Nr. 32(305-746)

2010 m.rugsëjo 30 �spalio 6 d.

Petras REPÐYS. Freska ,,Metø laikai�, krikðtynø fragmentas.

Dailininkui Petrui REPÐIUI - 70

2

Festivalis . 2010 m. rugsëjo 30 � spalio 6 d., Nr. 32 (305-746)

Svetlanos BATUROS nuotraukos

AudronëMEÐKAUSKAITË

�B. Letukaitë atsisveikindamavël perdavë ðokëjø linkëjimus irpadëkas puikiai Kauno publikai,kuri kiekvienais metais vis taip patatkakliai mokosi ðokio, tyrinëja jobesipleèianèias erdves ir kintanèiastaisykles. Tai, kad maþoje ir nepa-togioje mûsø miesto salëje ðokameistrai � daugybës darbðèiø þmo-niø nuopelnas. Tikëkimës, kadjiems visiems galësime paspaustirankas kitø metø festivaliojubiliejaus proga. Net sunku ási-vaizduoti, kas tam galëtø sutrukdy-ti�, � taip mes su festivaliu atsisvei-kinome pernai. Ir, þinoma, nenuti-ko nieko tokio ypatingo, kad jis bû-tø galëjæs pradingti. Festivalio þmo-nës kaip dirbo, taip ir tebedirba be-veik neámanomus darbus. Ir aiðku,kad ne veltui. Net sunku ásivaiz-duoti, kas galëtø jiems nepavydëtipaskutinio ðokio spektaklio paþen-klintos pabaigos katarsio (tikrai neper garsiai pasakyta). Festivalio di-rektorë Birutë Letukaitë visiems dë-kojo su aðaromis akyse, o koordi-natorë Gintarë Masteikaitë paga-liau nuðvito pergalinga ðypsena,nes viskas puikiai pavyko, visi þiû-rovai tilpo á sales � þodþiu, festiva-lis ávyko.Tiesa, ðis tas naujo vis dëlto nu-

tiko. Pernai raðëme apie maþà ir ne-patogià salæ, o ðiais metais net irtos neliko. Nei VDU, nei DidþiojiDramos teatro salë ðokiui ðiuo me-tu visiðkai netinkamos. Todël, pa-sak G. Masteikaitës, kad bûtø su-kurtos naujos erdvës, teko pade-monstruoti tikrai nepaprastus kûry-binius sugebëjimus. Badas visadaskatina kûrybiðkumà. O ðokti, pa-sirodo, galima beveik visur � pra-dedant verslo centru, paveikslø ga-lerija ir baigiant apleistu fabriku arnet galerijos sienomis, jei tik yralabai sunkiai dirbti nusiteikusiøþmoniø. Sales juk teko sukurti iðnieko.Ðiø metø festivalis savo plaka-

tuose sukeitë vaikðèiojimo plokð-tumas. Vertikalës ir horizontalës ta-po vienareikðmës ir labai paslan-kios. Panaðiai ðokyje persimaiðë tai,kas galima, bet nebûtina, o kas bû-tina � lyg ir neprivaloma. Nors ðo-kio festivalius lankome jau dvide-ðimtmetá, vis tiek jø evoliucija pa-naðesnë á ðuolius nei á tolygø kiti-mà. Pavyzdþiui, ðiais metais messtaiga liuoktelëjome á nuogo kûnoðokyje toleravimo ir savinimosi lai-kà. Toleruoti já mes jau lyg ir mo-kame, maþomis dozëmis buvomepratinami ir anksèiau, taèiau savin-tis vis dar trûksta ágûdþiø. Taip, kar-tais nuogas kûnas visiðkai koncep-tualiai pateisinamas, yra galimas arnet bûtinas dël precizikos estetiko-je. Taèiau lygiai taip pat galima ap-sieiti ir be jo. Radikalumas kartaisnuþudo niuansus, trapias emocijasir neleidþia iðsiskleisti vaizduotei.Atrodo, labiausiai tai buvo pa-

teisinta lenkø ðokëjo MikolajausMikolajczyko spektaklyje �Lauki-mas�. Nors ið pirmo þvilgsnio þvel-giant � kas gali bûti banaliau uþsielos nuogumo demonstravimà ro-dant nuogà kûnà. Vis dëlto tai su-veikia � aiðkiai matësi net genera-linës repeticijos, kuri buvo skirtaspaudai, metu. Daugybë kitø spek-taklio prasmiø, deja, praplaukë proakis, todël vëliau teko vengti repe-ticijø, kuriose esminiø festivaliokomponentø nelieka.Labai malonu, kai atvaþiuoja il-

gai lauktos, kantriai viliotos þvaigþ-dës ir pateisina visus lûkesèius.Ðveicarø trupë �Alias� su Guilher-me Botelho pristatë premjerà, kuritik dabar pradeda savo naujàjá turøsezonà. �Ðoninis lietus� sukeièiavertikaliø ir horizontaliø ribas, ku-rios tapo savotiðku ðio festivalio

simboliu. Visà valandà trunkantisir në minutei nesiliaujantis ðokëjøsrautas scenoje kuria vis plûstan-èios ir neiðsenkanèios gyvybinësenergijos áspûdá. O beveik perðvie-èiamas spektaklio formos grynumaslengvai suklaidina þiûrovà, besiþa-vintá jos paprastumu. Paprasèiausiveiksmai�bëgimas,kritimas,vos jun-tami rankø ar galvos pasukimai � netokie jau lengvi scenoje, jei siekia-ma ypatingo efekto. Vieno ðokëjosekimas kitu sudaro nenutrûkstamàveiksmo grandinæ, kuri tik akimir-kai stabteli ar vos vos suyra atsira-dus silpnam judesio disonansui. Ðákartà askezë ir energija kuria beveiktransinæ bûsenà. O ji visai puikiaiiðsiverèia ir be prasminiø kirèiø:þmogaus evoliucija, veiksmø gene-zë... Dar vienas patvirtinimas, kadmene giliai pajusta bei puikiai su-konstruota forma pati sukuria ir tu-riná.Visai nesibodëdami �sensoriná

publikos dirginimà�, kaip vienà sa-vo ðokio filosofijos elementø, kon-statuoja ir ispanø trupë �Provisio-nal Danza�. Neþinia, kiek atminty-je iðliks jø spektaklis �Neatsakin-gi�, taèiau faktas � stebint spektak-lá, jo fizinë raiðka kelia didþiausiàmalonumà. Choreografinis pieðinystoks iðskaidytas, kad scenoje suku-ria beveik nesusilieèianèius mikro-pasaulius. Ir tas þiûrovo negebëji-mas vienu þvilgsniu aprëpti visàvaizdà, dalyvauti visame spektak-lyje ið karto, sudaro nenuspëjamu-mo, savotiðkos netekties atmosfe-rà. Nuolat susipinantys veiksmai,trumpi monologai, þymintys gur-maniðkà poþiûrá á pasaulá, atsietos

nuo bendro vaizdo, lyg pasimetu-sios mizanscenos kuria judrumoáspûdá. O ðokio judesiai tarsi iðslys-ta ið kalbos fraziø, vëliau vël á jassugráþta.Labai artimai teatrà su ðokiu sie-

ja jau pernai Kaune vieðëjæs, o ðie-met naujà spektaklá �Partrenktasþvëris� pristatæs Kaselio valstybinisteatras. Johannesas Wielandas � te-atro vadovas ir choreografas � spek-taklius pripildo unikalø pasauliopajautimà þyminèiø formø ir meta-

foromis slapstomos filosofijos.�...atrodo, jog jie (lietuviai � aut.past.) itin mëgsta paslëptà filosofi-næ darbo reikðmæ�, � pastebi meni-ninkas viename interviu ir mëgau-jasi ieðkanèia publika. O jai ið tiesøvis dar svarbiau ne �kaip�, o �kas�yra sakoma. Spektaklio forma ðákartà labai paveikta videofilmo, ku-ris jam suteikia ir erdvinio, ir pra-sminio gylio. Ðokëjai, ðiuo atvejugal labiau veikëjai, á save þvelgiatarsi ið savo paèiø vidaus. Iðgaubtapraeities, dabarties ir ateities visu-ma ágauna beveik apèiuopiamaserdvines ribas. Pasaulis sluoksniuo-jasi, þmoniø pojûèiai skaidosi ir pa-siklysta sprendimuose. Nervingas irirzlus pasaulio sutikimas persimai-ðo su perdëtu ir ásikalbëtu dþiaugs-mingumu. Puikus dviejø ðokëjøEvos Mohnand ir Rya Masono du-etas kuria tikrus ðokio technikos ste-buklus, lydimus Beno Frosto mu-zikos.A.lter S.essio ið Prancûzijos á ðo-

ká eina ið kitos pusës. Ir tai daro kon-cepcijos kûrëjo Fabrice�o Planqu-ette dëka. Pribloðkianèios techno-logijos � kurtinamas garsas ir vib-racijos, lazeriø ðviesos pliûpsniai irpieðiniai � kuria toká áspûdá, kadniekas negalëtø priekaiðtauti dëldirbtinumo. Gyvos technologijos �ne toks jau daþnas reiðkinys. O ðo-

Ðokio vertikalës ir horizontalës20-ajam tarptautiniam modernaus ðokio festivaliui pasibaigus

�Auros� ir Ðv. Kristoforo kamerinio orkestro premjera �Lietaus reminiscencijos/Iðplautas dangus�.

këjai Yoko Higashino telieka sektijomis ir papildyti. Ðaltas ir sunkus,ilgam iðliekantis áspûdis.Trupë �Il Posto� ið Italijos su

saksofonininku ir kompozitoriumiMarco Castelli þadëjo renginá vi-sam miestui. M. Þilinsko dailës ga-lerijos siena tapo vertikalia jø sce-na, todël toks neáprastumas vertënerimauti, ar eksperimentas neuþ-goð kitø, svarbesniø, spektaklioelementø. Tiesà sakant, áspûdis antsienos buvo daug maþiau �alpinis-tinis�, nei galëjome manyti, o fil-muojamo veiksmo projekcija antkitos sienos, kuri vertikalø vaizdàvël vertë á horizontalø, net prano-ko lûkesèius.Festivalio ðeimininkai, ðokio te-

atras �Aura�, ðiais metais festivalápradëjo ir tæsë savo premjeromis. Jøbuvo net dvi. Pirmàjà dienà, talki-nami Ðv. Kristoforo kamerinio or-kestro, pristatë spektaklá �Lietausreminiscencijos / Iðplautas dangus�,kuriam muzikà sukûrë GintarasSamsonas. Choreografë B. Letukai-të spektakliams pasirinko du pa-grindinius principus: koliaþinæstruktûrà ir sàmoningà ðokio beimuzikos jungties nesuderinamumà.Gali bûti, kad bûtent jos ðiek tiekiðblaðkë spektakliø emociná laukà,kuris neteko átaigos, taèiau pateikëdaug ieðkojimø variacijø.O �Auros� ir Ispanijos meninin-

kø duetas dvelktelëjo tikra anarchi-ja. �Spektaklio kûrëjø valia reþisie-riai, scenografai, muzikos kûrëjai,autoriai ir tekstø autoriai iðliekaanonimai�, todël galime ramiai ap-sieiti be papildomø identifikacijø.Apleistame �Lituanikos� fabrikeákurta scena suteikë kûrëjams visið-kà veiksmø laisvæ � jie nesidrovë-dami ja ir pasinaudojo. Spektaklistiesiog lûþo nuo formø, kurios daþ-nai atrodë gana primityvios, ávairo-vës. Gali bûti, kad, kovojant dël so-cialinës teisybës, tai nëra itin svar-bu, taèiau anarchistø protesto akci-ja ir meno reiðkinys galëtø turëti irdidesniø skirtumø. Þenklai ir sim-boliai, jau pabodæ ðtampai (viðtelës,besikapstanèios tarp iðbarstytø pi-nigø banknotø) gal ir suveiktø gat-vëje, taèiau scenoje... Spektaklis �kaip kardinaliø manifestø, atsiðau-kimø ir þaliàjá kapitalizmà iðjuo-kianèiø karikatûrø pilnas laikraðtis.Festivalio vadovë B. Letukaitë,

suprasdama, jog tokia ávairi ir skir-tinga programa negali neþadintidiskusijø ir nekurstyti prieðtaringønuomoniø, kvietë aktyviausiusþiûrovus pokalbiams. Dabar tai netaip jau ir sunku padaryti. Reikiatiesiog uþeiti, o gal susitikti virtua-liai. Dþiugu, kad festivalio koman-da mus visus priima ne tik kaip ly-giaverèius dalyvius, bet ir kaip kû-rëjus. Ir mes visi tikrai vël susitiksi-me kitais metais.

Guilherme Botelho/Alias. �Ðoninis lietus�.

A.lter S.essio. �Netektys. Sluoksniai�.

3

.. 2010 m. rugsëjo 30 � spalio 6 d.,

Nr. 32 (305-746)

Vladas KALVAITIS

ÐvedasnorvegasIðtrauka ið spaudai rengiamo noveliøromano �SRB dienoraðtis�

20-oji diena

Su ðvedu norvegu susiðnekamesavitai, netradiciðkai: ðypsniais,þvilgsniais, mirksniais, gestais, mi-mika. Jis nemoka internacionalinëskalbos, að � në vieno þodþio skan-dinaviðkai.Daþniausiai susitinkame prau-

sykloje. Ðvedas norvegas turðkiasikeletà valandø per dienà. Ir jokiubûdu ne ið beatodairiðkosmeilës sa-vo stambiam, nuodëmingam kûnui.Jis ðiaurietis, pripratæs prie vëses-nio klimato. Barako ðiluma kartaisbûna nepakeliama. Vargðà iðmuðaprakaitas, apsitraukia ðlykðèiai bliz-gia plëvele, putoja, ðunta paþastysir kojos.Ðvedas norvegas pats skurdþiau-

sias kalinys bure. Kalinys elgeta.Visi apdarai palaikiai, suplyðæ. Buð-latas ankðtas, prairæs, iðsipeðiojusivata krinta kuokðtais. Vatinës kel-nës daugelyje vietø pradegintos.Anksèiau jas, matyt, mûvëjo koksnors nevala medkirtys. Veltiniai il-gi it geldos, uþsirietusiomis nosi-mis, su pridygsniuotais papildo-mais padais. Ðimtasiûlës, kartûnokelniø ir palaidinukës, autø, rank-ðluosèio ir muilo jis neturi. Visiemsatvykusiems kaliniams iðduodaminauji drabuþiai. Neabejotinai juosbuvo gavæs ir ðvedas norvegas, bettokiu atveju, lyg maitvanagiai su-uodæ grobá, tarsi ið po þemiø iðdygs-ta lagerio dabitø ðutvë su vieninte-liu pasiûlymu � �machniom� (keis-kimës). Jei atsisakysi �machnutj� �styrinësi pusplikis. O autus, rank-ðluostá ir muilà, be abejo, nuðvilpëilgapirðèiai �urkos� � smulkûs va-giðiai, kurie pasiima viskà, kas nevietoj padëta.Kai ið karcerio priþiûrëtojai nu-

vedë á barakà pasiimti patalynës,Ðamilis ir kiti draugai suruoðë ir, pa-lydovams nematant, ábruko ryðuliu-kà, kuriame jau èia, bure, aptikaudvi poras autø, naujà rankðluostá,pusæ paklodës (gal kam nors pri-reiks!). Stebëtinà jø áþvalgumà irnuovokà patvirtino didþiulis ûkið-ko muilo gabalas. Sukriu siûlu jásupjausèiau á penkias dalis ir kiek-vienà, suvyniojæs paklodës skivy-tu, suslëpiau maiðelyje, èiuþinyjeir pagalvëje. Nesu að ið tø kilniøþmoniø grupës, kuri kitam atiduo-da paskutinius marðkinius, bet arti-mo meilës jausmas dar ne visai ið-blësæs. Palyginæs save su ðvedu nor-vegu, jauèiuosi esàs turèius, Krezas.Sugraibau pagalvëje muilo gaba-

liukà, porà autø, rankðluostá ir pë-dinu á prausyklà, kurioje, plaèiaimostaguodamas rankomis, ðuntan-èias paþastis trina skandinavas. Bru-ku jam atneðtus daiktus ir tikëda-masis, kad iðmoks nors keletà ru-siðkø þodþiø, primygtinai kartoju:� Zdecj � mylo... my-lo...� Zdecj � polotence... po-lo-

ten-ce...�Zdecj � portianki... por-tian-ki...Ðvedas norvegas bando ðiaip,

bando taip � þiojasi, maigo, kruti-na lûpas, deda daug pastangø, betnegali iðtarti në vieno normalausskiemens. Vien tik gailus mykimas,nykus inkðtimas, beviltiðki atodû-siai, o prie viso to � idiotiðka ðyp-sena. Að irgi ðypsausi. Bet manoðypsnys graudus, ogus. Ne ðypsnys,o parodija... Velniai griebtø, gal jøabëcëlëj net tokiø garsø nëra?! Iðkur man þinoti?..Vis dëlto pyktelëjæs bandau jam

paaiðkinti, kad visus ðiuos daiktusreikia akylai saugoti, kuo toliau pa-slëpti nuo grobuoniðkø akiø, nes èiane Ðvedija, ne Norvegija, kur gat-vëje ar prie parduotuvës uþmirðtaslagaminas net apsamanoja, kol at-siranda uþuomarða ðeimininkas.Priblokðtas nesëkmës, nutvylinu

prie savo migio, mintydamas, kadkità kartà reikës griebtis efektyves-nës metodologijos, jei noriu norsmaþumëlæ pramankðtinti rambøðvedo norvego lieþuvá.Panevëþietis stipriai spusteli

petá.� Viskà maèiau... Veltui nëreisi

ið kailio... Jis � kurènebylys!

43-ioji diena

Kartkartëmis dirsteliu á ðvedà nor-vegà. Jis táso kaip ir að, kaip ir dau-gelis, pakauðá árëmæs á sienà, prisi-merkæs, sudëjæs rankas ant krûtinës.Þinoma, kai nemezga. Tas skandi-navas man labai artimas. Neþinaukodël. Galbût tolimoje praeityje kasnors ið proproseneliø turëjo skandi-naviðko kraujo. Paþintis su Skandi-navija prasidëjo prieð deðimtmetá(aiðku � ne akis á aká), kai pirmojegimnazijos klasëje dailutë, nedidu-kë geografijos mokytoja prieð pa-mokà keliø gimnazistø papraðë antvinies, ákaltos virð lentos, pakabin-ti naujutëlaitá Europos þemëlapá.Mes, prikandæ lûpas, spoksojome ájá kaip á nuostabiausià paveikslà.Þaliavo þemumos, tekëjo iðsiraiz-giusios mëlynos upës, geltonavoaukðtumëlës, ðvytëjo kalnynai. Okiek valstybiø! Kiek miestø, paþy-

mëtø didesniais ir maþesniais rutu-liukais! Lietuva visai maþytë, kaippuðies skuja.Mes, vienaukðèiomies-telio vaikiðèiai, net neásivaizdavo-me, kad Europa tokia didelë � nuoUralo kalnø rytuose iki teliûskuo-janèio Atlanto vakaruose, grësmin-go ir banguojanèio, ûkanoto, nelei-dusio �Lituanikai� surasti kelio á sa-vo tëvynæ.Taèiau nei iðsidrabstæs vandeny-

ne Britanijos salynas, nei Pirënø pu-siasalio griozdiðkas, panaðus á ker-pæ gumbas, nei Italijos madingasmoteriðkas aukðtakulnis batas ne-sujaudino taip, kaip Skandinavijospusiasalio lûðies ar ðuns ðuolis nuoÐiaurës aðigalio á Europos vidurá.Neapskaièiavo lûðis savo galimy-biø, pritrûko jëgø, priduso, nusil-po, krito visu svoriu ir prisiglaudënugara prie Atlanto, ámerkusi snu-kutá á Baltijà, taip ir nespëjusi pa-buèiuoti Danijos. Þavëjo ir iki ðioltebeþavi iðsiraitæ lyg unguriai fior-dai, suspausti ið abiejø pusiø stat-menø uolø. Að juos matau. Matauapðviestas uolø virðûnes, sunkø pa-juodusá vandená apaèioje, kur tikretkarèiais ásmunka vienas kitassaulës spinduliø raþas.Miela man ði ðiaurës egzotika.

Mieli jos gyventojai. Ramûs, lëti,taurûs, uþgrûdinti vëjø, pûgø ir ðal-èiø. Dràsûs ir kilnûs savo paprastu-mu, dvasiniu polëkiu, Solveigosmeile, Pjero Giunto, Gestos Berlin-go þmogiðkumu ir nuoðirdumu,Knuto Hamsuno herojø didybe...Kai pasislenku arèiau gultø krað-

to, mûsø þvilgsniai susitinka. Kitskitam mirktelim, nusiðypsom. Norsjis visiðkai negirdi, bet kai kà, su-prantama, nesàmoningai iðmano pa-mokymø perëmë. Rankðluosèio nie-kur nepalieka. Vaikðto, guli ir mie-ga persimetæs já per sprandà. Kaipðalikà. Pamëgink truktelti � iðkartpajusi jo plaðtakos jëgà. Bet gar-dþiausiai prunkðèiau pirtyje. Muilogabaliukà saugo kaip savo aká. Ða-lia rëèkos nepasidës. Uþsikiða uþglaudþiø, kad kas nors nenuðvilptø.Ávairiausio plauko nenaudëliai ið jotyèiojasi, dergia, vadina nevala,kuoktelëjusiu meðkinu, o didþiau-sios paniekos ir apkalbø susilaukiajo pomëgis ardyti narplionæ, o pas-kui �gimdyti� mezginá ið naujo. Kaikurie paðaipiai juokdamiesi numetajam suneðiotas vilnones kojines, ða-likus ar pirðtines. Jis viskà iðskalbia,iðdþiovina prie krosnies. Dël tomez-ginys kaskart vis ilgëja. Kaskart viskitokie raðtai, ornamentai.

Lageryje, o ypaè bure, visiemsne pyragai, bet jam � kurèneby-liui � neduok, Dieve!

82-oji diena

Ið pat ryto priþiûrëtojas ilgai irnemokðiðkai aiðkino ðvedui norve-gui, kad susirinktø savomantà, pas-kutiná numegztà megztiná ir visa ki-ta, nes jo laukia nauja gyvenamojivieta! Nepasakë, kur, bet kelionëgali bûti ilga. Skandinavas ðito ne-suprato, bet nusiðypsojo, kai priþiû-rëtojas tà patá iðklojo latviui nuoRundalës ir man. Tik daug trum-piau. Mudu � ne kurènebyliai.

84-oji diena

Vidunaktis. Gilus. Bedugnis.Juodo aksomo dangaus kupolas

þviguliuoja neregëtu ryðkumu irprielankumu.Vangiai pradëjæs nakties kelià,

mieguistas, neprasimirksëjæsmënu-lis þioplai uþkliuvo uþ aðtrios, ap-ledëjusios uolos briaunos ir skiloperpus. Gruoblëta nuolauþa, pana-ði á dvirankio pjûklo dantis, ðvytë-dama ir vartaliodamasi nugarmëjoþemyn, o jis, iðsigandæs ir sutrikæs,ðoktelëjo á virðø ir pakliuvæs þvaigþ-dþiø tirðtin dairosi á ðalis, sniegynøplatumose, kalnø griovose ir ádu-bose, ðachtø statiniø uþkaboriuoseieðkodamas savo antros pusës. Ret-karèiais dirsteli á mûsø trejetà � sto-tingà kresnà latvá, ðvedà norvegà irmane, lydimus maþakalbio, retapë-dþio Kniubio, niekur niekada ne-skubanèio priþiûrëtojo.Prie tryliktos ðachtos angliaka-

siø barako Kniubis mosteli rankalatviui, o mums, ðvedui norvegui irman, kinkteli galva: palûkëkite èia,kol apgyvendinsiu ðità gyvà mo-numentà. Pasuka pusnyse prakastusiauru taku ir dingsta.Mes stovime vienas prieð kità, se-

nu áproèiu þiûrime kits kitam á akisir ðypsomës, pats laikas atsisveikin-ti. Ðvedas norvegas priglaudþia ran-kà prie krûtinës ir linkteli. Linkteliuir að. Ið mudviejø rankø iðkrinta pa-talynës ryðuliai. Á mus ásistebeilijavis dar nuo patirtos nelaimës neatsi-gavæsmënulis, irmes, nevalingai pa-veikti jo þvilgsnio, puolam kits ki-tam á glëbá. Ðvedas norvegas spau-dþia mane savo letenomis taip tvir-tai, kad trata kaulai, o að, ábedæs gal-và á jo krûtinæ, jauèiuosi tarsi glaus-èiausi ne prie jo, o prie kaþkokiogauruoto meðkino, ir ne tik prie jovieno, o prie viso � á lûðá ar ðuná pa-naðaus � Skandinavijos pusiasalio.Mënulis susiraukia, prisimerkia, tarsinorëdamas perspëti � vyrai, baikitjuokus, dar kas nors pamatys, ir jûsøemocijos gali bûti klaidingai supras-tos, be to, ar girdite, uþsitrenkë bara-ko durys ir sucypë sniegas... Girdi-me, girdime, viskà girdime, kur èianegirdësi. Èiumpame ryðulius, o aðdar ir savo aplamdytà kepuræ, kurinukrito, nublokðta apþëlusio ðvedonorvego smakro.Kinkuojame toliau á patá atkam-

piausià lagerio kraðtà ir sustojameprie kampinio, paskutinëje eilëje ávëpûtinius ásmukusio barako. Kniu-bis dëbteli á mane, að suprantu, jogðitame pastate prasidës naujas gy-venimo lageryje tarpsnis.� Eik! � pirmà kartà prabyla pri-

þiûrëtojas. � Susirask brigadininkàSlavinà.Linkteliu ðvedui norvegui ir nu-

styrinu. Ádomu, kur já dës? Á kokiàkolonà, kokià brigadà palydësKniubis? Ant laipteliø sustoju, at-sisuku. Dvi juodos, mënulio ap-

ðviestos figûros linguoja lageriocentro link...Tomis dviem lëtai judanèiomis

figûromis ir durø, kurias tuoj pra-versiu, girgþdesiu bûtø galima SRBdienoraðtá ir baigti, bet...Bet dar tik ankstyvi iðryèiai, die-

na toli graþu neprasidëjusi, tad jau-èiuosi skolingas ir noriu ið ateitiespasiskolinti vienà pusdiená, glau-dþiai susietà su ðita naktimi, ðituodaug kà maèiusiu mënuliu...

85-oji diena

Apie ðvedà norvegà niekas nie-ko daugiau negirdëjo. Prapuolë lygá vandená. Tikriausiai dar tà paèiànaktá slapta kaþkur iðgabeno...Po Stalino mirties, pavasariop,

balandþio mënesio pradþios anks-tyvà rytà, vos áëjus á devintos ðach-tos teritorijà, tarsi netyèia prie ðo-no prigludo kaþkoks nepaþástamaskalinys ir kyðtelëjo rankà á buðlatokiðenæ. Kà jis tikëjosi rasti � neþi-nau. Bet dingo kaip kamparas, mannet nespëjus prasiþioti, jog duonosdaviná pietums, kaip ir visi kiti, sle-piu uþantyje, o brangenybiø su sa-vimi nesineðioju, palieku barakespintelës stalèiuje, jei nori, ateik �dovanosiu...Per pietø pertraukà ásmukau á

uolienos atrinkimo galerijà ir atsi-sëdau ant trinkos prie ðilto radiato-riaus. Nepaisydamas nei sunkausoro, nei amþinai tvyranèiø dulkiø,kurias suvalgai drauge su duona.Prisiminiau nereikðmingà rytmeèioepizodëlá ir nevalingai brûkðtelë-jau per kiðenæ. Kaþkas yra. Gal ða-pelis? Gal medþio atskala, panaði ádegtukà? Iðtraukiau kietai suvynio-tà popieriaus ritinëlá. Vos kelios ei-lutës paraðytos cheminiu raðalu,graþia lygia raðysena, tik ne visaitaisyklinga rusø kalba:�Myla smylena, portianki snoce-

na, a polotenca visit u minia na sa-myj posiotnyjmesto.Use vesna. Sly-su pojut ptisa, svetit luna. A ja jej igavarit. Ty smatry ulybis drugu, kakulybalasi tu nosiu i peredavaj spaci-bo. Pust budit teplo jemy na serse.�(Muilas sumuilintas, autai suneðio-ti, o rankðluostis kabo paèioj pagar-biausioj vietoj. Jau pavasaris. Gir-dþiu, gieda paukðèiai, ðvieèia më-nulis. O að jam ir sakau, tu þiûrëk,nusiðypsok draugui, kaip ðypsojo-mës tà naktá, ir perduok jam aèiû.Tegul jam bûna ðilta krûtinëje.)Ir viskas. Daugiau nieko. Nei pa-

raðo, nei adreso, nei antspaudo.Skaitau dar kartà, dar kartà ir imu

kvatoti. O kadangi aplink tuðèia, tikguminë juosta, tik dulkës ir að, kva-toju kaip pusprotis. Nesibaiminda-mas ir nesivarþydamas.�Ak tu, apgavike! Ak tu, ðunie!

Ak tu, lûðie! Ak tu, gauruotas mil-þine! Ak tu, Skandinavijos pusia-sali! Oi, oi, oi! Kaip tu visus apmo-vei?! Visus tarybinius pinkertonus,holmsus ir zorges! Kaip juos ve-dþiojai uþ nosies? Apvyniojai ap-link pirðtà kaip didþiausius mul-kius. Ak tu, ðvede norvege!�Ir vël leipstu ið juoko, draskyda-

mas á maþiausius skutelius dryþelápopieriaus, trypiu juos kojomis, kolpavirsta dulkëmis. O kas tu toks iðtikrøjø esi � taip ir neþinau: ðvedasar norvegas?Argi tai svarbu?!Klau-sykis, kad ir kas tu bûtum: �Tebû-nie ir tau lengva ir ðilta krûtinëje�...Ar girdi tu mane?Ti-kiuo-si...

Graþinos Viktorijos PETROÐIENËSnuotrauka

4

. 2010 m. rugsëjo 30 � spalio 6 d., Nr. 32 (305-746)KAUKOLAIPTAI

Vidmantas GUDAS

Paskutinis veiksmo filmø herojus

paskiepytas sniego vakcinosiðmokytas tyliai iðeitianksèiau nei pasibaigia kinasir ima dievop kilti raidëseinu per paþliugusá vilniøo sniego tûtelës á veidàlyg maltø kas dieviðkom girnomeinu ir pats sau neatleidþiuuþ tai kad gyvenimas tikrasuþ tai kad ne filmo herojus

vësinantis ðonkaulius ginklasðávakar ir vël neiððovë

Paskutinë pasaka

diena nyki. ir pats ðiek tiek apspangæsstebiu, kaip lapà prievartauja vëjas.ir tabaluoja kojos pro atvertà langà �pro já iðkrito cino kareivëlis.iðkrito � na ir kas? tokiø juk fronteseniau kasdien prikrisdavo bekojø...pakreipèiau galvà, betgi horizontastada nubrëþtø ribà �þemë � rojus�.jà brëþia ir dabar, taèiau ápratonekreipti akys dëmesio á tai,tik formas debesø (þalèiai, piratai)tinklainë atpaþásta dar lengvai.taip debesuota, kad, atrodo, liestasdangus kreivais ir raðaluotais pirðtais,kieme supynës pasûpuoja niekàir girdisi, kaip gervës toly girgþda.diena nyki ir nykios visos mintys,jø vëjo þaismas niekaip neiðblaðko.toks paikas noras priekin pasislinkti

ir paskutinëj pasakoj padëti taðkà.

Paskutinis susitikimas

ið ledinës nakties á rytàsinusoidþiø klampinanèiais vingiaiskeliavau pats savæs pasitiktiprie vitrinos kurioj atsispindimano palto praplyðus rankovëir nuo sàþinës trupantis tinkassu viltim kad dar nenusiðovëliûdnas atvaizdas ten uþrakintas

per senamiesèio venas ritmingaiuþsikrëtæs savim leukocitaslink vitrinos kurioj atsispindipasiklydæs pamiðæs tas kitasir maèiau kad dar nenusiðovëmano atvaizdas ten uþrakintasað ðypsojaus ir jis man ðypsojokai pasiûliau jam savàjá ginklà

Paskutinis paburnojimas dievop

valtyje sëdi dievasþuvys visai nekimbaðvyti ir dugnà siekiamasalu tapæs nimbas

vëjas kedena þilægomurá vynas glostovieðpats matuoja gyláupæ perskelia mostu

upës dugne karosasþiûri akis iðpûtæsvirpa tarytum skrostøvieðpats seilëtom lûpom�����������

ðitaip nuo amþiø pradþiosþemëje nieko naujonegirdi vaikø maldos

tëvas atostogauja

Paskutinis praðymas pakartoti

nepailstanèios priemiesèio gatvësðaknimis susikibæ þibintailaka ðunys ið balø vienatvæpeteliðkëms plasnojant á mirtáir tarytum iðsigaubia laikas

rodos vieðpats prieð kirpdamas þirklëmdar pasvarsto minutæ gal reikiatavæs kadre gyvenimo filmo

mintyse papraðai � �dublis antras�laka ðunys ið balø vienatvæir taip gera darkart iðgyventi

ðûvio garsà nutildantá gatvæ

Paskutinë kelionë. Koma

pasiklydau nemoku iðtrûkt labirintai pertankûs

o ið samanom serganèiø sienø vis tiesiasirankos

trûksta oro baisu iðsiþiot nes spranginane vëjas

tai mëgina per burnà patekti vidunpamirðtieji

tie kuriuos laiko siûlai uþadë apdangstërytojais

neðini vaizdiniais jie apspinta aplinkuiropoja

ir ið naujo matau visa tai kà seniausiaipamirðæs

atminties trupiniai lyg ið dugno pakylapavirðiun

Narcizo FREIMANO nuotrauka

ant supyniø mergaitë akmuo jai atðokæs á kaktànuo þaidimø aikðtelës iðmokë daugiau

nepraðnektisenas kiemsargis girtas ir velkantis skirdu-sià ðluotàjo sprendimas pavirst ðviestuvu ir ðiek tiekpasiûbuoti

ir galybë kitø vis kartojanèiø �pameni buvo�jø balsai vaizdiniai lyg pagreitintas filmas

vis srûvapro akis pro ausis ir beprotiðkas noras

suklyktibet nesiveria lûpos në garso iðleist nepavyksta�������������������

pasiklydau nemoku iðtrûkt labirintaiper tankûs

o ið samanom serganèiø sienø vis tiesiasirankos

trûksta oro baisu þengti þingsná nuklystne ton pusën

nes tik ðitiek pakaktø daugiau niekadanepabusti

Paskutinis nesusipratimas

sustoja adata tarpubëgy plokðtelësnëra keleiviø bet vis viena rëkiaprikimæs balsas ákyriai �á kelià�á kelià kelià kelià daugiau nieko

ðtai dvi paras jau nerandu to keliotapetai keitë odà pieðiniai iðnykonëra marðruto tiktai galvà skeliair tvinksi smilkiniuos kirtikliai

pieðiu takus ant kilimo peiliukaisjokiø keliø vien kraujo pirðtø brydësir netikëtai sumanioji stukt tik �apgavo ausys ir todël suklydau����������������

tad parai treèiai lipant ið suknelësuþ lango peteliðkëms ðokant valsàað su garsiakalbiais ðnabþdu �já kelia�virve keliu save kol dingsta garsas

Autoriaus asmeninioarchyvo nuotrauka

5

. 2010 m. rugsëjo 30 � spalio 6 d., Nr. 32 (305-746) KAUKOLAIPTAI

***

Daþnai irzliai mestelima: kodël intelektualai, kultûros þmonës tyli?!Bet juk jie netyli. Yra kitaip � (pseudo)liberalioje visuomenëje kritika priimama tiktai

kaip �dar viena nuomonë�. Kitaip sakant, kone kaip eilinis ðou elementas. Po to netgiglobëjiðkai patapðnojama per petá � gerà kankanà tu èia suskëlei...Ðiurpukas nupurto � vien barikadinë, riauðinë kritika priimama rimtai, á jà reaguojama.Visa kita � pramoga.Vergø choras ið operos �Pats tu durnas�.

***

Netgi sapnas nëra tikras, kad mes esame tikri.Netgi sapnas � tas ypatingas màstymo bûdas.Poezija prisijaukino ðá màstymà. Taèiau, garbë jai, nevirto sapnu.Tai bûtø tas pat, kaip prisiriðti prie vietos, kurioje mokaisi neprisiriðimo meno.

cave canem

TIKRUMO PAIEÐKOSPetras VENCLOVAS

Lina Navickaitë debiutavo prieð trejetà me-tø miniatiûrø ir poezijos knyga �Praþydintivëjà�. Pirmosios jaunø autoriø knygos vis daratkreipia kritikø dëmesá, vienaip ar kitaip ver-tinamos, kartkartëmis mëginama prognozuo-ti, kur link pasuks pradedantis kûrëjas. Debiu-tinë Linos knyga, regis, liko nepastebëta: tikviena Agnës Rugienës recenzija �Literatûrojeir mene�. Turiu prisipaþinti, kad ir man nete-ko jos skaityti, bet L. Navickaitæ ðiek tiek pa-þástu ið �Nemune� spausdinamø esë.Pastaruojumetu daug þurnalistø (ypaè þur-

nalisèiø) iðleidþia ávairaus pobûdþio knygø,tad ir L. Navickaitës romanà �Saulëgráþa�*imu á rankas gana nepatikliai: ar tai nebusdar vienas pusiau autobiografinis, dienorað-tinis kûrinys arba beletrizuotø laiðkø rinki-nys? Pradedu átarti, kad tokià knygà gali pa-raðyti bet kas: kasdienis teksto pildymas, po-jûèiø ir ðiokiø tokiø minteliø raizgymas, eks-hibicionistinë saviraiðka, þurnalistinis gebë-jimas raðyti, þargono ir sekso druskos sauja,poviðkas anglicizmø bei populiariø dainø pa-vadinimø pabarstymas � ir taip, kol pasiekiromano apimtá.Perskaièius �Saulëgráþà�, áspûdis kitoks: ra-

ðyta ilgai, stropiai, rimtai, pamàstant, planin-gai, þinant, kaip ir ko siekti, kaip parodyti ra-ðymo kultûrà ir intelektualiná lygá. Tai ne vientik meilës linijos iðdëstymas ir beatodairiðkasveiksmo ginimas á prieká. Greièiau, atvirkð-èiai � lëtas, neryðkus, daiktais nutrûkstantissiuþetas, daug psichologizuoto pasakojimo,gamtos vaizdø, atidaus ásiþiûrëjimo á aplinkà,ámikropasaulá, dëmesys detalëms, simboliams,metaforoms. Taèiau neiðvengta ir popkultû-ros átakos (norëjau rasti þenklø, kad ji ironi-zuojama, bet, deja, neradau), sentimentalokøgaidø, �uþsiþaidimo� eseistinio raðymo gali-mybëmis, panaðiø bûsenø kartojimo bei ne-motyvuoto iðtæstumo.Romano veiksmo laikas � viena pagrindi-

nës veikëjos Simonos vasara, bet prisimini-mais ir ankstesniø ávykiø atpasakojimais ið-plëstas per daugelá metø: pradedant soviet-meèio vaikyste, baigiant pirmuoju nepriklau-somosLietuvos deðimtmeèiu, kaimergina stu-dijuoja ir dirba þurnaliste laikraðtyje. Laikoþenklø nedaug: �Lietuvos katalikø Baþnyèioskronikos� platinimas, krata Gervënupyje, Si-monos draugo Sauliaus sulaikymas ir apklau-sa KGB; nepriklausomos Lietuvos atkûrimasneakcentuojamas, regis, suvokiamas kaip sa-vaime suprantamas dalykas; jis niekaip nepa-veikia introvertiðkos pagrindinës veikëjos as-menybës. Simonà kur kas labiau domina ir jau-dina bûtiðkieji dalykai: laikas, likimas, meilë,mirtis, kûryba, gyvenimo tikrumas ir iliuzið-kumas, sapniðkumas, vienatvë ir liûdesys.Kûrinio aplinka gana niûri: tamsa, rûkai,

miglos, ðeðëliai, debesys, máslingi paukðèiai,

nepaaiðkinami sutapimai, blogos nuojautos,aliuzijos á mitø ir pasakø poetikà. Pagrindinëveikëja mëgina ið viso to iðsprûsti, ieðko tik-rumo, vidinës dermës. Taèiau jai sekasi ganasunkiai: �Dailininkë ásitempusi þiûrëjo á aky-se virpanèius, ðviesa pulsuojanèius atspin-dþius � tuoj tuoj perplyð uþmarðties marðka, irji iðvys. Þûtbût þengë paklydëlës minties pëd-sakais. Aliuzijø ir nuojautø kûlgrindom. Brau-damasi pro brûzgynus, rizikuodama nugarmëtinuo skardþiø. Taèiau jau ðirdis kartojo tolimà,neriðlø pirmapradá taktà, nubudusá vaizdø irformø ritmà. Dar kiek, ir atgis paveiksluosesustingæ mitai. Suþinos, kas atëmë jos paliki-mà, jos karalystæ, kodël suduþo lieptai, uþgriu-vo bekraðèiai rûkai...� (p. 105)Pacitavau ilgesná fragmentà, kartu norëda-

mas parodyti ir L. Navickaitës stiliaus ypatu-mus. Bet apie juos ðiek tiek vëliau.Kompoziciðkai romanas suræstas tvirtai:

nuosekliai pasakojama apie dabartá, á jà áter-piant praeities ávykius. Tai daþnas ðiuolaiki-niø prozininkø pasakojimo bûdas: asociacijøsukelti prisiminimai, kurie padeda glausta for-ma nuðviesti veikëjø gyvenimà, stumtelëti áprieká veiksmà. Bet Linai neþinia kodël pri-reikë Lotynø Amerikos kino serialø, vadina-møjø �muilo operø�, schemos: Simonà po ava-rijos iðtikusi amnezija � ji visiðkai neprisime-na Sauliaus, jø meilës istorijos. Keista, taèiaukiti þmonës ir ávykiai jos atmintyje iðlikæ: uþ-guita mirusi motina, alkoholikas tëvas, sesuoDovilë, senasis mokytojas, kurá ji vadina se-neliu, nes tikrø seneliø neturi.Beveik visas kûrinys skirtas anksèiau my-

lëto Sauliaus atpaþinimo istorijai ir su tuo su-sijusioms mintims ir emocijoms. Prieð devy-nerius metus architektas Saulius skatino Si-monà studijuoti dailæ, pranaðavo jai perspek-tyvià ateitá. Po motinos mirties ir avarijos Si-ma pasirinko jai nuobodþià þurnalistikà ir bo-dëdamasi dirba laikraðtyje. Mergina jauèia,kad tikrasis jos paðaukimas vis dëlto yra dai-lë, nes, tapydama paveikslus, ji geriau paþástasave, patiria tikro gyvenimo skoná, priartëjaprie bûties másliø suvokimo. Taèiau dalinisatminties praradimas ir inercija stumia Simo-nà á áprastà buities kelià: mergina susiþieda-vusi su energingu verslininku Gedu, jø vestu-viø diena nepaliaujamai artëja, jaunikis ren-giasi pirkti prabangø namà, o Simona pasi-klydusi blaðkosi savo jausmuose, noruose irpaþaduose.Tikrovë romane ið esmësmatoma svarbiau-

sios veikëjos akimis, jauèiama ir suvokiamaper josmàstymo prizmæ.Autorës ir herojës na-ratyvas beveik sutampa; nemaþos apimties kû-rinyje turbût nëra në vieno epizodo, kuriamenedalyvautø Sima. Galima sakyti, kad kûrinásudaro vieno pagrindinio personaþo gyveni-mo, minèiø, jausmø, potyriø ir poþiûriø iðklo-tinë. Þinoma, ámanomas ir toks romano va-riantas, bet atsiranda suvienodëjimo ir susmul-

këjimo pavojus, kiti veikëjai skleidþiasi tikper centrinio personaþo suvokimà, neágyja tei-sës savarankiðkai egzistuoti.Baigæs skaityti �Saulëgráþà�, pasidþiau-

giau, kad nepasitvirtino nuogàstavimai dël�muilo operoms� bûdingo happy end�o: kûri-nys baigiamas simboliðkai ir gana máslingai:Simona, tarsi koks Astridos Lindgren veikëjas,iðskrenda ant þuvëdros nugaros á neþinià � gal-bût á þinojimà ir vaikystæ, o gal ir á mirtá. Nes�... ir pats paskutinis regesys � á jà atsigræþæsnenutapomø bruoþø veidas � it nesamas daik-tas paskæsta gelmiø gelmëje.� (p. 172)Simona � intelektuali asmenybë, ieðkanti

savo tapatybës, tikrosios savæs; jos màstymas,poþiûris á klasikines vertybes, á þmoniø tarpu-savio santykius grindþiamas pagarba, atidu-mu, tolerancija ir garbës kodeksu. Gal tik ves-tuvinës suknelës matavimo epizode merginaneiðtveria ir pasiduoda netramdomam ánirðiui.Netgi miesèioniðkà ir banalø savo suþadëtináGedà ji gerbia, nenori jo áþeisti, áskaudinti,iðduoti. Sima ðiek tiek kritiðkesnë bendradar-biams (Gyèiui, Jolantai, Vaidai), taèiau jos iro-nija ðvelni ir korektiðka. Ji kartkartëmis pra-randa laiko nuovokà, patenka á transà ir pasi-duoda jam: tarkim, ankstyvà Joniniø rytà prieeþero sutikusi á burtininkæ panaðià kupoliau-tojà, kuri, regis, murma pagoniðkas maldas iruþkalbëjimus, mergina pasijunta esanti siur-realistinio filmo herojë. Arba epizodas baþny-èioje, klausantis grigaliðkojo choralo, kai Si-monai pasivaidena, kad ji suvokia amþinybæ:�Be jokiø slenksèiø ir vingiø. Atokiai nuo lai-ko, dþiaugsmo ir sopulio (...) Jokiø netikëtu-mø. Jokiø dramø.Viskas jau yra.Yra, kaip yra.Reikia tik nueiti kelià.� (p. 76) Tokiø pagrin-dinës veikëjos panirimø á estetizuotà tikroværomane gana daug, bet autorei ne visada pasi-seka iðvengti dirbtinumo ir tuðtoko þodiniospindesio.Kaip jau sakiau, knygoje vyrauja Simonos

asmenybë. Á jà lygiuotis mëgina epizodinisveikëjas Ignas � klajûnas, Rytø iðminties þi-novas � ir buvæs merginos mylimasis Saulius,ðiuo metu dirbàs pramoginiø renginiø organi-zatoriumi. Jis nepanaðus á popso kultûros at-stovus, nors yra graþus, vyriðkas, iðraiðkingøakiø. Þinoma, inteligentiðkas ir dvasingas. KaiSima já sutiko, jos �siela prisipildë gyvenimodþiaugsmo ir aistros. O vis dëlto kartais Simo-na manydavo, kad geriau niekada Sauliaus ne-bûtø sutikusi. Iðsigàsdavo, kad pati siela já ið-spinduliavo, rodës, Saulius neatsiejamas nuomenkiausio jos dvasios ir kûnovirpesio.� (p. 89)Kadangi Saulius matomas Simonos akimis,tad jo paveikslas, suprantama, suromantintasir supoetintas, gal net sentimentaliai sukilnin-tas. Kantrus, neskubantis, tolerantiðkas � ne-labai panaðus á ðiuolaikiná vyriðká, nors jobiografija gana vingiuota: susituokæs, turi sû-nø, skyrësi ir vël vedë tà paèià moterá, nes jostëvai jam padëjo iðtrûkti ið KGB þabangø.

Didelæ átakà dvasiniam Simonos brendi-mui padarë senasis mokytojas, motinos ko-lega lituanistas. Tikras prieðkario inteligen-tas, nors gyvena sovietmeèiu. Nepajudina-mas idealistas. Tyromis kaip Jëzaus akimis,vedasi maþà Simutæ á baþnyèià, pratina su-prasti gamtà, mirtá, moko, kaip artëti prie Die-vo. L. Navickaitë taip suformulavo ðio senoherojaus credo: �Þmogus, (...) kad ir nesu-vokdamas, neþinodamas ar nenorëdamas, beperstojo renka savo dvasios kosme iðblaðky-tà suduþusá Dievo paveikslà. Iðbarsto ir vëlpo ðipulëlá dëlioja. Tai nesibaigianti bûtiesmeditacija, kiekvieno mûsø nenutrûkstamamalda.� (p. 79) Senojo mokytojo paveikslasturbût ðviesiausias visame L. Navickaitës ro-mane: þmogus, gyvenàs kitiems, daugiauduodàs nei imàs. �Ðis iðmintingas, doras þmo-gus atstojo senelá, tëvà, mokytojà, kartais netmotinà.� (p. 40)Romano autorë Simonos motinà vaizduo-

ja keliais ðykðèiais potëpiais: pilkais drabu-þiais, tyli nepastebima pelytë, iki iðnaktø pa-linkusi prie krûvelës sàsiuviniø; vargai irnuoskaudos jai uþaugino storà kiautà, ið ku-rio beveik neiðlásdavo. Tiesa, retkarèiais jineiðtverdavo ir pratrûkdavo: �Springdamaaðaromis koneveikdavo já (tëvà � P. V.) dëlsavo sudirbto, suësto, sugriauto gyvenimo.Bet retai. Metams bëgant vis reèiau.� (p. 39)Ji ir mirðta tyliai, ramiai, nereikalaudama ypa-tingo dëmesio, Klinikose lankoma tik duk-ters Simonos.Þymiai spalvingesnis pagrindinës veikë-

jos tëvas. Ðiuolaikiniai jaunieji prozininkai,galima sakyti, sukûrë naujà socialiná tipà,kokio nebuvo anksèiau � prasigërusá bena-má, þargonu vadinamà �bomþu�. Tai lauki-nio kapitalizmo parblokðtas þmogus, nu-grimzdæs á gyvenimo dugnà ir nerodàs jo-kiø pastangø atsistoti ant kojø. Tiesa, Si-monos tëvas dar nëra benamis, turi ðiokiustokius apleistus, apkuistus namus, taèiaudaþniausiai guli lovoje ir èiulpia ið buteliodegtinæ. Buvæs gabus muzikantas, grojæsrestoranuose, bet ájunkæs á alkoholá ir pa-maþu degradavæs iki �bomþo� lygio.Atskirai romane bûtø galima nagrinëti lai-

ko: dabar ir tada, � erdvës: èia ir ten, � áma-nomybës: yra ir galëtø bûti, � uþmarðties irþinojimo temas, vabalo ir paukðèio simbo-lius, ëjimo uþburtu ratu ir nesaties, iðnykimometaforas. Ir dar daugelá dalykø, kurie, manomanymu, tikrai verti jaunø, turinèiø atitin-kamà kompetencijà kritikø arba literatûrolo-gø dëmesio.Baigdamas norëèiau tarti kelis þodþius

apie L. Navickaitës kalbos stiliø. Jis grakð-tus, taisyklingas, sklandus, talpus, kartaisgal net sterilus: o tai kenkia sakinio gyvy-bei. Autorë retsykiais pavartoja koká neápras-tà þodá arba paèios sukurtà naujadarà, betvis dëlto stilius iðlieka puoðnus, iðdailintas,pretenduojantis á intelektualumà, nors tamne visada pakanka prasminio svorio. Lina,regis, nesibaido ir banaliø posakiø, nes tur-bût dar nesuranda savarankiðkø atitikmenø,galinèiø apibûdinti aukðtos átampos bûse-nas. Kai kurie sakiniai labiau tiktø poetiniam,o ne proziniam tekstui: galbût atsiliepia po-etës ir miniatiûrø autorës patirtis: �Tikëjimasyra spàstai � anksèiau ar vëliau ákrinti á vie-natvæ, tolygià kapo duobei.� (p. 106) Yraabstrakèiø, pernelyg groþiniø, barokiðkø sa-kiniø su daugeliu banalokø paþymimøjø þo-dþiø, kurie uþtemdo mintá, suvelia pasako-jimo logikà. Bet ðtai sakinys, kurá norëèiauparaðyti ir að: �Pasaulis jà vël norëjo iðmirk-èioti kaip krislà ið akies.� (p. 130)

* Lina Navickaitë, Saulëgráþa. � Kaunas,�Nemunas�, 2009.

6

. 2010 m. rugsëjo 30 � spalio 6 d., Nr. 32 (305-746)KAUKOLAIPTAI

Á Briuselá � su poetaisVieno ákvëpio tekstas

GediminasGRIÐKEVIÈIUS

Stebëdamas visà Blogá,Nematau nieko BLOGA.

I.

Kad kiek � á Briuselá bûèiau ið-skridæs be Kunèino ir Ðirvio. Nuodë-më! 1991 09 02 Palangoje, lesinantRonþëje antis ir girsnojant kavà, sa-vo knygoje �Atidëtas rugsëjis� Jur-gis áraðë: �Gediminui � linkëdamasniekad nieko neatidëti, rugsëjo ypa-tingai � Jurgis.�Kai per tris rugsëjo ryto valandas

ið Palangos Vilniø pasivijæs mikriu-kas Geleþinkelio stoties prieigosepravërëdureles �romieèiams��Gied-rei ir Alfukui, Palangoje jau buvusiobièiulio Marijaus kvietimu po skau-dþiai svaigaus kurortinio vasaros se-zono�Pajûriovëtroje� skrendantiemsatsipûsti Italijon, mes, vieno miestu-ko vaikai, deðimtmetá nesimatæ, visàtà laikà lyg darþelinukai vienas perkità aptaræ euroratukuose iki Vil-niaus, nûnai sutrikome.� Linkëjimai popieþiui, bet ne ði-

tam � anam, � ðaukiau ákandin Alfu-kui, greta kurio atsirito ir jo linksmo-ji baltaplaukë.Að visai uþsimirðau: kai, perðokus

tiltà á Þvërynà,mikriuko ratai ásispyrëá Kæstuèio gatvës grindis, tik iðlipæspasigedau savo kelionkrepðio, kuria-me, be man þmonos ádëtø naujø ðle-peèiø (nieko, nieko, apsiausi vieðbu-tyje�kojospailsës!�), sugrybautøstik-lainiø Vilniaus laikraðtininkams, ra-miai sûpavosi ir paèiø man dovano-tos Kunèino, taip pat Ðirvio knygos.Vos nesustaugiau, bet nesutrikau: kolmikriuko posûkio þibintuvëliai stai-pësi prieðais raudonà, greta cerkvësstovintá ðviesoforà, að Jamaikos staje-rio ðuoliais prisivijau per pusantroðimto metrø nuo manæs nutolusià ra-tuotà metalinæ dëþæ ir voþtelëjau á du-reles � syká, du, tris, deðimt...� Kunèinà, Ðirvá atiduok! � rëkiau

visa gerkle. � Ba-ga-þà!� Ið kur man þinoti, kà koks idio-

tas pamirðta? � tûþtelëjæs plikis irgiþaibiðkai atsidûrë prie uþpakaliniødureliø, iðrovë ið krûvos mano ba-gaþà � �te�, ir vël þaibu ðokosi uþvairo ��bliat, þalia, � uþpisai, tëvai,tu mane!..�BliatnirðosmûsøLietuvos kasdie-

nybëje daþnesnës negu vaivorykðtës.Gerai, kad papildams nepasiûlë á

snuká.Tempas � triukðmas � tempas �

triukðmas � erzatys � þmoniø, maði-nø lava, reklamos, bankø, sàskaitøgarsalaðiai, lyg senatvës prievartabrukami svetimi protezai. Agresyvusegoizmas. Prostamoliniai protai visdar gaili Sovietø imperijos. Uþgau-lus psichofonas, pilnas bëganèiø be-meiliø tualetø ir iðderintø pianinø.Vi-sus baigia iðvibruoti vienodai godþiaipavydus, oralià moralæ spinduliuo-jantis buvusio �narodo� urzgimas dëlgreitø milijonø: �Jiems nereikia,jiems NIEKO nereikia � nei eilërað-èiø, knygø, jausmø, jie Gyvenimàdrasko ir keikia, ir apkurtæ dël sveti-mø...� Kapitalistëjantys lietuviai.Dar niekada istorijoje Lietuva ne-

buvo ðitokia soti ir graþiaipasirëdþiu-si, betgi tik paukðèiui uþtenka vienøplunksnø. Lietuviui � maþa. Todëlsavi savyje � nesavi.Bet jie pamirðta, kad visi pini-

gai � vergø drabuþiais. Vis tiek kas-dien kaunasi dël mikrobø �

Kur tik pinigëliai,Ten draugø neliko

Nei tarp komunistø,Nei tarp katalikø.

Apetitai didesni uþ grabà. Vienivagia, kiti � pavydi.Nusiraminæs ir smagus, kad Kun-

èinas, Ðirvys ir að vël einame Vilniu-mi sykiu, kaip pûkà vilkau kelion-krepðá ir paaugliðkai vëplinëjau potebesavà,Kelmëje, Ðaukënuose ir Pa-langoje daþnai sapnuotà Þvërynà.Birutës 40.Stebuklingai atrastusvais-tus Naktinëje sanatorijoje. Èia ir Ku-lautuvoje pasveikau.Ar tebesavà... po trisdeðimt ðeðe-

riømetø? Per tiek laiko subræsta visa,kas tikra, nes jau (!) lengvai atpaþástiblogalinkiø kaukes.Skenavau, seivinau kiekvienà sa-

vastingà dvelksmà ir geidavau, kadtik niekas nesutrukdytø.Ta pati mano laiko þolë.Man: iðtrauktø dantø skaudëjimas.Naujaamþiams praeiviams ir ma-

no laikas, ir að, ir mano uþstalësdraugai, bohema � oras. Laikas, ku-rio jau dràsu.Abejingai ramusmiestietiðkas ho-

rizontas � keièiasi tik santvarkos, val-dovai ir nuosavame maþo regos lau-ke iðnyrantys vaikai, bièiulius vaidi-nanèiøjø veidai, pastatai, stulpai, tro-leibusø spalvos, pieðiniai ant bankno-tø ir kainos kelioniø bilietëliuose...Jaunasielis, taip pat vis dar vasa-

riðkas Vilniaus ryto dangus. Kaip1971-øjø pavasará, taip 2007-øjø ru-dená, rugsëjo 18-àjà. Kaip su manim,taip be manæs. Kaip be Kunèino, taipkasdien su juo ir Ðirviu: jiedu ið Vil-niaus neiðeis!Retamreikiamûsø teisybiø.Nors...

Kai susiðneki vyriðkai su savimi, ta-da ir aplinkuma � bièiuliðka.Man ir pajûrio sapnuose teberei-

kia visko, kas buvo ir tebëra Þvëry-ne, atëjusiame á naujà naujo þmoniøamþiaus rudená � þiemà srûvanèiosupës prieðais Vingá, ið jos bangø, te-bematau, vis dar iðnyra garbanotaamþinai jauno, gabaus lietuviø kal-botyros profesoriaus galva. Nuþudë,sistema nuþudë, kaip daug kà � todëldabar tiek debilø...Visad pradþia. Gal ir savas ruduo

einant greit nenuþildys......Tik neuþsimirðtant, kad yra pa-

saulis, kuriame saugu, ir þmoniø pa-saulis, su kuriuo, kuriame reikia elg-tis labai atsargiai, nes ðis mylinèiønemyli, ðvelnumà alsuoja gal mote-rys, o ðvenèiausi etikos mokytojai �kapeliuose. Ak, þmoniø këslai, þmo-gaus klasta!Dabar, kaip ir visà gyvenimà,

man labai rûpëjo, kas ir kodël, kuogreièiausiai norëjau patirti, ar didelipinigai dar nesudegino Vilniujemano jaunystës Aistrø Dvaro � Bi-rutës 40 ant pakilaus Neries kranto,tarp tø paèiø medþiø ir nesenstan-èiø svetingø dilgëliø, mûsø jaunønuodëmiø liudininkiø, muzikaliailingavusiø á kiekvienà dvideðimt-metës pëdos taktà.Arti Kæstuèio ir Moniuðkos gat-

viø sankirtos ið þalios vejos manoþvilgsnio uþuovëjoje spinduliuáspindo tuoj pat pasilenkti pareika-lavæs fatalus, netikëtas, áspûdingas,unikalus padaras � daugiabriaunis,kalvio ðpygos didumo gal Svarov-skio kristalo Parðiukas raudonomknyslëm, be uþuolankø pradëjæspriekaiðtauti... Kunèino balsu:� Kodël tik dabar atëjai, mes su

Kunèinu penkerius metus laukiam?!.�Að...Að...Nepykit...Kaltas.Kal-

tas. Seniai þadu. Kelionei neturëjaupinigø... Ilgai buvau ástrigæs Darbobirþoje. Gelbëtojo algà gavau tik trisvasaras... Botanikos parke darbinin-kas, grëblio ðeimininkas, irgi uþ þo-læ maþesnis. O redakcijoje � dvasi-në prostitucija: dauguma � beviltið-

ki nuliai. Tekstai � kilogramais, ho-noraras � gramais ir retai. Klupdo.Sàþinæ klupdo. Að laiðkuose Kunèi-nui viskà apraðiau, kaip èia kas yra...Numirti dar nepavyko.�Mes irgi pasiilgom tavæs... Va ir

dabar pernakt laukiau, þinau, kad sy-kiu skrisim á Briuselá, � pakelk, aðgyvensiu tavo ðvarko kiðenëlëje.Mersy, Lituano!..� Nuostabu, gerieji Vilniaus grin-

dinio kareiviai!Sykiu su Kunèinu, Ðirviu ir Kun-

èino Parðiuku patyliukais skridom áBelgijà, bet tai buvo rytoj, o susitiki-mo dienà ëjom iki Birutës 40, plas-nojom, ðvytuliavom per Vilniø, vijo-mës paþástamus metus ir takus nedy-lanèiuose akmenyse, þvilgsnius uþnepûvanèiø stalø senamiestyje, proStuokynæ, o vakarop meditavomeMenininkø kalnelyje, besimarkstantketurioms suokalbiðkoms þvakëmsgreta Ðirvio, èia pat � ir Kunèino, ra-minamai plevenant ðiam � jau (Ne)Atidëtam Rugsëjui:

Likimas rankà man pakrato,Pamoja dilgële smagia,Tarytum suþeistas SokratasSutrikæs ðmësteli lange.

Jam moterys ið kûno renkaSkeveldras ir aðtrius dyglius,O jis suplevësuoja rankomIr pats pasirenka kelius

Per simbolius ir tvankià buitá,Pro kapines ir pro rugius,Iðvertæs kiðenes, iðguitasIr vël paðëlusiai smagus

Jis plaukia apsiþergæs sielá,Nakvoja su kandþia ðalna,Bet slepia savo dosnià sielàLyg vaikas nuoskaudà delne.

Likimas � kà gi, moka duoklæÐirdingiems ir geriems draugams,O ðildos pas negyvà guolá,Nes abejingas pinigams.

Nei jis iðburtas, nei atspëtas.Já pats imi ir augini,Globoji, tarsi daiktà mëtaiAr nuo savæs paties gini.

Jurgis Kunèinas, �Fatum. II�

II.

...Yra, tebestovi!Pirmiausia su Kunèino Parðiuku

atsidûrëme Birutës 40 kieme, prie-ðais mano jaunystës dangø siekusiusrûmus... uþkaltais langais, tarsi len-tomis bûtø galima uþspausti laisvàpavasarinio pumpuro geismà... Anava, skaitykloje, ðnekantis telefonusu Povilu, artinasi, platëja, rausvëja,drëksta Rûdaitës ðnervës ir lûpos, oprie seno kaðtono sijonà pasikasojolenkë Þana (�tsss, palauk, ko pasi-lenkë ir á mus þiûri namo jau ëjæsvyr. gydytojas Dima, kuris troleibu-sø stotelëje apðaukë mane vëþinin-ku, tsss... gerai neáþlibino... nuëjo...gerai, gerai jau...�), antrame aukðteðnopuodama zulinasi, lovoje trikam-piais derinasi duonos kepëja Stasë,kad tik neátartø kambario kampe,prieblandoje, mezginio akimis susi-rûpinusi kambariokë Velta...Tenai Reinartas, kuriam patá pir-

màjá vakarà sanatorijoje ápirðomebë-gimàVingio parku ir buteliukà �pra-kaito analizëms�. Iðgudrëjæs jis pa-þadëjo dëþæ �Stolyènajos� ið �Sau-lutës� parneðti tam, kuris ant rytiniobybuko ið sanatorijos vonios kam-bario nenulaistæs á palatà parneð ki-birà vandens...Tenai. Èionai. Tada. Dabar. Ðuo-

liais nuo mûsø bëga mûsø gyveni-mai... Ir pinigai.

Krûpteliu.Sugráþtu.� Naktinis bardakas po nekalta ið-

kaba, � apie Naktinæ sanatorijà sakëPovilas Ðalna �Komtiesoje�.� Nieko sau velnio mokyklëlë.

Haremas. Gedimynai, kaip man èiaásitaisyti � tiek graþiø merginø ap-linkui: nuo dþiovos tikrai pasveiksi,tik ðito vaisto nemesk: smagiausiaskaras � su vynu ir mergom, � obuolápalatoje triaukðdamas kalbëjo Ðirvys.� Þvirblali, kadu þënysies? � kol-

dûnus lëkðtën samèiu þerdama � dvi-gubà, man ir Ðirviui, � klausë virëja,senmergë Kastutë, irgi Ðirvio �zem-liokë�, �nuo Rakiðke�...� O kà að blogo padariau, kad tu-

rëèiau þenytis? Kam pirkt karvæ, jei-gu stiklinæ pieno visur gausi, � þai-þaravau tarsi sparnuotas, bet visai neapie mergas galvojau � geidavau, jogvisi matytø sanatorijoje uþmano sta-liuko koldûnus þvejojantá patá po-età Ðirvá � greta jo ir að jauèiausi kla-sikas.Ðimtametës, dar rusø gubernato-

riui statytos vilos paverandëje vidur-vasariðkai ðiltà rugsëjo 18-àjà sëdë-jo, ramiai senø þurnalø kaugæ varti-nëjo ir putojanèio vyno gurkðniaisretsykiais gardþiavosi dar jaunas iriðoriðkai neprasilakæs vyras, kurioviena akis, iðsyk pastebëjau, ruda, okita � mëlyna � visai kaip Seimo na-rio Dagilio.� Sveikas, vienturti, esu Gedimi-

nas. Að Naktinëje sanatorijoje ðeðe-rius metus gydþiausi kaulo limfiniøliaukø tuberkuliozæ. Jei vietinis, sa-kau, gal paþinai ir mano � mûsø �bièiulá Kunèinà?� Nutukûrva, kà að girdþiu ir ma-

tau � gyvà Kunèino draugà. Visaismagu, cha. Kunèinas � ádomiausiamano gyvenime sutikta Smilga. Ða-lia gyvenome Moniuðkos gatvëj. Aðjam, jis man alaus ir vyniaus par-tempdavom. Að � Artûras. Èia darbuvo ir psichûðkës filialas, þinok, irað èionai slëpiausi nuo Èernobylio,bijojau likti impotentas. Nutukûrva,kokia didelë yra mano baimë: ir da-bar að èia slepiuosi nuo þmonos,ma-þumëlæ vienumoj gaivinuosi. Maþapsichodûðkë. Smegentûsas. Að darturiu darbà, nesubomþëjau, nesuþiur-këjau � jau nerenku kotletø ið kon-teineriø.Nichuja! Þmona burbuliuo-ja, kad jau viskà, net Maþiukà pra-gëriau, oman � fokui: �Klausyk,Bo-ginia, sakau, botago poezijaman ne-patinka. Tu mane uþkaitini, tu ma-ne atvësini. Tavo pyktyje virpuliuo-ja pusë mano alkoholizmo. Bet þi-nok, Boginia, yra raktai ne tik á vyropilvà, ne tik þemiau, bet ir á sielà.Kuo að kaltas, kad mano spermato-zoidai � ne bankininkai?Chana! Èi-ki, èiki, perfekt. Ar ne? �Tos svajo-nës niekaip neuþgniauði � pasiðil-dyt prie turtingø kiauðiø�...� Ðaunus tu... Europietiðkai moki.

Sëdëk, kaip sëdi, að tave nufotogra-fuosiu. Atminèiai. Su visa sanatorija.Paskui þiemà þiûrëdamas suðilsiu.Briuselyje suðilsiu: matai, toks

�Merø laikraðtis� mano straipsniusðastelëjo tarp laureatø ir dovanojabrangià, daug eurø kainuojanèiàpaþintinæ kelionæ á Europos Sàjun-gos sostinæ Briuselá. Kai suþinojau,netikëjau � �ar ne girtas seniukasAntanas skambina?� Bet tarybinisAntanas � labai sàþiningas þmogus.Lietuvos zookapitalizme ðitokiopadoraus dar nesutikau. Supratoubagà raðtininkëlá, kuriam telikobepinigë ðunvadyba. Briuseliosparnai, cha... Geras honoraras, arne? Pirmà kartà gyvenime varau uþTarybø Sàjungos ribø. Pirmà kar-tà, girdi? Man greit 60, o tikrà ka-pitalizmà patirsiu tik rytoj. Dar èia,sanatorijoje, su Marku-Markevi-èiumi ir sesele, po abortø kûðiukonespëjusia skusti Nijole, 1970 me-tais svarstëm, kaip ið rusø kareiviu-kø saugomo Palangos oro uosto nu-ðvilpti lëktuviukà ir pabëgti perBaltijos jûrà á Ðvedijà. Paskui � áAmerikà. Manëm, ten visi laisvi irponai. Markas, tarnavæs sovietø

aviacijoje ir studijavæs vokieèiø, þa-dëjo mane ákurdinti bombø liuke,jie su kurvaake Nijole � ðalia. Sa-kiau: �Markai, rupke, spustelësi Ni-jolei ne tà mygtukà, ne tik að ðliop-telësiu á jûrà...�

Ðnekëdavom daþnaiApie menus Italijoj,O ðnekos baigdavosÞaidimais genitalijom.

� Nutukûrva nutuduodi � ðûstraskaip Kunèinas, blyn, tetute... Manepoetø kompanija veþa. Ot tau gerai �gali pralobti ið skridimo. Per radijàgirdëjau � lëktuvo vaþiuoklë nulû-þo, ir trys tavo palangiðkiai gauna po7 tûkstanèius. Fotografuok, fotogra-fuok mane su visu savo Linksmad-variu, bet þinok � komunizmas tik-rai pasibaigë!Tikrai: Artûras man nepasiûlë në

gurkðnelio savo putojanèio, dabarne tik verslininkai, bet ir joks latrasne-si-da-li-ja. Anais laikais taip ne-buvo � jeigu þmogus þmogui � þmo-gus, tai ir þmogus þmogui � þmo-gus. Dabar uþgaulus egoizmas persavà pilvà ðiepiasi, urzgia vilku, kan-dimis kapoja visus dvasinius drabu-þëlius, bendruomeniø erdvæ, uþblo-kuoja moralës kalbësenà ir etikà, irbièiulystæ, trauko visus saitus ir til-tus tarp santvarkø ir net broliø, o jei-gu kà ðirdimi dar suartina � tai tikmirtis, mirtys... Tarp kitko, man netas svarbu, kas svarbu, bet tas svar-bu, kas nesvarbu. Að visai negeida-vau to vyro alkoholio. Privalomaspurvas sargdina. Alkoholis manobesaike irgi pasipiktino. Að jo nebe-vartoju. Vien kavà. Kava yra pasku-tinë alkoholizmo stadija � geeerti!Að tik stebëjau Artûro elgsenà � iðpaþiûros draugiðkas, bet nesidalija.Visosgerianèios ir valganèiosbur-

nos dabar skaièiuoja: �O ið kur antràgausi, jei uþsivesi�?Skaitantis gyvenimas virto tik

skaièiuojanèiu.Tiek to, genijai!Ðuoliais nuo mûsø bëga sàskaitas

pateikiantys mûsø metlaipèiai. Betjuk dar � Poezija... Jûra, moterø mei-lë � Dieve,

NeduokNiekoDAUG.TikBuèiná.Pradþiai.

�Svarbu plakt sparneliais�, � vispriminë Briuselyje studentø �Misþurnaliste� buvusi Valentina. Svar-bu... Viskas svarbu. Jûra...Rûra... Li-teratûra. Kol pats sau svarbus.

Nër smagiau,Dieve, kai að galiuNe tik mylëti moterá,Bet dar þaistiÞodþiais ir mintimis, �TAI �MANOLAISVË,Dieve, tada nesipykstuAnei su vienu,Retai jau � ir su savimi,Tadanet Mirtis,Kuri galarti...�Kà Mirtis?Ji � seniaiPraeity,Atminty...�

Graþiai girsvas gyvenimu ir ðiuosavo jaunystës rytu að ðokau baletàaplink senà, aistrø iðdþiovintà (kai ly-ginausi baltinius, menu, sanitarë Olëropðtësi á senuko Maþeikos lovà �pro durø plyðá maèiau! � ir ji, o ne jisragino, bubijo � �greièiau, greièiau�,o Maþeika � �palauk, ar lygiai tap-kes padëjai, ar mano kelniø kanto ne-sugadinai?!�), dar nuo carmeèiø iðli-kusá Þvëryno namà, fotografavaudukros dovanota (ak, mûsø vaikai!),su ja jau net ir Amerikoje buvusia�Minolta� kiekvienà langà, kur bûtagrotø. Bet dvideðimtàjá pavasará plie-

77

. 2010 m. rugsëjo 30 � spalio 6 d., Nr. 32 (305-746) KAUKOLAIPTAI

ninës grotos lankstosi, sukinëjasi, ið-siima, net lûþinëja juokingai lengvai,lengviau negu rugpjûèio ðiaudai, kaiiðeini ar � geriau! � pareini ið ten, kurðëtonai parodo kelius á dieviðkumà;að fotografavau ir lenkiausi glosty-ti kiekvienà manæs laukusià, iðsiil-gusià, svetingà (ak, kvaily, kvaily,greit � impotencija?), palanges sie-kianèià dilgëlæ, gal dar menanèià irmane sugundþiusias...�Kaip nebûta!� � tartø rokiðkie-

të uoðvienë, Rimo Ðavelio zemlio-kë, su kuria spaudos konferencijasirgi kasryt vedëm beveik 30 metø.Tiksliai � 28.� Nutuduodi, lyg negalvotum ið

Belgijos gráþti, � keitë stipresniu bal-so tembrà jau ðvelniai spangtelëjæsArtûras, bet ir að jam antram buteliuinesiûlysiu. � Skrisk, Kunèino spar-ne... O kaip manai, gal Teisybë gy-vena Briuselyje? Vaþiuoji, kaip ru-sømuþikas anuomet á Peterburgà ca-rui mûsø neteisybes apsakyti, chacha! Jau suradomMaskvos teisybæ...Viskà dabar pasakyk valdþios euro-zombiams. Va kas liko: stop, maði-na, net benzina. Konec filma. Aðverksiu uþ tave.Nutukûrva, koks ge-ras rytas � Kunèinas vël parëjo:

Kur visi mes pasidësim,Kai po Saule atsmirdësim?!

� O dabar zacharaðela ir þinai, kodar norëèiau? Ábest.� Kà, kur ábest?� Peiliukà á smëliukà...� Nutukûrva, poete, ar dar pakeli

savo reitingà, ar dar rastum, armokë-tum ábesti ne savo moteriai? Verk-tum.� Man retai reikia. Gal todël jinai

ir siunta. Klausyk, jeigu atvirai: ne-pudrink èia tu, Gedi begëdi, man,ubagui, smegenøapie tàBriuselá.Darnemaèiau në vieno poetaujanèio lat-ro, skraidanèio poniðkais kapitalistølëktuvais.Að jam atsakiau:

PurvasÞaismingaiSulipdëMane �KaipKregþdëLizdàIr þmonaiTereikiaGërëtisSavoGabumais...

�Dar, � papraðëArtûras. � Veþa.

� Iki paskutinio rytoSukvëpuosim vienas kità.

Silptelëjæs balselis iðspaudë ��Darrr�...

� Tegul rudens erotikaMan vyzdþius iðpurens,Kai paukðèiai Dangø apðneka,O girtas � nuo vandens,Nuo to ëjimo pajûriais, �Greta Tave girdþiu, �Rugsëjyj vasaros dairais,O ji � tarp mûs ðirdþiø...

Ûmai jis atgijo. Relaksas:� �Kai paukðèiai dangø apði-

ka...� Nutukurva, bet baikim apieklyno investicijas... Nutuduodi...Fotografuok, fotografuok... Koksgraþus ðûdas! Va supleðkins tavojaunystës tvartà su visais griekais, irsusiðluos kelis milijonus. Dabar �pirma pinigai, paskui � sàþinë. GreitAuðros Vartus perdarys á kotedþus.Jie iðraus medþius su visais dainuo-janèiais paukðèiais. V pizdû grana-tû, kaip sakë Ðirvys. Svarbu laikunusivalyt kojas á poetiðkas visø sa-vø sielas. Egzistencinë vaidyba.Uþtat smagiai rankas trina ir rusai,ir Europa, ir barzdø neskutantyskongresmenai ten, kur ið visko �èy-yyz�, �kreivy�! Ðluoja nervus vontoks skurdukø gyvenimas. Þinai,Gedi ne begëdi, að ir ðiànakt sapna-

vau bankomatà, o mano boba kas-nakt laimi �Teleloto�. Ubagø sin-dromas? Vergai gyvi sapnais. O bo-tagas nesijuokia. Jeigu visi bûtøkultûringi ir poetai, Lietuvos tur-tas nebûtø padalytas, ir Palanga ne-beaugtø, europoniutës verktø...� Neuþsimerk, Artûrai:

VasarosSmagu sulaukt,Bet liûdnëja dienos:Poniø pliaþuosetiek daug,O bybelis � vienas.

� Gana, bièiuk... Smagu èia. Bettu neuþsisëdëk. Atradusi þmona ne-gyvà � apmyð. Ilgai dþiûtum. Likstik rankinë kineziterapija, tokie yragirtasparniai plyðiukø geidëjai. Imkatminimui mano �Laivà á Ðventàjà�,iki Moniuðkos parplauksi ir girtas, �iðtiesiau ir neabejojau, kad su tuo ðne-koriumi daugiau niekada nesusitik-sim.� Aèiû... nutuduodi, fotografuok,

galiu nuogai... nutukûrva, bûèiaumodelis...Tàdien su Jurgiu, Pauliumi ir

Kunèino Parðiuku nuo Þvërynoperskridome Vilniø, kuriuo tikraitarsi Vezuvijaus lava per Pompëjàupe teka jau savø kapitalistø limu-zinø eskalatorius, daviau du litusprieð LR Seimo rûmus sëdinèiamubagui, vëpsojau, kaip vietoj tary-bø Lietuvai �laisvæ� atneðusio Iva-no Èerniachovskio monumentodarbininkai skubiai stato paminklàVincui Kudirkai, nusiðlapinæs po-þeminiame �Ðirviometro�, kuriamePaulius kitados pasnausti pasodi-no þinomà knygø iliustratoriø Te-lesforà ir tasai dël to graudingaiskundësi paèiam TSRS deputatuiAntanui Venclovai, kad nubaustøtà plevësà Ðirvá, pasimeldæs kated-roje, apþiûrëjæs (nevaldomai kylan-èius) Valdovø rûmus be Lietuvosvaldovø, nusipirkau miniatiûrináAuðros Vartø Marijos abrozdëlá,mano kelionës á Briuselá Angela-sargæ ir dabar dëkoju jai, kad padë-jo! � nuþvelgiau vynu mûsø sykiusu Pauliumi ir Jurgiu laistytas, le-dais uþglaistytas, bet neapvemtas,tik mûsø þingsnius ir genialiausiusplepalus papuoðusias buvusios�Rotondos� grindis, ir, palaidojæssavyje senà jaunystës barà, nesku-biai tarp anèiø nusiprausæs Vilnelë-je, nufotografavæs Stuokynës bendra-butá Universiteto g. 3, pasiðnekëjæs,kaip sakiau, su �vaikynais� Meni-ninkø kalnelyje tarp Antakalnio ber-þø ir puðø, kità rytà, 5.00, Vilniausoro uoste naujajam ðirviaamþiui bi-èiuliui Romui Eglinskui ið Ðilutëspasidþiaugiau bûsima nuostabiakelione á Briuselá, ðá (Nebe) Atidë-tà Rugsëjá, � �sykiu su mumis � net23graþiosmoterys, kaip vaikðtanèiosgëlës, Dievas mus dar myli�...Iðgirdo!� Ar apsiliuobsit, vaikinai? � vie-

nu metu blykstelëjo Vilniaus meropadëjëjosDaivos akiøobuoliai ir ðyp-sena, � poetiðka iðtarmë, � ir nejaunimerai moka rinktis! � bet mus visusjau ragino á lëktuvà, be to, visai neto-liese � tyliu! � ûmai pajutau esantþmonà...Ðelmiðkai ðypsojosi ir abu sykiu

skrendantys poetai � Kunèinas ir Ðir-vys, ir kelionës vadovë Audra.Po dviejø valandø, 2007 09 19,

8.00, ðvelniai sukrebþdëjus ðlapim-kanalyje, dar vienas mulkintas, ap-vaginëjamas, dulkintas, socializmodurnintas, taip pat optimistiðkai ðir-vinëjantis, në vieno lietuviðko ber-þo lapo ir savo mylinèios motersðypsnio neiðdavæs, sàþiningai bepi-nigis tarybinis lietuvis, iðsiilgæs Eu-roteisybës, �Boingo� ratais pirmàkartà (!) gyvenime pasibeldë á kapi-talistinio Briuselio oro uosto nusi-leidimo takà.� Þiûrëk, koks Gedka teigiamas!

� kumðtelëjo Ðirvys Kunèinui. � Ei-nam, vaikynai, gert Euro Vyno...

2007 m., Palanga

Apþvalgos ratas

Valdemaras KUKULAS

Nebylûs eilëraðèiai,kurti paveikslai

nas tokiø dirbtinai sukurtø termi-nø, neþinia kà reiðkianèiø, bet hip-notiðkai veikianèiø dalá ðiuolaiki-niø Vakarø intelektualø, yra �post-modernizmas�, mëginamas pateik-ti kaip objektyvi istorinës dialek-tikos fazë, kuriai reikia besàlygið-kai paklusti, prisitaikant prie joskeliamø reikalavimø.� Ið tiesøpostmodernizmas ne kà nors reið-kia, ne kà nors �neða�, jis tik kaikà �uþtamsina� � vien todël, dëlsavo sugebëjimo �uþtamsinti�,tiek socialiai, tiek politiðkai, ide-ologiðkai yra labai parankus ir pro-teguojamas: �Tegul kapitalizmovergai smaginasi, kvailioja, më-gaujasi savo paèiø debilizmu � nie-kur jie nepabëgs, nieko jie nepa-keis, tad tegul ðvaistosi simuliak-rais ir fekalijomis, tuokiasi su at-eiviais, santykiauja su paveikslais,skaito, medituoja ir pieðia genita-lijomis. Plebsui reikia gladiatoriøcirko, o intelektualams � herme-neutinio atliekø pyrago.� Ðtai ko-dël Lietuvoje postmodernizmassuklestëjo su santvarkø virsmuprieð dvideðimt metø, o dabar jistiesiog veðëte veði ne kur nors ki-tur, o ðiandieninëje Rusijoje (kaipnatûralus ataidas � ir Baltarusijo-je). Mat kuo labiau iðsigimusiamkapitalizmui reikalingas kuo la-biau iðsigimæs postpostmodernusmenas, ir jei þiûrësime ðia prasme,tai ir mûsø kapitalizmas, ir mûsøpostmodernizmas dar oi koks svei-kas! �Jeigu ið literatûros kritikos,tekstø hermeneutikos ir estetinioanarchizmo srities postmo-dernistinës nuostatos pereina ávalstybës valdymo, socialinës po-litikos, teisës ir pedagogikos sritá,tapdamos svarbiausia (ir daug ne-va puikiø, nuoðirdþiø palinkëjimøturinèia) paradigma, pasekmës ga-li bûti katastrofiðkos ir ðitaip ið-provokuoti tokià globalià tironi-jà, kurios në pats karikatûra, ver-gu ir juokdariu tapæs þmogus (tar-si áþengæs á kokio mitinio Antikris-to epochà) negalës suvokti, juo la-biau pasiprieðinti ir todël laikys gë-riu, bûtinybe ir �norma�.Taigi � kultûrinis birþelis ir pu-

së kultûrinës liepos. Ið profesiona-lø ar bent jau plaèiau þinomø au-toriø spausdinasi tik Zita Maþei-kaitë, Robertas Keturakis, VladasBaltuðkevièius, JuliusKeleras, Jaros-lavas Melnikas, Rimantas Èerniaus-kas, Petras Vencvlovas. Z. Maþei-kaitë savo kûrybos publikuoja to-dël, kad yra ðiø metø Poezijos pa-vasario laureatë (�Krantai�, �Me-tai�, �Nemunas�, birþelio 3-9), beto, ji vienintelë taip radikaliai ið-krinta ið postmodernistinio spaus-dinamos poezijos konteksto. Tie-sa, Z. Maþeikaitë taip pat ateina iðkolektyvinio literatûrinio lauko,

be jokiø poetinës individualybësar poetinës programos þenklø, bettas kontekstas gerokai uþmirðtas,kai kurios ano �bendro choro� dai-nininkës jau mirë arba neberaðo,todël pirmiausia ir matai ne poeti-nës formos bei struktûros nebuvi-mà, o ðiltà, þmogiðkà santyká su sa-vimi ir pasauliu, kuris, savaime su-prantama, taip pat nëra jokia lite-ratûrinë vertybë. Bet savo eilërað-èius labai graþiai ir jaukiai pare-mia Z. Maþeikaitës asmenybë:�Kodël reikia kiekvienais metaisleisti po knygà? Arba jei tik kasuþëjo á galvà, tuoj viskà áprasmin-ti eilëraðèiu? Juk yra ir kitokiø da-lykø. Gali pasakyti gerà þodá þmo-gui, gali padaryti gerà darbà...�(�Tenoriu bûti�. Poetæ Z. Maþei-kaitæ kalbina Gailutë Jankauskie-në. � �Krantai�, 2010, Nr. 2). Ið pra-dþiø Poezijos pavasario laurø pa-skyrimas ðiai poetei atrodë maþømaþiausiai netikëtas. Dabar, jospoezijos �naðlaitystæ� matant pu-tojanèiame postmodernizmo srau-te, jis atrodo vis labiau pagrástas.Patiko R. Keturakio eilëraðèiai�Metuose�: ðákart pabrëþtinai �li-teratûriðki�, �dedikaciniai�, betvientisi. Ne visada taip bûna. Pir-miausia todël, kad vienà gerà pub-likacijà daþniausiai �suvalgo� trysgretimos prastos. Antai naujausià-jà jo knygà �Nuprausti mënesie-nos� skaièiau ið kito galo ir po pir-mø dviejø skyriø nustërau: taigipuikus poetas, apie kurá niekas perdaug nekalba! Reikia raðyti! Betpo ðiø paskutiniøjø dviejø knygosskyriø teko perskaityti dar du, irdar du, ir dar du, ir su kiekvienuskyriumi entuziazmas blëso. O jukgalëjo þmogus iðleisti plonà kny-gelæ. Plonà, bet nustebinanèià, su-kreèianèià, ir to bûtø uþtekæ. V. Bal-tuðkevièius (�Literatûra ir menas�,birþelio 18) stebina, ir tiek � bana-lybës ir egzotikos, sentimentalauspatyrimo ir sentimentalios lektû-ros citatø sandûros tuo ádomesnës,kuo labiau jos nesuvoktos, bet ka-þin, ar ið to galima sukurti meninæstruktûrà. Þinau, kad jà ámanu su-kurti ið bet kokiø struktûrø lauþy-mo, bet èia nereflektuojami net ci-tuojamieji autoriai. Gal ir galimatokia kûryba, bet tik su sàlyga, kadankstesnëmis knygomis autoriusjau yra pateikæs savo visumoskoncepcijà ar nors pastarosios ap-ribus. Ar bent pats taip mano. J. Ke-leras (�Nemunas�, liepos 8- 14), at-rodo, silpsta, pavargsta savo patieskontekste. O gal èia kaltas skaity-mo inercijos momentas: kas mëne-sá vis skaitydamas to paties auto-riaus publikacijà, ápranti lauktinaujø idëjø ir naujø meninio paty-rimo lyèiø, o su tokiais reikalavi-mais negali suspëti joks kûrëjas.Arba jis prieð savo valià taptø ma-þuoju Mieþelaièiu. Buitiðkai kal-bant, nuolat pasikartojanèios pa-vardës ilgainiui paprasèiausiai at-sibosta. Kita vertus, kiek Lietuvo-je þmoniø, skaitanèiø kiekvienàkiekvieno autoriaus publikacijà?Visa kita � poetinis vasaros post-

modernizmas, kurio siaubingiausiàkoncentratà pateikë �Literatûra irmenas� (liepos 9), publikuodamasKultûros ministerijos, Raðytojøklubo ir paèios redakcijos paskelb-to anoniminio eilëraðèio, skirto600-osioms Þalgirio mûðio meti-nëms, konkurso laureatø kûrybà.Asociacija ant asociacijos, uþuomi-na ant uþuominos, neva subtilusprasitarimas ant neva dar subtiles-nës uþuominos, ir sukuriamas toksbeprasmiø vaizdø ir bejëgiðkomemlenimo kratinys, kad nors á psi-chiatrijos vadovëlius dëk: kaip vi-siðkai Alzheimerio ligos pakirstoþmogaus kalbëjimo pavyzdá.

Nukelta á 8 p.

Pirmas áspûdis, pasklaidþius va-saros pradþios kultûros periodikà:neámanoma disproporcija tarp kû-rybinës produkcijos ir jos recepci-jos, begalinë originaliø tekstø gau-sa ir gûdi nykynë ten, kur tie teks-tai apmàstytø, vertintø save. Galipasirodyti, kad tai net gerai: vadi-nasi, kuriami sau pakankami teks-tai, paèia esme liudijantys ne tiksavo galimybæ egzistuoti, bet ir tosegzistencijos prasmæ. Kita vertus,tai beveik iðimtinai jaunø autoriøtekstai, o jaunøjø kûryba daþniau-siai niekada neateina savarankið-kai, kaip savaiminë vertybë, nely-dima kartos meniniø manifestaci-jø ir programiniø ðûkiø (kurie sa-vo ruoþtu daþniausiai neturi niekobendra su paèia kûryba). Kol nesu-siformavusi poetinë pasaulëmata irpasaulëjauta, poetinës programosir deklaracijos bûna daug svarbes-nës uþ paèius kûrinius, o jei paþiû-rësime á lietuviðko avangardo is-torijà, pamatysime, kad daþniau-siai tik tos programos ir iðlieka �ne estetinio patyrimo, o vien isto-riniame lygmenyje. Taigi jaunøþmoniø eilëraðèiai, nekomentuo-jantys ir bent publicistiðkai netei-giantys savæs, sumaþina ir taip jaumenkas galimybes iðlikti, ásitvir-tinti. Vienintelis per èia aptariamuspusantro mënesio pasitaikæs teori-nës þiûros blyksnis � �NaujojojeRomuvoje� (2010, Nr. 2) spausdi-namas monumentalus Algio Uþda-vinio straipsnis �Proto sutemos irpostmodernizmo kultas�, tuo skau-desnis ir ásimintinesnis, kad nese-niai suþinojome apie ankstyvà ir ne-tikëtà ðio straipsnio autoriaus mir-tá. Vadinasi, ið kultûros refleksijø,universaliø jos apmàstymø laukopasitraukë vienintelë aptariamamekontekste tikrai konceptuali ir in-telektuali figûra, bent jau dabar irèia man svarbi keliais aspektais: vi-suotinio postmodernizmo adoravi-mo ir triumfo laikais netenku vie-nintelio ir paskutinio tokio inte-lektualaus ir áþvalgaus postmo-dernizmo kritiko, antra, kad ir kaipskeptiðkai þvelgèiau á postmo-dernizmà, turiu pripaþinti, kad vis-kà, kà neseniai perskaièiau, galiupaaiðkinti tik A. Uþdavinio þo-dþiais. Taigi postmodernizmas yradabarties kultûros aktualija, labaidaþnai net vienintelë, o norint jàkritikuoti, reikia turëti jei ne josteoretikø ir propaguotojø, tai bentkritikø. Vien dël þodyno, dël ter-minijos. Postmodernizmà A. Uþda-vinys �nuvainikuoja� nuosekliaiir ávairiapusiðkai � ir kaip pseudo-filosofijos doktrinà, ir kaip kultû-ros istorijos nesusipratimà, ir pa-galiau kaip politinio, visuomeni-nio bûvio anomalijà. �Þmonesklaidina emblemos ir etiketës. Vie-

8

. 2010 m. rugsëjo 30 � spalio 6 d., Nr. 32 (305-746)

Atkelta ið 7 p.

Kadangi nëra jokiø meniniovaizdo uþuomazgø, nevaldoma ei-lutë iðdryksta iki neámanomo il-gio ir, uþuot bent iðoriðkai primi-nusi senøjø epø ar herojiðkø po-emø intonacinæ struktûrà, virstasave ryjanèio ir naikinanèio be-prasmybës srauto provaizdþiu.Vienodai beviltiðki atrodo ir Si-gita Tamoðauskaitë, ir Tomas Tað-kauskas, ir Vytautas Jancikevi-èius (ypaè), ir Nijolë Kliukaitë, uþ-tat kaip jø kontekste suðvyti Ed-mundas Januðaitis, kurio kitojeaplinkoje net nepastebëtum! Ir joiðtarmë � �mûsø pergalë / neskai-èiuoja metø // mûsø dangus / am-þinai budi� � skamba natûraliai irátikinamai. Kita vertus, panaðiøtekstø publikavimas nëra toks irbetikslis: suþinojome, kokios sta-tistinio lietuviø poeto pamëg-dþiojimo ir imitavimo galimybës,dabar galime daugmaþ numanyti,kaip mûsø poezija ásivaizduojapoetiná istoriná diskursà apskritai,be to, dar kartà galime ásitikinti,kokio lygio mûsø istorijos supra-timas ir kokios koncepcijos tà su-pratimà lemia. Lengva bûtø pasa-kyti: jokiø koncepcijø. O jeigu tøkoncepcijø nebuvimas ir yra svar-biausioji mûsø istorijos koncep-cija? Kità �galvos skausmà� �uþ-davë� �Naujoji Romuva�: ir su-galvok tu man vienoje vietoje pa-teikti aðtuoniolika autoriø, kuriepublikuoja vos po vienà, tris ei-lëraðèius! Poetø turnyras ar ðven-tinis paradas? Juk vis vien apieEgidijø Gaidauskà sprendþiu neið èia pateiktø keliø eilëraðèiø, oið jo pirmosios knygos, AlbinasGalinis ir Vytautas Stankus intri-guoja, kaip ir iki ðiol intrigavo,gal tik Montë nuvylë (ið Mindau-go Milaðiaus, turint omenyje jopirmàjà knygà, buvo galima tikë-tis didesnio atsakingumo). Ir jau,þinoma, visai �nusivaþiavæs� at-rodo Benediktas Januðevièius susavo �skiemenine simfonija�: kaiþaidþiama garsu, skiemeniu, rei-këtø ypaè jausti, kokias formas,apimtis pasirinkus tokie þaidimaigali bûti átaigûs ir paveikûs.Kiekvienas kalbantysis apie

ðiandienos jaunøjø poezijà neið-vengiamai stumiamas á akligatvá:ðiaip jau keliø erdvës ir laiko klo-dø supynimas yra eilëraðèio pri-valumas, gal net svarbiausioji jogyvybës prieþastis, tad kodël daþ-name jaunøjø eilëraðtyje tø klo-dø vaizdinës jungtys lieka mecha-niðkos, inertiðkos? Ieva Gudmo-naitë (�Ðiaurës Atënai�, birþelio18) transcenduoja kasdienybæ, irto formaliai tarsi pakanka geraipoezijai: �ðviesa mus apgobiaprieð mirtá, kaip mus apgobia /prie stalo, kur geriame / sodosvandená.� Bet kodël atrodo, kadne viena tikrovë budina kitos tik-rovës jutimà, o kalba prievartau-ja pati save: pasakyta frazë, ir rei-kia prie jos kà nors prikabinti.Lengviausia stalà jungti su mirti-mi, juoba neiðmanant, kas ta mir-tis, nes ji dar neapmàstyta. Èia ver-tintojo laukia nauji þabangai. Tei-singai, poezijoje, jei ji tikra, vis-kas vyksta tik kalboje, ir kuo dau-giau tikrovës (tikroviø) ta kalbasugeria, tuo platesnis, gelminges-nis poeto pasaulëvaizdis. Bet ðtaiprabylame apie pasaulëvaizdá, in-tonacijoje uþkoduotà pasaulëjau-tà ir sutrinkame. Nei pasaulëvaiz-dþio, nei pasaulëjautos jaunøjøpoezijoje daþniausiai nëra, tad kàten veikia kalba? Pinkli, máslin-

ga, iðradinga? Kà ji liudija? �moi-ra aðaromis plauna pelenus / nuomano veido / lyg bûèiau sudegæsðeðëlis / dûluojanti laiko skevel-dra // drugelio alsavimas skvar-besnis / uþ praslinkusius þodþiøpëdsakus�, � raðo Rasa Kutkaitë(�Ðiaurës Atënai�, birþelio 18), irsuglumsti. �Pelenai ant veido�,�sudegæ ðeðëliai� signalizuotømaþiausiai Georgo Traklio lygiodramatizmà, bet ðtai �ásijungia��drugelio alsavimas�, ir pamatai,kad tiek �ðeðëlis�, tiek �pelenai�èia buvo tokie pat atsitiktiniai,kaip ir �alsavimas�: alsuoti galë-jo ne tik drugelis, bet ir skruzdë,ir skruzdëda. Ne kà geriau sekasiir Evelinai Daciûtei (�Literatûrair menas�, birþelio 25). Tiesa, jun-tamos paslëptos vidinës kalbosgalimybës, þavi kalbëjimo ir ei-liavimo ðëlsmas (�Panërus trûks-ta oro / Iðkilus alkis saulës / Aðiðsiunèiau tris norus / Anksèiaunei ðis pasaulis�), bet jis suveltas,nedarnus, tik gal nebûtinai dël pa-èios poetës kaltës. Paprasèiausiaiman neatrodo, kad Kazys Binkisnegali bûti bent jau pakenèiamapoetinë mokykla. Indrës Meðkë-naitës (ten pat) publikacija permaþa, kad bûtø galima kà nors ra-cionalaus pasakyti, taèiau ið trijøeilëraðèiø � bent jau pusantro vi-sai geri, ir tai daug. Aforistinismàstymas taip pat nebanalus:�kelk man(o) / kartelæ tol // kolgalësiu / ant jos / pasikarti.� Dai-va Brazaitytë spausdina sekreto-rës �dienoraðèius� (�Literatûra irmenas�, liepos 2), ið kuriø tegaliutiek spræsti, kad sekretorës darbasneádomus. Gerokai literatûriðkes-në, bent jau pretenduojanti á pro-fesionalumà, atrodo Indrë Valan-tinaitë (�Ðiaurës Atënai�, birþelio4), bet turinys, kaip ir pirmojojeknygoje, gerokai dienoraðtiðkas.Jei sakyèiau � kameriðkas, pasa-kyèiau komplimentà, nes gyveni-mo kameriðkumas yra jo aristok-ratiðkumo þenklas. O I. Valanti-naitë tikrai aristokratiðku AnosAchmatovos epigrafu palydi sa-vo eilëraðtá �Mano lieþuvis tikslepiasi jo burnos oloje.� Tad vi-sà ðá srautà telieka apibûdinti jaucituoto A. Uþdavinio þodþiais:�Atspindys atspindi atspindá, at-vaizdas mëgdþioja atvaizdà, betnëra jokio transcendentinio pro-vaizdþio, jokio dieviðkojo arche-tipo, galinèio pateisinti, pagrástiir áprasminti veidrodiniø atspin-dþiø þaidimà.�G. Traklá ðiame raðinyje prisi-

miniau neatsitiktinai: jo vaizdynastiesiog perraðinëjamas Ramûno Ja-ro publikacijoje (�Ðiaurës Atënai�,liepos 2): �Ar uþdegsi pavirðiøvandens mere vandens / Ar nuleisilinkstanèiomis rëjomis kreðantástrazdà á upæ / Ar á þemæ susmegæslazdà apþergæs tapsi tarytum / Vë-jo galûnë skrodþianti uþterðtà geis-mà.� Problema èia tuo sudëtinges-në, kad susiduriame su tikrai gerutekstu (kaip ir trumpieji tos paèiospublikacijos eilëraðèiai), bet jo ne-tikrumà iðduoda atsitiktinë kalbaarba kalbos atsitiktinumas: �á þe-mæ susmegæs� ir �lazdà apþergæs�.Arba: �linkstanèios rëjos�. Betðiaip jau R. Jaras taiko giliai. Ne-þinau, ar pataikys. Kitàkart gal netgeriau, kai buitis verpia buitá, okasdienybë minta kasdienybe. An-tai Agnë Alijauskaitë (�ÐiaurësAtënai�, birþelio 11) þaidþia, ir jaivisai graþiai �susiþaidþia� (vienjau pavadinimas koks: �Verpti ne-galima virpëti�): �mirkstu dienødaugybëj ir verpiu sniegà / verpiuvis verpiu kol verpimas virsta vir-pëjimu.� Ðiaip jau ði publikacijakaip visuma � be kalbos, skambakaip vertimai ið kokios zulusø tar-mës. Bet ne kà geriau sekasi ir Gy-

èiui Matuliûkðèiui (ten pat), norsautorius, kaip retas jo bendraam-þis, glaudþiasi prie ðeimos, gimi-nës atminties: �Toj þemëj kur ka-dais / Moèiutës karves melþë / Osenis pagiriojosi þolëj // Gulëjaukurmiø kupstuos / Ir meldþiaus.�Haroldà Baubinà (ten pat) gelbstipasakojimas, kuris savaime diktuo-ja intonacijà ir iðretina þodþiø au-diná, o kai ðitaip, lengviau neiðsi-duoti meluojant. Jis taip pat para-frazuoja geriausius Vakarø moder-nistus: �ji raðo mirtá geltonai / iðGráþulo samèio gelmës siûlai si-dabro / driekiasi juoduma giriø�(atkreipkite dëmesá: ne �Ratai�, o�samtis�, ir tai jaunam poetui jauðis tas). Bet èia pat � kita balade �jis siûlo petá bendrakeleiviui, ki-tam talentingam poetui VainiuiBakui. Ádomu stebëti ðitas kartosvidines jungtis, patirti, kad jos te-bëra svarbios kaip ir mûsø laikais,ir dar senesniems poetams: juk beMarcelijaus Martinaièio visai ki-toks bûtø Stasys Jonauskas, o beJono Strielkûno Aido Marèëno galnet iðvis nebûtø. Jonas Viningas(�Literatûra ir menas�, birþelio 4)raðo �Tulþies elegijà Ievai Gudmo-naitei� ir daug kà pasako apie sa-ve, savo bendragenèius, galbût netpakoreguoja èia iðsakytus manoþodþius apie ðià autoræ: �Ið to pa-ties nebuvimo � vakaras mano irtavo, / ið to, kur buvom ðventøjøcitatos. O dabar / cicilikais gráþ-tam beveik á namus ir ðvinkstan-èioj / þvakës ðviesoj dalijamës Die-vo smala.� Atkreipkime dëmesá:ten, kur tiesiogiai liudijama nau-ja, dar aktuali patirtis, nereikia jo-kios ypatingos poetinës kalbos.Èia uþtenka metaforos, kuri ávar-dija. Ir visada tiksliau, negu ávar-dytø filosofiðkiausios definicijos.�Dievo smala� paveikesnë uþ ci-ciliko ávardijimà, o �beveik na-mai� � sugestyviau uþ benamys-tës bûsenos apibrëþtá. Bet ðitaip ra-ðyti ne kiekvienas gali, nes ne kiek-vienas pakelia gyvenimà, vertà to-kio raðymo. Nemanau, kad tai buspagrindinës tolimesnio J. Viningokûrybinio kelio gairës, taèiau bentdabar tai já iðskiria. Iðtikimybe tra-dicinëms, amþinosioms vertybëmsir rimtimi iðsiskiria Justas Jasënas(�Nemunas�, liepos 1-7), bet èiajau net ne didelio, o titaniðko dar-bo paþadas: kol kas yra graþus pa-saulis ir graþus kalbëjimas, betreikës ið naujo, ið pagrindø per-kurti Just. Marcinkevièiaus, Alfon-so Maldonio, M. Martinaièio po-etinæ kalbà. O autentiðkai perkurti �kur kas daugiau, negu sukurti arsusikurti. Susikuria kartais ir iðklaidos, o perkûrimas � sàmonin-gas, valingas veiksmas. Visai neti-këta linkme suka Paulius Norvila(liepos �Metai�). Vos ne pavyzdin-gas dainingo eilëraðèio mokinyskuria nepriekaiðtingà racionaliosstruktûros paradokso eilëraðtá, ku-ris pasaulyje gal ir nëra naujas (Ed-wardo Estlino Cummingso linija),bet pas mus � taip. Dþiugiausia pa-tirti, kad toks poetiðkas gali bûti�sausas� racionalizmas. Ádomus,nors savo pirmosios knygos nepra-lenkia, Mindaugas Nastaravièius(�Ðiaurës Atënai�, liepos 9). Voskur uþtikæs palankiai perskaitau,kà paraðo Emilis Milkevièius(�Ðiaurës Atënai�, birþelio 25), betþodþiø jam nusakyti kol kas neran-du. O ir ið kur jø atsiras, jei apieaðtuonis aptariamos publikacijoseilëraðèius reikëtø ið esmës kalbë-ti aðtuoniomis skirtingomis kalbo-mis? Tai kol kas akivaizdþiausiaikelio ar dar kelio poetas. Ádomiau-sia, kà vasaros pradþioje perskai-èiau, buvo Julijos Gulbinoviè ei-lëraðèiai (�Literatûra ir menas�, bir-þelio 11). Jokiø avangardiniø pro-gramø, postmodernizmo þenklø (ið

kur jie, jei þaidþiama ne kultûros,o natûros dydþiais), bet toks tirð-tas gyvenimo, tikrovës ir gamtosaudinys, kad jam tarsi ir nereikiakokiø nors papildomø literatûriniøargumentø. Èia ne kalba kuriadaiktus, o daiktai lemia ir grindþiakalbà, eilëraðèio intonacija yra neþmogaus, o paèios gamtos atodû-sio intonacija: �jeigu mes atviraipasikalbëtume að verkèiau iðdþiaugsmo / netoli Baker St. Sto-ties trumpà vakarà / ðmaikðtauju irlinkèioju kai kalbi apie pasaulá / otu kalbi kaip pasaulio þmogus irsau irgi ðmaikðtauji.� Ádomus da-lykas: jei ðá sakiná iðtiesintume,perraðytume proza, sakytume: rei-kia redaktoriaus. O dabar � ákvëp-ta, ir tiek. Gaila, kad jauna autorëgyvena Londone, tai yra dvigubaspavojus. Dvigubam subjektui �poezijai ir kalbai.Kalbà apie prozà reikëtø pradë-

ti ne nuo jos paèios, o nuo �Ðiau-rës Atënø�. Neþinau, kaip, bet netdidþiausiu smulkiosios prozosbadmeèiu ðis savaitraðtis sugebadu treèdalius savo ploto uþpildytigera proza, tiesa, demonstratyviaineskirdamas apsakymo nuo esë,novelës nuo kelionës áspûdþio, ofilosofinës digresijos � nuo ele-mentarios nesàmonës. Bet viskasdaugmaþ paveiku. Daro áspûdá.Bûtent �Ðiaurës Atënuose� Danu-të Kalinauskaitë paraðë savo gar-siàjà apsakymø knygà �Niekadaneþinai�. Dabar juose puikià no-velistikos knygà raðo Diana Opols-kaitë. Jos novelë (apsakymas?)�Madlena ir að� trumpai nenusa-koma, neapraðoma. Pasakysiu tiktiek, kad èia nepriekaiðtingi abu �ir stiliaus, ir problematikos � klo-dai. Ne tik lietuviø prozoje netekoskaityti tokio subtilaus dar tikgimstanèio þmogaus aplinkos ste-bëjimo dokumento, taip pat ne tikmûsø prozoje retai aptinkamastoks tankus, subtiliai niuansuotaspasakojimo bûdas. Visai kitokia ta-me paèiame numeryje spausdina-ma Aistës Kisarauskaitës proza.Èia jau, sakytume, grynas postmo-dernizmas: atsainus poþiûris á tik-rovæ ir save, bet visa tai perteikia-ma adekvaèia kalba, ir bendrasáspûdis visai neblogas. Kitiems�Ðiaurës Atënø� prozos tekstamssuminëti reikëtø atskiro straipsnio,dabar gal uþteks pastebëti, kad ðissavaitraðtis, kaip joks kitas, ieðkoir randa savo niðà: èia suveðëjoeseistika, èia ji ir nuvyto. Dabar�Ðiaurës Atënuose� raðomos neei-linës prozos knygos. Ir Dieve pa-dëk jiems.Sugestyvumu D. Opolskaitæ

vejasi Karolis Klimas apsakymu�Mi mujer desnuda� (�Literatûrair menas�, birþelio 18). Visko èiapilna � kultûriniø aliuzijø, sapnø,mistikos ir paprasèiausios buities,áprasèiausiø bûsenø, bet sukuria-mas vientisas, átaigus tekstas, irtai jau vertybë. Sakytum, LotynøAmerikos romanø poetika, bet perdaug racionali, sakytum, �naujo-jo romano� sakinio destrukcija,bet viskas perdëm nuoseklu pa-èiame poetikos lygmenyje. Þo-dþiu, tekstas � máslë, o autoriusnieko daugiau ir negali norëti.Prie áspûdingiausiø vasaros pra-dþios publikacijø priskirèiau irStasio Babono apsakymà �Dau-gyba ligi nulio� (�Nemunas�, bir-þelio 3-9). Tai greièiau ne apsa-kymas, o lëto, atidaus kino filmoscenarijus, kuriame priartintavaizdo kamera slenka per begalævienos laiptinës gyvenimo smul-kmenø, sukurdama áspûdingo ðiosdienos gyvenimo panoramà. Èiataip pat pinasi ir realybë, ir misti-ka, ir detektyvas, ir anekdotas, tikvisumos kûrimo metodas kitoks:sausa fakto kalba èia ir neturi bû-ti poetiðka, nes poetiðkas pats tik-rovës audinys. Prie geresniø pub-likacijø reikëtø priskirti Jarosla-vo Melniko apsakymà �Ar tu dar

myli mane?� (�Literatûra ir me-nas�, birþelio 25). Modeliuojamanepaprastai intriguojanti situaci-ja: iki miniatiûros sumaþëjusiþmona bendrauja su staiga milþi-nu tapusiu vyru (nors jis liko þmo-gus kaip þmogus, bet savo þmonàbet kada gali numinti), kiekvie-nas iðgyvena savotiðkà, bet vistiek kosminæ vienatvæ ir supran-ta, kad yra tik viena teritorija, ku-rioje jie vël bus lygûs � mirtis. Sti-liaus virtuozas ið to galëjo �pada-ryti� pasakiðkà parabolæ. Parabo-lë �neávyko�, liko paprasèiausiasapsakymas, nes apraðinëjama tik-rovë tiesiog nepaklûsta pernelygracionaliam, tiesiog racionalisti-niam J. Melniko stiliui. Ðá tà pa-naðaus á apsakymà siûlo KæstutisÈesnaitis (�Apsirikimas� � �Lite-ratûra ir menas�, birþelio 4). Su-kuriama tragikomiðka situacija,tad ir skaitai taip, tarsi þiûrëtumtragifarsà. Kaip ir dera populiariaipjesei, èia apstu humoro, grotes-ko, absurdo ir, þinoma, dienos ak-tualijø. Apsakymas paraðytas ga-biai, gera kalba, tik neaiðku kam.Visa kita � nuobiros, nuotru-

pos, atliekos. Cikle �Mëginimainuskinti dienà� atsiminimais da-lijasi Stepas Eitminavièius (�Li-teratûra ir menas�, birþelio 11), bettie atsiminimai nei áspûdingi, neikà nors daugiau negu patys savai-me sakantys (atkreipkite dëmesá áciklo pavadinimà: ar gali profe-sionalas taip nejausti kalbos?).Kiek universalesniais, bet taip irnesumenintais atsiminimais dali-jasi Vytautas Leðèinskas (�Keltasuþ vingio� � �Literatûra ir menas�,birþelio 25), gaila, kad apsakymopradþios galimybë virto absoliu-èia jo pabaigos bejëgybe. Niekoneþada, bet paprasèiausiai gra-þiais atsiminimais dalijasi Kazi-mieras Pûras (�Amþinoji ugnis� ��Literatûra ir menas�, liepos 2), oið amþinosios ugnies prasmës per-keitimo (èia ji simbolizuoja ne þu-vusiøjø kraujo, o amþinos gyvy-bës baþnyèioje esmæ) buvo gali-ma daug kà iðspausti. Nors profe-sionalas, nuo mëgëjø neatsiplëðiaPetras Venclovas (�1980-ieji.Mocartas� � �Nemunas�, birþelio17-30). Akivaizdu, kad tai busvienas silpniausiø fragmentø jobûsimame cikle (keista, að visadasuklûstu ir itin atidþiai, pagarbiaiskaitau viskà, kas kalba apie mir-tá; kas èia yra � mirtis suvulgarin-ta ar pernelyg suabstraktinta, kadnepajutau autentiðko jos dvelks-mo?). Auðra Matulaitytë (�Laivaiiðplaukia. Bet ar sugráþta?� � �Li-teratûra ir menas�, birþelio 9) ban-do bûti aktuali ir ðnekëti ðiuolai-kiðkomis laikraðèiø temomis, bet,viena, laikraðèiai apie banalybeskalba banaliai (èia bandoma vis-kà pseudopsichologizuoti), antra,spauda turi tokiø uþduoèiø, ku-rios ið esmës svetimos meniniamkalbëjimui, o èia bandoma derin-ti du nesuderinamus kalbëjimus.Uþtat ir apsakymo pabaiga yra neidaugiau, nei maþiau, o stilistinësaviþudybë. Astrida Petraitytë irtoliau raðo romanà apie SalomëjàNërá (�Svetimoji þmona� � �Ne-munas�, liepos 8-14). Raðo ir te-gu sau raðo. S. Nëris dar ne tai ið-kentëjo.Kaip skaitytojas turbût jau paste-

bëjo, ið aptariamojo laikotarpio ren-kuosi dvi publikacijas: D. Opols-kaitës apsakymà �Madlena ir að�ir J. Gulbinoviè eilëraðèius. Gerai,kad kitados susigalvojau ðià ritua-linæ pabaigà, antraip neþinoèiau,kaip uþbaigti tekstà. Jau dabar kir-ba mintis aiðkintis, kodël profesi-niu poþiûriu vertingesnis P. Norvi-los tekstas yra uþgoþiamas J. Gul-binoviè pakankamai nesuvaldytopoetinio srauto arba kodël K. Pûronaktinë baþnyèia nëra vertinges-në uþ dieniná A. Petraitytës apra-ðytà Eretø butà. Bet be galo nebusgalo.

Nebylûs eilëraðèiai, kurti paveikslai

KAUKOLAIPTAI

9

. 2010 m. rugsëjo 30 � spalio 6 d., Nr. 32 (305-746) Vyksmas

AudronëMEÐKAUSKAITË

�Jûsø þiniø ðaltinis� � kabo uþ-raðas ant jubiliejø ðvenèianèios di-dþiausios Kaune vieðosios biblio-tekos fasado. Juk daþnai èia þmo-nës vaikðto ne tik knygø skaityti.Ir kad tokia ástaiga nëra vien ra-miø bibliotekininkiø priþiûrimosknygø lentynos, jau tikriausiai nevienas numano. Pasiþiûri á tinkla-raðtyje suraðytà jos �struktûrà�ir supranti, kad knygø namø �or-ganizmas� gana sudëtingas, galnet painus. Apie jø gyvenimà,kampelius ir uþkaborius papra-ðëme papasakoti direktorës AstosNAUDÞIÛNIENËS:

� Ðeðiasdeðimt metø � biblio-tekai � tik nedidelë veiklos atkar-pa. Per ðiuos metus stengiamës bû-ti visiems prieinamas þiniø ir idë-jø ðaltinis: aptarnavome daugiaunegu 11 mln. lankytojø, paskoli-nome, sukaupëme gana nemaþà2 mln. dokumentø fondà.Daugybë renginiø, konferenci-

jø, projektø po bibliotekos sto-gu ne kartà subûrë þymius ir gar-bingus Lietuvos kultûros, visuo-menës þmones. Pas mus lankësiLietuvos prezidentai, kai kurieSeimo, Europos Parlamento na-riai, dvasininkai, raðytojai, kinoir teatro aktoriai, dailininkai,mokslininkai ir kiti visuomenësveikëjai. Ðià veiklà stengiamëstæsti.� Kuo KAVB skiriasi nuo kitø

bibliotekø? Koks jos iðskirtiniau-sias bruoþas? Esate ákûræ Kaunis-tikos centrà, kuris, regis, tikraiunikalus.

� Kauno apskrities vieðoji bib-lioteka � didþiausia Lietuvojevieðoji, turint galvoje tiek fon-dus, tiek darbuotojø skaièiø. Beto, tik ji viena ið apskrièiø vieðø-jø bibliotekø vykdo nacionalinesfunkcijas. Bemaþ prieð keturis de-ðimtmeèius bibliotekoje ákurtaKaunistikos skaitykla, vieninte-lë Lietuvoje turinti tiek plaèios,iðsamios kraðtotyros informacijosapie miestà ir jo apylinkes (nuo1600 m.) aðtuoniomis kalbomis.Informacijos ne tik apie Kaunoistorijà, architektûrà, kultûrinágyvenimà, þymius þmones, bet irþiniø labai siauromis temomis,pavyzdþiui, apie mieste vieðëju-sias garsenybes, atskiras Kaunogatves, jø pavadinimø kaità, jo-se gyvenusius þymius þmones,buvusius ir esamus Kauno mili-jonierius, nusikaltëlius ir t. t. Ku-riamos kaunistikos elektroninësduomenø bazës prieinamos vi-siems bibliotekos tinklalapiolankytojams. Ypaè populiarûselektroniniai þinynai: �ÞymûsKauno þmonës: atminimo áamþi-nimas� ir �Kaunas: datos ir fak-tai�.Be to, daug ádomios ir vertin-

gos medþiagos apie Kaunà skai-tytojai gali rasti bibliotekos Se-nøjø ir retø spaudiniø skyriuje.� Atrodo, pastarieji deðimtme-

èiai Lietuvos bibliotekoms buvolabai svarbûs � tiek daugpermainø. Kaip juos sutiko jûsøbiblioteka? Kas ið esmës pasikei-të?� Iðties pokyèiø bûta daug, ta-

èiau didþiausius jø á Lietuvos bib-liotekas atneðë informaciniø tech-

nologijø diegimas. Tradiciðkaibibliotekos suvokiamos kaip kul-tûros, ðvietimo ir laisvalaikio lei-dimo ástaigos, taèiau pastaràjá de-ðimtmetá jos vis labiau tampa in-formacijos centrais. Informacijostechnologijø plëtra daro didelæátakà ir Kauno apskrities vieðosiosbibliotekos darbui, ir paslaugoms.Prieð gerà deðimtmetá pasiûliusiskaitytojams pirmàjà elektroninæpaslaugà � tinklalapá, bibliotekaðiandien sudaro galimybes uþsi-sakyti leidinius internetu, o grà-þinti juos savarankiðkai bet kuriuoparos metu, tobulina ir nuolat pil-do savo elektroniná katalogà, tei-kia prieigà prie duomenø baziø,kuria elektroninius þinynus, tin-klaraðtá, siûlo nemokamà prieigàprie interneto, organizuoja kom-piuterinio ir informacinio raðtin-gumo mokymus gyventojams irkolegoms, kasmet diegia vis nau-jas elektronines paslaugas. Ðiuometu biblioteka dalyvauja keliuo-se nacionaliniuose projektuose.Vienas jø � �Bibliotekos paþan-gai�. Vykdant já praëjusiais me-tais KAVB árengta 10 vieðosios in-terneto prieigos vietø, duris atvë-rë modernus Mokymo centras, ku-riame mokosi ir profesines þiniasgilina Kauno apskrities bibliote-kininkai, kompiuterio pradþia-mokslá perpranta gyventojai.Tradiciðkai didelio susidomë-

jimo ir gausaus þiûrovø antplû-dþio sulaukia bibliotekos rengi-niai, kurie pastaràjá deðimtmetá ra-do naujø formø, tapo patraukles-ni, nestandartiniai. Vienas esminiøðio laikotarpio renginiø ciklø � pro-jektas �Kauno savastis Lietuvos

tûkstantmeèio kontekste� � buvoypaè gerai ávertintas profesiona-lø ir lankytojø, tarp skaitytojø po-puliarûs projekto leidiniai: �Ca-rinio Kauno atspindþiai�, �Kau-nas laikmeèiø kaitoje�, �Laisvësproverþiai sovietiniame Kaune�,�Kauno savasties þenklai�.� Sukakties proga apie proble-

mas kalbëti tarsi ir nepridera, ta-èiau ðiandien jø turite, regis, kaipniekad daug.� Didþiausia problema � kaip

ir visame biudþetiniame sektoriu-je � finansai: maþi darbuotojø at-lyginimai, trûksta lëðø tinkamai,pagal poreikius uþtikrinti visasbibliotekos veiklos funkcijas �apmokëti uþ paslaugas, prekes,ásigyti ilgalaikio turto, atnaujintikompiuteriná tinklà. Lietuvà uþ-griuvus finansiniam sunkmeèiuiliko laikinai suspenduotas biblio-tekos rekonstrukcijos klausimas.Gaila, taèiau ið apskrièiø vieðøjøbibliotekø esame vienintelë visdar nerekonstruota. Tikiuosi, ar-timiausiu metu ði situacija ið es-mës pasikeis á geràjà pusæ.Vienas svarbiausiø skauduliø

visose vieðosiose bibliotekose �sumaþintos komplektavimo lëðos.Prieð kelerius metus ásigijomeknygø ir periodiniø leidiniø uþdaugiau negu 400 tûkst. litø, oðiemet turime septynis kartus ma-þesnæ sumà, uþ kurià galësime nu-sipirkti tik apie 2000 egzemplio-riø. Kita vertus, didelæ dalá (apie30 proc.) kasmet ásigyjamø leidi-niø sudaro dovanos. Pasinaudo-dama proga, norëèiau padëkoti vi-siems kaunieèiams, bibliotekosskaitytojams, organizacijoms, do-vanojusiems knygø, skyrusiems 2procentus gyventojø pajamø mo-kesèio ir parëmusiems ávairiusbibliotekos projektus.

60-metis � dar tik jaunystë � Papasakokite apie bendra-darbiavimà su kitomis Lietuvos iruþsienio bibliotekomis.� Bendradarbiaujame su ávai-

riomis bibliotekomis, taèiauglaudþiausiai � su Lietuvos na-cionaline M. Maþvydo ir vieðo-siomis bibliotekomis: rengiamebendrus projektus, seminarus,konferencijas, visose ðiose bib-liotekose netgi galioja tas patsskaitytojo paþymëjimas. Uþmez-gëme ryðius su Vokietijos, Dani-jos, Norvegijos, Italijos ir kito-mis uþsienio bibliotekomis. Ðárudená Èikagoje, Lemonte, atversduris lietuviðka biblioteka, ku-riai pradþià davë Kauno apskri-ties vieðosios bibliotekos mainøfondo, kaunieèiø, �Rotary� klu-bo nariø surinktos knygos. Tiki-mës, kad ðis prasmingas projek-tas padës lietuviðko þodþio sale-lei Amerikoje augti ir plëstis.� Ko apie didþiøjø bibliotekø

veiklà neþino eilinis pilietis? Kasslepiasi jø uþkulisiuose?� Daþnam atrodo, kad biblio-

tekos gyvenimas nuobodus ir pa-prastas � knygos, tyla ir vienaskitas uþklydæs skaitytojas. Ið tie-sø yra kitaip � nauji reikalavimai,paðëlæs gyvenimo ritmas verèiakeistis, tobulëti, nestovëti vieto-je, ieðkoti, klysti ir atrasti, kassvarbiausia ðiuo laiku: balansà irharmonijà tarp naujøjø technolo-gijø ir istorinës iðminties, senøjøkultûros vertybiø. Mes, bibliote-kininkai, to kasdien mokomës,kad galëtume pateikti skaityto-jui galutiná kokybiðkà produktàar paslaugà, kurios jis tikisi su-laukti uþsukæs pas mus. Gyvena-me tarsi viena didelë ðeima, ku-rioje kiekvienas turi savo parei-gø, vaidmenø, privalumø ir sil-pnybiø. Esame tokie, kaip visi.

Rugsëjo saulë, Kauno paslaugøir laisvalaikio skyrius �Juozapi-në�ir Ðanèiø seniûnija praëjusá tre-èiadiená sukvietë savo bendruome-næ sodinti puðeliø Nemuno pakran-tëje, tarp 13 ir 14 Kranto gatviø,prieðais Napoleono kalnà.Atvaþiuojame, o èia jau Lie-

tuvos kariuomenës J. Vitkaus in-þinerijos bataliono vyrai rikiuo-jasi prie iðkastø duobeliø ir nuo-stabiai graþiø maþutëlaièiø puðe-

liø. Nuo Panemunës pusës atke-liauja visas pulkas jaunimo �Kauno kolegijos studentai. Ren-kasi netoliese gyvenantys ðanèið-kiai ir M. Valanèiaus mokyklospradinukai. Mûsø daug. Kastu-vø � irgi. Tad � viens, du, ir... �teauga naujas puðynëlis! Kaip ið-ðûkis vëtroms, nusiaubusiomsðiemet Kauno parkus ir pakaunësmiðkus.Po kilnaus darbo prie Nemuno

Paðto karvelis

visi kvieèiami á �Juozapinæ� arba-tos. Ogi èia dar karðtos bulvës sugrybais ir kiti skanëstai.Jaunimas vaiðinasi, klega. Se-

nuosius taip pat dþiugina bendrys-të su jaunuomene. Suskamba dai-nos, studentai repuoja. Tai tokiamûsø Ðanèiø bendruomenës akci-ja, skirta Þalgirio mûðio 600-osioms metinëms paminëti!

Olita DAUTARTAITËðanèiðkë

Po talkos. Narcizo FREIMANO nuotrauka

Aurina VENISLOVAITË

Adomo Mickevièiaus kadaistaip numylëto, iðvaikðèioto, laið-kuose draugams garbstyto slëniotuolaik bûta nuoðalaus, plytinèioKauno prieigose. Ðiandien tas lo-pinëlis miðko jau paèiame miestocentre, ásiterpæs á daugiaaukðèiødþiungles. Bet betoninë kaimynys-të nesugadino vietos þavesio. O ru-dená èia vis dar vaikðto poetai,skamba muzika. Ir tada stoja �Ru-deninë poezijos valanda�.Aktyvi renginio organizatorë,

Kauno bendruomenës centro �Girs-ta� pirmininkë Zinaida Streikienëpuikiai geba ðiai ðventei �uþsaky-ti� geriausià rudens orà. Todël iðti-kimi klausytojai renkasi be skëèiø

Ruduo ir poezijaAdomo Mickevièiausslënyje

ir nesistebi, kai tarp kaðtonø ðakølaigo dar visai ðilti saulës spindu-liai. Keista, bet poezijos skaitymaimuziejuose ar bibliotekose bemaþniekad nesulaukia tokios gausiospublikos. Manding, pati vieta, josaura turi stebuklingos traukos, ku-riai neámanoma atsispirti.Ðámet, rugsëjo 24 d. pavakaræ,

rausvu lapø kilimu á akmeninæ�scenà� kilo poetai: Erika Drungy-të, Viktoras Rudþianskas, DaivaÈepauskaitë ir Alfas Pakënas. Tyløatokvëpá tarp eiliø sugerdavo gailiValdo Andriuðkevièiaus klarnetomelodija. Ir poezijos valanda tæsë-si kur kas ilgiau nei ðeðiasdeðimtminuèiø, nes eilëraðèiai nemëgstabûti suplanuoti, suskaièiuoti, su-trumpinti.

Novelës vakaras Veliuonoje

Spalio 1 d., penktadiená11 val. raðytojai ir sveèiai susitinka prie àþuolo skulptûros � rodyk-

lës ties kelio Kaunas-Jurbarkas posûkiu á Klangius, lanko Petro Cvir-kos memorialinæ sodybà-muziejø.13 val. ekskursija po Veliuonos kraðto kultûros paveldo objektus.14 val. Petro Cvirkos literatûros premijos laureatø giraitëje sodina-

mas 2010 m. laureato àþuoliukas.15 val. Novelës vakaras Veliuonos kultûros centre. Petro Cvirkos

literatûros premijos áteikimas.

10

. 2010 m. rugsëjo 30 � spalio 6 d., Nr. 32 (305-746)Vilniaus langas

Andrius JAKUÈIÛNAS

Visà sàmoningà gyvenimà tri-kau, iðgirdæs ar iðvydæs uþraðytà te-zæ: �Maþi kasdienybës stebuklai.�Ðis nelogiðkas kalbinis darinys, pa-sitaikàs ne vien tariamai krikðèio-niðkose esë, bet ir supermamø foru-muose, recenzijose, populiariuoseþurnaluose, neiðvengiamas giminiøar klasës draugø susitikimuose, ka-vinëse, darbe, smarkiai erzina, þei-dþia klausà glotniu teisuoliðkumu,pripaþinusiu, kad yra ne kûrëjas, betlaukëjas, naiviai ákurdinæs save pa-stebuklëje.Trikau ir trinku, nes tikiu, kad ste-

buklas apskritai negali egzistuotikasdienybëje � ji savaime yra tai,kame nëra, negali bûti stebuklo. To-dël ji ir kasdienybë � þodis, natûra-liai keliantis neigiamø konotacijø,monotoniðkas ir nevalyvas, dvel-kiantis kontorø sterilumu ir vieðøjøtualetø chemija. Kasdienybës ir ste-buklo sàvokomis apibûdinami radi-kaliai prieðingi visà kûrinijà vei-kiantys mechanizmai: kasdienybëyra iðbandymas, vargas ir kanèia(negotium), blogis (malum), tai, kasmaterialu, þema � kûnas, o stebuk-las � Dievo pagalba pakelti tà nego-tium, iðganymo viltis, dvasia, todëlsusieti jø reikðmes vienoje tezëjeámanoma tik paþeminus stebuklo sà-vokà � padarius já maþà (t. y. iðvisne stebuklà). Ieðkoti kasdienybëjemaþø stebuklø � teigti juos ten vyks-tant � kraðtutinio naivumo arba netbaisaus cinizmo apraiðka, skatinan-ti manyti, kad stebuklø nebûna, to-dël reikia juos � nesamus � iðsigal-voti èia ir dabar, neva mûsø gyveni-mas be jø bus nevisavertis, tuðèias,beprasmis... Ðitaip iðvis atmetamadi-delio stebuklo galimybë, vietoj jomes skatinami ámatyti kà nors mie-lo ir neva tauraus dabartyje. (Anotvienos recenzijos autorës,maþas kas-dienybës stebuklas � tai �gerumas,besiskleidþianti gëlë, vieniðybëjeðokantis rudens lapas, pavasariomis-terija�.)Bet kà daryti, jei rinktis nesino-

ri? Vis dar tikiu, kad kas nors labaipasistengæs ir dabartyje sugebëtø pa-dauginti vynà ar duonà, bent jau ðiøproduktø nupirktø tiek, kad uþtek-tø visiems gausiems sugërovams, ta-èiau visiðkai negaliu prileisti min-ties, jog tai, kà talpina savyje þodis�kasdienybë�, galëtø bent akimirkaiágauti kokià nors naujà kokybæ, pa-vidalà, prasmæ. Bjauriausia, nema-loniausia kasdienybës savybë � jos

absoliutus prognozuojamumas,átraukiant á prognozæ net ir poten-cialius netikëtumus, kuriø skaièiustaip pat ribotas, todël ir jie progno-zuojami. Rytà valydamasis dantisjau daugmaþ aiðkiai suvoki net tai,apie kà dienà màstysi, kà jau kalbëtiapie koká kultûros renginá, kuris nu-manomas ir suvokiamas ið anksto ko-kia devyniasdeðimèia procentø. Vis-gi ðià akimirkà nesu tikras, ar prog-nozuojamumas � iðties neigiama sa-vybë; galbût tai � vertybë, net nemaþas, o tikras stebuklas, leidþian-tis mums lengvai suþinoti apie da-lykus, kuriø nenorëjome patirti tie-siogiai � dalykus gal ir nepatirtinus,bet tikrai konceptualius? Gal prog-nozuojamumas � tai kiekvieno ren-ginio stuburas, karkasas, esmë, beku-rio iðvis negalëtume girtis turá kul-tûrà, nes ji ir yra ágûdis kurti prasmæið nieko ir jà skleisti nieke?Puikus pavyzdys iliustruoti

prognozuojamumo fenomenà yraÐMC duris atvërusi paroda �Lietu-vos dailë 2000-2010: deðimt me-tø�. Tai pirmoji naujo tûkstantme-èio Lietuvos ðiuolaikinio meno ap-þvalga, kurioje pristatoma daugiaunei 70 menininkø ir beveik 100 kû-riniø � ir visgi beveik nieko, ko ne-bûtø galima ið anksto numatyti ra-miai geriant espresso kavinëje. Ne-tikëta nebent tai, kad penkiø paro-dos skyriø struktûra sukurta pagalitalø raðytojo Italo Calvino paskai-tas apie literatûros vertybes, pirmà-kart iðleistas 1988 m. esë knygojepavadinimu �Ðeði pasiûlymai atei-nanèiam tûkstantmeèiui�, ðitaip lygir pripaþástant akivaizdø paradok-sà � ðiuolaikinis menas darosi vispanaðesnis á literatûrà, o ne á dailæ.Tai � �Apropriacija� � rasto objek-to ar svetimo kûrinio panaudojimassavo kûryboje; �Bendradarbiavi-mas� � naujø autorystës ir bendra-vimo modeliø paieðkos; �Doku-mentalumas� � esminis menininko-tyrinëtojo kûrybos bruoþas; �Fik-cijos� � suvokiamos ne kaip tiesosprieðybë, o kaip tikrovës daugis-kaita; �Institucinë kritika� � tyri-nëjanti esamus meno sistemos vei-kimo principus ir siûlanti naujus.Parodoje ðios vertybës reiðkia kû-rybos strategijas, kurios keitë pas-tarojo deðimtmeèio Lietuvos dailæ,pagal jas paroda iðskaidyta á pen-kis skyrius. (I. Calvino paskaitø tu-rëjo bûti ðeðios, taèiau ðeðtoji, pa-vadinimu �Nuoseklumas�, taip ir li-ko neparaðyta. Paroda taip pat ne-turi ðio skyriaus � ðitaip tarsi pa-

brëþiama, kad ji sàmoningai nenuo-sekli, todël neverta ieðkoti akivaiz-desniø uþ formalias jungèiø.)Vaikðtinëdamas po parodà iðties

buvau tikras, kad prognozuojamu-mo principas, kuris savaime ásigy-vendino ir be kuratoriø pastangø,ðièia iðvis galëjo bûti garsiai dekla-ruotas, ir tai neabejotinai bûtø pra-plëtæ parodos suvokimo erdvæ. Sa-kau tai be ironijos, turëdamas gal-voje, kad autoironija tikrai niekamnepakenkë � ir jau tikrai nebûtø pa-kenkusi ÐMC, kuris kaip voverë ra-te metø metus sukasi tø paèiømenininkø bendruomenëje.Tarp ðios parodos darbø autoriø �

JonasMekas,RobertasAntinis,Kon-stantinas Bogdanas (jaunesnysis),Laura Garbðtienë, Ugnius Gelguda,Þilvinas Landzbergas, Gintaras Ma-karevièius, Deimantas Narkevièius,MindaugasNavakas, ÐarûnasNakas,ValdasOzarinskas, Paulina Eglë Pu-kytë, Linas Rimða, Nomeda ir Gedi-minas Urbonai, Artûras Raila, EglëRakauskaitë ir daugelis kitø pavie-niø menininkø ir kûrybiniø grupiø.Visi jie � daþni sveèiai ðiuolaikiniomeno parodose, todël apþvalginë pa-roda turbût skirta ne tiek tyrinëti jøkûrybai, kurià jau neblogai paþásta-me, bet jos struktûrai ávertinti � tiks-liau, aiðkios struktûros nebuvimui,kurá patys kuratoriai netiesiogiai pa-brëþë, nesukûræ skyriaus �Nuosek-lumas�. Aiðku, eidami á bet kokiàbienalæ, trienalæ, kvadrienalæ ar ki-tokià �-alæ� turime suvokti, kad prog-nozuojamumo aspekto iðvengti ne-ámanoma ið esmës � jis yra tarsi su-dëtinë tokio pobûdþio renginiø da-lis. Taèiau jausmo, kad bendraklasiaisusirinko paminëti deðimties metømokyklos baigimo sukaktá, neturë-tø bûti. Tuo labiau neturëtø kiltiáspûdis, jog tai vienintelë klasë, kurigali tokià ðventæ sau surengti, kadtai priklauso ne nuo mokiniø noroar pajëgumø, bet nuo direkcijossimpatijø � apie tai jau ðnekëjome.Visgi jei pastaràjá deðimtmetá

Ðiuolaikinio meno centre nebuvo-te daþnas sveèias, ði paroda, nepai-sant klampios struktûros, jums, ti-këtina, pasirodys labai ádomi, jojegalësite gana gerai apsibrëþti, kaspas mus laikoma respektabiliuðiuolaikiniu menu, nors organiza-toriai, matyt, tyèia bandë paklaidin-ti þiûrovà terminuose, mat sàvoka�ðiuolaikinis menas� ðiuolaikiniomeno parodos pavadinime nefigû-ruoja, vartojamas daug platesnis iriðkilesnis: �Lietuvos dailë�. Vis dël-

to nelaikau ðios institucijos tokiaarogantiðka, kad iðdrástø laikyti sa-ve viso vaizduojamojo Lietuvosmeno vëliavneðiu, todël norëèiaumanyti pavadinimà esant kiek iro-niðkà, nebent toliau uþsispyrëliðkaibûtø laikomasi nuostatos, kad skir-tis tarp sàvokø �ðiuolaikinis me-nas� ir �ðiuolaikinë dailë� yra dirb-tinë. Kà gi, toks poþiûris irgi gali-mas, nors jis ir negarantuoja, kadvisi lankytojai bus supratæ subti-lià uþuominà ir nejaus apmaudo.Bet galbût èia nieko blogo � galbent koká pasitenkinimà jiems ið-birbs prie pat iðëjimo stovintys Þ.Kempino ventiliatoriai (visada jaisþavëjausi), oro srovëse blaðkantys,bet niekuomet nenumetantys antþemës magnetinës juostos...Visgi parodos radimosi procese

atsitiko vienas dalykas, verèiantisgalvoti, kad stebuklø galgi kartaisir pasitaiko � Alytaus bienalës ren-gëjai, kuriems ðiuo metu oficialiaiatstovauja tarptautinë psicho(dva-sios)darbininkø grupë �Data Mi-ners & Travailleurs Psychique�, at-sisakë dalyvauti ðiame renginyje,iðdëstydami motyvus vieðame laið-ke. Jo pradþioje cituojama AsgerioJorno 1964m. siøsta telegramaGug-genheimo prezidentui kaip atsisa-kymas priimti jam skirtà prizà:�EIKITVELNIOPÐUNSNUKIAI�TARPAS�ATSISAKAUPRIZO�TARPAS�NIEKADAJONEPRA-ÐIAU�NETELPA Á JOKIUS RË-MUS TOKS MENININKOKIÐIMAS Á JÛSØ PROPAGAN-DÀ�NORIU KAD VIEÐAIPAREIKÐTUMËTE, KAD AÐNIEKO BENDRA NETURIU SUJÛSØÐLYKÐÈIAISÞAIDIMAIS.�Toliau laiðke raðoma: �2008 m. su-rengta pirmoji Alytaus bienalë sie-kë paneigti bienalës surengimo fak-tà (kaip nepagrástai susvarbintà) beiatvirai propaguoti antibienalizaci-jà kaip progresyvø judëjimà, áma-

Paðnibþdomis pastebuklëje

Mindaugo LUKOÐAIÈIO darbas �Pasiprieðinimas�. 100 pieðiniø ant popieriaus, kiekvienas 21 x 29,7 cm.

Artûro RAILOS instaliacija: 4 automobiliai, 4 spalvotos fotografijos,kiekviena 127 x 127 cm.

nomà ne tik politiniuose-ekonomi-niuose centruose, bet ir kultûrinësedykvietëse. Antroji bienalë teigë,kad bienales sëkmingai gali rengtinet parodose niekada nedalyvavæjauni þmonës. Treèioji bienalë sie-kë atvirai paneigti paèià meno pras-mæ, nes menas ne tik nëra bûtinas,bet ir dirbtinai iðkreipia socialinágyvenimà � nepagrástai paþeminavienas socialines grupes bei jø sà-skaita iðaukðtina kitas. (...) Tai áro-do kad ir ðis ÐMC kvietimas. Aly-taus bienalæ siekiama áteisinti kaipvienà svarbiausiø praëjusio deðimt-meèio Lietuvos dailæ formavusiøfaktoriø, tuo tarpu lieka uþmirðtiðimtai dailininkø, idealo siekiui ati-davæ paskutinius sveikatos ir psi-chikos likuèius. (...) Kà gali pasiû-lyti bienalizacijos, galios centrø irmeno kaip institucijos devalvuoto-jai, gavæ ÐMC kvietimà dalyvautidar labiau hierarchizuotoje biena-lës versijoje � dekadienalëje? Kosiekia kvieèianti institucija? Idëjapaprasta: jei nesugebi nugalëtiprieðo � susidraugauk su juo.�Galiausiai: �Gerbiami ÐMC stra-

tegai ir ideologai! Suprasdami Jûsøgeriausius ketinimus, norime tik pa-klausti, ar tikrai esate ásitikinæ, kadskirdami skyrelá vienos institucijosatrinktame vaizduojamojo meno ri-bose besireiðkianèiø paskirø indivi-dø kratinyje ir pavadindami já �ins-titucine kritika�, pateiksite tai, kasnors kiek atitiktø ðá teiginá? Jûs iðkarto kuriatës nugalëtojo pakylà posavo paèiø statoma triumfo arka.Ne-gi jums dar vis atrodo, kad jûsø ins-tituciniai sprendimai turi kokià norsprasmæ? Kad jais kas nors tikëjo?�Paskutinájá klausimà drauge su

alytiðkiais paðnibþdomis galëtumepakartoti ir mes, jei ðià valandëlænekamuotø kitas klausimas: ar ir jonebuvo galima prognozuoti?Jei bijome tikrø stebuklø, jø ir

nebus.

Rugsëjo 30 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Ra-ðytojø klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) � litera-tûrologës Viktorijos Daujotytës monografijos�Tragiðkasis meilës laukas: Apie Sigità Gedà:ið poezijos, uþraðø, refleksijø� sutiktuvës. Ren-ginyje dalyvaus knygos autorë, literatûrolo-gë prof. Viktorija Daujotytë, poetai DonaldasKajokas, Aidas Marèënas, Arnas Aliðauskas irkiti. Vakaro vedëjas � literatûros kritikas Valentinas Sventickas.Spalio 4 d., pirmadiená, 17.30 val. Aido Marèëno sukaktuvinis va-

karas. Dalyvaus poetas A. Marèënas, literatûrologë prof. Viktorija Dau-jotytë, dr. Donata Mitaitë, dainø autorius ir atlikëjas Povilas Girdenis.Vakarà veda literatûros kritikas Valentinas Sventickas.Spalio 6 d., treèiadiená, 17.30 val. Lidijos Ðimkutës autorinis vakaras.

Dalyvaus poetë L. Ðimkutë, literatûrologas dr. Regimantas Tamoðaitis,literatûros kritikë Ramutë Dragenytë, pianistas Rytis Juðkaitis.Á renginius áëjimas nemokamas. Informacija tel.: (85) 2629627; (85)

2617727; el. paðtas: rasytojuklubas@aiva.lt.

2010m. Ðv. Jeronimo premija uþ uþsienio literatûros vertimus

Ðiemet vertinimo komisija � Pranas Bieliauskas, Daiva Daugirdie-në, Antanas Gailius, Laimantas Jonuðys, Rita Urnëþiûtë � 2010 m.Ðv. Jeronimo premijà nusprendë skirti Dianai BUÈIÛTEI uþ iðkiliusliteratûros vertimus ið prancûzø ir graikø kalbø, uþ meilæ lietuviø kal-bai ir nuoðirdþià pagalbà jauniesiems vertëjams.Laureatë bus pagerbta rugsëjo 30 d., ketvirtadiená, 18 val. Taiko-

mosios dailës muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius), minint Tarptautinævertëjø � ðv. Jeronimo � dienà.

11

. 2010 m. rugsëjo 30 � spalio 6 d., Nr. 32 (305-746) Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.culture.lt/nemunas �Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:

LT 147300010002256121� einamoji sàskaita;LT 097300010002230312� biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035� valiutinë sàskaita.

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas � tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Referentë � Aurina Venislovaitë � tel. (8-37) 322244Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas �Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) � tel. (8-37) 322251Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) � tel.: (8-37) 322266Naujienø redaktoriai: AudronëMeðkauskaitë � tel. (8-37) 322251,(8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas � tel. (8-611) 98945 el. paðtas:jakuciunas@gmail.comApþvalgininkai: literatûra � Valdemaras Kukulas, ErikaDrungytë; fotografija � Romualdas Rakauskas; muzika �Eugenija Þakienë; kinas � Gediminas Jankauskas.Fotografai: Zenonas Baltruðis, Narcizas Freimanas.Stilistë � Lina Navickaitë � tel. (8-37) 322251Maketuotojas � Juozas Puþauskas � tel. (8-656) 38529Buhalterë � Irena Kavaliauskienë � tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas� Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino UAB �ArxBaltica�Tiraþas 1500

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOSRËMIMO

FONDASKAUNOMIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimama visuose paðto skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt

arba redakcijoje

91-ojo kûrybiniosezono spaliomënesiorepertuarasRugsëjo 30 d., ketvirtadiená, 18 val. premjera! Penktojoje salëje

(Laisvës al. 71)�H. Ibseno�Ðmëklos�.Vienosdaliesdrama.ReþisieriusArtûras Areima. Spektaklio trukmë � 1.50 val. Bilieto kaina � 40 Lt.Spalio 1 d., penktadiená, 18 val. premjera! Penktojoje salëje

(Laisvës al. 71) � Henriko Ibseno �Ðmëklos�. Vienos dalies drama.Reþisierius Artûras Areima. Spektaklio trukmë � 1.50 val. Bilietokaina � 40 Lt.Spalio 2 d., ðeðtadiená, 3 d., sekmadiená, 5 d., antradiená, 18 val.

premjera! Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) � Auðros Marijos Sluckai-tës �Antigonë Sibire�. Vienos dalies postdrama pagal Jeano Anouilho�Antigonæ�. Reþisierius Jonas Juraðas. Spektaklio trukmë � 2 val. Bi-lieto kaina � 50 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 71) veikia kasdien 10.30-19 val., tel.

224064. Bilietus taip pat platina Tiketa.lt.

Kauno valstybinis lëliø teatrasRugsëjo 30 d., ketvirtadiená, 19 val. �Palëpës mu-

zika� savo atostogø pabaigà ir naujojo sezono pradþiàkvieèia paminëti ypatingu koncertu � Kauno valstybi-niame lëliø teatre gros Domantas Razauskas su grupe.Bilietø kainos � 15, 20, 25 Lt. Bilietus platina teatro kasa ir Tiketa.lt.2 d., ðeðtadiená, 12 val. �Princesës gimtadienis�. O. Vaildo pasa-

kos motyvais. Nuo 5 m. Reþisierius A. Stankevièius.3 d., sekmadiená, 12 val. �Dvi padûkëlës pelytës�. Siuvëjo isto-

rija apie dvi padûkëles pelytes ir pasipûtëlá katinà. Nuo 3m. ReþisierëE. Piotrovska.Spektakliø bilietø kainos � 8, 10 Lt. Teatro kasa (Laisvës al. 87A)

veikia IV-V 11-17 val., VI-VII 10-14 val., tel. 221691. Bilietus taippat platina �Bilietø pasaulis�.

2 d., ðeðtadiená, 18 val. �Katytë �P�. Spek-taklis tik suaugusiesiems. Pagal EveEnsler pje-sæ �Vaginosmonologai�. Reþisierius VytautasBalsys. Spektaklio trukmë � 1.30 val. Bilietokaina � 38 Lt.5 d., antradiená, 19 val. Tarptautinës mo-

kytojø dienos proga � �Lauros kosmosas�. Re-þisierë ir pjesës autorë Agnë Dilytë. Spektaklio trukmë � 1.40 val.Bilieto kaina � 32 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) veikia III-V 15-19 val., VI 15-

18 val., VII � valandà prieð spektaklá, tel.: 408 470, 226 090. Bilietustaip pat platinaBilietai.lt.

Rugsëjo 30 d., ketvirtadiená, 17 val.Maironio lietuviø literatûrosmuziejuje (Ro-tuðës a. 13) �poetoVladoÐlaito 90-meèiominëjimas. Dalyvauja literatûrologë In-drë Þakevièienë,UkmergësV. Ðlaito vie-ðosios bibliotekos direktorë Rasa Grið-kevièienë, vyriausioji bibliografë Stanis-lava Talutytë, aktorius Petras Venslovas, dainø autorius ir atlikëjasKazimieras Jakutis. Prieð renginá kvieèiame aplankyti parodà �...ðirdyneðu praëjusiø svajoniø aidà�, skirtà Vlado Ðlaito 90-meèiui, kuriàparengë muziejininkë Reda Þekienë, apipavidalino dailininkë IngaZamulskienë.Spalio 1 d., penktadiená, 17 val. dailininko Rimanto Radiðausko

parodos atidarymas. Dalyvauja dailininkas R. Radiðauskas, menoty-rininkëAlgëGylienë, dailininkasVytautas Laukys, architektë ReginaÞukauskienë, gitaristas Sergejus Krinicinas.Spalio 2 d., ðeðtadiená, 14 val.Aldonos Ruseckaitës sukaktuvinë

popietë su nauja knyga �Marios vandens�. Áëjimas su kvietimais.Informacija tel. 206842, el. p.: maironiomuziejus@yahoo.com.

Rugsëjo 30 d., ket-virtadiená, 18 val.Kau-no kultûros centre �Tau-tos namai� (Vytauto pr. 79 /Kæstuèio g. 1) � solinis Ali-nosOrlovos koncertas. Bilie-tø kainos � 20, 30 Lt. Bilietusplatina �Bilietø pasaulis�. Renginio dienà, likus 2 val. iki koncerto,bilietø bus galima ásigyti ir Kauno kultûros centre.Spalio 1 d., penktadiená, 14 val. koncertas, skirtas Tarptautinei

pagyvenusiø þmoniø dienai. Dalyvaus vaikø dainos ir ðokio teatras�Vaidilutë� (vadovas Edmundas Alseika) bei Lietuvos pensininkøsàjungos Kauno bendrijos liaudiðkos muzikos ansamblis �Boèiai�.Áëjimas nemokamas.

Spalio 2 d., ðeðtadiená, spa-lio 3 d., sekmadiená, 16 val.Vy-tautoDidþiojo karomuziejaus so-delyje � varpø muzikos koncer-tas �Nemirðtantys� The Beatles�motyvai�. Kariljonu skambinsGiedrius Kuprevièius.Spalio5d.,antradiená, 17 val.

Kaunomenininkø namuose � tautodailininkës Birutës Virðilaitës vy-tiniø juostø parodos atidarymas. Paroda veiks iki spalio 29 d. Áëjimasnemokamas.Spalio 6 d., treèiadiená, 18 val. Kauno menininkø namuose �

kompozitoriaus V. Klovos opera �Þalgiris� (koncertinis atlikimas).Dainuos jau þinomi Lietuvoje ir uþsienyje dainininkai. Kunigaikðtie-në Ona � Sabina Martinaitytë, Kunigaikðtis Vytautas � Andrius Ap-ðega, Motina � Erika Grigaitytë, Vytauto sûnus Dainius � EgidijusBavikinas, Vytauto sûnus Ðviedrys � Mantas Gacevièius, Gunaras �Liudas Mikalauskas. Taip pat dalyvaus Ieva Goleckytë, MangirdasDabkus, Jomantë Ðleþaitë, ÞygimantasGalinis ir Viktorija Verðinina.Koncertmeisterë � Audronë Eitmanavièiûtë. Bilieto kaina � 15 Lt.Studentams ir moksleiviams � 10 Lt. Pensininkams � áëjimas nemo-kamas.Spalio 7 d., ketvirtadiená, 17 val. Kauno menininkø namuose �

dailininkës-keramikësRenësKristinosKlemkaitës-Gabdankienës dar-bø parodos atidarymas. Paroda veiks iki spalio 29 d. Áëjimas nemo-kamas.Bilietø galima ásigyti Kauno menininkø namøMûzø svetainëje (I

a., I-IV 10-13 val., 14-17 val., V 10-13 val., 14-16 val.), taip patvisose Tiketa kasose. Informacija tel. 223144.

Kauno valstybinis muzikinis teatrasSpalio 1 d., penktadiená, spalio 6 d., treèiadiená,

18 val. premjera! Johann Strauss �Vienos kraujas�. Trijøveiksmø operetë. Atnaujinimo reþisierius GediminasMa-ciulevièius, dirigentasVirgilijusVisockis, atnaujinimodai-lininkëMartaVosyliûtë. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietøkainos � 15, 25, 30, 40, 45, 50, 100 Lt.Spalio 2 d., ðeðtadiená, 18 val. John Kander, Fred Ebb, Joe Mas-

teroff �Kabaretas�. Trijø daliø miuziklas. Muzikinis vadovas PetrasGeniuðas, reþisierius Aidas Giniotis, dirigentas Julius Geniuðas, cho-reografas Andrius Kurienius, kostiumø dailininkë Vilma Galeckaitë-Dabkienë, scenografëLauraLuiðaitytë, chormeisterëRasaVaitkevièiû-të. Spektaklio trukmë � 3 val. Vaidina ryðkiausi Lietuvos aktoriai irKaunomuzikinës scenos artistai:A.Kurienius,V. Streièa, E.Kliuèiûtë,G.Maciulevièius, R. Zaikauskaitë, T. Ladiga,R.Baranauskas,D.Vëb-ra, J. Januðaitis. Bilietø kainos � 15, 25, 30, 40, 45, 50, 100 Lt.Spalio 3 d., sekmadiená, 12 val. Tomo Kutavièiaus, Violetos

Palèinskaitës �Nykðtukas Nosis�. Dviejø daliø opera jaunimui. Reþi-sierius Gintas Þilys, dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkë Virgi-nija Idzelytë, choreografasAndriusKurienius, chormeisteriai R. Tilvi-kas, R. Vaitkevièiûtë. Dainuoja: K. Alèauskis, S. Martinaitytë, Þ. La-mauskienë, E. Bavikinas, L. Mikalauskas, R. Preikðaitë, D. Vëbra.Spektaklio trukmë � 2 val. Bilietø kainos � 5, 10, 12, 15, 18, 20, 50 Lt.Spalio 3 d., sekmadiená, 18 val. Leo Fall �Madam Pompadur�.

Dviejø daliø operetë. Reþisierë ir choreografëAndþelikaCholina, diri-gentas Jonas Janulevièius, scenografasMarijus Jacovskis, kostiumø irgrimo dailininkas Juozas Statkevièius. Pagrindinius vaidmenis atlieka:R.Tallat-Kelpðaitë,G. Peèkytë, Þ.Voronovas,M.Zimkus, Þ. Lamaus-kienë, T. Ladiga, E. Leskauskas, D. Vëbra, M. Rekys. Spektakliotrukmë � 3 val. Bilietø kainos � 15, 25, 30, 50, 55, 60, 100 Lt.Kasa (Laisvës al. 91) veikia 11-14, 14.45-18 val., poilsio diena

pirmadienis. Informacija tel. 200933.

Spalio 1 d., penktadiená,18 val. Kauno miesto simfoni-nis orkestras (vyr. dirigentasModestasPitrënas),Kaunovals-tybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis). Solis-tai: OnaKolobovaitë (sopranas), LiudasMikalauskas (bosas), ArtûrasAnusauskas (fortepijonas). Dirigentas Modestas Pitrënas. Programa:Vakarø kompozitoriø operø arijos � George Gershwino �Þydroji rap-sodija� (improvizacijos Artûro Anusausko), Edwardo Elgaro MarðasNr. 1 D-dur ið marðø ciklo �Pomp and Circumstance Military Mar-ches� orkestrui, op. 39 (Iðkilmiømarðas). Bilietø kainos � 10, 15, 20Lt.Spalio 3 d., sekmadiená, 13.00 val. Ðv. Arkangelo Mykolo (Águ-

los) baþnyèioje � koncertas, skirtas kompozitoriaus Algirdo Marti-naièio 60-iesmetø jubiliejui. Dalyvauja Ðiauliø valstybinis kamerinischoras �Polifonija� (meno vadovas ir dirigentas Gediminas Rama-nauskas), kompozitorius A.Martinaitis. Programoje �A.Martinaièiokûriniai chorui. Áëjimas nemokamas.Spalio 3 d., sekmadiená, 17 val. Italø dainos. Baltijos gitarø kvar-

tetas: Saulius S. Lipèius, Sergej Krinicin, Chris Ruebens, Zigmas Èe-pulënas. Solistas Edmundas Seilius (tenoras). Programoje: S. d�Espo-sitoAnemaECore, FalvoDiciteno cello viuie, EnricoToselli Rimpian-to, Salvatore Cardillo Core�ngrato. Bilietø kainos � 10, 20, 30 Lt.Filharmonijos kasa veikia II-VII 14-18 val. Informacija tel. 20 04

78, el. p.: info@kaunofilharmonija.lt.

Kauno kamerinis teatrasRugsëjo 30 d., ketvirtadiená, 18 val. premjera!

D. Fo, F. Rame �Viena namuose�. Monokomedija. Re-þisierius Aleksandras Rubinovas. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilietøkainos � 20, 25 Lt.Spalio 1 d., penktadiená, 18 val. A. Strindbergo, A. Sverlingo

�Karðtas ðokoladas�. Ðvediðka vakarienë artistø kavinëje. Reþisie-rius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë � 1.40 val. Bilietøkainos � 24, 30 Lt.Spalio 2 d., ðeðtadiená, 14 val., 18 val. premjera! R. Bradbury

�Be galo ðvelni þmogþudystë�. Dviejø daliø juodoji komedija. Reþi-sierius Stanislovas Rubinovas. Bilietø kainos � 24, 30 Lt. Þiûrovamssu pensininko paþymëjimais á 14 val. spektaklá Pagyvenusiø þmoniømënesio proga bilieto kaina � 8 Lt.Spalio 3 d., sekmadiená, 18 val. F.Rablë �Gargantiua ir Pantagriu-

elis�. Uþstalë tikriesiems gurmanams (N-18). Reþisierius StanislovasRubinovas. Spektaklio trukmë � 1.55 val. Bilietø kainos � 40, 50 Lt.

Pasitinkant Pasaulinæmuzikos dienà, vël busprisimenamimetai sumu-zika Kaune, ryðkiausiosfigûros, prisidëjusios priemiesto ir visos ðaliesmu-zikinio gyvenimo � atli-këjai, pedagogai, debiu-tantai, kolektyvai. 2008m.gimë graþi tradicija � ap-dovanojimø �Tikramuzi-ka� teikimas ir metø mu-zikø pagerbimas. Ji tæsia-ma ir ðiemet � apdovano-jimai �Tikra muzika 2010� uþ nuopelnus muzikos srityje bus áteiktiðiems kaunieèiams: muzikos pedagogams Auðrai Gelusevièienei irKsaverui Planèiûnui, koncertmeistereiBeataiVingraitei, dainininkamsJuozui Malikoniui ir Þanui Voronovui, jaunajam pianistui MotiejuiBazarui, Kaunomiesto simfoniniam orkestrui ir folkloro puoselëtojaiAlvydai Èesienei.Apdovanojimø ceremonija vyks spalio 1 d., penktadiená, 16 val.

Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus M. K. Èiurlioniogalerijoje (V. Putvinskio g. 55).

Spalio 2 d., ðeðtadiená, 18 val. koncertø ciklas �Muzikos valandaVilniaus universiteto Ðv. Jonø baþnyèioje� klausytojus kvieèia á kon-certà �Pie Jesu�, kuriame koncertuos sopranai Vega Maðèinskaitë irLaima Èeslauskaitë bei vargonininkë Graþina Petrauskaitë. Bilietokaina � 15 Lt, moksleiviams, studentams, neágaliesiems ir senjoramssu paþymëjimais � 10 Lt. Bilietai parduodami prieð koncertà renginiovietoje. Informacija tel. 8 617 88017.

V Tarptautinis rusø kultûros ir meno festivalis Kaune

Rugsëjo 30 d., ketvirtadiená, 16 val.M. Dobuþinskio rusø kul-tûros centre (V. Krëvës pr. 54) � seminaras-praktikumas �Padovanoksau lëlæ�.Spalio 2 d., ðeðtadiená, 12 val. M. Dobuþinskio rusø kultûros

centre � fotografijø paroda �Lietuvos sentikiø cerkvei 300 metø� irknygos �Baltijos ðaliø ir Lenkijos sentikiø kultûra� pristatymas.Spalio 8 d., penktadiená, 17 val. Kauno águlos karininkø ramo-

vëje (A. Mickevièiaus g. 19) � tarptautiniø konkursø ir festivaliølaureato, folklorinio ansamblio �Rosièi� (Rusija) koncertas �Mûsøðirdþiømelodijos�.Spalio 15 d., penktadiená, 16 val.M. Dobuþinskio rusø kultû-

ros centre � tarptautinë dailininkø paroda �Miesto peizaþas�, skirtaM. Dobuþinskio 135-osioms gimimo metinëms paminëti.Spalio 22 d., penktadiená, 17 val.Kauno águlos karininkø ramo-

vëje �Rusijos liaudies artistoValerijausAlijevo koncertas �Romansomagija�.Spalio 27 d., treèiadiená, 16 val.M. Dobuþinskio rusø kultûros

centre � tarptautinë dailininkø ekslibrisø paroda, skirtaM.Dobuþins-kio ir M. K. Èiurlionio 135-osioms gimimo metinëms paminëti.Spalio 28 d., ketvirtadiená, 16 val.M. Dobuþinskio rusø kultû-

ros centre � tarptautiniø konkursø laureatø art-dueto muzikinis pasi-rodymas vaikams �Saulë, lietus ir vaivorykðtë� (Rusija).Spalio 29 d., penktadiená, 17 val.Kauno águlos karininkø ramo-

vëje � tarptautiniø konkursø ir festivaliø laureato art-dueto �Tu ir að�(Rusija) koncertas.Renginiai nemokami. Informacija tel. 313039.

30 d., ketvirtadiená, 18 val. Nacionalinio M. K. Èiurlioniodailës muziejaus M. K. Èiurlionio galerijoje (V. Putvinskio g.55) � Artûro Noviko vadovaujamo dþiazinës muzikos vokalinioansamblio �Jazz Island� ir M. K. Èiurlionio kvarteto koncertas.Bilieto kaina � 12 Lt. Informacija tel. 8 610 03733.Spalio 3 d., sekmadiená, 16 val. Nacionaliniame M. K. Èiur-

lionio dailës muziejuje skambës F. Chopino 200-osioms gimimometinëms skirtas koncertas. Kompozitoriaus kûrinius atliks ilga-metis Varðuvos F. Chopino muzikos akademijos rektorius, tarp-tautiniø F. Chopino vardo pianistø konkursø þiuri narys, profe-sorius Kazimierzas Gierzodas. Áëjimas á koncertà � su muziejausbilietais.

30 d., ketvirtadiená, 18 val. Kauno tautinës kultûros centre(A. Jakðto g. 18) � poezijos ir muzikos vakaras �Tai að � Pau-lius�, skirtas poeto Pauliaus Ðirvio 90-osioms metinëms. Daly-vauja muziejininkas Alfonsas Pakënas, P. Ðirvio naðlë BirutëÐirvienë, bardas Algirdas Svidinskas, aktorë Kristina Kazake-vièiûtë.

12

. 2010 m. rugsëjo 30 � spalio 6 d., Nr. 32 (305-746)Kinas

�Nemunas� rekomenduoja

Savaitgalis prie televizoriaus

Kauno karuselë

Kino desantas Kaune � jau spalio 1-àjàVisai netrukus Kaune á kino sa-

les leisis tikras kino desantas. Ðá kar-tà jis miestà þada okupuoti dauggausesnëmis pajëgomis nei anks-tesniais metais: geriausi filmai, pa-saulinio garso kino reþisieriai ir kri-tikai, kino pramonës atstovai ir netfilmø herojai. Festivalis auga, ir la-bai pastebimai. Organizatoriai þa-da, kad spalá Kaunas taps tikra ki-no sostine. Skamba gana keistai,kai galvojame apie miestà, kuria-me ðiuo metu nëra në vieno tikrokino teatro. Bet kas þino...�Festivalyje su savo filmais su-

paþindins ne tik legendinis vengrøreþisierius Bela Tarras, besisveèiuo-siantis Kaune spalio 8-11 d. Jauno-sios kartos reþisierius ið Italijos Piet-ro Marcello, su kurio kûryba festi-valio þiûrovai jau paþástami, prista-tys naujausià savo filmà �Vilko nas-

rai�, apdovanotà Berlyno kino fes-tivalyje, o suomiø reþisierë SaaraCantell � jautrià dramà �Ðirdies dû-þiai�, iðskirtà Vokietijos Liubeko irPortugalijos �Festroia� kino festiva-liuose�, � pasakojo Kauno kino fes-tivalio direktorë Ilona Jurkonytë.Ðiais metais bus pastebëti ir Lie-

tuvos reþisieriai, kurie, niekam nepaslaptis, daþnai maþiau paþástaminei kitø ðaliø. Pavyzdþiui, eksperi-mentinës dokumentikos autoriausDeimantoNarkevièiaus darbai Kau-ne bus rodomi pirmà kartà, jis pri-statys savo kûrybos retrospektyvà.Dokumentininkai Julija ir Riman-tas Gruodþiai susitiks su festivaly-je demonstruojamo jø reþisuoto ge-riausio ðiø metø lietuviðko doku-mentinio filmo �Upë� þiûrovais.Festivalio pradþiø pradþia � Ða-

rûnas Bartas, kuris spalio 1 d. pri-

statys atidarymo filmà �Eurazijosaborigenas�, iðrinktà geriausiu ðiømetø Lietuvos filmu. �Dësninga,kad �Eurazijos aborigenas� Lietu-vos þiûrovams pristatomas Kaune.Ð. Bartas savo kino karjerà pradëjobûtent ðiame mieste. Kauno �Ban-gos� kino studijos vadovu jis tapobûdamas 19 metø, èia gimë pirmie-ji jo kino bandymai�, � teigë filmoprodiuserë Jurga Dikèiuvienë.Tie, kuriems rûpi kino vertini-

mo kriterijai, kvieèiami susitikti sugarsiu kino kritiku, Maskvos kinofestivalio programos sudarytoju Ki-rilu Razlogovu, jis festivalyje kal-bës apie kino kritikos reikðmæ.Na, kritikai kritikais, taèiau ki-

no herojai realybëje sutinkami daugreèiau. O Kaune vienas toks þadaapsilankyti. Danielis Chanochas iðIzraelio supaþindins su dokumen-

tiniu filmu �Pica Auðvice�, kuria-me fiksuojama jo paties kelionë áskaudþià praeitá � naciø koncen-tracijos stovyklas; jø D. Chano-chas vaikystëje iðgyveno net pen-kias. D. Chanochas gimë ir iki að-tuoneriø metø augo Kaune, Rotu-ðës aikðtëje. Todël ir jam paèiam taibus kelionë á prisiminimus.Kas dabar þino, kad 1984 m. su-

kurtas Aleksandro Zaharovo filmas�Nematomas þmogus� buvo filmuo-jamas Lietuvoje, daugelis svarbiau-siø jo scenø � Kauno senamiesty-je? Kartu su aktoriumi RomualduRamanausku, filme atlikusiu vienàpagrindiniø vaidmenø, ðis faktasbus pagerbtas specialiu performan-su �Monumentas nematomam þmo-gui� Kauno Santakoje. Ateikite pa-matyti to, kas nematoma.JAV kino pramonës atstovës, Fi-

ladelfijos kino biuro generalinës di-rektorës Sharon Pinkenson vizitasvyks aukðèiausiu lygiu. Ji ne tik pri-statys JAV reþisierës TanyosHamil-ton filmà �Nakties pavojai�, bet iraptars galimas bendradarbiavimogalimybes su Lietuvos atstovais.JAV ambasados Lietuvoje, su ku-ria bendradarbiaujant organizuoja-mas Sh. Pinkenson vizitas, atstovasDanielis Spokojny sakë: �JAV am-basada nori ne tik pristatyti kinomeno kûrinius, bet ir padëti Lietu-vos kino industrijai ágauti pagreitá,atkreipti dëmesá á ekonominá as-pektà.�Kaip nepaskæsti kino filmø jû-

roje, kiekvienam teks sugalvoti pa-èiam. Tai, þinoma, sunku, taèiau125 filmai bent jau suskirstyti á pro-gramas: �Platus kampas�, �Tapatu-mai�, �Muzika, keièianti pasaulá�,�Visos mûzos�, paèiø ávairiausiøanimaciniø ir trumpametraþiø filmøprogramos. Þodþiu, bus visko ir la-bai daug. Pagaliau ir Kaune galësi-me paþiûrëti tikro kino.

ParengëAudronë MEÐKAUSKAITË

Kitokio kino klube � �Anglas ligonis�Gediminas JANKAUSKAS

Antradiená, spalio 5 d., Kitokiokino klube bus rodoma melodrama�Anglas ligonis�, sukurta pagalMi-chaelo Ondaatje romanà. Ðis filmassusiðlavë net devynis pagrindinius�Oskarus�, o prancûzø aktorë Juliet-te Binoche uþ vaidybà Berlyno ki-no festivalyje buvo apdovanota �Si-dabro lokiu�. Ypatingo dëmesio�Anglas ligonis� sulaukë ne tik uþprofesinámeistriðkumà, bet dar ir to-dël, kad filmas tiesiog pritapo prieXX a. paskutiniaisiais metais besi-formavusios �neoromantizmo� ma-dos ir puikiai atitiko amþinà þmo-

nijos norà kine regëti graþius hero-jus ir aistringà meilæ.Ir mûsø skaitytojams gerai þino-

mos knygos autorius M. Ondaatjetaip apibrëþia pagrindiná romanoveikëjà: �Anglas ligonis � pats más-lingiausias romano personaþas �apdujæs nuo morfijaus, kamuoja-mas dykumos ilgesio, tolydþio kle-jojantis apie pragaiðtingàmeilæ mo-teriai, sutiktai Kaire karo iðvakarë-se. Kas jis ið tikrøjø? Mokslinin-kas? Nuotykiø ieðkotojas? Vokie-èiø ðnipas?�Raðytojas (o vëliau ir filmo au-

toriai) visokiais bûdais stengiasi sa-vo kûriniui suteikti kuo daugiau pa-

slaptingumo ir metafizinës miglos,mistifikuodami kai kuriuos gerai þi-nomus istorinius faktus apie veng-rø grafà Laslà de Almasá. Filme jisvadinamas tikruoju vardu, bet jobiografija neatpaþástamai perkuria-ma. Priekaiðtauti uþ tai beprasmið-ka. Juk vaidybinis filmas nëra do-kumentinë apybraiþa.Ketvirtojo deðimtmeèio pabaigo-

je vengrø grafas L. de Almazis subritø kartografais iðvyko á kelionæpo Afrikà. Jos metu ásiplieks aistrin-gas meilës romanas, o kai kils karas,britai palaikys grafà... naciø ðnipu.Nors reþisieriui Anthony�ui

Minghellai pavyko suburti puikiàaktoriø komandà (J. Binoche, Kris-tin Scott Thomas, Willemas Dafoe,Colinas Firthas), �Anglas ligonis�yra tikras Ralpho Fienneso benefi-sas, ilgam nulëmæs romantiðkà ðiobritø aktoriaus amplua.

Tikri ir miego mokslo pagimdyti koðmaraiGediminas JANKAUSKAS

Laukdami dabar Lietuvoje akty-viai reklamuojamo naujojo �TadoBlindos� pasirodymo, galime susi-paþinti su tolimoje Australijoje iðkartos á kartà perduodamais pasa-kojimais apie bebaimá �razbainin-kà� Nedà Kelá. Europa ir Amerikaapie já suþinojo 1970 m., kai Di-dþiojoje Britanijoje sukurtame fil-me ðá herojø suvaidino �rolingas�Mickas Jaggeris.Kur kas naujesnëje reþisieriaus

Gregoro Jordanoversijoje�NedoKe-lio gauja� (penktadienis, 21.00 val.,BTV) Australijos kontinente garsøsvieto lygintojà suvaidino anksti mi-ræs aktorius Heathas Ledgeris. Á slidønusikaltëlio kelià dar nesulaukusá pil-nametystës vaikinà pastûmëjo socia-liniai konfliktai. Jo tëvus, imigran-tus ið Airijos, Australijoje pasitikoskurdas, vietiniø gyventojø neapy-kanta ir valdininkø savivalë. Ginda-mas savo ðeimos garbæ ðeðiolikmetisNedas Kelis patenka á kalëjimà, ta-èiau ilgai èia neuþsibûna. Pabëgæs álaisvæ jis suburia tikrà Kelio gaujà irkartu su jaunesniuoju broliuDenubeidviem draugais ima plëðti aplinkiniømiesteliø bankus.

Penktadienio naktis þada krau-pius koðmarus, nes LNK vël rodo�Ðvytëjimà� (1.05 val., LNK). Taibene geriausia Stepheno Kingo ro-mano ekranizacija, ðá kartà skirta vi-sai ne mistinëms pabaisoms, betvienos beprotybës istorijai. Á nuo-ðalø kalnø kurortà su þmona ir ma-þameèiu sûnumi atvyksta raðytojasDþekas Toransas (aktorius JackasNicholsonas), ketinantis èia praleis-ti þiemà, pasargauti vieðbutyje irgalbût paraðyti naujà knygà. Jaupirmàjà vieðnagës dienà Toransasiðgirsta keistas uþuominas apie ðio-je vietoje ávykusius koðmarus, o ne-trukus prasideda protu nesuvokia-mi dalykai, kurie pamaþu stumiaDþekà á beprotybës nasrus.Viename ið retø savo interviu

S. Kubrickas taip kalbëjo apie ðá fil-mà: �Ar pasakojama istorija yrapats svarbiausias filmo elementas,ar ji yra tik priemonë sukurti malo-numà ir reguliuoti susidomëjimà, artikrasis menininko rûpestis neturisusitelkti vien tik ties forma?Að ne-þinau atsakymø.�Komedijos �Ko norimoterys?�

(ðeðtadienis, 22.30 val., TV3) auto-riai intriguoja tuo, kad þino bûdà,kaip iððniukðtinëti slapèiausias mo-

terø mintis. Po vieno gana banalaussukrëtimo (tik nerekomenduojamejuo naudotis gerbiamiems þiûro-vams) reklamos agentûroje dirban-tis vyriðkis Nikas Marðalas pradedaaiðkiai girdëti, kà galvoja moterys.Vadinasi, dabar jis turi �mirtinà gin-klà� ir gali tapti neatremiamu ðir-dþiø ëdiku. Taip ir atsitinka. O arpasidaro aiðkiau, ko tos moterys iðtikrøjø nori? Në velnio...Komedijomis iðgarsëjæs JAV re-

þisierius Chrisas Columbusas jaut-rioje melodramoje �Pamotë� (ðeð-tadienis, 23.15 val., LNK) juokautivisai nelinkæs. Mat èia madø foto-grafë Izabelë Keli (aktorë Julia Ro-berts) ketina iðtekëti uþ savo drau-go Luko, kuris turi du vaikus ir ne-pagydomai vëþiu serganèià þmonàDþekæ (aktorë Susan Sarandon).Dþekei, þinoma, sunku susitaikytisu tokia padëtimi, taèiau ji nuspren-dþia neieðkoti kaltø, o jai dar likusálaikà praleisti su savo ðeima. Abimoterys supranta, kad dabar svar-biausia � vaikai. Kaip jiems paaið-kinti, kad jø tikroji motina greitaimirs, o jos vietà uþims kita?�Rokis� (ðeðtadienis, 0.00 val.,

TV6) pradëjo visiðkai naujà etapàSylvesterio Stallone�s biografijo-

je. Iki jo jaunas aktorius vaidinovien nereikðmingus epizodus, o de-biutavo suvis pornografiniame fil-me �Kitës ir Stiudo vakarëlis�(1970 m.), po kurio jam ilgam prili-po Italiðko erþilo pravardë. Supra-tæs, á kokias pinkles pakliuvo, am-bicingas jaunuolis ryþosi realizuo-ti svarbiausià amerikietiðkà priesa-kà �Sukurk save pats� ir ðá tikslàpasiekë. Sulaukæs net 10 nomina-cijø �Oskarui� ir pripaþintas geriau-siu 1976 m. filmu, �Rokis� pasako-ja apie italø emigrantø palikuonáRoká Balboa, kuriam kartà likimaslëmë ringe susikauti su JAV boksoèempionu.Fantastinis veiksmo trileris �Sa-

la� (sekmadienis, 21.30 val., LNK)primena apie þmoniø klonavimoperspektyvø pavojus. Filmo veiks-mas vyksta XXI a. viduryje. Linkol-nas-Ðeðtasis-Aidas (aktorius Ewa-nas McGregoras) kartu su kitais þe-miðkàjá armagedonà iðgyvenusiaisþmonëmis dienas leidþia poþemi-niame bunkeryje, panaðiame á ste-rilø rojø � idealià sveiko gyveni-mo oazæ. Ðios utopinës bazës gy-ventojai laukia tik vieno � kad juoskuo greièiau perkeltø á Salà. Taipvadinama vienintelë neuþkrësta

vieta Þemëje, á kurià retsykiais ið-keliauja laimingi loterijos laimëto-jai. Dauguma net nesuþino, kad ðia-me ekologiniame rezervate jø lau-kia visai ne rojus, o liûdnas �atsar-giniø daliø� tiekëjo vaidmuo. Matvisi bazës gyventojai tëra Saloje gy-venanèiø þmoniø klonai, laukian-tys, kada jø organø prireiks �aukð-tesnës rasës� ðeimininkams.Visai kitaip fantazuoja �Miego

mokslo� (sekmadienis, 22.15 val.,Lietuvos ryto TV) kûrëjai. Ir tai su-prantama, juk filmà kûrë garsusiskino svajotojas Michelis Gondry.Hiperaktyvia vaizduote ir meninesiela pasiþymintis Stefanas dar vai-kystëje susikûrë svajoniø pasaulá.Mirus tëvui, ið Meksikos jis persi-kelia á Paryþiø, ten gyvenanti mo-tina suranda jam gerai mokamà dar-bà reklamos agentûroje. Taèiau sukiekviena diena Stefanui naujosiospareigos kelia vis didesná nuobo-dulá, tad jis vël panyra á svajones.Filmas �Potvyniø princas� (sek-

madienis, 1.15val.,TV3)atvers skau-dþiø iðgyvenimø kupinos praeitiesnaðtà. Pietø Karolinoje gyvenantisanglø kalbos mokytojas ir futbolokomandos treneris TomasVingo (ak-torius Nickas Nolte) iðgyvena krizæ.Jis neteko darbo, o ir ðeimoje jauèia-mas susvetimëjimo ðaltis. Bet bëda,kaip sakoma, viena nevaikðto. Ið mo-tinos Tomas gauna þinià, kad jo se-suo dvynë Savana, kadaise palikusinamus ir panorusi tapti raðytoja, ban-dë nusiþudyti. Psichoanalitikë Sju-zen Liovenðtein (jà vaidina filmà re-þisavusiBarbraStreisand)nori atkurtikai kurias Vingø ðeimos praeities de-tales, kurios galbût padës suvokti to-ká desperatiðkà Savanos poelgá. Pa-aiðkëja ir kai kurios negyjanèios To-mo dvasinës þaizdos.