cmyk

�

cmyk

EPA-

Elto

s nuo

tr.

“Respublikos” leidinys Nr.�7 (854) 20�� m. balandžio 30 d.

Popiežiaus Jono Pauliaus II vardas vėl prikaustys milijonus gegužės �-ąją, jo beatifikacijos dieną. Pasaulis vėl bus su juo, kaip ir kadaise meldžiantis Kalkutos purve prie motinos Teresės namo, klūpant tarp bombų iš-muštų duobių Angoloje... Per �04 misionieriškas keliones popiežius triskart apsuko planetą ir žemę bučiavo

�29 šalyse. Tarp jų - ir Lietuvoje.

4-5

Pasaulis vėl bus su Juo

ŠVENTĖGeriausias Dievo kūrinys - MotinaTradicija pirmąjį gegužės sek-madienį švęsti Motinos dieną kilo ne iš bažnyčios. Jos istorija yra įdomi ir ji veikiau pasau-lietinė. Tiesiog 1907 m. viena amerikietė savo miestelio bend-ruomenėje sumanė paminėti mirusios mamos atminimo dieną. Daug kam ši mintis pasirodė labai šilta ir prasminga. Taip pradėta švęsti pagarbos ne tik mirusioms, bet ir gyvoms motinoms diena.

3

PRISIPAŽINIMAIneDos GyveniMas - Džiazo iMProvizaciJa

Tik ką 40-metį atšventusi populia-ri dainų atlikėja Neda Malūna-vičiūtė neatsisakytų jokių savo gyvenimo klaidų ir klystkelių. Ji tikina esanti laiminga, o jos jaunatviškas vėjavaikiškumas ir kūrybiškumas - užkrečiantis.

6

VIDINIS LAIKRODISkai naktis PaverČiaMa Diena

Darbo valandos neįprastu paros laiku yra daugelio žmonių kasdienybė. Kaip sumažinti pavojų sveikatai, kuris kyla dėl pamaininio darbo, vasaros laiko kaitaliojimo ir sutrikdo mūsų vidinį laikrodį. Juk šviesa yra pagrindinis vidinio laikrodžio reguliuotojas.

10

REPERTuARASnePraleisk ProGos

Lietuvos nacionalinis dramos teatras skelbia gegužės mėnesio repertuarą ir kviečia apsilankyti spektakliuose.

16

2

cmykcmyk2

Vykdamas švęsti Velykų į uoš-viją, paprastai pervažiuoju visą Lietuvą - nuo krašto iki krašto, nuo P.Širvio “Pasakų miestu” pakrikš-tyto Vilniaus - iki potvyniais, stin-tomis ir vokiškos kultūros liekano-mis garsėjančios Šilutės.

Kadangi automobilį vairuoja mano žmona - pats vos sprando neišsinarinu dairydamasis.

Ištrūkus iš miesto, išsivadavus iš rutinos rato, it iš katorgos pabė-gusį kalinį mane džiugina be išim-ties viskas - ir nuo laiko pabluku-sios kryžkelių koplytėlės, ir prošal vinguriuojančios upės, tviskančios besimaudančiais saulės zuiku-čiais, ir žmonės, lėtai su meile triū-siantys aplink savuosius namus...

Grįžę po kelionės iš visų įspūdžių ir reginių tradiciškai mėgstam išsi-rinkti svarbiausiuosius, darsyk gar-siai juos perpasakoti, paanalizuoti... Sėdime su žmona prie vakarienės stalo ir mintimis dar kartą važiuoja-me per Lietuvos kalvas bei klonius, vis kits kito paklausdami: “O tą ar pastebėjai?.. O aną ar atsimeni?”...

Ne visi vaizdai ir įvykiai papa-sakojami, ne visi turi savus siužetus, lengvai atsekamą prasmę... Antai svarbiausiuoju šios kelionės matytu vaizdu sustoję šalikelėje gėrėjomės gal kokį pusvalandį, tačiau pasa-koti beveik nėra ką. Tiesiog viduryje želiančio žiemkenčių lauko, toli nuo bet kokios sodybos, kelio ar tako stovėjo moteris. Pagyvenus, pa-prastais kasdieniais drabužiais, nuo landaus pavasario vėjūkščio pečius prisidengus marga skara.

Tiesiog stovėjo ir žiūrėjo į len-dančius iš žemės želmenis. Beveik visiškai nejudėdama. It Pirčiupių Motinos statula. It lietuvės moters ar pačios Lietuvos provaizdis. Kupi-nas motinystės, žemdirbiams bū-dingo sakralaus santykio su gamta, melancholiško svajingumo ir gilaus, paslaptingo, net šiek tiek baugaus raganiškumo, tarsi ji būtų viso pa-saulio ašis, savo valia ir mistinėmis galiomis verčianti planetą suktis aplink ją, liepianti sprogti medžių pumpurams, dygti duonai, čiulbėti paukščiams, augti vaikams... Tarsi būtų viso šio peizažo autorė, suma-nytoja, visa ko išjudintoja ir globėja.

Taip ir sustingome visi statiška-me vaizde, it senovės vabzdžiai gin-taro gabalėlyje - mudu su žmona tylėdami žiūrėjome į moterį, besi-plaikstančia skara ant pečių, mote-ris žiūrėjo į želmenis, nuo jos žvilgs-nio labiau besistengiančius dygti, į visus mus iš viršaus žvelgė sakalas, be garso sklęsdamas ratus virš tik jam vienam pastebimo grobio, ir neabejoju - visą tai sekė dar vienas žvilgsnis. Iš neapsakomų aukštybių, iš ten, kur nėra horizontų, kur visi la-bai norime ir labai bijome patekti.

Taip ir palikome moterį sto-vėti. Nė nesujudėjusią. Žiūrinčią į želmenis. Apgaubtą paukščių čiul-besio ir iš gyvastimi pulsuojančio arimo trykštančių žalių liepsnelių.

Gal ji ten meldėsi? Gal klai-džiojo prisiminimuose, lankė savo vaikystę, jau kadais mirusius tė-vus, į užmarštį nukeliavusius gimi-nes ir artimuosius, kitados dirbu-sius šiame lauke?..

Visiškai nesvarbu atspėti, tei-singai perskaityti jos mintis, jos stovėjimo žaliame lauke priežas-tis. Visa savo esybe jutome - mo-teris daro tai, kas visų svarbiausia. Išgyvena vertybes. Atlieka tai, kam ir esame paleisti kepėstuoti po šį dūzgiantį pasaulį - savimi jį įpras-minti, savimi nuprausti. Savuoju gyvenimu jau nebeieškoti - liudyti Dievą. Tebūnie tik praskriejančio sakalo, tebūnie tik dviejų smalsių prašalaičių akims.

Rimvydas StankevičiuS

ŽiūrinčiojiMINTyS trupmenosj/b laikas

Kas Kuo stebina

Austra SKUJYTĖ

Žinoma šalies daugiakovininkė Aus-tra Skujytė kaskart švenčių proga stebina savo draugus ir artimuosius originaliais pačios pieštais sveikini-mo atvirukais. Dažniausiai stebisi tie, kurie tokius atvirukus iš sportininkės gauna pirmą kartą, nes tikriausiai ne-žino, kad Austros tėvas - dailininkas Egilsas Skuja, o ji savo gimtuosiuose Biržuose yra baigusi dailės mokyklą. “Atvirukus piešiu spalvotais pieštu-kais dažniausiai draugų gimtadienio proga. Juk tokia maža miniatiūra su gėlėmis ar kokiu mielu gyvūnėliu praskaidrina žmonėms nuotaiką”, - sakė sportininkė. Paklausta, ar ne-ketina, kai baigs sporto karjerą, rim-čiau užsiimti daile, A.Skujytė atsakė: “Karjeros dar nebaigiau. Kai baigsiu, tuomet pamatysim”.

Kas Ką sveiKina

Ilja AKSIoNovAS

Jaunasis dainininkas Ilja Aksionovas sa-vo mamai Natalijai, kuri jį lydi ir į koncer-tus, ir į televizijos filmavimus, pasitinka grįžtantį iš pamokų M.K.Čiurlionio menų mokykloje, skiria visas savo dainas. Ma-mos dienos išvakarėse vaikinukas daly-vaus LNK televizijos projekte “Žvaigždžių duetai”, kuri skirta šiai gražiai šventei.Paklaustas, kokią gėlių puokštę dovanos mamai rytoj, Ilja sakė: “Nežinau, kokios bus tos gėlės rytoj, nes jai aš dovanoju visas gėles, kurias gaunu po koncertų. Mama dėl manęs persikėlė gyventi iš visagino į vilnių, ji labai skaniai gami-na valgyti, todėl ji verta gėlių kiekvie-ną dieną, bet aš manau, jog svarbiau yra ne vien dovanos, o bendravimas, meilė mamai”.

Deimantė zailskaitė

Kodėl v.Jakučinskaitės ko-lekcijoje vyrauja baltos spalvos modeliai? Todėl, kad magiški it fėjoms skirti drabužėliai daugiau pritinka ypatingomis progo-mis - kaip krikštynos, jubiliejai, vaikų gimtadieniai, vestuvės. “Šios kolekcijos nenorėjau paro-dyti įprastai, nes tada nebūčiau galėjusi perteikti savo vizijos - pasivaikščiojimo rugiuose, - apie kolekcijos idėją pasakoja dizainerė. - Įsivaizduokite, kaip eilinė mamytė su dukrele kažko-kioje šventėje pina vainikus ar dainuoja kažkur pievoje. Supra-tau, kad modeliai negali būti tik su mano kurtomis suknelėmis, daugiau be jokių ryškesnių prie-dų. Jiems būtinai reikėjo vaini-kų. Tuos vainikus su floriste Egle Kazokaite kūrėme keletą savai-čių - jie iš visokių džiovintų žo-lių, rugių, įvairių įdomių žolelių, į juos įdėta nėrinių, perlų, visokių karoliukų”.

Šįkart viktorija buvo susidū-rusi su tikru iššūkiu. Kadangi nė vienas modelis (jų buvo trisde-šimt) nebuvo matuotis, dizai-nerė turėjo sumaniai atitaikyti jiems rūbelius. Be to, paprastai

kurianti tik mažoms mergaitėms ir jų mamytėms, turėjo pasiūti kostiumą ir vienam berniukui. “Iš pradžių kostiumą matavo-si mergaitė, nes šalia nebuvo panašaus ūgio ir amžiaus ber-niuko. Kadangi atitinkamo ūgio mergaitei kostiumas tiko, pa-

galvojau, kad taip pat gražiai jis atrodys ir dėvimas berniuko. Ir viskas tiko, nieko nereikėjo tai-syti”, - džiaugiasi v.Jakučinskaitė. Dabar, kaip tik vasarai, viktorija ruošia labai didelę kolekciją: pu-sė jos kaip įprasta bus balta, kita dalis - spalvota.

PaRengė giedRė miLKeviČiŪTė

FĖjų PAsivAiKščioJiMAs rugiuosETiulio fėja vadinama dizainerė viktorija

JAKUČINSKAITĖ (29 m.) vaikams ir mamytėms skirtų drabužių kolekciją pirmą kartą parodė Kaunui. “Galima sakyti, kad

simboliškai yra atidaromas krikštynų sezonas. Šios kolekcijos modelių pavyzdžiai ir buvo skirti tokioms progoms kaip krikštynos. Tokia jau mano darbo specifika - esu krikštynų ir vestuvių dizainerė”, - sako kūrėja, kolekciją pristačiusi mados galerijoje “Inži”.

Dizainerės kolekcijai vainikai buvo būtini

irmanto sidarevičiaus nuotr.

Dizainerė viktorija Jakučinskaitė su dukromis ieva Maja (6 m.)

ir veronika (3 m.)

Grupės “69 danguje” narė ingrida Martinkėnaitė su dukrele Marija

Kas Kur Debiutavo

Lilija GUBAIDULINA

Pagaliau išsipildė populiaraus Lietu-vos nacionalinės televizijos projekto “Triumfo arka” nugalėtojos Lilijos Gubaidulinos svajonė. Ji debiutavo Lietuvos teatro scenoje. Iš Kazanės prieš kelerius metus atvykusios dai-nininkės talentą pastebėjo Kauno muzikinis teatras ir pakvietė ją dai-nuoti operoje “Andrė Šenjė”. “Labai džiaugiuosi, nes mano svajonė buvo ir yra muzikinio ar operos teatro sce-na, - sakė Lilija. - Juk esu parengusi nemažai operų arijų, kurios man ir padėjo laimėti “Triumfo arkoje”. o lipdama į Kauno muzikinio teatro sceną labai jaudinausi, nes man te-ko dainuoti kartu su žinomais solis-tais vytautu Juozapaičiu ir vaidotu vyšniausku. Jie mane ir padrąsina, ir prajuokina”.

Kas Kur MiGruoJa

vytautas ANUŽIS

Klaipėdos dramos teatro aktorius vy-tautas Anužis, šiemet pelnęs “Auksinį scenos kryžių”, gerai pažįstamas ir te-levizijos serialų gerbėjams, nes juose paprastai kuria įsimintinus “blogiukų” vaidmenis. Aktorius vos prieš savaitę Lietuvos rusų dramos teatre vėl sukūrė “blogiuko” vaidmenį režisieriaus Jono vaitkaus pastatytoje Leonido Andreje-vo pjesėje “Tas, kuris gauna antausius”. Ką reiškia, kad klaipėdietis taip dažnai migruoja tarp Klaipėdos ir vilniaus? Ar neketina v.Anužis apskritai persikelti į sostinę? “Taip, ketinu. Ir ne vienas, o su žmona velta (taip pat aktore - aut. past.). vis dėlto nemažai sugaištu lai-ko važinėdamas ten ir atgal, o rude-niop mudu Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje renkame aktorių kursą”, - patikslino žinomas aktorius.

cmyk

3

cmyk / 3

šventėj/b tradicijos

D ominikonas 40-ies metų brolis Pijus sekmadienio

pamaldose sveikins visas mamas, prisimins ir tas, kurių nebėra. Jis ragins mamų nepamiršti ne tik šios gražios, pirmą gegužės sekmadienį švenčiamos Motinos dienos proga, bet ir kasdien. o mes pradėjome pokalbį nuo jo paties mamos, kuri palaimino jį kunigystei ir iki šiol jį vadina virgilijumi.

Giedrė MilkeviČiūtė

- Kaip mama reagavo, kai jos vienturtis sūnus pasirinko kuni-gystę?

- Mano mama gyvena Rasei-niuose. Ji, kaip ir dauguma kitų mamų, norėjo ir nori, kad jos vaikas būtų laimingas, kad būtų asme-nybė. Mama tuomet man tiesiai šviesiai pasakė: “vaikeli, tai tavo pa-sirinkimas. Kad ir ką darytum gyve-nime, kokį kelią pasirinktum, noriu, jog būtum laimingas. Kai pasakiau, kad noriu būti kunigu, o dar labiau - vienuoliu dominikonu, ji tik susi-graudino dėl to, kad nebus anūkų... Mano mama gera. (Šypsosi.) Ji man nepataikauja, o kartais ir pakriti-kuoja, ypač dėl to, kad būnu perne-lyg atviras ir žurnalistams išsipasa-koju kai kurias savo gyvenimo de-tales, tarkime, kaip ir jums esu pa-sakojęs apie savo atsivertimą į Die-vą. Regis, jūsų straipsnis tada buvo pavadintas “Kaip gatvės chuliganas tapo vienuoliu”. Ir tuo buvo daug kas pasakyta. (Juokiasi.) Su mama susiskambiname beveik kasdien, nuvažiuoju, kai galiu. Mama, pa-skambinusi pasveikinti mane su 40-mečiu, kurį neseniai švenčiau, pasakė: “Jau tau toks metas, kai rei-kia pradėti linkėti sveikatos”. Tad ji manimi labai rūpinasi, vis įspėja, kad žiemą šilčiau apsirengčiau, kad pernelyg ilgai nepasninkaučiau.

- Kaip sveikinsite mamą Moti-nos dieną?

- Galiu tik apgailestauti, kad negalėsiu jos apkabinti ir pabu-čiuoti, nes tądien mūsų Šv. apaš-talų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje vyks pamaldos. Tad vėlgi teks pa-linkėti jai Dievo palaimos ir svei-katos telefonu, o pati gražiausia ir intymi dovana artimam žmogui yra asmeninė malda. Meldžiuosi už mamą kasdien ir manau, kad ji tai jaučia ir atsiliepia tuo pačiu. Melsdamasis už artimą ir mylimą žmogų, gali padaryti tai, kas ge-riausia iš tavo pusės. Kitaip tariant, mes kitam žmogui daug kuo pa-dėti negalime, nors ir labai to no-rime. Mes galime ant maldos ran-kų paimti tą žmogų ir nunešti pas Dievą. Jis yra visagalis, o mes - tik

žmonės. Ta malda už Mamą, ypač jeigu ji yra ne tame pačiame mies-te ar net šalyje, - gražiausia, ką mes galime jai padovanoti.

- Daug kas mano, kad gražus Motinos dienos paminėjimas - reli-ginė šventė. Ar tai tiesa?

- Tradicija pirmąjį gegužės sek-madienį švęsti Motinos dieną kilo ne iš bažnyčios. Jos istorija yra įdo-mi ir ji veikiau pasaulietinė. Tiesiog �907 m. amerikietė Ana Džervis (Anna Jarvis) savo miestelio bend-ruomenėje sumanė paminėti savo mirusios mamos atminimo dieną. Daug kam ši mintis pasirodė labai šilta ir prasminga. Pradėta švęsti pagarbos ne tik mirusioms, bet ir gyvoms motinoms diena, ir ji po septynerių metų tapo oficialia JAv švente. o Lietuvoje Motinos die-nos šventės gimimo data laikoma �929 m. kovo 24 d. Tokį nutarimą priėmė Katalikių moterų draugi-ja. Ji sušaukė moterų organizacijų atstovų susirinkimą ir per jį nutarė Motinos dieną švęsti pirmąjį gegu-žės sekmadienį. Tų metų gegužės 2 dieną į Lietuvos visuomenę per radiją kreipėsi tuometis valstybės prezidentas Antanas Smetona. Jis pabrėžė didelį motinos vaidmenį šeimoje ir visuomenėje. Prisiminti ir pagerbti mamą, palinkėti jai svei-katos, pasimelsti už ją per bažny-tines pamaldas ir šeimose iš tiesų labai prasminga ir gražu.

- Gyvename techninės pažan-gos ir visuotinės kompiuterizacijos laiku. Kaip manote, ar gana ma-mai žinutės, pasiųstos elektroniniu paštu ar telefonu?

- Iš tiesų mokslininkai sako, kad tai bene radikaliausias “keiti-mosi” tarpsnis žmonijos istorijoje. Keičiasi mūsų požiūris į daug ką. Mūsų mąstymo laukas nepapras-tai praplatėja. Žmonija yra lyg di-džiulė šeima, kuri auga ir gyvena kartu, vieni nuo kitų priklauso. Deja, yra taip, kad dauguma iki tol egzistavusių vertybių ir struktūrų griūva. Tuos pasikeitimus nori ar nenori išgyvena ir šeimos struktū-ra. Tarsi iš naujo pasiskirsto vyro, žmonos, motinos, tėvo, taip pat vaikų vaidmenys šeimoje. Gaila, bet pastebima susvetimėjimo ten-dencija tarp tėvų, vaikų ir atvirkš-čiai. vis dėlto individualumas yra pabrėžiamas ir tos šventės, tokios kaip Motinos ar Tėvo dienos, suar-tina. Jos primena, kad išsibarsčiu-siems po pasaulį tautiečiams bent kartą per metus reikia stabtelti, susimąstyti apie patį brangiausią pasaulyje žmogų - Mamą. Deja, ne visada taip būna.

- Šiandien žmonija svarsto, re-gis, savaime suprantamą sąvoką, ką reiškia būti motina...

- Matome, kad vyksta nau-jos žmonijos gimdymo procesas. Gimsta nauja karta, žmonės, kurie pasaulį mato visiškai kitaip. Mo-tinystės klausimas labai aktualus. Anksčiau motinystė buvo savaime suprantama sąvoka, o dabar dis-kutuojama, ką reiškia būti motina. Bet kokiu atveju Bažnyčia apeliuo-

ja į žmogaus sąmoningumą. Savo bendruomenės nariams Katalikų bažnyčia pabrėžia, kad motinystė nėra vien tik priedermė pagimdyti vaiką, bet ir ilgas procesas ugdyti vaiką, puoselėti naują bendruo-menės narį.

- Deja, iki šiol vaikų namai pilni nelaimėlių, kurių motinos ir tėvai gyvi. Tad ar ne aukščiausia dvasin-gumo apraiška yra paimti iš tos įs-taigos globoti ir auginti vaiką?

- Taip, įsivaikinimas, mano gal-va, kilnesnis būdas negalinčioms susilaukti palikuonių šeimoms pra-tęsti savo giminę, o moterims tas pasiaukojimas ir geradarystė su-teiktų daugiau motiniškos laimės. Juk tiems niekuo nekaltiems vai-kams jūs tuomet suteiksite palai-mą prisiliesti prie tikro gyvenimo, pajusti šeimos šilumą, kurios jie vis dėlto nejaučia tose valdiškose įs-taigose, kad ir kaip besistengtų ten dirbantys žmonės, daugiausiai mo-terys. Nors ir kaip mylėdamos tuos vaikus, jos tik sąlyginai gali būti va-dinamos mamomis. Patikėkite, vai-kų įstaigose išaugę žmonės, išėję į savarankišką gyvenimo kelią, retai kada prisitaiko prie normalaus šei-mos gyvenimo dėsnių ir, deja, ne-retai atsiduria nuošalėje.

- Vienoje dainoje dainuojama apie mamos kantrybę ir apie tai, kad savo vaikų mamos neteisia, o tik tyliai paverkia ir jiems atlei-džia. Kaip jums atrodo, ar vaikai gali teisti savo mamas, tas, kurios juos paliko likimo valiai ar išrūko į užsienį laimės ieškoti, žadėjo grįž-ti, bet negrįžo?

- Man regis, kad bet koks mo-tinų, palikusių vaikus, pasiteisi-nimas yra nepakankamas, nors puikiai žinome, kad gyvenimo sąlygos kartais verčia daryti vie-nus ar kitus vaiko atžvilgiu neigia-mus, netgi skaudžius sprendimus. Atsakomybė už vaiką turi visada būti aukščiau už materialinę ge-rovę. Prisiminkime savo tėvų, se-nelių istorijas. Po karo, gyvenda-mos pusbadžiu, turėdamos daug vaikų, žuvusių vyrų našlės neat-sisakydavo savo vaikų. Tuomet šeimos vertybių skalė buvo aukš-tesnė. Tame varge vaikai užaugo puikiais žmonėmis, suprantan-čiais, ką reiškia vargas ir kito žmo-gaus skausmas. Dėl materialinio pritekliaus aukoti savo vaiko ge-rovę ar net suluošinti jį visam gy-venimui - bet kokie pasiteisinimai yra nepakankami. Bažnyčia visada yra už vaiko teisę gyventi ir tuo gali pasirūpinti tiktai mama.

- Ko palinkėtumėte visoms ma-moms?

- Galiu priminti tik seną tikėji-mo tiesą: kiekvienas žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą. Taigi ir kiekviena mama, nešio-janti po širdimi naują gyvybę, iš tikrųjų yra kaip Dievas ir daro dieviškus darbus. Šiam pasauliui dovanoja naują gyvybę, naują žmogų. Tad linkiu į visus gyveni-mo sunkumus mamoms žvelgti su dieviška vILTIMI.

Gražiausias Dievo kūrinys - MoTiNA

MoTiNos DiENos IŠTAKOSDar XvII a. Anglijoje buvo švenčiama Motinystės diena. Atskirai gyvenantys vaikai kar-tą per metus atvažiuodavo pas motinas su savo pyragu, eida-vo į pamaldas, o paskui būda-vo iškilmingi šeimos pietūs.

valstybės švente JAv Moti-nos diena tapo �9�4 metų gegužę. Iš ten atėjo paprotys raudonus gvazdikus dovano-ti gyvoms mamoms, o baltas gvazdikas skirtas mirusioms mamoms atminti.

•

•

Motinos dienos šventimo ištakoms Lietuvoje didelės įtakos turėjo Katalikų bažny-čia. Toji diena gražiai sutapo su gegužinėmis pamaldomis bei Marijos - Jėzaus Motinos - pagerbimo tradicija.

Ypač pagarba motinoms ir jų vaidmuo Lietuvoje išaugo per XvII-XX amžius, kai vyrai ir sūnūs žuvo sukilimuose, karuose, kai buvo tremiami į Sibirą, mirė kalėjimuose ir la-geriuose.

•

•

Dominikonų vienuolis brolis Pijus teigia, kad mamoms reikia rodyti dėmesį ne tik

per Motinos dieną

sauliaus venckaus nuotr.

4

cmykcmyk4

gyvenimaij/b istorija

Jonas Paulius II visada buvo prieinamas popiežius. Ne vien todėl, kad kaip nė vienas kitas keliavo aplink pasaulį. Šis popie-žius vykdavo ir į priemiesčius, pas vargšus ir sunkiai dirbančiuosius, vien Romos parapijose apsilan-kė per 300 kartų. Kiekvieni metai prasidėdavo - kai jis dar turėjo jėgų - Romos gatvių valytojų ap-lankymu per Trijų karalių šventę sausio 6-ąją. Romos gyventojai žvelgė į Apaštalų rūmus ir žinojo, kad ant šio jų miesto stogo ne-guli negyvi balandžiai, kad ten įrengtas bėgimo takelis.

Šis popiežius turėjo kūną. va-saros rezidencijoje Kastelgandolfe jis liepė iškasti baseiną, kad ne-prarastų fizinės formos. Netrukus pasirodė pirmosios paparacų nuo-traukos: bažnyčios kunigaikštis su maudymosi kelnaitėmis. visi pri-prato prie neįprastumo. Nė vienas kitas naujųjų laikų popiežius ne-manė, kad taip svarbu pačiam lai-minti tikinčiuosius sekmadienį. Jo-nas Paulius II, jei tik būdavo šalyje, nepraleisdavo nė vienos vidurdie-nio maldos: sekmadienį dvyliktą Amžinojo miesto svečiai susitik-davo su popiežiumi ir visada, kaip “amen” bažnyčioje, išgirsdavo jo balsą, nors metams bėgant jis vis silpnėjo. Po visų ideologinių ir te-ologinių mūšių viešos kančios mė-nesiais jis kovojo savo paskutinę didelę kovą: senstančiai visuome-nei rodė, ką gali reikšti senatvė. Kančią. “Jėzus taip pat nenulipo nuo kryžiaus”, - drąsiai lygino jis.

Dievo maratono bėgikas

Prieš 26 metus Lenkijos pri-mas, kardinolas Stefanas vyšins-kis savo kraštiečiui K.voitylai iš-pranašavo, kad šis vesiąs bažny-čią į trečiąjį tūkstantmetį. Jonas Paulius II, itin jautrus tokiems pranašavimams, savo misija ne-sugriaunamai tikėjo daugiau kaip ketvirtį amžiaus. Ir jis, K.voityla, buvo ne tik veikiantysis asmuo, bet ir simbolis: jo silpnumas, jo skausmai, tikėjo pamaldusis vyras iš Lenkijos, buvo priemonė Kris-taus skelbiamai naujienai grąžin-ti į nebetikinčių tikinčiųjų širdis. Anksčiau jis manė savo uždavinį atliksiąs maldomis, pamokslais, kreipimusi, paskui suprato, kad “turiu tai padaryti per skausmą”.

Taip jis tapo religine pop-žvaigžde. Jis yra garsesnis už “Rolling Stones”, ilgiau žinomas nei Madona (Madonna). Ir net Maiklas Džeksonas (Michael Jack-son) didžiausio populiarumo lai-kais nesulaukdavo 4 milijonų žiū-rovų, kaip Jonas Paulius II �995 metais per mišias Maniloje. vie-nas iš jo popiežiavimo paradok-sų - populiarumas tarp jaunimo. Galbūt kaip tik jie jautė, kad su jais kalbamasi, o ne jiems patai-kaujama. Paaugliams, anaiptol nepanašiems į bažnyčios patar-nautojus, jis atrodė “garbingas” ir “suprantamas”, jie girdavo jo nuoseklumą: “Jis nekalba vieną dieną viena, o rytoj - ką kita”, ki-taip kaip jų liberalūs tėvai. Jam pakvietus, jaunimas visada su-plūsdavo. Per pasaulines jaunimo dienas Paryžiuje �997 metais jų susirinko per milijoną, Romoje 2000 metais - du milijonai. Toron-te 2002-aisiais jis atskrido sraig-tasparniu ir kvietė žmonių vals-tybėje kurti Dievo karalystę, būti žemės druska ir pasaulio šviesa. Paaugliai apsipylė džiaugsmo ašaromis, tai mačiusieji kalbėjo apie roko koncertą be narkotikų. Pastaraisiais metais jie jį garbino kaip narsų sudužusio laivo jūreivį ypač dramatiškos gyvenimo ke-lionės pabaigoje.

Kai �978 metų spalio �6 die-ną kardinolų dauguma jį išrinko Kristaus vietininku, pirmasis po 455 metų popiežius ne italas, pirmasis slavas Romos katalikų

bažnyčios soste sušnabždėjo: “Tai Dievo valia”. Jonas Paulius II, vardą pasirinkęs savo pirmtako, staiga mirusio vos po 33 popie-žiavimo dienų, garbei, daugiau kaip 26 metus vienijo pasaulį, tiek tikinčiuosius, tiek netikin-čiuosius. �4 enciklikų, 44 apaš-taliniuose laiškuose, šimtuose diskursų šis popiežius apibrėžė katalikų tikėjimą taip, kaip pats jį įsivaizduoja. Šis Dievo maratono bėgikas per �04 misionieriškas keliones į užsienį nukeliavo apie �,2 mln. km, tai prilygsta trims kelionėms aplink Žemės rutulį, trigubam atstumui iki Mėnulio. Žemę jis bučiavo �29 šalyse. Ir dangiškuose reikaluose Jonas Paulius II buvo aktyvus kaip nė vienas kitas. 482 tikėjimo brolius ir seseris jis paskelbė šventaisiais, o pagal kokius kriterijus, sprendė vien jis. Tarp jų yra buvęs kapu-cinų vienuolis tėvas Pijus, kuris �947 metais išpranašavo studen-tui K.voitylai: “Tu būsi popiežius, tačiau taip pat matau, kad prie tavęs artėja kraujas ir smurtas”. Dar �338 katalikus jis paskelbė palaimintaisiais.

Nuo pirmųjų valdymo dienų televizija kiekvieną popiežiaus renginį transliuodavo į tolimiau-sią Žemės kampelį. Nė vienas ne-buvo stebimas tiek žmonių kaip “superžvaigždė voityla”, “tikėjimo Maradona”. Pasaulis buvo kartu su juo meldžiantis Kalkutos purve prie motinos Teresės namo, tarp sulūžusių tankų ir bombų išmuštų duobių Angoloje ar sukilėlių bū-ryje Rytų Timore. Šis savo viešpats propagandininkas buvo tikras ži-niasklaidos genijus. visą pasaulį

apskriejo nuotrauka: gatvės vai-kas iš Madagaskaro, akiplėšiškai ir vikriai užsiropštęs ant popiežiaus platformos; Jonas Paulius II glos-tė apdriskusį vaiką iš skurdžios šalies, aiškiai susijaudinęs tvirtai glaudė jį prie savęs. Tokie dalykai dar šiandien jaudina širdis.

Tačiau yra ir kita K.voitylos pusė: konservatyvumas, nenuo-laidumas išsilaisvinimo teologi-jai, mąstymo laisvės ribojimas katalikų bažnyčios viduje, mo-terų lygiateisiškumo nepripa-žinimas. Jo kritikai prikiša jam katastrofišką bažnyčios vidaus gyvenimo balansą: trečiajame pasaulyje patraukęs milijonus nekritiškų tikinčiųjų, pirmajame pasaulyje jis neteko milijonų. Ta-čiau nepasitenkinimas katalikų bažnyčios viduje nė kiek nejau-dino daugelio popiežiaus gerbė-jų visame pasaulyje. Jie visai ne-kreipė dėmesio į pačią instituci-ją, dažnai net į tikėjimą ir visiškai neracionaliai žavėjosi vatikano senoliu. Pirmiausia jiems impo-navo jo vienareikšmiška pozicija karo ir Artimųjų Rytų konflikto atžvilgiu. Net tada, kai islamo te-roristai siaubė JAv, Jonas Paulius II nepalaimino, kaip norėjo pre-zidentas Džordžas v.Bušas (Geor-ge W.Bush), žygio prieš Sadamą. vargu ar buvo kas įspūdinges-nio, kaip kėdėje su ratukais sė-dinčio šventojo Tėvo, palinkusio į šoną it nukirstas medis, maldos už taiką. Kad jie visi, šiuolaikiniai Bušo, Blero ir Aznaro kryžeiviai, keliavo į vatikaną ir veltui mal-davo jo pritarimo, rodo, kokia vis dar yra svarbi, net ir sekulia-rizuotame pasaulyje, popiežiaus

Tūkstantmečio popiežius

bEATIFIKAVIMAS

R ytoj, sekmadienį, va-tikane prasidės po-piežiaus Jono Pau-liaus II beatifikavimo

ceremonijos, kurios truks tris dienas ir popiežius bus paskelbtas palaimintuoju. Tai būtina sąlyga, kad vėliau jis galėtų būti paskelbtas katalikų bažnyčios šventuo-ju. Apeigos vyks Šv. Petro bazilikoje.

Prieš paskelbiant Jono Pauliaus beatifikavimą, bu-vo ruoštasi ilgai ir kruopš-čiai. Buvo apklausta ��4 žmonių, kurie pasisakė “už” ir “prieš” beatifikavimą. Į tą grupę įėjo 35 kardinolai, 20 vyskupų, �� kunigų, 5 vie-nuoliai, 3 vienuolės, 36 pa-sauliečiai katalikai, 3 neka-talikai, � žydas. Kiekvienas jų atsakė į �29 klausimus. Tarp jų buvo keli valstybių vadovai ir politikai, 2 or-todoksų patriarchai, angli-konų arkivyskupas ir žydų bendruomenės atstovas. Taip pat darbavosi istorikų grupė, ji �6 mėnesių tyri-nėjo pontifiko gyvenimą, kai jis dar buvo kunigas, o vėliau - jau popiežius. Iš-vados buvo pateiktos va-tikano ekspertams, šie, jas išnagrinėję, paskelbė beati-fikavimą.

Tai bus didžiausias ren-ginys nuo Jono Pauliaus II laidotuvių 2005 metų ba-landį. vatikane laukiama iki � milijono piligrimų. visur iškabinėti plakatai, iš kurių šypsosi lenkų kilmės popie-žius Jonas Paulius II, pre-kiaujama atminimo suveny-rais visoje Romoje. Savaime aišku, svarbiausia yra ap-sauga, tačiau nuotaika visur džiugi.

Beatifikavimo išvakarėse prie Romos didžiojo cirko vyks vigilija, kitą dieną po beatifikavimo vyks dėkoja-mosios pamaldos.

Jonas Paulius II popie-žiumi buvo ilgiausiai isto-rijoje - 27 metus, jis buvo viena iškiliausių amžiaus as-menybių. Jonas Paulius bu-vo pirmasis ne italų kilmės popiežius nuo Renesanso laikų, jis buvo išskirtinio ti-kėjimo žmogus. Jam priski-riamas stebuklingas vienuo-lės sesers Mari Simon Pjer (Marie Simon-Pierre) išgy-dymas. Penktą dešimtį bai-gianti moteris sirgo sunkia Parkinsono ligos forma. Kad Jonas Paulius II būtų kano-nizuotas, po beatifikavimo turi įvykti antras stebuklas.

“velionio pontifiko kars-tas iš Šv.Petro bazilikos kriptos bus perkeltas į Šv. Sebastijono koplyčią, prie kitų ten palaidotų popiežių. Prieš tai jis bus pastatytas prie pagrindinio altoriaus bazilikoje, bet nebus ati-darytas”, - pakomentavo vatikano atstovas spaudai Federikas Lombardis (Fede-rico Lombardi). Jis bus pa-laidotas po paprastu mar-muro antkapiu su užrašu “Palaimintasis Jonas Pau-lius II”.

PaRengė Rolanda StRuMiLienĖ

Jonas Paulius iiL enkas Karolis voityla šv.Petro soste buvo

politiškiausias, bet kartu ir morališkai nenuolaidžiausias iš visų popiežių. Jo viešas gyvenimas ir kentėjimas pavertė

jį didžiausia visų laikų žiniasklaidos žvaigžde.

EPA, Eltos nuotr.

Karolis voityla vaikystėje, vėliau tapęs popiežiumi

Jonu Pauliumi ii

cmyk

5

cmyk / 5

institucija ir kaip ji gali veikti po-litiką. Šis popiežius tuo naudojo-si kaip nė vienas kitas. Ir darė tai iki paskutinio atodūsio.

2000 metais nuvykęs į Izrae-lį, jis demonstratyviai aplankė ir palestiniečių pabėgėlių stovyklą prie Betliejaus ir iš ten kreipėsi į politikus, ragindamas pagaliau taikiai išspręsti regiono proble-mas. Kai amerikiečių bombo-nešiai skrido link Afganistano, katalikiškasis Dievo reikalų val-dytojas kitų religijų atstovus, ypač mulas, pakvietė į Asyžių melstis už taiką. Šis nenuilstan-tis keliavimas iš vieno pasaulio į kitą, visada orientuojantis į lais-vę ir pasaulio kilniaširdiškumą, “ajatolai voitylai”, kaip jį kartą pavadino žurnalo “Der Spiegel” žurnalistai, pelnė net ir jo kritikų pagarbą. Dauguma suprato, kad K.voitylos mąstymą daugiau-sia galima paaiškinti jo kilme. K.voityla visada buvo lenkas ka-talikas, suaugęs su konservaty-viomis tikėjimo tradicijomis.

vartininkas ir aktorius mėgėjas

Jis gimė �920 metų gegužės �8 dieną Pietų Lenkijoje esan-čiuose vadovicuose. Jo tėvas buvo karininkas, dėl sveikatos anksti išėjęs į atsargą, mama - namų šeimininkė. Karoliui bu-vo 8-eri, kai jo 45 metų mamą pakirto širdies raumens uždegi-mas. Prie �5 metų Karolio pirmą kartą prisilietė mirtis, kai žaidi-mų draugas juokais nusitaikė į jį rastu pistoletu. Kulka pralėkė pro pat K.voitylos veidą. Jo vie-

nintelis brolis Edmundas, tapęs gydytoju, mirė nuo skarlatinos, kai Karoliui buvo �2 metų. Jis su tėvu persikėlė į Krokuvą, ten sulaukė Antrojo pasaulinio karo pradžios. Kitaip nei daugelis kitų studentų, jis neišėjo partizanauti į miškus, o verbavo narius į “Gy-vąjį rožinį”, slaptą dievobaimingo siuvėjo maldų būrelį. “Liolekas”, kaip jį vadino draugai, pasižymė-jo futbolo aikštėje kaip vartinin-kas, kaip aktorius mėgėjas, turėjo draugų, draugių. “Jis buvo tikras vyras, - sako viena pažįstama, - bet viską užgožė jo religingu-mas”. Jis kasdien valandas klūpo-davo melsdamasis, net kai dirbo priverstinius darbus chemijos ga-mykloje. vieną dieną, grįžęs į ma-žą dviejų kambarių butą, jis rado tėvą virtuvėje negyvą - širdies in-farktas. Po keleto metų K.voitylą kliudė vokiečių armijos sunkveži-mis. 23 metų vaikinas sužeistas ir be sąmonės liko gulėti griovyje. Tada jį rado nepažįstama mote-ris. Popiežius yra įsitikinęs, kad jį išgelbėjo pati Dievo Motina. Jo nepaprastai idealizuotas, su Mergele Marija susijęs moters paveikslas tikriausiai yra viena iš nelankstaus požiūrio į seksua-lumą, kontracepciją ir nėštumą priežasčių. Jaunystės patirtis lė-mė jo moralinių vertybių skalę. Jo katalikiškumas, nepaisant viso šiuolaikiškumo, buvo toks tvirtas ir toks atgyvenęs, kaip viduram-žių riterių pilis. �943 metais jam paaiškėjo: “Dievas nori, kad tap-čiau kunigu”. Krokuvos vyskupas Adamas Sapiega jaunąjį kunigą nusiuntė dirbti kapelionu į kai-mą, tik vėliau jis pradėjo studi-

juoti universitete. �953 metais K.voityla apsigynė disertaciją, tapo Liublino katalikiškojo uni-versiteto profesoriumi, 38 metų jis tapo jauniausiu vyskupu Len-kijoje, dar po 5 metų - jauniausiu arkivyskupu, o �967 metais - kar-dinolu. Po �� metų, katalikų ge-rontokratijos atžvilgiu stebėtinai jauno amžiaus, 58 metų, jis buvo išrinktas popiežiumi.

Jis labai užsidegęs metėsi į kovą su viskuo, kas jam atrodė nukreipta prieš religiją. vienodai aistringai jis kovojo su savo baž-nyčios neklusniaisiais ir su Rytų bloko diktatoriais. Kelionė į Len-kiją �979 metų birželį buvo neap-sakoma rizika. Tikriausiai K.voityla gerai neįsisąmonino žaidžiąs su ugnimi. “Rytų Europos režimai yra mūsų šimtmečio gėda”, - pamoks-lauja jis komunistams valstybių vadovams. Maskvos naujienų agentūra TASS niršta: “Popiežius ardytojas”. opoziciniam judėji-mui “Solidarumas” Jonas Paulius II padeda pinigais, sovietams, ku-rie �98� metais svarsto galimybę įžengti į Lenkiją, grasina boikotu. “Tada būtumėte kaip naciai �939-aisiais”, - rašo jis viename tik daug vėliau paskelbtame laiške tuo-mečiam Kremliaus vadovui Leo-nidui Brežnevui. Ar Dž.Bušas, ar L.Brežnevas - kišdamasis į pasau-lio politiką popiežius mažai krei-pia dėmesio į bendrą nuomonę. Laiškuose jis giria Michailą Gor-bačiovą kaip “Apvaizdos žmogų”, tačiau susitinka ir su Čilės dikta-toriumi Augustu Pinočetu.

asmeninis kryžiaus kelias

Kai �98� metų gegužės �3 dieną �7.�9 val. per audienciją Šv.Petro aikštėje turkas Mechme-tas Ali Agdža paleidžia tris pisto-leto šūvius, išsipildo antroji tėvo Pijaus pranašysčių dalis. Jonas Paulius II per plauką išvengia mirties. Yra daug įrodymų, kad M.A.Agdžos užsakovai buvo iš Rytų, o popiežių jie vertino kaip didelį pavojų. M.A.Agdža apkal-tina KGB, paskui Bulgarijos slap-tąsias tarnybas. Jis painiojasi, kal-bėdamas prieštaringai, mėto pė-das, vėl sako veikęs vienas pats. Ir vėl K.voityla yra įsitikinęs, kad gyvybę jam išgelbėjo mergelė Marija, nukreipusi mirtina trajek-torija skriejančias kulkas. Kulką, išimtą jam iš pilvo, jis paskiria Fatimos Mergelei ir inkrustuoja ją į deimantais nusagstytą Dievo Motinos karūną. Jai jis paaukoja ir baltą, krauju permirkusią suta-nos juostą.

Pasikėsinimas dar labiau jį iš-populiarina. Kur tik jis pasirodo, dešimtys, šimtai tūkstančių klykia iš susižavėjimo. 70 000 žmonių su-sirenka Londono vemblio stadio-ne, Beirute grūdasi 300 000 gerbė-jų, 350 000 telpa po Eifelio bokštu Paryžiuje, 500 000 - Nikaragvos sostinės Managvos aikštėje. Apyti-kriai vertinant, popiežių gyvai ma-to apie 250 mln. žmonių. Griuvus Rytų blokų mūrams, Jonas Paulius II išplečia savo žygių koordinates: “Žmonijos ateitis nėra nei Maskva, nei Niujorkas”. Jis vyksta į Lotynų Amerikos vargšų kvartalus ir smer-kia neteisybę ir nelygybę. Sene-gale jis atsiprašo visų afrikiečių, nes jų protėviai kadaise būdavo

pavergiami taip pat krikščionybės vardu. 2000 metais Jonas Paulius II, pirmasis iš popiežių, viešai išta-ria “mea culpa” bažnyčios vardu ir viso pasaulio akyse prašo atleisti už nusikaltimus, kuriuos katali-kai Dievo vardu padarė per 2000 metų. Jis keliauja į Jeruzalę ir ho-lokausto memoriale Jad vašeme prisipažįsta: “Aš, Romos vyskupas ir apaštalo Petro įpėdinis, užtikrinu žydų tautą, kad katalikų bažnyčia giliai liūdi dėl neapykantos, perse-kiojimo ir visų antisemitinių veiks-mų, kurių kur nors kada nors krikš-čionys ėmėsi prieš žydus”.

Tarsi norėdamas perbraukti tokį atvirumą, bažnyčios vado-vas tuo pačiu metu tvirtai laiko rankose savo žmones. Kalbėda-mas tiek apie gimimo kontrolę, tiek apie homoseksualumą, Jonas Paulius II šiais klausimais pripa-žįsta tik savo paties atgyvenu-sius mastelius. Likimo ironija, kad baigiantis jo pontifikatui būtent šioje srityje patiriamas skaudžiau-sias pralaimėjimas, ir jis nenori su tuo susitaikyti. vos spėjus homo-seksualumą prakeikti kaip “blo-gį”, katalikų mokymo grynumas pasirodo esąs fata morgana, nes jis net negali užtikrinti savo ka-drų moralinio švarumo. Būtent griežtam seksualiniam susilaiky-

mui įpareigoti dvasininkai būriais demaskuojami kaip vaikų tvirkin-tojai. Tačiau knygoje “Prisimini-mas ir tapatumas” Jonas Paulius II šiukščiais žodžiais pliekia Europos parlamentarų bandymą homo-seksualius santykius įteisinti kaip šeimos alternatyvą.

Bet teologinius ginčus ir bažnyčios vidaus tikrovę užgo-žė kenčiančio Kristaus vietinin-ko paveikslas. Tiesa, popiežiaus kryžiaus kelias, kaip netiesiogiai leido suprasti K.voityla, prasidė-jo jau prieš 23 metus, po šūvių į jį. Iš pradžių atrodė, kad tvirtas lenkas, prisiekęs slidininkas, alpi-nistas ir plaukikas, pasikėsinimą išgyveno be rimtesnių pasekmių. Tačiau po kokių �0 metų pra-sidėjo ligų metas. �992 metais K.voitylai buvo išoperuotas ne-piktybinis auglys žarnyne. Kitais metais teko operuoti petį, ku-rį susižalojo griuvęs ant laiptų. �994 metais jis paslydo vonioje ir susilaužė šlaunikaulio kaklelį. �996-aisiais jam vėl operuoja-mas žarnynas, dėl artrozės tam-pa sunku vaikščioti. Jo nusilpęs kūnas vis sunkiau atlaikė krūvį ir pasireiškė pirmieji nepagydomos Parkinsono ligos požymiai.

PaRengė Milda kunSkaitĖ

gyvenimaij/b istorija

1981 m. gegužės 13 diena. Popiežius Jonas Paulius ii Šv. Petro aikštėje krenta pašautas Mechmeto ali agdžos

1993 m. rugsėjo 4-8 d. Šv.Dvasios bažnyčioje Lietuvoje

lankėsi popiežius Jonas Paulius ii, už jo - monsinjoras Kazimieras

vasiliauskas ir kardinolas vincentas sladkevičius

1993 metais rugsėjo 4 d. Lietuvoje apsilankęs popiežius Jonas

Paulius ii pabučiavo žemę

6

cmykcmyk6

Giedrė MilkeviČiūtė

“tokia jau esu”

Tie, kurie pažįsta Nedą arti-miau, žino, kad ji labai impul-syvi ir jautri. vieniems šios sa-vybės gali labai patikti, kitiems - nelabai. “Esu tokia, kad čia pat verkiu, o čia pat jau juokiuosi, - prisipažįsta. - Liūdžiu ir džiau-giuosi... Supykstu ir labai greitai atleidžiu... Jeigu myliu, tai myliu, o jei nekenčiu, tai juodai. Baruo-si ir dažnai atsiprašinėju. Klystu ir vėl darau tas pačias klaidas. o jei paklaustumėte, už ką aš save labiausiai gerbiu, tai už profesio-nalų požiūrį į savo profesiją, ku-rią dievinu”.

Dainininkė tvirtina, kad jos gyvenimas nuostabus jau vien dėl to, jog ji niekada nemelavo nei sau, nei kitiems, niekada ne-apsimetinėjo ir neapsimetinėja. Ji džiaugiasi, kad sūnus Matas už-augo doras, ir ji juo labai didžiuo-juosi. “Jis mane myli ir labai ger-bia, kaip ir aš jį. Man gimtadienio proga sūnus padovanojo knygą apie įžymaus muzikanto Franko Zapos (Frank Zappa) gyvenimą”, - džiaugiasi Neda.

Bet pats artimiausias žmogus, ant kurio peties ji gali paverkti, kuriam gali patikėti visas paslap-tis, žinoma, yra mama. Apie ma-mą atlikėja kalba: “Ji pati geriau-sia, nuostabiausia, gerbia mano kiekvieną poelgį. Ji intelektuali,

išprususi, protinga ir išmintinga. Niekada manęs nesmerkė už ma-no klaidas, stengėsi mane supras-ti, paguosti, pamokyti, užjausti, patarti. Niekada nesikišo į mano gyvenimą ir visada mane labai stipriai palaikė. Ji puikiai pažįsta mano draugus ir kolegas, ir šie taip pat visada sakydavo, kad ma-no mama - šviesulėlis. Kantrybės, supratimo ir begalinio rūpestin-gumo moteris. Aš ją labai labai myliu, tik per retai jai tai pasakau, bet ji tai žino ir jaučia”.

išmoko nesigręžioti atgal

Atšventusi jubiliejų daininin-kė teigia, kad dėl nieko gyveni-me nesigaili, jei tektų kartoti jį iš naujo, nieko nekeistų. “o šiaip tai dar esu visai jauna ir daug gra-žaus gyvenimo dar tik priešaky, - šypsosi N.Malūnavičiūtė. - Iš tiesų daug gražių ir skaudžių įvy-kių, bet juk tai gyvenimas, reikia mokėti priimti bet kokius iššūkius ir staigmenas. Gyvenimas - tai džiazas. Gyveni - improvizuoji, ir kas nors iš to išeina, kartais visai neblogai, kartais apgailėtinai, bet nejau dėl to grauši save visą likusį gyvenimą? Išmokau nesigręžioti labai atgal, nesigailėti padarytų klaidų. Stengiuosi mokytis įžvelg-ti kuo daugiau pozityvo ir gražių dalykų. Noriu eiti toliau gyvenimo keliu tik aukštai iškelta galva”.

o kartais, kai apninka bloga nuotaika, nelinksmos mintys, Ne-

da stengiasi kiek įmanoma neišsi-duoti kitiems. “Jei jau į svečius už-suka depresija, kalbuosi su savimi, tai labai padeda. Užduodu klausi-mus, kartais labai nepatogius, sau ir pati į juos atsakau. Depresija ne-atsiranda šiaip sau. visada yra tam priežasčių. Jei nelinksmos mintys susijusios su problemomis, tai tiesiog reikia bandyti jas spręsti, o ne depresuoti ir laukti, kad kas nors už tave tai padarys”, - dalijasi gyvenimo patirtimi pašnekovė. Ji mėgsta pabūti viena, bet ne per ilgai. Jei nesusikalba pati su savi-mi, skambina artimiausiems bičiu-liams, kurių ji turi nedaug, bet jie, pasak jos, ištikimi ir puikūs. “Bičiu-liai man padeda atrasti bet kokioje situacijoje ir pozityvo, įžvelgti švie-sesnę medalio pusę”, - sako daini-ninkė. Ir dar, kai bloga nuotaika, ją gelbėja humoras, mėgstama mu-zika, namie rusenantis židinys, pro langą žvelgiantys ir raminantys verkių miško medžiai bei žolelių arbata. Neda gyvena tokioje vieto-je, kur tvyro gera aura ir ramybė.

“Neužsisklendžiu savyje il-gam, nekaupiu blogos energijos, o ją kaip nors išspjaunu ar išrėkiu. Gyvi, prasmingi ir nuostabūs kon-certai - patys geriausi vaistai nuo depresijos ir blogos nuotaikos. Gal dėl to, kad mano profesija man teikia malonumo. Ji man pa-deda gyventi. Kita vertus, po ne-tikusio koncerto kartais norisi tik nusišauti. Bet tai irgi praeina”, - prisipažįsta pašnekovė.

Jaunatviškumo receptas

Paklausta apie savo jaunatviš-kumo receptą, Neda nusijuokia: “Moterys turi puikią galimybę iš-likti jaunatviškos vien dėl to, kad gali pasirinkti puikios kosmetikos, ačiū Dievui, pasikeitė požiūris į vyresnės moters statusą. vyres-nio amžiaus moterys nori atrody-ti gerai ir džiaugtis gyvenimu, o ne laidoti save. Jos renkasi laisvę, polėkį, tobulinasi įvairiose srity-se, keliauja po pasaulį, myli, kai kurios ryžtasi gimdyti... Ir tai yra nuostabu”.

Dainininkė įsitikinusi, kad la-bai daug įtakos moters jaunatviš-kumui turi apranga. Jaunystėje ji mėgo hipių madą, o ir šiandien ją pamatysi dažniausiai su džin-sais, ilgais sijonais ar gėlėta ilga palaidine. “Niekada nesivaikiau madų, rengiausi visą gyvenimą tik tai, kas man miela, o ne tai, kas tą dieną madinga. Ir kai man bus 50 metų, o gal 60 (jei sulauksiu), aš vis tiek dėvėsiu džinsus, avėsiu kerzus ir rinksiuosi kitus “nediš-kus” aksesuarus, - kvatoja moteris. - viskas priklauso nuo tavo vidaus, ar jis nepasenęs”. Širdyje ji jaučiasi jauna ir galvoja, ką gyvenime dar gražaus nuveikti.

Jubiliejų dainininkė atšventė puikiai, pačių artimiausių žmonių apsuptyje, viduryje miškų, nuos-tabioje sodyboje. Kitą dieną ji ap-silankė žinomo Jano Garbareko koncerte Šv.Kotrynos bažnyčioje.

Kaip šeimoje

Su Neda kartu jau penkeri metai muzikuoja tokie chariz-

matiški vyrai kaip aktoriai ir bar-dai Kostas Smoriginas, olegas Ditkovskis. “Ir net nemanome sustoti, nes mums kartu mu-zikuoti be galo smagu, - kalba N.Malūnavičiūtė. - visi trys dar turime papildomų darbų ir pro-jektų, tad nespėjame susibarti ar kaip nors nesutarti. Pasiilgstu jų abiejų, buvimo su jais, kelio-nių, koncertų. Mes vienas kitą labai gerbiame, vertiname, su-prantame. o jei iškyla kokių ne-aiškumų, daug kalbamės, kaip ir turėtų būti normalioje šeimoje. Mūsų požiūris į muziką, žodį, dainą ir stilių sutampa. Aš mo-kausi iš savo vyresnių kolegų visko. Jie man yra ir mokyto-jai, ir patarėjai visais gyvenimo klausimais. Pagarba, tolerancija, tie patys iškelti muzikiniai užda-viniai ir jų įgyvendinimas - visa tai ir sieja mūsų gražų bendra-darbiavimą”.

su viltimi ir nerimu

Koks naujas projektas laukia N.Malūnavičiūtės? Šiuo metu ji ir du jos seni kolegos bei geri bi-čiuliai saksofonininkas vytautas Labutis ir perkusininkas Tomas Dobrovolskis kuria ir repetuoja labai įdomų projektą, kuris va-dinasi EXLEX (“nepavaldus įsta-tymas”). “Po truputį klijuojame, konstruojame ir lipdome kom-pozicijas. Tai elektronikos, džiazo elementų, netradicinių perkusi-nių instrumentų skambėjimo de-rinys. Gražus ir įdomus muzikinio kokteilio užtaisas”, - pristato nau-ją kūrybos blyksnį populiarioji dainų atlikėja.

prisipažinimaij/b žmonės

Nedos gyvenimas - džiazoiMProvizAciJA

Neseniai 40-ąjį gimtadienį atšventusi žinoma dainininkė Neda MALūNAvIČIūTĖ nelinkusi gręžiotis atgal, nes jos gyvenime yra buvę visko... “Klauskite manęs apie dabartį, ateitį, nes gyvenime viskas keičiasi, parašykite, kad

Neda, nors dar vis su ta pačia berniukiška šukuosena, bet kitokia, rimtesnė”, - palydi savo žodžius šelmiška šypsena. Ir būtent šypsena, linksmos akys išduoda, kad ko jau ko, o jaunatviškumo ir noro ieškoti kažko nauja ne tik muzikoje iš jos neatims jokie jubiliejai.

irman

to s

idar

evič

iaus

nuo

tr.

nedos Malūnavičiūtės gyvenimo šūkis: “ne todėl, kad

reikia, o reikia todėl, kad...”

romantiškasis trio: neda, Kostas smoriginas ir olegas Ditkovskis

Tomo Piliponio nuotr.

cmyk

7

cmykcmyk

�

cmyk

Parodai 34 autoriai iš visos Lie-tuvos pateikė 14� darbus. Vertini-mo komisija atrinko geriausius, tad parodoje buvo galima pamatyti 113 karikatūrų. “Dailininkai su šypsena, ironiškai, kartais kandžiai ir kritiškai pažvelgė į populiariausią sporto ša-ką Lietuvoje - krepšinį. Nors mintis pasiūlyti tokią temą subrendo dėl Lietuvoje vyksiančio Europos krepši-nio čempionato, darbuose atsispindi ne tik čempionato tema. Čia galima aptikti ir Lietuvos krepšinio istorijos epizodų, iškiliausių krepšininkų, krep-šinio puoselėtojų, krepšinio visuome-nės atstovų ir vaizdelių. Beje, ne vie-nas karikatūrų autorius ir pats žaidžia krepšinį, dauguma juo nuoširdžiai domisi, tad ši tema sulaukė didelio populiarumo”, - sakė nacionalinės karikatūristų asociacijos “Humor Sa-piens” pirmininkas Šarūnas Jakštas.

Visą balandžio mėnesį Pamėnkal-nio galerijoje veikusi paroda netru-kus turėtų pradėti keliauti po Lietuvą. “Paroda tikrai “nenumirs”, ji ir toliau tu-rėtų priminti žmonėms, kad į krepšinį galima žvelgti su šypsena. Kol kas dar nėra žinomos tikslios kelionės datos ir viešnagės vietos, bet planuojame ka-rikatūras rodyti visuose miestuose, kur vyks Europos krepšinio čempionato kovos, - paaiškino Š.Jakštas. - Sieksi-me, kad geriausių karikatūrų ekspozi-cija pasiektų ir kitus Lietuvos miestus ir kuo daugiau žmonių galėtų į krepši-nį pažvelgti linksmai”.

Pasak Š.Jakšto, krepšinis - ne vie-nintelė karikatūrų kūrėjams imponuo-janti sporto šaka. “Galbūt kitais me-tais dailininkams pasiūlysime linksmu žvilgsniu įvertinti kurią nors kitą sporto šaką - futbolą, šaudymą arba gaudy-mą. Svarbu, kad būtų noro dalyvauti, o temų tikrai nepritrūks”, - konstatavo “Humor sapiens” pirmininkas.

“Sporto žmonės” siūlo susipažinti su rinktinėmis krepšinio karikatūro-mis. Daugiau informacijos - interneto svetainėje www.humorsapiens.lt. arba www.caricatura.lt.

Parengė Evaldas GELUMBAUSKAS

“Apie krepšinį - linksmAi”Artėjančio Europos krepšinio čempionato batalijos įkvepia ne tik krepšininkus bei

krepšinio mėgėjus, bet ir meno pasaulio atstovus. Balandžio 1 dieną Lietuvos dailininkų sąjungos Pamėnkalnio galerijoje buvo atidaryta tradicinė karikatūrų paroda, kurioje žinomi Lietuvos dailininkai ir karikatūrų meistrai atidavė duoklę antrąja Lietuvos religija vadinamam krepšiniui.

Tel.: (8-5) 212-33-32el.p. sportas@respublika.net

Leidinys Nr. 33 (99)2011 m. balandžio 30 d., šeštadienis

8

cmykcmyk

�

cmy

1997 m. Europos čempionė D.Kurtinaitienė nuo krepšinio nie-kur nepabėgo. Ji dirba moterų rinktinės trenerio Algirdo Paulaus-ko asistente. Europos čempiona-tai D.Kurtinaitienei - ne tik gražus prisiminimas. Kitą savaitę prasidės pasirengimas Lenkijoje vyksian-čioms šių metų pirmenybėms.

sunkumAi užgrūdino

- Buvote rinktinės kapitonė, dabar dirbate trenere. Ar galima palyginti auksinę komandą su dabartine?

- Krepšinis eina į priekį labai dideliais žingsniais. Aišku, dabar daugiau fizinės jėgos. Ir vyrų, ir moterų krepšinis dabar žymiai atletiškesnis, taigi lyginti sunku. Merginos dirba su kitokiais krū-viais, nei mes tada dirbome.

- Važiuodamos į čempionatą manėte, jog esate favoritės, tikė-jotės aukso medalių?

- Tikrai ne. Į priekį važiavome autobusu, o tai dabar visai ne-madinga. Visi skraido tik lėktu-

vais. Tačiau atgal jau atskridome kaip karalienės. Favoritėmis sa-vęs tikrai nelaikėme.

- Gerai, kad važiuoti reikėjo ne į Ispaniją ar dar toliau. Gal ir aukso tokiu atveju nebūtumėte iškovojusios...

- Tikrai gerai, kad nereikė-jo vykti į kokią Portugaliją. Kita vertus, manau, kad sudėtingos sąlygos komandą tik užgrūdina. Prisimenu, net apranga į pogru-pio varžybas mums buvo atvežta paskutinę dieną. Buvo visokiausių niuansų. “Kaustos” salėje treni-ravomės be šilto vandens. Vyko mūsų stovykla, o vanduo buvo atjungtas, nes vasarą remontuo-davo vamzdžius. Bet merginos ti-krai nesiskundė ir federacija darė ką galėjo, stengėsi dėl mūsų. Mes norėjome atsidėkoti, buvome la-bai vieninga komanda ir padarė-me tai, apie ką mus išleidžiant į čempionatą niekas net nesvajojo.

ĮsimintinAs pusfinAlis

- Turbūt moterų krepšinis tuo ir žavus, kad staigmenų jame ne-trūksta?

- Labai tyliai galvoju ir trokštu, kad šiemet Lenkijoje įvyktų tokia staigmena. Vieną kartą Lenkijoje dalyvavau čempionate kaip žaidėja. Tada blynas buvo prisvilęs, užėmė-me šeštąją vietą. Nors pogrupyje buvome pirmos, pralaimėjome ket-virtfinalyje. Mums nuplaukė olimpi-ada. Štai kaip gali būti. Kartais atro-do, kad startuoji gerai, o ketvirtfina-lis labai daug ką nulemia.

- Ką geriausiai prisimenate iš Budapešto, kurias nors rungty-nes ar tai, kas vyko po finalo?

- Ypač gerai prisimenu, kaip pusfinalyje su vokietėmis išplė-šėme pergalę po pratęsimo. Bu-vo labai labai sunkios rungtynės. Finalas buvo lengvesnis nei pus-

finalis. Ačiū mūsų treneriui Vydui Gedvilui, kuris labai gerai mokėjo mus nuteikti prieš varžybas. Po susirinkimų merginos išeidavo į aikštę kaip žvėriukai, tik kautis. Treneris - šaunuolis, jo oratoriniai sugebėjimai yra idealūs.

- Gal pamenate, kiek pelnėte taškų finale?

- Nedaug, aštuonis.

- O pusfinalyje?- Oi, neprisimenu.

- Pusfinalyje buvo daug - 17.- Reiškia, jūs geriau žinote. Aš

anksčiau buvau žaidusi Slovakijo-je. Paprašiau merginų, kad finale padėtų man atkeršyti už viską, įro-dyti, jog Lietuvoje krepšinis yra ge-resnis nei Slovakijoje. Jos ir padėjo, kovėsi, o aš tik truputį prisidėjau.

progresAs yrA

- Kai vyrų krepšinyje laimi-ma tokia pergalė, iš karto pakyla žaidėjų kaina, rinkos vertė. Mote-rų krepšinyje galioja tas pats, pa-jutote postūmį karjeroje?

- Be abejo. Iš karto visos mer-ginos gavo krūvas pasiūlymų, ypač tos, kurios daugiau žaidė. Čia tas pats kaip ir vyrų krepšiny-je, žaidėjos kartelė iš karto pakyla.

- Kaip manote, ar per 14 metų moterų krepšinis Lietuvoje pa-žengė į priekį?

- Žinoma, metai daro savo. Dabar rengiamas vyrų Europos krepšinio čempionatas, pastatytos puikios arenos. Viliuosi, kad kada nors Lietuvoje įvyks ir moterų čem-pionatas. Ir federacija tobulina savo darbą. Sporto mokyklose jaučia-mas postūmis į priekį. Tik norėtųsi, kad ateitų sportuoti daugiau mer-gaičių. Tarp berniukų galima atsi-rinkti iš kiekybės. Mergaičių krepši-nyje to trūksta.

- Viena pagrindinių problemų buvo trenerių nenoras dirbti su mergaitėmis, maži atlyginimai. Ar ji sprendžiama?

- Po truputį tas klausimas sprendžiamas. Atlyginimai didėja. Natūralu, kad žmogus negali dirb-ti už dyką. Ateina ir neblogų jaunų specialistų. Judama į teigiamą pusę.

tikslAs - olimpiAdA

- Jūs pati rinktinėje dirbate daugiau dėl idėjos ar tai yra jūsų pragyvenimo šaltinis?

- Manau, tikrai galiu daug patarti merginoms. Tačiau tai ti-krai nėra pragyvenimo šaltinis. Rinktinėje dirbi tik du mėnesius, vasarą. Aišku, federacija per tuos du mėnesius suteikia visas sąlygas.

- Yra šalių, kur moterų krepšinis labiau pažengęs nei vyrų. Ar įmanoma, kad ir Lie-tuvoje moterys išlįstų iš vyrų šešėlio?

- 1997 m. mes tikrai išlindome iš šešėlio (juokiasi). Manau, kad yra šansų bent jau susilyginti, jei bus daugiau pergalių. Tikiuosi, mes vy-rus vėl pavysime.

- Ką moterų krepšinis gali priešpriešinti vyrų greičiui, dėji-mams iš viršaus?

- Fizine jėga mes tikrai nepa-konkuruosime, bet moteriškumas atsiskleidžia ir krepšinio aikštelėje. Manau, kad naujosios aprangos buvo postūmis moterų krepšiniui.

1997 m. Europos moterų krepši-nio čempionatas vyko Vengrijoje. Lietuvos rinktinė A grupėje iško-vojo keturias pergales, patyrė vie-ną pralaimėjimą ir užėmė pirmąją vietą. Ketvirtfinalyje lietuvės 68:53 nugalėjo Moldovą, pusfinalyje po pratęsimo 78:77 - Vokietiją, finale 72:62 - Slovakiją.Komandoje žaidė šios krepšinin-kės: Dalia Kurtinaitienė, Jurgita Štreimikytė, Lina Dambrauskaitė, Jolanta Vilutytė, Jovita Jutelytė, Reda Aleliūnaitė, Rasa Kreivytė, Jurgita Kaušaitė, Aneta Kaušai-tė, Rima Petronytė, Irena Bara-nauskaitė, Lina Brazdeikytė. Vy-riausiuoju treneriu buvo Vydas Gedvilas, jo asistentu - Algirdas Paulauskas.

InformacIja

Auksinių komAndų kApitonBuvusi kapitonė Dalia Kurtinaitienė dabar dalija patarimus Aušrai Bimbaitei ir kitoms rinktinės žaidėjoms

Galvodama apie auksinį čempionatą, Dalia Kurtinaitienė dažniausiai prisimena pusfinalio rungtynes

Praėjusią savaitę buvo pristatyta medalių serija “Krepšinio auksas Lietuvai”. Ji skirta Lietuvos komandų pergalėms Europos čempionatuose. Mūsų vyrai tapo stipriausi 1937, 1939 ir 2003 m., moterys - 1997 m. Progą prisiminti auksinius metus turėjo ir patys čempionai. Prisiminimais ir mintimis

apie krepšinio nūdieną su “Sporto žmonėmis” pasidalijo du kapitonai - Dalia Kurtinaitienė ir Saulius Štombergas.

d.kurtinaitienė: “nebuvome favoritės”

2 Sporto žmonės

cmyk

9

cmyk

�

cmy

1997 m. Europos čempionė D.Kurtinaitienė nuo krepšinio nie-kur nepabėgo. Ji dirba moterų rinktinės trenerio Algirdo Paulaus-ko asistente. Europos čempiona-tai D.Kurtinaitienei - ne tik gražus prisiminimas. Kitą savaitę prasidės pasirengimas Lenkijoje vyksian-čioms šių metų pirmenybėms.

sunkumAi užgrūdino

- Buvote rinktinės kapitonė, dabar dirbate trenere. Ar galima palyginti auksinę komandą su dabartine?

- Krepšinis eina į priekį labai dideliais žingsniais. Aišku, dabar daugiau fizinės jėgos. Ir vyrų, ir moterų krepšinis dabar žymiai atletiškesnis, taigi lyginti sunku. Merginos dirba su kitokiais krū-viais, nei mes tada dirbome.

- Važiuodamos į čempionatą manėte, jog esate favoritės, tikė-jotės aukso medalių?

- Tikrai ne. Į priekį važiavome autobusu, o tai dabar visai ne-madinga. Visi skraido tik lėktu-

vais. Tačiau atgal jau atskridome kaip karalienės. Favoritėmis sa-vęs tikrai nelaikėme.

- Gerai, kad važiuoti reikėjo ne į Ispaniją ar dar toliau. Gal ir aukso tokiu atveju nebūtumėte iškovojusios...

- Tikrai gerai, kad nereikė-jo vykti į kokią Portugaliją. Kita vertus, manau, kad sudėtingos sąlygos komandą tik užgrūdina. Prisimenu, net apranga į pogru-pio varžybas mums buvo atvežta paskutinę dieną. Buvo visokiausių niuansų. “Kaustos” salėje treni-ravomės be šilto vandens. Vyko mūsų stovykla, o vanduo buvo atjungtas, nes vasarą remontuo-davo vamzdžius. Bet merginos ti-krai nesiskundė ir federacija darė ką galėjo, stengėsi dėl mūsų. Mes norėjome atsidėkoti, buvome la-bai vieninga komanda ir padarė-me tai, apie ką mus išleidžiant į čempionatą niekas net nesvajojo.

ĮsimintinAs pusfinAlis

- Turbūt moterų krepšinis tuo ir žavus, kad staigmenų jame ne-trūksta?

- Labai tyliai galvoju ir trokštu, kad šiemet Lenkijoje įvyktų tokia staigmena. Vieną kartą Lenkijoje dalyvavau čempionate kaip žaidėja. Tada blynas buvo prisvilęs, užėmė-me šeštąją vietą. Nors pogrupyje buvome pirmos, pralaimėjome ket-virtfinalyje. Mums nuplaukė olimpi-ada. Štai kaip gali būti. Kartais atro-do, kad startuoji gerai, o ketvirtfina-lis labai daug ką nulemia.

- Ką geriausiai prisimenate iš Budapešto, kurias nors rungty-nes ar tai, kas vyko po finalo?

- Ypač gerai prisimenu, kaip pusfinalyje su vokietėmis išplė-šėme pergalę po pratęsimo. Bu-vo labai labai sunkios rungtynės. Finalas buvo lengvesnis nei pus-

finalis. Ačiū mūsų treneriui Vydui Gedvilui, kuris labai gerai mokėjo mus nuteikti prieš varžybas. Po susirinkimų merginos išeidavo į aikštę kaip žvėriukai, tik kautis. Treneris - šaunuolis, jo oratoriniai sugebėjimai yra idealūs.

- Gal pamenate, kiek pelnėte taškų finale?

- Nedaug, aštuonis.

- O pusfinalyje?- Oi, neprisimenu.

- Pusfinalyje buvo daug - 17.- Reiškia, jūs geriau žinote. Aš

anksčiau buvau žaidusi Slovakijo-je. Paprašiau merginų, kad finale padėtų man atkeršyti už viską, įro-dyti, jog Lietuvoje krepšinis yra ge-resnis nei Slovakijoje. Jos ir padėjo, kovėsi, o aš tik truputį prisidėjau.

progresAs yrA

- Kai vyrų krepšinyje laimi-ma tokia pergalė, iš karto pakyla žaidėjų kaina, rinkos vertė. Mote-rų krepšinyje galioja tas pats, pa-jutote postūmį karjeroje?

- Be abejo. Iš karto visos mer-ginos gavo krūvas pasiūlymų, ypač tos, kurios daugiau žaidė. Čia tas pats kaip ir vyrų krepšiny-je, žaidėjos kartelė iš karto pakyla.

- Kaip manote, ar per 14 metų moterų krepšinis Lietuvoje pa-žengė į priekį?

- Žinoma, metai daro savo. Dabar rengiamas vyrų Europos krepšinio čempionatas, pastatytos puikios arenos. Viliuosi, kad kada nors Lietuvoje įvyks ir moterų čem-pionatas. Ir federacija tobulina savo darbą. Sporto mokyklose jaučia-mas postūmis į priekį. Tik norėtųsi, kad ateitų sportuoti daugiau mer-gaičių. Tarp berniukų galima atsi-rinkti iš kiekybės. Mergaičių krepši-nyje to trūksta.

- Viena pagrindinių problemų buvo trenerių nenoras dirbti su mergaitėmis, maži atlyginimai. Ar ji sprendžiama?

- Po truputį tas klausimas sprendžiamas. Atlyginimai didėja. Natūralu, kad žmogus negali dirb-ti už dyką. Ateina ir neblogų jaunų specialistų. Judama į teigiamą pusę.

tikslAs - olimpiAdA

- Jūs pati rinktinėje dirbate daugiau dėl idėjos ar tai yra jūsų pragyvenimo šaltinis?

- Manau, tikrai galiu daug patarti merginoms. Tačiau tai ti-krai nėra pragyvenimo šaltinis. Rinktinėje dirbi tik du mėnesius, vasarą. Aišku, federacija per tuos du mėnesius suteikia visas sąlygas.

- Yra šalių, kur moterų krepšinis labiau pažengęs nei vyrų. Ar įmanoma, kad ir Lie-tuvoje moterys išlįstų iš vyrų šešėlio?

- 1997 m. mes tikrai išlindome iš šešėlio (juokiasi). Manau, kad yra šansų bent jau susilyginti, jei bus daugiau pergalių. Tikiuosi, mes vy-rus vėl pavysime.

- Ką moterų krepšinis gali priešpriešinti vyrų greičiui, dėji-mams iš viršaus?

- Fizine jėga mes tikrai nepa-konkuruosime, bet moteriškumas atsiskleidžia ir krepšinio aikštelėje. Manau, kad naujosios aprangos buvo postūmis moterų krepšiniui.

1997 m. Europos moterų krepši-nio čempionatas vyko Vengrijoje. Lietuvos rinktinė A grupėje iško-vojo keturias pergales, patyrė vie-ną pralaimėjimą ir užėmė pirmąją vietą. Ketvirtfinalyje lietuvės 68:53 nugalėjo Moldovą, pusfinalyje po pratęsimo 78:77 - Vokietiją, finale 72:62 - Slovakiją.Komandoje žaidė šios krepšinin-kės: Dalia Kurtinaitienė, Jurgita Štreimikytė, Lina Dambrauskaitė, Jolanta Vilutytė, Jovita Jutelytė, Reda Aleliūnaitė, Rasa Kreivytė, Jurgita Kaušaitė, Aneta Kaušai-tė, Rima Petronytė, Irena Bara-nauskaitė, Lina Brazdeikytė. Vy-riausiuoju treneriu buvo Vydas Gedvilas, jo asistentu - Algirdas Paulauskas.

InformacIja

Auksinių komAndų kApitonBuvusi kapitonė Dalia Kurtinaitienė dabar dalija patarimus Aušrai Bimbaitei ir kitoms rinktinės žaidėjoms

Galvodama apie auksinį čempionatą, Dalia Kurtinaitienė dažniausiai prisimena pusfinalio rungtynes

Praėjusią savaitę buvo pristatyta medalių serija “Krepšinio auksas Lietuvai”. Ji skirta Lietuvos komandų pergalėms Europos čempionatuose. Mūsų vyrai tapo stipriausi 1937, 1939 ir 2003 m., moterys - 1997 m. Progą prisiminti auksinius metus turėjo ir patys čempionai. Prisiminimais ir mintimis

apie krepšinio nūdieną su “Sporto žmonėmis” pasidalijo du kapitonai - Dalia Kurtinaitienė ir Saulius Štombergas.

d.kurtinaitienė: “nebuvome favoritės”

2 Sporto žmonės

9

cmyk

Jos turėtų pritraukti daugiau žiūrovų.

- Galbūt naujas postūmis galėtų įvykti 2015 m.? Fede-racija planuoja tais metais su-rengti Europos moterų čempio-natą Lietuvoje.

- Būtų tikrai šaunu. Už-pernai čempionatas vyko La-tvijoje ir buvo gražu žiūrėti. Į varžybas ateidavo preziden-tas. Kai žaisdavo latvės, salė būdavo pilnutėlė. Viliuosi, kad ir Lietuvoje čempionatas pritrauktų žiūrovų. Salės tik-rai būtų netuščios. Juolab da-bar yra kur traukti žiūrovus. Žaisti tokiose arenose yra malonumas.

- Grįžkime prie šių metų čempionato. Kaip rinktinė tu-rėtų pasirodyti Lenkijoje, kad pasakytumėte, jog darbas at-liktas gerai?

- Reikėtų patekti į olim-pines žaidynes. Oficialiai iš-keltas tikslas atitiktų ir ma-nąjį.

Parengė Arūnas ABroMAitiS

Beveik prieš aštuonerius me-tus Lietuvos rinktinė Europos čempionato finale palaužė fa-voritais laikytus ispanus ir po 64 metų pertraukos iškovojo aukso medalius. Tiesa, auksinės rink-tinės kapitonas Saulius Štom-bergas apie buvusias pergales susimąsto ne taip dažnai. “Gyve-nimas nestovi vietoje, tad galvoti apie praeities pergales kol kas nėra laiko. Vis tiek visi gyvena-me ateitimi, o ne praeitimi. Bet kartais pamatai tų čempioniškų rungtynių nuotrauką arba kokį medalį ir prisiminimai sugrįžta”, - teigė auksinės Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas.

- Ar prieš 2003 metų Europos čempionatą nors kiek nujautėte, kad galite tapti čempionais?

- Tuo metu tokios nuojautos nebuvo. Apskritai krepšinyje, ypač Europos čempionatuose, labai sunku iš anksto prognozuoti nu-galėtoją. Nors Ispanija nuolat mi-nima tarp favoričių, savo pranašu-mą ji įrodė tik prieš dvejus metus Lenkijoje vykusiose pirmenybėse. Manau, kad ir mes buvome vieni, bet ne vieninteliai pretendentai į medalius. Tačiau kad visą čempio-natą nužygiuosime be nesėkmių, to tikrai nesitikėjo niekas.

- Kokios buvo tos čempioniš-kos komandos stipriosios pusės?

- Kai dabar prisimenu tą ko-mandą, pastebiu, kad tuo metu jos pagrindą sudarė brandūs krep-šininkai, rungtyniavę stipriuose Europos klubuose, “apšaudyti” aukščiausio lygio krepšinio batali-jose. Galima sakyti, kad dauguma krepšininkų buvo pasiekę savo ga-limybių viršūnę arba priartėję prie to zenito. Puikiai žaidimui dirigavo Šarūnas Jasikevičius, pripažintas naudingiausiu pirmenybių krepši-ninku, nesulaikomas puolime bu-vo Arvydas Macijauskas, sėkmin-gai po krepšiais žaidė Eurelijus Žukauskas ir Darius Songaila, tiek puolant, tiek ir ginantis naudingas buvo Ramūnas Šiškauskas. Mums netrūko patirties, turėjome sukau-pę užtektinai to bagažo, kuris leido ramiai ir užtikrintai žaisti net ir sun-kiausiomis atsakingiausių rungty-nių akimirkomis. O treneris Anta-nas Sireika visą mūsų energiją nu-kreipė tinkama linkme, sėkmingai išnaudojo mūsų galimybes. Tokiu būdu ir gavome tą čempionišką

mišinį bei gerą rezultatą. Negalima sakyti, kad tik krepšininkai žaidė ir tapo čempionais. Savo indėlį įdėjo kiekvienas rinktinėje dirbęs žmo-gus - treneris, gydytojas, masažuo-tojas bei administratorius. Galbūt tuo metu koks nors darbas ir ne-atrodė svarbus, bet galiausiai visi, net ir smulkiausi darbai prisidėjo prie mūsų pergalės.

- Švedijoje vykęs Europos čempionatas buvo sėkmingas ne tik Lietuvos rinktinei, bet ir jums - buvote išrinktas į geriausių čem-pionato krepšininkų simbolinį penketuką.

- Iš tiesų tai nėra koks nors ypatingas pripažinimas. Krepši-ninkai žaidžia, kad laimėtų rung-tynes, taptų čempionais. O tas patekimas į geriausių penketu-ką - tai tik mūsų įdėto darbo ir pastangų pripažinimas. Gal tuo metu man šiek tiek geriau sekė-si, gal tas indėlis į pergales buvo šiek tiek ryškesnis, bet apskritai čempionatas buvo sėkmingas vi-sai mūsų komandai.

- Su aukščiausio lygio tarp-tautiniu krepšiniu susipažinote 1995 metais, kai su Lietuvos rink-tine iškovojote sidabro medalius Atėnuose vykusiame Europos krepšinio čempionate. Kokie atsi-minimai liko iš to laiko?

- Smagiausia, kai nueini visą kelią ir jo pabaigoje iškovoji auk-sinę pergalę. Graikijoje mūsų ko-mandos finišas buvo liūdnesnis. Tas pralaimėjimo kartėlis ir temdo sidabro ar bronzos medalių spin-desį. Tada ir prisiminimai liūdnes-ni, daugiau galvoji apie tai, ko trūko, kad būtų iškovota lemiama pergalė, o ne apie tai, koks buvo gražus kelias į finalą. Tas pralaimė-jimas finale Jugoslavijos rinktinei sukėlė labai daug emocijų, tiesa, jos nebuvo pačios maloniausios. Aš pats tuo metu buvau labai jaunas ir krepšinyje dar neužsitar-navęs vardo. Tuo metu rinktinėje buvo didelis skirtumas tarp lyde-rių, patyrusių krepšininkų ir žalių atsarginių. Mūsų užduotis buvo bent trumpam pakeisti pagrindi-nio penketo krepšininkus ir aikš-

tėje “negadinti vaizdo”, nedaryti klaidų, “atidirbti” gynyboje, ir tiek. Kita vertus, nors žaisti teko ma-žiau, bet labai naudingos buvo treniruotės su tokiais krepšinin-kais kaip Arvydas Sabonis, Šarū-nas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ar Valdemaras Chomičius. Jie ne-gailėjo patarimų, reikėjo tik mo-kytis ir tobulėti. 2003 metais buvo jau kitokia rinktinė. Gal nebuvo labai ryškių lyderių, bet žinojome, kad bet kuris krepšininkas gali pa-keisti startinio penketo žaidėją, jei šiam bus nesėkminga diena. Beje, tai ir tapo naujos kartos Lietuvos rinktinės stiprybe.

- Kaip manote, ar Lietuvos krepšininkai šiame Europos krep-šinio čempionate sugebės pakar-toti auksinį žygį?

- Norisi tikėti, kad tas aukso medalis nebuvo paskutinis. Vi-liuosi, kad ir šį kartą krepšininkai sužais taip, kaip to laukia ir trokš-ta visa Lietuva.

Parengė Evaldas GELUMBAUSKAS

pitonAi S.Štombergas: “Smagiausia prisiminti auksines pergales”

InformacIja

2003 metais Europos krepšinio čempionatas vyko Švedi-joje. Lietuvos rinktinė rugsėjo 5 dieną pirmose rungtynė-se tik po pratęsimo 92:91 palaužė Latvijos krepšininkus. Šia pergale lietuviai pradėjo auksinį žygį. Antrame mače jie 94:62 sutriuškino Izraelį, o trečiose rungtynėse 93:71 įveikė Vokietijos rinktinę, kurioje žaidė Dirkas Novickis (Dirk Nowitzki), ir užsitikrino pirmą vietą B grupėje. Ket-virtfinalyje Lietuvos krepšininkai 98:82 “nukarūnavo” nu-galėtojų titulą ginančius Serbijos ir Juodkalnijos rinktinės žaidėjus, pusfinalyje po dramatiškos kovos 74:70 palaužė prancūzus, o rugsėjo 14 dieną vykusiame finale 93:84 įveikė pagrindinę pretendentę į Europos čempionų ka-rūną - Ispanijos rinktinę.Europos čempionų komandoje žaidė Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Macijauskas, Saulius Štombergas, Ramūnas Šiš-kauskas, Darius Songaila, Eurelijus Žukauskas, Mindaugas Žukauskas, Donatas Slanina, Dainius Šalenga, Virginijus Praškevičius, Kšištofas Lavrinovičius, Giedrius Gustas. Vy-riausiasis treneris - Antanas Sireika, treneriai - Rimas Girskis, Valdemaras Chomičius ir Donis Nelsonas (Donie Nelson).

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

2003 metais auksinę pergalę nukalė naujosios kartos

Lietuvos krepšininkai

3Sporto žmonės

2 0 1 1 b a l a n d ž i o 3 0 sportožmonės

�0

cmykcmyk�0

vidinis laikrodisj/b grafikas

K as sieja taksistus, lakūnus, slaugytojas, plieno lydytojus ir policininkus?

visi jie dirba pamainomis. Darbo valandos neįprastu laiku yra jų kasdienybė.

Ši dirbančiųjų grupė auga, ir dėl to kyla rimta problema: nepaisant ekonominės ir visuomeninės naudos, kurią neabejotinai teikia darbas pamainomis, jis kenkia dir-bančiųjų sveikatai. Jie blogiau už normalius piliečius miega, dažniau kenčia dėl virški-nimo sutrikimų, jų specifinio darbo krūvio padarinys gali būti skrandžio opos, širdies ir kraujagyslių ligos ir net padidėjusi vėžio rizika. Kai naktis paverčiama diena, nes tą daryti verčia profesija, sutrinka svarbus or-ganizmo mechanizmas - vidinis laikrodis. Pastaraisiais metais mokslininkai nemažai sužinojo apie šio biologinio ritmo dirigento veikimą ir pamaininio darbo poveikį. vidinis laikrodis, kurį turi tiek žmogus, tiek daugu-ma gyvų būtybių, tiksi įgimtu 24 valandų, vadinamuoju cirkadiniu, ritmu. Šis ritmo re-guliuotojas tvarko visą medžiagų apykaitą, nuo vienintelės kūno ląstelės iki viso orga-nizmo ypatumų. Jis lemia, kada miegame ir valgome arba kada esame darbingiausi fiziškai ir protiškai. Kad vidinis laikrodis ne-skubėtų ir neatsiliktų, jį, kaip ir mechaninį laikrodį, būtina vis pareguliuoti. Tai atlieka išoriniai signalai: vidinį biologinį ritmą le-mia kasdienė saulės šviesos ir tamsos kaita.

Paslėptas jungiklis galvoje

Šviesa į organizmą patenka per akis, tad buvo manoma, kad tinklainės fotorecepto-riai, kūgeliai ir stiebeliai, reguliuoja ir vidi-nį laikrodį. Tačiau ši išvada pasirodė esanti klaidinga: aklų laboratorinių pelių dienos ir nakties ritmas nesutrinka. Ieškodami tikrojo jutiklio, per kurį šviesa nustato laiką, ameri-kiečių mokslininkų grupė 2000 m. žmogaus akyje aptiko pigmentą, kitokį nei normalūs tinklainės fotopigmentai. Po dvejų metų buvo nustatyta tiksli šio melanopsinu pa-vadinto fotopigmento buvimo vieta: jis yra ganglijinėse ląstelėse - tam tikruose tinklai-nės neuronuose, kurie iki šiol buvo laiko-mi nejautriais šviesai. Taigi mūsų akyse yra trijų, o ne dviejų tipų receptoriai - kūgeliai ir stiebeliai, būtini regėjimui, ir tinklainės ganglijinės ląstelės (RGCs). Kai pastarąsias pasiekia šviesa, per optinį nervą jos siunčia signalus į smegenis, į ryžio grūdelio dydžio neuronų jungtį, vadinamą SCN, o ši per nervinius impulsus ir mediatorius, išskiria-mus į kraują, kiekvienai kūno ląstelei prane-ša apie tai, kiek yra valandų. Taip centrinis organizmo laikrodis valdo visus audinius ir organus. Kaip tiksliai tai vyksta, moksli-ninkai dar nežino. Aišku tiek, kad kiekvieno žmogaus vidinis laikrodis tiksi šiek tiek ki-taip. vidinio laikrodžio individualumą api-būdina vadinamasis chronotipas (graik. “chronos” - laikas): ankstyvajam (vieversiui) ryte nereikia žadintuvo, bet ilgai vakaroti jis negali, o vėlyvasis, vadinamoji pelėda, mėgsta miegoti iki pusiaudienio. vadinasi, žmogus turi individualų vidinį laiką, kuris gali nukrypti nuo išorinio laiko, jei, pavyz-džiui, dėl nereguliaraus darbo laiko pakinta svarbūs ritmo reguliuotojai.

vidinis laikrodis išderinamas

vidinį laikrodį galima palyginti su sū-puoklėmis: priklausomai nuo to, kuriuo mo-

mentu jas stumtelime, jos supasi greičiau, lėčiau arba taip pat, kaip iki šiol. Kalbant apie vidinį laikrodį, šiuos postūmius atitinka šviesa. Šviesa netinkamu laiku gali sutrikdy-ti natūralų viso organizmo ritmą. Tai puikiai žino kiekvienas, kam yra tekę lėktuvu kirsti kelias laiko juostas. Panašiai vidinį laikrodį sutrikdo ir pamaininis darbas, skirtumas tik tas, kad dirbantis pamainomis darbuotojas keliauja per laiko zonas virtualiai. Bet prie-šingai nei keliautojas, kuris palyginti greitai prisitaiko prie kitų paros valandų, dirbanty-sis besikeičiančiomis pamainomis to pada-ryti negali, nes saulė teka ir leidžiasi taip pat.

Net vasaros laiko įvedimas, kurį kasmet patiria ketvirtadalis pasaulio gyventojų, ga-li išderinti vidinį laikrodį. Atlikus išsamius europiečių miego įpročių tyrimus, paaiš-kėjo, kad dauguma rudenį palyginti greitai pripranta prie valanda atgal atsukto laiko. Maždaug po savaitės miego ritmas savait-galiais ir darbo dienomis susilygino. Tačiau pavasarį miego įpročiai nedarbo dienomis net po keturių savaičių ir toliau taikėsi prie saulės ciklo. Bet keltis darbo dienomis žmo-nėms reikia valanda anksčiau, taigi jie ma-žiau miega. Aktyvumo ritmą priderinti prie įstatymais nustatyto laiko sunkiausia vėly-vojo chronotipo žmonėms.

Laiko persukimas dukart per metus vi-suomeninį laiką perstumia tik per valandą,

tuo tarpu darbo pamainomis pasekmės yra kur kas sunkesnės. Žmogus yra dau-giau išstumiamas iš natūralios laiko siste-mos. Naktinės pamainos labiausiai turėtų varginti “ankstyvojo” tipo žmones, nors iš-samių ilgalaikių tyrimų iki šiol trūksta. Ak-tyvaus laikotarpio perstūmimo rezultatas yra nepakankama sinchronizacija su aplin-ka. vidinio laikrodžio ritmui sutrikus, išsiba-lansuoja ir daugelis organizme vykstančių procesų. vykstant “vidinei desinchroniza-cijai”, pavieniai kūno laikrodžiai atsijungia nuo centrinio laikrodžio, esančio SCN. Pa-darinius būtų galima prilyginti sąmyšiui geležinkelio stotyje, kurioje visi laikrodžiai rodo kitą laiką; ne vienas keleivis į savo traukinį įsėstų tik per atsitiktinumą.

Darbas besikeičiančiomis pamainomis ir naktinis darbas ramybės periodą perke-lia į paros laiką, kuriuo vidinis laikrodis ne-sudaro miegui tinkamų sąlygų. Bandymą pamiegoti dieną sužlugdo kylanti kūno temperatūra ir aktyvūs medžiagų apykai-tos procesai. Miegas ne biologiškai tinkamu metu yra trumpesnis, teikia mažiau poilsio, jį labiau trikdo aplinkos veiksniai: dieną sau-lė nušviečia miegamąjį, bendras triukšmas yra garsesnis. Bet pamainomis dirbantiems žmonėms iššūkiu tampa ne tik miegas. Sun-kumų kyla ir dėl valgymo. Dirbant pamaino-mis tenka valgyti per anksti arba per vėlai.

Naktinio darbininko “pusryčiai” maždaug su-tampa su šeimos narių vakariene, o pietau-jama - dažnai tai būna pagrindinis valgymas - apie vidurnaktį. Apetitas taip pat priklauso nuo paros meto, ir tai neigiamai veikia mi-tybą. visi puikiai žino, kad vidurdienį norisi kitokio maisto nei vakare arba ryte, todėl valgant neįprastu laiku nėra apetito, dėl to nukenčia medžiagų apykaita ir gali prasidėti viduriavimas, vidurių užkietėjimas, išsivys-tyti rėmuo ar net skrandžio opos. Pasau-lio sveikatos organizacija pamaininį darbą priskiria prie potencialių onkologinių ligų rizikos veiksnių. Savaime suprantama, nega-lima sumenkinti ir kintančiu darbo grafiku dirbančių žmonių patiriamo streso reikš-mės. Chroniški streso veiksniai veikia simpa-tinę nervų sistemą ir skatina noradrenalino, adrenalino ir kortizolio išskyrimą - šie media-toriai veikia kraujospūdį ir pulsą.

bandymai prisitaikyti

Kaip sumažinti pavojų sveikatai, kuris kyla dėl pamaininio darbo? Kadangi šviesa yra pagrindinis vidinio laikrodžio reguliuo-tojas, būtų logiška pradėti nuo jos. Čia rei-kia labai ryškios šviesos, artimesnės dienos šviesos spektrui nei tradicinis patalpų ap-švietimas. Įprastas darbo vietos apšvietos stiprumas dažnai nesiekia nė �00 liuksų, tai yra daug žemesnis už natūralią �0 000 liuksų ir daugiau dienos šviesą. Todėl sau-lė, kurią naktinės pamainos darbuotojas pamato grįždamas namo, daug stipriau paveikia jo vidinį laikrodį nei lempos, ku-rias jis įjungia naktį. Įvairių darbo grupių atlikti tyrimai patvirtina kontroliuojamos šviesos ekspozicijos psichologinį ir fizio-loginį poveikį. Paaiškėjo, kad didelis, kelių tūkstančių liuksų šviesos intensyvumas naktinės pamainos metu didina budru-mo laipsnį ir skatina miegoti dieną. Matyt, šviesa perstumia melatonino ritmą dienos miego kryptimi. Hormonas melatoninas, kurį smegenyse esanti kankorėžinė liauka paprastai išskiria naktį, sukelia mieguis-tumą, tuo tarpu šviesos suaktyvintas SCN stabdo melatonino gamybą.

Susilpninti šviesos poveikį grįžtant na-mo iš naktinės pamainos padeda papras-čiausi saulės akiniai. Kita vertus, padidėjęs mieguistumas gali neigiamai veikti gebė-jimą vairuoti. Be to, dirbantieji naktį turėtų miegoti kuo tamsesnėje patalpoje ir išjung-ti tokius triukšmo šaltinius kaip telefonas ar durų skambutis. Tuo tarpu griebtis pagalbi-nių priemonių kaip alkoholis arba migdo-mieji dėl poveikio sveikatai yra nepatartina.

Tačiau šie bandymai prisitaikyti dažnai nebūna sėkmingi. Juk dirbantiesiems naktį reikėtų ir laisvadieniais vengti dienos švie-sos, kad neatprastų nuo pakitusio ritmo, bet tai yra tiesiog neįmanoma. Taigi net ir nuolatos naktinėje pamainoje dirbantis žmogus yra priverstas gyventi pagal “slan-kųjį grafiką”, t.y. privačiai būti aktyvus dieną, o darbe - naktį. Negalima teigti, kad pa-maininis darbas būtinai susargdina. Tiesiog veikla netinkamu vidiniu laiku kelia didesnę grėsmę sveikatai, todėl dėl pamaininio dar-bo gali paūmėti jau esamos ligos, sustiprėti rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujos-pūdis, antsvoris ir rūkymas, poveikis. Dėl to prieš įsidarbinant būtina nuodugniai pasiti-krinti sveikatą ir reguliariai ją tikrintis vėliau.

Chronobiologai jau seniai reikalauja in-dividualių pamainų planų, atsižvelgiančių į konkretų chronotipą. Teoriškai tai yra vi-siškai įmanoma, bet praktiškai įgyvendinti vis dar nepavyksta.

PaRengė Milda kunSkaitĖ

Kai naktis paverčiama dienaMato grecevičiaus iliustr.

cmyk

��

cmyk / ��

KvAiLysTės, kurių autoriai tapo milijonieriais

Š ios istorijos pasakoja, kokie milijonai mėtosi mums po kojomis.

Bet vis dėlto mes jų nematome. Nes tiesiog skubame. Nes manome, kad viskas jau sukurta. Kaip mes klystame!

savaime užsisegančios apyrankės

Praėjusio dešimtmečio pradžioje mo-kytojas iš viskonsino Stiuartas Ander-sonas (Stewart Andersson) sukonstravo “automatines” apyrankes: dėl specialios plieninės plokštelės apyrankė nuo smū-gio pati apsivynioja aplink riešą. Bendro-vė “Main Street Toy Co” sukūrė apyrankių dizaino liniją ir pradėjo pardavinėti pa-puošalus, pavadintus “Slap Wrap”. Apy-rankės, kainavusios 2 dolerius, buvo itin paklausios.

“silly bandz” - kvailokos apyrankės

Kiek galima uždirbti parduodant pa-prastas kaučiukines gumytes? Milijonus dolerių! Bent jau išradėjui Robertui Kro-akui (Robert Croak) pluoštą margų gu-myčių pavyko paversti tikru hitu, ir jas su malonumu nešioja ne tik vaikai, bet ir su-augusieji, pavyzdžiui, aktorė Sara Džesika Parker (Sarah Jessica Parker). R.Kroakas įsigudrino apyrankėms suteikti gyvūnų ir animacinių filmų personažų formas ir savo išradimą pavadino “Silly Bandz” (kvailokos apyrankės). 24 gumyčių rinkinėlis kainuoja 6-7 dolerius, o R.Kroako turtas vertinamas 80 mln. dolerių.

vanduo buteliuose

Pirminė vandens buteliuose idėja buvo ta, kad žmogus rinksis juos tada, kai nepa-sitikės kitais prieinamais vandens šaltiniais arba kai tokių šaltinių arti išvis nėra. Ta-čiau vandens buteliuose pardavimo mas-tai rodo, kad jį perkame ne tik tada, kai tai neišvengiama. Mus įtikino, kad vanduo buteliuose yra švaresnis ir naudingesnis. Gera reklama - štai kur sėkmės garantija! o išlaidos gamybai yra minimalios, ypač turint omenyje, kad kai kurie gamintojai paprasčiausiai supilsto į butelius vanden-tiekio vandenį.

vaikščiojanti spyruoklė “slinky”

Prisimenate margaspalves spyruokles, mėgstamą praėjusio amžiaus paskutinio de-šimtmečio pramogą? Iš tiesų žaisliuką dar �943 m. sukūrė JAv karinio laivyno inžinie-rius Ričardas Džeimsas (Richard James), iš pradžių iš juodos spalvos metalo. Džeimsas bandė išrasti priemonę nuo laivo siūbavimo ir eksperimentavo su spyruoklėmis. originali spyruoklė buvo tik apvalios formos, nes bū-tent tokia forma žaislui suteikia didžiausio stabilumo ir padeda “žingsniuoti” laiptais. vien per pirmus dvejus metus buvo parduo-ta daugiau kaip �00 mln. egzempliorių. Plas-tikinės širdelių ir žvaigždučių formos spyruo-klės - tai padirbiniai iš Pietryčių Azijos.

“topsy tail”

Tai klasikinis pavyzdys gaminio, apie kurį žmonės nežinojo, kaip jis jiems reikalingas. “Topsy Tail” - kirpėjų gudrybė, padedanti persukti paprastą “arklio uodegą” ir sukur-ti įvairių šukuosenų. Prieš gerą dešimtmetį “Topsy Tail”, juokingai paprastas instrumen-tas, buvo įnirtingai reklamuojamas per tele-viziją. Kilpa su rankenėle kainavo �2,95 do-lerio. Ją gaminančioje bendrovėje dirba vos trys žmonės, o jų pajamos viršija �00 mln. dolerių. visus darbus atlieka įmonės tiekėjos.

akmuo vietoj naminio gyvūno

Ryšių su visuomene specialistui Ga-riui Dalui (Gary Dahl) nusibodo draugų ir pažįstamų skundai dėl augintinių ir jis nusprendė sukurti idealų naminį gyvū-ną. Akmenų skaldykloje nusipirkęs krūvą akmenukų, jis supakavo juos į šiaudų pri-kreiktas dėžutes su skylutėmis orui įeiti ir pridėjo išsamias naudojimo instrukcijas. Nors nereiklių augintinių paklausa truko vos keletą mėnesių, G.Dalo pajamos buvo tiek didesnės už išlaidas (vieno akmens sa-vikaina neviršijo vieno penso, o mažmeni-nėje prekyboje supakuoti akmenys buvo pardavinėjami po 3,95 JAv dolerio už vie-netą), kad per tuos kelis mėnesius jis spėjo tapti milijonieriumi.

akiniai šunims

Savaime suprantama, kad šunys, ku-riuos šeimininkai neapsakomai myli, turi savo drabužėlius. Dažnai turi ir specialią avalynę. Kai kurie kvėpinami šuniškais kvepalais, kurių kaina siekia 3 tūkstan-čius dolerių. Bet kad galutinai įrodytų savo meilę, ištikimas šeimininkas augin-tiniui turi nupirkti dar vieną daiktą - aki-nius, kurie saugotų numylėto šunelio akis. Jie kainuoja �3 dolerių ir daugiau,

būna įvairios formos ir spalvos - pagal kiekvieno skonį. Šunų akinius “Doggles” tarnybiniams šunims nupirko net Ameri-kos kariuomenė!

antklodė su rankovėmis

Idėja pasirodė esanti tokia naujoviška ir nelaukta, kad susikūrė net dvi bendrovės, gaminančios praktiškai identišką produk-ciją: 2006 m. “Slanket” ir 2008 m. “Snuggie”. Skirtumas tas, kad “Slanket” antklodės sto-resnės, o “Snuggie” - prašmatnesnės. Dabar abi bendrovės konkuruoja tarpusavyje ir abi įsigudrina uždirbti milijonus.

atsakymas iš Kalėdų senelio

Bendrovės “SantaMail” specializaci-ja - asmeninių laiškų nuo Kalėdų Senelio siuntimas. Nuo 2002 m. ji siunčia vaikams laiškus gražiuose vokuose, ant kurių užkli-juojamas pašto ženklas “Šiaurės ašigalis, Aliaska”. Tėvai, užsakę laišką savo mažyliui, nusprendžia, kas jame turi būti parašyta. Nuo savo veiklos pradžios bendrovė “San-taMail” išsiuntė 300 000 tokių laiškų, taigi galima daryti išvadą, kad verslo idėja pasi-rodė esanti sėkminga.

PaRengė Milda kunSkaitĖ

pinigaij/b variklis

�2

cmykcmyk�2

xxxxx+žžžj/b xxxxx galvosūkiaij/b žaidimai

KRyŽIAŽODIS

Praėjusios savaitės prizą - grupės “Olialia pupytės” kompaktinę plokštelę “Išpildyk mano norus” laimėjo Romualda Pereckienė (Vilnius)(Dėl prizo prašome skambinti tel. 26� 09 ��)

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite: atlikėjo Stano kompaktinę plokštelę “Delfinai 2.0”

vertikaliai: Kometa. Ąžuolas. Unitazas. ogarai. Panas. Utopija. Mesti. Lama. “Aida”. Las. vainikas. Elada. Namai. vardinės. Tekila. Pamaina. Ubartas. “opel”. Liesa. oazė. Amo.

Horizontaliai: veto. Kupeta. Ponas. Inkai. Mintinai. “Metai”. Imlus. Tas. Kaaba. vAZ. Lai. Aulas. Pro. Rąstas. vata. om. KAMAZ. Kuopa. Rasė. ogi. Ledi. Laja. Lino. Darai. Anapa. Sa. Dėdė. Em. Ima. Asilo.

pažymėtuose langeliuose: M o N I T o R I U S .

PRAĖjuSIOS SAVAITĖS KryŽiAŽoDŽio ATsAKyMAi

KAKuRO

PRAĖjuSIOS SAVAITĖS gALvosŪKio ATsAKyMAi

Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų “raktiniuose” kvadratėliuose nurodytų skaičių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.

Parengė : “Galvosūkių klubas”

Pagalbinės skaičių sumų reikšmės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

jAuTIS

Kryžiažodžio atsakymą siųskite SMS žinute numeriu 1390 iki gegužės 2 d.

Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

Žinutės kaina - 1 Lt.Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.

Avinui žadami jaudinantys įvykiai meilės fronte. Kunkuliuo-jančios aistros, audringi roma-

nai - štai kokia bus ateinanti savaitė. Bet kartkartėmis reikėtų prisiminti ir gyveni-mo prozą. Juk nepakenktų ir indus suplau-ti, ir namus susitvarkyti.

Jaučius romantiška pava-sarinė nuotaika gali įvelti į konf-liktą tarp asmeninio gyvenimo

ir tarnybinės pareigos. Astrologo nuomo-ne, dabartinėmis aplinkybėmis daugiau dėmesio skirkite tam, kas asmeniška, kad vėliau nereikėtų gailėtis dėl neišnaudotų galimybių.

DvyniAi turėtų kuo greičiau išspręsti visas problemas. Užbai-kite jau gerokai įkyrėjusį projek-

tą ir artimiausiomis dienomis nesiimkite naujo. Dabar pats metas pailsėti ir sukaup-ti jėgų. Namų židinio šiluma suteiks jums energijos, kuri buvo išeikvota pastaruoju metu. Artimieji rūpinsis jumis.

Vėžys kitą savaitę galės pa-ilsėti nuo buitinių rūpesčių ir atitrūkti nuo kasdienės rutinos.

Pats metas palepinti save - galite įsigyti kokį niekutį, kuris iš pirmo žvilgsnio jums visai nereikalingas. Nueikite į kiną ar te-atrą, pavakarieniaukite su artimais žmo-nėmis. Šeimos gerovė bus jūsų sėkmės laidas.

Liūtai kitą savaitę pajus di-džiulį energijos antplūdį ir drą-siai imsis sudėtingiausių reikalų.

Tai jiems leis jau netrukus pasiekti puikių profesinės veiklos rezultatų. Galite neabe-joti, kad jūsų vyresnybė tai pastebės. Bet neapsiribokite vien darbu, savaitgalį su-teikite sau galimybę atsipalaiduoti.

MergeLėMs palypėti kar-jeros laiptais ir pasiekti profesi-nių laimėjimų padės asmeninis

išdidumas ir atkaklumas. Galimas daiktas, kad kitą savaitę teks prisiimti papildomų įsipareigojimų. Finansiniu požiūriu visi projektai bus labai sėkmingi.

sVarstykLės kitą savai-tę galės pademonstruoti visus savo sugebėjimus. Aplinkiniai ir

vyresnybė tai deramai įvertins. Jūsų reitin-gas smarkiai išaugs. Todėl galėsite labai lengvai pasiekti tikslą, kuris anksčiau atro-dė mažai realus ar net apskritai neįgyven-dinamas.

skorpionui kitą savaitę nereikės pervargti darbe. Jūsų organizaciniai sugebėjimai pa-

darys savo, viskas vyks tiksliai pagal planą. Ypač daug dėmesio skirkite mylimiems žmonėms. Namiškiai suteiks jums pasiti-kėjimo savo jėgomis. Nešykštėkite jiems komplimentų ir dovanų.

ŠauLiaMs pavyks įgyven-dinti visus savo sumanymus, su-sijusius su darbu. Skirkite atei-

nančią savaitę profesinių įgūdžių tobuli-nimui arba karjerai. Jūsų sugebėjimas ra-cionaliai planuoti savo laiką ir paskirstyti jėgas padės pasiekti užsibrėžtą tikslą. Sa-vaitgalį galite palepinti save.

ožiaragiai, nors pavasaris toli gražu nenuteikia jų darbui, turės tvarkyti atidėtus reikalus.

Dėl to gali kilti konfliktų su aplinkiniais. Ne-pamirškite, kad kartais būna geriau tiesiog nusileisti. Prieš priimant kokius nors spren-dimus, reikia susipažinti su situacija.

vAnDeniAi neturėtų tikėti vyresnybės pažadais, kad netru-kus jie bus paskirti eiti kitas pa-

reigas arba gaus kur kas didesnį darbo užmokestį - ši giesmė sena kaip pasaulis. Vis dėlto tramdykite emocijas, bendrau-dami su vadovybe, kad nekiltų konfliktas, kurio padariniai gali aptemdyti pavasarinę nuotaiką.

žuVys neturėtų užsibrėžti globalių darbo ir karjeros už-duočių - ateinanti savaitė nėra

tam tinkama. Svarbiausi bus asmeniniai santykiai - galimas daiktas, kad jūsų lau-kia susitikimai su senais bičiuliais ir arti-mais žmonėmis, o gal ir svaigūs meilės nuotykiai.

gEguŽės 2-8 D. hOROSKOPAS

Dailininkė EGLĖ KVINTIENĖ(gegužės 2 d.)

Lakūnas JURGIS KAIRYS(gegužės 6 d.)

Alpinistas VLADAS VITKAUSKAS(gegužės 7 d.)

sauliaus venckaus nuotr.

cmyk

�3

cmyk / �3

IEVOS PIEVOS

“Sveika, Ievute, ar buvai šiandien išėjusi į gyvenimą?” - sučiauškėjo pavasariu kvepian-ti kolegė, po pasiilgintos pietų pertraukos grįžusi į darbą su ži-bučių puokšte, smulkių pirkinių krepšeliu ir plačia šypsena.

“Ne, nebuvau”, - kažkaip au-tomatiškai atsakiau, įsikniaubusi į kompiuterio ekraną ir mėnesio ataskaitas.

Prireikė kelių minučių, kol mano nuo pastarojo laiko per-krovos, matyt, sutrikusios sme-genys atsikvošėjo, sugromulavo klausimą-atsakymą, ir tada visu baisumu prieš mane stojo ma-no pačios, palinkusios prie kom-piuterio pridvisusioje kontoroje, vaizdas - ir taip, lyg matyčiau sa-ve iš viršaus, lyg prieš mirtį...

o už langų - pavasaris, švie-čia saulė, o danguje ir laukuose paukščiai ir gyvuliukai visi po du - taip sakant, nei sėja, nei pjauna, nei algos gauna, bet džiaugiasi gyvenimo malonumais.

Ir taip man baisu pasidarė, jau taip baisu, kad, nepatikėsite, mielosios, kaip kulka šoviau nuo darbo stalo tiesiai į gyvenimą - burbtelėjusi, kad einu susitikti su klientu.

Ėjau saulėta gatve, bet kaž-kodėl ėmiau įsivaizduoti save gu-linčią mirties patale. Ir štai prieš mano akis prabėga mano gyve-nimas: kontora - butas, kontora -

butas... o aplink, kiek žvilgsnis ap-rėpia, pilna neišnaudotų galimy-bių: stūkso kalnai, kuriuose nebu-vau, jūrose plaukioja jachtos - aiš-ku, be manęs, galų gale, miškuose žydi žibutės, kurių aš irgi nema-tau, o kiek aplinkui nuostabiau-sių žmonių (ne klientų!!!), kurių nesutikau ir niekada nesutiksiu, nes jie neateis nei į mano kontorą, nei į mano butą... Argi tai gyveni-mas? - kaip plaktukas kalė mano smegenis įkyrus klausimas. Jis, tas klausimas, mane apninka ne pir-mą kartą - paprastai pavasariais, kai prasideda avitaminozė, vasarą per karščius ir prieš Kalėdas.

Žodžiu, užuot pasidžiaugusi gyvenimu, aš grįžau dar labiau surūgusi ir iškankinta.

Kontoroje atsainiai sugrū-dau į stiklinę žibučių puokštę - anapusinio gyvenimo simbolį - ir sunkiai dribtelėjau į savo kle-bančią kompiuterinę kėdę.

“Kas tau dabar?” - išgirdau balsą kolegos, sėdinčio kontoros

kampe, dar toliau nuo lango, tai yra nuo gyvenimo. Bet gal taip ir geriau, pagalvojau, nematai, ir širdies neskauda... Ir iš viso, ar tie gyvuliai turi širdį? Pajutau, kaip mane pradėjo nešti sąmonės srautas ir laiku suspėjau mintis sustabdyti. Juk tas vargšas kole-ga nekaltas dėl mano padėties...

Gailiai pažvelgiau į jį ir, ka-dangi arti nebuvo geresnių au-sų, ėmiau ir viską išsipasakojau. Žinoma, nebuvo apsieita ir be vienos kitos ašaros.

“Ieva, - pradėjo tas, - juk tu tokia iš pažiūros protinga mote-ris... “. “Tai va, kad iš pažiūros, - suniurzgėjau, - tikrai protingos iš pažiūros atrodo kvailos ir da-bar plaukioja jachtomis”.

Aš beveik suinkščiau ir pasa-kiau, kad jaučiuosi visiškai bevil-tiška, lyg būčiau neišnaudojusi man gyvenimo suteiktų galimy-bių, kad neturiu drąsos gyventi, kad esu niekam tikusi, visiška ameba, ne, dar baisiau, konto-ros žiurkė, praleidžianti gyveni-mą pro šalį...

Žodžiu, per dvi minutes vi-siškai save sutryniau į miltus ir beveik sunaikinau. o kad kole-ga po tokios išpažinties nepra-dėtų žiūrėti į mane iš aukšto, dar pridūriau, kad ir jis yra lygiai toks pat kontoros žiurkė, ir kad nėra čia ko į mane spoksoti.

Tas pasakė, kad visai nesijau-

čia bejėgis ir pilkas, o priešingai - netgi labai išskirtinis ir stiprus.

Atseit, kai jis pagalvoja, kad yra vienas iš tų milijonų sperma-tozoidų (“Fui”, - pasakiau), kuris nugalėjo visas kliūtis ir didžiu-lę konkurenciją, kad apvaisintų

kiaušinėlį ir taptų žmogumi, tai ima labai savimi didžiuotis.

“o ar tau nėra gėda prieš ki-tus... na tuos... spermatozoidus, kad tu sėdi kontoroje. Gal kiti spermatozoidai dabar plaukiotų jachtomis?” - kaip man atrodė, kirtau triuškinantį smūgį.

“Tai aš savaitgalį ir plauksiu žvejoti”, - pasitaisė akinius kolega.

“Smaluota žvejų valtele?” - kandžiai paklausiau.

“o man kas, norėčiau, turėčiau jachtą, bet tada prisigrūstų tokių nelaimingų bobų, kaip tu, reikė-tų visas šerti ir girdyti šampanu, ką aš saviškei pasakyčiau? Nesą-monė, aš noriu tyliai ramiai sau pabūt, su žuvytėm pasikalbėti”, - neatitraukdamas pirštų nuo klavia-tūros ramiai sau dėstė kolega...

“Cha, nugalėtojas...” - su-prunkščiau aš, ir vėl įsispoksojau į ekraną.

Nepatikėsite, mielosios, bet po darbo eidama namo ėmiau įsivaizduoti, kad jau esu nuga-lėjusi didžiulėje konkurencinėje kovoje ir išplėšusi laimingą bilie-tą. Nejučia mano smakras pasi-kėlė, krūtinė išsišovė į priekį, pil-vas įsitempė.

o ką, ne taip jau ir blogai, pagalvojau, ir ta proga užsukau į parduotuvę ir nusipirkau tru-putį chalvos. Nes aš to verta.

ieva, ne - gyvenanti

Ar buvai išėjusi į gyvenimą?

kaip gyventij/b veidrodis

tiKrai ProTiNgos iš PAŽiŪros

ATroDo KvaiLos ir DAbAr PLAuKioJA JachtoMis

stasio Žumbio nuotr.

P avasaris ir pirmoji žaluma kviečia

mus visus į gamtą, sodus ir užmiesčio sodybas. Kartu prasideda ir didysis kepsnių ant žarijų sezonas. Pateikiame jums keletą idėjų, kaip paruošti įvairios mėsos kepsnių lauko virtuvėje.

kiaulienos kepsnys su citrina ir šalavijais

jums reikės (4 porcijoms):100 g kumpio gabaliukų,1 citrinos tarkuotos žievelės,20 šalavijų lapų,2 kiaulienos filė gabalų (po 400 g),pipirų, druskos,2 šaukštų alyvuogių aliejaus,10 g sviesto.

Kumpio kubelius sumaišyki-te su citrinos žievele, sudėkite smulkiai supjaustytus šalavijų lapus.

Nuo mėsos nupjaustykite odeles ir sausgysles, gabalus

perpjaukite perpus, kiekvie-ną įpjaukite išilgai, išskleiskite, apverskite ir paviršių 5-6 kar-tus įpjaukite. Mėsą pabarstyki-te pipirais. Į pjūvius suberkite kumpio ir šalavijų mišinį, gerai įspauskite. Apšlakstykite šaukš-tu aliejaus. Iš pradžių 5-6 min. kepkite šią pusę. Truputį pa-sūdykite, apšlakstykite likusiu aliejumi, apverskite ir kepkite dar 3-5 min. Sviestą mažais ga-balėliais išdėliokite ant mėsos. Patiekite su šalavijų lapais ir ci-trinos riekelėmis arba ant jau-nų salotų lapų su pomidorų gabaliukais ir citrininiu aliejaus užpilu.

jūros gėrybių šašlykas6 porcijoms reikės:500 g lašišos filė,3 šaukštų citrinos sulčių,1 šaukšto smulkintų kalendrų,4 šaukštų alyvuogių aliejaus,12 didžiųjų krevečių (be galvų, nelukštentų),6 citrinžolės stiebų.20 g imbiero,1/2 apelsino tarkuotos žievelės,3 šaukštų apelsinų sulčių,maltų juodųjų pipirų,6 šaukštų “Teriyaki” padažo žuviai.

Imbierą supjaustykite labai smulkiai, pusę jo sumaišykite su apelsino žievele ir sultimis, pi-pirais ir padažu. Lašišos filė su-pjaustykite į �8 gabaliukų ir ma-rinate palikite per naktį.

Sumaišykite likusį imbierą, citrinos sultis, pipirus, kalendrą ir aliejų. Krevetes išlukštenkite, nugaros pusėje truputį įpjaukite ir išimkite juodą siūlelį (žarnas). Nuplaukite, nusausinkite, sudė-kite į marinatą, išmaišykite ir pa-likite šaltai per naktį.

Nuvarvinkite lašišos gaba-liukus ir krevetes. Nuimkite nuo citrinžolės kietus viršutinius la-pelius, stiebelių galiukus nu-pjaukite įstrižai. Ant jų suverkite pakaitomis po 3 lašišos gabalė-lius ir 2 krevetes. Kepkite 6-8 mi-nutes. vartykite, pašlakstydami aliejumi.

Įdaryta viščiuko krūtinėlė

jums reikės (4 porcijoms):50 g pistacijų,50 g švelnaus skonio sūrio,1 apelsino,4 viščiuko krūtinėlių filė,2 šaukštų alyvuogių aliejaus su citrina,maltų juodųjų pipirų,druskos.

Pistacijas sukapokite, sūrį smulkiai sutarkuokite. Apelsi-ną nuplaukite karštu vandeniu, nusausinkite ir nutarkuokite �/2 arbatinio šaukštelio žieve-lės, ją sumaišykite su pistacijo-mis ir sūriu.

Filė nuplaukite, nusausinki-te ir aštriu peiliu įpjaukite išilgai.

Pabarstykite mėsą iš vidaus ir iš išorės druska ir pipirais, į įpjovas įsprauskite pistacijų ir sūrio mi-šinio, kraštus persmeikite dviem mediniais iešmeliais. Uždengtą palikite pastovėti.

vištieną apšlakstykite alyvuo-gių aliejumi. vartydami kepkite apie �5 min. Patiekite su keptais vyšniniais pomidorais ir rukolos salotomis.rytietiški avienos vėrinukai

4 porcijoms reikės:500 g avienos faršo,60 g džiovintų abrikosų,1 svogūno,1 česnako skiltelės,3 šaukštų alyvuogių aliejaus,40 g susmulkintų pistacijų,1 arbat. šaukštelio džiovintų mėtų,500 ml jogurtinės grietinės,4 šaukštų citrinos sulčių,1/2 ryšelio šviežių mėtų,2 arbat. šaukštelių rytietiškų prieskonių mišinio,druskos, maltų juodųjų pipirų.

Medinius šašlyko iešmus pamerkite į šaltą vandenį. Abri-kosus labai smulkiai supjaus-tykite, svogūnus ir česnaką su-smulkinkite ir pakepinkite su 2 šaukštais aliejaus. Suminky-kite faršą, abrikosus, pistacijas, prieskonių mišinį, druską, pipi-rus, džiovintas mėtas, �00 g jo-gurtinės grietinės ir pakepintus svogūnus. Pagardinkite. Iš faršo suformuokite 24 ovalo formos

kukulius, po 3 skersai pasmei-kite ant iešmo ir truputį suplo-kite. Uždengę padėkite šaltai. Sumaišykite likusią jogurtinę grietinę, citrinos sultis, druską ir pipirus, įpjaustykite šviežių mėtų lapelius.

vėrinukus, apšlakstytus liku-siu aliejumi, kepkite �2-�5 min., dažnai vartykite. Patiekite su pa-dažu ir paskrudintais duonos pa-plotėliais.

PaRengė Giedrė MiLkevičiŪtĖ ir Milda kunSkaitĖ

Kepsnių ant grotelių ir iešmų sezonas prasidėjo!irmanto sidarevičiaus nuotr.

televizijos laidos "abipus sienos" vedėjas Giedrius Leškevičius moka iškepti

gardžius kepsnius

�4

cmykcmyk�4

valgiaraštisj/b žūklė

v elykinis savaitgalis buvo pirmasis šiemet,

kai baigėsi lydekų meškeriojimo draudimas, todėl daugelis spiningininkų prie pamėgto ežero skubėjo kaip į pirmąjį pasimatymą, bet ar visi grįžo su pilna kraite nepakartojamų įspūdžių?

viktoras arMalis

Permaininga sėkmė

Dažnai žūklės ekspertai kar-toja aksiomą, kad žūklės sėkmė priklauso nuo to, ar tinkamu ma-salu viliojamos lydekos. Kiekvienas spiningininkas turi savo patikrintą masalą, kuriuo sėkmingai gaudo lydekas. Ir ne vieną. Tačiau praė-jęs savaitgalis parodė, kad ne vis-kas taip paprasta, jei nori suvilioti stambią lydeką. Tie, kas praėjusį savaitgalį bandė gaudyti lydekas upėse, negali pasigirti ypatingais rezultatais ir teigia, kad kol kas vanduo - aukštokas, apie sėkmin-gą žūklę kalbėti dar anksti, reikia luktelti dar mažiausiai savaitę. Bet ir ežeruose ne visiems šypsojosi laimė. Aukštaitijos ežeryne sėkme galėjo pasigirti tik tie spininginin-kai, kurie žvejojo sekliuose vande-nyse, o bandę vilioti margašones giliuose vandens telkiniuose taip ir nesugebėjo parinkti tinkamo ma-salo. Beje, būtent masalas, dauge-lio spiningininkų nuomone, lėmė

žūklės sėkmę. Atsiliepimai rodo, kad geriausiai pasisekė tiems, kurie viliojo lydekas vobleriais ir gumi-nukais, prasčiausiai - bandžiusiems sugundyti margašones blizgėmis. Kaip nustatyti, kada ir koks lydekų masalas tinkamiausias?

Maitinimosi grafikas

Ichtiologai, tyrę beveik pus-penkto šimto mūsų kontinento vandens telkiniuose sumeškeriotų lydekų, iš kurių per �80 svėrė 0,5-� kg, per �20 - �-�,5 kg, per 80 - �,5-2,5 kg, 30 - 2,5-7 kg ir 9 - per 7 kg ir kurios pakliuvo ant kabliuko daugiausia pavasarį, vasarą ir ru-denį (žiemą sugauta tik aštunta-dalis tyrinėtų lydekų), teigia, kad didžiosios lydekos realiai maitinasi ir būna aktyvios būtent sezono pradžioje ir pabaigoje, o smulkios ir vidutinės maitinasi gana regulia-riai ir būna aktyvios, t.y. kimba su

tam tikromis pertraukomis visus metus. Tyrimai paneigė ar bent jau nepatvirtino giliai įsišakniju-sios spiningininkų nuostatos, kad geriausiai kimba alkanos lydekos, o medžioti jos išsiruošia būtent ta-da, kai suvirškina ankstesnį grobį. Skrandžių turinio tyrimai parodė, kad maždaug tik 35 proc. meške-riotojų sužvejotų lydekų buvo al-kanos, o jų skrandžiai buvo visiškai tušti. Šios lydekos susiviliojo įvai-riais masalais ir užkibo gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje. Šis faktas - labai įdomus, nes tuo laiku lydekos jau būna atsigavusios po neršto ir po priverstinio pasninko numalšinusios alkį. Tyrėjų nuomo-ne, gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje tik nedidelę dalį lydekų kažkoks fiziologinis veiksnys verčia badauti. Todėl alkį negalima laikyti vieninteliu stimulu, verčiančiu ly-dekas atakuoti grobį.

Margašonių valgiaraštis

Tyrimai parodė, kad greičiau-siai lydekoms gardžiausia yra tai, kas tuo metu lengviausiai aptinka-ma, pastveriama ir tai, kuo galima pilniau prikimšti skrandį. Lydekų skrandžio turinys paprasčiausiai atspindi maitinimosi prioritetus tam tikru laikotarpiu, todėl tokia informacija turi kiekvienam meš-keriotojui praktinę reikšmę, nes gali padėti pasirinkti tinkamą ma-salą. Kas aptinkama lydekų skran-džiuose? Didelėse upėse, ežeruo-se, vandens saugyklose sugautų lydekų valgiaraštis skurdžiausias: 98 proc. jo sudaro žuvys, o 2 proc. vėžiai. Tvenkiniuose gyvenan-čios lydekos maitinasi įvairesniu grobiu: 52 proc. sudaro žuvys, 27 proc. - dėlės ir įvairios vabzdžių lervos, 2� proc. - varliagyviai. Gau-siausias mažose upėse gyvenan-čių lydekų valgiaraštis: 73 proc. ja-me užima dėlės, �7 proc. - įvairios lervos, 9 proc. - žuvys, o � proc. - augalija. Pavasarį lydekos medžio-ja viską iš eilės, o vasarą ir žiemą - daugiausia žuvis. Rudenį lydekų atakų objektu tampa varlės, bet pusę raciono vis tiek sudaro žuvys. vadinasi, žuvys - svarbiausias ly-dekų atakų objektas. Todėl žūklei praktinę reikšmę turi statistika, ro-danti, kokias žuvis dažniausiai me-džioja lydekos. Tyrimas rodo, kad lydekos, kurių svoris neviršija � kg, ryja dažniausiai 5-7 cm dydžio žu-

vytes - aukšles, saulažuves, kuojas, gružlius, taip pat - labai daug dė-lių, sliekų, vabalų ir įvairių vabz-džių lervų. Todėl šios kategorijos margašones plėšrūnės sėkmingai galima žvejoti minėtų gyvūnų imitacijomis. Tai, beje, paaiškina, kodėl lydekas sėkmingai galima gaudyti guminukais, imituojan-čiais dėles. Lydekos, sveriančios iki �,5 kg, medžioja 8-�0 cm žu-veles - dažniausiai kuojas, ešerius, plakius, karšių jauniklius. Lydekos, ūgtelėjusios iki 2,5 kg, stveria ge-rokai didesnį grobį - �0-�2 cm žu-vis (ešerius, kuojas, lynus, raudes, gružlius, pūgžlius). Apie stambiau-sių lydekų, kurios dažniausiai už-kimba alkanos, valgiaraštį galima spręsti gana hipotetiškai, nes tyrė-jai tik kelių jų skrandžiuose aptiko 20-25 cm dydžio ešerių ir kuojų liekanų.

Kibimo laikas

Kada reikia užmesti masalą, kad nepražiopsotum kibimo? Šis klausimas - esminis kiekvieno ly-dekų meškeriotojo praktikoje. Lydekų, kurių skrandžių turinys buvo ištirtas, sugavimo laikas - labai įvairus, todėl tyrėjai mano, kad jam nebūtina teikti ypatingą reikšmę. Pavasarį lydekų kibimas trunka visą dieną, nors jo inten-syvumas svyruoja. vis dėlto visi meškeriotojai, dalyvavę eksperi-mente, pripažįsta, kad svyravimai - nedideli, skiriasi tik sugaunamų lydekų dydis. Stambesnės lydekos dažniau užkimba rytą ir vakare, o egzemplioriams, kurių dydis iki ki-logramo, dienos laikas pavasarį di-desnės įtakos neturi. vasarą lyde-kos retai aktyvios būna dieną. Tai atsitinka tik apniukusiu oru, tačiau tyrėjai akcentuoja, kad tokių die-nų vasarą pasitaiko du tris kartus per sezoną. vasarą lydekos kimba dažniausiai rytą ir vakare. Svarbu žinoti, kad jų aktyvumo pikas - la-bai ankstyvas rytas, o vakare tas metas būna arti saulės laidos. Ru-denį lydekos nemėgsta nubusti anksti. Kol margašonės įsisiūbuoja, dažnai laikrodžiai išmuša net ne �0-�� val., o pusiaudienį. Daugelio tyrimui tiekusių lydekas žvejų tei-gimu, lydekos, jei ir kimba pirmoje dienos pusėje, tai gana vangiai, vi-dutiniško kibimo galima tikėtis tik tarp pusiaudienio ir �3-�4 val., bet popietės valandomis, ypač jei oras

šiltas, giedras, galima sugauti ne tik stambių lydekų, bet ir trofėjinių egzempliorių. Tad palankiausias metas gaudyti lydekas - pavasaris, o kad pirmasis pasimatymas ne-nuviltų, reikia pasirinkti tinkamą masalą.

Masalų gama

Kadangi pirmosios išvykos į lydekų žūklę primena sprendi-mą lygties su aibe nežinomųjų, pirmiausia reikia pasirinkti tinka-miausią vandens telkinį ir apgal-voti, kokie spiningo masalų tipai labiausiai tinka šiai žūklavietei. Be jokios abejonės, dabar geriausia rinktis seklokus vandens telki-nius, tad geriausia ežere lydekas vilioti vobleriais ir guminukais, o upėje - sukrėmis ir vobleriais. Perspektyviausias masalas - vo-bleriai. Čia galimi du variantai; pirmasis - “jerk bait”, t.y. masyvūs vobleriai be liežuvėlių, o antrasis - “tvičingo” masalai - “minnow” tipo vobleriai, paneriantys pusmetrį ar kiek giliau. Svarbiausia šių masa-lų savybė - beveik neutralus plū-duravimas. Trūkteltas “tvičingo” vobleris paneria, o rodydamas ra-mybės būseną pakimba toje pat vietoje, kur buvo paliktas, ir lėtai grimzta arba kyla link vandens paviršiaus. Šiais masalais geriau-sia žvejoti ten, kur gelmė - maž-daug 2 m, jei atsidūrėte gilesnėje vietoje (iki 4 m), pravers guminu-kas su 7-�0 g galvakabliu. Masalo spalva - dalykas nenuspėjamas, bet bendras vardiklis - žalsvi, melsvi, sidabriniai tonai, raudoni akcentai masalų pažiaunėje, rau-donos guminukų uodegos men-tės. Patartina neperkrauti žūkla-dėžės masalais - geriau pasirinkite keletą vieno tipo, keletą kito tipo masalų ir viskas, kitaip be persto-jo keisite masalus, o laiko žvejoti liks nedaug. Tad pasitikėkite ne tik savo jėgomis ir gebėjimais, bet ir pasirinktais masalais.

geriausias laikas žūklei PAgAL KibiMo KALENDorių š.M.

balandžio 30 d.

Gegužės 1 d.

ŽŪKLės ProgNozė: 50 PROc. TEISybĖS

5.00-10.30, 13.00-15.30,

19.00-19.30 val.

4.30-9.30, 12.00-13.30.

16.30-18.00 val.

ARSENALASgyvas laimikis

Kai orai atšyla, meškerioto-jai susiduria su rimta proble-ma - žuvis greitai genda, todėl nerūpestingai elgiantis gali tekti laimikį išmesti. Žinoma, jei suviliotas žuvis paleidžia-te, tokia problema išvis ne-egzistuoja, bet jei planuojate namiškiams parvežti lydeką, reikia tinkamai pasirūpinti jos būkle. Dažniausiai visam sa-vaitgaliui išvykę prie vandens spiningininkai pirmąją dieną visą laimikį paleidžia, o į na-mus gabena didžiausią antros dienos popietę pagautą žuvį. Tačiau visada egzistuoja tiki-mybė, kad tinkamo dydžio žu-vis per paskutinę popietę gali tiesiog neužkibti. Todėl geriau pasilikti vieną vertą dėmesio

žuvį, sugautą pirmąją dieną. Bet kaip ją išsaugoti? Pasinau-dokite specialiu “Salmo” įtaisu - pavadžiu, prie kurio pritvirtinti didžiuliai žiogeliai. Pavadžio galas pririšamas prie kuoliuko krante, o segtukas perveria-mas per apatinį lydekos žan-dikaulį ir žuvis paleidžiama laisvai plaukioti vandenyje. Pa-tartina pavadį pririšti taip, kad lydeka atsidurtų meldų ar me-džių šešėlyje. Taip žuvį galima išlaikyti gyvą kelias dienas.

Pirmasis pasimatymas

Pavasarį saulėtomis dienomis lydekoms patinka pilki, o apniukusiomis - ryškesni “sting” voblerių apdarai

Lydeka atakavo “tvičingo” masalą

seklioje įlankoje

viktoro Armalio nuotr.

cmyk

�5

cmyk / �5

- Kur vaikas? - klausia kengūra tėvas.Motina pasilenkia ir aikteli:- Ach, mano sterblė prakiuro.

Aštuonmetis berniukas klausia tėvo:- Kas yra Adomo uošvė?Tėvas:- Atsakysiu tau taip, vaikeli. Adomas neturėjo uošvės. Jis gyveno rojuje.

- Ar maistą atnešti į kajutę, ar iš karto išmesti per bortą? - teiraujasi padavėjas jūros liga sergančio ke-leivio.

Klientas tabako parduotuvėje:- Norėčiau languotų kojinių.- Apgailestauju pone, bet mes pardavinėjame tik prekes rūkaliams.- Aš ir esu rūkalius.

Kalbasi du buriuotojai:- Antanas vedė moterį, kurią tada išgelbėjo iš van-dens. Ar jis dabar laimingas?- Ne, nes pradėjo bijoti vandens.

ANEKDOTAI

ISTORIjA

Kaip Jonas Sakalauskas vijosi autobusą

“Buvo toks kelionės vadovas, kuris mus pri-žiūrėjo ir tikrino, ar visi keleiviai yra savo vietose autobuse. Prie Slovakijos sienos aš išlipau išsikeisti pinigų. Matyt, vadovui paklausus, ar visi sulipome į autobusą, mano bendrakeleiviai automatiškai sušuko pritariamai, kad tikrai visi. Tad tik išėjęs iš keityklos, matau ir savo akimis netikiu, kaip auto-busas išvažiuoja be manęs. Lygtai dar bandžiau jį vytis, bet su apiplyšusiomis šlepetėmis neturė-jau jokių galimybių jo pasivyti. Taip ir likau stovėti naktį vienui vienas, neturėdamas nė mobilaus te-lefono, nieko. Žodžiu, buvo labai sunku, jaučiausi tragiškai. Ėjau keliu visas toks nelaimingas - gal-vojau, kad tuoj visi keleiviai užmigs ir manęs taip niekas ir neprisimins. Dar labiau nuliūdau, kai pa-keliui nepasitaikė sutikti nė vieno pravažiuojančio automobilio. Tačiau praėjus gerai valandai, pama-čiau grįžtantį autobusą su dar labiau išsigandu-siais mano bendrakeleiviais. Tačiau ant jų pykčio nelaikiau, gyvenime juk visko atsitinka”.

DainininkaS iR koMpozitoRiuS JonaS SakaLauSkaS koMiškų nutikiMų Savo pRofeSinĖJe SRityJe neStokoJa. Bet JaM įSiMinĖ viena neLaBai LinkSMa iStoRiJa, kuRi įvyko keLionĖS į venGRiJą Metu, kai vienoJe neDiDeLĖJe StotyJe SuManĖ išSikeiSti piniGų.

Jono SakaLauSko anekDotaS:Dainininkui ir kompozitoriui patinka anekdotai su filosofiniu prieskoniu, kaip antai: amžina meilė apy-tiksliai trunka trejus metus.Įprastas buitinis vaizdelis: šeimoje vyksta barnis. Nevilties apimta žmona sušunka:- Geriau aš jau numirčiau!Įsiūčio pagautas vyras jai atkerta, kad jau verčiau ir jis numirtų.Žmona netikėtai nutyla, susimąsto ir atsako:- Tada aš nebenoriu numirti...

Humorasj/b žaidimai

redakcijos archyvo nuotr.

parengė Deimantė zaiLSkaitĖ

Dainininkas ir kompozitorius Jonas sakalauskas mėgsta anekdotus tik su filosofiniu prieskoniu

�6

cmykcmyk