lietuvos valstybės valdomų įmonių · mo uoste saugumas, taip pat paties uosto konkurencingumas...

Lietuvos valstybėsvaldomų įmoniųveikla 2013 metaistarpinė ataskaita sausis – kovas

Turinys

03 VVĮ PORTFELIS – TRUMPA APŽVALGA

04 SVARBIAUSIOS VVĮ NAUJIENOS

05 PORTFELIO REZULTATŲ APŽVALGA

Ataskaita internete – vkc.vtf.ltValstybės valdomų įmonių valdymo koordinavimo skyriusVĮ Valstybės turto fondasVilniaus g. 16, 01402 VilniusTel.: 8 5 269 0025, el. p.: [email protected]

18 ĮMONIŲ APRAŠYMAI

19 „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė

20 Lietuvos pašto įmonių grupė

21 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

22 Lietuvos jūrų laivininkystė

23 Tarptautinis Vilniaus oro uostas

24 „Kauno aerouostas“

25 Tarptautinis Palangos oro uostas

26 Kelių įmonės

27 „Klaipėdos nafta“

28 „Visagino atominė elektrinė“ įmonių grupė

29 „Lietuvos energija“ įmonių grupė

30 LESTO įmonių grupė

31 „Litgrid“ įmonių grupė

32 Miškų urėdijos

33 Lietuvos radijo ir televizijos centras

34 VERTINIMO METODIKA

36 VVĮ SĄRAŠAS

41 SANTRUMPOS IR APIBRĖŽIMAI

Leidinyje panaudotos AB „Litgrid“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ „Kauno aerouostas“ nuotraukos.

Lietuvos valstybės valdomų įmonių veikla 2013 metais. Tarpinė ataskaita. Sausis-kovas. | 3

2013-03-31 14,5 2013-30-31 30,5 2013-03-31 18,82012-12-31 13,8 2012-12-31 30,3 2012-12-31 18,3

mlrd. litų mlrd. litų mlrd. litų

2013 sausis-kovas 1 820 2013 sausis-kovas 127 2013 sausis-kovas 1182012 sausis-kovas 1 869 2012 sausis-kovas 101 2012 sausis-kovas 103 mln. litų mln. litų mln. litų

2,4%2,3%

2013-03-312012-12-31

16,0

9,1

3,6

1,8

4,7

5,7

3,7

0,5

8,9

5,9

3,5

0,5

985 930

647 649

130 137 107 105

2012 sausis-kovas(3 mėn.)

27

39

39

1,6%

1,9%

0,0%

Energe�ka Transportas Miškininkystė

Energe�ka Transportas Kita

VVĮ portfelio apskaičiuota rinkos vertė

2013-03-31 41 0702012-12-31 41 345

-0,7%

Energe�ka Transportas Miškininkystė Kita

2013-03-31 2012-12-31 2013-03-31 2012-12-31 2013-03-31 2012-12-31

Energe�ka Transportas Miškininkystė Kita Energe�ka Transportas Miškininkystė Kita

Energe�ka Transportas Miškininkystė Kita Energe�ka Transportas Miškininkystė Kita Energe�ka Transportas Miškininkystė Kita

3,9%

3,6%

2,5%

-0,7

%

2,4%

-1,2

% 16,5

%

16,1

%

15,3

%

14,6

%

36,9

%

8 01

6

23 6

32

4 00

5

5 69

2

7 97

1

23 6

70

3 79

4

5 63

5

VVĮ portfelio apskaitinė turto vertė

VVĮ portfelio nuosavo kapitalo vertė

VVĮ portfelio nuosavo kapitalo grąža(paskutinių 12 mėnesių)

VVĮ portfelio skolinto ir nuosavo kapitalo santykis

VVĮ darbuotojų skaičius

VVĮ portfelio pardavimo pajamos VVĮ portfelio veiklos pelnas VVĮ portfelio normalizuotas grynasis pelnas

4,7% +0,6% +2,7%

-2,6% +25,3% +14,9 %

13,3%13,6%

2013-03-312012-12-31

Be beprocentės valstybės paskolos "Indėlių ir inves�cijų draudimui"

39,0

%

Energe�ka Transportas Miškininkystė Kita MiškininkystėKita

26

-0,3






48

28

-2

24

41

66

-4 -3

28

37

56

0,0%

VVĮ PORTFELIS

Trumpa apžvalga


Svarbiausios VVĮ naujienos

„Visagino atominė elektrinė“ įmonių grupės valdymo gaires. Pagal naująjį valdymo modelį, patronuojančioje ben-drovėje VAE ir jai pavaldžiose vertybinių popierių biržoje lis-tinguojamose dukterinėse bendrovėse LESTO bei „Lietuvos energija“ bus išrinktos stebėtojų tarybos ir valdybos. Stebė-tojų tarybą rinks visuotinis akcininkų susirinkimas, ją suda-rys 7 nariai, iš jų 3 – nepriklausomi, o 4 atstovaus Finansų, Energetikos, Ūkio ministerijoms ir Vyriausybės kanceliarijai. Stebėtojų taryba 4 metų kadencijai rinks 5 narių bendrovės valdybą, o ji iš savo narių – pirmininką. Juo taps bendrovės generalinis direktorius. Numatoma šiuos pakeitimus atlikti iki 2013 m. spalio.

» Birželio mėnesį AB „Lietuvos geležinkeliai“ su Šiaurės investicijų banku (NIB) pasirašė 114 mln. eurų (apie 393 mln. litų) ilgalaikės paskolos sutartį. Lėšos ski-

riamos šalies geležin-kelių infrastruktūrai modernizuoti. Jomis bus finansuojama „Lietuvos geležin-kelių“ vykdomų ir į Valstybės investicijų 2007-2013 m. progra-mą įtrauktų projektų bei Sanglaudos fondo ir TEN-T programos lėšomis finansuoja-

mo „RailBaltica“ projekto nacionalinė dalis. Finansuojama investicijų 2007-2013 m. programa apima šias bendrovės įgy-vendinamas Europos Sąjungos Ekonomikos augimo veiksmų programos priemones: transeuropinės ir valstybinės reikš-mės geležinkelių modernizavimą bei plėtrą, viešųjų logistikos centrų steigimą, krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktū-ros plėtrą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

» 2013 m. birželio 25 d. nacionalinę energetikos strategiją tikslinanti darbo grupė pateikė išvadas pasiū-lymams dėl ekonomiškai optimalaus ir vartotojams pa-lankaus apsirūpinimo elektros energija ir kitais energijos ištekliais. Vienas svarbiausių punktų buvo įvertinti Visagino AE įtakos ir reikšmės Baltijos šalių sinchronizacijai su konti-nentinės Europos tinklais ir Visagino AE rezervinės galios klausimų.Tačiau galimi sprendimai paaiškės tik šių metų ru-denį, užbaigus Baltijos valstybių integracijos į ES vidaus elek-tros rinką ir galimų jungčių įrengimo galimybių studiją. Iki 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė su par-tneriais Latvijoje ir Estijoje turėjo priimti sprendimą dėl Vi-sagino AE projekto ateities, tačiau galutinis sprendimas bus priimtas rudenį.

» 2013 m. gegužės pradžioje Pietų Korėjoje esan-čioje laivų statykloje „Hyundai HeavyIndustries“ iš doko buvo išplukdytas ir prie laivų statyklos krantinės prišvar-tuotas suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla. Ce-

remonijos nuleidimo ant vandens metu laivui suteiktas „In-dependence“ („Nepri-klausomybė“) vardas. Iki kitų metų vasario planuojama baig-ti visus numatytus įrangos montavimo darbus: SGD talpyklų montavimą, mažųjų mechaninių įrengi-

nių montavimą, pagalbinių sistemų montavimą (navigacijos, švartavimo ir pan.), elektros ir signalinių kablių prijungimą prie laivo sistemų. Sutartis dėl suskystintųjų gamtinių dujų plaukiojančio laivo-saugyklos su dujinimo įrenginiu pagami-nimo buvo sudaryta tarp AB „Klaipėdos nafta“ ir Norvegijos bendrovės „Höegh LNG“. Tiekėjas pateiks laivą, teiks priežiū-ros ir operavimo paslaugas, užtikrins kompetentingą laivo įgulą.

» 2013 m. gegužės mėnesį faktiškai užbaigti didžiau-sios vertės ir apimties gilinimo darbai objekte „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas ir platini-mas“. Metus trukę gilinimo ir platinimo Klaipėdos valstybi-nio jūrų uosto laivybos kanale darbai kainavo 127,297 mln. litų, įskaitant PVM, iš jų – 81,467 mln. litų ES paramos lėšos. Uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo projektas ypač svarbus Klaipėdos uostui. Atlikus šiuos gilinimo darbus uosto plotis padidėjo iki 150 m, o gylis atitinkamai iki 14,5 m. Po šių gilinimo darbų padidės didžiųjų laivų plaukimo ir manevravi-mo uoste saugumas, taip pat paties uosto konkurencingumas ir pralaidumas kaimyninių uostų atžvilgiu.

» 2013 m. birželio 4 d. Vilniuje posėdžiavusi Europos investicijų banko (EIB) direktorių taryba pritarė valstybės valdomos AB „Klaipėdos Nafta“ prašymui skirti iki 87 mln. eurų (iki 300 mln. litų) ilgalaikę paskolą suskystintų gamti-nių dujų terminalo projektui finansuoti. EIB sutartimi finan-suos iki 50 proc. suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų. Pagal sudarytąją sutartį kredito terminas – iki 20 metų, palūkanos – kintamos arba fiksuotos, kurių norma bus pateikiama EIB išmokėjimo pasiūlymuose. Šį projektą numatoma įgyvendinti iki 2014 metų pabaigos.

» 2013 metų birželio 10 d.finansų ministras patvir-tino Finansų ministerijos patikėjimo teise valdomos UAB


Portfeliorezultatųapžvalga


Apžvelgiant VVĮ portfelio 2013 metų pirmojo ketvirčio finansinius rezultatus, pirmiausia įvardijama kiek įmonių sudaro portfelį, analizuojama portfelio rinkos vertė ir pateikiama analizė pagal apskaitos rodiklius: turto ir nuosavo kapitalo vertes, finansinius įsipareigo-jimus, dotacijas ir subsidijas, pardavimų pajamas, veiklos pelną, pelningumą (nuosavo kapitalo grąžą), darbuotojus ir veiklos efektyvumą.

2013 metų kovo 31 d. VVĮ skaičius siekė 135. Į šį skaičių neįtrauktas Transporto ir kelių tyrimo institutas dėl palyginamųjų duomenų trūkumo. Įmonė turi likviduojamos įmo-nės statusą, tačiau veikla yra toliau vykdoma, nes nuo 2012 metų liepos 20 d. Transpor-to ir kelių tyrimo institutas iš VĮ tapo VŠĮ.

VVĮ skaičius nuo 2012 metų pabaigos taip pat sumažėjo dėl įvykusio įmonės prijungimo prie kitos įmonės.„Geležinkelio apsaugos želdiniai“ 2013 metų sausio 30 d. tapo duk-terine „Lietuvos geležinkelių“ įmone ir nebėra laikoma atskira VVĮ. Tačiau šios įmonės finansiniai duomenys yra įtraukti į portfelio apžvalgą, jog būtų galima palyginti praeitų metų „Lietuvos geležinkelių“ duomenis, kai jie dar buvo pateikti be „Geležinkelio ap-saugos želdinių“ duomenų.

Įgyvendinant ES Trečiąjį energetikos paketą, reikalaujantį atskirti energetikos perdavi-mo veiklą nuo elektros energijos gamybos ir tiekimo veiklų, „Visagino atominės elek-trinės“ (VAE) įmonių grupei priklaususios „Litgrid“ akcijos 2012 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje perduotos naujai įsteigtai valstybės valdomai bendrovei „EPSO-G“. Kitaip nei ankstesnėse ataskaitose, „Litgrid“ duomenys nėra konsoliduojami kartu su VAE grupe, o šių atskirų įmonių grupių duomenys yra agreguojami.

Iš viso į šioje ataskaitoje apžvelgiamą VVĮ portfelį įtraukti 133 VVĮ ir „Lietuvos dujų“ fi-nansiniai rezultatai. „Lietuvos dujos“ nėra laikoma VVĮ, nes valstybė valdo tik 17,7 proc. šios įmonės akcijų, tačiau į VVĮ portfelio finansinius rezultatus įtraukta valstybei priklau-sančių „Lietuvos dujų“ akcijų ir valstybei per metus išmokėtų dividendų vertė.

Visos įmonės skirstomos į keturis sektorius: transporto, energetikos, miškininkystės ir kitų įmonių. Pastarajam sektoriui priklauso įmonės, nepriskirtos nė vienam iš trijų pir-mųjų sektorių. Energetikos sektoriui priskirtos 10 įmonių, kurių pardavimo pajamos 2013 metų pirmąjį ketvirtį sudarė 51,1 proc. visų portfelio pardavimo pajamų. Transpor-to sektoriuje yra 23 įmonės, uždirbusios 35,7 proc. portfelio apyvartos, o miškininkystės sektoriuje – 42 miškų urėdijos ir Valstybinis miškotvarkos institutas (7,5 proc. pardavimo pajamų). Kitų įmonių sektoriui priskirta net 58 įmonės, tačiau bendrosios jų pardavimo pajamos sudarė tik 5,7 proc. VVĮ portfelio apyvartos.

2012 metų ir 2013 metų pirmojo ketvirčio VVĮ rezultatams įtakos turėjo ataskaitiniu lai-kotarpiu paskelbtas AB Ūkio banko bankrotas. Daugiausiai nuostolių pirmąjį 2013 metų ketvirtį patyrė „Indėlių ir investicijų draudimas“ – 801 tūkst. litų. Taip pat nenurašytų AB Ūkio banke laikytų lėšų likutį, viršijantį 100 tūkst. EUR draudiminę sumą, savo balanse apskaitė „Oro navigacija“ ir Kėdainių miškų urėdija, atitinkamai 13,9 mln. litų ir 392 tūkst. litų. Dar 2012 metų finansinėje atskaitomybėje savo nuostolį dėl AB Ūkio banko paskelbto bankroto jau buvo apskaičiusios Ignalinos atominė elektrinė – 14,7 mln. ir Turto bankas – 0,2 mln. litų.

Toliau esančiose lentelėse pateikiama apibendrinta visų VVĮ finansinė informacija, re-miantis preliminariais (neaudituotais) 2013 metų 3 mėnesių finansinių ataskaitų duomenimis.

Portfelio rezultatųapžvalga


Balansas (tūkst. litų) 2012-12-31 2013-03-31

Nematerialus turtas 434 521 422 481Materialus turtas 20 517 849 20 413 520Finansinis turtas 645 086 635 012Kitas ilgalaikis turtas 1 082981 1 090 204Biologinis turtas 2 974 847 2 975 114Ilgalaikis turtas 25 655 284 25 536 331Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 968882 968 799Per vienerius metus gautinos sumos 1 957 689 2 172 680Kitas trumpalaikis turtas 866 355 810 039Pinigai ir pinigų ekvivalentai 839 176 968 107Trumpalaikis turtas 4 632 102 4 919 625Turto iš viso 30 287 386 30 455 956Nuosavas kapitalas 18 323 152 18 814 040Mažumai tenkanti nuosavo kapitalo dalis 1 120 001 1 158 245Dotacijos, subsidijos 5 469 825 5 287 239Ilgalaikiai įsipareigojimai 4 025 665 3 887 819Trumpalaikiai įsipareigojimai 2 468 744 2 466 858Įsipareigojimai 6 494 409 6 354 677Finansiniai įsipareigojimai* 2 493 728 2 502 961Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 30 287 386 30 455 956

*Neįskaičiuojant beprocentės paskolos, Finansų ministerijos suteiktos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimui“.

Rodikliai 2012-12-31 2013-03-31

Normalizuotas ROA (paskutinių 12 mėnesių) 1,4% 1,5%Normalizuotas ROE (paskutinių 12 mėnesių) 2,3% 2,4%D/E 13,6% 13,3%D/E** 25,9% 25,3%

*Šis D/E rodiklis apskaičiuotas į finansinius įsipareigojimus įskaičiavus beprocentę paskolą, Finansų ministeri-jos suteiktą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimui“.

Pelno (nuostolių) ataskaita (tūkst. litų) 2012 sausis-kovas (3 mėn.)

2013 sausis-kovas (3 mėn.)

Pardavimo pajamos

Pardavimo savikaina

Bendrasis pelnas (nuostoliai) 613 869 671 052

Veiklos sąnaudos 520 493 551 993

Kitos veiklos pelnas (nuostoliai) 7 659 7 510

Veiklos pelnas (nuostoliai) 101 035 126 570

Veiklos pelno marža 5,4% 7,0%

EBITDA 405 098 450 629

EBITDA marža 21,7% 24,8%

Finansinė ir investicinė veikla -2 997 -5 920

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 98 038 120 650

Pelno mokestis 12 420 21 986

Grynasis pelnas (nuostoliai) 85 618 98 663

Mažumai tenkanti grynojo pelno dalis 2 136 4 538

Normalizuotas grynasis pelnas (nuostoliai) 103 007 118 314

Grynojo pelno marža 5,5% 6,5%


„VVĮ portfelio apskaičiuotos rinkos vertė išaugo 4,7 proc. ir sudarė 14,5 mlrd. litų.“

„

VVĮ portfelio rinkos vertė

VVĮ portfelio rinkos vertė 2013 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 14,5 mlrd. litų – tai 4,7 proc. daugiau nei 2012 metų pabaigoje. Nuosavo kapitalo apskaitinė vertė, kuri prilyginta rinkos vertei, padidėjo 5,1 proc., iki 8 mlrd. litų. Tai lėmė transporto sekto-riaus įmonės – „Lietuvos geležinkelių“ padidintas įstatinis kapitalas. Pirmąjį šių metų ketvirtį „Lietuvos geležinkelių“įstatinis kapitalas buvo padidintas 431 mln. litų, dėl to transporto sektoriaus apskaitinė nuosavo kapitalo vertė išaugo 8,1 proc.

Likusių sektorių apskaitinė nuosavo kapitalo vertė kito mažiau: energetikos sektoriaus apskaitinė kapitalo vertė sumažėjo 3,4 proc., kitų įmonių – 4,1 proc., o miškininkystės apskaitinė nuosavo kapitalo vertė išaugo 4,3 proc.

Miškininkystės sektoriaus įmonių rinkos vertę sudaro jų nuosavo kapitalo bendroji apskaitinė vertė (510,3 mln. litų) ir pinigų srautų metodu apskaičiuota miško vertė, kuri remiantis 2012 metų pabaigoje atliktu vertinimu, siekė 2 971 mln. litų ir lyginant su verte 2011 metų pabaigoje sumažėjo 8,7 proc. dėl sumažėjusios apvaliosios medienos rinkos kainos 2012 metais.

2013-03-31 turto vertinimas, tūkst. litų

Rinkos vertė akcijų

biržoje

Pinigų srautų

metodas

Apskaitinė vertė

Apskaičiuota rinkos vertė

iš viso

Energetika 3 510 497 0 1 225 038 4 735 535Pokytis nuo 2012-12-31 8,3% -3,4% 5,0%Transportas 9 040 0 5 739 005 5 748 045Pokytis nuo 2012-12-31 -11,5% 8,1% 8,1%Miškininkystė 0 2 971 000 510 266 3 481 266Pokytis nuo 2012-12-31 0,0% 4,3% 0,6%Kita 0 0 520 914 520 914Pokytis nuo 2012-12-31 -4,1% -4,1%Viso 3 519 537 2 971 000 7 995 224 14 485 760Pokytis nuo 2012-12-31 8,3% 0,0% 5,1% 4,7%

VVĮ rinkos vertė „NASDAQ OMX Vilnius“ akcijų biržoje

Valstybė turi šešių į „NASDAQ OMX Vilnius“ akcijų prekybos sąrašą įtrauktų bendrovių akcijų, penkiose jų valdo kontrolinį akcijų paketą. VVĮ, kurių akcijomis prekiaujama akci-jų biržoje, valstybės nuosavybės dalies rinkos vertė 2013 metų pirmojo ketvirčio pabai-goje sudarė 3 520 mln. litų ir buvo 8,3 proc. didesnė nei 2012 metų pabaigoje.

2013-03-31 Akcijų vertė

(tūkst. litų)

Valstybės dalis

Valstybės dalies vertė 2013-03-31

Valstybės dalies vertės

pokytis nuo 2012-12-31

(tūkst. litų) Dalis nuo visos vertės

LESTO 1 355 445 82,63% 1 119 975 31,8% 7,8%„Litgrid“ 1 008 245 97,50% 983 065 27,9% 10,7%„Lietuvos energija“ 877 127 96,13% 843 195 24,0% 5,0%„Klaipėdos nafta“ 484 924 72,32% 350 680 10,0% 0,0%„Lietuvos dujos“ 1 206 601 17,70% 213 582 6,1% 33,3%Lietuvos jūrų laivininkystė 15 954 56,66% 9 040 0,3% -11,5%VVĮ: 4 948 296 - 3 251 277 100% 8,3%


VVĮ rinkos vertė „NASDAQ OMX Vilnius“ akcijų biržoje

90

95

100

105

110

115

2013.01 2013.04

VVĮ indeksas OMXV VVĮ

90

95

100

105

110

115

2013.01 2013.04

LESTO OMXV LES1L

90

95

100

105

110

115

2013.01 2013.04

„Litgrid“ OMXV LGD1L

90

95

100

105

110

115

2013.01 2013.04

„Lietuvos energija“ OMXV LNR1L

90

95

100

105

110

115

2013.01 2013.04

„Klaipėdos na�a“ OMXV KNF1L

90

100

110

120

130

140

2013.01 2013.04

„Lietuvos dujos“ OMXV LDJ1L

70

80

90

100

110

120

2013.01 2013.04

Lietuvos jūrų laivininkystė OMXV LJL1L

Didžiausią dalį (31,8 proc.) valstybės turimų VVĮ akcijų rinkos vertės 2013 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė LESTO (1 120 mln. litų), mažiau-sią (0,3 proc.) – Lietuvos jūrų laivininkystė (9 mln. litų). VVĮ valstybei pri-klausančių akcijų bendrąją vertę labiausiai padidino „Litgrid“ valstybės akcijų dalies vertė, nuo metų pabaigos išaugusi 95,1 mln. litų. Taip pat 81 mln. litų padidėjo LESTO, 40,1 mln. litų – „Lietuvos energijos“ valstybei priklausančių akcijų vertė.

Iš valstybei priklausančių VVĮ akcijų sudarytas indeksas parodo biržoje kotiruojamo valstybės valdomo turto vertės pokyčius nuo 2012 metų pa-baigos. VVĮ indeksas per 2013 metų pirmąjį ketvirtį pakilo 8,3 proc. VVĮ in-dekso pokyčiams daugiausiai įtakos turėjo 33,3 proc. išaugusi „Lietuvos dujų“ akcijų vertė bei 10,7 proc. padidėjusi „Litgrid“ akcijų vertė.

Energetikos sektoriaus įmonių akcijų vertės kilimą (išskyrus „Klaipėdos naftą“) kovo mėnesį lėmė investuotojų lūkesčiai ir paskelbti 2012 metų finansiniai rezultatai. „Litgrid“, LESTO ir „Lietuvos energijos“ paskelb-ti rezultatai buvo geresni nei praeitais metais ir tai pastūmėjo šių akcijų vertės kilimą. „Lietuvos dujų“ akcijų vertės kilimą kovo mėnesį lėmė paskelbtos įmonės atskyrimo sąlygos, pagal kurias bus atskirta gamtinių dujų perdavimo veikla. „Klaipėdos naftos“ paskelbti rezultatai buvo šiek tiek blogesni nei 2011 metais ir tai lėmė, jog šios įmonės akcijų vertė ne-kilo. Per tris mėnesius, nepaisant nežymių svyravimų, šios įmonės akcijų vertė išliko tokia pati, kokia buvo 2012 metų pabaigoje. Lietuvos jūrų lai-vininkystės akcijos pigo 11,5 proc. daugiausiai dėl nuostolingos bendro-vės veiklos, nors lyginant su 2011 metais nuostoliai ženkliai sumažėjo.

Per 2013 metų pirmąjį ketvirtį visų „NASDAQ OMX Vilnius“ akcijų indeksas paaugo 10,9 proc.

Apskaitinė turto vertė

Preliminariais duomenimis, pirmojo 2013 metų ketvirčio pabaigoje VVĮ bendroji apskaitinė turto vertė siekė 30,5 mlrd. litų – 0,6 proc., daugiau nei 2012 metų pabaigoje. Energetikos sektoriaus įmonių apskai-tinė turto vertė ūgtelėjo 0,3 proc. ir sudarė daugiau nei pusę viso turto vertės – 16 mlrd. litų. Transporto sektoriaus turto vertė išaugo 1,3 proc., iki 9,1 mlrd. litų. Miškininkystės įmonių turto vertė išaugo 0,8 proc., iki 3,6 mlrd. litų (įskaitant beveik 3 mlrd. sudarančią miškų vertę), o kitų įmonių – sumažėjo 1,8 proc., iki 1,8 mlrd. litų.

Energetikos sektoriuje įmonių grupės „Lietuvos energija“ turto vertė sumažėjo 2,4 proc., iki 3 773,2 mln. litų, daugiausiai dėl aplinkos taršos leidimų (ATL) vertės sumenkimo ir trumpalaikių įsipareigojimų – prekybos skolos sumažėjimo. Ignalinos atominės elektrinės turto vertė padidėjo 151 mln. litų (8,5 proc.), nepaisant to, kad pinigų ir pinigų ekvivalentų su-mažėjo 40 mln. litų. Padidėjimą labiausiai lėmė smarkiai išaugusios gau-tinos dotacijos ir subsidijos. „Lietuvos dujų“ apskaitinė turto vertė padi-dėjo net 33,3 proc., iki 213,6 mln. litų, dėl išaugusios įmonės rinkos vertės (turto vertė apskaičiuojama tik pagal finansinio turto vertę, nes „Lietuvos dujos“ nėra VVĮ, bet dėl valstybės turimos dalies įmonėje ji įtraukiama į portfelį). „Visagino atominės elektrinės“ turto vertė smuktelėjo 1,3 proc., iki 10,2 mlrd. litų. Daugiausiai turto sumažėjimą lėmė nebaigtos sta-tybos likutinės vertės bei statinių ir mašinų vertės sumažėjimas.


„VVĮ portfelio apskaitinė turto vertė 2013 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 30,5 mlrd. litų. Daugiau nei pusę šios vertės sudarė energetikos įmo-nių turto vertė.“

„

Transporto sektoriaus įmonių bendrąją apskaitinę turto vertę labiausiai didino 5,5 proc. (90 mln. litų) išaugusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apskaitinė turto ver-tė, kuriai didžiausios įtakos turėjo ilgalaikio turto padidėjimas dėl išaugusių ilgalaikių investicijų vertės. „Lietuvos geležinkeliai“ apskaitinė turto vertė padidėjo 0,6 proc., iki 5,5 mlrd. litų. Šį padidėjimą lėmė tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ sausio mėnesį įgyvendino anksčiau priimtus nutarimus didinti įmonės įstatinį kapitalą.

Kitų įmonių sektoriaus apskaitinės turto vertės smukimui didžiausią įtaką turėjo „Indė-lių ir investicijų draudimo“ finansinio turto sumažėjimas nuo 96 iki 41 mln. litų. Šį su-mažėjimą lėmė smarkiai kritęs turimų Lietuvos Vyriausybės obligacijų kiekis. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros apskaitinė turto vertė padidėjo net 220 proc., iki 25,1 mln. litų. Šiam padidėjimui įtakos turėjo net nuo 0,3 iki 14,8 mln. litų išaugusios dotacijos ir subsidijos.

16,0 16,0

9,0 9,1

3,5 3,61,8 1,8

Energetika Transportas Miškininkystė Kita

+0,8%

2012-12-31 2013-03-31

Turtas (mlrd. litų)30,3 30,5

Nuosavas kapitalas ir finansiniai įsipareigojimai

VVĮ portfelio nuosavo kapitalo vertė pirmojo 2013 ketvirčio pabaigoje buvo 491 mln. litų (2,7 proc.) didesnė nei 2012 metų pabaigoje ir siekė 18,8 mlrd. litų. Nuosa-vo kapitalo vertė labiausiai padidėjo transporto sektoriuje – 8,1 proc., iki 5,9 mlrd. litų. Energetikos sektoriaus įmonių nuosavo kapitalo vertė ūgtelėjo 0,5 proc., iki 8,9 mlrd. litų. Miškininkystės sektoriaus nuosavo kapitalo vertė beveik nepakito ir siekė 3,5 mlrd. litų (kartu su miškų verte), o kitų įmonių sektoriaus nuosavo kapitalo vertė sumažėjo 1,7 proc., iki 530 mln. litų.

Transporto sektoriaus nuosavo kapitalo vertės padidėjimą beveik išimtinai lėmė tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ataskaitiniu laikotarpiu padidino savo įstatinį kapitalą 15,8 proc. (431 mln. litų) iki 3,2 mlrd. litų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkci-jos nuosavas kapitalas padidėjo 21,3 mln. litų ir siekė 1,36 mlrd. litų. Lietuvos radijo ir televizijos centro nuosavo kapitalo vertė sumažėjo 1,2 mln. litų. Pagrindinė priežastis – nepaskirstyto nuostolio dalis nuosavame kapitale.

Energetikos sektoriaus nuosavo kapitalo vertės padidėjimą lėmė tai, kad „Lietuvos dujų“ akcijų vertė per pirmąjį 2013 metų ketvirtį padidėjo 33,3 proc., iki 214 mln. litų. „Lietuvos naftos produktų agentūros“ nuosavas kapitalas sumažėjo 13,4 proc., nuo 378,6 iki 327,7 mln. litų. Labiausiai nuosavo kapitalo mažėjimą lėmė kitų rezervų vertės sumažėjimas. Taip pat sumažėjo ir įmonės savininko kapitalas (13,3 mln. litų) dėl ne-kilnojamojo turto perdavimo Valstybės turto fondui. „Visagino energijos“ nuosavo kapitalo vertė dėl smarkiai išaugusio ataskaitinių metų pelno padidėjo 11,5 proc. (9,4 mln. litų).


„VVĮ portfelio skolos ir nuosavybės santykis 2013 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 13,3 proc.“

„

Kitų įmonių sektoriuje reikšmingai kito „Būsto paskolų draudimo“ nuosavo kapi-talo vertė, sumažėjusi net 99 proc., nuo 2 mln. iki 20 tūkst. litų. Kapitalas sumažėjo, nes 2013 metų pirmąjį ketvirtį „Būsto paskolų draudimas“ patyrė beveik 2 mln. gry-nojo nuostolio. „Lietuvos paminklų“ nuosavas kapitalas, dėl išaugusio nepaskirs-tyto nuostolio, per 2013 metų pirmąjį ketvirtį sumažėjo 42,2 proc., iki 949 tūkst. litų.

8,9 8,9

5,4 5,9

3,5 3,50,5 0,5

18,3 18,8 +2,7%


2012-12-31 2013-03-31

Nuosavas kapitalas (mlrd. litų)

VVĮ portfelio finansiniai įsipareigojimai padidėjo 0,4 proc., iki 4,8 mlrd. litų. Net 2,3 mlrd. litų finansinių įsipareigojimų sudarė Finansų ministerijos suteikta beprocentė paskola „Indėlių ir investicijų draudimui“. Be šios paskolos, VVĮ finansiniai įsipareigojimai siekė 2,5 mlrd. litų.

Energetikos sektoriaus finansiniai įsipareigojimai sumažėjo 1,8 proc., iki 1 439 mln. litų. „Visagino atominės elektrinės“ grupės finansiniai įsipareigojimai per ataskaitinį laiko-tarpį sumažėjo 26 mln. litų (2,1 proc.). „Visagino energijos“ finansiniai įsipareigojimai procentine išraiška sumenko ryškiausiai – 16,4 proc., iki 13,4 mln. litų. „Geotermos“ finansiniai įsipareigojimai padidėjo ryškiausiai, nuo 10,9 iki 12,5 mln. litų (14,8 proc.).

Transporto sektoriuje finansiniai įsipareigojimai padidėjo 3,4 proc., iki 856,5 mln. litų. Tam didžiausios įtakos turėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos finansinių skolų padidėjimas 16,8 mln. litų (24,5 proc.). Taip pat pastebimai išaugo ir Lietuvos paš-to finansiniai įsipareigojimai. Jie padidėjo net 50,5 proc., iki 36 mln. litų, dėl padidėjusių trumpalaikių finansinių skolų. Lietuvos radijo ir televizijos centas per šį laikotarpį 7,1 proc. (2 mln. litų) sumažino savos finansines skolas.

Miškininkystės sektoriaus įmonių finansiniai įsipareigojimai sumažėjo 37,7 proc., nuo 862,8 iki 537,8 tūkst. litų. Finansines skolas labiausiai sumažino Ukmergės (17,7 proc.), Marijampolės (24,4 proc.) ir Kuršėnų (25 proc.) miškų urėdijos.

Kitų įmonių sektoriaus finansiniai įsipareigojimai, nevertinant „Indėlių ir investicijų draudimui“ valstybės suteiktos paskolos, padidėjo 3,9 proc., iki 206,6 mln. litų. Tam di-džiausios įtakos turėjo Valstybės turto fondas, kurio finansiniai įsiskolinimai padidėjo nuo 0 litų iki 3,2 mln. litų. Per pirmąjį 2013 ketvirtį „Senevita“ ir Kauno metrologijos centras panaikino visus savo finansinius įsipareigojimus.

Finansiniai įsipareigojimai (mlrd. litų)

2012-12-31 2013-03-31

1,5

0,8

0,0

0,2

2,3

4,7 4,8

Kita (Vyriausybės paskola „Indėlių ir investicijų draudimui“)


1,4

0,90,00,2

2,3


„VVĮ dotacijų ir subsidijų vertė pirmąjį 2013 metų ketvirtį siekė 5,3 mlrd. litų “

„

Dotacijos ir subsidijos

VVĮ suteiktų dotacijų ir subsidijų vertė 2013 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje sie-kė 5,3 mlrd. litų ir buvo 3,3 proc., mažesnė nei 2012 metų pabaigoje. Energetikos sektoriuje dotacijos ir subsidijos išaugo 6 proc., iki 3,1 mlrd. litų, transporto sektoriaus įmonėms suteiktų dotacijų ir subsidijų vertė sumažėjo 17,4 proc., iki 1,8 mlrd. litų. Miški-ninkystės ir kitų įmonių sektorių dotacijų ir subsidijų vertė išaugo atitinkamai 0,4 proc., iki 33,8 mln. litų ir 3,7 proc., iki 420,6 mln. litų.

Energetikos sektoriuje Ignalinos atominės elektrinės apskaitytų dotacijų ir subsidi-jų vertė išaugo 164,3 mln. litų ir 2013 pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 1,5 mlrd. litų. „Litgrid“ dotacijų ir subsidijų vertė per apskaitinį laikotarpį išaugo 9,9 proc., iki 335,3 mln. litų. Didžiausią bendrovės gautų dotacijų dalį sudarė VIAP lėšos tarpsisteminės jungties su Švedija rengimui ir įgyvendinimui (21,3 mln. litų). Lietuvos naftos produktų agentūra sumažino savo apskaitytų dotacijų ir subsidijų vertę 10 mln. litų iki 90 tūkst. litų. „Visagino atominės elektrinės“ grupės gautų subsidijų vertė sumažėjo 8,2 mln. litų.

Transporto sektoriuje labiausiai sumažėjo „Lietuvos geležinkelių“ apskaityta dotaci-jų vertė. Dotacijų vertė sumažėjo 368,7 mln. litų (21,7 proc.), nes iš jų buvo padidintas bendrovės įstatinis kapitalas. Šios bendrovės sumažėjusi apskaityta dotacijų ir subsidijų vertė ir lėmė viso sektoriaus vertės sumažėjimą, nes kitų transporto įmonių apskaityta dotacijų ir subsidijų vertė kito nežymiai.

Miškininkystės sektoriuje pastebimai išaugo Šiaulių miškų urėdijos apskaityta dotacijų ir subsidijų vertė – ji padidėjo 1 mln. litų. Kitų urėdijų apskaityta dotacijų ir subsidijų vertė beveik nekito. Iš kitų įmonių labiausiai – nuo 262 tūkst. iki 14,8 mln. litų išaugo Lie-tuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros dotacijų vertė.

Dotacijos, subsidijos(mlrd. litų)

2,9 3,1

2,1 1,80,0 0,0 0,4 0,4

-3,3% 5,5 5,3


2012-12-31 2013-03-31

Pardavimo pajamos

VVĮ portfelio pardavimo pajamos 2013 metų pirmąjį ketvirtį siekė 1,8 mlrd. litų ir palyginti su 2012 metų tuo pačiu ketvirčiu, sumažėjo 2,6 proc. Energetikos sekto-riaus įmonių pajamos sumenko 5,6 proc., iki 929,7 mln. litų, transporto pajamos ūgtelėjo 0,4 proc., iki 649,3 mln. litų. Miškininkystės įmonių pajamos padidėjo 4,7 proc. ir suda-rė 136,5 mln. litų, o kitų įmonių sektoriaus pardavimų pajamos sumažėjo 2,2 proc., iki 104,9 mln. litų.

Transporto sektoriaus pajamų augimą lėmė tai, kad dėl trumpalaikių sutarčių padidini-mo „Lietuvos jūrų laivininkystės“ pardavimų pajamos išaugo net 41,9 proc., nuo 18,1 iki 25,6 mln. litų. Taip pat sektoriaus pardavimų pajamas augino Tarptautinis Vilniaus oro uostas, kurio pajamos išaugo 3,9 mln. litų iki 14,6 mln. litų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos, palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, padidėjo 11,1 proc., iki 42,7 mln. litų, o Lietuvos radijo ir televizijos centro pajamos sumenko 17,2 proc., iki 15,2 mln. litų, dėl praėjusiais metais išjungtos analoginės antžeminės tele-vizijos. „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupės pardavimų pajamos sumažėjo 2,2 proc.,

„VVĮ portfelio pajamos 2 2013 metų pirmąjį ketvirtį sumažėjo 2,6 proc. ir siekė 1,8 mlrd. litų“

„


Pardavimo pajamos(mln. litų)

985 647

130 107

930 649

137 105




+0,4%

+4,7% -2,2%

-5,6%

iki 420 mln. litų, o Kauno aerouosto – 70,6 proc., iki 995 tūkst. litų, dėl aviakompanijos „Ryanair“ dalies perkeltų skrydžių į Vilniaus oro uostą.

Miškininkystės sektoriaus pardavimų pajamos išaugo 4,7 proc. iki 136,5 mln. litų, ne-paisant smukusios vidutinės apvaliosios medienos kainos. Pajamų padidėjimą lėmė net 12,6 proc. išaugęs miškų urėdijų parduotos apvaliosios medienos kiekis. Miškininkystės sektoriui taip pat priskiriamo Valstybinio miškotvarkos instituto pajamos sudarė 1,1 mln. litų – 15,9 proc. mažiau nei 2012 metų pirmąjį ketvirtį.

Didžiausios pagal pajamas kitų įmonių sektoriaus įmonės Registrų centro pajamos pa-didėjo 13,8 proc., iki 23,5 mln. litų. Didėjo tiek pajamos iš registrų tvarkymo bei duome-nų teikimo, tiek ir iš komercinių paslaugų. „Regitros“ pardavimų pajamos sumažėjo 3,7 proc., iki 17,1 mln. litų, o Lietuvos monetų kalyklos pajamos padidėjo net 70,6 proc., iki 1,5 mln. Litų. Šį padidėjimą lėmė net 127 proc. išaugusios pajamos iš kolekcinių (progi-nių) monetų gamybos.

Veiklos pelnas

VVĮ veiklos pelnas pirmąjį 2013 metų ketvirtį sudarė 126,6 mln. litų ir buvo 25,3 proc. didesnis nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Reikšmingiausios įtakos portfelio veiklos pelnui turėjo energetikos sektoriaus įmonių veiklos rezultatas, pakitęs 136,6 proc., nuo 27,9 iki 66,1 mln. litų. Transporto sektoriaus veiklos pelnas sumažėjo 13,4 proc., iki 41,4 mln. litų. Miškininkystės veiklos pelnas sumažėjo šiek tiek daugiau – 13,8 proc., iki 23,5 mln. litų. Kitų įmonių sektoriaus veiklos nuostoliai išaugo nuo 2 iki 4,4 mln. litų.

„VVĮ portfelio veiklos pelnas, palyginti su 2012 metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 25,3 proc. ir siekė 126,6 mln. litų.“

„

Veiklos pelnas(mln. litų)

28

48

27

24




-4-2

+136,6%

41

66-13,4%

-13,8%


Energetikos sektoriaus rezultatus labiausiai paveikė „Visagino atominės elektrinės“ grupės veiklos pelnas, kuris pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 22,4 mln. litų, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai buvo patirta 6 mln. veiklos nuostolių. Šį pelną lėmė sumažėjusios elektros ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos. Dėl išaugusių pardavimo pajamų bei sumažėjusių veiklos sąnaudų, įmonių grupė LESTO panaikino veiklos nuostolius, kurie pernai pirmąjį ketvirtį siekė 7,2 mln. litų, ir šiemet uždirbo 16,5 mln. veiklos pelno. Įmo-nių grupės „Litgrid“ veiklos pelnas, taip pat dėl sumažėjusių elektros ir susijusių pas-laugų pirkimo sąnaudų sumenkimo, išaugo 23,6 proc., iki 20,8 mln. litų. „Visagino ener-gijos“ veiklos pelnas išaugo 54,3 proc., nuo 6,1 iki 9,4 mln. litų. Šis padidėjimas įvyko dėl padidėjusių pardavimų pajamų bei sumažėjusių šilumos energijos ir karšto vandens sąnaudų. „Klaipėdos naftos“ veiklos pelnas ūgtelėjo 21,1 proc., nuo 12,7 iki 15,4 mln. litų. Tam įtakos turėjo 12,7 proc., iki 42,2 mln. litų padidėjusios pardavimo pajamos, dėl pasirašytos krovos sutarties su kompanija „Litasco S.A.“, kuri pradėjo savo produkciją krauti per „Klaipėdos naftą“.

Transporto sektoriaus veiklos pelno sumažėjimą labiausiai paveikė Lietuvos pašto re-zultatai. Pirmąjį 2013 metų ketvirtį įmonės veiklos nuostolis siekė 2,2 mln. litų, kai pernai tuo pačiu metu buvo uždirbta 489 tūkst. litų veiklos pelno. Nuostolis patirtas dėl padi-dėjusių tarptautinio pašto vežimo ir atsiskaitymų su užsienio paštais sąnaudų. Taip pat transporto sektoriaus veiklos nuostolius didino Oro navigacija. Įmonės veiklos nuosto-liai padidėjo 116,6 proc., nuo 2,2 iki 4,8 mln. litų dėl beveik 2 mln. litų išaugusių sąnaudų. Sąnaudų augimui didžiausią įtaką turėjo nusidėvėjimas ir išlaidos personalui. „Kauno aerouostas“ per pirmąjį 2013 metų ketvirtį patyrė 1,2 mln. veiklos nuostolių, kai pernai buvo uždirbęs 1,2 mln. veiklos pelno.

Miškų urėdijų bendrasis veiklos pelnas sumažėjo 3,7 mln. litų (13,8 proc.) labiausiai dėl to, kad 20 proc., iki 55,6 mln. litų išaugo pardavimo savikaina. Taip pat veiklos pelno sumažėjimą lėmė išaugusios veiklos mokesčių sąnaudos (1,1 mln. litų) ir ekologinės bei socialinės veiklos sąnaudos (0,9 mln. litų).

Kitų įmonių sektoriuje savo veiklos rezultatus pablogino „Regitra“. Įmonės veiklos pel-nas sumažėjo 39,7 proc., iki 1,3 mln. litų. Daugiausiai tam įtakos turėjo daugiau nei 800 tūkst. litų sumažėjusios pardavimo pajamos bei tuo pat metu daugiau nei 400 tūkst. litų padidėjusios bendrosios ir administracinės sąnaudos. Registrų centro veiklos pelnas sumenko 55,5 proc., iki 697 tūkst. litų. Labiausiai prie pelno sumažėjimo prisidėjo pa-didėjusios darbo užmokesčio sąnaudos. „Būsto paskolų draudimas“ sumažino savo veiklos nuostolius 816 tūkst. litų iki 2,4 mln. litų.

Pelningumas

VVĮ portfelio nuosavo kapitalo grąža 2013 metų pirmąjį ketvirtį siekė 2,4 proc. – 0,1 procentinio punkto daugiau nei 2012 metais.

Energetikos sektoriaus įmonių nuosavo kapitalo grąžos rodiklis pagerėjo nuo 1,6 proc. iki 1,9 proc. Reikšmingiausiai prie šio pokyčio prisidėjo „Visagino atominė elektrinės“ nuosavo kapitalo grąža, kuri 2013 metų pirmąjį ketvirtį buvo -0,2 proc., kai 2012 metais siekė -0,6 proc. Taip pat savo pelningumo rodiklį padidino „Klaipėdos nafta“. Nuosavo kapitalo grąža paaugo 0,2 procentinio punkto ir siekė 8,2 proc. Visagino energijos nuo-savo kapitalo grąža, dėl daugiau nei 50 proc. išaugusio pelno, padidėjo nuo 2 iki 5,5 proc.

Transporto sektoriaus įmonių nuosavybės grąža sumažėjo nuo 3,9 iki 3,6 proc. Didžiau-sios transporto sektoriaus įmonės – „Lietuvos geležinkelių“ – nuosavo kapitalo grąža sumenko 0,4 procentinio punkto iki 4,3 proc. Šį sumažėjimą lėmė tai, kad pirmąjį šių metų ketvirtį 431 mln. litų buvo padidintas įmonės įstatinis kapitalas, o pelnas kito nežy-miai. Lietuvos jūrų laivininkystės nuosavo kapitalo grąža suprastėjo nuo -12,9 iki -16,7 proc. Rodiklio pablogėjimui įtakos turėjo ir Lietuvos radijo ir televizijos centro patirtas

VVĮ nuosavo kapitalo grąža per tris šių metų mėnesius padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 2,4 proc.“

„


nuostolis, kai praeitų metų laikotarpyje buvo gautas pelnas, dėl to nuosavo kapitalo grą-ža 2013 metų pirmąjį ketvirtį siekė -0,8 proc., kai 2012 pabaigoje buvo 1,1 proc. Tarptau-tinio Vilniaus oro uosto nuosavo kapitalo grąža, dėl išaugusio grynojo pelno, padidėjo 1,2 procentinio punkto iki 1,6 proc. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuosa-vo kapitalo grąža nesikeitė ir siekė 6,8 proc.

Miškininkystės sektoriaus nuosavo kapitalo grąža sumažėjo nuo 2,5 proc., iki 2,4 proc. dėl smarkiau už pajamas padidėjusios pardavimo savikainos. Šio sektoriaus nuosavo kapitalo grąža apskaičiuojama prie įmonių buhalterinės nuosavo kapitalo vertės pride-dant pinigų srautų metodu apskaičiuotą miškų vertę 2012 metų pabaigoje, o prie gry-nojo pelno – turto ir žaliavos mokesčius valstybei, sumažintus pelno mokesčio dalimi.

Kitų įmonių sektoriaus kapitalo grąža pakito nuo -0,7 proc., iki -1,2 proc. Tam įtakos tu-rėjo „Regitros“ nuosavo kapitalo grąžos sumažėjimas nuo 18,2 proc. iki 16,4 proc. bei Valstybės žemės fondo nuosavo kapitalo grąžos rodiklio pablogėjimas nuo 8,5 proc., iki 0,4 proc.

Darbuotojai

2013 pirmojo ketvirčio pabaigoje VVĮ iš viso dirbo 41 055 – 200 darbuotojais mažiau nei 2012 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Daugiau nei pusė (57,6 proc.) darbuotojų dirbo transporto sektoriuje, o trys didžiausi darbdaviai – „Lietuvos geležinkeliai“, Lie-tuvos paštas ir VAE grupė – kartu įdarbino 57,4 proc. visų VVĮ darbuotojų.

Darbuotojų skaičius, palyginti su 2012 metų pirmojo ketvirčio pabaiga, labiausiai suma-žėjo miškininkystės (136 darbuotojais, 3,5 proc.) ir kitų įmonių (57 darbuotojais, 1 proc.) sektoriuose. Tokį didelį šio rodiklio sumažėjimą miškininkystės sektoriuje lėmė vėlyvas 2013 metų pavasaris. Labiausiai darbuotojų skaičių (138 darbuotojais, 2,9 proc.) sumaži-no „Visagino atominė elektrinė“. Labiausiai darbuotojų skaičius padidėjo įmonių gru-pėje „Lietuvos geležinkeliai“ – nuo 12 293 iki 12 555 darbuotojų. „Klaipėdos naftos“ darbuotojų skaičius išaugo 16,1 proc. – 50 darbuotojų.

Kitų įmonių sektoriuje labiausiai darbuotojų skaičius mažėjo VĮ „Visagino statybinin-kai“ – 18 darbuotojų (38,3 proc.). Daugiausiai darbuotojų šiame sektoriuje turėjo Regis-trų centras – jame dirbantys 1 572 darbuotojai sudarė 27,9 proc. visų kitų įmonių sek-toriuje dirbančių žmonių. Šios įmonės darbuotojų skaičius per metus beveik nepakito.

1,6%

3,9%

2,5%

-0,7%

3,6%

2,4%


2012-12-312013-03-31

Nuosavo kapitalo grąža

-1,2%

1,9%

„Darbuotojų skaičius labiausiai – 3,5 proc. – sumažėjo miškininkystės sektoriuje.“

„

Darbuotojai (tūkst.)

8,0

23,6

3,9 5,78,0

23,7

3,8 5,6


2012-03-31

2013-03-31

-0,6%

+0,2%

-5,3% - 1%


„Energetikos sektoriaus veiklos pelnas vienam darbuotojui 2013 metų pirmąjį ketvirtį siekė 8,9 tūkst. litų – 138,4 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu 2012 metais.“

„ Veiklos efektyvumas

VVĮ vykdo ir komercinę, ir nekomercinę veiklą, tad analizuojant jų veiklos efektyvumą VVĮ ne visada galima lyginti su privačiomis bendrovėmis. Siekiant objektyviai įvertinti VVĮ efektyvumą, lentelėje pateikiami santykiniai rodikliai ir jų dinamika.

Efektyvumo rodikliai Visos VVĮ Energetika Transportas Miškininkystė Kita

Pajamos darbuotojui (tūkst. litų)

2012 sausis-kovas (3 mėn.) 49,3 129,6 30,3 34,3 20,5

2013 sausis-kovas (3 mėn.) 48,2 124,5 30,3 36,5 20,7

Veiklos pelnas (tūkst. litų) darbuotojui (tūkst. litų)

2012 sausis-kovas (3 mėn.) 3,2 3,7 2,3 11,9 -0,3

2013 sausis-kovas (3 mėn.) 4,0 8,9 2,0 11,4 -0,6

VVĮ portfelio pajamos tenkančiam vienam VVĮ darbuotojui per 2013 metų pirmąjį ketvirtį sumažėjo 2,1 proc. – nuo 49,3 iki 48,2 tūkst. litų. Rodiklio pablogėjimą lėmė 4 proc. suma-žėjusios energetikos sektoriaus ir 0,2 proc. sumenkusios transporto sektoriaus pajamos vienam darbuotojui. Miškininkystės sektoriuje dėl padidėjusių medienos pardavimų ir sumažėjusio darbuotojų skaičiaus šis rodiklis išaugo 6,3 proc., o kitų įmonių sektoriuje išaugo nežymiai – 0,6 proc.

VVĮ veiklos pelnas vienam darbuotojui 2013 metų pirmąjį ketvirtį buvo 23,7 proc. dides-nis nei 2012 metų tą patį laikotarpį ir siekė 4 tūkst. litų. Šį pokytį nulėmė žymiai geresni energetikos sektoriaus veiklos rezultatai – veiklos pelnas vienam darbuotojui padidėjo 138,4 proc. ir siekė 8,9 tūkst. litų. Daugiausiai dėl Lietuvos pašto ir „Kauno aerouosto“ patirtų veiklos nuostolių, veiklos pelno darbuotojui rodiklis transporto sektoriuje suma-žėjo 12,6 proc. ir siekė 2 tūkst. litų. Labiau už pajamas padidėjus pardavimo savikainai, miškininkystės įmonių rodiklis smuktelėjo 4,6 proc., iki 11,4 tūkst. litų veiklos pelno darbuotojui. Kitų įmonių sektoriaus rodiklis pablogėjo nuo 0,3 iki 0,6 tūkst. litų veiklos nuostolių vienam darbuotojui. Tam daugiausiai įtakos turėjo sumažėję „Regitros“ ir Re-gistrų centro veiklos pelnai.

„Lietuvos geležinkeliai“ 2013 metų pirmąjį ketvirtį pervežė 5,6 proc. daugiau krovi-nių nei per 2012 metų tą patį laikotarpį, tačiau dėl papildomų paslaugų apimčių susi-traukimo, bendrovės krovinių vežimo direkcijos pardavimo pajamos, tenkančios vienai pervežtai krovinio tonai, sumažėjo 6,5 proc., iki 34,1 litų. Dar smarkiau sumenko par-davimų savikaina, dėl to vienai krovinio tonai tenkanti pardavimo savikaina sumažėjo 11,1 proc., iki 27,1 litų. Dėl labiau sumenkusios savikainos, lyginant su pardavimo paja-momis, krovinių vežimo direkcijos grynasis pelnas, tenkantis pervežtai krovinio tonai, išaugo 9 proc., iki 4,8 litų.

Pajamos perveržtai tonai Savikaina pervežtai tonai Grynasis pelnas pervežtai tonai

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo veiklos rodikliai, litais

2011 sausis-kovas(3 mėn)



2,8

4,4 4,8

31,1

36,4 30,534,1

27,1

27,1


2013 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos paštas suteikė 1,5 proc. daugiau paslaugų nei per 2012 metų ta patį laikotarpį – 44,4 mln. vienetų. Universalių pašto paslaugų suteikta 2,1 proc. daugiau – 49,7 mln. vienetų. Pajamos per ataskaitinį laikotarpį išaugo 4,4 proc., iki 48,2 mln. litų, dėl to pajamos, tenkančios vienam suteiktam paslaugos vienetui, išaugo 2,9 proc., iki 1,09 lito.

Sąnaudos vienam paslaugos vienetui išaugo 8,1 proc., labiausiai dėl padidėjusių tarp-tautinio pašto vežimo ir atsiskaitymų su užsienio paštais sąnaudų. Grynasis rezultatas, tenkantis vienam suteiktam paslaugos vienetui, per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 0,05 lito grynojo nuostolio, kai pernai buvo uždirbta 0,01 lito grynojo pelno.

Sąnaudos paslaugos vienetui

Lietuvos pašto pajamos, sąnaudos ir grynasis pelnas paslaugos vienetui, litais

Grynasis pelnas (nuostoliai) paslaugos vienetui

-0,04 0,01

0,87 1,06 1,061,09 1,15

0,93




-0,05

Dėl smukusios vidutinės apvaliosios medienos kainos, miškų urėdijų apvaliosios medi-enos pajamos už vieną kubinį metrą parduotos medienos smuktelėjo 6,2 proc. iki 128,9 litų, o apvaliosios medienos pardavimo savikaina išaugo 8,7 proc., iki 49,2 litų už vieną kubinį metrą medienos. Todėl bendrasis apvaliosios medienos pardavimo pelnas už vieną kubinį metrą 2013 metų pirmąjį ketvirtį buvo 13,5 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu ir siekė 79,7 lito.

Apvaliosios medienos pardavimo pajamos už kub. metrą

Miškų urėdijų apvaliosios medienos pardavimo pajamos, savikaina ir pelnas už parduotą kubinį metrą apvaliosios medienos, litais




82,992,1

79,7136,4 137,3

45,2

128,9

49,253,5


Įmonių aprašymai

19

20

21

22

23

24

25

26

27

28

29

30

31

32

33

„Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė

Lietuvos pašto įmonių grupė

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Lietuvos jūrų laivininkystė

Tarptautinis Vilniaus oro uostas

„Kauno aerouostas“

Tarptautinis Palangos oro uostas

Kelių įmonės

„Klaipėdos nafta“

„Visagino atominė elektrinė“ įmonių grupė

„Lietuvos energija“ įmonių grupė

LESTO įmonių grupė

„Litgrid“ įmonių grupė

Miškų urėdijos

Lietuvos radijo ir televizijos centras


Veiklos rezultatai 2013 metų pirmąjį ketvirtį „Lietuvos geležinkeliai“ per-vežė 12,2 mln. tonų krovinių – 5,6 proc. daugiau nei prieš metus. Tarptautinių pervežimų mastas siekė 8,4 mln. tonų (2,1 proc. mažiau nei pirmąjį 2012 metų ketvirtį) ir sudarė 68,6 proc. visų vežtų krovinių. Vietinių krovinių vežimas išaugo net 27,5 proc. ir siekė 3,8 mln. tonų. Labiausiai išaugusius vietinius pervežimus sąlygojo didelis 2012 metų grūdų derlius bei AB „ORLEN Lietuva“ padidinta gamybos apimtis, dėl kurios vežta daugiau naftos bei augalinės kilmės produktų. Keleivių vežimo mastas, palyginti su pirmuoju 2012 metų ketvirčiu, išaugo 5,5 proc., iki 1,1 mln. keleivių. Tai daugiausia lėmė 13 proc. išau-gęs tarptautiniais maršrutais pervežtų keleivių skaičius, kuris pirmąjį 2013 metų ketvirtį siekė 190 tūkst. keleivių. Pervežtų keleivių skaičius šalies viduje augo nuosaikiau – 4 proc., iki 910 tūkst.

„Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupės pardavimo paja-mos sumažėjo 2,2 proc. – iki 420 mln. litų. Įmonių grupės pajamų sumažėjimą lėmė papildomų paslaugų teikimo apim-čių susitraukimas. Pajamos iš papildomų paslaugų (prekinių vagonų nuomos, krovinių ekspedijavimo ir metalo laužo reali-zacijos) sumenko 24,0 proc., iki 38,1 mln. litų. „Lietuvos geležin-kelių“ įmonių grupės pardavimo savikaina sumažėjo 5,1 proc., iki 337,9 mln. litų, tačiau veiklos sąnaudos paaugo 21,3 proc., iki 56,1 mln. litų. Veiklos sąnaudų padidėjimą daugiausiai lėmė išaugusios išlaidos trumpalaikiams atidėjiniams, kurie padi-dėjo 9,3 mln. litų (Europos komisija pateikė pranešimą apie sprendimą pradėti procedūrą dėl galimo bendrovės pažeidimo – geležinkelių bėgių išardymo nuo Bugenių iki valstybės sienos su Latvijos Respublika). „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupės grynasis pelnas smuktelėjo 5 proc., iki 19,8 mln. litų. Per atas-kaitinį laikotarpį bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas 413 mln. litų.

„Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė

www.litrail.lt

Krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugos, ge-ležinkelių tinklo administravimas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas, priežiūra ir plėtra

Nuosavas kapitalasĮsipareigojimaiDotacijos

5,45Turtas

mlrd.Lt


413

429

420

12,2%

4,9%4,7%

Pardavimo pajamos, mln. litųGrynojo pelno marža



PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA (TŪKST. LITŲ) 2012 m. 3 mėn. 2013 m. 3 mėn.

Pardavimo pajamos 429 353 420 046Pardavimo savikaina 355 994 337 904Bendrasis pelnas (nuostoliai) 73 359 82 142Veiklos sąnaudos 46 209 56 057Kitos veiklos pelnas (nuostoliai) 2 753 3 996Veiklos pelnas (nuostoliai) 29 904 30 081EBITDA 119 627 126 142Finansinė ir investicinė veikla -3 716 -3 267Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 26 188 26 814Pelno mokestis 5 335 6 992Grynasis pelnas (nuostoliai) 20 853 19 823Grynojo pelno marža 4,9% 4,7%

BALANSAS (TŪKST. LITŲ) 2012-12-31 2013-03-31

Ilgalaikis turtas 4 974 499 5 017 672Trumpalaikis turtas 444 648 436 249Pinigai ir pinigų ekvivalentai 70 841 102 809Turto iš viso 5 419 146 5 453 921Nuosavas kapitalas 2 725 455 3 156 393Dotacijos, subsidijos 1 700 604 1 331 924Įsipareigojimai 993 087 965 604Finansiniai įsipareigojimai 542 364 538 869Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 5 419 146 5 453 921

RODIKLIAI 2012-12-31 2013-03-31

ROA (paskutinių 12 mėnesių) 2,5% 2,5%ROE (paskutinių 12 mėnesių) 4,7% 4,3%D/E 19,9% 17,1%

INFORMACIJA APIE DARBUOTOJUS 2012 m. 3 mėn. 2013 m. 3 mėn.

Darbuotojų skaičius (laikotarpio pabaigoje) 12 293 12 555Vadovaujančių darbuotojų skaičius (laikotarpio pabaigoje) 6 6

Vidutinis vieno vadovaujančio darbuotojo mėnesio atlyginimas (bruto), litais 12 024 13 371

Įmonių grupei taip pat priklauso bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ duk-terinės įmonės „Geležinkelio tiesimo centras“, „Vilniaus lokomotyvų re-monto depas“, „Geležinkelių projektavimas“, „Gelsauga“, AB „Geležinke-lio apsaugos želdiniai“ ir asocijuota įmonė „Voestalpine VAE Legetecha“.

AKCININKAI

Valstybei priklausanti dalis 100 proc.

VADOVYBĖ

Generalinis direktorius Stasys DailydkaValdybos pirmininkas Saulius Girdauskas (Susisiekimo ministerija)Valdybos nariai Tomas Karpavičius (Susisiekimo ministerija)

Alfonsas Macaitis (Susisiekimo ministerija)Andrius Šniuolis (Susisiekimo ministerija)

Ričardas Čepas (Newsec/Re&Solution)


Lietuvos pašto įmonių grupė

Veiklos rezultatai 2013 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos paštas suteikė 44,4 mln. vienetų paslaugų, t.y. 1,6 proc. daugiau nei atitinka-mu laikotarpiu prieš metus. Pagrindinę pašto paslaugų dalį sudaro pašto ir pasiuntinių paslaugos. Lietuvos paštas, siek-damas sustiprinti savo pozicijas rinkoje, praėjusių metų bir-želį pasirašė preliminarų susitarimą su bankrutavusiu banku „Snoras“ dėl 230 visoje šalyje esančių minibankų tinklo pirki-mo. Šių metų pirmo ketvirčio pabaigoje jau veikė 110 „Pay-Post“ skyrių, įsikūrusių šiuose minibankuose.

Dėl padidėjusio suteiktų paslaugų kiekio, per pirmuosius tris 2013 metų mėnesius, palyginti su 2012 metų pirmuo-ju ketvirčiu, buvo uždirbta 4,4 proc. daugiau pardavimo pajamų – 48,2 mln. litų. Daugiausia – 54 proc. – pardavimo pajamų gauta iš pašto paslaugų teikimo. Palyginti su 2012 metų pirmuoju ketvirčiu, šių pajamų gauta 5,4 proc. daugiau, t.y. 25,8 mln. litų. 2013 metų sausį-kovą finansinių paslaugų pajamos sumažėjo 3,7 proc., iki 9,2 mln. litų, pasiuntinių pas-laugų pajamos ūgtelėjo 17,1 proc., iki 3,3 mln. litų, o kitų pas-laugų pajamos padidėjo 6,2 proc., iki 9,9 mln. litų.

Bendrovės veiklos sąnaudos pirmąjį 2013 metų ketvirtį siekė 50,9 mln. litų – 9,8 proc. daugiau nei atitinkamu lai-kotarpiu prieš metus. Su darbuotojais susijusios sąnaudos ūgtelėjo 6,7 proc., iki 31,8 mln. litų ir sudarė 62,3 proc. veiklos sąnaudų, nors darbuotojų skaičius 2013 metų pirmojo ke-tvirčio pabaigoje siekė 6 422 – tai 1,1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Šių sąnaudų augimą lėmė minimalios algos padidinimas. Dėl padidėjusių veiklos sąnaudų, kurios augo daugiau nei pardavimo pajamos, Lietuvos paštas pirmąjį 2013 metų ketvirtį patyrė 2 422 tūkst. litų grynųjų nuostolių, kai pernai tuo metu grynasis pelnas siekė 405 tūkst. litų.

www.post.lt

RODIKLIAI 2012-12-31 2013-03-31

ROA -3,2% -4,4%ROE -6,5% -9,2%D/E 22,5% 34,7%



Vidutinis vieno vadovaujančio darbuotojo mėne-sio atlyginimas (bruto), litais 7 318 8 936

AKCININKAI


VADOVYBĖ

Generalinis direktorius Lina MinderienėValdybos pirmininkas Arijandas Šliupas (Susisiekimo ministerija)Valdybos nariai Janina Laskauskienė (Susisiekimo ministerija)

Irma Kirklytė (Susisiekimo ministerija)Linas Sasnauskas (nepriklausomas konsultantas)

Vytautas Kudzys (Lietuvos logistikos asociacija)


Ilgalaikis turtas 147 789 145 903Trumpalaikis turtas 78 777 83 209Pinigai ir pinigų ekvivalentai 12 010 16 693Turto iš viso 226 566 229 113Nuosavas kapitalas 106 028 103 606Dotacijos, subsidijos 1 1Įsipareigojimai 120 537 125 506Finansiniai įsipareigojimai 23 889 35 955Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 226 566 229 113

-5,1%0,9%

-5,0%


44 46 48




Nuosavas kapitalasĮsipareigojimai0,23

Turtas

mlrd.Lt

Universaliųjų, kitų pašto, pasiuntinių, finansinių ir kitų paslaugų teikimas

Lietuvos paštas valdo dukterines įmones UAB „Lietuvos pašto finansinės paslaugos“, UAB „LP mokėjimų sprendimai“ ir UAB „Balticpost“.


Pardavimo pajamos 46 186 48 233Veiklos sąnaudos 46 414 50 947Kitos veiklos pelnas (nuostoliai) 717 469Veiklos pelnas (nuostoliai) 489 -2 245EBITDA 2 144 -421Finansinė ir investicinė veikla -166 -177Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 323 -2 422Pelno mokestis -81 0Grynasis pelnas (nuostoliai) 405 -2 422Grynojo pelno marža 0,9% -5,0%


Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Veiklos rezultatai 2013 metų pirmąjį ketvirtį Klaipėdos uoste buvo perkrau-ta 13,9 proc. daugiau krovinių – 9,4 mln. tonų daugiau nei 2012 metų pirmąjį ketvirtį. Klaipėdos uostas pagal krovą buvo ketvirtas iš Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų. Per šių metų pirmąjį ketvirtį jis aplenkė Talino ir Rygos uostus, kurių krova sumažėjo atitinkamai 7,5 ir 14,1 proc., bei Ventspilio uos-tą, kurio krova padidėjo 7 proc. Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų ketvirčio bendra krova sudarė 88,3 mln. tonų, t.y. 3,8 proc. daugiau nei 2012 metų pirmąjį ketvirtį. Regiono augimui dau-giausia įtakos turėjo UstLuga uosto krova, kuri padidėjo net 88,7 proc.

Didesnį perkrautų krovinių skaičių Klaipėdos uoste dau-giausia nulėmė 32,4 proc. padidėjusi biriųjų ir suverstinių krovinių krova bei 13,9 proc. didesnis skystųjų krovinių per-krovimų kiekis. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 53 706, t.y. 6,2 proc. mažiau nei per atitinkamą 2012 m. laiko-tarpį. Dėl geresnių krovos rezultatų Uosto direkcijos pagrindi-nės veiklos pajamos buvo 11,1 proc. didesnės nei 2012 metų pirmąjį ketvirtį ir siekė 42,7 mln. litų. Rinkliavų pajamos, suda-rančios 87,1 proc. uosto pagrindinės veiklos pajamų, padidėjo 12,2 proc., iki 37,2 mln. litų, o pajamos iš žemės nuomos beveik nesikeitė ir siekė 5,2 mln. litų. Tuo tarpu įmonės veiklos sąnau-dos išaugo 22,1 proc., iki 19,9 mln. litų. Padidėjimą lėmė po 1,8 mln. litų išaugusios administracinės bei uosto eksploatavimo išlaidos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos grynasis pelnas, eliminavus netipinius mokesčius valstybei, pirmąjį 2013 metų ketvirtį išaugo 8,7 proc. ir siekė 21,7 mln. litų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu siekė 20 mln. litų.

www.portofklaipeda.lt

AKCININKAI


VADOVYBĖGeneralinis direktorius Arvydas Vaitkus

Valdybos pirmininkas nepaskirtasValdybos nariai Tomas Karpavičius (Susisiekimo ministerija)

Aušra Railaitė (Susisiekimo ministerija)Andrius Šniuolis (Susisiekimo ministerija)

Saulius Kerza (Susisiekimo ministerija)Juozas Darulis (Susisiekimo ministerija)


Ilgalaikis turtas 1 420 049 1 488 286Trumpalaikis turtas 217 310 238 719Pinigai ir pinigų ekvivalentai 41 944 63 631Turto iš viso 1 637 360 1 727 004Nuosavas kapitalas 1 336 937 1 358 255Dotacijos, subsidijos 202 924 202 375Įsipareigojimai 97 498 166 374Finansiniai įsipareigojimai 68 774 67 359Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 1 637 360 1 727 004

RODIKLIAI 2011-12-31 2012-12-31



Darbuotojų skaičius (laikotarpio pabaigoje) 260 240Vadovaujančių darbuotojų skaičius (laikotarpio pabaigoje) 6 6


Klaipėdos uosto infrastruktūros valdymas: užmokesčio už naudojimąsi infrastruktūra surinkimas, žemės nuoma, plėtros ir rekonstrukcijos darbų vykdymas


1,73Turtas

mlrd.Lt

41 38 43

68,6% 51,9% 50,9%

Pardavimo pajamos, mln. litųGrynojo pelno marža (eliminavus netipinius mokesčius valstybei)





Pardavimo pajamos 38 459 42 712Veiklos sąnaudos 16 277 19 896Kitos veiklos pelnas (nuostoliai) 0 180Veiklos pelnas (nuostoliai) 22 182 22 996EBITDA 31 293 32 077Finansinė ir investicinė veikla -2 210 -1 678Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 19 973 21 318Pelno mokestis 0 0Grynasis pelnas (nuostoliai) 19 973 21 318Grynasis pelnas (nuostoliai) eliminavus netipinius mokesčius valstybei 19 973 21 723

Grynojo pelno (eliminavus netipinius mokesčius valstybei) marža 51,9% 50,9%


Lietuvos jūrų laivininkystė

Veiklos rezultatai Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL) perorientuoja veiklos po-būdį ir, siekdama prisitaikyti prie rinkos pokyčių, keičia laivyno įdarbinimo pobūdį. Pirmąjį šių metų ketvirtį visi lai-vai dirbo pagal atskiro reiso sutartis, kai tuo tarpu 2012 me-tais pagal ilgalaikes nuomos sutartis buvo išnuomota 4 iš 11 laivų. Laivų frachto įkainius fiksuojantis BalticDry indeksas per 2013 metų pirmąjį ketvirtį pakilo net 32 proc. Įmonė tikisi, kad ši tendencija išsilaikys ir likusius metus.

Pirmąjį 2013 metų ketvirtį LJL pardavimo pajamos, pa-lyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo net 40,2 proc. — nuo 18,1 iki 25,6 mln. litų. Laivams pradėjus dirbti pagal atskiras reiso sutartis pardavimo savikaina augo panašiai – 40,1 proc., iki 26,9 mln. litų. Savikaina didėjo dėl kuro išlaidų, kurios išaugo daugiau nei tris kartus, iki 10 mln. litų, ir uosto išlaidų, kurios pašoko net 11 kartų, iki 3,7 mln. litų. Tačiau pirmąjį 2013 metų ketvirtį nebuvo laivų avarinio remonto sąnaudų, kurios per atitinkamą laikotarpį pernai siekė 1,7 mln. litų. Iš finansinės ir investicinės veiklos buvo patirta 2,9 mln. litų nuostolio dėl neigiamo valiutų kursų po-kyčio, kuomet 2012 metų pirmąjį ketvirtį dėl teigiamo valiutų kursų pokyčio buvo gauta 1,3 mln. litų pelno. Dėl šios priežas-ties 2013 metų pirmąjį ketvirtį bendrovės grynasis nuostolis padidėjo net 5 kartus ir siekė apie 5,2 mln. litų, kai tuo pačiu laikotarpiu 2012 metais siekė 1 mln. litų.

www.ljl.lt

Jūrų krovininio vandens transporto paslaugos

RODIKLIAI 2012-12-31 2013-03-31

ROA (paskutinių 12 mėnesių) -8,0% -10,0%ROE (paskutinių 12 mėnesių) -12,9% -16,7%D/E 46,3% 50,1%




VADOVYBĖ

Generalinis direktorius Audronis LubysValdybos pirmininkas Saulius Girdauskas (Susisiekimo ministerija)Valdybos nariai Andrius Šniuolis (Susisiekimo ministerija)

Eglė Vyšniauskaitė (Susisiekimo ministerija)Mindaugas Utkevičius („AS LHV Capital“)

Stepas Telešius (UAB „ACME Grupė“)Stebėtojų tarybos nariai

Tomas Karpavičius (Susisiekimo ministerija)Ona Barauskienė (Susisiekimo ministerija)

Evaldas Zacharevičius (Lietuvos saugios laivybos administracija)Gytis Kaminskas („Baltic Legal Solutions Lietuva“)

Laimutė Tinglum (UAB „Scandinavian Accounting and Consulting“)


Ilgalaikis turtas 195 789 194 613Trumpalaikis turtas 8 919 10 333Pinigai ir pinigų ekvivalentai 369 33Turto iš viso 204 707 204 945Nuosavas kapitalas 121 814 116 608Dotacijos, subsidijos 0 0Įsipareigojimai 82 893 88 337Finansiniai įsipareigojimai 56 398 58 398Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 204 707 204 945

AKCININKAI

Valstybei priklausanti dalis 56,7 proc.Swedbank AS Estonia 5,7 proc.DFDS TOR LINE A/S 5,5 proc.Kiti akcininkai 32,1 proc.


Turtas

mlrd.Lt

7,4%

-5,6% -20,3%


1818

26





Pardavimo pajamos 18 071 25 645Pardavimo savikaina 19 229 26 944Bendrasis pelnas (nuostoliai) -1 157 -1 299Veiklos sąnaudos 1 170 1 016Kitos veiklos pelnas (nuostoliai) 42 1Veiklos pelnas (nuostoliai) -2 285 -2 314EBITDA 1 696 1 892Finansinė ir investicinė veikla 1 267 -2 892Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą -1 019 -5 206Pelno mokestis 0 0Grynasis pelnas (nuostoliai) -1 019 -5 206Grynojo pelno marža -5,6% -20,3%


Tarptautinis Vilniaus oro uostas

Veiklos rezultatai Pirmąjį 2013 metų ketvirtį Vilniaus oro uosto keleivių skaičius buvo net 33,3 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu ir siekė 523 tūkst. Keleivių skaičius išaugo kiekvieną mėnesį lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, o daugiausiai keleivių – 188 tūkst. – aptarnauta kovo mėnesį. Pirmąjį 2013 metų ketvirtį Tarptautinio Vilniaus oro uosto užimama Lietuvos keleivių rinkos dalis siekė net 84 proc.

Aptarnautų skrydžių skaičius, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, augo nuosaikiau – 5,9 proc. – ir siekė 6 911, tad lėktuvų užimtumas didėjo. Pergabentų krovinių kiekis per pirmuosius tris 2013 metų mėnesius padidėjo nuo 1 379 iki 1 578 tonų.

Vilniaus oro uosto pardavimo pajamos siekė 14,6 mln. litų ir buvo net 35,9 proc. didesnės nei atitinkamą praėjusių metų ketvirtį. Skrydžių bendrovei „Ryanair“ perkėlus dalį skrydžių išaugo ir aviacinės (nuo 6,3 iki 6,7 mln. litų), ir neaviacinės veiklos pajamos (nuo 4,4 iki 7,9 mln. litų). Didžiausią įtaką pajamų augimui turėjo beveik du kartus, iki 6,4 mln. litų, padidėjusios pajamos, gautos iš pastatų ir patalpų nuomos, bei 12,7 proc. išaugusios keleivio mokesčio pajamos. Įmonės pagrindinės veiklos sąnaudos padidėjo nuo 13 iki 14,1 mln. litų - 8,5 proc. Dėl išaugusių pajamų Vilniaus oro uosto grynasis pelnas pirmąjį 2013 metų ketvirtį buvo 459 tūkst. litų, kai 2012 metų pirmąjį ketvirtį buvo patirta 2,5 mln. grynojo nuostolio.

www.vno.lt

Oro uosto eksploatavimas, patalpų ir automobilių aikšte-lių nuoma, reklama

RODIKLIAI 2012-12-31 2013-03-31

ROA 0,3% 1,2%ROE 0,4% 1,6%D/E 13,4% 12,8%




VADOVYBĖ

Generalinis direktorius Tomas Vaišvila (iki 2013 m. sausio 31 d.)Gediminas Almantas (nuo 2013 m. gegužės 7 d.)

Valdybos pirmininkas Arijandas Šliupas (Susisiekimo ministerija)Valdybos nariai Gražvydas Jakubauskas (Susisiekimo ministerija)

Jūratė Savickienė (Susisiekimo ministerija)Algirdas Tuganauskas (Susisiekimo ministerija)

Vilius Veitas (Susisiekimo ministerija)


Ilgalaikis turtas 304 006 300 401Trumpalaikis turtas 23 445 23 989Pinigai ir pinigų ekvivalentai 11 374 7 686Turto iš viso 327 451 324 390Nuosavas kapitalas 244 011 244 470Dotacijos, subsidijos 40 918 40 018Įsipareigojimai 42 522 39 902Finansiniai įsipareigojimai 32 727 31 364Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 327 451 324 390

-35,0% -23,1%

3,1%


10 11 15





0,32Turtas

mlrd.Lt


Pardavimo pajamos 10 745 14 606Pagrindinės veiklos sąnaudos 13 036 14 085Kitos veiklos pelnas (nuostoliai) 42 1Veiklos pelnas (nuostoliai) -2 249 522EBITDA 1 271 3 994Finansinė ir investicinė veikla -235 -63Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą -2 484 459Pelno mokestis 0 0Grynasis pelnas (nuostoliai) -2 484 459Grynasis pelnas (nuostoliai) eliminavus netipinius mokesčius valstybei

-2 484 459

Grynojo pelno (eliminavus netipinius mokesčius valstybei) marža

-23,1% 3,1%


„Kauno aerouostas“

Veiklos rezultatai Keleivių skaičius Kauno oro uoste, palyginti su pirmuo-ju 2012 metų ketvirčiu, sumažėjo 63 proc. ir sudarė 75 tūkst. Kauno oro uosto užimama Lietuvos keleivių rinkos dalis pirmąjį 2013 metų ketvirtį sudarė 12 proc. ir palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu sumažėjo 21 pro-centiniu punktu. Sumažėjusį aptarnautų keleivių skaičių ir sumenkusią įmonės rinkos dalį lėmė 2011-2012 metais įvy-kęs Vilniaus oro uosto veiklos pozicionavimas pigių skrydžių aviakompanijų link, privertęs Vilniaus ir Kauno oro uostus konkuruoti tarpusavyje dėl pigių skrydžių aviakompanijų paslaugomis besinaudojančio keleivių srauto. Atsižvelgdama į pasikeitusias veiklos sąlygas, aviakompanija „Ryanair“ 2012 m. žiemos sezono pradžioje dalį skrydžių perkėlė iš Kauno į Vilniaus oro uostą.

Kauno oro uoste pirmąjį 2013 metų ketvirtį aptarnauta 1 079 skrydžiai, t.y. 52 proc. mažiau nei atitinkamu laiko-tarpiu pernai. Ataskaitiniu laikotarpiu Kauno oro uoste ap-tarnauta 603 tonos aviacinių krovinių ir pašto siuntų, t.y. 53,4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2012 metais.

2013 metų pirmąjį ketvirtį Kauno oro uosto pardavimų pajamos, palyginti su pirmuoju 2012 metų ketvirčiu, su-mažėjo 70,6 proc., ir sudarė 995 tūkst. litų. Pardavimo savikaina per pirmąjį 2013 metų ketvirtį sumažėjo 6,7 proc. ir siekė 1,73 mln. litų. Veiklos sąnaudos buvo 7,3 proc. mažes-nės ir siekė beveik 575 tūkst. litų. Nors ir pardavimų savikaina bei veiklos sąnaudos sumažėjo, tačiau dėl smarkiai smukusių pardavimo pajamų „Kauno aerouostas“ pirmąjį 2013 metų ketvirtį patyrė 1,1 mln. grynojo nuostolio (eliminavus neti-pinius mokesčius valstybei), kai tuo tarpu pernai tuo pačiu laikotarpiu gavo 1,3 mln. grynojo pelno.

www.kaunas-airport.lt

Viešųjų paslaugų teikimas eksploatuojant tarptautinį Kauno oro uostą, teikiant su aviacija susijusias bei nea-viacines paslaugas

RODIKLIAI 2012-12-31 2013-03-31

ROA (paskutinių 12 mėnesių) 0,3% -1,1%ROE (paskutinių 12 mėnesių) 1,5% -5,0%D/E 10,9% 11,1%


Darbuotojų skaičius (laikotarpio pabaigoje) 133 123

Vadovaujančių darbuotojų skaičius (laikotarpio pabaigoje)

Vidutinis vieno vadovaujančio darbuotojo mėnesio atlyginimas (bruto), litais

VADOVYBĖ

Generalinis direktorius Povilas Ugianskis (iki 2013 m. kovo 15 d.)

Laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas Jūratė Baltrušaitytė

Valdybos pirmininkas Vilius Veitas (Susisiekimo ministerija)Valdybos nariai Algirdas Tuganauskas (Susisiekimo ministerija)

Jūratė Savickienė (Susisiekimo ministerija)


Ilgalaikis turtas 159 869 158 642Trumpalaikis turtas 2 571 2 053

Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1 221 481

Turto iš viso 162 440 160 695

Dotacijos, subsidijos 115 474 114 288Įsipareigojimai 9 740 10 152Finansiniai įsipareigojimai 4 064 4 042Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 162 440 160 695


0,16Turtas

mlrd.Lt

-32,4%

37,1%

-113,7%


1,8

3,4

1,0





Pardavimo pajamos 3 387 995Pardavimo savikaina 1 853 1 728Bendrasis pelnas (nuostoliai) 1 534 -733Veiklos sąnaudos 620 575Kitos veiklos pelnas (nuostoliai) 269 76Veiklos pelnas (nuostoliai) 1 183 -1 232EBITDA 1 550 -811Finansinė ir investicinė veikla -27 -9Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 1 156 -1 241Pelno mokestis 0 0Grynasis pelnas (nuostoliai) 1 156 -1 241Grynasis pelnas (nuostoliai) eliminavus netipinius mokesčius valstybei

1 258 -1 131


37,1% -113,7%

2 2

5 167 3 833

Nuosavas kapitalas 37 226 36 255


Tarptautinis Palangos oro uostas

Veiklos rezultatai Pirmąjį 2013 metų ketvirtį Palangos oro uoste buvo per-vežta 26,8 tūkst. keleivių ir 2 tonos krovinių. Palyginti su pirmuoju 2012 metų ketvirčiu, keleivių buvo pervežta 9 proc. mažiau, o pergabentų krovinių kiekis sumažėjo 21 tona. Be to, Palangos oro uoste aptarnautų orlaivių skaičius sumažėjo 2 proc., iki 582. Tai lėmė sumažėjęs reguliarių skrydžių skai-čius.

2013 metų pirmąjį ketvirtį Palangos oro uoste didžiąją dalį – 83 proc. – skrydžių sudarė reguliarieji skrydžiai. Dominuojančią padėtį Palangos oro uoste užėmė aviakom-panija SAS, kuri įvykdė 56 proc. visų skrydžių ir skraidino 64 proc. visų keleivių. Aviakompanijos „Norwegian Air Shuttle“ ir „airBaltic“ pervežė atitinkamai 21 ir 14 proc. visų keleivių.

Aviacinės veiklos pajamos 2013 metų pirmąjį ketvirtį, pa-lyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, sumažėjo 3 proc. ir siekė 1 mln. litų. Tai daugiausia lėmė sumažėjęs orlaivių ir keleivių skaičius. Neaviacinės veiklos pajamos Palangos oro uoste sumažėjo 4 proc. ir siekė 164 tūkst. litų.

Įmonės aviacinės veiklos pardavimų savikaina palyginti su 2012 metų pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 6,3 proc. iki 801 tūkst. litų. Neaviacinei veiklai teikti Palangos oro uostas išleido 66 tūkst. litų (11,4 proc. mažiau nei atitinkamą praė-jusių metų laikotarpį). Bendros ir administracinės sąnaudos padidėjo nuo 441 iki 471 tūkst. litų. Spartesnis už pajamas są-naudų sumažėjimas lėmė nuo 8 iki 120 tūkst. litų padidėjusį oro uosto grynąjį pelną.

www.palanga-airport.lt

Mažos ir vidutinės klasės orlaiviams pritaikytos oro uosto infrastruktūros eksploatavimas

RODIKLIAI 2012-12-31 2013-03-31




Vidutinis vieno vadovaujančio darbuotojo mėnesio atlyginimas (bruto), litais

VADOVYBĖ

Generalinis direktorius Jolanta JucevičiūtėValdybos pirmininkas Vilius Veitas (Susisiekimo ministerija)Valdybos nariai Toma Kuzmickaitė (Susisiekimo ministerija)

Algirdas Tuganauskas (Susisiekimo ministerija)


Ilgalaikis turtas 137 951 137 414Trumpalaikis turtas 5 244 5 637Pinigai ir pinigų ekvivalentai 903 1 012Turto iš viso 143 195 143 051Nuosavas kapitalas 92 761 92 669Dotacijos, subsidijos 49 661 49 259Įsipareigojimai 773 1 123Finansiniai įsipareigojimai 0 0Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 143 195 143 051

-16,3%0,7%

11,7%


0,81,1 1,0




0,14Turtas

mlrd.Lt



Pardavimo pajamos 1 055 1 027Pardavimo savikaina 855 801Bendrasis pelnas (nuostoliai) 200 226Veiklos sąnaudos 510 471Kitos veiklos pelnas (nuostoliai) 95 98Veiklos pelnas (nuostoliai) -215 -147EBITDA 25 66Finansinė ir investicinė veikla 12 56Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą -203 -91Pelno mokestis 0 0Grynasis pelnas (nuostoliai) -203 -91Grynasis pelnas (nuostoliai) eliminavus netipinius mokesčius valstybei

8 120


0,7% 11,7%

11 889 7 333


Kelių įmonės

Veiklos rezultatai Eismo įvykių skaičius šalies keliuose pirmąjį 2013 metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu, sumažėjo 8,5 proc. ir siekė 581. Sužeistų žmonių skaičius sumažėjo nuo 725 iki 691, o žuvusiųjų – nuo 63 iki 54.

Pirmąjį 2013 metų ketvirtį kelių įmonių veiklos pajamos siekė 59 mln. litų ir buvo 1 mln. litų didesnės nei prieš metus. Labiausiai – 14,2 proc., iki 7,5 mln. litų – padidėjo įmonės „Vilniaus regiono keliai“ pajamos. Įmonės pajamų augimui daugiausia įtakos turėjo pagrindinės veiklos pajamų padidėjimas. Kelių įmonių pardavimo savikaina padidėjo 3 proc., nuo 52,4 iki 54 mln. litų, o veiklos sąnaudos padidėjo 4,4 proc., nuo 5 iki 5,3 mln. litų. Iš valstybės valdomų kelių įmonių aptariamuoju laikotarpiu veiklos sąnaudas sumažino „Alytaus regiono keliai“ (6,2 proc.), „Kauno regiono keliai“ (6,4 proc.) ir „Šiaulių regiono keliai“ (1 proc.). Žiūrint į visas kelių įmones kartu, pirmąjį 2013 metų ketvirtį jos patyrė 190 tūkst. litų nuostolių prieš apmokestinimą, tačiau tik „Ma-rijampolės regiono keliai“ dirbo nuostolingai ir patyrė 414 tūkst. litų nuostolių. Eliminavus netipinius mokesčius vals-tybei, kelių įmonės uždirbo 846 tūkst. litų grynojo pelno, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai buvo gauta 1,5 mln. litų.

www.lra.lt

Valstybinių kelių priežiūra ir remontas, įvairių kelių, gatvių, aikščių statyba ir remontas, aplinkos tvarkymo darbai, rangovinė veikla

RODIKLIAI* 2012-12-31 2013-03-31

ROA 1,9% 1,8%ROE 2,0% 1,9%D/E 12,9% 13,2%




BALANSAS* (TŪKST. LITŲ) 2012-12-31 2013-03-31

Ilgalaikis turtas 335 631 328 411Trumpalaikis turtas 98 543 111 513Pinigai ir pinigų ekvivalentai 32 749 34 481Turto iš viso 434 174 439 924Nuosavas kapitalas 414 863 414 672Dotacijos, subsidijos 0 0Įsipareigojimai 19 311 25 252Finansiniai įsipareigojimai 53 458 0Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 434 174 439 924


Turtas

mlrd.Lt

62 58 59

2,9% 2,5% 1,4%





*Eliminavus kelių apskaitinę vertę ir trumpalaikius įsipareigojimus dėl turto vertės padidėjimo, apskaitytus 2012 metų pabaigoje perdavus kelių priežiūros įmones Lietuvos automobilių kelių direkcijai


Pardavimo pajamos 57 734 58 649Pardavimo savikaina 52 425 53 923Bendrasis pelnas (nuostoliai) 5 309 4 726Veiklos sąnaudos 5 030 5 250Kitos veiklos pelnas (nuostoliai) 198 290Veiklos pelnas (nuostoliai) 476 -233EBITDA 8 716 8 086Finansinė ir investicinė veikla 68 43Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 545 -190Pelno mokestis 0 0Grynasis pelnas (nuostoliai) 545 -190Grynasis pelnas (nuostoliai) eliminavus netipinius mokesčius valstybei

1 470 846


2,5% 1,4%


„Klaipėdos nafta“

Veiklos rezultatai Pirmąjį 2013 metų ketvirtį „Klaipėdos nafta“ į terminalo talpyklas perkrovė 2,136 mln. tonų naftos produktų, t.y. 13 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu. Vei-klos rezultatų gerėjimą sąlygojo praėjusių metų trečiame ke-tvirtyje pasirašyta krovos sutartis su kompanija „Litasco S.A.“, kuri pradėjo savo produkciją krauti per „Klaipėdos naftą“. Taip pat naftos produktus eksportuojanti AB „Orlen Lietuva“ ir „Klaipėdos nafta“ yra sudariusios ilgalaikę naftos produktų krovos sutartį, kuria „Klaipėdos naftai“ bus užtikrinami pa-grindiniai mazuto, benzino ir dyzelino krovos srautai iki 2024 metų pabaigos. 2013 metų pirmą ketvirtį šios įmonės krovos srautai didėjo, palyginti su atitinkamu 2012 metų laikotarpiu.

„Klaipėdos naftos“ pardavimo pajamos pirmąjį 2013 metų ketvirtį siekė 42,2 mln. litų, t.y. 12,7 proc. daugiau nei pirmąjį 2012 metų ketvirtį. Pardavimo savikaina paau-go 4,5 proc., nuo 22,9 iki 23,9 mln. litų. Į savikainą įtrauktos sąnaudos dujoms sumažėjo 6,9 proc., iki 6,75 mln. litų, ta-čiau išlaidos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui pa-didėjo 20,5 proc., iki 5 mln. litų. Bendrovės veiklos sąnaudos buvo 57,6 proc. didesnės nei pernai tuo pat metu ir siekė 3 mln. litų. Tačiau dėl padidėjusių pajamų grynasis bendrovės pelnas ūgtelėjo 16,3 proc., nuo 11,4 iki 13,2 mln. litų.

www.oil.lt

Žaliavinės naftos ir naftos produktų saugojimas, perpy-limas bei susijusios paslaugos, SGD terminalo projekto įgyvendinimas

RODIKLIAI 2012-12-31 2013-03-31

ROA 7,7% 7,8%ROE 8,0% 8,2%D/E 0,0% 0,0%




AKCININKAI

Valstybei priklausanti dalis 72,3 proc.UAB koncernas „Achemos grupė“ 10,2 proc.Kiti akcininkai 17,5 proc.

VADOVYBĖ

Generalinis direktorius Rokas MasiulisValdybos pirmininkas nepaskirtasValdybos nariai Valdas Lastauskas (Energetikos ministerija)

Rytis Ambrazevičius (UAB „Omnitel“)Mindaugas Jusius (AB „Swedbank Life Insurance“)

Rokas MasiulisStebėtojų tarybos nariai Romas Švedas (Nepriklausomas ekspertas)

Agnė Amelija Kairytė (Energetikos ministerija)Eimantas Kiudulas (UAB „Klaipėdos LEZ“)


Ilgalaikis turtas 447 650 447 135Trumpalaikis turtas 112 360 128 860Pinigai ir pinigų ekvivalentai 79 834 98 356Turto iš viso 560 010 575 995Nuosavas kapitalas 536 412 549 619Dotacijos, subsidijos 0 0Įsipareigojimai 23 598 26 376Finansiniai įsipareigojimai 0 0Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 560 010 575 995

33

37

42

30,4%

24,4%

31,3%






Turtas

mlrd.Lt


Pardavimo pajamos 37 410 42 153Pardavimo savikaina 22 846 23 867Bendrasis pelnas (nuostoliai) 14 564 18 286Veiklos sąnaudos 1 889 2 978Kitos veiklos pelnas (nuostoliai) 4 50Veiklos pelnas (nuostoliai) 12 679 15 358EBITDA 18 333 21 526Finansinė ir investicinė veikla 746 128Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 13 425 15 486Pelno mokestis 2 066 2 279Grynasis pelnas (nuostoliai) 11 359 13 207Grynojo pelno marža 30,4% 31,3%


„Visagino atominė elektrinė“ įmonių grupė

Veiklos rezultatai VAE grupės pardavimo pajamos, palyginti su pirmuoju 2012 metų ketvirčiu, sumažėjo 9 proc. ir sudarė 708,9 mln. litų. Pajamų sumažėjimą lėmė dėl mažesnės elektros gamybos kvotos sumenkusios grupės įmonės Lietuvos energija pajamos. Tačiau kartu sumažėjo ir grupės pagrindinės veiklos sąnaudos, jos sumenko 12,6 proc. iki 686,5 mln. litų. Labiausiai sąnaudų sumažėjimą lėmė 15,2 proc., nuo 469,9 iki 393,9 mln. litų sumenkusios elektros ar susijusių paslaugų pirkimų sąnaudos. Sąnaudų sumažėjimas pirmąjį 2013 metų ketvirtį lėmė grupės pelningumą. Veiklos pelnas per pirmuosius tris 2013 metų mėnesius siekė 22,4 mln. litų, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai VAE grupės veiklos nuostoliai siekė 6 mln. litų. Grynasis pelnas pirmąjį 2013 metų ketvirtį buvo 16,7 mln. litų, kai tuo tarpu prieš metus buvo patirta 6,4 mln. litų grynojo nuostolio.

www.vae.lt

UAB „Visagino atominė elektrinė“ (toliau VAE) – elektros energeti-kos įmones kontroliuojanti bendrovė, atsakinga už naujos atomi-nės elektrinės statybos projekto parengiamųjų darbų vykdymą

RODIKLIAI 2012-12-31 2013-03-31

ROA -0,4% -0,1%ROE -0,6% -0,2%

D/E 19,2% 18,7%




AKCININKAI


VADOVYBĖ

Generalinis direktorius Rimantas VaitkusValdybos pirmininkas Aušra Vičkačkienė (Finansų ministerija)Valdybos nariai Dalius Misiūnas („Lietuvos energija“)

Agnė Kairytė (Energetikos ministerija)Audronė Railaitė (Ūkio ministerija)

Rimantas Vaitkus


Ilgalaikis turtas 9 267 018 9 155 500Trumpalaikis turtas 1 028 803 1 005 240Pinigai ir pinigų ekvivalentai 122 176 124 348Turto iš viso 10 295 821 10 160 740Nuosavas kapitalas 6 549 783 6 558 440Mažumai tenkanti nuosavo kapitalo dalis 726 362 723 108Dotacijos, subsidijos 1 125 450 1 117 240Įsipareigojimai 2 620 588 2 485 060Finansiniai įsipareigojimai 1 255 012 1 229 007Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 10 295 821 10 160 740

780

709

-0,8%

2,4%





10,2Turtas

mlrd.Lt

VAE grupei taip pat priklauso bendrovė „VAE-SPB“, bendro-vės Lietuvos energija ir LESTO bei jų dukterinės įmonės.


Pardavimo pajamos 779 925 708 915Pagrindinės veiklos sąnaudos 785 908 686 520Kitos veiklos pelnas (nuostoliai) 0 0Veiklos pelnas (nuostoliai) -5 983 22 395EBITDA 113 719 148 898Finansinė ir investicinė veikla -3 294 -564Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą -9 277 21 831Pelno mokestis -2 833 5 087Tęsiamos veiklos grynasis pelnas (nuostoliai) -6 444 16 744Grynojo pelno marža -0,8% 2,4%Mažumai tenkanti grynojo pelno dalis -282 2 782


„Lietuvos energija“ įmonių grupė

Veiklos rezultatai Per pirmuosius tris 2013 metų mėnesius Lietuvos energi-ja, AB pagamino 302 mln. kWh elektros energijos, tai – 37 proc. mažiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Paga-mintos energijos kiekio sumažėjimą lėmė tai, kad rezervinė elektrinė Elektrėnuose dėl, palyginti, šilto vasario mėnesio ir sumažintos gamybos kvotos pagamino 70 proc. mažiau elek-tros energijos nei per tą patį laikotarpį 2012 metais.

Dėl mažesnių gamybos apimčių ir itin stiprios konkuren-cijos laisvojoje rinkoje, 2013 metų pirmąjį ketvirtį Lietu-vos energija, AB grupės pardavimo pajamos sumenko 33 proc.: nuo 353 iki 238 mln. litų. Lietuvos energija, AB grupė taip pat gavo 23,5 mln. litų, t.y. 0,3 mln. litų mažiau kitos vei-klos (remonto, IT paslaugų) pajamų.

Grupės reguliuojamos veiklos – remtinos elektros energi-jos gamybos, šilumos gamybos ir galios rezervavimo pas-laugų – pajamos sumenko 36 proc. ir sudarė 38 proc. visų grupės pajamų. Reguliuojama veikla grupei pirmąjį ketvirtį atnešė 8 mln. Lt nuostolių prieš apmokestinimą. To paties laikotarpio rezultatas prieš apmokestinimą pernai buvo 4 mln. Lt pelno. Lietuvos energija, AB pelnas prieš mokesčius iš komercinės veiklos siekė 18 mln. litų, t. y. 13 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Visos grupės grynasis pelnas siekė 6,8 mln. litų ir buvo 10 mln. litų mažesnis nei tuo pačiu metu pernai. Prastesnius pelningumo rodiklius lėmė pajamų sumažėjimas, neigiamas apyvartinių taršos leidimų vertės pokytis bei finansinės veiklos sąnaudų padidėjimas nuo 0,6 iki 3,2 mln. litų.

www.le.lt

Elektros energijos gamyba, prekyba, importas bei eksportas, elektros energijos perdavimo sisteminės paslaugos

RODIKLIAI 2012-12-31 2013-03-31

ROA 1,0% 0,7%ROE 2,2% 1,6%D/E 39,7% 38,5%




AKCININKAI

UAB „Visagino atominė elektrinė“(Netiesiogiai valstybei priklausanti dalis)

96,1 proc.

Kiti akcininkai 3,9 proc.

VADOVYBĖ

Generalinis direktorius Dalius MisiūnasValdybos pirmininkas Raimundas Petrauskas (UAB „Schmitz Cargobull Baltic“)Valdybos nariai Laurentina Garbauskienė (Ūkio ministerija)

Sonata Matulevičienė („Baxter“) Darius Kašauskas (UAB „Visagino atominė elektrinė“)

Dalius Misiūnas


Ilgalaikis turtas 3 446 714 3 389 357Trumpalaikis turtas 417 862 383 828Pinigai ir pinigų ekvivalentai 34 345 36 275Turto iš viso 3 864 576 3 773 185Nuosavas kapitalas 1 708 287 1 715 044Mažumai tenkanti nuosavo kapitalo dalis 41 498 41 887Dotacijos, subsidijos 1 100 461 1 091 711Įsipareigojimai 1 055 828 966 431Finansiniai įsipareigojimai 678 779 660 429Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 3 864 576 3 773 185

326 353 238

4,8%

10,0%

2,9%






3,77Turtas

mlrd.Lt

Lietuvos energija, AB valdo tris elektrines: Lietuvos elektrinę, Kau-no HE ir Kruonio HAE. Bendrovei priklauso po 100 proc. UAB „Kau-no energetikos remontas“ ir Energijos tiekimas UAB bei 54 proc. UAB Technologijų ir inovacijų centras akcijų.


Pardavimo pajamos 352 786 238 391Veiklos sąnaudos 332 303 224 899Kitos veiklos pelnas (nuostoliai) 0 0Veiklos pelnas (nuostoliai) 20 483 13 492EBITDA 39 081 37 015Finansinė ir investicinė veikla -605 -3 216Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 19 878 10 276Pelno mokestis 3 049 3 455Grynasis pelnas (nuostoliai) 16 829 6 821Grynojo pelno marža 4,8% 2,9%Mažumai tenkanti grynojo pelno dalis 435 389


LESTO įmonių grupė

Veiklos rezultatai Pirmąjį 2013 metų ketvirtį LESTO prie skirstomųjų tinklų prijungė 3 194 naujus vartotojų objektus – tai 15,8 proc. mažiau nei pernai. Bendrovė per ketvirtį persiuntė 2 210 mln. kWh elektros energijos – tik 0,2 proc. mažiau nei atitin-kamu laikotarpiu prieš metus. 39 proc. šio energijos kiekio buvo parduota, o likusiems vartotojams LESTO teikė tik per-siuntimo paslaugą.

Per pirmuosius tris 2013 metų mėnesius LESTO investa-vo 38,1 mln. litų į elektros tinklo plėtrą ir palaikymą – tai 29,1 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2012 metais. Bendrovė per pirmąjį 2013 metų ketvirtį išpirko du sodinin-kų bendrijų elektros tinklus (iš viso iki 2013 metų kovo 31 d. išpirkta 917, t.y. 95 proc. sodininkų bendrijų elektros tinklų).

LESTO grupės pajamos pirmąjį 2013 metų ketvirtį sudarė 647,4 mln. litų – 3,4 proc. daugiau nei atitinkamu laiko-tarpiu 2012 metais. Didžiausią dalį grupės pajamų (73 proc.) sudarė elektros energijos persiuntimo pajamos, 18 proc. – visuomeninio tiekimo pajamos, 5 proc. – garantinio tiekimo pajamos. Pajamos už naujų vartotojų elektros įrenginių pa-jungimą, su elektros energija susijusių paslaugų pardavimą ir kitas paslaugas sudarė 4 proc. Pagrindinė pajamų augimo priežastis – išaugę elektros energijos tarifai. Pagrindinės vei-klos sąnaudos per metus sumažėjo 2,2 mln. litų.

Dėl didesnių grupės pajamų grupės konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortiza-ciją bei vertės sumažėjimą buvo 24,5 proc. didesnis nei pirmąjį 2012 metų ketvirtį ir sudarė 124,3 mln. litų. Gry-nasis konsoliduotas pelnas pirmąjį 2013 metų ketvirtį buvo 14,4 mln. litų, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai buvo patirta 6,4 mln. grynojo konsoliduoto nuostolio. LESTO grupės pelną lėmė tai, kad pajamos per pirmąjį 2013 metų ketvirtį paaugo, o sąnaudos sumažėjo.

www.lesto.lt

Elektros energijos persiuntimas ir tiekimas vartotojams skirsty-mo tinklais, naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimas, skirs-tomųjų tinklų eksploatavimas, priežiūra, valdymas ir plėtojimas

RODIKLIAI 2012-12-31 2013-03-31

ROA -0,9% -0,5%ROE -1,3% -0,7%D/E 16,8% 16,6%




AKCININKAI

UAB „Visagino atominė elektrinė“ (Netiesiogiai valstybei priklausanti dalis) 82,6 proc.

E.ON Ruhrgas International Gmbh 11,8 proc.Kiti akcininkai 5,6 proc.

VADOVYBĖ

Generalinis direktorius Arvydas TarasevičiusValdybos pirmininkas Darius Maikštėnas (UAB „Omnitel“)Valdybos nariai Edita Jonikienė (UAB „Vilniaus investicijos“)

Paulius Martinkus (VĮ Valstybės turto fondas)Ramutė Ribinskienė (LESTO)

Arvydas Tarasevičius


Ilgalaikis turtas 4 910 270 4 842 624Trumpalaikis turtas 260 241 286 600Pinigai ir pinigų ekvivalentai 30 066 36 943Turto iš viso 5 170 511 5 129 224Nuosavas kapitalas 3 431 430 3 437 818Mažumai tenkanti nuosavo kapitalo dalis 131 452 126 035Dotacijos, subsidijos 45 940 46 159Įsipareigojimai 1 739 081 1 691 406Finansiniai įsipareigojimai 576 767 572 108Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 5 170 511 5 129 224


5,13Turtas

mlrd.Lt

616 626

647

-1,0%-1,3%

2,2%





LESTO įmonių grupę sudaro bendrovė LESTO, jos dukterinės ben-drovės „Elektros tinklo paslaugos“ ir „NT valdos“ bei asocijuota bendrovė Technologijų ir inovacijų centras.

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA (TŪKST. LITŲ) 2012 m. 3mėn. 2013 m. 3 mėn.

Pardavimo pajamos 625 783 647 353Veiklos sąnaudos 633 008 630 833Kitos veiklos pelnas (nuostoliai) 0 0Veiklos pelnas (nuostoliai) -7 225 16 520EBITDA 99 853 124 328Finansinė ir investicinė veikla -2 171 -183Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą -9 396 16 337Pelno mokestis -2 950 1 923Grynasis pelnas (nuostoliai) -6 446 14 414Grynojo pelno marža -1,0% 2,2%Mažumai tenkanti grynojo pelno dalis -611 203


„Litgrid“ įmonių grupė

Veiklos rezultatai Įgyvendinant Trečiąjį energetikos paketą „Litgrid“ grupė 2012 metų rugsėjį atskirta nuo VAE grupės ir perduota naujai įsteigtai Energetikos ministerijos valdomai ben-drovei „EPSO-G“. Ši bendrovė 2012 metų pirmąjį ketvirtį veiklos nevykdė, todėl jokių sąnaudų nepatyrė. Per 2013 metų pirmus tris mėnesius apskaityta 2,8 mln. litų palūka-nų sąnaudų. Toliau pateikiama informacija tik apie „Litgrid“ įmonių grupės rezultatus.

2013 m. pirmąjį ketvirtį „Litgrid“ grupė uždirbo 24,4 mln. litų pelno, neatskaičius mokesčių. 2012 m. to paties laiko-tarpio grupės pelnas buvo 18,2 mln. litų. Pirmojo ketvirčio rezultatas tęsia praėjusių metų tendenciją: 2012 m. uždirbtas 31 mln. litų pelnas (neatskaičius mokesčių) po ankstesnių nuostolingų metų (2011 metais grupė patyrė 19,7 mln. litų nuostolį). Teigiami veiklos rezultatai pasiekti tuo pat metu nedidinant elektros perdavimo tarifo, kuris nuo 2010 m. iki 2012 metų sumažėjo 13 proc.

„Litgrid“ grupės pajamos pirmąjį 2013 metų ketvirtį su-darė 120,7 mln. Grupės sąnaudos, palyginti su pirmuoju 2012 metų ketvirčiu, sumažėjo 7,2 proc., iki 99,9 mln. litų.

Pirmąjį 2013 metų ketvirtį „Litgrid“ investavo 34,3 mln. litų. Didžioji investicijų dalis – 64 proc. – skirta strateginių projektų įgyvendinimui, likusios lėšos investuotos į šalies perdavimo tinklo rekonstrukciją ir plėtrą. 2013 m. vasario mėnesį pasirašyta rangos sutartis strateginio projekto „LitPol Link“ nuolatinės srovės įrenginio statybai prie Alytaus. Per 2013 metų pirmą ketvirtį „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zonoje buvo nupirkta 62 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos.

Per pirmus tris šių metų mėnesius „Litgrid“ aukštos įtam-pos elektros įrenginiais perdavė 2,56 mlrd. kWh elektros energijos – 3,6 proc. daugiau nei prieš metus.

www.litgrid.eu

„Litgrid“ – Lietuvos elektros energijos perdavimo siste-mos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą

RODIKLIAI 2012-12-31 2013-03-31

ROA 1,0% 1,2%ROE 1,5% 1,8%D/E 12,0% 11,9%




AKCININKAI

UAB „EPSO-G“ (Netiesiogiai valstybei priklausanti dalis) 97,5 proc.Kiti akcininkai 2,5 proc.

VADOVYBĖ

Generalinis direktorius Virgilijus PoderysValdybos pirmininkas nepaskirtas

Valdybos nariai Valentinas Milaknis (UAB „Alna“)Virgilijus Poderys

Stebėtojų tarybos nariai: Aleksandras Spruogis (Energetikos ministerija)Audrius Misevičius (Ministro Pirmininko tarnyba)

Violeta Greičiuvienė (Energetikos ministerija)


Ilgalaikis turtas 2 114 629 2 100 815Trumpalaikis turtas 380 041 418 245Pinigai ir pinigų ekvivalentai 127 387 177 310Turto iš viso 2 494 670 2 519 060Nuosavas kapitalas 1 534 868 1 548 149Mažumai tenkanti nuosavo kapitalo dalis 4 390 437Dotacijos, subsidijos 304 971 335 284Įsipareigojimai 654 831 635 627Finansiniai įsipareigojimai 184 068 184 423Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 2 494 670 2 519 060


2,52Turtas

mlrd.Lt

108

124

12,3%

-4,7%


121

17,3%




„Litgrid“ grupei taip pat priklauso Lietuvos energijos išteklių birža „Baltpool“ ir elektros įrenginių techninę priežiūrą atliekanti ben-drovė „Tetas“. Be to, „Litgrid“ valdo 50 proc. „LitPol Link“ ir 20 proc. Technologijų ir inovacijų centro akcijų.


Pardavimo pajamos 124 475 120 739Veiklos sąnaudos 107 660 99 960Veiklos pelnas (nuostoliai) 16 815 20 779EBITDA 48 320 53 657Finansinė ir investicinė veikla 1 411 3 605Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 18 226 24 384Pelno mokestis 2 877 3 461Grynasis pelnas (nuostoliai) 15 349 20 923Grynojo pelno marža 12,3% 17,3%Mažumai tenkanti grynojo pelno dalis -332 -69


Miškų urėdijos

Veiklos rezultatai Pirmąjį 2013 metų ketvirtį 42 VĮ miškų urėdijos pardavė 967 tūkst. kubinių metrų apvaliosios medienos – 12,6 proc. daugiau nei atitinkamą 2012 metų ketvirtį. Viduti-nė parduotos medienos kaina siekė 130,2 lito už kubinį me-trą medienos, o prieš metus ji sudarė 137,4 lito. 2013 metų pradžioje toliau sėkmingai vyksta miškų urėdijų pagamintos apvaliosios medienos pardavimai naudojant elektroninę me-dienos prekybos sistemą (AMEPS).

Miškų urėdijų pardavimo pajamos pirmąjį 2013 metų ke-tvirtį sudarė 135,5 mln. litų – tai 4,9 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiąją pajamų dalį sudarančios apvaliosios medienos pardavimo pajamos padidėjo 5,6 proc., iki 124,6 mln. litų. Pardavimo savikaina padidėjo 19 proc., iki 55,6 mln. litų. Savikainos augimą 8,6 mln. litų daugiausiai lėmė 1,9 lito išaugusi kubinio metro apvaliosios medienos ruošos savikai-na, apvaliosios medienos pardavimų apimčių padidėjimas 108,9 tūkst. kubinių metrų bei išaugusios antrinės ir šaluti-nės produkcijos (biologinio kuro) ruošos apimtys. Veiklos są-naudos ūgtelėjo 3,4 proc., iki 57,7 mln. litų. Sąnaudų augimą daugiausiai lėmė ekologinės bei socialinės veiklos sąnaudos, kurios išaugo 18 proc., iki 5,9 mln. litų, taip pat veiklos mo-kesčių sąnaudų padidėjimas 6,2 proc., iki 19,4 mln. litų. Nors miškų urėdijų pardavimo pajamos pirmąjį 2013 metų ketvirtį išaugo, tačiau dėl padidėjusios pardavimo savikainos bei taip pat išaugusių veiklos sąnaudų grynasis pelnas, eliminavus netipinius mokesčius valstybei, sumažėjo 5,7 proc. nuo 38,8 iki 36,6 mln. litų.

www.gmu.lt

Miškų priežiūra ir atkūrimas, medienos kirtimas ir prekyba

RODIKLIAI* 2012-12-31 2013-03-31

ROA 2,4% 2,3%ROE 2,5% 2,4%

D/E 0,0% 0,0%* Miškų urėdijų konsoliduotos ilgalaikio turto ir nuosavo kapitalo apskaitinės vertės padi-dintos diskontuotų pinigų srautų metodu apskaičiuota miškų verte, kuri, remiantis atliktu vertinimu 2012 metų pabaigoje sudarė 2 971 mln. litų. Rodikliai apskaičiuoti remiantis padi-dintomis ilgalaikio turto ir nuosavo kapitalo vertėmis.




VADOVYBĖ

Generalinis miškų urėdas Benjaminas SakalauskasGeneralinio miškų urėdo pavaduotojas

Gintaras Visalga

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas

Petras Kanapienis


Ilgalaikis turtas* 3 310 213 3 308 859Trumpalaikis turtas 226 235 256 759Pinigai ir pinigų ekvivalentai 69 450 94 160Turto iš viso 3 536 448 3 565 618Nuosavas kapitalas* 3 456 801 3 477 164Dotacijos, subsidijos 33 637 33 757Įsipareigojimai 46 010 54 697Finansiniai įsipareigojimai 863 538Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 3 536 448 3 565 618Nuosavas kapitalas

ĮsipareigojimaiDotacijos

3,57Turtas

mlrd.Lt

141129

135

30,1%34,7%

27,0%






Pardavimo pajamos 129 170 135 482Pardavimo savikaina 46 717 55 585Bendrasis pelnas (nuostoliai) 82 454 79 897Veiklos sąnaudos 55 779 57 716Kitos veiklos pelnas (nuostoliai) 589 1 343Veiklos pelnas (nuostoliai) 27 264 23 524EBITDA 37 403 33 956Finansinė ir investicinė veikla 349 333Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 27 613 23 857Pelno mokestis 4 178 3 492Grynasis pelnas (nuostoliai) 23 435 20 365Grynasis pelnas (nuostoliai) eliminavus netipinius mokesčius valstybei

38 831 36 606


30,1% 27,0%


Lietuvos radijo ir televizijos centras

Veiklos rezultatai Dėl analoginės antžeminės televizijos išjungimo 2012 metų spalio 29 dieną, Telecentras gerino skaitmeninės antžeminės televizijos siuntimo stočių tinklą. Pirmąjį 2013 metų ketvirtį Telecentras eksploatavo 75 radijo ir 63 skaitmeninės televizijos siųstuvus, savo tinkluose talpino ir kitų operatorių skaitmeni-nės televizijos siųstuvus. Lietuvos radijo ir televizijos centro teikiamas 4G internetas MEZON yra prieinamas daugiau nei 65 proc. Lietuvos gyventojų, o 4G „WIMAX“ ryšio tinklas yra pla-čiausias 4G ryšio tinklas Lietuvoje.

Pirmąjį 2013 metų ketvirtį Telecentro pardavimo pajamos buvo 17,2 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš me-tus ir siekė 15,2 mln. litų. Pardavimo savikaina sumažėjo 5,4 proc., iki 12,3 mln. litų, o veiklos sąnaudos – 10,9 proc., iki 4,1 mln. litų. Sumažėjusias pardavimo pajamas bei savikainą lėmė 2012 m. spalio 29 d. išjungta analoginė antžeminė televizija. Per pirmuosius tris 2013 metų mėnesius Telecentras patyrė 1,2 mln. litų grynojo nuostolio, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai už-dirbo 0,7 mln. grynojo pelno.

www.telecentras.lt

Radijo ir televizijos programų siuntimo paslaugų teiki-mas, transliuotojų ir telekomunikacijos sistemų operato-rių įrangos bendrovės objektuose talpinimas, telefonijos, belaidžiojo, mobiliojo interneto, duomenų perdavimo paslaugų teikimas

RODIKLIAI 2012-12-31 2013-03-31

ROA (paskutinių 12 mėnesių) 0,8% -0,5%ROE (paskutinių 12 mėnesių) 1,1% -0,8%

D/E 28,6% 26,9%




VADOVYBĖ

Generalinis direktorius Gediminas StirbysValdybos pirmininkas Arijandas Šliūpas (Susisiekimo ministerija)Valdybos nariai Viktorija Trimbel („Quantum Capital“)

Toma Kuzmickaitė (Susisiekimo ministerija)Janina Laskauskienė (Susisiekimo ministerija)

Justina Razgienė (Susisiekimo ministerija)


Ilgalaikis turtas 110 505 106 817Trumpalaikis turtas 26 090 27 501Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1 427 2 500Turto iš viso 136 595 134 318Nuosavas kapitalas 99 421 98 243Dotacijos, subsidijos 0 0Įsipareigojimai 37 174 36 074Finansiniai įsipareigojimai 28 439 26 405Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 136 595 134 318

AKCININKAI


17 18

15

4,0%-7,7%

5,4%






Turtas

mlrd.Lt


Pardavimo pajamos 18 409 15 244Pardavimo savikaina 13 035 12 325Bendrasis pelnas (nuostoliai) 5 374 2 920Veiklos sąnaudos 4 604 4 101Kitos veiklos pelnas (nuostoliai) 218 180Veiklos pelnas (nuostoliai) 988 -1 001EBITDA 5 966 3 597Finansinė ir investicinė veikla -187 -176Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 800 -1 177Pelno mokestis 63 0Grynasis pelnas (nuostoliai) 737 -1 177Grynojo pelno marža 4,0% -7,7%


Analizuojant VVĮ portfelio rodiklius, buvo vertinami suminiai fi-nansiniai duomenys, pateikti įmonių tarpinėse neaudituotose finansinėse ataskaitose, nes neturėta visų VVĮ konsoliduotųjų arba jungtinių finansinių ataskaitų, parengtų pagal Tarptauti-nius finansinės atskaitomybės standartus. Dėl duomenų trū-kumo nebuvo eliminuoti sandoriai tarp įmonių. Į VVĮ portfelio turto vertę neįskaičiuota valstybės nekilnojamojo turto, kuris nėra valdomas VVĮ ir neįtrauktas į jų balansus, vertė.

Į VVĮ portfelio rezultatus įtraukti konsoliduotieji UAB „Visagino atominė elektrinė“ ir UAB „EPSGO-G“ įmonių grupių, AB „Lie-tuvos geležinkeliai“ ir Generalinės miškų urėdijos konsoliduo-tieji miškų urėdijų finansiniai rezultatai. Bendrovės „Lietuvos dujos“, kurios valstybė valdo mažesnę negu 50 proc. dalį, re-zultatai, remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, buvo agreguoti naudojant nuosavybės metodą. Vadovaujantis šiuo metodu, valstybės valdoma bendrovės nuosavybės dalis buvo įtraukta į portfelio finansinį turtą ir nuo-savą kapitalą, o iš bendrovės gauti dividendai įtraukti į portfelio finansines pajamas.

Nustatant VVĮ vertę rinkoje, remtasi šiomis prielaidomis:

• įmonių, kurių akcijos įtrauktos į biržos prekybos sąrašus, vertė pagrįsta jų akcijų kaina biržoje laikotarpio pabaigoje (kovo 31 dieną);

• įmonių, kurių akcijų nėra biržos prekybos sąrašuose, vertė nustatyta pagal buhalterinę nuosavo kapitalo vertę (da-rant prielaidą, kad įmonių balansuose nurodyta turto vertė atitinka jo vertę rinkoje);

• miškų urėdijų balansinė nuosavo kapitalo vertė padidinta miškų verte, kuri nustatyta naudojant diskontuotų pini-gų srautų metodą. 2013 metų pradžioje miškų vertė buvo perskaičiuota, atsižvelgiant į pasikeitusias rinkos sąlygas: apskaičiuota, kad miškų vertė dėl medienos kainų nuos-mukio sumažėjo 8,7 proc., nuo 3 253 mln. litų 2011 metų pabaigoje iki 2 971 mln. litų 2012 metų pabaigoje;

• iš įmonių, prižiūrinčių regioninius kelius, apskaitinių turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų verčių atimta šių kelių apskaitinė vertė (2011 metų pabaigoje – 6,5 mlrd. litų, 2012 metų pabaigoje – 6,7 mlrd. litų). Ji parodo investuotų biu-džeto lėšų kiekį, tačiau kelių, kaip viešosios prekės, rinkos vertė prilygsta nuliui, nes keliai negeneruoja tiesioginių pi-nigų srautų kelių priežiūros įmonėms;

Vertinimo metodika

• VVĮ rinkos vertė apskaičiuota vertinant tik valstybės valdo-mą šių įmonių dalį (t. y. atėmus mažumos dalį).

Ataskaitoje VVĮ portfelio ir sektorių bendrieji finansiniai įsipa-reigojimai ir D/E rodikliai nurodyti neįtraukiant beprocentės paskolos, Finansų ministerijos suteiktos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimui“. 2011 metų pabaigoje šios paskolos likutis sudarė 2 979 mln. litų, o 2012 metų pabaigoje – 2 252 mln. litų. Tačiau šia paskola padengtas Indėlių draudimo fondo deficitas, todėl į VVĮ bendruosius finansinius įsipareigojimus šios paskolos suma neįskaičiuota.

Ataskaitoje nurodomi agreguoti VVĮ portfelio ir sektorių veiklos pelno prieš nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) rodikliai, ap-skaičiuoti prie veiklos pelno arba nuostolių (apimančių ir tipi-nės veiklos, ir kitos veiklos rezultatą) pridėjus nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas. Įmonių aprašymuose nurodomi įmo-nių pateikti EBITDA.

Ataskaitoje nurodomi netipiniai mokesčiai valstybei – tai vals-tybės įmonių mokamas mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise (turto mokestis) ir miškų urėdijų mokami pri-valomieji atskaitymai nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško pardavimo pajamų (žaliavos mokestis). Šie mokestiniai įsipareigojimai atneša papildomų pajamų į valstybės biudžetą ir yra taikomi tik pirmiau minėtoms įmonėms, tad, vertinant šių įmonių pelningumą ir grąžą valstybei, tikslinga netipinius mo-kesčius valstybei atimti iš veiklos sąnaudų. Todėl ataskaitoje papildomai nurodomas VVĮ portfelio ir atskirų valstybės įmonių grynasis pelnas (nuostoliai) eliminavus netipinius mokesčius valstybei, kuris apskaičiuojamas grynąjį pelną padidinus (gry-nuosius nuostolius sumažinus) netipinių mokesčių valstybei suma, sumažinta pelno mokesčio (15 proc.) dalimi, arba visa netipinių mokesčių valstybei suma, jei teisės aktų nustatyta tvarka įmonės pelno mokesčio nemokėjo. Šis koregavimas pa-teikiamas tik informaciniais tikslais, o jo įtaka balansinėms ver-tėms ataskaitoje nenurodoma.

Kapitalo ir turto grąžos rodikliai (ROE ir ROA) apskaičiuoti pa-skutinių dvylikos mėnesių grynąjį pelną (nuostolius) dalijant atitinkamai iš kapitalo arba turto vidurkio, išvesto iš balansinių rodiklių šio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Kitaip tariant, skaičiuojant kapitalo grąžos rodiklį 2013 metų kovo 31 dieną, imamas pelnas, kurį įmonė uždirbo nuo 2012 metų balandžio 1 dienos iki 2013 metų kovo 31 dienos. Atitinkamai imami apskai-tinio kapitalo verčių 2012 metų balandžio 1 dieną ir 2013 metų kovo 31 dieną vidurkiai.


2013 metų pirmo ketvirčio VVĮ finansiniams rodikliams įtakos turėjo nuostoliai, apskaityti dėl Ūkio banko bankroto. Siekiant geresnio duomenų palyginamumo, ataskaitoje VVĮ portfelio ir sektorių apžvalgose nurodomas normalizuotas grynasis pel-nas, eliminavus netipinius mokesčius valstybei ir Ūkio banko bankroto įtaką. Ūkio banko bankroto įtaka eliminuota prie gry-nojo pelno, eliminavus netipinius mokesčius valstybei, pridėjus įmonių į finansines arba veiklos sąnaudas įtrauktus nuostolius dėl finansinio turto vertės sumažėjimo (nurašymo). Kadangi šios sąnaudos, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymu, nėra

laikomos leidžiamais atskaitymais (t.y. šiomis sąnaudomis nemažinama pelno mokesčiu apmokestinama pajamų suma), koreguojant grynąjį pelną pridėta visa sąnaudų suma, t.y. ne-sumažinta pelno mokesčio dalimi.

Ataskaitoje nurodyti grynojo pelno maržos, ROE ir ROA rodikliai apskaičiuoti naudojant normalizuoto pelno vertes. Be to, sie-kiant suvienodinti duomenis, VVĮ portfelio ir sektorių apžvalgo-se visi su Ūkio banko bankrotu susiję nuostoliai, vadovaujan-tis Tarptautiniais apskaitos standartais, įtraukti į finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas, nors kai kurios VVĮ, taikančios Verslo apskaitos standartus, šiuos nuostolius įtraukė į veiklos sąnaudas.


VVĮ sąrašasNr. Įmonės pavadinimas Valstybei

priklausanti dalis*

Atskaitomybė Sektorius Grupė Kategorija Pardavimo pajamos 2013 m. 3 mėn.,

tūkst. litų

Turtas 2013-03-31,

tūkst. litų

1 UAB „Visagino atominė elek-trinė“1

100% Finansų ministerija Energetika 1B I 708 915 10 160 740

1a AB „Lietuvos energija“ 96,1% UAB „Visagino atominė elektrinė“

Energetika 1B I 238 391 3 773 185

1b AB LESTO 82,6% UAB „Visagino atominė elektrinė“

Energetika 1B I 647 353 5 129 224

2 UAB „EPSO-G“2 100% Energetikos ministerija Energetika 1B I 120 803 2 520 2632a AB „Litgrid“3 97,5% UAB „EPSO-G“ Energetika 1B I 120 739 2 519 0603 AB „Klaipėdos nafta“ 72,3% Energetikos ministerija Energetika 1B I 42 153 575 9954 VĮ Energetikos agentūra - Energetikos ministerija Energetika 2 V 0 3 5335 VĮ Ignalinos atominė elektrinė4 - Energetikos ministerija Energetika 2 III 106 1 942 8786 VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvar-

kymo agentūra- Energetikos ministerija Energetika 2 V 0 1 312

7 VĮ „Visagino energija“ - Ūkio ministerija Energetika 1A I 39 781 209 0028 UAB „Geoterma“ 99,1% VĮ Valstybės turto fondas Energetika 1A IV 4 185 46 3209 VĮ Lietuvos naftos produktų

agentūra- Energetikos ministerija Energetika 2 I 13 792** 335 244

10 AB „Lietuvos geležinkeliai“ 100% Susisiekimo ministerija Transportas 1B I 420 046 5 453 92111 AB Lietuvos jūrų laivininkystė 56,7% Susisiekimo ministerija Transportas 1A I 25 645 204 94512 AB Lietuvos paštas 100% Susisiekimo ministerija Transportas 1B I 48 233 229 113

13 AB Smiltynės perkėla 99% Susisiekimo ministerija Transportas 1B IV 2 433 28 91414 VĮ „Oro navigacija“ - Susisiekimo ministerija Transportas 2 II 17 969 166 25915 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų

uosto direkcija- Susisiekimo ministerija Transportas 1B I 42 712 1 727 004

16 VĮ „Kauno aerouostas“ - Susisiekimo ministerija Transportas 1B III 995 160 69517 VĮ Tarptautinis Palangos oro

uostas- Susisiekimo ministerija Transportas 1B III 1 027 143 051

18 VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas

- Susisiekimo ministerija Transportas 1B I 14 606 324 390

19 VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas

- Susisiekimo ministerija Transportas 2 IV 851 83 040

20 AB Lietuvos radijo ir televizijos centras

100% Susisiekimo ministerija Transportas 1B II 15 244 134 318

21 VĮ „Automagistralė“ - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Su-sisiekimo ministerijos

Transportas 2 II 7 637 48 600

22 VĮ „Alytaus regiono keliai“ - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Su-sisiekimo ministerijos


23 VĮ „Kauno regiono keliai“ - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susi-siekimo ministerijos


24 VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Su-sisiekimo ministerijos


25 VĮ „Marijampolės regiono keliai“

- Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Su-sisiekimo ministerijos


26 VĮ „Panevėžio regiono keliai“ - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Su-sisiekimo ministerijos



Nr. Įmonės pavadinimas Valstybei priklausanti

dalis*


tūkst. litų

Turtas 2013-03-31,

tūkst. litų

27 VĮ „Šiaulių regiono keliai“ - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Su-sisiekimo ministerijos


28 VĮ „Tauragės regiono keliai“ - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Su-sisiekimo ministerijos


29 VĮ „Telšių regiono keliai“ - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Su-sisiekimo ministerijos


30 VĮ „Utenos regiono keliai“ - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Su-sisiekimo ministerijos


31 VĮ „Vilniaus regiono keliai“ - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Su-sisiekimo ministerijos


32 AB „Autoūkis“ 87,4% VĮ Valstybės turto fondas Transportas 1A V 865 9 38933 VĮ Valstybinis miškotvarkos

institutas- Aplinkos ministerija Miškininkystė 1A V 1 062 4 989

34 VĮ Alytaus miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija

Miškininkystė 1B V 2 092 11 551

35 VĮ Anykščių miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


36 VĮ Biržų miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija

Miškininkystė 1B IV 4 115 13 267

37 VĮ Druskininkų miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


38 VĮ Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija

- Generalinė miškų urėdija


39 VĮ Ignalinos miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


40 VĮ Jonavos miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


41 VĮ Joniškio miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


42 VĮ Jurbarko miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


43 VĮ Kaišiadorių miškų urėdija - Generalinė miškų urė-dija


44 VĮ Kauno miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


45 VĮ Kazlų rūdos mokomoji miš-kų urėdija

- Generalinė miškų urėdija


46 VĮ Kėdainių miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


47 VĮ Kretingos miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


48 VĮ Kupiškio miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


49 VĮ Kuršėnų miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


50 VĮ Marijampolės miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


51 VĮ Mažeikių miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


52 VĮ Nemenčinės miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


53 VĮ Pakruojo miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


54 VĮ Panevėžio miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija

Miškininkystė 1B III 5 597 24 383

55 VĮ Prienų miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


56 VĮ Radviliškio miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija




dalis*


tūkst. litų

Turtas 2013-03-31,

tūkst. litų

57 VĮ Raseinių miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


58 VĮ Rietavo miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


59 VĮ Rokiškio miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


60 VĮ Šakių miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


61 VĮ Šalčininkų miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


62 VĮ Šiaulių miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


63 VĮ Šilutės miškų urėdija - Generalinė miškų urė-dija


64 VĮ Švenčionėlių miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


65 VĮ Tauragės miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


66 VĮ Telšių miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


67 VĮ Tytuvėnų miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


68 VĮ Trakų miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


69 VĮ Ukmergės miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


70 VĮ Utenos miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


71 VĮ Valkininkų miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


72 VĮ Varėnos miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


73 VĮ Veisiejų miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


74 VĮ Vilniaus miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


75 VĮ Zarasų miškų urėdija - Generalinė miškų urėdija


76 UAB „Projektų ekspertizė“ 100% Aplinkos ministerija Kita 1A V 387 3 09577 VĮ Statybos produkcijos sertifi-

kavimo centras- Aplinkos ministerija Kita 1B V 1 162 4 181

78 UAB „Būsto paskolų draudi-mas“

100% Finansų ministerija Kita 1B III 2 256 109 720

79 VĮ „Indėlių ir investicijų drau-dimas“

- Finansų ministerija Kita 2 III 622 147 276

80 VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ - Finansų ministerija Kita 2 V 345 12 00381 VĮ Turto bankas - Finansų ministerija Kita 2 III 1 365 309 00982 VĮ prie Alytaus pataisos namų - Kalėjimų departamen-

tasKita 1B V 1 249 4 587

83 VĮ prie Marijampolės pataisos namų

- Kalėjimų departamen-tas

Kita 1B V 805 11 935

84 VĮ prie Pravieniškių 1-ųjų patai-sos namų

- Kalėjimų departamen-tas

Kita 1B IV 4 296 12 156

85 UAB „Lietuvos kinas“ 100% Kultūros ministerija Kita 2 V 154 4 87886 VĮ Vilniaus pilių direkcija - Kultūros ministerija Kita 2 III 271 273 63987 VĮ „Lietuvos paminklai“ - Kultūros paveldo depar-

tamentasKita 2 IV 2 382 3 588

88 UAB Respublikinė mokomoji sportinė bazė

100% Kūno kultūros ir sporto departamentas

Kita 1A V 4 434

89 UAB Sportininkų testavimo ir reabilitacijos centras

100% Kūno kultūros ir sporto departamentas

Kita 2 V 76 1 589

90 UAB Lietuvos monetų kalykla 100% Lietuvos bankas Kita 1B IV 1 546 20 680



dalis*


tūkst. litų

Turtas 2013-03-31,

tūkst. litų

91 VĮ Valstybės turto fondas - Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Kita 2 V 965 12 441

92 AB Informacinio verslo paslau-gų įmonė

51,7% Lietuvos statistikos departamentas

Kita 1A V 672 3 921

93 VĮ distancinių tyrimų ir geoin-formatikos centras „Gis-cen-tras“

- Nacionalinė žemės tarnyba

Kita 2 V 164 6 454

94 UAB „Baldžio šilas“ 70,6% Neįgaliųjų reikalų de-partamentas

Kita 1A V 485 7 551

95 VĮ Seimo leidykla „Valstybės žinios“

- Seimo kanceliarija Kita 2 V 950 7 536

96 AB „Detonas“ 100% Susisiekimo ministerija Kita 1B V 310 13 58297 AB „Problematika“ 100% Susisiekimo ministerija Kita 1A IV 1 164 25 09798 UAB Universiteto vaistinė 100% Sveikatos apsaugos

ministerijaKita 1A V 2 589 5 012

99 AB „Mintis“ 80,7% Švietimo ir mokslo ministerija

Kita 1A V 100 1 725

100 UAB Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras

54,2% Švietimo ir mokslo mi-nisterija

Kita 2 V 299 3 011

101 UAB Lietuvos tyrimų centras 100% Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija

Kita 2 V 0 18 100

102 VĮ Registrų centras - Teisingumo ministerija Kita 2 II 23 509 70 531103 AB Giraitės ginkluotės gamykla 100% Ūkio ministerija Kita 1A III 3 816 65 607104 UAB „Investicijų ir verslo ga-

rantijos“100% Ūkio ministerija Kita 2 IV 1 326 52 993

105 UAB „Toksika“ 92,5% Ūkio ministerija Kita 1A IV 714 95 725106 UAB Lietuvos parodų ir kongre-

sų centras „LITEXPO“98,8% Ūkio ministerija Kita 1A IV 3 800 47 028

107 VĮ „Visagino statybininkai“5 - Ūkio ministerija Kita 1A V 33 8 711108 VĮ poilsio namai „Baltija“ - Ūkio ministerija Kita 1A V 810 7 217109 AB Klaipėdos metrologijos

centras100% Valstybinė metrologijos

tarnybaKita 1B V 417 2 934

110 AB Šiaulių metrologijos centras 100% Valstybinė metrologijos tarnyba

Kita 1B V 315 1 652

111 AB Vilniaus metrologijos cen-tras

100% Valstybinė metrologijos tarnyba

Kita 1B V 1 295 10 338

112 VĮ Kauno metrologijos centras - Valstybinė metrologijos tarnyba

Kita 1B V 630 3 674

113 VĮ Panevėžio metrologijos centras

- Valstybinė metrologijos tarnyba

Kita 1B V 401 1 466

114 UAB „Senevita“ 100% Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsau-gos darbo ministerijos

Kita 1A V 1 409 3 673

115 UAB sanatorija „Pušyno kelias“ 100% Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsau-gos darbo ministerijos

Kita 1A V 1 052 7 306

116 VĮ „Infostruktūra“ - Vidaus reikalų minis-terija

Kita 1B III 7 124 22 757

117 VĮ „Regitra“ - Vidaus reikalų minis-terija

Kita 2 II 17 093 60 914

118 AB „Jonavos grūdai“ 70,1% Žemės ūkio ministerija Kita 1B IV 2 317 21 603

119 AB „Lietuvos veislininkystė“ 98,8% Žemės ūkio ministerija Kita 1A V 1 630 10 196

120 UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“

100% Žemės ūkio ministerija Kita 1A V 2 493** 3 861

121 UAB „Lietuvos žirgynas“ 88,6% Žemės ūkio ministerija Kita 1A V 186 7 029


VVĮ nelaikomos įmonės, kurių valstybės nuosavybės dalis įtraukta į VVĮ portfelį:

1 AB „Lietuvos dujos“6 17,7% Energetikos minis-terija Energetika - - 653 415 2 980 418

Nuo 2012 m. pradžios privatizuotos įmonės:

1 UAB „Eismo sauga“ (privati-zuota 2012 m. liepos mėn.) 100% VĮ Valstybės turto

fondas Transportas 1A - n.d. n.d.

2UAB „Palangos žvorūnė“ (privatizuota 2012 m. birželio mėn.)

100%

Valstybinio socialinio draudimo fondo val-dyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kita 1A - n.d. n.d.

3UAB Vilniaus veterinarijos klinikinė ligoninė (privatizuota 2012 m. gruodžio mėn.)

100% VĮ Valstybės turto fondas Kita 1A - n.d. n.d.

4

UAB Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras (privatizuota 2012 m. gruodžio mėn.)

78,5% VĮ Valstybės turto fondas Kita 2 - n.d. n.d.

Bankrutuojančios ir likviduojamos įmonės:

1 UAB „Visagino energetikos remontas“ 100% Energetikos minis-

terija Energetika 1A - n.d. n.d.

2 VĮ „Pajūrio vėtrungė“ - Ūkio ministerija Kita 1A - n.d. n.d.

3 UAB žurnalas „Sveikata“ 100% Vilniaus teritorinė ligonių kasa Kita 1A - n.d. n.d.

4 VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas - Susisiekimo minis-

terija Transportas 2 V 687 4 907

* Tiesiogiai ir netiesiogiai; valstybės įmonės (VĮ) nuosavybės teise priklauso valstybei.** Prie įmonių pardavimo pajamų pridėtos šių įmonių gautos dotacijos, susijusios su pajamomis.

1 UAB „Visagino atominė elektrinė“ akcijos perduotos Finansų ministerijai 2013 metų vasario 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 141. 2 UAB „EPSO-G“ įkurta 2012 m. liepos 25 d.3 AB LITGRID akcijos, iki tol priklausiusios UAB „Visagino atominė elektrinė“, 2012 m. rugsėjo 27 d. atlygintinai perduotos UAB „EPSO-G“. 4 VĮ Ignalinos atominė elektrinė yra uždarymo etape (gamyba buvo vykdoma iki 2009 m. gruodžio 31 d.).5 VĮ „Visagino statybininkai“ yra restruktūrizuojama įmonė.6 AB „Lietuvos dujos“ pajamos ir turtas pateikiami tik informacijos tikslais, tačiau į Valstybės valdomų įmonių portfelį įtraukiama tik šios įmonės valstybės nuosavybės dalis ir valstybei išmokėti dividendai.


dalis*


tūkst. litų

Turtas 2013-03-31,

tūkst. litų

122 UAB „Panevėžio veislininkystė“ 97% Žemės ūkio ministerija Kita 1A V 0 673123 UAB „Šeduvos avininkystė“ 100% Žemės ūkio ministerija Kita 1A V 31 1 699124 UAB „Šilutės polderiai“ 81% Žemės ūkio ministerija Kita 1A V 713 3 836125 UAB „Šilutės veislininkystė“ 96,5% Žemės ūkio ministerija Kita 1A V 245** 2 812126 UAB „Valstybinė projektų ir

sąmatų ekspertizė“100% Žemės ūkio ministerija Kita 1A V 99 481

127 UAB Aerogeodezijos institutas 99,8% Žemės ūkio ministerija Kita 1A V 175 7 716128 UAB Dotnuvos eksperimentinis

ūkis100% Žemės ūkio ministerija Kita 1A V 1 242 7 098

129 UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas

100% Žemės ūkio ministerija Kita 1A V 215 3 474

130 UAB Upytės eksperimentinis ūkis

100% Žemės ūkio ministerija Kita 1A V 1 315 8 773

131 UAB Žemės ūkio paskolų ga-rantijų fondas

100% Žemės ūkio ministerija Kita 1B III 475 125 124

132 VĮ „Pieno tyrimai“ - Žemės ūkio ministerija Kita 1B IV 3 261 19 927133 VĮ Lietuvos žemės ūkio ir mais-

to produktų rinkos reguliavimo agentūra

- Žemės ūkio ministerija Kita 2 IV 334 25 115

134 VĮ Valstybės žemės fondas - Žemės ūkio ministerija Kita 1B IV 3 150 29 048135 VĮ Žemės ūkio informacijos ir

kaimo verslo centras- Žemės ūkio ministerija Kita 2 V 481 14 556


AB Akcinė bendrovė

D/E Finansinių įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis

EBITDA Veiklos pelnas prieš nusidėvėjimą ir amortizaciją. Rodiklis apskaičiuotas prie veiklos pelno arba nuostolių (apimančių ir tipinės veiklos, ir kitos veiklos rezultatą) pridėjus nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas.

EBITDA marža Rodiklis, apskaičiuojamas dalijant EBITDA (veiklos pelną prieš nusidėvėjimą ir amortizaciją) iš įmonės grynosios apyvartos

ES Europos Sąjunga

GMU Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos

Grynojo pelno marža Rodiklis, apskaičiuojamas dalijant grynąjį pelną iš grynosios apyvartos

mln. Milijonas (-ai)

Netipiniai mokesčiai valstybei Turto mokestis ir žaliavos mokestis

Normalizuotas pelnas Grynasis pelnas, eliminavus netipinius mokesčius valstybei ir banko „Snoras“ bei Ūkio banko bankrotų įtaką

ROA Turto grąža. Tai yra finansinis rodiklis, parodantis įmonės turto panaudojimo efektyvumą. Rodiklis apskaičiuojamas grynąjį pelną dalijant iš viso turto vidurkio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje

ROE Nuosavo kapitalo grąža. Tai yra finansinis rodiklis, parodantis akcininkų investuoto kapitalo panaudojimo efektyvumą. Rodiklis apskaičiuojamas grynąjį pelną dalijant iš viso nuosavo kapitalo vidurkio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje

UAB Uždaroji akcinė bendrovė

VAE UAB „Visagino atominė elektrinė“

Valdymo koordinavimo centras (VKC)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskirtas juridinis asmuo ar institucija, stebinti ir analizuojanti valstybės politikos valstybės valdomose įmonėse įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 Valdymo koordinavimo funkcijas atlikti pavesta VVĮ Valstybės turto fondui

Veiklos pelno marža Rodiklis, apskaičiuojamas dalijant veiklos pelną iš grynosios apyvartos

VIAP Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos

VĮ Valstybės įmonė

VVĮ Valstybės valdoma įmonė (Ūkinę komercinę veiklą vykdanti valstybės įmonė, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurioje valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime)

Vyriausybė Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Wh Energijos matavimo vienetas, naudojamas elektros prietaisų suvartotai ar pagamintai elektros energijai skaičiuoti (kilovatvalandė = 103 Wh, teravatvalandė = 1012 Wh)

Žaliavos mokestis Miškų urėdijų mokami privalomieji atskaitymai nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško pardavimo pajamų

Santrumpos ir apibrėžimai


LIETUVOS VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ VEIKLA 2013 METAIS. Tarpinė ataskaita. Sausis – kovas.

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis:Valstybės valdomų įmonių valdymo koordinavimo skyriusVĮ Valstybės turto fondasVilniaus g. 16, 01402 VilniusTel.: 8 5 269 0025, el. p.: [email protected]

lietuvos valstybės valdomų įmonių · mo uoste saugumas, taip pat paties uosto konkurencingumas...

Documents