lietuvos ryši sektorius 2010 m.old.rrt.lt/download/22061/lietuvos_rysiu_sektorius_2010.pdf2.1.2....

Lietuvos ryši� sektorius 2010 m.


Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro �žanginis žodis ....................................3

Lietuvos Respublikos ryši� reguliavimo tarnybos direktoriaus �žanginis žodis.....5

1. Trumpa Lietuvos ryši� sektoriaus apžvalga ...........................................................7

2. Elektronini� ryši� rinka...........................................................................................12

2.1. Elektronini� ryši� sektoriaus pl�tros prielaidos ...................................................12

2.1.1. Bendrosios tendencijos...................................................................................12

2.1.2. Socialiniai ir ekonominiai veiksniai ..................................................................18

2.2. Mažmenin�s elektronini� ryši� paslaugos ..........................................................30

2.2.1. Balso paslaugos..............................................................................................30

2.2.2. SMS ir MMS....................................................................................................42

2.2.3. Interneto prieigos ir kitos duomen� perdavimo paslaugos ..............................45

2.2.4. Televizijos paslaugos......................................................................................63

2.3. Didmenin�s elektronini� ryši� paslaugos............................................................73

2.3.1. Didmenin� prieiga ...........................................................................................73

2.3.2. Tinkl� sujungimo paslaugos............................................................................79

2.3.3. Skirtosios linijos ..............................................................................................84

2.3.4. Televizijos ir radijo program� siuntimo paslaugos...........................................87

3. Pašto ir pasiuntini� paslaug� rinka.......................................................................93

Turinys


3

Informacin�s ir ryši� technologijos tapo neatsiejama

XXI a. dalimi. Jos neabejotinai kei�ia žmoni� gyvenim�,

versl� ir valstyb�s valdym�. Šiuo metu beveik visi Lietuvos

gyventojai turi judriojo ryšio telefonus, daugiau kaip pus� j�

naudojasi internetu ir kompiuteriais. Informacin�s

technologijos yra neišvengiamos kasdien�je absoliu�ios

daugumos Lietuvos �moni� veikloje. Tai spartina šalies ir jos

gyventoj� tobul�jim�, leidžia pl�toti naujus bendravimo

b�dus.

Ryši� sektoriuje sukuriama apie 4 proc. Lietuvos

bendrojo vidaus produkto, ta�iau ind�lis � bendr� �kio

augim� yra daug didesnis. Ryši� sektoriui b�dinga dinamika

ir naujov�s neabejotinai skatina viso Lietuvos �kio augim�.

Modernios ryši� technologijos naudojamos kone visose

verslo srityse, j� taikymas daro �tak� visoms valstyb�s ekonomin�ms ir socialin�ms sritims.

Lietuva – tarp lyderi�

S�kmingai informacin�s visuomen�s pl�trai yra b�tina saugi, komunikuojan�i� asmen�

pasitik�jimu ir atsakomybe pagr�sta elektronin� erdv�. Jei modernios technologijos neb�t� patikimos, kai

kuri� interneto paslaug�, pavyzdžiui, elektronin�s bankininkyst�s neb�t� �manoma diegti. Tod�l saugumo

veiksnys šioje srityje ir toliau išliks labai svarbus.

Reikia pasidžiaugti, kad Lietuva ir 2010 metais išlaik� pirmaujan�ias pozicijas Europoje pagal

šviesolaidinio ryšio naudojim� ir šioje srityje lenkia tokias valstybes kaip Švedija ir Norvegija.

Šiandien galime didžiuotis, kad Lietuva turi geriausi� pasaulyje judriojo ryšio tinkl� infrastrukt�r� ir

vien� didžiausi� judriojo ryšio skvarb�. Lietuva kasmet vis giliau leidžia šaknis spar�iausi� duomen�

persiuntimo spart� pasiekusi� šali� (antra pasaulyje, pirma Europos S�jungoje), bei geriausi�

pla�iajuos�io interneto kokyb� užtikrinan�i� (ketvirta pasaulyje) šali� virš�n�se.

Asociacijos „Langas � ateit�” duomenimis, Lietuvos gyventojai naudojasi didžiausiu Europoje

vieš�j� interneto prieigos tašk� tinklu. 88 proc. šalies teritorijos jau padengta 3,5 G judriojo interneto

tinklu. Kas antram Lietuvos gyventojui galima paskambinti dviem judriojo ryšio numeriais. Šie faktai rodo,

kad informacin�s visuomen�s pl�tros procesams skiriama vis daugiau d�mesio, o palankios aplinkos

k�rimas skatina moderniausi� technologij� diegim� ir naudojim� visose gyvenimo srityse.

Žengiame � kaim�

Didel� �tak� pla�iajuos�io ryšio paplitimui šalyje tur�jo projekto „Kaimišk�j� vietovi� informacini�

technologij� pla�iajuostis tinklas RAIN“ �gyvendinimas. Pra�jusiais metais prad�tas antrasis šio projekto

etapas, suteikiantis galimyb� interneto paslaugomis naudotis atokiau nuo seni�nij� centr� esan�iuose

miesteliuose ir kaimuose gyvenantiems žmon�ms bei �staigoms.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro �žanginis žodis


4

2010 m. nutiesta 2200 km magistralinio tinklo šviesolaidini� ryšio linij�, diegiama duomen�

perdavimo �ranga. 2013 m. �gyvendinus š� projekt� 4400 km ilgio šviesolaidinio ryšio tinklas jungs

770 gyvenvie�i� ir 98 proc. Lietuvos kaimišk�j� vietovi� gyventoj� tur�s galimyb� naudotis pla�iajuos�io

ryšio paslaugomis. Naudotis šiuolaikišku internetu gal�s apie 660 t�kst. gyventoj�, apie 2000 verslo

�moni� bei apie 9000 viešojo sektoriaus institucij�.

Šie darbai labai svarb�s, Lietuvai kartu su kitomis Europos S�jungos šalimis siekiant gerokai

padidinti interneto naudotoj� skai�i� ir �gyvendinti tiksl�, kad 2015 m. internetu nuolat naudot�si trys

ketvirtadaliai šalies gyventoj�. Pastaruoju metu, Statistikos departamento duomenimis, tai daro kiek

daugiau nei 60 proc. 16–74 met� Lietuvos gyventoj�.

Nauja televizijos era

2012 m. spalio 29 d. Lietuva planuoja visiškai pereiti prie skaitmenin�s antžemin�s televizijos,

išjungiant analogin� antžemin� televizij�. Tuomet prasid�s naujas šalies televizijos raidos etapas.

Išjungus analogines antžemines transliacijas, televizijos sumažins savo išlaidas, mažesn� televizijos

tinklo apr�pt� turintys kanalai bus geriau matomi visuose šalies regionuose. Televizijos ži�rovai gal�s

matyti kokybiškesn� vaizd�, daugiau televizijos kanal�.

Siekdama užtikrinti, kad per�jimo prie skaitmenin�s antžemin�s televizijos procesas �vykt� kuo

sklandžiau, Susisiekimo ministerija vykdys aktyvi� visuomen�s informavimo kampanij�, o mažas pajamas

gaunantiems žmon�ms, turintiems senus televizorius, rengiamasi skirti vienkartines kompensacijas

skaitmeniniams pried�liams �sigyti.

Apibendrindamas, noriu pabr�žti, kad ryši� sektoriuje diegiamos inovatyvios technologijos, net ir

ekonominio nuosmukio metu rinkos nesustoj� pl�tros procesai dar kart� patvirtina šios rinkos svarb�

visam Lietuvos �kio vystymuisi, tod�l ir ryši� technologijoms turi b�ti skiriamas ypatingas d�mesys,

siekiant ne tik s�kmingai �gyvendinti Europos skaitmenin�s darbotvark�s tikslus, bet ir užtikrinti

konkurencingos ekonomikos bei darnios ir k�rybiškos visuomen�s augim�.

Susisiekimo ministras

Eligijus Masiulis


5

Lietuvos ryši� sektoriaus raid� 2010-aisiais metais

vertiname nevienareikšmiškai. Viena vertus, tenka konstatuoti,

kad b�tent šiais metais ryši� sektorius pajuto tikruosius

ekonominio sunkme�io padarinius: bendrosios elektronini�

ryši� sektoriaus pajamos, 2009-aisiais smukusios 7,7 procento,

2010 metais krito dar 10,7 procento. Kita vertus, situacijos

fone, kai verslo �mon�s karpo ir taip negausias s�naudas, o

gyventojai veržiasi diržus, ne�manoma nepasteb�ti vis

ryšk�jan�i� atsigavim� bylojan�i� ženkl� – po trumpo

stabtel�jimo v�l prad�jusios augti investicijos � elektronini� ryši�

infrastrukt�r� bei pagreit� �gaunanti pla�iajuos�io ryšio pl�tra –

dešimtadaliu išaug�s pla�iajuos�io ryšio abonent� skai�ius,

13,7 procento išaugusi pla�iajuos�io ryšio skvarba, vos

pusantro procento sumaž�jusios pajamos.

Rinkos dalyviai, atsižvelgdami � sunkme�io s�lygomis pasikeitusias vartotoj� pajamas, siekdami

išlaikyti esamus ir pritraukti nauj� vartotoj�, ieškojo dr�si� sprendim�, kurie, ko gero, buvo neišvengiami.

Bene pagrindin� priemon�, kuri� taik� rinkos dalyviai – paslaug� kain� mažinimas: judriojo telefono ryšio

balso paslaug� kainos krito beveik tre�daliu, fiksuoto – dešimtadaliu. Tokia kain� politika ir RRT

didmenini� paslaug� kain� reguliavimas l�m� pagrindini� elektronini� ryši� sektoriaus segment� –

judriojo ryšio bei tinkl� sujungimo – o kartu ir viso sektoriaus, pajam� maž�jim�, ta�iau skatino vartojim�.

Šalies metin� infliacija 2010 metais augusi 2,5 proc. ir 2010 met� pabaigoje sudariusi 3,8 proc., regis, ši�

ryši� sektoriaus segment� nepaliet�.

Nauj� technologij� �taka ypa� jau�iama televizijos paslaug� segmente. Galini� �rengini� �vairov�,

mobilumas, skaitmeninio signalo kuriama išskirtin� vaizdo kokyb� kei�ia televizijos samprat�. Netrukus

televizijos paslaugos gal�s pakeisti kino filmus, rodomus kino teatruose, koncertus, �gis šiandien dar

neatrast� funkcij�. Per 2010 m. net ketvirtadaliu šoktel�jusios televizijos paslaug� pajamos, art�jant

2012 m. spalio 29 dienai, kada planuojama visiškai išjungti analogin� antžemin� televizij�, tik�tina išlaikys

augimo tendencij�.

Optimistiškai nuteikia ir apie nebetolim� elektronini� ryši� rinkos atsigavim� pranašauja

3,8 procento augusios rinkos dalyvi� investicijos � elektronini� ryši� infrastrukt�r�. 2010-ieji taip pat

patvirtino, jog operatori� investicij� prioritetas – naujos kartos šviesolaidinio ryšio technologijos.

Nepertraukiamai did�janti pla�iajuos�io ryšio skvarba, interneto prieigos paslaug� svorio augimas

bendrose elektronini� ryši� sektoriaus pajamose akivaizdžiai patvirtina, kad tai prioritetin� �moni� veiklos

kryptis.

Lietuvos Respublikos ryši� reguliavimo tarnybos direktoriaus

�žanginis žodis


6

Ko gero, ne atsitiktinumas, kad ši elektronini� ryši� rinkos pl�tros kryptis sutampa ir su vienu

Europos skaitmenin�je darbotvark�je minim� tiksl� – iki 2020 met� visiems europie�iams suteikti

galimyb� naudotis didel�s spartos, t. y. 30 Mb/s ar 100 Mb/s, internetu. Lietuva kartu su visa Europa,

siekdama šio tikslo, jau gali vertinti pirmuosius rezultatus, kurie nuteikia optimistiškai, nes spar�iai

diegiamos naujos kartos šviesolaidinio ryšio technologijos jau duoda rezultat�. 2010 metais Lietuvoje

populiariausia vartotoj� pasirinkta interneto paslaug� greitaveika pirm� kart� tapo didesn� nei 10 Mb/s, o

nuo 2010 met� vidurio Lietuvoje imta vis dažniau naudotis didesne nei 100 Mb/s sparta. Tai neabejotinai

aukštas rodiklis, kur� patvirtina ir tarptautiniai tyrimai. Kompanijos Netindex duomenimis, Lietuva

2010 met� pabaigoje už�m� 3 viet� pasaulyje pagal duomen� pri�mimo iš interneto spart�, bei 2 viet�

pagal duomen� siuntimo spart� nam� �kiuose.

Lietuva antrus metus iš eil�s �sitvirtinusi Europos šali� s�rašo pagal šviesolaidinio ryšio skvarb�

nam� �kiams virš�n�je, pademonstravo Europai ir pasauliui savo apsisprendim�. Tai neliko nepasteb�ta

tarptautin�je erdv�je: Lietuva aukštai vertinama ne tik pagal greitaveikos, bet ir pagal kitus pla�iajuos�io

ryšio pl�tros parametrus, tokius kaip kokyb� ar pasirengimas ateities l�kes�iams. Jau kelet� met�

atliekamo Oksfordo universiteto pla�iajuos�io ryšio tyrimo ataskaitoje Lietuva pagal pasirengim� ateityje

patenkinti vartotoj� l�kes�ius gauti aukštos kokyb�s ir naujoviškas paslaugas kartu su tokiomis šalimis

kaip Piet� Kor�ja, Japonija ir Švedija patenka � „geriausiai pasiruošusi� rytojui“ pasaulio šali� s�raš�. Taip

pat analitik� grup�s The Economist Group tyr�j� kartu su IBM verslo vert�s instituto (angl. Institute for

Business value) specialistais išleistoje ataskaitoje Digital Economy Rankings, Kaunas �traukiamas �

kokybiškiausi� pla�iajuos�io ryš� turin�i� miest� penketuk� kartu su trimis Japonijos miestais –

Jokohama, Nagoja ir Soporo bei Piet� Kor�jos sostine Seulu.

2010 metais, nepaisant sud�tingos ekonomin�s situacijos, vyk�s naujausi� informacini�

technologij� pl�tros proveržis ateityje lems naujas konkurencines s�lygas verslui bei išskirtin�s kokyb�s

paslaugas vartotojams. Tikiu, kad bendromis rinkos dalyvi� bei valstybinio sektoriaus pastangomis

ple�iant šviesolaidinio ryšio tinklus, lygiagre�iai augant vartotoj� elektroniniam raštingumui bei poreikiui

naudotis inovatyviomis, pažangiomis technologijomis gr�stomis paslaugomis kartu su kitomis Europos

šalimis sieksime bendr�j� tiksl�, o kartu ir kiekvieno Lietuvos pilie�io gerov�s. Šiandien dar sunku

�sivaizduoti, kaip atrodys m�s� nebetolima ateitis, ta�iau akivaizdu, kad ji bus kitokia.

Direktorius

Tomas Barakauskas


7

Elektronini� ryši� paslaugos glaudžiai susijusios su kone visomis tiek �moni�, tiek gyventoj�

gyvenimo sritimis. Tod�l kiekvieno �kio sektoriaus smukimas – o jis buvo didžiausias per pastaruosius

dešimtme�ius – dar� žymi� �tak� visam elektronini� ryši� sektoriui. 2010 m., nepaisant ryšk�jan�i�

teigiam� tendencij�, d�l �kio nuosmukio elektronini� ryši� rinka maž�jo: bendrosios sektoriaus pajamos,

palyginti su 2009 m., smuktel�jo 10,7 proc. (žr. 1 pav.).

1,3 %

-14,7 %

2,9 %

8,8 %7,3 % 7,5 %7,6 %

5,1 %

10,3 %7,1 %5,3 %

-7,7 %

11,9 %

-10,7 %

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

BVP pokytis Sektoriaus pokytis

1 pav. Lietuvos BVP ir elektronini� ryši� sektoriaus poky�iai (palyginti su atitinkamu pra�jusi� met� laikotarpiu), proc., 2004–2010 m. Šaltinis: RRT, Statistikos departamentas

D�l sunkme�iu išaugusio nedarbo, sumaž�jusi� nam� �ki� pajam� keit�si gyventoj�, o d�l

sumaž�jusi� prekybos apim�i� – ir verslo išlaid� strukt�ra bei �pro�iai, imta labiau taupyti. Ta�iau šie

poky�iai ekonominio nuosmukio metu rinkos dalyvius skatino dirbti našiau, ieškoti dr�si� ir netradicini�

sprendim� siekiant turimus išteklius panaudoti kuo veiksmingiau, išlaikyti esamus ir pritraukti naujus

vartotojus. Taigi, ir elektronini� ryši� sektoriuje buvo juntama verslo vienet� iniciatyva aktyviai taikyti

naujus rinkodaros sprendimus. Pagrindin� priemon�, kuri� pasirinko rinkos dalyviai vartotojams išlaikyti, –

paslaug� kain� mažinimas: judriojo telefono ryšio paslaug� kainos sumaž�jo maždaug tre�daliu, fiksuoto

– dešimtadaliu. Tokia pati tendencija matyti ir pla�iajuos�io ryšio segmente: nors bendros šio segmento

pajamos maž�jo, skvarba šiuo laikotarpiu augo, vadinasi, vartotojai pirko interneto paslaugas už mažesn�

kain�. Tokia kain� politika bei d�l RRT reguliavimo maž�j� didmenini� skambu�i� užbaigimo judriojo bei

fiksuoto ryšio tinkluose kainos l�m� pagrindini� elektronini� ryši� sektoriaus segment� (taip pat ir viso

sektoriaus) pajam� maž�jim� net ir augant vartotoj� skai�iui.

Kaip jau min�ta, pajamos maž�jo iš s�lygiškai didžiausi� elektronini� ryši� sektoriaus veikl� –

judriojo ir fiksuoto telefono ryšio. 2010 m., palyginti su 2009 m., pajamos iš viešojo judriojo telefono ryšio

tinkl� ir paslaug� teikimo sumaž�jo 12,6 proc., ta�iau v�l išaug�s aktyvi� judriojo ryšio abonent� skai�ius

(šio ryšio skvarba padid�jo 1,7 proc. ir pralenk� prieš nuosmuk� buvusi� skvarb�) leidžia daryti išvad�,

kad vienas didžiausi� elektronini� ryši� segment� atsigauna (žr. 2 pav.). Panaši situacija susiklost� ir

viešojo fiksuotojo telefono ryšio rinkoje: nors pajamos už teikiamas fiksuotojo ryšio paslaugas 2010 m.

taip pat maž�jo (14,8 proc.), viešojo fiksuotojo telefono ryšio linij� skai�ius 100 gyventoj� nebemaž�jo ir

netgi nežymiai išaugo (0,1 proc.). Tai rodo, kad ši� rink� paslaug� teik�jai perži�r�jo mažmenini�

paslaug� kainodar� ir, atsižvelgdami � vartotoj� pad�t� bei galimybes, pritaik� paslaug� paketus

pakitusiems vartotoj� poreikiams, sumažino paslaug� kainas.

1. Trumpa Lietuvos ryši� sektoriaus apžvalga


8

9841 1261 355

1 2361 1741 389

412,7 399,7443,7 425,0 355,0 302,6

127,9 % 139,4 % 150,7 %148,9 %

149,9 %146,2 %

23,5 % 23,4 % 23,7 % 23,4 % 22,5 % 22,6 %

0

500

1000

1500

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.-40%

60%

160%

Judriojo ryšio pajamos Fiksuoto ryšio pajamos Judriojo ryšio skvarba Fiksuoto ryšio skvarba

2 pav. Pajamos iš vieš�j� fiksuoto ir judriojo telefono ryšio tinkl� ir paslaug� teikimo, mln. Lt, ir fiksuoto bei judriojo telefono ryšio skvarba, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

Kaip jau min�ta, nepaisant elektronini� ryši� sektoriaus maž�jimo, interneto paslaug� segmentas

informacini� ir ryši� technologij� (toliau – IRT) sektoriuje nepertraukiamai augo – 2010 m. mažmenin�

interneto prieigos rinka išaugo 10,5 proc., t. y. 2010 m. abonent�, besinaudojan�i� interneto prieiga,

padaug�jo 83,53 t�kstan�iais (žr. 3 pav.). Pajamos iš mažmenini� interneto prieigos paslaug� teikimo

sudar� 368 mln. Lt, ir, palyginti su 2009 m. (378,7 mln. Lt), sumaž�jo 2,8 proc. Bendrame elektronini�

ryši� paslaug� kontekste pajamos iš interneto prieigos teikimo sudar� 15,8 proc. vis� elektronini� ryši�

paslaug� pajam� (2009 m. ši dalis sudar� 14,3 proc., 2008 m. – 12,3 proc.).

417,5 581,9 709,8 796,1 878,5

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

3 pav. Interneto prieigos paslaug� abonent� skai�ius, t�kst., 2006–2010 m. Šaltinis: RRT

Iki 2010 m. pabaigos pla�iajuos�io interneto skvarba pasiek� 27,1 proc. gyventoj� (žr. 4 pav.), o

tai sudar� apie 63 proc. nam� �ki�. Beveik visos interneto prieigos paslaugos buvo teikiamos

pla�iajuos�io ryšio b�du (99,8 proc.). Nepertraukiamai did�janti skvarba, pajam� iš interneto prieigos

dalies did�jimas bendrosiose elektronini� ryši� pajamose patvirtina, kad mažmenin�je pla�iajuos�io ryšio

rinkoje vyksta intensyvi konkurencija, kad tai – prioritetin� �moni� veiklos kryptis, � kuri� net sunkme�io

laikotarpiu buvo kreipiamas didžiulis d�mesys, siekiant išlaikyti ir pritraukti kuo daugiau vartotoj�.

313,0 384,1 412,5 406,8264,9213,3

12,0 %17,1 %

21,1 %23,8 % 27,1 %

6,0 %

0

150

300

450

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.0%

10%

20%

30%

Pajamos iš interneto prieigos paslaug� teikimo Pla�iajuos�io ryšio skvarba

4 pav. Pajamos iš interneto prieigos paslaug� teikimo, mln. Lt, ir pla�iajuos�io ryšio skvarba, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT


9

Po dvejus metus trukusio investicij� maž�jimo, 2010-aisiais v�l matomas rinkos operatori�

suaktyv�jimas: investicijos padid�jo 3,8 proc. (žr. 5 pav.).

2 028,6 2 136,8 2 515,6 2 695,3 2 973,9 2 882,9 2 569,23 124,8

387,8

310,0 273,0 276,8350,2

461,0

299,5 311,1375,1

671,0

500

1500

2500

3500

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.100

250

400

550

700

Bendros elektronini� ryši� rinkos pajamos Investicijos � elektronini� ryši� infrastrukt�r�

Pastaba. Iki 2004 m., vertinant elektronini� ryši� rink�, nebuvo �skai�iuotos pajamos iš duomen� perdavimo, kabelin�s televizijos ir mikrobang�s daugiakanal�s televizijos (MDTV), radijo ir televizijos program� siuntimo paslaug� teikimo bei laidinio radijo.

5 pav. Elektronini� ryši� sektoriaus vert�s ir investicij� � elektronini� ryši� infrastrukt�r� dinamika, mln. Lt, 2001–2010 m. Šaltinis: RRT

Nuoseklus operatori� investicij� � naujos kartos šviesolaidini� linij� technologijas krypties

laikymasis l�m� šviesolaidini� linij� skai�iaus Lietuvoje 21 proc. augim� (žr. 6 pav. ir 1 lentel�). 2011 m.

vasario m�n. organizacijos FTTH Council Europe paskelbtais duomenimis, pagal nam� �ki�, prisijungusi�

prie interneto šviesolaidin�mis ryšio linijomis, skai�i� Lietuva ir toliau išlieka pirmoje vietoje Europos

S�jungoje: 2010 m. pabaigoje Lietuva, pasiekusi 21 proc. šviesolaidinio ryšio skvarb�, lenk� Švedij�

(13 proc.), Norvegij� (12 proc.), ir Slov�nij� (11 proc.)1. Organizacijos FTTH Council 2011 m. paskelbtais

duomenimis, pagal skvarbos padid�jim� Lietuva užima antr� viet� Europos S�jungoje. Pasaulyje Lietuva

pagal šviesolaidinio ryšio skvarb� užima šešt� viet�2.

Spartus nauj� technologij� diegimas Lietuvoje neliko nepasteb�tas ir vienos iš žinomiausi�

analitik� grup�s The Economist Group. Šios grup�s tyr�j� ataskaitoje apie skaitmenin�s ekonomikos

vertinim� (angl. Digital Economy Rankings), išleistoje kartu su IBM verslo vert�s instituto (angl. Institute

for Business value)3 specialistais, Kaunas �trauktas � pasaulio miest�, turin�i� kokybiškiausi� pla�iajuos�io

ryš�, penketuk� kartu su trimis Japonijos ir vienu Piet� Kor�jos miestu.

94 700 148 013 202 119 216 64052 66412 937

15 12651 703

91 037

2005 m.* 2006 m.* 2007 m.* 2008 m. 2009 m. 2010 m.

FTTB FTTH

*Abonent�, kuriems interneto prieiga teikiama FTTx b�dais, skai�ius

6 pav. Vietini� šviesolaidini� ryši� linij� skai�ius,vnt., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT


10

Pagal jau kelet� met� Oksfordo universiteto atliekamo pla�iajuos�io ryšio tyrimo ataskait�4,

kurioje analizuojamas šali� pasirengimas ateityje patenkinti vartotoj� l�kes�ius gauti aukštos kokyb�s ir

naujoviškas paslaugas, kaip „pasiruošusios rytojui“ (angl. ready for tomorrow), ir 2010 m. Lietuva

vertinama kartu su labiausiai pažengusiomis pasaulio šalimis, tokiomis kaip Piet� Kor�ja, Japonija ir

Švedija, bei patenka tarp 14 labiausiai pasirengusi� pasaulio valstybi� (buvo �vertinta 71 pasaulio

valstyb�).

1 lentel�. Europos šali� pasiskirstymas pagal nam� �ki�, prisijungusi� prie interneto šviesolaidin�mis ryšio linijomis, skai�i� 2009–2010 m. ir skvarba, proc., 2010 m.

Vieta 2010 gruodžio m�n. Skvarba 2010 m. pab. 2009 m. gruodžio m�n. 2009 m. birželio m�n.

1. Lietuva 20,96 % Lietuva Švedija

2. Švedija 12,93 % Švedija Norvegija

3. Norvegija 12,03 % Norvegija Slov�nija

4. Slov�nija 11,19 % Slov�nija Andora

5. Slovakija 8,73 % Estija Danija

6. Danija 7,84 % Danija Islandija

7. Estija 5,33 % Slovakija Lietuva

8. Bulgarija 4,97 % Suomija Nyderlandai

9. Suomija 3,21 % Nyderlandai Slovakija

10. Nyderlandai 3,02 % Italija Suomija Šaltinis: FTTH Council Europe, 2010 m.

2010 m. iš nuosmukio prad�jo atsigauti ir televizijos bendrovi� veikla: mokamos televizijos

abonent� skai�ius 2010 m. išaugo 6,1 proc., o pajamos padid�jo 25,3 proc. RRT duomenimis, 2010 m.

pabaigoje apie 47 proc. vis� nam� �ki� naudojosi mokamos televizijos paslaugomis, o beveik 44 proc.

mokamos televizijos abonent� televizijos signal� pri�m� skaitmeniniu b�du. S�kmingai diegiamos naujos

kartos šviesolaidžio technologijos tur�jo �takos ir televizijos bendrovi� veiklos rodikliams. Nors kol kas

populiariausia mokamos televizijos teikimo technologija – kabeliniai tinklai, ta�iau pagal Europos

audiovizualini� paslaug� ir telekomunikacij� instituto (pranc. Institut de l’Audiovisuel et des

Télécommunications en Europe, IDATE)5 teikiamas prognozes, jau artimiausiais metais spar�iai pl�sis

interneto protokolo technologijomis pagr�stos televizijos (IPTV) bei skaitmenin�s antžemin�s televizijos

(DVB-T) b�dai. Lietuvos televizijos segmento vystymosi tendencijos atitinka šias prognozes: mokamos

DVB-T abonent� skai�ius pernai išaugo 26,7 proc., IPTV – 18,2 procento.

Pašto sektoriuje 2010 m. taip pat buvo juntami pirmieji atsigavimo požymiai: bendrosios 2010 m.

pajamos iš pašto ir pasiuntini� veiklos, palyginti su atitinkamo 2009 m. laikotarpio pajamomis, padid�jo

5,6 proc. ir siek� 238,6 mln. Lt, pajamos iš pasiuntini� veiklos padid�jo 5,6 proc., iš pašto veiklos –

5,5 proc. (žr. 7 pav.)

76,2 107,3 129,5 160,2 128,4 135,669,8

88,8 90,298,5

97,7 103,0

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Pajamos iš pasiuntini� paslaug� Pajamos iš pašto paslaug�

7 pav. Pajamos iš pašto ir pasiuntini� veiklos, mln. Lt, 2005–2010 m. Šaltinis: RRT


11

Pašto paslaug� operatoriaus AB Lietuvos pašto bendros pajamos 2010 m., palyginti su 2009 m.,

sumaž�jo 13,8 proc., o tai labiausiai buvo nulemta pajam� iš kitos (ne iš pašto ir ne pasiuntini� paslaug�)

veiklos maž�jimo.

1 http://www.ftthcouncil.eu/documents/press_release/2010/PR2010_EU_Ranking_mid_2010_Final.pdf 2http://www.ftthcouncil.org/en/newsroom/2011/02/10/global-ftth-councils-latest-country-ranking-shows-further-momentum-on-all-fiber- 3 http://graphics.eiu.com/upload/EIU_Digital_economy_rankings_2010_FINAL_WEB.pdf 4 http://www.sbs.ox.ac.uk/Documents/broadband%20study/Third%20annual%20broadband%20study%202010.pdf 5 IDATE Consulting & Research, TV 2010. Markets & Trends, Facts & Figures. http://www.idate.org/en/Consulting/About-IDATE/About-IDATE_9_.html


12

2.1. Elektronini� ryši� sektoriaus pl�tros prielaidos

2.1.1. Bendrosios tendencijos

Nuo 2003 m., kai prad�tas elektronini� ryši� sektoriaus liberalizavimo procesas, elektronini� ryši�

sektorius, beveik dešimtmet� pasižym�j�s itin aukštu dinamiškumo lygiu, inovacij� gausa, spar�iai

augan�iu vartotoj� d�mesiu, pasikeit� neatpaž�stamai, o pl�tros procesas �gijo pagreit�. Vakar dienos

džiugios žinios apie Lietuvos lyderyst� Europoje tiesiant šviesolaidinius tinklus jau šiandien pateikia

ženklus apie rytdienos poky�ius, kuriuos šiandien dar sunku �sivaizduoti. 2010 m., nepaisant sud�tingos

ekonomin�s situacijos, stebimas dinamiškas naujausi� informacini� technologij� pl�tros proveržis,

ateityje lemsiantis naujas konkurencines s�lygas verslui bei išskirtin�s kokyb�s paslaugas vartotojams.

Elektronini� ryši� rinkos strukt�ra

2010 m. pabaigoje Lietuvos elektronini� ryši� rinkoje veik� 153 rinkos dalyviai, besiver�iantys

skirtingomis elektronini� ryši� veiklomis (2009 m. pabaigoje j� buvo 159). Net 108 �kio subjektas

(70,6 proc. rinkos dalyvi�) veikl� vykd� interneto prieigos rinkoje. Nors �moni�, teikian�i� interneto

paslaugas, skai�ius 2009–2010 m. beveik nekito, interneto abonent� skai�ius tuo pa�iu laikotarpiu augo

10,5 proc. Tai sudaro s�lygas rinkos pl�trai.

2010 m. pabaigoje judriojo telefono ryšio tinkl� ir (arba) paslaugas teik� 13 �kio subjekt�, fiksuoto

telefono ryšio tinklus ir (arba) paslaugas teik� 51 �kio subjektas, skirt�j� linij� paslaug� teikimo veikl�

vykd� 12 �kio subjekt�. Televizijos paslaugas teik� 55 �kio subjektai. 2010 m. iš elektronini� ryši�

paslaug� teikimo rinkos pasitrauk� keli nedideli rinkos dalyviai, buvo ir susijungusi� ar kitiems paslaug�

teik�jams perdavusi� savo infrastrukt�r� �moni� – galima sakyti, kad ekonominis sunkmetis didel�s �takos

rinkos strukt�rai (vertinant pagal rinkos dalyvi� skai�i�) netur�jo. Rinkos dalyvi� skai�iaus dinamika

pateikiama 8 pav.

11 12 13 13 12 1340 52 48 47 48 5115 15 15 13 13 1254 54 54 52 57 55

108

115

115

115

113

109

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Interneto prieigos Judriojo ryšio Fiksuoto ryšio Skirt�j� linij� Televizijos

8 pav. Rinkos dalyvi� skai�iaus dinamika, vnt., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

2. Elektronini� ryši� rinka


13

Apžvelgiant elektronini� ryši� rinkos strukt�ros poky�ius, pagal pajam� pasiskirstym�, matyti, kad

elektronini� ryši� sektoriaus strukt�roje išlieka jau kelet� met� nusistov�jusi kitimo tendencija (žr. 9 pav.)

Augimo tendencij� išlaik� interneto prieigos rinka, 2010 m. augusi 1,8 procentinio punkto, o nuo 2005 m.

– 9,1 procentinio punkto, ir audiovizualin� bei skirt�j� linij� rinkos, per 2010 m. augusios atitinkamai 4,1 ir

1,2 procentinio punkto.

17,6 %

15,7 %

13,9 %

12,8 %

12,3 %

11,8 %

3,3 %

3,3 %

3,3 %

3,8 %

5,5 %

7,4 %

46,8 %

45,9 %

46,6 %

43,6 %

39,1 %

38,2 %

10,1 %

11,5 %

12,4 %

14,6 %

17,4 %

19,2 %

21,1 %

22,5 %

22,7 %

23,4 %

23,5 %

21,3 %

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Fiksuoto telefono ryšio Skirt�j� linij� bei fizini� optini� linij� skaidul� teikimo

Audiovizualin� Judriojo telefono ryšio

Interneto prieigos ir kit� duomen� perdavimo Tinkl� sujungimo

9 pav. Elektronini� ryši� sektoriaus pajam� pasiskirstymas pagal rinkas, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

� Didžiausia elektronini� ryši� strukt�ros dalis – judriojo ryšio rinka – 2010 m. maž�jo

0,9 procentinio punkto, o nuo 2005 m. – 8,6 procentinio punkto. 2010 m. iš judriojo ryšio tinkl� ir paslaug�

teikimo gautos pajamos, palyginti su 2009 m., maž�jo 12,6 proc. Judriojo ryšio pajam�, o kartu ir pajam�

dalies bendroje rinkos pajam� strukt�roje maž�jim� lemia auganti konkurencija rinkoje, turinti �takos ir

paslaug� kain� maž�jimui. Tik�tina, jog judriojo ryšio operatoriai, atsižvelgdami � augan�i� išmani�j�

telefon� bei planšetini� kompiuteri� paklaus�, pajamas ateityje auginti tikisi iš duomen� perdavimo

judriojo telefono ryšio tinklais paslaug�, ta�iau koki� dal� pajam� strukt�roje jos gali sudaryti, vertinama

skirtingai: pavyzdžiui UAB „Omnitel“ prognozuoja 30 proc. ši� pajam� augim�, kiti operatoriai (UAB „Bit�

Lietuva“ ir UAB „Tele2“) atsargiai vertina ši� pajam� augimo tempus1. Pamin�tina ir tai, jog didžioji dalis

(76,1 proc.) vis� judriojo ryšio pajam� gaunama už balso paslaugas, ta�iau bendroje pajam� strukt�roje

balso paslaug� dalis maž�ja, o duomen� perdavimo judriojo telefono ryšio tinklu paslaug� teikiama vis

daugiau.

� Fiksuoto telefono ryšio pajamos 2010 m. maž�jo 14,8 proc., ta�iau bendroje pajam� strukt�roje

fiksuoto ryšio dalis per metus iš esm�s nepakito ir, kaip ir pra�jusiais metais, maž�jo puse procentinio

punkto. Nuo 2005 m. fiksuoto telefono ryšio pajamos sumaž�jo 31,8 proc., o j� dalis bendroje ryši�

sektoriaus strukt�roje – 5,8 procentinio punkto.

� 2010 m. pajamos iš interneto prieigos ir kit� duomen� perdavimo, palyginti su 2009 m., maž�jo

1,7 proc., o bendroje pajam� strukt�roje interneto prieigos ir kit� duomen� perdavimo rinka 2010 m.

išaugo 1,8 procentinio punkto, per 5 metus šios rinkos išaugo 9,1 procentinio punkto.


14

� 2010 m. 20,8 proc. augo audiovizualini� paslaug� (didmenini� ir mažmenini�) pajamosi, o

bendroje pajam� strukt�roje – 1,8 procentinio punkto. 2010 m., palyginti su 2005 m., audiovizualini�

paslaug� pajam� dalis bendroje pajam� strukt�roje padid�jo 3,9 procentinio punkto. Ko gero,

audiovizualini� paslaug� rinkos augim� paskutiniais metais l�m� išaugusios mokamos televizijos

vartojimo apimtys bei art�jantis 2012 m. spalio 29 d. terminas, kada bus galutinai atsisakyta analogin�s

antžemin�s televizijos transliacij� ir pereita prie skaitmenin�s antžemin�s televizijos.

� Nors 2010 m. tinkl� sujungimo rinkos dalis bendroje elektronini� ryši� sektoriaus pajam�

strukt�roje maž�jo labiausiai – 2,2 procentinio punkto, 2005–2009 m. laikotarpiu tinkl� sujungimo rinka

tur�jusi augimo tendencij�, tik paskutiniais metais, RRT sumažinus skambu�i� užbaigimo kainas, �m�

trauktis.

Abonent� skai�ius 2006–2010 m. spar�iausiai augo interneto prieigos paslaug� ir mokamos

televizijos rinkoje: tiek interneto prieigos paslaug�, tiek mokamos televizijos abonent� skai�ius išaugo

dvigubai ir 2010 m. sudar� atitinkamai 879,6 t�kst. ir 638,3 t�kst. abonent�. Viešojo judriojo telefono ryšio

rinkai pasiekus brand�, aktyvi� viešojo judriojo telefono ryšio abonent� skai�ius išliko stabilus. Nežym�

judriojo telefono ryšio abonent� skai�iaus sumaž�jim� paskutiniais metais l�m� perteklini� korteli�

atsisakymas. Fiksuoto telefono ryšio abonent� skai�ius sumaž�jo 7,4 proc. ir laikotarpio pabaigoje sudar�

733,7 t�kst. (žr. 2 lentel�). 2010 m. pabaigoje aktyvi� viešojo judriojo telefono ryšio abonent� skai�ius

6,7 karto viršijo fiksuoto telefono ryšio abonent� skai�i�. Ateityje, išliekant tokioms pat interneto ir

televizijos rink� augimo tendencijoms, abonent� skai�ius, tik�tina, augs.

2 lentel�. Elektronini� ryši� sektoriaus abonent� skai�ius, t�kst., 2006–2010 m.

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Fiksuoto telefono ryšio 792,4 799,4 784,9 747,4 733,7

Judriojo telefono ryšio 4 718 4 921 5 023 4 961 4 891

Interneto prieigos 417,5 581,9 709,8 796,1 879,6

Televizijos (mokamos) 358,8 386,4 462,7 599,3 638,3 Šaltinis: RRT

Analizuojant vidutines iš vieno abonento per m�nes� gaunamas pajamas (angl. Average

revenues per user, ARPU) (žr. 10 pav.), 2010 m. daugiausiai pajam� per m�nes� iš vieno abonento gavo

interneto paslaug� teik�jai – 41,8 Lt, t. y. 5,8 Lt mažiau nei 2009 m., mažiausiai gavo judriojo telefono

ryšio operatoriai – 19,7 Lt, t. y. 2,9 Lt mažiau nei prieš metus. Palyginti su 2009 m., 2010 m. 6,1 Lt

maž�jo ir pajamos iš vieno abonento, gaunamos už fiksuoto telefono ryšio paslaugas, kurios sudar�

40,3 Lt. ARPU maž�jimo tendencija išliko per vis� 2006–2010 m. laikotarp� – labiausiai – 17,5 Lt –

sumaž�jo ARPU už interneto prieigos paslaugas, 12,5 Lt – už fiksuoto telefono ryšio paslaugas, 5,8 Lt –

už judriojo telefono ryšio paslaugas, ta�iau �domu pažym�ti, jog ARPU iš mokamos televizijos per

pastaruosius 4 metus augo ir 2010 m. sudar� 24,9 Lt, t.y. 6,6 Lt daugiau nei 2006 m.

i Pajamos už radijo ir televizijos paslaugas, ne�skaitant pajam� už reklam�.


15

52,8

50,8

50,0

46,4

40,3

25,5

28,6

26,0

22,6

19,7

59,3

50,6

50,5

47,6

41,8

18,3

18,6

19,3

20,6

24,9

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Fiksuoto telefono ryšio Judriojo telefono ryšio Interneto prieigos Televizijos (mokamos)

10 pav. Vidutin�s pajamos iš vieno abonento per m�nes� (ARPU), Lt, 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

Didži�j� rinkos dalyvi� finansiniai rezultatai

2003 m. liberalizuota elektronini� ryši� rinka atv�r� duris naujiems rinkos dalyviams bei sudar�

s�lygas konkurencijai. 2005 m. judriojo telefono ryšio balso paslaug� vartotojai pasitenkindavo 2 Lt/min.

kainuojan�iu, tik atskirose Lietuvos Respublikos teritorijose veikian�iu ryšiu, vos keleto kanal� (neretai ir

nespalvota) televizija, l�tu komutuojamomis linijomis perduodamu interneto ryšiu namuose. Pastaraisiais

metais rinkos dalyviai prival�jo �veikti iš esm�s kitokius išš�kius: ne tik rasti b�d�, kaip geriausiai

patenkinti vartotojo aukš�iausios kokyb�s, mažiausios kainos, viso spektro paslaug� gavimo viename

galiniame �renginyje poreikius, bet ir pasi�lyti inovatyvi� sprendim�, kurti naujus poreikius naujoms

paslaugoms ir prisitaikyti prie susiklos�iusios ne itin palankios ekonomin�s situacijos šalyje.

Ir nors tikrieji ekonominio sunkme�io padariniai pasireišk� tik 2010 m., didieji šalies operatoriai

maž�jusioje elektronini� ryši� rinkoje prisitaik� skirtingai. Tai atspindi ir j� finansiniai 2010 m. rezultatai,

pateikti 3 lentel�je.

3 lentel�. Kai kuri� elektronini� ryši� rinkos dalyvi� finansiniai rodikliai, 2010 m.

Pajamos, mln. Lt Pokytis, palyginti su 2009 m., proc. EBITDAii, mln.Lt Pokytis, palyginti su

2009 m., proc.

TEO LT, AB 773 -5,2 % 310 -8,3 %

UAB „Omnitel“ 604 -16,3 % N/d N/d

UAB „Bit� Lietuva“ 515,2 -12,3 % 166,3 +11,4 %

UAB „Tele2“ 472,5 -13,2 % 162 -15,7 % Šaltinis: operatori� interneto svetain�s

TEO LT, AB, atstov� teigimu, tinkamai kontroliuodama s�naudas, ji išliko pelninga bendrov�

maž�jan�ioje elektronini� ryši� rinkoje. 2010 m. grynasis bendrov�s pelnas siek� 163 mln. Lt, EBITDA

sudar� 310 mln. lit�, EBITDA marža siek� daugiau nei 40 procent�. Nors pajam� iš interneto paslaug�

2010 m. šiek tiek sumaž�jo, palyginti su pra�jusiais metais, klient� skai�ius, ypa� ketvirt�j� ketvirt�,

reikšmingai did�jo. Per metus šviesolaidin�s interneto prieigos vartotoj� skai�ius padid�jo 1,7 karto – iki

beveik 104 t�kstan�i�. Tai sudar� beveik 30 proc. vis� TEO LT, AB, pla�iajuos�io interneto vartotoj�

skai�iaus (346 t�kst.). Bendrov�s televizijos paslaug� klient� skai�ius išaugo 28,2 proc. ir met� pabaigoje

sudar� 131,2 t�kstan�io. Toks klient� baz�s augimas, išaugusios pajamos iš televizijos ir kontakt� centr�

paslaug� sudar� galimybes kompensuoti maž�jan�ias pajamas iš fiksuoto telefono ryšio veiklos ir

užtikrinti s�lyginai nedidel� TEO LT, AB pajam� pokyt� (jos maž�jo 5,2 proc.)2.

ii EBITDA (angl. Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization) – pelnas prieš pal�kanas, mokes�ius, nusid�v�jim� bei amortizacij�


16

UAB „Omnitel“ 2010 metais uždirbo 604 mln. Lt, t. y. 16 proc. mažiau nei 2009 m. Bendrov�

savo interneto svetain�je taip pat skelbia išlaikiusi stabil� EBITDA rodikl� – 33 proc. Pasak UAB „Omnitel”,

pajam� maž�jim� 2010 m. nul�m� sumažinti skambu�i� užbaigimo užmokes�iai, bendras šalies �kio

nuosmukis bei toliau maž�jusios UAB „Omnitel“ paslaug� kainos. Tuo tarpu �rangos – išmani�j� telefon�

bei nešiojam�j� kompiuteri� su judriojo ryšio interneto modemais – pardavimai 2010 m. augo net

24 proc., tuo sudarant s�lygas 2011 m. auginti UAB „Omnitel“ pajamas iš duomen� perdavimo paslaug�

teikimo3.

UAB „Bit� Lietuva“ pajamos, palyginti su kitais judriojo ryšio operatoriais, 2010 m. krito

mažiausiai – 12,3 proc. ir siek� 515,2 mln. Lt., 11,4 proc. augo bendrov�s EBITDA. Pasak

UAB „Bit� Lietuva“, tokius rodiklius l�m� sumaž�jusios skambu�i� užbaigimo kainos, su skambu�i�

užbaigimo paslaugomis susijusi� priemoni� kainos bei mažmenin�s judriojo ryšio paslaug� kainos, kurios

Lietuvoje yra vienos mažiausi� Europoje. Nors bendra judriojo ryšio operatori� rinka 2010 m. susitrauk�,

bendrov� s�kmingai pl�t� priva�i� vartotoj� segment�, abonent� skai�ius išaugo 3,2 proc. – nuo 1,014 iki

1,046 milijon� – ir net 25 proc. padidino judriojo ryšio interneto vartotoj� skai�i�4.

UAB „Tele2“ pajamos 2010 m. pabaigoje viršijo 472 mln. Lt., t. y. 13 proc. mažiau nei 2009 m.,

EBITDA pernai pasiek� daugiau kaip 162 mln. Lt, EBITDA marža sudar� 34 proc. UAB “Tele2” teigimu,

pajam� maž�jim� l�m� nuo met� pradžios 40 proc. sumažintos skambu�i� užbaigimo kainos ir d�l

konkurencijos toliau mažinamos paslaug� kainos. Ta�iau pingan�ios paslaugos pad�jo pritraukti nauj�

klient� – augo tiek priva�i�, tiek verslo klient� skai�ius, kartu ir vartojimas5.

Investicijos

Po dvejet� met� vykusio investicij� � elektronini� ryši� sektori� maž�jimo 2010 m. v�l matomas

atsigavimas: rinkos operatori� investicijos 2010 m. sudar� 311,1 mln. Lt ir, palyginti su pra�jusiais metais,

išaugo 3,8 proc. (žr. 11 pav.).

2 028,6 2 136,8 2 515,6 2 695,3 2 973,9 2 882,9 2 569,23 124,8

387,8

310,0 273,0 276,8350,2

461,0299,5 311,1

375,1

671,0

300

1300

2300

3300

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.100

250

400

550

700

Bendros elektronini� ryši� rinkos pajamos Investicijos � elektronini� ryši� infrastrukt�r�

Pastaba. Iki 2004 m., vertinant elektronini� ryši� rink�, nebuvo �skai�iuotos pajamos iš duomen� perdavimo, kabelin�s televizijos ir mikrobang�s daugiakanal�s televizijos (MDTV), radijo ir televizijos program� siuntimo paslaug� teikimo bei laidinio radijo.

11 pav. Elektronini� ryši� rinkos pajamos ir investicijos � infrastrukt�r�, mln. Lt., 2001–2010 m. Šaltinis: RRT

2010 m. didžioji dalis operatori� investicij� buvo skirta šviesolaidini� tinkl�, tre�iosios kartos

judriojo ryšio (3G), belaidžio interneto ryšio technologijos – Wimax (angl. Worldwide Interoperability

Microwave Access) pl�trai. Iš esm�s visos investicijos buvo skirtos spartesn�s greitaveikos interneto ir

duomen� perdavimo paslaugoms ir ateities vartotoj� l�kes�iams užtikrinti.


17

TEO LT, AB, 2010 m. ilgalaik�ms investicijoms skyr� 191 mln. Lt (vien 2010 m. ketvirt�j� ketvirt� –

100 mln. Lt). Didžioji dalis (79 proc.) investicij� skirta pagrindinio ir naujos kartos šviesolaidin�s prieigos

tinklo pl�trai (158 mln. Lt). TEO LT, AB duomenimis, 2010 m. investicijos � penkiasdešimtyje Lietuvos

miest� pl�tojam� šviesolaidinio ryšio tinkl� sudarys daugiau nei 70 mln. Lt. 2010 m. pabaigoje beveik

30 proc. (100 t�kst.) TEO LT, AB, pla�iajuos�io interneto paslaug� vartotoj� prie interneto jung�si per

šviesolaidin� prieig� (10 procentini� punkt� daugiau nei 2009 m.)6. TEO LT, AB, interneto svetain�je

skelbiamais duomenimis7, bendros investicijos � ketverius metus pl�tojam� naujos kartos šviesolaidinio

ryšio prieigos tinkl� 2011 m. pabaigoje viršys 325 mln. Lt. Likusi dalis 2010 m. investuota � informacini�

sistem� pl�tr�, pastat� atnaujinim�, transport� ir kita.

UAB „Omnitel“ 2010 m. pagrindines savo pajamas augino iš parduodam� galini� �rengini� –

išmani�j� telefon� bei nešiojam�j� kompiuteri� su judriojo ryšio interneto modemais – kuriuose

paslaugoms tiekti b�tinas spartus 3G judriojo ryšio internetas, tod�l 2010 m. investicijas skyr� bazin�ms

stotims, užtikrinan�ioms tre�iosios kartos ryš�, �rengti (270 vietovi�) bei ši� sto�i� talpoms didinti8.

2009 m. UAB „Tele2” investavusi daugiausia per vis� savo veiklos istorij�, pasiek�, jog 2010 m.

jos klientai šalies didžiuosiuose ir keliolikoje mažesni�j� Lietuvos miest� gal�jo prad�ti naudotis 3G ryšiu,

bei teigia, kad yra pasirengusi Lietuvoje kurti ketvirtosios kartos belaidžio ryšio tinkl� LTE (angl. Long

Term Evolution) technologijos pagrindu, kur sieks tapti kain� lydere9.

Panašu, kad 2010 m. kovo m�n. AB LRTC atid�ti pl�tros planai buvo atgaivinti lapkri�io m�n.

Savo interneto svetain�je bendrov� skelbia, jog modernizavo WiMAX ryšio tinkl� ir padidino vidutin�

interneto spart�, atsirado technini� galimybi� padidinti greitaveik� bei pasireng� toliau modernizuoti

tinkl�: planuojamos tinklo pl�tros investicijos – 100 mln. Lt, vartotojams žadama pasi�lyti nauj� patogi�

�rengini� bei dar spartesn� nei dabar maksimalus 4G interneto ryš�10.

Savo svetain�je UAB „Bit� Lietuva“ skelb�, jog 2010 m. didino investicij� apimtis, kurios

perženg� 35 mln. Lt rib�. Daugiausia investuojama � tolesn� 3G judriojo ryšio tinklo pl�tr� bei jo kokyb�s

gerinim�11.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje sukauptos tiesiogin�s užsienio

investicijos (TUI) informacini� technologij� (IT) sektoriuje Lietuvoje buvo 4 342,4 mln. Lt ir tai sudar�

13 proc. vis� TUI Lietuvoje. Daugiausia � š� sektori� investavo Švedija – 29 proc., Danija – 21 proc.,

Latvija – 19 proc. (žr. 12 pav.) Didžioji tiesiogini� užsienio investicij� dalis (91 proc. vis� IT sektoriaus

investicij�) tenka elektronini� ryši� �mon�ms (žr. 13 pav.).

29% 19% 21%

17 %

19 %

18 %

36 %

26 %

27 %

68 %

65 %

29 %

13 %

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Švedija Latvija DanijaNyderlandai Estija Kitos šalys

12 pav. Pagrindin�s šalys investuotojos � Lietuvos informacini� technologij� sektori�, proc., 2006–2010 m., Šaltinis: Statistikos departamentas

91 %

90 %

91 %

92 %

91 %

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

IT pramon� IT prekybaTelekomunikacijos IT paslaugos

13 pav. TUI pasiskirstymas Lietuvos informacini� technologij� sektoriuje, proc., 2006–2010 m. Šaltinis: Statistikos departamentas


18

Apibendrinimas

� Bendroje elektronini� ryši� sektoriaus strukt�roje 2010 m. augimo tendencij� išlaik� interneto prieigos,

audiovizualin�s bei skirt�j� linij� rink� dalys, kurios atitinkamai augo 1,8 procentinio punkto,

4,1 procentinio punkto ir 1,2 procentinio punkto.

� 2010 m. iš judriojo ryšio tinkl� ir paslaug� teikimo gautos pajamos, palyginti su 2009 m., maž�jo

12,6 proc. (984,1 mln. Lt), fiksuotojo telefono ryšio pajamos – 14,8 proc., pajamos iš interneto prieigos

ir kit� duomen� perdavimo, palyginti su 2009 m., maž�jo 1,7 proc., tuo tarpu net 20,8 proc. augo

audiovizualini� paslaug� (didmenini� ir mažmenini�) pajamos.

� 2010 m. labiausiai 10,5 proc., augo interneto prieigos paslaug� abonent� skai�ius – met� pabaigoje

sudar� 879,6 t�kst. abonent�, mokamos televizijos abonent� skai�ius per metus padid�jo 6,5 proc. ir

met� pabaigoje sudar� 638,3 t�kst. abonent�. Aktyvi� viešojo judriojo telefono ryšio abonent� skai�ius

2010 m. išliko stabilus ir sudar� 4,9 mln. abonent�. Fiksuoto telefono ryšio abonent� skai�ius

sumaž�jo 1,8 proc. ir 2010 m. pabaigoje sudar� 733,7 t�kst.

� 2010 m. didžiausios vidutin�s pajamos iš vieno abonento per m�nes� buvo gautos už interneto

paslaugas – 41,8 Lt, t.y. 5,8 Lt mažiau nei 2009 m., mažiausiai judriojo telefono ryšio operatoriai –

19,7 Lt, t.y. 2,9 Lt mažiau nei prieš metus. Nors ARPU už mokamos televizijos paslaugas 2010 m.

sudar� 24,9 Lt, tai yra 4,3 Lt daugiau nei prieš metus.

� Po dvejus met� vykusio investicij� � elektronini� ryši� rink� maž�jimo 2010 m. v�l matomas

atsigavimas: rinkos operatori� investicijos 2010 m. sudar� 311,1 mln. Lt ir, palyginti su 2009 m.,

išaugo 3,8 proc. Ši tendencija leidžia optimistiškai tik�tis ir viso sektoriaus atsigavimo ateinan�iais

metais.

1 http://vz.lt/straipsnis/2010/11/10/Auksiniai_duomenu_perdavimo_kiausiniai_dar_nebyra?readcomment=1 2 http://www.teo.lt/press/2587 3http://www.omnitel.lt/apie-omnitel/ziniasklaidai/pranesimai-spaudai/ketvirtadaliu-auge-irangos-pardavimai-2010/49623 4 http://www.elektronika.lt/naujienos/verslas/27916/bite-augino-klientu-skaiciu-nors-rinka-traukesi/ 5 http://www.tele2.lt/mobiliojo_rysio_vartotojai_2010_m_daugiausia_kalbejo_tele2_tinkle.html 6 http://www.teo.lt/press/2531 7 http://www.teo.lt/press/2531 8 http://www.ekonomika.lt/naujiena/mobilusis-rysys-nuo-istorijos-iki-4g-galimybiu-lietuvoje-ir-pasaulyje-2341.html?page=2 9 http://www.tele2.lt/tele2_organizavo_pirma_viesa_4g_mobiliojo_interneto_pristatyma.html 10 http://www.erdves.info/?news;id.2114 11 http://www.elektronika.lt/naujienos/verslas/27916/bite-augino-klientu-skaiciu-nors-rinka-traukesi/

2.1.2. Socialiniai ir ekonominiai veiksniai

Spartus pra�jusio dešimtme�io informacini� technologij� vystymasis kardinaliai pakeit� gyventoj�

ir �moni� poreikius bei galimybes apsir�pinti kompiuteriais, judriojo ryšio telefonais, tobulinti kompiuterinio

raštingumo �g�džius. Nam� �ki� apsir�pinimas asmeniniais kompiuteriais 2001–2010 m. išaugo 6,3 karto,

internetu – daugiau nei 17 kart�. Tuo pa�iu laikotarpiu absoliuti dauguma Lietuvos �moni� savo veiklai

naudojo kompiuterius: nuo 84,4 proc. 2001 m. iki 96,9 proc. 2010 m., interneto naudojimas išaugo beveik


19

pusantro karto, o �moni�, turin�i� savo interneto svetain� ar tinklalap�, skai�ius – 2,4 karto1. Ekonominis

nuosmukis kiek pristabd� nam� �ki� apsir�pinimo kompiuteriais ir internetu augimo tempus, ta�iau

tik�tina, kad ateinan�iais metais did�jant gyventoj� galimyb�ms susimok�ti už paslaugas bei išliekant

poreikiui naudotis konkre�iomis paslaugomis ir ple�iantis nauj� paslaug� ratui, jie v�l paspart�s.

Svarbiausias išš�kis išlieka pasitik�jimo internetine erdve stiprinimas, kur� lemia augantis tinkl� ir

informacijos saugumo gr�smi� žinojimas bei geb�jimas nuo j� apsisaugoti.

Nam� �kiai

Apsir�pinimas galiniais �renginiais. Pagrindiniais �renginiais elektronini� ryši� paslaugoms

gauti išlieka asmeniniai kompiuteriai (tiek staliniai, tiek nešiojamieji) ir judriojo ryšio telefonai. Nepaisant

tiek sud�tingos ekonomin�s situacijos šalyje, tiek fizini� asmen� pajam� mokes�io lengvatos panaikinimo

nuo 2009 m. sausio 1 d. fiziniams asmenims, �sigyjantiems asmenin� kompiuter�, nam� �ki� apsir�pinimas

kompiuteriais 2010 m. augo, ta�iau l��iau nei ankstesniais metais: Statistikos departamento duomenimis,

2004–2008 m. laikotarpiu vidutinis nam� �ki� apsir�pinimo kompiuteriais pokytis buvo 6 procentiniai

punktai, 2009 m. – 4,2 procentinio punkto, o 2010 m. – 1,6 procentinio punkto (žr. 14 pav.).

Statistikos departamento duomenimis, 2000 m. kompiuter� namuose tur�jo vidutiniškai vienas iš

20 nam� �ki�, 2005 m. – 29,0 proc., o 2010 m. – jau 53,8 proc. vis� nam� �ki�. Turin�i� asmenin�

kompiuter� miesto ir kaimo gyventoj� santykis 2010 m., palyginti su 2009 m., sumaž�jo labai nežymiai:

2010 m. duomenimis, mieste kompiuter� tur�jo 1,57 karto daugiau nam� �ki� (61,3 proc.) nei kaime

(39 proc.), 2009 m. šis skirtumas buvo didesnis 1,6 karto.

19,3

%

25,0

%

29,0

%

36,5

%

42,0

% 52,2

%

53,8

%

48,0

%

12,0

%8,5

%

15,2

%

25,7

%

32,4

%

36,4

% 46,9

%

52,5

%

59,5

%

61,3

%

54,1

%

10,9

%

13,5

%

17,9

%

23,6

% 37,3

%

39,0

%

34,5

%

11,2

%

6,6

%

5,3

%

3,0

%

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Visi nam� �kiai Mieste Kaime

14 pav. Nam� �ki� apsir�pinimas asmeniniais kompiuteriais, proc., 2001–2010 m. Šaltiniai: Informacin�s technologijos Lietuvoje 2007, Statistikos departamentas, Vilnius 2007; Informacin�s technologijos Lietuvoje 2010, Statistikos departamentas, Vilnius 2010

Statistikos departamento duomenimis, judriojo telefono ryšio aparat� Lietuvoje 2010 m. tur�jo

86,9 proc. vis� nam� �ki� (1,6 procentinio punkto daugiau nei 2009 m.).

Nam� �ki� apsir�pinimas galiniais �renginiais tiesiogiai priklauso nuo nam� �kio pajam�. 2010 m.

iš nam� �ki�, kuri� m�nesin�s pajamos viršijo 3 001 Lt, asmenin� kompiuter� tur�jo absoliuti dauguma,

t. y. 96,4 proc., interneto prieig� – 95,6 proc. nam� �ki�. Tuo tarpu nam� �kiuose, kuri� pajamos siek� iki

1 000 Lt, kompiuter� tur�jo 20,6 proc., interneto prieig� – 23,3 proc. nam� �ki� (žr. 15 pav.).

1 2002–2010 m. duomenimis.


20

46,7 %69,4 %

91,2 % 96,4 %

20,6 %48,2 %

69,3 %90,1 % 95,6 %

23,3 %

iki 1 000 1 000–1 400 1 401–2 000 2 001–3 000 3 001 ir daugiauTuri kompiuter� Turi interneto prieig�

15 pav. Kompiuter� ir interneto prieig� namuose turintys nam� �kiai pagal pajamas litais vienam nam� �kiui per m�nes�, proc., 2010 m. Šaltinis: Informacin�s technologijos Lietuvoje 2010, Statistikos departamentas, Vilnius 2010

Nam� �ki� naudojimasis elektronini� ryši� paslaugomis. Ekonomin� situacija šalyje l�m� ir

vangesn� naudojim�si internetu nam� �kiuose, ypa� kaimo. Statistikos departamento duomenimis,

interneto prieig� namuose 2010 m. tur�jo 54,9 proc. vis� nam� �ki�, mieste interneto prieig� tur�jo

pusantro karto daugiau nam� �ki� (62,2 proc.) nei kaime (40,7 proc.).

10,6

%

14,4

%

31,7

%

40,3

%

47,1

%

54,7

%

54,9

%

6,2

%

15,2

%

19,6

%

40,2

%

50,4

%

53,5

%

61,5

%

62,2

%

8,7

%

16,4

%

22,6

%

32,9

%

40,8

%

40,7

%

3,6

%

1,1

%

2,0

%

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Visi nam� �kiai Mieste Kaime

16 pav. Interneto prieig� namuose turintys nam� �kiai, proc., 2003–2010 m. Šaltiniai: Informacin�s technologijos Lietuvoje 2007, Statistikos departamentas, Vilnius 2007; Informacin�s technologijos Lietuvoje 2010, Statistikos departamentas, Vilnius 2010

Lyginant pastar�j� met� nam� �ki� naudojimosi internetu rodiklius Europos S�jungos šalyse,

Lietuvoje buvo stebimas spartesnis šio rodiklio augimas nei Europos S�jungos vidurkis: 2004–2010 m.

interneto prieigos skvarba Lietuvoje vidutiniškai augo 8,2 procentinio punkto, o Europos S�jungos – 4,8

procentinio punkto kasmet. Eurostat duomenimis, 2010 m. naudojimosi internetu nam� �kiuose rodiklis,

nuo 2009 m. išaug�s tik 1 procentiniu punktu, Lietuvoje buvo mažesnis nei Europos S�jungos vidurkis,

siek�s 70 proc., – 100 šalies nam� �ki� teko 61 interneto prieiga (žr. 17 pav.). Nors naudojimosi internetu

per pla�iajuost� prieig� augimas Lietuvoje yra šiek tiek l�tesnis nei Europos S�jungos (2004–2010 m.

internetu per pla�iajuost� prieig� Lietuvoje besinaudojan�i� nam� �ki� dalis vidutiniškai augo 6,7 proc.,

tuo tarpu Europos S�jungos – 7,7 proc.), ta�iau pastaruosius kelerius metus stebimos panašios augimo

tendencijos. Tai rodo, kad didžioji dalis interneto vartotoj� tiek Lietuvoje (54 proc.), tiek ir kitose Europos

S�jungos šalyse naudojasi internetu per pla�iajuost� prieig�. (žr. 18 pav.).

Lietuvoje pagrindin� interneto prieigos netur�jimo namuose priežastis 2010 m. išliko poreikio

nebuvimas1. Kitaip tariant, pagrindinis interneto skvarbos augimo Lietuvoje barjeras – paklausos apimtis,

t. y. nepakankamai didel� ši� paslaug� paklausa.


21

33 %42 %

46 %54 %54 %

59 %59 %60 %60 %61 %61 %63 %

67 %68 %68 %70 %70 %72 %73 %73 %74 %

80 %81 %82 %

86 %88 %90 %91 %

Bulgarija

RumunijaGraikija

PortugalijaKiprasItalija

IspanijaVengrija

Latvija

�ekijaLietuva

LenkijaSlovakija

EstijaSlov�nija

MaltaES 27

AirijaBelgija

AustrijaPranc�zija

JK

SuomijaVokietija

Danija

ŠvedijaLiuksemburgas

Nyderlandai

2008 m. 2009 m. 2010 m.

17 pav. Interneto naudojimas nam� �kiuose Europos S�jungos šalyse, proc., 2008–2010 m. Šaltinis: Eurostat

23 %26 %

41 %49 %49 %50 %51 %52 %53 %54 %54 %

57 %58 %

61 %62 %64 %64 %

67 %69 %70 %70 %

75 %

76 %80 %

57 %

83 %

RumunijaBulgarijaGraikija

Italija

SlovakijaPortugalija

KiprasVengrija

Latvija�ekija

LietuvaLenkija

IspanijaAirija

ES 27Slov�nija

Austrija

EstijaPranc�zija

MaltaBelgija

Liuksemburgas

VokietijaJK*

SuomijaDanija

Nyderlandai*Švedija

2008 m. 2009 m. 2010 m.

* n�ra 2010 m. duomen�

18 pav. Internetu per pla�iajuost� prieig� besinaudojan�i� nam� �ki� dalis Europos S�jungos šalyse, proc., 2008–2010 m. Šaltinis: Eurostat

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. Lietuvoje internetu naudojosi 60,5 proc. (2009 m.

– 58,1 proc.) 16–74 met� amžiaus asmen�. Analizuojant pagal amžiaus grupes, 16–24 amžiaus asmen�

grup�je kompiuteriu naudojosi 94,2 proc., 25–34 amžiaus asmen� grup�je – 83,4 proc., o 35–44 amžiaus

asmen� grup�je – 68 proc. gyventoj�2.

Eurostat duomenimis, 2010 m. Europos S�jungos šalyse 65 proc. asmen� internetu naudojosi

reguliariai (nors kart� per savait�), Lietuvoje tai dar� 58 proc. vis� Lietuvos gyventoj� (žr. 19 pav.). Ta�iau

Lietuvoje vis dar išlieka didel� visiškai nesinaudojan�i� internetu gyventoj� dalis: Eurostat duomenimis,

2010 m. ji siek� 35 proc., kai tuo tarpu Europos S�jungos – 26 proc. (žr. 20 pav.).


22

18 %

28 %28 %26 %29 %

26 %30 %

35 %34 %34 %36 %

31 %40 %

43 %49 %

54 %43 %

54 %

53 %54 %

62 %63 %

73 %74 %76 %

34 %41 %42 %

47 %48 %50 %

55 %58 %58 %58 %60 %61 %62 %63 %65 %65 %

70 %71 %73 %74 %75 %75 %

80 %83 %

86 %86 %

88 %88 %

Rumunija*Graikija

Bulgarija*Portugalija

ItalijaKipras

Lenkija�ekija

LietuvaIspanija

MaltaVengrija

LatvijaAirija

Slov�nijaES 27

AustrijaEstija

SlovakijaVokietija

Pranc�zija*Belgija

JKSuomija

LiuksemburgasDanija

NyderlandaiŠvedija

2005 m. 2010 m.


19 pav. Internetu reguliariai besinaudojan�i� gyventoj� dalis Europos S�jungos šalyse, proc., 2005 m. ir 2010 m. Šaltinis: Eurostat

73 %

63 %64 %

62 %57 %

61 %58 %60 %

50 %51 %

63 %48 %

55 %43 %

40 %36 %

39 %42 %

29 %28 %

23 %14 %

29 %18 %

12 %

57 %52 %51 %

46 %45 %

41 %36 %35 %35 %

32 %32 %

29 %28 %28 %27 %26 %

23 %22 %

18 %18 %17 %17 %

13 %11 %

9 %8 %8 %7 %

Rumunija*Graikija

Bulgarija*Portugalija

KiprasItalijaMalta

LietuvaLenkija

VengrijaIspanija

Latvija�ekija

Slov�nijaAirija

ES 27Austrija

EstijaPranc�zija*

BelgijaSlovakijaVokietija

JKSuomija

DanijaLiuksemburgas

NyderlandaiŠvedija

2005 m. 2010 m.


20 pav. Internetu niekada nesinaudojusi� gyventoj� dalis Europos S�jungos šalyse, proc., 2005 m. ir 2010 m. Šaltinis: Eurostat

Eurostat duomenimis, Lietuvoje jungimosi prie interneto tre�iosios kartos judriojo radijo ryšiu

(UMTS) per judriojo ryšio telefon� bei bevieliu ryšiu, naudojantis nešiojamuoju kompiuteriu, paslaugos dar

n�ra tokios paplitusios kaip Europos S�jungoje, ta�iau tik�tina, kad vis labiau populiar�jant išmaniesiems

telefonams bei išliekant poreikiui b�ti pasiekiamiems visur ir visada, j� paklausa augs (žr. 21 pav.).

2 %

2 %

2 %

2%

7 %

1 %

1 % 3 %

3 %

3 %

3 %

3 %

20 %

15 %

30 %

20 %

12 %

6 %10

%

9 %

5 %

6 %12

%

13 %

4 %

4 %9

%

3 %

4 %

4 %

6 %

5 %

43 %

40 %

32 %

30 %

29 %

28 %

27 %

23 %

22 %

20 %

20 %

19 %

19 %

18 %

16 %

15 %

14 %

13 %

12 %

12 %

11 %

6 %

11 %

Gra

ikija

Rum

unija

Bul

garij

a

Liet

uva

Kip

ras

�ek

ija

Ven

grija

Mal

ta

Latv

ija

Lenk

ija

Slo

v�ni

ja

Por

tuga

lija

Bel

gija

Ispa

nija

Pra

nc�

zija

Nyd

erla

ndai

ES

27

Italij

a

Slo

vaki

ja JK

Suo

mija

*

Vok

ietij

a

Est

ija

Aus

trija

Šve

dija

Airi

ja

Dan

ija

Liuk

sem

burg

as

Per judriojo ryšio telefon� Per nešiojam�j� kompiuter�

* n�ra duomen�

21 pav. Jungimasis prie interneto, naudojantis judriojo ryšio telefonu bei nešiojamuoju kompiuteriu Europos S�jungos šalyse, proc., 2010 m. Šaltinis: Eurostat


23

Interneto naudojimo tikslai Lietuvoje 2010 m. išliko tie patys kaip 2009 m.: dažniausiai internetas

naudojamas ryšiams palaikyti (54 proc. respondent�), skaityti, si�stis naujienas, laikraš�ius, žurnalus

(52,3 proc.), taip pat informacijai apie prekes ir paslaugas gauti (48,1 proc.). Vis daugiau gyventoj�

naudojasi ir internetine bankininkyste (36,8 proc.)3.

Populiar�ja ir e. vyriausyb�s paslaugos: Eurostat duomenimis, 2010 m. Lietuvoje informacijai iš

valstyb�s institucij�, vieš�j� paslaug� �staig� tinklalapi� gauti, si�stis, pildyti ar si�sti oficialius blankus

internetu naudojosi 22 proc. gyventoj� (Europos S�jungos vidurkis - 32 proc.). Aktyviausiai e. vyriausyb�s

paslaugomis iš Europos S�jungos valstybi� 2010 m. naudojosi Danijos (72 proc.), Švedijos (62 proc.) ir

Nyderland� (59 proc.) gyventojai (žr. 22 pav.).

5% 13%

18%

31 %

46 %

7 %

19 %

18 %

13 %

18 %

23 %

27 %

29 %

19 %

24 %

47 %

4 6%

52 %

12 %

14 %

14 %

11 %

22 %

22 %

17 %

21 %

17 %

13 %

23 %

27 %

28 %

28 %

31 %

32 %

32 % 32

%

35 %

37 %

37 %

40 %

39 %

40 % 48

% 55 %

58 %

59 %

62 % 72

%

15 %

7 %

Rum

unija

*

Gra

ikija

Bul

garij

a*

Italij

a

�ek

ija

Lenk

ija

Kip

ras

Liet

uva

Por

tuga

lija

Airi

ja

Mal

ta

Ven

grija

Latv

ija

Ispa

nija

*

Bel

gija

ES

27

Slo

vaki

ja

Vok

ietij

a*

Pra

nc�zi

ja*

Aus

trija

Slo

v �ni

ja JK

Est

ija

Liuk

sem

burg

as

Suo

mija

Nyd

erla

ndai

Šve

dija

Dan

ija*

2005 m. 2010 m.


22 pav. E. vyriausyb�s paslaug� naudojimas Europos S�jungos šalyse, proc., 2005 m. ir 2010 m. Šaltinis: Eurostat

Auga ir naudojimasis elektronine prekyba asmeniniais tikslais, nors Lietuva pagal ši� paslaug�

naudojim� vis dar labai atsilieka nuo Europos S�jungos vidurkio (žr. 23 pav.).

27%

6 %

6 %

7 %

8 %

12 %

7 %

9 %

19 %

14 %

16 %

24 %

25 %

38 %

42 %

39 %

50 %

43 %

44 %

48 %

5 %

4 %

2 %

5 %

5 %

12 %

15 %

15 %

17 %

17 %

18 %

18 %

24 %

27 %

29 % 33 %

36 %

38 %

38 %

40 %

42 %

56 %

59 %

59 %

60 % 66

%

67 %

67 %

68 %

5 %

11 %

4 %

Rum

unija

*

Bul

garij

a*

Liet

uva

Gra

ikija

Por

tuga

lija

Italij

a

Latv

ija

Est

ija

Kip

ras

Ven

grija

Ispa

nija

Slo

v�ni

ja*

�ek

ija

Lenk

ija

Slo

vaki

ja

Airi

ja

Mal

ta

Bel

gija

ES

27

Aus

trija

Pra

nc�zi

ja*

Suo

mija

Vok

ietij

a

Liuk

sem

burg

as

Šve

dija

Nyd

erla

ndai JK

Dan

ija

2005 m. 2010 m.


23 pav. Preki� ar paslaug� pirkimas asmeniniais tikslais Europos S�jungos šalyse, proc., 2005 m. ir 2010 m. Šaltinis: Eurostat

Eurostat 2009 m. duomenimis, 48 proc. Lietuvos gyventoj� nepirko preki� ar paslaug� internetu

d�l poreikio nebuvimo (Europos S�jungos vidurkis – 17 proc.). Toks poreikis išaugt� susiformavus

palankiai pirkimo asmeniniais tikslais aplinkai ir augant pasitik�jimui elektronin�s prekybos vietomis

(žinomumo apie preki� ar paslaug� užsakymo galimybes did�jimas, žini� apie tinkl� ir informacijos

saugum� augimas). Konkurencijos pl�tra Lietuvos pasiuntini� paslaug� rinkoje, lemsianti vartotojui

patrauklesnes siunt� pristatymo s�lygas, pašto siunt� pristatymo tarif� reguliavimo s�km� Europos

S�jungos mastu taip pat b�t� vienas iš svarbi� elektronin�s prekybos augimo skatinimo veiksni�.


24

Augant naudojimuisi elektronini� ryši� paslaugomis bei daug�jant tinkl� ir informacijos saugumo

incidentams, interneto saugumas tampa vis svarbesne sritimi. Eurostat duomenimis4, didžioji dalis –

84 proc. Europos S�jungos interneto vartotoj� (Lietuvoje šis rodiklis siek� 79 proc.) 2010 m. naudojosi

duomen� apsaugos programine �ranga (antivirusin�mis programomis, nepageidaujam� elektronini� laišk�

blokavimu (angl. anti-spam), užkarda bendrai vidinio tinklo apsaugai (angl. firewall), nepaisant to, beveik

tre�dalio (31 proc.) vartotoj� kompiuteriai buvo užkr�sti kompiuteriniais virusais ir d�l to buvo prarasta

informacija ar laikas. Europos S�jungos šalyse 2010 m. su kompiuterini� virus� atakomis daugiausia

gyventoj� susid�r� Bulgarijoje (58 proc.), Maltoje (50 proc.) ir Slovakijoje (47 proc.), mažiausia –

Austrijoje (14 proc.), Airijoje (15 proc.) ir Suomijoje (20 proc.). Lietuvoje šis rodiklis siek� 34 proc. ir buvo

panašus � Europos S�jungos vidurk� (31 proc.) (žr. 24 pav.). Daugiausia vartotoj�, patyrusi�

piktnaudžiavim� siun�iant internetu asmenin� informacij� arba patyrusi� kit� privatumo pažeidim�, 2010

m. buvo Bulgarijoje ir Ispanijoje (7 proc.) bei Italijoje ir Nyderlanduose (6 proc.). Lietuvoje toki� vartotoj�

buvo tik 2 proc. Tuo pa�iu laikotarpiu 3 proc. Europos S�jungos vartotoj� patyr� finansini� nuostoli� d�l

gaut� apgauling� pranešim� (angl. phishing), apgaulingo mok�jimo kortel�s naudojimo (angl. fraudulent

payment card use) ar d�l to, kad buvo nukreipti � netikrus tinklalapius, kuriuose prašoma pateikti

asmenin� informacij� (angl. pharming). Daugiausia toki� vartotoj� buvo Latvijoje (8 proc.), Jungtin�je

Karalyst�je (7 proc.), Maltoje ir Austrijoje (5 proc.) (žr. 25 pav.)5.

50 %47 %46 %45 %

42 %41 %

37 %37 %

34 %34 %34 %34 %33 %32 %31 %31 %31 %30 %29 %28 %

26 %23 %22 %

20 %15 %14 %

58 %BulgarijaMalta

SlovakijaVengrija

ItalijaEstija

LatvijaSlov�nija

PortugalijaPranc�zija

LietuvaKipras

GraikijaIspanijaBelgijaES 27

JKŠvedijaLenkijaDanija

Liuksemburgas�ekija

NyderlandaiVokietijaSuomija

AirijaAustrija

24 pav. Asmen�, kuri� kompiuteriai buvo užkr�sti kompiuteriniais virusais, dalis Europos S�jungos šalyse, proc., 2010 m. Šaltinis: Eurostat

1 %1 %

3 %3 %

1 %2 %2 %2 %

3%

3 %3 %

4 %4 %4 %4 %4 %4 %4 %

5 %5 %5 %5 %

6 %6 %

7 %7 %

1 %1 %

2 %1 %

4 %3 %

1 %1 %

3 %2 %

5 %3 %

2 %2 %2 %

3 %5 %

7 %2 %

3 %2 %

8 %4 %

3 %1 %

4 %

1 %1 %

2 %2 %

IspanijaBulgarija

NyderlandaiItalija

LatvijaRumunija

LiuksemburgasPranc�zija

JKMalta

DanijaPortugalija

EstijaVengrija

ES 27AustrijaGraikijaBelgija

SlovakijaLenkija

VokietijaAirija

LietuvaKipras�ekija

Slov�nijaSuomijaŠvedija

Privatumo pažeidimai Finansiniai nuostoliai

25 pav. Privatumo pažeidimus bei finansinius nuostolius d�l tinkl� ir informacijos saugumo pažeidim� patyrusi� asmen� dalis Europos S�jungos šalyse, proc., 2010 m. Šaltinis: Eurostat


25

2010 m. pabaigoje RRT užsakymu atlikto kasmetinio šalies gyventoj� nuomon�s d�l tinkl�

saugumo tyrimo rezultatais, dažniausiai pasitaikan�iais tinkl� ir informacijos saugumo incidentais, su

kuriais susiduria gyventojai, išlieka kompiuteri� virusai bei nepageidaujami elektroninio pašto laiškai

(angl. spam) (žr. 26 pav.). Su kompiuteri� virusais susid�r� 49 proc., o su nepageidaujamais elektroninio

pašto laiškais – 29 proc. respondent�.

77,1 %

58,3 %

1,5 %

2,5 %

3,7 %

2,0 %

2,7 %

3,7 %

29,2 %

48,6 %Kompiuteriniai virusai

Nepageidaujami elektroniniopašto laiškai

Neteis�to turinio informacijainternete

silaužimai � asmenin�kompiuter�

Duomen� išviliojimasapgaul�s b�du

2009 m. 2010 m.

26 pav. Gyventoj� patiriami tinkl� ir informacijos saugumo pažeidimo atvejai, proc., 2009–2010 m. Šaltinis: RRT // Esaugumas

Duomenims apsaugoti 61 proc. gyventoj� nurod� naudojantys antivirusin� programin� �rang�.

Kit� dažnai naudojam� apsaugos priemon� – nepageidaujam� elektronini� laišk� blokavimas – buvo

nurod� 13 proc. apklaust�j�.

16,1 %

10,8 %

18,0 %

34,0 %

19,3 %

91,4 %

6,0 %

9,0 %

21,0 %

13,0 %

61,0 %

8,0 %

Antivirusin� programin� �ranga

Nepageidaujam� elektornini�laišk� blokavimas

Naudojamos operacin�ssistemos atnaujinimas

Užkarda

"Antispyware" programin��ranga

Atsargin�s duomen� kopijos

2009 m. 2010 m.

27 pav. Gyventoj� naudojamos tinkl� ir informacijos saugumo priemon�s, proc., 2009–2010 m. Šaltinis: RRT // Esaugumas

�mon�s

moni� naudojimosi internetu tendencijos 2010 m. išliko tokios pa�ios kaip ir ankstesniais metais:

daugiau nei 96 proc. Lietuvos �moni� 2010 m. naudojo kompiuterius ir internet� (žr. 28 pav.). Pagal

�moni� naudojim�si internetu, Lietuva Europos S�jungos vidurk� pasiek� 2008 m., o nuo 2009 m. j� viršija

1 procentiniu punktu. Didžiausias �moni� naudojimosi internetu augimas Europos S�jungos šalyse nuo

2005 m. iki 2010 m. buvo Bulgarijoje (22 procentiniai punktai), Latvijoje (16 procentini� punkt�) ir

Portugalijoje (13 procentini� punkt�) (žr. 29 pav.).


26

26,8

%

32,0

%

38,6

%

40,8

%

41,3

%

47,4

%

54,4

%

61,7

%

65,2

%

94,8 % 96,9 %96,1 %90,5 %91,7 %91,7 %89,7 %84,8 %84,4 %

96,2 %95,0 %92,7 %88,4 %87,5 %85,2 %79,8 %68,5 %65,5 %

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Turi interneto svetain� ar tinklalap� Naudoja kompiuterius Naudoja internet�

28 pav. Kompiuteri� ir interneto naudojimas Lietuvos �mon�se, proc., 2002–2010 m. Šaltinis: Informacin�s technologijos Lietuvoje 2010, Statistikos departamentas, Vilnius 2010

96 proc. Lietuvos �moni� naudojasi internetu ir beveik du tre�daliai (65,2 proc.) j� turi interneto

svetaines ar tinklalapius (Europos S�jungos valstybi� tarpe šis rodiklis siekia 69 proc. (žr. 29 ir 30 pav.).

79 %85 %

88 %90 %90 %

91 %91 %

92 %94 %94 %94 %94 %

95 %96 %96 %96 %96 %96 %

97 %97 %97 %97 %97 %97 %97 %

98 %

100 %98 %

Rumunija*Bulgarija*

KiprasVengrijaGraikijaLatvija

JKAirija

PortugalijaMalta

ES 27Italija�ekija

LietuvaLenkija

EstijaLiuksemburgas

ŠvedijaPranc�zija*

IspanijaVokietijaAustrija

BelgijaSlov�nija

DanijaNyderlandai

SlovakijaSuomija

2005 m. 2010 m.


29 pav. �moni� naudojimasis internetu Europos S�jungos šalyse, proc., 2005 m. ir 2010 m. Šaltinis: Eurostat

35 %37 %

48 %52 %52 %

57 %58 %58 %

61 %62 %

65 %65 %66 %68 %69 %70 %70 %

73 %74 %74 %76 %78 %80 %81 %

84 %87 %88 %89 %

Rumunija*Bulgarija

LatvijaPortugalija

Kipras

VengrijaGraikija

Pranc�zija*Italija

IspanijaLietuvaLenkija

Malta

AirijaES 27Estija

LiuksemburgasSlov�nija

Slovakija�ekija

JKBelgija

AustrijaNyderlandai

VokietijaSuomija

DanijaŠvedija

2005 m. 2010 m.


30 pav. �moni�, turin�i� interneto svetaines ar tinklalapius, dalis Europos S�jungos šalyse, proc., 2005 m. ir 2010 m. Šaltinis: Eurostat


27

2010 m. daugiausia fiksuoto pla�iajuos�io ryšio technologijomis naudojosi Ispanijos (95 proc.),

Pranc�zijos ir Suomijos (93 proc.) �mon�s. Suomijoje daugiausia �moni� jungimuisi prie interneto per

pla�iajuost� prieig� naudojosi ir judriojo ryšio technologijomis (68 proc.). Lietuvoje internetu per

pla�iajuost� prieig� besinaudojan�i� �moni� dalis nedaug atsilieka nuo Europos S�jungos vidurkio:

fiksuoto pla�iajuos�io ryšio technologijomis naudojosi 78 proc. Lietuvos �moni� (Europos S�jungos

vidurkis – 85 proc.), judriojo ryšio – 20 proc. (Europos S�jungos vidurkis – 27 proc.) (žr. 31pav.).

93 %

88 %

75 %

80 %

85 %

78 %

87 %

61 %

49 % 85

%

66 % 83

%

87 %

66 %

78 %

83 %

85 %

89 %

90 %

91 %

93 %

89 %

85 %

95 %

71 % 84 %

87 %

84 %

68 %

55 %

46 %

6 % 9 %

8 % 9 %

11 %

12 %

18 %

19 %

20 %

20 %

21 %

22 %

25 %

27 %

27 %

28 %

28 %

28 %

29 %

31 %

35 %

36 %

36 %

36 %

43 %

Gra

ikija

Rum

unija

Bul

garij

a

Est

ija

Kip

ras

Latv

ija

�ek

ija

Italij

a

Liet

uva

Liuk

sem

burg

as

Lenk

ija

Ven

grija

Por

tuga

lija

ES

27

Vok

ietij

a

Nyd

erla

ndai

Mal

ta

Pra

nc�zi

ja

Bel

gija

Slo

v�ni

ja

Ispa

nija

Slo

vaki

ja

Airi

ja JK

Dan

ija

Aus

trija

Šve

dija

Suo

mija

Fiksuotomis technologijomis Judriojo telefono ryšio tinklu

31 pav. Internetu per pla�iajuost� prieig� besinaudojan�i� nam� �ki� dalis Europos S�jungos šalyse, proc., 2010 m. Šaltinis: Eurostat

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos �mon�se 2009 m. internetas daugiausiai buvo

naudojamas banko ir finansin�ms paslaugoms gauti (92,9 proc. �moni�) bei bendravimui su valstyb�s

institucijomis (95 proc. �moni�).

Auga ir Lietuvos �moni� naudojimasis elektronin�s komercijos paslaugomis. Lietuvos �moni�

apyvartos iš elektronin�s komercijos dalis 2009 m. sudar� 14 proc. ir buvo lygi Europos S�jungos

vidurkiui (žr. 32 pav.)6. Didžiausia apyvarta iš elektronin�s komercijos buvo Airijoje (24 proc.) ir �ekijoje

(19 proc.).

24 %

19 %

18 %

18 %

18 %

18 %

17 %

17 %

16 %

14 %

14 %

14 %

13 %

13 %

12 %

11 %

10 %

8 %

7 %2 % 4 %

5 %

11 %

9 %1 %

Kip

ras

Bul

garij

a

Rum

unija

Italij

a

Latv

ija

Lenk

ija

Est

ija

Slo

v �ni

ja

Slo

vaki

ja

Ispa

nija

Por

tuga

lija

Pra

nc�zi

ja

Aus

trija

Nyd

erla

ndai

Liet

uva

ES

27

Ven

grija JK

Dan

ija

Vok

ietij

a

Šve

dija

Suo

mija

Bel

gija

�ek

ija

Airi

ja

32 pav. �moni� apyvartos iš elektronin�s prekybos dalis Europos S�jungos šalyse, proc., 2009 m. Šaltinis: Eurostat

Eurostat duomenimis, 2010 m. 22 proc. Lietuvos �moni� pardav� prekes ir paslaugas internetu

(Europos S�jungos vidurkis – 14 proc.) ir pagal š� rodikl� kartu su Vokietija bei Nyderlandais dalinosi

4 vieta Europos S�jungoje. Didžiausia �moni�, pardavusi� prekes ir paslaugas internetu, dalis Europos

S�jungos valstybi� tarpe buvo Belgijoje (26 proc.), Danijoje (25 proc.) bei Švedijoje (24 proc.) (žr.

33 pav.). Prekes ir paslaugas internetu 2010 m. pirko 26 proc. Lietuvos �moni� ( Europos S�jungos

vidurkis – 28 proc.) ir tai leido pasiekti 12 viet� tarp Europos S�jungos valstybi� (žr. 34 pav.).


28

4 %4 %

6 %6 %7 %7 %8 %8 %9 %10 %

12 %12 %

14 %14 %14 %15 %16 %16 %

19 %20 %21 %22 %22 %22 %

24 %25 %26 %

10 %

BulgarijaItalija

RumunijaLatvija

SlovakijaKipras

VengrijaLenkijaGraikija

EstijaSlov�nija

IspanijaPranc�zija

LiuksemburgasAustrija

ES 27JK

MaltaSuomija

Portugalija�ekija

AirijaLietuva

Vokietija*Nyderlandai

ŠvedijaDanijaBelgija

2008 m. 2009 m. 2010 m.


33 pav. �moni�, pardavusi� prekes ar paslaugas internetu dalis Europos S�jungos šalyse, proc., 2008–2010 m. Šaltinis: Eurostat

21 %

53 %51 %

48 %45 %44 %

43 %39 %

34 %33 %

32 %28 %28 %

26 %22 %

20 %19 %

17 %17 %17 %

16 %14 %14 %

12 %

9 %7 %

4 %BulgarijaRumunija

LatvijaGraikija*Lenkija*

SlovakijaKipras

Slov�nijaItalija

VengrijaEstija

Pranc�zijaMalta

IspanijaPortugalija

LietuvaES 27

Suomija*Nyderlandai

�ekijaLiuksemburgas

AustrijaVokietija*

AirijaJK

Danija*BelgijaŠvedija

2008 m. 2009 m. 2010 m.

* n�ra 2008 m. Vokietijos ir Suomijos, 2009 m. Danijos, Graikijos, Lenkijos, 2010 m. Graikijos duomen�

34 pav. �moni�, pirkusi� prekes ar paslaugas internetu, dalis Europos S�jungos šalyse, proc., 2008–2010 m. Šaltinis: Eurostat

Augant naudojimuisi elektronini� ryši� paslaugomis ir siekiant užtikrinti efektyvesn� nusikaltim�

virtualioje erdv�je prevencij�, vis svarbesnis tampa tinkl� ir informacijos saugumo priemoni� naudojimas.

2010 m. gruod� RRT užsakymu atlikto kasmetinio �moni� saugumo internete tyrimo rezultatai parod�, kad

duomenims apsaugoti 92,4 proc. �moni� naudoja antivirusin� programin� �rang�, beveik kas antra �mon�

(42 proc.) duomen� apsaugai daro atsargines duomen� kopijas, kas ketvirta (25,2 proc.) naudoja

nepageidaujam� elektronini� laišk� blokavim� (žr. 35 pav.).

33,6 %

30,3 %

30,1 %

15,5 %

95,5 %

49,4 %92,4 %

42,0 %

30,0 %

25,2 %

19,8 %

12,5 %

Antivirusin� programin� �ranga

Atsargin�s duomen� kopijos

Naudojamos operacin�s sistemos atnaujinimas

Nepageidaujam� elektornini� laišk� blokavimas

Užkarda

"Antispyware" programin� �ranga

2009 m. 2010 m.

35 pav. Lietuvos �moni� naudojamos tinkl� ir informacijos saugumo priemon�s, proc., 2009–2010 m. Šaltinis: RRT // Esaugumas


29

Dažniausiai pasitaikantys tinkl� ir informacijos saugumo incidentai, su kuriais 2010 m. susid�r�

�mon�s, buvo nepageidaujami elektroninio pašto laiškai bei kompiuteri� virusai (žr. 36 pav.).

Su nepageidaujamais laiškais susid�r� 62 proc. �moni�, o kompiuteri� virusus kaip didžiausi� gr�sm�

nurod� 49 proc. apklaust� �moni� atstov�. Palyginti su 2009 m. analogiško tyrimo rezultatais, su

kompiuteriniais virusais susidurian�i� �moni� skai�ius sumaž�jo 2,3 procentinio punkto, o susidurian�i� su

nepageidaujamais elektroninio pašto laiškas – 8,7 procentinio punkto.

3,8 %

14,8 %

2,3 %

50,9 %

69,8 %48,6 %

61,1 %

0,5 %

25,7 %

2,0 %

Kompiuteriniai virusai

Nepageidaujami elektroninio pašto laiškai

silaužimai � organizacijos kompiuter�

Duomen� išviliojimas apgaul�s b�du

Nesusid�r� su pažeidimais

2009 m. 2010 m.

36 pav. Tinkl� ir informacijos saugumo pažeidimo atvejai Lietuvos �mon�se, proc., 2009–2010 m. Šaltinis: RRT // Esaugumas

Apibendrinimas

� 2010 m. apsir�pinimo galiniais �renginiais augimo tempai buvo nežym�s: kompiuterius turin�i� nam�

�ki� skai�ius išaugo 1,6 procentinio punkto iki 53,8 proc., �moni� – 0,8 procentinio punkto iki

96,9 proc., interneto prieig� turin�i� nam� �ki� skai�ius išaugo 0,2 procentinio punkto iki 54,9 proc.,

�moni�, naudojan�i� internet�, – 1,2 procentinio punkto iki 96,2 proc.

� Ir toliau stebimas naudojimosi internetu per pla�iajuost� prieig� augimas tiek nam� �ki�, tiek �moni�

tarpe. Šia paslauga 2010 m. naudojosi 54 proc. nam� �ki� (Europos S�jungos vidurkis – 61 proc.).

78 proc. Lietuvos �moni� jungimuisi prie interneto per pla�iajuost� prieig� naudojosi fiksuotojo ryšio

technologijomis (Europos S�jungos vidurkis – 85 proc.), 20 proc. – judriojo ryšio technologijomis

(Europos S�jungos vidurkis – 27 proc.).

� Nors Lietuvos gyventoj� reguliariai (nors kart� per savait�) besinaudojan�i� internetu dalis, 2010 m.

siekusi 58 proc., yra nedaug mažesn� nei Europos S�jungos vidurkis, ta�iau visiškai internetu

nesinaudojan�i� gyventoj� dalis vis dar išlieka didel� – 35 proc.

� Gyventoj� tarpe auga naudojimasis elektronine prekyba, ta�iau, palyginti su Europos S�jungos

vidurkiu, Lietuvoje 2010 m. šios paslaugos nebuvo populiarios. mon�se stebima priešinga situacija –

2010 m. internetu pirko 26 proc. �moni� (Europos S�jungos vidurkis – 28 proc.)., pardav� – 22 proc.

�moni� (Europos S�jungos vidurkis – 14 proc.).

1 Informacin�s technologijos Lietuvoje 2010, Statistikos departamentas, Vilnius 2010 2 Lietuvos statistikos metraštis 2010, Statistikos departamentas, Vilnius 2010 3 Informacin�s technologijos Lietuvoje 2010, Statistikos departamentas, Vilnius 2010 4 Nearly one third of internet users in the EU27 caught a computer virus, 7 February 2011, Eurostat // http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_PUBLIC/4-07022011-AP/EN/4-07022011-AP-EN.PDF 5 Nearly one third of internet users in the EU27 caught a computer virus, 7 February 2011, Eurostat // http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_PUBLIC/4-07022011-AP/EN/4-07022011-AP-EN.PDF 6 ICT usage in enterprises 2010, Data in focus 49/2010, Eurostat // http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-QA-10-049/EN/KS-QA-10-049-EN.PDF


2.2. Mažmenin�s elektronini� ryši� paslaugos

2.2.1. Balso paslaugos

Balso paslaugos yra vienas pagrindini� sektoriaus pajam� generavimo šaltini�. Šiandien be balso

paslaug� ne�sivaizduojamas nei privatus, nei visuomeninis asmens gyvenimas, ta�iau stebint vis

spart�jan�ius technologij� galimybi� pl�tros ir paslaug� konvergencijos procesus, tik�tina, kad balso

paslaug� funkcionalumo samprata, j� kokybin�s savyb�s keisis, ta�iau balso paslaugos neabejotinai

išliks pagrindine verbalin�s komunikacijos priemone.

Šioje ataskaitos dalyje pateikiama bendroji balso paslaug� rinkos, matuojant pajamomis ir

pokalbi� trukme, dydžio bei strukt�ros apžvalga, detaliau nagrin�jamos balso paslaug�, teikiam� fiksuoto

ir judriojo telefono ryšio tinklais, rinkos, atskleidžiant pagrindines tendencijas, j� poky�ius 2010 metais.

Bendroji rinkos apžvalga

2010 m. pabaigoje balso paslaugas teik� 64 teik�jai, 13 iš j� teik� viešojo judriojo telefono ryšio

balso paslaugas ir 51 – viešojo fiksuoto telefono ryšio balso paslaugas. Balso paslaugas teik� 41,8 proc.

vis� elektronini� ryši� paslaug� teik�j� (153 teik�jai).

2006–2010 m. laikotarpiu pastebimas tiek balso paslaug� rinkos (matuojant pajamomis), tiek jos

dalies bendroje elektronini� ryši� rinkoje maž�jimas (žr. 37 pav.). Vis� 64 balso paslaug� teik�j�

pajamos, gautos už mažmenines balso paslaugas 2010 m., sudar� apie tre�dal� vis� elektronini� ryši�

pajam�. Balso paslaug� rinkos dalis elektronini� ryši� rinkoje, palyginti su 2009 m., sumaž�jo

4,4 procentinio punkto. 2010 m. balso paslaug� sektoriaus pajamos sumaž�jo 21,2 proc. ir sudar�

857,8 mln. Lt.

857,

8

1 08

9,2

1 42

0,7

1 47

7,3

1 36

2,4

37,8 %45,8 %49,7 %52,7 %

33,4 %

0

550

1100

1650

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.0%

20%

40%

60%

Pajamos už balso paslaugas Dalis elektronini� ryši� rinkoje

37 pav. Pajam� už balso paslaugas dinamika, mln. Lt, ir balso paslaug� pajam� dalis elektronini� ryši� rinkoje, proc., 2006–2010 m. Šaltinis: RRT

2006–2010 m. pajamos, gautos už judriojo telefono ryšio balso paslaugas, sudar� didži�j�

bendr�j� pajam� už mažmenines balso paslaugas dal� (žr. 38 pav.), ta�iau šios dalies dydis nuo 2007 m.

maž�ja. 2007–2010 m. pajam�, gaut� už judriojo telefono ryšio balso paslaugas, dalis bendrose

pajamose sumaž�jo 6,9 procentinio punkto – nuo 72,5 proc. iki 65,6 proc. (2010 m.). Bendrosios pajamos


31

už balso paslaugas 2007–2010 m. maž�jo tiek d�l judriojo, tiek d�l fiksuoto telefono ryšio balso paslaug�

pajam� maž�jimo. Ta�iau judriojo ryšio balso paslaugos maž�jo spar�iau nei fiksuoto. 2010 m. gautos

pajamos už judriojo ryšio balso paslaugas buvo 24,2 proc., o už fiksuoto ryšio paslaugas – 14,8 proc.

mažesn�s už 2009 m. gautas atitinkamas pajamas.

562,4970,21 071,51 002,7

742,4

295,4346,8

392,2405,8418

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Mažmenin�s judriojo telefono ryšio balso paslaugos Mažmenin�s fiksuoto telefono ryšio balso paslaugos

38 pav. Balso paslaug� sektoriaus pajam� strukt�ra, matuojant pajamomis už judriojo ir fiksuoto telefono ryšio paslaug� teikim�, mln. Lt, 2006–2010 m. Šaltinis: RRT

Balso paslaug� rinka, matuojant judriojo ir fiksuoto telefono ryšio paslaug� teik�j� abonent�

inicijuot� pokalbi� (�skaitant Lietuvos operatori� abonent�, besinaudojan�i� tarptinklinio ryšio

paslaugomis, pokalbius) trukme, 2010 m. išlaik� augimo tendencij� (žr. 39 pav.). Per 2003–2010 m.

laikotarp� pokalbi� trukm� išaugo 2,5 karto – nuo 3 330,8 mln. min. iki 8 389,7 mln. min. Kiekvienais

2003–2010 m. laikotarpio metais inicijuot� skambu�i� trukm� buvo didesn� nei ankstesniais metais,

ta�iau iki 2009 m. augimo tempai l�t�jo, o 2010 m. v�l šoktel�jo iki 11,6 proc.

8 38

9,7

7 51

9,5

7 07

1,0

6 29

5,8

5 52

4,0

4 77

9,5

4 13

7,7

3 33

0,8

11,6 %

6,3 %

12,3 %14,0 %15,6 %15,5 %

24,2 %

0

3000

6000

9000

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.0%

5%

10%

15%

20%

25%

Balso skambu�i� srautas Srauto augimas

39 pav. Balso paslaug� rinkos, matuojant pokalbi� trukme, dydžio dinamika, mln. min. ir rinkos augimo tempai, proc., 2003–2010 m. Šaltinis: RRT

Vertinant 2003–2010 m. balso paslaug� rinkos strukt�r� pagal skambu�i� trukm�, matyti, kad

kiekvienais laikotarpio metais vis daugiau skambu�i� inicijuoja vieš�j� judriojo telefono ryšio tinkl� ir vis

mažiau vieš�j� fiksuoto telefono ryšio tinkl� abonentai. Judriojo telefono ryšio tinkl� abonent� inicijuot�

balso skambu�i� srautas 2010 m. sudar� 81,7 proc. vis� šiais metais inicijuot� balso skambu�i�

(žr. 40 pav.). 2010 m., palyginti su 2009 m., judriojo telefono ryšio tinkl� abonent� inicijuot� pokalbi�

trukm� išaugo 15,7 proc., o fiksuoto telefono ryšio tinkl� abonent� pokalbi� trukm� sumaž�jo 3,7 proc.


32

1 844,4

2 399,5

2 981,9

3 795,6

4 628,6

5 408,9

5 926,8

6 855,8 1 533,9

1 486,4

1 738,2

1 797,6

1 728,4

1 667,2

1 662,2

1 592,7

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Judriojo ryšio inicijuot� balso skambu�i� srautas Fiksuoto ryšio inicijuot� skambu�i� srautas

40 pav. Balso paslaug� sektoriaus strukt�ra, matuojant pokalbi� trukme, mln. min., 2003–2010 m. Šaltinis: RRT

Balso paslaug� rinkos pajam� maž�jimas 2010 m., net ir did�jant inicijuot� skambu�i� srautui,

leidžia numanyti apie sumaž�jusias paslaug� kainas. 2010 m. vidutin� judriojo telefono ryšio pokalbio

minut�s kaina sumaž�jo 34,5 proc. – nuo 12,5 ct/min. iki 8,2 ct/min. Vidutin� fiksuoto ryšio pokalbio

minut�s kaina krito šiek tiek mažiau, t. y. 11,6 proc. – nuo 21,8 ct/min. (2009 m.) iki 19,3 ct/min.

(2010 m.). Judriojo ryšio balso paslaug� pajam� kritimas sudar� 24,2 proc., tuo tarpu judriojo telefono

ryšio abonent� inicijuot� pokalbi� trukm� tuo pa�iu laikotarpiu išaugo 15,7 proc. Fiksuoto telefono ryšio

balso paslaug� rinkoje net ir maž�jan�ios kainos nel�m� inicijuot� skambu�i� srauto augimo: pajamos už

fiksuoto telefono ryšio balso paslaugas 2010 m. maž�jo 14,8 proc., fiksuoto telefono ryšio abonent�

pokalbi� trukm� – 3,7 proc.

Viešojo judriojo telefono ryšio balso paslaugos

Po ilgalaikio nenutr�kstamo augimo, antrus metus iš eil�s, judriojo telefono ryšio abonent�

skai�ius maž�ja, ta�iau skvarba po vien� met� pertraukos v�l augo (žr. 41 pav.). Viešojo judriojo telefono

ryšio aktyvi� abonent� 2010 m. pabaigoje buvo 4,89 mln., t. y. apie 1,4 proc. mažiau negu 2009 metais.

Viešojo judriojo telefono ryšio skvarba pagal aktyvius abonentus per 2010 m. išaugo 1,7 procentinio

punkto, 2010 m. pabaigoje 100 gyventoj� teko 150,7 abonent� (SIM korteli�).

4 89

1

4 96

1,5

5 02

2,6

4 92

1,1

4 71

8,2

4 35

3,4

3 05

1,1

2 10

2,2

150,7 %149,0 %149,9 %139,4 %127,9 %

89,2 %

61,0 %

146,2 %

0

2000

4000

6000

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.20%

90%

160%

Abonent� skai�ius Skvarba

41 pav. Viešojo judriojo telefono ryšio aktyvi� abonent� skai�ius, t�kst., ir svarba, proc., 2003–2010 m. Šaltinis: RRT


33

Vidutin�s pajamos, gautos iš vieno abonento per m�nes� (ARPU) už mažmenines vieš�sias

judriojo telefono ryšio balso paslaugas, 2010 m. sudar� 9,6 Lt, o tai 23,2 proc. mažiau nei 2009 metais.

Bendros (t. y. ne tik už balso paslaugas) judriojo telefono ryšio sektoriaus pajamos, tenkan�ios vienam

judriojo ryšio abonentui per m�nes�, 2010 m. siek� 16,7 Lt (t. y. buvo 74,6 proc. didesn�s nei balso

paslaug� ARPU) ir per metus sumaž�jo 11,6 proc. Tai rodo, kad pajamos už balso paslaugas krito labiau

nei pajamos už kitas judriojo ryšio paslaugas (žr. 42 pav.).

9,616,716,118,117,7

12,518,922,623,521,9

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

ARPU už mažmenines judriojo ryšio balso paslaugas ARPU už bendr�sias judriojo ryšio paslaugas

42 pav. ARPU už mažmenines judriojo telefono ryšio balso paslaugas ir už bendr�sias judriojo telefono ryšio rinkos paslaugas, Lt, 2006–2010 m. Šaltinis: RRT

Per 2010 m. Lietuvos judriojo ryšio operatori� abonentai 99,7 proc. vis� judriojo ryšio balso

skambu�i� inicijavo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tik 0,3 proc. vis� skambu�i� buvo inicijuoti užsienio

šalyse, kai Lietuvos judriojo telefono ryšio operatori� abonentai, išvyk� � užsienio šalis, naudojosi

tarptinklinio ryšio paslaugomis. Ši� pokalbi� trukm� augo visu 2003–2010 m. laikotarpiu, išskyrus

2009 m. Nors tarptinklinio ryšio skambu�i� kainos nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo mažinamos jau tre�i�

kart� ir tai, ko gero, skatino tarptinkliniu ryšiu naudotis daugiau (pokalbi�, kai skambu�iai inicijuojami �

užsienio šalis išvykusi� Lietuvos judriojo ryšio operatori� abonent�, trukm� 2010 m., palyginti su 2009 m.,

išaugo 8,33 proc.), ta�iau sumaž�jusi� kain� efekt� atsv�r� sumaž�j�s Lietuvos Respublikos gyventoj�

užsienio šalyse praleist� dien� skai�ius: 2009 m. šis rodiklis maž�jo 33,8 proc. ir siek� 1600,1 t�kst.

dien�, 2010 m. šis rodiklis buvo 10,0 proc. mažesnis ir siek� 1440,9 dien�i, atitinkamai tarptautini�

pokalbi� srautas sudar� 0,35 proc. 2009 m. ir 0,33 proc. 2010 m. viso Lietuvos Respublikos operatori�

abonent� inicijuoto srauto.

13,7 16,3 18,9 22,1 25,5 20,9 22,613,0

5,1 %

19,1 % 16,2 % 17,1% 15,1 %

-17,9 %

8,3 %

10

20

30

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.-30%

-5%

20%

Srautas Pokytis

43 pav. Lietuvos judriojo telefono ryšio balso paslaug� vartotoj�, išvykusi� � užsien�, inicijuot� pokalbi� trukm�, mln. min., ir srauto augimo tempas, proc., 2003–2010 m. Šaltinis: RRT

i Kai keliones organizuoja ir paslaugas teikia kelioni� agent�ros ir kelioni� organizatoriai. Šaltinis: Statistikos departamentas.


34

Viešojo judriojo telefono ryšio Lietuvos Respublikos teritorijoje inicijuot� skambu�i� trukm�s

2003–2010 m. dinamika rodo Lietuvos judriojo telefono ryšio vartotoj� vis dar augant� poreik� naudotis

balso paslaugomis (žr. 44 pav.). Lietuvos Respublikos teritorijoje per 2010 m. inicijuota 15,7 proc.

daugiau judriojo ryšio skambu�i� nei 2009 m. – tai sudar� 6 833,2 mln. min. Nuo 2006 m. iki 2009 m.

fiksuota Lietuvos Respublikoje inicijuot� pokalbi� trukm�s augimo tempo l�t�jimo tendencija, kuomet

Lietuvoje inicijuot� judriojo ryšio skambu�i� srautas kasmet maž�jo vidutiniškai 5,6 procentinio punkto,

baig�si, 2010 m. augimui sudarius 6 procentinius punktus.

6 833,25 905,92 965,72 386,31 898 3 776,8 4 606,5 5 383,4

25,7 %15,7 %

9,7 %16,9 %

22,0 %27,4 %24,3 %

0

3500

7000

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.0%

10%

20%

30%

Srautas Pokytis

44 pav. Viešojo judriojo telefono ryšio Lietuvos Respublikos teritorijoje inicijuoto srauto dinamika, mln. min., ir srauto augimo tempas, proc., 2003–2010 m. Šaltinis: RRT

Lietuvos Respublikos teritorijoje inicijuoto viešojo judriojo telefono ryšio srauto strukt�ra apima

skambu�ius, kurie buvo užbaigti: savame tinkle, kituose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose,

viešuosiuose fiksuoto telefono ryšio tinkluose bei užsienio operatori� tinkluose.

Vertinant 2010 m. Lietuvos Respublikos teritorijoje inicijuot� judriojo ryšio sraut� strukt�r�, matyti,

kad vieš�j� judriojo telefono ryšio balso paslaug� vartojimo augim� (žr. 45 pav.) l�m� pokalbi� savame

tinkle trukm�s augimas. Savame tinkle iš viso užbaigta 75,6 proc. vis� judriojo ryšio skambu�i�. Ši�

skambu�i� trukm� per metus išaugo 17,4 proc., skambu�i� � kitus judriojo ryšio tinklus trukm� augo

12,2 proc., � fiksuoto telefono ryšio tinklus – 4,3 proc., o � užsienio šali� tinklus maž�jo 6,2 proc.

Tendencij�, kai didžioji dalis vis� judriojo ryšio tinkluose inicijuot� skambu�i� užbaigiama savame tinkle,

paaiškina judriojo telefono ryšio operatori� taikoma kainodara, kai pokalbiams tinklo viduje yra taikomos

žemesn�s kainos, nei skambinant � kitus tinklus arba keletui to paties tinklo abonent� si�loma kalb�tis

nemokamai. Nuo 2003 m. iki 2010 m. pokalbi� savame tinkle trukm� augo vidutiniškai po 25 proc.

kasmet, ta�iau 2006–2010 m. laikotarpiu stebimas tolydus pokalbi� savame tinkle trukm�s augimo

l�t�jimas. 2010 m. vidini� skambu�i� rinka augo 5,7 procentinio punkto.

117,

1

62,41

107,

4

520,

7

143,

0

36,8

39,7

108,

8

662,

1

1 57

5,7

55,7

104,

6

807,

81 99

7,6

60,3

104,

5

870,

42 74

1,6

1 05

1,0

110,

7

72,3

3 37

2,5

3 94

0,3

1 24

6,7

114,

9

81,51

326,

2

112,

3

66,5

4 40

0,9

5 16

5,7

1 48

7,9

Užbaigti savame tinkle Užbaigti kituose judriojotelefono ryšio tinkluose

Užbaigti fiksuoto telefono ryšiotinkluose

Užbaigti užsienio operatori�tinkluose

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

45 pav. Lietuvos Respublikos teritorijoje inicijuot� viešojo judriojo telefono ryšio skambu�i� strukt�rin� dinamika, mln. min., 2003–2010 m. Šaltinis: RRT


35

2010 m. kituose judriojo telefono ryšio tinkluose užbaigti skambu�iai sudar� 21,8 proc. viso

judriojo telefono ryšio Lietuvos Respublikos teritorijoje inicijuoto srauto. Fiksuoto telefono ryšio tinkluose

užbaigti skambu�iai sudar� 1,7 proc. judriojo ryšio tinkluose inicijuot� skambu�i�, ta�iau dar mažiau

Lietuvos judriojo ryšio vartotojai kalb�jo su užsienio operatori� abonentais – šie skambu�iai sudar� apie

1 proc. vis� judriojo ryšio skambu�i�.

Nagrin�jant konkurencinius judriojo telefono ryšio mažmenini� balso paslaug� rinkos aspektus,

tikslinga �vertinti atskiriems judriojo telefono ryšio teik�jams tenkan�i� rinkos dali� dinamik�, rinkos dalis

matuojant pajamomis ir pokalbi� trukme. 2010 m., kaip ir pra�jusiais metais, judriojo telefono ryšio balso

paslaugas teik� 13 �kio subjekt�: 4 operatoriai (UAB „Omnitel“, UAB „Bit� Lietuva“, UAB „Tele2“,

UAB „Mediafon“ii), 4 paslaug� teik�jai, neturintys savo tinklo, bei 5 paslaug� perpardav�jai.

2010 m. judriojo ryšio balso paslaug� teik�j� užimamos rinkos dalys, matuojant pajamomis ir

pokalbi� trukme, pasiskirst� nevienodai. Daugiausia pajam� už balso paslaugas (�skaitant pajamas už

pokalbius abonent�, besinaudojan�i� tarptinklinio ryšio paslaugomis) 2010 m., kaip ir 2009 m., gavo UAB

„Omnitel“. Šios pajamos sudar� 38 proc. vis� pajam�, gaut� už mažmenines judriojo telefono ryšio balso

paslaugas, t. y. 7 procentiniais punktais mažiau nei 2009 m. UAB „Omnitel“ prarast� rinkos dal� pasidalino

kiti du operatoriai: UAB „Tele2” už�m� 32 proc., t. y. 3,1 procentinio punkto daugiau nei 2009 m., o

UAB „Bit� Lietuva“ – 27,4 proc., t.y. 4,1 procentinio punkto daugiau nei pra�jusiais metais, atitinkamos

rinkos. Kiti paslaug� teik�jai, teikiantys mažmenines judriojo ryšio balso paslaugas kit� operatori�

tinkluose, kartu per 2010 m. gavo 2,6 proc. vis� pajam� už judriojo ryšio balso paslaugas.

Daugiausia judriojo ryšio skambu�i� (�skaitant � užsien� išvykusi� abonent� inicijuotus

skambu�ius) 2010 m. inicijavo UAB „Tele2“ abonentai, o tai sudar� 41 proc. judriojo ryšio balso paslaug�

rinkos (žr. 46 pav.). UAB „Omnitel“ abonentai per 2010 m. inicijavo 2 290,3 mln. min., t. y. 33,4 proc. vis�

per 2010 m. inicijuot� judriojo ryšio balso skambu�i�, UAB „Bit� Lietuva“ abonent� inicijuot� skambu�i�

trukm� sudar� 23,1 proc. (1 582,6 mln. min.), o kiti paslaug� teik�jai, teikiantys mažmenines judriojo ryšio

balso paslaugas kit� operatori� tinkluose, dalinosi 2,5 proc. atitinkamos rinkos. 2010 m., palyginti su

2009 m., UAB „Tele2“ užimama judriojo telefono ryšio balso paslaug� rinkos dalis, matuojant pokalbi�

trukme, augo 3 procentiniais punktais, beveik tiek pat maž�jo UAB Omnitel“ užimama rinkos dalis –

2,9 procentinio punkto, UAB „Bit� Lietuva“ dalis augo nežymiai – puse procentinio punkto.

45,4 %

41,4 %

36,4 %

36,3 %

33,4 %

26,9 %

26,6 %

24,4 %

22,6 %

23,1 %

25,4 %

29,1 %

35,8 %

38 %

41 %

2,3 %

2,9 %

3,4 %

3,1 %

2,5 %

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Omnitel Bit� Lietuva Tele2 Kiti teik�jai

46 pav. Viešojo judriojo telefono ryšio operatori� užimamos rinkos, matuojant pokalbi� trukme, dalys, proc., 2006–2010 m. Šaltinis: RRT

ii 2010 m. viešajame judriojo telefono ryšio tinkle teik� tik didmenines paslaugas.


36

Tok� judriojo ryšio balso paslaug� rinkos, matuojant pajamomis ir pokalbi� trukme, strukt�r�

skirtum� gali paaiškinti operatori� kain� skirtumai. Vidutin� UAB „Tele2“ balso skambu�i� kaina

(apskai�iuota kaip pajam� ir minu�i� santykis) buvo 6,4 ct/min. (3,1 ct/min. mažesn� nei 2009 m.),

atitinkama UAB „Bit� Lietuva“ taikyta kaina 2010 m. krito 3,2 ct./min. ir buvo lygi 9,7 ct/min.

UAB „Omnitel“ vidutin� taikyta balso skambu�i� kaina per 2010 m. krito stipriausiai, net 6,2 ct/min. ir

sudar� – 9,3 ct/min.

Didžiausias Lietuvos judriojo telefono ryšio operatori� ir paslaug� teik�j� užimamas balso

paslaug� rinkos dalis pagal skambu�i� kilm�, matuojant pokalbi� trukme, (ne�skaitant � užsien� išvykusi�

abonent� skambu�i�)iii 2010 m. dalinosi visi trys didieji judriojo ryšio operatoriai. Per šiuos metus

daugiausia savo tinkle (kai skambutis vyksta tarp to paties balso paslaugos teik�jo abonent�) kalb�jo

UAB „Tele2” abonentai – tai sudar� 45,3 proc. vidini� skambu�i� rinkos (žr. 47 pav.). Pažym�tina, kad šie

skambu�iai sudar� 83,4 proc. vis� UAB „Tele2” tinkle inicijuot� skambu�i�. UAB „Omnitel“ abonentams

teko 32,1 proc. vis� vidini� skambu�i� – tai sudar� 72,6 proc. vis� UAB „Omnitel“ tinkle inicijuot�

skambu�i� (1 655,9 mln. min.). UAB „Bit� Lietuva“ už�m� 21,4 proc. atitinkamos rinkos. Didžiausi� dal�

kituose Lietuvos Respublikos operatori� tinkluose užbaigt� skambu�i� 2010 m., kaip ir ankstesniais

metais, sudar� skambu�iai, inicijuoti operatoriaus UAB „Omnitel“ tinkle, kuriame per 2010 m. inicijuota

37,6 proc. vis� kituose Lietuvos Respublikos operatori� judriojo ryšio ir 38 proc. vis� fiksuoto ryšio

tinkluose užbaigt� skambu�i�. užsienio operatori� tinklus daugiausia skambino UAB „Bit� Lietuva“

abonentai – 39,3 proc. skambu�i� � užsienio šalis buvo inicijuoti UAB „Bit� Lietuva“ tinkle (24,5 mln. min.).

34,4 %

38 %

37,6 %

32,1 %

24,9 %

39,3 %

28,0 %

21,4 %

21,7 %

33 %

27,9 %

45,3 %

6,6 %

4 %

4,6 %

1,3 %

Užbaigti užsienio operatori� tinkluose

Užbaigti fiksuoto ryšio tinkluose

Užbaigti kituose judriojo ryšio tinkluose

Užbaigti savame tinkle


47 pav. Viešojo judriojo telefono ryšio operatori� užimamos rinkos, matuojant pokalbi� trukme, dalys pagal skambu�i� krypt�, mln. min., 2010 m. Šaltinis: RRT

Judriojo ryšio balso paslaug� rinkos strukt�ra vis dar kinta: UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“

užimamos vidini� skambu�i� rinkos dalys, matuojant skambu�i� trukme, išlaik� t� pa�i� kitimo tendencij�,

nuo 2005 m. iki 2009 m. maž�jusi UAB „Bit� Lietuva“ užimama vidini� skambu�i� rinkos dalis, per

2010 m. padid�jo 0,5 procentinio punkto (žr. 48 pav.). Nuo 2005 m. iki 2010 m. daugiausiai augo

UAB „Tele2“ vidini� skambu�i� rinkos dalis (18,3 procentinio punkto), o labiausiai maž�jo UAB „Omnitel“

vidini� skambu�i� rinkos dalis (21,5 procentinio punkto). UAB „Bit� Lietuva“ užimama rinkos dalis maž�jo

4,5 procentinio punkto, t. y. 4,8 karto l��iau nei UAB „Omnitel“.

iii Duomenys apie Lietuvos judriojo telefono ryšio balso paslaug� vartotoj�, išvykusi� � užsien�, pokalbius n�ra strukt�rizuojami pagal tai, kur yra užbaigiamas skambutis.


37

35,5 %

36,1 %

42,2 %

46,7 %

50,4 %

32,1 %

20,9 %

22,9 %

25,2 %

25,2 %

25,9 %

21,4 %

41,7 %

38,8 %

30,6 %

26,3 %

23,8 %

45,3 %

1,9 %

2,3 %

2 %

1,9 %

1,3 %

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.


48 pav. Viešojo judriojo telefono ryšio rinkos operatori� vidini� skambu�i� rinkos dalys, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

Tarptinklinio ryšio paslaug�, kai abonentas naudojasi jomis užsienio šalyje, lyder� 2010 m. buvo

UAB „Omnitel“, už�musi 40,7 proc. tarptinklinio ryšio paslaug� rinkos, matuojant pokalbi� trukme, t. y.

16,4 procentinio punkto mažiau nei 2009 m. UAB „Omnitel“ prarast� tarptinklinio ryšio paslaug� rinkos

dal� pasidalijo UAB „Tele2“, UAB „Bit� Lietuva“ ir kiti judriojo ryšio paslaug� teik�jai, kuri� rinkos dalys

augo, ta�iau nevienodai. 2010 m. daugiausiai augo (8,7 procentiniais punktais) UAB „Bit� Lietuva“

užimama tarptinklinio ryšio paslaug� rinkos dalis, kuri siek� 39,3 proc. UAB „Tele2“ abonentai, 2010 m.

vieš�dami užsienyje, prakalb�jo 21,7 proc. vis� per 2010 m. tarptinklinio ryšio pokalbi� minu�i�, t. y.

6,7 procentinio punkto daugiau nei pernai.

2010 m., palyginti su 2009 m., vis� trij� didži�j� judriojo ryšio operatori� abonentai per m�nes�

vidutiniškai �m� kalb�ti daugiau (žr. 49 pav.). Labiausiai išaugo UAB „Tele2“ (28,7 proc.) ir

UAB „Bit� Lietuva“ (14,3 proc.) vieno aktyvaus abonento per m�nes� prakalbama vidutin� skambu�i�

trukm�. UAB „Omnitel“ šio rodiklio augimas 2010 m. buvo mažiausias (8,6 proc.). Vertinant vieno

aktyvaus judriojo telefono ryšio abonento vidutin� pokalbi� trukm�, 2010 m. UAB „Bit�s Lietuva“

abonentai, 2006–2009 m. kalb�j� daugiausiai, viet� užleido UAB „Tele2“ abonentams (vidutiniškai

130 min./m�n.). Lyginant trij� didži�j� Lietuvos judriojo telefono ryšio operatori� atitinkam� rodikli� kitim�

2006–2010 m., UAB „Bit� Lietuva“ vieno abonento per m�nes� prakalbam� minu�i� skai�ius augo

vidutiniškai po 17 proc., o UAB „Tele2“ – po 26,3 proc. kasmet. UAB „Omnitel“ vieno aktyvaus abonento

per m�nes� inicijuot� skambu�i� trukm� kasmet maž�jo iki 2008 m., o nuo 2009 m. augo, ta�iau 2010 m.,

kaip ir 2009 m., AB „Omnitel“ statistinis abonentas per m�nes� kalb�jo mažiausiai (vidutiniškai

98,4 min./m�n.), palyginti su kit� dviej� judriojo ryšio operatori� abonentais.

51,5 105,

0

69,5

64,5 88,8

85,5 126,

8

89,813

7,5

99,5

98,4 14

0,8

116,

8

6985,8

7995,5

83,5

109,

3

82,3 101

111,

4

91,1 13

0

126

UAB „Omnitel“ UAB „Bit� Lietuva“ UAB „Tele2“ Kiti teik�jai Visi judriojo ryšiopaslaug� teik�jai

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

49 pav. Vieno viešojo judriojo telefono ryšio abonento per m�nes� inicijuoto srauto vidurkis, min./m�n., 2006–2010 m. Šaltinis: RRT


38

Vertinant, kaip judriojo ryšio operatori� taikyta vidutin� balso paslaug� kaina dar� �tak� vieno

aktyvaus abonento vidutiniškai per m�nes� gautam paslaugos kiekiui (matuojant trukme ir pajamomis),

matyti, kad UAB „Tele2” abonentas per m�nes� kalb�jo daugiausiai (130 min./m�n.) už žemiausi� vidutin�

balso skambu�io kain�, siekusi� 6 ct/min. (apskai�iuota kaip pajam� ir minu�i� santykis). Ta�iau

UAB „Omnitel“ abonentas vidutiniškai per m�nes� kalb�jo 22 proc. mažiau nei UAB „Bit� Lietuva“

abonentas, t. y. atitinkamai 98,4 min./m�n. ir 126 min./m�n., nors UAB „Omnitel“ taikyta vidutin�

skambu�i� kaina buvo beveik lygi UAB „Bit� Lietuva“ taikytai vidutinei kainai. Daugiausia pajam� už

mažmenines balso paslaugas iš vieno abonento per vien� 2010 m. m�nes� gavo UAB „Bit� Lietuva“

(12,3 Lt/m�n.). UAB „Omnitel“ ARPU už mažmenines balso paslaugas (9,2 Lt) buvo 25,2 proc. mažesnis,

o UAB „Tele2“ (8,3 Lt/m�n.) – 32,2 proc. mažesnis už UAB „Bit� Lietuva“ ARPU. Šie pasiskirstymai rodo,

kad skirting� operatori� abonentai paslaugas renkasi, vadovaudamiesi skirtingais motyvais ir kaina

nebuvo vienodai svarus veiksnys, skatinantis vartoti daugiau ar mažiau.

Abonent� pasirinkimus galima �vertinti ir analizuojant numeri� perk�limo iš vieno operatoriaus

tinklo � kito operatoriaus tinkl� srautus (žr. 4 lentel�). 2006–2010 m. laikotarpiu numerio perk�limo

paslauga judriojo telefono ryšio tinkluose pasinaudojo 552,9 t�kst. abonent�. 2010 m. šia paslauga

pasinaudojo 123,4 t�kst. abonent�. Didžioji dalis (54,1 proc.) vis� 2010 m., kaip ir pernai, perkelt�

numeri� buvo iš UAB „Omnitel“ tinklo – tai sudar� 66,7 t�kst. numeri�, iš UAB „Bit� Lietuva“ tinklo

2010 m. perkelta 20,7 proc. vis� � kit� tinkl� perkelt� numeri� (25,5 t�kst.), o iš UAB „Tele2“ – 22,5 proc.

vis� pasinaudojusi� numerio perk�limo paslauga (27,8 t�kst. numeri�).

4 lentel�. Numeri� perk�limo srautai tarp viešojo judriojo telefono ryšio operatori�, proc., 2010 m. 2010 m. UAB „Omnitel“ UAB „Bit� Lietuva“ UAB „Tele2“ kitus

Iš UAB „Omnitel“ 41,3 % 51,7 % 7,0 %

Iš UAB „Bit� Lietuva“ 52,1 % 39,7 % 8,2 %

Iš UAB „Tele2“ 57,3 % 32,3 % 10,4 % Šaltinis: RRT

Daugiausia (51,7 proc.) UAB „Omnitel“ tinklo vartotoj� 2010 m., pasinaudojusi� numerio

perk�limo paslauga, pasirinko UAB „Tele2“ paslaugas, ta�iau didel� dalis (41,3 proc.) UAB „Omnitel“

abonent� pasirinko pirkti ir UAB „Bit� Lietuva“ paslaugas. UAB „Bit� Lietuva“ 52,1 proc. abonent�, ir 57,3

UAB „Tele2” abonent�, keitusi� operatori�, rinkosi tapti UAB „Omnitel“ tinklo abonentu. Didžiausia dalis

(10,4 proc.) UAB „Tele2”, ta�iau absoliu�ia reikšme daugiausia (4,7 t�kst.) UAB „Omnitel“,

apsisprendusi�j� perkelti savo judriojo ryšio numer� � kit� tinkl� abonent�, rinkosi ne didži�j�, o kit�

judriojo telefono ryšio paslaug� teik�j� paslaugas.

Viešojo fiksuoto telefono ryšio balso paslaugos

Fiksuoto telefono ryšio linij� skai�ius ir 2010 m. maž�jo. 2010 m. fiksuoto telefono ryšio linij�

skai�ius maž�jo 1,8 proc., fiksuoto ryšio skvarba beveik nekito. 2010 m. 100 gyventoj� teko 22,6 fiksuoto

telefono ryšio linij� (žr. 50 pav.).


39

733,7747,4784,9799,4792,4801,1

22,6%22,5 %

23,4 %23,7 %23,4 %23,5 %

710

760

810

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.21%

23%

25%

Linij� skai�ius Skvarba

50 pav. Fiksuoto telefono ryšio linij� skai�ius, t�kst., ir skvarba, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

ARPU tiek už mažmenines vieš�sias fiksuoto telefono ryšio balso paslaugas, tiek už visas

fiksuotojo telefono ryšio paslaugas maž�jo ir 2010 metais. ARPU už mažmenines viešojo fiksuoto

telefono ryšio balso paslaugas per metus sumaž�jo 13,9 procento. Pajamos, gautos iš vieno abonento

per m�nes� už visas fiksuoto telefono ryšio paslaugas, per t� pat� laikotarp� sumaž�jo 13,2 procento.

(žr. 51 pav.).

33,3 34,441,6442,344,49 38,68 39,642,443,044,7

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

ARPU už mažmenines fiksuoto ryšio balso paslaugas ARPU už bendr�sias fiksuoto ryšio paslaugas

51 pav. ARPU už mažmenines fiksuoto telefono ryšio balso paslaugas ir už bendr�sias fiksuoto telefono ryšio paslaugas, Lt, 2006–2010 m. Šaltinis: RRT

Viešojo fiksuoto telefono ryšio vartotoj� inicijuot� skambu�i� trukm� (�skaitant ir fiksuoto telefono

ryšio balso paslaugas, teikiamas per IP protokol�) nuo 2005 m. maž�jo vidutiniškai po 3,1 proc. kasmet.

2010 m., palyginti su 2009 m., fiksuoto ryšio pokalbi� trukm� sumaž�jo 3,7 proc. ir siek� 1 533,7 mln.

min. (žr. 40 pav.).

Viešojo fiksuotojo telefono ryšio rinkos (�skaitant ir fiksuoto telefono ryšio balso paslaugas,

teikiamas per IP protokol�), matuojant pokalbi� trukme, strukt�ra apima skambu�ius, kurie buvo užbaigti:

savame tinkle, viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose, kituose viešuosiuose fiksuoto telefono ryšio

tinkluose bei užsienio operatori� tinkluose.

Viešojo fiksuoto telefono ryšio rinkos inicijuot� sraut� (�skaitant ir fiksuoto telefono ryšio balso

paslaugas, teikiamas per IP protokol�) strukt�roje didžiausi� vis� inicijuot� skambu�i� dal� užima

skambu�iai, užbaigti savame tinkle. 2009 m. jie sudar� 90,3 proc. rinkos. Fiksuoto telefono ryšio vidini�

skambu�i� trukm� apima: vietini� bei tarpmiestini� pokalbi� trukm�, taip pat ir pokalbi� trumpaisiais

telefono ryšio numeriais (išskyrus skambu�ius su išankstinio pasirinkimo numeriais 10XX) trukm�.

Bendras fiksuoto ryšio vidini� skambu�i� srautas per 2010 m. sumaž�jo 4,4 proc. Viešojo fiksuoto

telefono ryšio tinkluose inicijuoti srautai � kitus tinklus kito nevienodai (žr. 52 pav.). Daugiausia (11,4 proc.)

maž�jo skambu�i� � kitus fiksuoto telefono ryšio tinklus trukm�, šio srauto dalis bendroje fiksuoto telefono


40

ryšio tinkluose inicijuot� pokalbi� strukt�roje 2010 m. sudar� nedidel� 2 proc. dal�. domu tai, kad

skambu�i� � užsienio operatori� tinklus trukm� 2010 m. išaugo 9,8 proc., tuo tarpu 2006–2009 m. ši�

skambu�i� srautas maž�jo po 3,4 proc. kasmet. Fiksuoto telefono ryšio srautas � judriojo ryšio tinklus per

šiuos metus išaugo 5,5 proc. ir sudar� 4,3 proc. vis� fiksuoto telefono ryšio tinkluose inicijuot�

skambu�i�.

66,2

31,4

51,8

6,986

,2

1 59

4,6

45,4

54,3

10,294,3

1 63

8,6

52,6

18,9

83,7

1 57

3,9

1 50

7,7

81,5

26,6

51,5

1 50

4,0

31,0

50,4

76,9

47,2

35,4

62,8

1 44

7,3

1 38

4,3

Užbaigti savame tinkle Užbaigti judriojo telefono ryšiotinkluose

Užbaigti kt. fiksuoto telefonoryšio tinkluose

Užbaigti užsienio operatori�tinkluose

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

- 11,4 % 9,8 %5,5 %

52 pav. Viešojo fiksuoto telefono ryšio rinkos inicijuot� sraut� strukt�rin� dinamika, mln. min., 2004–2010 m. Šaltinis: RRT

Nagrin�jant konkurencinius aspektus viešojo fiksuoto telefono ryšio mažmenini� balso paslaug�

rinkoje, tikslinga �vertinti istoriniam operatoriui TEO LT, AB, bei kitiems fiksuotojo telefono ryšio teik�jams

tenkan�i� rinkos dali� dinamik�, rinkos dalis matuojant pajamomis ir pokalbi� trukme. 2010 m. viešojo

fiksuoto telefono ryšio balso paslaugas teik� 51 �kio subjektas. 34 �kio subjektai nurod�, kad vieš�sias

fiksuoto telefono ryšio paslaugas teik�, naudodami IP protokol� (16 iš j� paslaugas teik� kabelin�s

televizijos ir duomen� perdavimo tinklais).

32,7 proc. bendr� per 2010 m. už mažmenines telefono ryšio balso paslaugas gaut� pajam� ir

94,8 proc. mažmenines fiksuoto telefono ryšio balso paslaugas gaut� pajam� teko TEO LT, AB – tai

sudar� 280,1 mln. Lt. Ta�iau pažym�tina, kad 95,7 proc. pajam� už mažmenini� IP telefonijos paslaug�

teikim� gavo kiti fiksuoto telefono ryšio balso paslaug� teik�jai, kurie taip pat pasidalijo ir 27,6 proc. vis�

pajam�, gaut� pardavus išankstinio mok�jimo korteles, �skaitant pajamas už pokalbius taksofonu.

2010 m. TEO LT, AB, abonentai inicijavo 1 468,9 mln. fiksuoto telefono ryšio skambu�i�, o tai

sudar� 95,8 proc. vis� mažmenini� fiksuoto telefono ryšio balso paslaug� ir 17,4 proc. vis� 2010 m.

suteikt� fiksuoto ir judriojo telefono ryšio balso paslaug�. 2009 m. TEO LT, AB, užimama fiksuoto telefono

ryšio balso paslaug� rinkos dalis sudar� 96,2 proc., 2008 m. – 96,4 proc., 2007 m. – 96,6 proc. Fiksuoto

telefono ryšio skambu�i� savame tinkle rinkos lyder� 2010 m. taip pat buvo TEO LT, AB (žr. 53 pav.) ir

už�m� 99 proc. rinkos. Kit� fiksuoto telefono ryšio paslaug� teik�j� abonentai inicijavo 33,9 proc.

tarptautini� pokalbi�, o tai sudar� 19,6 proc. kit� teik�j� inicijuot� skambu�i� srauto. Kiti paslaug� teik�jai

už�m� didži�j� 64,4 proc. fiksuoto ryšio skambu�i� � kitus fiksuoto ryšio tinklus rinkos dal�. 2010 m.,

palyginti su 2009 m., kit� fiksuoto telefono ryšio paslaug� teik�j� skambu�i� � judriojo telefono ryšio

tinklus rinkos dalis augo 7,2 procentinio punkto ir sudar� 19,7 proc. vis� fiksuoto ryšio tinkluose inicijuot�

ir judriojo ryšio tinkluose užbaigt� skambu�i�.


41

99 %

99,2 %

99,2 %

99,2 %

80,3 %

87,4 %

89,5 %

91,9 %

35,6 %

26,9 %

26 %

20,9 %

66,1 %

68,7 %

67,7 %

67,7 %

1,0 %

0,8 %0,8 %

0,8 %

19,7 %

12,6 %

10,5 %

8,1 %

64,4 %

73,1 %

74 %

79,1 %

33,9 %

31,3 %

32,3 %

32,3 %

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Užb

aigt

isa

vam

e tin

kle

Užb

aigt

iki

tuos

e ju

drio

jory

šio

tinkl

uose

Užb

aigt

ifik

suot

o ry

šio

tinkl

uose

Užb

aigt

iuž

sien

ioop

erat

ori�

tinkl

uose

TEO LT, AB Kiti teik�jai

53 pav. Viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaug� teik�j� rinkos dali� dinamika pagal inicijuot� skambu�i� srautus, proc., 2007–2010 m. Šaltinis: RRT

Numerio perk�limo viešajame fiksuoto telefono ryšio tinkle paslauga iki 2010 m. buvo

pasinaudota 16,8 t�kst. kart�. 2010 m. ši paslauga buvo suteikta 2,8 t�kst. kart�, 2009 m. 1,5 t�kst. kart�.

Daugiausia numeri� buvo perkelta � UAB „Eurocom SIP“, UAB „CSC Telecom“, UAB „Mediafon“,

UAB „Nacionalinis telekomunikacij� tinklas“ ir TEO LT, AB, tinklus.

Apibendrinant darytina išvada, kad TEO LT, AB, išlieka lyder� daugelyje fiksuoto telefono ryšio

balso paslaug� rinkos segment�, kiti fiksuoto telefono ryšio operatoriai stengiasi konkuruoti su

TEO LT, AB, teikdami IP telefonijos paslaugas.

Apibendrinimas

� 2010 m. pabaigoje balso paslaugas teik� 64 teik�jai, 13 iš j� teik� viešojo judriojo telefono ryšio balso

paslaugas ir 51 – viešojo fiksuoto telefono ryšio balso paslaugas.

� Balso paslaug� rinkos pajamos maž�jo 2010 m. 21,2 proc., ta�iau 11,6 proc. augo inicijuot�

skambu�i� srautas.

� 2010 m. pabaigoje viešojo judriojo telefono ryšio skvarba Lietuvoje siek� 150,7 abonento

100 gyventoj�, t. y. 1,7 procentinio punkto mažiau nei 2009 m. 2010 m. pabaigoje 100 gyventoj� teko

22,6 viešojo fiksuotojo telefono ryšio linijos, t. y. 0,1 procentinio punkto daugiau nei 2009 metais.

� Daugiau negu pus� bendr�j� judriojo telefono ryšio rinkos ARPU, kurios siek� 16,7 Lt, sudar�

pajamos už judriojo telefono ryšio balso paslaugas (9,6 Lt), o bendr�j� fiksuoto telefono ryšio rinkos

ARPU (34,4 Lt) nedaug skyr�si, lyginant su mažmenin�mis fiksuoto telefono ryšio balso paslaug�

pajamomis (33,3 Lt).

� Vertinant balso paslaug� rinkos konkurencinius aspektus, pažym�tina, kad iš judriojo ryšio operatori�

daugiausia skambu�i� (41 proc.) savo tinkle 2010 m. inicijavo UAB „Tele2“, daugiausia pajam�


42

(38 proc.) už judriojo ryšio balso skambu�ius gavo UAB „Omnitel“. TEO LT, AB, 2009 m. inicijuoti

fiksuoto telefono ryšio skambu�iai pagal trukm� sudar� 94,8 proc. vis� mažmenini� fiksuoto telefono

ryšio balso paslaug� ir 32,7 proc. vis� fiksuoto ir judriojo telefono ryšio balso paslaug�.

2.2.2. SMS ir MMS

Trumposios tekstin�s žinut�s – SMS

Tik atsiradus judriajam ryšiui, trumposios tekstin�s žinut�s (SMS – angl. Short Message Service)

buvo laikomos papildoma judriojo ryšio telefono funkcija. Šiandien SMS tapo bene populiariausia judriojo

ryšio operatori� teikiama paslauga, kurios funkcionalumas yra labai pakit�s. Trumposios žinut�s vis

dažniau naudojamos ne tik komunikuoti, bet ir apmok�ti už paslaugas, pareikšti nuomon�, aukoti pinigus,

verslo �mon�s SMS žinut�mis pigiai ir efektyviai pasiekia tikslines rinkas. Trump�j� žinu�i� pagrindin�mis

populiarumo priežastimis galima laikyti tai, kad žmon�s yra link� perskaityti ir atsakyti � gaut� SMS tuojau

pat j� gav�.

Lietuvoje trump�j� tekstini� žinu�i� paslauga ir 2010 m. išliko populiari, nors 2010 m. SMS

išsi�sta 8,6 proc. mažiau nei 2009 metais (žr. 54 pav.). Vidin�s tinkl� žinut�s, t. y. to paties viešojo

judriojo telefono ryšio tinklo abonent� išsi�stos ir gautos žinut�s, sudar� 91,2 proc. vis� 2010 m. išsi�st�

žinu�i�. Vienas aktyvus judriojo telefono ryšio abonentas 2010 m. kiekvien� m�nes� išsiunt� vidutiniškai

144 trump�sias tekstines žinutes, t. y. 11 SMS mažiau nei 2009 metais. Tik�tina, kad abonentai SMS

žinutes keit� atpigusiais balso skambu�iais ir elektronin�mis žinut�mis, kuri� siuntimas judriojo ryšio

telefonu populiar�ja d�l išaugusios išmani�j� telefon� paklausos.

8 439,79 372,69 373,39 033,6

897,11 387,6 4 939,4

9 235,5

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

54 pav. Viešojo judriojo telefono ryšio rinkoje išsi�st� SMS skai�iaus dinamika, mln., 2003–2010 m. Šaltinis: RRT

2010 m. gautos pajamos už išsi�stas SMS žinutes, palyginti su 2009 m., sumaž�jo 27,2 proc. ir

sudar� 95,3 mln. Lt, arba 9,7 proc. bendr�j� judriojo ryšio rinkos pajam� (žr. 55 pav.). Ši judriojo ryšio

rinkos pajam� strukt�ros dalis 2005–2010 m. kito nežymiai, didžiausias pokytis buvo 2010 m., kai SMS

pajam� rinkos dalis bendroje judriojo ryšio pajam� strukt�roje sumaž�jo 1,9 procentinio punkto.


43

119,1 140,9 143,1 95,3131151

9,7 %11,4 % 11,6 %10,1 % 10,3 % 11,1 %

0

50

100

150

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.0%

10%

20%

PajamosPajam� dalis judriojo ryšio pajam� strukt�roje

55 pav. Pajamos, gautos už išsi�stas SMS, mln. Lt (be PVM), ir j� dalis judriojo ryšio pajam� strukt�roje, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

Nuo 2007 m. iki 2010 m. daugiausia vis� SMS kasmet išsiun�ia UAB „Tele2“ abonentai

(žr. 56 pav.). 2010 m. UAB „Tele2“ abonentai išsiunt� 3,35 mlrd. SMS (8,5 proc. mažiau nei 2009 m.), o

tai sudar� 39,7 proc. vis� 2010 m. išsi�st� SMS. Antras daugiausia iš savo tinklo SMS išsiunt�s

(31 proc.) operatorius 2010 m. buvo UAB „Bit� Lietuva“, kurios abonentai 2010 m. išsiunt� 2,62 mlrd.

trump�j� žinu�i�, t. y. 4,5 proc. SMS daugiau nei 2009 metais. UAB „Omnitel“ buvo vienintelis

operatorius, kurio užimama rinkos dalis, vertinant pagal SMS skai�i�, 2010 m., palyginti su 2009 m.,

sumaž�jo 4 procentiniais punktais ir sudar� 29 proc., o išsi�st� SMS skai�ius sumaž�jo 19,7 proc. ir

sudar� 2,45 mlrd. SMS. 2006–2010 m. laikotarpiu UAB „Omnitel“ ir UAB „Bit� Lietuva“ užimamos rinkos

dalys pagal SMS skai�i� kasmet maž�jo atitinkamai po 1,3 ir 1,1 procentinio punkto, tuo tarpu

UAB „Tele2“ rinkos dalies vidutinis kasmetinis augimas sudar� 2,3 procentinio punkto.

29,0 %

33,0 %

34,4 %

35,5 %

35,8 %

35,3 %

31,0 %

27,1 %

23,9 %

25,9 %

31,7 %

36,4 %

39,7 %

39,6 %

41,5 %

38,4 %

32,3 %

28,2 %

0,3 %

0,2 %

0,1 %

0,2 %

0,2 %

0,2 %

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

UAB „Omnitel“ UAB „Bit� Lietuva“ UAB „Tele2“ Kiti judriojo ryšio teik�jai

56 pav. SMS rinkos strukt�ra pagal išsi�st� SMS skai�i�, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

Analizuojant, kiek vidutiniškai vienas konkretaus operatoriaus abonentas per m�nes� išsiun�ia

SMS, matyti, kad: 2010 m., kaip ir 2009 m., vienam UAB „Bit� Lietuva“ abonentui teko daugiausia išsi�st�

trump�j� tekstini� žinu�i� – vidutiniškai 208 žinut�s per m�nes� (2 žinut�mis mažiau nei 2009 m.), vienas

UAB „Omnitel“ abonentas vidutiniškai per m�nes� išsiunt� 105 žinutes (23 žinut�mis mažiau nei 2009 m.),

o vienas UAB „Tele2“ abonentas – 155 žinutes (9 žinut�mis mažiau nei 2009 m.).


44

Vaizdo žinut�s – MMS

Vaizdo žinu�i� (MMS – angl. Multimedia Messaging Service), siun�iam� judriojo telefono ryšio

tinkluose, populiarumas, vertinant pagal išsi�st� MMS skai�i�, Lietuvoje augo iki 2007 m, v�liau rinkos

svyravimai nebuvo ženkl�s. Po dvej� nežymaus MMS rinkos maž�jimo met� – 2008 m. ir 2009 m. –

2010 m. stebimas MMS rinkos atsigavimas, nes 2010 m. išsi�sta 7,9 proc. daugiau vaizdo žinu�i�,

palyginti su 2009 metais. Ta�iau atsižvelgiant � tai, kad tre�ius metus iš eil�s išsiun�iam� MMS skai�iaus

kitimas n�ra ženklus, ateityje mažai tik�tini žymesni šios rinkos poky�iai.

2010 m. iš viso išsi�sta beveik 6 mln. MMS (2009 m. – 5,5 mln.) (žr. 57 pav.). 2010 m. vienam

aktyviam judriojo ryšio abonentui per m�nes� vidutiniškai teko po 0,102 MMS, arba kas dešimtas aktyvus

abonentas per m�nes� išsi�sdavo 1 vaizdo žinut�. Be to, 88,7 proc. vis� 2010 m. išsi�st� MMS siunt�j� ir

gav�j� buvo to paties viešojo judriojo telefono ryšio tinklo abonentai.

141,5

2 609,2

3 339,3

4 019,6

5 765,3

5 623,2

5 529,6

5 965,4

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

57 pav. Viešojo judriojo telefono ryšio rinkoje išsi�st� MMS skai�ius, t�kst., 2003–2010 m. Šaltinis: RRT

2010 m. daugiausia vaizdo žinu�i� išsiunt� viešojo judriojo telefono ryšio operatoriaus

UAB „Tele2“ abonentai (3,75 mln. MMS). Šio operatoriaus rinkos dalis per metus išaugo 5,4 procentinio

punkto ir sudar� 62,9 proc. vis� vaizdo žinu�i�. UAB „Omnitel“ abonentai išsiunt� penktadal� vis� per

2010 m išsi�st� vaizdo žinu�i�. UAB „Omnitel“ rinkos dalis, jos dyd� matuojant pagal išsi�st� MMS

skai�i�, sumaž�jo 2,8 procentinio punkto, o UAB „Bit� Lietuva“ rinkos dalis maž�jo 2,9 procentinio punkto

nuo 18,9 proc. (2009 m.) iki 16 proc. (2010 m.).

Už išsi�stas MMS žinutes 2010 m. gauta 1,35 mln. Lt pajam�, t. y. 1,2 proc. daugiau nei 2009 m.

(žr. 58 pav.). Nors daugiausia vaizdo žinu�i� išsiunt� UAB „Tele2“ abonentai, didžiausia dalis 2010 m. už

MMS žinutes gaut� pajam� (47,5 proc.) teko UAB „Bit� Lietuva“, kurios abonentai išsiunt� mažiausiai

vaizdo žinu�i� (957 t�kst. MMS).

0,560,96

1,33 1,24 1,33 1,35

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

58 pav. Pajamos, gautos už išsi�stas MMS, mln. Lt, 2005–2010 m. Šaltinis: RRT


45

Apibendrinimas

� 2010 m. gautos pajamos už išsi�stas SMS žinutes, palyginti su 2009 m., sumaž�jo 27,2 proc. ir

sudar� 95,3 mln., Lt. 2010 m. išsi�sta 8,44 mlrd. SMS, t. y. 8,6 proc. mažiau nei 2009 metais.

Manytina, kad abonentai SMS žinutes keit� atpigusiais balso skambu�iais ir elektronin�mis žinut�mis,

kuri� siuntimas judriojo ryšio telefonu populiar�ja d�l išaugusios išmani�j� telefon� paklausos.

� Daugiausia – 39,7 proc. vis� per metus išsi�st� SMS išsiunt� UAB „Tele2“ abonentai, o tai sudar�

3,4 mlrd. SMS. 2010 m. mažiausia (29 proc.) SMS rinkos dalis teko UAB „Omnitel“, UAB „Bit� Lietuva“

abonentai išsiunt� 31 proc. vis� SMS.

� Vienas aktyvus judriojo telefono ryšio abonentas 2010 m. kiekvien� m�nes� išsiunt� vidutiniškai

144 SMS. Vienam UAB „Bit� Lietuva“ abonentui teko daugiausia išsi�st� trump�j� žinu�i� –

vidutiniškai 208 žinut�s per m�nes�, UAB „Omnitel“ abonentui – 105 žinut�s per m�nes�, o

UAB „Tele2“ vienas abonentas vidutiniškai per m�nes� išsi�sdavo 155 SMS.

� 2010 m. iš viso išsi�sta beveik 6 mln. MMS (2008 m. – 5,5 mln.), t. y. kas dešimtas aktyvus abonentas

per m�nes� išsi�sdavo 1 vaizdo žinut�.

� 2010 m. daugiausia (62,9 proc.) vaizdo žinu�i� išsiunt� viešojo judriojo telefono ryšio operatoriaus

UAB „Tele2“ abonentai.

� Už išsi�stas MMS žinutes 2010 m. gauta 1,35 mln. Lt pajam�, t. y. 1,2 proc. daugiau nei 2009 metais.

Daugiausia ši� pajam� gavo UAB „Bit� Lietuva“ (47,5 proc.).

2.2.3. Interneto prieigos ir kitos duomen� perdavimo paslaugos

Šiandien jau niekam nebekyla abejoni�, kad naudojimosi kompiuteriu ir internetu �g�džiai

reikalingi beveik visose gyvenimo srityse – mokantis, dirbant, bendraujant, leidžiant laisvalaik�.

Naudodamiesi internetu vartotojai ne tik palaiko ryšius ir skaito naujienas (Statistikos departamento

duomenimis, tai labiausiai paplit� interneto naudojimosi tikslai1), bet vis pla�iau taiko j� naudodamiesi

elektronin�s bankininkyst�s galimyb�mis, sveikatos prieži�ros informacijai gauti, transporto sistem�

valdymui, švietimui, taip pat �rengini� s�veikos taikymui – toki� kaip pažangieji elektros skaitikliai ir

elektros energijos tinklai (angl. Smart Grid), belaidžiai širdies monitoriai, avarin�s paslaugos,

signalizacijos sistemos, automobili� telematavimas, inventoriaus sekimas, ir, be abejo, laisvalaikiui bei

pramogoms. Už skaitmenin� darbotvark� atsakingos Europos Komisijos nar�s Neelie Kroes �sitikinimu,

Europos informacin�s ir ryši� technologijos turi lemiamos reikšm�s ekonomikos augimui ir gerovei. Šios

technologijos ir spartusis internetas kei�ia m�s� gyvenim� taip, kaip j� pra�jusiame amžiuje pakeit�

elektros energijos ir transporto tinkl� pl�tra2. Šiuos poky�ius šiandien išgyvename ir Lietuvoje. Prieš

aštuonet� met� šviesolaidinio ryšio priemon�mis naudojosi vos keli t�kstan�iai Lietuvos gyventoj�, o

šiandien ši technologija tampa vyraujan�ia. Su interneto paslaugomis, ypa� teikiamomis šviesolaidin�mis

ryšio linijomis, susijusi� elektronini� ryši� ateit� pranašauja net ir sunkme�io s�lygomis augantis

šviesolaidin�mis ryšio linijomis interneto paslaugas gaunan�i� vartotoj� skai�ius.


46


Interneto prieigos paslaugas 2010 m. pabaigoje Lietuvoje teik� 108 teik�jai, 2009 m. j� buvo 109.

Bendros rinkos dalyvi� pajamos iš interneto prieigos paslaug� teikimo 2010 m. siek� 406,4 mln. lit�iv ir,

palyginti su 2009 m., maž�jo vos 1,5 proc. Pajamos iš interneto prieigos teikimo sudar� 15,8 proc. vis�

elektronini� ryši� paslaug� pajam� (2009 m. ši dalis sudar� 14,3 proc., 2008 m. – 12,3 proc.). Pajamos iš

mažmenini� interneto prieigos paslaug� teikimo sudar� 368 mln. Lt (90,6 proc. vis� bendr� už interneto

prieig� gaut� pajam�), o palyginti su 2009 m. (378,7 mln. Lt), jos sumaž�jo 2,8 proc.

120,8 156,7 213,3 264,9 313 384,1 412,5 406,8

15,8 %12,3 %

10,5 %9,8 %8,9 %7,3 %6,0 %

14,3 %

0

150

300

450

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.0%

5%

10%

15%

20%

Interneto prieigos paslaug� rinkos pajamos Dalis elektronini� ryši� rinkoje

59 pav. Interneto prieigos paslaug� rinkos pajamos, mln. Lt, ir j� dalis elektronini� ryši� rinkoje, proc., 2003–2010 m. Šaltinis: RRT

Didžiausiu interneto paslaug� teik�ju ir 2010 m. išliko TEO LT, AB. Iš 60 paveikslo, iliustruojan�io

pajam� iš mažmenini� interneto prieigos paslaug� pasiskirstym� pagal teik�jus, matyti, kad TEO LT, AB,

gavo 41,4 proc. vis� pajam�, ir šis rodiklis, palyginti su 2009 m., beveik nekito. Kit� rinkos dalyvi� turimos

rinkos dalys taip pat nesikeit� arba keit�si labai nežymiai.

TEO LT, AB 41,4 %

Kiti 13,0 %

Omnitel 11,0 %

Bit� Lietuva 10,0 %

Baltnetos komunikacijos 3,8 %

LRTC 5,0 %

Balticum TV 4,3 %

Dokeda 2,8 %

Viginta2,5 %

Penki� kontinent� komunikacij� centras

2,6 %

60 pav. Mažmenini� interneto prieigos paslaug� teik�j� rinkos dalys pagal pajamas, proc., 2010 m. Šaltinis: RRT

iv Visos pajamos, kainos ir ARPU ataskaitoje nurodytos be PVM


47

Interneto paslaug� abonent� skai�ius 2010 m. išaugo 10,5 proc., per metus besinaudojan�i�j�

interneto prieiga padaug�jo 83,5 t�kstan�iais ir met� pabaigoje Lietuvoje buvo 879,6 t�kst. interneto

prieigos abonent�. Did�jant interneto prieigos paslaug� abonent� skai�iui, 2010 m. 3,2 procentinio punkto

augo ir interneto prieigos skvarba – ji pasiek� 27,1 proc. (žr. 61 pav.)

417,5 581,9 709,8 796,1 879,686,8 173,6 257,4

27,1 %23,9 %21,2 % 17,3 %

12,3 %7,6 %5,1 %2,5 %

0

300

600

900

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

0

10

20

30


61 pav. Interneto prieigos paslaug� abonent� skai�ius (�skaitant judr�j� ryš�), t�kst. ir skvarba, proc., 2003–2010 m. Šaltinis: RRT

Nepertraukiamai did�janti skvarba bei nedidelis interneto prieigos pajam� maž�jimas (1,5 proc.),

palyginti su bendr� elektronini� ryši� rinkos pajam� kritimu (10,7 proc.), rodo, kad tai viena prioritetini�

elektronini� ryši� rinkos vystymosi kryp�i�, kuriai net sunkme�io laikotarpiu buvo skiriamas didžiulis

d�mesys, siekiant išlaikyti ir pritraukti kuo daugiau vartotoj�.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. interneto prieig� namuose tur�jo 54,9 proc. vis�

Lietuvos nam� �ki� (2009 m. – 54,7 proc.)3, ir 88 proc. vis� namuose tur�jusi� interneto prieig� nam�

�ki� arba 48,5 proc. vis� nam� �ki� naudojosi pla�iajuos�iu ryšiu. Palyginti su 2009 m., pla�iajuos�io

ryšio naudojimas nam� �kiuose padid�jo 3,1 proc. Nesinaudojantys internetu respondentai kaip

pagrindin� nesinaudojimo priežast� nurod� poreikio nebuvim� (72,2 proc.). 17,1 proc. iš nesinaudojusi�

internetu nurod�, kad jiems per brangi �ranga, 16,5 proc. teig�, kad pati interneto paslauga jiems yra per

brangi. Taigi šalia naujos kartos prieigos tinkl� tiesimo skatinimo, socialinis švietimas, ir finansin�s

gyventoj� situacijos gerinimas yra pagrindin�s pla�iajuos�io ryšio pl�tros skatinimo sritys.

2010 m. išliko ryški technologij� kitimo tendencija. Pagrindine interneto teikimo technologija

antrus metus išlieka šviesolaidinis ryšys: 2009 m. pabaigoje abonent�, kuriems buvo teikiamos

mažmenin�s pla�iajuos�io ryšio paslaugos šviesolaidin�mis ryšio linijomis, buvo 254,6 t�kst., o 2010 m.

pabaigoje – jau 307,7 t�kst., t. y. ši� linij� skai�ius per metus padid�jo 21 proc., o per 6 metus išaugo

23 kartus (2005 m. j� tebuvo 12,9 t�kst.). Ilg� laik� buvusi labiausiai paplitusi xDSL technologija išliko vis

dar populiari, ta�iau ir toliau šiek tiek trauk�si: ja 2010 m. pabaigos duomenimis naudojosi 213,2 t�kst.

abonent�, ir tai 6 proc. mažiau nei 2009 m. pabaigoje (227,8 t�kst.). Toliau augo ir belaidžio ryšio linijomis

teikiam� interneto paslaug� apimtys: 2009 m. pabaigoje šiuo b�du prie interneto jung�si 69,5 t�kst.

abonent�, 2010 m. pabaigoje – 87,5 t�kst. abonent�, belaidžio ryšio prisijungim� skai�ius per metus

išaugo 26 proc. Nuo 2005 m. ši� abonent� skai�ius išaugo beveik 5 kartus. Naudojimasis kabelin�s

televizijos, vietini� (angl. Local Area Network, LAN) tinkl� bei skirt�j� linij� technologijomis per 2010 m.

toliau maž�jo.

Kadangi bendras interneto abonent� skai�ius nuolat auga, darytina išvada, kad abonentai

aktyviai renkasi naujos kartos pažangias technologijas, leidžian�ias gauti aukštesn�s kokyb�s, didesn�s

greitaveikos arba nevaržan�ios jud�jimo laisv�s, pla�iajuos�io ryšio paslaugas. 62 paveikslev pateikiami

v Technologij� naudojimo vertinimas atliktas pagal abonent�, naudojusi� skirtingas technologijas, skai�i�


48

duomenys rodo, kaip per pastaruosius šešerius metus kito skirting� pla�iajuos�io ryšio technologij�

naudojimas.

12,6 %

16,3 %

23,5 %

6 %

33 %

35 %

40,9 %

42,8 %

39,8 %

36,9 %

29,5 %

24,2 %

21,9 %

10,9 %

10,8 %

6,2 %

3,5 %

2,8 %

22,3 %

15,7 %

11,2 %

9,1 %

6,8 %

5,6 %

8,8 %

6,3 %

6,5 %

10,1 %

5,9 %

8,1 %

22,1 %

20,5 %

17,8 %

12,8 %

11,7 %

0,8 %

0,4 %

0,3 %

0,2 %

0,2 %

0,1 %

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

FTTx xDSL LAN KTV tinklu Belaidžio ryšio linijomis Judriuoju ryšiu Skirt�ja linija

62 pav. Abonent� pasiskirstymas pagal naudojamas technologijas mažmenin�ms pla�iajuos�io ryšio paslaugoms (�skaitant judr�j� ryš�) gauti Lietuvoje, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

Vidutin�s pajamos iš vieno abonento, gaunan�io interneto prieigos paslaugas (�skaitant visus

prijungimo b�dus), per m�nes� 2010 m. pabaigoje sudar� 36 Lt (2009 m. – 39 Lt)vi. Daugiausia pajam� iš

vieno abonento per m�nes� apytiksliai buvo gauta iš abonento, prisijungusio skirt�ja linija – 752,5 Lt

(2009 m. – 804 Lt), belaidžio ryšio linijomis – 33 Lt (2009 m. – 37 Lt), judriojo ryšio tinklais (naudojant

kompiuter�) – 31,5 Lt (2009 – 36 Lt), xDSL linijomis – 44 Lt (2009 m. – 46 Lt), šviesolaidin�mis ryši�

linijomis – 34 Lt (2009 m. – 33 Lt), LAN tinklais – 30 Lt (2009 m. – 39 Lt), kabelin�s televizijos tinklu –

28,5 Lt (2009 m. – 31 Lt), komutuojamomis linijomis – 19,5 Lt (2009 m. – 21 Lt). Nors visomis

technologijomis teikiamas interneto ryšys vartotojams per m�nes� kainavo pigiau nei 2009 m., skirting�

paslaug� paklausa kito nevienodai. Šios tendencijos rodo, kad kaina n�ra vienintelis ar pagrindinis vienos

ar kitos technologijos pasirinkim� lemiantis veiksnys.

2010 m. pabaigoje tiesioginio (ne per kitus Lietuvos interneto prieigos teik�jus) tarptautinio

interneto ryšio kanalus tur�jo 13 interneto paslaug� teik�j�. Bendra tiesioginio tarptautinio interneto ryšio

kanal� greitaveika 2010 m. pabaigoje buvo 93787 Mb/s, palyginti su 2009 m. išaugo beveik du kartus.

Didžiausi� tarptautini� kanal� spart� 2010 m. IV ketv. pabaigoje teik� TEO LT, AB (48 300 Mb/s), kiek

mažesn� – UAB „Bit� Lietuva“ (22 528 Mb/s), KTU Informacini� technologij� pl�tros institutas –

5 120 Mb/s, Lattelekom SIA filialas – 5 495 Mb/s.

2009 m. pabaigoje RRT užsakymu atliktas šalies gyventoj� naudojimosi internetu tyrimas parod�,

kad 80 proc. apklaust� interneto paslaug� namuose vartotoj� buvo patenkinti interneto ryšio sparta.

Vertindami savo poreikius ateityje, 21 proc. apklaust�j� teig�, kad jiems artimu laiku reik�s didesn�s

spartos interneto ryšio. Vis didesn�s interneto ryšio spartos poreik� patvirtina ir 63 paveiksle pavaizduotas

abonent�, prisijungusi� prie interneto, pasiskirstymo kitimas pagal pri�mimo iš interneto spart� 2006–

2010 m.

vi Vidutin�s pajamos iš vieno abonento pagal skirtingas technologijas �vertintos pagal ketvir�i� duomenis.


49

43,6 %

33,0 %

22,2 %

10,9 %

0,7 %

23,1 %

32,5 %

34,9 %

35,4 %

15,1 %

21,0 %

32,0 %

26,6 %

39,1 %

41,5 % 42,6 %

26,8 %

18,6 %

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

nuo 144 iki 512 Kb/s nuo 512 Kb/s iki 2 Mb/s nuo 2 Mb/s iki 10 Mb/s * daugiau kaip 10 Mb/s

* 2007 m. ir 2008 m. nuo 2 Mb/s ir didesn� sparta

63 pav. Abonent�, prisijungusi� prie interneto, pasiskirstymas, pagal pri�mimo iš interneto spart�, proc., 2006–2010 m. Šaltinis:RRT

Pla�iajuos�io ryšio prieiga

Kei�iantis vartotoj� poreikiams, Lietuvoje pastebimai keit�si ir pla�iajuos�io ryšio technologin�

strukt�ra – ji išliko palanki konkurencijai ir tolesnei rinkos pl�trai iki ši� dien�. Infrastrukt�ros k�rimo

pradžioje, atsiradus galimybei tinklu sujungti kompiuterius, pirmiausia buvo naudojama esama

infrastrukt�ra – telefono linijos. Poreikiams augant, išrasta DSL technologija, kuri iki 2009 m. sudar�

maždaug pus� pla�iajuos�io ryšio prieig�, leidžianti vienu metu gana spar�iai naršyti internete ir kalb�ti

telefonu. Be �prastini� technologij�, kuriomis teikiamas pla�iajuostis ryšys, toki� kaip xDSL, kabelin�s

televizijos tinklai, LAN, fiksuotosios belaidžio ryšio linijos, 2007 m. Lietuvoje imtos naudoti tre�iosios (3G)

ir tre�iosios su puse (3,5G) kartos judriojo radijo ryšio technologijos. Nauj� technologij� k�rim� ir diegim�

l�m� augantys vartotoj� poreikiai su jiems si�lom� vis naujesni� ir s�veikesni� paslaug� paketais. Noras

naudotis naujomis paslaugomis, kuri� kokybiškam teikimui reikalinga didesn� sparta, l�m� šviesolaidin�s

infrastrukt�ros, spar�iai kei�ian�ios vietini� varini� linij� tinklus, pl�tros poreik�.

2010 m. pabaigoje Lietuvoje 99,8 proc. vis� interneto prieigos abonent� interneto prieigai

naudojo pla�iajuos�io ryšio technologijas (2009 m. buvo 99,7 proc. toki� abonent�)4. Iš viso pla�iajuos�io

ryšio technologijomis 2010 m. pabaigoje naudojosi 878,4 t�kst. abonent�, o per metus ši� abonent�

skai�ius išaugo 10,7 proc. (2009 m. j� buvo 793,9 t�kst.). Pla�iajuos�io ryšio skvarba 2010 m. pabaigoje

siek� 27,1 proc., t. y. buvo 3,3 procentinio punkto didesn� nei 2009 m. (žr. 64 pav.).

66,8129,0

234,1 406,1 576,0 706,0 878,4793,9

1,9 %

23,8 %

3,8 %6,9 %

12,0 %17,1 %

21,1 % 27,1 %

0

300

600

900

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.-10%

0%

10%

20%

30%


64 pav. Pla�iajuos�io ryšio paslaug� abonent� skai�ius (�skaitant judr�j� ryš�), t�kst., ir skvarba, proc., 2003–2010 m. Šaltinis: RRT


50

Vertinant abonent� pasiskirstym� pagal naudojamas pla�iajuos�io ryšio technologijas, 2010 m. iš

bendro interneto abonent� skai�iaus 77,9 proc. interneto prieigai gauti naudojo fiksuotas pla�iajuos�io

ryšio technologijas, o 22,1 proc. buvo prisijung� judriojo ryšio tinklu, naudojant kompiuter� (2009 m. šios

proporcijos atitinkamai buvo 79,9 ir 20,1 proc.).

Toliau spar�iai augo abonent�, kurie buvo prisijung� prie interneto judriuoju telefono ryšio tinklu,

naudojant kompiuter�, ir mok�jo už interneto paslaugas pagal mok�jimo planus, skirtus naudotis internetu

kompiuteryje. J� bendras skai�ius 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 194,4 t�kst., per metus jis išaugo

21,4 proc. Šios paslaugos 2010 metais buvo teikiamos vis� trij� operatori� (UAB „Omnitel“,

UAB „Bit� Lietuva“, UAB „Tele2“) tinklais.

Fiksuoto pla�iajuos�io ryšio technologijas naudojan�i� abonent� skai�ius per 2010 m. išaugo

7,9 proc. ir met� gale siek� 684,1 t�kst. (2009 m. – 633,8 t�kst.). Jei vertintume fiksuoto ir judriojo

pla�iajuos�io ryšio skvarb� atskirai, tai 2010 m. fiksuotu pla�iajuos�iu ryšiu teikiamos interneto prieigos

skvarba Lietuvoje buvo 22,1 proc., (2009 m. – 19 proc., 2008 m. – 17,6 proc.), o judriojo telefono ryšio

tinklu teikiama pla�iajuos�io ryšio skvarba siek� 6 proc. (2009 m. – 4,8, 2008 m. – 3,5 proc.).

Remiantis Europos Komisijos pla�iajuos�io ryšio Europos S�jungos šalyse ataskaitos

duomenimis5, 2010 m. viduryje visose Europos S�jungos šalyse nar�se per dien� buvo prijungiama

25 000 fiksuoto pla�iajuos�io ryšio linij�, o tai dar mažiau nei 2009 m. (2009 m. j� buvo prijungiama

32 401, 2008 m. – 47 000 linij�). Ši maž�jimo tendencija pastebima ir Lietuvoje (žr. 65 pav.).

225

120

138

130

121

94

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Fiksuoto Judriojo

65 pav. Per dien� prijungiam� pla�iajuos�io ryšio abonent� skai�ius, vnt., 2008–2010 m. Šaltinis: RRT

Kalbant apie šviesolaidinio ryšio infrastrukt�r� Lietuvoje, svarbu pamin�ti 2005–2008 m.

�gyvendint� „Kaimišk�j� vietovi� informacini� technologij� pla�iajuost� tinkl� RAIN“. Projekto �gyvendinimo

metu sukurta šviesolaidin� infrastrukt�ra pasiek� gyvenvietes, kuriose gyvena per 300 000 šalies

gyventoj�. Siekiant sumažinti skaitmenin� atskirt� tarp kaimo ir miesto vietovi�, 2009 m. gruodžio m�nes�

prad�tas �gyvendinti ir antrasis RAIN pl�tros etapas, kur� planuojama �gyvendinti iki 2013 m. kovo

m�nesio. Planuojama, jog �gyvendinant projekt� RAIN–2 iš viso bus nutiesta apie 4500 kilometr�

šviesolaidini� kabelini� linij�, kurios pasieks 770 gyvenvie�i�. gyvendinus projekt� RAIN-2 98 proc.

kaimišk�j� šalies vietovi� gyventoj� ir viešojo sektoriaus institucij� tur�s galimyb� naudotis pla�iajuos�io

ryšio paslaugomis. Žemiau pateikiama projekt� RAIN ir RAIN-2 sukurta ir kuriama infrastrukt�ra, kuria

teikiamos pla�iajuos�io ryšio paslaugos (žr. 66 pav.)6.


51

66 pav. RAIN tinklo apr�ptis Šaltinis: Vš� „Pla�iajuostis internetas“

Pla�iajuostis ryšys, naudojant fiksuoto ryšio technologijas

Bendros interneto pajamos iš abonent�, naudojan�i� fiksuotas pla�iajuos�io ryšio technologijas,

2010 m. gruodžio 31 d. sudar� 299,9 mln. Lt – 4,6 proc. mažiau nei 2009 m., kai šios pajamos sudar�

314,4 mln. Lt. Apie 50 proc. 2010 m. gaut� ši� pajam� teko TEO LT, AB.

2010 m. fiksuoto pla�iajuos�io ryšio skvarba Lietuvoje nuosekliai augo: palyginti su 2009 m.,

augimas sudar� 2,1 procentinio punkto iki 21,1 proc. (žr. 67 pav.)

66,8 129,1 234,1 368,7 507,6 590,1 684,1633,81,9 %

19,0 %

3,8 %6,9 %

10,9 %15,1 %

17,6 % 21,1 %

0

300

600

900

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.0%

10%

20%

30%


67 pav. Fiksuoto pla�iajuos�io ryšio technologijas naudojan�i� abonent� skai�ius, t�kst., ir skvarba, proc., 2003–2010 m. Šaltinis: RRT

Savivaldybi� centrai

Seni�nij� centrai

RAIN–2 �gyvendinimo metu kuriama infrastrukt�ra

RAIN �gyvendinimo metu sukurta infrastrukt�ra

Nuomojama operatori� infrastrukt�ra


52

Kompanijos Point Topic duomenimis7, fiksuoto pla�iajuos�io ryšio skvarbos rodiklis atskirose

Europos S�jungos šalyse nar�se 2010 m. pabaigoje siek� nuo 15,4 iki 41,2 100 gyventoj� (žr. 68 pav.).

Nors pla�iajuos�io ryšio skvarba Lietuvoje nuolat auga, ta�iau pagal bendr� fiksuoto pla�iajuos�io ryšio

skvarb� Lietuva vis dar šiek tiek atsilieka nuo Europos S�jungos vidurkio (Europos Komisijos

duomenimis, jis 2010 m. pabaigoje buvo 26,7 proc.8).

12,4

%

12,4

%

13,6

%

16,8

%

18,2

%

19,0

%

20,1

%

18,9

%

22,8

%

23,0

%

22,6

%

24,8

%

19,6

%

25,4

%

27,6

%

30,4

%

30,8

%

31,5

%

30,9

%

31,4

%

35,0

%

36,3

%

31,6

%

33,7

%

39,6

%40

,8 %

38,9

%

38,6

%

38,0

%

34,7

%

33,8

%

33,1

%

32,9

%

32,9

%

32,3

%

30,0

%

26,7

%

26,2

%

25,6

%

25,3

%

24,8

%

24,5

%

22,6

%

22,1

%

21,1

%

20,1

%

18,9

%

15,4

%

15,0

%

13,9

%

Dan

ija

Mal

ta

Est

ija

Nyd

erla

ndai

Šve

dija

Suo

mija

Bel

gija

Pra

nc�zi

ja JK

Vok

ietij

a

Slo

v�ni

ja

Airi

ja

Latv

ija ES

Ispa

nija

Aus

trija

Italij

a

Gra

ikija

�ek

ija

Liet

uva

Por

tuga

lija

Ven

grija

Rum

unija

Slo

vaki

ja

Lenk

ija

2009 m. 2010 m.

68 pav. Fiksuoto pla�iajuos�io ryšio abonent� skvarba Europos S�jungos šalyse nar�se, proc., 2009–2010 m. Šaltiniai: Point Topic, Europos Komisija

Stebint fiksuoto pla�iajuos�io ryšio prieigai teikti naudojam� technologij� kait� Lietuvoje, jau

penket� met� stebimos šios tendencijos:

� Remiantis 2010 m. liepos m�nesio Europos Komisijos duomenimis9, xDSL Europoje išlieka

dominuojan�ia interneto paslaug� teikimo technologija ir vidutiniškai sudaro 78 proc. vis� fiksuotu

pla�iajuos�iu ryšiu teikiam� interneto paslaug� abonent� (žr. 69 pav.). Tarp Europos S�jungos šali� ši

technologija populiariausia Graikijoje, kur bene visas interneto ryšys yra teikiamas naudojant xDSL

technologijas, mažiausiai populiari Rumunijoje – 28 proc.

28 %

43 %

50 %

38 %

33 %

32 %

42 %

43 %

45 %

51 %

55 %

55 %

55 %

59 %

59 %

60 %

69 %

71 %

75 %

78 %

79 %

80 %

82 %

89 %

92 %

95 %

98 %

100

%

Rum

unija

Bul

garij

a

Liet

uva

�ek

ija

Ven

grija

Est

ija

Latv

ija

Slo

vaki

ja

Mal

ta

Lenk

ija

Bel

gija

Šve

dija

Por

tuga

lija

Dan

ija

Nyd

erla

ndai

Slo

v�ni

ja

Aus

trija

Airi

ja

Suo

mija

ES

27

JK

Ispa

nija

Liuk

sem

burg

as

Vok

ietij

a

Kip

ras

Pra

nc�z

ija

Italija

Gra

ikija

69 pav. xDSL linij� dalis fiksuoto pla�iajuos�io ryšio infrastrukt�roje, proc., 2010 m. liepos m�n. Šaltinis: Europos Komisija

� Maž�ja LAN tinklais ir kabelin�s televizijos (toliau ir – KTV) tinklais teikiam� interneto

prieig� dalis. LAN tinklais teikiamos interneto paslaugos 2010 m. pabaigoje tesudar� 3,6 proc. vis�

fiksuotu ryšiu teikiam� ši� paslaug�, t. y. buvo naudojamos 24 815 LAN linijos (2009 m. j� buvo 27 487,

t. y. per metus j� sumaž�jo 9,7 proc.). Palyginti su 2005 m., ši� linij� skai�ius sumaž�jo 1,9 karto.


53

Abonent�, interneto paslaugas gavusi� KTV tinklais, dalis fiksuoto pla�iajuos�io ryšio rinkos strukt�roje

nuo 2005 m. pabaigos iki 2010 m. pabaigos maž�jo nuo 21,2 proc. iki 7,1 proc. Viena pagrindini�

kabelin�s televizijos tinklais teikiam� interneto prieig� maž�jimo priežas�i� yra kabelin�s televizijos

operatori� vykdomas kabelin�s televizijos tinkl� rekonstrukcija, kai bendraašio kabelio linijos yra

kei�iamos šviesolaidin�mis linijomis, kuriomis ne tik galima spar�iai naršyti internete, bet ir ži�r�ti

raiški�j� televizij�.

� Viena iš pakankamai ryšk� augimo pagreit� �gaunan�i� pla�iajuos�io ryšio technologij�

tampa belaidžio ryšio linijos. Abonent�, interneto paslaugas gavusi� belaidžiais prieigos tinklais,

skai�ius išaugo 4,1 procentinio punkto: nuo 7,6 proc. 2005 m. pabaigoje iki 13 proc. 2010 m. pabaigoje.

Š� augim� daugiausia l�m� abonent�, prisijungusi� prie interneto, naudojant WiMax technologij�, kuri

n�ra laikoma klasikine fiksuoto pla�iajuos�io ryšio technologija, skai�iaus did�jimas. WiMax technologija

vis� pirma skirta pla�iajuost�ms paslaugoms teikti pakei�iant ir papildant jau egzistuojan�i� WiFi

technologij�. Platesni, žymiai efektyviau naudojami dažniniai kanalai leidžia pasiekti didesnes

greitaveikas ir darbo atstumus nei WiFi technologijos atveju pateikiant kokybiškas paslaugas tiek arti, tiek

toli esantiems vartotojams10. 2010 m. belaidžio ryšio linijomis naudojant WiMax technologij� prisijung�

141,6 karto daugiau nei 2008 m. ir daugiau nei 2,5 karto, palyginti su 2009 m., o bendras abonent�,

prisijungusi� prie interneto belaidžio ryšio linijomis, skai�ius, palyginti su 2009 m., 2010 m. išaugo

27,6 proc. (palyginti su 2006 m. – 3,6 karto) (žr. 70 pav.).

51 464

24 491

22 091

8 249

156

61 241

55 828

53 441

5 358

5 417

5 828

2006 m.*

2007 m.*

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Belaidžio ryšio linijos WiMax technologija Wifi technologija Kitos belaidžio ryšio technologijos

* Belaidžio ryšio technologijos neišskirtos

70 pav. Abonent�, prisijungusi� prie interneto belaidžio ryšio linijomis (išskyrus viešojo judriojo telefono ryšio tinklu), skai�ius 2006–2010 m. Šaltinis: RRT

Tik�tina, kad ateityje belaidži� technologij� paslaug� populiarumas tik did�s – tai rodo ir spar�iai

did�janti išmani�j� telefon�, planšetini� kompiuteri� bei kit� judriojo ryšio �rengini� paklausa. Toki�

tendencij� lemia ne tik judriojo ryšio technologij� pažanga ir j� patogumas vartotojams, bet ir praktin�

nauda, nes judrusis ryšys padeda taupyti ir laik�, ir pinigus.

� Šviesolaidin�s ryšio linijos – dominuojanti interneto paslaug� teikimo infrastrukt�ra

Lietuvoje. Nors labiausiai paplitusia pla�iajuos�io ryšio prieigos technologija Europoje išlieka xDSL –

toki� linij� yra 100 mln., šios technologijos rinkos dalis maž�ja, nes imama pla�iau naudoti spartesn�

šviesolaidin� architekt�r� ir optinius kabelius. Lietuva n�ra išimtis: 2009 m. šviesolaidin�s ryšio linijos

(toliau ir – FTTx) tapo pagrindine pla�iajuos�io ryšio technologija, o 2010 m. pabaigoje 45 proc. vis�

fiksuoto pla�iajuos�io ryšio abonent� jungimuisi prie interneto naudojo šviesolaidines ryšio linijas,

šviesolaidinio ryšio linij� daliai fiksuoto pla�iajuos�io ryšio infrastrukt�roje, palyginti su pra�jusiais metais,

išaugus 4,8 procentinio punkto.


54

2010 m. interneto paslaugos Lietuvoje buvo teikiamos tiek šviesolaidin�mis ryšio linijomis,

nutiestomis iki galutinio paslaug� gav�jo patalpos (angl. Fibre to the Home, FTTH), tiek ir

šviesolaidin�mis ryšio linijomis, nutiestomis iki galutinio paslaug� gav�jo pastato (angl. Fibre to the

Building, FTTB). 2010 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 307,7 t�kst. šviesolaidini� ryšio linij�. Nuo 2005 m. iki

2010 m. FTTx linij� skai�ius išaugo 23,8 karto, 2010 m. linij� skai�iaus augimas sudar� 21 proc.

(žr. 71 pav.).

15 126

51 703

91 037

148 013

202 847

216 653

12 937

52 664

94 700

2005 m.*

2006 m.*

2007 m.*

2008 m.

2009 m.

2010 m.

FTTH FTTB FTTH ir FTTB

71 pav. Vietini� šviesolaidini� ryšio linij� skai�iaus pasiskirstymas pagal FTTH ir FTTB prisijungimo b�dus, vnt., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

Investuotoj� � šviesolaidines linijas strukt�ra per kelet� met� taip pat keit�si. 2005 m. beveik visas

šviesolaidinio ryšio linijas ties� mažieji operatoriai. Kaip matyti 72 paveiksle, paskutiniuosius trejus metus

šioje rinkoje aktyviai �m� veikti ir pl�stis TEO LT, AB.

9 % 12 % 16 % 20 % 25 % 34 %

91 % 88 % 84 % 80 % 75 % 66 %

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.TEO LT, AB Kiti paslaug� teik�jai

72 pav. Abonent�, prisijungusi� prie interneto šviesolaidin�mis ryšio linijomis, pasiskirstymas pagal mažmenini� pla�iajuos�io ryšio paslaug� teik�jus, proc., 2005 – 2010 m. Šaltinis: RRT

Lietuva, kaip viena pirmaujan�i� valstybi� pl�tojant pla�iajuos�io ryšio tinklus, yra pastebima

ir pasauliniame kontekste. 2010 m. Lietuva tarptautiniuose šaltiniuose ne kart� pamin�ta kaip šalis, kuri ir

toliau bene spar�iausiai vysto naujosios kartos šviesolaidinio ryšio prieigos tinklus ne tik Europoje, bet ir

pasaulyje.

IDATE duomenimis, 2010 m. Lietuva pagal apr�pties rodikl� Europoje už�m� antr� viet�: �ia

galimyb� prisijungti prie interneto šviesolaidin�mis linijomis tur�jo 78 proc. nam� �ki�. Pirmoje vietoje

buvo Andora, kurioje toki� galimyb� tur�jo visi šalies nam� �kiai (100 proc.)11. Intensyvus nauj�

technologij� diegimas pagal šviesolaidini� linij� skvarb� Lietuvai leidžia pirmauti Europos S�jungoje.


55

21,0

%

12,9

%

12,0

%

11,2

%

8,7

%

5,7

%

7,8

%

2,5

%

5,3

%

5,0

%

1,4

%

3,2

%

3,0

%

0,0

%

1,6

%

1,3

%

1,6

%

1,5

%

22,6

%

13,6

%

13,6

%

12,3

%

9,2

%

7,5

%

7,1

%

6,9

%

6,2

%

5,8

%

4,1

%

3,4

%

3,2

%

1,3

%

1,6

%

1,7

%

1,7

%

1,8

%

Liet

uva

Šve

dija

Nor

vegi

ja

Slo

v�ni

ja

Slo

vaki

ja

Rus

ija

Dan

ija

Latv

ija

Est

ija

Bul

garij

a

Por

tuga

lija

Suo

mija

Nyd

erla

ndai

Pra

nc�zi

ja

Rum

unija

�ek

ija

Italij

a

Turk

ija

2010 m. birželio m�n. 2010 m. gruodžio m�n.

73 pav. Pla�iajuos�io interneto, naudojant šviesolaidines ryšio linijas, prieig� turin�i� nam� �ki� dalis Europos šalyse, proc. Šaltiniiai: FTTH Council Europe, IDATE

2010 m. pabaigoje Lietuva, pasiekusi beveik 23 proc. šviesolaidinio ryšio skvarb�, pralenk�

Švedij� (14 proc.), Norvegij� (14 proc.) ir Slov�nij� (12 proc.). Pasauliniu mastu Lietuva pagal š� rodikl�

užima šešt� viet�, nusileisdama tokioms valstyb�ms kaip Piet� Kor�ja, Japonija, Honkongas, Jungtiniai

Arab� Emyratai ir Taivanis. Pagal šviesolaidini� ryšio linij� augimo spart� Europoje 2010 m. II ketv.

Lietuva už�m� tre�i� viet� (2 proc.) po Latvijos (4,4 proc.) ir Portugalijos (2,2 proc.), o Ryt� Europos

valstybi� tarpe Lietuva pagal nam� �ki� prisijungusi� prie interneto šviesolaidin�mis ryšio linijomis

skai�iaus augim� buvo antra (33 proc.) po Latvijos, kurioje šis rodiklis siek� 61 proc.12. Ta�iau nereikia

pamiršti, kad didesniais augimo tempais pasižymi tos valstyb�s, kuriose šviesolaidinis ryšys dar tik

pradedamas diegti. Beje, Didžioji Britanija ar Vokietija pagal šviesolaidiniu ryšiu besinaudojan�i�

interneto vartotoj� skai�i� užima paskutines s�rašo vietas.

Tokie skirtumai tarp Europos valstybi� aiškinami didesniu Ryt� Europos dinamiškumu bei

palankesne aplinka naujoms technologijoms diegti, kuri� l�m� ankstesnis gerai išpl�totos infrastrukt�ros

nebuvimas ir noras investuoti � naujas, pažangesnes technologijas, taip pat Vakar� Europos investuotoj�

poži�riu maži darbo j�gos bei technologij� diegimo darb� kaštai, skatin� investicij� srautus13.

Kompanijos „Frost & Sullivan“ duomenimis14, spar�iausiai šviesolaidiniai duomen� perdavimo

tinklai pl�tojami tose šalyse, kuriose alternatyvios laidin�s duomen� perdavimo technologijos (pavyzdžiui,

xDSL) d�l �vairi� priežas�i� buvo diegiamos l��iau arba ne�gijo didesnio populiarumo. Pasak j�, Lietuva,

be abejo, yra FTTH ir FTTB diegimo lyder� Europos S�jungoje, o stipr� šviesolaidinio ryšio linij� tinkl�

dominavim� Baltijos valstyb�se didži�ja dalimi skatina �ia �sitvirtin� stamb�s Skandinavijos

telekomunikacij� operatoriai. Naujausi Skandinavijos šalyse �diegti sprendimai neilgai trukus yra �diegiami

ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Lietuvoje beveik visi nauji laidiniai tinklai tiesiami naudojant optinius

kabelius. Palyginti su tendencijomis kitose Europos S�jungos šalyse, m�s� šalyje veikian�ios

telekomunikacij� kompanijos vieningai �sitikinusios, jog tradiciniai laidiniai (variniai) tinklai yra atgyven� ir

netinka vartotoj� šiandieniniams ir tuo labiau ateities poreikiams tenkinti. Taip pat priduriama, jog

investicijos � FTTH bei FTTB technologij� taps pagrindiniu fiksuoto pla�iajuos�io ryšio tiek�j� pranašumu

konkuruojant su judriuoju pla�iajuos�i� ryšiu.

Spar�iai besiple�ian�ios naujos kartos technologijos kei�ia ir vartotoj� galimybes bei poreikius.

Tai atsiskleidžia paanalizavus vartotoj� prioritetus renkantis interneto spart�. 2010 m. Lietuvoje

populiariausia vartotoj� pasirinkta greitaveika pirm� kart� tapo didesn� kaip 10 Mb/s greitaveika


56

(41,7 proc., 2009 m. ši� spart� rinkosi 25,8 proc. vartotoj�, 2008 m. – 14,6 proc.). Ilg� laik� dominavusios

nuo 2 Mb/s iki 10 Mb/s spartos interneto paslaugos smuktel�jo � antr� viet�: šia greitaveika 2010 m.

pabaigoje naudojosi 40,9 proc. abonent� (2009 m. – 37,7 proc.).

Iki 144 Kb/s 0,9 %Nuo 144 Kb/s iki 512

Kb/s 1,5 %

Nuo 512 Kb/s iki 2 Mb/s15,0 %

Nuo 2 Mb/s iki 10 Mb/s 40,9 % 10 Mb/s ir daugiau

41,7 %

74 pav. Fiksuoto pla�iajuos�io abonent� pasiskirstymas pagal duomen� pri�mimo spart�, proc., 2010 m. Šaltinis: RRT

2010 m. labiausiai sumaž�jo naudojimasis interneto greitaveika nuo 144 iki 512 Kb/s – apie

10 kart�, tiek skai�iuojant pagal real� abonent� skai�i�, tiek ir procentine dalimi nuo visomis

technologijomis teikiamos interneto prieigos. Taip pat žymiai sumaž�jo greitaveika iki 144 Kb/s – šia

greitaveika besinaudoja simbolinis vartotoj� skai�ius – 0,9 proc. Maž�jo taip pat ir vidutine greitaveika

(nuo 512 Kb/s iki 2 Mb/s) besinaudojan�i� vartotoj�.

3,8%

10,5%

25,8%

37,7%

22,3%

0,9%

1,5%

41,7%

40,9%

15,0%

Iki 144 Kb/s

Nuo 144 Kb/s iki 512 Kb/s

Nuo 512 Kb/s iki 2 Mb/s

Nuo 2 Mb/s iki 10 Mb/s

10 Mb/s ir daugiau

2009 m. 2010 m. 75 pav. Fiksuoto pla�iajuos�io abonent� pasiskirstymas pagal duomen� pri�mimo spart�, proc., 2009–2010 m. Šaltinis: RRT

10 Mb/s spartos internet� vartotojams leido rinktis spar�iai tiesiamos šviesolaidin�s ryši� linijos.

xDSL linijomis daugiausia buvo naudojama greitaveika nuo 2 iki 10 Mb/s ir nuo 144 iki 512 Mb/s

greitaveika (žr. 76 pav.). Žemiausios greitaveikos internetas dažniausiai buvo teikiamas kabelini�

televizij� tinklais.


57

2,2 %

61,2 %

32,4 %

55,8 %

4,8 %

19,9 %

28,9 %

15,1 %

17,6 %

69,4 %

6,4 %

22,2 %

5,4 %

89,6 %

13,2 %

11,7 %

11,5 %

5,1 %

7,9 %

4,2 %

4,9 %

2,1 %

0,2 %

0,5 %

0,7 %

0,1 %Iki 144 Kb/s

Nuo 144 Kb/s iki 512 Kb/s

Nuo 512 Kb/s iki 2 Mb/s

Nuo 2 Mb/s iki 10 Mb/s

10 Mb/s ir daugiau

xDSL Belaidžio ryšio linijos KTV tinklai FTTx LAN Skirtoji linija

76 pav. Fiksuoto pla�iajuos�io ryšio abonent�, prisijungusi� prie interneto naudojant skirtingas technologijas, pasiskirstymas pagal duomen� pri�mimo spart� 2010 m. pabaigoje, proc.)

Šaltinis: RRT

Šiuolaikin�s technologijos leidžia neapsiriboti 10 Mb/s greitaveika. Toliau pateikiamame paveiksle

matyti, kaip 2008–2010 m. keit�si vartotoj� pasirenkama interneto greitaveika.

14,9 %14,8 %22,3 %

25,8 %30,7 %

33,3 %

23,5 %25,2 %

30,9 % 37,7 %39,6 % 40,8 %

2008 m. II ketv.

2008 m. IV ketv.

2009 m.II ketv.

2009 m. IV ketv.

2010 m. II ketv.

2010 m. IV ketv.

iki 144 Kb/s nuo 144 iki 512 Kb/s nuo 512 Kb/s iki 2 Mb/s nuo 2 Mb/s iki 10 Mb/s nuo 10 Mb/s iki 30 Mb/s nuo 30 Mb/s iki 100 Mb/s daugiau kaip 100 Mb/s

77 pav. Abonent�, prisijungusi� prie interneto, naudojant pla�iajuos�io ryšio fiksuoto ryšio technologijas, pasiskirstymas pagal greitaveik�, proc., 2008–2010 m. Šaltinis: RRT

Pla�iajuostis ryšys, naudojant judriojo ryšio technologijas

Bendros pajamos iš judriojo pla�iajuos�io ryšio veiklos 2010 m. sudar� 984,1 t�kst. Lt ir, palyginti

su 2009 m., sumaž�jo 12,6 proc., iš kuri� didžiausia dalis – 36,5 proc. – priklaus� UAB „Omnitel“.

Vertinant abonent�, prisijungusi� prie interneto judriuoju pla�iajuos�io ryšio tinklu, skai�i�, matyti,

kad nuo 2006 m. pabaigos iki 2010 m. pabaigos šis skai�ius padid�jo apie 6 kartus ir 2010 m. pabaigoje

siek� 194,4 t�kst. (žr. 78 pav.). Palyginti su 2009 m. šis skai�ius išaugo 21,4 proc. Šie abonentai prie

interneto judriuoju pla�iajuos�iu ryšiu jung�si naudodami kompiuter� ir mok�jo už interneto paslaugas

pagal mok�jimo planus, skirtus naudotis internetu. Šios paslaugos 2010 m. buvo teikiamos vis� trij�

judriojo ryšio operatori� tinklais: UAB „Omnitel“, UAB „Bit� Lietuva“ ir UAB „Tele2“.


58

68,4 146,0 160,1 174,7 194,448,137,4 115,980,2

6,0 %5,3 %4,8 %4,4 %

1,4 %

3,5 %

1,1 %2,0 % 2,4 %

0

50

100

150

200

2006 m.II pusm.

2007 m.I pusm.

2007 m.II pusm.

2008 m.I pusm.

2008 m.II pusm.

2009 m. I pusm.

2009 m.II pusm.

2010 m.I pusm.

2010 m.II pusm.

0%

2%

4%

6%

8%


78 pav. Judriojo pla�iajuos�io ryšio technologijas naudojan�i� abonent� skai�ius, t�kst., ir skvarba, proc., 2006–2010 m. Šaltinis: RRT

2010 m. pabaigoje 56,7 proc. judriojo pla�iajuos�io ryšio abonent� naudojosi UAB „Omnitel“

paslaugomis (2009 m. j� buvo 59,5 proc.), 41,5 proc. – UAB „Bit� Lietuva“ (2009 m. – 40,1 proc.),

1,8 proc. – UAB „Tele2“ (2009 m. j� buvo 0,4 proc.).

Svarbu pamin�ti ir tai, jog prieš trejet� met� pla�iajuos�io ryšio, teikiamo judriuoju telefono ryšio

tinklu, abonent� skai�ius bendroje pla�iajuos�io ryšio abonent� strukt�roje buvo mažiau nei dešimtadalis,

2010 m. jie sudar� jau 22 proc. vis� Lietuvos pla�iajuos�io ryšio abonent� (žr. 79 pav.). Šiam abonent�

skai�iaus augimui �takos turi paslaug� patrauklumas vartotojams, išmani�j� telefon� bei nešiojam�j�

kompiuteri� su mobiliojo interneto modemais pardavim� augimas, taip sudarant s�lygas naudoti

mobiliuosius duomenis. Tod�l ir toliau vyksta UMTS (angl. Universal Mobile Telecommunications System)

bazini� sto�i� pl�tra. 2010 m. Lietuvos judriojo telefono ryšio operatoriai užregistravo 182 UMTS bazines

stotis (9 stotis išregistravo) ir 174 GSM/DCS judriojo radijo ryšio bazines stotis (25 stotis išregistravo). Iki

2010 m. gruodžio 31 d. iš viso buvo užregistruotos 2986 GSM/DCS judriojo radijo ryšio bazin�s stotys ir

1076 UMTS bazin�s stotys (žr. 5 lentel�).

22 %

9 %

12 %

16 %

20 %

78 %

91 %

88 %

84 %

80 %

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Judriojo ryšio technologijos Fiksuoto ryšio technologijos

79 pav. Pla�iajuos�io ryšio abonent� pasiskirstymas pagal naudojamas technologijas proc., 2006–2010 m. Šaltinis: RRT

5 lentel�. Judriojo ryšio bazini� sto�i� dinamika, vnt., 2009–2010 m.

Šaltinis: RRT

2009 m. 2010 m. Pokytis

GSM / DSC stotys 2 837 2 986 + 5,2 %

UMTS stotys 903 1 076 + 19.2 %

Iš viso 3 740 4 062 + 8,6 %

2010 m. tre�iosios kartos (3G) tinkl� pl�tr� vykd� didieji judriojo ryšio tinkl� operatoriai

(UAB „Omnitel“, UAB „Bit� Lietuva“ ir UAB „Tele2“ leidimus naudoti radijo dažnius atitinkamoje radijo

dažni� juostoje gavo 2006 m. pradžioje). Lietuvos judriojo ryšio operatoriai pl�t� 3G bei 3,5G tinklus,

didino savo teikiam� judriojo ryšio interneto paslaug� spart�, taip pat prad�jo naujos kartos 4G (LTE)

ryšio bandymus.


59

Remiantis Europos Komisijos 2009 m. lapkri�io m�n. ir 2010 m. lapkrit� publikuot� pla�iajuos�io

ryšio Europos S�jungos ataskaitos duomenimis, vidutin� judriojo pla�iajuos�io ryšio skvarba 26 Europos

S�jungos šalysevii 2009 m. liepos m�n. buvo 4,2 proc. (2009 m. sausio m�n. 2,8 proc.)15. 2010 m.

pabaigoje Europos S�jungos vidurkis šoktel�jo iki 6,1 proc.16 Lietuvos judriojo pla�iajuos�io ryšio skvarba

padid�jo nuo 4,4 proc. iki 5,2 proc.

0,5

%

0,8

%

1,3

%

1,6

%

1,0

%

1,6

%

1,8

%

1,4

%

2,1

%

2,5

%

3,2

%

1,9

%

3,8

%

3,2

%

4,4

%

1,5

%

4,5

%

4,2

%

4,7

%

4,9

%3,

2 %

4,7

%

8,3

%

10,8

%

6,3

%

12,6

%

13,8

%

1,5

%

2,0

%

2,1

%

2,3

%

2,3

%

2,6

%

3,1

%

3,3

%

2,3

%

3,6

%

3,7

%

4,2

%

4,4

%

5,2

%

5,4

%

5,4

%

6,1

%

6,5

%

6,9

%

7,5

%

8,5

%

10,8

%

12,1

%

13,4

%

14,0

%

16,7

0 %

Kip

ras

Latv

ija

Liuk

sem

burg

as

Gra

ikija

Bul

garij

a

Bel

gija

Mal

ta

Est

ija

Rum

unija

Slo

v�ni

ja

�ek

ija

Pra

nc�

zija

Ven

grija

Vok

ietij

a

Liet

uva

Ola

ndija

Slo

vaki

ja ES

Lenk

ija JK

Ispa

nija

Italij

a

Airi

ja

Por

tuga

lija

Dan

ija

Šve

dija

Aus

trija

2009 liepos m�n. 2010 liepos m�n.

Pastaba: Skai�iuojant �trauktos tik specialiosios duomen� perdavimo kortel�s arba modemai.

80 pav. Judriojo pla�iajuos�io ryšio skvarba, proc., 2009–2010 m. liepos m�n. Šaltinis: Europos Komisija

Pla�iajuos�io ryšio kokybiniai parametrai

Netindex kompanijos, testuojan�ios viso pasaulio interneto spart� bei tirian�ios kitus tinkl�

parametrus, duomenimis, gautais bendradarbiaujant su organizacija SpeedTest.Net 2010 m. pabaigoje

Lietuva už�m� 3 viet� tarp pasaulio šali� pagal nam� �ki� duomen� pri�mimo iš interneto spart�, bei

2 viet� pagal duomen� siuntimo spart� (žr. 6 lentel�)17.

6 lentel�. Šali�, turin�i� didžiausi� nam� �ki� duomen� pri�mimo ir siuntimo spart�, dešimtukas, 2011 m. I ketv.

Vieta Šalis Duomen� gavimo iš interneto greitaveika Vieta Šalis Duomen� siuntimo �

internet� greitaveika

1 Piet� Kor�ja 31,9 Mb/s 1 Piet� Kor�ja 22,5 Mb/s

2 Švedija 27,3 Mb/s 2 Lietuva 18,1 Mb/s

3 Lietuva 25,3 Mb/s 3 Latvija 13,7 Mb/s

4 Rumunija 23,9 Mb/s 4 Moldavija 11,2 Mb/s

5 Nyderlandai 23,6 Mb/s 5 Rumunija 11,2 Mb/s

6 Latvija 22,4 Mb/s 6 Švedija 11,1 Mb/s

7 Moldavija 19,2 Mb/s 7 Bulgarija 9,6 Mb/s

8 Šveicarija 18,5 Mb/s 8 Japonija 8,7 Mb/s

9 Bulgarija 17,6 Mb/s 9 Danija 8,6 Mb/s

10 Belgija 17,4 Mb/s 10 Ukraina 7,4 Mb/s Šaltinis: Netindex.com

vii Išskyrus Suomij�


60

Ta pati kompanija �vertino, kaip šalyse tenkinami abonent�, pasirašan�i� interneto paslaug�

sutartis, l�kes�iai (angl. Promise index). Tarp 10 pasaulio šali�, geriausiai tenkinan�i� vartotoj� l�kes�ius

šali�, užimdama penkt�j� viet�, patenka ir Lietuva.

Spartus nauj� technologij� diegimas Lietuvoje neliko nepasteb�tas ir vienos žinomiausi� analitik�

grup�s The Economist Group. Šios grup�s tyr�j� ataskaitoje apie skaitmenin�s ekonomikos vertinim�

(angl. Digital Economy Rankings), išleistoje kartu su IBM verslo vert�s instituto (angl. Institute for

Business value)18 specialistais, Kaunas �trauktas � pasaulio miest�, turin�i� kokybiškiausi� pla�iajuos�io

ryš�, penketuk� kartu su trimis Japonijos miestais (Jokohama, Nagoja ir Soporo) ir Piet� Kor�jos sostine

Seulu.

Be to, pagal jau kelet� met� atliekamo Oksfordo universiteto pla�iajuos�io ryšio tyrimo

ataskait�19, analizuojan�i� šali� pasirengim� ateityje patenkinti vartotoj� l�kes�ius gauti aukštos kokyb�s

ir naujoviškas paslaugas, kaip „pasiruošusios rytojui“ (angl. ready for tomorrow) (žr. 81 pav.), 2010 m.,

kaip ir 2009 m., Lietuva vertinama kartu su labiausiai pažengusiomis pasaulio šalimis, tokiomis kaip Piet�

Kor�ja, Japonija ir Švedija, ir patenka tarp 14 aukš�iausi� pasirengimo lyg� pasiekusi� pasaulio valstybi�.

Tyrimo rezultatai grindžiami 40 mln. pla�iajuos�io interneto spartos kokyb�s testais, atliktais 72 pasaulio

valstyb�se.

„Pasiruošusios rytojui“

Kor�ja Japonija Latvija Švedija Suomija Bulgarija Vokietija Honkongas Rumunija Lietuva Nyderlandai Portugalija Danija Islandija

„Patogiai besim�gaujan�ios šios dienos programomis“

Šveicarija JAV �ekija Vengrija Belgija Pranc�zija Slovakija Norvegija Estija Liuksemburgas Austrija Singap�ras Lenkija Slov�nija Rusija Graikija Ukraina Kanada Taivanas

„Pasitinkan�ios šios dienos programas“ Ispanija Australija Airija Malta Naujoji Zelandija Italija Turkija �il� Izraelis Gana Tailandas Saudo Arabija Kipras Brazilija JAE

„Toliau nuo šios dienos program�

slenks�io“ Kataras Kinija Argentina Bahreinas Meksika Tunisas Kosta Rika Piet� Afrika Malaizija Pakistanas Indija Marokas Kolumbija Filipinai Indonezija Jordanija Egiptas Vietnamas Alžyras

„Pagrindin�s programos“

Peru Nigerija Kenija Angola

81 pav. Šali� pasirengimas ateityje patenkinti vartotoj� l�kes�ius gauti aukštos kokyb�s ir naujoviškas paslaugas Šaltinis: Saïd Business School, Oxford University, 2010 m.

Kitos duomen� perdavimo (ne�skaitant interneto prieigos) paslaugos

Šiame ataskaitos skyriuje apžvelgiamos duomen� perdavimo paslaugos (išskyrus interneto

prieigos paslaugas), teikiamos naudojantis virtualaus privataus tinklo (VPN), IP, Frame Relay, Ethernet,

Ethernet VLAN ir kitomis technologijomis. Šias paslaugas 2010 m. pabaigoje teik� 15 �kio subjekt�,

2009 m. j� buvo 14.


61

Bendros pajamos iš duomen� perdavimo paslaug� 2010 m., palyginti su 2009 m., sumaž�jo

1,8 proc. ir sudar� 64,9 mln. Lt (2009 m. – 66,9 mln. Lt) (82 pav.). Po staigaus abonent�, kuriems

teikiamos mažmenin�s duomen� perdavimo paslaugos, skai�iaus sumaž�jimo 2009 m., 2010 m. j� v�l

augo 6,1 proc. ir met� gale siek� 13,9 t�kst. abonent� (žr. 82 pav.). Pagal tai, kad abonent� skai�ius

augo, nors bendros mažmenin�s duomen� perdavimo pajamos krito, galima spr�sti apie ši� paslaugos

kain� maž�jim�.

5,4 7,312,5

20,713,1 13,9

37,545,4

53,763,5 66,9 64,9

05

10152025

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.0

20

40

60

80

Abonent� skai�ius Pajamos

82 pav. Pajamos iš mažmenini� duomen� perdavimo paslaug� teikimo, mln. Lt, bei abonent�, kuriems teikiamos mažmenin�s duomen� perdavimo paslaugos, skai�ius, t�kst., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

2010 m. pagrindiniai dalyviai duomen� perdavimo rinkoje išliko tie patys: TEO LT, AB,

UAB „Bit� Lietuva“, UAB „Omnitel“, V „Infostrukt�ra“ ir išaugo dar vienas šios rinkos dalyvis – AB

„Lietuvos energija“viii. 2010 m. TEO LT, AB, užimama mažmenin� duomen� perdavimo paslaug� rinkos

dalis, matuojant pajamomis, padid�jo 5,3 procentinio punkto (žr. 83 pav.), nors jo pajamos smuko nuo

39,3 mln. Lt. (2009 m.) iki 36,1 mln. Lt. V „Infostrukt�ra“ užimama atitinkamos rinkos dalis per 2010 m.

išaugo 4,1 proc., augo taip pat ir pajamos nuo 9,9 mln. Lt iki 12,3 mln. Lt. UAB „Omnitel“ ir

UAB „Bit� Lietuva“ užimamos rinkos dalys per 2010 m. sumaž�jo atitinkamai 3,2 ir 1,7 procentinio punkto

ir siek� atitinkamai 4,6 mln. Lt ir 5,2 mln. Lt. Šiuos du operatorius lenk� AB „Lietuvos energija“ kurios

užimama rinkos dalis šiemet pirm� kart� žymiai išaugo ir siek� 9,2 proc., arba beveik 6 mln. Lt.

64,1 %

47,2 %

49,1 %

49,3 %

52,7 %

58,8 %

7,0 %

20,1 %

16,1 %

15,9 %

14,7 %

11,2 %

8,0 %

15,7 %

14,9 %

13,2 %

11,2 %

9,7 % 14,8 %

11,2 %

8,8 %

7,7 %

5,5 %

18,9 % 9,2 % 2,2 %

11,5 %

12,2 %

12,8 %

10,3 %

5,4 %

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

TEO LT, AB UAB „Omnitel“ UAB „Bit� Lietuva“ V „Infostrukt�ra“ UAB "Lietuvos energija" Kiti

* nuo 2010 m. IV ketv. šias paslaugas teikia AB „Lietuvos energija“ antrin� �mon� UAB „Data Logistics Center“.

83 pav. Mažmenin�s duomen� perdavimo paslaug� rinkos strukt�ra pagal pajamas, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

viii nuo 2010 m. IV ketv. šias paslaugas teikia AB „Lietuvos energija“ antrin� �mon� UAB „Data Logistics Center“.


62

Apibendrinimas

� Bendros rinkos dalyvi� pajamos iš interneto prieigos paslaug� teikimo 2010 m. siek� 406,4 mln. lit� ir,

palyginti su 2009 m., maž�jo vos 1,5 proc. bei sudar� 15,8 proc. vis� elektronini� ryši� paslaug�

pajam�, kit� duomen� perdavimo pajamos smuko 3 proc.

� Bendros interneto pajamos iš abonent�, naudojan�i� fiksuotas pla�iajuos�io ryšio technologijas,

2010 m. sudar� 299,9 mln. Lt, t.y. 4,6 proc. mažiau nei 2009 m.

� 2010 m. interneto prieigos paslaug� abonent� skai�ius padid�jo 10,5 proc. ir met� pabaigoje siek�

879,6 t�kst. Pla�iajuos�io ryšio technologijomis 2010 m. pabaigoje naudojosi 878,4 t�kst. abonent�,

tai 10,7 proc. daugiau negu 2009 m. (2009 m. j� buvo 793,9 t�kst.). Pla�iajuos�io ryšio skvarba

2010 m. pabaigoje siek� 27,1 proc., t. y. 3,3 procentinio punkto didesn� nei 2009 m.

� 2010 m. iš bendro interneto abonent� skai�iaus 77,9 proc. (684,1 t�kst. abonent�) interneto prieigai

gauti naudojo fiksuotas pla�iajuos�io ryšio technologijas, o 22,1 proc. (194,4 t�kst. abonent�) buvo

prisijung� judriojo ryšio tinklu, naudojant kompiuter�. Fiksuotu pla�iajuos�iu ryšiu teikiamos interneto

prieigos skvarba Lietuvoje buvo 21,1 proc., o judriojo telefono ryšio tinklu teikiama pla�iajuos�io ryšio

skvarba siek� 6 proc.

� 2010 m. pabaigoje mažmenines pla�iajuos�io ryšio paslaugas šviesolaidin�mis ryšio linijomis, gavo

307,7 t�kst. abonent�, t. y. 21 proc. daugiau nei 2009 m., kas sudar� 35 proc. vis� pla�iajuos�io ryšio

linij�.

� Toliau augo belaidžio ryšio linijomis teikiam� interneto paslaug� apimtys: 2010 m. pabaigoje šiuo b�du

prie interneto jung�si 87,5 t�kst. abonent�, belaidžio ryšio prisijungim� skai�ius per metus išaugo

26 proc.

� Populiariausi� – didesn� kaip 10 Mb/s – spart� pasirinko 41,7 proc. vartotoj�. Labiausiai sumaž�jo

naudojimasis interneto greitaveika nuo 144 iki 512 Kb/s – apie 10 kart�, tiek skai�iuojant pagal real�

abonent� skai�i�, tiek ir procentine dalimi nuo visomis technologijos teikiamos interneto prieigos.

� 2010 m. pabaigoje Lietuva pagal nam� �ki� duomen� pri�mimo iš interneto spart� tarp pasaulio

valstybi� už�m� 2 viet�, o pagal duomen� siuntimo spart� – 3 viet�.

� Pajamos, gautos iš kit� duomen� perdavimo paslaug� teikimo, per 2010 m. smuko 1,8 proc. ir sudar�

64,9 mln. Lt.

� Abonent�, kuriems teikiamos kitos duomen� perdavimo paslaugos, skai�ius per metus išaugo 6 proc.

ir 2010 m. gale siek� 13,9 t�kst.

1 Informacin�s technologijos Lietuvoje 2010 // Statistikos departamentas, Vilnius 2010. 2 http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/cf/item-detail-dae.cfm?item_id=5789 3 Informacin�s technologijos Lietuvoje 2010 // Statistikos departamentas, Vilnius 2010. 4 Ne�skai�iuoti abonentai, gaunantys interneto prieigos paslaugas viešojo judriojo telefono ryšio galiniame �renginyje (WAP). 5 European Commission Communications Committee Working document: Broadband access in the EU: situation at 1 July 2010, Brussels, 21st November, 2010, DG INFSO/C4, COCOM10-29 FINAL. http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/cf/itemlongdetail.cfm?item_id=6502 6 http://www.placiajuostis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=11&Itemid=11 7 Kompanijos Point Topic parengta pla�iajuos�io ryšio statistika (Broadband statistics for December 2009, December of 2010). 8 European Commission Communications Committee Working document: Broadband access in the EU: situation at 1 July 2010, Brussels, 21st November, 2010, DG INFSO/C4, COCOM10-29 FINAL. 9 http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/cf/itemlongdetail.cfm?item_id=6502 10 http://www.erdves.lt/?lt=1156419444 11IDATE, FTTH/B Panorama, European Union (36) at December 2010, http://www.ftthcouncil.eu/documents/studies/Market_Data_December_2010.pdf


63

12IDATE, FTTH/B Panorama, European Union (36) at December 2010, http://www.ftthcouncil.eu/documents/studies/Market_Data_December_2010.pdf 13 EIU, http://viewswire.eiu.com/index.asp?layout=ib3Article&pubtypeid=1162462501&article_id=1937885978&rf=0 ; http://iq.lt/technologijos/lietuva-sviesolaidzio-lydere-europoje/ 14http://www.eurocomms.com/features/7437-limited-access-to-incumbents-infrastructure-drives-ftthb-subscriber-growth-in-cee-report 15 European Commission, Communications Committee Working document: Broadband Access in the EU: situation at 1July 2009, Brussels, 18 November 2009, DG INFSO/C4, COCOM09-29 FINAL http://ec.europa.eu/information_society/eeurope/i2010/docs/interinstitutional/cocom_broadband_july09.pdf 16 European Commission Communications Committee Working document: Broadband access in the EU: situation at 1 July 2010, Brussels, 21st November, 2010, DG INFSO/C4, COCOM10-29 FINAL 17 http://netindex.com/download/ ; http://netindex.com/upload/. 18 Digital Economy Rankings 2010. Beyond e-readines. A report from the Economist Intelligence Group. http://graphics.eiu.com/upload/EIU_Digital_economy_rankings_2010_FINAL_WEB.pdf 19 http://www.sbs.ox.ac.uk/Documents/broadband%20study/Third%20annual%20broadband%20study%202010.pdf

2.2.4. Televizijos paslaugos


Nors informacijos gavimo b�dai smarkiai pasikeit� – vis daugiau jos gaunama moderniomis

elektronini� ryši� priemon�mis, tokiomis kaip mobilusis ir fiksuotasis internetas, televizijos reikšm�

kasdieniame gyvenime išlieka didžiul�. Naujos technologijos (raiškioji, trima�io vaizdo, mobilioji televizija,

taip pat nauj� technologij� televizori� ekranai) leidžia m�gautis ir kuria „kino teatro kokyb�s ryšk� ir

tikrovišk� vaizd�“1. Nauja skaitmenin� �ranga atveria platesn� nei iki šiol program� spektr�.

Šiandien ži�r�ti m�gstamos komandos varžybas arba patikusios grup�s muzikin� klip� galima ne

tik televizoriaus ar asmeninio kompiuterio ekrane, bet ir mobiliaisiais prietaisais – planšetiniais

kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais. Be to, šiomis galimyb�mis galima naudotis bet kurioje pasaulio

vietoje, jei tik ten yra interneto prieiga.

2010 m. Lietuvoje buvo teikiamos tiek mokamos, tiek nemokamos televizijos paslaugos.

Mokamos televizijos paslaugos buvo teikiamos kabelin�s televizijos (KTV), mikrobang�s daugiakanal�s

televizijos (MDTV), interneto protokolo technologijomis pagr�stos televizijos (IPTV), skaitmenin�s

antžemin�s televizijos (DVB-T) bei palydovin�s televizijos tinklais, o nemokama televizija – analogin�s

bei skaitmenin�s antžemin�s televizijos tinklais. Pamin�tina, kad 2010 m. Lietuvos gyventojai gal�jo

matyti 14 nemokam� (nekoduot�) skaitmenini� televizijos program�: 12 iš j� transliavo Lietuvos

transliuotojai ir 2 buvo retransliuojamos TEO LT, AB.

Gauti tikslius duomenis apie nemokamos televizijos vartotoj� skai�i� sud�tinga, nes paprastai

vienas nam� �kis turi daugiau nei vien� televizori� ir televizijos paslaugas gauna daugiau nei vienu

pri�mimo b�du. RRT renka duomenis tik apie mokamos televizijos form� abonentus (2009–2010 m.

duomenys pateikti 7 lentel�je). Darant prielaid�, kad vienas televizijos abonentas prilygsta vienam nam�

�kiui, galima teigti, jog 2010 m. pabaigoje 53 proc., t. y. tiek pat, kiek 2009 m., nam� �ki� Lietuvoje

naudojosi nemokamos televizijos pri�mimo paslaugomis, o atitinkamai 47 proc. naudojosi mokamos

televizijos paslaugomis (kitomis nei analogin�s antžemin�s televizijos ar nemokamos skaitmenin�s

antžemin�s televizijos pri�mimo paslaugomis).


64

2010 m. gruodžio m�n. RRT užsakymu atliktas šalies gyventoj� naudojimosi skaitmenine

televizija tyrimas parod�, kad nemokamos televizijos paslaugomis naudojosi 45 proc. respondent�,

52 proc. respondent� šiuo metu moka už televizij�, o 3 proc. turi tiek mokam�, tiek nemokam� televizij�2.

Tai reiškia, kad daugiau nei pus� šalies nam� �ki� moka už televizij�, t. y. už pageidaujam� turin� ir jo

�vairov�. RRT duomenimis, 2010 m. pabaigoje iš viso buvo 638,3 t�kst. abonent� (t. y. apie 47,2 proc.

vis� nam� �ki�), kurie naudojosi mokamos televizijos (angl. Pay-TV) paslaugomis (�skaitant teikiamos

KTV ir MDTV tinklais, IPTV, DVB-T bei palydovin�s televizijos).

7 lentel�. Mokamos televizijos paslaug� abonent� skai�ius, vnt. ir pokytis, proc., 2009–2010 m.

2009 m. 2010 m. Pokytis, palyginti su 2009 m.

KTV abonent� skai�ius: 399 102 404 976 +1,5 %

- analogin�s televizijos abonent� 372 468 361 629 -3 %

- skaitmenin�s televizijos abonent� 26 634 43 347 +38,6 %

MDTV abonent� skai�ius: 21 148 20 005 +5,7 %

- skaitmenin�s televizijos abonent� 21 148 20 005 +5,7 %

DVB-T abonent� skai�ius 46 712 63 695 +26,7 %

Palydovin�s televizijos abonent� skai�ius 74 541 78 873 +5,5 %

IPTV abonent� skai�ius 57 839 70 681 +18,2 %

Iš viso: 599 342 638 230 +6,1 % Šaltinis: RRT

Stebint mokamos televizijos paslaug� abonent� skai�i� ir pokyt� 2010 m. (žr. 7 lentel�), matyti,

jog labiausiai augo DVB-T abonent� skai�ius – 26,7 proc. Bendroje ši� paslaug� strukt�roje (žr. 84 pav.)

DVB-T, palyginti su 2009 m., augo 2,2 procentinio punkto, o palyginti su 2008 m. – beveik dvigubai. IPTV

abonent� skai�ius buvo antras pagal augimo temp� ir per metus išaugo 18,2 proc. IPTV abonent� dalis

2010 m. bendroje mokamos televizijos paslaug� strukt�roje išaugo 1,4 procentinio punkto. 2010 m.

nežymiai did�jo MDTV abonent� skai�ius, per metus jis išaugo 5,7 proc., bendroje televizijos paslaug�

strukt�roje – 0,4 procentinio punkto, palydovin�s televizijos skai�ius augo panašiai – 5,5 proc., o bendroje

strukt�roje išliko nepakit�s ir sudar� 12,4 proc. Didžiausi poky�iai pastebimi kabelin�s televizijos

abonent� pasiskirstymo srityje, nors bendras abonent� skai�ius 2010 m. augo 1,5 proc. (tam �takos tur�jo

labai padid�j�s skaitmenin�s KTV abonent� skai�ius – per metus jis išaugo 38,6 proc.), bendroje

mokamos televizijos paslaug� strukt�roje KTV abonent� skai�ius maž�jo 3,1 procentinio punkto, palyginti

su 2009 m., bei 18,2 procentinio punkto, palyginti su 2008 m.

81,7 %

66,6 %

63,5 %

4,5 %

3,5 %

3,1 % 10 %

7,8 %

5,4 %

12,4 %

12,4 %

9,7 %

8,4 %

11,1 %

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Kabelin� televizija Mikrobang� daugiakanal� televizija (MDTV)Skaitmenin� antžemin� televizija (DVB – T) Palydovin� televizija*Interneto protokolo technologijomis pagr�sta televizija (IPTV)

* duomenys apie palydovin�s televizijos abonentus RRT prad�ti rinkti nuo 2009 m. III ketv.

84 pav. Mokamos televizijos abonent� pasiskirstymas pagal naudojam� televizijos r�š�, proc., 2008–2010 m. Šaltinis: RRT


65

RRT duomenimis, pajamos iš KTV, MDTV, IPTV, DVB-T bei palydovin�s televizijos paslaug�

teikimo 2010 m., palyginti su 2009 m., išaugo 25,1 proc. – nuo 127,2 mln. Lt iki 159,1 mln. Lt.

85 paveiksle pateikiamas pajam�, gaut� iš abonent� už suteiktas televizijos paslaugas 2010 m.,

pasiskirstymas pagal atskiras televizijos r�šis. Pajam� pasiskirstymas yra analogiškas abonent�

pasiskirstymui: didžiausi� dal� pajam� uždirbo KTV, antroje vietoje buvo palydovin� televizija, o tre�ioje –

IPTV.

Didžiausia mokamos televizijos pajam� dalis – 24,5 proc. teko AS „Viasat“ (palydovin�s

televizijos teik�ja), TEO LT, AB (bendrov� teikia tiek IPTV, tiek DVB-T paslaugas) už�m� antr� viet�

(24,3 proc.), o tre�i� viet� – UAB „Mikrovisatos TV“ (analogin�s ir skaitmenin�s KTV ir MDTV teik�ja)

(7,3 proc.).

Palydovin� televizija24,0%

DVB-T10,6%

IPTV12,2%

MDTV 3,7%

Kabelin� televizija49,4%

85 pav. Pajam� iš mokamos televizijos veiklos pasiskirstymas pagal atskiras televizijos r�šis, proc., 2010 m. Šaltinis: RRT

Mokamos televizijos abonent� pasiskirstymas Lietuvoje atitinka pasaulio šali� mokamos

televizijos (angl. Pay-TV) rinkose vyraujan�ias tendencijas. IDATE duomenimis3, KTV (tiek analogin�, tiek

skaitmenin�) vis dar išlieka pagrindine mokamos televizijos forma daugelyje pasaulio šali�. Ta�iau KTV

rinkai tampant vis labiau prisotinta, ateityje prognozuojamas didesnis IPTV bei skaitmenin�s antžemin�s

televizijos tiek abonent� skai�iaus, tiek pajam� augimas. Palydovin� televizija pagal naudojim�si ja užima

antr�, IPTV mokamos televizijos segmente – tre�i�, o skaitmenin�s antžemin�s televizijos paslaugos –

ketvirt� vietas (žr. 86 pav.).

404,4

416,9

426,7

440,1

489,2

84,7

95,8

107,3

122,3

174,9

3,7

4,0

4,4

4,6

5,9

5,4

11,8

19,3

28,8

60,6

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.**

2013 m.*

Kabelin� TV Skaitmenin� antžemin� TV Palydovin�TV IPTV

* prognoz� ** �vertis

86 pav. Mokamos televizijos abonent� pasiskirstymas pasaulyje pagal naudojam� televizijos r�š�, mln. nam� �ki�, 2006–2013 m. Šaltinis: IDATE


66

Kalbant apie mokamos televizijos pl�tros tendencijas, verta pamin�ti ir tai, kad daugelyje pasaulio

šali� vis labiau populiar�ja paslaug� paketai, kuriuose yra si�lomos ir televizijos paslaugos. Paslaug�

paketai (angl. Bundled Offers) – tai vieno operatoriaus ar paslaug� teik�jo teikiamos dvi ar daugiau

paslaug� už vien� kain� ir ta kaina yra pateikiama vienoje s�skaitoje.

2010 m. pabaigoje Lietuvoje paslaug� paketus teik� 15 elektronini� ryši� paslaug� teik�j�:

12 si�l� dviej� paslaug� paketus ir 4 bendrov�s – 3 paslaug� paketus (3 bendrov�s teik� ir dviej� ir trij�

paslaug� paketus). 2010 m., kaip ir 2009 m., labiausiai naudotasi dviej� paslaug� paketais, per metus

abonent�, besinaudojan�i� dviej� paslaug� paketais, skai�ius išaugo 28,5 proc. ir siek� 98 382. Kaip

matyti iš 8 lentel�s, didžiausi� dviej� paslaug� paket� dal� (61,3 proc.) 2010 m. sudar� abonentai, kurie

naudojosi paketais „pla�iajuostis internetas ir televizija“. Toki� abonent� skai�ius buvo 60,4 t�kst., ta�iau,

palyginti su 2009 m., jis sumaž�jo 9,1 proc. Beveik 4 kartus – iki 38,1 t�kst. – išaugo vartotoj�, kurie

naudojosi paslaug� paketu „judrusis telefono ryšys ir internetas“, skai�ius (panašus augimas buvo ir

2009 m.). Šie vartotojai bendroje dviej� paslaug� paket� vartotoj� dalyje sudar� 38,7 proc. t. y. net

25 procentiniais punktais daugiau nei 2009 m. Tok� spart� nuolatin� šio paketo augim� galima gr�sti

išaugusia išmani�j� telefon� bei planšetini� kompiuteri� paklausa, kuri skatina mobili�j� duomen�

naudojim�. Mažiausiai b�ta fiksuoto telefono ryšio ir televizijos paslaug� abonent� – 27, per metus jis

maž�jo daugiau nei dvigubai. Nors 2010 m. besirenkan�i�j� dviej� paslaug� paket� skai�ius augo, ta�iau

2,5 karto (iki 856 abonent�) sumaž�jo trij� paslaug� paketo „fiksuotas telefono ryšys, pla�iajuostis

internetas ir televizija“ naudojimas.

8 lentel�. Abonent�, kurie naudojasi dviej� ir daugiau paslaug� paketais, skai�ius, vnt., bei pokytis, proc., 2009–2010 m.

2009 m. 2010 m. Pokytis, palyginti su 2009 m.

Bendras abonent�, kurie naudojasi dviej� paslaug� paketais (angl. Double-play), skai�ius

76 535 98 382 +28,5 %

- fiksuoto telefono ryšio balso ir pla�iajuos�io interneto 154 143 -7,1 %

- fiksuoto telefono ryšio balso ir televizijos 70 27 -61,4 %

- pla�iajuos�io interneto ir televizijos 66 376 60 369 -9,1 %

- judriojo telefono ryšio balso ir pla�iajuos�io interneto 9 935 38 087 +3,8 karto Šaltinis: RRT

Analogin� televizija

Analogin� antžemin� televizija. 2010 m. gruodžio m�n. RRT užsakymu atlikto šalies gyventoj�

naudojimosi skaitmenine televizija tyrimo rezultatai parod�, kad analogine antžemine televizija naudojosi

45 proc. respondent� ir ši televizijos forma buvo labiausiai paplitusi rajon� savivaldyb�se. Dažniausiai šia

televizijos forma naudojosi: Panev�žio rajono (79 proc.), Kupiškio rajono (76 proc.), Rietavo (75 proc.),

Šilut�s rajono (74 proc.), Alytaus rajono (74 proc.), Mol�t� rajono (74 proc.), Taurag�s rajono (70 proc.)

savivaldyb�se. Mažiausiai šis televizijos pri�mimo b�das paplit�s didžiuosiuose miestuose (Vilniuje –

16 proc., Kaune –21 proc., Klaip�doje –14 proc., Šiauliuose –19 proc.) bei Visagino (16 proc.) ir Akmen�s

rajono (20 proc.) savivaldyb�se.


67

Analogin� kabelin� televizija. 2010 m. pabaigoje analogin�s KTV paslaug� teikimu vert�si

49 �kio subjektai. Analogin�s KTV abonent� skai�ius per 2010 m. sumaž�jo 3 proc. ir siek� 361,6 t�kst.

(2009 m. buvo 372,5 t�kst.), analogin�s KTV rinkos pajamos taip pat maž�jo – 1 mln. Lt ir siek�

71,2 mln. Lt. Daugiausia šios televizijos abonent� tur�jo UAB „Vinita“ (18 proc. analogin�s KTV

abonent�) ir UAB „Balticum TV“ (13 proc.) (žr. 87 pav.).

UAB "Telerena" 4 %

UAB "Init" 8 %

UAB "Rygveda" 5 %

UAB "Mikrovisatos TV" 9 %

UAB "Balticum TV" 13 %

Kiti 21 %

UAB "Vinita" 18 %

UAB "Viginta" �moni� grup� 8 %

UAB "Kabeliniai ryši� tinklai"

9 %

UAB "Lignita" 2 %

UAB "AVVA" 3 %

87 pav. Analogin�s kabelin�s televizijos rinkos strukt�ra, pagal abonent� skai�i�, proc. 2010 m. Šaltinis: RRT

Skaitmenin� televizija

Pagal Skaitmenin�s televizijos diegimo Lietuvoje model�, Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s

patvirtint� 2004 m. lapkri�io 25 d. nutarimu Nr. 1492, 28 p. iki 2012 m. spalio 29 d. turi b�ti galutinai

išjungta skaitmenin� antžemin� televizija ir sklandžiai pereinama prie pažangi� skaitmenini� televizijos

transliavimo technologij�, užtikrinan�i� efektyvesn� radijo dažni� panaudojim� ir leidžian�i� teikti daugiau

bei �vairesni� paslaug�.

RRT duomenimis, analogin�s antžemin�s televizijos b�d� met� pradžioje rinkosi 46,6 proc.

abonent�, met� pabaigoje – 41,3 proc., t. y. j� sumaž�jo 5,3 proc. Skaitmenin�s antžemin�s televizijos

abonent� skai�ius išaugo 8,7 proc.: nuo 10 proc. met� pradžioje iki 18,7 proc. met� pabaigoje. Kabelin�s

televizijos abonent� nežymiai sumaž�jo – nuo 40,2 proc. iki 37,9 proc.alydovin�s televizijos ir IPTV

abonent� skai�iai išaugo atitinkamai 1,2 proc. ir 0,9 proc.

0,1 %

0,3 %

7,1 %

40,2 %

10,0 %

46,6 %

0,3 %

1,2 %

8,3 %

37,9 %

18,7 %

41,3 %

Kita

IPTV

Palydovin� televizija

KTV ir MDTV

Skaitmenin� antžemin� televizija

Analogin� antžemin� televizija

2010 m. sausis 2010 m. gruodis

88 pav. Televizijos program� pri�mimo b�dai, proc., 2010 m. Šaltinis:RRT


68

Apklausa parod�, kad analogin�s antžemin�s televizijos atsisakyti nelink� vyriausi tyrimo

dalyviai, žemiausio išsimokslinimo respondentai, kaimo vietovi�, mažesni� pajam� atstovai. Tyrimo

duomenys taip pat leidžia daryti išvad�, kad didžiuosiuose miestuose analoginiu TV signalo pri�mimu

naudojamasi re�iau, nei kitoje Lietuvos teritorijoje. Mažiausias skai�ius žmoni�, besinaudojan�i�

analoginiu antžeminiu (eteriniu) b�du priiman�iu signal� yra didžiuosiuose miestuose: Klaip�dos mieste –

14 proc., Vilniaus mieste – 15,5 proc., Šiauli� mieste – 19 proc.

Atliktu tyrimu taip pat buvo siekiama sužinoti visuomen�s informuotum� ir pasirengim� pereiti prie

skaitmenin�s antžemin�s televizijos naudojimo. Iš apklausos duomen� matyti, kad analogin�s televizijos

išjungimo dat� 2010 m. pabaigoje žinojo 74 proc. respondent� (2009 m. žinan�i�j� ši� dat� tebuvo

41 proc.). 94 proc. respondent� žinojo, kad skaitmeniniam signalui priimti reikalinga tur�ti tam pritaikyt�

televizori� arba skaitmenin�s televizijos pried�l� (angl. Set top box). Vienodai gerai informuoti yra ir

miest�, ir kaimo vietovi� gyventojai.

Iki 50 Lt sum� pried�liams �sigyti gal�t� skirti 26 proc. apklaust�j�; ši� sum� dažniau nurod�

žemiausio išsimokslinimo atstovai, mažiausi� pajam� grup�s nariai, bedarbiai, pensininkai, studentai,

moksleiviai, nam� šeiminink�s. Nuo 51 iki 100 Lt papildomai �rangai �sigyti gal�t� skirti 19 proc., nuo

101 iki 200 Lt – 14 proc. respondent�. Aukš�iausio išsimokslinimo respondentai, didžiausi� pajam�

apklaustieji, aukš�iausio, vidutinio lygio vadovai ir smulk�s verslininkai dažniau teig� jau turintys

televizori� ar televizoriaus pried�l�, priimant� skaitmenin� televizij�.

Iš apklausos rezultat� paaišk�jo, kad informacij� apie per�jim� prie skaitmenin�s televizijos

gyventojai b�t� link� gauti per televizij� (nurod� 65 proc. respondent�), internete (44 proc.), spaudoje

(34 proc.), per radij� (15 proc.).

RRT duomenimis, mokamos skaitmenin�s televizijos naudojimas per 2010 m. išaugo 21,9 proc. ir

met� pabaigoje šia televizija naudojosi 276,7 t�kst. abonent� (2009 m. – 226,9 t�kst.). Tai sudar�

43,3 proc. vis� mokamos televizijos abonent� arba 20,5 proc. vis� nam� �ki�. Populiariausia mokamos

skaitmenin�s televizijos forma išlieka palydovin� televizija – 28,5 proc. vis� abonent�, nuo jos nedaug

atsilieka IPTV – 25,6 proc. abonent�. 89 pav. pateikiami duomenys, kaip per pastaruosius dvejus metus

kito mokamos skaitmenin�s televizijos ži�rov� pasirinkimas.

2009 m.

KTV 11,7 %

Palydovin� TV

32,9 %

MDTV 9,3 %

DVB-T 20,6 %

IPTV 25,5 %

2010 m.

KTV 15,7 %

Palydovin� TV

28,5 %

MDTV 7,2 %

DVB-T 23,0 %

IPTV 25,6 %

89 pav. Mokamos skaitmenin�s televizijos abonent� pasiskirstymas pagal prijungimo b�dus, proc., 2009–2010 m. Šaltinis: RRT


69

Vertinant mokamos skaitmenin�s televizijos rink� pajamomis, gautomis iš šios televizijos veiklos,

nustatyta, kad 2010 m. pajamos iš mokamos skaitmenin�s televizijos veiklos siek� 87,8 mln. Lt. ir tai

sudar� 55 proc. vis� mokamos televizijos pajam�4. Palyginti su 2009 m., šios pajamos išaugo 60 proc.

(2009 m. pajam� gauta 55 mln. Lt, ir tai sudar� 43,3 proc. bendr� mokamos televizijos pajam�). Toliau

pavaizduota pajam�, gaut� iš mokamos skaitmenin�s televizijos veiklos, pasiskirstymas pagal

operatorius.

AS "Viasat" 43,5 %

TEO LT, AB40,8 %

UAB "Mikrovisatos TV" 4,4 %

Kiti 7,4 %

UAB "Balticum TV" 3,9 %

90 pav. Pajam� iš mokamos skaitmenin�s televizijos veiklos pasiskirstymas pagal operatorius, proc., 2010 m. Šaltinis: RRT

Skaitmenin� antžemin� televizija. 2010 m. pabaigoje mokamas DVB-T paslaugas, naudojant

MPEG-4 standart�, Lietuvoje teik� TEO LT, AB, ir UAB „Balticum TV“.

2010 m. pabaigoje šiuo televizijos b�du naudojosi 63,7 t�kst. (2009 m. - 46,7 t�kst.) abonent�.

Per metus ši� abonent� skai�ius išaugo 36,4 proc. Pajamos iš DVB-T veiklos met� pabaigoje jos siek�

16,95 mln. Lt, ir per metus laiko jos išaugo dvigubai (nuo 8,6 mln. Lt 2009 m.). Iš j� 99,9 proc. sudar�

TEO LT, AB, pajamos.

63 69558 72253 97350 61146 71240 65938 01934 30126 410

2008 m. IV ketv.

2009 m. I ketv.

2009 m.II ketv.

2009 m. III ketv.

2009 m. IV ketv.

2010 m. I ketv.

2010 m. II ketv.

2010 m. III ketv.

2010 m. IV ketv.

91 pav. DVB-T mokamos televizijos abonent� skai�iaus dinamika, vnt., 2008-2010 m. Šaltinis: RRT

Skaitmenin� kabelin� ir mikrobang� daugiakanal� televizija. 2010 m. pabaigoje skaitmenin�s

televizijos paslaugas kabelin�s televizijos ir MDTV tinklais teik� 18 paslaug� teik�j� (18 teik� kabelin�s

televizijos tinklais, 3 – MDTV tinklaisi). Skaitmenin� kabelin� televizija buvo transliuojama DVB-C

standartu, o MDTV transliavimui operatoriai buvo pasirink� DVB-C ir DVB-T standartus. Belaid�mis

i Trys teik�jai teik� ir skaitmenin�s kabelin�s televizijos ir MDTV paslaugas


70

technologijomis teikiama MDTV, kuri yra alternatyva kabelinei televizijai, buvo prieinama Lietuvos didži�j�

miest� gyventojams. Pažym�tina, kad MDTV operatoriai savo programas transliuoja tik skaitmeniniu

b�du.

2010 m. pabaigoje skaitmenin�s kabelin�s televizijos abonent� skai�ius siek� 43,4 t�kst.

(2009 m. – 26,6 t�kst.), ir per metus išaugo 63 proc., skaitmenin�s MDTV paslaug� abonent� skai�ius

per 2010 m. šiek tiek sumaž�jo ir met� pabaigoje siek� 20 t�kst. (2009 m. – 21,1 t�kst.) (žr. 92 pav.).

2091521 353 21 222 21 148 20 525 19 904 20 005418 15 093 15 382 19 246 21 285

43 34738 73932 32229 31926 63422 76621 39119 96518 74516 35914 15513 129

2008 m. I ketv.

2008 m. II ketv.

2008 m. III ketv.

2008 m. IV ketv.

2009 m. I ketv.

2009 m.II ketv.

2009 m. III ketv.

2009 m. IV ketv.

2010 m. I ketv.

2010 m. II ketv.

2010 m. III ketv.

2010 m. IV ketv.

Skaitmenin�s MDTV abonentai Skaitmenin�s KTV abonentai

92 pav. Skaitmenin�s kabelin�s televizijos ir skaitmenin�s MDTV abonent� skai�ius, vnt., 2008–2010 m. ketv. Šaltinis: RRT

Did�jant skaitmenin�s kabelin�s televizijos abonent� skai�iui, pajamos iš šios televizijos teikimo

veiklos 2010 m., palyginti su 2009 m., išaugo 53 proc. iki 7,4 mln. Lt (2009 m. šios pajamos sudar�

4,8 mln. Lt). Pajam� iš skaitmenin�s MDTV televizijos veiklos 2010 m. buvo gauta 5,9 mln. Lt, o palyginti

su 2009 m. jos smuktel�jo 13 proc. (2009 m. j� buvo gauta 6,8 mln. Lt).

Skaitmenin� palydovin� televizija. Lietuvos mokamos skaitmenin�s televizijos rinkoje pagal

abonent� skai�i� pirmauja skaitmenin� palydovin� televizija. Ji yra siun�iama iš palydovo „Sirijus-4“,

apr�pian�io vis� Lietuvos teritorij�. Lietuvoje vienintel� bendrov� AS „Viasat“ transliuoja ir retransliuoja

palydovin� televizij� skaitmeniniu formatu. 2010 m. pabaigoje ji tur�jo apie 78,9 t�kst. abonent�, t. y. nuo

2009 m. pabaigos j� skai�ius padid�jo 6 proc.

Vienas palydovin�s televizijos privalum� – žymiai didesn� talpa perduodant raiškiuosius HDTV

televizijos kanalus. Nors vis labiau Lietuvoje populiar�jan�i� raiški�j� HDTV televizij� galima perduoti

kabeliniais, IPTV, DVB-T tinklais, ta�iau HDTV televizijos perdavimas minimais tinklais yra labiau ribotas

(t. y. gali b�ti perduotas santykinai mažesnis HDTV kanal� skai�ius) d�l tokiai televizijai perduoti

reikaling� ribot� radijo dažni� (kanal�) skai�iaus. AS „Viasat“ retransliuoja 3 raiškiosios televizijos

kanalus.

IPTV. Lietuvoje 2010 m. pabaigoje IPTV paslaugas teik� 8 bendrov�s: TEO LT, AB,

UAB „Penki� kontinent� komunikacijos centras“, UAB „Transteleservis“, UAB „Miesto tinklas“,

UAB „Alpha Komunikacijos-1“, UAB „Horda“, UAB „Kavamedia" ir UAB „Dokeda“. IPTV paslaugos buvo

prieinamos didži�j� Lietuvos miest� ir rajon� gyventojams. Ši televizija ypatinga tuo, kad ži�rovui atveria

daug galimybi� ne tik m�gautis aukštos kokyb�s retransliuojamais vaizdais, bet taip pat leidžia jungti

daugyb� kit� paslaug� – galima virtuali vaizdo nuoma, virtualus kino teatras, asmeninis kanalas,

asmeninio vaizdo rašytuvas, televizija ant darbalaukio (TOD), suteikianti galimyb� �rašyti pageidaujam�

laid�, el. paštas, galimyb� valdyti televizori� išmaniuoju telefonu arba planšetiniu kompiuteriu ir dar

daugelis kit� galimybi�.


71

IDATE vertinimu5, kitaip nei kabelin� ir palydovin� televizijos, b�tent IPTV kartu su antžemine

skaitmenine televizija turi dideli� galimybi� ir potencial� pl�stis visuose pasaulio regionuose (taip pat ir

Europoje), ir tai per artimiausius kelet� met� tur�t� išryšk�ti vertinant tiek gaunamomis pajamomis, tiek ir

abonent� skai�iumi. Operatoriai deda dideles pastangas rasti optimal� optinio pluošto tiesimo ir

panaudojimo b�d�, nes b�tent FFTx linijos leidžia integruoti interneto ir televizijos paslaugas � vien�

paslaug� paket�.

Per pra�jusius metus Lietuvoje IPTV vartotoj� skai�ius išaugo 22 proc. – nuo 57,8 t�kst. 2009 m.

pabaigoje iki 70,7 t�kst. 2010-aisiais (žr. 93 pav.). Tarp j� didžiausioji dalis - 96 proc. – priklauso

TEO LT, AB, 2,2 proc. – UAB „Penki� kontinent� komunikacij� centrui“. 2010 m. augant IPTV abonent�

skai�iui, did�jo ir pajamos iš šios televizijos teikimo. Pajamos už IPTV paslaug� teikim� padid�jo nuo

15,1 mln. Lt 2009 m. iki 19,4 mln. Lt 2010-aisiais, t. y. 28,5 proc.

70 73565 89862 73760 32757 83952 58349 15146 17041 10433 21828 26723 253

2008 m. I ketv.

2008 m. II ketv.

2008 m.III ketv.

2008 m. IV ketv.

2009 m. I ketv.

2009 m.II ketv.

2009 m. III ketv.

2009 m. IV ketv.

2010 m. I ketv.

2010 m. II ketv.

2010 m. III ketv.

2010 m. IV ketv.

93 pav. IPTV televizijos abonent� skai�ius, vnt., 2008–2010 m. I-IV ketv. Šaltinis: RRT

Raiškioji televizija

Lietuvoje raiški�j� televizij� (angl. High Definition Television, HDTV) galima perduoti DVB-T,

kabeliniais, IPTV bei palydoviniais tinklais.

Daugiausia DVB-T ir IPTV abonent� Lietuvoje turinti TEO LT, AB, 2010 m. abiej� ryši� televizij�

abonentams si�l� HDTV paslaugas. DVB-T abonentams bendrov� si�l� 3 raiškiosios televizijos kanalus:

„National Geographic Channel HD“, „Discovery HD Showcase“ ir „Eurosport HD“. Nuo 2010 m. gruodžio

vidurio šiuos kanalus mato ne tik Vilniaus, bet ir Kauno abonentai. TEO LT, AB, IPTV abonentai gal�jo

matyti 4 raiškiosios HDTV televizijos kanalus: „National Geographic Channel HD“, „Discovery HD

Showcase“, „Eurosport HD“, „History HD“6. TEO LT, AB, teis� � ši� kanal� retransliavim� DVB-T ir IPTV

tinklais �gijo laim�jusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos konkursus HDTV programoms retransliuoti.

AS „Viasat“, teikianti televizijos paslaugas palydoviniu ryšiu, raiškiuoju HDTV kanalu transliavo

„National Geographic Channel HD“, „MTVN HD“ ir „Viasat Premier League HD“ programas.

Viešai prieinam� šaltini� duomenimis7, kiti televizijos paslaug� teik�jai savo ži�rovams si�l� ir

aukš�iau min�tas, ir kitas raiškiosios televizijos programas, tokias kaip: „I-Concerts HD“, „Bebe TV HD“,

„Rush HD“, „HD1“, „MyZen TV HD“, „Luxe TV HD“, „Arte HD“, „ZDF HD“, „Astra Promo HD“, „Anixe HD“,

„Mezzo live HD“ ir kitas.

Apibendrinimas


72

� Apibendrinant televizijos pl�tr� Lietuvoje, 2010 m. daug�jo mokamos televizijos (�skaitant skaitmenin�

televizij�) abonent�: per metus ši� abonent� skai�ius išaugo 6,5 proc. ir siek� 638,3 t�kst.

� Nemokamos televizijos paslaugomis naudojosi 47 proc. respondent�, 4 proc. tur�jo tiek mokam�, tiek

nemokam� televizij�.

� 2010 m. pabaigoje populiariausia mokamos televizijos forma buvo kabelin� televizija – ši� televizij�

rinkosi 63 proc. vis� mokamos televizijos abonent�, antroje vietoje buvo palydovin� televizija

(12,4 proc.) ir tre�ioje – IPTV televizija (11 proc.).

� Augant mokamos televizijos abonent� skai�iui, did�jo ir mokamos televizijos teik�j� pajamos: 2010 m.,

palyginti su 2009 m., mokamos televizijos teik�j� pajamos išaugo ketvirtadaliu – nuo 127,2 mln. Lt iki

159,1 mln. Lt.

� Didžiausia mokamos televizijos pajam� dalis 24,5 proc. teko AS „Viasat“ (palydovin�s televizijos

teik�ja), TEO LT, AB (bendrov� teikia tiek IPTV, tiek DVB-T paslaugas) už�m� antr�j� viet�

(24,3 proc.), o tre�i� viet� – UAB „Mikrovisatos TV“ (analogin�s ir skaitmenin�s kabelin�s ir MDTV

televizij� teik�ja) (7,3 proc.).

� Gyventojai tampa vis geriau informuoti apie analogin�s televizijos išjungim� 2012 m. spalio 29 d.:

2010 m. pabaigoje žinojo 74 proc. gyventoj�, 94 proc. respondent� žinojo, kad skaitmeniniam signalui

priimti reikalinga tur�ti tam pritaikyt� televizori� arba skaitmenin�s televizijos pried�l�.

� Mokamos skaitmenin�s televizijos naudojimas per 2010 m. išaugo 21,9 proc. ir met� pabaigoje šia

televizija naudojosi 276,7 t�kst. abonent�. Tai sudar� 43,3 proc. vis� mokamos televizijos abonent�

arba 20,5 proc. vis� nam� �ki�.

1 http://www.technologijos.lt/n/pranesimai_spaudai/straipsnis-7392/straipsnis?name=straipsnis-7392&l=1&p=1 2 http://rrt.lt/lt/apzvalgos-ir-ataskaitos/rrt-uzsakymu-atliktu-ph6r.html 3IDATE, TV 2010. Markets&trends. Facts&figures. http://www.idate.org/en/Free-download/Free-download_73_.html 4 Bendros pajamos iš televizijos veiklos 2010 m. sudar� 159,1mln Lt. 5 IDATE, TV 2010. Markets&Trends. Facts&Figures. 6http://www.teo.lt/teo_pasaulio_straipsniai/2011-01/2507 7 Televizijos teik�j� duomenys: http://www.gala.lt/skaitmenine/kanalai/kanalai_40; http://www.viasat.lt/tv-kanalai/national-geography/; http://www.balticum.lt/?lt=1253600888, http://web.sugardas.lt/index.php?cid=135213


2.3. Didmenin�s elektronini� ryši� paslaugos

2.3.1. Didmenin� prieiga

Didmenin� prieiga – tai paslauga, kai �kio subjektas, turintis nuosav� elektronini� ryši� tinkl�,

leidžia kitam �kio subjektui naudotis jo tinklo infrastrukt�ra (pavyzdžiui, vietin�mis linijomis,

nenaudojamomis šviesolaidini� linij� skaidulomis, ryši� kabeli� kanalais) mažmenin�ms elektronini� ryši�

paslaugoms teikti. Ši� paslaug� svarb� pla�iajuos�io ryšio paslaug� pl�trai pabr�ž� ir Europos Komisija

2010 m. rugs�jo 20 d. Europos Komisijos rekomendacijoje d�l naujos kartos prieigos tinkl� prieigos

reguliavimo keldama tvarios infrastrukt�ra gr�stos konkurencijos skatinimo tiksl� ir ragindama skatinti

naujos kartos prieigos (toliau – NGA) tinkl�, t. y. lygiagre�i� prieigos tinkl�, pl�tr�. 2010 m. Lietuvos

Respublikos teritorijoje buvo teikiama tik viena prieigos prie vietin�s linijos paslauga, t. y. visiškai atsieta ir

iš dalies atsieta prieiga prie vietin�s metalin�s vytos poros linijos, ta�iau visiškai atsietos prieigos prie

vietin�s šviesolaidin�s ryšio linijos ar visiškai atsietos prieigos prie vietin�s ekranuotos ir neekranuotos

vytos poros linijos paslaugos teikiamos nebuvo.

Nuo 2005 m., kai prad�ti rinkti duomenys apie didmenin� prieig�, stebimas tiek šios rinkos

pajam�, tiek suteikt� prieig� augimas. Atsietos prieigos skai�ius išaugo 3 kartus (2006 m. teikiam� prieig�

skai�ius buvo 292, o 2010 m. – 862), pajamos iš didmenin�s interneto prieigos teikimo veiklos taip pat

išaugo beveik trigubai (2005 m. siek� 13 mln. Lt., o 2010 m. – 38,3 mln. Lt), suteikt� šviesolaidini� linij�

skaidul� skai�ius did�jo beveik 5 kartus (2006 m. suteikt� skaidul� skai�ius buvo 489, o 2010 m. – 2369).

Vienintelis pastebimas didmenin�s prieigos paslaugos maž�jimas matomas xDSL prieigos paslaug�

teikimo srityje. Atsižvelgiant � technologin� konkurencij�, kuri lemia operatori� nuosav� kitomis

technologijomis gr�st� prieigos tinkl� pl�tr� bei bendr� xDSL linij� skai�iaus maž�jim�, 2005–2010 m.

suteikt� didmenini� xDSL prieig� skai�ius sumaž�jo daugiau nei perpus.

Atsieta prieiga

Visiškai atsiet� ir iš dalies atsiet� prieig� prie vietin�s metalin�s vytos poros linijos Lietuvos

Respublikoje gali suteikti operatoriai, valdantys prieigos tinkl�, kur� sudaro vietin�s metalin�s vytos poros

linijos. Pla�iai išvystyt� geografinio padengimo prasme vietini� metalini� vytos poros linij� tinkl�, dengiant�

vis� Lietuvos Respublikos teritorij�, turi vienintelis operatorius – TEO LT, AB, kuris RRT direktoriaus

2006 m. liepos 17 d. �sakymu Nr. 1V–818 yra pripažintas �kio subjektu, turin�iu didel� �tak� 2006 m.

atsietos prieigos prie metalin�s vytos poros linijos rinkoje ir yra vienintelis �kio subjektas Lietuvos

Respublikoje, �pareigotas teikti ir teikiantis visiškai atsietos ir iš dalies atsietos prieigos prie vietin�s

metalin�s vytos poros linijos paslaug� kitiems operatoriams.

TEO LT, AB, didmenines visiškai atsietos ir iš dalies atsietos prieigos prie vietini� metalini�

vytos poros linij� paslaugas teik� dviem paslaug� teik�jams: UAB „Baltnetos komunikacijos“ ir V

„Infostrukt�ra“. Bendras teikiam� prieig� skai�ius 2010 m. pabaigoje buvo 862, iš j� 695 buvo visiškai

atsietos, o 167 – iš dalies atsietos prieigos prie vietin�s metalin�s vytos poros linijos (žr. 94 pav.).


74

292

443

478

121

695

494

167

2006 m.*

2007 m.*

2008 m.*

2009 m.

2010 m.

Visiškai atsietos prieigos Iš dalies atsietos prieigos

* 2006-2008 m. TEO LT, AB � suteikt� visiškai atsiet� prieig� prie vietin�s linijos skai�i� �traukdavo ir iš dalies atsiet� prieig� skai�i�.

94 pav. TEO LT, AB, suteikt� visiškai atsiet� ir iš dalies atsiet� prieig� prie vietin�s metalin�s vytos poros linij� skai�ius, vnt., 2006–2010 m. Šaltinis: RRT

Kaip matyti 94 paveiksle, iki 2009 m. TEO LT, AB, teik� visiškai atsiet� prieig� prie vietini�

metalini� vytos poros linij�, �skaitant ir iš dalies atsiet� prieig�. Nuo 2009 m. išskirs�ius min�tas prieigas,

iš dalies atsiet� prieig� bendrov� suteik� 4 kartus daugiau, palyginti su visiškai atsietomis prieigomis,

2010 m. atsietos prieigos strukt�ra v�l keit�si, t. y. 2010 m. II ketv. 4,6 karto išaugo suteikt� visiškai

atsiet� prieig� (nuo 143 iki 661) ir 3,6 karto maž�jo iš dalies atsiet� prieig� skai�ius (nuo 539 iki 150). Tai

galima aiškinti 2010 m. vasario m�n. TEO LT, AB, pasi�lyta visiškai atsietos prieigos paslaugos

didmeniniams klientams pardavimo skatinimo akcija1. Bendras atsiet� prieig� prie vietini� metalini� vytos

poros linij� skai�ius 2010 m., palyginti su 2009 m., išaugo 40,1 proc.

2010 m. rugs�jo m�n. TEO LT, AB, atnaujino ir standartin� pasi�lym� bei sumažino visiškai

atsietos prieigos prie vietin�s metalin�s vytos poros linijos ir iš dalies atsietos prieigos m�nesinius

užmokes�ius2 (žr. 9 lentel�). 2010 m. 40,1 proc. išaug�s suteikt� prieig� skai�ius rodo paklausos

elastingum� kain� atžvilgiu, ta�iau, nepaisant to, nauj� paslaugos gav�j� nebuvo pritraukta.

9 lentel�. TEO LT, AB, atsietos prieigos prie vietin�s metalin�s vytos poros linijos standartiniai užmokes�iai, Lt, (be PVM), 2010 m.

Paslaugos pavadinimas

Technini� galimybi�

tyrimo užmokestis, Lt

be PVM

�diegimo užmokestis, Lt

be PVM

M�nesinis užmokestis, Lt

be PVM

Išjungimo užmokestis, Lt

be PVM

Atvykimo ir diagnostikos užmokestis

Nuo 2009 m. balandžio 01 d.iki 2010 m. rugs�jo 27 d.

Visiškai atsieta prieiga 215,22 202,56 24 65,41 25,42

Iš dalies atsieta prieiga 215,22 204,6 18,84 65,41 25,42

Nuo 2010 m. rugs�jo 28 d.

Visiškai atsieta prieiga 50 150 18 65,41

Iš dalies atsieta prieiga 50 150 16,50 65,41

Atvykimo ir diagnostikos (gedimo šalinimo) mokestis taikomas pagal bendrov�je

galiojan�ius tarifus Šaltinis: TEO LT, AB, standartinis prieigos paslaug� pasi�lymas


75

Interneto prieiga

2010 m. didmenin�s interneto prieigos paslaugasi teik� 8 teik�jai, kuri� per metus gautos

pajamos iš didmenin�s interneto prieigos teikimo veiklos siek� 38,3 mln. Lt (žr. 95 pav.), t. y. beveik

3 kartus daugiau nei 2005 m. bei 13,6 proc. daugiau, palyginti su 2009 m.

13 17,3 18,425,3

33,7 38,3

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

95 pav. Didmenin�s interneto prieigos teikimo pajamos, mln. Lt, 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

Analizuojant rinkos strukt�r� pagal teik�j� pajamas, gautas iš didmenini� interneto paslaug�

teikimo, 2010 m. pabaigoje didžiausi� pajam� dal� tur�jo UAB „Satgate“ – 69,5 proc. (17 procentini�

punkt� daugiau nei 2009 m.). Atsižvelgiant � išaugusi� UAB „Satgate“ pajam� dal� didmenin�s interneto

prieigos rinkoje, palyginti su pra�jusiais metais, maž�jo kit� rinkos dalyvi� užimama rinkos dalis –

TEO LT, AB, maž�jo 11,4 procentini� punkt� ir sudar� 18 proc., atitinkamai po 3 procentinius punktus

maž�jo UAB „Nacionalinis telekomunikacij� tinklas“ ir LATTELECOM SIA pajam� dalis, tiesa, atsiradus

keliems naujiems rinkos dalyviams, 1 procentiniu punktu išaugo ši� teik�j� pajam� dalis (žr. 96 pav.).

TEO LT, AB 18 %

UAB „Nacionalinis telekomunikacij� tinklas“

6 %

UAB „Satgate“69 %

LATTELEKOM SIA filialas4 %kiti

3 %

96 pav. Pajam� iš didmenini� interneto prieigos paslaug� teikimo pasiskirstymas, pagal teik�jus, proc., 2010 m. Šaltinis: RRT

RRT duomenimis, 2010 m. pabaigoje didmenines xDSL prieigos paslaugas kitiems interneto

prieigos teik�jams teik� TEO LT, AB. Šia paslauga naudojosi 10 �kio subjekt�. 2010 m. pabaigoje

TEO LT, AB, kitiems interneto prieigos teik�jams pardav� 1 282 xDSL didmenines prieigas, t. y.

20,1 proc. mažiau nei 2009 m. TEO LT, AB, suteikt� didmenini� xDSL prieig� skai�ius nuo 2005 m. iki

i Didmenin� interneto prieigos paslauga yra apibr�žiama kaip interneto srauto (angl. Bitstream) ir (ar) didmenin�s prieigos prie vietin�s linijos suteikimas kitiems interneto paslaug� tiek�jams, kurie ši� paslaug� pagrindu teikia paslaugas savo galutiniams paslaug� gav�jams.


76

2010 m. sumaž�jo daugiau nei dvigubai – 52,2 proc. (žr. 97 pav.). Tik�tina, kad tokia situacija susiklost�

d�l rinkoje egzistuojan�ios technologin�s konkurencijos, kuri lemia operatori� nuosav� kitomis

technologijomis, pavyzdžiui, vietin�mis šviesolaidin�mis ryšio linijomis, gr�st� prieigos tinkl� pl�tr�.

1 2821 6062 2172 3632 1552 681

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

97 pav. TEO LT, AB, suteikt� didmenini� xDSL prieig� apimtis, vnt., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

Prieiga prie šviesolaidini� linij� skaidul�

Prieigos prie šviesolaidini� linij� skaidul� (angl. Dark Fibre) teikimu 2010 m. gruodžio 31 d.

vert�si 11 paslaug� teik�j�. Prieigos prie šviesolaidini� linij� skaidul� teik�jai informacij� apie suteiktas

šviesolaidines linij� skaidulas ir gaunamas pajamas RRT prad�jo teikti nuo 2006 m. IV ketv. – nuo šio

laikotarpio iki 2010 m. pabaigos šviesolaidini� linij� skaidul� teik�j� suteikt� skaidul� skai�ius išaugo

4,8 karto iki 2 369 vnt., (žr. 98 pav.). 2010 m. suteikt� šviesolaidini� linij� skaidul� skai�iaus augimo

tempas nebuvo toks spartus kaip per pra�jusius trejus metus, ta�iau, palyginti su 2009 m., jis padid�jo

beveik 5 proc.

489 8911848 2257 2369

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

98 pav. Suteikt� šviesolaidini� linij� skaidul� skai�ius, vnt., 2006–2010 m. Šaltinis: RRT

Analizuojant suteikt� prieig� prie šviesolaidini� linij� skaidul� skai�iaus pasiskirstym� pagal

teik�jus (žr. 99 pav.) matyti, kad nuo 2006 m. iki 2010 m. pabaigos TEO LT, AB, užimama rinkos dalis

sumaž�jo 5,9 procentinio punkto – nuo 51,9 iki 46,0 proc., ir, nors 2009 m., palyginti su 2008 m.,

TEO LT, AB, dalis padid�jo 7,7 procentinio punkto, 2010 m., palyginti su pra�jusiais metais, ji v�l

sumaž�jo 1,9 procentinio punkto.

51,9 % 62,9 %40,2 % 47,9 % 46,0 %

48,1 % 37,2 % 59,9 % 52,1 % 54,0 %

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. TEO LT, AB Kiti paslaug� teik�jai

99 pav. Suteikt� šviesolaidini� linij� skaidul� rinkos strukt�ra pagal linij� skai�i�, proc., 2006–2010 m. Šaltinis: RRT


77

Bendros prieigos prie šviesolaidini� linij� skaidul� teik�j� pajamos iš šviesolaidini� linij� skaidul�

teikimo veiklos 2010 m. pabaigoje sudar� 19,7 mln. Lt ir per metus sumaž�jo 5,7 proc. 100 paveiksle

pateikiamas šviesolaidini� linij� skaidul� rinkos pajam� pasiskirstymas pagal paslaug� teik�jus.

Be TEO LT, AB, kuri generavo 48,7 proc. bendr� rinkos pajam� (3 procentiniais punktais mažiau nei

2009 m.), pagal gaunamas pajamas pirmavo UAB „Skaidula“ – 30,8 proc. bendr� pajam� (4,1 procentinio

punkto daugiau nei 2009 m.) bei Viešoji �staiga „Pla�iajuostis internetas“ – 14,6 proc. bendr� pajam�

(1,3 procentinio punkto daugiau nei 2009 m.).

59,8 %

51,7 %

48,7 %

64,4 %

23,3 %

33,6 %

26,7 %

30,8 %

13,3 %

14,6 %

10,0 % 4,9 %

7,3 %

3,5 %

2,0 %

2,0 %

1,0 %

2,4 %

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

TEO LT, AB UAB „Skaidula“ Vš „Pla�iajuostis internetas“** AB „Lietuvos energija“* Kiti

* AB „Lietuvos energija“ paslaugas prad�jo teikti nuo 2010 m. III ketv., nuo 2010 m. IV ketv. šias paslaugas teikia AB „Lietuvos energija“ antrin� �mon� UAB „Data Logistics Center“. ** Vš „Pla�iajuostis internetas“ paslaugas prad�jo teikti nuo 2010 m. II ketv. 100 pav. Šviesolaidini� linij� skaidul� rinkos pajam� strukt�ros dinamika, proc., 2007–2010 m. Šaltinis: RRT

Prieiga prie ryši� kabeli� kanal�

Operatoriai, nor�dami teikti mažmenines pla�iajuos�io ryšio arba balso paslaugas, gali tiesti savo

prieigos tinkl�, �sirengiant nuosav� ryši� kabeli� kanal� sistem� (toliau – RKKS), arba didmenin� prieigos

prie RKKS paslaug� perkant iš kito operatoriaus. Vadovaujantis Elektronini� ryši� �statymo 39 straipsniu,

Elektronini� ryši� infrastrukt�ros �rengimo ir naudojimo taisykl�mis, patvirtintomis RRT direktoriaus

2005 m. birželio 10 d. �sakymu Nr. 1V-562 (Žin., 2005, Nr. 76-2786), asmenys, valdantys elektronini�

ryši� ir kit� tinkam� infrastrukt�r�, turi leisti bendrai ja naudotis, jei tenkinamos min�tose taisykl�se

nurodytos s�lygos.

Istoriškai yra susiklost�, kad RKKS paprastai valdo buv� monopoliniai vieš�j� ryši� tinkl� teik�jai,

tod�l jie turi galimyb� spar�iai vystyti savo NGA tinklus, pasinaudodami jau turima RKKS infrastrukt�ra.

Atsižvelgiant � tai, kad s�naudos, reikalingos RKKS �rengti (t. y. nutiesti RKK, �rengti šulinius ir pan.), yra

neproporcingai didel�s, palyginti su s�naudomis, kurios b�t� patiriamos bendrai naudojant esam� RKKS,

Europos Komisija, skatindama tiek infrastrukt�ra gr�st� konkurencij�, tiek efektyvias investicijas � NGA

tinkl� pl�tr�, ragina bendrai naudoti jau sukurt� infrastrukt�r� bei užkirsti keli� neefektyviam RKKS

dubliavimui.

RRT duomenimis, 2010 m. II ketv. pabaigoje rinkoje buvo 655 098 km ryši� kabeli� kanal�, kuri�

97,8 proc. priklaus� TEO LT, AB (2008 m. 98,2 proc.). TEO LT, AB, yra vienintel� pla�iajuos�io ryšio ir

balso paslaug� teik�ja, turinti pla�iai teritorinio padengimo prasme išvystyt� prieig� prie ryši� kabeli�

kanal�. Nuo 2010 m. balandžio 1 d. TEO LT, AB, elektronini� ryši� paslaug� teik�jams teik� ši� prieig�

10 lentel�je nurodytomis standartin�mis kainomis3. Palyginti su paskutiniu kain� pakeitimu, kuris buvo

2008 m. spalio 14 d., matome, jog 4 Lt maž�jo m�nesinis vietos nuomos RRK 1 km mokestis, taip pat

keit�si nuolaid� sistema (žr. 11 lentel�), priklausomai nuo tiesiamo RKK kiekio, matuojant kilometrais.


78

10 lentel�. TEO LT, AB, teiktos prieigos prie ryši� kabeli� kanal� standartin�s kainos, Lt be PVM, 2008–2010 m.

Užmokestis Standartin�s kainos

560,00 nuo 2010-04-01

Vienkartinis užmokestis už vietos nuomos RKK technini� s�lyg� tyrim� ir informacijos pateikim�, 1 km ar mažiau RKK 560,00

(nuo 2008-10-14 iki 2010-04-01)

0,56*L(m)* nuo 2010-04-01 Vienkartinis užmokestis už vietos nuomos RKK technini�

s�lyg� tyrim� ir informacijos pateikim�, daugiau negu 1 km RKK 0,56*L(m)*

(nuo 2008-10-14 iki 2010-04-01)

96,00 nuo 2010-04-01

M�nesinis vietos nuomos RKK 1 km 100,00

(nuo 2008-10-14 iki 2010-04-01)

* L(m) – vieno ištirto RKK ilgis metrais Šaltinis: TEO LT, AB

11 lentel�. TEO LT, AB taikytos nuolaidos, proc., 2008–2010 m. Nuolaidos

nuo 2010-04-01 Nuolaidos

nuo 2008-10-14 iki 2010-04-01 RKK kiekis Nuolaida RKK kiekis Nuolaida 50–59 km 2 % 50–59 km 2 % 60–69 km 4 % 60–69 km 4 % 70–79 km 6 % 70–79 km 6 % 80–99 km 8 % 80–89 km 8 %

100–199 km 10 % 90–99 km 9 % 200–299 km 12 % 100 km ir daugiau 10 %

300 km ir daugiau 14 % Šaltinis: TEO LT, AB

Apibendrinimas

� 2010 m., palyginti su 2009 m., TEO LT, AB, suteikt� atsietos prieigos linij� skai�ius išaugo 40 proc. –

iki 862 vnt. 2010 m., kaip ir ankstesniais metais, TEO LT, AB, šias prieigas teik� 2 �kio subjektams:

UAB „Baltnetos komunikacijos“ ir V „Infostrukt�ra“.

� Pajamos, gautos iš didmenini� interneto prieigos paslaug� teikimo, per 2010 m. išaugo 13,6 proc.,

palyginti su 2009 m., ir sudar� 38,3 mln. Lt.

� Bendros prieigos prie šviesolaidini� linij� skaidul� teik�j� pajamos iš šviesolaidini� linij� skaidul�

teikimo veiklos 2010 m. pabaigoje sudar� 19,7 mln. Lt ir per metus sumaž�jo 5,7 proc.

� Lietuvos Respublikoje elektronini� ryši� paslaug� teik�jai dažniausiai naudojasi TEO LT, AB, ryši�

kabeli� kanal� prieiga.

1 http://www.rrt.lt/lt/verslui/konkurencijos-prieziura/standartiniai-pasiulymai/prieigos-pasiulymai.html 2 http://www.teo.lt/sites/default/files/VERSLAS/Paslaugu_teikejams/Atsieta_prieiga/LLU_naujas_3_priedas.pdf 3http://www.teo.lt/sites/default/files/VERSLAS/Paslaugu_teikejams/Infrastruktura/Vieta_RKKS_2%20priedas%20ir%20jo%203%20priedelis.pdf


2.3.2. Tinkl� sujungimo paslaugos

Tinkl� sujungimo paslaug� paklaus� formuoja operatoriai, siekiantys savo abonentams sudaryti

galimyb� susisiekti su kuo platesniu kit� operatori� abonent� ratu. Tinkl� sujungimo paslaugas sudaro

skambu�i� inicijavimas, skambu�i� tranzitas, skambu�i� užbaigimas tiek viešuosiuose judriojo telefono

ryšio, tiek fiksuoto telefono ryšio tinkluose, taip pat tarptinklinio judriojo telefono ryšio paslaugos,

teikiamos užsienio šali� vieš�j� judriojo telefono ryšio paslaug� teik�j� abonentams, atvykusiems �

Lietuvos Respublik�.


Tinkl� sujungimo rinka ir 2010 m. išliko viena reikšmingiausi� elektronini� ryši� rinkos dali�.

Tinkl� sujungimo rinka, spar�iai augusi nuo 2003 m. iki 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. trauk�si atitinkamai

7,3 proc. ir 18,8 proc. Tinkl� sujungimo pajam�i maž�jim� gal�jo lemti tiek judriojo, tiek fiksuoto telefono

ryšio skambu�i� užbaigimo paslaug� kain� (žr. 106 ir 107 pav.) maž�jimas. Pajamos iš tinkl� sujungimo

veiklos 2010 m. sudar� 549,5 mln. Lt. (žr. 101 pav.). Bendroje sektoriaus pajam� strukt�roje tinkl�

sujungimo rinkos dalis 2010 m. pabaigoje sudar� 21,4 proc. vis� elektronini� ryši� sektoriaus pajam� ir,

palyginti su 2009 m., maž�jo 2,1 procentinio punkto. Tinkl� sujungimo rinka, 2009 m. maž�jusi tiek pat,

kiek ir visa elektronini� ryši� rinka, 2010 m. krito gerokai daugiau.

364,6 400,4531,6 607,5 673,8 730,3 676,8

549,5

18,0 %

21,1 %22,7 % 23,5 %23,4 %

21,4 %22,5 %

18,9 %

0

250

500

750

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.10%

15%

20%

25%

Tinkl� sujungimo pajamos Bendr�j� elektronini� ryši� rinkos pajam� dalis

101 pav. Tinkl� sujungimo rinkos pajam� dinamika, mln. Lt, ir dalis bendr�j� elektronini� ryši� rinkos pajam� strukt�roje, proc., 2004–2010 m. Šaltinis: RRT

2010 m. didži�j� viešojo judriojo telefono ryšio operatori� (UAB „Omnitel“, UAB „Bit� Lietuva“,

UAB „Tele2“) bei istorinio viešojo fiksuoto ryšio operatoriaus (TEO LT, AB) kartu užimama tinkl�

sujungimo rinkos dalis pagal pajamas sudar� 83,2 proc. ir siek� 517,3 mln. Lt (žr. 102 pav.). 2009 m.

atitinkama rinkos dalis buvo 4,3 procentinio punkto didesn� ir siek� 88 procentus. 2010 m. judriojo ryšio

operatoriai pasidalijo vidutiniškai po 20 proc. tinkl� sujungimo rinkos: po 20,2 proc. tinkl� sujungimo rinkos i Tinkl� sujungimo pajamas sudaro pajamos, gautos už skambu�i� inicijavimo, tranzito ir užbaigimo tiek viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose, tiek viešuosiuose fiksuoto telefono ryšio tinkluose paslaug� teikim� kitiems operatoriams ir užsienio šali� vieš�j� judriojo telefono ryšio paslaug� teik�j� už j� abonent�, atvykusi� � Lietuvos Respublik� ir besinaudojan�i� tarptinklinio ryšio paslaugomis, pokalbius.


80

už�m� UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“, 19,5 proc. rinkos teko UAB „Bit� Lietuva“. TEO LT, AB, 2010 m.

gavo daugiausia pajam� už tinkl� sujungimo paslaugas (23,3 proc.) ir tai sudar� 127,1 mln. Lt. Kitiems

tinkl� sujungimo paslaug� teik�jams teko 16,8 proc. vis� pajam� už tinkl� sujungimo paslaugas.

Pažym�tina, kad daugiau nei pus�, t. y. 10,9 proc. iš 16,8 proc., kitiems tinkl� sujungimo paslaug�

teik�jams tenkan�ios rinkos dalies teko UAB „Mediafon“. 2010 m. judriojo ryšio operatori� tinkl�

sujungimo rinkos dalys maž�jo panašiu dydžiu, vidutiniškai po 30,4 proc. Daugiausiai augo TEO LT, AB,

užimama tinkl� sujungimo rinkos dalis – 5,3 procentinio punkto, kit� judriojo ir fiksuoto telefono ryšio tinkl�

operatori� kartu atitinkamos rinkos dalis augo 0,6 procentinio punkto.

UAB „Mediafon“ 10,9 %

Kiti 5,9 %

UAB „Omnitel“ 20,2 %

UAB „Bit� Lietuva“ 19,5 %UAB „Tele2“

20,2 %

TEO LT, AB 23,3 %

102 pav. Tinkl� sujungimo rinkos strukt�ra pagal pajamas, proc., 2010 m. Šaltinis: RRT

Skambu�i� užbaigimo paslaugos

Skambu�i� užbaigimo paslaugas sudaro Lietuvos ir užsienio šali� operatori� tinkluose inicijuoti

skambu�iai, kurie buvo užbaigti Lietuvos operatori� viešuosiuose judriojo bei fiksuoto telefono ryšio

tinkluoseii. Didžioji dauguma (94,6 proc., arba 483,8 mln. Lt) tinkl� sujungimo rinkos pajam�, gaut� iš

Lietuvos judriojo telefono ryšio operatori� abonent�, 2010 m. buvo gauta už skambu�i� užbaigimo

paslaugas. 55,1 proc. skambu�i� užbaigimo rinkos pajam� per šiuos metus gavo judriojo telefono ryšio

operatoriai ir jos sudar� 266,5 mln. Lt.

Skambu�i� užbaigimo paslaug� rinkos dydis, matuojant operatori� tinkluose užbaigt� pokalbi�

trukme, 2010 m. augo 3,4 proc. ir sudar� 2 015,6 mln. min. (žr. 103 pav.). 2010 m. judriojo ryšio tinkluose

užbaigta beveik 5 kartus daugiau skambu�i� nei fiksuoto ryšio tinkluose, t. y. daug dažniau buvo

skambinama kitiems judriojo telefono ryšio abonentams, nei fiksuoto telefono ryšio abonentams. Pokalbi�

trukm�, kai skambu�iai užbaigiami viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose, 2010 m. augo 12,5 proc.

ir sudar� 84,4 proc. (1 705,2 mln. min.) vis� Lietuvos operatori� tinkluose užbaigt� skambu�i�. Pokalbi�,

kai skambu�iai užbaigiami fiksuoto telefono ryšio tinkluose, trukm� per metus augo 2,2 proc. ir siek�

314,4 mln. min.

ii Toliau šioje ataskaitos skyriaus dalyje nagrin�jama skambu�i� užbaigimo paslaug� rinka, kuri apima tik skambu�ius iš kit� tinkl�, vidiniai skambu�iai n�ra vertinami.


81

253,6 281,0 291,5 298,5 307,5 314,4

699,8

215,2 200,9

1 705,21 512,1

848,6 995,4 1 121,3 1 302,1 1 460,5

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Užbaigt� skambu�i� trukm� fiksuoto telefono ryšio tinkluose Užbaigt� skambu�i� trukm� judriojo telefono ryšio tinkluose

103 pav. Fiksuoto ir judriojo telefono ryšio tinkluose užbaigt� skambu�i� trukm�, mln. min., 2003–2010 m. Šaltinis: RRT

Vertinant Lietuvos vieš�j� judriojo ir fiksuoto telefono ryšio tinkl� operatori� abonent� užbaigt�

skambu�i� trukm�, atsižvelgiant � skambu�i� kilm�, išskiriami skambu�iai, inicijuoti judriojo telefono ryšio

tinkluose, fiksuoto telefono ryšio tinkluose bei užsienio šali� tinkluose. Didžiausia – 86,1 proc. dalis

(1 474 mln. min.) per 2010 m. judriojo telefono ryšio tinkluose užbaigt� skambu�i� buvo inicijuota kituose

judriojo ryšio tinkluose (žr. 104 pav.). Didžiausia dalis (40,6 proc., arba 127,8 mln. min.) fiksuoto telefono

ryšio tinkluose užbaigt� skambu�i� buvo inicijuoti taip pat judriojo ryšio tinkluose. O mažiausia dalis tiek

fiksuoto telefono ryšio tinkluose, tiek judriojo telefono ryšio tinkluose užbaigt� skambu�i� buvo inicijuoti

fiksuoto ryšio tinkluose (atitinkamai 3,8 proc. ir 24,2 proc.).

35,2 %38,2 %39,6 %39,7 %

38,2 %42,5 %

24,2 %20,5 %

13,2 %15,8 %

21,4 %12,9 %

40,6 %41,3 %

47,2 %44,5 %

40,3 %44,6 %

88 %86,1 %

83,2 %80,2 %

77,5 %76,6 %

3,9 %3,7 %

4,9 %5,9 %

7,1 %8,2 %

10 %8,3 %

11,9 %13,9 %

15,4 %15,2 %

2005 m.2006 m.2007 m.2008 m.2009 m.2010 m.

Užbaigti fiksuoto ryšio tinkluose2005 m.2006 m.2007 m.2008 m.2009 m.2010 m.

Užbaigti judriojo ryšio tinkluose

Inicijuoti judriojo telefono ryšio tinkluose Inicijuoti fiksuoto telefono ryšio tinkluose Inicijuoti užsienio tinkluose

104 pav. Lietuvos vieš�j� judriojo ir fiksuoto telefono ryšio tinkl� operatori� abonent� užbaigt� skambu�i� trukm�s dinamika pagal skambu�i� kilm�, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

domu, kad 2010 m. labiausiai augo (20,3 proc.) fiksuoto ryšio tinkluose užbaigt� skambu�i�,

kurie buvo inicijuoti kituose fiksuoto ryšio tinkluose, trukm� – nuo 63,2 mln. min. (2009 m.) iki 76 mln. min.

(2010 m.). 2010 m. labiausiai maž�jo (6,1 proc.) fiksuoto ryšio skambu�i� � judriojo ryšio tinklus trukm� –

nuo 41,3 mln. min. (2009 m.) iki 35,2 mln. min. (2010 m.).

2010 m. skambu�i� užbaigimo viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose rinkos strukt�ra

pagal vieš�j� judriojo telefono ryšio tinkl� operatori� užimamas rinkos dalis, matuojamas pokalbi� trukme,

rodo, kad daugiausia skambu�i� (535,6 mln. min.) buvo užbaigiama UAB „Tele2“ tinkle, t. y. dažniausiai iš

kit� telefono ryšio tinkl� buvo skambinama � UAB „Tele2“ tinkl� (žr. 105 pav.). 2010 m. vis� trij� operatori�

rinkos dalys beveik nekito: UAB „Tele2“ skambu�i� užbaigimo rinkos dydis augo (0,9 procentinio punkto),

o UAB „Omnitel“ ir UAB „Bit� Lietuva“ užimamos rinkos dalys maž�jo atitinkamai 0,7 ir 0,2 procentinio

punkto. UAB „Tele2“ rinkos dalis pagal užbaigt� skambu�i� trukm� 2000–2010 m. laikotarpiu padid�jo


82

5,2 karto – nuo 7,2 proc. iki 37,5 proc. UAB „Omnitel“ užimama atitinkamos rinkos dalis nuo 2000 m.

sumaž�jo 2,2 karto. 2010 m. UAB „Bit� Lietuva“ užbaig� 28,8 proc. (488,5 mln. min.) vis� 2010 m.

Lietuvos judriojo telefono ryšio operatori� tinkluose užbaigt� skambu�i�. Nuo 2000 m. UAB „Bit� Lietuva“

užbaigt� skambu�i� dalis augo 10,2 procentinio punkto.

33,7 %

74,2 %

66,7 %

68,6 %

60,0 %

56,3 %

40,7 %

40,0 %

38,2 %

36,6 %

34,4 %

28,8 %

18,6 %

18,2 %

21,8 %

23,9 %

30,5 %

29,9 %

30 %

29,9 %

29 %

23,4 %

37,5 %

30,1 %

31,8 %

33,5 %

36,6 %

28,8 %

20,3 %

16,1 %

9,6 %

15,1 %

7,2 %2000 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.*

2010 m.*

UAB „Omnitel“ UAB „Bit� Lietuva“ UAB „Tele2“

* UAB „Mediafon“ užimama skambu�i� užbaigimo rinkos dalis 2010 m. sudar� 102,6 t�kst. min., 2009 m. – 28,6 t�kst. min.

105 pav. Viešojo judriojo telefono ryšio tinkluose užbaigt� skambu�i� trukm�s strukt�ra, proc., 2000–2010 m. Šaltinis: RRT

2010 m., kaip ir anks�iau, Lietuvos viešojo judriojo ir viešojo fiksuoto telefono ryšio operatoriai už

skambu�i� užbaigimo paslaugas taik� skambu�i� užbaigimo kainas už pokalbio minutes bei periodinius

(m�nesinius) ir metinius užmokes�ius už su skambu�i� užbaigimo teikimu (t. y. su tinkl� sujungimu)

susijusias priemones. Viešojo judriojo ryšio operatoriai ir viešojo fiksuoto ryšio operatoriai taik� skirtingas

skambu�i� užbaigimo kainas tiek dydžiu, tiek kain� strukt�ra. 2010 m. tiek judriojo telefono ryšio, tiek

fiksuoto telefono ryšio operatoriai taik� skirtingas skambu�i� užbaigimo kainas piko laiku (nuo 8.00 iki

20.00 val. darbo dienomis) ir ne piko laiku (nuo 20.00 iki 8.00 val. darbo dienomis, vis� par� poilsio ir

šven�i� dienomis), fiksuoto telefono ryšio operatoriai, be ši� kain� taik� ir skambu�io sudarymo kain�.

Tiek viešojo judriojo ryšio operatoriai, tiek viešojo fiksuoto ryšio operatoriai 2010 m., kaip ir ankstesniais

metais, taik� užmokes�ius už su balso skambu�i� užbaigimu viešajame judriojo telefono ryšio tinkle

susijusias priemones, kurias sudaro tinkl� sujungimo taško �rengimas (vienkartinis bei periodiniai

(kas m�nes�) užmokes�iai) bei talpos tinkl� sujungimo taškuose suteikimas (vienkartinis bei periodiniai

(kas m�nes�) užmokes�iai už 2 Mb/s prievad�), ta�iau skirtingo dydžio.

2009 m. gruodžio 24 d. �sakymais Nr. 1V–1516, Nr. 1V–1515 ir Nr. 1V–1517 nustatytas kain�

kontrol�s �pareigojimas, nuo 2010 m. sausio 1 d. 37,4 proc. sumažino balso skambu�i� užbaigimo kainas

iki 18,04 ct/min. (be PVM) piko laiku ir 9,02 ct/min. (be PVM) ne piko laiku. Šiuose �sakymuose taip pat

numatyta palaipsniui mažinti kainas 2011 ir 2012 metais (žr. 106 pav.).


83

36

186,99

12,5118,04

28,8

6,266,629,0414,4

5,610,0114,43

2004-2009 m. 2009-2010 m. 2010-2011 m. 2011-2012 m. nuo 2012 m.

Piko laiku Ne piko laiku Nediferencijuojant

106 pav. Skambu�i� užbaigimo viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose kain� dinamika, ct/min. (be PVM), 2004–2012 m. Šaltinis: RRT

Vadovaujantis Europos Komisijos 2009 m. geguž�s 7 d. rekomendacija 2009/396/EB d�l

skambu�i� užbaigimo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose tarif� reguliavimo Europos S�jungoje,

nacionalin�s reguliavimo institucijos iki 2012 m. pabaigos tur�t� nustatyti skambu�i� užbaigimo tarifus,

pagr�stus efektyviai veikian�io operatoriaus patirtomis s�naudomis. Šia metodika paskai�iuotos fiksuoto

telefono ryšio tinkluose inicijuot� skambu�i� užbaigimo viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose

kainos 2012 m. pabaigoje siekt� nuo 5,18 ct/min. (0,015 EURc/min.) iki 10,36 ct/min. (0,03 EURc/min.).

Lietuvos operatoriams 2012 m. nustatytos taikytinos skambu�i� užbaigimo kainos – 6,99 ct/min. (be PVM)

piko laiku ir 6,26 ct/min. (be PVM) ne piko laiku.

2010 m. skambu�i� užbaigimui viešuosiuose fiksuoto telefono ryšio tinkluose taikytos šios kainos:

5,42 ct/min. skambu�io užbaigimo, susieto su II tipo nacionaliniu tranzitu, kaina piko laiku, 2,79 ct/min.

skambu�io užbaigimo, susieto su II tipo nacionaliniu tranzitu, kaina ne piko laiku ir 2,63 ct skambu�io

sudarymo kaina. Nuo 2009 m. balandžio 24 d., atlikus Skambu�i� užbaigimo individualiuose viešuosiuose

telefono ryšio tinkluose, teikiamuose fiksuotoje vietoje, rinkos tyrim�, vykdydami RRT direktoriaus

�sakymuose nustatytus kain� kontrol�s �pareigojimus, visi skambu�i� užbaigimo paslaug� viešuosiuose

fiksuoto telefono ryšio tinkluose teik�jai tur�jo taikyti vienodas skambu�i� užbaigimo kainas. Vykdydami

šiuos �pareigojimus fiksuoto telefono ryšio operatoriai, turintys didel� �tak� atitinkamose rinkose, prival�s

mažinti skambu�i� užbaigimo ir skambu�i� sudarymo kainas ir 2011 bei 2012 metais (žr. 107 pav.).

6,0

5,42

4,84

3,6

2,79

1,98

1,16

3,6

2,63

1,66

0,69

6,0

10,0

4,24

6,0nuo 2005-01-01 iki 2008-01-01

nuo 2008-01-31 iki 2010-01-01*

nuo 2010-01-01 iki 2011-01-01

nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01

nuo 2012-01-01

Skambu�io sudarymas Nacionalini� skambu�i� užbaigimas piko laiku Nacionalini� skambu�i� užbaigimas ne piko laiku

* Šiuo laikotarpiu kai kurie operatoriai taik� 2005-2008 m. laikotarpiu taikytas skambu�i� užbaigimo kainas.

107 pav. Skambu�i� užbaigimo, susieto su II tipo nacionaliniu tranzitu, viešuosiuose fiksuoto telefono ryšio tinkluose kain� dinamika, ct/min. (be PVM), 2005–2012 m. Šaltinis: RRT


84

2009 m. gruodžio 24 d. atlikus Balso skambu�i� užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo

telefono ryšio tinkluose ir Skambu�i� užbaigimo individualiuose viešuosiuose telefono ryšio tinkluose

rink� tyrimus, nustatyta, kad tinkl� sujungimas yra su skambu�i� užbaigimo paslauga susijusi priemon�.

2010 m. tinklus sujungian�ios šalys, vadovaudamosi priimtais sprendimais, su tinkl� sujungimu susijusias

s�naudas dalinosi per pus�. Iki 2009 m. užmokes�ius už su skambu�i� užbaigimo paslauga susijusias

priemones taik� UAB „Omnitel“, UAB „Bit� Lietuva“, UAB „Tele2“ ir TEO LT, AB, tuo tarpu 2010 m. su

tinkl� sujungimu susijusias s�naudas dalinosi 4 judriojo ryšio ir 11 fiksuoto ryšio operatori�.

Apibendrinimas

� 2010 m. UAB „Omnitel“, UAB „Bit� Lietuva“, UAB „Tele2“ ir TEO LT, AB, kartu užimama tinkl�

sujungimo rinkos dalis, matuojant pagal operatori� gautas pajamas, sudar� 83,2 proc. ir siek�

517,3 mln. Lt 2010 m. UAB „Omnitel“, UAB „Bit� Lietuva“ ir UAB „Tele2“ pasidalino vidutiniškai po

20 proc. tinkl� sujungimo rinkos, o TEO LT, AB, per 2009 m. gavo 23,3 proc. vis� rinkos pajam�.

� Skambu�i� užbaigimo rinkos dydis, matuojamas operatori� tinkluose užbaigt� pokalbi� trukme,

2010 m. augo 3,4 proc. ir sudar� 2 015,6 mln. min., iš kuri� 84,4 proc. skambu�i� (1 701,2 mln. min.)

buvo užbaigti viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose.

� Didžiausia – 86,1 proc. – dalis (1 474 mln. min.) 2010 m. judriojo telefono ryšio tinkluose užbaigt�

skambu�i� buvo inicijuoti judriojo ryšio tinkluose, o didžiausia – 40,6 proc. – dalis (127,8 mln. min.)

fiksuoto telefono ryšio tinkluose užbaigt� skambu�i� buvo inicijuoti užsienio šali� tinkluose.

� 37,5 proc. vis� 2010 m. viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose užbaigt� skambu�i� buvo

užbaigta UAB „Tele2“ tinkle, UAB „Omnitel“ tinkle užbaigta 33,7 proc. vis� skambu�i�, o

UAB „Bit� Lietuva“ – 28,8 proc.

� 2010 m. vieš�j� judriojo telefono ryšio tinkl� operatoriai savo tinkluose taik� tokias skambu�i�

užbaigimo kainas: 18,04 ct/min. (be PVM) piko laiku ir 9,02 ct/min. (be PVM) ne piko laiku.

2.3.3. Skirtosios linijos

2001–2010 m. skirt�j� linij� rinkoje buvo stebimas pajam� augimas bei konkurencijos pl�tra,

sumažinusi pagrindinio rinkos dalyvio – TEO LT, AB, – užimam� rinkos dal� pagal pajamas daugiau nei

17 procentini� punkt�, o rinkos dal� pagal linij� skai�i�iii – beveik 30 procentini� punkt�. 2001–2010 m.

skirt�j� linij� rinkos pajamos augo vidutiniškai 11 proc. kasmet. Skirt�j� linij� rinkos strukt�ros poky�ius,

kuri� pagrindinis yra pastaraisiais metais dar labiau paspart�j�s analogini� vietini� linij� skai�iaus

maž�jimas, l�m� ne tik skaitmenini� technologij� naudojimo augimas ir vis labiau maž�jantis tiesioginio

ryšio tarp organizacijos filial� suk�rimo poreikis, bet ir pla�iajuos�io ryšio pl�tra.

iii 2003–2010 m. laikotarpio duomenimis.


85

Skirt�j� linij� paslaugas 2010 m. pabaigoje teik� 12 �kio subjekt� – TEO LT, AB, AB Lietuvos

radijo ir televizijos centras, AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Bit� Lietuva“, V „Infostrukt�ra“,

UAB „Cubio“, Lattelekom SIA filialas, UAB „Data Logistics Center“, Vš „Pla�iajuostis internetas“,

UAB „Dicto Citius“, UAB „Linx telecommunications“, UAB „Ektra“.

Skirt�j� linij� paslaug� teikimo rinkos pajamos 2010 m., palyginti su 2009 m., sumaž�jo 21 proc.

ir siek� 35,1 mln. Lt (žr. 108 pav.). Bendroje elektronini� ryši� pajam� strukt�roje ši rinka 2010 m. sudar�

1,4 proc.

24,1 24,4 25,8 25,3 26,1 25,4 26,738,5 44,4

35,1

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

108 pav. Skirt�j� linij� paslaug� rinkos pajamos, mln. Lt, 2001–2010 m. Šaltinis: RRT

Daugiausia pajam� iš skirt�j� linij� paslaug� veiklos 2010 m. gavo TEO LT, AB, – 63,8 proc. vis�

rinkos pajam� ir ši dalis per metus išaugo 0,8 procentinio punkto. 0,5 procentinio punkto augo ir

Vš „Pla�iajuostis internetas“ rinkos dalis – iki 5,8 proc. UAB „Bit� Lietuva“ teikiamos skirt�j� linij�

paslaugos pagal gaunamas pajamas pakito labai nežymiai ir sudar� 6 procentus. Kit� pagrindini� skirt�j�

linij� rinkos dalyvi� užimamos rinkos dalys pagal pajamas 2010 m. maž�jo: AB „Lietuvos energija“iv

skirt�j� linij� rinkos pajam� dalis sumaž�jo 3 procentiniais punktais (nuo 15 iki 12 proc.), AB „Lietuvos

geležinkeliai“ dalis – 0,7 procentinio punkto (nuo 4 iki 3,3 proc.) (žr. 109 pav.).

81,2 %

65,8 %

56,5 %

44,7 %

53,7 %

51,7 %

55,3 %

61,0 %

63,0 %

63,8 %

27,9 %

25,4 %

24,3 %

29,0 %

23,7 %

18,2 %

15,0 %

12,1 %

19,4 %

1,8 %

3,3 %

4,0 %

6,8 %

7,8 %

7,0 %

6,9 %

6,5 %

4,2 %

3,9 %

6,0%

6,0%

4,0%

5,3 %

3,0 %

5,8 % 9,0 %

6,7 %

7,0 %

13,3 %

12,3 %

15,1 %

23,4 %

15,6 %

10,9 %

12,7 %2001 m.

2002 m.*

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

TEO LT, AB AB „Lietuvos energija“** AB „Lietuvos geležinkeliai“

UAB „Bit� Lietuva“ Vš „Pla�iajuostis internetas“ Kiti

* I pusme�io duomenys ** nuo 2010 m. IV ketv. šias paslaugas teikia AB „Lietuvos energija“ antrin� �mon� UAB „Data Logistics Center“

109 pav. Skirt�j� linij� paslaug� rinkos pajam� strukt�ra, proc., 2001–2010 m. Šaltinis: RRT

iv nuo 2010 m. IV ketv. šias paslaugas teikia AB „Lietuvos energija“ antrin� �mon� UAB „Data Logistics Center“.


86

Bendras teikiam� kitiems skirt�j� linij� skai�ius 2010 m. pabaigoje buvo lygus 3 108 ir, palyginti

su 2009 m., sumaž�jo 20 proc. Daugiausia operatoriai teik� skirt�sias linijas naudodami savo tinklo

resursus ir tik 13,9 proc. linij� 2010 m. pabaigoje buvo antrin�s, t. y. perparduodamos kito �kio subjekto

skirtosios linijos.

Skirt�j� linij� skai�iaus sumaž�jim� 2010 m. l�m� vietini� linij� (23,1 proc.) ir tarpmiestini� linij�

(9,6 proc.) sumaž�jimas. Didžiausi� �tak� vietini� skirt�j� linij� skai�iaus maž�jimui tur�jo TEO LT, AB,

teikiam� skirt�j� linij� skai�iaus sumaž�jimas, tarpmiestini� linij� – UAB „Bit� Lietuva“ ir TEO LT, AB,

skirt�j� linij� skai�iaus sumaž�jimas. Tarptautini� linij�, teikiam� kitiems �kio subjektams, skai�iaus,

2010 m. išaugusio 9,6 proc. – nuo 281 iki 308 linij�, pokyt� l�m� UAB „Data Logistics Center“ skirt�j� linij�

skai�iaus augimas (žr. 110 pav.). Ta�iau tiek tarpmiestini� skirt�j� linij� skai�iaus maž�jimas, tiek

taprtautini� skirt�j� linij� augimas didel�s �takos bendram skirt�j� linij� skai�iaus poky�iui netur�jo, nes

ši� linij� dalis bendroje rinkos strukt�roje sudar� atitinkamai 6,4 proc. ir 9,9 proc.

2 6023 928

4 113 3 901 3 831 3 940

3 383

198

520

484

184 202

273

21972

116163

308281

235

0

1500

3000

4500

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.50

150

250

350

450

550

Vietin�s linijos Tarpmiestin�s linijos Tarptautin�s linijos

110 pav. Skirt�j� linij� skai�iaus dinamika rinkoje, vnt., 2004–2010 m. Šaltinis: RRT

2010 m. pabaigoje 58,5 proc. teikiam� skirt�j� linij� skai�iaus sudar� didmenin�s skirtosios

linijos, o 41,5 proc. – mažmenin�s. Per 2010 m. gaut� pajam� iš mažmenini� ir didmenini� veikl�

proporcija, palyginti su 2009 m., nepakito ir atitinkamai sudar� 47,2 ir 52,7 procento.

Ir toliau spar�iai augusi skaitmenini� skirt�j� linij� skai�iaus dalis bendroje strukt�roje 2010 m.

pabaigoje siek� 59,8 proc. vis� kitiems �kio subjektams teikiam� skirt�j� linij� skai�iaus (žr. 111 pav.).

Skaitmenini� skirt�j� linij� skai�ius 2010 m., palyginti su 2009 m., išaugo 7,9 proc. (2009 m. šis augimas

sudar� 9,4 proc.), analogini� skirt�j� linij� skai�ius sumaž�jo 42,1 procento (2009 m. – 24,9 proc.).

40,2 %55,6 %64,6 %75,0 %77,3 %71,7 %76,0 %

79,6 %

59,8 %44,4 %35,4 %25,0 %22,7 %28,3 %24,0 %19,9 %

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Analogin�s Skaitmenin�s

111 pav. Skaitmenini� ir analogini� skirt�j� linij� rinkos dalis, proc., 2003–2010 m. Šaltinis: RRT


87

Analizuojant skaitmenini� skirt�j� linij� rink� pagal spartos charakteristikas matyti, kad 2010 m.

19,9 proc. išaugo didesn�s nei 2 Mb/s spartos skirt�j� linij� skai�ius – met� pabaigoje ši� linij� buvo

1 002 (žr. 112 pav.). Didesn�s spartos linij� naudojimo augim� lemia vis did�jantis spartaus duomen�

perdavimo paslaug� poreikis.

1 002836

570

10460854211

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

112 pav. Didesn�s nei 2 Mb/s spartos skirt�j� linij� skai�ius, vnt., 2003–2010 m. Šaltinis: RRT

Apibendrinant skirt�j� linij� rink�, pamin�tina, kad 2010 m. rinka maž�jo tiek pagal gaunamas

pajamas, tiek pagal linij� skai�i�, kur� l�m� vietini� ir tarpmiestini� skirt�j� linij� skai�iaus maž�jimas. Ir

toliau augo tarptautini� skirt�j� linij� bei didesn�s spartos skaitmenini� skirt�j� linij� paklausa, o

didžiausias skirt�j� linij� paslaug� teik�jas išliko TEO LT, AB.

2.3.4. Televizijos ir radijo program� siuntimo paslaugos

Per pastaruosius šešerius metus televizijos ir radijo program� siuntimo paslaug� rinka, vertinant

pagal pajamas, išaugo daugiau nei 45 procentais. Pastaraisiais metais šios rinkos augim� l�m� sparti

skaitmenin�s antžemin�s televizijos tinkl� pl�tra, ruošiantis pereiti nuo analoginio prie skaitmeninio

televizijos transliavimo. Skaitmeninio antžeminio radijo (DAB, angl. Digital Audio Broadcasting) sektoriuje

buvo stebima visiškai priešinga situacija: 2001 m. birželio m�n. prad�jus DAB transliacijas, buvo

siun�iamos šešios radijo programos, o 2010 m. skaitmeninio antžeminio radijo transliacijos buvo visiškai

sustabdytos nesusiformavus ši� paslaug� rinkai tiek d�l pasi�los, tiek d�l paklausos veiksni�.

Bendra rinkos apžvalga

Televizijos ir radijo program� siuntimo paslaug� teikimo kitiems veikla 2010 m. vert�si du �kio

subjektai: antžeminio analoginio radijo ir antžemin�s analogin�s televizijos program� siuntimo paslaugas

teikianti AB LRTC bei skaitmenin�s antžemin�s televizijos program� siuntimo paslaugas teikian�ios AB

LRTC ir TEO LT, AB.


88

2010 m. visos antžeminio radijo ir televizijos program� siuntimo paslaug� rinkos pajamos sudar�

28,9 mln. Lt ir buvo 4,7 proc. mažesn�s nei 2009 m. (žr. 113 pav.). Tok� pokyt� l�m� sumaž�jusios

analogin�s televizijos bei analoginio radijo program� siuntimo paslaug� pajamos (atitinkamai 9,2 proc. ir

15,3 proc.), užiman�ios 63 proc. rinkos dal�, kuri� nekompensavo 6,7 proc. skaitmenin�s televizijos

program� siuntimo paslaug� pajam� augimas.

19,9 20,6 25,3 28,3 30,4 28,9

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

113 pav. Televizijos ir radijo program� siuntimo paslaug� rinkos pajamos, mln. Lt, 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

2010 m. toliau augo skaitmenin�s televizijos ir radijo program� siuntimo paslaug� pajam� dalis

bendroje televizijos ir radijo program� siuntimo paslaug� rinkos strukt�roje. 2010 m., palyginti su 2009 m.,

ji padid�jo 4 proc. punktais ir sudar� 37 proc. rinkos pajam� dal�.

Televizijos ir radijo program� siuntimo paslaug� pajam� maž�jimas 2010 m., palyginti su

2009 m., buvo mažesnis nei visos elektronini� ryši� rinkos pajam� maž�jimas, siek�s 10,7 proc.: 2010 m.

televizijos ir radijo program� siuntimo paslaug� pajam� dalis bendroje elektronini� ryši� strukt�roje

sudar� 1,13 proc. ir buvo 0,07 procentinio punkto didesn� nei 2009 metais.

Antžemin�s televizijos program� siuntimas

Antžemin�s televizijos programos Lietuvoje siun�iamos tiek analoginiu, tiek skaitmeniniu formatu.

Pajamos už analogin�s antžemin�s televizijos program� siuntim� 2010 m. siek� 15,1 mln. Lt ir, palyginti

su 2009 m., sumaž�jo 9,2 proc. Pajamos už skaitmenin�s antžemin�s televizijos program� siuntim�

2010 m. sudar� 10,7 mln. Lt ir per metus išaugo 6,7 procento (žr. 114 pav.). Didesn� dal� pajam� iš

skaitmenin�s televizijos program� siuntimo gavo AB LRTC – 8,8 mln. Lt (t. y. 82,4 proc. vis�

skaitmenin�s antžemin�s televizijos program� siuntimo paslaug� pajam�). Vis� televizijos program�

siuntimo paslaug� dydis 2010 m. siek� 25,8 mln. Lt.

18,1 16,7 15,1

5,5 10,0 10,7

2008 m. 2009 m. 2010 m.Analogin�s antžemin�s Skaitmenin�s antžemin�s

114 pav. Televizijos program� siuntimo paslaug� pajam� dinamika, mln. Lt, 2008–2010 m. Šaltinis: RRT


89

Lietuvoje 2010 m. pabaigoje veik� 123 analogin�s antžemin�s televizijos stotys bei

90 skaitmenin�s antžemin�s televizijos sto�i�. Skaitmenin�s antžemin�s televizijos (DVB–T, angl. Digital

Video Broadcasting - Terrestrial) tinkl� tik�tinos apr�pties zonos pateikiamos 115–118 pav. Po labai

spar�ios skaitmenin�s antžemin�s televizijos (DVB–T) tinkl� pl�tros, vykusios 2008 m., pastaruosius

dvejus metus ji nebebuvo tokia sparti, nes didžiajai daugumai Lietuvos gyventoj� užtikrinus galimyb�

naudotis skaitmenin�s antžemin�s televizijos paslaugomis, d�mesys buvo telkiamas � kokybišk� mažo

gyventoj� tankio teritorij� padengim� bei � raiškiosios televizijos (HDTV, angl. High Definition Television)

diegim�. 2009 m. Vilniuje buvo �rengta pirmoji skaitmenin�s antžemin�s televizijos DVB–T stotis

Lietuvoje, kuria prad�tos si�sti 3 raiškiosios televizijos programos, o 2010 m. gruodžio m�n. buvo išduota

licencija retransliuoti tris raiškiosios televizijos programas Kaune.

RRT užsakymu 2010 m. gruodžio m�n. atlikto gyventoj� naudojimosi skaitmenine televizija tyrimo

rezultatais, analogin� antžemin� televizij� Lietuvoje vidutiniškai ži�ri 41 proc., o skaitmenin� antžemin�

televizij� – 19 proc. gyventoj�.

115 pav. AB LRTC I tinklas Šaltinis: RRT


90

116 pav. AB LRTC II tinklas Šaltinis: RRT

117 pav. TEO LT, AB, I tinklas Šaltinis: RRT


91

Antžeminio radijo program� siuntimas

Analoginio ir skaitmeninio antžeminio radijo transliacij� siuntimo paslaugas kitiems �kio

subjektams teik� AB LRTC. Šios rinkos dydis pagal pajamas 2010 m. siek� 3,1 mln. Lt ir, palyginti su

2009 m., sumaž�jo 15,5 proc. (žr. 119 pav.). Bendroje televizijos ir radijo program� siuntimo paslaug�

rinkos strukt�roje, vertinant pagal pajamas, antžeminio radijo program� siuntimo rinkos dalis 2010 m.

sudar� 10,8 procento (2009 m. – 2,1 proc.).

3,114,71

3,67

2008 m. 2009 m. 2010 m.

119 pav. Radijo program� siuntimo pajam� dinamika, mln. Lt, 2008–2010 m. Šaltinis: RRT

118 pav. TEO LT, AB, II tinklas Šaltinis: RRT


92

2010 m. buvo visiškai sustabdytos skaitmeninio antžeminio radijo transliacijos. Lietuvos radijo ir

televizijos komisijos duomenimis, licencij� buvo atsisakyta d�l l�tos technologin�s pl�tros bei

nesusiformavusios skaitmeninio radijo imtuv� rinkos.1.

Transliuotoj� pajamos iš reklamos

Vertinant bendr� audiovizualin� rink�, b�tina apžvelgti ir transliuotoj� pajam� poky�ius

pra�jusiais metais. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos duomenimis, 2010 m. buvo stebimas nežymus

radijo ir televizijos transliuotoj� pajam� iš reklamos augimas: palyginti su 2009 m., jos išaugo 1,2 proc. ir

sudar� 181,66 mln. Lt2. Televizijos transliuotoj� pajamos iš reklamos bendroje rinkos strukt�roje 2010 m.

sudar� 85,5 proc. ir per metus išaugo 2,8 procento. Radijo transliuotoj� pajamos iš reklamos sudar�

26,4 mln. Lt ir sumaž�jo 7,1 procento (žr. 120 pav.).

26,4

155,3

39,3 28,4

151,1

241,1

2008 m. 2009 m. 2010 m.Radijo Televizijos

120 pav. Radijo ir televizijos transliuotoj� reklamos pajam� dinamika, mln. Lt, 2008–2010 m. Šaltinis: LRTK

Apibendrinant radijo ir televizijos program� siuntimo paslaug� rinkos dinamik� 2010 m.,

pasteb�tina, kad 4,7 proc. rinkos pajam� maž�jim� l�m� analogini� radijo ir televizijos program� siuntimo

paslaug� pajam� maž�jimas, tuo tarpu pajamos iš skaitmenin�s televizijos program� siuntimo paslaug� ir

toliau augo. 2010 m. stebimas transliuotoj� pajam� iš reklamos rinkos augimas leidžia daryti prielaid�,

kad ateinan�iais metais televizijos ir radijo program� siuntimo paslaug�, ypa� skaitmenin�s antžemin�s

televizijos, rinkoje bus stebimos vis spart�jan�ios pl�tros tendencijos, kurias lems ir iki 2012 m. spalio

29 d. numatytas galutinis per�jimas nuo analogin�s prie skaitmenin�s antžemin�s televizijos.

1 http://www.rtk.lt/assets/files/LRTK%20ataskaita%20Seimui%20uz%202009%20metus.doc 2 http://www.rtk.lt/lt/naujienos/pranesimai_spaudai/transliuotoju_ir_retransliuotoju_pajamos_per_2010_metus


Lietuvos pašto ir pasiuntini� rinkos pajamos 2002–2010 m. išaugo 2,4 karto, o rinkos dalis BVP

sudar� pastovi� 0,2–0,3 proc. dal�. Pašto ir pasiuntini� paslaug� teik�j� skai�ius per pastaruosius

šešerius metus kito labai nedaug, pastovi liko ir pašto ir pasiuntini� rinkos strukt�ra pagal pajamas,

kurioje pašto bei pasiuntini� paslaug� sektori� dali� kasmetinis pokytis vidutiniškai siek� 2,8 procentinio

punkto.

Universali�j� paslaug� augimas 2005–2010 m. siek� 24,6 proc., o nuo 2008 m. stebimas j�

maž�jimas, sietinas su ekonomikos nuosmukiu, buvo nežymus – 1 proc. ribose. Nuo 2007 m. nesikeit�

laišk� tarifai l�m�, kad Lietuva yra Europos S�jungos valstybi�, turin�i� mažiausius pirmosios svorio

pakopos (20 g) pirmenybini� laišk�, siun�iam� šalies viduje bei Europoje, tarifus, dešimtuke. Analizuojant

laišk� pristatymo kokyb�s rodiklius, stebimas geresnis tre�i� darbo dien� (D+3) pristatyt� laišk� dalies

rodiklis, viršijantis nustatytus standartus, ta�iau pristatymo kit� darbo dien� (D+1) kokyb�s rodikliai

nagrin�jamu laikotarpiu vis dar išlieka mažesni nei nustatyti.


Šešios Europos S�jungos šalys nar�s yra visiškai liberalizavusios savo pašto rink�: Suomija

(1991 m.), Švedija (1992 m.), Jungtin� Karalyst� (2006 m.), Vokietija (2008 m.), Estija ir Nyderlandai

(2009 m.), ta�iau, nepaisant to, konkurencijos lygis jose yra žemesnis negu teoriškai buvo tik�tinas po

rinkos atv�rimo, o reali konkurencija egzistuoja tik atskiruose rinkos sektoriuose bei skirtingose

valstyb�se yra skirtinga54. Tokios tendencijos pateikiamos ir organizacijos UNI Global Union atliktoje

analiz�je, kurioje, išanalizavus skirting� valstybi� pašto rink� liberalizavimo praktikas, teigiama, kad nors,

remiantis ekonomikos teorija, rinkos liberalizavimas padidina rinkos konkurencingum�, skatina rinkos

augim�, inovacij� pl�tr�, kain� maž�jim� bei užimtumo didinim�, ta�iau pašto rinkoje taip n�ra: šioje

rinkoje ir po liberalizavimo konkurencija išlieka nedidel�, �moni�, galin�i� konkuruoti su istoriniu pašto

operatoriumi, skai�ius svyruoja nuo 1 iki 4, o inovacij� lygis yra labai žemas, nes rinkoje daugiausia

konkuruojama kainomis55. Pašto rinkos liberalizavimo žem�lapis Europos S�jungos šalyse pateikiamas

121 pav.

3. Pašto ir pasiuntini� paslaug� rinka


94

121 pav. Pašto rink� liberalizavimas Europos S�jungoje Šaltinis: FFPII56

Lietuvoje 2010 m. pabaigoje bendras pašto ir pasiuntini� paslaug� teik�j� skai�ius siek� 71, iš j�

pašto paslaugas teik� 12, pasiuntini� paslaugas – 71 paslaug� teik�jas. Per metus iš pasiuntini�

paslaug� teik�j� s�rašo buvo išbraukti 23 �kio subjektai, �rašyta 10, iš pašto paslaug� teik�j� s�rašo

išbraukti 4, �rašytas 1 �kio subjektas (žr. 122 pav.).

Visiškai liberalizuotos rinkos Rinka atveriama nuo 2011 m. sausio 1 d. Rinka atveriama nuo 2013 m. sausio 1 d. 1. Suomija 7. Austrija 18. Kipras 2. Švedija 8. Belgija 19. �ekija 3. Jungtin� Karalyst� 9. Bulgarija 20. Liuksemburgas 4. Estija 10. Danija 21. Graikija 5. Vokietija 11. Pranc�zija 22. Vengrija 6. Nyderlandai 12. Airija 23. Latvija 13. Italija 24. Lietuva 14. Malta 25. Lenkija 15. Portugalija 26. Rumunija 16. Slov�nija 27. Slovakija 17. Ispanija


95

1271

11 11 14 15 1574 78 81 79 84

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Pašto paslaug� teik�jai Pasiuntini� paslaug� teik�jai

122 pav. Pašto ir pasiuntini� paslaug� teik�j� dinamika Lietuvoje, vnt., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

2010 m. pašto ir pasiuntini� paslaug� rinkos pajamos siek� 238,6 mln. Lt, o dalis BVP išliko tokia

pati, kaip pra�jusiais metais – 0,3 proc. Tarp BVP bei pašto ir pasiuntini� paslaug� rinkos poky�i� yra

stebima gana stipri koreliacija (žr. 123 pav.).

1,3 %

-14,7 %

2,9 %9,8 %7,8 %10,2 % 7,8 %

7,4 % 5,5 %12,2 %

32,5 %

11,0 %

25,5 %17,5 %

5,0 % -12,6 %

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

BVP pokytis Pašto ir pasiuntini� paslaug� rinkos pokytis

123 pav. Pašto ir pasiuntini� paslaug� rinkos pajam� bei BVP metini� poky�i� palyginimas, proc., 2003–2010 m. Šaltiniai: RRT, Statistikos departamentas

Vidutinis pašto ir pasiuntini� paslaug� rinkos pajam� augimas 2002–2010 m. laikotarpiu siek�

12,1 proc., o vidutin�s pajamos buvo 183,3 mln. Lt. 2010 m. pašto ir pasiuntini� rinkos pajamos išaugo

5,5 proc. (žr. 124 pav.).

101,2 127,0 133,4 148,1 196,2 220,1 258,6 226,1 238,6

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

124 pav. Pajam� iš pašto ir pasiuntini� paslaug� rinkos apimties dinamika, mln. Lt, 2002–2010 m. Šaltinis: RRT

Pašto ir pasiuntini� paslaug� rinkos strukt�ra pagal pajamas kei�iasi nežymiai. 2010 m. rinkos

strukt�ra nepakito: kaip ir 2009 m. didesn� – 56,8 proc. – pašto ir pasiuntini� paslaug� rinkos pajam� dal�

sudar� pajamos iš pasiuntini� paslaug� (žr. 125 pav.). Ši� pajam� augimas 2010 m. siek� 5,6 proc.

Pajam� iš pašto paslaug� rinkos augimas 2010 m. buvo panašus – 5,4 proc., o pajamos vertine išraiška

sudar� 103 mln. Lt.


96

56,8 %56,8 %62,0 %59,0 %53,3 %52,9 %

43,2 %43,2 %38,1 %46,7 %47,1 % 41,0 %

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Pajamos iš pasiuntini� paslaug� Pajamos iš pašto paslaug�

125 pav. Pašto ir pasiuntini� rinkos strukt�ra, vertinant pagal pajamas, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

Universaliosios paslaugos

Visos Europos S�jungos šalys nar�s, išskyrus Vokietij�, užtikrina universali�j� paslaug� teikim�,

paskirdamos universali�j� paslaug� teik�j�, �pareigot� teikti universali�sias paslaugas. Vokietijoje

stebima unikali situacija, kai universali�j� paslaug� teik�jas n�ra paskirtas, universali�sias paslaugas,

remiantis Pašto �statymu, turi teikti visi Vokietijos pašto paslaug� teik�jai, o reguliuotojo �sikišimas galimas

tik susiklos�ius situacijai, kai pati rinka nesugeb�s užtikrinti universali�j� paslaug� teikimo. Reikia

pažym�ti, kad iki šiol tokia situacija susiklos�iusi nebuvo57.

Lietuvoje universali�sias pašto paslaugas teikia AB Lietuvos paštas, užtikrinantis universali�j�

paslaug� teikim� visoje Lietuvos Respublikoje kiekvien� darbo dien� ir ne mažiau kaip penkias dienas

per savait�58. Iki 2013 m. sausio 1 d., kai pašto rinka Lietuvoje bus visiškai liberalizuota, AB Lietuvos

paštui suteikta ir rezervuotoji sritis. Nuo 2006 m. sausio 1 d. yra taikoma 50 gram� rezervuot�j� pašto

siunt� svorio riba. Kiti pašto paslaug� teik�jai teikdami šias paslaugas, turi taikyti ne mažiau kaip

2,5 karto didesn� tarif� negu yra nustatytas universali�j� pašto paslaug� teik�jui pirmosios svorio pakopos

pašto korespondencijos tarifas59.

Nuo 2008 m. AB Lietuvos pašto pajamos iš universali�j� paslaug� maž�ja, ta�iau šis maž�jimas

yra nežymus: 2009 m., palyginti su 2008 m., jis buvo 0,8 proc., pajamoms pasiekus 85,9 mln. Lt, o

2010 m., palyginti su 2009 m., – 0,2 proc., pajamoms sumaž�jus iki 85,8 mln. Lt. Vidutinis metinis

universali�j� paslaug� pajam� augimas 2005–2010 m. laikotarpiu siek� 4,6 proc., o vidutin�s pajamos

buvo 81,3 mln. Lt.

Rezervuot�j� paslaug� augimas 2005–2010 m. sudar� 37,9 proc., pajamoms išaugus nuo

38,4 mln. Lt iki 52,9 mln. Lt. Vidutinis metinis rezervuot�j� pašto paslaug� pajam� augimas

nagrin�jamuoju laikotarpiu sudar� 9,7 proc., o vidutin�s pajamos buvo 45,1 mln. Lt.


97

68,878,8

86,7 85,9 85,8

38,4 49,3 47,0 47,6

82,1

52,935,6

14,5 % -0,2 %-0,8 %5,5 %4,2 %

28,5 %

-4,6 % 1,3 %

-25,1 %

48,5 %

0

30

60

90

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.-50%

-25%

0%

25%

50%

Universali�j� paslaug� pajamos Rezervuot�j� pašto paslaug� pajamosUniversali�j� paslaug� pajam� augimas Rezervuot�j� pašto paslaug� pajam� augimas

126 pav. Universali�j� paslaug� ir rezervuot�j� pašto paslaug� pajamos, mln. Lt, ir augimas, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

2010 m. didžiausi� dal� universali�j� paslaug� pajam� strukt�roje – 51,1 proc. – sudar� pašto

korespondencijos siunt�, kuri� svoris mažesnis arba lygus 2 kg, pajamos. Ta�iau ši� pajam� dalis

bendroje universali�j� paslaug� pajam� rinkos strukt�roje 2010 m. taip pat maž�jo daugiausia –

2,3 procentinio punkto, o rinkos dalies maž�jimas 2006–2010 m. sudar� 24,6 procentinio punkto.

Daugiausia 2010 m. augo registruot�j� pašto siunt� dalis – 3,4 procentiniais punktais (2006–2010 m.

augimas siek� 21,8 procentinio punkto) (žr. 127 pav.).

Vertinant pinigine išraiška, 2006–2010 m. daugiausia – 91,6 proc. (nuo 1,5 mln. Lt iki 0,1 mln. Lt)

sumaž�jo pašto siuntini�, kuri� svoris didesnis nei 10 kg ir mažesnis arba lygus 20 kg, pajamos.

51,4 proc. (nuo 0,57 mln. Lt iki 0,28 mln. Lt) sumaž�jo �vertint�j� pašto siunt�, 26,5 proc. (nuo 59,6 mln.

Lt iki 43,8 mln. Lt) – pašto korespondencijos siunt�, kuri� svoris mažesnis arba lygus 2 kg, pajamos. Tuo

pa�iu laikotarpiu daugiausia augo pajamos iš pašto siuntini�, kuri� svoris mažesnis arba lygus 10 kg, –

2,5 karto, nuo 3,1 mln. Lt iki 7,7 mln. Lt. Nedaug mažesnis buvo ir registruot�j� pašto siunt� pajam�

augimas, 2006–2010 m. siek�s 2,4 karto – nuo 13,9 mln. Lt iki 33,9 mln. Lt.

75,71 %

71,20 %

62,85 %

53,48 %

51,08 %0,32 %

0,37 %

0,28 %

0,28 %

0,72 %17,70 %

24,83 %

32,43 %

36,11 %

39,51 %0,15 %

1,37 %

1,00 %

1,12 %

1,95 %3,92 %

2,57 %

3,44 %

8,67 %

8,94 %

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Pašto korespondencijos siuntos, kuri� svoris 2 kg ar mažiauvertintosios pašto siuntosRegistruotosios pašto siuntosPašto siuntiniai, kuri� svoris didesnis nei 10 kg ir mažesnis arba lygus 20 kgPašto siuntiniai, kuri� svoris mažesnis arba lygus 10 kg

127 pav. Universali�j� paslaug� strukt�ra pagal siun�iam� ir gaunam� pašto siunt� pajamas, proc., 2006–2010 m. Šaltinis: RRT


98

Universali�j� paslaug� strukt�roje pagal siun�iam� ir gaunam� pašto siunt� kiek� didžiausi� dal�

užima pašto korespondencijos siuntos, kuri� svoris mažesnis arba lygus 2 kg. Ši� siunt� dalis 2006–

2010 m. sumaž�jo 4,2 procentiniais punktais ir 2010 m. sudar� 83,9 proc. Tuo pa�iu laikotarpiu

registruot�j� pašto siunt� dalis išaugo 3,4 procentiniais punktais, o pašto siuntini�, kuri� svoris mažesnis

arba lygus 10 kg – 0,9 procentinio punkto. vertint�j� pašto siunt� ir pašto siuntini�, kuri� svoris didesnis

nei 10 kg ir mažesnis arba lygus 20 kg, dalys bendroje universali�j� paslaug� strukt�roje kito nežymiai

(žr. 128 pav.). Vertinant kiekine išraiška, 2006–2010 m. daugiausia – 47,2 proc. (nuo 5,2 t�kst. iki

2,7 t�kst. vnt.) sumaž�jo pašto siuntini�, kuri� svoris didesnis nei 10 kg ir mažesnis arba lygus 20 kg,

apimtys. 35,7 proc. (nuo 12,8 t�kst. iki 8,3 t�kst. vnt.) sumaž�jo �vertint�j� pašto siunt�, 13,2 proc. (nuo

48,6 mln. iki 42,2 mln. vnt.) – pašto korespondencijos siunt�, kuri� svoris mažesnis arba lygus 2 kg. Tuo

pa�iu laikotarpiu daugiausia augo pašto siuntini�, kuri� svoris mažesnis arba lygus 10 kg, apimtys –

4,8 karto, nuo 110,4 t�kst. iki 533,9 t�kst. vnt. Registruot�j� pašto siunt� augimas 2006–2010 m. siek�

17,1 proc., nuo 6,5 mln. iki 7,6 mln. vnt.

83,9 %

84,9 %

85,7 %

87,3 %

88,1 %

0,023 %

0,016 %

0,015 %

0,017 %

0,016 %15,1 %

14,5 %

14,1 %

12,5 %

11,7 %0,009 %

0,006 %

0,007 %

0,006 %

0,005 %1,1 %

0,6 %

0,2 %

0,2 %

0,2 %2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Pašto korespondencijos siuntos, kuri� svoris mažesnis arba lygus 2 kgvertintosios pašto siuntosRegistruotosios pašto siuntosPašto siuntiniai, kuri� svoris didesnis nei 10 kg ir mažesnis arba lygus 20 kgPašto siuntiniai, kuri� svoris mažesnis arba lygus 10 kg

128 pav. Universali�j� paslaug� strukt�ra pagal siun�iam� ir gaunam� pašto siunt� kiek�, proc., 2006–2010 m. Šaltinis: RRT

Palyginti su Europos S�jungos šalyse nustatytais paslaug� tarifais, Lietuvoje galiojantis pirmosios

svorio pakopos (20 g) pirmenybinio laiško tarifas šalies viduje60 (0,45 EUR) nesikei�iantis nuo 2007 m.,

buvo 8,2 proc. mažesnis už Europos S�jungos vidurk� (0,49 EUR) 2009 m. bei 13,5 proc. mažesnis už

Europos S�jungos vidurk� (0,52 EUR) 2010 m. Šis tarifas 2010 m. buvo padidintas 15 Europos S�jungos

valstybi�, o sumažintas tik Suomijoje (reguliuotojo iniciatyva61). Didžiausias pirmosios svorio pakopos

pirmenybinio laiško tarifas 2010 m. galiojo Danijoje (1,07 EUR), o mažiausias – Maltoje (0,19 EUR). 2010

m. (žr. 129 pav.). Pirmosios svorio pakopos (20 g) pirmenybinio laiško, siun�iamo Europoje, tarifas

Lietuvoje 2009–2010 m. siek� 0,71 EUR ir 2009 m. buvo 9 proc., o 2010 m. – 14,5 proc. mažesnis už

Europos S�jungos valstybi� vidurk�, siekus� atitinkamai 0,78 EUR ir 0,83 EUR. Šis tarifas 2010 m. buvo

padidintas 17 Europos S�jungos valstybi�, o sumažintas taip pat, kaip ir pirmosios svorio pakopos (20 g)

pirmenybinio laiško tarifas šalies viduje, tik Suomijoje. 2010 m., palyginti su 2009 m., pastebimai išaugus

pirmosios svorio pakopos pirmenybinio laiško � Europos valstybes tarifui daugelyje Europos S�jungos

šali�, Lietuvoje, nekeitusioje tarifo nuo 2007 m., jis yra 7-tas mažiausias Europos S�jungos valstybi�


99

tarpe (2009 m. – 14-tas). Didžiausias pirmosios svorio pakopos pirmenybinio laiško � Europos valstybes

tarifas 2010 m. kaip ir 2009 m., išliko Portugalijoje (1,85 EUR), o mažiausias – Maltoje (0,37 EUR)

(žr. 130 pav.).

0,19

0,34

0,58

0,26

0,34

0,35

0,38

0,38

0,37

0,45

0,44

0,47

0,45

0,46

0,49

0,46

0,55

0,55

0,56

0,56

0,50

0,60

0,60

0,55

0,56

0,69

0,80

0,74

0,19

0,27

0,34

0,35

0,35

0,38

0,39

0,42

0,45

0,46

0,47

0,49

0,51

0,52

0,54

0,55

0,55

0,56

0,58

0,60

0,60

0,60

0,60

0,62

0,63

0,71

1,07

0,75

Malta

Slov�nija

Kipras

Ispanija

Estija

Rumunija

�ekija

Vengrija

Lietuva

Nyderlandai

Portugalija

Lenkija

Bulgarija

ES 27

JK

Vokietija

Airija

Latvija

Pranc�zija

Liuksemburgas

Graikija

Slovakija

Italija

Austrija

Švedija

Belgija

Suomija

Danija

2009 m. 2010 m.

129 pav. Pirmosios svorio pakopos (20 g) pirmenybinio laiško, siun�iamo šalies viduje, kaina Europos S�jungos šalyse, EUR, 2009–2010 m. Šaltinis: Deutsche Post

0,37

0,51

0,70

0,49

0,58

0,64

0,65

0,71

0,69

0,70

0,80

0,70

0,72

0,65

0,77

0,77

0,64

0,77

0,67

0,82

0,78

0,82

0,80

1,00

1,00

1,13

1,14

1,85

0,370,500,51

0,580,650,700,710,750,750,750,750,750,750,770,770,790,790,790,820,830,850,870,92

1,001,03

1,26

1,851,48

MaltaRumunija

KiprasEstija

IspanijaAustrija

LietuvaLenkija

Vokietija

Suomija

Pranc�zijaGraikija

ItalijaBulgarija

Latvija�ekija

Nyderlandai

JK

AirijaES 27

LiuksemburgasVengrija

Slov�nijaSlovakija

BelgijaŠvedija

DanijaPortugalija

2009 m. 2010 m.

130 pav. Pirmosios svorio pakopos (20 g) pirmenybinio laiško, siun�iamo Europoje, kaina Europos S�jungos šalyse, EUR, 2009–2010 m. Šaltinis: Deutsche Post

Siekiant objektyviau �vertinti laišk� kain� poky�ius, tikslinga juos palyginti ir atsižvelgiant �

infliacij�, nes nominaliai nekintantis laiško tarifas realiai d�l infliacijos kasmet maž�ja. Vienintel�s Europos

S�jungos valstyb�s, kuriose 2000–2010 m. buvo stebimas su infliacija susietas pirmosios svorio pakopos

(20 g) pirmenybinio laiško, siun�iamo šalies viduje, tarifo maž�jimas, yra Italija, Estija, Vokietija,

Portugalija ir Švedija62. Lietuvoje buvo stebimas 15 proc. laiško tarifo augimas, atsižvelgiant � infliacijos

poky�ius, ta�iau atkreiptinas d�mesys � tai, kad jis buvo 2,4 karto mažesnis už Europos S�jungos vidurk�

nagrin�jamu laikotarpiu, siekus� 35,6 proc. (žr. 131 pav.)


100

-13,

0 %

-0,6

%

1,4

%

2,3

%

3,5

%

4,4

%

5,5

%

7,3

%

7,8

%

12,6

%

15,0

%

16,1

%

26,0

%

35,6

%

37,2

%

38,4

%

58,1

%

84,2

%

96,6

%

120,

4 %

115,

3 %

113,

3 %

47,5

%

64,4

%155,

2 %

-16,

8 %

-17,

5 %

-22,

3 %

Rum

unija

Slo

vaki

ja

Bul

garij

a

Slo

v�ni

ja

Ven

grija

Lenk

ija

Dan

ija

Latv

ija

�ek

ija JK

Bel

gija

ES

27

Ispa

nija

Airi

ja

Liet

uva

Gra

ikija

Suo

mija

Mal

ta

Pra

nc�zi

ja

Kip

ras

Liuk

sem

burg

as

Nyd

erla

ndai

Aus

trija

Šve

dija

Por

tuga

lija

Vok

ietij

a

Est

ija

Italij

a

131 pav. Pirmosios svorio pakopos (20 g) pirmenybinio laiško, siun�iamo šalies viduje, kainos poky�iai Europos S�jungoje, �vertinant infliacij�, proc., 2000–2010 m. Šaltinis: Deutsche Post

Analizuojant universali�j� paslaug� teik�jo paslaug� kokyb�, reikia atsižvelgti tiek � pašto

korespondencijos pristatymo laiku rodiklius, tiek � pašto paslaug� teikimo tinklo charakteristikas (pašto

�staig� skai�i�, siun�iam�j� pašto d�žu�i� skai�i�). Visi šie rodikliai sudaro bendr� universali�j� pašto

paslaug� kokyb�s visum�.

Visos Europos S�jungos šalys nar�s yra �vedusios pašto paslaug�, ypa� universali�j� pašto

paslaug�, kokyb�s reguliavim�. Aukš�iausi reikalavimai yra D+1 kokyb�s standartui, kur� turi visos šalys,

išskyrus Ispanij�. Konsultacin�s kompanijos Copenhagen Economics duomenimis63, 2009 m. iš Europos

S�jungos valstybi� kit� darbo dien� daugiausia pirmenybini� laišk�, siun�iam� šalies viduje, pristatyta

Liuksemburge (98 proc.), mažiausia – Rumunijoje (46 proc.) ir Lenkijoje (52 proc.). Lietuva pagal š� rodikl�

pastebimai atsilieka nuo Europos S�jungos vidurkio siekusio 86 proc. (žr. 132 pav.).

46%52%

75%

80%

84%

84%

85%

85%

86%

87%

90%

91%

92%

92%

93%

93%

93%

94%

94%

94%

94%

95%

95%

95%

96%

97%

98%

Liuk

sem

burg

as

Latv

ija

Slo

vaki

ja

Aus

trija

Šve

dija

Dan

ija

Vok

ietij

a

Nyd

erla

ndai

Por

tuga

lija

Mal

ta

Suo

mija

Slo

v�ni

ja

Est

ija

Bel

gija

Ven

grija

�ek

ija

Italij

a

Kip

ras

ES

-26* JK

Pra

nc�zi

ja

Bul

garij

a

Airi

ja

Gra

ikija

Liet

uva

Lenk

ija

Rum

unija

* Ispanija n�ra nusta�iusi D+1 standarto.

132 pav. Pristatyt� kit� darbo dien� (D+1) pirmenybini� laišk�, siun�iam� šalies viduje, dalis Europos S�jungoje, proc., 2009 m. Šaltinis: Copenhagen Economics

Asociacijos IPC atlikto tyrimo duomenimis64, pašto paslaug� kokyb� 2010 m. Europoje tryliktus

metus iš eil�s viršijo Europos S�jungos užsibr�žtus tikslus 85 proc. laišk�, siun�iam� Europos S�jungos

viduje pristatyti per 3 darbo dienas, o 97 proc. – per penkias darbo dienas. 2010 m. 34 Europos

valstyb�sei 91,7 proc. pirmenybini� tarptautini� laišk� buvo pristatyta per tris darbo dienas, o 97,6 proc. –

per penkias dienas, o vidutinis pristatymo laikas sudar� 2,3 dienos.

i Tyrimas atliktas 27 Europos S�jungos šalyse, taip pat Islandijoje, Kroatijoje, buvusioje Jugoslavijos Makedonijos Respublikoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Turkijoje ir Bosnijos-Hercegovinos dalyje.


101

Pagal Lietuvoje nustatytus universali�j� pašto paslaug� kokyb�s reikalavimus65 kit� darbo dien�

(D+1) turi b�ti pristatoma ne mažiau kaip 85 proc. pirmenybini� korespondencijos siunt�, tre�i� darbo

dien� (D+3) – 97 proc. pirmenybini� pašto korespondencijos siunt�. 2010 m. RRT, atlikusi kasmetin�

nepriklausom� AB Lietuvos pašto teikiam� universali�j� pašto paslaug� kokyb�s patikrinim�, nustat�,

kad AB Lietuvos paštas kit� darbo dien� pristat� 74,3 proc. (2009 m. – 74,6 proc.) pirmenybini�

korespondencijos siunt�, t. y. 10,7 procentinio punkto mažiau nei nustatytas kokyb�s rodiklis

(žr. 133 pav.). Laiško pristatymo kokyb�s rodiklis tre�i� darbo dien� siek� 98,9 proc. ir, kaip ir

ankstesniais metais, viršijo nustatyt� kokyb�s rodikl� (žr. 134 pav.).

74,3

%

74,6

%

75,6

%

57,9

%

67,8

%

72,8

%

-10,7 %-10,4 %-9,4 %

-27,2 %

-17,2 %

-12,2 %

0%

50%

100%

2005 m.2006 m.2007 m.2008 m.2009 m.2010 m.-35%

-25%

-15%

-5%

Pristatyt� laišk� dalis Nuokrypis nuo standarto

133 pav. Pristatyt� kit� darbo dien� (D+1) laišk� dalis, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

98,9

2 %

99,0

8 %

98,9

2 %

95,6

6 %

97,5

7 %

98,7

6 %

1,9 %2,1 %1,9 %

-1,3 %

0,6 %

1,8 %

90%

92%

94%

96%

98%

100%

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.-2%

-1%

0%

1%

2%

3%

Pristatyt� laišk� dalis Nuokrypis nuo standarto

134 pav. Pristatyt� tre�i� darbo dien� (D+3) laišk� dalis, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

Copenhagen Economics duomenimis66, 2009 m. didžiausias pašto �staig�, tenkan�i�

10 000 gyventoj� skai�ius, taigi ir geriausias išpl�totas pašto paslaug� tinklas, Europos S�jungos

valstybi� tarpe buvo Bulgarijoje, Airijoje ir Rumunijoje, mažiausias – Ispanijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose

(žr. 135 pav.). Lietuvoje šis rodiklis siek� 2,6 vnt. ir buvo šiek tiek aukštesnis už Europos S�jungos

vidurk�, siekus� 2,3 vnt. 10 000 gyventoj�.

4,1

4,0

3,5

3,3

2,8

2,7

2,7

2,7

2,7

2,7

2,6

2,5

2,5

2,3

2,3

2,3

2,2

2,1

2,0

1,9

1,5

1,5

1,5

1,4

1,4

1,3

1,3

0,7

Bul

garij

a

Airi

ja

Rum

unija

�ek

ija

Pra

nc�zi

ja

Slo

v�ni

ja

Ven

grija

Latv

ija

Por

tuga

lija

Slo

vaki

ja

Liet

uva

Est

ija

Liuk

sem

burg

as

ES

27

Italij

a

Šve

dija

Lenk

ija

Suo

mija

Aus

trija JK

Vok

ietij

a

Dan

ija

Mal

ta

Kip

ras

Gra

ikija

Nyd

erla

ndai

Bel

gija

Ispa

nija

135 pav. Pašt� skai�ius, tenkantis 10 000 gyventoj� Europos S�jungos šalyse, vnt., 2009 m. Šaltinis: Copenhagen Economics


102

Lietuvoje 2005–2010 m. stacionari�j� pašt� skai�ius sumaž�jo 22,9 proc., 2010 m. šis maž�jimas

sudar� 1,5 proc. Kilnojam�j� pašt� skai�ius 2005–2010 m. išaugo 4,7 karto, 2010 m., palyginti su 2009

m., j� skai�ius nepakito (žr. 136 pav.).

725736862901934940

2828161066

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.Stacionari�j� pašt� skai�ius Kilnojam�j� pašt� skai�ius

136 pav. AB Lietuvos pašto stacionari�j� ir kilnojam�j� pašt� skai�ius, vnt., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

Copenhagen Economics duomenimis67, 2009 m. didžiausias siun�iam�j� pašto d�žu�i� skai�ius,

tenkantis 10 000 gyventoj�, Europos S�jungos valstybi� tarpe buvo Švedijoje bei Liuksemburge,

atitinkamai 27 ir 26 vnt. Vidutiniškai 22 tirtose Europos S�jungos šalyse siun�iam�j� d�žu�i� skai�ius 10

000 gyventoj� siek� 13,5 vnt. Atkreiptinas d�mesys, kad Lietuvoje bei Bulgarijoje siun�iam�j� pašto

d�žu�i� padengimo rodiklis yra pats žemiausias Europos S�jungos – 10 000 gyventoj� 2009 m. teko 7

siun�iamosios pašto d�žut�s (žr. 137 pav.).

27,0

26,0

24,0

21,0

21,0

19,0

19,0

15,0

15,0

15,0

15,0

15,0

13,5

12,0

12,0

11,0

10,0

9,0

9,0

8,0

8,0

7,0

7,0

Šve

dija

Liuk

sem

burg

as

Aus

trija

�ek

ija

Est

ija JK

Dan

ija

Airi

ja

Slo

v�ni

ja

Por

tuga

lija

Vok

ietij

a

Bel

gija

ES

22

Mal

ta

Lenk

ija

Nyd

erla

ndai

Italija

Ven

grija

Gra

ikija

Rum

unija

Latv

ija

Bul

garij

a

Liet

uva

Pastaba. Ispanija, Kipras, Pranc�zija, Slovakija ir Suomija duomen� nepateik�.

137 pav. Siun�iam�j� pašto d�žu�i� skai�ius, tenkantis 10 000 gyventoj� Europos S�jungos šalyse, vnt., 2009 m. Šaltinis: Copenhagen Economics

Lietuvoje pastaruosius šešerius metus siun�iam�j� pašto d�žu�i� skai�ius nuolat maž�jo:

nagrin�jamuoju 2005–2010 m. maž�jimas sudar� 44,4 proc. Siun�iam�j� pašto d�žu�i� skai�ius 2010

m., palyginti su 2009 m., sumaž�jo 3,6 proc. ir buvo lygus 2302. Vidutiniškai kasmet siun�iam�j� pašto

d�žu�i� maž�jimas sudar� 10,9 proc. (žr. 138 pav.)

2 3882 9813 9094 141 2 3023 434

-5,6 % -3,6 %

-19,9 %-13,2 %-12,2 %

2000

3100

4200

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.-40%

-20%

0%

Skai�ius Pokytis

138 pav. Siun�iam�j� pašto d�žu�i� skai�ius, vnt. ir pokytis, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT


103

Dar vienu universali�j� paslaug� kokyb�s rodikliu, remiantis Copenhagen Economics68, yra

Europos Standartizacijos Komiteto (CEN, angl. European Committee for Standardization) apibr�žt� pašto

sektoriaus standart� EN 14012 ir EN 13850ii �gyvendinimas. 2009 m. CEN standartus buvo

�gyvendinusios 27 Europos valstyb�s iš 31 tirtos.

Kitos pašto paslaugos

Pajamos iš kit� pašto paslaug�iii 2010 m. išaugo beveik 20 proc., vidutinis 2006–2010 m.

laikotarpio pajam� augimas sudar� 7,0 proc., o vidutin�s pajamos buvo 11,7 mln. Lt (žr. 139 pav.).

14,111,811,812,8 8,1

-36,5 %

0,1 %18,0 %

44,7 %

0

3

6

9

12

15

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.*-45%

-15%

15%

45%

Pajamos Pokytis

* Nuo 2010 m. III ketv. � AB Lietuvos pašto pajamas iš kit� pašto paslaug� �traukiamos pajamos už teismo šaukim� pristatym�.

139 pav. Kit� pašto paslaug� rinkos pajamos, mln. Lt, ir augimas, proc., 2006–2010 m. Šaltinis: RRT

Pastaruosius trejus metus stebimi nedideli kit� pašto paslaug� rinkos, vertinant pagal pajamas,

strukt�ros poky�iai: 54–59 proc. dal� kit� pašto paslaug� rinkos pajam� gauna AB Lietuvos paštas, 41–

46 proc. – kiti pašto ir pasiuntini� paslaug� teik�jai. Taigi, galima teigti, kad ši rinka yra pakankamai

konkurencinga (žr. 140 pav.).

93,55 %

76,95 %

58,59 %

54,09 %

59,46 %

6,45 %

23,05 %

41,41 %

45,91 %

40,54 %

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

AB Lietuvos paštas Kiti pašto ir pasiuntini� paslaug� teik�jai

* Nuo 2010 m. III ketv. � AB Lietuvos pašto pajamas iš kit� pašto paslaug� �traukiamos pajamos už teismo šaukim� pristatym�.

140 pav. Kit� pašto paslaug� rinkos strukt�ra, vertinant pagal pajamas, proc., 2006–2010 m. Šaltinis: RRT

ii EN 14012 – Skund� tvarkybos principai; EN 13850 – Pavieni� pirmenybini� siunt� sumin�s siuntimo trukm�s nustatymas, www.lsd.lt iii Analizuojant ši� rink�, ne�skai�iuotos universaliosios paslaugos bei rezervuotosios pašto paslaugos, siekiant geriau �vertinti istorinio pašto operatoriaus konkurencingum�.


104

Pasiuntini� paslaugos

Pasiuntini� paslaug� rinkos pajamos per 2010 m. išaugo daugiau nei 6 proc. ir sudar� 136,2 mln.

Lt. Vidutinis 2005–2010 m. pajam� augimas sudar� 13,4 proc., o vidutin�s pajamos buvo 123 mln. Lt

(žr. 141 pav.).

78,6 104,8 129,5 160,2 128,4 136,2

33,4 %

23,7 %19,9 %23,6 %

6,1 %

50

80

110

140

170

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.0%

10%

20%

30%

40%

Rinkos pajamos Augimas

141 pav. Pajamos iš pasiuntini� paslaug� rinkos, mln. Lt ir rinkos augimas, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

Absoliu�i� daugum� pasiuntini� paslaug� 2005–2010 m. teik� kiti pasiuntini� paslaug� teik�jai.

AB Lietuvos pašto rinkos dalis 2010 m. sumaž�jo 3,9 procentinio punkto (žr. 142 pav.).

8,9 %

8,1 %

7,7 %

7,9 %

7,0 %

10,9 %

91,1 %

91,9 %

92,3 %

92,1 %

89,1 %

93,0 %

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

AB Lietuvos paštas Kiti pasiuntini� paslaug� teik�jai1

42 pav. Pasiuntini� paslaug� rinkos strukt�ra, vertinant pagal pajamas, proc., 2005–2010 m. Šaltinis: RRT

Suteikt� pasiuntini� paslaug� kiekiai 2010 m. maž�jo: siun�iam� siunt� skai�ius sumaž�jo

20,6 proc., gaunam� pašto korespondencijos siunt� skai�ius 4,3 proc. Labiausiai – 24,2 proc. – 2010 m.

sumaž�jo siun�iam� pašto korespondencijos siunt�, �skaitant reklamines pašto siuntas, skai�ius.

Gaunam� pašto korespondencijos siunt�, �skaitant reklamines pašto siuntas, skai�ius sumaž�jo 10 proc.

Siun�iam� pašto siuntini� skai�ius 2010 m. sumaž�jo 0,6 proc., o gaunam� pašto siuntini� skai�ius

išaugo 11,5 proc. Bendras siun�iam� ir gaunam� pašto korespondencijos siunt�, �skaitant reklamines

pašto siuntas, kiekis sumaž�jo 23,3 proc., bendras siun�iam� ir gaunam� pašto siuntini� kiekis išaugo

0,8 proc.


105

17 293 731

13 105 880

1 210 226

1 089 619

3 179 963

3 159 399

429 596

478 978

2009 m.

2010 m.

2009 m.

2010 m.

Siu

n�ia

mos

Gau

nam

os

Pašto korespondencijos siuntos, �skaitant reklamines pašto siuntas Pašto siuntiniai

143 pav. Suteikt� pasiuntini� paslaug� kiekiai, vnt., 2009–2010 m. Šaltinis: RRT

Apibendrinimas

� 2010 m. pašto ir pasiuntini� paslaug� rinkoje maž�jo pašto ir pasiuntini� paslaug� teik�j� skai�ius,

ta�iau rinkos pajamos augo.

� 2010 m. buvo stebimas nežymus pajam� iš universali�j� paslaug� 2010 m. maž�jimas, ta�iau pajam�

iš kit� pašto paslaug� augimas sudar� 20 proc., o pasiuntini� paslaug� pajamos išaugo daugiau nei 6

proc. Taigi, galima kalb�ti apie rinkos atsigavim�.

� Deutsche Post duomenimis, Lietuvoje nustatytas pirmosios svorio pakopos pirmenybinio laiško tarifas

šalies viduje 2010 m. buvo 13,5 proc. mažesnis, o analogiško laiško, siun�iamo Europoje, tarifas –

14,5 proc. mažesnis už Europos S�jungos vidurk�. Pirmosios svorio pakopos pirmenybinio laiško,

siun�iamo šalies viduje, tarifas, net ir �vertinus infliacijos poky�ius, buvo 2,4 karto mažesnis už

Europos S�jungos vidurk�.

54 Copenhagen Economics, Main Developments in the Postal sector (2008–2010), Final Report, 29th November, 2010, http://ec.europa.eu/internal_market/post/studies_en.htm 55 UNI Post & Logistics, What has postal liberalisation delivered?, A Study on the Liberalisation of the Postal Sector, May 2009, http://www.protectyourpost.ie/download/pdf/uni_pl_research_on_liberalisation_en.pdf 56 The Free & Fair Post Initiative, White Paper on Postal Liberalisation, November 2010, http://www.freefairpost.com/pdf/FFPI_WhitePaper.pdf 57 Copenhagen Economics, Main Developments in the Postal sector (2008–2010), Final Report, 29th November, 2010, 58 Lietuvos Respublikos pašto �statymas (Žin., 2004, Nr. 60-2125) 59 Lietuvos Respublikos pašto �statymas (Žin., 2004, Nr. 60-2125) 60 Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s nutarimas Nr. 745 „D�l universali�j� pašto paslaug� didžiausi� tarif� patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 80-3262) 61 Deutsche Post, Letter prices in Europe, March 2011, http://www.dp-dhl.com/content/dam/ueber_uns/publikationen/letter-prices-europe-03-2011.pdf; Letter prices in Europe, March 2010, https://www.dp-dhl.com/content/dam/ueber_uns/publikationen/letter_price_survey_03_2010.pdf 62 Deutsche Post, Letter prices in Europe, March 2011, http://www.dp-dhl.com/content/dam/ueber_uns/publikationen/letter-prices-europe-03-2011.pdf 63 Copenhagen Economics, Main Developments in the Postal sector (2008–2010), Final Report, 29th November, 2010 64 International Post Corporation, Postal service quality in Europe exceeds EU objectives for 13th consecutive year, UNEX 2010 results on service quality of international mail, Brussels, 25 March 2011 // http://www.ipc.be/en/Media/News/Press_Releases/UNEX2010.aspx 65 LR susisiekimo ministro 2004 m. spalio 12 d. �sakymas Nr. 3-495 „D�l Universali�j� pašto paslaug� kokyb�s reikalavim� aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 157-5742; 2006, Nr. 44-1612, Nr. 84-3318; 2007, Nr. 91-3670) 66 Copenhagen Economics, Main Developments in the Postal sector (2008–2010), Final Report, 29th November, 2010 67 Copenhagen Economics, Main Developments in the Postal sector (2008–2010), Final Report, 29th November, 2010 68 Copenhagen Economics, Main Developments in the Postal sector (2008–2010), Final Report, 29th November, 2010