis, pabėgėlių įvaizdis Lietuvos visuomenėje

yra neigiamas; visuomenei trūksta informacijos, todėl vyrauja nepagristos nuomones apie

Lietuvoje gyvenančius pabėgėlius. Pastebima, kad čečėnai, musulmonai ir pabėgėliai yra tarp tu


18

grupių, kurių atžvilgiu pasireiškia didžiausia socialinė distancija. Kadangi didžioji dalis Lietuvoje

gyvenančių pabėgėlių yra musulmonai (čečėnai, afganai, pabėgėliai iš Afrikos šalių, kt.), tikėtina,

kad didelė dalis Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių gali susidurti su visuomenės

priešiškumu. Šį faktą patvirtina pabėgėlių siejimas su kitomis etninėmis grupėmis. Tyrimo (STI

2008) duomenimis, pabėgėliai visuomenės sąmonėje siejami su tokiomis kategorijomis kaip

musulmonai ir čečėnai. Nuostata pabėgėlių atžvilgiu beveik visuomet lygiagreti nuostatomis

musulmonų ir čečėnų atžvilgiu. Stipresne visuomenės reakciją sužadina musulmonų ir čečėnų

sąvokos, o pabėgėliai, kaip taisyklė, keliais procentiniais punktais vertinami švelniau (žr. 13

priedą).

Tyrimas (STI 2008) taip pat atskleidė, kad Lietuvos visuomenės nuostatos pabėgėlių atžvilgiu

atspindi vyraujantį požiūrį į imigraciją apskritai: pabėgėliai siejami su tomis problemomis, kurias

visuomenė sieja su bendru imigracijos srautu – galimas nusikalstamumo lygio padidėjimas ar

socialiniai neramumai20.

* * *

Apibendrinant aukščiau aptartų tyrimų duomenis galima teigti, kad Lietuvoje vyrauja labiau

neigiamas nei teigiamas imigracijos, o kartu ir prieglobstį gavusių užsieniečių, įvaizdis. Iš vienos

pusės, visuomenėje vyrauja nekintanti (neigiamų) nuostatų hierarchija traktuojant skirtingas

imigrantų grupes; iš kitos pusės visuomenė nėra gerai informuota apie imigracijos procesus

Lietuvoje. Visuomenės informavimo priemonės – bene svarbiausia ir labiausiai paplitusi

visuomenės kontaktų su imigrantais (įskaitant PGU) forma. Pastebėtina, kad mažiausiai

tiesioginių kontaktų Lietuvos visuomenė turi su prieglobstį gavusiais užsieniečiais (žr. 14 priedą),

todėl galima teigti, kad požiūriui į PGU didesnės reikšmės iki šiol turėjo ne socialiniai ryšiai

(tiesioginiai kontaktai ir patirtys), bet žiniasklaidos teikiama informacija ir viešajame diskurse

vyraujančios nuostatos.

Visuomenėje vyrauja tiek kultūrinio pobūdžio uždarumas, pasireiškiantis „kitaip atrodančių“

imigrantų atžvilgiu; tiek aiškus ekonominis aspektas, susijęs su daugumos ir imigrantų

konkurencija dėl ekonominių ir kitokio pobūdžio išteklių. Pastebėtinos labiau neigiamos

20 Plačiau apie tyrimą, žr.: http://www.rppc.lt/news_read,920,lt.html


19

nuostatos imigrantų iš „tolimomis“ ar „svetimomis“ laikomų šalių atžvilgiu (pabrėžtinas PGU

atvejis, kadangi didžioji dalis Lietuvoje gyvenančių pabėgėlių yra atvykę iš „kultūriškai

tolimesnių“ šalių). Visuomenė nepritaria teiginiui, kad Lietuvoje gyvenantys ar atvykstantys

imigrantai praturtina šalies kultūrinį gyvenimą. Tai liudija, jog vienas esminių barjerų pabėgėlių

integracijai – kultūrinio pobūdžio nuostatų barjeras.

Visuomenė vienodai traktuoja skirtingas imigrantų kategorijas, nepaisant jų teisinio ir

socialinio statuso, tokiu būdu tapatina ekonominį ir priverstinį imigracijos pobūdžius; t. y. darbo

imigraciją ir prieglobstį, o kartu ir darbo imigrantus bei prieglobstį gavusius užsieniečius.

Vyraujanti gyventojų nuomonė atskleidžia tam tikrą nerimą dėl galimų socialinių neramumų

ar potencialių grėsmių, kurias lemia imigrantų buvimas Lietuvoje. Pastebėtina, kad visuomenės

„nerimas“ dėl galimų socialinių neramumų padidėja prieglobstį gavusių asmenų atžvilgiu

(lyginant su tokiomis imigrantų kategorijomis kaip darbo imigrantai). Taigi, nenuostabu, kad

visuomenė pasisako už santykinai griežtą valstybės nuostatą atvykstančiųjų užsieniečių atžvilgiu;

dauguma Lietuvos gyventojų yra linkę palaikyti atvykstančių užsieniečių kontrolę.


20

4. TYRIMO METODOLOGIJA

Siekiant įvardyti Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių socialinius išteklius ir jų įtaką

socialinės integracijos procesams, būtina kalbėti apie Lietuvoje įgyvendinamas socialinės

politikos priemones. Lietuvoje vykdoma prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos

programa – tai socialinės politikos priemonė, kurios pagalba siekiama pabėgėlius aprūpinti

ištekliais (kalba, profesija, kultūrinių ypatybių supratimu, informacija, ryšiais su visuomene,

socialiniais darbuotojais bei nevyriausybinių organizacijų atstovais ir kt.), padedančiais

sėkmingiau integruotis į darbo rinką, susirasti būstą, pasirūpinti vaikų švietimu ir savo (šeimos)

sveikatos apsauga.

Diskutuojant apie PGU socialinės integracijos programą, neišvengiamai tenka aptarti

teorines/empirines socialinės integracijos sąvokos prielaidas. Teorijoje ir praktikoje pateikiami

skirtingi socialinės integracijos aiškinimai. Visų pirma socialinė integracija gali būti apibūdinama

kaip siekis, įgyvendinantis lygias galimybes ir teises visiems individams. Šiuo atveju tapti labiau

integruotam, vadinasi, pagerinti gyvenimo kokybę, socialinį statusą (Social Integration:

Approaches and Issues 1994). Plačiąja prasme socialinės integracijos sąvoka vartojama

nagrinėjant piliečių teises ir galimybes naudotis visuomenės ištekliais darbo rinkoje, švietimo,

sveikatos priežiūros, būsto ir kitose srityse (Beresnevičiūtė 2005:21).

Europos fondo gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti („European Foundation for the

Improvement of Living and Working Conditions“) pranešime „Trečiųjų šalių piliečių integracija“

(Integration of Third-country Migrants 2007:1) pabrėžiama, kad integracija turėtų būti

suvokiama kaip abipusis adaptacijos procesas tarp migranto ir priimančiosios visuomenės, kurį

sudaro šie etapai: (1) struktūrinė integracija į darbo rinką, švietimo ir apgyvendinimo sektorius;

(2) socializacija per žinias, kultūrinius standartus ir individų kompetenciją; (3) socialinė

integracija per socialinę sąveiką, ryšių kūrimą ir migrantų socialinius santykius su priimančiąja

visuomene.

Sėkminga ekonominė integracija pasireiškia, kai imigrantai prisideda prie priimančiosios

valstybės ekonomikos augimo, taip pat gauna pajamų, užtikrinančių ne žemesnį už skurdo ribą

migrantų ir jų šeimų gyvenimą. Svarbiausi sėkmingos integracijos į darbo rinką veiksniai gali būti:


21

žemas migrantų nedarbo lygis, jų integraciją į aukštos kvalifikacijos darbo rinką, lygių teisių ir

galimybių užtikrinimas užimtumo srityje. Socialinė integracija pasireiškia sėkminga migranto

integracija į visus tris integracijos etapus (Integration of Third-country Migrants 2007:2). Taigi,

apibendrintai integracijos terminu gali būti apibūdinti tie procesai, kurie turi įtakos įvairių

subjektų arba veikėjų susijungimui į socialinę sistemą, t. y. bendruomenę, bendriją ar kitą darinį

(Kasatkina, Leončikas 2003:125).

Socialinė integracija – viena iš socialinės nelygybės ir atskirties mažinimo priemonių,

dažniausiai taikoma pažeidžiamiems asmenims ar grupėms. Kaip rodo prieglobsčio (PGU

integracijos) srityje atliktų tyrimų apžvalga, Lietuvoje prieglobstį gavę užsieniečiai laikytina

grupe, kuriai būtina taikyti mechanizmus, mažinančius socialinę atskirtį. Pabėgėliai, gyvenantys

juos priimančiojoje šalyje, valdo silpnesnius socialinius išteklius nei juos priimančioji visuomenė.

Tokiu būdu šie asmenys tampa socialinės nelygybės objektais, kadangi jiems yra sunkiau prieiti

prie užimtumo, apgyvendinimo, sveikatos apsaugos, švietimo ir kitų sektorių. Pavyzdžiui,

pabėgėliai dažniausiai būna žemesnio išsilavinimo (arba jų išsilavinimas nėra pripažįstamas

priimančioje šalyje), turi mažiau galimybių integruotis į darbo rinką, todėl atsiduria darbo rinkos

„užribyje“. Socialinės nelygybė ir atskirtis dažniausiai pasireiškia per ilgalaikį nedarbą, todėl

užimtumo didinimas yra vienas iš pagrindinių integracijos proceso elementų. Efektyvi integracija

į darbo rinką suteikia individams didesnių galimybių ir ekonominę nepriklausomybę; savo ruožtu

ekonominė asmens laisvė stiprina individo socialinius išteklius, kadangi asmuo tampa

savarankišku ir mažiau priklausomu nuo valstybės taikomų socialinės politikos priemonių.

Atsižvelgiant į teorines ir empirines socialinės integracijos prielaidas, atliekant Lietuvoje

prieglobstį gavusių užsieniečių kiekybinį tyrimą buvo siekiama įvertinti šias aktualias socialinės

integracijos sritis: 1) apgyvendinimas (priėjimas prie apgyvendinimo sektoriaus, būsto gavimo

aplinkybės, būstų savininkų požiūris, kt.); 2) užimtumas ir ekonominė situacija (priėjimas prie

darbo rinkos, įsidarbinimo aplinkybės, užimamos pozicijos, bendradarbių ir darbdavių požiūris;

pabėgėlių ekonominis stabilumas, gaunamos pajamos ir skiriama parama); 3) dalyvavimas

švietimo sistemoje (turimos kvalifikacijos (į)vertinimas, priėjimas prie švietimo sistemos, kalbos

barjeras, lietuvių kalbos mokymasis, pabėgėlių vaikų mokymasis (lietuvių kalba)) ir 4) ryšiai su


22

valstybės institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis ir atskirais

asmenimis.

Tyrimo etapai

Kiekybinis tyrimas buvo atliktas įgyvendinant šiuos tyrimo etapus: 1) Lietuvoje prieglobstį

gavusių užsieniečių integracijos infrastruktūros apibūdinimas; 2) Lietuvoje prieglobstį gavusių

užsieniečių integracijos problematikos apibūdinimas įgyvendinant Lietuvoje atliktų tyrimų

prieglobsčio srityje apžvalgą; 3) visuomenės nuostatų tyrimų apžvalgos atlikimas (įvertinant

visuomenės nuostatų kaitą skirtingų imigrantų grupių (įsikatant pabėgėlius) atžvilgiu; 4)

statistikos apie prieglobsčių prašytojus ir jų dalyvavimą socialinės integracijos programoje

apžvalga; 5) tyrimo poreikio apibūdinimas ir metodologijos parengimas (tyrimo koncepcijos

detalizavimas ir instrumentų parengimas, empirinio tyrimo parametrų nustatymas, respondentų

imties ir atrankos formavimas bei pagrindimas, kt.); 6) tyrimo rezultatų ir išvadų parengimas.

Įvertinus aukščiau aptartas teorines socialinės integracijos prielaidas ir prieglobstį gavusių

užsieniečių integracijos problematiką, tyrimas įgalina pateikti išvadas, rekomendacijas ir atsakyti

į du klausimų blokus. Pirmasis klausimų blokas yra susijęs su konkrečiais socialinių priemonių

taikymo aspektais. Pavyzdžiui, kurias prieglobstį gavusių asmenų disponuojamų socialinių

išteklių sritis reikia stiprinti; kuriose socialinės integracijos srityse tikslinga organizuoti paramą ir

tarpininkavimą panaudojant socialinį darbą; kokias socialinių darbuotojų ir kitų prieglobstį

gavusių asmenų integracijos procese dalyvaujančių asmenų kompetencijas reikia plėtoti.

Antrasis klausimų blokas susijęs su platesnio pobūdžio socialinės integracijos (efektyvumo)

įvertinimu. Pavyzdžiui, ar skirtingo pobūdžio (finansinės ir socialinių paslaugų) paramos teikimas

stiprina pabėgėlių socialinius išteklius ir, tokiu būdu, formuoja nuo integracijos priemonių

nepriklausomus asmenys bei parengia PGU savarankiškam gyvenimui; ar teikiama parama

didina prieglobstį gavusių užsieniečių užimtumą, gerina priėjimą prie apgyvendinimo, sveikatos

apsaugos, socialinių paslaugų ir švietimo sektorių?

Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, tyrime buvo pasitelkti kiekybiniai ir kokybiniai tyrimų

metodai. Kiekybinis metodas leido surinkti reprezentatyvius duomenis; kokybinis metodas


23

pagilino kiekybinio tyrimo rezultatus. Galiausiai, tyrimo instrumentai įgalino palyginti PGU

integracijos situaciją su 2007 m. atlikto tyrimo (STI 2007) duomenimis.

Anketinė apklausa

Atliekant kiekybinį tyrimą buvo siekiama paklausti didžiąją dalį (suaugusiųjų) PGU,

dalyvaujančių socialinės integracijos programoje ir kiek įmanoma daugiau PGU, kurių

dalyvavimas šioje programoje jau yra pasibaigęs. Taigi, kiekybinio tyrimo organizavimas

(atranka) buvo vykdoma dviem etapais: 1) pirmuoju etapu buvo siekiama apklausti pabėgėlius,

šiuo metu dalyvaujančius socialinės integracijos programoje; 2) antruoju etapu buvo siekiama

apklausti tuos PGU, kurių dalyvavimas socialinės integracijos programoje jau pasibaigęs.

Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, kiekybinis tyrimas buvo vykdomas Rukloje (Pabėgėlių priėmimo

centre), Kaune (Pabėgėlių paramos centre) ir Vilniuje. Tyrimas buvo atliekamas 2013 m.

gruodžio – 2014 m. sausio mėnesiais.

Anketos klausimų blokai buvo sudaromi remiantis teorinėmis ir empirinėmis socialinės

integracijos bei socialinių išteklių prielaidomis, tyrimų apžvalgoje nustatyta Lietuvoje prieglobstį

gavusių užsieniečių integracijos problematika. Tyrimo anketoje klausimai buvo suskirstyti į 3

grupes (anketą žr. prieduose Nr. 15, 16 ir 17): 1) demografinis blokas; 2) integracijos patirtis:

būstas, užimtumas, švietimas, socialinė parama, socialiniai ryšiai; 3) ateities planai.

Respondentai buvo atrenkami vadovaujantis Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro statistiniais

ir kitais, viešai prieinamais duomenimis. 2013–2014 m. Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro

duomenimis, 2013 m. RPPC gyveno 94 užsieniečiai (tyrimo atlikimo metu RPPC gyveno 46

užsieniečiai, iš kurių 44 dalyvavo socialinės integracijos programoje). Antrajame integracijos

etape – savivaldybėse – 2013 m. dalyvavo 76 užsieniečiai (tyrimo atlikimo metu šiame

integracijos etape dalyvavo 63 užsieniečiai: po 13 Kaune ir Jonavoje, 29 Vilniuje ir 8

Elektrėnuose). Iš viso tyrimo metu buvo apklausti 73 respondentai, baigę ar vis dar

dalyvaujantys integracijos programoje.


24

Su didžiausiais sunkumais buvo susidurta siekiant apklausti socialinės integracijos programą

baigusius asmenis, kadangi šių pabėgėlių kontaktų kuratoriai neturėjo, arba kontaktai buvo

pasikeitę (žr. 1 lentelę: Informacija apie atliktą apklausą).

1 Lentelė: Informacija apie atliktą apklausą

Duomenų surinkimas N

Anketinė apklausa:

• Dalyvaujantys socialinės integracijos programoje

• Baigę socialinės integracijos programą arba nedalyvaujantys

• Neatsakė

38 26 9

Iš viso 73

Ekspertų interviu: 7

2007 m. atlikus panašaus pobūdžio (kiekybinį) pabėgėlių integracijos procesų tyrimą

„Valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai

efektyvumo įvertinimas“, taip pat buvo apklausti 73 respondentai. Siekiant palyginti 2007 ir

2013 m. atliktų tyrimų duomenis, šis (kaip ir 2007 m. atliktas) tyrimas taip pat įvertino aktualias

pabėgėlių socialinės integracijos sritys: būstą, užimtumą, švietimą, socialinius ryšius ir

ekonominę situaciją.

Ekspertų interviu

Atlikus kiekybinį tyrimą ir pirminę duomenų analizę buvo įgyvendinamas antrasis tyrimo

etapas – ekspertų interviu (N=7), leidęs pagilinti kiekybinių duomenų analizę ir atskleisti platesni

analizuojamos problematikos lauką: t. y. įvertinti Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių

teikiamos paramos efektyvumą ir integracijos problematiką, nustatyti prieglobstį gavusių

asmenų ir jų šeimų narių, dalyvaujančių integracijos programoje (ir ją baigusių) patirtis,

socialinius išteklius ir ryšius, socialinio mobilumo galimybes ir ekonominę situaciją. Ekspertų

interviu padėjo geriau atskleisti socialinės integracijos problematiką, pažinti pabėgėlių

integracijos patirtis, dabartinę integracijos eigą ir situaciją integracijos programai pasibaigus.


25

5. TYRIMO REZULTATAI

5.1 Socialinės ir demografinės respondentų charakteristikos

Tyrime dalyvavo 73 respondentai, iš kurių 67,6 proc. buvo vyrai ir 32,4 proc. – moterys.

Jauniausiajam respondentui apklausos vykdymo metu buvo 17 metų, vyriausiajam – 59 metai.

Pagal procentinį pasiskirstymą respondentų amžius buvo sugrupuotas į tris grupes: iki 25 metų

(26,4 proc.), nuo 26 iki 35 metų (44,4 proc.) ir nuo 36 metų (29,2 proc.). Kaip gimimo vietą

dauguma respondentų pažymėjo Afganistaną (41,1 proc.), Čečėniją (12,3 proc.) ir Eritrėją (9,6

proc.). Vienas respondentas buvo iš Somalio (1,8 proc.). Pagal pilietybę respondentų

pasiskirstymas buvo panašus: Afganistanas (38,4 proc.), Čečėnija21 (13,7 proc.) ir Eritrėja (8,2

proc.). Vienas žmogus pažymėjo Somalio, kitas – Puštūno pilietybę (1,4 proc.).

Respondentų pilietybė Respondentų gimimo vieta

38%

6%

14%

8%

4%

4%

7%

8%

2%4%

4%

1%

Afganistano - 27Baltarusijos - 4Čečenijos - 10Eritrėjos - 6Irako - 3Lietuvos - 3Rusijos - 5Sirijos - 6Somalio - 1Ukrainos - 3Uzbekistano - 3

41%

6%12%

10%

4%

3%

8%

8%

1%3%4%

Afganistanas - 30Baltarusija - 4Čečėnija - 9Eritrėja - 7Irakas - 3Kirgizija - 2Rusija - 6Sirija - 6Somalis - 1Ukraina - 2Uzbekistanas - 3

Šaltinis: kiekybinio tyrimo rezultatai

Didžiosios dalies respondentų išsilavinimas yra vidurinis (33,8 proc.), mažiausios dalies (12,3

proc.) – aukštesnysis profesinis. 12 proc. apklaustųjų teigė turintys aukštąjį išsilavinimą.

Dauguma respondentų turi sutuoktinį(-ę), su kuriuo(-ia) kartu gyvena (38,8 proc.). Mažesnė dalis

(19,4 proc.) nevedusių/netekėjusių, bet šiuo metu gyvenančių su savo partneriu(-e). Dar

mažesnė dalis (7,5 proc.) teigė turintys sutuoktinį(-ę), bet kartu negyvenantys; 6,0 proc.

respondentų nurodė turintys partnerį(-ę), bet kartu negyvenantys; 1,5 proc. respondentų

nurodė esantys išsituokę(-usios); 25,4 proc. apklausoje dalyvavusių PGU pažymėjo

21 Prieglobstį gavę užsieniečiai iš Čečėnijos nurodė turintys Čečėnijos pilietybę.


26

„Nevedęs/netekėjusi, niekada negyvenau su partneriu“. Mažiausia dalis respondentų gyvena

Lietuvoje su tėvais (7.8 proc) ir broliais/seserimis (4.7 proc.)

Respondentų išsilavinimas Respondentų šeiminė padėtis

31%

34%

12%

23%

Nebaigtas vidurinis - 20

Vidurinė mokykla - 22

Aukštesnioji, profesinė mokykla - 8

Aukštoji mokykla - 15

36%

19%7%

6%

2%

25%

5%

Turiu sutuoktinį (-ę), su kuriuo (-ia) kartu gyvenu - 24Nevedęs/netekėjusi. Šiuo metu gyvenu su savo partneriu (-e) - 13Turiu sutuoktinį (-ę), bet kartu negyvename - 5Turiu partnerį (-ę), bet kartu negyvename - 4Išsituokęs (-usi) - 1Nevedęs/netekėjusi, niekada negyvenau su partneriu - 17Našlys(-ė) - 3


53,7 proc. apklausoje dalyvavusių prieglobstį gavusių užsieniečių teigė turintys vaikų.

Dauguma nurodė turintys 2 vaikus (35,1 proc.), 1 vaiką (29,7 proc.), 3 vaikus (29,7 proc.) ir 4

vaikus (5,4 proc.). Vienas respondentas pažymėjo turintis 5 vaikus (2,7 proc.). 18,2 proc.

apklaustųjų nurodė turintys 3 vaikus ir 36,4 proc. – 2 vaikus iki 16 metų amžiaus. Vienas

respondentas pažymėjo, kad visi jo vaikai yra iki 16 metų amžiaus (4,5 proc.).

Vaikų skaičius Vaikų iki 16 metų skaičius

30%

35%

27%

5% 3%

1 vaikas - 112 vaikai - 133 vaikai - 104 vaikai - 25 vaikai - 1

41%

36%

18%

5%

1 vaikas - 9

3 vaikai - 4



27

5.2 Būstas

Vienas iš svarbiausių prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos veiksnių yra

apgyvendinimas, įskaitant priėjimą prie apgyvendinimo sektoriaus, būsto gavimo aplinkybes,

būstų savininkų požiūrį į kitataučius (šiuo atveju – pabėgėlius), sunkumus, su kuriais susiduriama

ieškant būsto ir kt. Siekiant atskleisti aukščiau aptartas aplinkybes, tyrimo instrumente buvo

pateikti 8 skirtingo pobūdžio klausimai, į kuriuos Lietuvoje gyvenantys pabėgėliai pateikė

atsakymus.

Visų pirma svarbu akcentuoti tai, kad net 69,9 proc. respondentų teigė norintys pakeisti

dabartinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tarp vietų, į kurias norėtų persikraustyti apklaustieji,

minimi didieji Lietuvos miestai – Vilnius ir Kaunas. Lygiagrečiai didmiesčiams, minimos kitos ES

šalys. 2007 ir 2013 m. tyrimų duomenų palyginimas rodo, kad šiuo metu (lyginant su 2007 m.)

didesnė dalis prieglobstį gavusių užsieniečių norėtų pakeisti dabartinę gyvenamąją vietą. 2007

m. atlikto tyrimo duomenimis, 46,6 proc. apklaustųjų teigė nenorintys pakeisti gyvenamosios

vietos, tačiau kiek daugiau nei pusė (50,7 proc.) gyvenamąją vietą pakeisti pageidavo.

Į klausimą „Kiek laiko ieškojote (vis dar ieškote) būsto, kuriame gyvenate šiuo metu?“, atsakė

27 respondentai. Tyrimo duomenimis, mažiausiai būsto buvo ieškoma 2 dienas, ilgiausiai – 10

mėnesių. Būsto paieškos trukmės vidurkis – 2,7 mėn. Pastebėtina, kad tai yra ilgas laiko tarpas,

ypač daugiavaikėms šeimoms ir asmenims, turintiems sveikatos problemų.

Būsto paieškos trukmė gali būti iliustruojama sunkumais, su kuriais susiduria prieglobstį gavę

užsieniečiai būsto paieškos metu. Respondentai, paprašyti pažymėti, su kokiais sunkumais

susidūrė ieškodami būsto, akcentavo didelę būsto nuomos kainą (86,5 proc.) ir neigiamą būstų

savininkų požiūrį į pabėgėlius/kitataučius (57,7 proc.). Pritaikius Friedman kriterijų atskleista,

kad respondentams didžiausi sunkumai kyla būtent aukščiau įvardytose srityse. Mažiausias

reikšmes turi pagalba ieškant būsto (42,3 proc.) ir informacijos trūkumas (40 proc.). Pastebėtina,

kad 2007 m. atlikto tyrimo duomenimis, būsto ieškodami prieglobstį gavę užsieniečiai susidūrė

su panašiais sunkumais: neigiamas būstų savininkų požiūris, būstų trūkumas ir finansinės

problemos.


28

Su kokiais sunkumais susidūrėte ieškodamas(a) būsto?

86,5

57,7

46,2

46,2

42,3

40

13,5

42,7

53,8

53,8

57,7

60

0 20 40 60 80 100

Didelė būsto nuomos kaina

Neigiamas butų savininkų požiūris įpabėgėlius/kitataučius

Nėra laisvų butų

Kalbos barjeras

Trūksta pagalbos ieškant būsto

Informacijos trūkumas

Taip, % Ne, %


Būsto paieškose prieglobstį gavusiems užsieniečiams labiausiai padėjo kiti pabėgėliai (29,4

proc.), draugai ir pažystami lietuviai (28,8 proc.); mažiausiai padėjo šeima ir giminės (2 proc.).

Pabrėžtina, kad didžioji dalis (43,1 proc.) respondentų būstą susirado patys (t.y. per skelbimus

internete, laikraščiuose ir kt.).

2007 ir 2013 m. tyrimų duomenų palyginimas liudija apie teigiamą pokytį: 2007 m. atlikto

tyrimo duomenimis, daugumai (48 proc.) respondentų būstą susirasti padėjo socialiniai

darbuotojai ir/ar kuratoriai ir tik 22 proc. teigė bustą susiradę patys (14 proc. respondentų

padėjo draugai ar šeimos nariai); tuo tarpu 2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, 43,1 proc.

apklaustųjų būstą susirado patys ir tik 21,8 proc. respondentų būstą susirasti padėjo socialiniai

darbuotojai ir/ar kuratoriai. Nors dėl skirtingų socialinių ir demografinių respondentų

charakteristikų bei pasikeitusio integracijos aprašo tiesiogiai 2007 ir 2013 m. atliktų tyrimų

duomenų lyginti negalima, vis dėlto atsakymai į būsto paieškos klausimą liudija apie didėjantį

prieglobstį gavusių užsieniečių savarankiškumą vienoje iš socialinės integracijos sričių.

Lygiagrečiai prieglobstį gavusių užsieniečių įvardytiems sunkumams, tikslinga atsižvelgti į

struktūrinius integracijos veiksnius, susijusius su būstu. Pavyzdžiui, būsto klausimas socialinės

integracijos perspektyvoje tūrėtų būti sprendžiamas kartu su užimtumo klausimu, nes ne

visuose miestuose, kuriuose yra tinkamų butų nuomai pasirinkimas, galima rasti darbą.


29

Nurodykite, kas Jums labiausiai padėjo susirasti būstą, kuriame gyvenate šiuo metu?

43,1

28,8

29,4

21,8

9,8

2

56,9

71,2

70,6

78,4

90,2

98

0 20 40 60 80 100

Susiradau pats (per skelbimus internete/laikraščiuose,kt,)

Draugai/pažystami (kiti pabėgėliai)

Draugai/pažystami (lietuviai)

Socialiniai darbuotojai/kuratoriai (ne RPPC)

Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojai

Šeima/giminės

Taip, % Ne, %


Paprašius nurodyti, ar lentelėje išvardytos priežastys gali būti kliūtis ieškant būsto,

prieglobstį gavę užsieniečiai teigė, kad didžiausios kliūtys yra didelė būsto nuomos kaina (83,7

proc.), neigiamas būstų savininkų požiūris į pabėgėlius ar kitataučius (66,7 proc.) ir pagalbos

ieškant būsto trūkumas (58,2 proc.). Tokios kliūtys kaip informacijos trūkumas (58,4 proc.),

kalbos barjeras (57,4 proc.) ir būstų trūkumas (54,5 proc.) taip pat lieka nemažiau svarbios.

Pastebėtina, kad 2007 m. atliktame tyrime respondentai pritarė aukščiau išvardytoms būsto

paieškos kliūtims, tačiau pritarimas buvo mažesnis negu 2007 m. Pavyzdžiui, atitinkamai 69 ir 63

proc. apklaustųjų sutiko, kad didelės būstų nuomos kainos ir neigiamas būstų savininkų požiūris

į kitataučius/pabėgėlius gali būti kliūtis norint susirasti gyvenamąją vietą; atitinkamai 37 ir 36

proc. sutiko, kad pagalbos trūkumas ir kalbos barjeras taip pat gali būti kliūtis siekiant susirasti

būstą. Mažesnį pritarimą būsto paieškos kliūtims galima sieti su aukščiau aptartu didesniu

prieglobstį gavusių užsieniečių savarankiškumu gyvenamosios vietos paieškos atžvilgiu.

Būsto (paieškos) problematiką iliustruoja tyrime dalyvavusių ekspertų patirtis. Ekspertų

teigimu, prieglobstį gavusių užsieniečių savarankiškumas ne visada padeda, kadangi neigiamas

būstų savininkų ir kaimynų požiūris į pabėgėlius ar kitataučius sukuria sudėtingus integracijos

barjerus, kuriuos gali padėti įveikti nevyriausybinėse organizacijose dirbantys socialiniai

darbuotojai:


30

„Bet požiūris vis tiek lieka, buto savininko, kaimynų požiūris, jis lieka ... iš vienos pusės lengviau žmogui, nes jis

ieško būsto kur nori, kur turi pažystamų, iš kitos pusės, sunkiau, nes jam susidoroti su nuostata tenka savarankiškai,

todėl kartais pas mus prašo nueiti pasikalbėti, palaikyti.“

Ar lentelėje išvardytos priežastys, Jūsų nuomone, gali būti kliūtis ieškant būsto?

87,3

66,7

58,4

58,2

57,4

54,5

12,7

33,3

42,6

41,8

42,6

45,5

0 20 40 60 80 100

Didelė būsto nuomos kaina

Neigiamas butų savininkų požiūris į…

Informacijos trūkumas

Trūksta pagalbos ieškant būsto

Kalbos barjeras

Nėra laisvų butų

Taip, % Ne, % Šaltinis: kiekybinio tyrimo rezultatai

Apibendrinus tyrimo rezultatus apie prieglobstį gavusių užsieniečių būsto problematiką

galima teigti, kad neigiamas butų savininkų požiūris ir didelė būsto nuomos kaina yra

pagrindinės kliūtys, trukdančios sėkmingai būsto paieškai. Būstų ir pagalbos ieškant būsto

trūkumas bei kalbos barjeras taip pat laikytinos kliūtimis siekiant susirasti gyvenamąją vietą.

Nors būsto paieškos atžvilgiu prieglobstį gavę užsieniečiai tampa labiau savarankiškesni,

neigiamas būstų savininkių požiūris rodo, kad socialinių darbuotojų ir/ar kuratorių pagalba

ieškant būsto vis dar yra reikalinga; tuo tarpu didelės būstų nuomos kainos liudija apie kitokio

pobūdžio struktūrinius integracijos barjerus, kurie turėtų būti sprendžiami ilgalaikėje

perspektyvoje (pavyzdžiui, skatinant prieglobstį gavusių asmenų užimtumą ir ekonominę

nepriklausomybę nuo pašalpų).

Tarp struktūrinių integracijos veiksnių dauguma tyrime dalyvavusių ekspertų išskyrė

neigiamas visuomenės (įskaitant darbdavius ir būstų savininkus) nuostatas, kurios dažnai įtakoja

integracijos procesus.

„Yra neigimas visuomenės nusistatymas, tai čia faktas tikrai ... Ir net jeigu būtų labai sėkminga integracijos

programa ... net ir tuo atveju būtų sudėtinga, nes visuomenė, kaip žinia, keičiasi labai lėtai.“


31

5.3 Užimtumas

Prieglobstį gavusių užsieniečių užimtumas ir ekonominė situacija – svarbiausias socialinės

integracijos veiksnys, apimantis tokio pobūdžio klausimus kaip priėjimas prie darbo rinkos,

įsidarbinimo aplinkybės, užimamos pozicijos darbe, bendradarbių ir darbdavių požiūris,

prieglobstį gavusių užsieniečių ekonominis stabilumas, gaunamos pajamos ir skiriama parama.

Siekiant atskleisti aukščiau aptartą problematiką, tyrimo instrumente buvo pateikti 8 skirtingo

pobūdžio klausimai.

Visų pirma svarbu pabrėžti prieglobstį gavusių užsieniečių užimtumo lygį kilmės šalyje ir

Lietuvoje. Tyrimo duomenys atskleidė, kad respondentų užimtumas kilmės šalyje ir Lietuvoje

kardinaliai skiriasi. Jei 65,2 proc. respondentų teigė prieš atvykdami į Lietuvą turėję darbą, tai

beveik dvigubai mažiau (34,8 proc.) teigė turintys darbą Lietuvoje; ir priešingai, 34,8 proc.

apklaustųjų neturėjo darbo kilmės šalyje, tuo tarpu nedarbingumas Lietuvoje padidėjo iki 65,2

proc. Lyginant su 2007 m. atlikto tyrimo duomenimis, 2013 m. matomas prieglobstį gavusių

užsieniečių užimtumo lygio sumažėjimas tiek kilmės šalyje, tiek ir Lietuvoje. Iš 2007 m. vykdytoje

apklausoje dalyvavusių prieglobstį gavusių užsieniečių, 57,5 proc. apklaustųjų teigė turėję darbą

prieš atvykstant į Lietuvą; tuo tarpu mažiau negu pusė (48 proc.) apklaustųjų tyrimo atlikimo

metu turėjo darbą Lietuvoje. Jei skirtumas tarp turėjusių darbą kilmės šalyje ir įsidarbinusių

Lietuvoje 2007 m. buvo 9,5 proc., tai skirtumas 2013 m. siekė 30,4 proc.

Prieglobstį gavusių užsieniečių užimtumas kilmės šalyje ir Lietuvoje

34,8

65,2

65,2

34,8

0 10 20 30 40 50 60 70

Taip - 23

Ne - 43

Taip - 43

Ne - 23

Ar

šiu

o m

etu

dir

bat

e(d

arb

ą, u

ž ku

rį g

aun

ate

atly

gį, į

skai

tan

t ir

ne

pas

tovų

dar

bą)

?A

r tu

rėjo

te d

arb

ą p

rieš

atvy

kdam

as į

Lie

tuvą

?



32

Respondetai buvo prašomi pažymėti buvusias ir dabartines profesijas. Tyrime dalyvavusių

respondentų profesijų kilmės šalyse spektras ypač platus. Dažniausiai minimos profesijos:

kirpėjas, mokytojas, auklėtoja, buhalterė, ekonomistas, inžinierius, medicinos sesuo, siuvėjas,

smulkusis verslininkas ir kt. Dalis respondentų nurodė, kad kilmės šalyje dar nespėjo įgyti

profesijos arba mokėsi tuo metu, kuomet teko išvykti iš šalies. Tarp Lietuvoje turinčių profesijų

dažniausiai buvo minimos šios: salės darbuotojas, kirpėjas, statybų sektoriuje dirbantys asmenys

(statybininkai, apdailininkai, suvirintojai, dažytojai, statybininkai, pastatų apšiltintojai), siuvėjas,

virėjas, automechanikas, inžinierius, konditeris. Dauguma profesijų priklauso paslaugų ir

aptarnavimo sferoms (keli respondentai nurodė kad Lietuvoje gavo ekonomikos bakalauro ir

ekonomikos magistro laipsnį). Pastebėtina, kad didžiosios dalies paminėtų profesijų atžvilgiu

šiuo metu Lietuvoje matomas darbo jėgos trūkumas, tad nenuostabu, kad prieglobstį gavę

užsieniečiai prisitaiko prie Lietuvos darbo rinkos. Nepaisant prisitaikymo prie darbo rinkos

poreikių, kilmės šalyje ir Lietuvoje turimų profesijų palyginimas liudija apie prieglobstį gavusių

užsieniečių prarandamus profesinius išteklius (angl. deskilling). Tai gali būti susiję tiek su darbo

rinka, tiek su kalbos barjeru ir kilmės šalyje įgytos kvalifikacijos (ne)pripažinimu, tad galima

daryti prielaida, kad ekonominės integracijos perspektyvoje (kuomet Lietuvoje pradedamas

jausti darbo jėgos poreikis, o darbdaviai diskutuoja apie darbo imigraciją iš trečiųjų šalių)

žmogiškuosius išteklius praranda Lietuvos darbo rinka.

Lygiagrečiai turimoms profesijoms, tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, kokią specialybę

prieglobstį gavę užsieniečiai norėtų įgyti Lietuvoje. Respondentai teigė norintys įgyti

automechaniko, IT specialisto, elektriko, konditerio, virėjo, psichologo, žurnalisto, dainininko,

fotografo ir architekto profesijas; taip pat įkurti savo įmonę.

Prieglobstį gavusių užsieniečių turimas profesijas (pagal kurias dirba Lietuvoje) iliustruoja

baigti kursai. Paprašyti nurodyti, kokiuose kursuose respondentai dalyvavo, buvo minimi lietuvių

kalbos, kirpėjų, statybininkų, suvirintojų, elektrikų, kulinarijos, dažytojų, socialinių darbuotojų

kursai. Iš vienos pusės galima teigti, kad kursai (pasirenkami atsižvelgiant į darbo rinkos

poreikius) padeda susirasti darbą. Iš kitos pusės, tyrime dalyvavusių ekspertų teigimu, dažnai


33

kvalifikacijos kėlimo kursuose prieglobstį gavę užsieniečiai dalyvauja nemokėdami lietuvių

kalbos (arba kalbą mokėdami itin silpnai), todėl ne visada kursai pasiteisina.

Po poros mėnesių žmogus jau eina į specialybės kursus ... jis dar nemoka nei vieno žodžio lietuviškai, tačiau

lanko kursus, gauna pažymėjimą. Tai iš dalies gal ir gerai, nes žmogus išvažiuoja į Kauną ir mokosi kalbą per patirtį,

bet specialybė ... juk tas pats kaip aš tarkim Afganistane mokyčiausi siuvėjos specialybę. Mes matom jau galutinį

paruoštą produktą (pabėgėlius), kuris turi problemą. Jis ateina ir sako, aš jau gavau specialybės pažymėjimą, kursus

baigiau, darbdavys sako viskas gerai, viskas tinka, bet tu nemoki lietuvių kalbos. Tai ką daryt dabar ... kolektyvas dėl

tavęs neis mokytis anglų arba rusų kalbos ... pirmiausiai reikėjo mokytis lietuviškai, bent jau pašnekėti ką daryti ko

nedaryti.

Procentinis atsakymų pasiskirstymas rodo, kad didžiosios daugumos respondentų

pragyvenimo šaltinis yra pašalpa (64,1 proc.). Šį faktą patvirtina ir aukščiau pateiktoje lentelėje

turimi duomenys apie prieglobstį gavusių užsieniečių nedarbo lygį, kuris siekia 65,2 proc.

Lygiagrečiai pašalpoms, respondentai pajamas gauna iš darbo užmokesčio (36,9 proc.),

finansinių perlaidų iš užsienio (25 proc.) ir atlygio už atsitiktinius darbus (23,8 proc.). Mažiausia

dalis (6,3 proc.) respondentų teigė gaunantys neoficialų užmokestį už darbą. Pastebėtina, kad

atlygis už atsitiktinius darbus taip pat gali būti traktuotinas kaip neoficialus darbas, tad

respondentų, atlygį gaunančių už tokio pobūdžio veiklą, skaičius gali siekti beveik trečdalį.

Lyginant su 2007 m. atlikto tyrimo duomenimis, 2013 m. matomas didesnis nuo pašalpų

priklausančių asmenų, tačiau, tuo pačiu, didesnis darbo užmokestį gaunančių asmenų skaičius.

2007 m. tyrimo duomenimis, 45 proc. respondentų nurodė gyvenantys iš pašalpų, o 33 proc. – iš

darbo užmokesčio. Įdomu tai, kad finansinės perlaidos iš užsienio tampa vis svarbesniu

finansiniu resursu Lietuvoje prieglobstį gavusiems užsieniečiams (6 proc. 2007 m. lyginant su 25

proc. 2013 m.).

Kokie pagrindiniai Jūsų pragyvenimo šaltiniai?

64,1

36,9

25

23,8

6,3

35,9

64,1

75

76,2

93,7

0 20 40 60 80 100

Pašalpa (-os)

Darbo užmokestis

Finansinės perlaidos iš užsienio

Atlygis už atsitiktinius (laikinus) darbus

Neoficialus užmokestis už darbą

Taip, % Ne, %



34

Pritaikius Friedman kriterijų atskleista, kad prieglobstį gavusių užsieniečių pragyvenimo

šaltiniai skiriasi (p<0,05): pagal rangų vidurkius matyti, kad dažniausi respondentų pragyvenimo

šaltiniai yra pašalpos ir darbo užmokestis. Lyginant su kitais šaltiniais, rečiausiai yra gaunamas

neoficialus užmokestis už darbą. Su lytimi statistikai reikšmingų ryšių nenustatyta (taikytas Chi

kvadrato testas).

Kokie pagrindiniai Jūsų pragyvenimo šaltiniai?

Taip, % Ne, % Rangų vidurkiai (Friedman Test, p<0,005)

Neoficialus užmokestis už darbą 6,3 93,7 2,40

Darbo užmokestis 36,9 64,1 3,09

Pašalpa (-os) 64,1 35,9 3,82

Finansinės perlaidos iš užsienio 25 75,0 2,85

Atlygis už atsitiktinius (laikinus) darbus 23,8 76,2 2,81


Papildoma duomenų analizė atskleidė, kad dalyvaujančių dažniau nei nedalyvaujančių

integracijos programoje prieglobstį gavusių užsieniečių pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra

pašalpa. Su kitais pragyvenimo šaltiniais statistiškai reikšmingų ryšių nenustatyta.

Prieglobstį gavę užsieniečiai buvo paprašyti nurodyti nedarbo priežastis. Daugiau negu pusė

respondentų (52,1 proc.) nurodė, kad negali susirasti darbo. Beveik penktadalis (18,8 proc.)

nurodė auginantys vaikus; 12,5 proc. negali susirasti darbo dėl mokslų ir 10,4 proc. – dėl

nedarbingumo. 6,3 proc. nurodė, kad gyvena iš pašalpų, todėl nedirba (į šį klausimą atsakinėjo

tik tie asmenys kurie tyrimo atlikimo metu darbo neturėjo).

Jei nedirbate, kokios Jūsų nedarbo priežastys?

52,1

18,8

12,5

10,4

6,3

0 10 20 30 40 50 60

Nerandate darbo

Auginate mažametį vaiką

Mokotės

Dėl nedarbingumo lygionustatymo

Gyvenate iš pašalpų



35

Tarp didžiausių kliūčių siekiant įsidarbinti, respondentai akcentavo kalbą (74,6 proc.),

pagalbos ieškant darbo trūkumą (47,8 proc.), išsilavinimo ir/ar kvalifikacijos trūkumą (44,8

proc.). Tyrimo duomenimis, mažiau reikšmingos priežastys yra asmeninės sveikatos problemos

(38,2 proc.), situacija šeimoje (pvz., auginami nepilnamečiai vaikai) (33,3 proc.), nežinojimas kur

ieškoti darbo (32,8 proc.). Mažiausiai reikšmingos kliūtys yra lytis (24,2 proc.) ir amžius (23,9

proc.).

2007 m. atlikto tyrimo duomenimis, pagrindinė kliūtis siekiant įsidarbinti taip pat buvo kalba

(64,4 proc.). Antra pagal svarbumą kliūtis – asmeninės sveikatos problemos (49,3 proc.). Toliau

sekė išsilavinimo trūkumas (42,5 proc.), neigiamas darbdavių požiūris (34,2 proc.) ir pagalbos

trūkumas (32,9 proc.). Mažiausia kliūtis – lytis. Lyginant 2007 ir 2013 m. duomenis pastebėtina,

kad didžiausias vertinimų skirtumas vyrauja dėl pagalbos trūkumo. Jei 2007 m. 32,9 proc.

apklaustųjų akcentavo pagalbos trūkumą kaip kliūtį siekiant įsidarbinti, tai 2013 m. šiai kliūčiai

pritariančių buvo 47,8 proc.

Ar lentelėje išvardytos priežastys, Jūsų nuomone, gali būti kliūtis įsidarbinant?

74,6

47,8

44,8

42,4

38,2

33,3

32,8

24,2

23,9

25,4

52,2

55,2

57,6

61,8

66,7

67,2

75,8

76,1

0 20 40 60 80 100

Kalba

Trūksta pagalbos ieškant darbo

Išsilavinimo/kvalifikacijos trūkumas

Neigiamas darbdavių požiūris į pabėgėlius

Asmeninės sveikatos problemos

Situacija šeimoje (auginami nepilnamečiai vaikai)

Nežinau, kur ieškoti darbo

Lytis (darbdavys tam tikram darbui ieško būtent vyro ar moters)

Amžius

Taip, % Ne, %


Respondentai (kurie tyrimo įgyvendinimo metu turėjo darbą), paprašyti pažymėti kokiu

būdu surado darbą, kuriame šiuo metu dirba, akcentavo socialinių įstaigų darbuotojų pagalbą

(27,8 proc.) ir draugų ratą (22,2 proc.). Mažesnė respondentų dalis (16,7 proc.) į darbdavius

kreipėsi tiesiogiai ir kiek daugiau negu dešimtadalis (11,1 proc.) darbą susirado nevyriausybinių

organizacijų padedami. Mažiausiai prieglobstį gavusiems užsieniečiams padėjo skelbimai


36

spaudoje (8,3 proc.,) ir darbo birža (2,8 proc.). Pastebėtina, kad socialinių įstaigų darbuotojų ir

nevyriausybinių organizacijų pagalba gali persidengti, nes ne visi respondentai gali atskirti

skirtingas institucijas (ir institucijų darbuotojus), dalyvaujančias prieglobstį gavusių užsieniečių

integracijos įgyvendinimo infrastruktūroje.

Lyginant šį klausimą su būsto paieškos klausimu, matomi ryškūs skirtumai. Jei būsto paieškos

atveju socialiniai darbuotojai/kuratoriai nevaidina lemiamo vaidmens, tai darbo paieškos atveju

socialiniai darbuotojai/kuratoriai yra svarbiausias išteklius, kuriuo naudojasi prieglobstį gavę

užsieniečiai norėdami prieiti prie darbo rinkos. Šiuos duomenis galima paaiškinti neigiamomis

darbdavių nuostatomis ir kalbos barjeru. Tiek neigiamas nuostatas, tiek kalbos barjerą

akcentavo tyrime dalyvavę ekspertai:

„Tie smūgiai, kuriuos gauna ... kad pradėti kažkaip teigiamai žiūrėt ... kartais sako, nu va, nėra čia kur Lietuvoje

gyventi ... požiūris būsto savininko toks, darbe požiūris neigiamas ... neigiama patirtis buvo, pavyzdžiui, darbuotojų

ar kitų įstaigų požiūris toks, tai ką aš Lietuvoj darysiu.“

Kokiu būdu susiradote tą darbovietę, kurioje dirbate ar dirbote paskutiniu metu?

27,8

22,2

16,7

11,1

8,3

5,6

5,6

2,8

Per socialinių įstaigų darbuotojus

Per draugus

Kreipiausi į darbdavį tiesiogiai/susiradau pats

Per įvairias NVO

Per skelbimus spaudoje

Per įdarbinimo agentūrą

Per internetą

Per darbo biržą


2007 ir 2013 m. duomenų palyginimas rodo, kad prieglobstį gavusių užsieniečių

savarankiškumas darbo paieškos procesuose mažėja. 2007 m. atlikto tyrimo duomenimis, 36

proc. respondentų darbą rado savarankiškai; 26 proc. – padedami draugų; 21 proc. darbą

susirado socialinių darbuotojų/kuratorių pagalba.

Respondentai, paklausti su kokiais sunkumais jie susiduria darbe, nurodė, kad didžiausi

sunkumai yra susiję su išpažįstama religija ir religijų skirtumais (87,5 proc.), kalbos barjeru (40

proc.), sveikatos problemomis (31,6 proc.), darbo specifika (pvz., per didelis fizinis krūvis) (27,5


37

proc.), neigiamu bendradarbių požiūriu (22 proc.), kultūriniais skirtumais (20 proc.) ir neigiamu

darbdavių požiūriu (17,1 proc.). Mažiau problemų darbe kyla dėl išnaudojimo (15,8 proc.),

asmeninių konfliktų su darbdaviu (15 proc.) ir amžiaus (7,5 proc.).

Lygiagrečiai prieglobstį gavusių užsieniečių savarankiškumo darbo paieškos procesuose

mažėjimui, matomas padidėjęs dirbančiųjų jautrumas skirtingo pobūdžio problemoms ir

diskriminacijai darbo rinkoje. 2007 m. tyrimo duomenimis, dauguma respondentų atsakė, kad su

sunkumais darbe nesusiduria, tuo tarpu 2013 m. atliktas tyrimas atskleidė platų problematikos

spektrą: nuo religinių ir kultūrinių skirtumų iki neigiamo bendradarbių ir darbdavių požiūrio.

Neabejotinai, sveikatos problemos vaidina itin svarbų vaidmenį prieglobstį gavusių užsieniečių

situacijoje darbo rinkoje.

Su kokiais sunkumais susidūrėte darbe?

87,5

40

31,6

27,5

22

20

17,1

15,8

15

7,5

12,5

60

68,4

72,5

78

80

82,9

84,2

85

92,5

0 20 40 60 80 100

Išpažįstama religija (religijų…

Kalbos barjeras

Sveikatos problemos

Darbo specifika (pvz, per didelis…

Neigiamas bendradarbių požiūris

Kultūriniai skirtumai

Neigiamas darbdavių požiūris

Išnaudojimas

Asmeniniai konfliktai su darbdaviu

Amžius

Taip, % Ne, %


Tyrime dalyvavę ekspertai įvardino ir kitokio pobūdžio problemas užimtumo srityje –

prieglobstį gavusių užsieniečių pažeidžiamumas ir išnaudojimas, kuriam didelę įtaką daro

pabėgėlių kalbos barjeras ir savo teisių nežinojimas:

„Kiti mums nesako, aišku čia tokia problema, kol žmogus nesupranta pilnai savo teisių tai negali pasakyti ar jis

buvo išnaudojamas. Pora atveju buvo ... vienas tai jau ryškus atvejis, kai jis pastoviai buvo išnaudojamas ... ten

specialybė specifinė ... problema ryški. Kitas turėjo problemą dėl išeiginių ir atostogų, na jisai paskui savarankiškai

kažkaip išsikovojo tas teises, išsiaiškino situaciją, pinigų lyg tai negavo pilnai, bet bent jau ateičiai išsikovojo, kad aš

žinau savo teises ir daugiau kito karto tokio nebus.“


38

Aukštas prieglobstį gavusių užsieniečių nedarbo lygis ir gyvenimas iš pašalpų iš vienos pusės,

ir priklausimas nuo integracijos programos bei socialinių darbuotojų/kuratorių veiklos iš kitos

liudija apie pabėgėlių savarankiškumo stoką, silpnus socialinius išteklius su daugumos

visuomene ir (ekonominį bei socialinį) pažeidžiamumą (lygiagrečiai ekonominiam

pažeidžiamumui, pastebimas didelis psichologinio pažeidžiamumo potencialas), kuris susijęs su

neigiamomis darbdavių ir bendrai visuomenės nuostatomis. Didžiajai daliai prieglobstį gavusių

užsieniečių integracijos nutraukimas sukuria didelius finansinius iššūkius, kurių, šiuo metu,

prieglobstį gavę užsieniečiai patys išspręsti negali. Nors būsto paieškos atžvilgiu galima įžvelgti

prieglobstį gavusių užsieniečių savarankiškumą, užimtumo atžvilgiu savarankiškumą pakeičia

socialiniai darbuotojai, kuratoriai ir pašalpos, todėl nenuostabu, kad užimtumo lygis tarp

prieglobstį gavusių užsieniečių mažėja.

„Mes padedame. Įvairiai, priklauso nuo žmogaus aišku, bet jeigu yra naujai atvažiavę, pavyzdžiui, integracijos

pradžia ar šiaip neilgai gyvenantys Lietuvoje ... pagalba yra visokia, su visokiais CV, popieriais, taip pat su

skambučiais darbdaviui, jeigu žmogus nekalba pilnai lietuviškai ... tada mes skambiname darbdaviui ir šnekame ...

tada gaunasi dviprasmiška situacija, kodėl jis pats mums neskambina? Ar jis negali šnekėtis? Iš kitos pusės,

užsieniečiui gal saugiau yra ... jis pasakė kelis žodžius ir nesuprato, o darbdavys padėjo ragelį, maždaug nėra čia ko

kalbėtis, jeigu neišeina lietuviškai pilnai susikalbėti ... bet gyvai susišneka žmonės, o telefonu sunkiau.“

Šiuo atveju svarbu akcentuoti, kad besikeičianti Lietuvos darbo rinkos struktūra sukuria

darbo jėgos paklausą, todėl pabėgėliai neturėtų susidurti su didelėmis užimtumo problemomis

(šiuo metu Lietuvoje jaučiamas įvairių kvalifikacijų darbuotojų stygius). Deja, tokie struktūriniai

integracijos veiksniai kaip neigiamos darbdavių ir bendradarbių nuostatos, draudimas

prieglobsčio prašymo svarstymo metu dirbti ir prisirišimas prie socialinės integracijos programos

(kuri, anot tyrime dalyvavusiu ekspertų, yra per ilga) tampa kliūtimi siekiant įsidarbinti.

„Neigiamas požiūris buvo visada. Ta nuostatą jie (darbdaviai) naudodavo ir tada kai buvo krizė. Pavyzdžiui,

prieš krizę buvo nesvarbu nuostata ... mums (darbdaviams) reikia darbuotojų ... paskui atėjo krizė ir nuostata iš

karto viršų paėmė, nes konkurencija didelė buvo. Dabar po krizės vėl ... visi beveik dirba. Jokio skirtumo nuostatos,

nes sunku surasti darbuotojus, bet suranda vienur ar kitur.

Dažnos sveikatos problemos taip pat atriboja prieglobstį gavusius užsieniečius nuo darbo

rinkos. Pastebėtina, kad dalis integracijos į darbo rinką barjerų nepriklauso nuo pačių pabėgėlių,

todėl ne visada pabėgėlių nedarbo lygis gali būti matuojamas išsilavinimu ar jų motyvacija. Tokiu

atveju socialinių darbuotojų tarpininkavimas tampa būtinas:


39

„Keičiasi situacija ... dabar patys gauna pinigus, patys manevruoja, brangiau ar pigiau išsinuomoja būstus kur

nori. Bet požiūris vis tiek lieka, buto savininko, kaimynų požiūris. Dabar, sakyčiau, iš vienos pusės lengviau žmogui,

nes jis ieško kur nori, kur turi pažystamų, iš kitos pusės sunkiau, nes jam susidoroti su savininko nuostata tenka

savarankiškai. Kartais pas mus prašo nueit, pasikalbėti, palaikyti, nes oficialiai mes nieko negalime ... Tas

palaikymas kartais padeda, bet daugiausiai tai atitenka jiems.“

Tyrime dalyvavusių ekspertų teigimu, ekonominė pabėgėlių integracija priklauso nuo

individualių savybių ir kilmės šalies. Pasak ekspertų, kilmės šalis gali įtakoti didesnį ar mažesnį

kalbos barjerą, kuris dažnai turi lemiamos įtakos integracijai į darbo rinką. Be to, teikiama

parama yra itin maža, todėl finansinės problemos turėtų paskatinti prieglobstį gavusius

užsieniečius ieškotis darbo:

„Kada pradeda dirbti – labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai. Jeigu atvyksta iš Somalio, kalbos

visiškai nemoka, tai faktas, kad jis tikrai nepradės dirbti, todėl pirmiausiai mokosi kalbos. Jeigu atvyksta iš

Baltarusijos, rusiškai susišneka ... kuo puikiausiai viskas ... jei dar turi kažkokį diplomą, draugų ratą, tai nori kuo

greičiau pradėti dirbti, nes tų pinigų ką jie gauna čia centre ... aš tikrai atsakingai sakau, kad tai yra tikrai labai labai

mažai ir jaunam žmogui išgyventi už tokią sumą tai yra praktiškai badas.“

5.4 Švietimas ir kalba

Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti prieglobstį gavusių užsieniečių mokyklinio amžiaus vaikų

mokymosi sąlygas ir kalbą. 43,5 proc. respondentų teigė, kad jų vaikai lanko švietimo įstaigą

(2007 m. šis skaičius siekė 65 proc.). Visi respondentai (kurių vaikai tyrimo metu lankė švietimo

įstaigą) pažymėjo, kad jiems yra svarbu, jog jų vaikas mokėtų gimtąją, lietuvių ir anglų kalbas.

90,3 proc. pažymėjo, kad vaikams svarbu mokėti rusų kalbą (tarp kitų kalbų, kurias pažymėjo

respondentai, buvo hindi, turkų ir arabų kalbos). Iš švietimo įstaigą lankančių vaikų (43,5 proc.),

daugumos vaikai eina į lietuvių mokyklą, tad nenuostabu, kad 99 proc. prieglobstį gavusių

užsieniečių norėtų leisti savo vaiką į švietimo įstaigą, kurioje yra dėstoma lietuvių kalba.

Šiuo atveju svarbu palyginti 2007 ir 2013 m. atliktų tyrimų duomenis. Nors 2007 m. atlikto

tyrimo duomenimis, prieglobstį gavę užsieniečiai supranta, kad mokėti lietuvių kalbą jiems ir jų

vaikams yra svarbu, tačiau savo vaikus buvo linkę leisti į švietimo įstaigas, kuriose dėstoma rusų

kalba; 2013 m. tyrimo duomenys parodė, kad respondentai savo vaikus yra labiau linkę leisti į

lietuviškus darželius ir/ar mokyklas (šis skirtumas galėtų būti paaiškinamas tuo, kad 2007 m.


40

didžioji dalis pabėgėlių buvo iš Čečėnijos, tuo tarpu šiuo metu pabėgėlių imigracijos struktūra

pasižymi didesne įvairove ir, tuo pačiu, santykinai didesne prieglobsčio prašytojų iš Afganistano

grupe).

Kokia kalba dėstoma PGU vaikų švietimo įstaigose (proc.)?

18,8

81,3

14,3

78,6

7,122,2

66,7

11,10

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Rusų Lietuvių Lenkų

Pirmas vaikas Antras vaikas Trečias vaikas


Didelė dalis respondentų teigė mokantys lietuvių kalbą: daugiau kaip pusė (51,5 proc.)

supranta lietuviškai, 46,9 proc. laisvai susikalba lietuvių kalba, tačiau tik 2 proc. respondentų

teigė galintys skaityti. Savo rusų kalbos žinias respondentai taip pat įvertino gerai: 81.6 proc.

respondentų teigė laisvai susikalbantys. Pastebėtinos geros anglų kalbos žinos. Daugiau kaip

pusė (51.1 proc.) laisvai susikalba, 46.9 proc. supranta, tačiau tik 2 proc. apklaustųjų gali skaityti.

5.5 Socialinė parama ir gyvenimo sąlygos

Prieglobstį gavusių užsieniečių buvo paprašyta atsakyti, kokios, jų manymu, iškyla (iškilo)

pagrindinės problemos ir trūkumai gaunant ir naudojantis prieglobstį gavusių užsieniečių

parama. Tyrimo duomenimis, reikšmingiausia (81,8 proc.) problema yra susijusi su paramos

dydžiu (parama yra per maža, tad jos nepakanka pasirūpinti savimi ir šeimos nariais). Taip pat

didelė dalis (68,2 proc.) respondentų nurodė, kad socialinės integracijos programa yra per

trumpa. Daugiau negu pusė (56,3 proc.) akcentavo ilgą ir sudėtingą būsto paieškos procesą.

Daugiau kaip dešimtadalis (11,3 proc.) pažymėjo, kad socialinės integracijos programa pernelyg

ilgai tęsiasi, todėl integracijos programa turėtų tęstis trumpiau.


41

Kokios, Jūsų manymu, iškyla (iškilo) pagrindinės problemos ir trūkumai Jums gaunant ir naudojantis prieglobstį gavusių užsieniečių parama?

81,8

68,2

56,3

50,8

43,1

36,9

31,3

11,3

18,2

31,8

43,8

49,2

56,9

63,1

68,8

88,7

0 20 40 60 80 100

Parama pernelyg maža, kad jos užtektu pasirūpinti savimi (ir šeimos nariais)

Per trumpa socialinės integracijos programa

Ilgas ir sudėtingas būsto paieškos procesas

Ilgas ir sudėtingas darbo paieškos procesas

Draudimas dirbti prieglobsčio prašymo svarstymo metu

Neigiamas visuomenės požiūris į pabėgėlius

Mažai galimybių teikiama parama disponuoti savarankiškai

Socialinės integracijos programa pernelyg ilgai tęsiasi, Integracijos programa turėtų tęstistrumpiau

Taip, % Ne, %


Pabėgėlių lūkesčiai valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu yra įvairūs.

Apibendrinant galima teigti, kad lūkesčiai yra tokie patys kaip ir problemos, su kuriomis

prieglobstį gavę užsieniečiai susiduria gaudami paramą. Tyrimas atskleidė, kad prieglobstį gavę

užsieniečiai iš nevyriausybinių organizacijų ir kitų institucijų (savivaldybių ir seniūnijų), kurios

teikia socialines paslaugas prieglobstį gavusiems užsieniečiams, daugiausiai pagalbos tikisi

sprendžiant sveikatos priežiūros problemas (73,8 proc.), būsto (67,7 proc.) ir užimtumo (64,5

proc.) klausimus. Atitinkamai 60 proc. ir 61,7 proc. tikisi daugiau nemokamų paslaugų ir

dėmesio. Daugiau kaip pusė (51,7 proc.) respondentų pažymėjo, kad iš nevyriausybinių

organizacijų ir kitų institucijų, kurios teikia socialines paslaugas prieglobstį gavusiems

užsieniečiams, tikisi daugiau laisvės (savarankiškumo) naudojantis teikiama parama. Vis dėlto,

reikia paminėti tai, kad absoliuti dauguma prieglobstį gavusių užsieniečių iš nevyriausybinių

organizacijų ir kitų institucijų tikisi pagalbos sprendžiant visas pagrindines integracijos

problemas. Iš vienos pusės, tai liudija apie pabėgėlių priklausomybę nuo nevyriausybinių

organizacijų ir valstybinių institucijų. Iš kitos pusės, tai vienintelis stiprus išorinis socialinis

išteklius, kuriuo prieglobstį gavę užsieniečiai gali naudotis (ir sėkmingai naudojasi).


42

Ko tikitės (tikėjotės) iš nevyriausybinių organizacijų ir kitų institucijų (savivaldybių ir seniūnijų), kurios teikia socialines paslaugas prieglobstį gavusiems užsieniečiams?

73,8

67,7

66,7

64,5

61,7

60

48,3

25

26,2

32,3

33,3

35,5

38,3

40

51,7

75

0 20 40 60 80 100

Pagalbos sprendžiant sveikatos priežiūros problemas

Pagalbos ieškant būsto

Prasitęsti socialinės integracijos programą

Pagalbos ieškant darbo

Didesnio dėmesio

Daugiau nemokamų paslaugų

Didesnio savarankiškumo naudojantis teikiama parama

Nesitikiu nieko

Taip, % Ne, %


Analizuojant prieglobstį gavusių užsieniečių socialinius ryšius ir priklausomybę nuo socialinės

integracijos programos, tikslinga aptarti tyrime dalyvavusių respondentų nuomonę apie

integracijos programos laikotarpį. Tyrimo dalyvių nuomonė apie integracijos programos

laikotarpį buvo skirtinga: nuo 5–8 mėnesių iki viso gyvenimo. Keli respondentai minėjo, kad

integracijos programa turėtų tęstis mažiau nei 5 metus, kaip numatyta Lietuvos teisinėje bazėje.

Argumentuojant savo nuomonę beveik visi respondentai sutiko, kad jei integracijos programa

tęsiasi trumpai, neįmanoma gerai išmokti lietuvių kalbą, susirasti darbą, būstą ir apskritai

sėkmingai integruotis. Priešingai negu prieglobstį gavę užsieniečiai, tyrime dalyvavę ekspertai

akcentavo per ilgą integracijos programą, kuri sukuria nuo teikiamų paslaugų priklausančius

asmenis.

Atsakymai į klausimą apie socialinių darbuotojų ir kuratorių pagalbą sprendžiant kylančius

sunkumus patvirtina aukščiau pateiktus prieglobstį gavusių užsieniečių atsakymus: dauguma

tyrimo dalyvių nesutinka, kad jiems nereikia socialinių darbuotojų/kuratorių pagalbos norint

prasitęsti integracijos programą (76,6 proc.), išspręsti sveikatos problemas (73,0 proc.), susirasti

darbą (68,3 proc.), būstą (63,5 proc.) ir išspręsti vaikų švietimo klausimus (62,5 proc.).

2007 ir 2013 m. atliktų tyrimų duomenų palyginimas vėlgi rodo didėjančią prieglobstį

gavusių užsieniečių priklausomybę nuo socialinės integracijos programos, socialinių darbuotojų


43

ir kuratorių. 2007 m. tyrimo duomenimis, respondentai labiausiai akcentavo problemas,

susijusias su būsto ir darbo paieška: daugumai pabėgėlių pagalba ieškant darbo (49 proc.) ir

būsto (52 proc.) buvo būtina (teigiančių, jog pagalba ieškant darbo ar būsto 2007 m., skaičius

buvo pastebimai mažesnis negu 2013 m.).

Ar sutinkate su šiais teiginiais?

37,5

36,5

31,7

27

23,4

62,5

63,5

68,3

73

76,6

0 20 40 60 80 100

Man nereikia socialinių darbuotojų/kuratorių pagalbosnorint išspręsti vaikų švietimo klausimus

Man nereikia socialinių darbuotojų/kuratorių pagalbosnorint susirasti būstą

Man nereikia socialinių darbuotojų/kuratorių pagalbosnorint susirasti darbą

Man nereikia socialinių darbuotojų/kuratorių pagalbosnorint išspręsti sveikatos sunkumus

Man nereikia socialinių darbuotojų/kuratorių pagalbosnorint prasitęsti integracijos programą

Taip, % Ne, %


Prieglobstį gavę užsieniečiai pažymi, kad siekiant sėkmingos integracijos reikia susirasti

darbą (86,2 proc.), įgyti profesiją (84,5 proc.) ir susirasti būstą (81,5proc.); tuo tarpu šiuos (anot

pabėgėlių) sėkmingus integracijos veiksnius įgyvendino atitinkamai 52,5 proc., 63,9 proc. ir 73,3

proc. respondentų. 78,5 proc. tyrimo dalyvių pažymėjo, kad svarbu išmokti lietuvių kalbą (73,3

proc. teigė tai padarę); 77,3 proc. – išspręsti sveikatos problemas ir pasirūpinti vaikų švietimu

(65,6 proc. teigė, kad šiuos klausimus jau išsprendė).

Prieglobstį gavusių užsieniečių teigimu, pagrindiniai integracijos veiksniai nesiskiria nuo šiuo

metu vyraujančios integracijos problematikos apskritai, tačiau svarbu pabrėžti, kad didžioji dalis

respondentų integracijos pratęsimą traktuoja kaip integracijos sėkmę. Vis dėlto, užimtumo ir

būsto klausimai, pasak prieglobstį gavusių užsieniečių, yra patys svarbiausi. Taip pat paminėtinas

ir pilietybės aspektas, liudijantys apie respondentų ketinimus likti gyventi Lietuvoje. Dėl

dvigubos pilietybės apribojimų ir griežtos pilietybės politikos tik mažai daliai apklaustųjų pavyko

gauti Lietuvos pilietybę.


44

Jūsų manymu, ką Jūs turite padaryti, kad integracijos programa būtų sėkminga?

84,5

81,5

78,5

77,3

65,6

63,6

60

15,4

18,5

21,5

22,7

34,4

36,4

40

0 20 40 60 80 100

Įgyti profesiją

Susirasti būstą

Išmokti lietuvių kalbą

Išspręsti sveikatos problemas

Pasirūpinti vaikų išsilavinimu

Įgyti Lietuvos pilietybę

Prasitęsti integracijos programą

Taip, % Ne, %

Jūsų manymu, ką Jūs esate padaręs (padariusi), kad integracijos programa būtų sėkminga?

73,3

73,3

63,9

52,5

45,6

35,1

18,2

17,9

26,7

26,7

36,1

47,5

54,4

64,9

81,8

82,1

0 20 40 60 80

Išmokau lietuvių kalbą

Susiradau būstą

Įgijau profesiją

Susiradau darbą

Išsprendžiau sveikatos problemas

Pasirūpinau vaikų išsilavinimu

Prasitęsiau integracijos programą

Įgijau Lietuvos pilietybę


Sprendžiant apie integracijos sėkmingumą, dauguma respondentų sutiko, kad siekiant

sėkmingos integracijos reikia išmokti lietuvių kalbą (93,4 proc.), susirasti darbą (72,1 proc.),

vaikai turi eiti į mokyklą/darželį ir mokytis lietuvių kalbą (70,7 proc.,). Mažesnė dalis pažymėjo,

kad siekiant sėkmingos integracijos būtina įgyti ir/ar pakeisti profesiją (68,4 proc.). Pastebėtina,

kad 65 proc. pripažįsta esantys vis dar nepakankamai savarankiški, kad problemas galėtų

išspręsti patys, be socialinių darbuotoju ir/ar kuratorių pagalbos. Šis klausimas tik patvirtina

aukščiau aptartą problematiką: priklausymą nuo socialinių pašalpų ir socialinių

darbuotojų/kuratorių pagalbos, aukštą nedarbo lygį, siekį prasitęsti integracijos programą ir kt.


45

Ar sutinkate su šiais teiginiais?

93,4

72,1

70,7

68,4

65

6,6

27,9

29,3

31,6

35

0 20 40 60 80 100

Man yra būtina išmokti lietuvių kalbą, kad integracija būtųsėkminga

Man yra būtina susirasti darbą, kad integracija būtų sėkminga

Mano vaikai turi eiti į mokyklą/darželį ir mokytis lietuvių kalbos

Man yra būtina įgyti/pakeisti profesiją, kad integracija būtųsėkminga

Esu vis dar nepakankamai savarankiškas, kad visas problemasgalėčiau išspręsti pats, be socialinių darbuotoju ir/ar kuratorių…

Taip, % Ne, %


Daugiau negu trečdalis (35,6 proc.) respondentų savo gyvenimo sąlygas, palyginti su situacija

prieš 12 mėnesių, įvertino kaip nepakitusias; 7 proc. teigė, kad jų gyvenimo sąlygos pablogėjo ir

net 27 proc. savo gyvenimo sąlygas įvertino kaip labai pablogėjusias. Penktadalis (22 proc.) ir

beveik dešimtadalis (8 proc.) atitinkamai nurodė, kad jų gyvenimo sąlygos pagerėjo ar labai

pagerėjo.

Lyginant 2007 ir 2013 m. duomenis matyti, kad prieglobstį gavusių užsieniečių gyvenimo

sąlygos nežymiai pablogėjo. 2007 m. tyrimo duomenimis, 38,4 proc. respondentų nurodė, kad jų

gyvenimo sąlygos per pastaruosius 12 mėn. nepasikeitė (lyginant su 35,6 proc. 2013 m.), tačiau

37 proc. teigė, kad pagerėjo arba labai pagerėjo (lyginant su 30 proc. 2013 m.). 21,9 proc.

pabėgėlių gyvenimo sąlygos pablogėjo arba labai pablogėjo (lyginant su 34 proc. 2013 m.).

Siekiant atlikti papildomą duomenų analizę, buvo pritaikytas Mann-Whitney kriterijus, kurio

pagalba buvo siekiama atskleisti dviejų respondentų grupių (dalyvaujančių ir nedalyvaujančių

socialinės integracijos programoje) nuomonę dėl jų šeimų gyvenimo sąlygų. Duomenų analizė

atskleidė, kad statistiškai reikšmingų ryšių nenustatyta. Šiuo atveju galima teigti, kad gyvenimo

sąlygos, palyginti su situacija prieš 12 mėnesių, nėra susijusios su prieglobstį gavusių užsieniečių

(ne)dalyvavimu socialinės integracijos programoje. Pastebėtina, kad tokie duomenys gali būti

susiję su pernelyg maža respondentų imtimi. Papildomos analizės rezultatai leidžia daryti

prielaidą, kad didesnėje imtyje ryšys tarp gyvenimo sąlygų ir (ne)dalyvavimo integracijos

programoje galėtų atsirasti.


46

Jūsų/Jūsų šeimos gyvenimo sąlygos, palyginti su situacija prieš 12 mėnesių:

27%

7%

22%

8%


Socialinės integracijos savivaldybėse metu ir jai pasibaigus prieglobstį gavę užsieniečiai

susiduria su neigiamomis nuostatomis jų atžvilgiu, o tai trukdo sėkmingai integracijai. Siekiant

atskleisti neigiamų nuostatų pobūdį, respondentų buvo paklausta, ar jie per pastaruosius 12

mėn. susidūrė su neigiama reakcija įvairiose situacijose. Tyrimo duomenimis, daugiau kaip

trečdalis (34,5 proc.) nurodė, kad su neigiama reakcija susidūrė ieškant darbo, 18,6 proc. –

parduotuvėje, 18,6 proc. – viešajame transporte, 16,9 proc. – iš socialinių darbuotojų, po 15

proc. – ieškant būsto ir iš kaimynų. Mažiausiai neigiamos reakcijos prieglobstį gavę užsieniečiai

susilaukia darbe ir policijoje. Pastarąją tendenciją galima paaiškinti tuo, kad didelė dalis

respondentų nedirba ir, greičiausiai, neturi (neturėjo) pastovaus kontakto su policija (todėl

neigiamos patirties šiais atvejais turi mažiau); tuo tarpu kasdieninėse situacijose (viešasis

transportas, kaimynai, darbo ar būsto paieška ir kt.) neigiamos reakcijos susilaukia dažniau.

Nurodykite, ar per pastaruosius 12 mėn. Jums teko susidurti su neigiama reakcija lentelėje išvardintose situacijose?

34,5

18,6

18,6

16,9

15

15

10,2

8,5

65,5

81,4

81,4

83,1

85

85

89,8

91,5

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Ieškant darbo

Parduotuvėje

Viešajame transporte

Iš socialinių darbuotojų

Ieškant būsto

Iš kaimynų

Darbe (dirbant)

Iš policijos

Taip, % Ne, %



47

2007 m. apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėn. dažniausiai pabėgėliai

susidurdavo su neigiama reakcija ieškant būsto (35,6 proc.), darbo (17,8 proc.) ir viešajame

transporte (17,8). 12,3 proc. apklaustųjų nurodė su neigiama reakcija susidūrę bendraujant su

socialiniais darbuotojais. Apibendrinant 2007 ir 2013 m. rezultatus galima teigti, kad prieglobstį

gavę užsieniečiai su neigiamomis nuostatomis susiduria problemiškiausioje socialinės

integracijos – apgyvendinimo – srityje. Lyginant 2007 ir 2013 m. duomenis didžiausias neigiamų

nuostatų patirčių skirtumas matomas būsto paieškos procesuose: jei 2007 m. ieškant būsto su

neigiama reakcija susidūrė 35,6 proc. apklaustųjų, tai 2013 m. – tik 15 proc. Pastebėtina, kad

didžioji dalis respondentų teigė būstą susiradę patys, todėl šiuo atveju neigiamų nuostatų

patirčių sumažėjimą sieti su socialinių darbuotojų tarpininkavimu negalima.

5.6 Socialiniai ryšiai

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokio pobūdžio socialinius ryšius formuoja (jau yra

suformavę) prieglobstį gavę užsieniečiai. Visų pirma buvo siekiama išsiaiškinti, ar prieglobstį

gavusių užsieniečių atvykimo priežastys nėra susijusios su migracijos tinklu (tokio pobūdžio

tendencija buvo atskleista 2007 m. tyrime). 2013 m. tyrimas tiesioginės migracijos tinklo įtakos

pabėgėlių srautams neatskleidė (nors ir nežymiai, bet, pasak tyrime dalyvavusių ekspertų,

prieglobsčio prašytojų iš Afganistano srautas Lietuvoje yra susijęs su tarptautiniu migracijos

tinklu).

Paklausus respondentų, kodėl nusprendė prašyti prieglobsčio ir išvykti iš savo šalies,

dauguma nurodė pilietinius konfliktus (78,3 proc.), pavojų gyvybei (66,7 proc.), žmogaus teisių

pažeidimus (42 proc.) ir persekiojimą dėl politinių įsitikinimų (37,7 proc.). Mažiausia dalis į

Lietuvą atvyko dėl ekonominių priežasčių ar pas savo šeimos narius (po 5,8 proc.) ir dėl klimato

kaitos (1,4 proc.).

Respondentų grupės pagal gyvenimo Lietuvoje trukmę pasiskirstė homogeniškai. Didžioji

dalis respondentų (47 proc.) gyvena Lietuvoje nuo 2 iki 5 metų. Mažesnė dalis (26 proc.) gyvena


48

Lietuvoje vienerius metus ir mažiau. Daugiau nei 5 metus Lietuvoje gyvena 27 proc. tyrime

dalyvavusių respondentų.

Daugumai respondentų buvo nesvarbu, kokioje šalyje jie gaus prieglobstį. Svarbiausias

veiksnys, respondentų teigimu, gauti prieglobstį Europos Sąjungos valstybėje narėje. Mažesnė

dalis paminėjo, kad prieglobstį tikėjosi gauti Lietuvoje. Kituose atsakymuose buvo minimos

tokios šalys kaip Didžioji Britanija, Austrija, Danija, Norvegija, Švedija, Suomija, Malta, Šveicarija

ir Vokietija.

Analizuojant prieglobstį gavusių užsieniečių socialinius ryšius, būtina aptarti migracijos tinklo

aspektą ir šio tinklo formavimo(si) aplinkybes. Migracijos tinklo ir prieglobsčio tikslo šalies

sąsajas akcentavo tyrime dalyvavę ekspertai. Jei 2007 m. atliktas tyrimas atskleidė stiprų

prieglobstį gavusių užsieniečių iš Čečėnijos migracijos tinklą, tai 2013 m. tyrimo duomenys rodo,

kad tokio pobūdžio tinklas egzistuoja afganų tarpe:

„Čia irgi, žiūrint kokios tos grupės. Bet afganistaniečiai, tai jie pakankamai remia vienas kitą.“

Lygiagrečiai stipriems vidiniams socialiniams ryšiams pabėgėlių grupės viduje, tyrime

dalyvavę ekspertai akcentavo skirtingų miestų įtaką prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos

procesams. Ekspertų teigimu, skirtinguose miestuose formuojasi skirtingo pobūdžio socialiniai

ryšiai. Neabejotinai, dienos centrai vaidina svarbų vaidmenį formuojant tokio pobūdžio ryšius:

„Kaunas, jis veikia daugiau kaip socializacijos centras. Ten žmonės ateina tiesiog pabendraut, pabūt. Tai Vilniuje

taip neveikia. Pas mus čia Vilniuje ateina jeigu turi konkrečią problemą, tai kaip čia ją galima išspręsti. Bet tos

problemos, aš manau, panašios. Kaune ir Jonavoje, kadangi jų yra daugiau, ten toks tinklas, tai jei gali ir vienas

kitam padėti daugiau. Čia Vilniuje yra truputėlį mažiau pabėgėlių. Jie čia tokie pavieniai labiau.“

Kodėl emigravote iš savo kilmės šalies?

78,3

66,7

42

37,7

5,8

5,8

1,4

0

21,7

31,8

58

62,3

94,2

94,2

98,6

100

0 20 40 60 80 100

Karas, politiniai/pilietiniai konfliktai šalyje

Kilmės šalyje grėsė pavojus mano (šeimos narių) gyvybei

Žmogaus teisių pažeidimai

Persekiojimas dėl politinių įsitikinimų

Ekonominės priežastys

Atvykau pas savo šeimą/gimines

Klimato kaita

Atvykau pas savo draugus/pažystamus

Taip, % Ne, %



49

Paprašius respondentų nurodyti, su kokiais didžiausiais sunkumais teko susidurti atvykus į

Lietuvą, dauguma akcentavo psichologinės pagalbos poreikį (56,9 proc.), sunkumus ieškant

būsto (50,8 proc.), kalbos barjerą (50,7 proc.), draudimą dirbti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo

metu (50 proc.), sveikatos problemas (49,3 proc.), sudėtingą biurokratinį procesą tvarkant

teisinius dokumentus (47,7 proc.), prastas gyvenimo sąlygas Užsieniečių registracijos centre

(44,6 proc.), socialinės integracijos programos pratęsimą (43,3 proc.), psichologinius sunkumus

adaptuojantis naujoje šalyje (42,2 proc.), kultūrinius ir religinius skirtumus (40,4 proc.), darbo

paiešką (40,3 proc.) ir neigiamas visuomenės nuostatas (37,3 proc.). Mažiausi sunkumai,

prieglobstį gavusių užsieniečių teigimu, šaltas klimatas (27,9 proc.), kilmės šalyje įgytos

kvalifikacijos nepripažinimas (26,2 proc.), vaikų švietimas (24,2 proc.) ir izoliacija nuo vietos

visuomenės RPPC (21,2 proc.).

Nurodykite didžiausius sunkumus, su kuriais teko susidurti atvykus į Lietuvą

56,9

55,4

50,8

50,7

50

49,3

47,7

43,3

42,2

41,8

40,4

37,3

27,9

26,2

24,2

21,2

43,1

44,6

49,2

49,3

50

50,7

52,3

56,7

57,8

58,2

59,6

62,7

72,1

73,8

75,8

78,8

0 20 40 60 80 100

Psichologinės pagalbos poreikis (atvykus iš pavojingų zonų)

Prastos gyvenimo sąlygos Užsieniečių registracijos centre

Sunkumai ieškant būsto

Kalbos barjeras

Draudimas dirbti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu

Sveikatos problemos

Sudėtingas biurokratinis procesas tvarkant teisinius dokumentus

Socialinės integracijos programos pratęsimas

Psichologiniai sunkumai adaptuojantis naujoje šalyje

Sunkumai ieškant darbo

Kultūriniai, religiniai skirtumai

Neigiamos visuomenės nuostatos

Šaltas klimatas

Kilmės šalyje įgytos kvalifikacijos nepripažinimas

Vaikų švietimas

Izoliacija nuo vietos visuomenės RPPC

Taip, % Ne, %


Analizuojant prieglobstį gavusių užsieniečių socialinius ryšius, respondentų buvo klausiama, į

ką jie kreiptųsi, jei lentelėje nurodytos pagalbos jiems reikėtų šiuo metu. Tyrimo duomenys

atskleidė, kad didžiausios pagalbos respondentai tikisi iš socialinių darbuotojų ir/ar kuratorių.

Pavyzdžiui, 75,9 proc. apklaustųjų į socialinius darbuotojus ar kuratorius kreiptųsi, jei jiems


50

reikėtų pagalbos gaunant socialinę pašalpą; tuo tarpu tik 12 proc. šią problemą spręstų patys.

72,4 proc. teigė, kad dėl teisinių klausimų taip pat kreiptųsi į socialinius darbuotojus ar

kuratorius, tačiau tik 20,7 proc. šiuos klausimus bandytų spręsti patys. Sveikatos problemų

sprendimą respondentai taip pat būtų linkę patikėti socialiniams darbuotojams. Pastebėtina,

kad būsto ir darbo problemas prieglobstį gavę užsieniečiai spręstų tiek savarankiškai, tiek

padedami socialinių darbuotojų ar kuratorių. Išskirti galima finansinius klausimus, kadangi juos

respondentai spręstų pasitelkdami ne tik savo išteklius ar socialinius darbuotojus, bet ir šeimą,

gimines bei draugus. Mažiausiai pagalbos tikimasi iš draugų lietuvių.

Apibendrinant žemiau pateiktoje lentelėje esančius duomenis galima teigti, kad prieglobstį

gavę užsieniečiai yra išvystę arba vidinius (t.y. etninės giminystės ar šeimos) ryšius, arba

institucinius ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis ar valstybinėmis institucijomis,

dalyvaujančiomis PGU integracijos procesuose. Kaip rodo tyrimo duomenys, ryšiai su

priimančios visuomenės nariais yra itin silpni. Pabrėžtina, kad stiprėjantys ryšiai etninės grupės

viduje ir priklausomybė nuo socialinių darbuotojų gali silpninti išorinius ryšius su daugumos

visuomene, ir, tuo pačiu, mažinti prieglobstį gavusių užsieniečių savarankiškumo potencialą.

Į ką kreiptumėtės, jei lentelėje nurodytos pagalbos Jums reikėtų šiuo metu?

28,6

39,7

6,3

6,3

15,9

22,4

69

1,7

0

6,9

20,7

72,4

3,4

0

3,4

44,1

42,4

6,8

6,8

0

45,8

45,8

1,7

6,8

0

12,1

75,9

0

0

3,9

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Į nieką; spręsčiau pats

Į socialinius darbuotojus/kuratorius

Į draugus (užsieniečius/pabėgėlius)

Į draugus lietuvius

Į šeimos narius/giminę

Pagalba siekiant gauti pašalpą Pagalba susirandant būstą Pagalba susirandant darbą

Teisinė Medicininė/psichologinė Finansinė



51

Į klausimą „Kokių specialistų/socialinių darbuotojų paslaugomis naudojatės“, dažniausiai

respondentai minėjo socialinius darbuotojus, darbo biržos, NVO, Ruklos ir Lietuvos Raudonojo

Kryžiaus draugijos darbuotojus. Nemažai respondentų paminėjo medicinos paslaugas ir medikus

kaip pačius svarbiausius specialistus. Taip pat buvo minimi vertėjų, lietuvių kalbos mokytojų ir

teisininkų paslaugos. Pastebėtina, kad dalis respondentų nesinaudoja jokių specialistų pagalba

(galima daryti prielaidą, kad nesinaudoja tie, kurie nedalyvauja integracijos programoje). Vienas

respondentas išsakė kritiką socialinės integracijos programai: „niekas nepadeda, norėjau kursų,

bet sako, kad per sena(s)“. Pastaroji prieglobstį gavusio asmens patirtis gali būti traktuojama

kaip diskriminacija amžiaus pagrindu.

Analizuojant paslaugas, kurios šiuo metu prieglobstį gavusiems užsieniečiams yra

būtiniausios, tikslinga išskirti šias: finansinė (70 proc.), medicininė/psichologinė (68,3 proc.),

pagalba siekiant gauti pašalpą (65,5 proc.), darbo paieška (51,8 proc.), teisinės paslaugos (50

proc.) ir būsto paieška (45,6 proc.). Būsto klausimas (lyginant su kitais sunkumais) nėra toks

aktualus, kadangi didelė dalis prieglobstį gavusių užsieniečių vis dar gyvena Ruklos Pabėgėlių

priėmimo centre.

Pažymėkite, kokio pobūdžio paslaugos Jums yra (buvo) būtiniausios?

70

68,3

65,5

51,8

50

45,6

25

26,7

23,3

28,6

35,7

33,3

5

5

10,9

19,6

14,3

21,1

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Finansinė

Medicininė/psichologinė

Pagalba siekiant gauti pašalpą

Pagalba susirandant darbą

Teisinė

Pagalba susirandant būstą

Labai reikalinga Mažiau reikalinga Visiškai nereikalinga


Lygiagrečiai aukščiau aptartoms paslaugoms, tyrime buvo siekiama atskleisti, ar tiriamųjų

grupė turi specialių porekių, kurie nėra susiję su jiems teikiama pagalba. Respondentai paminėjo

šiuos pagrindinius poreikius: finansinius, medicinos ir švietimo/kursų (pavyzdžiui, „noriu

mokytis, bet man neduoda kursų“). Prieglobstį gavę užsieniečiai taip pat akcentavo buitinių

daiktų (pavyzdžiui, šaldytuvas) ir pagalbos tvarkant pilietybės dokumentus bei vaikų švietimo


52

klausimų poreikį. Dalis respondentų minėjo siekį į Lietuvą atsivežti šeimą, vaikus ar gyvenimo

partnerį/ę (pastarasis siekis gali būti sietinas su ateities planais ar lūkesčiais, bet ne su specialiais

poreikiais).

Diskutuojant apie prieglobstį gavusių užsieniečių sveikatos problemas, paminėtinas sveikatos

draudimo aspektas, kurį akcentavo visi tyrime dalyvavę ekspertai. Ekspertų teigimu, tai, kad šiuo

metu visi prieglobstį gavę užsieniečiai turi teisę į privalomą sveikatos draudimą, yra itin

teigiamas pokytis. Taip pat buvo akcentuojami teigiami pokyčiai, susiję su leidimų gyventi

išdavimu:

„Taip. Turi teisę į draustumą. Jeigu registruotas darbo biržoje, turi teisę į privalomą draudimą, nepaisant to, kad

nedirba. Prieš tai buvo tokia situacija, kad arba dirba, arba miršta ... neturėjo teisės, jokių sąlygų. Kas pasikeitė ...

Migracijos departamentas pradėjo išdavinėti leidimus su leidimu dirbti užsienyje po penkerių metų Lietuvoje, kur yra

įrašyta ilgalaikis Europos Bendrijos gyventojas. Prieš tai išduodavo nuolatinio Lietuvos gyventojo leidimą, nors tas

leidimas kaip ir įrodydavo, kad tai nuolatinis Lietuvos gyventojas, bet kitose ES valstybėse nepriima jo ir neleidžia

dirbti“.

Vis dėlto, pokytis įstatyminėje bazėje dar nereiškia palankios erdvės integracijai, kadangi

vyraujančios nuostatos ir pasikeitusių įstatymų nežinojimas apriboja prieglobstį gavusių

užsieniečių priėjimą prie sveikatos apsaugos sektoriaus:

Paslaugų prieinamumas pasidarė atviras, tai yra labai gerai. Toliau, pačios paslaugos ir jų kokybė priklauso nuo

pačio žmogaus, kiek jam ko reikia. Jeigu ilgiau gyvenantis Lietuvoje, tai jis vis tiek ir šnekantis daugiau ... tada jis jau

pats gali ... jeigu jam nepatinka gydytojas, tai jis gali ieškoti kito. Jeigu tai yra visai naujas žmogus, tai arba Rukla

(RPPC) lydi, arba čia (LRKD) pasiklausia kur kreiptis ... tada ir mes tarpininkaujame. Iš esmės labai didelė problema

buvo paslaugų neprieinamumas ... žiūresime kaip jis realiai įsigyvendins, nes popieriai yra popieriai, bet, pavyzdžiui,

su Vilniaus ligonių kasom iki šiol yra problemos, nes nedraudžia vaiko, kuris ir šiaip pagal visus įstatymo punktus

turėtų būti draustas ... vis tiek yra problemos, aiškina papildomų dokumentų reikalauja ir panašiai.

Analizuojant socialinių ryšių ir integracijos barjerų sprendimo sąsajas, prieglobstį gavusių

užsieniečių buvo paklausta, kokius pagrindinius sunkumus jiems reikia išspręsti šiuo metu ir kaip

respondentai planuoja šiuos sunkumus įveikti. Iš vienos pusės, tyrimo duomenys atskleidė platų

integracijos problematikos spektrą; iš kitos pusės, problemų sprendimo spektras išlieka itin

siauro pobūdžio, kadangi absoliuti dauguma prieglobstį gavusių užsieniečių įvardytas problemas

spręstų pasitelkdami socialinių darbuotojų ir/ar kuratorių (įskaitant nevyriausybinių

organizacijų) pagalbą. Nors daugiau kaip pusė (55,6 proc.) respondentų planuoja problemas

spręsti savarankiškai, išorinių ryšių su daugumos visuomene palaikymas yra minimalus, nes tik


53

trečdalis (31 proc.) apklaustųjų bandys problemas spręsti pažystamų ar draugų lietuvių pagalba.

Taigi, prieglobstį gavusių užsieniečių socialinių ryšius (pagal pobūdį ir stiprumą) būtų galima

suskirstyti į 1) stiprius institucinius (su socialiniais darbuotojais ar kuratoriais), 2) silpnesnius

vidinius (su savo etnine grupe, giminėmis ir šeima) ir 3) silpnus su daugumos visuomene.

Taikant Chi-kvadrato kriterijų galima nustatyti, ar skiriasi dviejų grupių (dalyvaujančių

socialinės integracijos programoje arba ją baigusių, ir nedalyvaujančių joje) sunkumus.

Papildoma analizė atskleidė statistiškai reikšmingus skirtumus tarp dalyvaujančių socialinės

integracijos programoje arba ją baigusių, ir nedalyvaujančių joje bei sunkumų, kuriuos

respondentams reikia išspręsti šiuo metu. Dalyvaujantys socialinės integracijos programoje arba

ją baigę labiau nei nedalyvaujantys joje šiuo metu turi išspręsti būsto paieškos (x2=10.195; df=1;

p=0.001), darbo paieškos (x2=6.213; df=1; p=0.013), kalbos barjero (x2=4.985; df=1; p=0.026) ir

vaikų švietimo bei ugdymo problemas (x2=4.612; df=1; p=0.031). Galima daryti prielaidą, kad

nedalyvaujantys socialinės integracijos programoje prieglobstį gavę užsieniečiai yra labiau

savarankiški negu dalyvaujantys joje, turintys stipresnius socialinius ryšius su daugumos

visuomene ir jau išsprendę tokius sunkumus kaip būstas ar užimtumas.


54

Pagrindiniai sunkumai, kuriuos Jums reikia išspręsti šiuo metu

68,8

60,9

56,9

54,7

46,2

41,7

40

36,5

25,4

31,3

37,5

43,1

45,3

53,8

58,3

60

63,5

74,6

0 20 40 60 80 100

Finansiniai sunkumai

Darbo paieška

Savo (šeimos narių) sveikata

Specialybės įgijimas/kvalifikacijos kėlimas

Kalbos barjeras

Vaikų švietimas, ugdymas

Socialinės integracijos pratęsimas

Būsto paieška

Išvykimo į kitą šalį organizavimas

Taip,% Ne, %

Ką Jūs ketinate daryti siekdamas(a) išspręsti šias problemas?

75,8

64,3

55,6

36,8

31,6

31

24,2

35,7

44,4

63,2

68,4

69

0 20 40 60 80 100

Kreiptis į socialinius darbuotojus/kuratorius (RPPC, LRKD,CARITAS)

Kreiptis į socialinius darbuotojus/kuratorius savivaldybėse

Problemas spręsti savarankiškai

Kreiptis į draugus/pažystamus (kitus pabėgėlius)

Kreiptis į šeimos narius/gimines

Kreiptis į draugus/pažystamus (lietuvius)

Taip,% Ne, %


Galiausiai, tyrimo pagalba buvo siekiama išsiaiškinti, ar prieglobstį gavę užsieniečiai

sugebėtų problemas išspręsti savarankiškai, ar vis dėlto jiems prireiktų išorinės pagalbos.

Daugiau negu pusė (54,2 proc.) apklaustųjų nežinotų, kur kreiptis siekiant prasitęsti integracijos

programą, pusė (50,8 proc.) nežinotų kur ir kaip surasti švietimo įstaigą vaikams. Tiek pat

apklaustųjų savarankiškai nesugebėtų išspręsti finansinius sunkumus. Pastebėtina kad didelė

dalis prieglobstį gavusių užsieniečių nesugebėtų išspręsti kasdienių buitinių klausimų: išsikviesti

santechniką (43,3 proc.), nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą (33,9 proc.), kreiptis į policija (32,8

proc.), kt.

2007 ir 2013 m. duomenų palyginimas atskleidė, kad prieglobstį gavusių užsieniečių

savarankiškumas sprendžiant kasdienes problemas sumažėjo. 2007 m. tyrimo duomenimis, 31,5

proc. respondentų nežinotų, kaip į namus išsikviesti santechniką (lyginant su 43,3 proc. 2013


55

m.), 13,7 proc. – kaip išsikviesti gydytoją (lyginant su 24,6 proc. 2013 m.) ir 16,4 proc. nelaimės

metu nežinotų kur (kaip) kreiptis į policiją (lyginant su 32,8 proc. 2013 m.).

Ar žinotumėte, kur pačiam kreiptis (be kuratoriaus pagalbos), jeigu:

75,4

75

67,2

67,2

66,1

61,7

56,7

49,2

49,2

45,8

24,6

25

32,8

32,8

33,9

38,3

43,3

50,8

50,8

54,2

0 20 40 60 80 100

Jums į namus reikėtų išsikviesti gydytoją (greitąją pagalbą)

Jums reikėtų nueiti į polikliniką

Taptumėte nusikaltimo (užpuolimo, vagystės) auka ir tektų kreiptis į policiją

Jums reikėtų išsinuomoti būstą

Jums reikėtų nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą

Jums reiktų susirasti darbą

Jums reikėtų į namus išsikviesti santechniką

Jums reikėtų išspręsti finansinius sunkumus

Jums reikėtų surasti švietimo įstaigą (mokyklą, darželį) savo vaikams

Jums reikėtų prasitęsti socialinės integracijos programą

Taip, % Ne, %


Analizuojant prieglobstį gavusių užsieniečių savarankiškumą, motyvaciją ir priklausomybę

nuo socialinės integracijos programos, būtina aptarti institucinį integracijos aspektą. 1-oje

ataskaitos dalyje aptarta prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos infrastruktūra gali būti

iliustruojama ne tik pačios tikslinės grupės priklausomybe nuo teikiamų paslaugų, bet ir

ekspertų vertinimais, kurie akcentuoja tiek per ilgą integracijos programą, tiek paslaugų teikimo

pobūdį, kuris „sukuria“ pasyvius, o ne aktyvius paslaugų gavėjus:

„Žmogų pastato į tokią vietą, kad jis išeiti pats nenori, nes jeigu jis išeis – praras statusą ir paramą. Kad išlaikytų

statusą ir paramą, jis atsisako savo įgūdžių. Nenori, pavyzdžiui, savarankiškai visko daryti, nes žino, kad ateis laikas

integracijos pratęsimui ir tada negalės įrodyti kad negali pakankamai lėšų surinkti, kad negali dirbti, nes gal kažkur

skauda, neturi įgūdžių, nemoka kalbos. Aš pastebiu, kad žmonės pasirenka aukos pusę.“

„Turi gyvenime susidėlioti tikslus, ką nori daryti. Kai žinai, kad tavo integracijos programa gali būti pratęsiama,

tavo tikslu tampa kiekvienais metais ar pusmetį eiti, įrodinėti koks tu esi vargšas ir pažeidžiamas. Ir, kad tiesiog

galėtum tų pinigų veltui išsimušti.“

„Pagindinė funkcija pasidarė antraeilė, o projektai tapo svarbesni, nes juos reikia kažkaip pabaigti. Žmonės

Rukloje (RPPC) gyvena vidutiniškai tik 8 mėnesius. Rukla pirmiausiai turi jiems organizuoti lietuvių kalbos kursus, o

paskui jau supažindinti su Lietuvos visuomene. Kvalifikacija moko pagal projektus ... projektas tapo svarbesnis, nes

iki metų pabaigos ji reikia užbaigti ir gauti lėšas ... pagrindinė veikla ir liko kažkur... Dabar pagal situaciją, jeigu

žmogus tikrai nori išeiti į integraciją ir jį laiko dar puse metų, tai nėra tikslo ... Jie turi komisiją, kuri sprendžia, kaip

pasikeitė galimybės, bet viską įtakoja jų projektai, nes jei žmogus nepraėjo lietuvių kalbos kursų, dalyvavo, bet


56

nesugebėjo išmokti lietuvių kalbą, tai būtų jau pakankamas pagrindas dar kokius 3 mėn. laikyti ir sakyti, va, dabar

tau bus darbas pabaigti kalbos kursus. Jiems ten reikia įrašyti į specialybės kursus .... primigtinai įrašyti, nes reikia

projektui pasiekti rezultatą, o žmogus sako man to nereikia, aš noriu į miestą.“

Pabrėžtinas ir RPPC geografinis bei sociokultūrinis kontekstas, nesukuriantis palankios

integracijos erdvės. Pasak tyrime dalyvavusių ekspertų, sprendimas į tą patį pastatų kompleksą

patalpinti psichinę negalią turinčius asmenis sukuria papildomus barjerus prieglobstį gavusiems

užsieniečiams:

„Anksčiau buvo, kad žmonės į tą tvorą kažkaip neigiamai žiūrėdavo. Nesvarbu, kad Rukla yra jau atvira

institucija ir galima išeiti ir grįžti kada nori. Bet vis tiek tvoros egzistuoja. Tvora reiškia, kad apribota kažkas, bet

dabar dar čia neįgalūs. Naujokai dabar kur atvažiuoja, tai jiems nėra pokyčio ... iš vieno Užsieniečių registracijos

centro į kitą.“

Diskutuojant ne apie konkrečios institucijos veiklos pobūdį, bet apie bendrą prieglobstį

gavusių užsieniečių integracijos infrastruktūrą, dauguma tyrime dalyvavusių ekspertų siūlė

institucinius pokyčius, kurie galėtų būti įgyvendinami siekiant geresnės pabėgėlių integracijos, o

tiksliau – savarankiškumo. Pagrindinis siūlymas – į RPPC perkelti Užsieniečių registracijos centre

patalpintus nelydimus nepilnamečius, daugiavaikes šeimas ir socialinės rizikos asmenys, tuo

tarpu pirmąjį integracijos etapą įgyvendinti savivaldybėse:

„Vistiek jau turi būti pasiekęs stadiją, kurioje jau pats ieškai būsto. Jau esi perėjęs tą laikotarpį ... man atrodo,

kad tas laikotarpis labai smarkiai prisideda prie to, kad tu nebegali, nebenori ... su tavo savarankišku gyvenimu

atsiranda problemos. Aš manau, kad jeigu tiesiai iš Pabradės į savivaldybes ... tiesiai tą žmogų užgrūdintą visų

sąlygų išspirtumei į Lietuvos miestą ir padėtum be abejo su kuratoriumi. Problemų man atrodo būtų mažiau. Nes

Rukla deda tau šaukštą į burną, kad sėdėtum, lauktum kažko.“

5.7 Ateities planai

47,2 proc. respondentų teigė, kad jų šeimos nariai planuoja atvykti į Lietuvą, tuo tarpu 34

proc. apklaustųjų šeimos nariai į Lietuvą atvykti neplanuoja. 9,58 proc. pažymėjo, kad jie patys

ketina išvykti iš Lietuvos, tačiau atsakant į tiesioginį klausimą „Ar atsiradus galimybei,

pasirinktumėte kitą prieglobsčio šalį vietoje Lietuvos“, didžioji dalis (38,5 proc.) respondentų

pažymėjo, kad kitos šalies nesirinktų. Išvykti norinčių respondentų skaičius siekia 36,9 proc.


57

Ar į Lietuvą planuoja atvykti Jūsų šeimos nariai (jei dar to nepadarė)?

Ar atsiradus galimybei, pasirinktumėte kitą prieglobsčio šalį vietoje Lietuvos?

45%

32%

14%

9%

Taip Ne Nežinau Kita

37%

38%

23%2%

Taip Ne Nežinau Kita


Prieglobstį gavusių užsieniečių planai pasibaigus socialinės integracijos programai liudija apie

ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje potencialą, kadangi 77,8 proc. ketina įgyti Lietuvos pilietybę. Kita

vertus, net 65,2 proc. respondentų teigė dar nenusprendę ką darys integracijos programai

pasibaigus. Kiti atsakymai yra susiję su aukščiau aptartais integracijos barjerais: būstu,

užimtumu, kalba ir specialybe. Pastebėtina, kad beveik pusė (47,2 proc.) respondentų planuoja

prasitęsti integracijos programą. Planai prasitęsti integracijos programą iš vienos pusės, ir

situacijos neapibrėžtumas (planų neturėjimas) iš kitos pusės rodo, kad didžioji dalis prieglobstį

gavusių užsieniečių vis dar nėra susikūrę socialinės aplinkos, tačiau ketinimai įgyti Lietuvos

pilietybę ir noras likti Lietuvoje liudija apie Lietuvos, kaip imigracijos tikslo šalies, vaidmenį.

Tyrime dalyvavę ekspertai akcentavo ne pilietybę, bet leidimo nuolat gyventi šalyje

būtinybę. Pasak ekspertų, leidimas nuolat gyventi šalyje suteikia galimybę laisvai judėti po

Europos Sąjungą:

Aš manau, kad vis dėlto tikslas žmonėms yra ilgalaikis leidimas gyventi Lietuvoje, nes jis atveria duris į Europą.

Vis dėlto, tyrime dalyvavusių ekspertų teigimu, prieglobsčio situaciją ir integracijos procesus

keičia ne tik prieglobstį gavusių užsieniečių ilgalaikiai planai, bet taip pat integracijos politika.

Pavyzdžiui, pasikeitus integracijos tvarkos aprašui didelė dalis čečėnų išvyko iš Lietuvos. Ši

tendencija dar kartą įrodo, kad pabėgėlių priklausomybė nuo socialinių paslaugų iš tiesų yra

didelė, kadangi sumažėjus pašalpoms čečėnai nepasirinko ekonominės integracijos Lietuvoje

kelia, o išvyko į kitą Europos Sąjungos šalį:


58

„Čečėnų pagrinde buvo didelės šeimos. Jie visi patekdavo į pažeidžiamumą. Galima sakyti būdavo tas 5 metų

laikotarpis ir jie gaudavo 100 procentų pašalpas ... ir pašalpos buvo tikrai ne mažos ... tai gyveno praktiškai iš

pašalpų. Vėliau 2009 m. buvo pakoreguota integracijos tvarka ir ten buvo numatyta pagal metus, kad pirmais

metais gauna 100% pašalpą, antrais metais 80%, trečiais 70%, ketvirtais 60%, ir penktais 50%. Būtent 2009 m.

pradėjo masiškai išvažinėti iš Lietuvos, nes jiems pasidarė mažai pinigėlių ... jie turėjo eit dirbti, o darbo praktiškai

nėra, nes nėra kvalifikacijos, kalbos nėra, noro nėra, nieko nėra ... pašalpos sumažėjo. Jie tada išvyko į kitas šalis

ieškoti laimės, pasiprašė ten prieglobsčio. Kol buvo nagrinėjamas prašymas kitoje šalyje, du buvo grąžinti ... ir dabar

Pabradėje yra nemažai gražintų čečėnų. Ir visi važiuoja čia, prašosi pas mus, bet mes pagal tvarką jau negalime jų

priimti antrą kartą.“

Ką ketinate daryti integracijos programai pasibaigus?

77,8

65,2

62,5

60,4

47,9

47,2

31,2

30,2

22,2

34,8

37,5

39,6

52,1

52,8

68,8

68,8

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Įgyti Lietuvos pilietybę

Dar nenusprendžiau

Susirasti/pakeisti darbą

Tobulinti lietuvių kalbos žinias

Susirasti/pakeisti būstą

Prasitęsti socialinės integracijos programą

Įgyti kitą specialybę

Išvykti į kitą šalį

Taip,% Ne, %


Ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje potencialą patvirtina tiek prieglobstį gavusių užsieniečių

ketinimai įgyti Lietuvos pilietybę, tiek atsakymai į klausimą „Kaip ilgai planuojate gyventi

Lietuvoje“. Atsakymus į pastarąjį klausimą būtų galima sugrupuoti į šias grupes: visą gyvenimą

(atsakė 44 proc. visų apklaustųjų), nuo 1 iki 10 metų (24 proc.), nežino (18 proc.). Po 6 proc.

nurodė, kad Lietuvoje ketina gyventi tol, kol turės darbą ir kol nepasibaigs karas jų gimtojoje

šalyje. Vienas respondentas nurodė, kad Lietuvoje gyventi planuoja labai trumpai.

Ilgalaikiai planai gyventi Lietuvoje yra susiję tiek su įdarbinimo galimybėmis, tiek su

pasauliniais ekonominiais pokyčiais. Tyrime dalyvavusių ekspertų teigimu, pastaroji ekonominė

krizė paveikė prieglobstį gavusių užsieniečių ekonominės integracijos procesus ir, tuo pačiu,

paskatino darbo ieškoti kitose ES valstybėse narėse:

„Gal kai kas išvažiuoja dėl darbų, kiti kitokių variantų ieško, nes Lietuvoje pragyvenimas tragiškai sunkus. Jeigu

lyginat sąlygas, kurios buvo prieš penkis metus ... prieš krizę buvo tikrai žymiai daugiau darbo galimybių ir


59

išgyvenimo, nes dabar už tą atlyginimą, ką gauna žmonės, yra sunku išgyventi. Pavyzdžiui, standartinio pabėgėlio

situacija ... viengungis afganas, jaunas, apie 33–35 metai ... potencialiai jis gali dirbti nekvalifikuotus darbus, bet iš

to išgyventi negali. Vienam gyventi be integracijos paramos net ir dirbant yra neįmanoma pagal būsto nuomos

kainas ir pragyvenimo lygį. Natūralu, kad žmonės ieško variantų dirbti, tad kaip ir lietuviai išvažiuoja, kad

išgyventų“.

Kaip ilgai planuojate gyventi Lietuvoje?

6%

44%

18%

6%

24%

2%kol bus darbo

visą gyvenimą

nežinau

kol nepasibaigs karas gimtojoje šalyje

nuo 1 iki 10 metų

trumpai



60

6. APIBENDRINIMAS

Apibendrinant prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos politikos ypatumus ir įgyvendinimą

Lietuvoje, pastebėtini teigiami pokyčiai. Kaip rodo Lietuvoje kuriamos ir įgyvendinamos

migrantų integracijos politikos prioritetų, pabėgėlių poreikių ir problematikos analizė, pabėgėlių

integracijos politika Lietuvoje duoda teigiamų rezultatų. Iš vienos pusės, teigiamą pokyti

iliustruoja Europos pabėgėlių fondo finansuojamų projektų rezultatai, nuosekli nevyriausybinių

organizacijų veiklą ir su prieglobstį gavusiais užsieniečiais dirbančio personalo patirtis. Iš kitos

pusės, struktūriniai integracijos veiksniai (Ruklos miestelio sociokultūrinis ir ekonominis

kontekstas) ir prieglobsčio politikos ypatumai (prieglobsčio prašytojų atribojimas nuo darbo

rinkos) Lietuvoje neleidžia sukurti efektyvesnės pabėgėlių integracijos infrastruktūros.

Lyginant 2007 ir 2013 m. tyrimų duomenis, pagrindinės pabėgėlių integracijos probleminės

sritys išlieka tos pačios: būstas ir užimtumas. Atsižvelgiant į šiuos pagrindinius integracijos

barjerus, rekomenduotina didesnį dėmesį skirti prieglobstį gavusių užsieniečių užimtumui

(užimtumo didinimui) ir, tuo pačiu, pradėti diskutuoti apie galimybę leisti prieglobsčio

procedūros metu prieglobsčio prašytojams dirbti. Leidimas dirbti prieglobsčio svarstymo metu

leistų prevenciškai pažvelgti į didėjantį pabėgėlių nedarbą ir priklausymą nuo integracijos

programos.

2007 ir 2013 m. tyrimų duomenų palyginimas liudija apie teigiamą pokytį prieglobstį gavusių

užsieniečių būsto srityje. Tyrimų duomenys rodo, kad prieglobstį gavusių užsieniečių

savarankiškumas vienoje iš svarbiausių integracijos sričių (būsto paieškose) didėja. Vis dėlto,

tokie struktūriniai integracijos veiksniai/barjerai kaip neigiamas butų savininkų požiūris ir didelė

būsto nuomos kaina, išlieka. Didelės būstų nuomos kainos liudija apie kitokio pobūdžio

(struktūrinius) integracijos barjerus, kuriuos rekomenduotina spręsti ilgalaikėje perspektyvoje;

pavyzdžiui, skatinant prieglobstį gavusių asmenų užimtumą ir ekonominę nepriklausomybę nuo

pašalpų.


61

Nors būsto paieškos atžvilgiu galima įžvelgti prieglobstį gavusių užsieniečių savarankiškumą,

užimtumo atžvilgiu savarankiškumą pakeičia socialiniai darbuotojai, kuratoriai ir pašalpos,

todėl nenuostabu, kad užimtumo lygis tarp prieglobstį gavusių užsieniečių mažėja, o

priklausymas nuo integracijos programos išlieka stabilus. Šios tendencijos liudija apie silpnus

pabėgėlių socialinius išteklius ir ryšius, didelį pažeidžiamumą ir nesavarankiškumą. Lygiagrečiai

aukščiau aptartiems integracijos barjerams, tyrimas atskleidė kitokio pobūdžio problemas

užimtumo srityje – prieglobstį gavusių užsieniečių pažeidžiamumas darbo rinkoje ir

išnaudojimas, kuriam didelę įtaką daro pabėgėlių kalbos barjeras ir (darbo) teisių nežinojimas.

Didžioji dalis pabėgėlių yra nepakankamai savarankiški, kad problemas galėtų išspręsti patys,

be socialinių darbuotoju ir/ar kuratorių pagalbos, todėl nenuostabu, kad absoliuti dauguma

prieglobstį gavusių užsieniečių iš nevyriausybinių organizacijų ir kitų institucijų tikisi pagalbos. Iš

vienos pusės, tai liudija apie pabėgėlių priklausomybę nuo nevyriausybinių organizacijų ir

valstybinių institucijų; iš kitos pusės, tai vienintelis stiprus išorinis socialinis išteklius, kuriuo

prieglobstį gavę užsieniečiai gali pasinaudoti.

Pabėgėliai yra išvystę vidinius socialinius ryšius etninės grupės viduje ir institucinius ryšius su

nevyriausybinėmis organizacijomis ar valstybinėmis institucijomis, dalyvaujančiomis PGU

integracijos procesuose. Ryšiai su priimančios visuomenės nariais yra silpni. Stiprėjantys ryšiai

etninės grupės viduje ir priklausomybė nuo socialinių darbuotojų gali silpninti išorinius ryšius su

daugumos visuomene, ir, tuo pačiu, mažinti prieglobstį gavusių užsieniečių savarankiškumo

potencialą.


62

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Andriukaitis G. (2006). ENAR Shadow Report 2006. Racism in Lithuania. Vilnius: Lietuvos

žmogaus teisių centras.

2. Andriukaitis G. (2007). ENAR Shadow Report 2007. Racism in Lithuania. Vilnius: Lietuvos


3. Bartušienė D. (2011). Prieglobsčio etnografija: pabėgėlių sveikatos priežiūros patirtys

Lietuvoje. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, sociologija (05 S). Kaunas: Vytauto

Didžiojo universitetas.

4. Beresnevičiūtė, V. (2005) Etninių grupių socialinės integracijos dimensijos šiuolaikinėje

Lietuvos visuomenėje. Etniškumo studijos 2005. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas,

Eugrimas, 182 p. ISSN 1822-1041;

5. Beresnevičiūtė V., Leončikas T. (2009) Diskriminacijos suvokimas Lietuvos visuomenėje.

Filosofija Sociologija. Lietuvos Mokslų akademijos leidykla. Vilnius: 2009 Nr. 4. ISSN

0235–7186. p. 335–343.

6. Beresnevičiūtė V., Žibas K. (2012) Monitoring systems on integration of ethnic minorities

and immigrants in Lithuania. Measuring and Monitoring Immigrant Integration in

Europe. Integration Policies and Monitoring Efforts in 17 European Countries. Bijl R.,

Verweij A. (eds.). The Netherlands Institute for Social Research/SCP, p. 221–238.

7. Etniškumo studijos 2013/1. Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vilnius, In Flexum, 136 p.

ISSN 1822-1041.

8. Integration of Third-country Migrants. Background Paper. European Foundation for the

Improvement of Living and Working Conditions. Dublin, 2007.

9. Kasatkina, N., Leončikas, T. (2003) Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga.

Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, Eugrimas.

10. Metinė politikos ataskaita: migracija ir prieglobstis Lietuvoje (2011, 2012). Europos

migracijos tinklas, Lietuvos Respublikos nacionalinis informacijos centras, Vilnius.

http://www.emn.lt/uploads/documents/politika_2011_final_lt.pdf


63

11. Migracijos metraščiai (2011, 2012). Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerijos. www.migracija.lt

12. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. A1–238 Dėl

Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos

Respublikoje, integracijai tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 157–5741; 2006,

Nr. 5–167; 2009, Nr. 83–3449).

13. LR Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, 2004 m. balandžio 29 d., Nr. IX-2206, Žin.,

2004, Nr. 73-2539, įstatymo pakeitimai 2012 m. birželio 30 d.

14. Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto visuomenės nuostatų apklausų

rezultatai: http://www.ces.lt/veikla-2/ziniasklaidos-stebesena/visuomenes-nuomones-

apklausos/

15. Pabėgėlių ir jų šeimų poreikių Lietuvos Respublikoje tyrimo ataskaita (2006). Vilnius:

Socialinės ekonomikos institutas.

16. Pilinkaitė Sotirovič V., Žibas K. (2011) Etninės ir socialinės grupės Lietuvoje: visuomenės

nuostatos ir jų kaita. Etniškumo studijos 2011/1-2. Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Vilnius: Eugrimas, p. 136–155.

17. Prieglobsčio prašytojų socialinės ir profesinės integracijos galimybių studijos ataskaita

(2005). Kaunas: Socialinės ekonomikos institutas.

18. Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinių ir profesinių poreikių sociologinės apklausos

rezultatų analizė (2003). Prieglobstį Lietuvoje gavusių užsieniečių ir jų šeimų narių

socialinių ir profesinių poreikių tyrimas. Trečiojo tyrimų etapo ataskaita. Vilnius: Darbo ir

socialinių tyrimų institutas.

19. Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro informacija:

http://www.rppc.lt/9935/paslaugos/valstybes-parama-pgu-integracijai-

savivaldybese.html

20. Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro įgyvendinamas projektas Per aktyvų pažinimą – į

visuomenę: http://www.rppc.lt/files/323/bukletas.pdf

21. Sabatauskaitė B., Andriukaitis G. (2011) ENAR Shadow Report 2010–2011. Racism and

Related Discriminatory Practices in Lithuania. Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras.


64

22. Social Integration: Approaches and Issues (1994) United Nations Research Institute for

Social Development. UNRISD, Briefing Paper No. 1. World Summit for Social

Development:

http://www.unrisd.org/unrisd/website/document.nsf/d2a23ad2d50cb2a280256eb3003

85855/510920da18b35a6880256b65004c6a7b/$FILE/bp1.pdf

23. Sociologinis prieglobstį gavusių užsieniečių nuomonės tyrimas (2009). Tyrimo ataskaita.

Vilnius: Lietuvos vartotojų institutas.

24. Valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje,

integracijai efektyvumo įvertinimas (2007). Tyrimo ataskaita. Vilnius: Socialinių tyrimų

institutas; Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras.

25. Vildaitė D., Karolis Ž. (2010) Etninių tyrimų instituto visuomenės nuomonės tyrimų

apžvalga (2005–2010 m.). Etniškumo studijos 2010/1-2. Lietuvos Socialinių tyrimų

centras. Vilnius: Eugrimas, p. 121–137.

26. Žibas K. (2010) Imigracijos suvokimai Lietuvos visuomenėje. OIKOS: lietuvių migracijos ir

diasporos studijos 2010/2. Kaunas: Lietuvių išeivijos institutas, p. 9–30.

27. Žibas K. (2012) Kinų ir turkų imigrantai Lietuvoje: imigracijos kilmė, tęstinumas ir

migracijos tinklo formavimasis. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, sociologija (05 S).

Vilnius: Vilniaus universitetas; Lietuvos socialinių tyrimų centras.

28. Žibas K. (2008) Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių socialinių išteklių analizė.

Etniškumo

29. studijos 2008/1–2. Socialinių tyrimų institutas. Eugrimas: Vilnius, p. 117–145.

30. Žibas K., Platačiūtė V. (2009) Lietuvos imigracijos politika ir trečiųjų šalių piliečių

integracijos prielaidos. Etniškumo studijos 2009/2. Migrantų integracija: Trečiųjų šalių

piliečiai Lietuvoje. Socialinių tyrimų institutas. Eugrimas: Vilnius, 128 p.

31. Žydžiūnaitė V. (2012) Prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos vertinimo modelis

(įrankis). Monografija. Tolerantiško jaunimo asociacija, Europos pabėgėlių fondas,

Vytauto Didžiojo universitetas. Vilnius: VšĮ „Sorre“.

32. Žiobienė E. (2005) ENAR Shadow Report 2005. Racism in Lithuania. Vilnius: Lietuvos



65

PRIEDAI

1 PRIEDAS: Lietuvoje gyvenantys/į Lietuvą atvykstantys imigrantai praturtina šalies kultūrin į gyvenimą, 2010-2012 m. (proc.)

Šaltinis: Etninių tyrimų instituto tyrimų duomenys


66

2 PRIEDAS: Koks Jūsų požiūris į Lietuvoje gyvenančius užsieniečius iš regionų ir šalių? 2009 m., (proc.)

Šaltinis: Etninių tyrimų instituto tyrimų duomenys Vakarų Europos šalys: Prancūzija, Italija, Belgija, Vokietina, Didžioji Britanija, kt. Rytų Europos šalys: Latvija, Bulgarija, Čekija, Slovakija, Rumunija, kt.

3 PRIEDAS: Koks Jūsų požiūris į Lietuvoje gyvenančius imigrantus iš regionų ir šalių? 2010 m., (proc.)

Šaltinis: Etninių tyrimų instituto tyrimų duomenys


67

4 PRIEDAS: Pritariate ar nepritariate, kad užsieniečiai ne ES piliečiai į Lietuvą atvyktų gyventi ir dirbti iš žemiau išvardyt ų šalių? 2009 m. (proc.)

Šaltinis: Etninių tyrimų centro tyrimų duomenys

5 PRIEDAS: Pritariate ar nepritariate, kad imigrantai į Lietuvą atvyktų gyventi ir dirbti iš šalių, kurias jums perskaitysiu? 2012 m. (proc.)



68

6 PRIEDAS: Dauguma į Lietuvą atvykstančių / Lietuvoje gyvenančių imigrantų atvyksta su tikslu dirbti, 2010-2012 m. (proc.)


7 PRIEDAS: Daugumą į Lietuvą atvykstančių / čia gyvenančių imigrantų išlaiko Lietuvos mokesčių mokėtojai, 2010-2012 m. (proc.)


8 PRIEDAS: Į Lietuvą atvykstantys imigrantai yra naudingi Lietuvos ekonomikai, 2010-2012 m. (proc.)



69

9 PRIEDAS: Kartais Lietuvoje gyvenantiems imigrantams iškyla įvairi ų sudėtingų situacijų. Pasakykite, ar jūs sutinkate ar nesutinkate, kad imigrantams kyla ypatingų sunkumų šiose srityse, kurias jums perskaitysiu? 2012 m. (proc.)


10 PRIEDAS: Pritartum ėte ar nepritartum ėte tokioms integracijos priemonėms, kurios būtų taikomos Lietuvoje gyvenantiems ir į Lietuvą atvykstantiems imigrantams? 2012 m. (proc.)



70

11 PRIEDAS: Kaip j ūs manote, kokius politinius sprendimus turėtų priimti Lietuvos Vyriausyb ė dėl į Lietuvą atvykstančių imigrantų iš mažiau išsivysčiusių šalių? 2012 m. (proc.)


12 PRIEDAS: Į Lietuvą atvykstantys imigrantai gali sukelti socialinius neramumus, 2010-2012 m. (proc.)


13 PRIEDAS: Pasakykite, su kuo iš išvardytų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte gyventi kaimynystėje? 2005–2013 m., proc.

77 75

68 69

58 57

64 63

51

58 60

4540 39 37

34

55 54 59

4839

4138 39

55

45

51

4340 38

32 3028 30

19 1920

30

40

50

60

70

80

90



71

14 PRIEDAS: Ar Jums kada nors teko girdėti, matyti ar bendrauti su kortel ėje išvardytais imigrantais? Jei taip, tuomet kur ir kaip? 2010 m. (proc.)



72

lietuvoje prieglobstĮ gavusiŲ uŽsienieČiŲ socialinĖs ...€¦ · problematiką, o silpni...

Documents