lietuvių kalba vii

Apie vadovėlį · 4

1 skyrius. Kalba kaip socialinis reiškinys · 6

1. Kam kalbininkams reikia žemėlapių · 8 2. Ką turėtume žinoti apie senuosius raštus ir jų kalbą · 14 3. Ko ieškome senuosiuose raštuose · 18 Sakome, rašome, klausome · 20 4. Kaip turėtume skaityti negrožinį tekstą · 20 5. Atpažįstame teksto tipus · 26 Kuriame ir apibendriname · 30

2 skyrius. Leksika · 34

6. Vartotini skoliniai – tikrieji skoliniai ir tarptautiniai žodžiai · 36 7. Nevartotini skoliniai – svetimybės ir hibridai · 42 8. Nevartotini skoliniai – vertiniai ir reikšmės skoliniai · 46

9. Atpažįstame ir taisome reikšmės skolinius · 50 10. Įdomioji leksika – archaizmai ir istorizmai · 54 Sakome, rašome, klausome · 58 11. Privatusis ir viešasis kalbėjimas: panašumai ir skirtumai · 58 12. Kalbėjimo tikslas – informuoti · 64 13. Pagrindiniai aiškinimo modeliai · 68 Kuriame ir apibendriname · 72

3 skyrius. Fonetika ir kirčiavimas · 76

14. Daugiau sužinokime apie balsius, jų tarimą ir rašybą · 78 15. Balsiai [a], [a·] ir [e], [e·]: kaip juos veikia kirtis · 82 16. Kaip tariame ir rašome supanašėjusius priebalsius · 86 17. Mokomės kirčiuoti sistemiškai · 90 Sakome, rašome, klausome · 94 18. Kalbėjimo tikslas – įtikinti · 94 19. Argumentavimas, remiantis patirtimi ir kitais šaltiniais · 100 Kuriame ir apibendriname · 106

4 skyrius. Morfologija: žodžių daryba ir rašyba · 110

20. Kartojame žodžio dalis ir žodžių darybą · 112 21. Skiriame trumpuosius ir ilguosius balsius žodžio šaknyje · 116 22. Kartojame nosinių raidžių rašybą žodžio šaknyje · 120 23. Kaip rašome priešdėlius · 124 24. Priesagų rašymas · 128 Sakome, rašome, klausome · 134 25. Kaip sudominti klausytoją · 134 26. Diskusija · 140 Kuriame ir apibendriname · 144

Mokymosi žingsniai · 148

Kaip dirbti poromis · 148 Kaip dirbti grupėmis · 149 Kaip parengti pranešimą · 150

3

Turinys

5 skyrius. Morfologija: kalbos dalys · 4

27. Kartojame kalbos dalis · 6 28. Mokomės skaitvardžio · 12 29. Kaip kaitomi kiekiniai skaitvardžiai · 18 30. Kaip kaitomi kelintiniai skaitvardžiai · 24 31. Mokomės įvardžio · 28 32. Taisyklingai vartokime įvardžius · 34 33. Mokomės prieveiksmio · 38 34. Prieveiksmių rašyba · 42

Sakome, rašome, klausome · 48 35. Nuo diskusijos prie diskusinio straipsnio · 48 36. Rašome diskusinio straipsnio įžangą · 54 37. Kuriame diskusinio straipsnio pastraipą · 58 Kuriame ir apibendriname · 62

6 skyrius. Sintaksė · 66

38. Kartojame sakinio dalis · 68 39. Išmokime veiksnį · 72 40. Išmokime tarinį · 78 41. Kaip derinti veiksnį ir tarinį · 84 42. Mokomės papildinio ir jo raiškos · 90 43. Kada ir kaip skiriame pažyminį · 96 44. Mokomės vietos, laiko, būdo aplinkybių · 102 45. Susipažįstame su tikslo, priežasties, sąlygos aplinkybėmis · 108 46. Kaip skiriame tiesioginę kalbą · 112 Sakome, rašome, klausome · 118 47. Dalykinis rašymas – pristatymas · 118 48. Kuriame aiškinamuosius tekstus: pasiaiškinimą, proceso aprašymą · 124 49. Mokomės įtikinti: reklama · 130 50. Privatusis rašymas – dienoraštis · 134 51. Knygos veikėjo dienoraštis · 140 52. Alternatyvi kūrinio pabaiga · 146 Kuriame ir apibendriname · 150

Mokymosi žingsniai · 154

Kaip rašyti samprotavimą · 154 Kaip pasirengti diskusijai · 156 Kaip rašyti diskusinį straipsnį · 158

3

Turinys

Apie vadovėlį

Mielieji mokiniai!

Serijos „Šok“ „Lietuvių kalbos vadovėlis VII klasei“ yra vadovėlių

„Žaidžiu žodžiu“ V klasei ir „Vėl žaidžiu žodžiu“ VI klasei tęsinys.

Jis toliau mokys rimtai ir žaismingai bendrauti su lietuvišku žodžiu.

Kartu daug įdomių dalykų padės sužinoti iš kalbos istorijos, toliau

plės jūsų akiratį, mokys būti kultūringais Lietuvõs piliečiais.

Vadovėlis mokys ne tik kalbos, bet ir kaip reikia mokytis apskri-

tai. O kaip? Taigi aptarkime mokymosi žingsnius:

1. Išsikelkime veiklos tikslus. Apgalvokime, ko sieksime, ir nu-

matykime uždavinius (pavyzdžiui, parašyti rašinį, parengti interviu,

tinkamai pasirengti turistiniam žygiui, iškepti skanius blynus...).

2. Suplanuokime, ką, kada ir kaip darysime.

3. Kryptingai veikime. Pasinaudokime tuo, ką jau žinome ir mo-

kame (remkimės patirtimi). Naujos informacijos ieškokime knygose,

internete, kituose šaltiniuose. Mokykimės ne tik vieni, bet ir kartu

su draugais. Būkime dėmesingi, susikaupę. Pasikliaukime tomis sa-

vybėmis, kurios padeda patirti sėkmę. Susidūrę su sunkumais ar ne-

pavykus ko padaryti, nenusiminkime, o atkakliai ieškokime išeities,

prašykime pagalbos.

4. Apmąstykime ir įvertinkime savo siekius ir rezultatus. Ar

viskas pavyko, gal reikėtų ką patobulinti daryti kitaip?

Tokia darbo ir veiklos kryptis, jos nuoseklumas pravers ne tik

mokykloje, bet ir gyvenime.

Kad gebėtume mokytis ne tik vadovaujami mokytojo, bet ir sa-

varankiškai, turime perprasti vadovėlio struktūrą. Taigi vadovėlį

sudaro šeši kalbos pažinimo skyriai. Į kiekvieną iš jų įeina ir kal-

bos vartojimo skyrelis, pavadintas „Sakome, rašome, klausome“. Jie

toliau mokys būti gerais skaitytojais, klausytojais, kalbėtojais ir ra-

šytojais. Kiekvienas skyrius baigiamas apibendrinimu „Kuriame ir

Kartosime ir

mokysimės

Šiandien

Įsidėmėkime!

Tai svarbu!

Atsiverskime

Apibendrinkime

Tai įdomu!

Atlikime

Apibendrinimo atlanka

Temos nagrinėjimo atlanka

Mokymosi žingsniai

Skyriaus pradžios atlanka

4

Šiandien – temos dalis, kur nuro-

doma, ko ir kaip mokysimės. Čia

sužinosime, ką turėtume išmokti

per pamoką.

Įsidėmėkime! – dalis, ku-

rioje aiškinama tema.

Atlikime – temos užduotys, kurios pa-

dės pasitikrinti, kaip supratome temą, ar

gebame įgytas žinias taikyti praktiškai.

Žvaigždutės prie užduočių žymi sudėtin-

gumą: juo jų daugiau, juo sunkesnis dar-

bas mūsų laukia.

Pilku apskritimu pažymėtos užduotys atlie-

kamos remiantis mokymosi žingsniais.

Kartosime ir mokysimės – šioje

dalyje primenama tai, ko jau mokė-

mės V ir VI klasėje, atsakoma į rūpi-

mą klausimą: kuo ši tema svarbi ir

kodėl jos reikia gyvenime.

Apibendrin-

kime – temos

dalis, skatinanti

įtvirtinti teoriją.

Tai įdomu! – pamokos dalis, kuria

baigiama kiekviena tema. Čia rasi-

me kalbos įdomybių, įvairių tekstų

ir užduočių, kurias atlikdami ne

tik pažaisime su lietuvišku žodžiu,

bet ir pašmaikštausime, galėsime

atskleisti savo kūrybiškumą ir išra-

dingumą.

Atsiverskime –

nuoroda, ką

galėtume pa-

skaityti, jeigu

norėtume dau-

giau sužinoti

einama tema.

Tai svarbu! – čia pateikiamos svar-

biausios išvados ir taisyklės – vis-

kas, ką reikia išmokti.

apibendriname“. Jame rasime daugiau kalbos pažinimo ir vartojimo

užduočių, galėsime pasitikrinti, ko ir kaip esame išmokę.

Vadovėlio skyrius sudaro temos. Vienai temai skiriamos viena,

dvi arba trys atlankos.

Taisyklingai vartoti lietuvių kalbą mokysimės ir per kitų moko-

mųjų dalykų pamokas – literatūros, istorijos, geografijos, matema-

tikos, informacinių technologijų...

Būkime smalsūs ir atidūs lietuvių kalbai!

5

K A L B A K A I P S O C I A L I N I S R E I Š K I N Y S 1 s k y r i u s

Kam kalbininkams reikia žemėlapių

Šiandien

.. Prisiminsime, kam kal-

bininkams reikia žemėlapių... Sužinosime, kas yra

„Lietuvių kalbos atlasas“... Aptarsime, kaip „Lie-

tuvių kalbos atlasas“ yra

sudarytas ir ką iš jo galima

sužinoti... Susipažinsime su iški-

liausiais „Lietuvių kalbos

atlaso“ kūrėjais.

Kiekvienas pasakys, kad žemėlapis yra žemės lapas. Pavyzdžiui, VI klasės geografijos vadovėlyje „Mūsų daug – pasaulis vienas“ su-žinojome, kaip vaizduojama Žemė, išmatavome ir pavaizdavome jos paviršių žemėlapyje. Tačiau žemėlapius braižo ne tik geografai. Jau penktoje klasėje (prisiminkime temą „Iš turistinės kuprinės“) suži-nojome, kad ir kalbininkai žemėlapiuose sutartiniais ženklais moka pažymėti visus tarmių, patarmių, šnektų ir šnektelių ypatumus. Štai, pavyzdžiui, tarmių žemėlapyje jie nubrėžė lietuvių tarmių ribas.

Įsižiūrėkime į jį atidžiau. Kur yra rytai, vakarai, šiaurė ir pie-tūs? Gal pamenate, kaip per geografijos pamoką atsakėte į klausimą: į kokias etnografines sritis skirstoma Lietuvà? Atsakymas tiks ir šiai lietuvių kalbos pamokai.

Atkreipkime dėmesį, kaip vadinamos aukštaičių ir žemaičių pa-tarmės. Susipažinkime su tarmių žemėlapio legenda. Kurios tarmės (patarmės) plote jūs gyvenate? Kuriai šnektų grupei priklauso jūsų vietovės šnekta? Jeigu esate miesto gyventojas, apibūdinkite, kaip kalbama gimtojo miesto apylinkėse.

Apie kalbos raidą sprendžiame ne iš pavienio fakto, o iš jų vi-sumos. Todėl kalbininkams vieno žemėlapio maža. Taigi šiandien daugiau sužinokime apie žemėlapių rinkinius – atlasus. Ir konkrečiai apie „Lietuvių kalbos ãtlasą“, kuriuo, kaip ir didžiuoju „Lietuvių kalbos žodynu“, pagrįstai didžiuojamės.

Kartosime ir mokysimės

8

1

Įsidėmėkime!

XIX amžiaus pabaigoje kalbai tirti pradėti taikyti geografijos metodai. Sudaryti ir pavienių kalbų ar tarmių grupių atlasa – t. y. žemėlapių rinkiniai, ku-riuose grafiškai parodytas įvairių žodžių, jų garsų, morfologijos, žodžių darybos, sintaksės reiškinių paplitimas. Atsirado net atskira kalbotyros šaka – lingvstinė geogrãfija, arba geolingvstika1.

Pirmieji kalbos atlasai buvo išleisti Prancūzijoje ir Vokietijoje. O lingvistinės geografijos pradininku laikomas šveicarų ir prancūzų kalbininkas Žiulis Žiljeronas (Jules Gilliéron, 1854–1926).

„Lietuvių kalbos atlasui“ medžiaga pradėta rinkti gerokai vėliau – antrojoje XX a. pusėje. 1951 m. buvo išleista „Lietuvių kalbos ãtlaso medžiagos rin-kimo programa“. Šios programos autoriais ir ãtlaso sumanytojais laikytini kalbininkai Juozas Balčikonis (1885–1969) ir Juozas Senkus (1907–1970).

mokslininkų, mokytojų, studentų ir kitų talkininkų. Visi jie buvo savanoriai.

Iki 1970 m. visa reikiama medžiaga buvo su-rinkta ir pradėti braižyti žemėlapiai. Taigi spėta surinkti kalbos duomenų iš nykstančių šnektų tiek Lietuvojè (apie Kenavę, Máišiagalą, Nemenčnę, Pa-béržę, Butrimónis, Ešiškes, Kalesninkùs, Rdninkus, ŠaĨčininkus, Šalčininkėliùs ir kt.), tiek už jos ribų – Baltarùsijoje (Breslaujõs, Varanãvo, Ródūnios, Zetelos apylinkėse) ir Lénkijoje (Sein ir Pùnsko apylinkėse). Dabar šios tradicinės lietuvių šnektos jau daug kur arba visai sunyko, arba visiškai merdi.

1 Geo... [graikų gē – žemė] – pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su Žemės rutuliu, žeme, Žemės pluta.

Juozas Balčikonis Juozas Senkus

Tarmių duomenys rinkti penkiolika metų pagal iš anksto sudarytą planą iš daugiau kaip 800 gyve-namųjų vietovių, tarp jų ir esančių už Lietuvõs ribų. Tiriant lietuvių šnektas, įrašyta garso daugiau kaip 30 000 metrų magnetinės juostos, kitos medžiagos surinkta daugiau kaip 15 000 puslapių rankraščių. Ãtlaso medžiagą rinko daugiau kaip 600 žmonių – Juozas Senkus ekspedicijoje

9


Apibendrinkime

. Įsižiūrėkime į vieną iš „Lietuvių kalbos atlaso“ žemėlapių.

Tai svarbu!

. Surinktos medžiagos pagrindu išleisti trys „Lietu-vių kalbos atlaso“ tomai („Leksika“, 1977; „Foneti-ka“, 1982; „Morfologija“, 1991). Redaktoriai Elena Grinaveckienė (1928–1999) ir Kazys Morkūnas (1929–2008).. Kiekvieną tomą sudaro žemėlapių rinkinys ir že-mėlapių komentarų knyga. Iš viso Lietuvõs kalbi-ninkai nubraižė ir paaiškino 376 žemėlapius. Juose atsispindi daugiau kaip 560 įvairių lietuvių kalbos reiškinių. O jeigu prie jų pridėtume ir tai, kas su-

Elena Grinaveckienė Kazys Morkūnas

rašyta komentaruose, išeitų per du tūkstančius įvairių įvairiausių kalbos duomenų.. Už šį reikšmingą kalbotyros darbą svarbiausiems autoriams ir sudarytojams buvo paskirta Lietuvõs Respùblikos mokslo premija (1994).

Klėties pavadinimas (9)

kltis

kltė

svinas

špýkeris ir var.

Aruodo pavadinimas (10a)

arúodas

miegà

10

K A M K A L B I N I N K A M S R E I K I A Ž E M Ė L A P I Ų

Atlikime

❶ ＊ Paaiškinkite, kaip sudarytas ir ką reiškia terminas geolingvistika.

❷ ＊ Išsirašykite kalbininkų, labiausiai nusipelniusių „Lietuvių kalbos

atlasui“, pavardes. Pasirenkite plačiau papasakoti bent apie vieną iš

jų. Susidarykite pranešimo planą.

Medžiagos ieškokite „Lietuvių kalbos enciklopedijoje“, „Visuotinėje

lietuvių enciklopedijoje“ ar internete – „Lietuvių kalbininkų sąvade“ (2003; žr. http://www.emokykla.lt/svetaines/kalbininkai/index.htm).

❸ ＊＊＊＊ Perskaitykite skyrelį „Tai įdomu!“ Gervėtiškių vartotus būdvar-

džius dirblùs, darbnùs išnagrinėkite žodžio dalimis ir darybos po-

žiūriu.

❹ ＊＊＊＊ Iš klasės draugų pabandykite išklausti, pavyzdžiui, kaip vadina-

mi rankos pirštai. Dirbdami poromis, pasirenkite ir užsirašykite klau-

simus, kuriuos užduosite. Pabūkite klausėjais: apklauskite bent tris

klasės draugus.

Pabandykite paaiškinti, kaip atsirado jums žinomi rankos pirštų pava-

dinimai.

Atsiverskime

. Lietuvių kalbos atlasas. 1 Leksi-ka. Vilnius: Mokslas, 1977, p. 47, žemėl. Nr. 11.. Lietuvių kalbos enciklopedija. Sudarė Kazys Morkūnas. Re-dagavo Vytautas Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008.. Kazys Morkūnas. Apie lingvis-tinę geografiją. Pažintis su lie-tuvių kalbos tarmėmis. Vilnius: Mokslas, 1980, p. 41–52.

Aukštaičių klėtis

. Panagrinėkime jį. Štai, pavyzdžiui, tradicinis ūkinis pastatas, ku-riame laikyti grūdai, buvo vadinamas dvejopai – klėtimi arba svirnu. Kai kur (nustatykite kur) jie vartojami pramaišiui. Tačiau abu pavadi-nimai yra gan seni (abu užrašyti net lietuvių kalbos salose už Lietu-võs ribų) ir sudarė vientisą plotą. Kaip matyti, labiau paplitusi klėtis (arba klėtė), kuri kalbininkų siejama su veiksmažodžiu kloti. Šis žodis vartojamas vakarinėje ir vidurinėje Lietuvõs dalyje, o rytinėje dalyje išplitęs svirnas (plg. su veiksmažo-džiu sverti).

11


❺ ＊＊＊＊＊＊ Susipažinkite su internetiniu kompiuteriniu „Lietuvių tarmių

žodynu“ (žr. http://www.emokykla.lt/cd/tarmes/Tarmes/Index.htm).

Raskite jame kaimo pavadinimų žemėlapį ir jį aprašykite: nurodykite,

kaip kaimas vadinamas tarmėse. Kaip jis vadinamas jūsų krašte?

❻ ＊＊＊＊＊＊ Įsižiūrėkite į bendrą lietuvių ir latvių tarmių žemėlapį. Paban-

dykite jį pakomentuoti. Kuris žodis – balandis ar karvelis – yra varto-

jamas latvių kalboje?

la. balodislie. balandis (76)

la. balodislie. balandis

lie. karvelis

12

K A M K A L B I N I N K A M S R E I K I A Ž E M Ė L A P I Ų

Renkant tarmių duomenis pagal iš anksto sudarytas programas ar anketas, ne viską vienodai lengva išklausti. Lengviausia sužinoti, kaip tarmėje vadinamas koks nors konkretus daiktas. Tačiau daug sunkiau išgirsti norimus būdvardžius, veiksmažodžius, prieveiksmius, įvairius ki-tus žodžius. Kad norimą gramatinę formą, žodį ar posakį tarmės atstovas pavartotų, reikia tam tikros situacijos, o kad ji natūraliai susidarytų, gali prisieiti labai ilgai laukti. Kokių nelauktų atsakymų tarmės tyrėjas gali išgirsti iš savo pašnekovo, rodo tokie pavyzdžiai.

Prityręs lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkėjas Vytautas Vitkauskas, norėdamas sužinoti, katra esamo-jo laiko III asmens forma – dūžta ar duñža – vartojama, ir šiaip, ir taip klausinėjo seną žemaitį, bet tas vis ne-galėjo suprasti, ko iš jo nori. Pagaliau rinkėjas, netekęs kantrybės ir nustojęs vilties, jau norėjo palikti senuką, bet, pamatęs ant tvoros užmautą puodynę, apsidžiau-gė, griebė ją ir vėl kreipėsi į tarmės atstovą:

– Kas atsitinka puodynei, jei aš ją trenkiu į žemę?– O kas gi, vakali, daugiau gali atsitikti? Lieka šu-

kės, – atsakė patenkintas senukas, manydamas, jog pagaliau išaiškino savo įkyriam svečiui taip, kaip anas norėjęs.

Ne lengviau sekėsi ir Gervčių apylinkėje (Baltarùsija) kartą dirbusiam dialektologui Aloyzui Vi-dugiriui. Tuokart jam rūpėjo sužinoti, ar vietos lietuvių šnekta vartoja vietoj darbštùs kitą būdvardį. Kad šnektos atstovui būtų aiškiau, ko iš jo norima, buvo paklausta maždaug taip:

– Kaip vadinasi žmogus, kuris nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro vis kruta1 ir kruta?

Tai įdomu!

1 Gervėčių šnektoje krutėti reiškia „dirbti“. 2 Durnas (svet., ntk.) – kvailas; paikas.

Tačiau užkalbintasis, matyt, nebuvo didelis darbo mėgėjas, nes net nepagalvojęs išpyškino:

– Gi durnas2.Tik iš kitų gervėtiškių pavyko sužinoti, kad vietoj

darbštùs jie vartoja dirblùs, darbnùs.

Kazys Morkūnas. Pažintis su lietuvių kalbos tarmėmis. Vilnius: Mokslas, 1980.

13


Šeštoje klasėje sužinojome, kad, atsiradus lietuviškam raštui, iš-kilo bendros visai Letuvai kalbos būtinybė, nes ja reikėjo ne tik susikalbėti, bet ir mokėti rašyti bei skaityti pagal tas pačias rašto taisykles. Tarmės šiam reikalui netiko.

Pirmosios lietuviškos knygos pasirodė XVI amžiuje. Jų autoriai rašė savo gimtąja tarme, todėl iš šių knygų kalbininkai gali atpažinti svarbiausius to meto tarmių bruožus. Kiekvienas autorius stengėsi, kad jį kuo geriau suprastų ir kitų tarmių atstovai, todėl rašydamas vartojo ir kitoms tarmėms būdingų žodžių ar posakių. Taigi rašto kalba neabejotinai skyrėsi nuo to meto šnekamosios kalbos.

Ką iš senųjų raštų galima sužinoti apie bendrinės kalbos raidą, pakalbėkime plačiau. Mat iš senųjų raštų kalbos mokslininkai nusta-tė net tris skirtingus lietuvių rašomosios kalbos variantus – vakarinį, vidurinį ir rytinį. Kiekviename iš jų atsispindi svarbiausios to meto lietuvių kalbos tarmių ypatybės.

Ką turėtume žinoti apie senuosius raštus ir jų kalbą

Šiandien

.. Aptarsime, kaip buvo

rašomos pirmosios lietuviš-

kos knygos... Susipažinsime su se-

nosios rašomosios lietuvių

kalbos variantais... Mokysimės skaityti se-

nuosius raštus.


Įsidėmėkime!

Vakariniù rãšomosios kalbõs variántu rašė pirmosios lietuviš-kos knygos autorius Martynas Mažvydas.

Pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo parengtas „Kate-kizmas“ – pasirodė 1547 m. Karaliáučiuje. Autorius buvo kilęs iš žemaičių tarmės ploto, todėl rašė žemaitiškai su gausiomis vakarų

14

2

. Vakariniame rašomosios kalbos variante šie kalbos garsai išlaikyti nepa-kitę, viduriniame – išlaikyti sveiki ą, ę ir am, an, em, en, pvz.: žąsis, tęstis ir samtis, ranka, pempė, penki (juos išlaikė ir Prūsijoje vartota rašomoji kalba), tačiau buvo tariamas kietasis priebalsis l prieš e tipo balsius bei dvibalsius, pvz., rašė łedas, net ładas „ledas“, łėkti „lėkti“, saułы „saulę“. Prūsijos lietuviai čia turėjo minkštą l, tarė ir rašė ledas, lėkti, saulę.

Rašomosios kalbos variantai

*ą, *ę1 am, an, em, en l prieš e ir ė

Vakarinis nepakitę nepakitę minkštasis

Vidurinis nepakitę nepakitę kietasis (kaip ł2)

Rytinis pakitę:kaip ų, į

pakitę:kaip um, un, im, in kietasis (kaip ł)

Rašomosios lietuvių kalbos variantai

1 Žvaigždute žymimos atkurtos formos.

2 Raidė ł kietajam priebalsiui žymėti buvo pasiskolinta iš lenkų kalbos abėcėlės.

Tai svarbu!

. Visi rašomosios kalbos variantai nesunkiai atpažįstami iš senųjų ą, ę ir mišriųjų dvigarsių am, an, em, en bei nevienodo minkštojo prie-balsio l prieš e, ė tarimo.

Antanas Rimantas Šakalys. Mikalojus Daukša. 1978

Antanas Rimantas Šakalys. Martynas Mažvydas. 1978

aukštaičių tarmės priemaišomis. Vėlesnėse savo knygose Mažvydas vis labiau taikėsi prie ano meto Prūsijos kunigaikštystės, kur pats gyveno, daugumos gyventojų vartoja-mos vakarų aukštaičių tarmės.

Lietuvõs valstybėje nuo XVI amžiaus formavosi du rašomosios kalbos variantai. Viduriniù rãšomosios kalbõs variántu rašė Mikolajus Daukša, gimęs netoli Kėdáinių (raskite šį miestą žemėlapyje).

Rytnis rãšomosios kalbõs variántas susidarė Lietuvõs valstybės centre – sostinė-je Vilniuje ir jos apylinkėse (raskite žemėlapyje). Šiuo rašomosios kalbos variantu rašė Konstantinas Sirvydas.

15


Apibendrinkime

. Atsiverskime Mikalojaus Daukšos „Katekizmą“ (1595) ir pabandy-kime perskaityti jo pradžią.. Kairėje pusėje tekstas parašytas taip, kaip rašė pats Mikalojus Daukša, o dešinėje jis perrašytas dabartine rašyba.

. Kaip matome, pirmųjų knygų autoriai rašė kiek kitaip negu mes, nes to meto abėcėlėje dar nebuvo visų dabartinių lietuviškų raidžių.. Kitokia buvo ir pati lietuvių kalba: šiandien sa-kome ne „Parašytas per d[aktarą] Jokūbą ledesmą“, o parašytas d[aktaro] Jokūbo Ledesmos“; ne „Išgul-

dytas iš Liežuvio Lankiško ing Lietuvišką per Kunigą Mikalojų Daukšą“, o „Išverstas iš lenkų kalbos į lietuvių kunigo Mikalojaus Daukšos“ ne „Išspaus-tas Vilniuje Metuose...“, o „Išspausdintas Vilniuje... metais“ ir pan.

\1\DK 1,1 KATHE=DK 1,2 CHISMASDK 1,3 ARBA MOKSLASDK 1,4 KIEKWIENAMDK 1,5 KRIKSZCZI-DK 1,6 ONI PRI+DK 1,7 WALVS.

DK 1,8 PARASZITAS PERDK 1,9 D. IAKVBA LEDES-DK 1,10 MA [...].

DK 1,12 Igulditas i Liu=DK 1,13 wio Lnkißko ing Lietu=DK 1,14 wißka per Kuniga Mi=DK 1,15 kałoiu Daugßa Ká=DK 1,16 nonika Ʒemai=DK 1,17 cʒiu.

DK 1,18 Iſpáuſtas WilniuieDK 1,19 Metůſ vgimímoDK 1,20 Wießpaties 1595{.}

(1)KATE-KIZMASARBA MOKSLASKIEKVIENAMKRIKŠČI-ONI[UI] PRI-VALUS.

PARAŠYTAS PERD[aktarą] JOKŪBĄ LEDES-MĄ [...].

Išguldytas iš Liežu-vio Lankiško ing Lietu-višką per Kunigą Mi-kalojų Daukšą Ka-n[au]nyką Žemai-čių.

Išspaustas VilniujeMetuose užgimimoViešpaties 1595 [...]

16

K Ą T U R Ė T U M E Ž I N O T I A P I E S E N U O S I U S R A Š T U S I R J Ų K A L B Ą

PUNKTAS I

Dvejoki(a)s apsėdimas žmo-gaus nuog Velino.VIenas yra unt kū-no / kitas unt dū-šios. Unt kūno re-tai / unt dūšios dažnaiprisitinka.

PS II 46–51

PUNKTAS I.

Dweiokias apſedimas żmo+gaus nuog Welino.WIenas ira vnt ku=no / kitas vnt du=śios. Vnt kuno re=tay / vnt duśios danaypriſitinka.

PS II 46–51

. Lietuvių kalbos istorija. Teksto autorė Danguolė Mikulėnienė. Kaunas: Šviesa, 2008, p. 13–31.. Lietuvių kalbos žinynas. Sudarė Pranas Kniūkšta. Kaunas: Šviesa, 2008, p. 26–31.. Sigitas Narbutas. Senosios Lietu-vos raštija. Kaunas: Šviesa, 2006.

AtsiverskimeAtlikime

Tai įdomu!

Rytinis rašomosios kalbos variantas išsirutuliojo iš rytų aukštaičių tarmės, kur ą, ę ir am, an, em, en buvo verčiami ų, į ir um, un, im, in (tarta žųsis, tįsti ir sumtis, runka, pimpė, pinki). Prie-balsis l ir čia buvo kietinamas (kaip Vidurio Lietuvojè).

O štai Konstantino Sirvydo „Punktų sakymų“ ištrauka:

❶ ＊ Prisiminkite, ką Mikalojaus Daukšos ištraukoje reiškia žodis liežu-

vis. Kokia buvo šio žodžio reikšmė? Jei reikia, pasitikrinkite V klasės

vadovėlyje „Žaidžiu žodžiu“ arba didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“

(arba www.lkz.lt).

❷ ＊ Įsižiūrėkite į Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ ištrauką. Parašykite,

kokiomis raidėmis jis žymėjo lietuviškus garsus [uo], [v], [š], [ž].

❸ ＊＊＊＊ Sudarykite senųjų rašmenų ir jų atitikmenų sąvadą. Senaisiais

rašmenimis parašykite palinkėjimą suolo draugui ar draugei ir duokite

jam (jai) perskaityti. Išrinkite gražiausią palinkėjimą.

❹ ＊＊＊＊ Ką jums, kaip būsimiesiems mokslininkams, sako Mikalojaus

Daukšos parašytas žodis Lankißko = Lankiško = lenkiško?

❺ ＊＊＊＊＊＊ Pamąstykite, kuris dabartinis prielinksnis slypi senajame prie-

linksnyje ing = ing. Savo nuomonę pagrįskite.

Jei reikia, pasitikrinkite didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ (arba

www.lkz.lt).

❻ ＊＊＊＊＊＊ Skyrelyje „Tai įdomu!“ perskaitykite Konstantino Sirvydo

„Punktų sakymų“ ištrauką. Raskite žodžių, kuriais galite įrodyti, kad

tekstas parašytas rytiniu rašomosios kalbos variantu.

17


Ko ieškome senuosiuose raštuose

Šiandien

.. Plačiau susipažinsime

su pirmąja lietuviška knyga... Toliau mokysimės skai-

tyti senuosius raštus... Sužinosime, kas ir kaip

per keturis amžius pakito

lietuvių kalboje.


Įsidėmėkime!

Senuosius raštus skaityti ne taip paprasta. Reikia gerai išmanyti senovinius rašmenis ir rašybą, kad iš raidžių sudėtum žodžius. O ir sudėtas žodis ne visada suprantamas. Kartais visai neatpažįstama jo forma, kartais – reikšmė.

Pabandykime perskaityti ir panagrinėti pirmosios lietuviškos knygos ištrauką. Kaip pamenate, ši knyga parašyta vakariniu ra-šomosios kalbos variantu, taigi kalbos ypatybėmis nuo dabartinės lietuvių kalbos turėtų būti mažiausiai nutolusi. Pasižiūrėkime, kaip yra iš tikrųjų.

Martynas Mažvydas kreipiasi į skaitytojus taip:

UpaminajimasPrašau aš jus Lietuvinykus ir že-maičius mi[e]luosius bralius ir seseris, prieg-tam ir upaminaju jus per Paną JėzusąChristusą at pirktąjį bei išganytąjį mūsųidant tą trumpą makslą išmaktumbėt irvisada atmintumbėt, sūnus jūsų ir šei-myną turit išmakyti.

Vpaminagimas.PRaſchau aſch ius Letuwinikus ir ſʒe=maicʒius miloſius bralius ir ſeſeris, preg=tam ir vpaminaiu ius per Pȧnȧ IeſuſaChriſtuſa at pirktagi bei iſʒganitagi muſuidant ta trumpa makſla iſchmaktumbet ijrwiſada atmintumbet, ſunus iuſu ir ſchei=mina turit iſchmakiti.

Martynas Mažvydas. Katekizmas, p. 39

Jau pats pirmasis žodis Vpaminagimas = Upa-minajimas mums nesuprantamas. Nerastume jo ir žodyne, nes tai slaviškas skolinys, reiškiantis „primi-nimas“.

O kaip lietuviški žodžiai? Panagrinėkime, kaip kinta jų fonetika. Ką reiškia Martyno Mažvydo bra-lius = bralius, Pȧnȧ = Paną, at pirktagi = at pirktąjį, iſʒganitagi = išganytąjį, makſla iſchmaktumbet = makslą išmaktumbėt, iſchmakiti =išmakyti? Viskas paaiškėja, jeigu vietoj a šiuose žodžiuose skaitome o (brolius, Poną, atpirktojį, išga-nytojį, mokslą išmoktumbėt, išmokyti). Taigi vienas skirtumas akivaizdus – XVI amžiuje lietuvių kalboje

vietoj dabartinio ilgojo balsio [o·] buvo tariamas ilgasis [a·]! Vadinasi, dabartinis [o·] yra kilęs iš seno-jo baltiškojo *ā.

O dabar atkreipkime akis į morfologiją. Kas pasakys, ką reiškia Mažvydo pavartotos formos iſchmaktumbet = išmaktumbėt (t. y. išmoktumbėt), atmintumbet = atmintumbėt? Jei ne priesaga -b-, gražiausiai perskaitytume tariamosios nuosakos veiksmažodžius – išmoktumėt, atmintumėt... Taip ir yra. Seniau tariamosios nuosakos formos buvo il-gesnės – (aš) atmintumbiau, (tu) atmintumbei, (jis, ji) atmintų... Kaip matome, per keturis šimtus metų šie veiksmažodžiai sutrumpėjo ir supaprastėjo.

18

3

Tai svarbu! Apibendrinkime

AtsiverskimeAtlikime

. Taigi drąsiai galime teigti, kad kalboje, kaip ir visur kitur, veikia kalbos ekonomijos dėsniai. Jei ką gali-ma patrumpinti, ilgainiui tuo būtinai bus pasinau-dota – žodžiai ir jų formos taip pat linkę trumpėti. Paprastai numetami ar išleidžiami galūnių balsiai. (Kaip čia neprisiminsi Salomėjos Nėries, kuri XX amžiuje dar rašė: „Ilgas pasakas mažiemus seka pirkioj vakarais.“ Šiandien sakome tik mažiems.) . Ir apskritai dar penktoje klasėje sakėme, kad lie-tuvių kalboje labai ilgi žodžiai nemėgstami. Taigi trumpai, bet drūtai!

. O dabar pabandykime visą Martyno Mažvydo ištrauką perrašyti dabartine lietuvių kalba:PriminimasPrašau aš jus, lietuvininkus ir že-maičius, mieluosius brolius ir seseris, prieto ir primenu jums per Poną JėzųKristų atpirkėją bei išganytoją mūsų,idant tą trumpą mokslą išmoktumėt irvisada atmintumėt, sūnus jūsų ir šei-myną turit išmokyti.. Tikriausiai dar ne vieną kalbos skirtybę būsite pastebėję. Aptarkite tai kartu su mokytoju.

. Lietuvių kalbos istorija. Teksto autorė Danguolė Mikulėnienė. Kaunas: Šviesa, 2008, p. 13–31.. Sigitas Narbutas. Senosios Lietu-vos raštija. Kaunas: Šviesa, 2006.

❶ ＊ Paprastai visi cituoja šiuos pirmosios lietuviškos knygos žodžius. Pa-

aiškinkite, ką Mažvydo laikais reiškė žodis permanyti.

Broliai seserys, imkit mane ir skaitykitIr tatai skaitydami permanykit.

Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti,Ale1 to negalėjo nė vienu būdu gauti.

❷ ＊ Dar kartą perskaitykite skyrelį „Apibendrinkime“. Paaiškinkite, ko-

kius lietuvius Mažvydas vadina lietuvininkais. Jei reikia, remkitės žo-

dynu ar enciklopedijomis.

❸ ＊＊＊＊ Pabandykite išsiaiškinti, ką Mažvydas turėjo galvoje rašydamas apie

šeimyną. Kuri šio žodžio reikšmė labiausiai tiktų nagrinėtai ištraukai?

❹ ＊＊＊＊ Perskaitykite ir parašykite dabartine rašyba pateikiamą Mažvydo

sakinį. Nepamirškite skyrybos. Paaiškinkite šio sakinio prasmę.

SVnus klauſikiet gimditaiu iuſſu.

❺ ＊＊＊＊＊＊ Mažvydo ištraukoje yra žodžių, kurie šiandien turi kitas galū-

nes – at pirktagi = at pirktąjį, t. y. atpirktojį, ir iſʒganitagi = išganytąjį,

t. y. išganytojį. Kaip išlinksniuotumėte šiuos žodžius, jei gyventumėte

Mažvydo laikais?

❻ ＊＊＊＊＊＊ Internete, enciklopedijose ir žodynuose raskite medžiagos,

galinčios jums padėti skirti sąvokas žemaičiai, lietuvininkai, lietuviai.

Parenkite trumpą pranešimą.

1 Ale (svet., ntk.) – bet, tačiau.

Tai įdomu!

Ar žinote, kad pirmuoju lietuvišku tekstu laikomi poteriai „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Tikiu Dievą Tėvą“ –24 eilutės, pirmojoje XVI amžiaus pusėje ranka įrašytos paskutiniame 1503 m. Strasbūre išleistos knygos „Traktatas kunigams“ puslapyje?

Manoma, kad lietuviškus pote-rius bus įrašęs koks pranciškonų vienuolis, nes knyga tuo metu priklausė Vilniaus pranciškonų bibliotekai. Įrašas rastas 1962 m. Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Pagal Lietuvių kalbos žinyną (Sudarė Pranas Kniūkšta.

Kaunas: Šviesa, 2008)

19


Kuriame ir apibendriname

ŽEMAIČIAI AUKŠTAIČIAI

Vakarų Vakarų: kauniškiai ir šiauliškiai

Šiaurės: telšiškiai ir kretingiškiai

Rytų: vilniškiai, uteniškiai, kupiškėnai, anykštėnai, širvintiškiai, panevėžiškiai

Pietų: raseiniškiai ir varniškiai Pietų

Lietuvių tarmės

1 ＊ Pavartykite „Lietuvių kalbos atlasą“ ir savais žodžiais papasako-

kite, kaip jis sudarytas.

2 ＊ Perskaitykite ištrauką apie žodžio ãtlasas kilmę. Kas bendra tarp

žemėlapių rinkinio ir Atlanto vandenyno?

Senovės graikai tikėjo, jog buvęs toks galingas titanas Atlasas (graikiškai Atlas, kilmininkas Atlantos). Jo brolis – garsusis maišti-ninkas Prometėjas, pavogęs iš Olimpo ugnį ir perdavęs ją žmonėms. Gana maištingas buvęs ir pats Atlasas, aktyviai dalyvavęs titanų suki-lime prieš didžiuosius dievus. Kai sukilimas buvo numalšintas, die-vai nepaklusnųjį Atlasą griežtai nubaudė: visą gyvenimą išsitempęs ant savo pečių jis turėjo laikyti dangaus skliautą.

Leisdami įvairius žemėlapių rinkinius, jų viršeliuose autoriai dažniausiai pavaizduodavo ir aną vargšą titaną, ant pečių laikantį dangaus skliautą, tada kiekvienam būdavo aišku, jog graikų titano vardas ir žemėlapių knygos pavadinimas tai tas pats žodis.

Mūsų ãtlasą latvių kalboje atitinka žodis atlants. Tai irgi to paties titano palikuonis. Tik čia apibendrinta jau ne vardininko, o kilmi-ninko forma. Tos pačios kilmės yra ir Atlanto vandenynas. Anato-mijoje atlántu vadina pirmąjį kaklo slankstelį, architektūroje – vyro pavidalo vertikalią atramą, kuri visiškai panaši į aną ant pečių dan-gaus skliautą laikantį titaną.

Daugelyje pasaulio kalbų ãtlasu (palygink anglų atlas, latvių at-lass) vadinamas ir tam tikras šilkinis audinys. Tačiau jis su graikų mitologijos titanu jokiais giminystės ryšiais nesusijęs: jam pradžią davė arabų kalbos žodis atlas „lygiai išaustas“.

Pagal Algirdą Sabaliauską (Iš kur jie. Pasakojimas apie žodžių kilmę. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 1994)

Atlantas

30

Užduotį atlikite taip:

gervins – gervinas...nor – nori...

VAKARINIS VIDURINIS RYTINIS

XVIII a. rašomosios lietuvių kalbos variantai

3 ＊＊＊＊ Apibūdinkite žodžio ãtlasas kilmę. Raskite šį žodį tarptautinių

žodžių žodynuose ir paaiškinkite, kaip jis apibrėžiamas.

4 ＊＊＊＊ Prisiminkite, kas yra skoliniai (jei reikia, atsiverskite serijos

„Šok“ lietuvių kalbos vadovėlių „Žaidžiu žodžiu“ V klasei I knygą ir

„Vėl žaidžiu žodžiu“ VI klasei I knygą).

Perskaitykite Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ ištrauką. Išsirašy-

kite nesuprantamus žodžius. Aptarkite juos dirbdami poromis. Atpa-

žinkite skolinius ir parašykite jų taisyklingus lietuviškus pakaitalus. Jei

dėl kurio žodžio abejojate, pasitikrinkite žodyne (žr. www.lkz.lt).

Raiškiai perskaitykite poemos ištrauką.

Krūmus ir girias visokios ošino dainos,O laukus visur bei pievas skambino garsai.Gegužės ir strazdai sumišai lakstydami žaidėIr Sutvertojį linksmai rykaudami gyrė.Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlėIrgi bešūtydamos nei kulkos šaudė per orus,O paskui valgius prastus be priprovų valgėIr prisivalgiusios pliuškėjo pasaką savo.Gervins ik debesių juodų dyvinai kopinėdamsIr nei verkdams irgi dejuodams skambino dangų;Bet tai ne verksmai, kad jis taip skambina šaukdams,Ne! jis nor pamokyt, kaip Dievo didė galybėIr paukštelių balsuos yr didei stebuklinga.

Kristijonas Donelaitis. „Metai“ ir pasakėčios. Vilnius: Baltos lankos, 2002.

5 ＊＊＊＊ Kokios morfologinės žodžių formos rodo, kad Donelaitis rašė

tarmiškai? Raskite jas ir parašykite bendrine lietuvių kalba.

6 ＊＊＊＊＊＊ Kuriuo rašomosios lietuvių kalbos variantu rašė Kristijonas

Donelaitis? Jei reikia, remkitės ne tik ištrauka, bet ir poemos autoriaus

gyvenimo aprašymu (žr. serijos „Šok“ VII klasės literatūros vadovėlio

I skyriaus „Švyturį“).

Jei remsitės kitu šaltiniu, būtinai jį nurodykite. Jei pamiršote, kaip tai

reikia daryti, atsiverskite serijos „Šok“ lietuvių kalbos vadovėlio „Vėl

žaidžiu žodžiu“ VI klasei I knygą (p. 6–10).

Vytauto Kazimiero Jonyno iliustracija


31

Teksto tipai. Skaityk įdėmiai

T E K S T A S

Teksto tipai

NegrožinisGrožinis

Aprašymas

Kaip kas atrodo

Samprotavimas

Kodėl(argumentai už ir argumentai prieš)

1. Tekstą skaityk dalimis. Jei kas nors neaišku, pasirašyk klaustuką.

2. Perskaitęs teksto dalį, savais žodžiais pasiaiškink, ką perskaitei.

3. Grįžk prie pasirašyto klaustuko:

dar kartą perskaityk nesuprastas vietas;

tiksliai nusakyk, ko nesupranti;

pasinaudok žodynais, schemomis, iliustracijomis ir pan;

klausk mokytojo, draugų...

Pasakojimas

Kas atsitiko

Skaityk įdėmiai!

32

7 ＊＊ Dar kartą perskaitykite pamokos „Kam kalbininkams reikia

žemėlapių“ skyrelį „Tai įdomu!“ (p. 13). Parašykite, kokia jo tema, pro-

blema, koks tikslas.

8 ＊＊＊＊ Atsakykite į klausimus ir pasitikrinkite, kaip sekėsi suvokti

pamokos „Kam kalbininkams reikia žemėlapių“ skyrelio „Tai įdomu!“

teksto pastraipas.

1 pastraipa Ką lengviausia sužinoti renkant tarmių duomenis?Kodėl sunku išgirsti norimus būdvardžius, prieveiksmius ir kitus

žodžius?Kodėl tarmių tyrėjams būtina natūrali pokalbio situacija?2 pastraipaKodėl lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkėjui Vytautui Vitkaus-

kui buvo svarbu sužinoti vartojamą esamojo laiko formą?Kodėl tyrėjas tiesiog nepaklausė senuko, kaip jis sako – dūžta

ar dunža?Kuris žodis senuko atsakyme yra tarmiškas? Pakeiskite jį ben-

drinės kalbos žodžiu.3 pastraipaKokiu tikslu Gervčių apylinkės žmones kalbino dialektologas

Aloyzas Vidugiris?Ar pašnekovas jį suprato?Kokius būdvardžius vietoj darbštus vartoja gervėtiškiai? Kodėl šis

faktas svarbus kalbos tyrėjams?

9 ＊＊＊＊＊＊ Pasvarstykite, į kuriuos 8 užduoties klausimus atsakyti buvo

sunkiausia. Parašykite tris patarimus, ką daryti, jei nesupranti skaito-

mo teksto.

10 ＊＊ Dar kartą perskaitykite pamokos „Ką turėtume žinoti apie se-

nuosius raštus ir jų kalbą“ skyrelį „Įsidėmėkime!“ (p. 14–15). Kurio tipo

yra šis tekstas? Atsakymą pagrįskite.

11 ＊＊＊＊ Atidžiai įsižiūrėkite į Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ ilius-

traciją (p. 16). Pasirinkite žiūrėjimo kryptį (iš apačios į viršų arba iš

viršaus į apačią) ir parašykite vienos pastraipos aprašymą.

12 ＊＊＊＊＊＊ Parašykite samprotavimo pastraipą tema Kodėl mums svar-

būs senieji raštai?

1 s k y r i u sK A L B A K A I P S O C I A L I N I S R E I Š K I N Y S

33

Serijos „Šok“ vadovėlio „Lietuvių kalba“ komplektą VII klasei sudaro:

. Vadovėlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga

. Pratybų sąsiuviniai. Pirmasis sąsiuvinis. Antrasis sąsiuvinis

. Mokytojo knyga

www.sokvadoveliai.lt

Apsilankyk www.knyguklubas.lt

• Rasi naujausių knygų

• Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai

• Dalyvausi diskusijose

lietuvių kalba vii

Documents