KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

MECHANIKOS INŽINERIJOS IR DIZAINO FAKULTETAS

GAMYBOS INŽINERIJOS KATEDRA

Elektroninė leidyba

Modulis T130B031

Individualus namų darbas

ELEKTRONINIŲ LEIDINIŲ RINKOS PROGNOZĖS

Atliko: Milda Miklaševičiūtė MD – 5/9

Darbą priėmė: doc. Dr. Kęstutis Vaitasius

2016, KAUNAS

Turinys

Įvadas..................................................................................................................................................................3

1. Elektroninių leidinių atsiradimas................................................................................................................4

a. Istorija.....................................................................................................................................................4

b. Gutenbergo projektas..............................................................................................................................5

2. Svarbiausios elektroninės knygos atsiradimo prielaidos............................................................................6

3. Pirmoji lietuviška elektroninė knyga..........................................................................................................7

4. Elektroninės knygos plėtra..........................................................................................................................8

5. Elektroninių leidinių tipai...........................................................................................................................8

6. Elekroninių leidinių reikalavimai...............................................................................................................9

1. Naudojamumas.....................................................................................................................................10

2. Prieinamumas........................................................................................................................................11

3. Patikimumas ir tęstinumas....................................................................................................................11

Elektroninės knygos pasaulinėje rinkoje..........................................................................................................12

Išvados..............................................................................................................................................................16

Paveiklsėlių sąrašas...........................................................................................................................................17

Literatūros sąrašas.............................................................................................................................................17

Įvadas

Vis tobulėjant technologijoms, tradicinę, popierinę spaudą vis sparčiau keičia

elektroninė, o interneto atsiradimas atveria naujas, plačias galimybes ne tik vartotojams, bet ir

leidėjams kaip elektroninių žurnalų, laikraščių, knygų ar kitos informacijos naudotojams ir

platintojams. Tai ne tik masinių komunikacijų priemonė, žadanti globalią visų leidėjų ir jų išteklių

jungtį, bet ir galimybė saugoti duomenų bazes, teikti naujausią informaciją, naudojant paieškos

mechanizmus, bet ir kaupti, archyvuoti, daug paprasčiau, sutaupant laiko ir lėšų.

Elektroninė leidyba pasaulyje užima vis tvirtesnes pozicijas, tačiau Lietuvoje ji vis dar

nėra labai populiari. Šiuo metu yra svarstoma ir bandoma nuspėti ar tradicinės spausdintos knygos

išliks, ar jas pakeis elektroninės, ar šie du leidinių tipai egzistuos šalia vienas kito. Tai aptarsiu

šiame rašomajame darbe.

1. Elektroninių leidinių atsiradimas

a. Istorija

Elektroninė leidyba – laikraščiai, žurnalai, elektroninės knygos, duomenų bazės,

žemėlapiai, audiovizualiniai įrašai, kurie platinami skaitmeniniu formatu laikmenose arba

publikuojami saityne. Tai visiškai naujas, šiandieniniam skaitmeniniam amžiui būdingas reiškinys.

Nors daugelis žmonių vis dar mėgsta skaityti tradicines knygas, žurnalus ir laikraščius, elektroninė

leidyba jau atrado sau nišą.

E. knygas galima atsisiųsti internetu, įsigyti laikmenose, peržiūrėti aparatine įranga ar

pirkti interneto parduotuvėse. (pavyzdžiui: www.kioskas.vadoveliai.lt, www.ebooks.vgtu.lt,

www.skaitykle.lt ir t.t.)

Elektroninis leidinys – tai leidinio elektroninė versija, jo informacijos visateksčio

skaitmeninio formato kompiuterinis failas , parengtas platinti internete arba įrašyti į elektronines

laikmenas.

E. leidinio vartotojas skaito leidinį kompiuterio ekrane arba išspausdina.

Dažniausiai informacija buvo daugoma magnetinėje laikmenoje: magnetinėje juostoje

arba magnetiniame diske. Tačiau tokie nešikliai ne tobuli: informacijos patikimumas ir informacijos

įrašymo talpumas buvo žemo lygio. Paskutiniams XX a. Dešimtmečiams būdingas spartus

elektronikos ir kompiuterininių informacijos technologijų tobulėjimas ir vystymasis. Būtent per šį

laikotarpį beveik visos leidyklos perėjo į kompiuterinį laikraščių, žurnalų ir knygų puslapių

išdėstymą (lankavimą). Leidiniai buvo saugomi kompiuterio atmintyje, t. y. viso parengimo proceso

metu iki išvedimo spausdintuvu likdavo elektroninėje (nedaiktinėje), taip vadinamo – originalo

maketo formoje. Pilnai sumaketuotas ir spausdinimui paruoštas leidinys, saugomas kompiuterio

atmintyje (kietajame diske) arba specialiame ilgalaikio saugojimo įrenginyje, gali būti vadinamas

„elektroniniu leidiniu“.

Tačiau, siekiant, kad elektroninės knygos, žurnalai ar laikraščiai tikrai galėtų

konkuruoti su savo spausdintais analogais, yra būtinos priemonės jų platinimui, pateikimas

skaitytojui. XX a. pabaigoje, šios priemonės faktiškai tapo masinėmis. Prasidėjo periodinių

elektroninių leidinių platinimas globaliniame internete. Knygų platinimo informacine aplinka

pastaruosius dvidešimt metų buvo ir išlieka – kompaktiniai diskai (CD-ROM).

Vėliau sąvoka – „elektroniniai leidiniai“ apėmė knygų, žurnalų, laikraščių tekstus,

platinamus bet kokiame tekstiniame ar kitame formate, pavyzdžiui, hipertekstiniame (HTML) arba

viename iš archyvavimo formatų (ZIP, ARJ, RAR, WINZIP ir kt.). Per paskutinį XX amžiaus

dešimtmetį buvo pradėti naudoti ir multimedijos komponentai – skaitmeninio vaizdo ar garso, o taip

pat ir animacijos – įterpiami į pagrindinę leidinio dalį. Todėl elektroniniai leidiniai tampa

kompleksinės informacinių technologijų įtakos žmogui priemone, panašiai kaip radijas, kinas ir

televizija, o kažkuo net pralenkia šias svarbias masinės komunikacijos priemones.

Esminis skirtumas tarp atspausdintų ir elektroninių leidinių yra interaktyvumas –

vartotojas (skaitytojas) gali ne tik naršyti per įdiegtas į tekstą hipernuorodas, bet ir aktyviai įsiterpti

į įvykių eigą, modeliuoti procesus, įskaitant ir gamyklinius.

b. Gutenbergo projektas

Gutenbergo projektas (Project Gutenberg) – internetinė nemokama biblioteka.

Projekto pradininkas – Michaelas Hartas. Projektas įkurtas 1971 metais ir pavadintas 15-to amžiaus

vokiečių spaustuvininko Johano Gutenbergo garbei. Tai buvo elektroninės leidybos pradžia.

Projekto istorija prasidėjo 1971-aisiais, kai Ilinojaus universiteto studentas Michaelas

S. Hartas suvedė į kompiuterį JAV Nepriklausomybės deklaracijos tekstą ir nusprendė pasidalinti

juo tuometiniame interneto tinklo pirmtake (ARPANET). Tekstą parsisiuntė šeši žmonės. Tai buvo

pirmasis pasaulyje suskaitmenintas dokumentas.

M. S. Hartas nusprendė ir toliau tęsti savo veiklą ir įkūrė Gutenbergo projektą (angl.

Project Gutenberg), tikėdamas, kad ateityje daugelis žmonių turės interneto prieigą ir galės dalintis

informacija. Anot jo, Gutenbergo projekto siekis – „pateikti visos informacijos bei civilizacijos

paveldo šaltinius žmonėms taip, kaip tai padarė Gutenbergo išrasta spaudos mašina, tik

moderniau“. Iš čia ir kilo projekto pavadinimas.

Pamažu prie M. S. Harto iniciatyvos ėmė dėtis ir kiti. Visi dirbo iš idėjos: savanoriškai

ir neatlygintinai. Iš pradžių knygos buvo skaitmeninamos grynai rankiniu būdu, perspausdinant

puslapį po puslapio į teksto redaktorių. Vėliau, tobulėjant technologijoms, pereita prie

skenavimo/fotografavimo ir gautų atvaizdų apdirbimo OCR (Optical Character Recognition – liet.

optinio raidžių atpažinimo) programa, leidžiančia paveikslėlyje atpažinti raides.

Leidinių parinkimo požiūriu Gutenbergo projektas veikia kaip įprasta biblioteka: čia

nėra specializuojamasi kurioje nors konkrečioje srityje, kaupiamos pačios įvairiausios knygos.

Vienintelis kriterijus – leidinio autorių teisės neturi būti saugomos arba jų galiojimo laikas turi būti

pasibaigęs. Puslapyje esančias knygas galima tiek skaityti online, tiek parsisiųsti į savo kompiuterį.

Kadangi projektas yra visiškai savanoriškas ir prie jo prisideda daugybė žmonių,

neišvengiamai atsiranda klaidų – vieni tekstai suredaguoti geriau, kiti prasčiau, vieni aprašyti be

priekaištų, kiti – nepakankamai tiksliai. Tačiau būtent dėl tos priežasties, kad prisidėti prie projekto

nesunku, o suinteresuotųjų padėti nemažai, klaidos laikui bėgant būna ištaisomos. Gutenbergo

projekto plėtimasis ir tobulėjimas – nuolatinis ir nenutrūkstamas procesas. Žinoma, gausiai

finansuojami komerciniai projektai (kaip, pvz., Google Books) gali vystytis gerokai greičiau ir

sklandžiau, tačiau nepriklausomi projektai didelei visuomenės daliai atrodo patikimesni – jei ne

bibliografinės informacijos tikslumu, tai geromis intencijomis.

2015 metų pabaigos duomenimis, bibliotekoje yra apie 50,000 knygų elektroniniu

formatu. Visi Gutenbergo projekto tekstai gali būti gauti ir platinami nemokamai, jei tik

nenaudojamas prekinis ženklas.

2. Svarbiausios elektroninės knygos atsiradimo prielaidos

Išnagrinėjus laikotarpį iki skaitmeninės knygos atsiradimo, išskirtos šios svarbiausios

skaitmeninių knygų atsiradimo prielaidos:

1. skaitmeninio kompiuterio atsiradimas 1946 metais (kaip skaitmeninės knygos kūrimo, egzistavimo

ir skaitymo terpė);

2. hiperteksto atsiradimas 1965 metais (kaip naujoviškas poveikis rašymo ir skaitymo procesams);

3. interneto prototipo – tinklo ARPANET įkūrimas 1969 metais (kaip skaitmeninių leidinių platinimo

ir prieigos kanalas).

Išanalizavus svarbiausius skaitmeninės knygos gyvavimo kokybės kaitos bruožus ir

įvykius bei identifikavus raidos lūžio taškus, siūloma skaitmeninės knygos raidą remiantis prekės

gyvavimo ciklo teorija suskirstyti į tokius etapus:

etapas iki skaitmeninės knygos – atsiradimo prielaidos (1946–1971);

pirmasis skaitmeninės knygos raidos etapas – atsiradimas (1971–2001);

antrasis skaitmeninės knygos raidos etapas – augimas (nuo 2001).

Remiantis bet kokios prekės gyvavimo ciklo teorija, kiti du etapai turėtų būti branda ir

smukimas. Kada skaitmeninė knyga įžengs į brandos laikotarpį, prognozuoti sudėtinga. Nustatyta,

kad tiriamuoju momentu skaitmenine knyga domisi vis daugiau vartotojų, o naudojimo bei

pardavimo mastai sparčiai didėja. Tai leidžia teigti, kad šiuo metu vyksta labai dinamiška

skaitmeninės knygos augimoetapo ankstyvoji fazė. Pirmasis, atsiradimo,etapas truko apie 30 metų

(nuo 1971 iki 2001). Šio bei antrojo, augimo, etapo pirmuoju dešimtmečiu ištobulėjo ir sudarė

kokybiškas spartaus skaitmeninių knygų augimo galimybes įvairios skaitmeninės technologijos:

internetas, duomenų saugojimo ir platinimo laikmenos, skaitymo prietaisai.

3. Pirmoji lietuviška elektroninė knyga

2011 m. Vilniaus knygų mugėje pristatyta pirmoji lietuviška elektroninė knyga

„Pelytė Smailytė ir gelbėtojai“. Ši pasaka – tai mobili aplikacija pirmiausia skirta iPad ir iPhone

įrenginių turėtojams. Siekiant įtraukti žiūrovą į veiksmą pasirinktas ne linijinis istorijos dėstymas.

Veiksmas vystosi priklausomai nuo skaitytojo buvimo vietos, oro ar laiko. Vartotojas turi galimybę

vis kitaip patirti pasakojimą.

„Čia istorija priklauso nuo skaitytojo buvimo vietos, nuo oro už lango, nuo metų ar

paros laiko. Skamba neįtikėtinai? Būtent to ir siekėme“, - projektą pristatė viena iš knygos autorių

Jurga Sakalauskaitė.

Įprastos elektroninės knygos, kurioms naudojamas elektroninis rašalas ir kurios yra

tiesiog perkeliamos iš popierinės laikmenos į elektroninę, visame pasaulyje labai sparčiai

populiarėja, o 2011 metų sausio mėnesį elektroninių knygų buvo parduota 15 proc. daugiau nei

popierinių.

Ši knyga – tai ne vien tik tekstų ir iliustracijų perkėlimas į kitą terpę. Panaudojant

technologines galimybes, skaitytojas įgalintas sąlygoti istorijos eigą per sąveiką su iliustracijomis,

garsu. Į knygą integruotas ir žaidimas. Siužetas ir iliustracijos keičiasi priklausomai nuo paros, metų

laiko, oro, buvimo vietos“, - knygą pristatė vienas iš jos autorių Donatas Malinauskas.

Pav. 1. Pirmoji lietuviška e.knyga „Pelytė Smailytė ir gelbėtojai“.

Manoma, kad tai buvo pirmoji interaktyvi elektroninė knyga pasaulyje, kurios siužetai

ir iliustracijos keičiasi priklausomai nuo skaitytojo aplinkos.

4. Elektroninės knygos plėtra

Tinklalapio www.ireaderreview.com autoriai prognozuoja tris e. knygų plėtros etapus.

Pirmasis – kai e. knygos užims 25 proc. knygų rinkos ir paaštrės konkurencinė kova, dabartinio

rinkos lyderio Amazon.com pajamos gali sumažėti nuo 5,5 mlrd. iki 3 mlrd. dolerių. Antrasis – kai

e. knygos užims 40 proc. knygų rinkos ir konkurencija taps ypač nuožmi, todėl mažės pelnas ir

pajamos. Trečias etapas – kai e. knygos užvaldys 60 proc. rinkos, pajamos beveik nedidės, nes

atsiras labai daug e. knygų ir skaityklių platintojų.

5. Elektroninių leidinių tipai

Remiantis teiginiais, kad elektroniniai dokumentai skiriasi nuo spausdintų tik

laikmena, kurioje jie yra pateikti, o turinys ir jo išdėstymas lieka tradicinis, galima būtų lengvai

suformuluoti elektroninės knygos apibrėžimą, tačiau naujos technologijos padarė įtaką ne tik naujai

laikmenai atsirasti, bet ir nulėmė hiperteksto atsiradimą, o šis pakeitė dokumento sudarymo

(informacijos išdėstymo) ir skaitymo principus. Be to, elektroninė knyga gali turėti ne tik tekstą ar

statiškus vaizdus, bet ir animacijos, vaizdo bei garso įrašus.

Taigi elektroninius dokumentus arba knygas galima skirstyti į tipologines grupes pagal:

duomenų tipą (tekstas, vaizdas, muzika, kalba, kiti garsai),

informacijos fiksavimo būdą (garsiniai, vaizdo, tekstiniai, multimedia dokumentai),

struktūrą (knyga ir žurnalas, linijiniai dokumentai ir hiperdokumentai),

turinio pobūdį (žanras, pirminiai ir antriniai dokumentai ir pan.),

panaudojimo tikslus (naujienų, švietimo, mokslo, laisvalaikio ir pan.).

Norint išanalizuoti elektroninių leidinių užimamą nišą, pirmiausia būtina susipažinti

su elektroninių leidinių sąvoka, tipologija ir kitomis ypatybėmis.

Elekroniniai lediniai gali būti periodiniai ir neperiodiniai. Neperiodiniai leidiniai – tai

elektroninės knygos. Elektroninių knygų klasifikacija pagal informacijos pobūdį, būdingas

charakteristikas, galimybes, galima pamatyti lentelėje ir jas palyginti.

Knygos tipas Būdingos charakteristikos / galimybės Tekstinės knygos Turi paprastą tekstą, galima paieška Vaizdų knygos (angl. „picture books“) Naudoja statinius vaizdus Kalbančios knygos (angl. „talking books“) Naudoja kalbą ir garso efektus Judančių vaizdų knygos (angl. „moving picture book“)

Naudoja animaciją ir/arba videovaizdus

Multimedijos knygos (angl. „multimedia books“)

Derina tekstus, vaizdus ir garsą

Polimedijos knygos (angl. „polymedia books“) Naudoja elektronines ir neelektronines informacijos laikmenas

Hipermedijos knygos (angl. „hipermedia books“)

Naudoja nelinijines informacijos struktūras

Protingos elektroninės knygos (angl. „intelligent electronic books“)

Gali prisiraikyti prie vartotojo elgesio

Telemedijos knygos (angl. „telemedia books“) Naudoja telekomunikacines galimybes Kibernetinės knygos (angl. „cyberbooks“) Naudoja menamosios realybės technologijas

Pav. 2. Elektroninių leidinių tipai

6. Elekroninių leidinių reikalavimai

Pasauliniame voratinklyje (angl. –WWW-World Wide Web) naudojamas

technologijas, publikuojamų tinklalapių standartus reguliuoja W3C konsorciumas (angl.–World

Wide Web Consortium). W3C deklaruoja tokius reikalavimus internetiniams produktams:

naudojamumas (skaitomumas) (angl. „usability“), turinio prieinamumas (angl. „accessibility“), nepriklausomumas nuo įrenginių (angl. „device independence“)

1. Naudojamumas:

Gero naudojamumo dogmos yra trys: greitas puslapio atvėrimas,intuityvi navigacija ir

minimalistinis dizainas.Kad elektroninis leidinys būtų lengvai naudojamas, autoriams

rekomenduojama :

optimizuoti paiešką;

vartotojams turi būti žinomi pradžios taškai;

naudoti perjungimo žodžius susietinai informacijai;

būti nuspėjamu, nesistengti nustebinti grafika, filmukais, specialiais efektais, metodais;

pateikti tinkamo detalumo informaciją;

pateikti veiksmų iškvietimą kiekviename puslapyje;

naudoti aiškiai suprantamus susitarimus, pavyzdžiui,

mėlynai pabraukti nuorodas,

leisti vartotojams veikti naudojant skirtingas terpes;

naudoti interaktyvumą – įgalinti ryšį tarp autorių, informacijos tiekėjų ir vartotojų.

Autoriams nevertėtų:

naudoti patrauklių populiarių etikečių;

pateikti per daug pasirinkimų dokumento pradžioje;

trumpinti antraštes – etiketes estetikos sumetimais.

Leidėjui tik pradedant kurti el. leidinį – labai svarbu atsižvelgti į tai,ar jo produktas

bus pateiktas aiškiai ir nesudėtingai. Kiekvienas skaitytojas atėjęs į svetainę tikisi greitai susirasti

jam reikalingą informaciją, palaikyti kontaktą su autoriumi. Be šių pastebėjimų taip pat labai

svarbu, kad bet kokiu formatu atsisiųstas leidinys būtų nesudėtingai skaitomas, t.y. vartotojui

nereikėtų diegti papildomų programų ir jo nevargintų griežti apsaugos priemonių apribojimai.

2. Prieinamumas

Leidinio autorius turi pasirūpinti, kad jo el. leidinys būtųlengvai pasiekiamas ir

nesukeltųnepatogumų skaitytojui. Labai svarbu, kad el. leidinio informacija būtų prieinama visiems

vartotojams, ypatingai neįgaliems (akliems, silpnaregiams, kurtiems, turintiems judėjimo negalią).

Internete publikuojami tinklalapiai turi būti nepriklausomi nuo naršyklių ir įrenginiųįvairovės.

Turinio prieinamumui gerinti W3C konsorciumas pateikia tokias rekomendacijas autoriui:

aiškiai nurodyti dokumento kalbą (lietuvių, anglų ir pan.);

kurti lengvai transformuojamas lenteles, nenaudoti lentelių teksto išdėstymui;

leisti vartotojams valdyti turinio pokyčius (judėjimą, blyksėjimą, garsą, automatinį objektų

atsinaujinimą, sustabdymą, uţlaikymą);

garantuoti sąsajos veikimą, nepriklausomumą nuo įrenginių ir klaviatūros veikimą;

leisti vartotojams pasirinkti valdymo įrenginį: pelę, klaviatūrą, balsą;

naujausiomis technologijomis sukurtų el. leidinių turinys turi būti prieinamas asmenims,

turintiems senas naršykles, tam turi būti pateikiamos el. leidinių tekstinės alternatyvos;

pateikti aiškų navigavimo mechanizmą: orientavimosi informacija, navigacijos juostos;

rašyti aiškiai, suprantamai, taisyklinga kalba; Visam tam pasiekti, prieš išleidţiant, publikuojant el.

leidinį, būtina atlikti testavimą.

3. Patikimumas ir tęstinumas

Vаrtotojai turi būti gаrаntuoti, kad informаcijа yra pаtikima, žinoti, kas atsakingas už

informacijos turinį, kas yra leidinio autorius. Dokumento dizainas turi būti pastovus ir stabilus, tai

negalioja el.leidiniams, kurie yra išleisti kaip spаusdinto leidinio variantai. Dokumentas privalo būti

randamas toje pat vietoje, pagal tokius pat raktinius žodžius visada, dabar ir ateityje. Informacija

turi būti prižiūrima, reguliariai atnaujinama,informuojаnt apie pakeitimus vartotoją. Prieš išleidimą

(publikavimą) leidiniai turi būti testuojami:

naudojаnt visų rūšių naršykles originalioje kūrimo platformoje;

naudojаnt visų rūšių naršykles kitoje negu kūrimo platforma;

naudojаnt naršykles ir personaliniuose kompiuteriuose, ir darbo stotyse;

įdiegus į serverį;

analizuojant dizainą esant įvairioms monitoriaus skiriamosioms galioms ir dydžiams;

patikrinti visus vidinius ir išorinius dokumento ar svetainės ryšius;

patikrinti grafikos rezoliuciją ir dydžio keitimus;

jei leidinyje yra formos ar el. pašto siuntimo priemonės, patikrinti, ar grąžina tinkamą naudojimui

aukšto formato informaciją ir ar ją išsaugo atitinkamame serverio kataloge;

dar kartą testuoti, naudojant minimalią naršyklės konfigūra

ciją ir iš nutolusios

vietovės;

testuoti iš naujo, atlikus kokius nors pakeitimus.

Norint, kad el. leidinys būtų registruotas bibliotekos elektroninių šaltinių registre,

nepakanka to, kad el. leidinys egzistuotų atskirai. Reikia, kad jis būtų aiškiai identifikuotas, būtų

pastoviai pasiekiamas reguliariai palaikomas ir laisvai prieinamas visuomenei. Atsakomybė už el.

leidinį turi būti konstatuota leidinyje ir bet kokio originalaus el. leidinio vientisumas privalo būti

protingai (priimtinai) išsaugotas. Leidėjas turi palaikyti tiek leidinių, kurie yra publikuojami kaip

spausdintas variantas, tiek ir el. formatų patikimumą ir tęstinumą.

Elektroninės knygos pasaulinėje rinkoje

Jungtinėse Аmerikos Vаlstijose (JAV) аtsirаdusios

elektroninės knygos 2011–2012 m. išsikаriаvo net ketvirtаdalį rinkos. Kаdаngi аnglų kаlba

pаrаšoma dаugiаusia knygų, JAV išleistos knygos pelno pripažinimą ir Didžiojoje Britanijoje, joje

e. knygos užima

15% rinkos. Tačiau tokiose šalyse kaip Ispanija, Vokietija, Danija skaitmeninių knygų kiekis

rinkoje

neperkopia net 4%, o likusiose Senojo Žemyno šalyse e. knygų dalis rinkoje visiškai nedidelė –

keliaujant į Rytus, sаko Dаrius Vosylius, e.knygų plаtinimu užsiimаnčios UAB „Prodigitа“

vadovas.

Pаsaulinis e. knygų rinkos lyderis Аmazon.com valdo 65 proc. e. knygų rinkos. Šios

kompаnijos pelnas 2010-аisiais buvo dаugiau kaip milijаrdas JAV dolerių. Viena iš priežаsčių,

kodėl e. knygos taip spаrčiai plinta, yra ekonomiškumas: jos pigesnės negu popierinės, dаugumos e.

knygų kaina ne didesnė kaip 10 dolerių, o kai kurios platinamos nemokamai. „Amazon“ skelbia,

kаd šiemet Jungtinėje Kаrаlystėje ir JAV elektroninių knygų pаrdаvimai jau aplenkė spausdintas

knygas. Remiantis JAV surinktais duomenimis, elektroninių skaityklių savininkai vidutiniškai per

metus perskaito 24 knygas, spausdintų knygų skaitytojai – 15.

Naujausiais tyrimais, kuriuos 2011 m. pradžioje paskelbė JAV Knygų industrijos

studijų grupė (Book Industry Study Group), įtakinga knygų prekybos strategijų ir tyrimų

organizacija, atskleidė, kad 75% studentų, dalyvavusių apklausoje, teikia pirmenybę spausdintai

mokymo medžiagai. Tyrimo ataskaitoje "Studentų požiūris į išteklius aukštojo mokslo sektoriuje"

atsiskleidė ir kiti įdomūs rezultatai, apibūdinantys e.išteklių naudojimą:

12% studentų teigė, kad teikia pirmenybę e. leidiniams. Tai daugiausia nuotolinių studijų

programos studentai, arba tie, kurie mokosi magistrantūroje. Elektroniniai mokymosi šaltiniai jų

vertinami dėl patogios ir pigesnės prieigos.

60% apklaustųjų nurodė, kad teikia pirmenybę vadovėliams - ir elektroniniams, ir spausdintiems - ir

perka juos knygyne.

Daugiau nei 40% studentų nurodė, kad buvo įsigiję e. knygas iš piratinių svetainių. Be to, jie teigė,

kad kopijuoja savo bendrakursių e. išteklius.

Pav. 3. Knygų naudojamumas tarp vaikų (žydra – spausdintos knygos, oranžinė – e.knygos, geltona – neskaito knygų)

JAV psichologijos studijų programos studentų tyrimo rezultatai parodė, kad nepaisant

didėjančio e. išteklių populiarumo, studentai dar vis laiko spausdintinius leidinius patogesniais. JAV

tyrinėtojai nurodo, kad 90% studentų, kuriems buvo suteikta galimybė nupirkti e. knygą studijoms

vietoj brangesnės spausdintinės mokymo priemonės, nepasirinko e. ištekliaus.

Tačiau kitokius rezultatus atskleidė Jungtinėje Karalystėje vykdytas verslo vadybos

studentų tyrimas. Pasirodo, kad verslo vadybą studijuojantys studentai teikė pirmenybę

elektroniniams leidiniams. Tačiau tyrinėtojai pažymėjo, kad aktyviam tokių leidinių naudojimui

įtakos turėjo tai, kad knygas aktyviai rekomendavo dėstytojai, skatinta jomis naudotis ir

bibliotekoje. Kaip ir kituose tyrimuose, studentai vertino elektroninius išteklius už jų prieinamumą

ir patogumą. Tačiau net ir šis tyrimas parodė, kad elektroninių leidinių naudojimas visiškai

nesąlygojo spausdintinių leidinių prekybos.

E. leidinių naudojimui turi įtakos daugelis veiksnių. Jungtinėje Karalystėje tyrimą

atlikę mokslininkai pažymi, kad naudojimasis e.leidiniais priklauso ir nuo jų įvairovės, prieigos ir

navigacijos patogumo, nepatogumų, kylančių skaitant elektroninį tekstą ir daugelio kitų veiksnių.

Taigi matome, kad e. leidinių integravimas į studijų procesą priklauso ne tik nuo naujų

laikmenų, formų ir jų tam tikrų savybių. Nesant pakankamam informavimui, atvirumui naujovėms

ir kartais dėl nepatogumo, prastos e. leidinių kokybės, subjektyvių požiūrių, pastarieji gali neprigyti

studentų "virtualiose lentynose". Galbūt dėl to, ir tyrimai pateikia skirtingus rezultatus.

Kaip žinia, tikriausiai pati aktualiausia problema, susijusi su elektronine leidyba – nesudėtingas

kūrinių plagijavimas, tapęs tikru galvos skausmu viso pasaulio leidėjams. Dž. Bilderis pristatė

apsaugą nuo mokslinių tekstų plagijavimo CrossCheck. Šios sistemos privalumas – ne tik

plagijavimo prevencijos technologija iThenticate, bet ir duomenų bazių, su kurių publikacijomis

sutikrinamas rankraštis, dydis.

Be to, CrossCheck turi galimybę įvairiais formatais parengtą tekstą sulyginti ne tik su straipsniais

uždarose duomenų bazėse, bet ir su pavieniais informacijos šaltiniais internete. Plagijato

identifikavimo sistema tikrina tekstą anglų, lietuvių ir kitomis kalbomis. Prie šio projekto iki šiol

prisijungė virš 130 pasaulio leidėjų.

Deja, sistemoje neišvengiamai esama ir trūkumų. Kol kas CrossCheck negali lyginti

nuotraukų, grafikų, lentelių bei formulių. Leidėjams, apsaugantiems savo publikacijas CrossCheck

sistema, Dž. Bilderis patarė prie šių publikacijų talpinti CrossCheck logotipą kaip turinio

originalumo užtikrinimą bei apsaugą nuo potencialių kopijuotojų. Ši apsaugos nuo plagijavimo

technologija 2008 m. laimėjo ALPSP (The Association of Learned and Professional Society

Publishers) apdovanojimą už leidybos inovaciją.

Pav. 4. Knygos skaitymo evoliucija

Grįžtant prie knygų galima spėti, kad joms liko kiek daugiau nei laikraščiams. Tiek

vienu, tiek kitu atveju svarbiausias pokyčių stabdis – emocinis prisirišimas prie rašalo ir popieriaus.

Jei popierines knygas dažnas iš mūsų nuoširdžiai myli, tai vargiai ar daugelis tą patį pasakytų apie

laikraščius. Kol kas veikia įprotis, bet per 20 metų jis tikrai pasikeis.

Išvados

Elektroninės knygos labai populiarėja pasaulyje, ypač anglakalbėse valstybėse,

tokiose kaip JAV ir D.Britanija. Spėjama, kad ir kitur e.leidiniai turėtų populiarėti, bet tai nėra toks

jau spartus reiškinys. Lietuva kol kas gerokai atsilieka elektroninių leidinių skaičiumi nuo kitų

Europos valstybių, tai sąlygoja kitų žmonių požiūris, leidyklų pozicijos, finansų stoka.

Pasaulyje vis dar populiariausios išlieka Amazon ir Google kompanijos, kurios siūlo didelį kiekį

įvairiausių elektroninių leidinių pasiekiamų internetu, mažesnes leidinių kainas, o nusipirktą knygą

galima tuojau pat išsaugoti kompiuteryje.

Elektroniniai leidiniai tai ne tik masinių komunikacijų priemonė, žadanti globalią visų

leidėjų ir jų išteklių jungtį, bet ir galimybė saugoti duomenų bazes, teikti naujausią informaciją,

naudojant paieškos mechanizmus, bet ir kaupti, archyvuoti, daug paprasčiau, sutaupant laiko ir lėšų.

Dėl to elektroniniai leidiniai ir toliau populiarės bei veršis į rinkos aukštumas, bei kada nors gal net

išstums popierinę spaudą iš rinkos.

Paveikslėlių sąrašas Pav. 1. Pirmoji lietuviška e.knyga „Pelytė Smailytė ir gelbėtojai“.

Pav. 2. Elektroninių leidinių tipai

Pav. 3. Knygų naudojamumas tarp vaikų (žydra – spausdintos knygos, oranžinė – e.knygos,

geltona – neskaito knygų)

Pav. 4. Knygos skaitymo evoliucija

Literatūros sąrašas Andriukaitienė I., Vaitasius K. „Elektroninė leidyba“ . Mokomoji paskaitų medžiaga. – Kaunas,

2013. – 50 p.

http://it.lrytas.lt/techno/elektroniniu-knygu-leidejai-lietuvoje-bijo-paveluoti-i-traukini.htm : Žiūrėta

2016 05 18

http://mokslai.lt/referatai/komunikacijos/elektronine-leidyba.html : Žiūrėta 2016 05 18

http://www.zarasubiblioteka.lt/lt/latlit-projektas/1111-elektronines-knygos-pasaulyje : Žiūrėta 2016

05 18

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/pasirode-pirmoji-lietuviska-elektronine-knyga-4809.html : Žiūrėta

2016 05 18

Elektroninė knyga ir jos raida

http://www.kf.vu.lt/dokumentai/Mokslas/Moksliniai_straipsniai/Gudinavicius_Skaitmenines_knyga

_ir_jos_raida.pdf : Žiūrėta 2016 05 18

http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110615_131219-73966/

DS.005.0.01.ETD : Žiūrėta 2016 05 18

http://www.lidata.eu/index.php?file=files/mokymai/hsm/hsm.html&course_file=hsm_3_1.html

: Žiūrėta 2016 05 17

https://books.google.com/books?uid=108335041736218635186&hl=lt : Žiūrėta 2016 05 14

Apie Gutenbergo projektą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Gutenbergo_projektas: Žiūrėta 2016 05 18

Popierinė knyga miršta ir tai yra puiku (Zinevičius A. )

http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/popierine-knyga-mirsta-ir-tai-yra-puiku.d?id=59966653 :

Žiūrėta 2016 05 18