svarbiausi es metų įvykiai ir prognozės ateičiai

Svarbiausi ES metų įvykiai ir prognozės ateičiai

Dr. Ramūnas VilpišauskasVU TSPMI profesorius

Pranešimas metinei konferencijai „Europos Sąjungos politikos ir ekonomikos aktualijos“Lapkričio 9 d., 2012 m.

www.tspmi.ltfacebook.com/TSPMI

Mus rasite:

• Kas vyksta ES?• Krizės priežastys;• ES reakcija;• Kur juda ES?• Kur stovi Lietuva?

Pranešimo struktūra:


Mus rasite:

• ES darbotvarkėje jau trečius metus dominuoja euro zonos (valstybių) krizės klausimai – apie tai toliau šiame pristatyme;• Menka pažanga įgyvendinant Vieningos rinkos aktus, nors krizės poveikis jai irgi ribotas;• Sudėtingos derybos dėl naujos daugiametės finansinės perspektyvos;• Rytų partnerystėje ir derybose dėl narystės ES proveržių nepasiekta.

Kas vyksta ES 2012 m.:


Mus rasite:

Įstrigusi virsme? Nuo bendrosios rinkos link ekonominės sąjungos

Ekonominės integracijos forma

Nėra tarifinių kliūčių prekybai

LPE + bendri išorės muitai

MS + “keturios laisvės”

BR + vieninga pinigų politika

EPS + bendras biudžetas ir mokesčiai

Laisvos prekybos erdvė (LPE)

+ _ _ _ _

Muitų sąjunga (MS)

+ + _ _ _

Bendroji rinka (BR)

+ + + _ _

Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS)

+ + + + _

Fiskalinė ir politinė sąjunga (federacija)

+ + + + +


Mus rasite:

Mastrichto sutartimi (1992 m.) buvo numatyta kurti EPS, apimančią:• vieningą pinigų politiką:

nepriklausomas centrinis bankasbendra valiuta, bendra palūkanų norma;

• ekonominės politikos koordinavimą:fiskalinės politikos taisyklės (biudžeto deficito, skolos ribos),sankcijos už taisyklių nesilaikymą,Sanglaudos fondas;

• Vėliau numatytas ir konkurencingumo stiprinimas (2000 m. Lisabonos strategija, vėliau Europa 2020).

ES – neoptimali valiutos erdvė, bet...:


Mus rasite:

Politinės ekonomijos aiškinimai:

• auganti tarpusavio prekyba ir kapitalo srautai; •Vieningos rinkos programos (1992) sukurtas postūmis;• Verslo palaikymas ir EK lyderystė;

• valstybių požiūrių į makroekonominę politiką supanašėjimas (monetarizmas);• susivienijusios Vokietijos ir Prancūzijos sandoris;

• „Šiukšliadėžės“ arba „rankų susirišimo“ efektas.

Tai kodėl sukurta EPS?


Mus rasite:

Europos Komisijos argumentai (1990): Summarized in terms of the three major objectives of economic policy, the

likely impact of EMU is:(i)Microeconomic efficiency: sure advantages, as a single currency and economic union complement the single market and add to its impact. One market needs one money. (ii)Macroeconomic stability: sure advantages as regards better overall price stability (i.e. both very low inflation on average, and low variability) assuming that the issues of institutional central bank design are handled well, and probably some gain also in terms of the stability of the real economy (lesser fluctuations in output and employment).(iii)Equity as between countries and regions: opportunities and risks for all regions, and no a priori balance of relative advantage for the original or newer Member States. The least-favoured regions have a real opportunity for rapid catch-up. EMU, like 1992, is a positive-sum game.


Mus rasite:

EPS pagrįsta tikėjimu, kad supanašėjimas įvyks, bet:


Mus rasite:


Find us @

Spreads before and after the creation of EMU (OECD 2012):


Mus rasite:

• Įvedus eurą, supanašėjo palūkanų normos;• Atpigus skolinimuisi Pietų Europoje, išaugo viešojo ir privataus sektorių išlaidos;• Vyko statybos, bet ne struktūrinės reformos;

BE TO• Nemanipuliuojant statistika Graikija nebūtų tapusi EPS nare.

Po pigių pinigų laiko, atsiskaitymo metas:


Mus rasite:

• Valstybių konkurencingumo ir viešųjų finansų krizė?• Finansinių institucijų krizė?• Neišbaigtos EPS institucinės architektūros krizė?• Susitarimų laikymosi krizė? Pasitikėjimo krizė?

Tad kokia tai krizė?


Mus rasite:

“It was an illusion to think that we could have a common currency and a single market with national approaches to economic and budgetary policy” J. M. Barroso, State of the Union address, the European Parliament, September 28, 2011.

„At its root, the crisis results from:• Irresponsible practices in the financial sector;• Unsustainable public debt, and also;• A lack of competitiveness in some Member States.On top of that, the Euro faces structural problems of its own. Its architecture has not been up to the job. Imbalances have built up.“J. M. Barroso, State of the Union address, The European Parliament, September 12, 2012.

Europos Komisijos požiūris:


Mus rasite:

Kas sprendžia euro zonos reikalus?


Mus rasite:

• “In addition to the harmonised monetary policy we have at the European level with the European Central Bank, [we need] stronger institutions to oversee the implementation of a commonly agreed finance policy”

W. Schauble, interview with Financial Times, (FT, October 30th, 2011)

• “Strict fiscal rules and automatic sanctions” A. Merkel, Speech to the Bundestag (FT, December 3-4, 2011)• “Without doubt, we need more and not less Europe” […]

“That’s why it’s necessary to create a political union, something that wasn’t done when the euro was launched.” […] “We believe that we will stand better together if we are ready to transfer competences step by step to Europe”.

A. Merkel, (FT, February 9th, 2012)

Fiskalinė sąjunga pagal Vokietiją:


Mus rasite:

• A “limited fiscal union” which would include “a euro area finance ministry” able to veto “national budgets that could threaten euro-area sustainability” and “provide support to illiquid but solvent governments” relying “on federal tax resources” (Marzinotto, Sapir, Wolff, 2011);• The introduction of the euro bonds, harmonization of taxes and a transfer resources from a country in a boom state to a country experiencing recession (Morelli, Luque, Tavares, 2011)• The ECB providing unlimited guarantee of a maximum bond spread and increasing short-term liquidity for the banking sector, firm time table for a eurozone bond and fiscal union with a treasury (Munchau 2011).

Ką siūlo analitikai:


Mus rasite:

• Dvidešimties metų senumo taisyklių laikymasis – Europos semestras, „šešių paketas“, „dviejų paketas“, fiskalinio stabilumo paktas (įgyvendinimas);• Reformos euro zonos šalyse mainais už finansinę paramą (suvereniteto ribojimo politika);• Finansų rinkų reguliavimo priemonės, tiesioginių mokesčių derinimas (naujos politikos priemonės);• Europos stabilumo mechanizmas (ESM) – federalinio biudžeto užuomazga? ECB operacijos – pinigų spausdinimo pradžia?• Euro zonos (17), euro-plus pakto (23), ES 25 įtvirtinimas (didėjanti diferenciacija).

Kur juda ES?


Mus rasite:

• Integruotas finansinis sektorius - bankinė sąjunga 2013 m. (bendras priežiūros mechanizmas, bendras indėlių draudimas);• Integruota viešųjų finansų priežiūra - fiskalinė sąjunga (stipresnė priežiūra, koordinavimas ir judėjimas link bendros skolos ir fiskalinio solidarumo); • Integruota ekonominė politika – koordinuoti veiksmai augimui ir konkurencingumui stiprinti (kontraktai su euro zonos šalimis);• Institucinės reformos – demokratiniam legitimumui ir atskaitomybei stiprinti (Europos politinė erdvė, Europos partijų diskusija dėl EK pirmininko 2014 m.);• ES sutarties keitimas?

Kur juda ES - ambicingas kapanojimasis link didesnės diferenciacijos ir gilesnės

integracijos artimiausiame dešimtmetyje?


Mus rasite:

• Vyksta ES sprendimų politizacija, išnykstant „tyliai pritariančiam, nors ir neaiškiam„ visuomenės požiūriui, sukuria naujus apribojimus tolesnei centralizacijai ir federacijos kūrimui (“vague but permissive public opinion“(E. Hass, 1968);• Politizacija kyla iš perskirstomosios politikos, kuri dominuoja sprendžiant euro zonos (šalių) problemas (“who gets what when and how“, H. Laswell, 1935);• Iki šiol ES dominavo reguliavimo politikos klausimai, o dabar iškyla esminė dilema yra tarp didesnio perskirstymo tarp euro zonos šalių ir didesnės jų kontrolės bei... ? • Ryžtingas sprendimas Europai („the decisive deal for Europe“, Barros, 2012) išlieka nuo realybės atsieta retorika.

Gilesnės integracijos ribos:


Mus rasite:

• Teisiškai esame “laikinai” ne EPS, bet euro zonai praradus patrauklumą, laikinumas tampa nuolatiniu;• Lito susiejimas su euru (valiutų valdybos pagrindu) reiškia, jog jau esame EPS, tik nenaudojame euro;• mokame už valiutų keitimą bei investicinę (ir politikų neprognozuojamumo) riziką;• neprisidedame prie garantijų euro zonos šalims;• tikėtina, jog Lietuva eurą įves su Lenkija, o ne su Latvija.

Lietuva skersvėjyje...

Dėkoju už dėmesį!

Mus galite rasti:

www.tspmi.lt

facebook.com/TSPMI

twitter/TSPMI

svarbiausi es metų įvykiai ir prognozės ateičiai

Documents