Download - Elektroninių leidinių rinkos prognozės
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
MECHANIKOS INŽINERIJOS IR DIZAINO FAKULTETAS
GAMYBOS INŽINERIJOS KATEDRA
Elektroninė leidyba
Modulis T130B031
Individualus namų darbas
ELEKTRONINIŲ LEIDINIŲ RINKOS PROGNOZĖS
Atliko: Milda Miklaševičiūtė MD – 5/9
Darbą priėmė: doc. Dr. Kęstutis Vaitasius
2016, KAUNAS
Turinys
Įvadas..................................................................................................................................................................3
1. Elektroninių leidinių atsiradimas................................................................................................................4
a. Istorija.....................................................................................................................................................4
b. Gutenbergo projektas..............................................................................................................................5
2. Svarbiausios elektroninės knygos atsiradimo prielaidos............................................................................6
3. Pirmoji lietuviška elektroninė knyga..........................................................................................................7
4. Elektroninės knygos plėtra..........................................................................................................................8
5. Elektroninių leidinių tipai...........................................................................................................................8
6. Elekroninių leidinių reikalavimai...............................................................................................................9
1. Naudojamumas.....................................................................................................................................10
2. Prieinamumas........................................................................................................................................11
3. Patikimumas ir tęstinumas....................................................................................................................11
Elektroninės knygos pasaulinėje rinkoje..........................................................................................................12
Išvados..............................................................................................................................................................16
Paveiklsėlių sąrašas...........................................................................................................................................17
Literatūros sąrašas.............................................................................................................................................17
Įvadas
Vis tobulėjant technologijoms, tradicinę, popierinę spaudą vis sparčiau keičia
elektroninė, o interneto atsiradimas atveria naujas, plačias galimybes ne tik vartotojams, bet ir
leidėjams kaip elektroninių žurnalų, laikraščių, knygų ar kitos informacijos naudotojams ir
platintojams. Tai ne tik masinių komunikacijų priemonė, žadanti globalią visų leidėjų ir jų išteklių
jungtį, bet ir galimybė saugoti duomenų bazes, teikti naujausią informaciją, naudojant paieškos
mechanizmus, bet ir kaupti, archyvuoti, daug paprasčiau, sutaupant laiko ir lėšų.
Elektroninė leidyba pasaulyje užima vis tvirtesnes pozicijas, tačiau Lietuvoje ji vis dar
nėra labai populiari. Šiuo metu yra svarstoma ir bandoma nuspėti ar tradicinės spausdintos knygos
išliks, ar jas pakeis elektroninės, ar šie du leidinių tipai egzistuos šalia vienas kito. Tai aptarsiu
šiame rašomajame darbe.
1. Elektroninių leidinių atsiradimas
a. Istorija
Elektroninė leidyba – laikraščiai, žurnalai, elektroninės knygos, duomenų bazės,
žemėlapiai, audiovizualiniai įrašai, kurie platinami skaitmeniniu formatu laikmenose arba
publikuojami saityne. Tai visiškai naujas, šiandieniniam skaitmeniniam amžiui būdingas reiškinys.
Nors daugelis žmonių vis dar mėgsta skaityti tradicines knygas, žurnalus ir laikraščius, elektroninė
leidyba jau atrado sau nišą.
E. knygas galima atsisiųsti internetu, įsigyti laikmenose, peržiūrėti aparatine įranga ar
pirkti interneto parduotuvėse. (pavyzdžiui: www.kioskas.vadoveliai.lt, www.ebooks.vgtu.lt,
www.skaitykle.lt ir t.t.)
Elektroninis leidinys – tai leidinio elektroninė versija, jo informacijos visateksčio
skaitmeninio formato kompiuterinis failas , parengtas platinti internete arba įrašyti į elektronines
laikmenas.
E. leidinio vartotojas skaito leidinį kompiuterio ekrane arba išspausdina.
Dažniausiai informacija buvo daugoma magnetinėje laikmenoje: magnetinėje juostoje
arba magnetiniame diske. Tačiau tokie nešikliai ne tobuli: informacijos patikimumas ir informacijos
įrašymo talpumas buvo žemo lygio. Paskutiniams XX a. Dešimtmečiams būdingas spartus
elektronikos ir kompiuterininių informacijos technologijų tobulėjimas ir vystymasis. Būtent per šį
laikotarpį beveik visos leidyklos perėjo į kompiuterinį laikraščių, žurnalų ir knygų puslapių
išdėstymą (lankavimą). Leidiniai buvo saugomi kompiuterio atmintyje, t. y. viso parengimo proceso
metu iki išvedimo spausdintuvu likdavo elektroninėje (nedaiktinėje), taip vadinamo – originalo
maketo formoje. Pilnai sumaketuotas ir spausdinimui paruoštas leidinys, saugomas kompiuterio
atmintyje (kietajame diske) arba specialiame ilgalaikio saugojimo įrenginyje, gali būti vadinamas
„elektroniniu leidiniu“.
Tačiau, siekiant, kad elektroninės knygos, žurnalai ar laikraščiai tikrai galėtų
konkuruoti su savo spausdintais analogais, yra būtinos priemonės jų platinimui, pateikimas
skaitytojui. XX a. pabaigoje, šios priemonės faktiškai tapo masinėmis. Prasidėjo periodinių
elektroninių leidinių platinimas globaliniame internete. Knygų platinimo informacine aplinka
pastaruosius dvidešimt metų buvo ir išlieka – kompaktiniai diskai (CD-ROM).
Vėliau sąvoka – „elektroniniai leidiniai“ apėmė knygų, žurnalų, laikraščių tekstus,
platinamus bet kokiame tekstiniame ar kitame formate, pavyzdžiui, hipertekstiniame (HTML) arba
viename iš archyvavimo formatų (ZIP, ARJ, RAR, WINZIP ir kt.). Per paskutinį XX amžiaus
dešimtmetį buvo pradėti naudoti ir multimedijos komponentai – skaitmeninio vaizdo ar garso, o taip
pat ir animacijos – įterpiami į pagrindinę leidinio dalį. Todėl elektroniniai leidiniai tampa
kompleksinės informacinių technologijų įtakos žmogui priemone, panašiai kaip radijas, kinas ir
televizija, o kažkuo net pralenkia šias svarbias masinės komunikacijos priemones.
Esminis skirtumas tarp atspausdintų ir elektroninių leidinių yra interaktyvumas –
vartotojas (skaitytojas) gali ne tik naršyti per įdiegtas į tekstą hipernuorodas, bet ir aktyviai įsiterpti
į įvykių eigą, modeliuoti procesus, įskaitant ir gamyklinius.
b. Gutenbergo projektas
Gutenbergo projektas (Project Gutenberg) – internetinė nemokama biblioteka.
Projekto pradininkas – Michaelas Hartas. Projektas įkurtas 1971 metais ir pavadintas 15-to amžiaus
vokiečių spaustuvininko Johano Gutenbergo garbei. Tai buvo elektroninės leidybos pradžia.
Projekto istorija prasidėjo 1971-aisiais, kai Ilinojaus universiteto studentas Michaelas
S. Hartas suvedė į kompiuterį JAV Nepriklausomybės deklaracijos tekstą ir nusprendė pasidalinti
juo tuometiniame interneto tinklo pirmtake (ARPANET). Tekstą parsisiuntė šeši žmonės. Tai buvo
pirmasis pasaulyje suskaitmenintas dokumentas.
M. S. Hartas nusprendė ir toliau tęsti savo veiklą ir įkūrė Gutenbergo projektą (angl.
Project Gutenberg), tikėdamas, kad ateityje daugelis žmonių turės interneto prieigą ir galės dalintis
informacija. Anot jo, Gutenbergo projekto siekis – „pateikti visos informacijos bei civilizacijos
paveldo šaltinius žmonėms taip, kaip tai padarė Gutenbergo išrasta spaudos mašina, tik
moderniau“. Iš čia ir kilo projekto pavadinimas.
Pamažu prie M. S. Harto iniciatyvos ėmė dėtis ir kiti. Visi dirbo iš idėjos: savanoriškai
ir neatlygintinai. Iš pradžių knygos buvo skaitmeninamos grynai rankiniu būdu, perspausdinant
puslapį po puslapio į teksto redaktorių. Vėliau, tobulėjant technologijoms, pereita prie
skenavimo/fotografavimo ir gautų atvaizdų apdirbimo OCR (Optical Character Recognition – liet.
optinio raidžių atpažinimo) programa, leidžiančia paveikslėlyje atpažinti raides.
Leidinių parinkimo požiūriu Gutenbergo projektas veikia kaip įprasta biblioteka: čia
nėra specializuojamasi kurioje nors konkrečioje srityje, kaupiamos pačios įvairiausios knygos.
Vienintelis kriterijus – leidinio autorių teisės neturi būti saugomos arba jų galiojimo laikas turi būti
pasibaigęs. Puslapyje esančias knygas galima tiek skaityti online, tiek parsisiųsti į savo kompiuterį.
Kadangi projektas yra visiškai savanoriškas ir prie jo prisideda daugybė žmonių,
neišvengiamai atsiranda klaidų – vieni tekstai suredaguoti geriau, kiti prasčiau, vieni aprašyti be
priekaištų, kiti – nepakankamai tiksliai. Tačiau būtent dėl tos priežasties, kad prisidėti prie projekto
nesunku, o suinteresuotųjų padėti nemažai, klaidos laikui bėgant būna ištaisomos. Gutenbergo
projekto plėtimasis ir tobulėjimas – nuolatinis ir nenutrūkstamas procesas. Žinoma, gausiai
finansuojami komerciniai projektai (kaip, pvz., Google Books) gali vystytis gerokai greičiau ir
sklandžiau, tačiau nepriklausomi projektai didelei visuomenės daliai atrodo patikimesni – jei ne
bibliografinės informacijos tikslumu, tai geromis intencijomis.
2015 metų pabaigos duomenimis, bibliotekoje yra apie 50,000 knygų elektroniniu
formatu. Visi Gutenbergo projekto tekstai gali būti gauti ir platinami nemokamai, jei tik
nenaudojamas prekinis ženklas.
2. Svarbiausios elektroninės knygos atsiradimo prielaidos
Išnagrinėjus laikotarpį iki skaitmeninės knygos atsiradimo, išskirtos šios svarbiausios
skaitmeninių knygų atsiradimo prielaidos:
1. skaitmeninio kompiuterio atsiradimas 1946 metais (kaip skaitmeninės knygos kūrimo, egzistavimo
ir skaitymo terpė);
2. hiperteksto atsiradimas 1965 metais (kaip naujoviškas poveikis rašymo ir skaitymo procesams);
3. interneto prototipo – tinklo ARPANET įkūrimas 1969 metais (kaip skaitmeninių leidinių platinimo
ir prieigos kanalas).
Išanalizavus svarbiausius skaitmeninės knygos gyvavimo kokybės kaitos bruožus ir
įvykius bei identifikavus raidos lūžio taškus, siūloma skaitmeninės knygos raidą remiantis prekės
gyvavimo ciklo teorija suskirstyti į tokius etapus:
etapas iki skaitmeninės knygos – atsiradimo prielaidos (1946–1971);
pirmasis skaitmeninės knygos raidos etapas – atsiradimas (1971–2001);
antrasis skaitmeninės knygos raidos etapas – augimas (nuo 2001).
Remiantis bet kokios prekės gyvavimo ciklo teorija, kiti du etapai turėtų būti branda ir
smukimas. Kada skaitmeninė knyga įžengs į brandos laikotarpį, prognozuoti sudėtinga. Nustatyta,
kad tiriamuoju momentu skaitmenine knyga domisi vis daugiau vartotojų, o naudojimo bei
pardavimo mastai sparčiai didėja. Tai leidžia teigti, kad šiuo metu vyksta labai dinamiška
skaitmeninės knygos augimoetapo ankstyvoji fazė. Pirmasis, atsiradimo,etapas truko apie 30 metų
(nuo 1971 iki 2001). Šio bei antrojo, augimo, etapo pirmuoju dešimtmečiu ištobulėjo ir sudarė
kokybiškas spartaus skaitmeninių knygų augimo galimybes įvairios skaitmeninės technologijos:
internetas, duomenų saugojimo ir platinimo laikmenos, skaitymo prietaisai.
3. Pirmoji lietuviška elektroninė knyga
2011 m. Vilniaus knygų mugėje pristatyta pirmoji lietuviška elektroninė knyga
„Pelytė Smailytė ir gelbėtojai“. Ši pasaka – tai mobili aplikacija pirmiausia skirta iPad ir iPhone
įrenginių turėtojams. Siekiant įtraukti žiūrovą į veiksmą pasirinktas ne linijinis istorijos dėstymas.
Veiksmas vystosi priklausomai nuo skaitytojo buvimo vietos, oro ar laiko. Vartotojas turi galimybę
vis kitaip patirti pasakojimą.
„Čia istorija priklauso nuo skaitytojo buvimo vietos, nuo oro už lango, nuo metų ar
paros laiko. Skamba neįtikėtinai? Būtent to ir siekėme“, - projektą pristatė viena iš knygos autorių
Jurga Sakalauskaitė.
Įprastos elektroninės knygos, kurioms naudojamas elektroninis rašalas ir kurios yra
tiesiog perkeliamos iš popierinės laikmenos į elektroninę, visame pasaulyje labai sparčiai
populiarėja, o 2011 metų sausio mėnesį elektroninių knygų buvo parduota 15 proc. daugiau nei
popierinių.
Ši knyga – tai ne vien tik tekstų ir iliustracijų perkėlimas į kitą terpę. Panaudojant
technologines galimybes, skaitytojas įgalintas sąlygoti istorijos eigą per sąveiką su iliustracijomis,
garsu. Į knygą integruotas ir žaidimas. Siužetas ir iliustracijos keičiasi priklausomai nuo paros, metų
laiko, oro, buvimo vietos“, - knygą pristatė vienas iš jos autorių Donatas Malinauskas.
Pav. 1. Pirmoji lietuviška e.knyga „Pelytė Smailytė ir gelbėtojai“.
Manoma, kad tai buvo pirmoji interaktyvi elektroninė knyga pasaulyje, kurios siužetai
ir iliustracijos keičiasi priklausomai nuo skaitytojo aplinkos.
4. Elektroninės knygos plėtra
Tinklalapio www.ireaderreview.com autoriai prognozuoja tris e. knygų plėtros etapus.
Pirmasis – kai e. knygos užims 25 proc. knygų rinkos ir paaštrės konkurencinė kova, dabartinio
rinkos lyderio Amazon.com pajamos gali sumažėti nuo 5,5 mlrd. iki 3 mlrd. dolerių. Antrasis – kai
e. knygos užims 40 proc. knygų rinkos ir konkurencija taps ypač nuožmi, todėl mažės pelnas ir
pajamos. Trečias etapas – kai e. knygos užvaldys 60 proc. rinkos, pajamos beveik nedidės, nes
atsiras labai daug e. knygų ir skaityklių platintojų.
5. Elektroninių leidinių tipai
Remiantis teiginiais, kad elektroniniai dokumentai skiriasi nuo spausdintų tik
laikmena, kurioje jie yra pateikti, o turinys ir jo išdėstymas lieka tradicinis, galima būtų lengvai
suformuluoti elektroninės knygos apibrėžimą, tačiau naujos technologijos padarė įtaką ne tik naujai
laikmenai atsirasti, bet ir nulėmė hiperteksto atsiradimą, o šis pakeitė dokumento sudarymo
(informacijos išdėstymo) ir skaitymo principus. Be to, elektroninė knyga gali turėti ne tik tekstą ar
statiškus vaizdus, bet ir animacijos, vaizdo bei garso įrašus.
Taigi elektroninius dokumentus arba knygas galima skirstyti į tipologines grupes pagal:
duomenų tipą (tekstas, vaizdas, muzika, kalba, kiti garsai),
informacijos fiksavimo būdą (garsiniai, vaizdo, tekstiniai, multimedia dokumentai),
struktūrą (knyga ir žurnalas, linijiniai dokumentai ir hiperdokumentai),
turinio pobūdį (žanras, pirminiai ir antriniai dokumentai ir pan.),
panaudojimo tikslus (naujienų, švietimo, mokslo, laisvalaikio ir pan.).
Norint išanalizuoti elektroninių leidinių užimamą nišą, pirmiausia būtina susipažinti
su elektroninių leidinių sąvoka, tipologija ir kitomis ypatybėmis.
Elekroniniai lediniai gali būti periodiniai ir neperiodiniai. Neperiodiniai leidiniai – tai
elektroninės knygos. Elektroninių knygų klasifikacija pagal informacijos pobūdį, būdingas
charakteristikas, galimybes, galima pamatyti lentelėje ir jas palyginti.
Knygos tipas Būdingos charakteristikos / galimybės Tekstinės knygos Turi paprastą tekstą, galima paieška Vaizdų knygos (angl. „picture books“) Naudoja statinius vaizdus Kalbančios knygos (angl. „talking books“) Naudoja kalbą ir garso efektus Judančių vaizdų knygos (angl. „moving picture book“)
Naudoja animaciją ir/arba videovaizdus
Multimedijos knygos (angl. „multimedia books“)
Derina tekstus, vaizdus ir garsą
Polimedijos knygos (angl. „polymedia books“) Naudoja elektronines ir neelektronines informacijos laikmenas
Hipermedijos knygos (angl. „hipermedia books“)
Naudoja nelinijines informacijos struktūras
Protingos elektroninės knygos (angl. „intelligent electronic books“)
Gali prisiraikyti prie vartotojo elgesio
Telemedijos knygos (angl. „telemedia books“) Naudoja telekomunikacines galimybes Kibernetinės knygos (angl. „cyberbooks“) Naudoja menamosios realybės technologijas
Pav. 2. Elektroninių leidinių tipai
6. Elekroninių leidinių reikalavimai
Pasauliniame voratinklyje (angl. –WWW-World Wide Web) naudojamas
technologijas, publikuojamų tinklalapių standartus reguliuoja W3C konsorciumas (angl.–World
Wide Web Consortium). W3C deklaruoja tokius reikalavimus internetiniams produktams:
naudojamumas (skaitomumas) (angl. „usability“), turinio prieinamumas (angl. „accessibility“), nepriklausomumas nuo įrenginių (angl. „device independence“)
1. Naudojamumas:
Gero naudojamumo dogmos yra trys: greitas puslapio atvėrimas,intuityvi navigacija ir
minimalistinis dizainas.Kad elektroninis leidinys būtų lengvai naudojamas, autoriams
rekomenduojama :
optimizuoti paiešką;
vartotojams turi būti žinomi pradžios taškai;
naudoti perjungimo žodžius susietinai informacijai;
būti nuspėjamu, nesistengti nustebinti grafika, filmukais, specialiais efektais, metodais;
pateikti tinkamo detalumo informaciją;
pateikti veiksmų iškvietimą kiekviename puslapyje;
naudoti aiškiai suprantamus susitarimus, pavyzdžiui,
mėlynai pabraukti nuorodas,
leisti vartotojams veikti naudojant skirtingas terpes;
naudoti interaktyvumą – įgalinti ryšį tarp autorių, informacijos tiekėjų ir vartotojų.
Autoriams nevertėtų:
naudoti patrauklių populiarių etikečių;
pateikti per daug pasirinkimų dokumento pradžioje;
trumpinti antraštes – etiketes estetikos sumetimais.
Leidėjui tik pradedant kurti el. leidinį – labai svarbu atsižvelgti į tai,ar jo produktas
bus pateiktas aiškiai ir nesudėtingai. Kiekvienas skaitytojas atėjęs į svetainę tikisi greitai susirasti
jam reikalingą informaciją, palaikyti kontaktą su autoriumi. Be šių pastebėjimų taip pat labai
svarbu, kad bet kokiu formatu atsisiųstas leidinys būtų nesudėtingai skaitomas, t.y. vartotojui
nereikėtų diegti papildomų programų ir jo nevargintų griežti apsaugos priemonių apribojimai.
2. Prieinamumas
Leidinio autorius turi pasirūpinti, kad jo el. leidinys būtųlengvai pasiekiamas ir
nesukeltųnepatogumų skaitytojui. Labai svarbu, kad el. leidinio informacija būtų prieinama visiems
vartotojams, ypatingai neįgaliems (akliems, silpnaregiams, kurtiems, turintiems judėjimo negalią).
Internete publikuojami tinklalapiai turi būti nepriklausomi nuo naršyklių ir įrenginiųįvairovės.
Turinio prieinamumui gerinti W3C konsorciumas pateikia tokias rekomendacijas autoriui:
aiškiai nurodyti dokumento kalbą (lietuvių, anglų ir pan.);
kurti lengvai transformuojamas lenteles, nenaudoti lentelių teksto išdėstymui;
leisti vartotojams valdyti turinio pokyčius (judėjimą, blyksėjimą, garsą, automatinį objektų
atsinaujinimą, sustabdymą, uţlaikymą);
garantuoti sąsajos veikimą, nepriklausomumą nuo įrenginių ir klaviatūros veikimą;
leisti vartotojams pasirinkti valdymo įrenginį: pelę, klaviatūrą, balsą;
naujausiomis technologijomis sukurtų el. leidinių turinys turi būti prieinamas asmenims,
turintiems senas naršykles, tam turi būti pateikiamos el. leidinių tekstinės alternatyvos;
pateikti aiškų navigavimo mechanizmą: orientavimosi informacija, navigacijos juostos;
rašyti aiškiai, suprantamai, taisyklinga kalba; Visam tam pasiekti, prieš išleidţiant, publikuojant el.
leidinį, būtina atlikti testavimą.
3. Patikimumas ir tęstinumas
Vаrtotojai turi būti gаrаntuoti, kad informаcijа yra pаtikima, žinoti, kas atsakingas už
informacijos turinį, kas yra leidinio autorius. Dokumento dizainas turi būti pastovus ir stabilus, tai
negalioja el.leidiniams, kurie yra išleisti kaip spаusdinto leidinio variantai. Dokumentas privalo būti
randamas toje pat vietoje, pagal tokius pat raktinius žodžius visada, dabar ir ateityje. Informacija
turi būti prižiūrima, reguliariai atnaujinama,informuojаnt apie pakeitimus vartotoją. Prieš išleidimą
(publikavimą) leidiniai turi būti testuojami:
naudojаnt visų rūšių naršykles originalioje kūrimo platformoje;
naudojаnt visų rūšių naršykles kitoje negu kūrimo platforma;
naudojаnt naršykles ir personaliniuose kompiuteriuose, ir darbo stotyse;
įdiegus į serverį;
analizuojant dizainą esant įvairioms monitoriaus skiriamosioms galioms ir dydžiams;
patikrinti visus vidinius ir išorinius dokumento ar svetainės ryšius;
patikrinti grafikos rezoliuciją ir dydžio keitimus;
jei leidinyje yra formos ar el. pašto siuntimo priemonės, patikrinti, ar grąžina tinkamą naudojimui
aukšto formato informaciją ir ar ją išsaugo atitinkamame serverio kataloge;
dar kartą testuoti, naudojant minimalią naršyklės konfigūra
ciją ir iš nutolusios
vietovės;
testuoti iš naujo, atlikus kokius nors pakeitimus.
Norint, kad el. leidinys būtų registruotas bibliotekos elektroninių šaltinių registre,
nepakanka to, kad el. leidinys egzistuotų atskirai. Reikia, kad jis būtų aiškiai identifikuotas, būtų
pastoviai pasiekiamas reguliariai palaikomas ir laisvai prieinamas visuomenei. Atsakomybė už el.
leidinį turi būti konstatuota leidinyje ir bet kokio originalaus el. leidinio vientisumas privalo būti
protingai (priimtinai) išsaugotas. Leidėjas turi palaikyti tiek leidinių, kurie yra publikuojami kaip
spausdintas variantas, tiek ir el. formatų patikimumą ir tęstinumą.
Elektroninės knygos pasaulinėje rinkoje
Jungtinėse Аmerikos Vаlstijose (JAV) аtsirаdusios
elektroninės knygos 2011–2012 m. išsikаriаvo net ketvirtаdalį rinkos. Kаdаngi аnglų kаlba
pаrаšoma dаugiаusia knygų, JAV išleistos knygos pelno pripažinimą ir Didžiojoje Britanijoje, joje
e. knygos užima
15% rinkos. Tačiau tokiose šalyse kaip Ispanija, Vokietija, Danija skaitmeninių knygų kiekis
rinkoje
neperkopia net 4%, o likusiose Senojo Žemyno šalyse e. knygų dalis rinkoje visiškai nedidelė –
keliaujant į Rytus, sаko Dаrius Vosylius, e.knygų plаtinimu užsiimаnčios UAB „Prodigitа“
vadovas.
Pаsaulinis e. knygų rinkos lyderis Аmazon.com valdo 65 proc. e. knygų rinkos. Šios
kompаnijos pelnas 2010-аisiais buvo dаugiau kaip milijаrdas JAV dolerių. Viena iš priežаsčių,
kodėl e. knygos taip spаrčiai plinta, yra ekonomiškumas: jos pigesnės negu popierinės, dаugumos e.
knygų kaina ne didesnė kaip 10 dolerių, o kai kurios platinamos nemokamai. „Amazon“ skelbia,
kаd šiemet Jungtinėje Kаrаlystėje ir JAV elektroninių knygų pаrdаvimai jau aplenkė spausdintas
knygas. Remiantis JAV surinktais duomenimis, elektroninių skaityklių savininkai vidutiniškai per
metus perskaito 24 knygas, spausdintų knygų skaitytojai – 15.
Naujausiais tyrimais, kuriuos 2011 m. pradžioje paskelbė JAV Knygų industrijos
studijų grupė (Book Industry Study Group), įtakinga knygų prekybos strategijų ir tyrimų
organizacija, atskleidė, kad 75% studentų, dalyvavusių apklausoje, teikia pirmenybę spausdintai
mokymo medžiagai. Tyrimo ataskaitoje "Studentų požiūris į išteklius aukštojo mokslo sektoriuje"
atsiskleidė ir kiti įdomūs rezultatai, apibūdinantys e.išteklių naudojimą:
12% studentų teigė, kad teikia pirmenybę e. leidiniams. Tai daugiausia nuotolinių studijų
programos studentai, arba tie, kurie mokosi magistrantūroje. Elektroniniai mokymosi šaltiniai jų
vertinami dėl patogios ir pigesnės prieigos.
60% apklaustųjų nurodė, kad teikia pirmenybę vadovėliams - ir elektroniniams, ir spausdintiems - ir
perka juos knygyne.
Daugiau nei 40% studentų nurodė, kad buvo įsigiję e. knygas iš piratinių svetainių. Be to, jie teigė,
kad kopijuoja savo bendrakursių e. išteklius.
Pav. 3. Knygų naudojamumas tarp vaikų (žydra – spausdintos knygos, oranžinė – e.knygos, geltona – neskaito knygų)
JAV psichologijos studijų programos studentų tyrimo rezultatai parodė, kad nepaisant
didėjančio e. išteklių populiarumo, studentai dar vis laiko spausdintinius leidinius patogesniais. JAV
tyrinėtojai nurodo, kad 90% studentų, kuriems buvo suteikta galimybė nupirkti e. knygą studijoms
vietoj brangesnės spausdintinės mokymo priemonės, nepasirinko e. ištekliaus.
Tačiau kitokius rezultatus atskleidė Jungtinėje Karalystėje vykdytas verslo vadybos
studentų tyrimas. Pasirodo, kad verslo vadybą studijuojantys studentai teikė pirmenybę
elektroniniams leidiniams. Tačiau tyrinėtojai pažymėjo, kad aktyviam tokių leidinių naudojimui
įtakos turėjo tai, kad knygas aktyviai rekomendavo dėstytojai, skatinta jomis naudotis ir
bibliotekoje. Kaip ir kituose tyrimuose, studentai vertino elektroninius išteklius už jų prieinamumą
ir patogumą. Tačiau net ir šis tyrimas parodė, kad elektroninių leidinių naudojimas visiškai
nesąlygojo spausdintinių leidinių prekybos.
E. leidinių naudojimui turi įtakos daugelis veiksnių. Jungtinėje Karalystėje tyrimą
atlikę mokslininkai pažymi, kad naudojimasis e.leidiniais priklauso ir nuo jų įvairovės, prieigos ir
navigacijos patogumo, nepatogumų, kylančių skaitant elektroninį tekstą ir daugelio kitų veiksnių.
Taigi matome, kad e. leidinių integravimas į studijų procesą priklauso ne tik nuo naujų
laikmenų, formų ir jų tam tikrų savybių. Nesant pakankamam informavimui, atvirumui naujovėms
ir kartais dėl nepatogumo, prastos e. leidinių kokybės, subjektyvių požiūrių, pastarieji gali neprigyti
studentų "virtualiose lentynose". Galbūt dėl to, ir tyrimai pateikia skirtingus rezultatus.
Kaip žinia, tikriausiai pati aktualiausia problema, susijusi su elektronine leidyba – nesudėtingas
kūrinių plagijavimas, tapęs tikru galvos skausmu viso pasaulio leidėjams. Dž. Bilderis pristatė
apsaugą nuo mokslinių tekstų plagijavimo CrossCheck. Šios sistemos privalumas – ne tik
plagijavimo prevencijos technologija iThenticate, bet ir duomenų bazių, su kurių publikacijomis
sutikrinamas rankraštis, dydis.
Be to, CrossCheck turi galimybę įvairiais formatais parengtą tekstą sulyginti ne tik su straipsniais
uždarose duomenų bazėse, bet ir su pavieniais informacijos šaltiniais internete. Plagijato
identifikavimo sistema tikrina tekstą anglų, lietuvių ir kitomis kalbomis. Prie šio projekto iki šiol
prisijungė virš 130 pasaulio leidėjų.
Deja, sistemoje neišvengiamai esama ir trūkumų. Kol kas CrossCheck negali lyginti
nuotraukų, grafikų, lentelių bei formulių. Leidėjams, apsaugantiems savo publikacijas CrossCheck
sistema, Dž. Bilderis patarė prie šių publikacijų talpinti CrossCheck logotipą kaip turinio
originalumo užtikrinimą bei apsaugą nuo potencialių kopijuotojų. Ši apsaugos nuo plagijavimo
technologija 2008 m. laimėjo ALPSP (The Association of Learned and Professional Society
Publishers) apdovanojimą už leidybos inovaciją.
Pav. 4. Knygos skaitymo evoliucija
Grįžtant prie knygų galima spėti, kad joms liko kiek daugiau nei laikraščiams. Tiek
vienu, tiek kitu atveju svarbiausias pokyčių stabdis – emocinis prisirišimas prie rašalo ir popieriaus.
Jei popierines knygas dažnas iš mūsų nuoširdžiai myli, tai vargiai ar daugelis tą patį pasakytų apie
laikraščius. Kol kas veikia įprotis, bet per 20 metų jis tikrai pasikeis.
Išvados
Elektroninės knygos labai populiarėja pasaulyje, ypač anglakalbėse valstybėse,
tokiose kaip JAV ir D.Britanija. Spėjama, kad ir kitur e.leidiniai turėtų populiarėti, bet tai nėra toks
jau spartus reiškinys. Lietuva kol kas gerokai atsilieka elektroninių leidinių skaičiumi nuo kitų
Europos valstybių, tai sąlygoja kitų žmonių požiūris, leidyklų pozicijos, finansų stoka.
Pasaulyje vis dar populiariausios išlieka Amazon ir Google kompanijos, kurios siūlo didelį kiekį
įvairiausių elektroninių leidinių pasiekiamų internetu, mažesnes leidinių kainas, o nusipirktą knygą
galima tuojau pat išsaugoti kompiuteryje.
Elektroniniai leidiniai tai ne tik masinių komunikacijų priemonė, žadanti globalią visų
leidėjų ir jų išteklių jungtį, bet ir galimybė saugoti duomenų bazes, teikti naujausią informaciją,
naudojant paieškos mechanizmus, bet ir kaupti, archyvuoti, daug paprasčiau, sutaupant laiko ir lėšų.
Dėl to elektroniniai leidiniai ir toliau populiarės bei veršis į rinkos aukštumas, bei kada nors gal net
išstums popierinę spaudą iš rinkos.
Paveikslėlių sąrašas Pav. 1. Pirmoji lietuviška e.knyga „Pelytė Smailytė ir gelbėtojai“.
Pav. 2. Elektroninių leidinių tipai
Pav. 3. Knygų naudojamumas tarp vaikų (žydra – spausdintos knygos, oranžinė – e.knygos,
geltona – neskaito knygų)
Pav. 4. Knygos skaitymo evoliucija
Literatūros sąrašas Andriukaitienė I., Vaitasius K. „Elektroninė leidyba“ . Mokomoji paskaitų medžiaga. – Kaunas,
2013. – 50 p.
http://it.lrytas.lt/techno/elektroniniu-knygu-leidejai-lietuvoje-bijo-paveluoti-i-traukini.htm : Žiūrėta
2016 05 18
http://mokslai.lt/referatai/komunikacijos/elektronine-leidyba.html : Žiūrėta 2016 05 18
http://www.zarasubiblioteka.lt/lt/latlit-projektas/1111-elektronines-knygos-pasaulyje : Žiūrėta 2016
05 18
http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/pasirode-pirmoji-lietuviska-elektronine-knyga-4809.html : Žiūrėta
2016 05 18
Elektroninė knyga ir jos raida
http://www.kf.vu.lt/dokumentai/Mokslas/Moksliniai_straipsniai/Gudinavicius_Skaitmenines_knyga
_ir_jos_raida.pdf : Žiūrėta 2016 05 18
http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110615_131219-73966/
DS.005.0.01.ETD : Žiūrėta 2016 05 18
http://www.lidata.eu/index.php?file=files/mokymai/hsm/hsm.html&course_file=hsm_3_1.html
: Žiūrėta 2016 05 17
https://books.google.com/books?uid=108335041736218635186&hl=lt : Žiūrėta 2016 05 14
Apie Gutenbergo projektą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Gutenbergo_projektas: Žiūrėta 2016 05 18
Popierinė knyga miršta ir tai yra puiku (Zinevičius A. )
http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/popierine-knyga-mirsta-ir-tai-yra-puiku.d?id=59966653 :
Žiūrėta 2016 05 18