Lietuvių kalba Lietuvos ir Lenkijos valstybėje

Sukūrus bendrą valsybę, 18 amž., lietuvių kalbą per diduomenę ir dvasininkus labai veikė lenkų kalba. Buvo lenkinami lietuviai. Lietuvių kalba labai nutolo nuo Daukšos ir Sirvydo pradėtos kalbinės tradicijos. Oficialioji rašytinė valstybinio bendravimo kalba tuo metu, kaip ir visoje Europoje, buvo lotynų, o vėliau – vis labiau lenkų kalba.

Mykolas Olševskis (apie 1712 - apie 1779) buvo Regulinių kanauninkų atgailos ordino kunigas.

Yra išlikę keturi M. Olševskio kūriniai. Žinomiausias ir didžiulio populiarumo susilaukęs šio kunigo veikalas - pamokslų rinkinys “Broma, atverta ing viečnastį”. Pirmasis leidimas išėjo 1753 m. Iki 1851 m. ši knyga išleista 17 kartų. Taip pat ji buvo išversta į lenkų kalbą ”Brama otwarta do wieczności”. Susilaukė kelių laidų.

Sulenkėjus Lietuvos visuomenei, labai suprastėjo vidurinysis rašomosios kalbos variantas. Autoriai ėmė rašyti savo tarme, kai kur pavartodami tradicinės rašomosios kalbos elementų.

18 amž. viduryje įsigalėjo vidurinis rašomosios kalbos variantas. Jam apibendrinti buvo parašyta lietuvių kalbos gramatika.

Pirmoji lietuvių kalbos gramatika.

„Universitas lingvarum Litvaniae“ („Lietuvos kalbų visuma“, 1737m). Tai mokymo tikslais, nežinomo autoriaus parašyta gramatika. Joje pirmą kartą trumpai apibūdinta lietuvių kalbos kirčiavimo sistema, gana nuosekliai žymimos priegaidės.

Martynas Mažvydas

XVI a. lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos

autorius.

Nuopelnai lietuvių kalbai: Mokė parapinės mokyklos lygio

jaunuomenę („žėkelius“) lietuvių kalbos.

Studijų metu parengė ir išleido pirmąją lietuvišką knygą – katekizmą.

Į lietuvių kalbą išvertė nemažai priegiesmių.

parengė maldyną „Parafrazės“.

“Katekizmas” – pirmoji lietuviška knyga, kurios autorius Martynas Mažvydas. (1547m.)

“Katekizmas” : Turi 79 puslapius. Meniniu požiūriu yra kukli. Knyga skirta ne tik Prūsijai, bet ir

tėvynei – Lietuvai.

Parengė: Inga Kantaravičiūtė 10 klasė.