cmyk

1

cmyk

Šiandien minima maestro Vytauto Kernagio gimimo diena primins, kad ne už kalnų birželio 1-oji, kai prasidės tradicinis muzikos festivalis „Benai, plaukiam į Nidą 2012“, kuris džiaugsmingai paskelbs vasaros sezono atidarymą. Kiekvienas lietuvis, nepraleidžiantis šios šventės, ten vėl keliaus su iki skausmo ir džiugesio pažįstamomis maestro dainomis...

2

dovanasoliariumų studijos

„Equador“abonementas

PASIRINKIMASSandrai Janušaitei - patS žydėJimaSŠis pavasaris 38-erių operos solis-tei Sandrai Janušaitei ypatingas, nes atnešė nemažai naujų ir svarbių vaidmenų. Šį savaitgalį ji - Tatjana netradicinėje operos „Eugenijus Oneginas“ premjeroje. „Vaidmenys man labai svarbūs, bet gyvenime svarbiausia yra šeima“, - prisipažįsta moteris.

3

MAISTAStatJana rinkevičienė lepina draugą

Internete užsimezgusi muzikės Tatjanos Rinkevičienės ir Vokietijo-je įsikūrusio jos širdies draugo Aleksandro kelerius metus trun-kanti draugystė atlaiko atstumo išbandymus. Kartu gamindami triušį jie prisipažino, kad neskuba oficialiai įteisinti savo santykių ir apsigyventi kartu....

6

MeIlėS ATRAdIMAIt.kruZO ir k.HOlmS meilėS iStOriJa

Tomas Kruzas supratęs, jog Keitė būtent ta moteris, kurios jam rei - kia, sugebėjo ją užkariauti per kelias dienas. Susitikimo su idealia antrąja puse Tomas laukė ilgai: 26 metų aktorę sutiko būdamas 42-ejų. Pora jau šešerius metus kartu.

16

JuliauS/BrigitOS SkaitytOJamS

plauks birželį

„Respublikos“ leidinys Nr.20 (909) 2012 m. gegužės 19 d.

Benas į Nidą

14p.

Rena

to N

ever

bick

o nu

otr.

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikas

Šiandien maestro Vytautas Kernagis būtų šventęs 61-ąjį gimtadienį (jis gimė 1951 m. gegužės 19 d.), tačiau artimieji šią progą nusprendė sutikti tyliai, juolab kad už poros savaičių V.Kernagio gimtadienį galės švęsti visa Lietuva - birželio 1 d. prasidės lietuviškosios muzikos festivalis „Benai, plaukiam į Nidą 2012“.

Deimantė ZAILSKAITĖ

„Šį kartą neinicijavome jokių renginių. Pagalvojome, gal jau reikia pertraukos ir mums, ir vi-siems kitiems. Bet Lietuvos tele-vizija parengė koncertą, viską jie organizavo patys, dar kažkas vyks per Gatvės muzikos dieną. Kaip tik šią savaitę įteikę V.Kernagio stipendiją, šeštadienį visi šeimos nariai susirinksime ir pabūsime tyloje“, - „Respublikos“ žurna-listams sakė maestro našlė Dalia Kernagienė.

D.Kernagienė svarsto, ar pa-vyks vykti į tradicinį Nidos festi-valį, nes yra apsivertusi darbais privačioje aukštojoje dizaino mo-kykloje - kaip tik tomis dienomis keli studentai ginsis diplominius darbus. „Manau, vis tiek kas nors iš mūsų važiuos. Dukrai Eglei truputį problemiška važiuoti dėl mažų vaikų. Bet sūnus su šei-ma, ko gero, važiuos“, - spėja D.Kernagienė.

Tuo tarpu Neringos savival-dybės meras Antanas Vinkus intensyviai ruošiasi ne pirmus metus vyksiančiam festivaliui: „Iš tiesų šis festivalis sulaukia didžiulio Neringos svečių - tiek iš Lietuvos, tiek užsienio vals-tybių - susidomėjimo. Jis plačiai nuskambėjęs kitose valstybėse, - sakė meras. - V.Kernagis svarbus ne tik mums, bet ir visai Lietuvai. Festivalio pavadinimas „Benai,

plaukiam į Nidą“ daug ką pasako: su V.Kernagio vardu mes einame į šią šventę, su maestro vardu mes ėjome ir džiaugėmės atgaudami mūsų laisvę. Su V.Kernagio vardu ir su jo atliekamomis dainomis mes ir toliau puošime mūsų bran-gią ir mylimą Neringą“.

Be garsių atlikėjų muzikinės

programos, šiemet vasaros sezo-no pradžios šventė prasidės kul-tūrinių mainų konferencija „Ak-tyvios moters įtaka ir jos reikš-mė kultūriniam turizmui Baltijos jūros regiono šalyse“, kurioje dalyvaus žymios lietuvių ir už-sienio moterys - verslininkės, mokslininkės, akademikės. Bene

didžiausia muzikinė staigmena - specialiai sumontuotoje scenoje Nidos uoste gros Kauno miesto simfoninis orkestras. „Nuotai-ka puiki, mes esame pasiruošę šventei, laukiame svečių ne tik iš Lietuvos. Tik meldžiame Dievą ir likimą, kad mus visus pamylėtų gražus oras. Neringoje progno-zės, kaip mes mėgstame sakyti, kartais su Dievo palaima būna geresnės“, - juokėsi A.Vinkus.

Beje, D.Kernagienė prisipa-žįsta, kad vyro V.Kernagio at-minimą daug maloniau paminėti ne renginiais, bet prasmingais darbais.

„Dabar mūsų veikla trupu-tėlį prislopusi - galbūt tai stab-telėjimas prieš būsimą pakilimą. Kadangi V.Kernagio fondas buvo įkurtas, kai Vytas sirgo, ir mes galvojome apie sergančiuosius onkologinėmis ligomis, dabar mūsų fondas vykdo fantastišką savanoriškumo principu parem-tą projektą. Kiekvieną savaitę jau daugiau kaip metus važiuo-jama pas onkologinėmis ligomis sergančius vaikus su kokiu nors įdomiu menininku - rašytoju, dailininku, fotografu, - jie kartu kuria pasakas, piešia, fotografuoja ir pan. Tai labai šaunus projek-tas, kuris bent laikinai atitraukia sergančius vaikučius nuo niūrios kasdienybės. Iš pradžių mes pa-dėjome ir medikamentais, bet jau išseko V.Kernagio fondo lėšos, - apgailestauja D.Kernagienė. - Gaila, kad negaliu surinkti bent minimalių lėšų, už kurias būtų galima nupirkti piešimo popie-riaus ar dažų. Gal visiems atrodo, kad prasideda spekuliacija visais šitais dalykais ir pasidaro koktu nuo bet kokio raginimo paaukoti onkologinėmis ligomis sergan-tiems vaikams. Bet kaip man įrodyti žmonėms, kad tai yra labai reikalingas dalykas? Tai yra mūsų vaikai, mes turime jiems padėti. Kas kitas, jeigu ne mes, lietuviai, pasirūpinsime savo sergančiais vaikučiais?“

Mintys

APgRAIbOmIS DIEVOP

Aukščiausias kiekvieno kopūst-lapiu besirangančio vikšro tikslas - virsti drugeliu. Ir nežinia, ar bėda, ar palaima yra tai, kad pats vikšras apie šį tikslą nežino, net nenutuo-kia, kad tai galėtų būti įmanoma.

O jeigu nutuoktų? Ar būtų len-gviau? Ar tuomet galėtų tikslin-giau, vaisingiau praleisti savąsias vikšro kūnui skirtas gyvenimo va-landas? Ar lindėdamas vikšro kūne galėtų drugelio būties siekti?

Manau, ne. Juk ką su tokiu ži-nojimu vikšrui reikėtų veikti? Imti mankštinti tas rinkėmis susimetu-sias raumenėlių vietas, iš kurių, jo įsivaizdavimu, ims kaltis sparnai? Stengtis mažiau graužti kopūst-lapių, idant lengviau būtų pakilti į orą skrydžiui? Mažiau domėtis vikšriškais savo įgeidžiais, gerove, savo likimu, dedant visas viltis į bū-simą metamorfozę?..

Mūsų - išmintingo, ilgaam-žio, objektyvaus stebėtojo - akimis žvelgiant, akivaizdu, kad žinojimas apie ateityje laukiančią drugelišką būtį ir visi mėginimai kaip nors jai pasiruošti vikšrui tesukeltų neu-rozę, jei, žinoma, vikšras gebėtų mąstyti. Įsivaizduojat, kiek tarp jų tuomet atsirastų „žinančių“ - aiš-kinančių kitiems, kad drugeliais gebės virsti tik tie, kurių kokonas gražiausias, kurie maitinasi teisin-gai, kurie uoliausiai paklūsta galin-gesniems...

Gali būti, kad toks ateities pa-sufleravimas net ir sukliudytų į tą ateitį patekti - užsisvajojęs apie sparnuotą lemtį vikšras, ko gero, iš-simuštų iš gamtos ritmo, nesuskub-tų laiku atsižadėti pasaulio gėrybių bei grožybių, idant laiku ir tinka-mai nusimegztų sau abitą, atitve-riantį nuo gyvenimo tuštybės...

Nežinia, palaima tai ar pra-keiksmas, bet vikšras mąstyti ne-gali. Tačiau galime mes. Ir ne tik apie visų pasaulio vikšrų laukian-čią reinkarnaciją - apie mus pačius, kuriems „drugeliška“ būtis taip pat pažadėta. Tik nežinojimo palaima mums nėra duota. Vietoje jos - am-žina tikėjimo ir abejonės dvikova.

Vikšriškai apmaudu ir skaudžiai juokinga, kad tos dvikovos niekaip neįstengiame paversti savo argu-mentu, stiprybe, viltimi. Kaži ko-dėl mums nemalonus, draskantis, perštintis tas Armagedono žaiz-dras. Ir tik todėl be atodairos puo-šiame, didiname, platiname savo kokonus, be saiko ryjame pramo-gų ir malonumų kopūstlapius, be atokvėpio maskuojame savo būtį socialiniais, profesiniais, buitiniais kontekstėliais, bijodami pripažinti sau, ką iš tiesų šiame pasaulyje vei-kiame...

Ir tik todėl, paklausti apie svar-biausiąjį gyvenimo tikslą, visi žmo-nės atsako skirtingai, net patiems sau nutylėdami apie pažadėtą virs-mą drugeliu, net prieš pačius save apsimesdami, kad nesupranta, kad ne mes tą tikslą vejamės, o tikslas pats mus gena pirmyn. Ir kad visų mūsų - nepaisant profesijų, finansi-nės padėties, antpečių bei titulų - tikslas identiškas: apgraibomis Die-vop.

Rimvydas STAnKevIčIuS

Kas Ką gElbėja

Sigutė ACH

Siekiant išsaugoti Lietuvos rau-donplaukius, kino teatre „Pasaka“ įvyko rekordinės raudonplaukių fotosesijos „Ryžaplaukių portretai“ parodos atidarymas. Laužydamas įsigalėjusius grožio stereotipus fo-tografas Tadas Černiauskas, kuris jaučia simpatiją raudonplaukiams, organizavo didelio masto fotose-siją. Iš daugiau nei 80 akcijoje pa-norusių dalyvauti raudonplaukių buvo atrinkta trisdešimt įdomiausių ir meniškiausių portretų, tarp jų - ir dailininkės Sigutės Ach.

Kas Ką prisipažįsta

Edmundas SEILIUS

Neprilygstamas šeimyninis duetas - solistai Edmundas Seilius ir Kristi-na Zmailaitė - džiugins dainomis apie meilę. Valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“ dar šį mėnesį kvies pasiklausyti nuostabių meilės kūrinių. Pavasarine nuotaika dvel-kiančiame koncerte, be E.Seiliaus ir K.Zmailaitės, pasirodys ir dar vienas ne mažiau įspūdingas bendravar-džių duetas - dainininkai Vaida ge-nytė ir Vaidas Vyšniauskas. Talentingi atlikėjai dainuos solo kūrinius ir at-liks gražiausius pasaulio duetus.

Kas Kam ruošiasi

Katažina NEMYCKO

Talentingai dainininkei Katažinai Ne-mycko negresia užmigti ant laurų: kompozitoriaus ir atlikėjo Deivydo Zvonkaus širdies draugei, iškopusiai į populiaraus televizijos projekto „Cho-rų karai“ finalą ir užėmusiai antrąją vietą, nusišypsojo sėkmė įgyvendinti vaikystės svajonę. Kitą televizijos se-zoną prasidėsiančiame šokių projek-te dainininkė turės galimybę savo jėgas išbandyti ant parketo. Panašu, kad vasarą jai nedaug teks pailsėti, nes su šokių partneriu ji jau dabar gludina šokių žingsnelius.

Kas Kur startuoja

Andrius MAMONTOVAS

Šį šeštadienį, prasidėjus gatvės mu-zikos dienai, Lietuvos miestai paskęs muzikos garsuose. Idėjos iniciatorius dainininkas Andrius mamontovas stebisi, kad kiekvienais metais tik daugėja norinčių muzikuoti gatvėse. Jie buriasi ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Ir net kitose šaly-se - kaip gruzija bei šiuose miestuose: Paryžiuje, Jorke, Punske, Taline, No-tingame bei Kopenhagoje. Susirinkę miestų gatvėse, aikštėse ir skveruose išeivijos lietuviai praeiviams gros ir dainuos lietuviškas dainas.

Į šventę su V.Kernagio varduIrmanto Sidarevičiaus nuotr.

n Dalia Kernagienė

cmyk

3

cmyk / 3

pasirinkimasj/b žmonės

Šis staiga įvairiaspalviais žiedais pražydęs pavasaris operos solistei Sandrai Janušaitei (38) ypatingas, nes atnešė ypač daug naujų ir labai svarbių vaidmenų. Šį savaitgalį ji Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatro „Eugenijaus Onegino“ pastatyme dainuoja Tatjaną, o visai neseniai ji buvo Manon Lesko to paties pavadinimo operoje. Bet personažai lieka personažais ir smagu, kai jų daug. Solistė pabrėžia, kad jai vis dėlto svarbiausia gyvenime yra šeima.

Giedrė MILKevIčIŪTĖ

Pasirinktų ne sceną, o šeimą

„Metai iš tiesų derlingi. Gal taip sutapo, kad teko labai daug dirbti. Būdavo, kad net kartais nukentė-davo šeima, bet dėl to labiausiai ir grauždavo sąžinė, - prisipažįsta sėkmingai operos solistės karjeros laiptais kopianti 38-erių S.Janušaitė. - Mano sūnūs - du ąžuolai - Edvardas ir Edmundas, bet jiems labai reikia mamos dėmesio. Labai džiaugiuo-si, kad turiu supratingą vyrą, nes iš tiesų ne bet kuri moteris galėtų būti artiste ir dar gera žmona ir mama“.

Sandros vyras neturi nieko ben-dra su muzika. Jis dirba draudimo sistemoje, tačiau, anot dainininkės, didelis muzikos mėgėjas. Jo sesuo smuikininkė. „Pagal dokumentus esu Iljoitienė, bet teatre - Janušaitė. Taip aiškiau ir trumpiau. Jeigu ne Artūras, tai teatras neturėtų būsimo-sios primadonos“, - kvatoja solistė. Beje, vyras prieš kiek laiko Sandrą atkalbėjo ir nuo jos užmojo važiuoti dainuoti svetur. Pasitarė abu ir nu-sprendė, kad geresnės vietos kaip Lietuva pasaulyje nėra. Jeigu dirbsi iš širdies, ir savam krašte gali daug pasiekti, o festivaliams ar trumpoms išvykoms į užsienio šalis talentams durys visada atviros. „Kai dirbi sava-me krašte ir jauti, kad čia esi reika-linga, tada auga sparnai, o jeigu ne-tingėsi ir tave kvies į kitus teatrus, ir pinigėlių gali daugiau uždirbti“, - kalba solistė, kuri dainuoja ir Kauno muzikiniame teatre, ir svarbiuose klasikinės muzikos projektuose, o kelis kartus buvo apdovanota „Ope-ros Švyturio“ prizais.

„Karjera čia gali būti sėkminga, o staiga ir pasibaigti. O gyvenimo atrama ir užuovėja visada yra darni šeima. Tad drąsiai sakau, man ji yra svarbiausia. Ir nemanau, kad mano nuomonė galėtų pasikeisti“, - kalba pašnekovė.

Žemaitės nuo Kretingos gyve-nimo tikslas visada buvo tik dai-nuoti... Iš pat vaikystės jos amžiną atilsį mama sakydavo: „Tu, Sandra, turi dainuoti“. O pati mamytė, kuri mirė 53-ejų, turėjo dar geresnį balsą

už mano“, - kalba dainininkė, kuri, beje, lankė muzikos mokyklą, kadai-se buvusią dabartiniame Kretingos vienuolyne.

„Esu kaimo vaikas, mano tė-viškė prie Kurmaičių. Visai netoli pajūris. Man visada padėjo ir buvo geri mano kraštiečiai. Daug padėjo mano pirmieji mokytojai ir Kretin-goje, ir Stasio Šimkaus muzikos mokykloje Klaipėdoje. Jie man sa-kė: „Tu dainuosi operoje, tu gabi“. Ir tas jų tikėjimas manimi įkvėpė pasitikėjimo savimi“.

Tatjanos vaidmuo atsakingas ir kitoks

S.Janušaitę šiomis dienomis pri-sišnekinti pokalbiui nebuvo len-gva. Mat ji intensyviai repetavo šį savaitgalį teatre rodomoje operos „Eugenijus Oneginas“ premjeroje. Tris vakarus ji dainuos pagrindinį moterišką vaidmenį - Tatjaną. Gar-sas apie tai, kad jaunas režisierius iš Rusijos Vasilijus Barchatovas rengia originalų ir kiek netikėtą populiarios P.Čaikovskio operos pastatymą, tarp melomanų sklando jau kelis mėne-sius. Tad solistės pasiteiravau, kuo gi ypatingas šis darbas. Ar lengva buvo paklusti jauno 28 metų režisieriaus valiai? „Tiesą pasakius, man jo šios populiarios operos pastatymo kon-cepcija buvo iš tiesų labai supranta-ma ir artima. Mūsų spektaklyje kiek kitaip negu kituose pastatymuose aišku, kad nuo pat pirmojo susitiki-

mo iki pat šios istorijos atomazgos Tatjana ir arogantiškasis Oneginas mylėjo vienas kitą. O tas pažemini-mas, kurį yra patyrusi mano herojė, labai gyvenimiškas jausmas, kurį, manau, yra patyręs kiekvienas iš mūsų. Ir visa kita scenoje vyksta be jokios pompastikos, taip, kaip vyksta gyvenime. Mane ir kitus solistus maloniai stebino šio jauno žmogaus gyvenimo suvokimas, mo-kėjimas įdiegti savo sumanymo ypa-tumus taip, kad iš tiesų daug ką, ką anksčiau esi žinojęs apie „Eugenijų Oneginą“, pradedi suvokti ir vertinti kitaip. Jis iš tiesų talentingas ir geras psichologas ir dirbti mums visiems buvo labai įdomu. Man apskritai pastaruoju metu sekasi su režisie-riais. Daug išmokau ir iš Dalios Ibel-hauptaitės, kuri su „bohemiečiais“ statė operą „Manon Lesko“. O pačiu pirmuoju mokytoju operos scenoje Sandra laiko maestro Gintarą Rinke-vičių, kuris dirigavo jos debiutiniame spektaklyje „Skrajojantis olandas“.

Ko išmoko iš primadonos ir vaidmenų

Artistai kiekvieną personažą scenoje vaidina, o operos atlikėjai dar ir dainuoja, užmiršdami savo esybę. Mokėjimas persikūnyti ne kiekvienam duota Dievo dovana. „Vaidmens sėkmė ateina tada, kai suvoki savo personažą, sužinai, ko nori iš tavęs režisierius... Mes au-game, kai dirbame. Kartais repeti-cijos, rezultato laukimas būna labiau jaudinantys negu pats spektaklis“, - aiškina pašnekovė.

Viena iš S.Janušaitės pedagogių studijuojant Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo profesorė Irena Milkevičiūtė. Neseniai abi dainavo Richardo Vagnerio operoje „Valkirija“, o štai dabar programo-je įrašyta, kad ji dainuos Tatjanos auk lę. Ko išmoko, o gal dar mokosi iš teatro primadonos? „Aš profe-sorei visai neseniai pasakiau: „Ką jūs man sakėte dar bestudijuojant

apie tai, kaip reikia gyventi muzi-koje, aš tik dabar suvokiau. Matyt, tada man buvo vėjai galvoje, o yra dalykų, kuriuos supranti, kai visą artistės dalios sudėtingumą patiri savo kailiu. Viską lemia praktika“, - sako Sandra ir priduria, kad iš es-mės ji visada gerbia kitų patarimus bei nuomonę.

Ko S.Janušaitę išmokė jos he-rojės Dezdemona, Aida, Zenta, Ma-non, Čio Čio San, o dabar ir Tatjana? „Daug ko. Svarbiausia suvokiau tai, kad į pasaulį, ypač dabar, neverta žiūrėti pro rožinius akinius, nekur-ti tokių iliuzijų, kurios gali greitai virsti duženomis. Turiu galvoje ir visokias iliuzijas apie princą, kuris gali atjoti ant balto žirgo. Labiausiai mokausi iš knygų, gerų filmų. Tik štai pigių televizinių muilo operų ar šou nemėgstu“.

Meilė be pipiriukų - prėska

Sandros mylimas vyras ateina į kiekvieną premjerą, kurioje žmo-na dalyvauja. „Aš jo visada prašau, kad ateitų. Sakau, kad man nereikia jokių gėlių. Tik tu būk salėje, o aš tau dainuosiu. Tai man iš tiesų labai svarbu, - šypsodamasi kalba solistė. -

Juk kiekvienam iš mūsų gera, kai kas nors mumis tiki, pasitiki. Man regis, tai jaučia ir publika“. O pavydas, kai žmona bučiuojasi scenoje? „Sveikas pavydas - geras bruožas. Juk meilė be pipiriukų būtų prėska. O vyrą dar iki vedybų įspėjau, kad mano darbas - dainavimas operos scenoje, o ten aistros verda visokios. Sakiau jam: prašau mane mylėti tokią, kokia esu ne scenoje, bet gyvenime, kai nusi-purtau vaidmens emocijų. Jis mane dažnai „nuleidžia ant žemės“, nes šiaip mano charakteris yra ugningas. Mūsų namai, kaip ir kitų žmonių, ne be dūmų. Kartais būna visko, kartais pasibarame, bet lėkščių nedaužome“. Moteris džiaugiasi, kad jos vyras, su kuriuo ji kartu jau aštuoniolika metų - ne muzikas, kad jie vienas kitam netrukdo dirbti. Namiškiai žino, jog kai mama po spektaklio grįžta namo, turi būti tyla ir ramybė. Sūnūs, kurių vienam jau šešiolika, o kitam keturio-lika, pasak dainininkės, geri, viskuo domisi, bet muzikais tapti neketina. „Jiems įdomiau kompiuteriai. Tai jų pasirinkimas. Nors ką gali žinoti? Juk gyvenimas nenuspėjamas ir ža-vus, jame būna įvairių staigmenų“, - kalba solistė.

S.Janušaitei - pats vaidmenų žydėjimasIrmanto Sidarevičiaus nuotr.

Kai dirbi savame krašte ir jauti, kad čia esi reikalinga, tada auga sparnai

n Scena iš operos „eugenijus Oneginas“

LNObT nuotr.

4

cmykcmyk4

Giedrė MILKevIčIŪTĖ

Miko Ridiko nuotykiai nepaseno

Prieš 50 metų populiaraus to meto žurnalo „Švyturys“ redakcija (tuomet redaktorius buvo rašytojas Alfonsas Bie-liauskas) žinomam karikatūristui F.J.Samukui užsakė sukurti per-sonažą tęstiniam spausdinimui - komiksui, kuris kas dvi savaites pasirodytų žurnale.

Karikatūristas ilgai suko gal-vą, bandydamas rasti personažo įvaizdį, o dar labiau - personažo vardą. Pasak jo kolegų, padėjo vi-siškas atsitiktinumas... Besidar-buojant jam sode kažkas šūktelė-jo: „Mikai, gaudyk ridiką!“ Taip

ir atsirado Miko Ridiko vardas.Pirmasis komiksas buvo iš-

spausdintas žurnale 1962 metų gegužės 15 dieną ir kvietė už-sisakyti leidinį antrajam metų pusmečiui. O karikatūristui teko nemenkas uždavinys kiekvieną kartą sugalvoti vis naują istoriją šiam personažui.

F.J.Samuko komiksų apie Mi-ką Ridiką ir kt. darbų galima pa-matyti internetiniame puslapyje „Caricatur.lt“, o daugiausiai, ži-noma, yra saugojama prieš de-vynerius metus anapus išėjusio karikatūristo namuose, jo dirb-tuvėje, kurioje viskas taip, kaip paliko talentingas piešėjas.

Nuotykius palaimindavo žmona

Karikatūristo žmona Alina Samukienė nuveda mus į na-mo palėpę, kurioje išliko „Mi-ko Ridiko nuotykių“ autoriaus darbo kambarys toks, koks bu-vo. Tie patys tvarkingai sudėti į alaus skardines teptukai, dažai, o spintelėje saugoma didžiu-lė šūsnis jo pieštų karikatūrų. Beje, dauguma iš jų, ypač ko-miksai, neprarado aktualumo ir šiandien. Juk juokiamės, galima sakyti, iš tų pačių žmonių ydų ar visuomenės reiškinių. Tačiau iš ponios Alinos mums rūpėjo sužinoti, koks buvo šis išradin-gas, anot jį pažinojusių žmonių, niekada, net ir sunkiausiomis gyvenimo aplinkybėmis nepra-randantis humoro žmogus.

„Mes buvome kurso drau-gai, kartu studijavome Vilniaus dailės institute architektūrą. Iš-tekėjau už Fridriko antrame kur-se. Gyventi iš stipendijos buvo sunku, todėl jis ir pradėjo piešti karikatūras. Pirmąsias nunešė į „Šluotą“ ir labai apsidžiaugė, kai jas išspausdino. Honoraras už karikatūras mums buvo paspir-

tis pragyvenimui. Po kiek laiko atsirado jo sumanytas persona-žas Mikas Ridikas, kuris keliavo po „Švyturio“ žurnalo puslapius.

Jis buvo kompanijos žmogus. Jeigu Samukas būdavo kokioje kompanijoje ar susibūrime, ap-linkiniai leipdavo iš juoko. Taip būdavo visur, kur tik nueidavo. Labai mėgdavo šokti, smagiai pašokdindavo visas moteris. Bu-vo nepaprastai gero charakterio, stengdavosi žmonėms padėti. O apie jo gabumus ir nepaprastą darbštumą byloja jo darbai. Daug kas stebėdavosi, iš kur jo galvoje tiek neišsenkamų idėjų, iš kurių verta pasijuokti“.

Alina prisimena, kaip vyras, kelias valandas dirbęs savo pa-lėpėje, nusileisdavo į saloną ir atnešdavo parodyti tik ką sukur-tą komiksą. Žmonos įvertinimas jam buvo labai svarbus. „Jeigu aš, peržiūrėjusi tas karikatūras, imdavau juoktis, vadinasi, viskas gerai, o jeigu ne, ar kas nors man būdavo neaišku, tuomet Fridri-kas ieškodavo kito sprendimo

ir pakoreguodavo“, - prisiminė moteris. Beje, Fridriko pagrin-dinis darbas buvo Vilniaus dailės kombinate, kur jį bendradarbiai taip pat labai vertindavo, nes buvo labai pareigingas, laikyda-vosi duoto žodžio, ir visi laukda-vo „Šluotos“ bei „Švyturio“, jo naujų karikatūrų.

Ko labiausiai pasigenda F.J.Sa muko žmona? „Su Fridri-ku kartu pragyvenome 44 me-tus, užauginome sūnų Arvydą, kuris vedė dailininkę Gaivą, turiu ir du anūkus bei proanū-kių. Gaila, kad vyras nesulaukė tokio džiaugsmo. O mes su jo seserimi Lile artimiausios Fri-driko atmintinos datos, o ne Miko Ridiko gimtadienio pro-ga, ketiname surengti jo darbų parodą, jeigu pavyks, pareng-sime ir teminį komiksų albu-mą“. A.Samukienė priminė, kad dailininkas dar buvo ir plakatų kūrėjas, o jo darbai dalyvaudavo tarptautinėse parodose ir pelny-davo apdovanojimų.

reTroj/b žmonės

Kaip F.Samukasatrado legendinį Miką Ridiką

Vidurinės ir vyresnės kartos žmonės prisimena tokį populiarų komiksų herojų, kurio nuotykius spausdino kadaise buvęs populiarus, o vėliau užgesęs žurnalas. Tačiau Miko Ridiko sumanytoją ir daugybės jo paliktų karikatūrų autorių Fridriką Joną Samuką (1935-2003) verta prisiminti ne tik todėl, kad šiomis dienomis Mikas Ridikas „švenčia“ 50-metį, bet ir dėl to, kad negailestingas laikas nepajėgus ištrinti iš atminties reikšmingų, šmaikščių ir tikrai nesenstančių dailininko karikatūrų.

žodis apie kolegą F.saMuką

Jis buvo nepaprastai talentingas dai-lininkas, išmoningas karikatūristas, kurio subtilus ir sąmojingas humoras ne vie-nam Lietuvos karikatūristui nutiesė kelią į karikatūrų pasaulį, - sakė nacionalinės karikatūristų asociacijos „Humor Sapiens“ pirmininkas Šarūnas JAKŠTAS. - Ką reiškė sovietiniame kontekste toks Mikas Ridikas ir kiti komiksai?

Mikas Ridikas buvo išskirtinis reiškinys sovietinės Lietuvos padangėje. Visų pirma todėl, kad komiksą paišė profesionalus dai-lininkas, puikiai „valdantis“ piešinį - lakoniš-ka, neperkrauta grafika. Komiksai įsimintini istorijų išmone, situacijų išradingumu, ne-tikėtumu, tik F.J.Samukui būdinga piešinio stilistika, subtiliu, išmoningu humoru, są-moju, lengva ironija. Pasišaipymas iš žmo-nių ydų, silpnybių perteikiamas be tiesmu-kiškos didaktikos. Komiksų piešiniai (kaip ir visa dailininko kūryba) nealsavo pykčiu, pagieža ir susireikšminimu. F.J.Samuko piešti komiksai labiau nagrinėjo žmonių tarpusavio santykius, žmonių ydas, silpny-bes, pasitaikydavo ir buitinių situacijų, bet nepamenu, kad komiksai būtų piešti apie tarybinės liaudies pasiekimus ir darbo žmo-nių psalmes tarybų valdžiai.

Kodėl pastaruoju metu komiksai Lie-tuvoje mažai populiarūs? Visuomenė per 50 metų kardinaliai pasikeitusi. Visai kita socialinė aplinka, kiti prioritetai, kiti siekiai, kita moralė, kitas supratimas apie supan-tį pasaulį, kiti dievai. Šiuo metu visiškai kita bendravimo ir informacijos gavimo aplinka. Statinius piešinius (karikatūros, komiksai) elektroninėje erdvėje pamažu išstumia, keičia karikatūros ir komiksai su multimedija ir animacija. Atsirado interak-tyviosios karikatūros ir komiksai. Lietuvoje nebuvo ir nėra senų komiksų piešimo tra-dicijų kaip kitose šalyse, kuriose yra speci-alizuoti komiksų knygynai, vyksta komiksų parodos, įvairūs renginiai ir seminarai. Tad, deja, kai nėra paklausos, tai nėra ir pasiū-los. Noriu tik priminti, kad tada, kai pasi-rodė specializuotas humoristinis leidinys (1957 m. vėl pradedama leisti „Šluota“), jo tiražas per beveik dešimtmetį išaugo kaip ant mielių - komiksai, karikatūros buvo la-bai laukiami ir populiarūs.

Įdomiai piešti ir pateikti pasakojimą piešiniais gali tik labai stiprūs dailinin-kai. Toks ir buvo „Miko Ridiko nuotykių“ sumanytojas F.J.Samukas. „Miko Ridiko nuotykius“ po dailininko mirties tęsia dailininkas Arvydas Pakalnis ir Rigimantas Gedgaudas.

Dailininkai, kuriems karikatūrų pieši-mas yra gyvenimo būdas, vis dar braido po tą „pelkę“, bet tokių vis mažiau lieka.

Jeigu aš, peržiūrėjusi tas karikatūras, imdavau juoktis, vadinasi, viskas gerai, o jeigu ne, ar kas nors man būdavo neaišku, tuomet Fridrikas ieškodavo kito sprendimo

n Alina Samukienė

Fridriko Jono Samuko pieš.

n Miko Ridiko nuotykiaiAlinos Samukienės archyvo nuotr.

cmyk

5

cmyk / 5

pažintisj/b žmonės

Bemaž 20-yje tarptautinių muzikos konkursų dalyvavęs ir nemažai prizų pelnęs 23 metų pianistas Rokas Valuntonis didžiausią tikrąja šio žodžio prasme apdovanojimą yra pelnęs tarptautiniame konkurse Švedijoje. Iš ten jam teko atsigabenti garsios firmos fortepijoną. Tačiau jaunasis talentas nosies neriečia, nes tobulėti jam yra kur. Vaikinas dar tik baigia bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Giedrė MILKevIčIŪTĖ

Ko išmoko iš pedagogės A.Žvirblytės

Pianistų yra nemažai, o kas lėmė Roko išskirtinumą, kokia jo sėkmės formulė? „Man sunko-ka būtų pasakyti tiksliai, kiek ir ko man reikėjo, kad tapčiau kon-kursų prizininku. Manau, kad čia jokio recepto nėra, nors sakoma, kad sėkmei reikia 90 proc. darbo ir 10 proc. talento. Dalis tiesos čia yra. Na, dar reikėtų pridėti ir palankias aplinkybes. Man pa-sisekė su muzikos mokytojais, o ypač tuo, kad mano pedagogė tiek M.K.Čiurlionio menų mokykloje, tiek dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje yra profesorė Aleksandra Žvirblytė“, - įsitikinęs jaunasis talentas, kuris grojo ne tik didžiosiose Lietuvos koncer-tų salėse, bet ir Baltijos šalyse, Danijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Belgijoje.

Apie savo muzikos pedagogę A.Žvirblytę, kuri yra išugdžiusi ne-mažai gabių šalies pianistų, Rokas kalba: „Ji nerealus žmogus, nepa-prastai daug žinanti, nes pati yra tobulinusi meistriškumą pas gar-siausius pasaulio pianistus, visur suspėjanti ir dar visada surandanti savo studentams gerą šiltą žodį. At-rodo, kad ji per dieną gali padaryti tūkstantį darbų. Mes, jos auklėti-niai, tuo tikrai žavimės“.

Pasitaikius galimybei, Rokas neatsisakytų pasitobulinti kokioje nors garsiojoje pasaulio muzikos akademijoje ir sugrįžti atgal į Lie-tuvą. „Nematau nieko blogo, kai mano kolegos muzikantai išvyksta pasisemti žinių, patirties. Teko ir man pagal „Erasmus“ programą pusmetį pasimokyti Helsinkyje. Man ten patiko, kad studentams dėstoma daugiau su muzika ir atli-kėjų psichologija susijusių dalykų. Bet nesuprantu tų, kurie atsisvei-kina su Tėvyne ilgam ar net visam laikui. Sako, kad Lietuvoje blogai, bet kitoje šalyje viską pradėti nuo nulio ir tikėtis, kad ten pralauši ledus, gali tik iš tiesų labai dide-lio talento ir atkaklumo žmonės“, - įsitikinęs pianistas.

Šaltinis - lietuvių kompozitorių muzika

Kokia muzika Rokui labiausiai prie širdies? „Oi, visokia... Labai mėgstu groti M.K.Čiurlionio pre-liudus, kurių jis yra parašęs daugy-bę. Mane labai žavi ir kiti lietuvių kompozitoriai, kurie, galima sakyti, iš nieko bandė sukurti mūsų krašto muzikinę kultūrą. Jų atsidavimas yra pamokantis ir sektinas. Tose muzikinėse miniatiūrose jauti jų ap-mąstymus, begalinę meilę savo Tė-vynei, jos gamtai, liaudies melodijų pynei. Labai gera prisiliesti prie to neišsemiamo paveldo. Džiaugiuosi, kad yra šaltinis, iš kurio gali sem-ti ir semti. Kaskart atrandu kažką naujo“, - sako jaunasis pianistas.

Prieš pat M.K.Čiurlionio kon-kursą jis dar labai susižavėjo Ro-bertu Šumanu (Schumann). Jam taip pat patinka Sergejus Rach-maninovas, Piotras Čaikovskis, o štai paskiausiame koncerte Tai-komosios dailės muziejuje pia-nistas atliko Domeniko Skarlačio (Domenico Scarlatti), Liudvigo van Bethoveno (Ludwig van Be-ethoven), Ferenco Listo (Ferenz Liszt), R.Šumano kūrinius. Vaiki-nas prisipažino, kad bene sudėtin-giausia jam suvokti naujai išmoktą L.van Bethoveno sonatą, kurioje yra gilus filosofinis užtaisas: „Pas-taruoju metu ieškau subtilesnės, prasmingesnės, nors gal ir publi-kai ne taip lengvai suvokiamos muzikos. Žmonės aukoja savo laiką, perka bilietus, tai aš turiu pateisinti jų lūkesčius. Tai didžiu-lė atsakomybė. O mūsų publika, kuri ateina į rimtosios muzikos koncertus, yra ganėtinai išprususi ir nori patirti katarsį arba, papras-

tai kalbant, pajusti visa esybe ir muzikos galia dvasios skrydį virš kasdienybės, kaskart girdėti kaž-ką nauja. Dėl to aš ir stengiuosi, nes muzika ir man pačiam suteikia aukščiausią palaimą“.

Garsusis prizas - tėvų namuose

Konkurse Švedijoje, kuris jau-najam pianistui kainavo daug jėgų ir ištvermės, laimėtas didelis ir bran-gus firmos „Bluthner“ fortepijonas su visokiomis kliūtimis atkeliavo į Lietuvą. „Parsivežti jį buvo nelen-gva, pervežimo išlaidas turėjome patys padengti. Ponas Blutneris padėjo Vokietijoje man sureng-ti keletą koncertų, kad galėtume gautus pinigus ir panaudoti instru-mentui pervežti. Prizas stovi tėvų namuose Panevėžyje“, - pasakoja R.Valuntonis. Jis šiuo instrumentu groja, kai grįžta pas tėvus pailsėti. „Kaimynai kenčia, nes dar groja ir mano sesuo Neringa, kuri mokosi M.K.Čiurlionio menų mokykloje“, - kaltai šypsosi Rokas.

Pianisto tėvai nėra muzikan-tai. Alfonsas ir Laima Valuntoniai yra tik kitados šokę Panevėžio „Ekrano“ gamyklos folkloro an-samblyje. Kadaise, dar būdamas vaikas, ne juokais pyko ant tėvų, kai jie už rankos nutempė į muzi-kos mokyklą ir versdavo ilgas va-landas sėdėti prie pianino. „Mano bendraamžiai tuo metu žaisdavo futbolą kieme arba karstydavosi po medžius. Bandžiau protestuoti, kai jie mane atvedė į muzikos mo-kyklą, bet kas gi manęs, septyn-mečio, galėjo klausyti, - šypsosi vaikinas. - Pamėgau skambinti tik

bebaigdamas mokyklą. Dabar už tą tėvų atkaklumą esu dėkingas. Štai taip... Ne veltui juk sakoma: „Per kančias - į žvaigždes“.

Vaikinas nuoširdžiai prašė jį nelaikyti žvaigžde, nes, pasak jo, jam dar tobulėti ir tobulėti. Tėvai, kai Rokas koncertuoja Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste, stengiasi atvykti paklausyti. Štai visai ne-seniai, kai jis su naujausia savo programa koncertavo Taikomosios dailės muziejaus salėje, susirinko visa šeima.

Kaip pailsi nuo muzikos

„Turiu įvairiausių hobių. Mano didžioji silpnybė - biliardas. Mane traukte traukia po paskaitų į prie-šais Muzikos akademiją esantį biliardo klubą. Stumdydamas tuos

rutuliukus geriausiai išsikraunu. O jeigu dar pasiseka laimėti, tai adrenalino gaunu per akis. Gal net daugiau negu koncerto metu, kai ploja publika“, - prisipažįsta pianistas.

Jaunąjį pianistą, kaip ir kitus atlikėjus, prieš koncertą apima jaudulys, kartais net baimė, bet kai išeina į sceną ir sėda prie for-tepijono, viskas praeina. „Prisilie-ti prie klavišų, susikaupi, įsijun-gia, kaip dabar mėgstama sakyti, šeštasis pojūtis“, - sako vaikinas, kuris paprastai groja kūrinius iš atminties. Ne muzikantams tai at-rodo fenomenalu, o Rokas juokiasi ir sako, kad dabar taip reikia.

Ir dar vaikinas „išsikrauna“ bė-giodamas. Tai tapo būtinybe, nes, pavyzdžiui, kilnoti svarmenis jam ne prie širdies: „Pianistui fizinė parengtis ir ištvermė būtina, nes kartais be pertraukos tenka groti 4-5 valandas. Jeigu kurį laiką nespor-tuoju, tai ilgas valandas sėdėdamas prie pianino pradedu jausti nugaros skausmus“. Beje, artimiausiu metu Rokas rengiasi dalyvauti sostinėje rengiamame naktiniame maratone. Tai, kad vaikinas mėgsta sportuo-ti, tėčio įtaka, kuris dirba karatė treneriu.

Artimiausia svajonė? Apie šei-mą, nuosavą namą, krūvą vaikų ar kelionę į Antarktidą tikrai ne-svajoju, į kosmosą skristi taip pat neketinu. (Juokiasi.) Aš tiesiog siekiu išminties, harmonijos gy-venime, o mano draugės, taip pat jaunos pianistės, Ugnės meilė ša-lia. Koncertinių kelionių numatyta nemažai. Viena jų - šiemet rečita-lis Japonijoje“.

Kur nuneša skrydžiai virš kasdienybės

n Jaunajam talentui Rokui valuntoniui pedagogė Aleksandra Žvirblytė tarsi antroji mama

Saul

iaus

Ven

ckau

s nuo

tr.

truMpaiGimė 1988 m. Panevėžyje.Mokėsi Panevėžio vaikų mu-

zikos mokyklos, vėliau Konserva-torijos fortepijono klasėse (peda-gogės Gražina Beleckienė ir Vilija Geležiūtė).

2008 m. baigė Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklą (pe-dagogė Aleksandra Žvirblytė).

Baigia Lietuvos muzikos ir te-atro akademijos bakalauro studi-jas doc. A.Žvirblytės klasėje.

Svariausi pasiekimai: 2010 m. pirmoji premija ir firmos „Bluth-ner“ fortepijonas tarptautiniame konkurse „Nordic piano compe-tition“ Malmėje (Švedija); 2011 m. Tarptautiniame M.K.Čiurlionio pianistų konkurse Lietuvoje - an-troji vieta.

6

cmykcmyk6

Muzikė Tatjana Rinkevičienė neabejoja, kad meilė gali atlaikyti atstumo išbandymus. Užtat kaip pasiilgsta retokai atvykstančio mylimojo Aleksandro Bruko (Alexander Bruk), kurį mėgsta palepinti tikrais kulinarijos šedevrais. „Atskleisiu paslaptį: tik dabar mane pirmą kartą pamaitino triušiu. Ketverius metus, matyt, truko bandomasis laikotarpis“, - juokiasi patenkintas vyras.

Deimantė ZAILSKAITĖ

Iš Vokietijos atvykus širdies draugui T.Rinkevičienė paruošė ypatingus pietus - ilgai žadėtą triu-šį. „Aš visą laiką Aleksandrui gir-davausi per „Skype“, kad mes su šeima ruošėme triušį. O jis vis skųsdavosi: „Vargšas aš, sėdžiu Vo-kietijoje ir nežinau, kas yra triušis“. (Šypsosi.) Todėl kai jis atvažiavo pas mane, pasakiau: viskas, dabar gausi triušį“, - juokiasi T.Rinkevičienė.

Verslo konsultantu dirban-tis ir pietinėje Vokietijos pusėje, Niurnbergo mieste, gyvenantis Aleksandras yra ne tik Tatjanos širdies draugas. Jis taip pat yra T.Rinkevičienės organizuojamo renginio - Tarptautinio rusų sa-kralinės muzikos festivalio, kuris šiemet vyko jau keturioliktąjį kar-tą, prodiuseris. Nuo to prieš kele-rius metus ir prasidėjo Tatjanos ir Aleksandro draugystė.

„Mes su Aleksandru, kuris kilęs iš Sankt Peterburgo, esame vien-mečiai. Tačiau mes nesusitikome

studijuodami Rusijoje, nors turėjo-me nemažai bendrų pažįstamų, vis prasilenkdavome. Susitikome tik po trisdešimt metų internete“, - pa-žinties pradžią prisimena moteris.

Bet tai nebuvo koks pažinčių tinklalapis, kur vienišaujantys žmo-nės ieškosi antrosios pusės. Susiti-ko jie tarptautiniame tinklalapyje, kur įvairiose pasaulio šalyse gy-venantys žmonės susirašinėja ir dalijasi savo nuomonėmis.

„Vieną kartą peržiūrinėju lietu-viškus interneto saitus ir netyčia aptikau labai gerą straipsnį apie Rusų dramos teatrą, rodos, ten bu-vo rašoma apie sezono uždarymą

ir pan. Ta tema parašiau nedidelę recenziją ir paskelbiau internete, - prisimena Aleksandras. - Tatjana sureagavo ir mes pradėjome susi-rašinėti. Iš pradžių tai buvo grynai dalykiški santykiai. Kadangi Ta-tjana pajuto, kad muzikos srityje turiu nemažai profesionalių žinių, kurios jai buvo įdomios, ji man pasiūlė atvažiuoti į jos organi-zuojamą festivalį ir pateikti kokių nors pasiūlymų. Šalia darbo ma-no gyvenime paraleliai būdavo ir muzika. Gyvenant Vokietijoje man tapo įdomu rengti kultūrinius pro-jektus. Bet tam visada reikia par-tnerio su gera galva. Pasirodo, tik

Lietuvoje yra tokių, kurie turėtų gerų idėjų ir dar mokėtų paruošti triušį. O kai dar ir moteris graži, tai išvis labai gerai. Žodžiu, man labai pasisekė“.

Nors šiaip į Lietuvą Aleksan-dras atvažiuoja nedažnai - apgailes-tauja mylimojo pasiilgstanti Tatja-na. „Paskutinį kartą aš buvau pas jį nuvykusi per didžiąsias metų šventes, tada per jo gimtadienį, ku-ris buvo vasarį, ir per savo gimta-dienį balandį“, - atsidūsta moteris. Bet pora neskuba oficialiai įteisinti santykių ir kartu apsigyventi. Šiuo metu jiedu planuoja vasaros atosto-gas - jas praleis Sardinijoje, kartu

atostogaus ir Aleksandro 33 metų sūnus su šeima.

Nors Aleksandrui Lietuva - nuostabi šalis. Jis kaip šiandien at-simena, kai kadaise pirmą kartą lankydamasis Kaune buvo pavai-šintas įdarytomis bulvėmis. Iki šiol atsimena jų nuostabų skonį - Tatjana pažadėjo Aleksandrui pagaminti šį patiekalą. „Beje, lietuviški produktai yra labai geri, Vokietijoje tokių nėra. Todėl Lietuva turi labai dideles pers-pektyvas Europos prekybos rinkoje. Jūsų duona pasakiškai skani. Kai Ta-tjana pas mane važiuoja į svečius, ji visada atveža lauktuvių nepaprastai skanios duonos su ajerais ir sūrio...“

tatjanos rinkevičienės ruoštas triušis

Tatjanos Rinkevičienės meilės išbandymaimaisTasj/b saviTarna

Jums reikės:

• nedidelio triušio,

• svogūno galvos,

• kelių skiltelių česnako,

• keturių pomidorų,

• druskos,

• juodųjų pipirų žirnelių,

• žiupsnelio „Timjan“ prieskonių,

• stiklinės sauso baltojo vyno,

• kelių juodųjų alyvuogių be kau-liukų,

• laurų lapų,

• citrinos.

n Savaitgaliais, kai susirenka visa šeima, Tatjana Rinkevičienė mėgsta ruošti triušį

Sauliaus Venckaus nuotr.

n Triušį, geriau - kaimišką (Tatjana perka turguje), nuplaukite ir supjaustykite mažesnėmis dalimis, nusausinkite popierine servetėle. užkaiskite puodą storu dugnu, įpilkite šiek tiek aliejaus, sudėkite triušieną ir vartydami apkepkite ant didesnės ugnies.

n Tatjana iš karto įspėja: kad nenusiplikytumėte akių karštu aliejumi, puodą uždenkite specialiu

sieteliu. Tik ne dangčiu, nes tada triušiena išvirs.

n Kepkite maždaug 10-15 minučių, kol gabaliukai gražiai apskrus, tada įpilkite porą stiklinių virinto vandens ir uždengę dangčiu troškinkite dar pusvalandį, kol triušiena pasidarys minkšta.

n nulupkite svogūną ir kelias skilteles česnako. Svogūną supjaustykite

didesniais griežinėliais, o česnako skilteles palikite nesmulkintas. Keturis pomidorus supjaustykite nedideliais kvadratėliais. viską berkite į puodą. Kai pomidorai užvirs, šiek tiek sumažinkite ugnį.

n Troškinį pagardinkite druska ir juodaisiais pipirais, laurų lapais. Labai svarbus komponentas - žolelių prieskoniai „Timjan“, kurių reikia labai nedaug.

n Dabar supilkite stiklinę baltojo vyno ir palikite atidengtą puodą dešimčiai minučių, kad su garais išeitų alkoholio kvapas. uždenkite puodą ir troškinkite dar 10 minučių. Beje, vietoj vyno galima dėti grietinės, tik tada nebereikės pomidorų.

n Paskutinis akcentas - juodosios alyvuogės be kauliukų, šiek tiek citrinos ir patiekalą galite dėti ant stalo. Skanaus.

cmyk

7

cmyk

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2012 m. gegužės 19 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 40 (218)

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

DVIRAČIAI �

R.Navardauskas sportui per gerasPirmas lietuvis

„Giro“ lyderiu iki šiol nebuvo tapęs nė vienas Lietuvos dvirati-ninkas. Lietuvos čempiono R.Na-vardausko komanda „Garmin-Bar-racuda“ tapo ketvirtojo etapo nu-galėtoja. Ji distanciją įveikė per 37 min. 4 sek. „Manėme, kad galime laimėti. Pats kiek abejojau, ar ga-lėsiu išsilaikyti kartu su komandos draugais. Jie buvo tikrai stiprūs. Kiekvienas puikiai atliko savo dar-bą. Paskutinius dešimt kilometrų jaučiau nuovargį, bet džiaugiuosi, kad atsilaikiau. Lyderio marškinė-liai man - didžiulis dalykas“, - teigė R.Navardauskas, kuriam „Giro d’Italia“ - tik antrosios lenktynės po kovo 9 d. per varžybas patirtos raktikaulio traumos. Po penktojo etapo R.Navardauskas dar išsaugo-jo rožinius lyderio marškinėlius, vėliau poziciją prarado.

R.Navardauskas, kuris pernai su „Garmin-Barracuda“ pratęsė sutartį iki 2013 m. pabaigos, yra vienas iš kelių kandidatų atstovau-ti Lietuvai Londono olimpinėse žaidynėse. Lemiamą žodį dėl olim-piečių tars Lietuvos vyrų dviračių rinktinės vyriausiasis treneris Ar-tūras Kasputis. Olimpinėse žaidy-nėse Lietuvai galės atstovauti du dviratininkai.

Malonus netikėtumas

- Jūsų auklėtinis užsivilko rožinius marškinėlius, du eta-pus buvo lyderis. Ar toks jo pa-sirodymas nustebino? - „Sporto žmonės“ paklausė K.ČESAIČIO.

- Visi jau seniai žino, kad jis stip rus vaikinas. Žinoma, tai buvo netikėta ir tokių dalykų nelaukė-me. Nes jis į varžybas „Giro d’Italia“ išvyko net realiai nesi-

ruošęs. Jis buvo susilaužęs rakti-kaulį. Paskui grįžo į Lietuvą, kur jo apie savaitę niekas neoperavo, nes buvo užkrėsta žaizda. Taigi Ramūnas išvyko į Belgiją, kur jam buvo atlikta operacija. Jis net ne-planavo dalyvauti „Giro d’Italia“, galvojo apie būsimąjį „Tour de France“. Tačiau likus 2 d. iki var-žybų, jam paskambino vadybinin-kas ir pasakė, kad vienas sporti-ninkas iškrito, nes patyrė traumą. Taigi Ramūnui pasiūlė dalyvauti. Tada jis paskambino man, patariau važiuoti, juk vis tiek pasiruošti ar olimpiadai, ar „Tour de France“ varžyboms reikia. Žinoma, spren-dimą priėmė jis, nors ir tarėmės. Taigi taip ir išvažiavo nesiruošęs kalnų lenktynėms. Tačiau rezulta-tą parodė gana gerą. Aišku, žino-jome, kad tų rožinių marškinėlių jis ilgai neišlaikys. Nes kalnų lenktynės - ne tokia sritis, kur jam labiausiai sekasi. O Italijoje, gali-ma sakyti, visur kalnai.

- Kokios R.Navardausko ga-limybės olimpiadoje, jei jis ten dalyvaus? Taip pat ko tikėtu-mėtės iš auklėtinio per „Tour de France“ varžybas?

- Kiekvienoje profesionalioje komandoje yra apie 30 sportininkų. Kalbant apie „Tour de France“, Ra-mūną dar turi atsirinkti. Atsirenka 9 žmones iš komandos. Jei prisi-mintume praėjusius metus, tai Ra-mūnui dar buvo pirmi metai klube. Tada jis turėjo galimybę važiuoti „Tour de France“ lenktynėse. Tai buvo pirmas kartas „Garmin-Bar-racuda“ klubo istorijoje, kai jie lai-mėjo keturis etapus. Pasibaigus „Tour de France“, liks tik savaitė iki olimpinių žaidynių. Galima sa-kyti, kad sportininkas jau pasmerk-tas. Netgi dabar po traumos Ramū-nas dalyvavo penkių dienų daugia-dienėse lenktynėse Šveicarijoje ir buvo labai pavargęs. Tačiau vis tiek pasiryžo dalyvauti „Giro d’Italia“. Grafikai labai įtempti, sportinin-kams nelengva, taigi sunku ką nors prognozuoti.

Įsirašinėja lenktynes

- Ar visus auklėtinio pasiro-dymus stebite?

- Tiesą sakant, taip. Žinoma, kiek įmanoma. Dažniausiai visas lenktynes įsirašau, ir jei negaliu žiūrėti tiesiogiai, pasižiūriu vaizdo įrašą. Tai neeilinis dalykas, tad jo negalima praleisti, būtinai reikia žiūrėti.

- Ar sunku žiūrėti, kai Ra-mūnui, pavyzdžiui, nesiseka?

- Labai sunku. Kalbant apie da-bar vykstančias „Giro d’Italia“, la-bai didelės nuoskaudos nėra, nes žinau, kad jis nėra užtektinai pa-

sirengęs. Taigi kai nėra gero pasi-rengimo, tai žinai ir sportininko galimybes. Taip pat žinome ir pa-grindinius startus, kurie svarbiau-si. Žinoma, jei jis, pavyzdžiui, nu-griūtų, tai visi jaudintųsi. Jei ne-pamatau, kaip jis finišuoja, iškart ieškau internete informacijos, kad nebūtų kas nutikę. Paskui pa-skambinu, pasiteirauju, kaip vis-kas buvo.

- Ar Ramūnas dar klausia jūsų patarimų?

- Nuolat bendraujame. Tačiau klausia patarimų tik esminiais klausimais. O, pavyzdžiui, kai vyks-ta varžybos, neturiu teisės patari-nėti. Juk yra komandos, kuriai jis dabar atstovauja, strategija. Taigi jei aš čia patarinėčiau, būčiau 100 proc. neteisus, tai būtų neetiška iš mano pusės. Galiu duoti patarimą tik dėl bendrų dalykų, pavyzdžiui, kaip geriau pasiruošti. Nemažai kartu dirbome, tai visus Ramūno ypatumus žinau.

Talentingas žmogus

- Kai Ramūnas atėjo pas jus treniruotis, ar noriai tai darė?

- Vienareikšmiškai taip. Ramū-nas pas mane treniravosi apie aš-tuonerius metus. Jam patiko dvira-čių sportas. Tiems, kam nepatinka, ateina, pasižiūri ir išeina. Ši sporto šaka reikalauja didelio darbštumo. Tačiau be darbštumo, Ramūnas bu-vo ir labai talentingas, ir be galo protingas vaikas. Šito dalyko jau iš jo neatimsi.

- Kas per tuos metus labiau-siai įsiminė?

- Stovyklos Belgijoje. Ten vyk-davo varžybos. Ir Ramūnas nieka-

da negrįždavo iš varžybų neužė-męs prizinės vietos. Man tai buvo kai kas nerealaus. Jis dar buvo la-bai jaunas. Tačiau vis tiek arba tap-davo nugalėtoju, arba bent jau pri-zininku. Tiesiog fenomenalu.

- Neatskleistumėte Ramūno silpnųjų ir stipriųjų savybių?

- Apie silpnąsias savybes nie-kas garsiai nekalba. Juk, žinote, vyrų silpnoji pusė - meilė. Jie ga-li netikėtai įsimylėti. (Juokiasi.) O kalbant apie stipriąsias savy-bes, tai Ramūnas jų turi labai daug. Kaip jau minėjau, tai protin-gas, talentingas, darbštus žmo-gus. Taip pat jis puikiai moka ben-drauti su aplinkiniais. Tokio žmo-gaus reikėtų dar paieškoti. Jis tie-siog per geras sportui. Tačiau yra, kaip yra.

- Pasvajokite. Ramūnas jums 50-ojo gimtadienio proga įteikė puikią dovaną - rožinius „Giro d’Italia“ marškinėlius. Ką norėtumėte, kad jis dar pa-siektų, kokį titulą iškovotų?

- Svajoju, kad Ramūno sportinin-ko karjera tęstųsi iki kokių 35-erių. Tada jis iškovotų visus titulus, apie kuriuos tik galima svajoti.

- Išauginote ne vieną gerą dviratininką, kur jūsų sėkmės paslaptis?

- Treniravau tikrai gana daug dviratininkų, ir labai gerų. Ir dabar dar turiu, pavyzdžiui, Ingą Čilvinai-tę, taip pat Gabrielę Jankutę. Ta-čiau jokios paslapties turbūt nėra. Tai paprastas darbas, atranka ieš-kant talentų. Žinoma, su jais reikia ir užsiimti. Viskas vyksta pamažu ir jei per daugelį metų atrandi ką nors gero, reikia tai išlaikyti.

DOVANA. Treneris Kęstutis Česaitis prisipažino, kad nesitikėjo iš Ramūno Navardausko rožinių lyderio marškinėlių

�

Asmeninio albumo, Eltos nuotr.

Gegužės 9 d. Lietuvos dviratininkas Ramūnas Navardauskas tapo prestižinių 95-ųjų daugiadienių dviračių lenktynių „Giro d’Italia“ lyderiu. 24-erių lietuvis rožinius lyderio marškinėlius užsivilko po ketvirtojo etapo - 33,2 km komandų atskiro starto lenktynių. R.Navardausko pirmojo trenerio Kęstučio Česaičio teigimu, toks pasirodymas buvo netikėtas, nes jo auklėtinio pasirengimas prieš šias lenktynes nebuvo pats geriausias.

Aistė LABINAITĖŽurnalistė

VIENINTELIS. Ramūnas Navardauskas - pirmasis lietuvis, tapęs „Giro d’Italia“ lyderiu�

8

cmykcmyk

8

cmyk

Sporto žmonės 2012 m. gegužės 19 d., šeštadienis2

FutBolas

Kiek mažiau nei prieš 11 mėnesių - 2011 metų birželio 28 d. - san marino, maltos, liuksemburgo ir andoros čempionų mačais prasidėjo 57-asis uEFa Čempionų lygos sezonas. Dėl prestižiškiausios senojo žemyno futbolo taurės iš viso kovojo 76 komandos. Kelionės pabaigą pasiekė tik du klubai.

Evaldas GELUMBAUSKAS„Respublikos“ žurnalistas

Šiandien 21.45 val. prasidės pa-skutinės 2011-2012 m. UEFA Čem-pionų lygos sezono rungtynės. Pil-nutėliame Miuncheno „Allianz Are-na“ stadione susitiks Miuncheno „Bayern“ ir Londono „Chelsea“. Pirmą kartą nuo 1983-1984 m. se-zono Čempionų lygos finale daly-vaus ir nominalūs jo šeimininkai. Keturis kartus (1974, 1975, 1976 ir 2001 m.) pajėgiausių Europos fut-bolo klubų turnyre trium favę „Ba-varai“ neslėpė, kad nuo pirmos šio sezono dienos jie siekė vienintelio tikslo: savo gerbėjų akivaizdoje penktą kartą klubo istorijoje iškelti į viršų Čempio nų taurę.

Tačiau pretenzijų į šį trofėjų ne-atsisako ir Londono „Chelsea“ fut-bolininkai. Ne vienas šios Rusijos turtuoliui Romanui Abramovičiui priklausančios komandos narys pri-simena 2008 metų finalą. Maskvos „Lužniki“ arenoje vykusioje dviko-voje „Chelsea“ tik po 11 m baudinių serijos turėjo užleisti kelią į viršūnę „Manchester United“ ekipai.

Dramatiški posūkiai

Komandos pirmą dalį kelio į fi-nalą įveikė skirtingais žingsniais, bet nuo pirmųjų atkrintamųjų kovų etapo rungtynių „Bayern“ ir „Chel-sea“ žengė koja kojon. Savo gru-pėse abi ekipos užėmė pirmąsias vietas, tiesa, Londono komandai pakilti į pirmą vietą padėjo tik pa-skutiniame grupės varžybų etapo ture pasiekta pergalė prieš „Valen-cia“. Čempionų lygos atkrintamo-sios varžybos abiem komandoms prasidėjo labai nesėkmingai. „Ba-yern“ išvykoje 0:1 pralaimėjo „Ba-sel“ ekipai, o „Chelsea“ 1:3 nusi-leido „Napoli“ klubui. Po šio smū-

gio su vyriausiojo trenerio parei-gomis atsisveikino portugalas An-drė Vilošas-Boašas (Andre Villas-Boas). Komandos treneriu laikinai buvo paskirtas jo asistentas italas Robertas Di Matėjas (Roberto Di Mateo). Šiam futbolo specialistui pavyko sutelkti pakrikusią „Chel-sea“ ekipą. Po trijų savaičių „Chel-sea“ savo aikštėje 4:1 atsirevanša-vo „Napoli“ klubui. Prasidėjo ko-mandos atgimimas.

Dar įspūdingiau - net 7:0 - savo skriaudikams Čempionų lygos aš-tuntfinalyje atsilygino „Bayern“ ekipa. Net 4 įvarčius pelnė rezul-tatyviausias komandos puolėjas Marijus Gomesas (Mario Gomez). Ketvirtfinalyje „Bayern“ be dides-nės įtampos eliminavo Marselio „Olympique“, o „Chelsea“ (su tam tikra įtampa) susidorojo su Lisabo-nos „Benfica“.

Pusfinalyje abiejų komandų

laukė Ispanijos futbolo grandai. „Bayern“ ir Madrido „Real“ poro-je šiokia tokia viltis kautis dėl ke-lialapio į finalą buvo palikta ir Vo-kietijos ekipai, o „Chelsea“ ir Bar-selonos „FC Barcelona“ poroje favoritas buvo tik vienas. Tačiau išsisklaidžius pusfinalio batalijų dulkėms paaiškėjo, kad „Klasiki-nio“ Čempionų lygos finalo laukę futbolo mėgėjai apsiriko. Tobulai totalinio - gynybinio žaidimo plano

reikalavimus aikštėje įgyvendinę „Chelsea“ futbolininkai peržengė nugalėtojų titulą gynusios „Barce-lona“ ekipos barjerą. Neįtikėtino pasiaukojimo, didvyriškumo ir sė-kmės pavyzdžiu tapo antrosios pusfinalio rungtynės, kuriose „Chelsea“ daugiau nei 50 min. žai-dė be pašalinto Džono Terio (John Terry), bet vis tiek sugebėjo panai-kinti dviejų įvarčių deficitą ir iško-voti „pergalingas“ lygiąsias - 2:2.

čempionų lygos finalas: kelio pabaiga tikslas. Dėl šio Čempionų lygos nugalėtojų trofėjaus kovėsi 76 komandos, bet į savo rankas taurę paims tik miuncheno „bayern“ arba londono „Chelsea“ futbolininkai

Eltos nuotr.

Miuncheno

„Bayern“

atrankos etapas2011 08 17, 2:0 „Zurich“2011 08 23, 1:0 „Zurich“grupės varžybos2011 09 14, 2:0 „Villarreal“2011 09 27, 2:0 „manchester City“2011 10 18, 1:1 „Napoli“2011 11 02, 3:2 „Napoli“2011 11 22, 3:1 „Villarreal“2011 12 07, 0:2 „manchester City“aštuntfinalis2012 02 22, 0:1 „basel“2012 03 13, 7:0 „basel“Ketvirtfinalis2012 03 28, 2:0 „Olympique marsel“2012 04 03, 2:0 „Olympique marsel“pusfinalis2012 04 17, 2:1 „Real madrid“2012 04 25, 1:2 (3:1) „Real madrid“

kelias į Finalą

trio. prie miuncheno „bayern“ sėkmingo žygio Čempionų lygos varžybose svariai prisidėjo trys komandos atakų lyderiai - prancūzas Frankas riberi, olandas arjenas robebas ir vokietis marijus gomesas

cmyk

9

cmyk

9

cmyk

Dramatiškų momentų netrūko ir „Bayern“ bei „Real“ mačuose. Pirmose serijos rungtynėse „Ba-varai“ tik pačioje pabaigoje išplėšė pergalę - 2:1. Antrame susitikime jau 14-ą min. 2:0 pirmavo „Real“. Atrodė, kad „Karališkasis“ klubas sumals į dulkes Čempionų lygos finalo šeimininkų svajonę. Bet „Ba-yern“ su tuo nesutiko. Buvęs „Re-al“ komandos narys olandas Arje-nas Robenas (Arjen Robben) šalta-

kraujiškai realizavo 11 m baudinį ir išlygino bendrą abiejų rungtynių rezultatą. Nugalėtojas paaiškėjo tik po papildomos baudinių serijos. Jos metu savo meistriškumą pade-monstravo net tris baudinius atrė-męs „Bayern“ vartininkas Manu-elis Nojeris (Manuel Neuer).

Tiek „Chelsea“, tiek „Bayern“ į finalą prasiveržė paneigdami iš-ankstines prognozes. Abiem koman-doms pergalė Čempionų lygos fina-

le yra mirtinai reikalinga. Tik laimė-jusi ekipa galėtų drąsiai paskelbti apie sėkmingą sezono pabaigą.

Nuostoliai ir atradimai

Šį sezoną Čempionų lygos fina-lo dalyvės savo šalių čempionatuo-se neblizgėjo. Miuncheno „Bay-ern“ Vokietijoje užėmė antrą vietą, o Londono „Chelsea“ finišavo tik 6-oje pozicijoje. Tiesa, Londono „Aristokratai“ iškovojo Anglijos futbolo asociacijos taurę, finale 2:1 įveikę „Liverpool“ komandą. Vis dėlto vargu ar ši garbinga pergalė išgelbės „Chelsea“ sezoną. Tik Čempionų lygos nugalėtojų taurė (ir teisė kitą sezoną dalyvauti pa-jėgiausių Europos futbolo komandų varžybose) išgelbėtų sezoną.

Tačiau siekti pergalės finale Londono komandai bus labai ne-lengva. Čempionų lygos pusfinalis turėjo savo kainą. Dėl viršyto gel-tonų (ir raudonų) kortelių skaičiaus mačą su „Bayern“ turės praleisti pagrindiniai „Chelsea“ gynybos ramsčiai - kapitonas Dž.Teris ir Branislavas Ivanovičius. Iš tribūnų mačą stebės ir portugalas Raulis Meirelešas (Raul Meireles). O be-ne didžiausiu „Chelsea“ nuostoliu tapo brazilo Ramireso diskvalifika-cija. Įspūdingą sportinę formą se-zono pabaigoje demonstravęs 25-erių brazilas fantastišku įvarčiu antrose Čempionų lygos pusfinalio rungtynėse nubaudė „Barcelona“ gynybą ir padėjo tvirtus pamatus didvyriškam „Chelsea“ ekipos žai-dimui „Camp Nou“ stadione.

„Chelsea“ strategas R.Di Matė-jas artėjant finalui sulaukė ir malo-nesnių žinių. Savaitės pradžioje su komanda treniruotis pradėjo beveik mėnesį dėl traumų praleidę gynėjai Davidas Luizas (David Luiz) ir Ga-ris Keichilas (Garry Cahil). Kol kas neaiškios tik traumuoto prancūzo Floreno Maliudos (Florent Malou-da) galimybės atsigauti iki finalo.

Savo ruožtu „Bayern“ apskritai rizikuoja likti prie suskilusios gel-dos. Praėjusį šeštadienį daugkar-tiniams Vokietijos čempionams ir

taurės laimėtojams nuotaiką suga-dino Dortmundo „Borussia“. Pas-taruosius dvejus metus futbolo ma-das Vokietijoje diktuojanti Dor-tmundo komanda Vokietijos taurės turnyro (DFB Pokal) finale net 5:2 sutriuškino „Bayern“ ekipą. Nuo nesėkmės Vokietijos vicečempionų neapsaugojo net ir gynėjas Holge-ris Badstuberis bei saugai Luisas Gustavas (Luiz Gustavo) ir Davi-das Alaba. Čempionų lygos finale šių futbolininkų nebus. Jie lemia-mas rungtynes praleis dėl diskva-lifikacijų, tad „Bayern“ strategui Jupui Hainkesui (Jupp Heynckess) teks pasukti galvą ieškant jiems pamainos.

paskutinis mūšis

Vis dėlto svarbiausi abiejų ko-mandų žaidėjai būsimo futbolo spektaklio nepraleis. „Chelsea“ ekipoje į kovą stos 5 įvarčius šiame turnyre pelnęs puolėjas Didjė Drogba (Didier Drogba), po 3 kar-tus pasižymėję Frenkas Lampar-das (Frank Lampard) ir Fernandas Toresas (Fernando Torres). Žaidi-mui diriguos ispanas Chuanas Ma-ta (Juan Mata), vartus saugos Pe-tras Čechas (Petr Čech).

Miuncheno ekipos garbę gins jos atakų lyderiai - nepailstantys saugai prancūzas Frankas Riberi (Franck Ribery, 3 įvarčiai) ir olan-das A.Robenas (4 įvarčiai), atakos smaigalyje bus net 12 įvarčių pel-nęs puolėjas M.Gomesas. Aikštės viduryje padėtį kontroliuos Bastia-nas Švainštaigeris (Bastian Schweinsteiger) ir Tonis Krosas (Toni Kroos). Vartuose savo vietą užims M.Nojeris.

Ligi šiol „Chelsea“ ir „Bayern“ keliai Europos taurės turnyruose susikirto tik kartą. 2004-2005 m. Čempionų lygos ketvirtfinalyje ko-mandos pasidalijo po pergalę. „Chelsea“ savo aikštėje laimėjo 4:2, o išvykoje nusileido 2:3. Dėl geresnio įvarčių santykio į pusfi-nalį pateko Londono ekipa, bet šį kartą nugalėtojas paaiškės po vie-nintelio, lemiamo mačo.

Sporto žmonės2012 m. gegužės 19 d., šeštadienis 3

savaitės giMtadieniai

gintautas UMARAS(1963 m. gegužės 20 d.)

Treko dviratininkas. 1988 m. olimpinėse žaidynėse iškovojo du aukso medalius.

Daugirdas ŠEMIOTAS(1983 m. gegužės 20 d.)

Boksininkas, 2007 m. pasau-lio čempionato bronzos medalio laimėtojas.

KŪNo KultŪros ir sporto DEpartamENtas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

„Sporto žmonių“ leidybą dalinai fi nansuoja Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas

Ramūnas BUTAUTAS(1964 m. gegužės 22 d.)

Buvęs Lietuvos vyrų krepši-nio rinktinės treneris, 2007 m. Europos čempionato bronzos lai-mėtojas.

Rytis VAIŠVILA(1971 m. gegužės 23 d.)

Krepšininkas, treneris. 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos meda-lio laimėtojas.

Justinas KINDERIS(1987 m. gegužės 24 d.)

Penkiakovininkas. 2010 m. pa-saulio čempionate pelnė bronzą asmeninėje ir auksą komandų įs-kaitoje.

čempionų lygos finalas: kelio pabaiga tikslas. Dėl šio Čempionų lygos nugalėtojų trofėjaus kovėsi 76 komandos, bet į savo rankas taurę paims tik miuncheno „bayern“ arba londono „Chelsea“ futbolininkai

Eltos nuotr.

kelias į FinaląLondono

„Chelsea“

grupės varžybos2011 09 13, 2:0 „bayer Leverkusen“

2011 09 28, 1:1 „Valencia“2011 10 19, 5:0 „genk“2011 11 01, 1:1 „genk“

2011 11 23, 1:2 „bayer Leverkusen“2011 12 06, 3:0 „Valencia“

aštuntfinalis2012 02 21, 1:3 „Napoli“2012 03 14, 4:1 „Napoli“

Ketvirtfinalis2012 03 27, 1:0 „benfica“2012 04 04, 2:1 „benfica“

pusfinalis2012 04 18, 1:0 „barcelona“2012 04 24, 2:2 „barcelona“

(data, rezultatas, varžovas) veteranai. Čempionų lygos finalas gali tapti londono „Chelsea“ veteranų - puolėjo Didjė Drogbos ir

saugo Frenko lampardo gulbės giesme

10

cmykcmyk

gyvūnijaj/b miTai

Yra anekdotas apie jūrų kiaulytės šeimininkę, kuri paskambino į gyvūnų prekių parduotuvę: „Mes įleidome ją į akvariumą, ji ten truputį paplaukiojo, o paskui atsigulė ant dugno ir užmigo. Ar ją reikia pašerti, kai pabus?“

Juokas juokais, o panašių kurio-zų atsitinka ir tikrajame gyvenime: žmonės paleidžia plaukioti sau-sumos gyventojas jūrų kiaulytes, šeria obuoliais mėsėdžius ežius ir kiša į šaldytuvą įmigusius vėžlius. Pateikiame 9 dažnai pasitaikan-čias situacijas, kai šeimininkas, norėdamas gero, savo gyvūnėliui pakenkia.

Ežiai nemėgsta obuolių

Žanro klasika: paprašyk žmogų nupiešti ežį, ir jis ant jo spyglių tikriausiai pasmeigs obuolį. O jei gyvūnėlis pateks jam į rankas - būtinai įpils į dubenėlį pieno. Iš tiesų vaisiai tikrai nėra pagrindi-nis ežių maistas, o duoti jam lakti pieno apskritai negalima, jam tik sutriks virškinimas. Pažiūrėjus nepagalvotum, bet šis žvėriukas pietums nori vabzdžių arba bent jau mėsos.

Katėms neverta duoti žuvies

Ta pati istorija - su katėmis ir žuvimi, kuri joms neva yra geriau-sias maistas. Žinoma, žuvies katė neatsisakys, bet jos siūlyti veteri-narijos gydytojai nerekomenduoja: žuvies dieta katėms didina inkstų akmenligės riziką ir gali sukelti hipovitaminozę. Retkarčiais žuvies duoti galima, bet tik virtos, jokiu būdu ne šviežios.

Vėžlys neturi įmigti

Jeigu įminga, vadinasi, šeimi-ninkas kažką padarė ne taip: kai vėžlio buitis sutvarkyta tinkamai,

jam pakanka šilumos ir šviesos, jis neįminga. O jeigu vis dėlto įmigo, viskas gali baigtis liūdnai: reptilijų įmigis gali būti susijęs su inkstų ligomis, tarp jų inkstų nepakan-kamumu, dėl kurio jie žūsta. Vi-siškai netinkama mintis - palikti vėžlį ten, kur jis užmigo (paprastai ant grindų už spintos) arba kišti jį į šaldytuvą, kaip daro daugelis.

Papūgos nemėgsta būti liečiamos

Bandymai papūgas rankomis išimti iš narvelio ir gaudyti, norint sugrąžinti atgal, maitinti iš rankos, glostyti, norint prisipratinti - veteri-narų nuomone, dažniausios jų šeimi-ninkų klaidos. O blogiausia visa tai daryti su paukščiu, kuris neseniai at-sidūrė jūsų namuose - jam svetimos

rankos bus didžiausias stresas. Kada nors jis galbūt ir pats tūps jums ant peties, bet kad tai atsitiktų greičiau, nesipirškite per jėgą.

Jūrų kiaulytės nemėgsta vandens

Dėl žodžio „jūrų“ daugelis įsi-vaizduoja, kad šis gyvūnėlis turi daž-nai maudytis. O iš tiesų ši kiaulytė

su jūra nieko bendra neturi, vandens nemėgsta ir maudytis nenori. Maža to, po priverstinių vandens procedū-rų jūrų kiaulytės greitai persišaldo.

Voverės neprisiriša prie šeimininkų

Žmogui, ypač mažam, labai norisi, kad prijaukinta voveraitė jaudinamai triaukštų riešutus iš šeimininko delno. Taip būna, bet dažniau voveraitė gyvena narvely-je, tvarko savo asmeninius reikalus ir visiškai nesidomi žmonėmis. O jeigu tie įkyri, gali įkąsti. Voverės jaukinimas - beveik visada žaidimas į vienus vartus: jos retai prisiriša prie šeimininko ir greitai pamiršta bendravimo įgūdžius, nes gamta jas apdovanojo trumpa atmintimi.

Šunys pavasarį agresyvesni netampa

Paprastai manoma, kad pavasa-ris - meilės laikas ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams: katinai garsiai kniaukia, o šunys tampa agresy-vūs. Iš tiesų ir mylėti, ir pulti šu-nys pasirengę visus metus - nieko ypatinga pavasarį su jais (beje, ir su žmonėmis) nevyksta.

Žuvys nežino, kiek valgyti

Daugelis akvariumų savininkų kažkodėl mano, kad maistą žuvims galima pilti iš akies - jos pačios ži-no, kiek valgyti. Bet žuvys nežino. Jos valgys, kol užteks jėgų, paskui kentės dėl apsirijimo ir nekoky-biško vandens, kuriame plaukioja maisto likučiai. Žuvims sotus gyve-nimas - trumpas gyvenimas.

Kanarėlė neprivalo čiulbėti

Tai - vyriškas užsiėmimas. Ta-čiau paukščių turguose vietoj dai-nuojančio „berniuko“ jums gali pa-kišti bebalsę „mergaitę“, aiškindami jos tylėjimą tuo, kad paukštelis išsi-gandęs, o namuose pradės čiulbėti. Todėl ornitologai nepataria pirkti kanarėlių, jei neišgirdote jų balso.

Parengė Milda KunSKAITĖ

Kokie mitai gali pražudyti jūsų augintinį?

Balandžiai MokslininkaMs - vis dar neįkandaMa MįslėMokslininkai į kosmoso platybes pasiuntė robotus ir iššifravo genomą, tačiau jie pri-pažįsta vis dar negalintys paaiškinti, kaip orientuojasi balandžiai.

Vienos molekulinės patologijos institu-to ekspertai teigia sugriovę teoriją, kad paukščių sumanumą lemia daug geležies turinčios nervų ląstelės snape, kurios jau-čia Žemės magnetinį lauką.„Tai tikrai nuvylė. Paslaptis, kaip gyvūnai aptinka magnetinius laukus, tapo dar paslaptingesnė“, - ne vienus metus truku-sius tyrinėjimus apibendrino molekulinės biologijos specialistas Deividas Keisas (Davidas Keays).Jo komanda ląstelių ieškojo naudoda-ma 3D skaitytuvus, o tiriamus balandžių snapus supjaustė į 250 tūkst. ploniausių gabalėlių.Jie nustatė, kad dalelės, kurios, kaip teig-ta, lemia balandžių gebėjimą rasti kelią namo, iš tiesų yra makrofagai, tam tikro tipo baltieji kraujo kūneliai, kurie apsaugo paukščius nuo infekcijų, tačiau su sme-genimis nėra niekaip susiję.„Tai nėra lengvai sudirginamos ląstelės ir jos negali sukurti elektrinių signalų,

kuriuos galėtų fiksuoti neuronai (smege-nų ląstelės) ir taip daryti įtaką balandžių elgesiui“, - teigė tyrėjai.be to, šios ląstelės aptinkamos ne tik paukščių snapuose.Tačiau D.Keisas pabrėžia, kad šio tyri-mo rezultatų nereikėtų laikyti žingsniu atgal.„Ieškodami magnetinių ląstelių mes žengiame reikiamu keliu. Akivaizdu, kad paukščiai ir didžioji dalis kitų gyvūnų rūšių aptinka Žemės magnetinį lauką, taigi jie turi kažkur turėti ląstelių, lei-džiančių tai padaryti. Reikia tikėtis, kad dabar mes aptiksime tikrąsias“, - kalbėjo mokslininkas.Kitos teorijos tvirtina, kad paukščiai taip pat orientuojasi pagal Saulės šviesą ir vietovės orientyrus. Vienas iš pirmojo tyrimo, paskelbto 2000 metais, autorių giunteris Fleisneris (guenther Fleissner) iš Frankfurto universiteto naujojo tyrimo rezultatus sutiko ne itin palankiai.Jis apkaltino D.Keiso komandą nuose-klumo trūkumu tyrinėjant viršutinio snapo ląsteles, vadinamas juntamaisiais dendritais, kurios esą gali aptikti ma-gnetinį lauką.

„Iš tiesų sunkus darbas rasti geležies turinčius dendritus, taigi visai nestebi-na tai, kad šie tyrėjai akivaizdžiai juos pražiūrėjo. Tyrimas, atrodo, yra šališkas, nes autoriams priimtinesnis požiūris, kad šie dendritai iš tiesų tėra makrofa-gai“, - teigė jis.Naujasis tyrimas skelbiamas britų žurnale „Nature“. D.Keisas teigia, kad magnetore-ceptorius taip sunku aptikti todėl, kad jie labai maži, greičiausiai 20-40 nanometrų dydžio, be to, gali būti bet kurioje balan-džio kūno vietoje.„bandyti rasti šiuos magnetorecep-trorius - tai tarsi bandyti rasti adatą šieno kupetoje“, - teigė jis ir pridūrė: - Tačiau jų aptikimas ne tik padėtų įminti seną mįslę, bet ir būtų naudin-gas medicinai“.„Jei mes sužinosime, kaip gamta aptinka magnetinius laukus, galėsime panaudoti šią informaciją dirbtiniams magnetore-ceptoriams kurti, kurie galėtų būti pri-taikomi ligoms, ypač smegenų, gydyti. manau, kad tam skirsiu visą savo gyve-nimą ir to dar nebus gana“, - atsiduso 36 metų genetikas.

Lrt.lt

žMogaus kūno kalBa klaidina šunisMokslininkai, atlikę eksperimentus su šuni-mis ir jų šeimininkais, tvirtina, kad keturko-jai reaguoja į žmogaus kūno kalbą.

Kai šunims leidžiama pasirinkti didelę ar mažą maisto porciją, jie beveik visada išsirenka didesnę. bet jei žmogus savo veiksmais atkreipia šuns dėmesį į ma-žesnį dubenėlį, keturkojis gali pasirinkti mažesnį indelį su skanėstais.mokslininkai pakvietė 149 šunų šeimi-ninkus su savo augintiniais į laboratoriją milano universitete Italijoje. Tyrimo va-dovė Sara maršal Pešini (Sarah marshall-Pescini) ir jos kolegos atliko daugybę eksperimentų, kurių metu šunys turė-jo pasirinkti vieną iš dviejų dubenėlių: viename buvo vienas maisto gabalėlis, kitame - šeši. Vienu atveju šunys galėjo maistą pasi-rinkti laisvai. Kitu atveju prie dubenėlio pirmiau ateidavo žmogus ir tik paskui būdavo įleidžiamas šuo, kuris turėdavo pasirinkti ėdalo lėkštutę. Tyrimo metu šuns šeimininkas turėdavo spoksoti į vieną iš lėkštelių, laikyti maistą prie savo burnos arba kalbinti savo šunį.mokslininkai įvairiai derino eksperimen-

to situacijas, pavyzdžiui, asmuo turėdavo tik žvilgtelėti į šunį, o tada į vieną iš ėdalo dubenėlių. Kitoje situacijoje keturkojo šeimininkas turėjo žiūrėdamas į savo augintinį sakyti: „O, šitas gabalėlis atrodo labai skaniai!“bet kai šunys buvo palikti likimo valiai, 73 procentai keturkojų nudrožė tiesiai prie didesnės porcijos. Kai jų šeiminin-kai spoksojo, šunys buvo dažnai įtiki-nami pasirinkti jiems blogesnį variantą - mažiau maisto. Rinktis mažesnę porciją šunis labiausiai įtikindavo šeimininko rankos judesys burnos link. Dviejose eksperimento situacijose šunys rinkda-vosi mažesnę lėkštelę: kai šeimininkas prieidavo prie maisto, paimdavo gaba-lėlį, palaikydavo jį prie savo burnos 5 sekundes ir įdėdavo atgal į indelį. Kita situacija - šeimininkas elgdavosi lygiai taip pat, tačiau dar ir žiūrėdavo į savo augintinį bei su juo kalbėdavo.Kai maistas į indelį būdavo įmetamas asmens, stovinčio už užuolaidos, šunys retai rinkdavosi tą dubenėlį. Tai reiškia, kad keturkojai reaguoja tik į žmogaus veiksmus.

Lrt.lt

EPA-Eltos nuotr.

cmyk

11

cmyk

fobijosj/b akToriai

Baimė yra paaiškinamas ir net suprantamas jausmas. Mokslininkas Žanas Deluimo (Jean Deluimo), pripažintas ekspertas fobijų srityje, pabrėžė, kad bijoti tiesiog būtina. Tai veiksmingiausias būdas užbėgti pavojui už akių. Bet pavojų esama įvairių.

Baimė stipresnė už baimę

Lašas po lašo stūmė nuo sa-vęs vandens baimę Raselas Krou (Russel Krowe), kai jam teko vai-dinti jūrų vilką. Begalinė jūrligės baimė aktorių apniko po vaikystėje patirtos psichologinės traumos, kai pasibaigus degalams teko ilgai plūduriuoti valtyje vidur jūros, bai-minantis dėl savo gyvybės.

Žinodamas šią savo silpnybę, R.Krou prieš pradėdamas filmuotis prisivertė jachta nuplaukti šimtus mylių išilgai pietinės Australijos pakrantės. Tačiau tai menkai te-padėjo, tad teko ryti specialias tabletes. Kai prasidėjo filmavimas, iškilo dar viena problema: jam bu-vo kankinamai sunku ropštis į stie-bą, nes aukščio jis bijo dar labiau negu vandens. Tad bebaimį jūrų šeimininką vaidinančiam aktoriui teko sukaupti visą valią ir drąsą. Savo pavyzdžiu jis kartais net pa-drąsindavo kolegas, vengiančius sliuogti stiebu.

Undinėlės vaidmens nesiūlykit

Kadaise žymi Holivudo aktorė Odrė Hebern (Audrey Hepburn) savo knygoje rašė: „Būdama aš-tuonerių vos nenuskendau mau-dydamasi tvenkinyje. Nuplaukusi toliau įsipainiojau į vandeny au-gančias žoles. Jos apipynė mano rankas ir kojas, tempė žemyn, ir aš pradėjau springti. Ant kranto nieko nebuvo, nors visu balsu šaukiausi pagalbos. Šiaip ne taip išsikapsčiau. Bet nuo to laiko visą gyvenimą mane kankina tas pats naktinis košmaras - mane visą už-liejanti banga“.

Istorija kartojasi

Keistas sutapimas: ekranizuo-jant „Odri Hepbern istoriją“ pa-grindinį vaidmenį suvaidino Dže-

nifer Lav Hjuit (Jennifer Love Hewit), kuri irgi nuo vaikystės bijo vandens.

Užgniaužti savo vaikiškas bai-mes aktorei teko statant filmą „Smokingas“. Vienai „vandens“ scenų prireikė daug dublių iš įvairių pozicijų, tad aktorei teko visą dieną praleisti baseine, jame pagal režisie-riaus komandą ją reguliariai panar-dindavo po vandeniu. Jos partneris - legendinis Džekis Čanas (Jacky Chan) šioje scenoje nevaidino, bet nuo kranto kaip įmanydamas drą-sino Dženifer.

Liūtas kiškio širdimi

O kad kas būtų žinojęs, kas tuo metu darėsi Čano širdyje!

Tarptautinių kaskadininkų ap-dovanojimų laimėtojas, kung fu meistras ir tiesiog geras aktorius Dž.Čanas yra prisipažinęs, kad pats bijo vandens!

„Aš nedraugauju su vandeniu. Jis mane visados baugina. Vanduo man sukelia diskomfortą. Filmuojant „Šanchajaus riterius“ teko kyboti

žemyn galva virš vandens - jaučiausi klaikiai“, - pareiškė nenugalimasis Dž.Čanas viename interviu.

Baisiausia, kas būna - lietus

Mišelė Pfaifer (Michelle Pfeif-fer) taip pat bijo šios paslaptingos stichijos, nors augo vandenyno pa-krantėje, ir puikiai plaukia. „Būda-ma netoli paplūdimio jaučiu, kaip susidaro ir atsirita didžiulė banga, - pri sipažino akto rė. - Aš nuolat naršau po internetą ir stebiu pra-nešimus apie artėjančias audras. Jei man reikia važiuoti ten, kur uraganai kartais niokoja pakrantę, visada iš anksto ištyrinėju visus atsitraukimo kelius“.

Belieka stebėtis, kaip aktorė sutiko filmuotis juostoje „Ką sle-pia lietus“, nes pagal scenarijų jai ne kartą teko ne tik plaukti, bet ir skęsti.

Vainona Raider (Winona Ry-der) bijo net prisiartinti prie van-dens, nes būdama 12-os vos nenu-skendo. „Mane pagriebė atoslūgio

banga, ir aš gana ilgai išbuvau po vandeniu, - prisimena kino žvaigž-dė. - Kai gelbėtojas mane ištraukė, jau buvau be sąmonės. Teko daryti dirbtinį kvėpavimą...“

Ši fobija net sutrukdė V.Raider filmuotis „Titanike“. Bet išrankus visą gyvenimą nebūsi, todėl aktorė, nors ir labai nenoriai, sutiko vai-dinti vienoje juostoje „Svetimas“ serijų - jos herojei teko nardyti ir plaukti po vandeniu. Filmuojant šiuos epizodus šalia Vainonos su-kinėdavosi keli gelbėtojai.

Hidrofobijos neišvengė ir Kar-men Elektra (Carmen Electra), ir Alisa Milano (Alyssa Milano). Kristina Riči vandens nebijo, bet įlipus į baseiną jai vis atrodo, kad tuoj tuoj atsidarys mažos slaptos durelės ir pro jas išslys ryklys!

Viena iš nedaugelio

Eštonas Kačeris (Ashton Kut-cher), kuris vaidino gelbėtoją vie-name Holivudo filmų, irgi nie-kada nemėgo vandens ir plaukti moka tik kaip šuniukas. Profesija

privertė jį kelias valandas tupėti šaltame vandenyje, tad dabar jo pasišlykštėjimas vandens proce-dūromis dar padidėjo. Jis nebenori lįsti net į vonią!

O mistinio serialo apie me-ną likti gyviems žvaigždė Evan-dželina Lili sugebėjo atsikratyti įkyrios baimės. „Vaikystėje vos nepaskendau, - pasakojo ji. - Nuo tada prie vandens telkinių nė artyn neidavau. Nugalėti baimę padėjo atkaklumas ir nuolatinis darbas bandant keisti savo požiūrį“.

Kontraktų sąlygose kino žvaigždės, apniktos vienokių ar kitokių fobijų, atskirai pažymi, kur jos nesifilmuos už jokius pinigus. Tarkim, liftuose, lėktuvuose, zo-ologijos soduose.

Kažkas panašaus nutiko ir Na-tali Vud (Natalie Wood), kuri pa-niškai bijojo vandens (ji 1981 m. nuskendo neaiškiomis aplinkybė-mis). Galiausiai buvo įrengtas spe-cialus baseinas, imituojantis ežero pakrantę ir vandens paviršių.

Parengta pagal užsienio spaudą

Žvaigždžių košmaras vandens karalystėje

n Mišelė Pfaifer

n vainona Raider

EPA-Eltos nuotr.

n Kristina Riči

12

cmykcmyk

piknikasj/b pramogos

Piknikas, išvyka „į gamtą“, „į užmiestį“, „kepti šašlykų“ - kad ir kaip pavadintume šias visų mėgstamas mažas šventes, visoms joms bendra ne tik valgymas gamtoje, bet ir privaloma šauni artimųjų ar draugų kompanija. Ši populiari tradicija turi seną istoriją ir dar senesnes, nei galima įsivaizduoti, šaknis. Piknikuose būdavo susipažįstama ir flirtuojama, liežuvaujama ir demonstruojamos gero tono taisyklės, kepami šašlykai ir rengiamos revoliucijos.

Pramoga išrinktiesiems

Tarptautinių žodžių žodyne aiš-kinama, kad piknikas - tai „iškyla į užmiestį, dažnai su užkandžiais gamtoje“. Jeigu nekreipsime dėme-sio į senovės žmones, kurie taip pat „pusryčiaudavo ant žolės“ (tiesa, ne dėl malonumo), galima teigti, kad ši tradicija gimė XVII a. Būtent tada pirmą kartą buvo raštu paminėtas šiandien taip gerai žinomas prancū-ziškos kilmės žodis. Veiksmažodis „piquer“ reiškia „kapoti, badyti“, o „nique“ - „menkniekis“ (ši žodžio dalis iš esmės yra beprasmybė, pa-naudota tik dėl rimo). Tiesa, anglai su tuo nesutinka. Kembridžo filolo-gai tvirtina, kad šiuolaikinis anglų kalbos žodis „picnic“ yra kilęs iš veiksmažodžio „to pick“ - „rinkti, pešioti, krapštyti, knaibyti“. Bet pa-ti tradicija, kaip ir jos pavadinimas, turbūt į Britų salas pateko iš Pran-cūzijos ir abiejose šalyse vietos di-duomenė ją labai pamėgo. Anglijoje piknikas iš pradžių buvo medžioklės dalis, tiksliau, jos pabaiga. Lordai ir hercogai priguldavo pailsėti, o tarnai tuo metu kurdavo laužus ir ruošdavo

vaišes. Britai taip pamėgo piknikus, kad XIX a. viduryje Londone susibū-rė Piknikų draugija. Greitai piknikai nustojo būti rūsčių vyrų medžiotojų pramoga ir virto linksmomis išvy-komis į užmiestį. Šiuos pobūvius gamtoje, kaip ir kitus ponijos ren-ginius, griežtai reglamentavo gero tono taisyklės. 1880 m. išleistame „Aukštuomenės taisyklių sąvade“ sakoma, kad pikniko valgiaraštyje turi būti ne mažiau kaip 35 patieka-lai. Garsiojoje „Ponios Byton namų ūkio knygoje“, tikrame britų šeimos vertybių ir šalies tradicijų lobyne, 40-ies dalyvių piknikui buvo reko-menduojamas gana įspūdingas valgių sąrašas. Šeimininkėms buvo siūloma pasirūpinti, kad būtų patiekta šaltos užkeptos jautienos sprandinės, šal-tos virtos jautienos sprandinės, dvi porcijos avienos šonkaulių, dvi avie-nos mentės, keturi kepti gaidžiai, dvi keptos antys, vienas kiaulienos kumpis, vienas liežuvis, du pyragai su veršiena ir kumpiu, du pyragai su karveliena, šeši vidutinio dy-džio omarai, 18 salotų gūžių, šešios pintinės su žalumynais ir šešios su agurkais. Be to, atsargai derėjo turėti kompoto buteliuose, vaisinių pyragų, šaltų pudingų, migdolų pieno želės, sausainių ir arbatos.

Puota karo metu

Rusijoje piknikų mada taip pat įsigalėjo gana greitai. Ko gera, keisčiausias piknikas per visą isto-riją vos neįvyko... per Krymo karą. Mūšio prie Almos upės išvakarė-se generolas Kirjakovas pareiškė Rusijos kariuomenės vadui kuni-

gaikščiui Menšikovui, kad priešą „užmėtys kepurėmis“. Menšikovas buvo taip įsitikinęs pergale, kad pakvietė Sevastopolio gyventojus stebėti mūšio. Išsipuošę miestie-čiai įsitaisė ant netoliese esančių kalvų, atsinešė šampano ir lengvų užkandžių. Tačiau linksmas spek-taklis nenusisekė: Rusijos armija buvo sutriuškinta. XX a. pradžioje kadaise rusų dvarininkijos mėgs-tama pramoga įgavo naują pras-mę. Pasivaikščiojimais priemies-čių giraitėse ir parkuose pradėta maskuoti revoliucionierių sueigas, kurios buvo pavadintos gegužinė-mis. Paskui piknikai buvo pamiršti ir prisiminti tik iškylauti mėgusio Chruščiovo laikais. Išvykos į gamtą su gitaromis ir laužais tapo nauja pikniko forma - kuo daugiau ro-mantikos ir kuo mažiau patogumų. Privalomu piknikų atributu sovietų šalyje tapo šašlykai. Azijos klajo-

klių maistą pavertę ne tik pagrin-diniu vaišių užmiestyje patiekalu, bet ir dingstimi jas ruošti, rusai europietišką tradiciją praturtino rytietišku koloritu. Analogišku, ko-ne šventu patiekalu amerikiečiams tapo barbekiu - be jo JAV apsieina retas šeimos piknikas.

Įkvėpimo šaltinis

Apetitą keliantis valgis gra-žiose pintinėse, saulės šviesos blyksniai, ryški lapija, gražios moterys - visos šios pramogų gamtoje sudedamosios dalys taip ir prašosi nutapomos. Nieko keis-ta, kad piknikai dažnai įkvėpdavo didžiuosius dailininkus. V.Perovo „Medžiotojų poilsis“, Džeim-so Tiso (James Tissot) ir Klodo Monė (Claude Monet) „Iškyla“, Pirosmanio „Šeimos piknikas“ ir skandalingasis Eduaro Manė

(Eduard Manet) „Pusryčiai ant žolės“... Kadaise į piknikus vyko A.Čechovo ir Č.Dikenso herojai, ponas Bynas, Tomas ir Džeris, filmo „Maskva netiki ašaromis“ herojai Katerina ir Goša... De-mokratiškumas ir prieinamumas - galbūt tai yra piknikų populiarumo paslaptis šiuolaikiniame pasauly-je. Užsimanius šventės, nebūtina skristi į tolimas šalis, ją galima suruošti netoli namų esančiame parke. Iš esmės piknikui reikia labai nedaug: laisvos dienos, gero oro, malonios draugijos ir visiškai nedaug produktų (ruošti 35 patie-kalų jau nereikia). Žodžiu, niekas jums netrukdo atsibudus gražų vasaros rytą pasakyti sau kaip Skarlet O’Hara: „Šiandien laimin-giausia mano gyvenimo diena - iki soties prisivalgysiu per pikniką“.

Parengė Milda KunSKAITĖ

Vaišės gamtoje - sena kaip pasaulis tradicija

n Piknikas - populiari tradicija, turinti seną istoriją ir dar senesnes, nei galima įsivaizduoti, šaknis

EPA-Eltos nuotr.

Anglijoje piknikas iš pradžių buvo medžioklės dalis, tiksliau, jos pabaiga

cmyk

13

cmyk / 13

Blykčiodama tūkstančiais saulės zuikučių tingiai teka tarp lėkštų krantų Mūša. Staiga beveik pačiu viduriu nuvilnija nemažo skersmens ratilas. Vadinasi, meknės, kuriomis garsėja ši upė, jau nubudo ir vaikosi grobį. Kokiu masalu galima suvilioti gražuolę, blykčiojančią melsvo plieno spalvos žvynais ir pasidabinusią violetiniais pelekais?

viktoras ARMALIS

Nesėkminga pradžia

Prisegtas prie valo 15 gramų „Jaxon Prax“ vobleris, imituojan-tis aukšlę, nuskrieja beveik iki kito upės kranto, nors pavasarį Mūšos vandenys plačiai išsilieję. Šis pernai pasirodęs lenkiškas vobleris iškart įsi-tvirtino maniškėje masalinėje, nes vos 7 cm ilgio masalas stebėtinai masyvus ir jį galima labai toli užmesti. Ši vo-blerio savybė ypač praverčia salačių, kurie spiningininko arti neprisileidžia, žūklėje. Čia jis irgi, matyt, bus paran-kus, tačiau, nuvinguriavęs vos kelis metrus vobleris sustoja kaip įbestas. Nejaugi kerplėša? Teks bristi jį atka-binti, o tai reiškia, kad ratilu pažen-klinusi savo medžioklės plotą meknė pasibaidys, teks eiti ieškoti kitos vie-tos. Stipriai trūkteliu valą ir kliuvinys pasiduoda. Juntu, kad kažkas trūksta ir vobleris pasirodo paviršiuje, tačiau turiu suvynioti valą, nes masalas velka ant trišakio pasivėrusį vandenžolės stiebą. Nukratau nepageidautinas „sa-lotas“ ir vėl užmetu masalą. Tik kiek žemiau. Tačiau vobleris tuo pat vėl tri-šakiais užkabina vandenžolių kuokštą. Vieną po kito išbandau tuziną tinkamų meknėms vilioti voblerių, kol baigiasi jų atsarga. Deja, visi paneria pernelyg giliai ir tuojau pat kliūva už spėjusių ūgtelti vandenžolių, o atvirų vietų - viena kita.

Unikalus masalas

Pakeliui sutikau vietinį spinin-gininką ir pasiteiravau, kokiu ma-salu jis vilioja meknes? Pasirodė,

kad taip pat - mažu vobleriu, tačiau visai kitokios konstrukcijos, nei mano turimi.

Kad ir kokiam tipui priklausytų vobleris, jis turi būti lengvai valdo-mas ir nerti į nurodytą gylį. Voble-rio panėrimo gylį lemia tai, kokiu kampu į jo korpusą įklijuotas liežu-vėlis, atstojantis gylio vairą ir sutei-kiantis judesių dažnį bei judėjimo trajektoriją. Kitaip tariant, žaismą. Kuo smailesniu kampu įklijuotas voblerio liežuvėlis, tuo jis giliau neria. Gerų narūnų, t.y. „deep run-ner“ (DR) liežuvėliai, įklijuoti 10-25 laipsnių kampu. Tokie vobleriai paneria į 7-15 m gylį ir naudojami meškerioti prieblandos zonoje. Vo-bleriams iš „surfree lures“ (SL) bū-rio liežuvėlį atstoja priekinė dalis, tokie masalai geriausiu atveju pa-neria kelis centimetrus. Jais galima spiningauti sekliuose ir užžėlusiuo-se vandens telkiniuose. Vidutinei ir nedidelei gelmei tinkamiausi - „shallow runner“ (SR) vobleriai. Jų liežuvėliai įklijuoti gana stačiu 45-60 laipsnių kampu, tad veikimo zona - nuo 0,5 iki 3 m. Ši voblerių klasė populiariausia.

Tačiau tokie vobleriai netin-ka tomis sąlygomis, su kokiomis susidūriau Mūšoje. Čia reikalingi visiškai vandens paviršiuje vin-guriuojantys vobleriai. Tokie kaip „Jaxon Tingo“. SR voblerių klasėje galima rasti masalų, žymimų indek-su SSR (super shallow runners - angl.). Šių voblerių liežuviai į kor-pusus įklijuoti beveik stačiu kam-pu, o jų panėrimo gylis dažniausiai neviršija 30 cm.

Veikimo principas

Kam reikalingi tokie masa-lai, plaukiantys palei pat van-dens paviršių? Vien meškerio-

ti sekliuose vandens telkiniuo-se? Anaiptol. Mūšos meknės laikosi tarp vandenžolių, kurios suželia ant dugno nelygumų - kauburių, aukštumėlių, slenksčių. Vandenžolių kasų ilgis siekia kelis metrus ir dengia duburėlius, ku-riuose ir slepiasi žuvys. Čia joms saugiau nei atvirose vietose. Van-denžolių kasos visada sušukuotos pasroviui, tačiau srovės turbulen-cija verčia plaikstytis, tad duburė-liai kartkartėmis atsidengia. Tuo momentu meknės puikiai mato, kas dedasi paviršiuje, ir beatodai-riškai atakuoja kiekvieną valgomą pasirodžiusį objektą, kuris pra-plaukia virš jų galvų. Kad masa-las sėkmingai plauktų reikiamoje gelmėje, jis turi panerti 10-20 cm, nes puse sprindžio giliau - vandens augalija.

Įdomiausia, kad meknės ata-kuoja ne tik tuos masalus, kuriuos mato, bet ir tuos, kuriuos girdi. Tiksliau, junta tų masalų kelia-mus virpesius, signalizuojančius, kad prie meknės slėptuvės artėja grobis, ir provokuojančius plėšrū-no ataką. SSR vobleriai atlieka abi minėtas funkcijas. Jie plaukia palei pat vandens paviršių, antra, veikia kaip žadintuvas, praplaukiantis virš plėšrūnų slėptuvių.

Aktyviai vartydamasis, viks-nodamas uodega ir tuo pat metu energingai vinguriuodamas SSR klasės „Tingo“ vobleris stipriai drumsčia vandens paviršių, tarpais priversdamas jį tiesiog kunkuliuo-ti. Iš gelmės šis efektas atrodo kaip raibulių „dėmė“, kurią su-kėlė besiblaškanti žuvelė ar mai-liaus būrelis. Natūralu, kad tokie „paveikslėliai“ kaustyte prikaus-to plėšrūnų dėmesį. Todėl tokie masalai masina pakilti ir atakuoti grobį ne tik 1-1,5 m gelmėje lū-

kuriuojančias meknes, bet ir ke-lių metrų duburiuose tūnančias lydekas.

Patį ryškiausią kunkuliuojantį pėdsaką vandens paviršiuje palie-ka agresyviu žaismu pasižymintys trumpi drūti „shad“ tipo ir pilvoti kaip maži banginiukai „cranl“ ti-po vobleriai. Šiuos masalus reikia plukdyti energingu tempu, tačiau kai meškeriojama tėkmėje, tem-pas turi būti kur kas lėtesnis. SSR vobleriai greitai plukdomi paneria nuo 30 iki 60 cm. Ši jų savybė ypač paranki, kai reikia, kad masalas praplauktų po pat srovės suneštų ir pakartų ant kerplėšos matomos dalies vandenžolių „kepure“, den-giančia duburiuką, o ten - ideali plėšrūnų slėptuvė. SSR klasės vobleriai - universalūs masalai, ku-

rie veiksmingi užliejamose pievo-se, vandens augalijos užgožtuose plotuose, kerplėšomis užverstuo-se upelių ir upių duburiuose, bet lygiai taip pat jie vilioja plėšrią-sias žuvis giliuose vandens tel-kiniuose, kurių vanduo skaidrus. Labai svarbu pasirinkti tinkamo dydžio SSR voblerį ir šapalams, meknėms, ešeriams vilioti naudoti 3-4, o lydekoms 7-9 cm modelius. „Plaukiojančių žadintuvų“ savybės geriausiai atsiskleidžia, kai nau-dojamas vienagylis valas, tačiau tais atvejais, kai masalas plukdo-mas daugiau kaip už 50 m, geriau naudoti pintą valą, kuris leidžia efektyviau pakirsti kimbančią žuvį.

meTodasj/b žūklė

žūklės prognozė50 proc. teisyBėsgeriausias laikas žūklei pagal kibimo kalendorių š.m.

gegužės 20 d.6.00-9.30, 14.00-14.30, 19.00-20.30 val.

gegužės 26 d.5.30.-10.00, 12.30-13.00, 17.30-20.00 val.

Kunkuliuojantis pėdsakas

Vikt

oro

Arm

alio

nuo

tr.

n Dienos laimikis - kelios violetiniais pelekais pasidabinusios meknės

n unikalus vobleris „Jaxon Tingo“ plaukia keliolikos centimetrų gylyje virš vandenžolių, po kuriomis slepiasi meknės

n Arčiausiai prie meknių slėptuvių pavyksta prisėlinti briste

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

kryžiažodisVertikaliai: Pjauti. Svetimas. anatomė. leta. elena. tobulas. Dima. to. Utopija. ruja. lapinas. tipas. Ba. Bipolidas. Pinasi. kaminas. Niksonas. Jukata-nas. Maoris. la. Puritonas. kenijos. los. Satinas. Goda-ras. kim. Ginas. „Giminės“. Pagal. amas. Bėris. Jonas. Palos. Dk. Pas. tarėsi. er. eS. rusas. Juka. Manas. „apap“. Pasakoti. Ėda. Ostinas. Sera. aistringa.

HOrizONtaliai:Dubajus. Operos. lelija. Uraganas. tema. kitimas. Pi. rita. katinas. Man. Ma. Batonas. rasa. limanas. tunas. Serapinas. Pasak. Ponas. Barasos. etilas. Gė-lės. te. Janonis. Giros. ir. aD. komisija. San. edis. Upė. tatu. Simnan. Dekada. kai-rė. krapai. abu. Sojas. Nut. Poros. Salotinis. tapinas. ka. Osipas. lig. Jas. loma. asi-las. laiminga.

PažyMĖtUOSe laNGeliUOSe: „Mirtinas ginklas“.

PRAėJuSIOS SAVAITėSatsakyMai

100 lt vertės čekį sporto klubuose „impuls“ laimėjo:• Frėjus Linas (Kaunas)• milašiūtė Jurga (Kelmė)

PRAėJuSIOS SAVAITėS prizo laiMėtojai

Dėl prizo prašome skambinti tel. 238-70-31, 238-70-32

iki gegužės 22 d. 17 val.

šacHMatai

Nr.1 S.Dvoiris - B.Spaskis, 1975 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.2 B.Gurgenidzė - V.Bagirovas, 1958 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.3 M.Platovo etiudas, 1925 m. Baltieji pradeda ir pasiekia lygiąsias.

PRAėJuSIOS SAVAITėS atsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis1...Vh4! 2.Ve5 Vf2! (3.Bg1 Vg2+ 0:1) 0:1.

2 padėtis1... Bd2! (2.Vd2 Žf3 3.Ve3 Be3 4.fe3 Žh4!) 0:1.

3 padėtis1.Rb1+ Kf6 2.Re4 Ke5 3. Rh1! (3.c7 Re4 4.c8V Rf5!+; 3.Rf3 Kd6 4.c7 Rf3 5.c8V Rg4+) 3... Kd6 4.c7 Kc7 5.Ra8 1:0.

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

„Equador“ soliariumai:• Vilnius

PC „BIG“ukmergės g.369 Rūdninkų g.18/2 Senamiestis PC „Mandarinas“Ateities g.91 PC „IKI“Šeškinės g.32 PC „Panorama“Saltoniškių g.9

• Kaunas PC „IKI-GIRSTUPIS“Kovo 11-osios g.

• šiauliai PC „Saulės miestas“Tilžės g.109 PC „Bruklinas“Pramonės g.6

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

Vienam burtų keliu atrinktam skaitytojui dovanojame 150 lt vertės abonementą soliariumų studijos „equador“ soliariumuose

SpręSkite kryžiažOdį ir laimėkite:

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki gegužės 24 d. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390SmS

PaVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

cmyk

15

cmyk / 15

kakuro

galvosūkiaij/b žaidimai

išBrauk sudoku

(gEguŽėS 21-27 D.)Horoskopas

avinai neturėtų nuleisti rankų ir nusi-minti. Priešingai, kitą

savaitę dėkite maksimalias pa-stangas visose gyvenimo srity-se. Kaip žinoma, niekas neišsi-sprendžia savaime. Asmeninių santykių sferoje galimos naujos pažintys, bet vargu ar jos virs kuo nors rimtesniu.

jaUČiai ateinan-čiomis dienomis ras naujų pajamų šalti-

nių. Galbūt sutiksite naujų vers-lo partnerių, kurie padės įgy-vendinti drąsiausius planus. Pri-imdami sprendimus viską kruopščiai apgalvokite.

dvYniai susitiks su įdomiais ir daly-kiškais žmonėmis.

Šios pažintys atvers geras atei-ties perspektyvas. Visi pokyčiai kitą savaitę bus teigiami. Įtemp-tai dirbdami jūs ir nepastebėsi-te, kaip ateis poilsio dienos. Pra-leiskite jas su šeima.

vėžiai kitą savaitę turės priimti apgal-votus sprendimus.

Mat aplink jus vyks daug poky-čių. Net jei jie bus netikėti, jums jų padariniai bus palankūs, svar-biausia - laiku susiorientuoti. Nors susidursite su tam tikrais sunkumais, jūsų veiksmai ga-liausiai bus teisingi.

liūtai gali sulaukti viliojančio pasiūlymo iš partnerių ar bičiu-

lių. Kitą savaitę daug bendrausi-te, susipažinsite su naujais žmo-nėmis, jie suteiks akstiną jūsų profesinei veiklai. Bendravimas padidins jūsų pasitikėjimą savo jėgomis ir jūs netrukus pelnysite aplinkinių pripažinimą.

mERgElės kitą savaitę bendraus su žmogumi, kuris susi-

jęs su jų profesine praeitimi. Galimas daiktas, kad gausite įdomų dalykinį pasiūlymą. Net jei jo nepavyks realizuoti, su-vokimas, kad dar esate reika-lingi, padidins pasitikėjimą sa-vimi.

svaRstyklės atsidurs dėmesio centre. Kitą savaitę

jūsų laukia įvairios šeimos šven-tės. Pasistenkite savo elgesiu nesukelti konfliktinių situacijų. Galbūt tiesiog reikėtų atsižvelg-ti į aplinkinių nuomonę.

skoRpionŲ laukia įtempta savai-tė. Teks imtis ryžtin-

gų veiksmų. Jūsų aktyvumas už-tikrins sėkmę. Beveik visa, ką numatėte, bus realizuota. Pra-dėtų projektų užbaigimas leis nuimti gerą finansinį derlių. Be to, rasite naujų pajamų šaltinių.

ŠaUliŲ užsidegi-mas ir išskirtiniai kū-rybiniai sugebėjimai

leis išspręsti visus klausimus. Bet nepamirškite atsižvelgti į aplinkinių nuomonę ir reikalavi-mus. Savaitė bus gana sėkmin-ga ir stabili.

ožiaRagiai ki-tą savaitę pradės rea-lizuoti naują projektą,

kuris padės ne tik išspręsti mate-rialines problemas, bet ir įgyven-dinti drąsiausias svajones. Sėk-mę užtikrins darbštumas ir kan-trybė. Tų, kurie kol kas neturi sa-vo antrosios pusės, laukia daug žadantis susitikimas.

vandeniai turi skubiai užbaigti anks-čiau pradėtus reika-

lus, nes jie trukdys žengti į priekį ir taps kliūtimi naujoms dalyki-nėms perspektyvoms. Netikėtą pagalbą gali suteikti bičiuliai ar seni verslo partneriai.

žUvims kitą sa-vaitę pravers ištver-mė. Pasistenkite nesi-

karščiuoti ir susilaikykite nuo po-elgių, dėl kurių vėliau tektų gai-lėtis. Sutelkite dėmesį į perspek-tyvias idėjas. Kaip tik dabar rei-kalingos dar aktyvesnės pastan-gos. Tai leistų pasistūmėti į priekį realizuojant ilgalaikius planus.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

dvyniai

n Dainininkas Stepas JANUŠKA(1957 m. gegužės 23 d.)

n balerina Živilė BAIKŠTYTĖ(1973 m. gegužės 24 d.)

n Dramaturgas Vytautas V.LANDSBERGIS(1962 m. gegužės 25 d.)

pagalBinės SKAIČIų Sumų REIKŠmėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRAėJuSIOS SAVAITėS atsakyMai

9 1 77 2 8 64 5

7 9 6 5 86 5

5 1 98 2

54 3 9 1

6 3 17 9 5 1 32 4 8 9 7 15 2 9 3 7

6 8 57 5 2 4 9

7 1 9 6 44 2 5 6 88 6 7

Parengė : „galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRAėJuSIOS SAVAITėS atsakyMai

1 9 8 7 4 2 5 3 67 3 5 6 9 8 1 4 22 6 4 1 3 5 8 7 98 4 1 5 2 7 6 9 39 2 3 4 6 1 7 5 85 7 6 3 8 9 2 1 44 8 7 2 1 3 9 6 53 1 2 9 5 6 4 8 76 5 9 8 7 4 3 2 1

5 8 3 7 1 2 4 6 92 4 7 6 9 8 3 1 56 1 9 5 4 3 7 8 28 7 5 2 3 4 6 9 19 6 1 8 7 5 2 3 43 2 4 1 6 9 5 7 81 5 2 3 8 7 9 4 67 9 6 4 5 1 8 2 34 3 8 9 2 6 1 5 7

PRAėJuSIOS SAVAITėS atsakyMai

15 A R K L Y S

16

cmykcmyk16

mEilės atRadimaij/b žvaigždės

Tomas Kruzas (Tom Cruise) yra pratęs siekti savo. Todėl nieko keista, kad supratęs, jog Keitė Holms (Katie Holmes) - būtent ta moteris, kurios jam reikia, sugebėjo ją užkariauti tiesiog per kelias dienas. Beje, susitikimo su idealia antrąja puse Tomas laukė ilgai: 26 metų aktorę T.Kruzas sutiko būdamas 42-ejų.

Idealo paieškos

Tomo gyvenime buvo nemažai moterų - prašmatnių, ryškių ir gražių. Jaunystėje jį globojo Šer (Cher), tuomet jis buvo kuklus ir drovus pradedantis aktorius ir tuo tiesiog vedė iš proto patyrusią žvaigždę. Jų tarnybinis romanas galėjo peraugti į ką nors daugiau, jeigu T.Kruzas nebūtų sutikęs aktorės Mimi Rodžers (Mimi Ro-gers), kuri tapo jo pirmąja žmona ir spartaus kilimo karjeros laiptais liudytoja. Tačiau po poros metų pamatęs „auksaplaukę bestiją“ Ni-kolę Kidman (Nicole Kidman), jis suprato pražuvęs. Meilė iš pirmo žvilgsnio virto 10 metų trukusia santuoka. Jau išgarsėjęs aktorius jautėsi beveik laimingas, o iki vi-siškos laimės jų namuose trūko tik vaikiško čiauškėjimo. Porai nepavyko susilaukti savų vaikų, užtat jie tapo Izabelos ir Konoro įtėviais. Po plačiai nuskambėjusių poros skyrybų vaikai panoro likti su Tomu. Kalbama, kad Nikolė taip ir nepajėgė susitaikyti su vyro žavėjimusi scientologija, religiniu filosofiniu mokymu su gana griež-tomis taisyklėmis, ir todėl panoro skirtis. Nors labiau tikėtina, kad įnoringo būdo aktorė neištvėrė gy-venimo su žmogumi, kuris įprato iš kitų reikalauti ne mažiau, kaip iš savęs. Tomas svajojo apie šeimą, kurioje vyrautų šimtaprocentinis patriarchatas, deja, Nikolės įsiti-kinimai buvo kitokie. Po skyry-bų aktorius dar kartą įrodė, kad jo puikus skonis ir kad jis moka rinktis moteris. Paguodą jis ra-

do ugningosios Penelopės Krus (Penelope Cruz) glėbyje, pora ta-po viena iš didžiausių 2001 metų Holivudo sensacijų. Po trejų me-tų jie draugiškai išsiskyrė. Matyt, po romano su ūmaus būdo ispane Tomas galutinai suprato, kokią moterį norėtų matyti šalia savęs. Jam buvo jau per 40, ir labiausiai už viską pasaulyje jis norėjo turė-ti patikimą ir ištikimą draugę, su kuria gyvenimas kuo mažiau pri-mintų mūšio lauką, kaip buvo su ankstesnėmis mylimosiomis. Va-karėlyje pas draugus sutikęs jauną aktorę K.Holms, jis iškart suprato, kad tokia moteris atsirado.

Mergiotė iš gretimo kiemo

Keitė užaugo Tolede, Ohajo valstijoje, mokėsi katalikiškoje mokykloje, lankė vaidybos būre-lius ir mokslo neiškeitė į karjerą kine, o nusprendė gauti aukštąjį išsilavinimą Kolumbijos univer-

sitete. Jos gyvenimo lūžis įvyko jaunimo seriale „Dousono įlanka“ suvaidinus rimtą ir tikslo siekian-čią merginą Džoji Poter. Serialas amerikiečiams taip patiko, kad jo pagrindiniai herojai tapo kultiniais. „Mes su Džoji kažkuo panašios, - sako aktorė, - aš buvau tokia pat mergaitė iš mažo miestelio, man lygiai taip pat atrodė, kad viską žinau, ir dariau daug klaidų... Bet mano šeimoje nebuvo tragedijos, kaip Džoji, ir dėl to labai džiaugiuo-si“. K.Holms augo didelėje šeimo-je. Iš penkių vaikų Keitė buvo jau-niausia, ir gavusi pasiūlymą imtis naujo vaidmens ji įprato tartis su tėvais. Svarus tėvo žodis pradėjo blankti, kai merginos gyvenime pasirodė aktorius Krisas Kleinas (Chris Klein). Su „Amerikietiško pyrago“ žvaigžde ji susitikinėjo 5 metus ir net susižadėjo. Minimos įvairios išsiskyrimo priežastys. Vieni šaltiniai užsimena apie Kriso polinkį į alkoholį, nors pati Keitė

sako, kad ji tiesiog „išaugo“ tuos santykius. 2005 m. ji buvo kylanti Holivudo žvaigždutė, inteligentiš-ka, miela ir visiškai nepanaši į tar-si klonuotas figūringas blondines, okupavusias „svajonių fabriką“. Jai buvo siūlomi geri vaidmenys ir pranašaujama Džulijos Roberts (Julia Roberts) šlovė. Tuomet į Keitę ir atkreipė dėmesį T.Kruzas.

Prisipažinimas eteryje

Keitė prisipažįsta, kad Tomas visada buvo jos dievaitis. Poros pažįstami pasakoja, kad per pirmąjį susitikimą mergina taip susijaudi-

no, jog apvertė taurę su šampanu ir apipylė aktoriaus marškinius, o šis, pasinaudojęs jos sutrikimu, pakvie-tė ją į pasimatymą. Žinoma, jų san-tykiai iš pradžių buvo laikomi dar viena reklamos kampanija. Spauda rašė, kad jauna aktorė nusprendė išsireklamuoti T.Kruzo sąskaita, be to, daugelį trikdė įsimylėjė-lių amžiaus skirtumas. Niekas ir nesitikėjo, kad šis romanas turi ateitį. Tomas, paprastai atsargus kalbėti ir veikti, tiesiog pribloškė publiką, kai per populiarų Opros Vinfri (Oprah Winfrey) šou viešai prisipažino mylįs Keitę. Jo nebuvo įmanoma pažinti. T.Kruzas pašoko nuo sofos ir iškalbingai prisipažino mylįs merginą, kuri tuo metu žiū-rėjo šou per televizorių. Po laidos jis buvo pasmerktas, kad elgėsi kaip mokinukas. „Tai buvo baisi kvailystė, - skėsčiojo rankomis Tomas. - Elgiausi kaip stačiokas. Bet iš tiesų jaučiausi nepaprastai laimingas, sutikęs Keitę po gana ilgo kankinamo gyvenimo laiko-tarpio. Štai ir nesusilaikiau. Argi aš kaltas, kad įsimylėjau?“

Kitas įsimylėjusio aktoriaus žingsnis buvo toks pat netikėtas ir romantiškas. Jis išsivežė Keitę į Paryžių ir Eifelio bokšto restorane merginai pasipiršo. Jungtuvių cere-monija tapo metų įvykiu. Keitė ir Tomas susituokė 2006 m. lapkritį viduramžių pilyje netoli Romos. Vestuvės T.Kruzui atsiėjo 1,5 mln. eurų, buvo pakviesta apie 1000 svečių. Šventė buvo puiki, medaus mėnesį jaunavedžiai praleido Mal-dyvuose. Tačiau po vestuvių dau-gybė kritikų nenutilo, o paparacai su dviguba energija ėmė persekioti aktorių šeimą. „Pažangioje“ ir femi-nistiškai nusiteikusioje Amerikoje jaunavedžių elgesys šokiravo. Kei-tė visuomet klausė vyro ir dėl jo net paaukojo „Oskaro“ nominaciją už antraplanį vaidmenį filme „Čia rūkoma“. Tomui nepatiko, kad Kei-

tė nusifilmavo keliose intymiose scenose, ir jis paprašė režisieriaus per premjerą jas iškirpti. Spauda nutarė, kad Keitė greitai nustos būti talentinga aktorė ir liks tik trečioji T.Kruzo žmona. Niekas nesuprato aktorės noro karjerą nu-stumti į antrąjį planą ir visą laiką skirti vyrui ir dukrai. „Žinote, visi apie mane susidarė visiškai klaidin-gą nuomonę, kad esu bevalė mer-gužėlė, negalinti pati tvarkyti savo gyvenimo, - su kartėliu pripažįsta Keitė. - Kad aš tiesiog tapau žmona, ir viskas. Nieko panašaus. Gyveni-me visada rinkausi pati. Susitikusi Tomą, aš įsimylėjau - taip, aš suvo-kiau, kad jis aukščiau už mane. Juk tai Tomas Kruzas! Taip, aš žiūrė-davau jo filmus ir galbūt pas mane ant sienos kabojo jo portretas. Aš visą laiką galvodavau: kaip jam pa-vyksta daryti viską, ką jis daro? O paskui mes susipažinome. Jis buvo toks nuoširdus, kad pamaniau sau - oho, galima būti superžvaigžde ir išlikti žmogumi! Tomas mane labai nustebino“.

Princesė Suri

Likus pusei metų iki vestu-vių, 2006 m. balandžio 18 d. Keitė ir Tomas susilaukė dukters Suri. Neįprastas vardas iš persų kalbos verčiamas kaip „Raudona rožė“, ir žavi mergaitė išties panaši į glež-ną gėlę. Po pirmojo pasirodymo prieš kamerą mažylė tapo garse-nybe ir paparacų numylėtine. Nuo ankstyvos vaikystės ji pripažinta gražiausiu garsiu vaiku, ir dar yra tikra mados gerbėja. Suri tėvai, ištikimi scientologijos principams, leidžia mergaitei pačiai spręsti, kaip rengtis, ir tenkina visus jos norus. Jau nuo ketverių Suri pradėjo pati rinktis aprangą, su kuria pasirodo „visuomenėje“, o jos drabužiams ir ikimokykliniam lavinimui dosnus ir patenkintas tėvas leidžia tūkstan-čius eurų: šokiai, būreliai, piešimas, užsienio kalbos. Keitė, kuri vėl fil-muojasi, pasakoja, kad namuose su Suri kasdien dirba pedagogas. Beje, mergaitė įprato ne tik mokytis, bet ir daug keliauti. Kai K.Holms turi laiko, kartu su dukra traukia aplan-kyti garsiojo tėvelio, triūsiančio dar viename kino projekte.

Per šešerius santuokos metus spauda ne kartą skelbė apie poros skyrybas, bet kiekvieną kartą jie paneigia šiuos gandus - laimingų žmonių išvaizda geriau už visus žodžius liudija, kad aktoriai, kaip ir paprasti žmonės, kai kada barasi ar nesutaria, bet skirtis nesiruošia. Keitė ir Tomas turi nemažai įtakin-gų ir garsių draugų, pavyzdžiui, jie artimai draugauja su Bekhemų (Beckham) šeima, abi poros Los Andžele gyvena šalimais, bet ge-riausiu poilsiu Tomas vadina laiką, praleistą su žmona, dukterimi ir jau suaugusiais Izabela ir Konoru. „Ra-miai pabūti su šeima - kas gali būti geriau? - sako Tomas, vaikystėje neturėjęs galimybės bendrauti su tėvu. - Aš vertinu šeimą. Seserys, žmona, vaikai, mama. Mano arti-mieji - mano geriausi draugai“.

Parengė Milda KunSKAITĖ

Meilės istorija: Tomas Kruzas ir Keitė Holms

Gyvenime visada rinkausi pati. Susitikusi Tomą, aš įsimylėjau -taip, aš suvokiau, kad jis aukščiau už mane. Juk tai Tomas Kruzas!

EPA-Eltos nuotr.