muzikos...klausymas, muzikinė kūryba – skatina teigiamas emocijas, žadina vaikų darbingumą,...

MUZIKOS

ELEMENTŲ INTEGRAVIMAS

Į KITŲ DALYKŲ PAMOKAS

Parengė: Gargždų „Vaivorykštės “ gimnazijos

Pradinių klasių mokytoja ekspertė

Danutė Elena Raudienė

Muzika skatina teigiamas emocijas, žadina vaikų darbingumą, praplečia žinias,

skatina vaikų kūrybą, įtvirtina įgūdžius ir gebėjimus.

Čia pateikiama metodika, kaip tinkamai panaudoti vaikų liaudies dainas,

dainuojamąją tautosaką, muzikinius žaidimus, kompozitorių dainas, muzikos kūrinių klausymą,

muzikinę kūrybą ne tik muzikos, bet ir lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, matematikos, dailės ir

darbelių, kūno kultūros pamokose.

Šiame darbe rasite parengtų priemonių pavyzdžius, kuriuos galima panaudoti ne tik muzikos,

bet ir kitų dalykų pamokose.

Gargždai

TURINYS ĮVADAS..................................................................................................................2

MUZIKA – GIMTOSIOS KALBOS PAMOKOSE...............................................4

Garsai gamtoje, mūsų kalboje ir muzikoje...........................................4

Ritmo pojūtis – viena iš priemonių šnekamajai kalbai ugdyti.............5

Rečitavimas – ugdo kalbos intonaciją..................................................6

Folkloras – lietuvių kalbos pamokose..................................................6

MUZIKA – PASAULIO PAŽINIMO PAMOKOSE.............................................7

MUZIKA – MATEMATIKOS PAMOKOSE........................................................8

MUZIKA – DAILĖS IR TECHNOLOGIJŲ PAMOKOSE.................................. 9

MUZIKA – KŪNO KULTŪROS PAMOKOSE....................................................9

LIETUVIŲ LIAUDIES DAINOS RATELIO

„SKRISK, SKRISK, BITUTE“ PANAUDOJIMAS

MUZIKOS, PASAULIO PAŽINIMO, LIETUVIŲ

KALBOS, DAILĖS IR TECHNOLOGIJŲ PAMOKOSE....................................10

Integruotų pamokų išplėstinis planas..................................................11

Mokomoji veikla.................................................................................12

Muzika................................................................................................12

Pasaulio pažinimas.............................................................................13

Lietuvių kalba.....................................................................................14

Dailė ir technologijos.........................................................................14

MUZIKOS KŪRINIAI INTEGRAVIMUI Į

KITUS MOKOMUOSIUS DALYKUS...............................................................15

Garsai gamtoje ir muzikoje................................................................15

Žodis – ritmas.....................................................................................19

Lietuvių liaudies skaičiuotės..............................................................20

Lietuvių liaudies dainos, rateliai – žaidimai.......................................26

Lietuvių liaudies dainos, rateliai – žaidimai matematikoje................35

LITERATŪRA.....................................................................................................40

Tikslas

Pasidalinti pedagogine patirtimi, kaip muzikos elementus integruoti į kitų dalykų

pamokas, siekiant bendrų ugdymo tikslų.

Uždaviniai

Susisteminti turimą medžiagą;

Skleisti metodines naujoves;

Padėti geriau suprasti integruoto mokymo galimybes.

Anotacija

Vaikų liaudies dainos, muzikiniai žaidimai, kompozitorių dainos, muzikos kūrinių

klausymas, muzikinė kūryba – skatina teigiamas emocijas, žadina vaikų darbingumą, praplečia

žinias, skatina vaikų kūrybą, įtvirtina įgūdžius ir gebėjimus.

Šiame darbe rasite, kaip laiku ir tinkamai panaudoti muzikos elementus kitų dalykų: lietuvių

kalbos, pasaulio pažinimo, matematikos, dailės ir darbelių, kūno kultūros pamokose.

Rasite parengtų priemonių pavyzdžius, kuriuos galima panaudoti ne tik muzikos, bet ir kitų dalykų

pamokose.

Išvados

Muzikos elementai kitų dalykų pamokose lavina vaikų pastabumą, orientaciją, plečia

pažintinius interesus, ugdo kūrybinius sugebėjimus, moko draugiškumo, formuoja tokias

mokymuisi svarbias psichines savybes, kaip vaizduotė, dėmesys, atmintis, pastabumas, nuovoka.

Kai dalykai vienas kitą papildo, mokymas ir mokymasis mokiniui tampa „malonus kopimas

aukštyn“.

Kai mokytojui pavyksta įprasminti mokslininkų paskelbtus teiginius, kurti ir tobulinti

programas, koreguoti ugdymo tikslus, pajunti pedagoginio darbo prasmę, pasijauti ugdymo proceso

kūrėju.

Įvadas

Šiuolaikinėje pradžios mokykloje integruotas ugdymas praktiškai suprantamas ir realiai

vykdomas stengiantis suvesti kelis mokomuosius dalykus į tam tikrą visumą, bendros temos ar

idėjos pagrindu. Lietuvos pradinėje mokykloje integruotai mokomasi dailės ir darbelių. Pasaulio

pažinimas integruoja elementarias socialinių ir gamtos mokslų žinias. Sudaryta galimybė integruoti

gimtosios kalbos mokymą ir literatūrinį lavinimą.

Visi mokomieji dalykai pradžios mokykloje leidžia siekti bendrų ugdymo tikslų: išugdyti loginį

mąstymą, padėti mokiniams įvaldyti pagrindines žinias – raštą, žodį ir vaizdą, išmokyti mokinius

savarankiškai dirbti, bendrauti, išsiugdyti dorines nuostatas.

Mokytojai tiek spaudoje tiek įvairiuose seminaruose labai įvairiai ir daug kalba apie integruotą

mokymą. Daugelis teigia, kad visuminio vaiko mokymo ir ugdymo slenksčio Lietuvos mokykla dar

neperžengė. Galima manyti, kad daugelis pradinio ugdymo pedagogų teoriškai suvokia integruoto

ugdymo esmę ir reikšmingumą, bet praktiškai tik paviršutiniškai sprendžia mokymo elementų

suderinimo problemą.

Mokiniams perteikiamos žinios turi būti atrinktos ir išdėstytos taip, kad sudarytų prasmingą

visumą. Mokant vaikus labai svarbu žinoti:

1. Ko norėsime iš mokinių?

2. Kokį tikslą kelsime?

3. Kokias temas rinksimės?

4. Kokių sąvokų mokysime?

5. Kaip padėsime vaikui susieti į visumą?

6. Kokie mokomieji dalykai ar jų grupės šias problemas gali gvildenti?

7. Ar vaikai ugdysis pagrindinius mokomųjų dalykų įgūdžius?

8. Ar bus sudarytos jų amžių ir gebėjimus atitinkančios sąlygos bendrauti ir patirti

atsakomybę?

9. Ar mokiniai galės praplėsti savo žinias ir patirtį apie juos supančio pasaulio žmones, daiktus

ir įvykius?

Prieš pradėdama integruoti muzikos elementus į kitų dalykų pamokas susipažinau su S.

Šalkauskio, M. Mačernio, J Žilevičiaus, D. Andriulio, psichologų Z. Vainaro, P. Michelio, M.

Lukšienės, V. Plentaitės, E. Marcelionienės, E. Veličkos, A. Katinienės, V. Krakauskaitės mintimis.

Dar 1927 metais apie muzikos panaudojimą mokant gimtosios kalbos, rašė J. Žilevičius ir D.

Andriulis (Žilevičius J. ir Andriulis D. Jaunas dainininkas: Trumpi dainavimo pašnekesiai ir 100

dainų pradžios mokyklai. K., 1927) .

Visi autoriai ugdymą sieja su dermės, sistemiškumo, savitarpio ryšių laidavimu, tarpdalykinių

ryšių nustatymu ir realizavimu ugdymo turinyje ir mokymo procese.

E. Marcelionienė pradinės mokyklos programos pratarmėje rašo: „Atsižvelgiant į vaiko amžiaus

ypatybes, ypač svarbi meninio ugdymo integravimo ašis. Meno, kaip visumos, amžinųjų vertybių

neįmanoma suvokti be šios srities dalykų integravimo, nes jie vienas kitą papildo, veikia (spalvos,

formos ir garsai, ritmas ir melodija) arba net negali vienas be kito apsieiti <...>“

Elena Marcelionienė I klasės mokytojo knygoje, teminiame plane, mokant lietuvių kalbos

temas „Susipažįstame“, „Kur gyvena pasakos?“, „Garsai aplink mus“, „Kalbos garsai“,

„Supažindinimas su garsu ir raide (O o, Ė ė, E e, Š š, A a, Ą ą. Ę ę, L l, U u, au, Y y, T t, B b, ie,

uo, Dz dz, H h, Ch ch, )“, nurodo muzikos ir gimtosios kalbos integraciją, rekomenduoja garsų

dainavimą, liaudies dainų mokymąsi, dainuojamosios tautosakos (kėkavimų, gamtos garsų

pamėgdžiojimų, mįslių, skaičiuočių, lopšinių) panaudojimą gimtosios kalbos pamokose.

Apie muzikos panaudojimą gimtosios kalbos pamokose rašo žymūs Lietuvos pedagogai :A.

Katinienė, V. Krakauskaitė, P. Daugaravičius, E. Velička.

Kadangi muzikinio ugdymo principai leidžia atsigręžti į mokinį, į kiekvieno vaiko individualias

savybes, padeda sužadinti emocijas, kūrybiškumą, muzikos elementus integruoju į kitų dalykų

(dorinio ugdymo, gimtosios kalbos, pasaulio pažinimo, matematikos, dailės ir technologijų, kūno

kultūros) pamokas.

Tinkamai parinktos liaudies dainos, muzikiniai žaidimai, ritminės pratybos, muzikinė kūryba

kiekviename mokomajame dalyke suranda svarbią ir savitą vietą.

Doroviniame ugdyme padeda įskiepyti darbštumą, nuoseklumą, tvarkingumą, gražų

bendravimą, pagarbą darbui.

Gimtosios kalbos pamokose, plėtoja vaikų žodyną, moko taisyklingos tarties, padeda šalinti

kalbos defektus, sklandžiai reikšti mintis, pratina pajausti tautosakos estetinę bei etinę vertę, padeda

suvokti eiliuoto ir prozos kūrinio skirtumus.

Pasaulio pažinimo pamokose padeda mokiniams išsiaiškinti kas kur gyvena, suvokti ryšį tarp

gyvosios ir negyvosios gamtos, geriau suprasti tautos istoriją, papročius, tradicijas, moko darnos,

sutarimo, skatina teigiamas emocijas ir kt.

Muzikiniai žaidimai, dainelės per matematikos pamokas padeda įtvirtinti kuo įvairiausias žinias,

mokėjimus ir įgūdžius, nustatyti daiktų kiekį, formą ir t.t.

Klausydamiesi muzikos kūrinių dailės ir technologijų pamokose vaikai gali lieti akvareles, piešti

grafines abstrakcijas, ornamentus, duoti valią savo vaizduotei: skrajoti padebesiais, keliauti po

pasakų karalystes, pasijausti povandeniniame pasaulyje ir t.t.

Kūno kultūros pamokose energinga ritmiška muzika gali ne tik sužadinti jėgas, bet ir padidinti

vaiko ištvermę, veikti nuotaiką, valią. Ritminiai pratimai bei žaidimai lavina vaikų mąstymą,

reakciją, atmintį, padeda ugdyti laiko pojūtį.

Muzika – gimtosios kalbos pamokose

Ugdydama vaiko sakytinę kalbą, poetinės kalbos išskirtinumo pajautimą, integruoju

kalbą ir muziką. Tai darau labai plačiai ir apimu visus vaiko kalbos lygmenis.

Garsai gamtoje, mūsų kalboje ir muzikoje

Garsas – ženklas

Pasirengimo skaityti ir rašyti tarpsnyje daug dėmesio skiriu muzikos garsų ir kalbos,

bei aplinkos garsų lyginimui, tarimui, dainavimui. Kalbėdami apie garsus gamtoje, mūsų kalboje,

muzikoje, vaikai išsiaiškina, kad muzikos garsus ir gamtos garsus žmogus gali pamėgdžioti. Vaikai

dainuoja, mėgdžioja paukščių ir gyvūnų balsus, vėjo, vandens, automobilių, traukinių ir kitų daiktų

sukeltus garsus. Kalbėdami apie kalbos garsus, vaikai mokosi padainuoti savo vardą, bando

nustatyti iš kokių garsų sudaryti jų vardai, dainuodami atskirus garsus, atlieka garsinę analizę.

Gimtosios kalbos pamokose vaikai ženklus paverčia garsais, o garsus - ženklais, juos

dainuoja, dainuodami rodo, kurį garsą taria, lygina kalbos garsų ir muzikos garsų ženklus.

Lygindami tuos ženklus, ieško panašumų ir skirtumų. Mokiniai labai lengvai ir greitai įsimena visus

lietuvių kalbos garsus ir juos atitinkančius ženklus.

Dainuodami ilgus ir trumpus garsus, balsius suskirsto į ilguosius ir trumpuosius.

Mokydamiesi skirti ilguosius ir trumpuosius balsius, juos lygina su muzikinio garso ilgumu.

Jungdami po kelis garsus, išmoksta sudaryti skiemenis, juos dainingai tardami sujungia į

dviskiemenius, trijų skiemenų, keturių skiemenų žodžius ir taip lengvai išmoksta skaityti.

Ritmo pojūtis - viena iš priemonių šnekamajai kalbai ugdyti

Žodis - ritmas

Žodžio – ritmo pratybos padeda mokiniams suvokti, kas yra skiemuo, ugdo

taisyklingą tartį, padeda pajausti skiemens ilgumą, padeda fonetinės rašybos pamatus.

Tam panaudojame įvairaus dydžio ir turinio paveikslėlius su ritminiais deriniais. Kartu

su vaikais parenkame įvairių vaizdelių su tam tikrą veiksmą atliekančių veikėjų ( žmonių, žvėrelių,

paukščių ) piešiniais, juos suskirstome pagal temas ( žmonės, augalai, gyvūnai, mokykliniai

reikmenys, transporto priemonės ir t. t.) ir pritaikome ritminius derinius. Paveikslėlius suskirstome į

keturias grupes: vieno skiemens, dviejų skiemenų, trijų skiemenų ir keturių skiemenų. Mokiniai

juos vardija skiemenuodami ir plodami ritmą. Kiekvieną dieną per lietuvių kalbos pamokas

atliekamos pratybos, padeda mokiniams lengvai suvokti lietuvių kalbos užduotis, mokiniai išmoksta

be klaidų parašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.

Ritmas – žodis

Šio pobūdžio pratybos padeda išmokti taisyklingo kirčiavimo, skatina vaikų kūrybą,

lavina vaizduotę, praturtina mokinių žodyną.

Tai - žodžių pritaikymas ritminėms formulėms. Kiekvienam mokiniui individualiai

pateikiame ritmines formules. Mokiniai turi sugalvoti žodžius, tinkančius tam ritmui. Vėliau taip

dirbame su žodžių junginiais ( patarlėmis, mįslėmis, skaičiuotėmis ). Mokiniams labai patinka

ritminės mįslės. Vienas paploja ritmą, kitas turi sugalvoti tam ritmui žodį.

Į pirmą klasę atėjo šeši vaikai su kalbos defektais. Atlikdami žodžio - ritmo pratybas

kiekvieną dieną po kelias minutes, mokiniai metų pabaigoje neturėjo jokių kalbos defektų, puikiai

tarė priebalsius.

ti ta ti ta

Rečitavimas – ugdo kalbos intonaciją

Žilevičiaus J., Andriulio D. knygoje “Jaunasis dainininkas“, skirtoje muzikos

mokytojams, rašoma apie rečitavimo taikymą lietuvių kalbos pamokose.

Rečitavimas - tai žodžių ar sakinių skaitymas skirtingu aukštumu. Tai įdomios tempo

ir intonacijos ugdymo pratybos.

Pirmokams ir antrokams tinkamiausias rečitavimas – minorinės tercijos intonacija.

Rečitavimas per lietuvių kalbos pamokas padeda mokiniams geriau suvokti kūrinio

intonaciją, tobulina dikciją, ugdo taisyklingą kvėpavimą, mokiniai išmoksta raiškiai skaityti, pa-

junta kūrybos džiaugsmą. Su dideliu malonumu mokiniai kuria melodijas pasakoms, eilėraščiams.

Tai padeda suvokti eiliuoto ir prozos kūrinio skirtumus, vaikai nesunkiai išmoksta eilėraščius ,

tobulina pasakojimo įgūdžius, mokosi interpretuoti.

Folkloras – lietuvių kalbos pamokose

Folkloras turėtų rasti ypatingą vietą lietuvių kalbos pamokose. Folkloro dėka vaikas

praeina kelią nuo garso iki žodžio, nuo žodžio iki dainos. Gamtos garsų pamėgdžiojimai, skaičiuo-

tės, greitakalbės , patarlės , lietuvių liaudies dainos, žaidimai – rateliai žadina mokinio dorovinius

jausmus, estetinius išgyvenimus, dvasiškai turtina vaiko asmenybę.

Kaip pavyzdį pateikiu Lietuvių liaudies dainos – ratelio „Skrisk, skrisk, bitute“

panaudojimą muzikos, pasaulio pažinimo, gimtosios kalbos, dailės ir technologijų pamokose

(pridedama).

Atidžiau įsigilinę galime pastebėti, kad daugelis folkloro kūrinių turi labai plačias

pažintines galimybes: padeda mokiniams išsiaiškinti, kas, kaip, kur gyvena, kokius darbus dirba,

rasti panašumus ir skirtumus, padeda suvokti žmogaus ryšį su gamta , plėtoja vaikų aktyvųjį

žodyną, moko taisyklingos tarties, žodžių darybos.

Muzika veikia ir kitų menų suvokimą. Klausydami ilgesnių muzikos kūrinių vaikai

gali lieti akvareles, piešti grafines abstrakcijas, ornamentus , kurti eilėraščius.

Muzika – pasaulio pažinimo pamokose

Liaudies ir kompozitorių sukurtomis dainomis apie Tėvynę, mamą, tėtį, mokyklą,

darbą , šventes, papročius ir tradicijas, gamtą , gyvūnus, augmeniją galima įvairinti pasaulio

pažinimo temas.

Muzika pasaulio pažinimo pamokoje turėtų tarnauti kaip iliustracija. Vaikas muzikoje turėtų ieškoti

pažįstamų garsų – paukščių čiulbėjimo, jūros ošimo, lietaus lašų kritimo, motinos lopšinės, gamtos

vaizdų ir pan..

Pasaulio pažinimo pamokose reikėtų rasti laiko akustinei analizei . Kuo skiriasi

akustinė aplinka įvairiose vietose: prie ežero, upės, mieste, kaime, miške, pievoje, kambaryje,

gatvėje, laiptinėje, kieme, kuo skiriasi akustinė aplinka toje pat vietoje skirtingu metų laiku?

Labai svarbus ir tylos klausymasis. Tylos klausymosi dėka lavėja vaikų dėmesys,

gebėjimas susikaupti, sutelkti dėmesį į juos supančią garsinę aplinką. Tylos klausymasis galėtų būti

vienas iš metodų, apmąstant, ką naujo išmoko mokinys.

Klausydamiesi muzikos ar ją atlikdami patys, vaikai savo vaizduotėje kuria įvairias vizijas, o tai

lavina atmintį, vaikų vaizduotę.

Muzika pasaulio pažinimo pamokose sukuria teigiamas emocijas, padeda geriau

įsiminti, apie ką mokėmės, padeda suvokti mūsų protėvių papročius ir tradicijas, palygina praeitį su

dabartimi.

Muzikos elementai - matematikos pamokose

„ Matematikos mokymas būna efektyvus, kai jis įdomus, intriguojantis, teikiantis

malonumą. Mokymas turi žadinti žinių troškimą, atitikti mokinio sugebėjimus ir remtis jo kas-

dieninio gyvenimo patyrimu“( Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos. V.,

1997. 268 psl. )

Matematikos pamokas gali paįvairinti įvairūs muzikos kūriniai: dainos, muzikiniai

žaidimai, ritmo pratimai, garso signalai. Muzikiniai žaidimai per matematikos pamokas gali padėti

įtvirtinti kuo įvairiausias žinias mokėjimus ir įgūdžius:

teisingai skaičiuoti iki 20 ir daugiau;

išreikšti objektų kiekį;

lyginti pagal nesudėtingus požymius;

nustatyti daiktų kiekį;

įtvirtinti erdvinę padėtį;

stovint ratu skaičiuoti iš kairės, dešinės nuo paskirto atskaitos taško;

pasakyti, kelintas greta stovintis kaimynas, ir kt.;

vertės, laiko matą gali padėti įtvirtinti garsiniai signalai.

Mokytojo uždavinys – parinkti tokius muzikinius kūrinius, kurie atitiktų pamokos

turinį, o jiems atlikti nereikėtų didelių pastangų. Kūriniai turi būti nesudėtingi, gerai žinomi, vaikų

mėgstami. Parinkęs žaidimą ar dainelę mokytojas pats turi gerai jį išanalizuoti ir išmokti judesius ir

melodiją, įsigilinti į visus galimus muzikos kūrinio variavimo būdus ir tik tada mokyti vaikus.

Vaikai mokomi teisingai skaičiuoti ir išreikšti objektų kiekį, įtvirtinami terminai „lygu“, „daugiau“,

„mažiau“, išsiaiškinama, kada naudojami sudėties ir atimties veiksmai. Įtvirtinant kai kuriuos

įgūdžius, skaičiuojame ne tik daiktų grupes , bet ir garsus, judesius ir pan.

Dainuojant daineles ir žaidžiant muzikinius žaidimus galime pateikti klausimus:

Kiek dainelėje veikėjų?

Kiek yra gyvulėlių, kiek vabalėlių? Kurių daugiau ar mažiau?

Pora? Ne pora?

Kiek gaidelių dainelėje?

Kiek vištelių?

Kiek yra ožiukų?

Kiek vabalėlių ?

Ko buvo tik po vieną? Ir t.t.

Muzikinė veikla matematikos pamokoje formuoja tokias mokymuisi svarbias

psichines savybes, kaip vaizduotė, dėmesys, atmintis, pastabumas, nuovoka, plečia pažintinius

interesus, moko draugiškumo, ugdo kūrybinius sugebėjimus.

Muzika - dailės ir technologijų pamokose

Tai ką išgirdome, patyrėme, išmokome, tai prie ko prisilietėme žodžiu, garsu, galime

perkelti į vaizduojamąjį meną.

Neįsivaizduoju M. K. Čiurlionio dailės kūrinių pristatymo be M. K. Čiurlionio

muzikos kūrinių klausymo.

Kokį pavasario vaizdą kurs vaikas klausydamas A. Vivaldžio koncertą smuikui iš

ciklo „Metų laikai“, jeigu tas kūrinys jau bus klausytas muzikos , lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo

pamokose, o mokiniui smuikas jau bus papasakojęs apie saulelės sugrįžimą, lietaus lašelių skambė-

jimą, paukščių čiulbėjimą, žaibą ir griaustinio dundėjimą, medžių kalbą, pražydusias gėles.

Atsakymą rasite savo vaikų darbuose, jei planuodami dailės ir technologijų temas

išradingai parinksite muzikos įrašus.

Rekomenduojamų muzikos kūrinių sąrašas dailės ir technologijų pamokose

Muzika - kūno kultūros pamokose

Muzika lavina judesių koordinaciją.

Kūno kultūros programa sudaryta taip, kad mokytojas negali nepagalvoti apie muzikos

pritaikymą. Šokiai, rateliai, gimnastikos pratimai turėtų būti pagrįsti ne skaičiavimu, o muzika ir jos

ritmu. Vaikai klausomą muziką stengiasi išreikšti galūnių, galvos, akių, viso kūno judesiais.

Norėdamas pavaizduoti lokio ar skruzdės judesius mokinys turi įsivaizduoti būdą, charakteringą

tam personažui. Tai atlikti sėkmingai padeda atitinkamo charakterio muzikinis kūrinys.

Plodamas, judėdamas, trepsėdamas pagal muziką vaikas pamiršta visas nesėkmes

pasineria į judesių ir muzikos harmoniją.

Lietuvių liaudies dainos – ratelio „Skrisk, skrisk, bitute“ panaudojimas

muzikos, pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir technologijų

pamokose.

Pratarmė

Mieli mokytojai, norėčiau pasidalinti savo patirtimi, kaip galima integruoti muzikos

kūrinius į kitų dalykų pamokas, siekiant bendrų ugdymo tikslų

Paanalizuosiu gerai žinomą liaudies dainą – ratelį „Skrisk, skrisk, bitute“. Atidžiau įsigilinę

pamatysime, kad šis kūrinėlis turi plačias pažintines galimybes:

pasaulio pažinimo pamokoje padės mokiniams išsiaiškinti, kas, kur ir kaip gyvena, rasti

panašumus ir skirtumus, suvokti žmogaus ryšį su gamta;

gimtosios kalbos pamokoje plėtos vaikų aktyvųjį žodyną, mokys taisyklingos tarties, žodžių

darybos;

muzikos pamokoje leis pajausti 2/4 ir 3/4 metrą, melodijos ir judesio darną, lavins muzikinę

klausą, ritmo pajautimą;

dailės ir technologijų pamokoje puikiai tiks temos pristatymui ar pedagoginei pertraukėlei;

kūno kultūros pamokoje - judrus žaidimas -ratelis mokys judesio ir muzikos darnos.

Integruotų pamokų išplėstinis planas

Data 2006-12-08

Klasė 3 klasė

Dalykai Muzika – pasaulio pažinimas – lietuvių kalba – dailė ir technologijos

Integruojanti tema Lietuvių gyvenimo būdas. Verslai.

Potemės Muzika. Darbo dainos. 2/4 ir ¾ metras. Ritmo pratybos. Muzikinė kūryba.

Pasaulio pažinimas. Bitininkystė. Bitės.

Lietuvių kalba. Žodžio priesaga. Jos radimas, žymėjimas sutartiniu ženklu. Priesagos

-el-, -ėl-. Palyginimai lietuvių liaudies tautosakoje. J. Greimas. „Bičiulystė“, „Lokys -

bitininkas“.

Dailė ir technologijos.„Korys“. Darbai iš popieriaus. Šešiakampės dėžutės. Bitės

piešimas.

Tikslas Ugdyti gėrio ir grožio vienovės suvokimą muzikinėje lietuvių liaudies kūryboje.

Suteikti žinių apie lietuvių gyvenimo būdą praeityje ir dabar, ugdyti kalbos sandaros

suvokimą, mokyti susirasti ir atsirinkti reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose,

ugdyti gebėjimą pastebėti panašumus ir skirtumus, dirbti drauge.

Mokymosi uždaviniai (rezultatai)

1. Mokiniai susipažins su dainuojamąja tautosaka. Išmoks lietuvių liaudies dainą –

ratelį „Skrisk, skrisk, bitute“. Susipažins su ¾ metru.

2. Prisilies prie lietuvių pasaulėjautos, susipažins su mitologine medžiaga.

3. Susipažins su bičių šeimos gyvenimu, studijuos bitės išvaizdą.

4. Įžvelgs sąsajas tarp bičių ir žmonių bendruomeninio gyvenimo.

5. Mokysis sudaryti giminiškus žodžius, pažymėti žodžio priesagą. Tobulins

skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžius.

6. Ugdysis kūrybines galias, gebėjimą palyginti, išmoks įžvelgti sąsajas tarp žmogaus

ir gamtos kūrybos, mokysis pritaikyti praktiškai, atlikdami darbus.

Metodai Klausymas, dainavimas, muzikavimas, stebėjimas, diskusija, skaitymas, žaidimas,

ieškojimas, lyginimas, atpažinimas, rašymas, kūryba, grupės pasirinktas projektas.

Priemonės Vaizdinė priemonė – Bitės ( mirusių bičių pavyzdžiai).

Vaizdinė priemonė – „Bitės sandara“.

Vaizdinė priemonė - Bičių korys su medumi.

Kortelės su sąvokomis ir skiemenimis.

Tekstai : J. Greimas „Bičiulystė“, „Lokys – bitininkas“.

Enciklopedija, žinynas „Bitininkystė“, žodynas, žurnalai „Mūsų sodai“

Formalūs ugdymo turinio šaltiniai: vadovėliai, pratybų sąsiuviniai.

Mokomoji veikla:

Muzika

1. Muzikos klausymas. Lietuvių liaudies darbo dainos. Diskusija: kokius darbus dirbo

senovės lietuviai, kaip juos apdainuodavo, ar dabar žmonės dainuoja dirbdami?

2. Balso lavinimo pratimai:

2.1. A. Katinienės muz., liaudies žodžiai „Gegutė“, „Griežlė“ – tercijos ir kvintos intervalo

suvokimui;

2.2. Lietuvių liaudies skaičiuotė „Ritė bitė“ – dikcijos ir artikuliacijos lavinimui.

3. Lietuvių liaudies dainos – ratelio „Skrisk, skrisk, bitute“ mokymas:

3.1 dainos – ratelio pristatymas ( dainuoja mokytoja arba parengtas vaikas );

3.2. turinio aptarimas;

3.3. dainos – ratelio melodijos ir žodžių mokymas.

4. Ritmo pratybos. 2/4 , 3/4 metro ritmą, pagal L. l. d. „Skrisk, skrisk, bitute“, atliekame

skiemenuodami garsus ( ti ta ) ir plodami rankomis.

5. Grojimas dūdelėmis. Mokiniai improvizuoja melodiją sol – mi garsais, pritaikydami žodžius

„Medus saldus, bitutė šventa“.

6. Muzikinė kūryba. Mokiniai kuria melodiją iš sol ir mi garsų. Sukurtą melodiją mokiniai

užrašo penklinėje - flanelinėje lentelėje. Sujungiame po keletą užrašytų melodijų, jas grojame,

pritaikome patarlių žodžius, dainuojame .

7. Vertinimas.

Kaip sekėsi?

Ko išmokome?

Pasaulio pažinimas

Lentoje, kortelės su sąvokomis.

Avilys. Bičių šeima. Motinėlė. Kiaušinėlis. Lerva. Vabzdys. Korys. Medus. Bičių šokis.

Instinktyvus elgesys. Bitininkystė. Bičiulystė.

1. Temos skelbimas. Mokiniai perskaito žodžius, išsiaiškina jų reikšmę ir kartu su mokytoja

paskelbia pamokos temą.

2. Pamokos tikslo ir pamokos uždavinių ( siekiamo rezultato), bei vertinimo aptarimas.

3. Mokytoja perskaito ištrauką apie bičių bendruomenės gyvenimą iš P. Dundulienės knygos

„Lietuvių etnografija“.

4. Diskusija. Ko galėtų pasimokyti žmonės iš bičių?

Mokinių mintis užrašome lentoje ( tvarkos, darbštumo, darbų pasiskirstymo, tikslaus pareigų

atlikimo, atsakomybės... ).

5. Grupinis darbas.

Mokiniai pasidalija į grupes, pasiskirsto pareigomis. Grupių vadovai nusiskina vieną žiedlapį

ant kurio parašytas vienas klausimas.

Kaip gyvena bitės?

Kaip bitė atrodo?

Kokius darbus dirba bitės?

Kodėl bitės šoka?

Kaip lietuvių bitininkauta senovėje?

Paaiškinkite, kodėl bitininkystė yra verslas?

Atsakymų mokiniai ieško ne tik V. Jonynienės vadovėlyje „Mūsų pasaulis“, bet ir

enciklopedijose, knygose apie bitininkystę, žurnaluose „Mūsų sodai“.

6. Atliktos užduoties pristatymas.

7. Vertinimas. Kiekviena grupė teisingai atsakiusi į klausimą pelno korį su medumi.

8. Apibendrinimas:

Ką naujo sužinojote?

Ką neregėto pamatėte?

Ar jūs pasirengę tai ką sužinojote papasakoti savo šeimos nariams?

Šokame L. l. d./r. „Skrisk, skrisk, bitute“.

Po šokio mokiniai kviečiami pabūti bičiuliais, paragauti medučio. Mokiniams laižant medų

įjungiamas garso įrašas, kaip P. Dundulienė apibūdina bičiulystę.

Lietuvių kalba

Lentoje kortelės su skiemenimis (skiemenys sumaišyti).

Bi -tė. Bi-ti-nin-kas. Bi-ti-nin-kys-tė. Bi-ty-nas. Bi-ti-nė-lis. Bi-te-lė. Bi-tu-tė. Medus. Sal-

dus. Tra-nas. Mo-tina.

1. Temos skelbimas:

Mokytoja kviečia mokinius prie lentos ir prašo iš skiemenų sudaryti žodžius.

Giminiškus žodžius mokiniai deda vienoje lentos pusėje, negiminiškus – kitoje.

Mokiniai nustato, iš kurio žodžio kilę visi giminiški žodžiai.

Pažymi giminiškų žodžių šaknį ir galūnę.

Nustato žodžių dalis, kurios padėjo pakeisti giminiškų žodžių reikšmes.

Suradę naują reikšminę žodžio dalį – priesagą, mokiniai patys paskelbia temą .

Temą užrašo lentoje.

2. Savarankiškas darbas.

Mokiniams pateikiamas lietuvių liaudies dainos – ratelio „Skrisk, skrisk, bitute“ tekstas.

Užduotis – pabraukti daiktavardžius su priesagomis, sutartiniais ženklais pažymėti reikšmines

žodžių dalis. Sugalvoti šiems žodžiams giminiškų žodžių.

3. Teksto skaitymas ir suvokimas. Greimas A. J. „Bičiulystė“// Tautos atminties beieškant.

Mokiniai tekstą skaito savarankiškai.

Atsako į pateiktus klausimus.

Palyginimai liaudies tautosakoje. Patarlės ir priežodžiai apie bites.

Darbšti kaip bitė. Sukasi kaip bitė apie žiedą. Ūžia kaip bitės avily. Ir bitutė savo namelius

gina.

Jas dailiai, be klaidų nurašo į sąsiuvinį.

4. Pamokos apibendrinimas, pasiektų rezultatų aptarimas, vertinimas.

5. Namų darbų užduotis. Bitės aprašymas pagal klausimus esančius V. Jonynienės vadovėlyje

„Mūsų pasaulis“.

Dailė ir technologijos

Lietuvių liaudies dainą – ratelį „Skrisk, skrisk, bitute“ panaudokite temos pristatymui ir

pedagoginės pertraukėlės metu.

Muzikos kūriniai integravimui į kitus mokomuosius dalymus

Garsai gamtoje ir muzikoje

Katytė

žodž.liet. liaudies, muz.A. Katinienės

Veršiukas

žodž. liet.liaudies, muz.A Katinienės

Karvutė

žodž. liet.liaudies, muz.A Katinienės

Griežlė

žodž. liet. liaudies, muz. A. Katinienės

Lakštingala


Vieversėlis


Gandras

žodž. liet. liaudies, muz. A Katinienės

Volungė

žodž. liet.liaudies, muz. A Katinienės

Vištytė


Kalakutas


Putpelė

žodž. liet. liaudies, muz.A. Katinienės

Gegutė


Pempė


Gira

liet. liaudies greitakalbė, muz. A. Katinienės

Žąsys

liet. liaudies greitakalbė, muz. A. Katinienės

ŽODIS - RITMAS

ti ta ti ta

ta ta ta ta

ti ta ti ti ta ti

ti ti ta ti ti ti ta ti

LIETUVIŲ LIAUDIES SKAIČIUOTĖS

Kybur vybur kabarai Muzika Linkienės R.,

žodžiai lietuvių liaudies

Ikman dikman Muzika Linkienės R.,


Adas padas Muzika Linkienės R.,


Šoko kiškis per virvutę Muzika Linkienės R.,


Viens du trys Muzika Linkienės R.,


Ėjo kiškis per dirvoną Muzika Linkienės R.,


En den dū Muzika Linkienės R.,


Ena bena, kuki baki Muzika Linkienės R.,


En den dyna Muzika Linkienės R.,


Ak, vija pinavija Muzika Linkienės R.,


Eine veine Muzika Linkienės R.,


Virė kiškis kopūstus Muzika Linkienės R.,


Lietuvių liaudies dainos, rateliai - žaidimai

KANAPĖLĖ

Lietuvių liaudies žaidimas

Aš pasėjau kanapėlę tik neturiu rovėjėlės

Onyt, sesyt, kanapėlių rauti.

ŠIAUDŲ KŪLYS Lietuvių liaudies ratelis

Vaikščioj vienas įsirėmęs,

Šiaudų kūlį pasiiėmęs.(2 kartus)

Kas turi draugą,

Tas su savo draugu.

Kas draugo neturi,

Tas su šiaudų kūliu.

BITELĖ- GRIKIS Lietuvių liaudies šokis

Bitele pilkoji, iškur medų nešioji,

Iš žalių rūtelių, iš baltųjų dobilų.

Griki, griki grikeli, tu baltasai žiedeli.

DARŽE, OŽELIS, LELIUMOJ Lietuvių liaudies daina

Darže oželis, leliumoj

Darže didžiaragis, leliumoj.

OI TU, BITUTE, LELIUMOJ Lietuvių liaudies daina

- Oi tu, bitute, leliumoj,

Maža nedidelė, leliumoj.

Oi, kur lakioji, leliumoj,

O kur tu buvai, leliumoj?

- Žalioj girelėj, leliumoj,

Ir aukštoj drevelėj, leliumoj.

- Oi, ką ten darei, leliumoj,

O ko ten buvai, leliumoj?

- Korelius siuvau, leliumoj,

Ir medutį nešiau, leliumoj.

TU LAPELE Lietuvių liaudies daina

Tu lapele lengvapėde

Lengvai girią išbėgiojai

Lengvai girią išbėgiojai,

Tik tinklelin sunkiai puolei.

GILI GILI UPELĖ, LELIUMAI

Lietuvių liaudies daina

Toje upelėje, leliumai,

slidūs akmenėliai, leliumai.

Ant to akmenėlio, leliumai,

bernelis sėdėjo, leliumai.

KIŠKELI NABAGĖLI

Adventinis ratelis

Klškeli nabagėli, kur tu čia pakliuvai,

Kiškeli nabagėli, kur tu čia pakliuvai,

Geležiniai varteliai, sidabriniai rakteliai,

Nei tu čia, nei tu čia, niekur neišlysi.

UŽ GIRIŲ, GIRIŲ


Už girių, girių, ugnelė dega,

Ei, kalėda, kalėda.

Pas tą ugnelę broliai žirgus ganė,


Broliai pamigo, žirgai pabėgo,


VAI TU, VOVERĖLE


- Vai tu, voveraite, leliumai,

Rudauodegaite, leliumai.

Vai kur tu buvai, leliumai,

Kur tu vaikštinėjai, leliumai.

- Po žalias gireles, leliumai,

Po žalius medelius, leliumai,

Po aukštas šakeles, leliumai,

Tarp sausų lapelių, leliumai.

VOVERĖLĖ Lietuvių liaudies žaidimas

Oi, kas mūsų darželin

Įjunko, pajunko.

Voverėlė darželin,

Įjunko, pajunko.

Aš tą voverėlę,

Gausiu, pagausiu.

SODAI, SODAI, LELIUMAI Lietuvių liaudies daina

Sodai, sodai, leliumai,

Sodeliai žalieji, leliumai.

Jau jūs nesprogsit, leliumai,

Jau jūs nežaliuosit, leliumai.

Ateis žiema, leliumai,

Gili žiemužėlė, leliumai.

Kiški šiurpi, leliumai,

Tavo trumpos kojos, leliumai.

Tu neišbėgsi, leliumai,

Neiššokinėsi, leliumai.

TU, GRŪŠELE Lietuvių liaudies daina

Tu, grūšele, tu, žalioji, kalėda,

Ko tu stovi vidur lauko, kalėda,

Ko neleidi liemenėlio, kalėda,

Ko nekrauni baltų žiedų, kalėda.

Kaip aš leisiu liemenėlį, kalėda,

Kaip aš krausiu baltus žiedus, kalėda,

Vėtra laužo šakužėles, kalėda,

Šaltis kanda žiedužėlius, kalėda.

PRIE JŪRELIŲ Lietuvių liaudies daina

Prie jūrelių yr šalelė, Mūs šalelėn labai gražion,

Vai, Kalėda, Kalėda. Vai, Kalėda, Kalėda.

Ten gyvena daug brolelių, Vyšnių sodais apsodyta,


Eikš, mergele, pažiūrėti, Baltais žiedais nubarstyta,


TAMSIĄJĄ NAKTELĘ, LELIUMOJ Lietuvių liaudies daina

Tamsiąją naktelę, leliumoj,

Ugnelė žibėjo, leliumoj.

Ugnelė žibėjo, leliumoj,

Jonulis sėdėjo, leliumoj.

O ką jis ten darė, leliumoj?

Kamašėlius siuvo, leliumoj.

Kamašėlius siuvo, leliumoj,

Ir Janutei siuvo, leliumoj.

KALĖDA Lietuvių liaudies daina

Kam tavo, vilkeli, akelės šviesios, kalėda?

Pas karalių buvau, žvaigždeles skaičiavau, kalėda.

Kam tavo, vilkeli, liežuvėlis ilgas, kalėda?

Pas karalių buvau, lėkštužėles šluosčiau, kalėda.

Kam tavo, vilkeli, auselės stačios, kalėda?

Pas karalių buvau, vis karaliaus klausiau, kalėda.

34

TU KIŠKELI, TU PILKASAI

Adventinis žaidimas

VOVERĖLĖ

Adventinis žaidimas

Lietuvių liaudies dainos ir rateliai – žaidimai matematikos pamokoje

Šitam dideliam būry

Lietuvių liaudies ratelis

Mokiniai sustoja rateliu eina ir dainuoja:

Šitam dideliam būry

Daug mergaičių (berniukų) vidury.

Tra lia lia, tra lia lia

Daug mergaičių ( berniukų ) vidury.

Baigus dainuoti, vienas – išrinktasis žaidėjas, stovintis rato viduryje, turi suskaičiuoti:

Kiek mergaičių yra?

Kiek berniukų yra?

Kiek trūksta, kad būtų po lygiai?

Kiek mergaičių yra su sijonėliais?

Kiek berniukų su švarkeliais?

Kiek mergaičių su kasom?

Kiek mergaičių be kaselių?

Ko daugiau?

Ko po lygiai?

Šarkele, varnele

Lietuvių liaudies žaidimas

Šarkele varnele,

Keli tavo vaikeliai?

- Du namuos, du kapuos,

Du duoną raiko.

Du sėja, du akėja,

Du pinigus skaito,

Du galvelę kraipo.

Du laukuose aria,

Du tvorą tveria.

Du kulia, du guli,

Du miežius paiso.

Du miške kiškius gaudo,

Du šunis šaudo.

Du prigėrė ežere,

Du ant kranto rauda.

Dainelės veikėjų skaičių galima pakeisti kokiu kitu (trys, keturi, penki, šeši...)

Dainelę galima pritaikyti mokantis sudėtį ar daugybą 1 - 4 klasėje.

37

Du gaideliai


Du gaideliai, du gaideliai

Baltus žirnius kūlė,

Dvi vištelės, dvi vištelės

Įmalūną vežė.

Ožys malė, ožys malė.

Ožka pikliavojo,

O ši trečia ožkytėlė

Miltus nusijojo.

Musė maišė, musė maišė,

Uodas vandens nešė,

Saulė virė, saulė virė,

Mėnesėlis kepė.

Išrinktasis žaidėjas, mokiniams dainuojant, skaičiuoja veikėjus. Galima ir atvirkščiai:

visi klauso, vienas improvizuoja ( keisdamas veikėjų skaičių).

Galima suskaičiuoti:

Kiek šioje dainelėje yra paukščių?

Kiek yra gyvulėlių?

Kiek vabalėlių?

Kiek yra dangaus kūnų?

Vilkas grikius sėjo


Vilkas grikius sėjo,

Meška užakėjo.

Briedis nupjovė,

Laputė sukrovė.

Oželis iškūlė,

Šernas gi išvėtė,

O pelytė, ta mažytė, prinešė aruodus.

Mokiniai skaičiuoja dainelės veikėjus ( darbininkus). Galima keisti veikėjų skaičių.

Pavyzdžiui:

Vilkas grikius sėjo, Oželis iškūlė,

Dvi meškos akėjo Šernas gi išvėtė,

Briedis nupjovė, Trys pelytės, tos mažytės,

Trys laputės krovė. Prinešė aruodus.

Kiaune, kiaune Muzika Linkienės R.,

lietuvių liaudies žodžiai

Kiaune, kiaune,

Ko tu miške bliauni?

Ar tu vaikų neturi?

Tavo vaikai keleri?

Viens po pečium,

Kits ant pečiaus,

Viens po suolu,

Kits ant suolo.

Šios dainelės tekstą galima pratęsti. Baigę dainuoti, mokiniai suskaičiuoja kiauniukus.

Dainuojant skaičius galima keisti savo nuožiūra.

Ši dainelė tinka kai norime įtvirtinti kelių dėmenų sudėtį.

Literatūra

1. Žilevičius J., Andriulis D. Jaunasis dainininkas: Trumpi dainavimo pašnekesiai ir 100 dainų

pradžios mokyklai. K., 1927.

2. Čiurlionytė J. Lietuvių liaudies dainos vaikams. K., 1948.

3. Katinienė A. Muzikinis pirmaklasių ugdymas. K., 1988.

4. Pradinės mokyklos programa. K., 1992.

5. Krakauskaitė V. Muzika mažiesiems. K., 1992.

6. Lietuvos švietimo koncepcija // Lietuvos švietimo reformos gairės. V. 1993.

7. Velička E. Garsų ir tylos paslaptys. K., 1995.

8. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos. V., 1997.

9. Plentaitė V., Marcelonienė E. Lietuvių kalba pradžios mokykloje. K.,1997.

10. Liubinienė R. Dainuokime žaiskime, skaičiuokime. V., 2000.

11. Jonynienė V. Pasaulio pažinimas. III klasės mokytojo knyga. K. 2003.

12. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. V., 2003.

13. Kirvaitienė A. – E. Lietuvių liaudies rateliai ir šokiai. V., 1991.

14. Iliustracijos- Microsoft Clip Organizer.

muzikos...klausymas, muzikinė kūryba – skatina teigiamas emocijas, žadina vaikų darbingumą,...

Documents