ir žiniasklaida, savindamasi moralės monopolį bei kartu manipuliuodama atskirais politikais, ir, deja, pastarieji čia aiškiai pralaimi.

– Negatyvi politinė aplinka formuojasi ir dėl teisingumo stokos, – kalbėjo A. Paulaus-kas. – Yra net tokių stebinan-čių pavyzdžių, kai vykdomoji valdžia nepripažįsta savo akivaizdžių klaidų, ignoruo-ja teismų sprendimus. Tokie faktai, kaip nenoras policijos ir muitinės darbuotojams grąžinti neišmokėtus atlygi-nimus, tik dar labiau pakerta pasitikėjimą valdžia. Panašių situacijų, kai valstybės insti-tucijos ar atskiri pareigūnai nepaiso piliečių teisių, pa-stebima labai daug.

Naujoji sąjunga kaip par-tija nėra įklimpusi į pasta-ruoju metu Lietuvoje plačiai nuskambėjusius skandalus, – pastebėjo A. Paulauskas.

– Mūsų partija turi sukaupusi nemažą politinį intelektualinį potencialą, iš dalies sutelktą ir Politikos departamento komi-tetuose. Kaip tik šiuose komi-tetuose turėtų gimti daugiau tiek Naujajai sąjungai, tiek ir visai Lietuvai reikalingų gaivių idėjų.

Formuluodamas partijos ideologinius uždavinius, komi-tetų vadovams A. Paulauskas, be kita ko, priminė ir gana džiugų pavyzdį iš Airijos politinio gyvenimo, kai šio-je šalyje politinės partijos ir profesinės sąjungos pasirašė nacionalinį susitarimą dėl bendrų veiksmų formuojant monetarinę ir socialinę poli-tiką. Ar nevertėtų išstudijuoti tą patirtį ir pabandyti ką nors panašaus padaryti Lietuvoje? Naujosios sąjungos strategi-niai tikslai galėtų tapti nacio-naliniais tik tuo atveju, jeigu jie būtų aiškūs ir suprantami visuomenei. Labai svarbu, kad visi Politikos departamen-to komitetai, kiekvienas pagal savo sritį, padėtų formuoti tai strategijai pagrįsti reikalingas idėjas, siūlytų jų įgyvendini-mo būdus.

NaujojipolitikaSeptintieji leidimo metai. 2006 m. sausis Nr. 38

Turime peržengtistagnacijos slenkstį

A. Paulauskas: „Negatyvi politinė aplinka formuojasi ir dėl teisingumo stokos“.

– Visuomenę vienijan-čiomis idėjomis grindžiami Naujosios sąjungos (socialli-beralų) strateginiai tikslai tu-rėtų padėti valstybei peržengti dabar pastebimą tam tikrą politinės stagnacijos slenks-tį. Tokia nuostata praktinėje veikloje turėtų vadovautis mūsų partijos ateitį kuriantys jos struktūriniai padaliniai, – susitikime su NS Politikos departamento šakinių komite-tų pirmininkais pabrėžė parti-jos lyderis, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

– Tenka apgailestauti, kad Lietuvai pasiekus svarbiau-sius šio laikotarpio tikslus – įstojus į NATO ir tapus Europos Sąjungos nare, vi-suomenėje vis labiau įsigali nuomonės, kad politika šiuo metu nėra morali, esą poli-tikai rūpinasi tik savo, o ne tautos interesais, – sakė A. Paulauskas. – Aistras kaitina Nukelta á 2 p.

Kauniečiai deramai saugo didvyrio atminimą: Tito vardu pavadinta jaunimo mokykla, gatvė Kaune, kurioje kurį laiką jis su šeima gyveno, Piliuonos gyvenvietėje, kur jis dirbo, pa-statyta koplytstulpių, pasodinta ąžuoliukų. P. Vileišio vidurinės mokyklos kiemelyje, kur Titas mokėsi, pastatytas atminimo paminklas.

Sausio pradžioje 3000 egz. tiražu išėjo knyga „Gyvenkit laisvi ir laimingi“. Beveik vi-sas tiražas nemokamai jau iš-dalytas Lietuvos miestų ir rajo-no bibliotekoms, mokykloms,

Rašytojo padėka

kitoms ugdymo įstaigoms. Tai buvo galima padaryti todėl, kad už knygos spausdinimą sumokėjo Laisvės gynimo 15-ųjų metinių minėjimo ko-misija (komisijos pirmininkas Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas). Malonu buvo gauti puikias recenzentų iš-vadas. Štai vienas jų Lietuvos istorijos instituto profesorius habil. dr. Antanas Tyla rašė:

„S. Abromavičius surado tokią knygos formą, kuri savo autentiškumu atveda skaityto-ją į betarpišką susitikimą su Tito asmenybe. Plati giminės

panorama, kurioje atskleista abiejų tėvų giminės geneolo-gija ir istorija, Tito biografija iki paskutinių Jo gyvenimo aki-mirkų prie Televizijos bokšto, bendramokslių, artimųjų, giminių, mokytojų, menininkų atsiminimai ir įspūdžiai iš susitikimų su Juo nuosekliai atskleidžia Jį ne kaip akimir-kos herojų, bet kaip nuoseklų, principingą lietuvį, sovietinės okupacijos metais nepasime-tusį komunistinės indoktrina-cijos iliuzijose ir išsaugojusį tas vertybes, kurios padėjo Lietuvai Kovo 11-ąją atkurti valstybės laisvę. Perskaičius veikalą, atrodo, kad grįžau iš susitikimo su gyvu šios knygos herojumi ir Jo artimaisiais.

Stanislovas ABROMAVIČIUSLietuvos rašytojų sąjungos narys

Penkioliktosios sausio 13-osios įvykių metinės buvo paminėtos visoje Lietuvoje. Tą kruviną nak-tį Vilniuje prie Televizijos bokšto žuvo penkiolika Lietuvos patriotų, per tūkstantį sužeisti. Tarp žu-vusiųjų – ir kaunietis Titas Masiulis.

Titas Masiulis žygyje po Mažąją Lietuvą su draugėmis Lai-ma Kujelyte (kaireje) ir Zita Ragulskyte Tilžėje, 1988 m.

2 AktualijosNaujoji politika 2006 m. sausis Nr. 38

Kalbėdamas apie kitas ak-tualijas, A. Paulauskas sakė, jog metas apsispręsti dėl savivaldos modelio – koks tu-rėtų būti tarybos pirmininko ir mero teisinis statusas, jų kom-petencija, tarpusavio santykis. Jau nemažai diskutuota ir dėl tiesioginiams merų rinkimams įteisinti reikalingų Konstituci-jos pataisų.

Savivaldybių merai pritaria tiesioginiams rinkimams, bet, pasak A. Paulausko, susikerta jų ir pataisų iniciatorių nuo-monės dėl savivaldybės vado-vo funkcijų, ir kol kas sunku pasakyti, ar pavyks susitarti.

Naujosios sąjungos vado-vas taip pat informavo apie jo iniciatyva rengiamą Politinių partijų finansavimo įstatymo projektą. Tokio įstatymo idėja – užtikrinti partijų rinkimų kampanijų skaidrumą.

Aktualiais šalies politinio gyvenimo klausimais susiti-kime su partijos lyderiu savo nuomones išsakė ir komitetų

pirmininkai. Valdymo komite-to pirmininkas prof. Antanas Makštutis aptarė esamas val-dymo formas šalyje ir kalbėjo apie valdymo reformos būti-numą, pateikė savo sampratą dėl valstybės ir visuomenės suderintos raidos, siūlė NS inicijuoti darbo grupę naujos Konstitucijos projektui rengti. Už valdymo reformą taip pat pasisakė Teisėtvarkos komiteto pirmininkas Eduardas Šab-linskas ir Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Zdislav Skvarciany. Socialinių reika-lų komiteto pirmininko Ramū-no Darulio nuomone, norimų rezultatų galima pasiekti ir be ypatingų reformų, tobulinant dabar esamų valstybės val-džios ir valdymo institucijų darbą.

Politikos departamento vadovas Algimantas Indriū-nas šiame susitikime kalbėjo naujos NS programos projekto rengimo klausimais.

„Naujosios politikos“ inf.

Turime peržengtistagnacijos slenkstį

Atkelta iš 1 p.

Sausio 26 d. vykusiame neeiliniame Naujosios są-jungos (socialliberalų) ta-rybos prezidiumo posėdyje buvo nuspręsta iš partijos pašalinti Algį Baranauską ir Aldoną Baranauskienę, kurie NS atstovavo Vilniaus miesto taryboje.

Prezidiumas iš partijos juos pašalino Naujosios są-jungos Garbės komisijos tei-kimu. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad šie parti-jos nariai ignoravo Naujosios sąjungos tarybos prezidiumo nutarimą siekti per Vilniaus

mero A. Zuoko forsuotai sau pačiam surengtą interpelia-ciją (jos farsą) sužlugdyti jo avantiūristines manipuliaci-jas siekiant išsilaikyti poste. Deja, dalyvaudami balsavime jie veikė priešingai ir diskre-ditavo partijos vardą.

Naujosios sąjungos pre-zidiumas taip pat nusprendė atsiriboti nuo A. Baranausko ir A. Baranauskienės kaip išrinktų į Vilniaus savival-dybės tarybą pagal Naujosios sąjungos sąrašą.

„Naujosios politikos“ inf.

Nepaklusę partijos valiai – pašalinti iš NS gretų

Politikų kuluaruose ir spau-doje vis dažniau išgirstame apie nevienareikšmiškai vertinamą koncesijų sutarčių sudarymo praktiką ir labai kontroversišką jos veikimo modelį.

Kaip vertinti faktą, kai savivaldybių valdomi valsty-bės objektai perleidžiami ad-ministruoti ir kitaip tvarkyti privačiam kapitalui apeinant Viešųjų pirkimų įstatymą, kai nėra milijardinių sando-rių vertės kontraktų kontrolės mechanizmo ir pagaliau net garantijų dėl patikėto turto išlikimo? Ar tai nekvepia ne-švariais dalykais?

Į šį klausimą ieškota atsa-kymo ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) tarybos pre-zidiumo posėdyje. Išklausius prezidiumo nario, Seimo Audito komiteto pirmininko Artūro Skardžiaus praneši-mo apie įsigalinčią žalingą Koncesijų įstatymo taikymo praktiką ir apibendrinus kitų prezidiumo narių nuomones konstatuota, kad galiojantis

Koncesijų įstatymas turi esminių trūkumų ir teikia galimybių juo piktnaudžiauti naudojant valstybės turtą.

Atsižvelgdamas į tai, prezidiumas nurodė NS Sei-mo frakcijos ir Vyriausybės nariams pagal kompetenciją inicijuoti minėto įstatymo pakeitimo projektą. NS te-ritoriniai skyriai ir savival-dybių tarybų nariai turėtų pasisakyti prieš šio ydingo įstatymo taikymą sudarant naujas koncesijų sutartis.

* * * Seimo Audito komitetas

savo posėdyje išklausė Ūkio ir Finansų ministerijų pateik-tą informaciją apie rengiamas Koncesijų įstatymo pataisas, taip pat Valstybės kontrolės, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių tarybų narių nuomonę apie galiojančio Koncesijų įstatymo taikymo praktiką ir jos ydingumą.

Posėdyje buvo nurodyti galiojančio Koncesijų įstaty-mo trūkumai dėl neapibrėžtų

turto eksploatavimo sąlygų, viešo ir privataus kapitalo part-nerystės strategijos, kontrolės mechanizmo, koncesijų laiko ir apimčių reglamentavimo ne-buvimo, taip pat dėl Valstybės skolos įstatymo ir Koncesijų įstatymo tarpusavio suderi-namumo ir pasiūlyta rengiant Koncesijų įstatymo pakeitimo projektą numatyti nuostatas dėl koncesijų sutarčių viešu-mo, koncesijų trukmės, im-peratyvių koncesijų sutarčių sąlygų ir viešosios nuosavybės perdavimo ribojimo, kontro-liuojančios, administruojan-čios institucijos paskyrimo, koncesijų trukmės, finansinių įsipareigojimų apimčių, viešo ir privataus kapitalo partne-rystės strategijos bei kontrolės mechanizmo.

Audito komitetas pasiūlė Vyriausybei iki 2006 m. va-sario 15 d. parengti ir pateikti Seimui Koncesijų įstatymo pakeitimo projektą.

„Naujosios politikos“ inf.

Kaip reiškiasi esama Koncesijų įstatymo taikymo praktika?

Kas yra nuomos sutartis?

Pagal CK nuomos sutar-timi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir nau-dotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsiparei-goja mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutarties dalyku gali būti bet kokie nesunaudoja-mieji daiktai. Sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys identifi-kuoti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti re-miantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma ne-sudaryta.

Kokia nuomos sutarties forma?

Įstatymas nustato, kad nuomos sutartis, sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti rašytinė.

Koks gali būti nuomos sutarties terminas?

Nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų. Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota.

Jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nu-traukimo, o kai nuomojami ne-kilnojamieji daiktai, – prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Nuo-mos sutartyje gali būti nurodyti ir ilgesni įspėjimo terminai.

Jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau nau-dojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad

sutartis tapo neterminuota. CK nustato, kad nuomi-

ninkas, tvarkingai vykdęs pa-gal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Nuomotojas privalo per nuomos sutartyje numatytą terminą raštu pranešti nuomininkui apie šio teisę su-daryti nuomos sutartį naujam terminui, o jeigu toks terminas nenumatytas, – per protingą terminą iki nuomos sutarties pa-baigos. Sudarant nuomos sutartį naujam terminui, jos sąlygos ša-lių susitarimu gali būti pakeistos. Žinotina, kad jeigu nuomotojas atsisakė sudaryti su nuomininku sutartį naujam terminui, tačiau, praėjus ne daugiau kaip vie-neriems metams po nuomos sutarties pabaigos, nepranešęs buvusiam nuomininkui sudaro to paties daikto nuomos sutartį su kitu asmeniu, tai buvęs nuo-mininkas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti arba perduoti jam

nuomininko teises ir pareigas pa-gal sudarytą nuomos sutartį, arba atlyginti dėl atsisakymo sudaryti sutartį naujam terminui atsiradu-sius nuostolius.

Kaip nustatomas nuo-mos mokestis?

Nuomos mokestis nustato-mas šalių susitarimu. Jis gali būti nustatytas tokiais būdais:1) konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai; 2) iš išnuomoto daikto gaunamos produkci-jos, vaisių ar pajamų dalimi; 3) nuomininko teikiamomis nuomotojui tam tikromis pa-slaugomis; 4) nuomininko pareiga savo lėšomis pagerinti išnuomoto daikto būklę.

KAS KLAUSIA – NEKLYSTARedakcija gauna nemažai NS teritorinių skyrių paklausimų negyvenamųjų patalpų nuomos klausimais. Á juos atsako NS Politikos departamento konsultantas, teisininkas Juozas JACEVIÈIUS

3Švietimo reforma2006 m. sausis Nr. 38

Esame teigiamų permainų išvakarėse

Kažkas pasakė, kad mokytojas, nepaisant jo amžiaus, visada jaunas. Privalo būti jaunas... Norint pasiekti pozityvių švietimo rezultatų reikia nuo-lat palaikyti darbų tąsos ir kaitos ritmą, tobulėti pačiam. Švietimo sistemoje nuolat vyksta pokyčiai, stengiamasi rasti kuo geresnių jaunosios kartos ugdymo būdų. Be abejo, kiekviena naujovė turi privalumų ir trūkumų. Pa-starieji metai buvo švietimo ir mokslo strategijoje numatytų prioritetų įgyven-dinimo metai. Tai profilinio mokymo, naujos brandos egzaminų sistemos įgyvendinimo, moksleivio krepšelio, mokyklų kompiuterizavimo metai.

Pagėgių vidurinė – pirmoji savival-dybės mokykla, pradėjusi įgyvendinti profilinį mokymą. Pati pradžia buvo labai sunki. Visiškai kitokia mokymo sistema, sudėtingas tvarkaraščio su-darymas. Naujasis mokymo modelis suteikė plačių galimybių mokiniams. Profilinio mokymo sistema ypač pa-ranki mokiniams, turintiems mokymosi motyvaciją, aiškius gyvenimo tikslus, puikiai išstudijavusiems savo galimy-bes, apsisprendusiems, kokius laikys egzaminus, kur ir ką norės studijuoti. Jiems nėra sunku susidaryti individua-lų ugdymosi planą. Tačiau į vidurinę mokyklą dar daug ateina mokinių, ne-turinčių mokymosi motyvacijos. Pro-vincijoje tėvai nenori išleisti vaikų, baigusių pagrindinę mokyklą, į didelį miestą įgyti profesijos, baimindamiesi, kad vaikai per jauni, kad gali pasiduo-

ti blogų draugų įtakai. Tėvų atvaryti mokiniai blogai lanko pamokas, nenori mokytis, prastai laiko arba visai neiš-laiko pasirinktų brandos egzaminų.

Dvyliktoje klasėje mokiniai gali rinktis, kokius laikys egzaminus – mo-kyklinius ar valstybinius. Egzaminų rinkimosi sistema leidžia mokiniui rizikuoti. Net ir turėdamas ketvertą iš dalyko mokinys renkasi valstybinį egzaminą. O gal pasiseks... Aišku, dažniausiai jam „nepasiseka“. Todėl per pakartotines sesijas būna daug mokinių, sunku tuomet suderinti mokytojų at-ostogų grafikus, nes daugelis turi dalyvauti egzaminų vykdymo ir darbų vertinimo komisijose. Valstybinį egzaminą galėtų lai-kyti tik tie, kurie turi aukštesnius dalykų metinius įvertinimus. Kita vertus, priimtina mintis, kad jei mokinys neišlaikė valstybinio egzamino, bet pasiekė mokyklinio egzamino reikalavimų lygį, jam nebereikėtų perlaikyti šio egzamino pakarto-tinėje sesijoje.

Keletą žodžių no-rėtųsi pasakyti ir apie naujausias informa-cines technologijas,

kurios nenumaldomai veržiasi į mokyklos gyvenimą. Nebeįsivaiz-duojame darbo be kompiuterio. Ne tik neįsivaizduojame, bet ir esame priversti vis daugiau laiko skirti kompiuteriui. Mokinių duomenų ir pedagogų duomenų bazės, elektro-ninės pažymių knygelės, egzaminų sistema „Keltas“, tvarkaraščių suda-rymo programa, statistinės ataskai-tos, internetinis mokyklos puslapis, atestatų bei pažymėjimų registracijos knyga... Tai dar ne visos suminėtos

programos. Nekalbant apie tai, kad nuolat reikia vartyti interneto pusla-pius, siūlančius dalyvauti įvairiuose projektuose. Mokyklose turėtų būti įsteigtas kompiuterininko, atsakingo už darbą su kompiuterių programo-mis, etatas.

Galima būtų labai daug kalbėti apie švietimo reformas, apie jų priva-lumus ir trūkumus. Tačiau viena aišku – mokykla visada buvo ir bus naujovių sūkuryje. O kur yra naujovės, ten nuo-latinis mokymasis ir tobulėjimas, naujų būdų ir kelių ieškojimas.

Vida ŠVEIKAUSKIENĖPagėgių savivaldybės Pagėgių

vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Turėtume pasidžiaugti, kad švietimui ir mokslui šiais me-tais skirta beveik dešimtadaliu daugiau lėšų nei praėjusiais, nors esu įsitikinęs, kad galima buvo pridėti dar daugiau. Pa-staraisiais metais į valstybės

biudžetą pervedama lėšų daugiau nei planuota ir metų viduryje jis perskirstomas, tad turėkime vilčių, kad švietimui bei mokslui bus papildomai skirta finansinių išteklių.

Galime tikėtis ir kai kurių teigiamų permainų tobulinant esamą struktūrinį mokyklų modelį. Seime įregistruotas nutarimo projektas, kurį pri-ėmus būtų galimybių, tęsiant švietimo reformą, siekti opti-malaus mokyklų modelio, kai jose nėra nė pusės tūkstančio moksleivių ir kad klasėse būtų mažinama moksleivių.

Jau senovės išminčiai sakė, kad tauta, kuri uždaro mokyk-las, atidaro kolonijas ir kalė-jimus. Todėl privalome siekti, kad nebūtų uždaramos kai-miškosios mokyklos. Jos turi išlikti kaip vienas pagrindinių žinių visuomenės kūrimo, in-formacijos, kultūros ir dorovės sklaidos židinys. Valstybės ir visų mūsų rūpestis bei pareiga rasti formas ir būdus sufor-muoti tokias mokyklas. Tai galėtų būti kultūros švietimo centras ir mokykla, sporto ir bendrojo lavinimo mokykla, laisvalaikio centras ir mokykla ar panašiai.

Galvodami apie mokyk-los pertvarką, turime aiškiau

apibrėžti ir jai keliamus už-davinius turinio prasme. Pir-miausia tai susiję su ugdymo kokybės gerinimu, nes esant mažesnėms klasėms rasis ga-limybių daugiau laiko skirti individualiam darbui su kiek-vienu moksleiviu. Kita vertus, mažesnėse mokyklose bus daugiau galimybių moksleivių lankomumui užtikrinti, imtis prevencinių priemonių užkirs-ti kelią mokinių nusikalstamu-mui, narkomanijos, girtavimo ir kitų žalingų įpročių plitimui.

Labai svarbu ir tai, kad, išsaugodami mokyklas ir per-tvarkydami jas į mažesnes, be minėtų privalumų, galėsime išsaugoti darbo vietas visiems kvalifikuotiems pedagogams, nebus grėsmės darbo vietų ny-kimui mažėjant vaikų mokyk-lose. Turėtume siekti dar vieno nepaprastai svarbaus tikslo – visuomenėje atkurti pedago-go profesijos prestižą, pakelti jį į deramą lygį. Tai susiję ne tik su darbu, bet ir su jo materiali-niu įvertinimu. Manau, kad jau netolimoje ateityje mokytojo at-

lyginimas turėtų derėti su darbo krūviu, jo užmokestis neturėtų būti mažesnis nei valstybės tar-nautojo vidutinis uždarbis.

Žiūrint į švietimo reformą plačiau, reikia pasakyti, kad visas mokyklų finansavimas turėtų būti valstybinis. Dabar-tinis mokyklų išlaikymas pri-klauso nuo savivaldybių tarybų sprendimų tą ar kitą mokyklą paremti. Čia dažnai lemia ne požiūris į mokyklą kaip švie-timo ir kultūros įstaigą ir jos reikšmę, bet ieškoma būdų, kaip sutaupyti lėšų mokyklos sąskaita kitoms reikmėms. Tuokart ir nukenčia vaikų, jų tėvų ir mokytojų interesai. Jeigu teigiame, kad švietimas ir mokslas yra vieni iš mūsų valstybės prioritetų, turime rimtai svarstyti ir mokyklų finansavimo pertvarkymo klausimą.

Valerijus SIMULIKSeimo Švietimo, mokslo ir

kultūros komiteto Švietimo pakomitečio pirmininkas,

NS Šiaulių skyriaus pirmininkas

Su kolega Ericu, švietimo skyriaus darbuotoju iš Švedijos Lomos savivaldybės.

Atrandame vis geresnių ugdymo būdų

Naujoji politika

Kam atiteks ši skyriaus pirmininko pavaduotojo R. Barausko laikoma taurė – paaiškės pavasarį.

Kalėdinės eglutės socialiai remtiniems žmonėms – vienas iš NS skyriaus populiarių renginių.

4 VertybësNaujoji politika 2006 m. sausis Nr. 38

Sausio 11 d. įvyko NS Kau-no skyriaus tarybos posėdis, kuriame buvo aptarti praėjusių metų rezultatai ir patvirtintas 2006 metų pirmojo pusmečio veiklos planas, orientuotas kuo geriau pasiruošti 2007 m. savivaldos rinkimams. Ta proga prisiminta, jog po to, kai

pernai įvykusioje skyriaus konferenci-joje buvo nuspręsta laikytis komandinio žaidimo taisyklių, o lyderius ugdyti, su-teikiant galimybę atsiskleisti kuo dau-giau partijos narių, mūsų veikla iš es-mės pagerėjo. Vykdoma organizacinio darbo politika pradėjo duoti pirmuosius vaisius: partijos veikla susidomėjo aka-deminis jaunimas, inteligentai. Pakilo partijos narių išsilavinimo lygis. Per 2005 m. NS Kauno skyrius sustiprėjo ir kiekybiškai, ir kokybiškai.

Nors ir neturėdami Kauno savi-valdybės taryboje savo atstovų, nu-sprendėme įdėmiai sekti jos veiklą ir laiku reaguoti į neigiamus reiškinius. Mes kritikavome netinkamai parengtą miesto švietimo tinklo pertvarką, ne-skaidriai vykdomus miesto turto priva-tizavimo ir nuomos konkursus, didelio rezonanso ne tik mieste, bet ir visoje šalyje pasiekusį skandalingą Kauno miesto savivaldybės švietimo įstaigų ūkio tvarkymo ir priežiūros koncesi-jos konkursą. Skyriaus darbo dėka šį konkursą pavyko sustabdyti.

Mūsų tikslas – įrodyti Kauno gy-ventojams, kad Naujosios sąjungos

Kauno skyrius yra jėga, kuri sugebės geriau spręsti miesto problemas ir atstovauti miestiečių interesams. Tai nebus lengva padaryti, nes mieste jaučiamas didelis gyventojų nusivy-limas valdžia. Pagrindinė priemonė, padedanti įgyti elektorato palankumą, yra žiniasklaida ir įvairūs renginiai, kuriuose reklamuojama partijos veik-

moksleivių. Tradicinėmis tapo aka-deminiam jaunimui organizuojamos boulingo varžybos pereinamajai taurei laimėti. Metų pabaigoje organizuojame kalėdines eglutes socialiai remtiniems miesto gyventojams. 2006 m. pirmajį ketvirtį nusprendėme organizuoti do-norystės akciją Kauno AB „Kraujo donorystės centras“. Praėjusių metų pabaigoje sukūrėme interneto svetai-nę, kuri, mūsų nuomone, padės labiau suvokti kauniečių lūkesčius ir išvengti klaidų prognozuojant veiklą ateityje.

Kad partijos nariai būtų labiau su-intresuoti, patvirtinome Kauno skyriaus narių veiklos vertinimo kriterijus. Veikla vertinama kas mėnesį. Kitas labai svar-bus veiksnys sėkmingai skyriaus veiklai yra teritorinių grupių stiprinimas. Tai labai svarbu propaguojant NS Kauno mieste, vykdant agitacinį darbą per rinkimus. Mūsų tikslas – iki 2007 m. rinkimų Kauno miesto skyriaus gretose turėti apie 1000 darbingų, politiškai iš-prususių partijos narių. Kauno skyrius išaugo iki didžiausio šalyje. Tikime, kad 2007 m. savivaldos rinkimuose sugebėsime tinkamai panaudoti savo galimybes kovodami dėl rinkėjų balsų.

Jonas ŽVIKEVIČIUS NS Kauno skyriaus

pirmininko pavaduotojas

la ir pasiekimai. 2005 m. pradėjome ir nusprendėme tęsti miesto senjorų vaišinimą kava mūsų skyriaus būstinės kiemelyje – pastebėjome, kad gyven-tojai teigiamai priėmė mūsų pasiūlytą bendravimo formą. Kiekvienais metais, vasaros pabaigoje, Kalniečių mikrora-jone organizuojame gatvės krepšinio varžybas, kuriose dalyvauja nemažai

Kauno skyrius atgauna jėgas

Plačiau apie NS Kauno skyriaus veiklą interneto svetainėje: www.nskaunas.lt

Sausio pradžioje į pirmą posėdį susirinko visuomeninė Kūno kultūros ir sporto taryba prie Ukmergės rajono tarybos. Joje – rajono tarybos nariai, savivaldybės administracijos specialistai, kūno kultūros mokytojai, su sportu susiję žmonės.

Rajono tarybos Naujosios

sąjungos frakcijos iniciatyva įkurta taryba rūpinsis aktua-liais rajono sporto ir kūno kul-tūros klausimais, koordinuos rajono sporto politiką, daly-vaus ją formuojant, stengsis, kad sporto reikalai rajone būtų sprendžiami aktyviau. Taryba taip pat skatins ir rems savi-valdybės įstaigų, visuomeni-nių organizacijų veiklą kūno kultūros ir sporto srityje. Planuojama ieškoti ryšių ir bendradarbiauti su užsienio šalių savivaldybėmis plėtojant kūno kultūrą ir sportą.

Posėdyje Sporto ir kūno kultūros tarybos pirminin-ku išrinktas rajono tarybos Kultūros, švietimo ir sporto

komiteto narys, Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos rajono taryboje seniūnas Rimantas Lenarta-vičius, pavaduotoju – savi-valdybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algimantas Matiukas.

Posėdyje R. Lenartavičius pabrėžė, kad į Kūno kultūros ir sporto tarybą išrinkti kom-petentingi asmenys, kurie rajono sporto labui gali daug padaryti. Darbų yra daug, o rajono valdžiai palaikant ir geranoriškai padedant juos galima atlikti greičiau ir gerai.

Per posėdį pasidžiaugta, kad būsimajame šių metų

biudžete sportui ir kūno kul-tūrai planuojamos didesnės lėšos nei ankstesniais metais. Jomis bus galima paremti klu-bus, finansuoti bendruomenių renginius, įrengti sporto aikš-telių. Tarybos nariai sutarė, kad kitam posėdžiui bus pa-teikti pasiūlymai, kaip vystyti sportą rajone, kam reikia skirti lėšų, kokios sritys reikalauja daugiau dėmesio.

Naujosios sąjungos (so-cialliberalų) frakcijos rajono taryboje iniciatyva rajono savivaldybėje daugiau dė-mesio skiriama rajono jau-nųjų sportininkų ugdymui, jų dalyvavimui įvairiose, tiek šalies, tiek ir tarptautinėse,

varžybose. Buvo pagerbti Europos jaunių olimpinių dienų festivalyje dziudo imty-nėse bronzos medalį iškovojęs Žilvinas Linartas ir Pasaulio sambo čempionato, vykusio Graikijoje, antrosios vietos nugalėtoja Gintarė Micytė.

Frakcijos narių pastango-mis ateinančių metų biudžete planuojama padidinti lėšas sporto rėmimui, dalyvavimui varžybose užsienyje. Taip pat planuojama graži iniciatyva – kas mėnesį skirti premiją geriausiam metų moksleiviui sportininkui. Jo kandidatūrą savivaldybei rekomenduos Kūno kultūros ir sporto ta-ryba.

Arvydas PĖŠINANS Ukmegės skyriaus

tarybos narys

Suformuota Kūno kultūros ir sporto taryba

R. Lenartavičiui rūpi ir tarptautinės varžybos.

Prieš pat Naujuosius metus įvykęs Naujosios sąjungos (social-liberalų) Alytaus rajono skyriaus ataskaitinis rinkiminis susirinki-mas buvo viena džiugiausių pra-ėjusių metų dienų – partijos nario pažymėjimai ir ženkliukai įteikti 34 naujiems nariams. Kai skyriaus vadovai susitelkė į savo vidaus reikalus, aktyviau dalyvavo rajono bendruomenių kūrimosi procese ir jų šventiniuose renginiuose, jie rado nemažai socialliberalams pritarian-

čių žmonių ir savo gretas padidino net trečdaliu.

Susirinkime prisiminta, kaip su-tartinai skyriaus nariai pradėjo tvar-kyti rajono piliakalnius, stengėsi, kad Geniuose būtų įkurta kaimo bendruo-menė, aktyviai veikė partijos atstovės Astos Kisielienės Alovėje suburta kai-mo bendruomenė „Susiedai“. Skyraus pastangomis pavyko apskrities sutriku-sio vystymosi kūdikių namams nupirkti spausdintuvą ir higienos priemonių, materialiai pagelbėti kitiems. Galima

Skyrius stipriai ūgtelėjo sakyti, kad daugumoje rajono ir visos apskrities sportinių renginių plazda ir NS vėliava.

Išskirtinai įdomios buvo sky-riaus organizuotos respublikinės pirtininkų varžytuvės, surengtos Valkininkuose. Apie dešimt rajono seniūnijų krepšinio komandų nuo praėjusių metų lapkričio vidurio kovoja dėl pereinamosios taurės.

Skyriaus nariai, teigiamai įver-tinę valdybos ir jo pirmininko R. Markausko darbą, vienbalsiai jį išrinko skyriaus vadovu dar vienai dvejų metų kadencijai.

Ponios Jadvygos darbus dažnai lydi ir pa-dėkos žodžiai, ir puikios gėlių puokštės.

5Vertybës Naujoji politika2006 m. sausis Nr. 38

Prabėgo jau beveik šešeri metai nuo steigiamojo susirinkimo, kai įkurtas Rietavo Naujosios sąjungos skyrius. O tikroji gimtadienio data yra 2000 m. sausio 25 d. – tai metai įtempto partinio darbo ir įvykių. Pa-siekta neblogų rezultatų – per mėne-sį skyrius į savo gretas priėmė net 28 narius.

Aktyvūs steigiamojo susirinkimo nariai ir šiandien yra mūsų partijos iniciatoriai. Tai: V. Paulauskienė (Rie-tavo gimnazijos direktoriaus pavaduo-toja), A. Vasiliauskas (verslininkas), A. Bėliauskas (verslininkas), V. Jocienė (žemės ūkio kolegijos dėstytoja), S. Norvilas (Giliogirio kaimo aktyvistas ir verslininkas),V. Žadeikienė (Medin-gėnų k. bibliotekos vedėja), A. Moc-kuvienė (verslininkė) ir daugelis kitų, kurie savo aktyvia veikla prisidėjo prie mūsų bendro tikslo, organizuotumo dalyvaujant savivaldybės rinkimuose. Norėtųsi paminėti ir tuos, kurie, nebū-dami partijos nariais, aktyviai dalyvavo per rinkimus – apylinkių rinkimų būs-tinėse buvo stebėtojais arba komisijos nariais. Tai: A. Vainorienė, A. Pocienė, D. Varkalienė, G. Norkus. Savo gretose turime aktyvų partijos narį, Rietavo televizijos reporterį, Plungės ir Rieta-vo rinkimų apygardos pirmininką A. Stonkų. Šie žmonės negailėdami savo laiko deramai prisideda prie skyriaus darbo.

Rinkėjai patikėjo, kad Rietavo sa-vivaldybės taryboje jų interesams at-stovautų du mūsų partijos nariai – V. Paulauskienė ir Z. Mockus. Atstovau-

Kad žmogus kaip vertybė nebūtų pažeidžiamasdami rinkėjams, tarybos nariai propa-gavo NS skyriaus programą, tikslus ir bendrus partijos uždavinius. Tarybos darbe vyravo draugiški be didelių poli-tinių ambicijų santykiai, tačiau tarybos nariams vienu ar kitu klausimu tekdavo priimti savo sprendimą.

Antrasis rinkimų į savivaldybes laikotarpis nebuvo mums sėkmingas. Negavę mandato į tarybą, privalome apmąstyti žengtus žingsnius.

Rimtas darbas laukia artėjant 2007 m. savivaldybių rinkimams. Rin-kimų kampanijos uždavinys – stiprinti politinį organizacinį darbą kaimuose, individualiai kalbantis su vietos gyven-tojais, ypač su jaunimu.

Nors kai kurie buvę nariai pasitrau-kė iš mūsų gretų, liko tas branduolys, kuris sugebės vykdyti partijos iškeltus uždavinius ir tikslus. Šiandien jau gali-me pasidžiaugti, kad turime du naujus narius – tai jaunimo atstovas V. Vait-kus, Lietuvos judėjimo „Černobylis“ skyriaus pirmininkas E. Česnauskas. Gruodžio 9 d. pasirašytas partnerstės susitarimas tarp NS Rietavo skyriaus ir Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Rietavo skyriaus sustiprins mūsų įta-ką bendruomenėje. Partnerystės tikslas – kad žmogus kaip vertybė nebūtų pa-žeidžiamas. Susitarime pabrėžiama, kad reikia suburti jėgą, galinčią veikti

visuomenę. Taip pat konstatuota, kad susitarimo šalys, organizuodamos renginius, derins politinius NS ir sava-rankiškos visuomeninės organizacijos „Černobylis“ įgyvendinimo būdus ir sprendimo priemones. Černobyliečių gretose yra 15 narių.

Ateities planai dideli, ypač rinkimų išvakarėse. Lieka tikėtis, kad mūsų skyriaus nariai tai supras ir padės

įgyvendinti strateginį skyriaus planą. Įkurūs būstinę, šiandien iškyla naujas uždavinys – produktyviai tai išnaudoti. Jaunųjų NS narių susibūrimas būstinėje tikrai turi tapti jų aktyvios veiklos jau-nimo vieta Rietave.

Zenonas MOCKUSNS Rietavo skyriaus

atsakingasis sekretorius

Aukštadvario bendruomenė, kaip ir visas Lietuvos kaimas, gyvena pereinamuoju į Europos Sąjungą lai-kotarpiu. Vyksta akivaizdi vertybių kaita, todėl bendruomenės nariams tenka adaptuotis, jausti šio meto ritmą, būti kūrybingiems ir aktyviems.

Aukštadvario bendruomenė, veik-dama kartu su Aukštadvario seniūni-joje esančia Bijūnų bendruomene, jungia Aukštadvario miestelį ir 110 kaimų, įeinančių į Aukštadvario se-niūnijos teritoriją. Čia gyvena 2870 gyventojų, tarp jų: darbingo amžiaus – 1680, pensininkų – 730, vaikų – 110 ir 350 jaunų asmenų nuo 16 iki 25 metų. Visi jie mato Aukštad-vario miestelio ir visos seniūnijos stipriąsias puses, problemas ir nori prisidėti prie šių problemų sprendimo. Mums rūpi seniūnijos strateginės pro-blemos, vykdoma švietėjiška veikla, aiškinamos kaimo plėtros prioriteto priemonės, ūkininkaujant mažiau palankiose Trakų rajono teritorijose, kur tenka atsižvelgti į aplinkosaugi-nius Aukštadvario regioninio parko apribojimus.

Bendruomenės misija – telkti bendruomenės narius, planuojant bendruomenės plėtrą, skatinant at-stovavimą jų interesams, stiprinant gyventojų, kaip verslui atstovaujan-

čių partnerių, iniciatyvumą, aktyvinti kultūrinį, sportinį ir dvasinį gyvenimą, atnaujinti Trakų rajono Aukštadvario krašto senolių tradicijas.

2002 m. įkurta Aukštadvario bendruomenė jau žengia ketvirtuo-sius savo gyvavimo metus: atlikti minimalūs tyrimai, sugrupuotos problemos, projektuojami problemų sprendimo būdai, ieškoma struktū-rinių fondų ir aktyvių rėmėjų. Šiuo metu Trakų rajono savivaldybės tarybai yra pateikta perspektyvinė Aukštadvario seniūnijos 2006–2008 m. infrastruktūros plėtros programa, kuri pirmiausia buvo apsvarstyta išva-žiuojamuosiuose posėdžiuose, pateikta Aukštadvario miestelio žmonėms ir su visais pasiūlymais teikiama svarstyti Trakų rajono tarybai. Daug pasiūlymų šiai programai pateikė Ūbiškių, Bijūnų ir kitų kaimų gyventojai. Jie turi bėdų kurdami ekologinius ūkius, deklaruo-dami pasėlius, gaudami išmokas, ir mes visa tai sprendžiame pasitelkdami bendruomenės lyderius, Trakų rajono savivaldybės vadovus ir savivaldybės žemės ūkio specialistus, žemės ūkio rūmų atstovę Trakų rajonui Janę Man-deikienę, kuri labai aktyviai prisideda prie Aukštadvario bendruomenės pro-blemų sprendimo.

Reikia pasidžiaugti, kad Aukštad-

Partnerystės susitarimą pasirašo (iš kairės judėjimo „Černobylis“ Rietavo skyriaus pirmininkas E. Česnauskas ir NS Rietavo skyriaus pirmininkas S. Norvilas.

vario bendruomenė yra Lie-tuvos kaimo bendruomenių sąjungos aktyvi narė. Esame neabejingi ir svarbiems Seime svarstomiems įstatymų pro-jektams, kurie lemia Lietuvos bendruomenių ateities per-spektyvas. Iš patirties žinau, kad bendruomenės lyderio veikla turėtų būti atlyginama, tuomet kryptingas darbas būtų sutelktas į bendruomenės na-rių aktyvinimą, jų iniciatyvos puoselėjimą, įvairių projektų kūrimą ir jų administravimą.

Teigiamų rezultatų, nau-jovių ir pažangos siekimo laikotarpiu esame stiprūs tik visi kartu eidami į priekį, veikdami žmonių ge-rovės labui.

Šiuo metu Aukštadvario bendruo-menė rengiasi ataskaitiniam rinkimi-niam susirinkimui. Per šį laikotarpį buvo išanalizuotos visos bendruome-nės narių problemoss ir numatyti būdai, kaip jas išspręsti.

Būdami kartu, mes mokame ne tik dirbti, bet ir linksmintis. Įkurtas nuostabus Aukštadvario senjorų an-samblis „Ne ruduo“, vadovaujamas meno vadovo Alekso Vasiliausko, jau dvejus metus veikia vaikų pučiamųjų orkestras, kuriam vadovauja žymus

mokytojas-metodininkas Valerijus Filonovas, Aukštadvario kapela, va-dovaujama vadovo Juozo Banuškevi-čiaus, kuriasi jaunimo estradinė grupė, yra kitų meninių kolektyvų, būrelių, dramos ratelių, garsiųjų skaitovų, sportininkų, ginančių Aukštadvario bendruomenės garbę Lietuvoje. Tuo mes, aukštadvariečiai, ir esame tur-tingi bei stiprūs.

Jadvyga DZENCEVIČIENĖ NS Trakų rajono skyriaus valdybos

narė, Aukštadvario seniūnė ir bendruomenės pirmininkė

Kuo stipri Aukštadvario bendruomenė

Algimantas V. INDRIŪNASNaujosios sąjungos (socialliberalų)Politikos departamento vadovas

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – vasario 16-ąją, tradiciškai prisimenama su Lietuvos valstybe susijusi praeitis, aptariami dabarčiai ir ateičiai svarbūs klausimai. Pabandykime išsiaiškinti, kaip siejasi socialinio liberalizmo ideologija su Vasario 16-ąja ir ar apskritai kokie nors ryšiai tarp jų yra ir ar gali jie būti.Socialinis liberalizmas, pasirodęs

Lietuvos politiniame gyvenime 1998 m. balandžio 25 dieną, po beveik dve-jų metų pasiekė triuškinančią pergalę 2000 metų savivaldybių tarybų rinki-muose, užsitikrinęs 270 mandatų iš 1562, arba 17,28 proc.visų savivaldy-bių tarybų narių teko socialliberalų at-stovams. Tada prasidėjo neišprususių politinėje teorijoje veikėjų kalbos, esą tokios politinės srovės, kurią negali-ma priskirti nei kairei, nei dešinei, iš viso negali būti. Toks triukšmas tru-ko tol, kol prabilo žymusis Lietuvos politologas Arvydas Jakubaitis. Jis konstatavo: „Vadinamieji klasikiniai liberalai savo kolegas iš sociallibera-lų stovyklos jau seniai traktuoja kaip neleistiną revizionizmą ir šios politi-nio mąstymo tradicijos iškraipymą. Taip jie tvirtina nepaisydami to, kad socialliberalai taip pat jau turi daugiau negu šimto metų senumo istoriją...“ (Jakubaitis A. Liberalizmo tapatumo problemos. – Vilnius: Versus Aureus, 2003, p. 45–46). Po to tapo galima socialliberalizmą ramiai traktuoti

kaip atskirą šalies politinio gyvenimo kryptį, aiškinti vi-suomenei jo vertybes ir kitas ypatybes.

Tarptautinių žodžių žo-dynas socialliberalizmą apibrėžia kaip visuomenės ideologiją, kuri stengiasi su-derinti žmogaus laisvę veikti ir valstybės siekimą užtikrinti visų visuomenės narių socia-

linį saugumą, todėl toleruoja mišriąją (privatinę ir valstybinę) ekonomiką. Vadinasi, socialliberalizmas skiriasi tiek nuo liberalizmo, tiek nuo so-cializmo arba jo vietą daugelio šalių politiniame gyvenime užimančios so-cialdemokratijos. Socialliberalizmas pirmiausia yra liberalizmo atmaina. Socialliberalizmas kilo iš liberalizmo, kuris atitiko stambiojo kapitalo intere-sus, vadinasi, vykdė dešiniąją politiką. Šviesiausi JAV ir Didžiosios Britanijos protai suvokė, kad liberalizmas neuž-tikrino visiems žadėtos laimės ir kad yra sluoksnis žmonių, kurie be vals-tybės paramos negali normaliai egzis-tuoti, ir pasiūlė liberalizmą patobulinti. Siūlyta visuomenės labui paimti dalį didžiausias pajamas turinčių žmonių lėšų ir jas skirti socialinių programų finansavimui. Tai pasiekiama apmo-kestinant progresiniais mokesčiais dideles pajamas ir didelį turtą.

Socialdemokratija yra ne liberaliz-mo, o socializmo atmaina, vadinasi, atstovauja politinei kairei, nes turi ginti darbininkų interesus. Šiandieni-nė socialdemokratija pasižymi didele politine laisvę savo nariams, dėl to ji kartais praranda apibrėžtą politinę kryptį, ir yra atvejų, kai po socialde-mokratijos vėliava susiformavusi poli-tinė partija atkakliai gina ne daugumos darbininkų interesus, kaip turėtų būti, o priešingai – rūpinasi stambiojo kapi-talo interesais, kartais net labiau negu dešiniausi liberalai.

Soicialliberalizmas politiniame spektre užima vidurio poziciją, tačiau nenustumdamas kairės ir dešinės nuo-statų nuo savęs tolyn, o įtraukdamas į

savo ideologiją tiek liberalias, tiek so-cialistines nuostatas, jas suderindamas ir sintetindamas į visumą.

Lietuvos šviesiausiems protams XX a. pradžioje svarbiausi uždaviniai buvo liaudies mases ištraukti iš Rusijos caro paklusnaus valdinio formos ir padaryti jas visuomene, galinčia savarankiškai pasirinkti savo likimą. Skaldymasis į politines sroves, taip kaip „Baltijos kelyje“, nebuvo labai svarbus. Todėl ir 1917 m. rugsėjo 18 d. prasidėju-sioje Vilniaus konferencijoje iš at-vykusių 214 delegatų daugelis vadino save demokratais, pabrėždami, kad jie ne monarchistai, ir neturėjo aiškaus partinio nusistatymo. Konferencija iš-rinko Lietuvos tarybą, kurią sudarė J. Basanavičius, S. Banaitis, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, P. Mironas, S. Narutavičius, A. Petrulis, A. Sme-tona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Šaulys, K. Šaulys, J. Šernas, J. Vailokaitis, J. Vileišis. Visi šios tarybos visi nariai ir pasirašė mums visiems brangų vasario 16 d. nu-tarimą. Žinoma tai, kad M. Biržiška, S. Kairys, S. Narutavičius ir J. Vileišis buvo laikomi kairiųjų atstovais, J. Ba-sanavičius, P Mironas ir A. Smetona vėliau atstovavo Tautos pažangos par-tijai. Kiti buvo demokratų, tarp jų ir krikščionių demokratų, pakraipos.

Nepriklausomos Lietuvos po-litinė struktūra išryškėjo Steigia-majame Seime, kuriame iš 112 atstovų 59 nariai buvo krikščionių demokratų bloko, 28 valstiečių są-jungos ir socialistų liaudininkų, 12 socialdemokratų, 7 žydų, 3 lenkų, 1 vokiečių ir 2 nepartiniai atstovai. Va-dinasi, pirmaisiais nepriklausomybės metais vyravo krikščionių demokratų atstovai, todėl turime suprasti, kokios politinės pakraipos buvo krikščionių demokratų blokas.

Dar popiežius Leonas XIII 1891 m. išleido encikliką, kurioje teigiama, kad krikščioniškoji demokratija laikysis kelio vidurio, pripažindama valstybei saugoti privačią nuosavybę drauge ir ją normuoti bendro gėrio reikalui. Krikščionys demokratai rūpinasi žmo-gaus teisų ir laisvių apsauga, visų tautų ir tautinių mažumų teise laisvai vys-tytis, pilietinėmis teisėmis ir derama pusiausvyra tarp valdžios ir žmogaus laisvės. Jie rūpinasi socialinių reformų įgyvendinimu, valstybės socialinės po-litikos aktyvumu. Jų nuomone, nuosa-vybė turi tarnauti bendram gėriui, turi būti pusiausvyra tarp darbo ir kapita-lo, tarp žemės ūkio ir pramonės, tarp laisvos iniciatyvos ir valstybės siekių kontroliuoti viską. Jų nuomone, tais pa-grindais turi būti kuriama šiuolaikinė valstybė.

Krikščionys demokratai, turėję val-

džia Lietuvoje nuo steigiamojo Seimo iki 1926 m Seimo rinkimų, vykdė ekonominiu požiūriu vidurio, vadina-si, savo esme socialliberalią politiką. Privati nuosavybė nebuvo panaikinta, tačiau buvo atlikta žemės reforma ir dvarų dydis apribotas 80 hektarų. Buvo taikomas progresinis pelno mokestis: iki 2000 Lt metinio pelno mokestis neimamas, nuo 2001 iki 4000 Lt šis mokestis buvo 2 proc., toliau kas 2000 Lt mokestis buvo didinamas 2 proc. ir didžiausias mokestis galėjo siekti ne daugiau 12 proc. metinio pelno.

Reikalai pasikeitė po 1926 m. Sei-mo rinkimų ir netrukus po jų įvykdyto perversmo 1926 m. gruodžio 17 d. per-versmo, po kurio A. Smetona tapo Res-publikos Prezidentu. Jis 1927 m. palei-do Seimą ir įvedė autoritarinį režimą. Šis režimas gynė stambiojo kapitalo, pirmiausia finansinio, interesus. 1925 m. 1 JAV dolerio vertė buvo lygi 10 litų. Centneris (50 kg) kviečių kainavo 40 litų. Ūkininkai, gyvenę rėžiniuose kaimuose, dėka žemės reformos kėlėsi į vienkiemius, kiti, gavę žemės, intensy-viai statėsi vienkiemiuose trobesius ir ėmė iš bankų kreditus, manydami, kad 400 Lt paskolai grąžinti reikės 10 cnt. kviečių ir dar šiek tiek palūkanoms pa-dengti. Bankininkas, gavęs užsienyje 1 mln. JAV dolerių paskolą ir ją pavertęs 10 mln. Lt, išskolino ūkininkams. Pra-ėjus 10 metų, kai atėjo laikas atiduoti paskolą, kviečių centneris kainavo tik 8 litus. Paskolos grąžinimui reikėjo 5 kartus daugiau kviečių. Todėl daugelio ūkininkų, kurie buvo paėmę paskolas, ūkiai buvo parduoti iš varžytynių.

O kas nutiko bankininkams. Dole-ris atpigo beveik dukart ir 1935 metais kainavo apie 5,5 Lt. Bankininkas, su-sirinkęs paskolintų 10 mln. Lt, už juos gavo apie 1,8 mln. JAV dolerių. O kur dar palūkanos? A. Smetonos svainio J. Tubelio Vyriausybė gyrėsi išlaikanti lito finansinio kurso stabilumą. Šio sta-bilumo dėka lobo bankininkai ūkininkų sąskaita. Jeigu lito kursas būtų kritęs taip, kaip krito JAV doleris, Lietuvos ūkininkų lemtis būtų buvusi daug lengvesnė. Tuo metu buvo ir degtu-kų monopolis, ir dvarų žemės ploto padidinimas iki 150 hektarų, ir daug kitų stambiajam kapitalui palankių Vy-riausybės veiksmų. Taigi A. Smetonos režimas iš tikrųjų buvo dešinysis, nes tenkino stambiojo kapitalo, ypač ban-kinio, interesus.

Apie bet kokias laisvės prošvaistes per visus sovietinės okupacijos metus buvo uždrausta net mąstyti. Todėl po Vasario 16-osios prireikė net 80 metų, kad Lietuvoje socialliberalizmas įgy-tų realų pavidalą – Artūras Paulaus-kas 1998 metais, kurdamas Naująją sąjungą, pasirinko socialliberalizmo ideologiją.

6 VertybësNaujoji politika 2006 m. sausis Nr. 38

Vasario 16-oji buvo ir socialliberalizmo prošvaistė

Įvertinusi šalies savivaldybių 2005 metų veiklos rezultatus, sausio 20 d. Vyriausybė iškilmingai pagerbė geriausias. Be kitų nominacijų, buvo paskelbtos ir savivaldybės – Auksi-nių krivūlių laureatės.

Pačią svariausią nominaciją – „Finansiškai pažangiausia savi-valdybė“ – pristatė finansų ministras Zigmantas Balčytis. Auksinė krivūlė įteikta Trakų rajono merui Vytautui Petkevičiui.

Tuo gali didžiuotis visas savival-dybės kolektyvas ir rajono gyvento-jai. Tuo didžiuojasi ir Naujoji sąjun-ga, kuo geriausios kloties linkėdama NS Trakų skyriaus pirmininkui, me-rui Vytautui Petkevičiui.

Plačiau apie trakiškius ir kitų rajonų savivaldybes – „Auksinių krivūlių“ laureates kitame „Naujo-sios politikos“ numeryje.

„Naujosios politikos“ inf.

Savivaldybių laureatai

7Verpetuose Naujoji politika2006 m. sausis Nr. 38

Priešingai nei tikėtasi, mūsų kaimo turizmas nu-virto link miesto. Prieš penk-metį choru rėkta: kaimas – ištroškusiems tylos! Kai-mas – ramybė nusilpusiems nervams, margės pieniukas, geltonas kiaušiniukas, pempės klyksmas.

Koks nusivylimas!Vaizdas maždaug toks: 47

proc. lekia į kaimo sodybas „švęsti“, 26 proc. – firmos, įmonės, bendrovės organizuoja šventes savo kolektyvams. 23 proc. rieda į kaimus aktyviai pajudėti, pasportuoti (uogauti, grybauti, jodinėti, meškerioti ir pan.). Tų, kurie nori ramybės – tik kelios dešimtosios pro-cento.

Štai ir visa aritmetika.Bet ji apvertė smegenis.Apvertė visą kaimo turiz-

mo verslą.Manyta, kad sodybai pa-

kaks šešių nuomos kambarių. Praktika negailestinga: ban-krotas. Įdėtas triūsas ir vargas neatsiperka. Įstatymas pasi-rodė nuklydęs nuo tikrovės į klystkelius. Dabar galima turėti 20 kambarių, bet... Jei daugiau nieko nėra, o tik kam-bariai – investicinė grąža lėta, bet toks verslas jau apsimoka. Nors visada turi būti kažkas šalia tų kambarių.

Manyta, kad kaime turis-tai žiaumos kaimišką, ką tik iš krosnies ištrauktą duoną, pliaups šaltinių vandeniuką ir storai teps pasukų sviestą. Uždraudė. Įstatymai liepė kai-miečiams pirkti kaimiškus pro-duktus „maksimose“. Dabar vėl leido, nes, prisipažinkim, absurdiška: ieškome natūros, o gauname surogatą.

Manyta, kad sodyba – nu-mas, klėtis, tvartas, daržinė, pirtis ir daržas. Įstatymai taip susuko kaimietį, kad jau beveik niekam nebereikėjo nei tvarto, nei daržo – viskas iš krautuvės. Dabar vėl reikia daržo ir tvarto. Grįžtame prie natūros.

Manyta, kad sodyboje svarbiausios lovos. Dabar verslo pelningumo atžvilgiu svarbiausia salė, pirtis ir pui-kūs tualetai.

Manyta, kad viskas, ką rasime kaime, turi būti tarsi primityvu ir jokios plastmasės. Naktį, kai susuka, sėsime ant puodo, o klėties lovos trenks pelėsiais. Dabar taip! Be plast-masės, bet turisto buitis kaime turi būti kaip mieste. Aroma-tas, švara ir komfortas.

Manyta, kad kaimo tu-ristinės sodybos svarbiausias akcentas – vanduo. Geriausia – Baltijos jūra, Dubingiai, Baltieji Lakajai, Tauragnai, Akmena, Skaistis ar Galvė. Tyrimai rodo, kad sodyboje svarbiausias – šeimininkas (60 proc. patrauklumo).

Manyta, kad Lietuva, skir-tingai nei kitos šalys, visada BAUS savo piliečius už pakrū-mės samanę, bet artėjame prie to, kad svečių gerkles galėsime šutinti savu kvaišiumi.

O pasaulis?Išgyvenam ekologinę kri-

zę. Palyginkime 1900 ir 2000 metus.

Vien per 100 metų bendra-sis pasaulinis produktas nuo 60 mlrd. dolerių pašoko iki 2000. Ūkio galingumas padidėjo 10 kartų! Žemėje gyvena 5 kar-tus daugiau žmonių – beveik 6 mlrd. Gėlo vandens suvar-tojame stulbinamai daug: nuo 360 iki 4000 kubinių kilomet-rų. Net 40 kartų! (40 proc.) padidėjo grynosios pirminės biologinės produkcijos suvar-tojimas. Nuo 57,49 iki 50,07 mln. kvadratinių kilometrų sumažėjo miškų. 156 mln. ha padidėjo dykumų plotas.

Įsiklausykime: nuo 20 iki 60 proc. padidėjo ūkinės veiklos pažeistas sausumos plotas. Mes, žmonės, jau su-siduriame su problema, kurios niekada nebuvo: ekologiniais padariniais, kuriuos lemia per didelis gyventojų tankumas. Mes viršijame kraštovaizdžio talpumo galimybes. Mes jau įžengėme į naują krizės fazę – globalinę termodinaminę (šiluminę), kai žmonijai, kad save išlaikytų, pradeda trūkti energijos. Pastebimi ekologi-nių sistemų stabilumo silpnė-jimo požymiai.

Mes, žmonės, sujaukėme savo maistą pripildę – atsirado komponentų, kurie neleidžia pūti, rūgti ir džiūti. Tyrimais nustatyta, kad saldikliai, kon-servantai, atraktantai – pagrin-dinė globalinio žmonių antsvo-rio ir padidėjusių vėžinių ligų priežastis.

Mes, žmonės, vien per tą 100 metų sugebėjome gero-kai pabloginti savo genetinį fondą vakcinomis, vaistais ir stulbinančiais mokslo laimė-jimais neleisdami mirti tiems, kurie natūraliai turėjo mirti. Mes atkakliai kritikuojame gamtą ir gamtos šūkį Išlieka stipriausi siekiame pakeisti

Išlieka silpniausi. Mes geneti-nę mutaciją, genetinę natūralią aklavietę homoseksualizmą, ligą! Prieš gamtą! Norime paversti norma. Išvada tokia: mes, žmonės, patys sutrik-dėme žmogaus populiacijos apsivalymo dėsnius.

Pasijutę visagaliais, mes, žmonės, pradėjome nepaisyti gamtos. Mes, žmonija, tarsi suskilome į dvi dalis: vieni, surogatų vartotojai, džiaugia-si lėkdami į pražūtį, o kiti, natūros šaukliai, stengiasi išgelbėti pirmuosius.

Bet mes tokie!Pasaulinių kataklizmų išva-

karėse (taifūnai, uraganai, po-tvyniai, golfo srovės atšalimas, tirpsta ledkalniai, globalinė klimato kaita ir kt.), kai pati gamta tarsi nusigręžia nuo žmo-gaus (čia ironija), žmogus puola ieškoti gamtos. Bet verslas! Verslas nesnaudžia ir mums siūlomas sterilus „šaltinių“ vanduo, „ekologiškas“ maistas, kuriame, tarkim, nė su žiburiu nerasi gamtoje visur paplitusių salmonelių. Ir vėl siūlomi „eko-logiški“ priedai, kad maistas būtų „ekologiškas“ ir pan.

Ką reiškia ekologija? Grai-kiškai oikos – namas, tėvynė, o graikiškai logas – žodis, sąvoka, mokslas, mintis, api-brėžimas, santykis. O pati ekologija – biologijos skyrius, nagrinėjantis gyvūno (ar au-galo) santykius su aplinka.

Iš čia: ekologinis maistas – absoliučiai natūralus maistas.

Iš čia: ekologinis turizmas – turizmas natūrinėje gamtoje.

Iš čia: ekologinis žmogaus gyvenimo būdas – gyvenimas tik natūrinėje gamtoje.

Visas pasaulis plėtoja ekologinį turizmą.

Nes: surogatų turboatakos dėka mūsų žarnyno simbiontinė mikroflora (ta, kuri gyvena svei-kame žarnyne) išsigimė ir mums paleidžia vidurius, vos užvalgo-me iš žemės išrautą morką.

Nes: prisiuostę miesto oro, automobilių išmetamųjų dujų, CO, anglies monoksido, smalkių (bespalvės, bekva-pės nuodingosios dujos), vos kaime kvėptelime pušyno oro – svaigstame.

Nes: apglušę nuo trankios muzikos, nuo garso fono, tiesiai pasakius – šiek tiek apkurtę, mes nebegirdime gamtos. Ty-lus lapijos šniokštimas mums darosi bespalvis, paukščiukų trelės per skystos, o ežerų ban-gų mūša per tyli – nebegirdime

(atrofuota jautra). Pasaulinis laukinės gamtos

fondas siūlo tokį apibrėžimą: ekologinis turizmas – turiz-mas gamtoje saugant gamtą. Vyrauja to paties reiškinio api-brėžimų įvairovė, bet esmė ta pati. Ekologinio turizmo plėtoji-mo tendencijas nustato Pasaulinė turizmo organizacija (PTO). Jos duomenimis, ekologinis turizmas – viena iš penkių pagrindinių strateginių pasaulinių plėtros krypčių iki 2020 metų.

Nustatyta, kad ekologinio turizmo mėgėjai – išsivysčiusių šalių žmonės, besiveržiantys į žmogaus nepaliestą gamtą. Ryškūs srautai į Afriką, Aziją, Centrinę Ameriką. Yra šalių, kurios šią tendenciją išnaudoja stiprinti savo vidaus ekonomi-ką: Kenija, Tanzanija, PAR, Kinija, Tailandas, Ekvadoras, Kosta Rika, Naujoji Zelandija, Australija ir kt. Pastebima, kad aktyvėja ta ekologinio turizmo šaka, kai savos šalies turistai ieško natūros savoje šalyje. Tai gana šviežias pastebėji-mas. Taip keliauja amerikiečiai, skandinavai ir vokiečiai (1972 m. 47 proc. keliavo po savo šalį, o 2000 m. – 29,3). Pridur-sime, kad vokiečiai (82,2 mln. gyventojų, iš jų 48,4 mln. tu-ristų) renkasi Europos turizmo centrus (Ispaniją – 14,2, Italiją – 9,3, Austriją – 6,6 proc. turis-tų). Iš 44 mln.vokiečių turistų važiuoja: 1,4 mln. (2,3 proc.) į Šiaurės Ameriką, 1,3 mln. – į Karibų jūros salas, Ameriką ir 3,4 mln. (5,4 proc.) – į Euro-pą. Planuojama, kad nuo 6,8 (1999 m.) iki 10 proc. turistų 2010 metais pasirinks tolimas keliones.

Kokie ekologinio turizmo motyvai?

Net 60 proc. susipažinti su gamta.

Kiti – švarus oras, vanduo ir galimybė ištrūkti iš užterštos aplinkos.

Mūsų, žmonių, jau tiek daug, kad plūstame kaip „maras“. Atsirado tokia są-voka kaip rekreacinės (lot. recreatio – atkūrimas) te-ritorijos talpa. Tai riba iki gamtos degradacijos ribos. Rekreacinė apkrova – po-ilsiaujančiųjų kiekis, ten-kantis 1 ha teritorijos per visą vegetacijos laikotarpį. Įsidėmėkime, kad įvardija-mos 5 rekreacinės apkrovos stadijos, bet neįvardijamas žmonių skaičius ploto vie-netui. Stadijos – nuniokotos teritorijos plotas. Kodėl? Todėl, kad paliekama erdvė elgesio kultūrai.

Buvo laikas, kai lauki-nėje gamtoje užteko vietos visiems, bet dabar jau ne-beužtenka. Plinta turizmo kryptis, vadinamoji „bird watchihg“ (paukščių stebėji-mas). Pasiklausyti paukščių turistai trenkiasi į Evergleid-so atogrąžų pelkes Amerikoje, Kosta Rika atogrąžų miškus, Galapalagus (Ekvadoras), pelkyną Pantanalo vietovėje (Brazilija) ir o! Vakarų Estijos archipelago salas. Tose kelio-nėse lydi gamtininkas. Ne ką mažiau patrauklus daivingas – plaukiojimas akvalangu. Tai Indijos vandenyno ir Raudonosios jūros (60 proc. koralinių rifų ploto), Ramiojo vandenyno (25 proc.), Karibų jūros (15 proc.) pakrantės. Ži-noma, pats fantastiškiausias rojus – 2000 km Australijos pakrančių. Plinta speleolo-

Kaimo turizmodūmai

Nukelta á 8 p.

Edmundas MALŪKASrašytojas, Naujosios sąjungos narys

8 Verpetuose

REDAKCINË KOLEGIJA: Gintautas KNIUKÐTA (vyriausiasis redaktorius), Jonas BAGDANSKIS (redaktoriaus pavaduotojas), Algimantas V. INDRIÛNAS, Vaclovas KARBAUSKIS, Romualdas PATALAVIÈIUS, Vaidas PLIUSNISADRESAS: Gedimino pr. 10/1, LT–01103 Vilnius. Tel. (8 5) 210 76 03, mob. tel. (8 616) 9 50 06, el. paðtas – npolitika@nsajunga.ltMaketo dizaineris Faustas ÐAPARAUSKAS, kalbos redaktorë Ilona ÈIUÞAUSKAITËSpausdino UAB „Respublikos spaustuvë“, M Ðleþevièiaus g. 7, Vilnius. 2 sp. l. Tiraþas 15 000 egz.

Naujoji politika 2006 m. sausis Nr. 38

ginis turizmas (landžiojimas požeminiais urvais). Pvz., „Milžinų grota“ Italijos ir Slovėnijos pasienyje, 500 m. marmurinis urvas Kentukyje (JAV). Prancūzijos Alpėse Žaro Bernaro urvu galima priartėti prie Žemės magmos – 1535 m. gelmė. Vos 1961 m. atrastu Naujojo Afono urvu, vienu gražiausiu Abchazijos

Atkelta ið 7 p.

Kaimo turizmo dūmai

politikaNaujoji

Laikraðtis leidþiamas nuo 1999 m. rugsëjo mën.

Kryžiažodis (1)

Kryžiažodis NP mėnraštyje atsirado skaitytojų pageidavimu. NS Marijampolės skyriaus iniciatyva jį rengia „oho“ redakcija. Naujų kryžiažodžių ir savo atsakymus rasite kitame mėnraščio numeryje.

gamtos perlu, jau 1975 m. nu-bildinti „požeminiu metro“ tu-ristai grožėjosi „Abchazijos“ salėje dviem požeminiais eže-rais: Anatolijumi ir Žydruoju. Šiandien detaliau ištyrinėtu urvu turistai vežiojami dar giliau.

Reikia pripažinti, kad spor-tinės medžioklės turizmas vis retesnis ir brangesnis turizmo meniu.

Egzistuoja ir egzotinio turizmo rūšis – atliekų su-rinkimas.

O Lietuva?Mes turime itin išsamiai

reglamentuotą ekologinio turizmo sampratą. Nuolatos blaškomės nuo drausti ir saugoti iki drausti ir vartoti. Visas pasaulis, anot prof. J. Bučo, jau seniai pasuko vartoti saugant link.

Pagrindinis vaidmuo sau-gant planetos gamtinius iš-teklius tenka Jungtinių Tautų Organizacijai (JTO). UNECKO – JTO Švietimo, mokslo ir kul-tūros programa (nuo 1946 m.). Programa „Žmogus ir biosfe-ra“ (MAB) sukurta 1971 m. Būstinė – Šveicarijoje. Šiuo metu pasaulyje yra daugybė organizacijų, susivienijusių po JTO vėliava. Ir puiku.

Kam apskritai reikalingas turistui žinojimas, siekis, ieš-kojimas?

Štai XVIII a. Vietnamo

švietėjo Le Kui Dono žodžiai: „Nei pyktis, nei džiaugsmas neatsispindi kilmingo žmo-gaus veide, jis net ir grasina nekeisdamas balso“. Šią mintį reikėtų papildyti kita iš-mintimi: kuo daugiau žinai, tuo mažiau stebiesi. Arba dar: žmogus tol jaunas, kol nepa-liauna stebėtis.

Šiame rašinyje gal per mažai žodžių apie Lietuvą ir pernelyg daug apie pasaulį, bet kartais svarbu suvokti savo vietą pa-saulyje. Ir žingsnius į priekį. Tam, kad nepaklystume.

Paradoksai...Paradoksalu, tačiau šiais laikaismūsų pastatai didesni, bet mažesnės bažnyčios,platesni keliai, tačiau siauresni požiūriai.

l t lMes išleidžiame daugiau, bet turime mažiau,

mes perkame daugiau, tačiau džiaugiamės mažai.l t l

Mūsų namai didesni, tačiau mažesnės šeimos,daugiau patogumų, bet mažiau laiko.

l t lMūsų moksliniai laipsniai aukštesni, bet žodžiuo-

se ir darbuose mažiau prasmės, daugiau žinių, bet mažiau teisingumo, geresnė medicina, tačiau mažiau sveikatos.

l t lMes geriame per daug, rūkome per daug, nerūpes-

tingai išlaidaujame, juokiamės per mažai, vairuojame per greitai, keliamės per vėlai, per mažai skaitome, per daug žiūrime TV, retai meldžiamės, esame per daug pavargę ir pikti, kalbame per daug, mylime per retai, nekenčiame taip dažnai.

l t lMes išmokome pragyventi, bet ne gyventi.

l t lMes išvalėme orą, bet užteršėme sielą.

l t lUžkariavome kosmosą, bet nebepažįstame vidinio

pasaulio.l t l

Daugiau rašome, bet mažiau išmokstame.l t l

Daugiau planuojame, mažiau įvykdome.l t l

Išmokome skubėti, bet nebemokame palaukti.l t l

Tai neįtikėtinų pelnų, bet lėkštų santykių laikai.l t l

Mūsų namai išpuošti ir patogūs, bet juose nėra namų šilumos.

l t lDidiname turtus, bet mažiname vertybes.

Susimąstykime...