gamtos mokslų pupp programos projektas

Projektas, 2013-06-17

GAMTOS MOKSLŲ PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gamtos mokslų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos (toliau – programa) paskirtis – apibrėžti gamtos mokslų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – patikrinimas) tikslą ir uždavinius, struktūrą, tikrinamus mokinių gebėjimus ir vertinimą.

2. Programa parengta vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis (5 priedas. Gamtamokslinis ugdymas), patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848).

3. Programą sudaro:3.1. bendrosios nuostatos;3.2. patikrinimo tikslas ir uždaviniai;3.3. tikrinami mokinių gebėjimai;3.4. patikrinimo struktūra;3.5. vertinimas;3.6. testo reikalavimai mokinių pasiekimams (1 priedas).4. Programoje vartojamos sąvokos:4.1. Tiriamasis darbas – ugdymo procese planuojamas, atliekamas, aprašomas ir pristatomas gamtos

mokslų tyrimas (analitinis, eksperimentinis, stebėjimo).4.2. Testas – standartizuotos formos užduočių sistema.

II. PATIKRINIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

5. Patikrinimo tikslas – patikrinti ir įvertinti įgytą gamtamokslinę ir bendrąsias kompetencijas mokantis pagal pagrindinio ugdymo bendrąją programą bei teikti informaciją apie ugdymo kokybę.

6. Patikrinimo uždaviniai:6.1. patikrinti ir įvertinti mokinių žinias, supratimą ir gebėjimus, įgytus ugdant gamtamokslinę ir

bendrąsias kompetencijas;6.2. teikti informaciją tėvams apie jų vaikų gamtos mokslų mokymosi rezultatus;6.3. teikti mokykloms, jų steigėjams, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir bendruomenei

informaciją, padedančią įvertinti gamtos mokslų mokymo(si) rezultatus.

III. TIKRINAMI MOKINIŲ GEBĖJIMAI

7. Patikrinimu siekiama įvertinti šias mokinių gebėjimų grupes: žinias ir supratimą, taikymą, problemų sprendimą, gamtamokslinį komunikavimą ir mokėjimą mokytis. Šios gebėjimų grupės sudaro mokinių gamtamokslinės kompetencijos pagrindus.

8. Žinias ir supratimą mokiniai parodo: 8.1. nurodydami ir apibrėždami pagrindinius gamtamokslinius faktus, sąvokas, fizikinius dydžius,

procesus, pateikdami 2–3 pavyzdžius;8.2. atpažindami paveiksluose (piešiniuose ir nuotraukose), schemose, grafikuose ir diagramose

pavaizduotus objektus bei procesus, iš pateikto sąrašo, teksto ar schemos atrinkdami su nagrinėjamu klausimu susijusius pavyzdžius;

8.3. apibūdindami gamtos mokslų objektus, reiškinius ir procesus; 8.4. raštu ar schema paaiškindami pagrindines gamtamokslines sąvokas, dėsningumus, savo

teiginius, grafinius vaizdus ir lenteles, reiškinių priežastis;8.5. pateiktus paprasčiausių atvejų duomenis pavaizduodami schema, grafiku ar diagrama;8.6. atlikdami paprasčiausius standartinius skaičiavimus;8.7. pagal vieną požymį klasifikuodami į kelis tipus ir palygindami procesus, reiškinius ir faktus.9. Taikymo gebėjimus (žinių ir supratimo taikymą standartinėse situacijose) mokiniai parodo:

1


9.1. taikydami gamtos mokslų žinias ir gebėjimus praktinių užduočių, susijusių su kasdienio gyvenimo, sveikos gyvensenos ir darnaus vystymosi problemomis, sprendimui;

9.2. pagal pateiktą informaciją keldami klausimus ir hipotezes, planuodami stebėjimus ir bandymus, tinkamai pasirinkdami ir saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, juos atlikdami, apibendrindami gautus duomenis, vertindami jų tikslumą ir patikimumą, formuluodami pagrįstas išvadas;

9.3. atlikdami paprasčiausius skaičiavimus (kai taikomos 1–2 standartinės operacijos);9.4. pritaikydami gamtos mokslų dėsningumus pažįstamo konteksto kiekybinėms ir kokybinėms

užduotims atlikti;9.5. palygindami bei pagal vieną požymį klasifikuodami gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,

medžiagas, procesus ir reiškinius;9.6. paprasčiausiose standartinėse situacijose taikydami gamtos mokslų žinias argumentuotiems

sprendimams priimti;10. Problemų sprendimo gebėjimus (žinių ir supratimo taikymą naujose situacijose, kai yra

nepažįstamų ir sudėtingų aplinkybių, kai reikia atsižvelgti į kelis veiksnius) mokiniai parodo:10.1. apibendrindami ir kritiškai vertindami įvairiuose šaltiniuose pateikiamą gamtamokslinę

informaciją;10.2. rasdami reikiamą informaciją mokslinio pobūdžio nesudėtinguose tekstuose, grafikuose,

schemose, diagramose, lentelėse ir ją pritaikydami naujoms situacijoms išsiaiškinti;10.3. formuluodami probleminį klausimą ar hipotezę, numatydami priemones ir planuodami tyrimą

iškeltai problemai spręsti ar hipotezei patikrinti; 10.4. darydami moksliniais faktais bei savo atlikto darbo rezultatais grįstas išvadas;10.5. pateikdami ir pagrįsdami nevienareikšmius probleminių klausimų atsakymus; 10.6. integruodami kitų mokslų žinias ir gebėjimus, reikalingus problemai spręsti;10.7. atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei pagrįsti;10.8. vertindami mokslo ir technologijų poveikį aplinkai ir visuomenei, atsižvelgiant į socialinius ir

ekologinius veiksnius;10.9. atpažindami moksliniais metodais sprendžiamas problemas.11. Gamtamokslio komunikavimo gebėjimus mokiniai parodo:11.1. tinkamai vartodami pagrindines gamtos mokslų sąvokas, dydžius, matavimo vienetus;11.2. tinkamai atsirinkdami ir perduodami (formulėmis, lygtimis, schemomis, paveikslais,

diagramomis, tekstu ir kt.) informaciją apie gamtos mokslų objektus, procesus, dėsningumus;11.3. sklandžiai reikšdami gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinių ir procesų supratimą, aiškiai

dėstydami mintis žodžiu ir raštu.12. Mokėjimo mokytis kompetencijos gebėjimus mokiniai parodo planuodami, atlikdami,

pristatydami tiriamąjį darbą ir reflektuodami savo veiklą.

IV. PATIKRINIMO STRUKTŪRA

13. Patikrinimą sudaro tiriamasis darbas ir testas. 14. Siekiant užtikrinti Bendrojoje programoje aprašytų mokinių pasiekimų vertinimą parengta

patikrinimo matrica (1 lentelė). 1 lentelė. Patikrinimo matrica

Gebėjimų grupėVeiklos sritis

Žinios ir supratima

sTaikymas

Problemų sprendima

s

Gamtamokslinis

komunikavimas

Mokėjimas

mokytisGamtos tyrimaiOrganizmų sandara ir funkcijosGyvybės tęstinumas ir įvairovėOrganizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogusMedžiagų sudėties ir savybių pažinimas

2


Medžiagų kitimaiSvarbiausių medžiagų pažinimas ir naudojimasJudėjimo ir jėgų pažinimasEnergijos ir fizikinių procesų pažinimasŽemės ir Visatos pažinimas

15. Mokinys pasirinkto dalyko (biologijos, chemijos, fizikos) ar integruoto tiriamojo darbo temą renkasi pasitaręs su mokytoju ir raštu informuoja mokyklos administraciją.

16. Tiriamieji darbai atliekami ir pristatomi mokyklos nustatytu laiku, bet ne vėliau nei likus mėnesiui iki testo atlikimo.

17. Tiriamieji darbai gali būti atliekami skirtingu laiku 9–10 klasėse (1–2 gimnazijos klasėse).18. Darbui atlikti laiko skiriama atsižvelgiant į pasirinktą darbo temą.19. Testą sudaro biologijos, chemijos, fizikos ir integruoti gamtos mokslų klausimai:19.1. pasirenkamojo atsakymo klausimai;19.2. atvirojo atsakymo klausimai, reikalaujantys įrašyti trumpą frazę, pateikti pavyzdžių ar

argumentuotą kelių sakinių atsakymą. 20. Patikrinimo įvertinimui skiriama 100 taškų.21. Už tiriamojo darbo atlikimą ir pristatymą skiriama 50 proc. visų patikrinimo taškų.22. Testui skiriama 50 proc. visų patikrinimo taškų. 23. 30 proc. testo taškų skiriama žinioms ir supratimui vertinti, 60 proc. – taikymo ir 10 proc. –

problemų sprendimo gebėjimams vertinti.24. Siekiant užtikrinti proporcingą testo taškų paskirstymą pagal veiklos sritis ir gebėjimų grupes

parengta testo matrica (2 lentelė).2 lentelė. Testo matrica

Veiklos sritisGebėjimų grupė Svarba, taškai

Žinios ir supratimas Taikymas Problemų

sprendimasGamtos tyrimai 5Organizmų sandara ir funkcijos 6–8

15Gyvybės tęstinumas ir įvairovė 2–3Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus 5–7

Medžiagų sudėties ir savybių pažinimas 4–6

15Medžiagų kitimai 4–6Svarbiausių medžiagų pažinimas ir naudojimas 4–6

Judėjimo ir jėgų pažinimas 5–7

15Energijos ir fizikinių procesų pažinimas 6–8

Žemės ir Visatos pažinimas 2–3Iš viso, taškai 15 30 5 50

25. Testą sudaro:25.1. 15 pasirenkamojo atsakymo klausimų (po 5 klausimus kiekvieno dalyko). Pateikiami keturi

pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas teisingas. 25.2. 7 struktūrinės užduotys – po 2 iš kiekvieno gamtos mokslų dalyko ir viena integruota.

Struktūrines užduotis sudaro klausimai susiję su pagrindine bendra informacija pateikta užduoties pradžioje. Įvadinė informacija pateikiama tekstu ir gali būti papildoma diagramomis, paveikslais, schemomis, lentele ar pan. Struktūrinės užduoties vertinimas pateikiamas prie kiekvieno klausimo.

3


25.3. Testas turėtų būti rengiamas laikantis tokių klausimų sunkumo proporcijų: 30 proc. lengvų, 40 proc. – vidutinio sunkumo ir 30 proc. – sunkių klausimų.

26. Taškai už atsakymus į testo klausimus skaičiuojami skiriant po 1 tašką už teisingai: 26.1. pasirinktą atsakymą;26.2. suformuluotą teiginį; 26.3. pateiktus 1–2 pavyzdžius; 26.4. užrašytą dėsnį, formulę; 26.5. apskaičiuotą vertę; 26.6. pažymėtas 1–2 jėgas; 26.7. pasirinktas koordinačių ašis, pažymėtą nulį ir skalę;26.8. parašytą lygtį;26.9. atliktą skaičiavimą; 26.10. naudojamus matavimų vienetus;26.11. pateiktą 1–2 savybes;26.12. užrašytas formules;26.13. nurodytą ar apibrėžtą sąvoką, objektą ar procesą;26.14. įvardytą paveiksluose (piešiniuose ir nuotraukose), schemose, grafikuose ar diagramose

pavaizduotą objektą ar procesą;26.15. priskirtą objektą tam tikrai grupei;26.16. atrinktus iš sąrašo 1–2 pavyzdžius.

V. VERTINIMAS

27. Patikrinimo vertinimas yra kriterinis. Mokinių tiriamieji darbai vertinami taškais vadovaujantis tiriamojo darbo vertinimo kriterijais, o testas – vertinimo instrukcija. 28. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima komisijos pirmininkas.

4


1 priedas

TESTO REIKALAVIMAI MOKINIŲ PASIEKIMAMS

Minimalūs reikalavimai Pagrindinio lygio1 reikalavimai1. Gamtos tyrimai

1.1. Nurodyti gamtos tyrimo žingsnių seką: problema, tikslas, hipotezė, stebėjimas ar bandymas, rezultatai ir išvados.1.2. Nurodyti, kaip teisingai perskaityti matavimo prietaiso rodmenis ir pagal paveiksle pavaizduotų prietaisų skales nustatyti laiką, ilgį, masę, temperatūrą, tūrį (kai naudojami matavimo indai).1.3. Nurodyti pagrindinius ilgio, masės, ploto, temperatūros, tankio, greičio, jėgos, slėgio, energijos, laiko, elektros srovės stiprio, įtampos, elektrinės varžos matavimo vienetus.1.4. Paaiškinti saugaus elgesio su buitiniais prietaisais taisykles.

1.8. Pateikti gamtos mokslų atradimų ir išradimų, kurie pakeitė žmonių gyvenimą, pavyzdžių.

1.2. Nurodyti, kaip teisingai perskaityti matavimo prietaiso rodmenis ir pagal paveiksle pavaizduotų prietaisų skales nustatyti jėgą, slėgį, elektros srovės stiprį ir įtampą.

1.3. Kartotinius ar dalinius SI vienetus paversti pagrindiniais.

1.4. Paaiškinti elgesio su nežinomomis ir pavojingosiomis, taip pat radioaktyviosiomis medžiagomis taisykles ir pavojingųjų medžiagų ženklinimą.1.5. Vartojant fizikinių dydžių simbolius užrašyti, kaip nustatoma vidutinė dydžių reikšmė.1.6. Nubrėžti skritulinę ar stulpelinę diagramą, paprasčiausius dydžių priklausomybės grafikus naudojantis duomenų lentelėmis.1.7. Užrašyti standartinę skaičiaus išraišką ir atlikti veiksmus su skaičiais, užrašytais standartine išraiška.1.8. Nurodyti teigiamas ir neigiamas gamtos mokslų atradimų ir išradimų pritaikymo pasekmes.1.9. Pateikti pavyzdžių, kaip mūsų pasirinktas asmeninis ir visuomenės gyvenimo būdas gali keisti ateities kartų gyvenimo sąlygas.

1 Pagrindinio lygio reikalavimai mokinių pasiekimams apima ir minimalius reikalavimus.

5


2. Organizmų sandara ir funkcijos2.1. Nurodyti organizmo sandaros lygmenis: ląstelę, audinį, organą ir organų sistemą.2.2. Paveiksluose atpažinti ląstelės struktūras: sienelę, membraną, vakuolę, citoplazmą, branduolį, ribosomas, chloroplastus, mitochondrijas ir nurodyti jų vaidmenį ląstelėje.

2.4. Apibūdinti audinį kaip struktūrą, sudarytą iš tam tikrą funkciją atliekančių ląstelių. Pateikti augalų ir gyvūnų audinių pavyzdžių (asimiliacinis, dengiamasis, apytakinis, epitelinis, raumeninis, kraujas, kaulinis, nervinis).

2.5. Nurodyti difuziją ir osmosą kaip puslaidės membranos funkciją reguliuoti medžiagų judėjimą į ląstelę ir iš jos.2.6. Nurodyti fotosintezę kaip procesą, vykstantį augalo ląstelių chloroplastuose, kurio metu sukaupiama energija. Nurodyti kvėpavimą kaip procesą, vykstantį augalo ir gyvūno ląstelėse, kurio metu išsiskiria energija.2.7. Fotosintezės reikšmę paaiškinti organinių medžiagų sukaupimu augalų organuose, o kvėpavimą – šių medžiagų skaidymu augalų ir gyvūnų organizmuose. 2.8. Nurodyti 2–3 pavyzdžius kam gyviems organizmams reikalinga energija.2.9. Nurodyti, kaip augalai apsirūpina neorganinėmis, organinėmis medžiagomis ir energija.

2.11. Nurodyti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir kraujo ląstelių (eritrocitų, leukocitų ir trombocitų) funkcijas.

2.13. Paveiksluose ir schemose atpažinti žmogaus kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo ir

2.1. Apibūdinti organizmo sandaros lygmenis: ląstelę, audinį, organą ir organų sistemą.2.2. Paveiksluose atpažinti ląstelės struktūras: sienelę, membraną, vakuolę, citoplazmą, branduolį, ribosomas, chloroplastus, mitochondrijas ir apibūdinti jų vaidmenį ląstelėje ir organizme.2.3. Nurodyti augalo ir gyvūno ląstelių panašumus (membrana, mitochondrijos, citoplazma, branduolys) ir skirtumus (sienelė, centrinė vakuolė, chloroplastai) bei susieti juos su organelių funkcijomis.2.4. Apibūdinti augalų audinius (asimiliacinį, dengiamąjį, apytakinį) ir paaiškinti jų vaidmenį augalų organizme. Apibūdinti gyvūnų audinius: epitelinį, jungiamąjį (kraujas, kaulinis), raumeninį, nervinį, susieti jų sandarą su organų sistemų ir organizmo veikla.2.5. Naudojant konkrečius pavyzdžius, apibūdinti pasyviąją (difuzija ir osmosas) medžiagų pernašą ląstelėse. 2.6. Palyginti fotosintezės ir kvėpavimo procesus (kada vyksta, kokiuose organizmuose vyksta, kokiose ląstelėse vyksta, kurioje ląstelės dalyje vyksta, kokios medžiagos naudojamos, kokios susidaro, energija – naudojama ar išsiskiria).

2.7. Paaiškinti fotosintezės, kvėpavimo ir rūgimo reikšmę gyvojoje gamtoje.

2.10 Apibūdinti kraujotakos sistemos organus ir jų funkcijas; mažojo ir didžiojo kraujo apytakos ratų vaidmenį organizme; širdies sandarą (prieširdžiai, skilveliai, vožtuvai) susieti su jos funkcija.2.11. Susieti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) su kraujo funkcijomis.2.12. Apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, siejant su oro judėjimu į plaučius ir iš jų bei šiuos takus dengiančio epitelinio audinio apsaugine funkcija; plaučių sandarą, siejant su dujų apykaita alveolėse.2.13. Paaiškinti žmogaus kraujotakos, kvėpavimo ir šalinimo organų sistemų bendrą veiklą aprūpinant

6


šalinimo organų sistemas ir nurodyti jų funkcijas.

2.14. Nurodyti, kam naudojami angliavandeniai, baltymai, riebalai, vitaminai ir neorganinės medžiagos žmogaus organizme.

2.16. Pateikti pavyzdžių, kaip, nesilaikant subalansuotos mitybos principų, sutrinka sveikata (pvz., nutunkama, susergama anoreksija ar bulimija).2.17. Apibūdinti, kaip oda padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą.

2.18. Nurodyti kasos hormoną insuliną ir jo reikšmę, palaikant pastovų gliukozės kiekį kraujyje.2.19. Nurodyti periferinę ir centrinę nervų sistemas, apibūdinti jutimo organus. Pateikti žmogaus refleksų pavyzdžių.

2.20. Paveiksluose atpažinti pagrindines akies dalis. Nusakyti kaip elgtis, kad akys būtų apsaugotos nuo kenksmingų veiksnių.

2.21. Paveiksluose atpažinti pagrindines žmogaus griaučių dalis ir nurodyti jų funkcijas (atramos, judėjimo, apsaugos, kraujo kūnelių gamybos).2.22. Paveiksluose atpažinti nelytinio vienaląsčių organizmų ir augalų dauginimosi pavyzdžius. 2.23. Pateikti lytinio ir nelytinio organizmų dauginimosi pavyzdžių, nurodyti esminius šių dauginimosi būdų skirtumus.

2.25. Žmonių dauginimąsi susieti su brendimu, lytiškumu, šeimos kūrimu. Nurodyti lytinių hormonų vaidmenį žmogaus organizme: lytiniam brendimui, lytinių ląstelių formavimuisi.2.26. Apibūdinti apsauginę odos funkciją ir nurodyti keletą odos priežiūros taisyklių.2.27. Nurodyti imunitetą, kaip organizmo

organizmą maisto medžiagomis ir energija, šalinant medžiagų apykaitos atliekas.2.14. Apibūdinti virškinimo sistemą sudarančius virškinimo trakto organus ir virškinimo liaukas (seilių liaukos, kasa, kepenys) ir jų vaidmenį maisto medžiagų virškinimui.2.15. Apibūdinti virškinimo fermentus ir paaiškinti seilių liaukų (amilazė), skrandžio (pepsinas) arba kasos (amilazė ir lipazė) vaidmenį virškinimui.2.16. Paaiškinti subalansuotos mitybos esmę.

2.17. Paaiškinti, kaip organizmas palaiko pastovią vandens koncentraciją kraujyje.

2.18. Paaiškinti, kaip kasos išskiriamas hormonas insulinas palaiko pastovų gliukozės kiekį kraujyje.

2.19. Apibūdinti periferinę nervų sistemą. Apibūdinti galvos smegenų dalis (didžiosios smegenys, smegenėlės ir pailgosios smegenys) ir jų funkcijas, nugaros smegenų vaidmenį susidarant reflekso lankui. Paaiškinti, kaip refleksiškai organizmas atsako į dirginimą. Nurodyti reflekso lanko dalis.2.20. Paveiksluose atpažinti pagrindines akies dalis (krumplynas, vyzdys, ragena, rainelė, lęšis, stiklakūnis, gyslainė, tinklainė, geltonoji dėmė) ir apibūdinti šių dalių funkcijas, siejant su pojūčio susidarymu.2.21. Apibūdinti griaučių funkcijas (atramos, judėjimo, apsaugos, kraujo kūnelių gamybos).

2.22. Apibūdinti nelytinį vienaląsčių organizmų ir augalų dauginimąsi (siejant su mitoze) ir pateikti pavyzdžių. 2.23. Apibūdinti lytinį augalų ir gyvūnų dauginimąsi (siejant su mejoze), gyvūnų išorinį ir vidinį apvaisinimą, pateikti pavyzdžių.2.24. Remiantis pateiktais pavyzdžiais nurodyti, kaip nelytinis augalų dauginimasis pritaikomas sodininkystėje ar daržininkystėje išlaikant veislės savybes.2.25. Žmonių dauginimąsi susieti su brendimu, lytiškumu, šeimos kūrimu, gimstamumo reguliavimo problemomis.

2.26. Nurodyti mikroorganizmų plitimo būdus, apsaugos nuo jų priemones, biologinių pavojų atsiradimo priežastis.

7


apsisaugojimo nuo ligų sukėlėjų būdą.

2.28. Nurodyti ŽIV kaip imunines ląsteles naikinantį virusą ir AIDS kaip ligą, kuri išsivysto dėl imuniteto praradimo. Nurodyti kaip apsisaugoti nuo ŽIV.2.29. Remiantis žiniomis apie žmogaus organizmo gyvybinę veiklą nurodyti psichiką veikiančių medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui.

2.27. Apibūdinti imunitetą kaip apsauginę kraujo funkciją ir nurodyti skiepų paskirtį. 2.28. Nurodyti, kaip perduodamas ŽIV ir kaip nuo jo apsisaugoti.

2.29. Kritiškai vertinti psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, savo požiūrį pagrindžiant žiniomis apie šių medžiagų poveikį žmogaus sveikatai ir asmenybei.

3. Gyvybės tęstinumas ir įvairovė

3.2. Nurodyti, kad chromosomose yra šimtai genų.

3.3. Nurodyti, kad informacija apie organizmo požymius perduodama dauginimosi būdu. Vartojant sąvokas dominuojantysis ir recesyvusis genas pateikti žmogaus paveldimų požymių pavyzdžių ir nurodyti, kodėl ne visada vaikai paveldi tėvų požymius.

3.5. Nurodyti genetiškai modifikuotų maisto produktų gerąsias ypatybes ir keliamus pavojus.3.6. Atpažinti požymius, kurie rodo organizmo prisitaikymą prie aplinkos sąlygų.

3.7. Nurodyti fosilijas kaip gyvybės formų kaitos įrodymus.3.8. Nurodyti požymius, pagal kuriuos organizmai yra skirstomi į penkias gyvosios gamtos karalystes. Pateikti kiekvienos karalystės po 1–2 atstovų pavyzdžių.

3.1. Susieti nelytinį ir lytinį dauginimąsi su paveldimos informacijos perdavimu. 3.2. Apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje sukaupta informacija apie organizmo požymius. Nurodyti, kad chromosomose yra šimtai genų ir kad to paties geno formos yra vadinamos aleliais. Nurodyti, kaip alelinių genų pora lemia genotipų įvairovę (homozigotiniai, heterozigotiniai).3.3. Vartojant simbolius užrašyti monohibridinio kryžminimo schemas ir apibendrinti rezultatus.

3.4. Nurodyti veiksnius, sukeliančius mutacijas, ir pateikti pavyzdžių (pvz., tabako dūmuose esančios medžiagos gali sukelti plaučių vėžį). Paaiškinti, kaip galima apsisaugoti nuo tų veiksnių poveikio. 3.5. Nurodyti, kad genetiniai metodai yra taikomi ir medicinoje (pavyzdžiui. insulino gamyboje).3.6. Apibūdinti gamtinę atranką kaip procesą, kurio metu organizmai prisitaiko prie kintančios aplinkos. Nurodyti, kad naujos prisitaikiusių organizmų ypatybės yra perduodamos palikuonims, todėl laikui bėgant randasi naujų rūšių. 3.7. Remiantis pavyzdžiais paaiškinti, kaip, tiriant fosilijas, galima atkurti organizmų evoliuciją.3.8. Pateikti kiekvienos karalystės po 2–3 atstovų pavyzdžių.

3.9. Naudojant organizmų atpažinimo raktą nustatyti augalo ar gyvūno rūšį.3.10. Remiantis turima informacija apie augalų ir gyvūnų vaidmenį Žemėje paaiškinti, kodėl reikia saugoti biologinę įvairovę.3.11. Remiantis pateiktais mikroorganizmų naudojimo biotechnologijose pavyzdžiais paaiškinti, kuo svarbi šių organizmų įvairovė.

4. Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus4.1. Paveiksluose atpažinti keletą gamintojų, augalėdžių, plėšrūnų, parazitų ir skaidytojų. Sudaryti mitybos grandines.

4.1 Paaiškinti, kaip gamtos funkcinių karalysčių (gamintojų, vartotojų ir skaidytojų) atstovai yra tarpusavyje susiję ekosistemose. Nagrinėti mitybos tinklų pavyzdžius. Sudaryti mitybos tinklą iš 4–5

8


4.2. Pateikti pavyzdžių, kaip žmogaus veikla gali pakeisti ekosistemas.

4.7. Apibūdinti populiaciją kaip vienos rūšies organizmų, gyvenančių tam tikroje teritorijoje, grupę.4.8. Pateikti žmogaus veiklos poveikio gamtinių populiacijų dydžiui pavyzdžių, nurodyti teigimas ir neigiamas šio poveikio pasekmes. 4.9. Apibūdinti šiltnamio efekto poveikį biologinei įvairovei siejant su klimato kaita.

4.12. Nurodyti eutrofikaciją kaip vandens taršą organinėmis medžiagomis.

4.13. Nurodyti keletą bioindikatorių oro ir vandens taršai įvertinti.4.14. Pateikti argumentų, kodėl būtina saugoti gamtą ir kaip kiekvienas iš mūsų gali prie to prisidėti.

organizmų.

4.3. Naudojantis schemomis apibūdinti vandens, anglies ir deguonies apytaką biosferoje. 4.4. Nagrinėti tam tikros ekosistemos energijos piramides ir paaiškinti, kodėl tik dalis energijos pereina iš vieno lygmens į kitą. 4.5. Paaiškinti miško ar vandens bendrijų kaitą, nurodyti jos priežastis. 4.6. Remiantis pavyzdžiais paaiškinti, kaip organizmai prisitaikę, kad galėtų išgyventi vidurio juostos biomo sąlygomis. 4.7. Remiantis pavyzdžiais apibūdinti vidurūšinius ir tarprūšinius santykius (konkurenciją, plėšrumą, parazitizmą), jų įtaką populiacijų dydžiui. 4.8. Apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, reguliuojančius populiacijos augimą.

4.10. Nurodyti, kad žemės ūkyje naudojamos cheminės medžiagos kaupiasi organizmuose, su maistu patenka į kitą lygmenį mitybos grandinėse ir nuodija organizmus.4.11. Nurodyti, kaip rūgštusis lietus veikia augalus, siejant su lapų pažeidimais ir fotosinteze.4.12. Apibūdinti eutrofikaciją kaip vandens taršą fosforo ir azoto junginiais, nurodyti eutrofikacijos priežastis bei padarinius ir siūlyti, kaip ją mažinti. 4.13. Paaiškinti, kaip, naudojant bioindikatorius, įvertinama vandens tarša. 4.15. Apibūdinti, kokia žmogaus veikla gali sukelti dirvožemio eroziją, ir siūlyti, kaip jos išvengti.

5. Medžiagų sudėties ir savybių pažinimas

5.2. Surasti cheminių elementų simbolius periodinėje cheminių elementų lentelėje. Rašyti svarbiausius cheminių elementų simbolius ir pavadinimus. 5.3. Paaiškinti, kuo skiriasi atomas ir molekulė.

5.5. Naudojantis periodine cheminių elementų lentele apskaičiuoti cheminio elemento santykinę atominę masę.5.6. Pateikti kovalentinių ir joninių junginių pavyzdžių iš kasdienės aplinkos.

5.1. Žinoti, kokią informaciją apie cheminį elementą galima rasti periodinėje elementų lentelėje.5.2. Atpažinti svarbiausius cheminių elementų simbolius ir žinoti jų pavadinimus.

5.3. Savais žodžiais apibūdinti cheminį elementą kaip vienodai protonų turinčių atomų rūšį.5.4. Nurodyti, kad atomai sudaryti iš protonų, neutronų ir elektronų, išsidėsčiusių sluoksniais.5.5. Paaiškinti santykinės atominės masės sąvoką.

5.6. Nurodyti cheminio ryšio tipus (joninis, kovalentinis (polinis ir nepolinis), metališkasis) junginiuose. 5.7. Paaiškinti cheminio elemento atomo elektrinio

9


5.10. Užrašyti dažniausiai naudojamų druskų, rūgščių, bazių formules ir pavadinimus.

5.11. Žinoti sąvokas ir terminus: molis, molinė masė, oksidacijos laipsnis, jonas.

5.12. Pateikti mišinių išskirstymo būdų, taikomų buityje ir pramonėje pavyzdžių.5.13. Apskaičiuoti ištirpusios medžiagos masės dalį tirpale.

5.14. Žinoti pačių pagamintų ir cheminių indikatorių spalvos pokyčius rūgštiniuose, baziniuose ir neutraliuose tirpaluose.

neigiamumo sąvoką.5.8. Pavaizduoti cheminių ryšių susidarymą vieninėse medžiagose ir binariniuose junginiuose elektroninėmis formulėmis.5.9. Nurodyti metališkųjų ir nemetališkųjų savybių kitimą periode ir grupėje.5.10. Žinoti cheminių junginių pavadinimų ir formulių sudarymo principus.

5.11. Paaiškinti chemines sąvokas ir terminus: Avogadro skaičius, dujų molinis tūris, masė, tūris, tankis ir tinkamai jas naudoti.5.12. Taikyti žinias apie mišinius, jų išskirstymo būdus, nagrinėjant įvairių medžiagų savybes.5.13. Spręsti tirpalų sudėties, išreikštos masės dalimis ir procentais, uždavinius, apskaičiuoti medžiagos tankį.5.14. Apibūdinti rūgštinius, bazinius ir neutralius tirpalus naudojantis pH skale.

6. Medžiagų kitimai6.1. Nurodyti, kad cheminių reakcijų metu galimi šilumos pokyčiai ir kaip galima praktiškai panaudoti tokias reakcijas.6.2. Savais žodžiais paaiškinti oksidacijos laipsnio sąvoką.

6.4. Nurodyti, kad degimas, kvėpavimas ir rūdijimas yra cheminės reakcijos.

6.6. Nagrinėjant metalų aktyvumo eilę, skirstyti metalus į aktyviuosius ir neaktyviuosius. 6.7. Naudojantis tirpumo lentele nurodyti junginių būsenas, rašyti paprasčiausias reakcijų lygtis.6.8. Paaiškinti, kaip neutralizuoti buityje naudojamas medžiagas.

6.10. Skaičiuoti pagal pateiktas nesudėtingas reakcijų lygtis paprasčiausius chemijos uždavinius.

6.1. Pateikiant pavyzdžių, savais žodžiais apibūdinti egzotermines ir endotermines reakcijas ir pateikti jų pritaikymo pavyzdžių.6.2. Užrašyti medžiagas sudarančių cheminių elementų oksidacijos laipsnius.6.3. Paaiškinti medžiagų oksidacijos ir redukcijos procesus, remiantis cheminio elemento atomo sandara. 6.4. Nurodyti, kad degimas, kvėpavimas, rūdijimas yra oksidacijos ir redukcijos reakcijos.6.5. Užrašyti nesudėtingas oksidacijos–redukcijos lygtis.6.6. Naudojantis metalų aktyvumo eile, nurodyti, ar vyksta reakcija tarp pateiktų medžiagų, ją užrašyti.6.7. Naudojantis tirpumo lentele, užrašyti ir lyginti bendrąsias bei jonines mainų reakcijas tirpaluose.6.8. Pateikti pavyzdžių, kuo būtų galima neutralizuoti konkrečią buityje naudojamą rūgštį, pvz., acto rūgštį.6.9. Paaiškinti neutralizacijos reakciją kaip sąveiką tarp bazės ir rūgšties. 6.10. Skaičiuoti pagal pateiktas reakcijos lygtis, kai nurodyta vienos pradinės medžiagos priemaišų dalis.6.11. Apibūdinti reakcijos produkto praktinės išeigos sąvoką. 6.12. Skaičiuoti pagal pateiktas reakcijos lygtis, kai nurodyta praktinė reakcijos produkto išeiga.

7. Svarbiausių medžiagų pažinimas ir naudojimas7.1. Naudodamiesi deguonies ir anglies apytakos schemomis savais žodžiais apibūdina deguonies ir anglies kitimus gamtoje.7.2. Žinoti orą sudarančias medžiagas.

7.1. Nurodyti pagrindinius deguonies ir anglies kitimus gamtoje.

7.2. Apibūdinti kokybinę oro sudėtį.

10


7.3. Pateikti deguonies naudojimo pavyzdžių.

7.6. Savais žodžiais apibūdina anglies ir deguonies reikšmę gyvajai gamtai.7.7. Nurodyti fizines vandens savybes. 7.8. Žinoti vandenį sudarančius elementus.

7.10. Apibūdinti svarbiausių metalų ir jų lydinių naudojimą ir reikšmę žmogui.7.11. Apibūdinti svarbiausių nemetalų ir jų junginių naudojimą ir reikšmę žmogui.

7.13. Apibūdinti svarbiausių pagrindinių maisto medžiagų reikšmę žmogui.

7.14. Pateikti svarbiausių naftos produktų pavyzdžių.

7.16. Savais žodžiais apibūdinti žmogaus veiklos įtaką gamtai ir kylančias ekologines problemas.

7.3. Sieti deguonies naudojimo pavyzdžius su jo savybėmis.7.4. Paaiškinti, kad oksidai yra deguonies junginiai.7.5. Nurodyti, kad deguonis ir ozonas sudaryti iš to paties cheminio elemento atomų.7.6. Paaiškinti deguonies ir anglies reikšmę gyvajai ir negyvajai gamtai.7.7. Sieti vandens savybes su jo sandara. 7.8. Paaiškinti vandens sandarą.7.9. Naudojantis tirpumo lentele parinkti jonus anijonams (Cl–, CO3

2–) atpažinti, užrašyti vykstančių reakcijų lygtis.7.10. Pateikti svarbiausių metalų ir lydinių panaudojimo pavyzdžių, nurodyti pagrindines savybes. 7.11. Pateikti svarbiausių nemetalų ir jų junginių naudojimo pavyzdžių, nurodyti esmines savybes. 7.12. Pateikti kasdienėje aplinkoje esančių organinių junginių ir jų naudojimo pavyzdžių, užrašyti angliavandenilių degimo reakcijas.7.13. Savais žodžiais apibūdinti pagrindinių maisto medžiagų – angliavandenių, riebalų ir baltymų – reikšmę organizmams.7.14. Pateikti svarbiausių naftos produktų naudojimo pavyzdžių, nurodyti, kad nafta yra įvairių angliavandenilių šaltinis.7.15. Pateikti dažniausiai naudojamų polimerinių medžiagų pavyzdžių.

7.17. Paaiškinti rūgščiojo lietaus susidarymą ir poveikį aplinkai.7.18. Pateikti svarbiausių vandens ir oro teršalų šaltinių gyvenamojoje vietovėje pavyzdžių; siūlyti būdų vandens ir oro taršai mažinti.7.19. Pateikti dažniausiai žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų ir trąšų pavyzdžių, aptarti jų teikiamą naudą ir žalą.7.20. Nurodyti, kas lemia šiltnamio efektą ir kokios jo didėjimo ar mažėjimo pasekmės.7.21. Apibūdinti ozono sluoksnio reikšmę ir tausojimo būdus.7.22. Bendrais bruožais apibūdinti Lietuvos pramonės gaminamus produktus.7.23. Bendrais bruožais apibūdinti chemijos technologijų pranašumus ir trūkumus.

8. Judėjimo ir jėgų pažinimas

8.2. Savais žodžiais paaiškinti trajektorijos, kelio, laiko, greičio, vidutinio greičio ir pagreičio sąvokas. 8.3. Taikant formules paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti kelią, greitį, laiką, vidutinį greitį ir

8.1. Paaiškinti, kas yra mechaninis ir šiluminis judėjimas.

11


pagreitį.

8.10. Pateikti sunkio jėgos pasireiškimo pavyzdžių.8.11. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti sunkio jėgą.8.12. Pateikti tamprumo jėgos pasireiškimo pavyzdžių.8.13. Pateikti trinties jėgos pasireiškimo pavyzdžių.8.14. Pateikti kūno svorio jėgos pasireiškimo pavyzdžių.

8.20. Pateikti Archimedo jėgos pasireiškimo pavyzdžių.

8.4. Paprasčiausiais atvejais brėžti greičio priklausomybės nuo laiko grafiką ir pagal pateiktą grafiką apibūdinti judėjimą.8.5. Paaiškinti, kas yra jėga, jos įtaką kūno judėjimo greičio, krypties ar kūno formos kitimui.8.6. Apibūdinti inercijos reiškinį pateikiant kasdienio gyvenimo pavyzdžių. 8.7. Apibūdinti kūno masę kaip inertiškumo matą.8.8. Nurodyti kūną veikiančios jėgos, jo masės ir pagreičio sąryšį bei paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti šiuos dydžius. Nurodyti jėgos matavimo vienetus. 8.9. Atpažinti veiksmo ir atoveikio jėgas.8.10. Paaiškinti, kas yra gravitacijos jėga.

8.12. Nurodyti tamprumo jėgos atsiradimo priežastis ir poveikį. 8.13. Nurodyti trinties jėgos atsiradimo priežastis, reikšmę, didinimo ar mažinimo būdus.8.14. Paaiškinti, kas yra kūno svoris, ir paprasčiausiu atveju (kai kūno pagreitis lygus nuliui) jį apskaičiuoti. Apibrėžti nesvarumą.8.15. Pavaizduoti jėgas grafiškai.8.16. Apibūdinti slėgį kaip jėgą, veikiančią ploto vienetą. 8.17. Nurodyti dažniausiai vartojamus slėgio vienetus.8.18. Aiškinti, kaip slėgis naudojamas buityje ir technikoje. Siūlyti slėgio didinimo ir mažinimo būdų.8.19. Paaiškinti, kuo skiriasi slėgio perdavimas kietuosiuose kūnuose, skysčiuose ir dujose. 8.20. Nusakyti Archimedo dėsnį, kūnų plūduriavimo sąlygas, pateikti taikymo technikoje pavyzdžių.8.21. Taikyti Archimedo dėsnį nesudėtingiems uždaviniams spręsti. Aiškinti vandens transporto, oreivystės principą.

9. Energijos ir fizikinių procesų pažinimas9.1. Paaiškinti ir paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti mechaninį darbą ir galią.9.2. Atpažinti paprastuosius mechanizmus: svertą, skridinį, nuožulniąją plokštumą ir nusakyti jų taikymo technikoje pranašumus.9.3. Paprasčiausiais atvejais taikyti sverto taisyklę.

9.5. Savais žodžiais apibūdinti mechanizmo naudingumo koeficientą.9.6. Apibūdinti potencinę energiją kaip sąveikos, kinetinę – kaip judėjimo energiją.

9.4. Nurodyti, kad nė vienu mechanizmu negalima laimėti darbo.9.5. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti mechanizmo naudingumo koeficientą.

9.7. Savais žodžiais suformuluoti energijos tvermės

12


9.9. Paaiškinti šilumos perdavimo būdus.

9.11. Nurodyti medžiagos agregatines būsenas ir apibūdinti jų ypatybes.

9.17. Apibūdinti atomo sandarą. 9.18. Apibūdinti elektros krūvių rūšis ir jų sąveiką.

9.22. Apibūdinti elektrinę talpą ir nurodyti kondensatorių taikymo pavyzdžių.

9.25. Apibūdinti, kas yra elektros srovė.

dėsnį, pateikti šio dėsnio pasireiškimo gamtoje, buityje ir technikoje pavyzdžių.9.8. Apibūdinti vidinę kūnų energiją, jos kitimo būdus, temperatūrą, šilumos kiekį kaip vidinės energijos pokyčio matą.9.10. Apibūdinti savitąsias šilumas.

9.12. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti šilumos kiekius9.13. Išvardyti pagrindinius šiluminius variklius, nurodyti, kur jie taikomi.9.14. Apibūdinti šiluminių variklių naudojimo įtaką aplinkai.9.15. Skirti atsinaujinančiuosius ir neatsinaujinančiuosius energijos išteklius. 9.16. Nurodyti ir pagrįsti keletą energijos taupymo nebloginant gyvenimo kokybės būdų.

9.19. Nurodyti, kad neigiamai įelektrinti kūnai turi elektronų perteklių, o teigiamai įelektrinti – elektronų trūkumą.9.20. Apibūdinti elektros krūvių sąveiką per elektrinį lauką.9.21. Paaiškinti įžeminimą.

9.23. Paaiškinti, kodėl metalai yra geri elektros laidininkai.9.24. Paaiškinti, kokiu veikimu pasižymi elektros srovė.9.26. Apibūdinti ir paprasčiausiais atvejais mokėti išmatuoti ir apskaičiuoti srovės stiprį bei įtampą. 9.27. Apibūdinti, kas yra laidininko elektrinė varža ir kaip ji priklauso nuo laidininko savybių, paprasčiausiais atvejais mokėti ją apskaičiuoti.9.28. Suformuluoti ir paaiškinti Omo dėsnį9.29. Apibūdinti nuoseklųjį laidininkų jungimą ir jo dėsnius bei pritaikyti juos paprasčiausiais atvejais. 9.30. Apibūdinti lygiagretųjį laidininkų jungimą ir jo dėsnius bei pritaikyti juos paprasčiausiais atvejais.9.31. Pateikti nuosekliojo ir lygiagrečiojo jungimo taikymo pavyzdžių9.32. Paaiškinti, kokiomis sąlygomis elektros srovės šiluminis veikimas pasireiškia labiausiai. Pateikti prietaisų, kuriuose jis pritaikomas, pavyzdžių.9.33. Paaiškinti elektros srovės darbo ir galios sąvokas, nurodyti jų skirtumus.9.34. Nurodyti, kaip apskaičiuojama ir standartiniais atvejais apskaičiuoti elektros srovės darbą ir galią, žinoti jų vienetus.9.35. Apibūdinti saugiklio paskirtį elektros grandinėje, paaiškinti lydžiųjų ir automatinių saugiklių veikimą.

13


9.43. Pateikti mechaninių svyravimų gamtoje ir kasdieniame gyvenime pavyzdžių.

9.47. Nurodyti garso kilmę ir pagrindines jo savybes.

9.51. Paaiškinti triukšmo poveikį žmogaus sveikatai, nusakyti triukšmo mažinimo būdus.9.52. Paaiškinti ir standartinėse situacijose taikyti šviesos atspindžio bei lūžimo dėsnį.9.53. Paprasčiausiais atvejais nubrėžti spindulių kelią pro glaudžiamąjį lęšį.

9.56. Savais žodžiais apibūdinti fotoefekto reiškinį.9.57. Pateikti fotoefekto taikymo technikoje pavyzdžių.9.58. Apibūdinti mus supančius gamtinės kilmės ir žmonių veikloje naudojamus jonizuojančios spinduliuotės šaltinius.9.59. Apibūdinti radioaktyvumą ir apsisaugojimo nuo jo būdus.

9.36. Apibūdinti elektros energijos šaltinius. 9.37. Paaiškinti elektromagneto veikimą, pateikti jo taikymo pavyzdžių.9.38. Savais žodžiais paaiškinti Žemės magnetinio lauko reikšmę gyvybei Žemėje9.39. Apibūdinti energijos nuostolius elektros grandinėje.9.40. Apibūdinti kintamosios srovės kryptį, stiprį, įtampą.9.41. Savais žodžiais apibūdinti kintamosios srovės gavimo būdą.9.42. Nurodyti, kuo kintamoji srovė pranašesnė už nuolatinę srovę.

9.44. Paaiškinti ir paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti svyravimų amplitudę, periodą, dažnį.9.45. Paaiškinti laisvuosius ir priverstinius svyravimus.9.46. Nurodyti, kad mechaninės bangos gali būti skersinės ir išilginės, paaiškinti, kokiose terpėse jos sklinda.9.50. Paaiškinti energijos sklidimą bangomis, nepernešant medžiagos.

9.53. Paprasčiausiais atvejais nubrėžti spindulių kelią pro sklaidomąjį lęšį, taikyti plonojo lęšio formulę.9.54. Išvardyti elektromagnetinių bangų rūšis, apibūdinti pagrindines jų savybes ir elektromagnetinių bangų skalę.9.55. Paaiškinti akinių, lupos veikimo principą.

9.60. Apibūdinti branduolines reakcijas.9.61. Savais žodžiais, lyginant su šilumine elektrine, apibūdinti atominės elektrinės veikimą.

10. Žemės ir Visatos pažinimas10.1. Išvardyti ir atpažinti Mėnulio fazes.

10.4. Išvardyti ir apibūdinti Saulės sistemos planetas (sandara, atmosfera, sukimasis, fizinės

10.2 Naudojantis schema savais žodžiais paaiškinti, kada įvyksta visiškas, kada dalinis Saulės ar Mėnulio užtemimas.10.3. Apibūdinti, kaip juda Saulės sistemos planetos.

14


sąlygos).10.6. Apibūdinti pagrindines fizines Saulės ypatybes. 10.7. Remiantis Saulės pavyzdžiu apibūdinti žvaigždes.

10.9. Apibūdinti Paukščių Taką ir kitas galaktikas.

10.5. Apibūdinti fizines sąlygas Mėnulyje.

10.8. Paaiškinti, kas yra žvaigždynas.

10.10. Žvaigždėto dangaus vaizdo kitimą paaiškinti Žemės judėjimu.10.11. Bendrais bruožais nusakyti Visatos kilmės problemą.

15

gamtos mokslų pupp programos projektas

Documents