MONI ATSILIEPIMAI APIE BBP:

Kadangi tikiu, kad tik abipusis nuoirdus supratimas padeda ilaikyti santarv, nepaprastai diaugiuosi, kad mano supratim sustiprino i knyga. Juk kiekvienas i ms jaunas ir senas esame tos santarvs liepsnels sergtojai.LUCY LEU, Bendravimas be pykio centro valdybos nar. Sietlas, Vaingtonas.

A iskiriau du svarbiausius BBP aspektus:siklausyti kito ne ir suprasti, jog is mogus teikia pirmenyb kitiems dalykams nei tu.sijausti ir suprasti kito padt, ir tada beviltik situacij kaip nebta.TOWE WIDSTRAND, konsultantas organizaciniais klausimais. Lidingas, vedija.

A suavtas, kaip BBP tinka medicininje praktikoje. Jauius daugiau energijos ir diaugsmo dirbdamas, ir visa tai dl BBPO.DR. PASCALE MOHLO, gydytojas. Paryius, Pranczija.

Siaubinga vl patirti baims, panikos akimirkas, nesupratim, vili lugim, nusivylim, neteisyb. Lidniausia, kad kuo toliau, tuo blogiau maa vili k nors pakeisti. Taiau tie, kurie lank M. B. Rozenbergo paskaitas, pajuto didiul nor vadovautis BBP, padedaniu taikiu bdu sprsti aminj Ruandos konflikt.THEODORE NYILIDANDI, Ruandos Usienio reikal departamentas. Kigalis, Ruanda.

M. B. Rozenbergas supaindino ms miestelio pradins mokyklos mokytojus su BBP pagrindais. Kai mes, mokytojai, mme dstyti dalyk mokiniams, patys imokome nuoirdiai elgtis. Kai vaikai pradjo laisvai ireikti jausmus, norus, praymus, gin bei konflikt tarp j labai sumajo. LOIS HUDSON, mokytoja. Klivlendas, Ohajo valstija.

TURINYS:

PADKA

PIRMAS SKYRIUSNuoirdus bendravimas be pykio. Esm.

anga

Taip jau yra, kad mogus diaugiasi ir duodamas, ir gaudamas. Todl didesn gyvenimo dal mane kamavo du klausimai: kas veria mus prarasti gimt gerum ir elgtis nemogikai bei neteisingai ir atvirkiai kas padeda neprarasti gerumo net ir sunkiausiomis aplinkybmis?iais klausimais susidomjau dar vaikystje, madaug 1943 met vasar, kai ms eima persikl Detroit Miigano valstijoje. Prajus savaitei po ms atvykimo, dl kakokio incidento vieame parke kilo rasiniai neramumai. uvo daugiau nei 40 moni. Kadangi gyvenome kaip tik toje vietoje, kur buvo panaudotas smurtas, tris dienas turjome praleisti namie usirakin.Pasibaigus riaums, pradjau lankyti mokykl, kur turjau progos sitikinti, kad net vardas, kaip ir kita odos spalva gali kelti pavoj. Kai mokytoja, tikrindama lankomum, itar mano vard, du berniukai piktai panairavo mane ir itar kakok od, kurio niekada nebuvau girdjs; kaip vliau suinojau, taip mons kreipiasi ydus, nordami juos paeminti. Po pamok tie patys berniukai jau lauk mans; jie parblok mane ant ems, spard, mu.Todl jau nuo 1943 m. vasaros pradjau gvildenti iuos du klausimus, kuriuos paminjau anksiau. Kas mums suteikia galios neprarasti gerumo net be galo blogomis aplinkybmis? Galvoju apie tokius mones, kaip Ely Hilesum, kuri kaldama vokiei koncentracijos stovykloje, isaugojo mogikum netgi atsidrusi absurdikose situacijose. Memuaruose ji rao:A nesu i t, kurie greit isigsta. Ne todl, kad biau labai drsi, bet todl, kad inau, jog bendrauju su mogikomis btybmis, taigi, kaip galdama daugiau suprasti turiu visk, k jie daro. Tai man ryt buvo svarbiausia. Ne todl, kad suirzs jaunas gestapo karininkas auk ant mans, bet todl, kad nejauiau jokio pasipiktinimo, o tik gailest jam. Labai norjau jo paklausti: Ar tavo vaikyst buvo nelaiminga? O gal tave nuvyl mergina?Taip, jis atrod suirzs, nirus, iseks. A galjau taip ir pasielgti, taiau inojau, kad apgailtini jaunuoliai kaip is, turintys iek tiek teisi valdyti monij, yra pavojingi.Ely Hylesum. Memuarai.

Kalba, odiai turi didiul reikm visiems monms. Kalbdami mes labai priartjame prie bendravimo (kalbjimo ir klausymo), skatinanio nuoirdiai duoti, tiesianio tiltus ne tik mus paius, bet ir kitus. Tai a vadinu nuoirdiu bendravimu, arba BBP.Be pykio suprantu kaip natrali mogaus gerumo bei gailestingumo bsen, kai irdyje nra vietos blogiui, smurtui. Neretai, net patys to nesuvokdami, pasielgiame nehumanikai, -odiais skaudindami ir save ir kitus.

BDAS SUTELKTI DMESIUI

Kalba, kaip bendravimo gdiai, padedantys ilikti mogumi net ir sunkiausiomis slygomis, yra BBP pagrindas. Tai ne naujiena; visa, kas susij su BBP, inoma jau nuo sen laik. Ms tikslas prisiminti, k ir taip jau seniai inome, kaip mes, mons, turtume elgtis vienas su kitu, kaip taikyti ias inias gyvenime.BBP yra ms vadovas, kai norime ireikti save ir igirsti kitus. Ms odiai yra smoningas atsakas tai, k suvokiame, jauiame, ko norime. Aikiai ir nuoirdiai ireikdami save, parodome pagarb bei supratim kit atvilgiu. BBP lavina gebjim dmiai stebti ir suvokti mus veikianius veiksnius bei elgesio manieras. Mes imokstame atskirti ir aikiai ireikti tai, ko i tikrj norime tam tikrose situacijose. Lyg ir paprasta, bet kartu sudtinga.BBP senus sitikinimus pakeiia naujais, todl pradedame visikai naujoje viesoje suvokti save ir kitus, bei ms santykius, ketinimus. Prieinimsi, gynyb, bei kitokius nenuoirdius poelgius turime labai valdyti ir kontroliuoti. Kiekvienas savo gerumo gelmes pasieksime tik tuomet, jei aikiai suvoksime, k jauiame ir ko mums reikia, o ne tyrinsime ir teisime vienas kit.BBP skatina siklausyti save ir kitus, puoselti pagarb, atidum, sijausti kito padt, paadinti abipus trokim duoti i irdies.Nors apie BBP ir kalbame kaip apie bendravimo proces ar kalb, skleidiani nuoirdum, jis vis dl to yra daug daugiau nei procesas ar kalba. BBP nuolatos mums primena, kad sutelktume dmes tai, kas padt gauti visk, ko troktame. tai pasakojimas apie igrus vyrik, kuris visomis keturiomis kako iekojo gatvs lemp viesoje. Pro al js policininkas pasidomjo, k vyrikis veikia. Iekau mainos rakteli, - atsak pastarasis. Ar ia juos pamette? pasiteiravo pareignas. Ne, pameiau aljoje. Matydamas sumius policininko veid, mogus suskubo pasiaikinti: ia daug geresn viesa.BBP yra bdas, lavinantis mano elges, kai j sutelkiu, siekdamas usibrto tikslo. Gyvenime a troktu abipusio gerumo bei nuoirdumo.Mes duodame, skatinami diaugsmo altinio, prasiverianio i ms irdi, kad galime pagrainti kito gyvenim. Davimas daro ger ir tam, kuris dav, ir tam, kuris gavo. Vienas diaugiasi tuo, k prim, kitas patenkintas, jog galjo pasitarnauti kieno nors gerovei.Nebtinai visi mons, su kuriais bendraujame, turi imanyti BBP ar stengtis gerai su mumis elgtis. Jei mes vadovausims BBP principais, t.y. nuoirdiai duoti ir priimti, ir darysime visk, kad kiti suprast, jog tai svarbiausia, jie prisids prie ms, ir tada sigebsime patenkinti vieni kit pageidavimus. A sutinku, jog tai ne visada labai greitai pasiekiama. Taiau dar kart drstu teigti, jog gerumas prays vis ms irdyse, jei bsime itikimi BBP principams.

BBP MODELIS

Nordami pasiekti abipus tiksl nuoird davim, - turime susipainti su pagrindinmis keturiomis BBP modelio dalimis.

Pirmiausia mes tiriame situacij, stebime, k sako ar daro kiti ir ar pagerja nuo to ms gyvenimas, ar ne? Visa gudryb ta, ar gebame aikiai pasakyti: patinka mums, k mons daro, ar ne, bet jokiu bdu nekritikuoti j, ir neteisti.Antra, stebdami situacija, ireikiame jausmus: ar esame skaudinti, isigand, pyk, o gal linksmi, patenkinti.Treia, mes isakome poreikius, susijusius su uvaldiusiais jausmais. BBP ir susideda i i dali, padedani tiesiai viesiai pasakyti, kaip jauiams.Feliksai, kai pamatau nevarias kojines po stalu, o kitas netoli televizoriaus, mane tai siutina. Noriu, kad bt tvarka namuose, - itaip kreipdamasi paaugl sn, mama panaudoja visas tris BBP dalis.Ji galt pavartoti ir ketvirtj graiai papraydama: gal malontum pasidti kojines savo kambaryje ar mesti jas skalbimo main? ketvirtja dalimi papraome kit padaryti k nors, kas pagerina ms gyvenim.Vadinasi BBP turi dvi puses. Pirmoji aikus savs ireikimas, antroji tai, k mes gauname. Svarbiausia suvokti, k kiti stebi, jauia, ko jiems reikia, ir galiausiai atrasti bd, kaip ipildyti j pageidavimus.Sutelk dmes iuos esminius dalykus, jauiame, kad bendravimas mus nea pirmyn ir atgal, atgal ir pirmyn: k a pastebiu, jauiu, ko noriu; ko praau dl geresnio gyvenimo; k tu stebi, jauti, ko nori; ko praai dl geresnio gyvenimo....

BBP MODELIS1. Veiksm, darani tak ms gerovei stebjimas

2. Kaip jauiams dl to, k stebime

3. Poreikiai, norai ir trokimai, sukeliantys jausmus

4. Konkrets praymai dl geresnio gyvenimo

iuo modeliu naudojams tada, kai ireikiame save, ir tada, kai gauname informacij, susidedani i anksiau mint keturi dali. Pravartu siminti, jog BBP nra tam tikr formuli rinkinys. J galima pritaikyti bet kokiose situacijose, bet kuriai asmenybei ir kultrai. BBP tai ne odi aismas. Jo esm t keturi dali visuma.

BBP MS GYVENIME IR PASAULYJEBBP labai praveria bendraujant su vairaus lygio monmis ir vairiausiose situacijose. Asmeniniuose santykiuose; eimoje; Mokykloje; Organizacijose, institucijose; Diplomatiniuose santykiuose; Darybose; vairaus pobdio diskusijose bei konfliktinse situacijose.Vieniems BBP padeda sustiprinti intymius santykius. Pasakojimas moters i San Diego:Pvz 16 lapas virus.

BBP taikomas ir politinje arenoje. Pranczijos ministr kabineto nar, viedama pas savo seser, pastebjo, kad ji ir jos vyras visai kitaip elgiasi ir bendrauja vienas su kitu. kvpta pasakojimo apie BBP, usimin, jog kit savait kai kuriais svarbiais klausimais vyks derybos tarp Pranczijos ir Alyro. Nors laiko turjome nedaug, pasiuntme Paryi pranczikai kalbant instruktori Ministr kabinetui apmokyti. Pasak jos, derybos buvusios itin skmingos dl naujai gyt bendravimo gdi. Skaitydami apskaitas Izraelyje, kur buvo susirink skirting politini pair mons, iklausme daugelio j nuomon Vakar Kranto klausimu. Tie, kurie sikr Vakar Krante, mano vykdantys religin prievol, todl konfliktuoja su palestinieiais bei kitais izraelieiais, kurie pritaria Palestinos suverenitetui iame regione. Sesijos metu a ir mano padjjai supaindinome dalyvius, kas tai yra kito igirdimas, kviesdami juos paeiliui pasisakyti bei pasistengti suvokti kito padt. Po dvideimties minui viena i dalyvi pareik, jog galt isikelti i Vakar Kranto tarptautiniu mastu pripastam Izraelio teritorij, jei tik jos prieininkai sugebt iklausyti j taip, kaip ji dabar buvo iklausyta. irint globaliai, BBP yra daugelio bendruomeni, susiduriani su etninmis, politinmis, religinmis problemomis, pagalbininkas, mokantis taikiai sprsti konfliktus. Tai, kad BBP mokymas labai paplits ir juo naudojamasi konfliktinse situacijose, pvz., Izraelyje, Palestinoje, Nigerijoje, Ruandoje, Leone, mane labai diugina.

SANTRAUKABBP kelias, kur gerumas tiesia mus paius ir kitus. ingsniuojame juo, kai norime ireikti save ar igirsti kitus, o tai yra ne kas kita, kaip suvokimas, k stebime, jauiame, ko norime ir ko praome kit. BBP pabria nuodugnaus siklausymo, pagarbos, sijautimo kito padt svarb bei paadina abipus trokim duoti i irdies. Vieni vadovaujasi BBP, nordami bti geresni sau, kiti asmeniniams santykiams stiprinti, treti - nordami ilaikyti geresnius santykius darbe, politikoje.

BBP praktinis naudojimas

Situacija pristatant BBP Deheios pabgli stovykloje, kurioje meet buvo susirink apie 170 Palestinos musulmon. amerikieius jie tuo metu irjo itin nepatikliai. Bekalbdamas staiga igirdau keist sambrzd minioje. Jie nabdasi, kad Js amerikietis! spjo mane vertjas, kai vienas vyrikis staiga per mini pradjo irtis link mans. irdamas tiesiai mane, i visos gerkls suriko: mogudys! Netrukus prie jo prisidjo kiti, ir netrukus jau visi rk Choru: Samdytas udikas!, mogudys!Laimei supratau, kodl mons itaip jauia, ir ko jiems reikia. Pakeliui i pabgli stovykl pamaiau besimtanius tuius aarini duj balionlius, ant kuri buvo aikiai parayta Pagaminta JAV. inojau, kad pabgliai giliai irdyje jaut pykt JAV u Izraeliui tiekiamas aarines dujas ir kitus ginklus.Tada kreipiausi vyr, pavadinus mane mogudiu:A: ar js pykstate dl to, kad nortumte, jog mano alies vyriausyb kitaip naudot savo iteklius? (nebuvau tikras, ar mano spjimas teisingas, taiau inojau vien dalyk norjau kaip manoma geriau suprasti jo jausmus ir poreikius).Jis: taip, po galais, a siuts! Js galvojate, kad mums reikia aarini duj? Mums reikia kanalizacijos, nam! Mes norime turti savo al!.A: taigi, js esate siuts, bet priimtumte pagalb, pagerinani gyvenimo slygas bei padedani pasiekti politin nepriklausomyb. Jis: ar js bent sivaizduojate, k reikia itaip gyventi, kaip kad mes gyvename jau 27 erius metus? Ar bent nutuokiate, k visa tai mums reikia?A: matau, kad js baisiai nusivyls ir nematote, kad a ar kas kitas pajgt surpasti, k i tikrj reikia gyventi tokiomis slygomis.Jis: js norite suprasti? Pasakykite man, ar turite vaik? Ar jie eina mokykl? Ar jie turi aidim aikteles? Mano snus serga! Jis aidia atviros kanalizacijos utertoje teritorijoje! Jo klasje nra knyg! Sakykite, ar matte kada mokykl, kurioje nra knyg?A: taip, a siprantu, kaip sunku ia auginti vaikus, ko js, kaip ir visi tvai, troktate savo vaikams, - duoti isilaisvinim, suteikti galimyb aisti bei augti sveikoje aplinkoje...Jis: taip, gryna teisyb! ia nra joki mogaus teisi ar ne taip js amerikieiai, tai vadinate? Kodl niekas i js daugiau ia neatvaiuoja ir nesitikina, kaip ia laikomasi mogaus teisi!A: js nortumte, kad daugiau amerikiei suinot apie js kanias bei prie imdamiesi bet koki politini veiksm, rimiau susimstyt apie galimus padarinius?

Ms pokalbis dar tssi madaug 20 minui. mogus iklojo vis susikaupus skausm, o a klausiausi, stengdamasis suprasti jo klausimus bei poreikius. A nei pritariau, nei prietaravau. A primiau jo odius nei kaip puolim, bet kaip ipaint mogaus, norinio atverti savo siel bei pasidalyti su manimi savo skausmu.Kaip vyrikis pajuto, jog a j supratau, jau galjo iklausyti, kodl a atvykau j stovykl. Po valandos tas pats vyras, pavadins mane mogudiu jau pakviet piet pas save namus.

BENDRAVIMAS UKERTANTIS KELI NUOIRDUMUI.

Mstydamas, kas ukerta keli gimtam nuoirdumui, iskyriau specifinius kalbos vartojimo bei bendravimo bruous, kurie mano manymu, ir atspindi ms netinkam elges su savimi ir kitais. Kalbdamas kaip tik apie tok bendravim, vartoju isireikim nepriimtinas bendravimas.

MORALINI SAVYBI VERTINIMAS

Aplinkini moni moralini savybi vertinimas danai yra nepriimtino bendravimo prieastis. itaip tarsi teisiame mones, kad jie neteisingi ar blogi, kad j vertinimai, nuomons nesutampa su ms. ie vertinimai atsispindi tokiuose posakiuose: Bda ta, kad tu esi savanaudis. Ji yra tingin. Jie labai prietaringi. Tai visikai netinkama. Kaltinimai, eidinjimai, kritika palyginimai su kuo nors, - tai ir yra vertinimai.Viena poet yra pasakiusi: anapus visoki mini, idj, kas teisinga, o kas ne, yra laukas. Ten ir susitiksime, netinkamas bendravimas perkelia mus idj pasaul, kuriame sprendiama, kas dera, o kas ne. Tai kalba, kuria skirstome mones gerus ir blogus, atsakingus ir neatsakingus, protingus ir neimanlius ir t.t. Kalbdami mes teisiame kitus bei smerkiame j poelgius. Bdamas jaunesnis, bendravau su monmis visai nesusimstydamas, kas vyksta manyje. Kai susidurdavau su tokiais, kuri elgesys man nepatikdavo ar j j nesuprasdavau, manydavau, jog jie klysta. Kai mokytoja liepdavo apdaryti uduotis, kurioms a neturdavau noro, skirstydavau jas reikmingas arba niekam tikusias. Jei gatvje kas nors netiktai atsirasdavo prie mane, bemat reaguodavau Ei, tu, idiote! itaip vertindami, mes galvojame vien apie tai, k kiti daro ne taip, ir tik retkariais apie tai, k mes patys darome ne taip, kad ms nesupranta ir nesielgia su mumis taip, kaip nortume. Labiausiai linkstame skirstyti mones, nustatinjame, kaip smarkiai jie klysta, uuot pasisteng suprasti, ko trksta savitarpio supratimui.Todl, jei mano partner nori daugiau dmesio, nei a suteikiu, ji daniausia bna lipni, ir prisiriusi. Bet, jei to noriu a, tada ji jau yra alta bei bejausm. Jei mano kolega labiau rpinasi smulkmenomis nei a, jis stengiasi bti rpestingas bei smulkmenikas. Bet jeigu mane labiau nei koleg domina vairios smulkmenos, tada jis daniausiai tampa nerpestingas ir neatsakingas.Tokia moni analiz yra ms pai vertinim bei poreiki iraika. Taip elgdamiesi mes giname savo sitikinimus bei norus ir rodome prieikum tiems, kurie nesutinka su mumis. O jeigu jie sutinka su ms vertinimais bei norais, greiiausiai tai daro vedami baims, kalts ar gdos.Visi turime suvokti, kaip negerai, kai mons sutinka su mumis ne todl, kad nuoirdiai taip galvoja, bet todl, kad bijo ms, jauiasi kalti ar gdijasi. Anksiau ar vliau tai iaikja. Taiau tiek, kurie paklsta mums i baims, gdos ar kalts jausmo, jauia mums pagie, igyvena paeminim.Labai svarbu nesupainioti poirio vertybes ir moralini savybi vertinimo. Vertybs teigiami dalykai, kuriuos vertiname gyvenime: siningumas, laisv, taika ir t.t. moni moralines savybes vertiname pagal tai, kaip j poelgiai atitinka ms poir vertybes. Pvz.: Smurtas tai kakas baisaus. mons udantys kitus, yra blogi. Ar jus mok kas kalbti kalba, pabriania ms norus ir vertybes, o ne klydim t, kurie su mumis nesutinka? Pvz., uuot pasak Smurtas tai kakas baisaus, galtume pareikti: Man baisu, kai mons pasitelkia smurt konfliktams isprsti.Ry tarp kalboje esani odi ir smurto tiria kolorado universiteto profesorius O. J. Harvey. Pasinaudojs daugelio ali literatra, jis lentelje sura odius, kuriais skirstomi ir teisiami mons. Pasak profesoriaus, jis pastebjo, kad danai vartojami tokie odiai glaudiais siejasi su smurto ipuoliais. Nieko nuostabaus, kad kur kas maiau smurto turi tos kultros, kur mons galvoja apie kit norus, nei tos, kur visi yra skirstomi gerus ir blogus, nes blogi nusipelno bausms. 75 proc. televizijos program Amerikoje rodoma kaip tik tuo metu, kai labiausiai tiktina, jog jas stebs vaikai. Tuo metu rodomi filmai, kur herojus udo mones, arba juos iauriai mua. Jaunieji irovai mokomi, jog blogi vyrukai nusipelno bausms, ir su malonumu tam pritaria.Knygoje I silpnumo (Andrew Schmookler) tvirtina, jog bet kokio smurto odinio, psichologinio, fizinio, tarpo eimos nari, geni, taut pagrindas yra, mstymo bdas, jog tie, kurie anot tavs neteiss, yra tavo prieai. Taip pat bema nesugebame galvoti, k kitas gali jausti, ko pageidauja. ia pavyzdiu galime pateikti altj kar tarp Rusijos ir Amerikos. Amerikos vadovai apibdino Rusij kaip Blogio imperij, troktani sugriauti amerikiei santvark. Rusijos vadovai, savo ruotu JAV mones vadino tironais imperialistais, bandaniais juos pavergti. N viena i i ali nepripaino baims, slypinios u i drsi posaki.

MONI LYGINIMAI

Kitas moni vertinimo bdas yra j lyginimas si kitais. Dan Greenberg knygoje kaip paversti save apgailtinu su humoru parodo, kas atsitinka, kai pradedame save lyginti su kitais. Pasak jo jei skaitytojai trokta apsunkinti sau gyvenim, tegul lygins save su kitais. iuo tikslu jis pateikia kelet pavyzdi.Pirmasis i j rodo ideali fizini duomen vyr bei moter, kuri kn matmenys atitinka visuomens susikurtus standartus. Skaitytojai praomi palyginti savo kno duomenis su patraukli modeli matmenimis ir velgti savo trkumus. Kaip autorius ir tikjosi, is pratimas padaro savo: jauiams tokie apgailtini, palygin save su patraukliais monmis. Nusivyl veriame kit puslap ir suprantame, jog pirmas pratimas buvo tik apilimas. Kadangi fizinis grois yra iorinis, Dan Greenberg suteikia galimyb palyginti savo bei kit pasiekimus ir sugebjimus. Kaip pavyzd jis pateikia Mocart. Autorius ivardija visas kalbas, kuriomis kalbjo Mocartas, bei svarbiausius krinius, kuriuos sukr dar paauglystje. Tada skaitytojai praomi pagalvoti apie savo dabartinius sugebjimus ir palyginti juos su tais, kuriais Mocartas jau galjo didiuotis bdamas 12 met.Skaitytojai, kurie nepasiduoda i pratim taikai, gali sitikinti, kaip toks mstymas jiems trukdo nuoirdiai bendrauti.

ATSAKOMYBS VENGIMAS

Dar viena nepriimtino bendravimo prieastis atsakomybs vengimas. Danai mes sunkiai suvokiame, jog visada turime atsakyti u savo mintis, jausmus, veiksmus. Pavyzdiui, posakyje: Yra dalyk, kuriuos tu privalai atlikti, patinka tai ar ne pabriami tu privalai, visai nevertiname savo atsakomybs, o tik kito mogaus. Fraz: Tu verti mane jaustis esant kalt yra kitas pavyzdys, rodantis, kaip kalbdami nejauiame atsakomybs u savo jausmus ir mintis. Knygoje Eichmanas Jeruzalje raoma apie naci karinink Adolf Eichman. Autor parodo, kaip jis veng atsakomybs. Jo kalba vadinama Amtssprache (tarnybin kalba). Paprastai kai vokiei karininkai bdavo klausiami, kodl imdavosi tam tikr veiksm, jie atsakydavo: Virininkas liep, Toks sakymas ir pan. Atsakomybs u savo veiksmus bandome ivengti, kai savo veiksmus mginame pateisinti ar paaikinti:Neaikiomis prieastimis Sutvarkiau kambar, nes privaljau tai padaryti;Aplinkybmis, asmeniniais bei psichologiniais sitikinimais Geriu, nes esu alkoholikas;Kit elgesio poveikiu turjau suduoti vaikui, nes ibgo gatv;Valdios paliepimais pamelavau, nes taip elgtis man liep bosas;Grupiniu spaudimu pradjau rkyti, ners rk visi mano draugai;Apribojimais, nustatytos tvarkos taisyklmis pagal mokykloje nustatyt tvark dl io nusiengimo turiu tave paalinti i mokyklos;vairiais sipareigojimais nemgstu eiti darb, bet darau tai dl to, kad esu vyras bei tvas;Nevaldomais impulsais nepajgiau atsispirti norui suvalgyti sausain.

Kart, vykstant kartoms tv ir mokytoj diskusijoms apie bendravim be tarpusavio supratimo, viena moteris piktai paprietaravo: Visada yra dalyk, kuriuos privalai atlikti, patinka tau jie ar ne. Ir a nematau nieko blogo, sakydama savo vaikams, jog yra dalyk, kuriuos jie taip pat privalo atlikti. Paprayta pateikti pavyzd, k ji pati privalo padaryti, ji atr: Tai paprasta! Kas vakar turiu gaminti valg eimai. A pasakiau, kad man graudu girdti, jog vis gyvenim ji priversta daryti tai, ko nemgsta, ir ireikiau vilt, kad galbt BBP mokymasis nebus jai toks nemalonus.i moteris spariai moksi. Kursams baigiantis ji gro namo ir pareik eimynai, jog daugiau nebenorinti gaminti valgio. Prabgus trims savaitms susilaukiau atgarsio i jos eimos: pas mane atvyko du jos sns. Nekantravau igirsti, kaip jie reagavo, igird mamos apsisprendim. Jie nuoirdiai padkojo, nes mama nustojo dejuoti kas kart gamindama valg.Kakada vienos mokyklos mokytoja man prisipaino: Man nepatinka rayti paymius. Nemanau, kad jie reikalingi, jie tik sukelia mokiniams daugiau rpesi. Bet a turiu juos rayti: tokia jau tvarka. Kaip tik tuo metu skaiiau paskaitas, kokius odius pasitelkti, norint mokiniams pabrti j atsakomybes u savo veiksm svarb. Todl pasiliau mokytojai sakin: A priversta rayti paymius, nes tokia vietimo politika - pakeisti sakiniu: A raau paymius, nes a to noriu... Ji nedvejodama atsak: A nenoriu prarasti darbo. Bet man nepatinka taip atsakyti. Jauiuosi atsakinga u tai, k darau. Taiau tai yra svarbiausias dalykas, kur a bandau diegti, - atsakau jai.

KITI NEPRIIMTINO BENDRAVIMO ATVEJAI

Dar vienas ingsnis, ukertantis keli nuoirdumui, - kai savo trokimus paveriame reikalavimais. Skaitytojams tai tikriausia ne naujiena, jog nevykdius reikalavim, pasipila kaltinim krua arba susilaukiama bausms. Tai danai pasitaikantis bdas, ypa mgiamas t, kurie uima auktesnes pareigas.Mano vaikai dav man kelet tikrai verting pamok apie reikalavimus. Kakodl visada buvau sikals sau galv, kad a, kai tvas, galiu daug ko reikalauti i vaik. Taiau klydau. A galjau reikalauti visko, kas tik manoma pasaulyje, taiau niekaip nepriversdavau vaik k nors padaryti. Ta labai gera pamoka tiems, kurie mano, jog vien dl to, kad esame tvai, mokytojai ar vadovai, galime priversti kitus mones vykdyti ms reikalavimus. Tie jauni mogeliukai padjo man suprasti, jog negaliu priversti j k nors daryti. Tada jie leido man suprasti dar vien dalyk visada, kai bausdamas versdavau juos k nors daryti, jie savo ruotu btinai rasdavo bd priversti mane daryti tai, ko a nenordavau.Taigi, tinkamai atskirti praym nuo reikalavimo vienas esmini BBP aspekt.Netinkamai bendrauti galima ir dl to, jog vieni poelgiai vertinami gerai, kiti pasmerkiami. Santyk galima ireikti odiu nusipelnyti: Jis nusipelno bausms u tai, k padar. Tai sakydami galvojame, kad mons ra blogi ir nusipeln bausms., priversianios juos atgailauti bei pasikeisti. Tikiu, kad kiekvienas esame suinteresuotas, kad mons pasikeist, o ne bt nubausti.Daugelis i ms augome girddami, kad suaugusieji vienus mones lygindavo su kitais, reikalaudavo, teisdavo, bet nepaisydavo j jausm ar nor. Tokio netinkamo bendravimo imokstame jau ankstyvame amiuje. Todl turime kovoti su savo trkumais. Mokydamiesi tai daryti, danai klausiame savs, ar tai, k jauiame ir ko norime, yra gerai ar ne? Mes jau labai anksti imokstame nepaisyti to, k jauiame. Netinkamas bendravimas ir palaiko toki visuomen, kurios gyvavimas priklauso nuo daugybs paklusni, nuolanki moni. Atsivelgdami savo pai jausmus bei noris, mes galime daugiau nebeskirstyti moni paklusnius ir sakinjanius.

SANTRAUKA

Tokia jau ms prigimtis, kad nuoirdiai diaugiams ir gaudami ir duodami. Taiau turime suprasti, kad netinkamo bendravimo pavyzdiai, kaip moni moralini savybi vertinimas ir pan., rodo, tik tai, kad mes vertiname tuos, kurie nepritaria mums. Kitas tokio bendravimo pavyzdys vien lyginimas su kitais.

NEALIKAS STEBJIMAS

Pirmoji BBP slyga yra mokjimas atskirti stebjim nuo vertinimo. Mes turime stebti tai, k matome, girdime, lieiame, nesistengdami vertinti. Stebjimas yra svarbi BBP slyga, kai norime aikiai ireikti savo mint, poir kit asmen. Kai prie pastebjim dar pridedame ir vertinimus, gali bti, kad visa tai mons priims kaip kritik ir nenors igirsti, k jiems sakome.BBP nereikalauja, kad visada iliktume objektyvs ir vengtume vertinim; tik reikalauja suvokti skirtum tarp stebjimo ir vertinimo. BBP yra kalba, kuria siekiama lankstumo; vertinimai turt bti stebjim padariniai. Pasak semantiko Vendelio Donsono, vartodami nelanksi kalb ir nordami ireikti tikrov, kuri nuolatos keiiasi, susikuriame daug problem: Ms kalba nra tobula, j sukr senovs mons, kurie daug o neiman. Ji gerai tinka, kai kalbame apie stabilum ir pastovum, apie panaumus, apie paslaptingus pasikeitimus, greit pasveikim, paprastas problemas ir galutinius sprendimus. Vis dl to pasaulis, kur stengiams apibdinti ia kalba yra kupinas vairi proces, pasikeitim, vystymosi. Todl problema yra ta, kad ms nuolat kintantis pasaulis nesiderina su nelanksia kalba.Pavyzdin daina

AUKIAUSIA MOGAUS PROTO FORMA

Ind filosofas J. Krinamurtis kart yra pasaks, jog stebjimas be vertinimo yra aukiausia mogaus proto forma. Pirm kart igirds pagalvojau: Kokia nesmon. Bet staiga suvokiau, kad ir pats padariau vertinim. Daugeliui i ms yra labai sunku vien tik stebti mones bei j elges ir susilaikyti nuo vertinim, kritikos ar kitokios analizs. Tuo galjau sitikinti vienoje pradinje mokykloje, kurioje danai konfliktuodavo direktorius ir mokyklos tarnautojai. Sprendiant i situacija pirmiausia turjau pasikalbti su kolektyvu ir tik po to su jais ir direktoriumi kartu. Susirinkim pradjau klausdamas tarnautoj: K direktorius daro ne taip, kas nesutampa su js norais?, Jis per daug plepus! igirdau atsakym. Atsakymas suteik informacijos apie tai, kaip mokytojas vertino direktori, taiau nepaaikino, k direktorius pasak ar padar, kad privert mokytoj j taip apibdinti.Kai paaikinau susirinkusiems, kitas mokytojas prabilo: a inau, k kolega norjo pasakyti: direktorius per daug kalba! Taiau tai irgi buvo ne direktoriaus elgesio stebjimas. Tik vertinimas. Dar vienas paaikinimas: jis galvoja, kad yra vienintelis, galintis k nors protinga pasakyti. Taiau daryti ivadas apie tai, k kitas mogus galvoja, yra ne tas pat, kaip stebti jo elges. Galiausiai pasigirdo: Jis visada nori bti dmesio centre. Po to, kai paaikinau, kad tai taip pat ivada, ko kitas nori, du mokytojai linkteljo: taip, Js klausim labai sunku atsakyti.Kartu susd po truput sudarinjome sra, koks direktoriaus elgesys labiausiai trikdydavo mones, bet stengms, kad nebt joki vertinim. Pvz., per susirinkimus direktorius pasakodavo prisiminimus apie savo vaikyst ir spdius apie kar, neretai susirinkimus utsdamas apie 20 min. Tada a paklausiau susirinkusij, ar jie kada nors isak savo nepasitenkinim direktoriui. Jie atsak, jog mgino tai padaryti, taiau apskritai pasikalbdavo tik tarpusavyje ir baigta.Po to prasidjo susirinkimas dalyvaujant abiems pusms. Kad ir apie k buvo kalbama, direktorius vis tarpdavo: tai man primena tuos laikus... ir imdavo pasakoti apie savo vaikyst ir kar. A laukiau, kol tarnautojai prads reikti nepasitenkinim dl direktoriaus elgesio. Taiau vietoj BBP jie pasirinko nebyl nuosprend. Vieni dairsi alis, kiti demonstratyviai iovavo, treti vilgiojo laikrod. A kantriais tebjau i scen, kol pagaliau neitvrs paklausiau: ar taip niekas nieko ir nepasakys? Stojo nejauki tyla. Mokytojas, kuris pirmasis isak savo nuomon apie direktori, sukaups drs bei tiesiai irdamas virinink, ir: Edi, tu esi per daug plepus.is atsitikimas parodo, kad ne visada lengva isivaduoti i sen proi bei imokti atskirti stebjim nuo vertinimo. Galiausiai mokytojams pavyko iaikinti direktoriui, kurie jo veiksmai nepageidaujami. Direktorius rimtai iklaus ir paskui paklaus, kodl niekas jam to anksiau nesak? Jis prisipaino, jog ir pats inojo apie neigiam prot pasakoti savo nutikimus. Susirinkimas baigtas nusprendus, kad vl prasidedant asmenini pasakojim virtinei direktorius bus mandagiai sptas.Bendravimas Stebjimas su vertinimu Stebjimas be vertinimo

Veiksmaodio bti vartojimas, neapibriant, kad vertintojas prisiima atsakomyb u vertinim Tu esi labai dosnusMatydamas, kad tu atiduodi visus pietums skirtus pinigus kitiems, manau, jog esi dosnus.

Veiksmaodi vartojimas su vertinimaisMaryt delsia.Maryt pradeda ruotis egzaminams tik ivakarse.

Neabejojimas dl savo ivad apie kito asmens mintis, jausmus, norus.Ji nesusitvarkys su iuo darbu.A nemanau, kad ji susitvarkys su iuo darbu.

Nerimas dl galim padariniJei tu sveikai nesimaitinsi, pablogs tavo sveikata.Jei sveikai nesimaitinsi, bijau, kad nepablogt tavo sveikata.

Nesugebjimas aikiai isireiktiMaumos nesirpina savo nuosavybe.Nepastebjau, kad nors viena eima gyvenanti ???, bt nusivaliusi snieg nuo aligatvi.

odi, apibdinani kit gebjimus, vartojimas, nenurodant vertinim.Arvydas Sabonis yra geriausias krepininkas.Arvydas Sabonis per kiekvienas rungtynes vesdavo komand priek.

Bdvardi bei prieveiksmi, nepabriani jau padaryto vertinimo, vartojimas.Marius yra bjaurus.Mariu man nepatinka.

Pastaba: odiais visada, niekada, kada nors, kai tik ir panaiai ireikiame stebjim: Kai tik stebiu jon kalbant telefonu, tai pokalbis trunka bent pusvaland; Negaliu prisiminti, kad js kada nors btumte atj paskait laiku.ie odiai taip pat vartojami, kai stebjimas susipina su vertinimu. Tu visada usims; Jos niekada nra alia, kai reikia.Todl ia pasakymai daniau skatina gynyb nei nuoirdum.odiai danai ir retai irgi vartojami stebjim ir vertinim atvejais.

vertinimai Stebjimai

Tu retai padarai tai, ko a noriuPastaruosius tris kartus, kai praiau tavs man padti, tu nenorjai to daryti.

Jis danai atvaiuojaJis atvaiuoja madaug tris kartus per savait.

SANTRAUKA

Pirmoji BBP slyga stebjimo atskyrimas nuo vertinimo. Kai stebjimus lydi vertinimai, kiti tai laiko kritika. BBP yra procesas, skatinantis gyventi be prastini apibendrinim. Vietoje to reikia ireikti savo pastebjimus, bdingus tik tam tikrose situacijoms ir tam tikru laiku.

BBP praktinis panaudojimas

Viena i studijuojani pasijuto labai sukrsta, kai viena vyresn u j darbinink, skaitydama laikrat, prabilo: visa, k mums reikia padaryti ioje alyje, - isiaikinti, kas yra neteista!Kaip paprastai moteris, igirdusi toki fraz, turjo nieko nesakyti ir viena sau vertinti. Taiau ji prisimin galimyb iklausyti kito jausmus bei norus, privertusius mog itarti tokius odius.Moteris: (vis pirma nordama isiaikinti, ar jos spjimas teisingas) ar js skaitote straipsn apie paaugli ntumus?Darbinink: Taip. Netiktina, kiek daug toki atvej.Moteris: (dabar siklausydama darbininks jausmus) Ar js sunerimus, nes nortumte, kad vaikai augt grietesnse eimose?Darbinink: Be abejo. Tvas bt mane mus u tokius dalykus.Moteris: Taigi, prisimenate, koks likimas laukdavo js kartos pastojusi jaun mergin?Darbinink: Taip, mes inojome, kas bus, jei pradsime lauktis. Bijojome vis laik, ne taip, kaip i laik merginos.Moteris: Ar js pykstate, kada dabartins merginos, nebijo jokios bausms, jei tampa niomis?Darbinink: Mums paddavo ir baim ir bausm. ia raoma, kad kai kurios merginos miega su visais, kad tik pastot. Jos gimdo kdikius, o likusi visuomens dalis u tai moka.

iame teiginyje girdimi du skirtingi jausmai: nusistebjimas, jog tiek daug mergin pastoja, bei pasipiktinimas, kad mokesi moktojai turi mokti ir u vaikus, gimusius tokiomis aplinkybmis.

Moteris: ar jus stebina, kad merginos iais laikais pastodamos negalvoja apie reputacij, padarinius, finansin padt?Darbinink: (pastebjusi, kad jos nusistebjimas buvo igirstas, prabilo apie kit jausm pasipiktinim. Kaip danai atsitinka, kai jausmai sumi, kalbtoja vl grta prie to, apie k dar nekalbjo) Taip, ir spkite, kas u tai moka?Moteris: atrodo, kad pykstate, nes norite, kad js sumokti mokesiai bt leidiami kitokiems tikslams.Darbinink: Aiku, kad taip. Mano snus su mona nori antro vaikelio, bet negali sau to leisti, nors ir abu dirba, nes vaikas labai brangiai kainuoja?Moteris: Spju, kad todl esate labai nusiminusi. Js tikriausiai labai nortumte anko.Darbinink: Taip, ir ne tik man tai svarbu.Moteris: ...bet ir js snui, noriniam pagausinti eim... (nors ne visai teisingai atspta, tai nesugadino proceso, kuris leido darbininkei isakyti jausmus).Darbinink: Taip, a manau, kad lidna bti vieninteliu vaiku eimoje. Moteris: Taigi, js norite savo ankei mao broliuko? Darbinink: Taip.

Moteris pati nustebo, kad po io pokalbio nebejaut darbininkei jokio prieikumo. Ji suprato u odi gldinius darbininks jausmus bei norus ir nebesijaut taip, lyg abi bt i skirting pasauli.Moteris: inote, kai pirmiausia pasakte, jog turtumt isiaikinti apie j neteistus poelgius (S), ne juokais isigandau (J), nes man labai daug reikia, ar ia rpinamasi monmis, kuriems reikia pagalbos (N). Daugelis i ia ateinani prayti maisto yra paaugliai (S), ir a noriu, kad jie jaustsi ia laukiami. Gal pasakytumte man, kaip jauiats matydama juos ia ateinanius? (P)Moteris ireik save, pasinaudodama keturiomis BBP modelio dalimis: stebjimais (S); jausmais (J); norais (N); praymais (P). dialogas dar tssi, kol moteris sitikino, jog darbinink i tikrj silo darb ir nevengia padti nevedusiems paaugliams. Dar svarbiau moteriai buvo gyti naujos patirties, isakant savo mintis.Tuo tarpu darbinink liko patenkinta, kad buvo iklausyta jos nuomon apie paaugli ntum. Abi puss jautsi suprastos, j draugyst sustiprjo, nes pasidalijo savo samprotavimais bei prietaravimais be jokio prieikumo. Bendraujant nenuoirdiai j draugyst galjo nutrkti, ir tikslas, kurio jos abi siek, galjo bti nepasiektas.

KETVIRTAS SKYRIUSJAUSM IRAIKA

JAUSM TRKMO PADARINIAI

Mes inome kurk aks daugiau odi, apibdinani mones, bet ms odynas, leidiantis aikiai nusakyti savo emocijas yra gerokai siauresnis. Kit jausmai daniausia niekam nra svarbs. Labiausiai vertinamas teisingas mstymo bdas, nustatytas auktesni sluoksni moni ar valdios. Mes esame mokomi labiau paisyti kit nei savs. Todl imokstame klausti savs: Kokia kit nuomon apie mano elges ar mintis?Kart, dar devynmetis kalbjausi su mokytoja, kai po pamok pasislpiau klasje, nes keli berniukai lauke lauk mans, kad prikult. Mokytoja mane pastebjo ir liep eiti namo. Paaikinau jai, kad bijau ieiti, o ji tepasak: Dideli berniukai nieko nebijo. Po keli met aktyvaus sporto vl susidriau su panaiu atveju. Visi treneriai labai vertino sportininkus, kurie aisdavo pasiaukojamai ir tsdavo aidim, nepaisydami, kad ir k jiems skauddavo. Tai perprats kok mnes aidiau beisbol ir toliau, nors buvo ls rieas. Per BBP usimimus vienas studentas papasakojo apie savo kambario draug, kuris syk labai garsiai klaussi muzikos ir priadino j. Paklaustas, kaip jis dabar jauiasi, prisimindamas tai, kas nutiko, atsak: Jauiu, kad nedera taip garsiai klausytis muzikos vidury nakties. Tada a paaikinau, jog odiu jauiu jis ireik ne jausmus, bet isak savo nuomon. Papraytas dar kart pamginti ireikti savo jausmus studentas vl paband: A jauiu, kad trukdoma kitam asmeniui, kai mons elgiasi itaip. A jam vl paaikinau, jog tai irgi nuomon, o ne jausmas. Jaunuolis kur laik pagalvojo ir tar: Tada a i viso nejauiu jausm, susijusi su tuo nutikimu.Aiku, studentas jaut stiprius jausmus. Deja, neinojo, kaip juos apibdinti bei ireikti. I praktins patirties galiu teigti, jog problema, kaip suprasti bei ireikti savo jausmus, yra ypa aktuali teisininkams, ininieriams, policininkams, vadybininkams ir visiems kitiems, kuri profesija neleidia vieai demonstruoti savo jausm. eimos aplinkoje taip pat kyla nesklandumu neireikiant jausm. Rebeca McIntire po savo tvo mirties sukr dain: Didis mogus, kurio niekada nepainau. Tokiu bdu ji norjo ireikti sentimentalius jausmus moni, kurie taip niekada ir nepajuto dvasinio ryio su savo tvais, nors ir troko. Danai girdiu mones sakant: nenoriau, kad tu suprastumei mane klaidingai, - itekjau u nuostabaus mogaus, bet niekada neinau, k jis jauia. Viena i toki nusivylusi moter atjo kartu su savo vyru usimimus, kuri metu jam ir: Jauiuosi, tartum biau itekjusi u sienos. Po i odi vyras pasidar tikra sienos kopija: sdjo tylus ir nepajudinamas. Dar labiau pykusi moteris atsisuko mane ir suuko: Matote. Taip vis laik. Jis sdi ir nekalba. Tas pat, kaip gyventi su siena.Atrodo, jauiats vienia ir norite stipresnio dvasinio ryio su savo vyru, - kreipiausi j. Kai moteris tai patvirtino, pamginau jai rodyti, kad tokie teiginiai, kaip: A jauiuosi, lyg gyveniau su siena neprivers jos vyro kreipti dmesio jos jausmus bei norus. Prieingai, tai veikiau panau kritik nei kvietim suvokti jausmus. Tobulinti jausm odyn be galo naudinga ne tik eimynini santyki srityje, bet ir profesiniame pasaulyje. Kart buvau pasamdytas konsultuoti didels veicar korporacijos technologinio skyriaus darbuotoj, kurie labai susirpino, kad kit skyri darbuotojai j vengia. Paklausti, kodl itaip daro, kit skyri darbuotojai paaikino: Mums nepatinka su tais monmis aptarinti savo reikal. Tai tas pats, kaip kalbtis su krva main. Problem be mat sumajo, kai technologinio skyriaus darbuotojus paraginau rodyti daugiau monikumo bendraujant su kitais bendradarbiais.Kit kart teko konsultuoti ligonins administracij, kuri nerimavo dl artjanio susirinkimo su gydytojais. Administracija norjo gauti gydytoj pritarim projektui, kur pastarieji visai neseniai atmet. Administracija pra pademonstruoti, kaip pasitelkusi BBP, ji galt sklandiau bendrauti su gydytojais.Per usimimus, vaidindamas administratori, parodiau, kaip reikt pradti susirinkim: Bijau pradti svarstyti klausim. Pasirinkau pradi todl, kad suvokiau, kaip administracija bijos i naujo svarstyti i tem su gydytojais. Taiau vienas i administracijos nari nebeleido man tsti toliau ir paprietaravo: Js mstote kakaip nerealiai. Mes niekada negaltume pasakyti gydytojams, kad bijome.Kai pasiteiravau, kodl baims parodymas yra toks nepriimtinas, jis pasak: Jei mes prisipainsime, jog bijome, jie mus suplys gabalus. Atsakymas nenustebino. mons danai sako, jog sunku parodyti savo tikrus jausmus darbe. Taiau, vienas administratorius visgi surizikavo per susirinkim pasirodyti paeidiamas. Vietoj prastos manieros atrodyti grietas, bejausmis, racionalus, jis pasiryo atvirai ireikti savo jausmus, nordamas, kad gydytojai paskir nuomon. Jis pastebjo, kaip gydytojai skirtingai reagavo. Pabaigoje jis buvo labai nustebs, kad vietoj suplymo gabalus gydytojai pakeit savo ankstesn nuomon ir 17:1 balsavo u projekto primim. is perversmas padjo administracijai suvokti, jog nebijant parodyti savo paeidiamumo ir silpnumo galima sklandiau bendrauti ir daryb aplinkoje.Dstant BBP vienai student grupei, pirmo susitikimo pradioje visi pamat mane nutilo. Laba rytas pasisveikinau a. Tyla. Jauiausi labai nejaukiai, bet bijojau tai parodyti. Vietoj to pradjau prastu bdu: pradsime mokytis apie bendravim, kuris tikiuosi, pads jums bendrauti su tvais ir draugais. Ir toliau niekas nekreip mane dmesio. Viena mergina isitrauk dild ir m dailinti nagus. Tie, kurie sdjo prie lango, atrod labai susiavj tuo, kas vyksta gatvje. Nejaukumo jausmas vis labiau stiprjo, taiau nieko nesakiau. Pagaliau studentas, kuris tikriausiai turjo daugiau drsos u mane, padar gal: Jums paprasiausiai bjauru bendrauti su juodaodiais, ar ne taip? a buvau sukrstas ir staiga supratau, kad neteisingai padariau, bandydamas paslpti savo sutrikim.A nervinuosi, bet ne todl, kad js juodaodiai. Taip yra nes nepastu n vieno i js, bet vyliausi js palankumo, kai engiau auditorij. Prisipainimas, jog a irgi lengvai paeidiamas, labai paveik studentus. Jie pradjo klausinti apie mane ir pasakoti apie save, tuo paiu palengva susidomjo BBP.

JAUSMAI RPIE NEJAUTRUM.

Daniausiai odiu jauiu i tikrj neireikiame savo jausm. Pvz., sakinyje Jauiu, kad tai nesiningas sandris reikt naudoti termin manau. Jausmai nra aikiai ireikiami, kaip po odio jausti vartojame:Kad, kaip, tartum:Jauiu, kad turtum geriau mane suprasti;Jauiuosi nevyklis;Jauiuosi, lyg gyveniau su siena.

vardius a, tu, jis ji jie:Jauiu, kad a tau nuolatos reikalingaJauiu, kad tai beprasmika.

Vardus ar daiktavardius, apibdinanius mones:Jauiu, kad Onut yra labai atsakinga;Jauiu, kad mano bosas yra nesiningas.

Visikai nebtina vartoti od jausti, kai ireikiame jausmus. Galima tiesiog sakyti: Esu susierzins. Norint nuoirdiai bendrauti, reikia skirti odius, ireikianius ms jausmus, ir odius, apibdinanius, k galvojame apie save:A. K mes galvojame apie saveJauiuosi nepatenkintas kaip gitaristas.iuo atveju a lyginu save su gitaristu, net neireikiu konkrei savo jausm.B. Tikr jausm ireikimas: Jauiuosi nusivyls savimi kaip gitaristas.Jauiuosi beviltikai kaip gitaristas.Jauiuosi sulugdytas kaip gitaristas.Daug aikiau parodomas jausmo pobdis, parodant nusivylim, abejojim, lugim, nei paprasiau ireikdami nepasitenkinim.Lygiai taip pat reikia skirti odius, kuriais apibdiname, k kiti mano apie mus, bei odius, kuriais ireikiame tikrus jausmus. Pateikti pavyzdiai pads suprasti, kada mes ne jausmus ireikiame, o pasakome nuomon apie kitus ir j elges:A. Jauiuosi bereikmis tiems monms, su kuriais dirbu.odis bereikmis apibdina, k a galvoju apie tai, kaip mane mons vertina, o ne ireikiu jausmus, kurie ioje situacijoje gali bti apibdinti taip: Jauiuosi lidnas, prislgtas arba supyks. B. Jauiuos neteisingai suprastas.ia odiai neteisingai suprastas ne jausmus ireikia, o atspindi mano vertinim, kaip kitas mogus mane suprasto. Labiau dert pasakyti: Jauiuosi susirpins, supyks.C. Jauiuosi ignoruojamas. Ir ia interpretuojami veiksmai, o ne aikiai ireikiami jausmai. Be jokios abejons, ne vien kart suprasdavome, kad esame ignoruojami, ir jausdavome palengvjim, kai pavykdavo likti vienumoje. Tokie odiai kaip ignoruojamas, parodo, kaip mes suprantame kitus, o ne tai, kaip jauiams. emiau pateikti pavyzdiai:

ApleistasApgautas Apviltas AtstumtasBauginamasGlobojamasIduotasInaudojamasIprovokuotaseistasbaugintasLeistinasNepripaintasNepatikimasNegirdtasNematytasNepalaikomasNepageidaujamasNaudojamasNeteisingai suprastasPamirtasPersidirbsPriverstasPertrauktasPaemintasantauojamasUpiltasUgautasVeriamas

JAUSMUS IREIKIANTYS ODIAI

Ireikti jausmas turtume pasitelkti odius, apibdinanius tam tikras emocines bsenas. Pvz., jei sakome: Jauiuosi gerai dl to, odis gerai, galt reikti laimingas, sujaudintas, atsipalaidavs.Tokie odiai, kaip geras ir blogas, nesuteikia tikslios informacijos apie tai, k i tikro jauiame. emiau pateiktas sraas odi, kurie pads labiau suvokti savo jausmus ir aikiau ireikti emocini bsen vairov.

Kaip galime jaustis, kai tenkiname norai:

AtsigavAtviriAtlaidsAtsipalaidavApkertiBudrsBe adoDkingiDrss DigaujantysDraugikiDkingiDidingiEntuziastingiEkstazs pagautiEnergingiGiedros nuotaikosGuvsIdidsIsidavvertintikvptitrauktidomsJuokaujantyskvepiantysJuokingiJudrsJautrsLengvabdikiLinksmiMeilsMalonsMieliMylintysNustebintiNudiugNesitveriantysI diaugsmoNustebNuoirdsOptimistaiPatikimiPatenkintiPribloktiPakilios nuotaikosPadrsintiPagyvjPralinksmintiPadedantysPamalonintiRamsSuadintiSantrsSusidomjSmalssSusijaudinSuinteresuotiStiprsSpindintysSuavtiSaugsSuintriguotilovingivelnsTroktantysTikintysTaiksTylsUvaldytiUsidegUburtivalsrintysavs.

Kaip galime jaustis, aki ms norai nepatenkinti:

AbejingiAtskirtiApviltiApgailtiniApkvailintiApsndApgailestaujantysAtstumtiBesiprieinantysBailsBejgiaiBjaursBe nuotaikosGrsmingiGaisGraudsIsigandIkamuotikyrssiuteistitarsnirJautrsKeniantysKaltiKertingiMieguistiMenkiNeramsNugaltiNuobodsNusivylNepatenkintiNetek iliuzijNedrssNulidintiNusiminNuvargintiNirsNerimaujantysNerytingiNedoms NekantrsNesivaldantysNiekikiNervingiNeveikiamiNepasiduodantysNepatrauklsNetvirtiNustebNemieli

Ms jausmai yra priemon ireikti save. Tobulindami savo jausm apibdinimo odyn, imokstame aikiai ir savitai ireikti savo emocijas, galime geriau suvokti save ir kitus. Atvirai rodomas paeidiamumas ir silpnumas gali padti sprsti konfliktus. BBP imoko pajusti skirtum tarp tikr jausm ir odi ar isireikim, kurie apibdina ms savit supratim.

ATSAKOMYB U SAVO JAUSMUSPENKTASIS SKYRIUS

KAIP ELGTIS, IGIRDUS NEMALONI INI

Treioji BBP slyga suprasti jausm prigimt. Turime suvokti, jog tai, k sako ar daro kiti, gali bti tik stimulas, bet ne prieastis atsirasti ms jausmams. Ms jausmai atsiranda priklausomai nuo to, kaip mes patys reaguojame tai, k sako ar daro kiti, taip pat priklausomai nuo tam tikr nor bei lkesi tuo metu. iuo atveju BBP moko mus prisiimti atsakomyb dl savo elgesio ir jausm.Kai i ko nors igirstame nemaloni ini, turime keturis variantus, kaip j reaguoti. Vienas i j priimti tai, kaip skirtus sau kaltinimus ar kritik. Pvz., kas nors pyksta ir sako: Tu tik savimi rpiniesi. Uuot labai impulsyviai reagav, galime pasakyti: O, a turiau bti dmesingesnis. Vadinasi, sutinkame su kito asmens vertinimu ir kaltiname save. Tai paprastai eidia savimeil, nes igyvename kalts, gdos ar spaudimo akimirkas.Antroji galimyb apkaltinti oponent. Pvz., igird kaltinim: Tu tik savimi rpiniesi, galite uprotestuosi: Tu neturi teiss taip kalbti. A visada atsivelgiu ir tavo norus. Tai tu tik savimi rpiniesi. Kai taip bendraujame ir kaltiname oponent, greiiausiai iliejame pykt. Treiasis atvejis, igirdus nemaloni ini, - ireikti savo pai jausmus bei norus. Todl galite atsakyti: Kai igirstu tave sakant, jog vien savimi rpinuosi, jauiuosi svaudintas, nes nroiu, kad vertintum mano pastangas. Sutelkdami dmes vien savo jausmus bei norus, parodome, jog skaudinti jauiams todl, kad ms pastangos nra vertinamos.Ketvirtasis atvejis, - siklausyti kito mogaus jausmu bei norus. Mes galime paklausti: Ar tu jautiesi skaudinta, nes nori, jog tau skiriau daugiau dmesio? iuo atveju, mes prisiimame atsakomyb, o ne kaltiname kitus dl; savo jausm. Suvokite skirtum tarp emiau pateikiam nusivylimo iraik.

1 PavyzdysA: Tu nuvylei mane, nes vakar vakare neatjai.B: A labai nusivyliau, kad neatjai vakar, nes norjau pakalbti su tavimi apie tai, kas man neduoda ramybs".Kalbtojas A parodo, jog kitas mogus kaltas u tai, kad jis nusivyls. Kalbtojo B nusivylimas susijs su neisipildiusiais trokimais.

2 PavyzdysA: Tai, kad jie nutrauk kontrakt, mane ne juokais sunervino.B: Jauiuosi labai susinervins dl to, kad jie nutrauk kontrakt, nes pagalvojau, jog tai buvo labai neatsakingas ingsnis.Kalbtojas A savo susinervinim motyvuoja kitos puss elgesiu, tuo tarpu kalbtojas B prisiima atsakomyb u tai, kaip jautsi. Jis pripasta, jog kaltinimas ir buvo susinervinimo proveris. Pasitelkdami BBP, kalbtoj B galtume raginti engti dar vien ingsn priek ir ireikti, ko jis nori: kurie jo trokimai ar viltys, lkesiai nebuvo ipildyti. Kaip vliau sitikinsime, kuo labiau siejame savo jausmus su norais, tuo paprasiau kitiems su mumis bendrauti. Kalbtojas B, susiejs savo jausmus su tuo, ko trokta, galt pasakyti: Kai jie nutrauk kontrakt su mumis, buvau labai susinervins, nes tikjausi vl priimti darb mones, kuriuos pernai teko atleisti.Kalts jausmas neretai priveria prisiimti atsakomyb u kit jausmus. Kasi tvai sako: Mamytei ir tveliui labai skaudu, kai tu gauni blogus paymius mokykloje, - jie parodo, kad vaiko poelgiai yra tv laims ar lidesio prieastis. Taiau rpinimasis kitais neretai gali tapti atsakomybs prisimimu u kit jausmus. Rodos, jog vaikui rpi tvai ir jis jauiasi blogai, jei tvai kenia. Taiau jei taip galvojantis vaikas keiia savo elges, nordamas tikti tvams, jis tai daro nenuoirdiai, bet todl, jog nenori jaustis kaltas.

Pravartu siminti kelet kalbos ypatybi, slopinani ms atsakomyb u savo jausmus:1. Vartojame beasmenius vardius ar beasmen sakin: Kai ratuose pilna raybos klaid, tai mane i tikrj siutina. Tai man labai nepatinka.2. Vartojame teiginius, kuriais nusakome kit poelgius. Kai nepaskambinai man per savo gimtadien, jauiausi eista. Mamyt nusimena, kai visko nesuvalgai.3. Kai po odio Jauiuosi (emocija), nes ... vartojame ne pirmojo asmens vard. Jauiuosi skaudinta, nes pasakei, kad nemyli mans. Jauiuosi pykusi, nes virininkas neitesjo duoto paado.Visais atvejais labiau pabriame jog suvokiame savo atsakomyb, jei pasakytume Jauiuosi .... , nes a ...1. Jauiuosi labai siuts, kai ms ratuose pilna raybos klaid, nes a noriu, kad ms firma daryt ger spd.2. Mamyt yra labai nusiminusi, kai visko nesuvalgai, nes a noriu, kad uaugtum sveikas ir stiprus.3. jauiuosi pykusi, kad virininkas neitesjo duoto paado, nes a jau buvau suplanavusi savaitgal aplankyti savo brol.

NOR RYYS SU JAUSMAIS

Kit vertinimai, kritika visa tai yra neipildyt ms nor iraika. Jei kas nors sako: Tu niekada nesupranti mans, jis i tikrj sako, jog jo noras bti suprastam neipildomas. Jei mona sako: Tu i savait dirbi nuo ryto iki vakaro; tu labiau mgsti savo dab nei myli mane, ji i tikrj turi galvoje, kad nepaisoma jos nor. Kai ireikiame savo norus netiesiogiai, t.y. per vertinimus interpretacijas, sivaizdavim, kiti tai priima kaip kritik. Kai mons tai igirsta, jie bemat pasiryta gintis ir prieintis. Jei norime sulaukti i j nuoirdumo, turime teisingai ireikti savo norus, nes jei vis labiau savo jausmus siesime su norais, kitiems bus daug lengviau paisyti ms trokim.Deja, daugelis i ms niekada nebuvo mokome galvoti apie nuoirdum. Mes prat galvoti, k kiti daro ne taip, kad ms norai nesipildo. Todl, jei norime, kad paltas kabot spintoje, savo vaik vadiname tinginiu u tai, kad jis numeta rb ant sofos. Arba apibdiname savo bendradarbius, kaip neatsakingus vien u tai, kad jie nevykdo uduoi taip, kaip nortume. Kart buvau pakviestas Piet Kalifornij tarpininkauti emvaldi ir atsikrausiusi emdirbi, kurie tarpusavyje buvo labai prieikai nusiteik. Susitikim pradjau pateikdamas jiems du klausimus: Ko kiekvienas i js norite? Ir ko nortumte paprayti vieni kit, kad js noras tapt realybe? Visa problema ta, kad ie mons rasistai. suuko vienas emdirbi. Netiesa, nes ie mons negerbia statym ir tvarkos. dar garsiau buvo atsakyta. Kaip prasta, mons analizavo vieni kit elges.Panaioje situacijoje kart buvo susitikta su grupe izraeliei ir palestiniei, kurie norjo vieni kitais pasitikti, kad utikrint taik savo alims. Sesij pradjau tuo paiu klausimu: Kokie js norai ir ko nortumte paprayti vieni kit, kad jie isipildyt? uuot aikiai pasaks savo norus palestiniei mukhtaras (miesto galva) pareik: Js, mons, elgiats kaip naci brys. Deja, tokiu sakiniu nemanoma priversti bendradarbiauti.Netrukus viena izraeliet paoko ir paprietaravo: Mukhtarai, itaip kalbdamas tu mus labai eidei. mons ia buvo susirink, nordami pasiekti tarpusavio pasitikjim ir harmonij, bet po vienos neteisingos frazs viskas pakrypo blogj pus. Labai danai taip atsitinka, kai mons teisia vieni kitus, o ne aikiai pasako, ko jie nori. ioje situacijoje moteris galjo kreiptis mukhtar, isakydama savo poreikius bei praymus: Noriu, kad labiau atsakytum u savo odius. Uuot taip mus apibdins, veriau pasakytum, koks ms elgesys tau nepatinka?.I asmenins patirties galiu teigti, jog nuo tos akimirkos, kai mons pradeda kalbti apie savo norus, o ne apie tai, kokie yra kiti, galimyb patenkinti tuos norus labai padidja.Svarbiausi mogaus poreikiai:

Galimyb paiam pasirinkti: Svajones, tikslus, vertybes; Tinkam plan toms svajonms ir tikslams gyvendinti.Galimyb pasirinkti svarbius vykius: vsti gimtadienius ar svajoni isipildym Paminti netektis: mylimj, svajoni ir t.t.Pripainimo poreikis Krybingumo vertinimas; Reikmingumo vertinimas; Naudingumo vertinimas.Kiti svarbs poreikiai:Pritarimo poreikis;vertinimo poreikis;Bendravimo poreikis;Gyvenimo turtinimas (panaudoti savo gebjimus taip, kad pagert gyvenimas);Emocinio saugumo poreikis;Jautrumo poreikis;Siningumo poreikis;Meils poreikis;Pagarbos poreikis;Paramos poreikis;Pasitikjimo poreikis;Supratimo poreikis.Fiziologiniai poreikiai:Oras;Maistas;Judjimas;Apsauga nuo fiziologini pavoj;Poilsis;Lytinis potraukisDvasins vertybs:Grois; Harmonija;kvpimas;Tvarka;Ramyb.

NOR IREIKIMO SVARBA

Gyvenime danai esame teisiami u tai, kad suvokiame ir ireikiame savo norus. Todl kartais vengiame tai daryti. Ypa moterys labai jautriai reaguoja kritik. Nuo neatmenam laik mylinios moters vaizdis asocijuojasi su pasiaukojimu bei savo poreiki atsisakymu dl kit gerovs. Kadangi visuomenje vyrauja nuomon, jog moters pagrindin funkcija rpintis kitais, jos labai danai imoksta nepaisyti savo nor.Usimim metu diskutavome, kas atsitinka toms moterims, kurios pritaria iai nuomonei. Tokios moterys danai pabrdavo, jog jos neturi teiss ko nors norti, nes j norai niekam nesvarbs. Taiau, jei bijoma ko nors paprayti, tai tikriausiai nebus ir mokama pasakyti, jog kako konkreiai norima. Vietoj praymo duoti laiko sau nuskambs odiai: inai, vis dien n valandls laiko nesuradau sau, - ilyginau visus markinius, iskalbiau visus skalbinius, ivediau lauk un, paruoiau pietus, taigi, gal tu.... ? Ne. pasigirsta mus atsakymas. O jos graudus praymas daniau kelia neigiam reakcij nei uuojaut.Sunku igirsti bei suprasti, kokius norus ji slepia u praymo, dar sunkiau neigiamai reaguojama jos neryting mginim pasakyti, k ji turt ar ko nusipeln gauti i kit. Rezultatas aikus kalbtoja sielojasi, jog jos norai nieko nereikia, net nesuvokia, jog jie buvo isakyti visai ne taip, kad susilaukt teigiamo atsakymo. Negalima kalbti uuominomis, norint, kad jus tinkamai ir aikiai suprast.PASAKOJIMAS APIE MAMA IMAG 0263 0264

KELIAS EMOCIN ISIVADAVIM

Turime praeiti nemaai etap, kol pasiekiame emocin laisv. Todl ms santykiai su kitais monmis iuo aspektu skirstomi tris pakopas.1 pakopa. etap vadinsime emocine vergove. Tuo metu mons yra sitikin, kad jie atsakingi u kit jausmus. Mes nuolat galvojame, kad turime stengtis dl kit, jog jie bt laimingi. Jei jie nelaimingi, mes prisiimame atsakomyb ir esame priversti kako griebtis. Galiausiai tokia nuostata ima slgti.Atsakomybs nata u kit jausmus gali labai pakenkti asmeniniams santykiams. Kasdien galima girdti replik, ia tema: Mane baugina rimtesni santykiai. Kas kart jauiuosi prislgta, kai matau, kad mano partneriui kas nors nutiko, ar jis ko nors nori. Apima jausmas, lyg biau kaljime, lyg neturiau kuo kvpuoti, norisi kuo greiiau atsikratyti toki santyki. itaip kalba ir galvoja mons, kurie supranta, meil kaip savo poreiki atsisakym, kad tik kaip manydami galt tenkinti savo mylimj ugaidas. Pirmosiomis bendravimo dienomis, kol dar jauiasi laisvi, jie yra linksmi, nuoirdiai elgiasi. Tada j santykiai pagrsti diaugsmu, spontanikumu, romantika. Taiau bgant laikui, kai santykiai rimtja, vienas partneris pradeda jausti atsakomyb u kito jausmus.Tai suprats antrasis partneris galt paaikinti: Negaliu paksti, kad nebesuprantu savo jausm. Kai tau blogai, a sutrinku, jauiuosi irgi prastai. Taiau jei partneris dar nepasiek tokio suvokimo lygio, tada, greiiausia kaltins antr pus u tai, kad ardo j santykius. Todl sakys: Mano partner ir labai reikli ir nepriklausoma, dl to ms santykiai tempti. O partner darys visk, kad tik tikti ir keis savo poreikius, dl kuri sulaukia priekait. Toks nuolankumas dar labiau blogina situacij. Vietoj to, kad bt parodomas supratimas: Vadinasi, tu panikuoji. Aiku, kad tau labai sunku ilikti myliniam bei rpestingam. Tau atrodo, kad tavo laisv ribojama, nes nuolatos reikia rpintis manimi. Taiau, jei vietoje supratimo bus paklausta: ar tu jautiesi suvarytas, nes per daug i tavs reikalauju?, tada jie abu liks emocinje vergovje, o santykiai tik sunks.2 pakopa. iame etape suvokiame atsakomybs u kit jausmus nat ir stengiams j vertinti. Kai pagalvojame, kiek daug praradome gyvenime ir kaip maai kreipme dmes savo pai sielos auksm, ne juokais supykstame. i pakop vadinsime pereinamuoju etapu, nes danai mogui atkertame: Tai tavo reikalas, a neatsakau u tavo jausmus. iame etape mes dar turime imokti, kaip bti atsakingiems u kitus, nevarant savo emocins laisvs.Isivadavus i emocins vergovs, mus gali veikti buvusi baim ar kalts jausmas, kurie trukdo prabilti apie savo norus. Todl n kiek nenuostabu, kai savo norus isakome per daug grietai. Kaip pavyzd pateiksime jaun moter, kuri po usimim labai padkojo u gytas inias apie emocin suvarym. Kai usimimai vl prasidjo, a pasiliau grupei atlikti vien pratim. Tada ta pati jauna moteris atkakliai pareik: A veriau usiimsiu kuo kitu. A suvokiau, jog ji pasinaudojo naujai atrasta teise pasakyti, ko nori, net jei jos teis prietaraut kit poreikiams.Nordamas padrsinti j imtis norimos veiklos, paklausiau: Ar Js norite veikti k nors kita, net jeigu tai prietarauja ir mano norams? Kur laik pagalvojusi, ilemeno: Taip.. ee... tai yra ne. Jos sumiimas parod, kad mes dar turime suvokti, kad emocinis isilaisvinimas yra kur kas daugiau nei paprasiausias savo nor isakymas.Pamenu, kaip emocikai tobuljo mano dukt Marla. Ji visada buvo maa gera mergait, dl kit nor atsisakanti savj. Kai pastebjau, jog ji danai varydavo savo trokimus, kad tik tikt kitiems, pasistengiau j tikinti daniau isakyti savo norus. Kai tik pirm syk prabilau, Marla sunerimo: Bet tti, a nenoriu n vieno nuvilti. Toliau reikjo iaikinti, kad jos nor isakymas bt daug vertingesn dovana kitiems, nei pastangos jiems tikti nenorint j nuvilti.Po kurio laiko dukra pradjo laisviau reikti savo norus. Per laik ji pradjo sprsti, kaip nori atrodyti apsirengusi. Tai buvo pirmas ingsnis i emocins vergovs pereinamj pakop. Ji moksi reikti norus ir rizikuoti, kad ir kaip tai nepatikt kitiems. inoma, ji turjo imokti reikti savo norus, tuo paiu gerbdama ir kit norus. 3 pakopa. Treiajame emocinio isilaisvinimo etape atsivelgiame kit norus ne todl, kad jauiams kalti ar mums gda, ne, tai darome i nuoirdumo. Todl esame patenkinti, ne tik mes, bet ir tie, su kuriais bendraujame. Mes visikai atsakome u savo ketinimus bei veiksmus, bet jokiu bdu ne u kit jausmus. iame etape mes suvokiame, jog niekada negalime kit sskaita tenkinti savo nor. Emocinis isivadavimas padeda ir aikiai ireikti savo norus, ir nuoirdiai bendrauti. Vienas i BBP tiksl padti monms pasiekti i pakop.

SANTRAUKA

Treioji BBP slyga nor, susijusi su jausmais ireikimas. Kit veiksmai ar kalba padeda susiformuoti ms norams. Kai igirstame nemaloni ini, reaguojame j vienu i 4 variant: kaltindami save, kaltindami kitus, siklausydami savo jausmus ir poreikius, siklausydami kito jausmus ir poreikius.Kritika ir vertinimai yra daniausiai ms neisipildiusi nor iraika. Kiekvienas, igirds kritik, daniausiai rytasi ginti save. Kuo mes aikiau parodome savo norus, nuo lengviau su mumis bendrauti.Prie isilaisvindami emocikai visi pereiname emocins vergovs, pereinamj etap bei emocinio isivadavimo etap, kai visikai atsakome u savo norus ir jausmus, tuo paiu suvokdami, jog niekada negalima kit sskaita tenkinti savo nor.

PRAYMAS IPILDYTI MS NORUSETASIS SKYRIUS

Nagrinjant 4 BBP komponent, reikia atsakyti, ko turtume prayti kit, nordami pagerinti savo gyvenim. Kai neatsivelgiama tai, k mes jauiame ir ko norime, galime paprayti to, kas padt isipildyti ms norams. Taigi, kaip paprayti kit, kad jie nuoirdiai pildyt ms norus?

TINKAMAS PRAYMO FORMULAVIMAS

Vis pirma turime aikiai ireikti, ko praome, o ne tai, ko nepraome. Tai svarbu, nes praymus isakant neiginiais, danai yra susiduriama su vairiomis problemomis. Danai sunku atskirti, ko praoma, todl neigiami praymai sukelia ir atitinkamas reakcijas. Viena moteris usimim metu pareik, kad labai nusivylusi vyru, kuris daug laiko praleidia darbe. Ji papasakojo, kaip jos praymas atsisuko prie j. A papraiau, kad jis tiek laiko nepraleist darbe. Po trij savaii jis pareik, kad usira golfo turnyr. Ji papra savo vyro ne to, ko norjo. Juk reikjo prayti laiko, praleidiamo su eima. Imok prayti ko norime, dar turime imokti vengti neaiki, abstraki, dviprasmik frazi. Ko nors praydami turime nurodyti konkreius veiksmus, kuriuos kiti galt atlikti.Labai danai pasitaiko, kad miglota, abstrakti kalba trukdo nuoirdiems asmeniniams santykiams. Negana to, nekonkrets praymai neleidia mums vertinti, kiek logika prayti kako, ko mes norime ia ir dabar. Taip pat, nekonkrets nor ireikimai rodo, jog mes net neinome, ko norime. Taigi, ar manoma tai gauti?

TEISINGAI SUFORMULUOTI PRAYMAI

Kartais mums pavyksta paprayti tai, ko norime, net be papildomo apmstymo. Taiau, neretai tai nepasiseka. Pavyzdiui, moteris, sakydama vyrui: A supykau, kad umirai nupirkti sviesto, svogn ir pieno, kuri reikjo pietums, turi noro, kad is grt parduotuv ir nupirkt, k pamiro. O tuo tarpu vyras girdi kaltinim.Labai danai neaikiai perteikiame praymus ir patys to nejauiame. Bendraujame su kitais, neinodami, kaip palaikyti pokalb. Vartojame visai nereikalingus odius. Tokiose situacijose panekovas nesuvokia, ko mes praome, todl gali susinervinti. Taip pat mons yra priprat ko nors prayti, neatkreipdami dmesio tai, ar tiksliai formuluoja savo pageidavimus. A nieko nepraiau, tik pasakiau, ir viskas. Taiau, juk jei pasakome k kitam asmeniui, tikims reakcijos. Bent jau paprasto, pritarianio, rodanio, jog ms odiai suprasti judesio. Arba pageidaujame atvirumo: norime geriau inoti, koki kit reakcij kelia ms odiai. Arba paprasiausiai norime paprayti kit mog k nors pasakyti, kad isipildyt ms norai. Kuo aikiau pasakysime, tuo didesn tikimyb, jog ms norai taps realybe.

PRAYMAS NORINT SITIKINTI AR MUS SUPRATO PANEKOVAS

Kaip inome, ne visi ir ne visada supranta, ko mes i j norime. Daniausia mes bandome papildomai paklausti, ar mus suprato tinkamai. Nordami tai padaryti, turtume gauti jo atsakym, parodant, kad mus suprato. Kai kuriais atvejais pakanka paklausti, Ar aiku?. Taiau, kartais mums neutenka paprasto atsakymo: Taip, suprantu tave, kad btume sitikin, jog esame tinkamai suprasti. Tokiu atveju galime paprayti panekovo, kad jis savais odiais pakartot tai, k igirdo. Tada tursime galimyb dar kart pakartoti tas vietas, kurias panekovas ne tinkamai suprato, ar neigirdo. Gali atrodyti, kad prayti mones pakartoti tai, k mes k tik pasakme, yra nemandagu, keista, todl retai to praome. mons danai tai sureaguoja: Tu galvoji, kad a kurias?, arba Nustok aisti savo psichologinius aidimus. Kad ivengtume tokios reakcijos, galime prie tai paaikinti panekovui, jog i tikro norime sitikinti, ar mes aikiai kalbame. Taiau, jei klausytojas surinka: A girdjau, k tu sakei. Juk nesu kvailas., turime ir kit galimyb siklausyti jo norus, todl turime paklausti: Ar tu pyksti ir pageidauji, kad nemenkiniau tavo sugebjimo suprasti?

KAIP PANEKOVO PAPRAYTI ATVIRAI ATSAKYTI

Labai danai troktame igirsti panekovo nuomon apie tai, k pasakme. Atvirumas, kurio mes tikims, gali bti trij tip: Kartais norime suinoti, kokius jausmus paadino ms odiai ir prieastis, privertusias taip pasijausti. Galime paklausti: Noriau, kad pasakytum, k tu jauti po to, k a pasakiau? Kartais norime inoti, kokias mintis panekovui sukl ms pasakyti odiai. Tokiu atveju reikia iskirti pagrindinius dalykus, kuriais norime pasidalyti su juo. Pavyzdiui, geriau pasakyti: Noriau, kad pasakytum, ar mano pasilymas bus skmingas ir kas, tavo manymu, galt jam pakenkti?, negu: Noriau, kad pasakytum, k galvoji apie mano pasilym. Kai visikai nenurodome, kas mus domina, panekovas gali atsakyti visai ne apie tai, kas mus domina; Kartais norime suinoti, ar asmuo imsis tam tikr veiksm, kuriuos norime pasilyti. Praymas turt skambti taip: Noriau, kad pasakytum, ar galsi ms susitikim atidti dar kitai savaitei?BBP reikalauja inoti iuos atviro atsakymo tipus bei mokti tinkamai paklausti.

PRAYMAI, SKIRTI MONI GRUPEI

Labai svarbu aikiai paklausti, kai kreipiams grup moni ir norime, kad jie suprast ir bt atviri. Jei neinome, kokio atsakymo i j nortume sulaukti, pokalbis gali prarasti prasm ir nepatenkinti n vienos puss. Ne syk buvau kvieiamas padirbti su grupmis moni, kurie rpinasi visuomenje paplitusiu rasizmu. Taiau j susirinkimai neduodavo joki rezultat. Tokie susirinkimai ypatingai brangiai kainuoja tiems, kurie atvydami susirinkimus leidia ir taip ribotas las. Nusivyl ilgomis diskusijomis, kurios maai k keiia mons nebevaikto susirinkimus, manydami, kad tai tik bereikalingas laiko vaistymas. Taiau pokyiai, kuri jie trokta, pasirodo, deja, negreitai. Todl labai svarbu, kad dalyviai turt naudos i kartu praleisto laiko. Painojau vienos grups narius, norinius pakeisti vietin mokykl sistem. Jie buvo sitikin, jog viena mokini diskriminavimo mokyklose prieasi ras. Kadangi j susirinkimai nedav joki rezultat ir vis retjo grups gretos, buvau pakviestas stebti diskusijas. Grup gavo pasilym vesti susitikim kaip jiems prasta, o jei atsiras poreikis, bus naudojamas BBP.Susirinkim pradjo dalyvis, kuris papra atkreipti dmes laikraio publikacij, kurioje buvo apraomas maumoms atstovaujanios motinos nusiskundimas dl direktoriaus elgesio su jos dukra. Bemat kita dalyv m pasakoti savo prisiminimus apie tai, kaip elgtasi su ja toje paioje mokykloje, kai ji dar buvo mokin. Po to ir kiti grups nariai mm pasakoti savo prisiminimus. Po dvideimties minui j paklausiau, ar po tokio aptarimo isipild j norai. N vienas neatsak teigiamai. Taiau buvo ireiktas veiklos rezultat nematymas.Tada kreipiausi vyrik, pradjus susirinkim, nordamas suinoti, kokios jis reakcijos tikjosi atsinedamas laikrat susirinkim. Jis atsak, jog man bus domu. Paaikinau, jog klausiau, ko jis tikjosi i grups, o ne k pats mano apie straipsn. Vyrikis atsak, neins, ko norjo i grups.tai, kodl, mano manymu, dvideimt minui brangaus laiko buvo praleista veltui. Kai kreipiams grup moni ir nesame tikri, kokios reakcijos norime susilaukti i j, dauguma ms pokalbi tampa betiksliais. Taiau, jei grupje yra mogus, suvokiantis, kaip svarbu aikiai paprayti pageidaujamo atsakymo, jis gali padti tai suvokti likusiems. Mintoje situacijoje tai galt bti klausimas: A nelabai suprantu, kokios reakcijos tikiesi i ms, pasakodamas apie straipsn. Gal galtum mums pasakyti? toks poelgis neleist veltui gaiti laiko.Kai nra aikus pokalbio tikslas, kalbama ilgai ir nuobodiai ir nra patenkintas n vienas pokalbio dalyvis. Indijoje norui baigti pokalb skirtas net odis bas. Jis itariamas, kai norima pasakyti turimu atsakymu esu patenkintas, galime kalbti kitomis temomis.

PRAYMAI PRIE REIKALAVIMUS

Praymus mons gali suokti kaip reikalavimus, kai galvoja, jog bus kalbinami ar baudiami, jei j nevykdys. Kai mons tok praym supranta kaip reikalavim, jie turi dvi galimybes: paklusti arba prieintis. Jei anksiau danai kaltindavome ar baudme kitus u ms praym nevykdym, labai tiktina, jog dabar ms praymai bus suprantami kaip reikalavimai. Priklausomai nuo to, kaip danai mons buvo kaltinami, baudiami ar priversti jaustis kalti u tai, jog nevykd t praym, dabar kiekvien praym gali suvokti kaip reikalavim. Labai svarbu, jog praymo suvokimas kaip reikalavimo priklauso ir nuo to, kaip bus reaguojama atsisakym. Atsisakymai bus igirsti kaip reikalavimai, jei mes vliau kritikuojame ar kaltiname. Kuo daugiau mons girdi reikalavim, tuo maiau jie diaugiasi ms draugija.Kitu atveju, jei Dekas bt parods, jog gerbia draugs jausmus ir norus, galtume sakyti, kai tai buvo nuoirdus praymas, o ne reikalavimas, pvz.: Taigi, Deine, tu jautiesi ivargusi ir nori pailsti vakar?.Kad tikintume kit, jog praome, o ne reikalaujame, turime pabrti, jog mums svarbs jo norai. Todl galtume paprayti: Ar nenortum padengti stalo?, o ne: A noriau, kad padengtum stal. Taiau pats efektyviausias bdas parodyti, jog mes praome nuoirdiai, - suprasti tuos mones, kai jie atsisako ipildyti ms praym. Jei mes sugebsime suprasti, kas juos sulaiko daryti tai, ko j praome, tai praysime, o ne reikalausime. Jei nirime nuoirdiai paprayto, turime jausti kito mogaus padt ir suprasti, kas jam trukdo atsakyti teigiamai.

PRAYMAI TURINT AIK TIKSL

Jei ko nors praome i kito, turime aikiai inoti savo praymo tiksl. Jei ms tikslas pakeisti moni elges arba, kad jie daryt tai, ko mes norime, tada BBP netinka. is bendravimo modelis skirtas tiems praymams, kai norime, kad kiti pasikeist ar reaguot ms praymus, tik patys nordami. BBP tikslas nuoirds santykiai, paremti atvirumu bei supratimu. Kai kiti sitikina, jog mes vertiname nuoirdi draugyst, jie suvokia, kad ms praymai yra nuoirds, kad tai ne reikalavimai.Suvokti esmin tiksl ypa sunkiai sekasi tvams, mokytojams, vadybininkams ar kitiems darbuotojams, kuri darbas tiesiogiai susijs su bendravimu ir aukljimu.Kart viena mama, grusi po piet pertraukos usimimus, pasiskund: Parjau namo ir pabandiau pritaikyti BBP. Nepadjo. Papraiau jos visk papasakoti i pradi.- Parjau namo ir ireikiau savo jausmus bei noris, taip kaip ir mokms. Savo snui nepasakiau n vieno kritikuojanio odio ar priekaito. Paprasiausiai jam priminiau, kad jis nra atliks nam darb, kuriuos rengsi padaryti. Todl jauiuosi nusivylusi, nes grusi namo noriu rasti tvark bei padarytus nam darbus. Tada papraiau, kad labai noriau, jog jis tuo pat visk sutvarkyt. Taiau snus n nepasijudino.Moteris dar nesuvok pagrindinio skirtumo tarp praymo ir reikalavimo. Jai vis dar atrod, kad bendravimas yra skmingas tik jei visi sutinka su jos norais. Bdami io proceso pradinukais neretai naudojame BBP dalis mechanikai, nesusimstydami apie BBP esm.

Taiau pasitaiko atvej, kai nors ir inome savo ketinimus bei aikiai ireikiame praym, kiti mons vis tiek gali suprasti j kaip reikalavim. Tai pasitvirtina tada, kai uimame auktesnes pareigas ir kalbams su tais, kurie jau yra patyr spaudim i valdios puss. Kart vidurins mokyklos direktorius pakviet mane supaindinti mokytojus, kaip BBP gali padti bendrauti su mokiniais, kurie j neklauso.Turjau susitikti su keturiasdeimt socialiai ir moraliai niekam tikusi mokini. Man topteljo galv mintis, jog toks mokini apibdinimas turi takos ir j elgesiui. sivaizduokite, jei js btumte mokinys, kur taip vadina, ar jums nekilt noro krsti vairiausius poktus mokykloje, nekreipiant niek dmesio? Netinkamai apibdindami mones mes elgiams su jais taip, kaip ir pridera su Tokio tipo monmis. Kadangi ie mokiniai inojo, jog yra socialiai ir moraliai niekam tik, n kiek nenustebau j klasje pamats persisvrusius per palang, kiojanius lauke esantiems draugams nevankybes. Papraiau: - Noriau, jog visi nueitumte nuo lango ir atsisstumte, kad galiau prisistatyti bei apsakyti, k iandien veiksime. Beveik pus mokini taip ir padar. Abejodamas, ar visi mane igirdo, savo praym pakartojau dar kart. Nors lik mokiniai ir pakluso, vis dl to atsirado du vyrukai, kurie taip ir liko sdti prie palangs. Mano nelaimei, jie buvo didiausi mokiniai klasje.- Atleiskite, - kreipiausi juos, - gal kuris dentelmenas pasakyt, k girdjo mane sakant?Vienas i j atsisuko ir suprunkt: - Aha, Js sakte, kad mes turime ateiti ia ir atsissti.Supratau, jog mano praym jie igirdo, kaip reikalavim. Tada garsiai suukau:- Pone (visada taip kreipdavausi tokius raumeningus vyrukus, kaip is), gal nortumte pasakyti, kaip turiau kreiptis jus, kad tai nenuskambt kaip sakymas?-Mmm?prats i viresni moni tiktis tik reikalavim, jis nelauk tokio atsakymo.- Kaip turiau parodyti, ko noriu i js, kad tai jums neatrodyt, jog man visai nerpi js norai? pakartojau. Kur laik padvejojs, jis patrauk peiais.- A neinau.- Tai kas vyksta dabar tarp mans ir tavs, yra labai geras pavyzdys, apie k a noriu iandien su jumis pasikalbti. monms geriau sekasi bendrauti, jei sugeba be sakinjim pasakyti, ko nort. Kai sakai jums, ko noriau, a neturiu galvoje, jog js btinai turite t daryti, kita vertus, visai nenoriu jums grasinti. A neinau, kaip kitaip pasakyti, kad js patiktumte.Tai, atrodo, paveik jaunuol, kuris kartu su savo draugu prisijung prie grups. Tokiose situacijose kaip i gali prireikti ir truput daugiau laiko, kol ms praymai bus aikiai suprasti.Kai ko nors moni praysime, prisiminkime, koki odi, automatikai paveriani ms praymus reikalavimai, turtume vengti. tai jie: jis turt visk sutvarkyti; tikimasi, ljog ji padarys tai, ko praau; a nusipelniau paauktinimo; a turiu teis poils.Kai taip isakome savo poreikius, jie skamba kaip nuosprendis kitiems u tai, jog nevykdo ms praym. Prisipainsiu, taip nutiko kart ir man, kai mano snus neine iukli. Kai eimoje pasidalijame darbais, jis prim savo uduotis, taiau kasdien dl iukli vis kildavo nesutarim. Kaskart jam primindavau: Tai tavo darbas, Mes visi turime darb ir t.t., turdamas tik vien tiksl kad jis inet iukles. Vien vakar a atidiai iklausiau jo, kodl jie niekaip negali ineti iukli. Kai mano snus suprato, kad suprantu j, nebereikjo priminti apie iukli ineim.

SANTRAUKA

Ketvirtoje BBP dalyje akcentuojama: ko nortume kito paprayti, pageidaudami k nors pakeisti. Stengiams vengti miglot, abstraki, dviprasmik frazi ir nepamirtame vartoti teigiamos kalbos form, pabrdami tai, ko praome, o ne ko nepraome. Kuo kalbdami aikiau ireikiame tai, ko norime, tuo labiau tiktina, jog gausime, ko norime.Ne visada ms norai turi isipildyti. Ne visada jie tinkamai suprantami. Todl turime suprasti ir inoti, kad ms norai yra tinkamai suprasti bendravimo partneri. Tai ypa svarbu, kai kalbame su grupe moni. Turime inoti, ko i j norime, kad pokalbis nevirst beprasme diskusija.Praymai suprantami, kaip reikalavimai, kai klausytojai mano, jog u j nevykdym bus kaltinami ar baudiami. Kad mons patikt mumis, jog mes ne reikalaujame, o praome, parodykime jiems, jog bendraujame nuoirdiai ir pageidaujame, jog jie tik savanorikai sutikt su ms praymais. BBP tikslas ne pakeisti mones ar j elges. Tai nuoirds santykiai su kitais, paremti atvirumu bei supratimu.

KIT MONI POREIKI SUVOKIMAS

SEPTINTASIS SKYRIUS

Paskutiniai keturi skyriai aprao keturias BBP dalis: k mes stebime, k jauiame, ko mums reikia ir ko mes link reikalauti, nordami pagerinti ms gyvenim. Dabar panagrinsime i keturi dali taikym, kai norime igirsti, k stebi, k jauia ir ko nori, reikalauja kiti. i bendravimo proceso dal pavadinsime suvokimo, sijauiant kit poreikius.

DALYVAVIMAS: NE TIK K NORS STEBKITE, BET IR SIJAUSKITE.

Nordami sijausti, turime atidiai stebti, k patiria, kiti. Kin filosofas Chuang Dz teig, kad tikras sijautimas reikalauja klausytis visa esyb: Girdjimas tik ausimis vienas dalykas. Klausytis suprantant kas kita. stebjimas sijauiant skiriasi ir nuo paprasto girdjimo, ir nuo suvokimo protu. Kai mes atsisakome i sugebjim, tada galime klausytis sijausdami kit poreikius. Tada i tikrj suvokiame, kas vyksta su kitais monmis, ir tai sunku padaryti paprastai klausantis.sijausti kit moni poreikius galime, tik kai atsisakome iankstinio nusistatymo. Austrijoje gims Izraelio filosofas Martinas Buberis apra i labai reikaling gyvenime stebjimo r: Nepaisant vis panaum, kiekviena gyvenimika situacija turi kaip naujagimis kit veid, kokio niekada nebuvo anksiau, ir niekada daugiau nebus. Tai kiekvienu atveju reikalauja i ms reakcijos, kurios negalime i anksto numatyti. ia negalime nieko pritaikyti i praeities. Tai reikalauja stebjimo, atidumo; tai reikalauja ms pastang.Stebjimas sijauiant nra lengvai gyvendinamas. Sugebjimas skirti dmesio nukentjusiajam yra itin specifikas, sunkus dalykas; tai stebuklas, - tvirtina prancz raytoja S. Veil. beveik visi, kurie galvoja, kad turi gebjim, i tikro klysta. Vietoje uuojautos, mes link patarinti, tikinti, aikinti savo pai pozicij ar jausmus. Norint sijausti, reikia sukoncentruoti vis dmes kito asmens pastabas. Mes suteikiame galimyb kitiems visikai ireikti savo jausmus ir pajausti, kad jie yra suprasti. Budist posakis tiksliai nusako sugebjim: Ne tik k nors stebkite, bet ir sijauskite.Ms tikjimas, kad mons nori patarim, danai kenkia bendraujant su monmis. Kuriems reikia patarimo, ms uuojautos. H. Merfis pastebjo kelet bding elgesio avyzdi, kurie neleidia mums pakankamai sijausti bendraujant su kitais. Toliau pateikiu tokio netinkamo bendravimo pavyzdi.Patarimai: A manau, kad tu turtum..., Kaip galjo atsitikti, kad tu taip padarei?...Savs iklimas: Tai niekis, palauk, a tau papasakosiu, kas man nutiko...Pamokymas: tai galjo tapti tau labai vertinga patirtis, jeigu tik tu...Paguodimas: Tai ne tavo kalt; tu padarei geriausia, k galjai.Istorij pasakojimas: Tai man primena laikus...Raminimas: Nusiramink, nesijausk blogai.Uuojauta: Ach, tu, vargeli....Klausinjimas: Kada tai prasidjo.Aikinimas: A biau paskambins, bet...Pataisymas: Viskas vyko ne taip.

Savo knygoje Kada nesiseka geriems monms Rabis Harpoldas Kueris aprao, kaip jam buvo skaudu girdti odius, kuriuos mons sak nordami j paguosti po snaus mirties. Dar skaudiau jam buvo suvokti, kad jis analogikai elgsi 20 met iki to.Tikjimas, kad mes turime pataisyti padt arba padti kitiems pasijusti geriau, neleidia mums sijausti j padt. Tie, kurie uima patarjo ar psichoterapeuto vaidmen, daniausia yra tuo sitikin. Kart papraiau psichiatr parayti, k jie atsakyt klientui, kuris sako: A esu labai prislgtos nuotaikos. A tiesiog nematau jokios prieasties toliau gyventi. Perskaiius garsiai atsakymus tik trys atsakymai i 23 buvo pripainti, kaip padedantys pasijausti suprastu. Dauguma atsakym buvo orientuoti informacijos gavim, siekiant vliau gydyti. Taiau tai ukerta keli stebjimui, kuris btinas sijautimui. Kai mes galvojame apie moni pasakytus odius, daniausiai vertiname pavirutinikai, nes irime mones, o nesame kartu su jais. Pagrindin sijautimo dalis stebti sijauiant: mes visikai sijauiame kit moni patyrim ir poreikius. is stebjimas sijauiant skiriasi nuo paprasto supratimo ir uuojautos. Kartais galime bandyti ujausti kitus, bet ujausdami negalime sijausti j poreikius.

ATIDIAI STEBKITE KIT JAUSMUS IR POREIKIUS

BBP nesvarbu, kokius odius mons vartoja save ireikdami, - mes turime siklausyti j pastebjimus, ireikiamus jausmus, norus, tai, ko jie prao, kad pagert j gyvenimas. sivaizduokite, kad paskolinote automobil savo kaimynui, kuris neseniai sudau savj. Kai apie tai suinojo Js eimos nariai, jie pasipiktino: Tu esi kvailys, kad pasitiki visikai svetimu mogumi.ioje situacijoje akivaizdu k reaguoja eimos nariai kad maina paskolinta visikai svetimam mogui. Kitos situacijos gali bti ne taip aikios. Jei kolega mums sako: Tu nesi geras komandos aidjas, - mes galime ir neinoti, k jis ar ji stebi, nors danai galime atspti, koks ms elgesys iprovokavo tok teigin.Kitas pavyzdys parodo sunkumus, telkiant dmes kit moni jaumus ir poreikius, ypa jei esame prat asmenikai atsakyti u j jausmus. Moteris, lankanti paskaitas, morjo imokti siklausyti jausmus ir poreikius, paslptus u tam tikr savo vyro teigini. A pasiliau, kad ji bandyt atspti jo jausmus ir norus, o paskui, pasiklausdama vyro patikrint juos.

Pavyzdys:

Vyro teiginys: k gero duoda pokalbiai su tavimi? Tu niekada nesiklausai.Moteris: ar tu jautiesi nelaimingas su manimi?MBR: Kai sakote Su manimi, js manote, kad jo jausmai yra js veiksm rezultatas. Manau, kad jums dert sakyti: Ar tu esi nelaimingas, nes tau reikia...? tai atkreips js dmes tuos dalykus, kurie jam labai svarbs, ir sumains galimybe priimti jo pastabas asmenikai.Moteris: bet k a turiau sakyti? Ar tu nelaimingas, nes tu....? Nes k?MBR: ios problemos sprendim galite rasti savo vyro teiginyje: K gero duoda pokalbiai su tavimi? Tu niekada nesiklausai. Ko jam reikia, ko jis negauna, kai itaip sako?Moteris (bandydama sijausti poreikius, kuriuos vyras ireik teiginiu): Ar tu jautiesi nelaimingas dl to, kad jauti, kad a tavs nesuprantu?MBR: Parodykite, kad pastebite tai, ko jam reikia, o ne tai, k jis galvoja apie jus. Tada mons kalbs nuoirdiau. Parodykite, jog suprantate sakydama: Ar tu esi nelaimingas, nes tau reikia...Moteris (bando dar kart): Ar tu jautiesi nelaimingas, nes nori, kad tave iklausyiau?MBR: tai a ir turjau galvoje. Ar jauiate skirtum itaip j suprasdama?. Moteris: skirtumas didelis, supratau jo poreikius ir negalvoju, kad kak padariau blogai.

ATSAKYMAS IREIKIANT PANEKOVO MINT KITAIS ODIAIS

Po to, kai mes atidiai stebime ir suprantame panekovo pastebjimus, jausmus, norus ir poreikius, galime pageidauti apsvarstyti tai dar kart, ireikdami panekovo mint kitais odiais. Ankstesniame pokalbyje apie reikalavimus (6 skyriuje) aptarme, kaip prayti dar syk aptarti pareiktas mintis, o dabar apvelgsime, kaip tai pasilyti kitiems.Jeigu mes tiksliais suvokme kit asmen pastabas, ms atsakymas t patvirtins. Kit vertus, jeigu ms panekovas turs galimyb pataisyti, jei ms atsakymas yra neteisingas. Kitas panekovo pakartojimo privalumas yra tas, kad jis gauna daugiau laiko sigilinti tai, k pasak, ir gali aikiau pavelgti save.BBP silo savo atsakymus suformuluoti kaip klausimus, kurie atskleidia ms supratim, tuo paiu praant, kad panekovas pataisyt. Atsakymuose turt bti pabriama tai:a) k kiti pastebi: Ar tu pastebjai, kiek vakar nebuvau namuose prajusi savait?.b) Kaip kiti jauiasi ir kokius poreikius sukelia j jausmai: Ar tu jautiesi eistas, nes nortum bti, labiau vertinamas u savo pastangas, negu dabar esi?.c) Ko kiti prao: Ar nori, kad pasakyiau tau prieastis, kodl taip pasakiau?ie klausimai reikalauja mums pajusti, kas vyksta su kitais monmis, todl neturime jaustis kalti, jeigu jie k nors pataisys. Palyginkite iuos klausimus su emiau pateiktais:a) k a tokio padariau, kad tai paminjai?;b) Kaip jautiesi? Kodl taip jautiesi?c) Ko nori, kad a dl to padaryiau?.Antroji klausim grup prao informacijos, bet nereikalauja, kad panekovas mums atskleisti, kaip jis tai suprato. Nors praomi dalykai gali atrodyti kaip tiesiausias bdas suinoti, k jauia kiti asmenys, a pastebjau, kad ie klausimai nra tinkamas bdas gauti informacij, kurios mums reikia. Daugyb toki klausim gali sudaryto panekovams spd, kad mes egzaminuojame lyg koks mokytojas arba psichoterapeutas, dirbantis su pacientu. mons jauiasi saugiau, kai pirmiausia atskleidiame savo pai jausmus ir poreikius, kurie formuoja klausim. Taigi, uuot klaus K a padariau?, turtumte pasakyti: esu sutriks, nes noriau inoti, apie k tu kalbi. Jausiausi geriau, jei pasakytum, k padariau netinkamai. Kadangi is metodas gali bti nereikalingas arba netgi nenaudingas situacijose, kai mes savo jausmus ir poreikius tiksliai ireikiame pastabos turiniu arba balso tonu, a j rekomenduoiau tik tais atvejais, kai ms uduoties klausimus lydi stiprios emocijos.Kaip galime nustatyti, ar reikia papildomai nagrinti moni pastabas? Be abejo, jeigu esame sitikin, kad tiksliai supratome pastab, galime prabilti kitais odiais ir taip sitikinti, ar teisingai spjame. Bet tuo atveju, jei esame sitikin, kad supratome panekov, dar syk galime pasidomti, ar kita pus nori patvirtinti ms supratim. Panekovai galt atvirai ireikti savo trokim, paklusdami: Ar aiku? arba: Ar supratai, k turiu galvoje? Tokiais atvejais igird tikslai pakartot kitais odiais panekovo mint, jie kur kas labiau patiks nei fraze: taip, visk supratau.Pavyzdiui, dalyvavusi BBp kursuose moter savanor sesels papra pakalbti su pagyvenusia paciente. Mes pasakme iai moteriai, kad ji nelabai sunkiai serga ir kad pasveiks, jei vartos vaistus. Bet ji nieko daugiau nedaro, tik itis dien sdi kambaryje ir sako, kad nori mirti. Savanor nujo pas t moter, ir kaip sak sesels, rado j sdini vien ir panabdomis kartojani: A noriu mirti.Taigi, js norite mirti?, sijaut savanor. Nustebusi pacient nutrauk savo nabdes ir nusiramino. Ji pradjo kalbti, kad niekas nesuprato, kaip ji siaubingai jautsi. Savanor ir toliau kartojo moters jausmus, ir jos neuilgo draugikai apsikabinusios kalbjosi draugikai. Esm: moteris nenorjo patarim, jai reikjo mogiko bendravimo, ir pojio, kad jos jausmai ir patirtis yra suprantami kietiems.Neinomi aiks poymiai, rodantys, kada reikia pakartoti panekovo pastabas, taiau daugeli atveju tinka, kai tos pastabos ireikiamos labai emocionaliai. Kai mes kalbame, galime aikiai parodyti, kada norime ar nenorime, kad bt kartojamos ms mintys. Yra aplinkybi, kai negalime kitais odiais pakartoti kieno nors pastab ir pagarbos tam tikroms kultrinms normoms. Pavyzdiui ryt kultrose nepriimta kalbti su mogumi apie jo jausmus. Taiau ir ioje vietoje BBP padeda geriau suprasti kit jausmus, ir juos interpretuoti ne kaip atak. Kartojant panekovo mintis savais odiais svarbus tonas. Kai mons girdi, kaip kartojamos j mintys, galimos jautrios reakcijos menkiausius kritikos poymius. Juos neigiamai veikia deklaratyvus tonas, rodantys, kad mes pasakojame apie tai kas vyksta j viduje. Jei atidiai siklausome tai, kas vyksta kit moni irdyse, ir ko jie nori, ms tonas turt ireikti klausim, o ne tvirtinim, kad supratome.Taip pat galimos neigiamos reakcijos minties pakartojim: nekaiiok ia savo psichologini aidim. Tai gali nutikti dl to, kad panekovas nepasitiki ms motyvais, kad jis turi geriau suprasti ms jausmus. Kaip matome, kritika ir pasiprieinimas dingsta, kai i tikro orientuojams panekov jausmus ir poreikius. Net ir kritika, pastabos yra orientuotos poreiki tenkinim. Jos ireikiamos kaip nepatenkint poreiki atspindiai. Kai analizuojame pastabas, jauiams paeminti tik tada, jei pradedame menkinti kitus mones arba paius save. Todl laimingi galime pasijausti tik tada, jei pastabas ir vertinimus imokstame vertinti kaip galimyb padti kitiems monms tenkinti j poreikius. Jei mons nuolat nepatenkinti ms motyvais ir nuoirdumu, kai pakartojame j mintis, mes turime atidiau patyrinti savo ketinimus. Gal naudojame BBP metodus mechanikai, ir tai nra tikra, ir nra pasiekiami BBP tikslai. Mes turime suprasti, ar norime tiesiog taikyti iuos metodus, ar norime turti tikr ry su aplinkiniais monmis. O gal net ir naudodami BBP mes tiesiog norime pakeisti kit moni elges?

Visgi, kai kurie asmenys mini kartojim atmeta kaip laiko gaiim. Taiau tokie mons susiduria su sunkumais, kai j aplinkiniai lieka nepatenkinti bendravimu, nes yra nesuprasti. Todl tiesiog fakt perteikimas monms gali formuoti nepasitikjim, nes nesuteikia atgalinio ryio bendravimo akto oponentui. Tyrimai rodo, kad konflikt sprendimo laikas trumpja per pus, jei visi derybininkai susitaria prie atsakydami tiksliai ireikti savais odiais, k anksiau kalbjs panekovas pasak. A aplankiau vyr, kuris i pradi labai skeptikai vertino mini reikim kitais odiais. Jis ir jo mona lank BBp kursus tuo metu, kai j santuokai kilo rimt problem. Kurs metu mona jam pasak: Tu niekada mans nesiklausai. A klausausi, - atsak jis. Ne, tu nesiklausai,- paprietaravo ji.A kreipiausi vyr: Bijau, kad js tik patvirtinate jos nuostat. Js reaguojate visai ne taip, kad leistumte jai suprasti, kad jis klausots. Jis suglumo dl mano poirio, taigi a papraiau leidimo suvaidinti jo vaidmenim su kuo jis mielai sutiko, kadangi jam paiam nelabai seksi. Paskui jo mona ir a apsikeitme tokiomis frazmis:

mona. Tu niekada mans nesiklausai.MBR (vyro vaidmenyje). Atrodo, tarsi tu jaustumeisi visikai nelaiminga, nes nortum bti artimesn, kai mes kalbams.mona pradjo verkti, kai galiausiai ji sulauk patvirtinimo, kad yra suprasta. A pasisukau vyr ir paaikinau: A tikiu, kad ji to pra Js, - jog atspindtumte jos jausmus ir poreikius, kad patvirtintumte, jog buvo igirsta. Vyras atrod apstulbintas: Ar tai viskas ko ji norjo? paklaus jis netikdamas, kad toks paprastas veiksmas galjo padaryti tok didel poveik jo monai.Netrukus jis pats patyr pasitenkinim, kai mona parod supratusi jo teigin, kur jis pasak s didele emocine tampa. Paveiktas jos perfrazavimo, jis pavelg mane ir pareik: tai veikia. Tai geras BBP pavyzdys, parodantis, kad panekovas sijauia ms jausmus ir poreikius.

SUPRATIMO SUSTIPRINIMAS

A rekomendavau leisti kitiems monms visapusikai ireikti save ir tik paskui atkreipti dmes sprendimus ar pagalbos praymus. Kai mes per daug greitai norime gauti informacij apie moni norus, neireikiame nuoirdaus domjimosi j jausmais ir poreikiais. Todl jiems gali susidaryti spdis, kad Skubame j atsikratyti arba nesidomime j problemomis. Dar daugiau- pradioje panekovo pareikta pastaba dana yra tik ledkalnio virn. Panekovas gali turti dar neisakyt bet svarbi jausm. Parodydami dmes kit moni jausmams, mes suteikiame jiems galimyb geriau suvokti ir ireikti savo vidin a. Ms dmesio stoka, nesvarbu, ar dl kit moni reikalavim, ar dl ms pai trokimo ireikti save, trukdo bendrauti nuoirdiai.Koks poymis parodo, kad mes pakankamai supratome savo panekov? Pirmasis kai mons pajunta, kad viskas, kas su jais vyksta, jau yra suprantama. sijauiama j problemas, jie patirta palengvjim. Tai pastebti galime i sumajusios ms pai tampos. Antrasis netgi akivaizdesnis: panekovas liaujasi emocingai kalbti, jeigu nesame tikri, ar pakankamai ilgai bendravome, visada galime paklausti: Ar turi dar k nors pasakyti?

KAI SKAUSMAS NELEIDIA SUPRASTI KIT MONI

Motina negali maitinti kdikio krtimi, jeigu ji pati tinkamai nesimaitina. Taip pat ir kitais atvejais: sakykime, mes pastebime, kad negalime arba nenorime sijausti kit padt, tai daniausiai yra enklas, kad mes patys esame nesuprasti ir kad norime iklausymo ir supratimo, o tik tada galsime tai pasilyti kitiems. Kitsyk, jeigu atvirai pripastame, kad ms pai kania neleidia mums bendrauti sijauiant, kiti mons galt duoti supratim, kurio mums reikia.Retkariais gali prireikti ir patiems sau suteikti tam tikr kratutiniausios pirmosios pagalbos" supratim, siklausant, kas vyksta mumyse, suvokiant, kas vyksta su mumis, atkreipiant dmes save taip pat, kaip tai silome kitiems. Buvs Jungtini Taut generalinis sekretorius Dagas Hamareldas kart pasak: Kuo labiau atsidj klausots savo vidinio balso, tuo geriau girdite, kas vyksta aplinkui. Jeigu gysime patyrimo suprasdami save, danai tik kelioms sekundms patirsime natral energijos sumajim, kuris mums neleidia natraliai bendrauti su kitais monmis.