Projektas, 2012-07-16Kalba neredaguota

ParengėLoreta Geleževičiūtė, Regina Kaušienė, Danguolė Skurauskienė

Jolanta Dzikavičiūtė, Aušra Gutauskaitė, Ona Vaščenkienė

GAMTOS MOKSLŲ PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Gamtos mokslų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos (toliau – Programa) paskirtis –

apibrėžti gamtos mokslų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – Patikrinimas) tikslus ir uždavinius, struktūrą, tikrinamus mokinių gebėjimus ir vertinimą.

2. Programa parengta vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis (5 priedas. Gamtamokslinis ugdymas), patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848).

3. Programą sudaro:3.1. tikslai ir uždaviniai;3.2. mokinių gebėjimų grupės;3.3. patikrinimo reikalavimai mokinių pasiekimams;3.4. patikrinimo struktūra, užduočių tipai;3.5. patikrinimo matrica;3.6. patikrinimo vykdymo aprašas (pasirengimas, organizavimas ir vertinimas).4. Programoje vartojamos sąvokos:4.1. Darbų aplankas – ugdymo procese atliktų, mokinio pasiekimus ir pažangą parodančių tiriamųjų,

projektinių, kūrybinių darbų aprašai su įvertinimais. 4.2. Tiriamasis darbas – patikrinimo metu atliekamas gamtos mokslų tiriamasis darbas (praktikos,

eksperimentas, stebėjimas), kuriame pagal atliekamo darbo pobūdį ir /ar pateiktą darbo aprašą aprašomi darbo tikslas, hipotezė, priemonės, darbo eiga, duomenų ar rezultatų fiksavimas, duomenų apdorojimas, rezultatų analizė ir išvados.

4.3. Raštu atliekama užduotis – standartizuotos formos klausimų rinkinys, kuriuo pagal Programos reikalavimus tikrinamos mokinių gamtos mokslų žinios ir gebėjimai.

II. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI5. Patikrinimo tikslai:5.1. Patikrinti ir įvertinti įgytą gamtamokslinę ir bendrąsias kompetencijas mokantis pagal pagrindinio

ugdymo bendrąją programą.5.2. Padėti mokiniui įsivertinti savo galimybes ir teikti informaciją reikalingą renkantis tolesnio mokymosi

kryptį.6. Patikrinimo uždaviniai:6.1. įvertinti mokinių žinias, supratimą ir gebėjimus, įgytus ugdant gamtamokslinę ir bendrąsias

kompetencijas;6.2. teikti informaciją apie mokymosi rezultatus, reikalingą mokiniams apsispręsti dėl tolesnio mokymosi;6.3. teikti informaciją tėvams apie jų vaikų gamtos mokslų mokymosi rezultatus;6.4. teikti informaciją, reikalingą mokykloms priimant mokinius į tolesnio mokymosi programas ir

užtikrinant lygias mokinių galimybes;6.5. teikti mokykloms, jų steigėjams, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir bendruomenei informaciją,

padedančią įvertinti gamtos mokslų mokymo(si) rezultatus.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

7. Patikrinimu siekiama įvertinti šias mokinių gebėjimų grupes: žinias ir supratimą, taikymą, problemų sprendimą, gamtamokslinį komunikavimą ir mokėjimą mokytis. Šios gebėjimų grupės ir sudaro mokinių gamtamokslinės kompetencijos pagrindus.

8. Žinias ir supratimą mokiniai parodo: 8.1. nurodydami ir apibrėždami pagrindinius gamtamokslinius faktus, sąvokas, fizikinius dydžius, procesus,

pateikdami 2–3 pavyzdžius;8.2. atpažindami paveiksluose (piešiniuose ir nuotraukose), schemose, grafikuose ir diagramose pavaizduotus

objektus bei procesus, iš pateikto sąrašo, teksto ar schemos atrinkdami su nagrinėjamu klausimu susijusius pavyzdžius;

8.3. apibūdindami gamtos mokslų objektus, reiškinius ir procesus; 8.4. raštu ar schema paaiškindami pagrindines gamtamokslines sąvokas, dėsningumus, savo teiginius,

grafinius vaizdus ir lenteles, reiškinių priežastis;

1

Projektas, 2012-07-168.5. pateiktus paprasčiausių atvejų duomenis pavaizduodami schema, grafiku ar diagrama;8.6. atlikdami paprasčiausius standartinius skaičiavimus;8.7. pagal vieną požymį klasifikuodami į kelis į kelis tipus ir palygindami procesus, reiškinius ir faktus.9. Taikymo gebėjimus (žinių ir supratimo taikymą standartinėse situacijose) mokiniai parodo:9.1. taikydami gamtos mokslų žinias ir gebėjimus praktinių užduočių, susijusių su kasdienio gyvenimo,

sveikos gyvensenos ir darnaus vystymosi problemomis, sprendimui;9.2. pagal pateiktą informaciją keldami klausimus ir hipotezes, planuodami stebėjimus ir bandymus, tinkamai

pasirinkdami ir saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, juos atlikdami, apibendrindami gautus duomenis, vertindami jų tikslumą ir patikimumą, formuluodami pagrįstas išvadas;

9.3. atlikdami paprasčiausius skaičiavimus (kai taikomos 1–2 standartinės operacijos);9.4. pritaikydami gamtos mokslų dėsningumus pažįstamo konteksto kiekybinėms ir kokybinėms užduotims

atlikti;9.5. palygindami bei pagal vieną požymį klasifikuodami gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, medžiagas,

procesus ir reiškinius;9.6. paprasčiausiose standartinėse situacijose taikydami gamtos mokslų žinias argumentuotiems sprendimams

priimti;10. Problemų sprendimo gebėjimus (žinių ir supratimo taikymą naujose situacijose, kai yra nepažįstamų ir

sudėtingų aplinkybių, kai reikia atsižvelgti į kelis veiksnius) mokiniai parodo:10.1. apibendrindami ir kritiškai vertindami įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą gamtamokslinę

informaciją;10.2. rasdami reikiamą informaciją mokslinio pobūdžio nesudėtinguose tekstuose, grafikuose, schemose,

diagramose, lentelėse ir ją pritaikydami naujoms situacijoms išsiaiškinti;10.3. formuluodami probleminį klausimą ar hipotezę, numatydami priemones ir planuodami tyrimą iškeltai

problemai ar hipotezei patikrinti; 10.4. darydami moksliniais faktais bei savo atlikto darbo rezultatais grįstas išvadas;10.5. pateikdami ir pagrįsdami nevienareikšmius probleminių klausimų atsakymus; 10.6. integruodami kitų mokslų žinias ir gebėjimus, reikalingus problemai spręsti;10.7. atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei pagrįsti;10.8. vertindami mokslo ir technologijų poveikį aplinkai ir visuomenei, atsižvelgiant į socialinius ir

ekologinius veiksnius;10.9. atpažindami moksliniais metodais sprendžiamas problemas.11. Gamtamokslio komunikavimo gebėjimus mokiniai parodo:11.1. tinkamai vartodami pagrindines gamtos mokslų sąvokas, dydžius, matavimo vienetus;11.2. tinkamai (formulėmis, lygtimis, schemomis, paveikslais, diagramomis, tekstu ir kt.) perduodami

informaciją apie gamtos mokslų objektus, procesus, dėsningumus;11.3. sklandžiai reikšdami gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinių ir procesų supratimą, aiškiai dėstydami

mintis raštu.12. Mokėjimo mokytis kompetencijos gebėjimus mokiniai parodo kaip jie planavo ir atliko tiriamuosius

darbus, pristatydami tiriamąjį darbą/darbus, vertindami savo mokymąsi gamtos mokslų srityje.

2

Projektas, 2012-07-16

IV. PATIKRINIMO REIKALAVIMAI MOKINIŲ PASIEKIMAMS13. Reikalavimai mokinių gebėjimams priklauso nuo pasiekimų, aprašytų 1 lentelėje, kurioje pagal atskiras

sritis nurodoma, ką reikia, žinoti, suprasti ir gebėti norint išlaikyti patikrinimą.14. Pagrindinio lygio reikalavimai mokinių pasiekimams apima ir minimalius reikalavimus patikrinimui

išlaikyti.1 lentelė. Patikrinimo reikalavimai

Minimalūs reikalavimai Pagrindinio lygio reikalavimai1. Gamtos tyrimai

1.1. Savais žodžiais nusakyti gamtos tyrimų eigą: problema, hipotezė, stebėjimas ar bandymas, rezultatai ir išvados.1.2. Pagal aprašymą atlikti stebėjimus ir bandymus. 1.3. Matuoti laiką, ilgį, masę, temperatūrą, tūrį. Nurodyti, kaip teisingai perskaityti matavimo prietaiso rodmenis.1.4. Nurodyti pagrindinius ilgio, masės, ploto, tūrio, temperatūros, tankio, greičio, jėgos, slėgio, energijos, laiko, elektros srovės stiprio, įtampos, elektrinės varžos matavimo vienetus.

1.8. Paaiškinti saugaus elgesio su buitiniais prietaisais taisykles

1.10. Atlikti nesudėtingus skaičiavimus ir spręsti uždavinius, kai pritaikoma viena formulė.

1.12. Paaiškinti, kas yra tyrimų rezultatas ir kas yra išvada.

1.14. Pateikti mokslo atradimų, kurie pakeitė žmonių pasaulėvoką ir buitį, pavyzdžių.

1.2. Savarankiškai susiplanuoti ir atlikti stebėjimus ir bandymus. 1.3.  Matuoti jėgą, slėgį, elektros srovės stiprį ir įtampą

1.4. Kartotinius ar dalinius SI vienetus paversti pagrindiniais.

1.5. Tinkamai pasirinkti medžiagas, priemones ir prietaisus reikalingus bandymams atlikti. 1.6. Paaiškinti, kaip įvertinama ilgio, masės, temperatūros, tūrio (kai naudojamas matavimo cilindras), srovės stiprio ir įtampos absoliutinė matavimo paklaida. 1.7. Vartojant fizikinių dydžių simbolius užrašyti, kaip nustatoma vidutinė dydžių reikšmė. 1.8. Paaiškinti elgesio su nežinomomis ir pavojingosiomis, taip pat radioaktyviosiomis medžiagomis taisykles ir pavojingųjų medžiagų ženklinimą. 1.9. Nubrėžti skritulinę ar stulpelinę diagramą, paprasčiausius dydžių priklausomybės grafikus naudojantis duomenų lentelėmis ar skaičiuokle (pvz., Microsoft Excel).1.10. Pagal pateiktą pavyzdį apskaičiuoti dydžius, pildyti jų reikšmių lenteles ir jomis naudojantis nubrėžti paprasčiausius dydžių priklausomybės grafikus.1.11. Užrašyti standartinę skaičiaus išraišką ir atlikti veiksmus su skaičiais, užrašytais standartine išraiška.1.12. Užrašyti rezultatus, formuluoti išvadas.1.13. Rezultatus pristatyti naudojantis pateikčių rengimo programa (su įkeltais paveikslais ar formulėmis).1.14. Nurodyti teigiamas ir neigiamas mokslo atradimų pritaikymo pasekmes.1.15. Pateikti pavyzdžių, kaip mūsų pasirinktas asmeninis ir visuomenės gyvenimo būdas gali turėti įtakos ateities kartų gyvenimo sąlygoms.

3

Projektas, 2012-07-16

2. Organizmų sandara ir funkcijos

2.2. Nurodyti augalo ir gyvūno ląstelių panašumus (membrana, mitochondrijos, citoplazma, branduolys) ir skirtumus (sienelė, centrinė vakuolė, chloroplastai).Paveiksluose atpažinti ląstelės struktūras: sienelę,

membraną, vakuolę, citoplazmą, branduolį, ribosomas, chloroplastus, mitochondrijas ir nurodyti jų vaidmenį ląstelėje ir organizme.2.3. Apibūdinti audinį kaip struktūrą, sudarytą iš

tam tikrą funkciją atliekančių ląstelių. Pateikti augalų ir gyvūnų audinių pavyzdžių (asimiliacinis, dengiamasis, apytakinis, epitelinis, raumeninis, kraujas, kaulinis, nervinis). 2.4. Nurodyti difuziją ir osmosą kaip puslaidės

membranos funkciją reguliuoti medžiagų judėjimą į ląstelę ir iš jos.

2.5. Nurodyti fotosintezę kaip procesą, vykstantį augalo ląstelių chloroplastuose, kurio metu sukaupiama energija. Nurodyti kvėpavimą kaip procesą, vykstantį augalo

ir gyvūno ląstelėse, kurio metu išsiskiria energija.

2.8. Nurodyti 2–3 pavyzdžius kam gyviems organizmams reikalinga energija.2.9. Nurodyti, kaip augalai apsirūpina

neorganinėmis, organinėmis medžiagomis ir energija.

2.11. Nurodyti kraujo sudėtį (kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir kraujo ląstelių funkcijas.

2.14. Nurodyti, kam naudojami angliavandeniai, baltymai, riebalai, vitaminai ir neorganinės medžiagos žmogaus organizme.

2.16. Pateikti pavyzdžių, kaip, nesilaikant subalansuotos mitybos principų, sutrinka sveikata (pvz., nutunkama, susergama anoreksija ar bulimija).

2.1. Paaiškinti organizmų (augalų ir gyvūnų) sandaros lygmenų: ląstelės, audinių, organų ir organų sistemų tarpusavio ryšius atliekant gyvybines funkcijas: fotosintezę, kvėpavimą ir virškinimą. 2.2. Apibūdinti ląstelės struktūrų: sienelės, membranos,

vakuolės, citoplazmos, branduolio, ribosomų, chloroplastų, mitochondrijų vaidmenį ląstelėje ir organizme.

2.3. Apibūdinti augalų audinius (asimiliacinį, dengiamąjį, apytakinį) ir paaiškinti jų vaidmenį augalų organizme. Apibūdinti gyvūnų audinius: epitelinį, jungiamąjį (kraujas, kaulinis), raumeninį, nervinį, susieti jų sandarą su organų sistemų ir organizmo veikla.2.4. Naudojant konkrečius pavyzdžius, apibūdinti

pasyviąją (difuzija ir osmosas) ir aktyviąją medžiagų pernašą ląstelėse, kaip procesus, užtikrinančius organizmo aprūpinimą medžiagomis, atliekų pašalinimą ir medžiagų pusiausvyros organizme palaikymą.2.5. Palyginti fotosintezės ir kvėpavimo procesus (kada

vyksta, kokiuose organizmuose vyksta, kokiose ląstelėse vyksta, kurioje ląstelės dalyje vyksta, kokios medžiagos naudojamos, kokios susidaro, energija – naudojama ar išsiskiria).2.6. Paaiškinti, kokia fotosintezės reikšmė gyviems

organizmams ekosistemose. Paaiškinti, kaip organizmai panaudoja fotosintezės metu susidariusias medžiagas (organines medžiagas, deguonį).2.7. Susieti fotosintezės ir kvėpavimo procesus su

deguonies ir anglies apykaita.

2.10. Nurodyti, kaip kraujotakos ir kvėpavimo organų sistemos dalyvauja šalinant medžiagų apykaitos produktus.2.11. Kraujo ląsteles (eritrocitai, leukocitai ir trombocitai)

susieti su kraujo funkcijomis.Apibūdinti kraujotakos sistemos organus ir jų funkcijas;

mažojo ir didžiojo kraujo apytakos ratų vaidmenį organizme; širdies sandarą (prieširdžiai, skilveliai, vožtuvai) susieti su jos funkcija.2.12. Apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus,

siejant su oro judėjimu į plaučius ir iš jų bei šiuos takus dengiančio epitelinio audinio apsaugine funkcija; plaučių sandarą, siejant su dujų apykaita alveolėse.2.13. Paaiškinti, kaip sudarytas žmogaus virškinamasis

traktas, kaip vyksta maisto virškinimas ir įsiurbimas.2.14. Apibūdinti virškinimo sistemą sudarančius

virškinimo trakto organus ir virškinimo liaukas (seilių liaukos, kasa, kepenys) ir jų vaidmenį maisto medžiagų virškinimui. 2.15. Apibūdinti virškinimo fermentus ir paaiškinti seilių

liaukų (amilazė), skrandžio (pepsinas), kasos (amilazė ir lipazė) vaidmenį virškinimui.2.16. Paaiškinti subalansuotos mitybos esmę

4

Projektas, 2012-07-162.17. Apibūdinti, kaip oda padeda palaikyti

pastovią kūno temperatūrą.

2.19. Nurodyti kasos hormoną insuliną ir jo reikšmę, palaikant pastovų gliukozės kiekį kraujyje.

2.21. Nurodyti jutimo organus ir jų funkcijas.

2.22. Pateikti žmogaus refleksų pavyzdžių. Nurodyti reflekso lanko dalis.

2.25. Nurodyti griaučių funkcijas (atramos, judėjimo, apsaugos, kraujo kūnelių gamybos).2.26. Remiantis žiniomis apie žmogaus organizmo

gyvybinę veiklą nurodyti psichiką veikiančių medžiagų (tabako, alkoholio, vaistų, narkotinių medžiagų) poveikį žmogaus organizmui. 2.27. Pateikti nelytinio augalų dauginimosi

pavyzdžių. Pateikti augalų ir gyvūnų lytinio dauginimosi pavyzdžių.

2.30. Nurodyti lytinių hormonų vaidmenį žmogaus organizme: lytiniam brendimui, lytinių ląstelių formavimuisi.

2.33. Apibūdinti apsauginę odos funkciją ir nurodyti keletą odos priežiūros taisyklių.2.34. Nurodyti imunitetą, kaip organizmo

apsisaugojimo nuo ligų sukėlėjų būdą.2.35. Nurodyti ŽIV kaip imunines ląsteles

naikinantį virusą ir AIDS kaip ligą, kuri išsivysto dėl imuniteto praradimo. Nurodyti kaip apsisaugoti nuo ŽIV.

2.17. Apibūdinti inkstų, odos ir plaučių vaidmenį šalinant medžiagų apykaitos atliekas (šlapimas, prakaitas, vanduo, anglies dioksidas).2.18. Apibūdinti inkstų nefrono sandarą, siejant su

šlapimo susidarymu. Paaiškinti, kad sutrikus inkstų veiklai ligonio kraujas išvalomas dirbtinio inksto aparatu, atliekant hemodializę.2.19. Paaiškinti, kaip organizmas palaiko pastovią

vandens koncentraciją kraujyje.2.20. Paaiškinti, kaip kasos išskiriami hormonai. palaiko

pastovų gliukozės kiekį kraujyje2.21. Apibūdinti žmogaus nervų sistemą ir jutimo

organus.2.22. Paaiškinti, kaip refleksiškai organizmas atsako į

dirginimą. Nurodyti reflekso sklidimo kryptį.2.23. Nurodyti galvos smegenų dalis ir jų funkcijas,

nugaros smegenų vaidmenį susidarant reflekso lankui.2.24. Paveiksluose atpažinti pagrindines akies dalis ir

apibūdinti šių dalių funkcijas, siejant su pojūčių susidarymu.2.25. Apibūdinti griaučių funkcijas (atramos, judėjimo,

apsaugos, kraujo kūnelių gamybos). 2.26. Kritiškai vertinti psichiką veikiančių medžiagų

vartojimą, savo požiūrį pagrindžiant žiniomis apie šių medžiagų poveikį žmogaus sveikatai ir asmenybei.

2.27. Pateikti lytinio ir nelytinio organizmų dauginimosi pavyzdžių, nurodyti esminius šių dauginimosi būdų skirtumus.2.28. Susieti ląstelių dalijimąsi mitozės ir mejozės būdu su

organizmų dauginimosi būdais.2.29. Remiantis pavyzdžiais parodyti, kaip nelytinis

augalų dauginimasis pritaikomas sodininkystėje ar daržininkystėje išlaikant veislės savybes. 2.30. Žmonių dauginimąsi susieti su brendimu, lytiškumu,

šeimos kūrimu, gimstamumo reguliavimo problemomis.2.31. Apibūdinti lytinį augalų ir gyvūnų dauginimąsi

(siejant su mejoze), gyvūnų išorinį ir vidinį apvaisinimą, pateikti pavyzdžių.2.32. Apibūdinti organizmų klonavimą, argumentuotai

nuomonę apie šios biotechnologijos naudą ir galimus pavojus.2.33. Nurodyti mikroorganizmų plitimo būdus, apsaugos

nuo jų priemones, biologinių pavojų atsiradimo priežastis.2.34. Apibūdinti imunitetą kaip apsauginę kraujo funkciją

ir nurodyti skiepų paskirtį. Paaiškinti skiepų veikimo principą.2.35. Nurodyti, kaip perduodamas ŽIV.

3. Gyvybės tęstinumas ir įvairovė3.1. Apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje sukaupta informacija apie organizmo požymius.

3.1. Susieti nelytinį ir lytinį dauginimąsi su paveldimos informacijos perdavimu.Nurodyti, kad chromosomose yra šimtai genų ir kad to paties geno formos yra vadinamos aleliais. Nurodyti, kaip alelinių genų pora lemia genotipų įvairovę (homozigotiniai, heterozigotiniai

5

Projektas, 2012-07-163.2. Nurodyti, kad informacija apie organizmo požymius perduodama dauginimosi būdu.

3.5. Nurodyti genetiškai modifikuotų maisto produktų gerąsias savybes ir keliamus pavojus.3.6. Atpažinti požymius, kurie rodo organizmo prisitaikymą prie aplinkos sąlygų.

3.7. Nurodyti fosilijas kaip gyvybės formų kaitos įrodymus.

3.9. Atpažinti svarbiausius augalų ir gyvūnų požymius.3.10. Nurodyti gyvosios gamtos karalystes: monerų, protistų, grybų, augalų, gyvūnų, pateikti kiekvienos karalystės po 2–3 atstovus pavyzdžių.

3.2. Vartojant sąvokas dominuojantysis ir recesyvusis genas pateikti žmogaus paveldimų požymių pavyzdžių ir paaiškinti, kodėl ne visada vaikai paveldi tėvų požymius.Vartojant simbolius užrašyti monohibridinio kryžminimo schemas ir apibendrinti rezultatus.3.3. Sieti naujų genų derinių susidarymą lytinio dauginimosi metu su naujų požymių atsiradimu.3.4. Nurodyti veiksnius, sukeliančius mutacijas, ir pateikti pavyzdžių (pvz., tabako dūmuose esančios medžiagos gali sukelti plaučių vėžį).3.5. Nurodyti, kad genetiniai metodai yra taikomi ir medicinoje (insulino gamyboje).3.6. Apibūdinti gamtinę atranką kaip procesą, kurio metu organizmai prisitaiko prie kintančios aplinkos. Nurodyti, kad naujos prisitaikiusių organizmų ypatybės yra perduodamos palikuonims, todėl laikui bėgant randasi naujų rūšių. 3.7. Remiantis pavyzdžiais paaiškinti, kaip, tiriant fosilijas, galima atkurti organizmų evoliuciją.3.8. Naudojant organizmų atpažinimo raktą nustatyti augalo ar gyvūno rūšį.3.9. Nurodyti požymius, pagal kuriuos organizmai yra skirstomi į penkias gyvosios gamtos karalystes.3.10. Remiantis turima informacija apie augalų ir gyvūnų vaidmenį Žemėje paaiškinti, kodėl reikia saugoti biologinę įvairovę.

4. Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus4.1. Apibūdinti populiaciją kaip vienos rūšies organizmų, gyvenančių tam tikroje teritorijoje, grupę.

4.4. Nurodyti, kad žemės ūkyje naudojamos cheminės medžiagos kaupiasi organizmuose, su maistu patenka į kitą lygmenį mitybos grandinėse ir nuodija organizmus.

4.6. Apibūdinti eutrofikaciją kaip vandens taršą fosforo ir azoto junginiais, nurodyti eutrofikacijos priežastis bei padarinius ir siūlyti, kaip ją mažinti.

4.8. Apibūdinti vandens taršos buitinėmis nuotekomis poveikį, siejant su vandens žydėjimu ir žuvų dusimu. 4.9. Nurodyti keletą bioindikatorių oro ir vandens taršai įvertinti.4.10. Apibūdinti, kokia žmogaus veikla gali sukelti dirvožemio eroziją, ir siūlyti, kaip jos išvengti.

4.2. Remiantis pavyzdžiais apibūdinti vidurūšinius ir tarprūšinius santykius (konkurenciją, plėšrumą, parazitizmą), jų įtaką populiacijų dydžiui. 4.3. Apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, reguliuojančius populiacijos augimą.

4.5. Apibūdinti šiltnamio efekto poveikį biologinei įvairovei siejant su klimato kaita.

4.7. Nurodyti, kaip rūgštusis lietus veikia augalus, siejant su lapų pažeidimais ir fotosinteze.

4.9. Paaiškinti, kaip, naudojant bioindikatorius, įvertinama vandens tarša.4.10. Pateikti argumentų, kodėl būtina saugoti gamtą ir kaip kiekvienas iš mūsų gali prie to prisidėti.

6

Projektas, 2012-07-16

5. Medžiagų sudėties ir savybių pažinimas5.1. Naudojantis periodine cheminių elementų lentele nurodyti cheminio elemento agregatinę būseną.5.2. Naudojantis periodine cheminių elementų lentele nurodyti cheminio elemento santykinę atominę masę.5.3. Surasti cheminių elementų simbolius periodinėje cheminių elementų lentelėje. Skaityti ir rašyti svarbiausius cheminių elementų simbolius ir pavadinimus.

5.5. Paaiškinti, kuo skiriasi atomas ir molekulė.

5.7. Pateikti medžiagų, kuriose yra joninis, kovalentinis, metališkasis ryšys pavyzdžių iš kasdienės aplinkos.

5.11. Skaityti ir užrašyti dažniausiai naudojamų druskų, rūgščių, bazių formules ir pavadinimus, pateikti jų pavyzdžių.5.12. Žinoti sąvokas ir terminus: molis, molinė masė, oksidacijos laipsnis, jonas.

5.13. Nagrinėti mišinių išskirstymo būdus, taikomus buityje ir pramonėje.5.14. Eksperimentiškai išmatuoti medžiagos tūrį ir masę,

5.15. Atpažinti rūgštinius, bazinius ir neutralius tirpalus indikatorių pagalba.

5.1. Žinoti, kokią informaciją apie cheminį elementą galima rasti periodinėje elementų lentelėje.5.2. Paaiškinti santykinės atominės masės sąvoką.

5.3. Atpažinti svarbiausius cheminių elementų simbolius ir žinoti jų pavadinimus.

5.4. Savais žodžiais apibūdinti cheminį elementą kaip vienodai protonų turinčių atomų rūšį.5.5. Nurodyti, kad atomai sudaryti iš protonų, elektronų, išsidėsčiusių sluoksniais, ir neutronų.5.6. Nurodyti, kokie yra cheminio ryšio tipai: joninis, kovalentinis (polinis ir nepolinis), metališkasis.

5.8. Paaiškinti cheminio elemento atomo elektrinio neigiamumo sąvoką.5.9. Pavaizduoti cheminių ryšių susidarymą vieninėse medžiagose ir binariniuose junginiuose elektroninėmis formulėmis.5.10. Nurodyti metališkųjų ir nemetališkųjų savybių kitimą periode ir grupėje.5.11. Žinoti cheminių junginių pavadinimų ir formulių sudarymo principus.

5.12. Paaiškinti chemines sąvokas ir terminus: Avogadro skaičius, molis, dujų molinis tūris, molinė masė, oksidacijos laipsnis, jonas, masė, tūris, tankis.5.13. Taikyti žinias apie mišinius, jų išskirstymo būdus, nagrinėjant įvairių medžiagų savybes.5.14. Pasigaminti vandeninius tirpalus, kai jų koncentracija nurodyta procentais ar masės dalimis. Spręsti tirpalų sudėties, išreikštos masės dalimis, uždavinius, apskaičiuoti medžiagos tankį.5.15. Apibūdinti rūgštinius, bazinius ir neutralius tirpalus naudojantis pH skale.

6. Medžiagų kitimai6.1. Nurodyti, kad cheminių reakcijų metu galimi šilumos pokyčiai ir kaip galima praktiškai panaudoti tokias reakcijas.

6.4. Nurodyti, kad rūdijimas ir kvėpavimas yra cheminės reakcijos. 6.5. Nagrinėjant metalų aktyvumo eilę, skirstyti metalus į aktyviuosius ir neaktyviuosius. 6.6. Naudojantis tirpumų lentele nurodyti junginių būsenas, rašyti paprasčiausias reakcijų lygtis.6.7. Paaiškina, kaip neutralizuoti buityje naudojamas medžiagas.

6.9. Skaičiuoti pagal pateiktas nesudėtingas reakcijų lygtis paprasčiausius chemijos uždavinius.

6.1. Pateikiant pavyzdžių, savais žodžiais apibūdinti egzotermines ir endotermines reakcijas ir pateikti jų pritaikymo pavyzdžių.6.2. Užrašyti medžiagas sudarančių cheminių elementų oksidacijos laipsnius.6.3. Paaiškinti medžiagų oksidacijos ir redukcijos procesus kaip medžiagų atomų elektronų atidavimą ar prisijungimą. 6.4. Nurodyti, kad degimas, kvėpavimas, rūdijimas yra oksidacijos ir redukcijos reakcijos.6.5. Naudojantis metalų aktyvumo eile, nurodyti, ar vyksta reakcija tarp pateiktų medžiagų, ją užrašyti.6.6. Naudojantis tirpumo lentele, užrašyti ir lyginti bendrąsias bei jonines mainų reakcijas tirpaluose. 6.7. Pateikti pavyzdžių, kuo būtų galima neutralizuoti konkrečią buityje naudojamą rūgštį, pvz., acto rūgštį. 6.8. Paaiškinti neutralizacijos reakciją kaip sąveiką tarp bazės ir rūgšties. 6.9. Skaičiuoti pagal pateiktas reakcijos lygtis, kai nurodyta vienos pradinės medžiagos priemaišų dalis. 6.10. Apibūdinti reakcijos produkto praktinės išeigos

7

Projektas, 2012-07-16sąvoką.

7. Svarbiausių medžiagų pažinimas ir naudojimas

7.2. Nagrinėti anglies ir deguonies reikšmę gyvajai gamtai.7.3. Cheminės medžiagas tirti padedant. Pažinti buityje naudojamas chemines medžiagas (dažus, lakus, valiklius, ploviklius, kosmetines priemones).7.4. Nagrinėti vandens savybes.

7.7. Apibūdinti svarbiausių metalų ir jų lydinių naudojimą ir reikšmę žmogui.7.8. Apibūdinti svarbiausių nemetalų ir jų junginių naudojimą ir reikšmę žmogui.7.9. Apibūdinti svarbiausių organinių junginių reikšmę žmogui.

7.10. Apibūdinti svarbiausių pagrindinių maisto medžiagų reikšmę žmogui.

7.11. Vertinti taikomųjų technologijų įtaką žmogui ir gamtai.

7.12. Apibūdinti svarbiausių polimerų naudojimą ir reikšmę žmogui.7.13. Apibūdinti gamtosaugos problemas.

7.1. Nurodyti pagrindinius deguonies ir anglies [...] kitimus gamtoje. 7.2. Paaiškinti deguonies ir anglies reikšmę gyvajai ir negyvajai gamtai.7.3. Savarankiškai tirti medžiagų savybes, siejant su jų naudojimu. [...]

7.4. Nurodyti fizines vandens savybes. 7.5. Paaiškinti vandens sandarą.7.6. Naudojantis tirpumo lentele parinkti jonus anijonams (Cl–, CO3

2–) atpažinti, užrašyti vykstančių reakcijų lygtis.7.7. Pateikti svarbiausių metalų ir lydinių panaudojimo pavyzdžių, nurodyti pagrindines savybes. 7.8. Pateikti svarbiausių nemetalų ir jų junginių naudojimo pavyzdžių, nurodyti esmines savybes. 7.9. Pateikti kasdienėje aplinkoje esančių organinių junginių ir jų naudojimo pavyzdžių, žinoti svarbiausias organinių junginių klases, fizines savybes, [...], užrašyti angliavandenilių degimo reakcijas.7.10. Savais žodžiais apibūdinti pagrindinių maisto medžiagų – angliavandenių, riebalų ir baltymų – reikšmę organizmams, pateikti įvairių maisto priedų pavyzdžių.7.11. Pateikti svarbiausių naftos produktų naudojimo pavyzdžių, nurodyti, kad nafta yra įvairių angliavandenilių šaltinis.7.12. Pateikti dažniausiai naudojamų polimerinių medžiagų naudojimo pavyzdžių, nurodyti fizines savybes.7.13. Paaiškinti rūgščiojo lietaus susidarymą ir poveikį aplinkai.7.14. Pateikti svarbiausių vandens ir oro teršalų šaltinių gyvenamojoje vietovėje pavyzdžių; siūlyti būdų vandens ir oro taršai mažinti.7.15. Pateikti dažniausiai žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų ir trąšų pavyzdžių, aptarti jų teikiamą naudą ir žalą.7.16. Bendrais bruožais apibūdinti chemijos technologijų pranašumus ir trūkumus.7.17. Apibūdinti kokybinę oro sudėtį. 7.18. Pateikti deguonies naudojimo pavyzdžių ir sieti juos su jo savybėmis.7.19. Paaiškinti, kad oksidai yra deguonies junginiai.7.20. Paaiškinti ir įvertinti natūralių ir dirbtinių medžiagų pranašumus ir trūkumus, siejant su jų naudojimu kasdienėje veikloje.7.21. Nurodyti ozono savybę, svarbią gyviems organizmams.7.22. Nurodyti, kad deguonis ir ozonas sudaryti iš to paties cheminio elemento atomų.7.23. Nurodyti, kas lemia šiltnamio efektą ir kokios jo didėjimo ar mažėjimo pasekmės.

8

Projektas, 2012-07-16

8. Judėjimo ir jėgų pažinimas

8.2. Savais žodžiais paaiškinti trajektorijos, kelio, laiko, greičio, vidutinio greičio ir pagreičio sąvokas. 8.3. Taikant formules paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti kelią, greitį, laiką, vidutinį greitį ir pagreitį.

8.10. Pateikti sunkio jėgos pasireiškimo pavyzdžių.8.11. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti sunkio jėgą.8.12. Pateikti tamprumo jėgos pasireiškimo pavyzdžių.8.13. Pateikti trinties jėgos pasireiškimo pavyzdžių.

8.14. Pateikti kūno svorio jėgos pasireiškimo pavyzdžių.

8.20. Pateikti Archimedo jėgos pasireiškimo pavyzdžių.

8.1. Paaiškinti, kas yra mechaninis ir šiluminis judėjimas.

8.4. Paprasčiausiais atvejais brėžti greičio priklausomybės nuo laiko grafiką ir pagal pateiktą grafiką apibūdinti judėjimą.8.5. Paaiškinti, kas yra jėga, jos įtaką kūno judėjimo greičio, krypties ar kūno formos kitimui.8.6. Apibūdinti inercijos reiškinį pateikiant kasdienio gyvenimo pavyzdžių. 8.7. Apibūdinti kūno masę kaip inertiškumo matą.8.8. Nurodyti kūną veikiančios jėgos, jo masės ir pagreičio sąryšį bei paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti šiuos dydžius. Nurodyti jėgos matavimo vienetus. 8.9. Atpažinti veiksmo ir atoveikio jėgas.8.10. Paaiškinti, kas yra gravitacijos jėga.

8.12. Nurodyti tamprumo jėgos atsiradimo priežastis ir poveikį. 8.13. Nurodyti trinties jėgos atsiradimo priežastis, reikšmę, didinimo ar mažinimo būdus.8.14. Paaiškinti, kas yra kūno svoris, ir paprasčiausiu atveju (kai kūno pagreitis lygus nuliui) jį apskaičiuoti. Apibrėžti nesvarumą.8.15. Pavaizduoti jėgas grafiškai.8.16. Apibūdinti slėgį kaip jėgą, veikiančią ploto vienetą. 8.17. Nurodyti dažniausiai vartojamus slėgio vienetus.8.18. Aiškinti, kaip slėgis naudojamas buityje ir technikoje. Siūlyti slėgio didinimo ir mažinimo būdų.8.19. Paaiškinti, kuo skiriasi slėgio perdavimas kietuosiuose kūnuose, skysčiuose ir dujose. 8.20. Nusakyti Archimedo dėsnį, kūnų plūduriavimo sąlygas, pateikti taikymo technikoje pavyzdžių.8.21. Taikyti Archimedo dėsnį nesudėtingiems uždaviniams spręsti. Aiškinti vandens transporto, oreivystės principą.

9. Energijos ir fizikinių procesų pažinimas9.1. Paaiškinti ir paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti mechaninį darbą ir galią.9.2. Atpažinti paprastuosius mechanizmus: svertą, skridinį, nuožulniąją plokštumą ir nusakyti jų taikymo technikoje pranašumus.9.3. Paprasčiausiais atvejais taikyti sverto taisyklę.

9.5. Savais žodžiais apibūdinti mechanizmo naudingumo koeficientą.9.6. Apibūdinti potencinę energiją kaip sąveikos, kinetinę – kaip judėjimo energiją.

9.9. Paaiškinti šilumos perdavimo būdus.

9.4. Nurodyti, kad nė vienu mechanizmu negalima laimėti darbo.9.5. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti mechanizmo naudingumo koeficientą.

9.7. Savais žodžiais suformuluoti energijos tvermės dėsnį, pateikti šio dėsnio pasireiškimo gamtoje, buityje ir technikoje pavyzdžių.9.8. Apibūdinti vidinę kūnų energiją, jos kitimo būdus, temperatūrą, šilumos kiekį kaip vidinės energijos pokyčio matą.

9.10. Apibūdinti savitąsias šilumas.9

Projektas, 2012-07-169.11. Nurodyti medžiagos agregatines būsenas ir apibūdinti jų ypatybes.

9.17. Apibūdinti atomo sandarą. 9.18.  Apibūdinti elektros krūvių rūšis ir jų sąveiką.

9.22. Apibūdinti elektrinę talpą ir nurodyti kondensatorių taikymo pavyzdžių.

9.25. Apibūdinti, kas yra elektros srovė.

9.43. Pateikti mechaninių svyravimų gamtoje ir kasdieniame gyvenime pavyzdžių.

9.47. Nurodyti garso kilmę ir pagrindines jo savybes.

9.12. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti šilumos kiekius9.13. Išvardyti pagrindinius šiluminius variklius, nurodyti, kur jie taikomi.9.14. Apibūdinti šiluminių variklių naudojimo įtaką aplinkai.9.15. Skirti atsinaujinančiuosius ir neatsinaujinančiuosius energijos išteklius. 9.16. Nurodyti ir pagrįsti keletą energijos taupymo nebloginant gyvenimo kokybės būdų.

9.19. Nurodyti, kad neigiamai įelektrinti kūnai turi elektronų perteklių, o teigiamai įelektrinti – elektronų trūkumą.9.20. Apibūdinti elektros krūvių sąveiką per elektrinį lauką.9.21. Paaiškinti įžeminimą.

9.23. Paaiškinti, kodėl metalai yra geri elektros laidininkai.9.24. Paaiškinti, kokiu veikimu pasižymi elektros srovė.

9.26. Apibūdinti ir paprasčiausiais atvejais mokėti išmatuoti ir apskaičiuoti srovės stiprį bei įtampą. 9.27. Apibūdinti, kas yra laidininko elektrinė varža ir kaip ji priklauso nuo laidininko savybių, paprasčiausiais atvejais mokėti ją apskaičiuoti.9.28. Suformuluoti ir paaiškinti Omo dėsnį9.29. Apibūdinti nuoseklųjį laidininkų jungimą ir jo dėsnius bei pritaikyti juos paprasčiausiais atvejais. 9.30. Apibūdinti lygiagretųjį laidininkų jungimą ir jo dėsnius bei pritaikyti juos paprasčiausiais atvejais.9.31. Pateikti nuosekliojo ir lygiagrečiojo jungimo taikymo pavyzdžių9.32. Paaiškinti, kokiomis sąlygomis elektros srovės šiluminis veikimas pasireiškia labiausiai. Pateikti prietaisų, kuriuose jis pritaikomas, pavyzdžių.9.33. Paaiškinti elektros srovės darbo ir galios sąvokas, nurodyti jų skirtumus.9.34. Nurodyti, kaip apskaičiuojama ir standartiniais atvejais apskaičiuoti elektros srovės darbą ir galią, žinoti jų vienetus.9.35. Apibūdinti saugiklio paskirtį elektros grandinėje, paaiškinti lydžiųjų ir automatinių saugiklių veikimą.9.36. Apibūdinti elektros energijos šaltinius. 9.37. Paaiškinti elektromagneto veikimą, pateikti jo taikymo pavyzdžių.9.38. Savais žodžiais paaiškinti Žemės magnetinio lauko reikšmę gyvybei Žemėje9.39. Apibūdinti energijos nuostolius elektros grandinėje.9.40. Apibūdinti kintamosios srovės kryptį, stiprį, įtampą.9.41. Savais žodžiais apibūdinti kintamosios srovės gavimo būdą.9.42. Nurodyti, kuo kintamoji srovė pranašesnė už nuolatinę srovę.

9.44. Paaiškinti ir paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti svyravimų amplitudę, periodą, dažnį.9.45. Paaiškinti laisvuosius ir priverstinius svyravimus.9.46. Nurodyti, kad mechaninės bangos gali būti skersinės ir išilginės, paaiškinti, kokiose terpėse jos

10

Projektas, 2012-07-16

9.51. Paaiškinti triukšmo poveikį žmogaus sveikatai, nusakyti triukšmo mažinimo būdus.9.52. Paaiškinti ir standartinėse situacijose taikyti šviesos atspindžio bei lūžimo dėsnį.9.53. Paprasčiausiais atvejais nubrėžti spindulių kelią pro glaudžiamąjį lęšį.

9.56. Savais žodžiais apibūdinti fotoefekto reiškinį.9.57. Pateikti fotoefekto taikymo technikoje pavyzdžių.9.58. Apibūdinti mus supančius gamtinės kilmės ir žmonių veikloje naudojamus jonizuojančios spinduliuotės šaltinius.9.59. Apibūdinti radioaktyvumą ir apsisaugojimo nuo jo būdus.

sklinda.

9.50. Paaiškinti energijos sklidimą bangomis, nepernešant medžiagos.

9.53. Paprasčiausiais atvejais nubrėžti spindulių kelią pro sklaidomąjį lęšį, taikyti plonojo lęšio formulę.9.54. Išvardyti elektromagnetinių bangų rūšis, apibūdinti pagrindines jų savybes ir elektromagnetinių bangų skalę.9.55. Paaiškinti akinių, lupos veikimo principą.

9.60. Apibūdinti branduolines reakcijas.9.61. Savais žodžiais, lyginant su šilumine elektrine, apibūdinti atominės elektrinės veikimą.

10. Žemės ir Visatos pažinimas10.1. Išvardyti ir atpažinti Mėnulio fazes.

10.4. Išvardyti ir apibūdinti Saulės sistemos planetas (sandara, atmosfera, sukimasis, fizinės sąlygos).

10.6. Apibūdinti pagrindines fizines Saulės ypatybes. 10.7. Remiantis Saulės pavyzdžiu apibūdinti žvaigždes.10.9. Apibūdinti Paukščių Taką ir kitas galaktikas.

10.2 Naudojantis schema savais žodžiais paaiškinti, kada įvyksta visiškas, kada dalinis Saulės ar Mėnulio užtemimas.10.3. Apibūdinti, kaip juda Saulės sistemos planetos.

10.5. Apibūdinti fizines sąlygas Mėnulyje.

10.8. Paaiškinti, kas yra žvaigždynas.

10.10. Žvaigždėto dangaus vaizdo kitimą paaiškinti Žemės judėjimu.10.11. Bendrais bruožais nusakyti Visatos kilmės problemą.

Gamtos mokslų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos1 priedas

TIRIAMŲJŲ DARBŲ SĄRAŠAS

Fizikos tiriamųjų darbų sąrašas:1. Medžiagos tankio nustatymas.2. Rimties, slydimo ir riedėjimo trinties jėgų palyginimas.3. Sverto pusiausvyros sąlygų tyrimas.4. Kilnojamojo ir nekilnojamojo skridinių tyrimas.5. Nuožulniosios plokštumos naudingumo koeficiento apskaičiavimas.6. Skystyje panirusį kūną veikiančios Archimedo jėgos apskaičiavimas.7. Kūnų plūduriavimo sąlygų tyrimas.8. Kietojo kūno savitosios šilumos apskaičiavimas.9. Šilumos kiekių palyginimas maišant kaštą ir šaltą vandenį.10. Šliaužiklinio reostato tyrimas.11. Nuosekliojo laidininkų jungimo tyrimas.12. Lygiagrečiojo laidininkų jungimo tyrimas.13. Kūnų tūrio ir ploto matavimas.14. Elektros lempute tekančios srovės galios ir darbo apskaičiavimas.15. Šviesos lūžimo tyrimas.16. Lęšiais gaunamų atvaizdų stebėjimas.

11

Projektas, 2012-07-1617. Glaudžiamojo lęšio židinio nuotolio ir laužiamosios gebos nustatymas.18. Ant siūlo pririšto rutuliuko svyravimų tyrimas.19. Mažų kūnų matmenų radimas.20. Kietųjų kūnų slėgio priklausomybės nuo veikiamo ploto tyrimas.

12

Projektas, 2012-07-16V. PATIKRINIMO STRUKTŪRA, UŽDUOČIŲ TIPAI

15. Patikrinimą sudaro darbų aplankas, tiriamasis darbas ir raštu atliekama užduotis. 16. Aplanką sudaro:16.1. įvertintų biologijos, chemijos, fizikos ir / ar integruotų gamtos mokslų ugdymo procese atliktų, mokinio

pasiekimus ir pažangą parodančių tiriamųjų, projektinių, kūrybinių darbų aprašai;16.2. trumpas aplanko aprašymas.17. Galimų tiriamųjų darbų sąrašas pateikiamas programos 1 priede. Mokykla PUPP metu atliekamų

tiriamųjų darbų sąrašą sudaro atsižvelgdama į savo galimybes ir mokinių pasirinkimus. Mokinys pasirinkto dalyko tiriamąjį darbą atlieka mokyklos nustatytu laiku.

18. Užduotį sudaro biologijos, chemijos, fizikos ir integruoti gamtos mokslų klausimai:18.1. pasirenkamojo atsakymo klausimai;18.2. atvirojo atsakymo klausimai, reikalaujantys įrašyti trumpą frazę, pateikti pavyzdžių ar argumentuotą

kelių sakinių atsakymą.

VI. PATIKRINIMO MATRICA

18. Šios matricos paskirtis – užtikrinti, kad patikrinimo metu, vertinant mokinio darbų aplanką, tiriamąjį darbą ir atliktą užduotį, būtų vertinami programoje aprašyti mokinių pasiekimai. Kadangi užduotis rengiama centralizuotai, yra parengta atskira užduoties matrica (3 lentelė).

2 lentelė. Patikrinimo matrica

GebėjimaiVeiklos sritys

Žinios ir supratimas Taikymas Problemų

sprendimasGamtamokslinis komunikavimas

Mokėjimas mokytis

Gamtos tyrimaiOrganizmų sandara ir funkcijosGyvybės tęstinumas ir įvairovėOrganizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogusMedžiagų sudėties ir savybių pažinimasMedžiagų kitimaiSvarbiausių medžiagų pažinimas ir naudojimasJudėjimo ir jėgų pažinimasEnergijos ir fizikinių procesų pažinimasŽemės ir Visatos pažinimas

VII. PATIKRINIMO VYKDYMO APRAŠAS (PASIRENGIMAS, ORGANIZAVIMAS IR VERTINIMAS)

19. Aplanką, tardamasis su dalykų mokytojais, mokinys sudaro iš 6–9 (po 2–3 kiekvieno dalyko) įvertintų biologijos, chemijos, fizikos ir / ar integruotų gamtos mokslų ugdymo procese atliktų, mokinio pasiekimus ir pažangą parodančių tiriamųjų, projektinių, kūrybinių darbų aprašų.

20. Aplanko aprašyme nurodomi aplanke esančių darbų pavadinimai, įvertinimai, priežastys dėl kurių šie darbai pasirinkti ir paaiškinama, ko išmokta ir kur gali būti pritaikyti įgyti gebėjimai. Aprašymas gali būti pateiktas lentele.Eil. Nr. Darbo pavadinimas Pažymys Darbo pasirinkimo

priežastysKo išmokau ir kur

pritaikysiu?

21. Aplankas mokyklos sprendimu gali būti pristatomas naudojant IKT.22. Aplankas vertinamas pagal šiuos kriterijus:22.1. pateiktas darbų sąrašas su įvertinimais;22.2. paaiškinta, kodėl sudarant aplanką pasirinkti šie darbai;22.3. paaiškinta, ko mokinys išmoko, atlikdamas tiriamuosius darbus; 22.4. paaiškinta, kur galėtų praktiškai pritaikyti įgytas žinias ir gebėjimus;

13

Projektas, 2012-07-1622.5. darbai pasirinkti tikslingai ir rodo mokinio padarytą pažangą;22.6. aplankas ir jo aprašymas parengti tvarkingai;22.7.*1 pristatymas parengtas tikslingai pasirenkant formą (pvz., minčių žemėlapis, skaidrės, filmuota

medžiaga ir kt.) 22.8.* informacija tinkamai struktūruota ir apipavidalinta;22.9.* mokinio kalba taisyklinga, aiški.23. Darbų aplankas pateikiamas komisijai iki mokyklos nustatytos datos.24.* Aplankų pristatymas / aptarimas organizuojamas mokyklos nustatytu laiku. Pristatymui skiriama apie 5

minutes.25. Tiriamasis darbas atliekamas mokyklos nustatytu laiku, bet ne vėliau nei likus savaitei iki raštu

atliekamos užduoties.26. Likus vienam mėnesiui iki tiriamųjų darbų atlikimo mokiniai pasirenka dalyką (fiziką, chemiją arba

biologiją), kurio tiriamąjį darbą atliks, ir apie pasirinkimą raštu informuoja mokyklos administraciją. 27. Skirtingų dalykų tiriamieji darbai gali būti atliekami skirtingu laiku.28. Darbo vietos tiriamiesiems darbams atlikti paruošiamos atskiruose kabinetuose kiekvienam dalykui.

Kiekvienam darbui atlikti paruošiama atskira darbo vieta. Vienu metu darbą atlieka ne daugiau, kaip 10 mokinių ir ne daugiau, negu yra kabinete stalų.

29. Darbui atlikti skiriama 1 val. Po valandos daroma 15–30 min. pertrauka darbo vietas paruošti kitai grupei.

30. Mokinys tiriamojo darbo temą ištraukia iš 5–10 dalyko darbų sąrašo, renkasi priemones, planuoja ir atlieka savo darbą ir parengia aprašymą. Atlikęs darbą sutvarko darbo vietą.

31. Mokytojas gali nutraukti darbo atlikimą, jei mokinys grubiai pažeidžia saugaus darbo taisykles. 32. Darbų vykdymui ir vertinimui sudaroma 3–5 asmenų komisija, į kurią turi būti įtraukti visų gamtos

mokslų dalykų mokytojai.33. Tiriamasis darbas vertinamas pagal tiriamojo darbo vertinimo kriterijus, pateiktus 2 priede.34. Gamtos mokslų PUPP įvertinimui skiriama 100 taškų.35. Už darbų aplanką skiriama 15 proc. visų patikrinimo taškų.36. Už tiriamąjį darbą skiriama 25 proc. visų patikrinimo taškų.37. Raštu atliekama užduotis vertinama 60 proc. visų patikrinimo taškų. 38. 50 proc. užduoties taškų skiriama žinioms ir supratimui vertinti ir 50 proc. – taikymo ir problemų

sprendimo gebėjimams vertinti.39. Užduoties matrica.

3 lentelė. Užduoties matrica

Veiklos sritisGebėjimų grupės

TaškaiŽinios ir supratimas

Taikymas ir problemų sprendimas

Gamtos tyrimai 9Organizmų sandara ir funkcijos 6–8

17Gyvybės tęstinumas ir įvairovė 4–6Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus 5–8Medžiagų sudėties ir savybių pažinimas 5–7

17Medžiagų kitimai 5–7Svarbiausių medžiagų pažinimas ir naudojimas 5–7Judėjimo ir jėgų pažinimas 6–8

17Energijos ir fizikinių procesų pažinimas 8–10Žemės ir Visatos pažinimas 2–3

Iš viso 30 30 60

40. Užduotį sudaro:40.1. 15 klausimų (po 5 klausimus kiekvieno dalyko) su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keturi

pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas teisingas. 40.2. 7 struktūrinės užduotys – po 2 iš kiekvieno dalyko ir viena integruota. Struktūrines užduotis sudaro

klausimai susiję su pagrindine bendra informacija pateikta užduoties pradžioje. Įvadinė informacija pateikiama tekstu ir gali būti papildoma diagramomis, paveikslais, schemomis, lentele ar pan. Struktūrinės užduoties vertinimas pateikiamas prie kiekvieno klausimo.

41. Taškai už atsakymus į užduoties klausimus skaičiuojami skiriant po 1 tašką už teisingai: 41.1. pasirinktą atsakymą;41.2. suformuluotą teiginį; 41.3. pateiktus 1–2 pavyzdžius;

1 Žvaigždute pažymėti kriterijai netaikomi, kai nedaromas aplanko pristatymas14

Projektas, 2012-07-1641.4. užrašytą dėsnį, formulę; 41.5. apskaičiuotą vertę; 41.6. pažymėtas 1–2 jėgas; 41.7. pasirinktas koordinačių ašis, pažymėtą nulį ir skalę;41.8. teisingai parašytą lygtį;41.9. teisingai atliktą skaičiavimą; 41.10. teisingai naudojamus vienetus;41.11. pateiktą 1–2 savybes;41.12. teisingai užrašytas formules;41.13. nurodytą ar apibrėžtą sąvoką, objektą ar procesą;41.14. įvardytą paveiksluose (piešiniuose ir nuotraukose), schemose, grafikuose ar diagramose pavaizduotą

objektą ar procesą;41.15. priskirtą objektą tam tikrai grupei;41.16. atrinktus iš sąrašo 1–2 pavyzdžius. 42. Pagal numatytą PUPP grafiką mokiniai vienu metu raštu atlieka gamtos mokslų užduotį.43. Užduočiai atlikti skiriama 90 min. 44. Aplanko, tiriamojo darbo ir užduoties vertinimui sudaroma 3–5 asmenų komisija, į kurią įtraukiami visų

gamtos mokslų dalykų mokytojai.

15

Projektas, 2012-07-16Gamtos mokslų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos1 priedas

TIRIAMŲJŲ DARBŲ SĄRAŠASBiologijos tiriamųjų darbų sąrašas:

1. Gyvūno ir augalo ląstelių palyginimas. 2. Difuzijos stebėjimas.3. Osmoso stebėjimas.4. Plazmolizės augalų ląstelėse tyrimas.5. Augalo ląpo audinių stebėjimas.6. Gyvūno audinių stebėjimas.7. Vandens garinimo pro lapus tyrimas.8. Vandens judėjimo augalo stiebu tyrimas.9. Kvėpavimo dažnio tyrimas.10. Širdies susitraukimų dažnio tyrimas.11. Krakmolo nustatymas.12. Maisto produktų etikečių tyrimas. 13. Pavyzdinio valgiaraščio sudarymas.14. Augalų vegetatyvinis dauginimas.15. Žiedo sandaros tyrimas.16. Sėklų išplitimo tyrimas.17. Sėklų sandaros tyrimas.18. Sausumos ekosistemos apibūdinimas.19. Oro taršos nustatymas, naudojant kerpes.20. Paveldimų požymių nagrinėjimas.

Chemijos tiriamųjų darbų sąrašas:1. Nešvarios druskos perkristalinimas. Išeigos skaičiavimas. 2. Mišinių išskirstymas. (Chromotografija, ekstrakcija ir kt.).3. Vandens savybių tyrimas*. 4. Molinės ir procentinės koncentracijos tirpalų gamyba.5. Buitinių ir gamtinių medžiagų tyrimas indikatoriais*. 6. Bazių ir bazinių medžiagų gavimas, savybių tyrimas*. 7. Neutralizacijos reakcijos*.8. Rūgščių gavimas ir jų savybių tyrimas*. 9. Nežinomos medžiagos tankio tyrimas. Medžiagos identifikavimas. 10. Dirvožemio tyrimas*. 11. Jonų mainų reakcijos tirpaluose. Jonų atpažinimas (Cl-, CO3

2-).12. Metalų aktyvumo tyrimas. 13. Deguonies gavimas, savybių tyrimas. Katalizatoriai. 14. Oksidų gavimas, jų savybių tyrimas. Rūgščiojo lietaus susidarymas ir poveikis augalams*.15. CO2 gavimas, jo savybių tyrimas*. 16. Metalų gavimas iš jų oksidų. 17. Vandenilio gavimas, savybių tyrimas. 18. Trąšų savybės. Trąšų atpažinimas. 19. Angliavandenilių degimo reakcijos.20. Druskų tyrimas ir jų gavimas.

Pastaba * pažymėti darbai, kuriems atlikti gali būti naudojami sensoriniai jutikliai.

16

Projektas, 2012-07-16

Gamtos mokslų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos2 priedas

TIRIAMOJO DARBO VERTINIMO KRITERIJAIPasiekimų

lygisKriterijus

Minimalus Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

Tyrimo problema, hipotezė

Tyrimo problema praleista, nepaaiškinta ar su dideliais trūkumais.Hipotezės praleistos ar nepagrįstos.

Tyrimo problema paaiškinta, bet kai kurie elementai praleisti.Hipotezėse trūksta dalies aplinkybių numatymo, sunku patikrinti /išbandyti.

Tyrimo problema pateikta aiškiai. Hipotezės pagrįstos, remiasi spėjimais su dalies aplinkybių numatymu, gali būti bandomos/tiriamos.

Tyrimo problema pateikta aiškiai, išsamiai.Hipotezės tinkamos, remiasi spėjimais su įvairių aplinkybių numatymu, gali būti bandomos/tiriamos.

Duomenų/informacijos gavimas/paieška

Surinkta informacija yra nesusijusi su tiriamu klausimu.Informacija surinkta iš per mažo šaltinių kiekio ir rūšių.Pateikta informacija menkai paaiškina/nepaaiškina klausimo.

Dalis surinktos informacijos yra nesusijusi su tiriamu klausimuInformacija surinkta iš minimalaus šaltinių kiekio.Pateikta informacija nepilnai paaiškina klausimą, ar yra dalykinių klaidų, praleistų faktų ar koncepcijų

Surinkta informacija yra susijusi su tiriamu klausimuInformacija surinkta iš įvairių šaltiniųPateikta informacija pilnai paaiškina klausimą, bet yra nedaug dalykinių klaidų, praleistų faktų ar koncepcijų.

Surinkta informacija fokusuota į tiriamą klausimą.Informacija surinkta iš daugelio įvairių šaltinių.Pateikta informacija pilnai paaiškina klausimą, nėra dalykinių klaidų, praleistų faktų ar koncepcijų.

Ekspermentavimas

Eksperimentas neatitinka hipotezės ir yra rimtų klaidų.Eksperimento atlikimo eigoje trūksta pagrindinių žingsnių. Nenurodyti svarbūs kintamieji. Nenurodyta įranga. Neužsiminta apie saugą.Per mažai informacijos tyrimui pakartoti.

Eksperimentas nepilnai patikrina hipotezę ir yra klaidų.Yra eksperimento atlikimo žin-gsnis po žingsnio tvarka, kurioje praleista kai kurios svarbios detalės/dalys. Nurodyti kai kurie tyrimo kintamieji. Užsiminta apie įrangą, bet neparodyta, nenubrėžtos schemos. Paaiškinta kai kurių matavimų saugos taisyklės.Tyrimą galima pakartoti tik iš dalies.

Eksperimentas gana pagrįstai patikrina hipotezę ir atsako į tyrimo klausimą.Aiški eksperimento atlikimo žingsnis po žingsnio tvarka. Atsižvelgiama į daugelį nepriklausomų kintamųjų. Yra apytikslė eksperimento schema. Užsiminta apie saugos taisykles.Pasinaudojus papildoma informacija tyrimas gali būti pakartotas.

Eksperimentas gerai patikrina hipotezę ir pilnai atsako į tyrimo klausimą.Aiški eksperimento atlikimo žingsnis po žingsnio tvarka. Atsižvelgiama į visus priklausomus/nepriklausomus kintamuosius. Yra eksperimento schema. Paaiškintos saugos taisyklės.Tyrimas gali būti tiksliai pakartotas.

Duomenų surinkimas ir pateikimas

Duomenų surinkimo metodų paaiškinimo nėra, duomenų kiekis nepakankamas.Nėra statistinės duomenų analizės.

Duomenų surinkimo metodų paaiškinimas nepilnas, surinktas minimalus duomenų kiekis.Yra kai kurie duomenys ir dalinė

Yra duomenų surinkimo metodų paaiškinimas, surinktas pakankamas duomenų kiekis.Panaudotos tinkamos statistinės

Yra detalus duomenų surinkimo metodų paaiškinimas, duomenys surinkti tinkamiausiu ir veiksmingiausiu būdu.

17

Projektas, 2012-07-16

Duomenys nepateikti ar pateikti neteisingai.

statistinė analizė.Duomenys pateikti, bet nesutvarkyti.

procedūros, bet yra keletas klaidų. Dauguma duomenų panaudota. Duomenys pateikti, bet nepažymėti kintamieji.

Panaudotos tinkamos statistinės procedūros, paaiškintos jų panaudojimo priežastys. Visi duomenys panaudoti. Duomenys tinkamai pateikti, visi kintamieji pažymėti.

Analizė ir išvados

Išvados nesusietos su hipoteze.Analizėje nepanaudoti duomenys argumentams pagrįsti.Analizėje nenagrinėjamos matavimų paklaidos.Išvadose nėra surinktos informacijos ir eksperimento rezultatų paaiškinimo, jų analizės.Nėra rezultatų panaudojimo siūlymų.

Išvados turi sąsajų su hipoteze.Analizė apima minimalius modelių, koncepcijų ir kt. paaiškinimus, bet duomenys nepanaudoti kaip įrodymai.Analizėje užsimenama apie paklaidas, bet jos nenurodomos.Išvadose bandoma paaiškinti surinktos informacijos ir eksperimento rezultatus, bet nėra jų analizės.Yra pavieniai rezultatų panaudojimo siūlymai nesusieti su išvadomis.

Išvada aiškiai susieta su hipoteze ir ją patvirtina arba paneigia.Analizė apima dalies modelių, koncepcijų ir kt. paaiškinimus, duomenys panaudoti kaip įrodymai.Analizėje nurodytos galimos paklaidos.Išvadose yra surinktos informacijos ir eksperimento rezultatų paaiškinimas ir analizės pradmenys.Yra sprendimų ir papildomų eksperimentų siūlymai susieti su išvadomis.

Išvada aiškiai susieta su hipoteze ir ją patvirtina arba paneigia ir nurodo eksperimento vaidmenį priimant sprendimą.Analizė apima modelių, koncepcijų ir kt. paaiškinimus, duomenys panaudoti kaip įrodymai.Analizėje nurodytos galimos paklaidos ir paaiškintos jų priežastys.Išvados apima surinktos informacijos ir eksperimento rezultatų analizę ir interpretaciją.Yra sprendimų ir papildomų eksperimentų siūlymai susieti su išvadomis nurodant galimas pasekmes.

18