GAIRĖS2019 M. KPP LAIMĖJIMŲ IR POVEIKIO VERTINIMAS

2018 M. RUGPJŪČIO MĖN.

1

Informacija apie autorių teises

© Europos Sąjunga, 2018

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

Rekomenduojama nuoroda:

EUROPOS KOMISIJA. Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas. C.4 skyrius (2018 m.). Gairės. 2019 m. KPP laimėjimų ir poveikio vertinimas. Briuselis, 2018 m. rugpjūčio mėn.

Atsakomybės ribojimo pareiškimas

Šiose gairėse pateikiama tik jos autoriaus (-ių) informacija ir nuomonė, ir jos nebūtinai atitinka oficialią Komisijos nuomonę. Komisija negarantuoja į šias gaires įtrauktų duomenų tikslumo. Nei Komisija, nei joks Komisijos vardu veikiantis asmuo negali būti laikomas atsakingu už tai, kaip galėtų būti naudojama šiame leidinyje pateikta informacija.

Vertinimo pagalbos tarnyba yra atsakinga už Europos kaimo plėtros tinkle (EKPT) atliekamą vertinimo užduotį ir teikia gaires dėl kaimo plėtros programų ir Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD C.4 skyriaus (Stebėsena ir vertinimas) kompetencijai ir priežiūrai priklausančios politikos vertinimo. Kad pagerintų ES kaimo plėtros politikos vertinimą, Vertinimo pagalbos tarnyba remia visus vertinime dalyvaujančius suinteresuotuosius subjektus, visų pirma Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD, nacionalines institucijas, kaimo plėtros programų vadovaujančiąsias institucijas ir vertintojus: kuria ir platina tinkamus metodus ir priemones, kaupia gerąją patirtį ir ja keičiasi, stiprina gebėjimus ir palaiko ryšius su tinklo nariais su vertinimu susijusiais klausimais.

Daugiau informacijos apie Europos kaimo plėtros vertinimo pagalbos tarnybos veiklą pateikta internete, serveryje EUROPA (http://enrd.ec.europa.eu).

GAIRĖS2019 M. KPP LAIMĖJIMŲ IR POVEIKIO VERTINIMAS

2018 M. RUGPJŪČIO MĖN.

I dalis. Kokia informacija apie vertinimą turi būti pateikta 2019 m. MĮA?

TURINYS

Padėka 1

ĮVADAS 2

1 Kokia informacija apie vertinimą turi būti pateikta 2019 m. MĮA? (I dalis) 3

1.1 2019 m. vertinimo teisinė sistema ir pagrindinis tikslas 3

1.2 Kaip 2019 m. teikti ataskaitą pagal BVK? 5

1.3 Pasirengimas 2019 m. MĮA 8

2 2019 m. KPP poveikio vertinimo metodai (II DALIS) 12

2.1 Tinkamų KPP poveikio vertinimo metodų pasirinkimas 12

2.1.1 Kaip galima panaudoti loginius modelius nustatant, kurie vertinimo metodai yra tinkami? 12

2.1.2 Rekomenduojamų BŽŪP poveikio rodiklių vertinimo metodų apžvalga 23

I dalis. Kokia informacija apie vertinimą turi būti pateikta 2019 m. MĮA?

LENTELĖS IR DIAGRAMOS

1 lentelė. Rekomendacijos dėl atsakymų į 2019 m. MĮA BVK 7

2 lentelė. Rekomenduojamų 2019 m. vertinimo etapų kontrolinis sąrašas 9

3 lentelė. Rekomenduojamų BŽŪP poveikio rodiklių vertinimo metodų pavyzdžiai 24

I dalis. Kokia informacija apie vertinimą turi būti pateikta 2019 m. MĮA?

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

AAR Agrarinės aplinkosaugos rodikliai

ABP Apskaičiuojama bendroji pusiausvyra

APAA Apibendrinta panašiausių atvejų analizė

AROPE Skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis

AVP Aplinkosaugos veiksmų programa

BGVP Bendras gamybos veiksnių produktyvumas

BIVP Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

BKR Bendrieji konteksto rodikliai

BMML Bendras maistingųjų medžiagų likutis

BSVS Bendra stebėsenos ir vertinimo sistema

BVIMTTP Bendrosios vidaus išlaidos MTTP

BVK Bendrasis vertinimo klausimas

BVP Bendrasis vidaus produktas

BŽŪP Bendra žemės ūkio politika

CORINE Informacijos apie aplinką koordinavimas

DD Darbinis dokumentas

DGV Didelės gamtinės vertės (DGV) ūkininkavimas

DOA Dirvožemio organinė anglis

DOM Dirvožemio organinės medžiagos

DT Duomenų teikėjas

EDGAR Pasaulio atmosferos mokslinių tyrimų išmetamųjų teršalų duomenų bazė

EIP Europos inovacijų partnerystė

ES Europos Sąjunga

ESDAC Europos dirvožemių duomenų centras

ESI Europos struktūriniai ir investicijų (fondai)

EŽŪFKP Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

GAAB Gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė

GEB Gera ekologinė būklė

GIS Geografinė informacinė sistema

IAKS Integruota administravimo ir kontrolės sistema

IL Intervencinių veiksmų loginis pagrindas

IPPC Taršos integruota prevencija ir kontrolė

IRT Informacinės ir ryšių technologijos

I dalis. Kokia informacija apie vertinimą turi būti pateikta 2019 m. MĮA?

JTC Jungtinis tyrimų centras

KPP Kaimo plėtros programa

KPVK Konkrečios programos vertinimo klausimas

LUCAS Duomenų apie žemės naudojimą ir žemės dangą rinkimo sistema

LULUCF Žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir miškininkystė

MA Mokėjimo agentūra

MDV Metiniai darbo vienetai

MĮA Metinė įgyvendinimo ataskaita

NAM Netolydumų analizės metodas

ND Nitratų direktyva

NKPT Nacionalinis kaimo plėtros tinklas

NO Nevyriausybinė organizacija

NUTS Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra

P Poveikio rodiklis

P Priemonė

PAA Panašiausių atvejų analizė

PPPVM Programų ir projekto poveikio vertinimo metodas

PUDNL Patikslinta universali dirvožemio nykimo lygtis

R Rezultatų rodikliai

RSPLR Regioninių sąnaudų ir produkcijos lentelių rengimas

SAM Socialinės apskaitos matrica

SEBI Europos biologinės įvairovės rodiklių paprastinimas

SFC Bendra pasidalijamojo fondų valdymo sistema

SK Stebėsenos komitetas

SPA Sąnaudų ir produkcijos analizė

SS Skirtumų skirtumas

SSGG Stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės

SŪG Sutartinis ūkinis gyvūnas

ŠDV Šeimos darbo vienetas

ŠESD Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

T Tikslinis rodiklis

TP Techninė parama

TPV Teorija pagrįstas vertinimas

TS Tikslinė sritis

TU Techninė užduotis

I dalis. Kokia informacija apie vertinimą turi būti pateikta 2019 m. MĮA?

UBR Upių baseinų rajonai

ŪADT Ūkių apskaitos duomenų tinklas

V Vertintojas

VAP Vidutinis apdorojimo poveikis

VI Vadovaujančioji institucija

VIG Vertinimo iniciatyvinė grupė

VK Vertinimo kriterijai

VKEGK Vietovės, kuriose esama gamtinių kliūčių

VN Valstybė narė

VPD Vandens pagrindų direktyva

VS Vertinimo skyrius

ŽAV Žemės administracinis vienetas

Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas

ŽNGPI Žemės naudmenose gyvenančių paukščių indeksas

ŽSIS Žemės sklypų identifikavimo sistema

ŽŪGMT Žemės ūkio gamybos metodų tyrimas

ŽŪGVP Žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos

ŽŪN Žemės ūkio naudmenos

ŽŪS Žemės ūkio sąskaita

ŽŪVP Žemės ūkio verslo pajamos

PADĖKA

Gaires parengė tarptautinė kaimo plėtros vertinimo ekspertų grupė, kurią sudaro Jerzy Michalek (poveikis sektoriams), Demetrios Psaltopoulos (socialinis ir ekonominis poveikis), Marili Parisaki (kokybiniai metodai), Tomáš Ratinger (poveikis sektoriams), Gerald Schwarz (poveikis aplinkai), Dimitris Skuras (poveikis aplinkai), Darko Znaor (poveikis aplinkai). Susijusios teminės darbo grupės darbą koordinavo vertinimo pagalbos tarnyba, kuriai vadovavo Jela Tvrdonova ir Hannes Wimmer. Valérie Dumont, Myles Stiffler, Matteo Metta, Valdis Kudins ir Harriet Mackaill-Hill padėjo rengti gaires bei užtikrino galutinių gairių kokybę ir vaizdinį pateikimą.

Įvairūs ekspertai atliko tarpusavio vertinimo specialistų funkcijas (Rolf Bergs, Kit Macleod, Žymantas Morkvėnas). Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD atstovai užtikrino, kad šios gairės derėtų su ES politikos sistema.

Valstybių narių atstovai pastabas dėl gairių projektų teikė 2018 m. sausio ir balandžio mėn. vykusių diskusijų forumo konsultacijų metu. BŽŪP stebėsenos ir vertinimo ekspertų grupės nariai pastabas dėl galutinio projekto teikė 2018 m. birželio mėn. 

1

I dalis. Kokia informacija apie vertinimą turi būti pateikta 2019 m. MĮA?

ĮVADAS

Vertinimo svarba

Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) yra svarbios viešosios su pagrindiniais Sąjungos prioritetais susijusių veiksmų rėmimo priemonės, kurios įgyvendinamos valstybėse narėse ir regionuose vykdant daugiametes programas. Todėl politikos formuotojams ir visuomenei svarbu žinoti, ar lėšos panaudojamos atsakingai, ar jos duoda planuotų rezultatų ir ar siekiant įgyvendinti ES politikos tikslus intervenciniai veiksmai skirti tinkamiems paramos gavėjams.

Vertinimas – tai priemonė įvertinti politikos efektyvumą, veiksmingumą, rezultatus ir poveikį1, aktualumą, suderinamumą ir ES pridėtinę vertę, kad būtų užtikrinta politinė atskaitomybė ir skaidrumas ir galiausiai būtų pagerintas politikos formavimas. Vertinant kaimo plėtrą, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu numatyti du vertinimo etapai. Vienas – 2017 m., kai suinteresuotieji subjektai vertina politikos rezultatus, o kitas – 2019 m., kai įvertinami ir politikos rezultatai, ir jos poveikis. Be to, pasibaigus programavimo laikotarpiui atliekamas ex post vertinimas.

Gairių paskirtis

Pagal teisinę sistemą 2019 m. valstybės narės privalo pranešti apie KPP laimėjimus įgyvendinant programos tikslus ir įnašus vykdant ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją. To pasiekiama metinėmis įgyvendinimo ataskaitomis (MĮA), kurios teikiamos 2019 m. Vertinimuose įvertinamas grynasis programos įnašas į BŽŪP poveikio rodiklio reikšmių pokyčius ir pateikiami atsakymai į vertinimo klausimus2.

Šių gairių tikslas – išnagrinėti uždavinius, susijusius su 2019 m. MĮA vertinimo veikla; pateikti praktinius KPP grynojo įnašo į bendrus BŽŪP poveikio rodiklius apskaičiavimo metodus bei įvertinti pažangą, padarytą įgyvendinant ES lygmens tikslus; teikti paramą atsakant į 22–30 bendruosius vertinimo klausimus (BVK) ir pranešant Europos Komisijai apie vertinimo išvadas, pateiktas 2019 m. MĮA.

Gairių struktūra ir turinys

NEPRIVALOMAS Gaires „2019 m. KPP laimėjimų ir poveikio vertinimas“ sudaro:

I DALIS (visų pirma skirta vadovaujančiosioms institucijoms), kurioje informuojama apie teisinius reikalavimus ir apibrėžiama, kaip 2019 m. teikti ataskaitas pagal 22–30 BVK. I dalyje pateikiamos nuorodos į kitas esamas gaires.

II DALIS (visų pirma skirta vertintojams), kurioje teikiama metodinė pagalba vertinant II ramsčio bendruosius poveikio rodiklius (poveikio sektoriams, poveikio aplinkai bei socialinio ir ekonominio poveikio). Šioje dalyje paaiškinamas intervencinių veiksmų loginis pagrindas, papildomų vertinimo elementų panaudojimas, reikalavimai duomenims, vertinimo vienetai, taip pat padedama skaitytojui pasirinkti tinkamiausius vertinimo metodus apskaičiuojant KPP įnašus į BŽŪP poveikio rodiklių reikšmes. Be to, II dalyje taip pat siūlomi metodai, skirti įvertinti KPP įnašą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir diegiant inovacijas.

III DALIS, kurioje pateikiami išsamūs atsakymų į 22–30 BVK aprašymai.

IV DALIS, kurioje pateikiamas techninis priedas su išsamesne informacija apie KPP poveikio rodiklių vertinimo metodus ir terminų žodynėlis.

1 Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 54 straipsnis ir 56 straipsnio 3 dalis.2 Reglamento (ES) Nr. 808/2014 VII priedas.

2

I dalis. Kokia informacija apie vertinimą turi būti pateikta 2019 m. MĮA?

1 KOKIA INFORMACIJA APIE VERTINIMĄ TURI BŪTI PATEIKTA 2019 M. MĮA? (I DALIS)

1.1 2019 m. vertinimo teisinė sistema ir pagrindinis tikslas

Kiekvienais metais nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2024 m.3 valstybės narės teikia Europos Komisijai MĮA. MĮA pateikiama informacija apie KPP įgyvendinimą, taip pat informacija apie pažangą, padarytą vykdant vertinimo planą4.

2017 m. MĮA pristatytas programos laimėjimų kiekybinis vertinimas (įvertinant rezultatų rodiklius, įskaitant papildomus rezultatų rodiklius). Vertinimo kriterijai taikyti aiškinant rezultatų rodiklius ir atsakant į 1–21 BVK5. Gairės „KPP rezultatų vertinimas: kaip pasirengti teikti vertinimo ataskaitas 2017   m.“ taip pat gali padėti vykdyti šią veiklą, todėl jos aktualios ir teikiant ataskaitas 2019 m.6

2019 m. pateiktoje MĮA turi būti atnaujintos pirmiau 2017 m. pateiktos vertinimo išvados ir papildomai pateikta:

KPP poveikio vertinimo išvados, gautos apskaičiavus ir išaiškinus BŽŪP poveikio rodiklių grynąsias reikšmes;

KPP įnašai įgyvendinant ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją, taip pat biologinės įvairovės strategiją ir

atsakymai į BVK apie 2014–2020 m. KPP, susiję su ES lygmens tikslų įgyvendinimu (t. y. 22–30 BVK).

Toliau pateiktoje diagramoje apžvelgiami viso programavimo laikotarpio pagrindiniai MĮA vertinimo ataskaitų teikimo reikalavimai, išdėstyti teisinėje sistemoje7, ir susijusios rekomendacijos.

1 pav. Vertinimo ataskaitų teikimas (pagal Reglamento (ES) Nr. 808/2014 VII priedą)

Visos MĮA 2017 m. pateiktos MĮA

2019 m. pateiktos MĮA

Pažanga įgyvendinant vertinimo planą Programos laimėjimų kiekybinis įvertinimas, ypačvertinant papildomus rezultatų rodiklius ir atitinkamus

vertinimo klausimus

Pažanga siekiant programos tikslų ir jos įnašasįgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir

integracinio augimo strategiją, be kita ko, programosgrynojo įnašo į BŽŪP poveikio rodiklių reikšmių pokytį

bei atitinkamų vertinimo klausimų vertinimas

Gairės „KPP rezultatų vertinimas: kaip pasirengti teiktivertinimo ataskaitas 2017 m.“

Gairės „2019 m. KPP pasiekimų ir poveikio vertinimas“

Šaltinis: Europos kaimo plėtros vertinimo pagalbos tarnyba (2018 m.)

3 Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 75 straipsnis.4 Gairės „2014–2020 m. KPP vertinimo plano parengimas ir įgyvendinimas“. 5 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr.   808/2014 I priedo 9 punktas ir VII priedo 7 punktas .6 Vertinimo pagalbos tarnyba apibendrino 2017 m. pateiktų MĮA išvadas 2017 m. patobulintų MĮA vertinimo komponentų

suvestinės ataskaitos santraukos 7 skyriuje.7 Reglamento (ES) Nr. 808/2014 VII priedas.

3

I dalis. Kokia informacija apie vertinimą turi būti pateikta 2019 m. MĮA?

Teisinė sistema

Teisinė sistema ir bendra stebėsenos ir vertinimo sistema (BSVS) sudaro KPP vertinimo pagrindą.

Teisinė sistema8 yra KPP laimėjimų ir įnašų įgyvendinant ES aukštesnius politikos tikslus vertinimo pagrindas.

Bendrosios vertinimo nuostatos numatytos Reglamente (ES) Nr. 1303/2013, jose nurodytas vertinimo vaidmuo:

gerinant programų rengimo ir įgyvendinimo kokybę bei vertinant programos efektyvumą, veiksmingumą ir poveikį9.

Tuo tikslu valstybės narės suteikia lėšas, kurių reikia vertinimams atlikti, ir užtikrina, kad būtų nustatytos vertinimams reikalingų duomenų, įskaitant duomenis apie bendrus ir, kai tinkama, konkrečių programų rodiklius, parengimo ir surinkimo procedūros.

Vertinimas atliekamas pagal vertinimo planą, o į jo išvadas atsižvelgiama remiantis konkrečiomis fondo taisyklėmis. Bent kartą per programavimo laikotarpį įvertinama, kaip ESI fondų parama prisidedama prie kiekvieno prioriteto tikslų įgyvendinimo.10.

Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 išdėstyti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) stebėsenos ir vertinimo reikalavimai11. Jame numatyta, kad Europos Komisija užtikrina BŽŪP vykdymą įgyvendinant jos bendruosius tikslus. Bendras visų BŽŪP priemonių poveikis pamatuojamas ir įvertinamas remiantis informacija, gauta valstybėms narėms vykdant stebėsenos ir vertinimo veiklą. Bendrieji tikslai vertinami pagal bendruosius poveikio rodiklius, o pagrindiniai konkretūs tikslai – pagal bendruosius rezultatų rodiklius. Surinkta informacija grindžiama patikimais duomenų šaltiniais, pavyzdžiui, Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) ir Eurostato duomenimis. Europos Komisija atsižvelgia į duomenų poreikius ir galimų duomenų šaltinių sinergiją, visų pirma prireikus jų panaudojimą statistikos tikslais12.

Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 sukurta bendra stebėsenos ir vertinimo sistema, nustatyti jos tikslai13 ir bendrieji rodikliai14. Šie rodikliai siejami su pradine padėtimi (konteksto rodikliai), taip pat su finansiniu programos vykdymu, produktyvumu, rezultatais ir poveikiu. Bendrieji rodikliai grindžiami turimais duomenimis bei siejami su kaimo plėtros politikos struktūra ir tikslais ir jais sudaroma galimybė įvertinti politikos įgyvendinimo pažangą, efektyvumą ir veiksmingumą atsižvelgiant į tikslus ir uždavinius, nustatytus Sąjungos, nacionaliniu ir programos lygiu.

Kaimo plėtros programų poveikis vertinamas taikant bendruosius (taip pat papildomus ir konkrečios programos) poveikio rodiklius. Už programos poveikio vertinimą atsako kiekviena valstybė narė.

Bendrieji vertinimo elementai

BSVS sudaro BŽŪP bendros stebėsenos ir vertinimo programos (BSVP) dalį15 ir apima keletą rekomendacinių dokumentų, skirtų bendrųjų vertinimo klausimų ir rodiklių naudojimui atliekant kaimo plėtros politikos stebėseną ir vertinimą. Komisijos įgyvendinimo Reglamente (ES) Nr. 808/201416 išsamiau apibūdinama BSVS ir nurodomi jos elementai:

8 Reglamento (ES) Nr. 1305/2014 67–79 straipsniai, Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 110 straipsnis, Reglamento (ES) Nr. 834/2014 1 straipsnio a punktas ir I priedas, Reglamento (ES) Nr. 808/2014 14 straipsnis ir IV, V, VI ir VII priedai.

9 Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 54 straipsnis.10 Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 56 straipsnis.11 Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 110 straipsnis.12 Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 110 straipsnio 3 ir 4 dalys.13 Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 67 ir 68 straipsniai.14 Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 69 straipsnis.15 2014–2020 m. bendros žemės ūkio politikos stebėsenos ir vertinimo techninis vadovas (angl. Technical Handbook on the

Monitoring and Evaluation of the Common Agriculture Policy 2014-2020), Europos Komisija, 2017 m. birželio mėn.16 Reglamento (ES) Nr. 808/2014 14 straipsnis.

4

I dalis. Kokia informacija apie vertinimą turi būti pateikta 2019 m. MĮA?

intervencinių veiksmų loginis pagrindas, atskleidžiantis prioritetų sąveiką, tikslines sritis ir priemones;

bendrųjų konteksto, rezultatų ir produkto rodiklių rinkinys, apimantis rodiklius, naudotinus nustatant kiekybiškai įvertintus tikslus tikslinėse kaimo plėtros srityse17;

bendrieji vertinimo klausimai18; duomenų rinkimas, saugojimas ir perdavimas; reguliarios stebėsenos ir vertinimo veiklos ataskaitos19; vertinimo planas20; ex ante ir ex post vertinimai ir kita su kaimo plėtros programa susijusi vertinimo veikla, įskaitant

vertinimo veiklą, kurios reikia siekiant įvykdyti didesnius 2017 ir 2019 m. metinėms įgyvendinimo ataskaitoms keliamus reikalavimus21;

parama visiems už stebėseną ir vertinimą atsakingiems subjektams, kad jie galėtų atlikti savo įpareigojimus22.

Europos Komisija taip pat pateikia išsamius kiekvieno iš bendrųjų rodiklių, kurie turi būti pateikti 2017 ir 2019 m. MĮA, aprašymus; tarp jų yra 16 bendrųjų BŽŪP poveikio rodiklių. Kiekvieno poveikio rodiklio išsamiame aprašyme pateikiama nuoroda į:

atitinkamą politikos tikslą; rodiklio apibūdinimą; matavimo vienetą; apskaičiavimo metodiką / formulę; duomenų reikalavimus ir išteklius; duomenų rinkimo lygį ir dažnumą; informaciją apie duomenų rinkimo vėlavimus.

Vertinant KPP poveikį naudojama 13 iš 16 bendrųjų BŽŪP poveikio rodiklių:

I.01 Žemės ūkio verslo pajamos I.02 Žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos I.03 Bendras žemės ūkio gamybos veiksnių produktyvumas I.07 Teršalų išmetimas žemės ūkyje I.08 Žemės naudmenose gyvenančių paukščių indeksas I.09 Didelės gamtinės vertės (DGV) ūkininkavimas I.10 Vandens gavyba žemės ūkyje I.11 Vandens kokybė I.12 Ariamosios žemės organinė dirvožemio medžiaga I.13 Vandens sukeliama dirvožemio erozija I.14 Užimtumo lygis kaimo vietovėse I.15 Skurdo lygis kaimo vietovėse I.16 BVP vienam kaimo vietovių gyventojui

1.2 Kaip 2019 m. teikti ataskaitą pagal BVK?

2019 m. valstybės narės teikia ataskaitas apie vertinimo išvadas atsakydamos į visus svarbius bendruosius ir konkrečios programos vertinimo klausimus, pateiktus kiekviename atitinkamame MĮA skirsnyje.

Kaip ir 1–21 BVK, atsakymai į BVK, susijusius su ES lygmens tikslais (22–30 BVK), turėtų būti grindžiami vertinimo išvadose pateiktais įrodymais. Intervencinių veiksmų sėkmės vertinimai

17 Reglamento (ES) Nr. 808/2014 IV priedas.18 Reglamento (ES) Nr. 808/2014 V priedas.19 Reglamento (ES) Nr. 808/2014 VII priedo 2 punktas.20 Reglamento (ES) Nr. 808/2014 I priedo I DALIES 9 punktas.21 Reglamento (ES) Nr. 808/2014 VII priedo 7 punktas.22 Reglamento (ES) Nr. 808/2014 VI priedas.

5

I dalis. Kokia informacija apie vertinimą turi būti pateikta 2019 m. MĮA?

formuluojami taikant vertinimo kriterijus ir įvertinami pagal bendruosius ir papildomus poveikio rodiklius, taip pat rodiklius, susijusius su ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija. Be to, jeigu duomenų nepakanka, atsakymams į vertinimo klausimus galima surinkti kokybinius duomenis.

Kokie bendrieji atsakymo į vertinimo klausimus etapai?

Toliau pateikiami rekomendaciniai atsakymų į 22–30 BVK rengimo etapai:

apžvelgiamas programos intervencinių veiksmų loginis pagrindas, susijęs su kiekvieno atitinkamo bendrojo vertinimo klausimo BŽŪP tikslais / strategijos „Europa 2020“ tikslais, kaimo plėtros prioritetu (-ais), tiksline (-ėmis) sritimi (-imis) ir priemonėmis;

apibrėžiami vertinimo kriterijai, kurie susiejami su bendraisiais (ir papildomais) poveikio rodikliais, taikomais atsakant į vertinimo klausimą;

pasirenkami kiekybiniai ir kokybiniai metodai, pagal kuriuos galima įvertinti poveikio rodiklių grynąsias reikšmes23;

pateikiamos kiekybinės rezultatų ir poveikio rodiklių reikšmės, taip pat atitinkamos kokybinės išvados, skirtos atsakymams į vertinimo klausimus;

pateikiami atsakymai į vertinimo klausimus.

Minėti etapai panašūs į rekomenduojamus rengiant 2017 m. vertinimo ataskaitas. Tačiau 2019 m. gali atsirasti naujų uždavinių, kurie išsamiau paaiškinti gairių II dalyje.

Kur rasti rekomendacijas dėl 2019 m. BVK?

Šiose gairėse pateikiama išsami informacija, kaip atsakyti į bendruosius vertinimo klausimus, susietus su ES lygmens tikslais (22–30 BVK). Prireikus gairių 1 lentelėje pateikiamos ir kitos svarbios rekomendacijos.

Rekomendacijas dėl atsakymų į bendruosius vertinimo klausimus, susijusius su kaimo plėtros tikslinėmis sritimis, programų sinergija, technine pagalba ir nacionaliniais kaimo plėtros tinklais (1–21 BVK) galima rasti: gairėse „KPP rezultatų vertinimas: kaip pasirengti teikti vertinimo ataskaitas 2017 m.“. Šiame

dokumente nurodyta, kaip teikti vertinimo ataskaitas 2017 m. ir vėlesnėse MĮA. Gairėse nurodomi galimi 2017 m. KPP rezultatų vertinimo metodai, jie taip pat galioja 2019 m. 1–21 BVK.;

11 priede. Atsakymų į bendruosius vertinimo klausimus apie 2014–2020   m. kaimo plėtros programas išsamūs aprašymai. Jame teikiama techninė pagalba, kaip atsakyti į 1–21 BVK. Priede nurodytas intervencinių veiksmų loginis pagrindas, susijęs su kiekvienu BVK, aprašyti naudingi vertinimo elementai ir pasiūlyti vertinimo metodai.

Svarbiausi dokumentai, susiję su atsakymais į 2019 m. MĮA BVK, apžvelgti 1 lentelėje:

23 2014–2020 m. bendros žemės ūkio politikos stebėsenos ir vertinimo techninis vadovas (angl. Technical Handbook on the Monitoring and Evaluation of the Common Agriculture Policy 2014-2020), Europos Komisija, 2017 m. birželio mėn.

6

I dalis. Kokia informacija apie vertinimą turi būti pateikta 2019 m. MĮA?

1 lentelė. Rekomendacijos dėl atsakymų į 2019 m. MĮA BVK

BVK Dokumentas Aktualumas 2019 m. MĮA

1–21 Išsamūs II ramsčio (I ir II prioritetų) tikslinių rodiklių aprašymai

Parodytas kiekvieno rodiklio ryšys su atitinkamu prioritetu ir tiksline sritimi, pateikiamas apibrėžimas ir matavimo vienetas, nurodyta apskaičiavimo metodika, duomenų reikalavimai ir ištekliai, duomenų rinkimo dažnumas ir jų perdavimo Europos Komisijai būdai.

Išsamūs II ramsčio papildomų rezultatų rodiklių aprašymai

Pateikiamos panašios rekomendacijos dėl kiekvieno papildomo rezultatų rodiklio.

Gairės „KPP rezultatų vertinimas: kaip pasirengti teikti vertinimo ataskaitas 2017   m.“ (atskiras 11 priedas)

Patariama, kaip teikti vertinimo ataskaitas 2017 m. MĮA, kaip vykdyti vertinimo veiklą ir kuriais metodais remiantis atsakyti į 1–21 BVK.

Gairės „LEADER   /   BIVP vertinimas“

Paaiškinama, kaip įvertinti pirminį ir antrinį LEADER / BIVP įnašą tikslinėse kaimo plėtros srityse.

Gairės „Inovacijų 2014–2020   m. kaimo plėtros programose (KPP) vertinimas“

Pateikiama informacija apie inovacijų, susijusių su 1A ir 1B tikslinėmis sritimis, vertinimą ir inovacijų rėmimą vykdant nacionalinių kaimo plėtros tinklų veiklą. Be to, teikiama pagalba atsakant į 1, 2 ir 21 BVK inovacijų požiūriu.

22–30 Išsamūs poveikio rodiklių aprašymai

Pateikiama informacija apie rodiklio ryšius su BŽŪP bendraisiais tikslais, pateikiamas rodiklių apibrėžimas, nurodytas matavimo vienetas, apskaičiavimo metodika / formulė, duomenų reikalavimai, ištekliai, duomenų rinkimo dažnumas / vėlavimas ir duomenų buvimo vieta.

Valstybių narių naujausi konteksto rodiklių duomenys

Europos Komisija pateikia kasmet atnaujinamus bendrųjų konteksto rodiklių duomenis (jeigu jų yra) remdamasi valstybių narių atsiųstais duomenimis.

Gairės „Inovacijų 2014–2020   m. kaimo plėtros programose (KPP) vertinimas“

Pateikiama informacija apie KPP įnašą įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ pagrindinį tikslą investuoti 3 % ES BVP į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas ir KPP įnašo į inovacijas vertinimą ir apie atsakymus į 23 ir 30 BVK.

Informacija apie strategiją „Europa 2020“

Strategija „Europa 2020“ pasitelkiama kaip ES, nacionaliniu ir regioniniu lygiais vykdomos veiklos orientacinė sistema. ES vyriausybės nustatė nacionalinius tikslus, kad padėtų pasiekti bendruosius ES pagrindinius tikslus, ir teikia apie juos ataskaitas įgyvendindamos metines nacionalines reformų programas. ES statistikos tarnyba Eurostatas reguliariai skelbia išsamias pažangos, padarytos

7

I dalis. Kokia informacija apie vertinimą turi būti pateikta 2019 m. MĮA?

BVK Dokumentas Aktualumas 2019 m. MĮA

įgyvendinant tikslus, ataskaitas (publikacija „Pažangesnis, ekologiškesnis, labiau integracinis? Strategijos „Europa 2020“ rėmimo rodikliai“ (angl. Smarter, greener, more inclusive? Indicators to support the Europe 2020 strategy ) ) ir stebi pažangą įgyvendinant ES tikslus ir uždavinius, nustatytus trijuose tarpusavyje glaudžiai susijusiuose pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetuose, bei rodo padėtį valstybėse narėse.

22, 23, 24, 25, 30

Valstybių narių pateikta informacija apie strategijos „Europa 2020“ tikslus

Eurostatas reguliariai atnaujina informaciją apie valstybių narių nacionalinius tikslus pasiekti strategijos „Europa 2020“ pagrindinius tikslus.

Išsamūs konteksto rodiklių aprašymai

45 BŽŪP bendrieji konteksto rodikliai (suskirstyti į 3 grupes: socialinius ir ekonominius, sektorių ir aplinkos) atspindi svarbius bendrų kontekstinių ekonomikos, aplinkos ir visuomenės tendencijų aspektus. Jie gali daryti įtaką BŽŪP įgyvendinimui, laimėjimams ir veiklos rezultatams. Rodiklių informacijos suvestinėse pateikiamos apibrėžtys, aprašoma metodika ir duomenų šaltiniai.

Visi BVK Darbinis dokumentas „2014–2020   m. kaimo plėtros programų bendrieji vertinimo klausimai“.

Paaiškinama BSVS bendrųjų vertinimo klausimų paskirtis ir panaudojimas. Jame apibūdinti įvairūs vertinimo klausimų tipai ir išvardyti 1–21 BVK vertinimo kriterijai bei bendrieji ir papildomi rodikliai.

1.3 Pasirengimas 2019 m. MĮA

Rengiantis 2019 m. KPP laimėjimų ir poveikio vertinimui įvairūs valstybių narių suinteresuotieji subjektai gali imtis kelių veiksmų24, padėsiančių užtikrinti, kad vertinimo išvados būtų kokybiškos ir aktualios politikos formuotojams.

2 lentelėje pateiktame rekomenduojamame kontroliniame sąraše nurodyti 2019 m. vertinimui būtini veiksmai. Jame taip pat aprašyti parengiamieji veiksmai, kurių, jeigu jie dar neįgyvendinti, dar galima imtis prieš pradedant 2019 m. vertinimo veiklą, 2 lentelėje nurodyta įvairių veikėjų, kurie gali dalyvauti vertinimo veikloje valstybės narės lygmenyje, t. y. vadovaujančiosios institucijos (VI), stebėsenos komiteto (SK), mokėjimo agentūros (MA), vertinimo skyriaus (VS) (jeigu yra), vertinimo iniciatyvinės grupės (VIG) (jeigu yra), vertintojų (V), duomenų teikėjų (DT) ir kitų atitinkamų vertinimo suinteresuotųjų subjektų (K), atsakomybė.

24 Daugiau informacijos apie vertinimo ciklą pateikiama gairėse „KPP rezultatų vertinimas: kaip pasirengti teikti vertinimo ataskaitas 2017   m.“ .

8

I dalis. Kokia informacija apie vertinimą turi būti pateikta 2019 m. MĮA?

2 lentelė. Rekomenduojamų 2019 m. vertinimo veiksmų kontrolinis sąrašasEt

apas

VeiksmasOrientacin

ė data

Atsakomybė (x) ir dalyvavimas (y)25

VI MA DT VS VIG V SK K

Plan

avim

as Atnaujinti bendrųjų konteksto rodiklių (KPP) pradines reikšmes.

Kai tik bus gauti duomenys

x y

Planuoti vertinimo veiklą, temas, tyrimus, duomenų rinkimo priemones, susijusias su KPP vertinimo plane nurodytais bendraisiais poveikio rodikliais.

Nuo 2013 m.

x y

Parengti / atnaujinti vidaus vertinimo planą (dokumentą) patikslinant vertinimo temas ir veiklą (įskaitant poveikio rodiklių apskaičiavimo, kitų įrodymų rinkimo sąlygas ir susijusius tyrimus).

Nuo 2013 m.

x y

Sudaryti savanorišką vertinimo iniciatyvinę grupę, kuri vadovautų vertinimo procesui (reguliarūs posėdžiai).

Programavimo laikotarpio pradžioje

x y y x x y

Peržiūrėti programos intervencinių veiksmų loginį pagrindą (tikslus, KP prioritetus ir tikslines sritis, priemones).

Programavimo laikotarpio pradžioje ir prieš kiekvieną vertinimą

x x y y

Pasiekti bendrą susitarimą dėl bendrųjų vertinimo klausimų, parengti vertinimo kriterijus ir susieti juos su bendraisiais (ir papildomais) rodikliais. Užtikrinti nuoseklumą vertinimo elementus susiejant su KPP intervencinių veiksmų loginiu pagrindu.

Programavimo laikotarpio pradžioje ir prieš kiekvieną vertinimą

x x y y

Prireikus suformuluoti konkrečios programos vertinimo klausimus. Nustatyti jų vertinimo kriterijus ir konkrečios programos rodiklius. Užtikrinti nuoseklumą vertinimo elementus susiejant su KPP intervencinių veiksmų loginiu pagrindu.

Programavimo laikotarpio pradžioje ir prieš kiekvieną vertinimą

x x y y

Patikrinti turimus bendrųjų (ir papildomų) rodiklių apskaičiavimui reikalingus duomenis ir surinkti reikalingus įrodymus, kad būtų galima atsakyti į BVK, susijusius su strategija „Europa 2020“. Nustatyti galimus duomenų trūkumus, susijusius su pasirinktais rodikliais.

Programavimo laikotarpio pradžioje ir prieš vertinimą

x y y x x y y

25 VI – vadovaujančioji institucija, SK – stebėsenos komitetas, MA – mokėjimo agentūra, VS – vertinimo skyrius, VIG – vertinimo iniciatyvinė grupė, V – vertintojai, DT – duomenų teikėjai, K – kiti suinteresuotieji subjektai.

9

I dalis. Kokia informacija apie vertinimą turi būti pateikta 2019 m. MĮA?

Etap

as

VeiksmasOrientacin

ė data

Atsakomybė (x) ir dalyvavimas (y)

VI MA DT VS VIG V SK K

Pasi

reng

imas Aptarti galimus vertinimo metodus, skirtus

įvertinti / apskaičiuoti poveikio rodiklius remiantis turimais duomenimis.

Programavimo laikotarpio pradžioje ir prieš vertinimą

x x x y

Parengti techninę užduotį ir pateikti pasiūlymą dėl vertinimo (2017 ir 2019 m. nuolatinio vertinimo ar atskiro vertinimo sutarčių).

Programavimo laikotarpio pradžioje arba 2016 ir 2018 m.

x y y

Stru

ktūr

izav

imas Su vertintojais aptarti turimus duomenų

šaltinius ir duomenų trūkumus. Sutarti, kaip pašalinti duomenų trūkumus.

2016 m. ir 2018 m. II–III ketv.

x y y x y x y

Su vertintojais aptarti KPP poveikio vertinimo ir bendrųjų (ir papildomų) poveikio rodiklių apskaičiavimo metodus.

2016 m. ir 2018 m. II–III ketv.

x x x

Steb

ėjim

as Surinkti duomenis ir informaciją apie paramos gavėjus, susijusią su bendraisiais (ir papildomais) poveikio rodikliais, taikant pasiūlytus metodus.

Nuo KPP pradžios iki 2018 m. pabaigos

y x y y x y

Surinkti duomenis ir informaciją apie paramos negaunančius subjektus, susijusią su bendraisiais (ir papildomais) poveikio rodikliais, taikant pasiūlytus metodus.

Nuo KPP pradžios iki 2018 m. pabaigos

x y y x y

Užtikrinti iš operacijų duomenų bazės ir kitų šaltinių (pvz., ŪADT, statistikos tarnybos, aplinkos stebėsenos ir pan.) gautų duomenų kokybę.

Nuolat x x x x y x

Ana

lizav

imas Atlikti poveikio rodiklių vertinimą ir

apskaičiavimą taikant pasiūlytą vertinimo metodą ir pasirinktus vertinimo metodus.

2019 m. I ketv.

y x

Užtikrinti analizės kokybę. 2019 m. I ketv.

y x y x

Vert

inim

as Aiškinti analizėje pateiktas vertinimo išvadas, parengti vertinimą remiantis vertinimo kriterijais ir atsakyti į vertinimo klausimus.

2019 m. I ketv.

y x

Suformuluoti išvadas, susijusias su vertinimu, prireikus suformuluoti rekomendacijas.

2019 m. I ir II ketv.

y x

Užtikrinti vertinimų kokybę. 2019 m. I ir II ketv.

y x y x

Ata

s Parengti vertinimo ataskaitą. 2019 m. II ketv.

x y x y x

10

I dalis. Kokia informacija apie vertinimą turi būti pateikta 2019 m. MĮA?

Etap

as

VeiksmasOrientacin

ė data

Atsakomybė (x) ir dalyvavimas (y)

VI MA DT VS VIG V SK K

kaitų

teik

imas Pateikti vertinimo išvadas stebėsenos

komitetui.2019 m. II ketv.

x y y x y

Užpildyti MĮA SFC formą (įskaitant 2 ir 7 skyrius) ir ją pateikti Europos Komisijai.

2019 m. II ketv.

x x y

Paskelbti MĮA ir vertinimo ataskaitas (ne tik MĮA 7 skyrių) viešoje svetainėje.

2019 m. II, III ir IV ketv.

x x

Parengti vertinimo išvadas kitais tinkamais formatais (pvz., santrauką piliečiams), skirtais įvairioms tikslinėms grupėms.

2019 m. III ir IV ketv.

x x y y

Pranešti tikslinėms grupėms apie vertinimo išvadas.

2019 m. III ir IV ketv.

x x y y y y

Paža

ngos

Išnagrinėti vertinimo išvadas ir rekomendacijas ir jomis vadovautis siekiant pagerinti kaimo plėtros programos rengimą ir įgyvendinimą.

2019 m. II ketv. ir vėliau

x y y

11

Loginiai modeliai – sprendimų priėmimo schemos, galinčios padėti suinteresuotiesiems subjektams parengti (priešingos padėties scenarijaus) vertinimo metodą ir pasirinkti tinkamiausius metodus, atitinkančius turimus duomenis ir informaciją.

2 2019 M. KPP POVEIKIO VERTINIMO METODAI (II DALIS)

2.1 Tinkamų KPP poveikio vertinimo metodų pasirinkimas

Bendrųjų BŽŪP II ramsčio poveikio rodiklių vertinimas ir apskaičiavimas 2019 m. – sunki užduotis, kelianti keletą klausimų:

Kaip kaimo vietovėse stebimi pokyčiai gali būti priskirti prie KPP intervencinių veiksmų ir kurie vertinimo metodai turėtų būti taikomi šiuo tikslu?

Kuriuos iš esamų šaltinių (pvz., stebėsenos, ES, nacionalinių ir regioninių duomenų bazių) gautus šaltinius naudoti taikant siūlomą vertinimo metodą?

Kaip koordinuoti įvairių duomenų teikėjų veiksmus? Kaip užtikrinti duomenų kokybę ir panaikinti duomenų trūkumus?

2.1.1 Kaip galima panaudoti loginius modelius nustatant, kurie vertinimo metodai yra tinkami?

Loginiai modeliai gali padėti vertintojui suprasti naujus metodus, geriau planuoti duomenų rinkimą ir inicijuoti metodų, kurie yra mažiau priklausomi nuo turimų duomenų (pvz., kokybinių metodų), svarstymo procesą. Loginiai modeliai taip pat gali būti parankūs vadovaujančiosioms institucijoms geriau planuojant ir prognozuojant vertinimo rezultatus atsižvelgiant į esamas sąlygas (duomenis, vertinimo biudžetą ir terminus).

Loginiuose modeliuose pateikiamos nuoseklios vertinimo metodų nustatymo gairės, padedančios geriau suprasti: GALIMYBES – kokie duomenų / rodiklių / metodų rinkiniai yra prieinami ir tinkami atsakymams

į vertinimo klausimus. REIKALAVIMUS – kokių duomenų / rodiklių / metodų reikia siekiant įvertinti grynąjį poveikį ir

atsakyti į vertinimo klausimą. PASEKMES – kokios yra sprendimų pasekmės vertinimo išlaidoms ir efektyvumui įvairiais

etapais.Šiose gairėse pateikti loginiai modeliai sukurti remiantis metodu, kurį ENVIEVAL26 išdėstė Metodiniame KPP poveikio aplinkai vertinimo vadove (angl. Methodological Handbook for the

26 ENVIEVAL – ES bendrasis projektas (dotacijos susitarimas Nr. 312071), kuriam finansavimas buvo skiriamas nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą.

12

Neprivalomų gairių „2019 m. KPP laimėjimų ir poveikio vertinimas“ II DALIS turi būti skaitoma atsižvelgiant į III DALĮ (Išsamūs atsakymų į 22–30 BVK aprašymai) ir IV DALĮ (Techninis priedas), kurioje pateikiama papildoma informacija apie pasiūlytus vertinimo metodus, papildomų rodiklių pavyzdžiai, išsamus veiksmų aprašymas, nurodomas siūlomų vertinimo metodų tinkamumas, ką reikia daryti ir ko nedaryti, pateikiamas terminų žodynėlis).

evaluation of environmental impacts of RDPs). ENVIEVAL sukūrė ir išbandė šias patobulintas kaimo plėtros priemonių ir programų poveikio aplinkai ES valstybėse narėse vertinimo priemones27.

Loginio modelio lygmenys

Keturi loginio modelio lygmenys apžvelgti 2 diagramoje. Šioje diagramoje 1 lygmenyje pavaizduota, kaip nustatyti vertinimo principus. Tam reikia suprasti, kur intervencinių veiksmų loginio pagrindo modelyje yra poveikio vieta, kokie yra rodikliai ir vertinimo vienetas. 2 lygmenyje nurodytos priešingos padėties scenarijaus galimybės, atsižvelgiant į ribojančius veiksnius. 3 lygmenyje patikslinamos galimybės mikro- ir makrolygmenimis siekiant įvertinti grynąjį poveikį. 4 lygmenyje galutinai patikrinamas mikro- ir makrolygmenų analizės nuoseklumas, kad būtų galima patvirtinti išvadas.

2 pav. Supaprastinta loginio modelio lygmenų schema

Vertinimo principų nustatymas

Priešingos padėties scenarijus

Grynasispoveikis

Grynasispoveikis

Mikrolygmuo Makrolygmuo

1 lygmuo

2 lygmuo

3 lygmuo

4 lygmuo Mikro- ir makrolygmens nuoseklumo patikrinimas

Šaltinis: Europos kaimo plėtros vertinimo pagalbos tarnyba (angl. European Evaluation Helpdesk for Rural Development) (2018 m.), adaptuota pagal ENVIEVAL (2015 m.): Metodinis KPP poveikio aplinkai vertinimo vadovas (angl. Methodological

Handbook for the evaluation of environmental impacts of RDPs), D9.5 ataskaita. Briuselis, Europos Komisija.

Loginio modelio lygmenys yra atskaitos taškas aprašant siūlomus BŽŪP poveikio rodiklių vertinimo metodus (žr. 2.2–2.9 punktus).

27 Metodinis KPP poveikio aplinkai vertinimo vadovas (angl. Methodological Handbook for the evaluation of environmental impacts of RDPs), D9.5 ataskaita, projektas ENVIEVAL (dotacijos susitarimas Nr. 312071). Briuselis, Europos Komisija, Morkvėnas Ž., Navickas K., Gulbinas J., Jefanovas A., Schwarz G., Wolff A., Offermann F., Osterburg B., Aalders I., Miller D., Morrice J., Vlahos G., Smyrniotopoulou A., Artell J., Aakkula J., Toikkanen H., Povellato A., Longhitano D., Lasorella V., Balazs K., et al (2015), p 152.

13

Vertinimo principų nustatymas (1 lygmuo)

Vertinimo principai gali būti nustatyti tokia tvarka:

1 etapas. Paaiškinkite BSVS intervencinių veiksmų loginį pagrindą. Intervencinių veiksmų loginio pagrindo modelyje atsispindi politikos tikslų hierarchija, susijusi su atitinkamais vertinimo klausimais, priemonėmis ir tikslinėmis sritimis, taip pat su susijusiais BSVS gaunamais rodikliais, rezultatu ir poveikio rodikliais. Rodikliai peržvelgiami atsižvelgiant į turimus duomenis.

2 etapas. Pasirinkite papildomus (rezultatų ir (arba) poveikio) rodiklius. Šie rodikliai gali papildyti privalomus BSVS rodiklius. Naudoti papildomus rodiklius neprivaloma; galimybė juos taikyti turi būti atidžiai išnagrinėta atsižvelgiant į sąnaudas, duomenų

prieinamumą, tinkamumą ir vertinimui teikiamą pridėtinę vertę. Papildomi rodikliai gali būti naudingi siekiant kiekybiškai įvertinti grynuosius rezultatus ir poveikį, jeigu bendrųjų rodiklių duomenų nepakanka arba reikia pašalinti bendrųjų rezultatų ir poveikio rodiklių trūkumus. Papildomi rodikliai pagal pobūdį taip pat gali būti kokybiniai (pvz., suinteresuotųjų subjektų suvokiamo pokyčio laipsnis pagal Likerto skalę) ir gali papildyti kiekybinius įrodymus arba būti naudojami, kai nėra jokių alternatyvių įrodymų, kuriuos galima kiekybiškai įvertinti.

3 etapas. Nustatykite mikro- ir makrolygmenų vertinimo (jeigu tinkama) analizės vienetą (= „mažiausią organizuotos sistemos dalį“). Mikrolygmens analizės vienetas gali būti ūkiai, žemės sklypai, bendruomenės ar regionai, o makrolygmens – vandens baseinas, regioninis vienetas ar visa KPP teritorija. Apibrėžus analizės vienetą, rodiklis gali apibūdinti žemėtvarkos pokyčius, taip pat KPP intervencinių veiksmų nulemtus aplinkos, sektorių ar socialinius ir ekonominius pokyčius. Atitinkami duomenys turi būti renkami tai pačiai vieneto kategorijai ir turi apimti programos paramos gavėjus ir paramos negaunančius subjektus.

Priešingos padėties scenarijaus nustatymas (2 lygmuo)

Programos poveikis – konkretaus gauto to paties vieneto rodiklio (pvz., bendrosios pridėtinės vertės arba darbo našumo) reikšmės skirtumas, kai programa vykdoma ir kai programa nevykdoma. Šis apibrėžimas galioja bet kokiam analizės vienetui (pvz., asmeniui, ūkiui, įmonei, žemės plotui, bendruomenei, kaimui, regionui, programavimo sričiai ar šaliai) ir bet kokiam gautam rodikliui (kuris išreiškiamas kaip sektorių, aplinkos arba socialinis ir ekonominis rodiklis), kuris pagrįstai gali būti susietas su programa.

2 lygmuo padeda vertintojui nustatyti priešingos padėties scenarijų, kuriuos galima sukurti remiantis turimais duomenimis, tipą (-us). Jame atsižvelgiama į kelis ribojančius veiksnius (pvz., duomenų nepakankamumą, trumpalaikes vertinimo sutartis, ribotus vertinimo pajėgumus), jis taip pat padeda rasti perspektyvų antrą geriausią sprendimą (pvz., poveikio aplinkai vertinimo). Net jeigu trūksta duomenų, svarbu sistemingai išnagrinėti esamas priešingos padėties scenarijaus kūrimo galimybes. Jame pateikiama vertingos informacijos apie sąlygas, kurias reikia įvykdyti, kad būtų galima taikyti

14

Konkretaus poveikio (poveikio sektoriams, aplinkai arba socialinio ir ekonominio poveikio) vertinimas pradedamas nustatant nuoseklius vertinimo principus. Tai padeda aiškiai nustatyti poveikio vietą intervencinių veiksmų loginio pagrindo modelyje, nurodyti esamus rodiklius ir poveikio įvertinimo analizės vienetus.

Programos poveikio neįmanoma tiesiogiai stebėti dėl kitų intervencinių veiksnių, todėl tam, kad jį būtų galima įvertinti, būtina atlikti priešingos padėties scenarijaus analizę.

patikimą priešingos padėties scenarijų, ir galimos alternatyvos (pvz., kontrolinių grupių palyginimai, kokybiniai vertinimai).

Loginiame modelyje priešingos padėties scenarijaus lygmuo taikomas ir mikro-, ir makrolygmens vertinimams ir yra susietas su vertinimo metodų pasirinkimu. Programos vertintojas savo nuožiūra sprendžia, kuriame lygmenyje (mikro- / makro-) atliekama programos poveikio analizė. Sprendimas priklausys nuo turimų duomenų, jis priimamas prieš pasirenkant analizės, kuriai renkami duomenys (ekonominiai, aplinkos ar socialiniai ir ekonominiai), vienetą.

15

Valstybės narės, įgyvendinančios kelias KPP, gali susidurti su tuo, kad ES duomenų šaltiniai (pvz., Eurostatas) neteikia bendrųjų BŽŪP poveikio rodiklių reikšmių kiekvienos iš regioninių KPP lygmeniu. Tokiu atveju rodiklio regioninę reikšmę (NUTS 2) galima nustatyti remiantis nacionaliniais duomenimis arba, jeigu įmanoma, apibendrinant duomenis pagal kiekviename atitinkamame regione surinktus vienetus (I.01, I.02, I.03).

3 pav. Priešingos padėties scenarijaus parengimo galimybių nustatymo loginis modelis

Ar yra pakankamaitikslus modelis, paaiškinantis jų

dalyvavimą?

Kokybinė analizė

Ar laiko / ištekliųpakanka modeliui

nustatyti?

Ar duomenys apimaskirtingus laiko

momentus(laiko skalę)?

Primityvusis grupiųpalyginimas

Primityvusis atskaitosscenarijaus palyginimas

Panašiausių atvejų analizėkartu su skirtumų skirtumu

Panašiausių atvejų analizė

Skirtumų skirtumas

NE: įgyvendinantprogramą irneįgyvendinant

NE

KPP apimtis ir įgyvendinimas

Turimi duomenysatrinktiems

papildomiemsrodikliams*

Turimiduomenys

BSVS rodikliams*

Pažangūs ekonometrinioarba aplinkos ir

ekonometrinio modeliavimometodai be lyginamųjų

grupių

NE

NE

TAIP

TAIP

TAIP: prieš programos įgyvendinimą ir po jo, įgyvendinant programą ir neįgyvendinant

Kiti regresijos metodai, apimantys imčių atranką

Ar kintamiejipaaiškina

dalyvavimą?

TAIP

Klasikinis metodas: dvi grupės

Alternatyvus metodas: kelios grupės

Ar remiantis duomenimisgalima sudaryti paramos

gavėjų ir paramosnegaunančių subjektų

lyginamąsias grupes?

Kiek reikia lyginamųjųgrupių?***

TAIP**

NE

TAIP

TAIP: prieš programos įgyvendinimą ir po jo, įgyvendinant programą ir neįgyvendinant

Ar duomenys apimaskirtingus laiko

momentus(laiko skalę)?

NE: įgyvendinantprogramą irneįgyvendinant

Vertinimo galimybėsbe lyginamųjų grupių

Kokybinio irprimityviojokiekybiniovertinimogalimybės

Ad hoc požiūris įimčių atranką

Statistikapagrįsto

vertinimogalimybės

Aiškus požiūris įimčių atranką

Šaltinis: adaptuota pagal ENVIEVAL (2015 m.).

Loginio modelio pradžioje apibūdintas KPP įsisavinimas ir duomenų padėtis atsižvelgiant į BSVS poveikio (ir rezultatų) rodiklius, taip pat papildomus rodiklius, jeigu jie pasirenkami (tamsiai pilka spalva pažymėti langeliai). Klausimai sprendimui priimti (raudoni langeliai) veda prie priešingos padėties scenarijaus (užpildyti raudoni langeliai) sukūrimo galimybių.

Daugiau informacijos apie loginių modelių taikymą rasite FP7 mokslinių tyrimo projekto ENVIEVAL dokumentuose ir Metodiniame KPP poveikio aplinkai vertinimo vadove (angl. Methodological Handbook for the

evaluation of environmental impacts of RDPs).

16

GLAUSTAS VADOVAS Nr. 1. Kaip taikyti loginį modelį siekiant nustatyti įvairias priešingos padėties scenarijaus parengimo galimybes ir priimti sprendimą dėl vertinimo metodo?

Sprendimų priėmimo schema priešingos padėties scenarijaus lygmenyje padeda atsakyti į šiuos svarbius klausimus, susijusius su priešingos padėties scenarijaus kūrimu: Kokios yra galimybės sukurti priešingos padėties scenarijų? Ar įgyvendinus ir įsisavinus priemones suteikiama galimybė sudaryti kontrolinę grupę? Kiek turiu duomenų apie kitus veiksnius, darančius įtaką pasirinktiems rodikliams? Ar turiu pasirinktų rodiklių duomenų apie paramos gavėjus ir paramos negaunančius subjektus skirtingais

momentais (prieš ir po to)? Ar galiu taikyti patikimus statistika pagrįstus metodus, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai kiekybiškai

nustatyti įvertintų priemonių grynąjį poveikį?

* Daroma prielaida, kad naudojamas rodiklis atitinka analizės vienetą (pvz., ūkį ar regioną).** Reikalingas palyginamų ūkių arba regionų bendras gyventojų skaičius ir kiekvienos palyginimo grupės statistiškai tipiniai pavyzdžiai.*** Dėl tinkamiausią palyginimo grupių skaičių lemiančių veiksnių žr. ENVIEVAL (2015 m.) Metodinio vadovo p. 24–25.

17

GLAUSTAS VADOVAS Nr. 2. Kaip sudaryti mikrolygmens kontrolinę grupę? (susiję su 2 lygmeniu)

Priešingos padėties scenarijaus analizė mikrolygmeniu turi būti grindžiama kuo panašesnių (stebimais ir nestebimais aspektais) programos paramos gavėjų ir paramos negaunančių subjektų kontrolinių grupių palyginimais. Jeigu abi grupės yra pakankamai statistiškai panašios (turi panašių požymių), galima daryti prielaidą, kad gautų rodiklių skirtumą lemia programa. Priešingos padėties scenarijaus analizė leidžia nustatyti priežastinį ryšį – priskirti stebimus gautų rodiklių pokyčius programai ir pašalinti priešingos padėties scenarijaus veiksnius.

Tinkamos kontrolinės grupės sudarymas gali būti sunki užduotis dėl savarankiškos programos atrankos ir griežtų programos tinkamumo finansuoti sąlygų. Vertinamieji programos paramos gavėjai, gavę programos paramą, gali labai skirtis nuo paramos negaunančių subjektų ir struktūriniais požymiais, ir ekonominiais, aplinkos bei socialiniais ir ekonominiais veiklos rezultatais.

Tinkama kontrolinė grupė sudaroma šia tvarka: 1 etapas. Turimoje duomenų bazėje (pvz., ŪADT) suraskite KPP paramos gavėjų imtį (pvz.,

ūkiai / ūkininkai / neūkininkaujančios įmonės / bendruomenės / vietovės / regionai) ir kaip atskaitos tašką panaudokite KPP stebėsenos sistemą (pvz., mokėjimo agentūros duomenų bazę).

2 etapas. Iš visų duomenų bazėje esančių tinkamų vienetų atrinkite tuos, kurie tuo pačiu laikotarpiu negavo paramos pagal KPP priemones (toliau – paramos negaunantys subjektai).

3 etapas. Iš paramos negaunančių subjektų grupės iš anksto atrinkite tuos vienetus, kurie NEĮVYKDĖ programos tinkamumo finansuoti sąlygų (dėl didelių pajamų, dydžio, vietos ir pan.), ir pašalinkite juos iš analizės.

4 etapas. Surinkite visų vienetų abiejose grupėse duomenis (paramos gavėjų ir paramos negaunančių subjektų) apie jų pagrindinius požymius (kintamuosius) 2013 m. (t. y. iki programos pradžios). Atkreipkite dėmesį į tai, kad į analizę įtraukti kintamieji turi daryti poveikį ir vienetų pasirinkimui, ir mikrolygmeniu apskaičiuotiems rodikliams (bendriesiems ir papildomiems poveikio rodikliams). Vienas iš siūlomų kintamųjų (naudojamų kaip svarbus kontrolinis kintamasis) gali būti: i) konkretaus vieneto (paramos gavėjo ir paramos negaunančio subjekto) per ankstesnį 2007–2013 m. programavimo laikotarpį gautos paramos dydis ir (arba) ii) konkretaus vieneto (paramos gavėjo ir paramos negaunančio subjekto) iš kitų viešųjų šaltinių (pvz., ES struktūrinių fondų, I ramsčio) per analizuojamą laikotarpį gautos paramos dydis.

5 etapas. Taikykite tinkamus metodus (pvz., analizės), kurie leidžia paramos negaunančių subjektų imtyje (žr. 2–3 etapus) nustatyti tinkamą kontrolinę grupę (kai kurie paramos negaunantys subjektai ir (arba) paramos gavėjai bus pašalinti iš analizės dėl tinkamų kontrolės vienetų trūkumo).

6 etapas. Statistiškai patikrinkite abiejų grupių panašumą prieš programos paramos gavimą (pvz., atlikdami statistinius į analizę įtrauktų kovariantų bandymus). Vidutinė paramos gavėjų grupės vieneto reikšmė neturėtų reikšmingai skirtis nuo atitinkamo kontrolinės grupės vieneto.

Daugiau informacijos apie kontrolinių grupių sudarymą, analizę ir pan. rasite 2007–2013   m. KPP ex post vertinimo gairių 4 skyriuje .

18

GLAUSTAS VADOVAS Nr. 3. Kompromisai pasirenkant vertinimo metodus

Atliekant vertinimus neprieinami duomenys dažnai laikomi pagrindiniu apribojimu pasirenkant vertinimo metodus. Tačiau tokiais atvejais taikant „primityviuosius“ vertinimo metodus (netaikant priešingos padėties scenarijaus) atsiranda didelių trūkumų, susijusių su metodiniu griežtumu, patikimumu, veiksmingumu ir galiojimu. Todėl suinteresuotieji subjektai raginami apsvarstyti kompromisus tarp duomenų poreikio ir galimo rezultatų nuokrypio, atsirandančio dėl mažiau patikimų metodų. Vertinimo metodams, užtikrinantiems aukštesnę rezultatų kokybę, dažniausiai taikomi griežtesni duomenų reikalavimai.

Metodų palyginimas (sutartiniai ženklai: +++++ = aukščiausias balas; + = žemiausias balas): Metodas Patikimumas / gr

iežtumas, tikrumas ir t. t.

Gebėjimas siaurinti atranką ir mažinti kitus

nuokrypius

Vertinimo kokybė

Duomenų poreikis

Eksperimentinis metodas

+++++ +++++ +++++ +++

Tariamai eksperimentiniai metodai

++++ ++++ ++++ ++++

Analizės metodai (kartu su SS)

++++ ++++ ++++ ++++

NAM +++ +++ +++ +++

Instrumentinių kintamųjų metodas

++++ +++ +++ +++

SS metodas ++ ++ ++ ++

Palyginimas su pagalbos negaunančiais subjektais per tam tikrą laikotarpį (primityvusis metodas)

+ + + ++

Programos paramos gavėjų palyginimas prieš programą ir po jos (primityvusis metodas)

+ + + +

Kokybiniai metodai, taikomi vertinant programos rezultatus / poveikį

++ ++ ++ +

Daugiau informacijos apie vertinimo metodų pasirinkimo kriterijus rasite 2007–2013   m. KPP ex post vertinimo gairių 4.3.4.2. punkte.

Mikro- ir makrolygmens poveikio vertinimas ir apskaičiavimas (3 lygmuo)

Siekiant patikslinti vertinimo galimybes, loginiame modelyje nagrinėjamas mikro- arba makrolygmuo. Analizuodamas mikro- ir makrolygmenis vertintojas pereina prie metodų, kurie padeda atlikti nuoseklų grynojo poveikio mikro- ir makrolygmenimis vertinimą28. Kiekvienam galimam priešingos padėties scenarijui sukuriamas individualus mikrolygmens loginis modelis. Kai kuriuose vertinimuose išplėtus mikrolygmens išvadas sudaromas pagrindas makrolygmens vertinimui. Kituose vertinimuose mikro- ir makrolygmens vertinimai vienas kitą papildo; tam reikia nuoseklumo patikrinimo.

Šiuos etapus taikant pagal sprendimų priėmimo schemą mikro- ir makrolygmenimis, nustatant vertinimo metodą galima lengviau atsakyti į šiuos klausimus: Ar man reikia taikyti konkretų aplinkos, sektoriaus (ūkio ir ekonominį) ar socialinį ir ekonominį

metodą, kad būtų galima kiekybiškai įvertinti rodiklių reikšmių pokyčius, ir ar galiu tiesiogiai panaudoti rodiklių reikšmes taikydamas (-a) priešingos padėties scenarijaus metodus?

Jeigu turėtų būti taikomas konkretus metodas, ar duomenys yra tinkami, kad būtų taikomas vienas iš galimų poveikio aplinkai, sektoriams ar socialinio ir ekonominio poveikio vertinimo metodų?

Ar man reikia surinkti naujus pirminius duomenis statistinės atrankos būdu ir kiek tai kainuos? Ar reikia atlikti konkrečias užduotis tyrimo / stebėsenos duomenų kokybei pagerinti? Jeigu aš negaliu kiekybiškai įvertinti rodiklių reikšmių arba jeigu šios užduoties sąnaudos labai

didelės, kokių yra alternatyvių (kokybinių) metodų rodiklių reikšmių pokyčiams įvertinti?

28 KPP grynojo poveikio vertinimo veiksmai toliau aprašyti 2007–2013   m. KPP ex post vertinimo gairėse , konkrečiai 4.2.3 ir 4.2.4 punktuose.

19

Kiekybiniai įrodymai turi būti kritiškai aiškinami atsižvelgiant į kokybinį vertinimą. Be to, kokybinis vertinimas taip pat gali padėti papildyti kiekybinį vertinimą, siekiant: a) įvertinti turimų duomenų tipiškumą, b) kryžminiu būdu patikrinti išvadas, c) nustatyti skirtingus to paties reiškinio aspektus.

20

21

GLAUSTAS VADOVAS Nr. 4. Kaip įvertinti grynąjį KPP poveikį? (susiję su 3 lygmeniu)

Programos grynojo poveikio vertinimą makro- ar programos įgyvendinimo teritorijos lygmeniu pagal priešingos padėties scenarijų galima atlikti taikant du pagrindinius metodus. Pirmas metodas pagrįstas mikroanalize ir rezultatų ekstrapoliacija makrolygmenyje (išplėtimu). Taikant antrą metodą, naudojamos analitinės priemonės, pvz., apskaičiuojamoji bendroji pusiausvyra, dalinė pusiausvyra ir erdviniai ekonometriniai modeliai ar kiti modeliavimo metodai – kai atitinkami modelių parametrai (pvz., produktyvumas arba teršalų išmetimo koeficientai) įvertinami ekonometriškai atsižvelgiant į patikimus priežastinius ryšius, galimą atrankos nuokrypį, endogeniškumą ir erdvinę priklausomybę. Šis metodas taip pat apima programos poveikio vertinimo „iš viršaus į apačią“ makrolygmens metodą (pvz., nacionalinio ar regioninio masto modeliai) ir skirtingų priemonių ar priemonių derinių grynojo poveikio vertinimo „iš apačios į viršų“ mikrolygmens metodą.

Svarbu pažymėti, kad neatsižvelgiant į pasirinktą metodą, KPP grynojo poveikio analizę galima atlikti tik jeigu yra pakankamai kiekybinių duomenų ir taikomi pažangūs metodai. Taikant primityviojo kiekybinio vertinimo alternatyvas (pvz., vertinimas prieš programos įgyvendinimą ir po jo, netinkamų kontrolės priemonių panaudojimas ir pan.) gali atsirasti didelis gautų grynojo poveikio rezultatų nuokrypis abiem kryptimis (teigiamas arba neigiamas).

Kadangi pirmas metodas (mikroanalizės ekstrapoliacija programos įgyvendinimo teritorijos makrolygmeniu) yra lengviausias ir perspektyviausias, toliau pateikiame svarbiausių etapų aprašymą. Metodas apima penkis pagrindinius etapus, kurie taikomi ir poveikio sektoriams, ir poveikio aplinkai bei socialinio ir ekonominio poveikio rodikliams. Esminis skirtumas tarp šių trijų KPP grynojo poveikio analizės aspektų – vienetai, kuriais grindžiama analizė: pvz., ūkiai (įmonės) ar administraciniai regionai (pvz., NUTS 4, NUTS 5 ir t. t.), kai naudojami sektorių rodikliai; žemės sklypai ar nedideli geografiniai regionai (regioniniai erdviniai duomenys), kai naudojami aplinkos rodikliai; administraciniai regionai (pvz., NUTS 3, NUTS 4 arba NUTS 5), kai naudojami socialiniai ir ekonominiai rodikliai. Vertinimo etapai yra tokie:

1 etapas. Įvertinkite KPP tiesioginį poveikį paramos gavėjams mikrolygmenyje:

a. mikrolygmenyje apskaičiuokite paramos gavėjų grupės ir kontrolinės grupės vidutinę bendrųjų ar papildomų poveikio rodiklių reikšmę iki paramos suteikimo (pvz., 2013 m.) ir po jo (pvz., 2018 arba 2019 m.);

b. apskaičiuokite konkrečius politikos rodiklius (pvz., vidutinį apdorojimo poveikį (VAP)), kaip gautą rodiklį panaudodami atitinkamus bendruosius arba papildomus poveikio rodiklius; apskaičiuokite KPP grynąjį tiesioginį poveikį minėtiems rodikliams kartu taikydami apskaičiuotą VAP ir SS metodą;

c. atlikite gautų rezultatų jautrumo analizę.2 etapas. Įvertinkite KPP netiesioginį poveikį paramos gavėjams mikrolygmenyje. Vėlgi, stebimas rodiklių reikšmės pokytis turi būti skirstomas į pokyčius dėl programos (bendras pirminių ir antrinių įnašų poveikis) ir pokyčius, kuriuos lėmė kiti veiksniai. KPP netiesioginis poveikis (pvz., pakeitimas, perkėlimas, dauginamasis poveikis) apskaičiuojamas ir parodomas atskirai.

22

3 etapas. Apskaičiuokite netiesioginį poveikį paramos negaunantiems subjektams mikrolygmenyje. Šiuo atveju taip pat turėtų būti išskiriami du stebimo rodiklių reikšmės pokyčio komponentai: pokyčiai dėl programos (bendras pirminių ir antrinių įnašų poveikis) ir pokyčiai, kuriuos lėmė kiti veiksniai. Šiame etape remiamasi prielaida, kad pagal KPP paramos gavėjų gauta parama gali turėti planuotą / netikėtą bendros pusiausvyros poveikį (pvz., neigiamą poveikį paramos negaunantiems subjektams, esantiems šalia programos paramos gavėjų).

Šiame vertinimo etape preliminarus kokybinis vertinimas yra labai svarbus, nes jis teikia vertingų viešai neatskleistų įžvalgų ir padeda suformuluoti svarbius konkrečios programos vertinimo klausimus (KPVK), dėmesį skiriant programos įgyvendinimo rezultatams, ypač jos teigiamam, neigiamam, planuotam ir neplanuotam poveikiui paramos negaunantiems subjektams. KPVK nėra privalomi, tačiau jeigu tokie klausimai suformuluoti, į juos reikia atsakyti. Atlikdami preliminarią sinergijos ar galimo neigiamo priešingo poveikio analizę, vertintojai taip pat gali naudotis kokybinio vertinimo priemonėmis.

4 etapas. Apibendrinkite išvadas ir nustatykite KPP poveikį išanalizuotiems poveikio rodikliams makrolygmenyje ir programavimo srities lygmenyje. Šiame etape vertintojas turėtų apskaičiuoti KPP grynąjį tiesioginį poveikį poveikio rodikliams programos įgyvendinimo teritorijos lygmenyje taikant ekstrapoliacijos metodus (t. y. padauginant vidutinius mikrorezultatus, gautus mikrolygmenyje, iš paramos gavėjų / paramos negaunančių subjektų skaičiaus).

5 etapas. Gautiems rezultatams patikrinti ir patvirtinti taikykite kokybinius metodus (trianguliaciją).

Daugiau informacijos apie programos poveikio apskaičiavimą rasite 2007–2013   m. KPP ex post vertinimo gairių 4.2 punkte, o apie ABP – 4.3.3 punkte .

Mikro- ir makrolygmens nuoseklumo patikrinimas ir patvirtinimas (4 lygmuo)

Kiekybinio vertinimo „iš apačios į viršų“ atveju nuoseklumas užtikrinamas išplečiant mikrolygmens duomenis iki makrolygmens.

Vertinant programos tiesioginį poveikį remiamiems vienetams, programos grynasis tiesioginis poveikis, apskaičiuotas pagal rezultatų rodiklius, iš esmės turi būti nuoseklus ir turi atitikti tas pačias tendencijas, kaip ir programos grynasis poveikis, nustatytas pagal poveikio rodiklius. Vis dėlto, atsižvelgiant į netiesioginio poveikio mastą ir kryptį, makrolygmens rezultatai iš esmės taip pat gali rodyti priešingą kryptį nei mikrolygmens poveikis. Tačiau tokiais atvejais priešingos poveikio kryptys turi būti aiškinamos remiantis priežastinio ryšio ir (arba) kiekybiškai nustatytais netiesioginio poveikio įrodymais. Atliekant mikro- ir makrolygmenų nuoseklumo patikrinimą reikia gerai suprasti pagrindinius veiksnius, darančius poveikį kiekvienam rodikliui.

Vertinant programos netiesioginį poveikį remiamiems ir neremiamiems ūkiams, mikroekonominiai rezultatai, juos susumavus, gali tik apytikriai būti prilyginami viso KPP galimo netiesioginio poveikio mastui (įskaitant poveikį, apskaičiuotą pagal sektorių modelius). Pagrindinė tokio suderinimo priežastis – sudėtingas viso galimo netiesioginio poveikio, su kuriuo bent teoriškai galėjo susidurti remiami ir neremiami vienetai, modeliavimo pobūdis.

Atliekant vertinimą „iš apačios į viršų“, kuriame naudojami įvairūs duomenų šaltiniai su skirtingomis matų sistemomis ir terminologija, gali atsirasti neaiškumų. Viena iš pagrindinių makro- ir mikrolygmenų nuoseklumo patikrinimo užduočių – nustatyti priežastinį ryšį tarp pokyčių ir poveikio, nustatyto ūkio ar žemės sklypo lygmenyje, bei pokyčių ir poveikio už ūkio ribų (pvz., NUTS 3 ir programos lygmenyse). Šiuo požiūriu svarbu, kad vertinant analizės vienetus ir mastą būtų atsižvelgta į tai, kokiu mastu ir kokiame lygmenyje gali būti daromas poveikis. Taikant tik fiksuotas administracines ribas rezultatai gali būti iškreipti. Galima pasistengti atrankos metodus nuosekliai taikyti lauko, ūkio ir kraštovaizdžio mastu, kad būtų atsižvelgta į įvairius ištirtus taksonomijos tipus ir kintamųjų, kuriais apibūdinamas klimatas, topografija, žemės panaudojimas, socialinės ir ekonominės bei dirvožemio sąlygos, tarpusavio sąveiką29. Taikant metodą „iš apačios į viršų“, kai tyrimas atliekamas žemės sklypo ar lauko lygmenyje, rezultatus galima gauti surinkus konkrečios vietos tyrimų duomenis remiantis tyrimų protokolais ir juos ekstrapoliuoti iš mikro- į makrolygmenį pasitelkus geografines informacines sistemas (GIS), iš palydovų gautus vaizdus ar erdvinę analizę30.

29 Daugiau informacijos: ‘Landscape-moderated biodiversity effects of agri-environmental management: a meta-analysis’, Proceedings. Biological sciences / The Royal Society, 278(1713): 1894–1902, Batáry P, Báldi A, Kleijn D, Tscharntke T, (2011).

30 Daugiau informacijos: ‘Organic farming at local and landscape scales benefits plant diversity’, Ecography 33(3): 514- 522, Rundlöf M, Edlund M, Smith HG, (2009).

23

Atliekant grynojo poveikio vertinimą, svarbu patikrinti mikro- ir makrolygmenų rezultatų nuoseklumą, kad juos būtų galima patvirtinti. Nuoseklumas nustatomas, kai abiejų lygmenų duomenys vieni kitiems neprieštarauja.

GLAUSTAS VADOVAS Nr. 5. Kaip geriausiai panaudoti kokybinius metodus?

Kokybiniai metodai gali būti taikomi siekiant trejopo tikslo:

a) kaip kiekybinių metodų alternatyva, kai trūksta duomenų. Pavyzdžiui, kokybinis teorija pagrįstas vertinimas (TPV) gali būti atliekamas siekiant parodyti, kaip ir kodėl programa veiks ir bus gauti planuojami rezultatai. TPV atliekamas programos intervencinių veiksmų loginio pagrindo modelio etapais, kuriais vadovaujantis nustatomi priežastiniai ryšiai ir pokyčio mechanizmai, gaunami rezultatai ir įvertinamas poveikis. Įvairūs ryšiai intervencinių veiksmų loginio pagrindo modelyje gali būti analizuojami taikant skirtingus metodus. Šiose gairėse rekomenduojame sudaryti tikslines grupes (konkrečiai taikyti PPPVM metodą) arba atlikti suinteresuotųjų subjektų / ekspertų apklausas;

b) kaip metodas, papildantis kiekybinį priešingos padėties scenarijaus vertinimą, siekiant tiksliau nustatyti, kaip ir kodėl atsirado poveikis. Pažymėtina, kad atliekant TPV negalima išnagrinėti grynojo poveikio (t. y. kokiu mastu programos įgyvendinimo teritorijoje stebimas pokytis gali būti priskiriamas programai) ar atskirti programos poveikį nuo kitų veiksnių įnašo;

c) kaip trianguliacijos dalis patvirtinant kiekybinių metodų taikymo išvadas.

Daugiau informacijos apie teorija pagrįstą vertinimą rasite dokumento „Parama investicijoms pagal kaimo plėtros politiką“ (angl. Investment Support under Rural Development Policy) 3.3.4 punkte (Europos Komisija, 2014), o

apie kokybinių metodų taikymą kiekybiniams duomenims rinkti – „Duomenų tipų atskyrimas nuo jų rinkimo metodų“ (angl. Distinguishing Between Types of Data and Methods of Collecting Them) (Hentschel, 1998).

2.1.2 Rekomenduojamų BŽŪP poveikio rodiklių vertinimo metodų apžvalga

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu KPP poveikio vertinimas pirmą kartą bus atliktas 2019 m., kai įvairių KPP duomenų trūkumas vis dar gali kelti problemų dėl nepakankamo / pavėluoto tam tikrų priemonių įgyvendinimo arba vertinimui reikalingų statistinių duomenų trūkumo. Kadangi dėl duomenų trūkumo labai sudėtinga stebėti KPP poveikį, šiose gairėse rekomenduojama taikyti bent du skirtingus metodus siekiant nustatyti kiekvieną bendrąjį BŽŪP II ramsčio poveikio rodiklį:

A metodas – vertinimo metodo taikymo, kai duomenys yra optimalūs, pavyzdys. Jį galima taikyti 2019 m. ir (arba) ex post vertinimo metu. A metodas yra pažangesnis už B metodą, jis taip pat patikimesnis.

B metodas – alternatyvaus vertinimo metodo, taikomo esant duomenų trūkumams (pvz., dėl lėto programos įgyvendinimo, kuris trukdo stebėti KPP poveikį) arba jeigu kiti veiksniai (ištekliai, laikas, įgūdžiai) trukdo taikyti pažangesnį metodą, pavyzdys. B metodas keliais atvejais apima kokybinį komponentą.

Ir A metodas, ir B metodas atitinka vertinimo standartus. A metodas apibūdinamas kaip metodas, kurį taikant gaunami patikimiausi vertinimo rezultatai, kai padėtis duomenų požiūriu yra ideali. Atsižvelgiant į padėtį duomenų požiūriu 2019 m., pripažįstama, kad vertinant daugelį KPP A metodas gali būti ne pats praktiškiausias (žr. siūlomų vertinimo metodų tinkamumo lenteles Techninio priedo 4.1–4.7 punktuose). Kiti kiekvieno poveikio rodiklio vertinimo metodų pavyzdžiai išvardyti atitinkamose loginio modelio diagramose.

24

3 lentelė. Rekomenduojamų BŽŪP poveikio rodiklių vertinimo metodų pavyzdžiai

Kodas Rodiklis A metodas Metodo pavyzdys, kai duomenys yra

optimalūs

B metodas Alternatyvaus metodo pavyzdys, kai trūksta

duomenų

Mikrolygmuo Makrolygmuo Mikrolygmuo Makrolygmuo

Su sektoriais susijęs poveikis

I.01Žemės ūkio verslo pajamos

Panašiausių atvejų analizės metodų ir skirtumų skirtumo metodų derinys

(PAA-SS)

„Iš viršaus į apačią“ metodai, kuriuos taikant išplečiami

mikrolygmens rezultatai

Sektorių modelio taikymas

Netolydumų analizės metodas

(NAM)

„Iš viršaus į apačią“ metodai, kuriuos taikant išplečiami

mikrolygmens rezultatai

I.02 Žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos

I.03 Bendras žemės ūkio gamybos veiksnių produktyvumas

Poveikis aplinkai

I.07Teršalų išmetimas žemės ūkyje

Regresijos ir analizės metodai

Apibendrinta panašiausių atvejų

analizė (APAA), panaudojant

NUTS 3 ar kitus erdvinius duomenis

Nėra

Primityvusis atskaitos scenarijus

Palyginimai (įskaitant kokybinius

metodus)

I.08 Žemės naudmenose gyvenančių paukščių indeksas

Panašiausių atvejų analizė (PAA) ir

skirtumų skirtumas (SS)

Panašiausių atvejų analizė (PAA) ir

skirtumų skirtumas (SS)

Erdviniai ekonometriniai

modeliai biogeografiniuose

regionuose

Ad hoc porinių palyginimų ar kelių lyginamųjų grupių statistinė analizė

taikant SS metodą ir kokybinius vertinimus

„Iš apačios į viršų“ metodai, kuriuos taikant išplečiami

mikrolygmens rezultatai ir kurie

naudojami kartu su kokybiniais vertinimais

I.09 Didelės gamtinės vertės (DGV) ūkininkavimas

I.10 Vandens gavyba žemės ūkyje

Regresijos ir analizės metodai,

taikomi I.10, I.11-1, o atsižvelgiant į

turimus duomenis – I.11-2

„Atvejo tyrimo“ upių baseinų rajone

(UBR) arba jo dalies modeliavimas – tik

I.11-2 atveju

Apibendrinta panašiausių atvejų

analizė (APAA)

Erdviniai ekonometriniai

metodai

Kokybiniai metodaiPrimityvieji grupių

palyginimai, paremti kokybiniais metodaisI.11

Vandens kokybė

I.12 Ariamosios žemės organinė dirvožemio medžiaga

Dirvožemio organinės

medžiagos (DOM) vertinimas, kai

dirvožemio gylis – 0–60 cm

Nėra

DOM vertinimas remiantis

supaprastintomis dirvožemio stebėsenos

programomis

DOM vertinimas, pagrįstas

duomenų baze LUCAS

25

Kodas Rodiklis A metodas Metodo pavyzdys, kai duomenys yra

optimalūs

B metodas Alternatyvaus metodo pavyzdys, kai trūksta

duomenų

Mikrolygmuo Makrolygmuo Mikrolygmuo Makrolygmuo

I.13 Vandens sukeliama dirvožemio erozija

Statistika pagrįsti vertinimo metodai

APAA erdvinė ekonometrija,

paremta SS metodu

Primityvusis atskaitos scenarijus

arba dinaminiai grupių palyginimai

Kiekybinis primityvusis

vertinimas, lyginant erdvinius vienetus ir nacionalinį vidurkį

Socialinis ir ekonominis poveikis

I.14Užimtumo lygis kaimo vietovėse

Nėra

Rekursinis dinaminis apskaičiuojamosios

bendrosios pusiausvyros (ABP)

modelis

Panašiausių atvejų analizė (PAA) ir

apibendrinta panašiausių atvejų

analizė (APAA)

Nėra

Sąnaudų ir produkcijos analizė

(SP)

(pagrįsta kokybine analize)

I.15Skurdo lygis kaimo vietovėse

I.16BVP vienam kaimo vietovių gyventojui

Pirmiau pateiktoje lentelėje apžvelgiami rekomenduojami kiekvieno BŽŪP II ramsčio poveikio rodiklių vertinimo mikro- ir makrolygmenimis metodai, kurie išsamiau aprašyti gairių 2.2–2.9 punktuose ir Techniniame priede.

26

Gairėse aprašyti vertinimo metodai yra galimų alternatyvų pavyzdžiai, nors esama ir kitų alternatyvų. Vertintojai gali pasirinkti vertinti KPP poveikį, atsižvelgdami į geriausią patikimų duomenų rinkimo alternatyvą ir kartu į konkrečią KPP padėtį, susijusią su:

KPP apimtimi, KPP įgyvendinimu, vertinimui reikalingų duomenų prieinamumu ir kokybe.

Šiose gairėse pateikti loginiai modeliai turėtų pasitarnauti vertintojams kaip naudingos priemonės, skirtos nustatyti galimas vertinimo alternatyvas konkrečiomis realiomis aplinkybėmis.