204

Ac­ta humanitaric­a universitatis Saulensis.T.17(2013).204–215.ISSN1822-7309

G i e d r ė Š U K Y T ĖŠiaulių universitetas

Pagrindinės sąvokos: malonus / nemalonus kvapas, liaudies dainos, vestuvių papročiai, tradic­inė­ pasaulė­žiūra.

ĮvadasKvapas–vienapagrindiniųžmogausjuslių.Lietuvių kalbos žodynešaliakitų

žodžiokvapasreikšmiųišskiriamaskvepėjimas,aromatas(LKŽe: kvapas). Dabar-tiniamepasaulyjemaloniamkvapuiskleistiarnemaloniampanaikinti,įvairiomsaromaterapijomsžmonėslinkęskirtinemažailėšų.Reikiapabrėžti,jogirtradici-nėjekultūrojegeraskvapasnebuvonereikšmingas:želdiniųtyrinėtojųsurinktame-džiagarodo,kadmedžiai,krūmai,gėlės,kitižolynaibuvosodinamibūtentdėlto,jogskleidėmalonųkvapą(ŽTKA81–83;DTKA87,91;RATKA91;VATKA83).Folkloro tekstuosedažnaipasitelkiamosmetaforos, simboliniaivaizdiniai.Ypačtuo pasižymi liaudies dainos, kuriose poetinės priemonės naudojamos žmogausdvasineibūsenai,jausmams,kartaissantykiamstarpžmoniųišreikšti.Vienasšiųdaugiareikšmiųobjektųyrairkvapas.Tadšiotyrimoobjektas–kvapaslietuviųliaudiesdainose.PlačiauapiesimbolinęvynokvapoprasmęužsimenafolkloristėBronėStundžienėstraipsnyje„Išdainųpoetikos:vynoįvaizdisirjokontekstas“(S t u n d ž i e n ė 2004).Tyrimoimtis–lietuviųliaudiesdainųtekstai,kuriųper-žiūrėtadaugiaukaip3000.Darbedaugiausialiaudiesdainųpavyzdžiųpateikiamaiš„Lietuviųliaudiesdainyno“(LLD),Lietuviųtautosakosrankraštyno(LTR) me-džiagos.Taippatpasitelkiamilietuviųšeimosšvenčiųetnografi­niaiaprašai,mate-rialinėskultūros(želdinių)tyrinėjimai.Straipsniotikslas – atskleisti kvapui sutei-kiamasreikšmesbeiprasmeslietuviųliaudiesdainose.Reikiapasakyti,kadšiamestraipsnyjedaugiausiadėmesiokreiptaįkvaporeikšmęvestuvinėstematikos,šei-mossantykiųbeiapskritaižmogaussantykiosugamtaplotmėje,todėlnagrinėjamivestuvinių,šeimos,darbo,kalendoriniųapeigų,dainųžanrai,taippatdainosapiegamtą.Straipsnyjenenagrinėjamikarinių-istorinių,vaikų,humoristinių-didaktiniųdainųtekstai.

kvapų įvairovėLiaudies dainose kvapas retai kada minimas kaip vienintelis vieno ar kito objek-

toaspektas.Pastebimaidažniauapdainuojamasregimasvaizdasargirdimigarsai,

kvapas lietuvių liaudies dainose

205

kvapas lietuvių liaudies dainose

skonisartai,kągalimapaliesti,okvapastampatiksudedamąjajutiminiųpojūčiųdalimi.Visdėltokvapųįvairovėsdainoseesamairjitaippattampasvarbiatradici-nėspasaulėžiūrosdalimi.Kvapaidainosetarsipasiskirstotrejopai:vienurminimasobjektas kvepia savo kvapu; kitur – vieno objekto kvapas priskiriamas kitam objek-tuiir,galiausiai,kvapas(paprastainekonkretizuotas)suteikiamasobjektui,kurispaprastai yra menko kvapo ar bekvapis.

Visųpirmaderėtųsupažindinti,kokiear,veikiau,kieno(dažnaivienoobjek-tokvapaspriskiriamaskitamobjektui)kvapaidažniausiaifi­gūruojalietuviųliau-diesdainose.Neabejotinaidominuojaįvairūsaugalųkvapai.Išaugalųgausiausiaiminimosįvairiosgėlės/žolynai(mėta,radasta/rožė,kvapiojinašlaitė[pijonkė­], rūtos, lelijos,bijūnas,mirta, rezeta,meirūnas,dagiai,dilgėlės[juodnotrynė­lė­] ir kt.), taippatneretaikrūmaibeipuskrūmiai(diemedis,alyva, jazminas,kadagysirkt.).Rečiauakcentuojamasmedžių (obelis/obuoliai,vyšnia,eglė)kvapas. Išgyvūnijospasauliodainoseišskiriamišeško,ožio,šuns,paršokvapai.Bejauminė-tų,aptinkamiirtamtikrimaistobeigėrimų(medus,vynas/žaliasvynas,midus,alus, arielka)kvapai.Minimasirtamtikrųmedžiagųaromatas–deguto/smalos, tabako, parfumų.

Taigigalimaatkreiptidėmesį,jogtradicinėseliaudiesdainosekvapasdažniau-siaisiejamassuaugalija.Taireiškia,kaddainųtekstaiatspindirealiąsituaciją–se-niau,kaipirdabar,kvapas(ypačmalonus)iryralabiausiaisiejamassugėlėmis,kitaisžolynais.Darvienassvarbusdalykas–kvapopobūdis.Pastebėta,jogaugalaibeimaistoproduktaidažniauminimikaipmalonųkvapąskleidžiantys,opateikia-migyvūnų,kaikuriųmedžiagųkvapaiveikiaubylojaapiesmarvęneiapiemalonųaromatą.

kvapas vedybinės tematikos dainoseVestuvinėstematikosdainos,kogero,yravienosišnedaugelio,kuriosekvapas,

kaiptamtikrasreikšminispoetinisveiksnys,vartojamaslabaiįvairiai.Visųpirmajisryškusvedybiniopartneriorinkimosidainose.Peržvelgusdainųtekstuspastebė-ta,jogdaugdažniaurenkantisgyvenimopartnerįkvapassvarbustampamerginai,t.y.jipriimaaratstumiabesiperšantį,šaliakitųveiksniųišskirdamajokvapą.

Kvapasganapopuliarusantitezepagrįstosedainose,t.y.kuriosesupriešinamipaprastaidudainųlyriniaiherojai,jųpožymiai,atributai. Vienastųpriešinamųjųpožymiųyra būtent kvapas.Dažniausiai su šia jusle dainose siejamas tinkamo,pageidaujamogyvenimopartnerio idealizavimas ir, atvirkščiai, nepageidaujamopartnerio išpeikimas.Tokių pavyzdžių itin gausu vestuvinėse piršlybų dainose:„Kaijisjojoperlaukelį,/Degutusmirdėjo//Kaijisjojoperlaukelį,/Diemedžiukvepėjo“(LLDII504,506,507,516,517),„Kaitujojaiperlaukelį,/Mėtelekve-pėjai“(LLD II505),„Kėi įjojaiūlytėlėj, /Dilgynessmirdėja“(LLD II507),„Irįejai įpakajų–/Tuuožiusmirdiejai //Er įejai įpakajų–/Meiruonukvepėjai“(LLDII509).Tinkamovedybųpartneriopaieška–vienapopuliariausiųankstyvo-jo(ikivedybinio)vestuviųlaikotarpiodainųtemų(K a z l a u s k i e n ė,S a u k a1983,18).Šiuoatvejusvarbutai,jogkvapas–vienasesminiųveiksnių,nulemian-čiųpalankumąarnepakantumądainųsubjektui.Kaipgalimamatytiišpavyzdžių,

206

Giedrė Šukytė

dažniaupriešinami įvairiųaugalų ir tamtikrųmedžiagųargyvūnųkvapai.Taippatskiriasiirveiksmažodžiai,kuriaisįvardijamasvienoarkitokvaposklidimas.Ryškauspasiskirstymopagalgiminęnepastebėta–kiekdažniauminimivyriško-siosgiminėsaugalai(diemedis,meirūnas),tačiaubernelisgalikvepėtiirmėtaarrūta. Kvepėjimas rūtomis, mėtomis, diemedžiu, meirūnu, lelijomis, rezeta, t.y.vienaispopuliariausiųvestuviųceremonijosenaudojamųardainoseminimųžoly-nų,bylojaapieantrosiospusėstinkamumąsantuokai.Kaipyrapastebėta,dainoslengvaiadaptuojaapeiginėsprigimtiesinkliuzus,sudarančiusprielaidasnaujomsjų interpretacijoms, variacijoms, leidžiančius save iš naujoperkoduoti (S t u n -d ž i e n ė 2004,32).Etnografi­niaiduomenysrodo,jogvestuviųkvieslio,jaunojopulko arkliai, pakinktai, transporto priemonės buvo apkaišomi rūtomis, kitomisgėlėmis,kuriaspririšdavospalvotaiskaspinėliaisarsiūlais(K r ė v ė 1930,47;J u š k a 1955,293,301),beržųšakelėmis(U l č i n s k a s 1995,108).Apiepir-šlioarkliopuošimąužsimenamadarXVIIa.istoriniuosešaltiniuose,teigiant,kadpiršlioarklysvasarąbuvokaišomasvainikaisbeigėlėmis(BRMŠ310),ožiemą–apkarstomasdagiaisirsenaisskarmalais(Ibid.,356).Įdomu,jogdainoseminimidagiai,bettoligražunekaipmalonauskvapo.Apskritai,dagiai,dilgėlėsturimini-malų,sunkiaiužuodžiamąkvapą,todėlšiųžolynųskleidžiamasaromatasdainosesuvokiamassimboliškai.Nepaslaptis,kadtautosaka,ypačdainos,visadasiekėneatkurtitikrovę,otikjospagrindumodeliuotisavą,vienjomsbūdingą–dainiškąbūtį.Apdainuojamiobjektai,sujaissiejamiveiksmai,situacijosirveikiantiejias-menysatrodočialabaitikroviški,perkeltiiškonkrečiosempirinėspatirties,norsištikrųjųpoetinėjeaplinkojejieįgyjavisaikitasarbapapildomas,paprastaitikrainebuitinessimbolinesprasmes.Taippatireglė,dainoseminimakaipnemalonauskvaposkleidėja,buvoirikišiolnaudojamanetiklaidotuviųpapročiuose.Esamaet-nografi­niųužrašymų,jogirvestuviųapeigosegrindysbuvobarstomoseglišakiais(M i c k e v i č i u s 1933,110).Tiesa,tradicinėjekultūrojespygliuočiai(išskyruskadagį)prienamųpradėtisodintitiktarpukariu(STKA84;ŽTKA81;DTKA87;RATKA90;VATKA83).Spygliuočiųatsisakymaskartaisgrindžiamasnetinkamajiemsžeme(STKA84).Tačiautikėtina,kadįtakostamturėjoirtradicinėjepasau-lėžiūrojepastebėtaeglėssąsajasuvelniu(V ė l i u s 1987,73).Tarpnemaloniųkvapųskleidėjųminimasožystaippatbemažikišiųdienųįvardijamasvelniogy-vuliu(Ibid.,85).Degutas,smalataippatsiejamisuchtoniškąjasfera.Vienameištekstųkonkrečiai įvardijama, jogsmala kaip pekla smirdė­s (LLD II439).Taigi,neigiami kvapai – smalos,deguto,eglės,ožio–galibūtisiejamisuchtoniškuojupasauliu,netgisupačiuvelniu.Taippattikėtinaesantšiųkvapų(ypačeglės,ožio)ryšiosusenumuapskritai.Smulkiojitautosaka,mįslėsožįsiejasusenatve.Šiuoatvejuišsiskiriadupaskutiniaipavyzdžiai:„Kaijisjojoperlaukelį,/Tabakukvepė-jo,//Kaijisjojoperlaukelį,/Diemedžiukvepėjo“(LLDII513);„Perpakajųėja,/Parfumaiskvepėja,/Taiduokdieve,/Jaunųkavalierių“(LLDII518).Pirmajamejųminimastabakas,turintisnevienareikšmįįvaizdįlietuviųtautosakoje.KaipyrapastebėjęsMartynasVingrys,tabakas,jokilmėlietuviųetiologinėsesakmėsesieja-massunuodėmingumu,nepadorumu(V i n g r y s 2012,76).Apskritai,tabakassiejamas su chtoniškąja sfera, vadinamas velnio augalu (V ė l i u s 1983, 79).

207

kvapas lietuvių liaudies dainose

Dainųtekstairodo,jogjissiejamasirsusenumu.Naujųreiškiniųatsiradimątradici-nėjekultūrojeliudijapaskutiniamepavyzdyjeminimiparfum­ai. Kvepalai liaudies pasaulyjeatsirandavėlai,buvolabiausiejamisumiestoardvarokultūra,okaimoirmiestosantykiainebuvoitinšilti.Įdomutai,kadšiuoatvejukvepalaisdvelkian-tislyrinisherojuspateikiamaskaiptrokštamasvedybųpartneris.

Netirvėlesnėsevestuviųdainosetokskvapopriešinimasišlieka.Atvykstantisjaunasissusvitavėlgiyrapeikiamas,jognetinkamaikvepia:„–Beskuojūs,be-skuojūs/Ireglalesmirdžiat–/Beskuojūs,beskuojūs/Žaliuvynukvepiat“(LTR 267434).Pirmojojedainosdalyje,kaipteigiama,jogsvitaatvykstaišgirių,antro-joje–išmargųdvarų,kas,matyt,irlėmėbūtenttokįkvapųpriskyrimą.

Panašių tekstųesamairkitųžanrųdainose,kurioseryškivedybinė tematika.Rugiapjūtėsdainosetaippatlyginamasbesiperšančiųjųkvapas:„Kurvejėlispapū-tė,//Tenrūtelėpakvėpė.//Kurvėjulispapūtė//Tenegliutėpasmirda“(LLD VI77),„Ažstaleliasėdėja/Eglelismirdėja//Ažstaleliasėdėja/Rūtelėmkvepėja“(LMD III14635),„Turbūtišgirelėsatėjo/Visassmalelepasmirdo.//Musiišso-delioatajai//Visasmedučiupakvipai“(LTR 122132).Bešiųobjektų,darminimirūtos(LTR 18291584),rezetos(LTR 274132)kvapai;smirda–šešku(LLK 116 5), šunimi,paršeliu,kadagiais(LTR 207118).Antitezepagrįstosekalendoriniųapei-gųdainosemergelėpriešinapatinkantįirnemėgstamąvaikiną,sugretindamairjųpačių,irkiekvienojųžirgokvapus:„Jisvisaspasmirdęsegliščiom,//Ojožirgelisderviščiom,//Jisvisaspakvipęsrūtelėm,//Ojožirgelismėtelėm“(LLD XX252).Taiginetikbesiperšančiojo,betirjožirgokvapas,aprangosdetalėsbeielgsenataippatnurodotekėtipasirengusiaimerginaigalimąjossutuoktinį.

Kasgibūnatietinkamiirnetinkamijaunikiai?Kartaisjieįvardijamiliubu ir neliubu,t.y.mylimuirnemylimu(LLD VI77; LLD XX252),betdaugdažniaunepatinkantisjaunikisvadinamasseniu,seneliu,senulaičiu,senukavalierium,die-deliu,našliu,o tinkamas jaunujaunikaičiu, jaunukavalierium,berneliu(LLD II504,505,506,507,509,513,516,517,518;LMD III14635).Taigikvapaitampajaunystėsirsenatvėspriešpriešosįvardijimu.

Tai, kad teigiami kvapai liaudies dainose siejami su jaunyste, jaunomis dieno-mis,aiškiausiaipasakopačiosdainos.Štaimergvakariodainojebūsimanuotakalyginajaunystėskvepėjimąsudarželiogėliųkvapu:„–Kvepiarūta,kvėpiamėta,/Kvėpialelijėla,/Kvėpiamonajaunasdienas/Kaipžaliasrūtelas“(LLD V 13). Kitojevestuviųdainojenuotakagraudinamanetolimaateitimi:„Eisiprojaunimą,/Žiūrėsiištolo,/Kvepėsjaunimas/Kaipdarželyžolė“(LLD VIII282).Irapskritai,malonauskvaponetekimassiejamassujaunystėspraradimu:„Bijūnėlisparžydės,/Taijissaldžiainekvepės,/Prapulsmanumergužėlės/Jaunosiosdienelės“(LLDII352).Dainosnenutolstanuotradicinėspasaulėžiūros–posakiaikvapo iš­leidimas, paskutinio kvapo iš­leidimas(LKŽe: kvapas)reiškėžmogausmirtį.Dainosemalo-nauskvaponetekimastaipišreiškiamirtį,tiesasimboliškai,t.y.žmogausstatuso,jopadėties,galųgaleamžiaustarpsniopasikeitimą.

Kaip jau buvominėta skyriaus pradžioje, nepalyginamai dažniau priešinamibūsimųjaunikiųkvapai.Daugrečiaukvepėjimaskaiprinkimosipožymispritaiko-masdainose,kuriosevaikinasrenkasinuotaką:„Kadmuduprijojuv/Rukščionių

208

Giedrė Šukytė

kiemelį,/Irpasmirdudygūsdagiai/Dygiosdilgelėlės.//Odarneprijojuv/Veliuo-nosmiesteliu,–/Irpakvipurūtosmėtos,/Baltoslelijėlės“(LLD II1),„Perkaimelįjojom–/Rūtelėskvepėjo,//Permiestelįjojom–/Dilgėlėssmirdėjo“(LLDII3).Čiagalimaįžvelgtiirdviejųnetoliesančiųvietoviųpasišaipymą:savoidealizavi-mą,svetimosumenkinimą, ilgametįkaimo irmiestoprieštaravimą(Ibid.).Skir-tingaineianksčiauaptartosedainose,merginospriešinamosneamžiumi,betskir-tingomisgeografi­nėmisvietovėmis.Nors esamadainų,kuriosevaikinasperšasinašlei,lyginaminašlėsirnetekėjusiosmerginosbruožai,tačiaujuosekvapas,kaipveiksnys,nefi­gūruoja.Dainoserasimenetgipriešingųmotyvų,kaiidealizuojamapatinkanti mergina, kurio net ir nuskinta juodnotrynė­lė­,t.y.didžiojiarbagailiojidilgėlė(LKŽe: juodnotrynė­),skaniaikvepia:„žaliaižaliavo,/saldiaikvepėjo,/Bytiktavosuskinta“(LLD IV134).

Atskirągrupęsudarodainos,kuriosemerginatariamairenkasiišsiūlomųskir-tingųprofesijų,luomųjaunikių.Merginašiosedainosegiriaarpeikiaperšamusjau-nikiusdėlįvairiųpriežasčių.Kvapastekstuosetampapeiktinubruožu.Kaipnetin-kamaspožymis,jispriskiriamasvienamišamatininkų:„Piršomanšiaučiuką–/Šiaučiukonereikia:/Varstotsgrinyčiostovėjo,/Smaladegutusmirdėjo“(LLD II438),„Oi,blogablogayra/Užšiaučiukovyro:/Gryčiojprielangosėdės–/Sma-lakaippeklasmirdės“(LLD II439).Šiaučiaus,t.y.batsiuvio(LKŽe: š­iaučius), profesijossąsajasunemaloniaiskvapais,matyt,siejasisurealiomisžmoniųžinio-misapiešįamatą–dirbantsuoda,jąparuošiantnemalonauskvaponeįmanomaišvengti.Apskritai,šiosedainoseišryškėjantivalstiečiųideologija,psichologiniskonservatyvumas,prisirišimaspriešžemės,kadavienintelistinkamasjaunikisyraartojas(K a z l a u s k i e n ė, S a u k a 1983,24).Svarbutai,jogvienamišbesi-peršančiųišpeiktipasitelkiamaskvapasturirealųpagrindą.Oliaudiesdainųpasau-lyje smalos, deguto kvapas – bene pats nemaloniausias.

Esama nedidelės grupės vedybinės tematikos tekstų, kuriuose ne renkamasipartneris,betpriešinamiskirtingoms lytimspriskiriamikvapai.Vaikinaspeikia-masdėlnemalonauskvapo,omerginagiriamamaloniaikvepianti:„–Nebeskuotu,bernyti,/Aglelepasmirdęs,/Otavuveideliai–/Aglelėsšakužėms.//–Nebe-skuotu,mergyte,/Rūtelėmpakvipus,/Otavoveideliai–/Rūtųšakužėms“(LLD VIII 92).Kaip jau anksčiau buvo atkreiptas dėmesys,merginos/moterys labairetai įvardijamoskvepiančios nemaloniai. Ir apskritai, pasišaipymas iš vyriškospusėsdainosedažniauaptinkamasneiišmoteriškosios,tikėtina,jogtaigalibūtivienas tokiospašaipospavyzdžių.Humoristinio,pašiepiančiopobūdžiodainosekvapastaippataptinkamas.Štaivienojepiršlybųdainojevaikinas,besiskųsdamastuo,kadužjonenoritekėti,irkartugąsdindamas,jogdėltonumirsiąs,klausiamer-ginų,kurjosjįpalaidosiančios.Gaunamasironiškasatsakymas–patvoryje,kartupateikiantpaaiškinimą:„Kaddarželynesmirdėtų,/Ojojoi,/Irrūteliųnedžiovintų“(LLDII278).Lyčiųskirtumai,oneretaiirpriešpriešaryškidaugelyjefolkloroteks-tų.Liaudiesdainosnėraišimtis:estisusiformavętamtikristereotipai,pastoviejiepitetai,kuriaisapibūdinamasvienasarkitasžmogus,objektasarreiškinys.

Apskritai, kvepėjimas įvairiaismaloniais žolynų (konkrečiau, rūtos) kvapaisgalisietissumerginospasirengimutekėti.Dainosebūtentpražydėjimobeipakvi-

209

kvapas lietuvių liaudies dainose

pimo vaizdiniu nusakoma, jog namuose esama merginos, pasirengusios tuoktis: „Inžydorūtelėdaržely,/Antvisodarželiopakvipo“(LLD II693),„Rūtelėdarželynukrito,/Povisasšalelespakvipo“(LLD II694).Kvapas–orusklindantisaroma-tas–šiuoatvejumetaforiškaiįvardijažiniospasklidimą.

Pavyzdžiaibyloja,kaddažniauneikiti augalaipanašauspobūdžio tekstuoseminimarūta.Rūta(lot.ruta)–nuodingasaugalas,kilęsišViduržemiojūrosregio-no(K a u n i e n ė 1991,312).Norstekstuoseesamarealistiniųmotyvų,kuriuosestebimasirūta:„Tuvisiemsmaloni,/Neituturikvapo,/Neižiedųraudonų“(LLD XV502),tačiaudainųplotmėjerūtaįgaunapuikiausiąkvapą(kvietkelekvepiančio-ji LTR 155928).Kiekvienaestetinėišraiškayratvirtaiįsišaknijusisavokultūrinia-mekontekste,kuriuoremiantisjągalimapaaiškintiirkurijįsavoruožtuatspindi.Rūtos,kaipmergystės,jaunųdienų,okartuirsubrendimosimbolis,lydėjęsmergi-nąnuofi­ziologinėsbrandospožymiųikivestuvių(K a v a l i a u s k i e n ė 2002,10),žinomasjauseniai.Tadnenuostabu,jogrealybėjeitinstipriuarnetmaloniukvapunepasižymintisaugalasliaudiesdainosešįpožymįįgauna:totiesiogreika-lavo tradicinėpasaulėžiūra,dainųpoetika. Juolab,kad ir realybėješigėlėbuvolaikomagarbingiausiadarželiogėle.

Darakivaizdžiaukvapiųjųaugalųsužydėjimasbeipakvipimassėkmęmergi-nomsžadairkitosedainose:„Radastėlapražydėja,/Išjoskvapasgardusėja,/Kastikeina,pasižiūri–/Tosmergaitėsšlovęturi“(LLD XV360,447).Taigikvapu,matyt,manyta,kadgalimapriviliotivedybinęsėkmę.

Opriešingai,merginostėvamsuždraudustuoktissupatinkančiuvaikinu,kva-pastampatarsinemaloniupriekaištudėlištikusiosnesėkmės:„Obelėle,nežydėk/Ir taipsaldžiainekvepėk, /Neleismanemotinėlė, /Kad irpažadėjo“ (LTR 874213).

Žolynųkvapas,jaučiamasbūsimosnuotakosnamuose,galibūtitraktuojamasirapskritai,kaipsėkmingųpiršlybųženklas:„Perlaukelįjojau–/Radastoskve-pėjo,/Darprievartųneprijojau,/Jauirpražydėjo“(BsOD1),„Daašneprijojo/Prėmargųvartelių,/Irpakvipalelijėla/Panelėsdaržely“(LLD II196).Sintaksinekonstrukcija dar ne... irliaudiesdainosepaprastaiišreiškiamadidesnė,neitikėtasi,sėkmė(S k a b e i k y t ė - K a z l a u s k i e n ė 2005,89).

Malonuskvapastampairvaikinopasirengimotuoktisišraiška,būsimovyroat-pažinimoženklu:„Perlaukelįjojai–/Mėtelįkvepėjai,/Užskobneliųsėdėdamas,/Roželižydėjai“(LLD VII258),„Jojobernelisprošalį/Einameinam,prošalį//Visasvyneliupakvipo,/Einameinampakvipo“(LTR 278582),„Vyšniųsodelypa-kvipo,/Bernelisklėtelėjpamigo“(LLD II695).Kvapoatskyrimas,žinojimasdai-nosegalitaptiirvaikinoarmerginosišbandymu.Vienuatvejusveikintinastampakvaponežinojimas:„–Kalbatavi,kalbažmonės,/Kadtutokspijokas./–Negeriuašarielkėlas,/Nežinau,kokssmokas“(LLD II676).Kitaisatvejaismerginaparo-dosavosumanumą,kvapąatpažindama:„Pasakyk,mergele,/Pasakyk,jaunoji,/Nuokuriųkvietkelių/Darželiskvepėjo.//Jazminųžiedeliais/Darželiskvepėjo,/Onuorūtytėlių/Geltonaižydėjo(LLD VIII33).

Lankomuosenamuoseesantnuotakąparodonetikikišiolminėtižolynųkva-pai.Pastebėta,kaddažnaialkoholiniųgėrimųkvapaitaippatparodopasirengimą

210

Giedrė Šukytė

tuoktis:„Klėtėsdurispravėriau–/Alusmiduskvepėjo,/Tenmergelėtikviena,/Busmanjaunamprijimna“(LLDV474),„Tojskleinyčiojbaltojoj/Vynasmiduskvepėjo“(LLDV476),„Kaiįstubelęsuėjom,/Vynasmiduskvepėjo“(LTR2241340).Šiojevietojederėtųatkreiptidėmesįįvynokvapą–vienądažniauminimųkvapų,ypačvestuvinėsedainose.Mūsųkultūrinėpatirtis,istoriniaišaltiniaivie-ningaiteigialietuviusturėjussenasvietinesalausbeimidaus,onevynodarymotradicijas,daugelyjeetnografi­niųpapročiųtaippatpabrėžiamasalausbeimidausvaidmuo(S t u n d ž i e n ė 2004,33).Todėlneturėtųstebinti,jog,pavyzdžiui,sa-vųnamųidealizavimuipasitelkiamasmidauskvapas:„Pasmusupeliaivynuteka,/Išpakraštėliųmidumkvepi“(LLD II75).Tačiaudainosemidauskvapasaptinka-masretai.Kodėldominuojavynokvapas?KaippastebėjoStundžienė,„norspapro-čiuosejistikrainebuvodažnasiryratradicinėjekultūrojelaikomasinovatyviu.Visdėltodainosejissvarbusnetoks,koksyraištikrųjų,betkokiasreikšmesjopoetinėsklaidaleidžiaįskaityti“(Ibid.,53).Vynokvapudvelkiaįvairūsobjektai–bejauminėtųtuoktisberengiančiųnamų,kuriuosevyksvestuvės,vynoaromatątaippatįgaunaaugalai(Alyvužėžaliavo//Žaliaižaliavo,/Baltaižydėjo,/Žaliuvynukve-pėjoLLD II606,Otosogikės,/Otosjodosios,/RynvynėliukvepėjoLLD V456,Kokiusmokuobuolėliai/Kvepėjo?//Vynosmokuobuolėliais/KvepėjoLLD IV341).Stundžienėsnuomone,šisalyvų,juolabiau,obuoliųkvepėjimasvynugaliby-lotiapievynokilmę(Ibid.,37).Neretaivestuvinėsepiršlybųdainosepasiruošimasvedyboms, savųnamų išaukštinimasperteikiamas irvynukvepiančiaisvandenstelkiniais:„Protėvolangus/Upėtekėjo,/Žaliuvynukvepėjo“LLD II607;„Pertėvuliodzidzįdvarų/Strėviupėteka,//Tekėdamastevėdama/Žaliuvynukvepia“(LLD II520),„Pertąpušyną/Upėtekieja,/Žaliuvynukvepieją“(LLD II554).Anksčiauminimaistekstaisbuvogiriamimerginosnamai,opastaraisiaisvaikinasidealizuojasavoaplinką,vėlgipasitelkdamasirvynokvapą:„Perdidįdvarąupėtekėjo,/Žaliuvynukvepėjo“(LLD II6).Tačiausumanimerginaatkerta,jogtaineįmanoma:„Perdidįdvarąupėtekėjo,/Vandenužiukvepėjo“(LLD II6).Vynoasociacijasuvestuviųritualunėraatsitiktinė:kraštuose,kuriuosevynininkystėbu-voplėtojamanuoseno, taibuvovienaspagrindiniųvestuviųgėrimų.Tadnetikpatsvynas,betirjokvapasperimavestuviniošlovinimonuostatą.

Atskirągrupęsudarodainos, turinčiosnamųpuošimoarkeliošlavimožoly-nais,siekiantmalonausaromato,motyvus.Akivaizdu,kadšietekstaitaippatgaliturėtiryšiųsuvestuvinesimbolika:paprastaitaidaromalaukiantjaunikiosusvita:„Odėltuošlavė,/Kadnedulkėtų,/Lelijomiskloju,/Kadirkvepėtų“(LLD IV303);„Vai,šlaviaušlaviau/Žaliomrūtelėm,/Kaddvareliskvepėtų“(LLD VIII329).Panašusmotyvaspastebimasirkalendoriniųapeigųdainose,kuriosegiriamibūsimųuošviųnamai: „Dziemedėliais iškvėpdzytos, /Oikalėda, iškvėpdzytos“(LLD XX51);„Diemedėliukaišiau,/Kadgardžiaikvepėtų“(LTR 2909269).Et-nografi­niaivestuviniųapeigųduomenysrodo,jogištiesųvestuviųprogaišįvairiųaugalųbuvopinamivainikai,kuriaispuošdavonamus,durysbuvokaišomosgėlė-mis,medžių(beržo,liepos,ąžuolo)šakomis(M i c k e v i č i u s 1930,46).Taigitamtikrųužuominųnetikįsavosbuitiesidealizavimą,betirvestuviųtradicijasdainoseįžvelgtigalima.

211

kvapas lietuvių liaudies dainose

kvapas ne vedybinės tematikos dainoseKvapopaminėjimai, joreikšmėsvarbūsne tikvestuvinės tematikosdainose.

Tiesa,šeimos,darbotematikosdainosekvapuiprasmiųsuteikiamamažiau.Domi-nuojantismotyvas–vienoarkitoobjekto,dainoslyriniųherojųidealizavimas.

Malonusaromataspasitelkiamassavųnamųaplinkosišaukštinimui.Įdomutai,jogjisneretaiteksteminimaspaskiausiai,todėl,galimasakyti,tampaaukščiausiaidealizacijos forma.Apdainuojant laukus, juose esančius augalus pradedama jųžydėjimu,obaigiamanepaprastujųskleidžiamuaromatu:„Žaliolaukodobilėliai/Gražiais žiedais žydėju, //Gražiais žiedais žydėju, /Medumkvepėju“ (LLD II83),„Kaijuossėjo,/Šalčiusirlytuskentėjo,/Okaijiežydėjo–/Kairožėkve-pėjo“(LTR 32632).Dobilaimedumi,rugiairožėmisnekvepia.Pastebėtina,kadaugalams suteikiamas ne jiems patiems būdingas, bet kito, reikiamanyti, ypačvertinamoobjektokvapas.Esamairatvirkštiniųtekstų,kaisavosaplinkoskvapaspasitelkiamas lyrinei herojei išaukštinti. Šienapjūtės dainoje sudaromas įspūdis,jogžoleipakvipussulauksisavožmogaus:„Laukešienaskvepėjo,/Kadgrėbėjąregėjo“(LLD XII190).

Galimaišskirtiirdarvienąaukštinimokvapudainųmotyvųbloką:šeimyninėsidilėspašlovinimasdainose,kurioselyrinisherojusdardžiaugiasilaisvugyvenimuiršviesiomisspalvomisnudažogyvenimątėvųnamuose(S a u k a 1994,8).Visųpirmakvapaspasitelkiamasidealizuojanttėvųirvaikųsantykius.Malonusaroma-tas jaučiamasklojantpatalą tėvams: „Užkvipo rūtelė,užkvipomėtelė /Mielamtėvuiirmielaimotušei“(LTR 207459),taippatiršeimosžanrosutartinėstekste:„Arkvepiamėtytala, /Vokaro?//Taikvepiamėtytala, /Vokaro“(LLD VII90).Vėlgi,kaipiranksčiauminėta,kvapasminimaspaskutinis,todėltampabemažsvar-biausias.Maloniaisžolynųkvapaisdvelkiairseserslova:„Irsudėjo/Naujonlovy-tėlėn./Atgulsesutė,/Atguljaunoji,/Irpakvipo/Žaliomrūtytėlam“(LTR 1121 38),„Rūtytėsžydės,/Mėtytėskvepės,/Taitenužmigsi/Saldųmiegelį“(LLD VII88).Apskritaiištekstųpaaiškėja,jogjaumūsųprotėviaipastebėjo,kadmalonuskvapas labai svarbu poilsio vietoje.

Kitose dainose duktė, aplankydama tėvų namus, žada bent rūtele pakvėpėti(LMD I32a34).Rūtoskvapastarsitampaišėjusiosšeimosnariosimboliu,t.y.rū-taišliekakaipmoteriškumoatspindys.Piešiantidealiusvyroiržmonossantykius,pastaroji,kaipaukščiausiąpašlovinimoveiksmą,nurodosutinkamojokelioiškvė-pinimą:„Dziemedėliupabarscysiu,/Kadjampakvepėtų“(LLD VII495).

Galiausiai,paskutinįdainųblokąsudarodainos,kuriosekvapasatliekaesteti-nęfunkciją,kvapužavimasi,pateikiamirealistiniaidarželiųžolynųvaizdaibeijųskleidžiamikvapai.Tekstuosetiesioggrožimasiaplinka,kuriąpažįstamejuslėmis, piešiamasmalonauspasauliovaizdas:„Vėjelisdrumsčia,šakomsplevėsuoja/Sklai-dydamaskvapąžiedelių“(LLD XV413,414,415).Šiojevietojegalimaatkreiptidėmesį,jogtoksbemažidealuspasaulisbūnapavasarį:„Pavasarėlisramusatėja,/Saulutešilde,oraskvepėje“(LLD XV429).Pavasaris,kalbantapiežmogausgy-venimą,kaippuikiaižinoma,daugelyjekultūrųasocijuojasisu jaunyste,kas tiksustiprinajaunųdienųirmalonauskvapoasociacijas(pavasaris=malonūskvapai,pavasaris=jaunystė;jaunystė=malonūskvapai).Žavimasikonkrečiųaugalųsklei-

212

Giedrė Šukytė

džiamuaromatu.Vienatokiųgėlių–kvapiojinašlaitė,liaudyježinomakaippijon­kė­, pijolka, pijonka(LKŽe: pijolka):„Mėlynžiedelė,prijomnūskvapelė,/Nereikjųsėtanėravėt“(LLD XV417),Kvepiairtosvietos,/KurjasDievspasėja(LLD XV431).Darvienaišskiriamagėlė–mirta:„Augamirtlabeitvirt,/Duodatvirtokvapo(TŽ4580).Taippattarpdažniauminimų–diemedisirradastas:„Irdimedė-liskvepėtpradėja.//Žydžradastėlis,išduodamskvapo“(LLD X104)„Radastėlėžydi/Kvapąišduodama“(LLD XV419).Etnografi­nėmedžiagaliudija,kadme-džiai,gėlės,įvairūsžolynai,bekitųpriežasčių,buvosodinamiirdėlskleidžiamokvapo.Šiuose tekstuoseminimiaugalai, kurie iš tiesų skleidėmalonųkvapą,otradicinėjekultūrojelabiausiaimylimiirauginamibuvotieaugalai,kuriųžiedaiirlapaiskleidėmalonųkvapą(RATKA91;DTKA91).Dainųtekstuosegalimarastiskirtingųaiškinimų,kąkvapasduoda,kamjisreikalingas.Vienurakcentuojamarealistinė,estetinėkvaposvarba:„Sėjarūtasirlelijas,/Sėjamėtasirrezetas,/Kadpervasarąžydėtų,/Visadarželįkvepėtų./Kadbaltosrankoskvepėtų“(LLDXV466),„Kadpervasarąžydėtų,/Radastosmėtoskvepėtų“(LLK95116),„Kaippra-dėjajaumergelės/Žolynussodinti/Kad,sulaukusvasarėlas,/Būtkąpaskvėpinti“(LTR53527).Tačiauvėlyvesnėsedainoseatsirandairkitokių,sudangiškąjasferasiejamųpaaiškinimų:„PatsDievasliepėkvepiančiųkvietkelių/Rinktičystąvaškąžmonėmsdėldūšelių“(LLD XV351);dėlžvakelių(LTR5529).Esamairakivaiz-džiųreligijosirkvapųsąsajų:„Kvepiabažnyčiaskaniaiskvietkeliais“(LTR 3176 64);„Kvepmedeliai,kvepžiedeliai/Irrojųgaivina“(LTR1832406).Galiausiai,dainosegalimaišskirtiirtamtikrąpsichologinękvaporeikšmę.Malonuskvapasnuramina,pakelianuotaiką, įkądainose taippatatkreipiamasdėmesys:„Įgavokvapnumo/Dėlžėdnožmogausramumo“(LMD I4542);„Notoladaželisėšduodsavakvapo,/Taskvapsnevenamprėduodsveikato//Labėdyvėdams,ėškortokskvepims,/Osėmioršosavaviosusnoliodims“(LLD XV390).Atrodo,kadlietuviųtradicinėjekultūrojekvapųterapijospagrindaibuvožinomijauganaseniai.

vietoj išvadųKvapasneabejotinairandasavovietądainųpoetiniamepasaulyje.Retaijistam-

pavieninteliuteksteminimoobjektobruožu,betdažnaiminimaspaskutinis,kaipsvarbiausias.

Kvapai dainose pasiskirsto trejopai: minimi vieno objekto jam priskiriamas kva-pas; vieno objekto kvapas priskiriamas kitam objektui ir kvapo suteikimas objek-tui,kurispaprastaiyramenkokvapoarbekvapis,nestoreikalaujadainųpoetika,taipdarlabiauparyškinantšioobjektosvarbątradicinėjepasaulėžiūroje.

Vestuvinėstematikosdainosekvapastampasvarbiupožymiurenkantisbūsimągyvenimopartnerį. Išryškėjavynokvapovestuvinė semantika.Malonuskvapassiejosisujaunyste,žmogausirsykiugamtosgyvenimopavasariu.Liaudiesdainųerdvėjegalimaįžvelgtiirtendenciją,kaimalonūskvapaisiejamisudangiškąjasfe-ra,priešingai,nemalonūskvapaiarkvaponetekimas–superėjimuįkitąamžiaustarpsnį,senatveirchtoniškąjasferaapskritai.

213

kvapas lietuvių liaudies dainose

Kvapastampasvarbusiridealizuojantsavąaplinką,artimuosius.Kvapasturiirpsichologinę reikšmę:padedanusiraminti, susigrąžinti teigiamasemocijas.Šikvapo funkcijaneliekanepastebėtairlietuviųliaudiesdainose.

Šal­tiniaiLLD – Lietuvių liaudies dainynas:II–Vestuvinėsdainos.Kn.1.Piršlybųdainos(parengėB.Kazlauskienė,melodijasparen-

gėZ.Puteikienė),Vilnius:Vaga,1983.T.2.IV–Vestuvinėsdainos.Kn.2.Sutartuvių–jaunojoišleistuviųdainos(parengėB.Kazlaus-

kienė,melodijasparengėZ.Puteikienė),Vilnius:Vaga,1988.T.4.V–Vestuvinėsdainos.Kn.3.Mergvakarioirjaunojosutiktuviųdainos(parengėB.Kaz-

lauskienė,melodijasparengėZ.Puteikienė,Ž.Ramoškaitė),Vilnius:Vaga,1989.T.5.VI–Darbodainos.Kn.1.Javapjūtėsirgrikiųrovimodainos(parengėV.Misevičienė,me-

lodijasparengėZ.Puteikienė),Vilnius:Vaga,1993.T.6.VII–Šeimosdainos.Kn.1(parengėL.Sauka,melodijasparengėV.Juodpusis),Vilnius:

Lietuviųliteratūrosirtautosakosinstitutas,1994.T.7.VIII–Vestuvinėsdainos.Kn.4.Jaunosiosieškojimo–išvažiavimoįjungtuvesdainos(pa-

rengėB.Kazlauskienė,melodijasparengėŽ.Ramoškaitė),Vilnius:Lietuviųliteratūrosirtautosakosinstitutas,1994.T.8.

XII–Darbodainos.Kn.2.Laukųirnamųdarbųdainos(parengėV.Misevičienė,melodi-jasparengėZ.Puteikienė,Ž.Ramoškaitė),Vilnius:Lietuviųliteratūrosir tautosakosinstitutas,1997.T.12.

XV–Dainosapiegamtą(parengėG.Dringelis,melodijasparengėA.Nakienė),Vilnius:Lietuviųliteratūrosirtautosakosinstitutas,2000.T.15.

XX–Kalendoriniųapeigųdainos.Kn.1(parengėJ.Ūsaitytė,melodijasparengėA.Žičkie-nė),Vilnius:Lietuviųliteratūrosirtautosakosinstitutas,2007.T.20.

LMD–LietuvosmokslodraugijostautosakosrankraščiaiLietuviųliteratūrosirtautosakosinstitutoLietuviųtautosakosrankraštyne.

LTR–LietuviųliteratūrosirtautosakosinstitutoLietuviųtautosakosrankraštynas.TŽ – Tauta ir žodis.Kaunas:Humanitariniųmokslųfakultetas.Tautosakoskomisijosleidi-

nys,T.4.

literatūra BRMŠ – Baltų religijos ir mitologijos š­altiniai(sudarėNorbertasVėlius),Vilnius:Mokslo

irenciklopedijųleidybosinstitutas,2003.T.3.DTKA – Dzūkijos tradic­inė­ kaimo arc­hitektūra(sudarytojasirspecialusredaktoriusLiber-

tasKlimka),Vilnius:Etninėskultūrosglobostaryba,2008.J u š k a 1955–AntanasJuška,„Svotbinėsdainos“,Lietuviš­kos svotbinė­s dainos, Vilnius:

Valstybinėgrožinėsliteratūrosleidykla.T.2.K a u n i e n ė 1991 –VilmaKaunienė, EgidijusKaunas,Vaistingieji augalai, Kaunas:

Varpas.K a v a l i a u s k i e n ė 2002–AušraKavaliauskienė,„Žaliosspalvossimbolikalietuvių

liaudiespasaulėžiūroje“,Liaudies kultūra,3,8–23.K a z l a u s k i e n ė 1983 –BronėKazlauskienė,Leonardas Sauka, „Piršlybų dainos“,

Lietuvių liaudies dainynas: Vestuvinė­s dainos. T. 2, Vilnius: Vaga.K r ė v ė 1930–VincasKrėvė-Mickevičius,„Dzūkųvestuvės“,Mūsų tautosaka, Kaunas:

Humanitariniųmokslųfakultetas.Tautosakoskomisijosleidinys,T.2.

214

Giedrė Šukytė

LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX,1941–2002);elektroninissąvadas, redaktoriųkolegija:GertrūdaNaktinienė(vyr.redaktorė),JonasPaulauskas,RitutėPetrokienė,Vy-tautasVitkauskas,JolantaZaborskaitė,Vilnius,2005.Prieigainternete:<http://www.lkz.lt/>.

M i c k e v i č i u s 1933 – JuozasMickevičius, „Žemaičių vestuvės“,Mūsų tautosaka, Kaunas:Humanitariniųmokslųfakultetas.Tautosakoskomisijosleidinys,T.7.

RATKA – Rytų Aukš­taitijos kaimo arc­hitektūra(sudarytojasirspecialusredaktoriusLiber-tasKlimka),Vilnius:Etninėskultūrosglobostaryba,2009.

S a u k a 1994–LeonardasSauka,„Nuopaslėptosnuotakosieškojimoikiišvažiavimoįvestuves“,Lietuvių liaudies dainynas: Vestuvinė­s dainos. T.8,Vilnius:Lietuviųlitera-tūrosirtautosakosinstitutas.

S k a b e i k y t ė - K a z l a u s k i e n ė 2005–GražinaSkabeikytė-Kazlauskienė,Lietu-vių tautosaka: įvadas,Kaunas:VytautoDidžiojouniversitetoleidykla.

STKA – Suvalkijos tradic­inė­ kaimo arc­hitektūra(sudarytojasirspecialusredaktoriusLiber-tasKlimka),Vilnius:Etninėskultūrosglobostaryba,2008.

S t u n d ž i e n ė 2004–BronėStundžienė,„Išdainųpoetikos:vynoįvaizdisirjokonteks-tas“, Tautosakos darbai,20(27),32–56.

U l č i n s k a s 1995–VladasUlčinskas,Raitininkų kaimas (1850–1950), Vilnius: Moks-loirenciklopedijųleidykla.

VATKA – Vakarų Aukš­taitijos kaimo arc­hitektūra(sudarytojasirspecialusredaktoriusLi-bertasKlimka),Vilnius:Etninėskultūrosglobostaryba,2008.

V ė l i u s 1987–NorbertasVėlius,Chtoniš­kasis lietuvių mitologijos pasaulis: folklorinio velnio analizė­, Vilnius: Vaga.

V i n g r y s 2012–MartynasVingrys,„Tabakokilmėsaiškinimaietiologinėsesakmėse“,Tautosakos darbai,44,64–80.

ŽTKA – Žemaitijos tradic­inė­ kaimo arc­hitektūra(sudarytojasirspecialusredaktoriusLiber-tasKlimka),Vilnius:Etninėskultūrosglobostaryba,2008.

Giedrė Šukytė

kvapas lietuvių liaudies dainose

S a n t r a u k a

Pagrindinės sąvokos: malonus / nemalonus kvapas, liaudies dainos, vestuvių papro­čiai, tradic­inė­ pasaulė­žiūra.

Kvapas–vienapagrindiniųžmogausjuslių.Dabartiniamepasaulyjemaloniamkvapuiskleistiarnemaloniampanaikinti,įvairiomsaromaterapijomsžmonėslinkęskirtinemažailėšų.Reikiapasakyti,jogirtradicinėjekultūrojegeraskvapasnebuvonereikšmingas:žel-diniųtyrinėtojųsurinktamedžiagarodo,kadmedžiai,krūmai,gėlės,kitižolynaibuvoso-dinamibūtentdėlto,jogskleidėmalonųkvapą.Folklorotekstuose,ypačliaudiesdainose,poetinėspriemonėsnaudojamosžmogausdvasineibūsenai,jausmams,kartaissantykiamstarpžmoniųišreikšti.Vienasšiųdaugiareikšmiųobjektųyrairkvapas.Tadšiotyrimoob-jektas–kvapas lietuvių liaudiesdainose.Tyrimo imtis– lietuvių liaudiesdainų tekstai,kuriųperžiūrėtadaugiaukaip3000.Taippatpasitelkiamilietuviųšeimosšvenčiųetnogra-

215

kvapas lietuvių liaudies dainose

fi­niai aprašai,materialinės kultūros tyrinėjimai. Straipsnyje daugiausia dėmesio kreiptaįkvaporeikšmęvestuvinėstematikos,šeimossantykiųirapskritaižmogaussantykiosugamtaplotmėje,todėlnagrinėjamivestuvinių,šeimos,darbo,kalendoriniųapeigų,dainųžanrai, taip pat dainos apie gamtą.Vestuvinės tematikos dainose kvapas tampa svarbiupožymiurenkantisbūsimągyvenimopartnerį.Išryškėjavynokvapovestuvinėsemantika.Malonuskvapassiejosisujaunyste,žmogausirsykiugamtosgyvenimopavasariu.Galimaliaudiesdainųerdvėjeįžvelgtiirtendenciją,kaimalonūskvapaisiejamisudangiškąjasfe-ra,priešingai,nemalonūskvapaiarkvaponetekimas–superėjimuįkitąamžiaustarpsnį,senatveirchtoniškąjasferaapskritai.Kvapastampasvarbusiridealizuojantsavąaplinką,artimuosius.Kartujisturiirpsichologinęreikšmę:padedanusiraminti,susigrąžintiteigia-masemocijas.Šikvapofunkcijaneliekanepastebėtairlietuviųliaudiesdainose.

Giedrė Šukytė

smell in lithuanian folksongs

S u m m a r y

keywords: pleasant / unpleasant smell, folksongs, wedding c­ustoms, traditional world­view.

Smell is oneof themainhuman senses.Nowadayspeople tend to spend rather bigsumsofmoneyforaromatherapy,removalofunpleasantsmell,wearingscent.Itshouldbenotedthatsmellisimportantintraditionalculture,peopleplantandgrowtrees,bushes,flowers,grassmainlybecausetheysmellnice.Variouspoeticalmeansareusedinfolkloretexts,especiallyfolksongs,toexpressman’smentalstate,feelings,evenrelationsbetweenpeople. One of them is smell. The subject of this paper is smell in Lithuanian folksongs. Over 3 000 texts of Lithuanian folksongs, descriptions of wedding customs, researchpapersonculturewerestudiedinordertoillustrateuseofsmell.Theaimofthestudyistoreveal the meaning and sense of smell in Lithuanian folksongs. The paper focuses on the meaningofsmellinfolksongsinthecontextofweddingtraditionsandfamilyrelationships.Analysisshowedthatsmellplaysanimportantrolechoosingaweddingpartner.Thesmellofwinewasfoundinweddingfolksongs.Youth,awakeningofnature,humanlifearealsoassociatedwithnicesmell.Atendencytolinknicesmelltoheavenandbadtoageingwasnoticed.Nicesmellisalsolinkedtocloseenvironment,familymembers.Nicesmellgivesapsychologicaleffect,helpstocalmdown,regainpositiveemotions.

G i e d r ė Š U K Y T ĖFilosofijos ir antropologijos katedra

Šiaulių universitetas P. Viš­inskio g. 38

LT­76352 Šiauliai[ziemgale@yahoo.c­om]