2008 m.

balandþio 16 d.

Nr. 7 (1351)

Tomas Ganusauskas

VGTU studentai nuo ðiol mokysisnaudodami vienà naðiausiø Baltijosðalyse ádiegtà serveriø sistemà. Itin ga-lingus universalaus lygio serverius„IBM Regatta“ universitetui dovano-jo duomenø centrø ir informaciniø sis-temø valdymo lyderë Baltijos šalyse„Baltic Data Center“.

Tokio tipo sistemas daþniausiainaudoja stambios organizacijos – ban-kai ir didþiausios privaèios ar valsty-binës ámonës. Dovanotieji serveriaiatitinka ypaè aukðtus skaièiavimo grei-èio, naðumo, pleèiamumo ir patikimu-mo reikalavimus. „IBM Regatta“ yraviena galingiausiø tokio tipo pasauly-je naudojamø sistemø.

Lekorë Nijolë Èeikienë,

Fundamentiniø mokslø fakulteto

atsakingoji sekretorë

Nuo balandþio 15 d. prasidës ben-drasis priëmimas á Lietuvos aukðtøjømokyklø pagrindines ir vientisàsiasstudijas. Abiturientai jau pasirinko,kokius egzaminus ir kokiu lygiu lai-kys, taèiau artëjant dokumentø pri-ëmimo pradþiai iðkyla kitokie klausi-mai. Þinoma, didesnæ dalá reikiamosinformacijos galima perskaityti inter-nete ar specialiajame leidinyje, taèiaune visada tokiu bûdu pavyksta gautiatsakymus á visus rûpimus klausimus.

Kovo 29 d. Priëmimo komisijos dar-buotojai pakvietë respublikos mokslei-vius ir kitus besidominèius studijomisVGTU á Atvirø durø dienos renginá.Tai paskutinis tokio pobûdþio renginys,ávykæs Saulëtekio rûmuose prieð prasi-dedant bendrajam priëmimui.

Bendrojoje renginio dalyje dalyva-vo VGTU rektorato, priëmimo komi-sijos bei fakultetø atstovai. Studijøprorektorius Alfonsas Daniûnas iðsa-miai paaiðkino apie studijas mûsø uni-versitete, o priëmimo komisijos atsa-kingasis sekretorius Romualdas Kliu-kas pristatë fakultetus, supaþindino at-vykusá jaunimà su priëmimo á pagrin-diniø ir vientisøjø studijø pirmà kur-sà tvarka, VGTU studijø programo-mis, konkursinio balo sandara, stoja-møjø testø reikalavimais.

Vëliau renginys persikëlë á greti-mas auditorijas, kur vyko moksleiviøsusitikimai su specialistais.

Praneðimus paruoðë Aplinkosinþinerijos fakulteto socialiniai part-

„Mûsø universitete serveriai busnaudojami iðskirtinai mokslo tikslams –uþtikrinti stabilià laboratorinæ studijøaplinkà. Be to, VGTU studentai bussupaþindinti su naujausiomis ir galin-giausiomis technologijomis, su kurio-mis dirba IT profesionalai“, – sakëVGTU Informaciniø technologijø ka-tedros vedëjas profesorius GenadijusKulvietis. Pasak jo, áranga universite-tui buvo labai reikalinga, nes seniejiserveriai pagaminti dar 1994 metais.

Ekspertai pastebi, kad aukðtàjá ið-silavinimà ágijusiems specialistams sa-vo þinias pritaikyti praktiðkai sekasine ið karto, o ðiuolaikinës verslo or-ganizacijos ið jaunø specialistø tikisigreito ir pilnaverèio bendradarbiavi-mo. Visame pasaulyje pastebima ten-

dencija, kad verslo ámonës vis daþ-niau ima remti jiems aktualias spe-cialistø rengimo proceso dalis.

„Baltic Data Center“ direktoriausSauliaus Markûno teigimu, bendrovëkartu su kitomis TEO grupës ámonë-mis jau ilgà laikà didelá dëmesá skiriabendradarbiavimui su universitetais irkitomis akademinëmis organizacijomis.

„Dþiugu, kad tokio galingumo ser-verius turës bûtent mokslo ástaiga“, –sako „IBM Lietuva“ vadovas Riman-tas Vaitkus. „Tokiu bûdu bûsimiejiámoniø IT specialistai susipaþins suuniversalaus lygio serveriø galimybë-mis ir veikimo principais. Manau, kadtai nauda tiek universitetui, tiek vi-sam Lietuvos verslui“.

VGTU studentai mokysis naudodamipaþangiausius serverius Baltijos šalyse

Priëmimo komisija vëlsukvietë moksleivius

neriai. Tai Vilniaus miesto savivaldy-bës Miestø ûkio departamento atsto-vas, kuris pasisakë tema „Vilniausmiesto ûkio valdymo ir prieþiûros pro-blemos“ ir UAB „AF-Enprima“ at-stovë, kalbëjusi tema „Aplinkosaugosspecialistø vaidmuo Lietuvos infra-struktûros plëtroje“.

Transporto inþinerijos fakultetokvietimu atvyko Lietuvos automobiliøkeliø direkcijos, Susisiekimo ministe-rijos Saugaus eismo departamento, AB„Lietuvos geleþinkeliai“, UAB „DPDLietuva“ atstovai. Sveèiai pasakojo apieTransporto inþinerijos fakulteto absol-ventø ásidarbinimo galimybes.

Mechanikos fakultetas pokalbiuisu moksleiviais pakvietë UAB „Preci-zika Metrology“ ir UAB „Arginta“ at-stovus, kurie kalbëjo apie mechani-kos ir pramonës inþinerijos specialis-tø poreiká ir perspektyvas.

Su moksleiviais susitiko ir AntanoGustaièio aviacijos instituto sveèiai. TaiUAB „Helisota“ ir UAB „flyLAL Tech-nics“ atstovai. Pastarieji kalbëjo apiesavo organizacijos plëtros perspektyvas,numatomà aviacijos inþinieriø poreikáir jø darbo sàlygas. Ðie susitikimai su-silaukë ypatingo dëmesio ir uþtruko þy-miai ilgiau, negu buvo planuota. Nie-kas nesitikëjo, kad moksleiviai apipilssveèius tokiu kiekiu klausimø.

Viso renginio metu prie fakultetøstendø, iðsidësèiusiø fojë, bûriavosi fa-kultetø dëstytojai ir studentai. Jie mie-lai atsakinëjo moksleiviams á klausi-mus apie stojimo testø reikalavimus,jø ávertinimø átakà konkursiniam ba-lui, apie studijas, studentiðkà laisva-laiká, bendrabuèio skyrimo tvarkà, sti-pendijas ir dar daug kitø klausimø.

Vanda Zubelytë

Balandþio 10 d. ávyko VGTU bi-èiuliø ir absolventø klubo valdybos po-sëdis, á kurá susirinko visi valdybos na-riai: Arvydas Avulis, UAB „Hanner“valdybos pirmininkas, Rimantas Bu-sila, „UniCredit Group“ banko Balti-jos valstybëse Lietuvos skyriaus vado-vas, Vaclovas Kontrauskas, UAB„Senjorø rezidencija“ direktorius,Graþina Lygnugarienë, Valstybinës te-ritorijø planavimo ir statybos inspek-cijos prie LR Aplinkos ministerijosvirðininkë, Romanas Podagëlis, LRUþsienio reikalø ministerijos amba-sadorius ypatingiems pavedimams,Eugenijus Reèiûnas, AB „Panevëþiokeliai“ direktorius plëtrai, Danas Ru-seckas, Savivaldybës ámonës „Vilniausplanas“ vyriausias architektas, ArûnëUsonienë, VGTU Integracijos ir kar-jeros direkcijos direktorë, EdmundasKazimieras Zavadskas, VGTU pirma-sis prorektorius. Jame buvo pateiktaklubo veiklos 4-eriø metø ataskaita iriðrinktas naujas valdybos pirmininkas.Juo tapo UAB „Senjorø rezidencija“direktorius Vaclovas Kontrauskas.

VGTU Integracijos ir karjeros di-rekcijos direktorë A. Usonienë, trum-pai apþvelgdama klubo veiklà, paþy-mëjo jo svarbà universitetui. Gautanemaþa 280 tûkst. Lt parama, uþ ku-rià suremontuotos auditorijos, nupirk-ta reikalinga áranga. Per tuos metus

Naujuoju VGTU bièiuliø ir absolventøklubo valdybos pirmininku tapo buvæs„visiukas“

ásisteigë bièiuliø ir absolventø klubaifakultetuose. Sutvarkytas pagrindinisklubo interneto puslapis, kuriame yranuotraukø albumas. Sklaidant já, bu-vo šiltai prisiminti klubo nariø susiti-kimai, ávykæ Lietuvos energetikos mu-ziejuje, Prekybos ir verslo centre „Eu-ropa“, AB „Vingriai“, Vilniaus mies-to savivaldybëje, universiteto Archi-tektûros fakultete, aviakompanijoje„Lietuvos Avialinijos“. Tokie susitiki-mai, pasak Arûnës Usonienës, yra la-bai svarbûs ir naudingi, nes ágalina netik geriau paþinti vieniems kitus. Juo-se gimsta naujos bendradarbiavimoidëjos.

Klubo prezidentas, Lietuvos uþsie-nio reikalø ministerijos ambasadoriusypatingiems pavedimams RomanasPodagëlis kvietë klubo narius daþniaulankytis universitete, kad bûtø galimamatyti jame vykstanèius pasikeitimus.

Pasak jo, tai skatintø klubo veiklos kû-rybiðkumà. Ambasadorius pasidþiau-gë kylanèiais naujais universiteto irSaulëtekio slënio korpusais, kitais ge-rais pasikeitimais.

Posëdis vyko pakilioje ir draugiško-je aplinkoje. Vertinant klubo veiklà,dalijantis prisiminimais, pasisakymuo-se netrûko ir šmaikštumo, ir daly-kiškumo. Visi kalbëtojai dëkojo Ro-manui Podagëliui uþ sëkmingà veiklàklube, paþymëdami jo kaip diploma-to nuopelnus. Dauguma praðë já liktipirmininko poste.

– Gyvenimas tapo dinamiðkesnis,todël ir klubo veikla turëtø bûti in-tensyvesnë. Klubo nariams reikia su-daryti daugiau galimybiø stebëti uni-versitete vykstanèius pokyèius, todëlvadovavimà norëèiau uþleisti jaunes-niems, – kalbëjo Romanas Podagëlis.

Valdybos nariai atsiþvelgë á buvu-siojo pirmininko norus. PirmasisVGTU prorektorius E. Zavadskas siû-lë pirmininku išrinkti kurá nors ið „vi-siukø“.

– Tarp absolventø jø turime dau-giausia, apie 20 tûkst. Kai kurie ðiuometu uþima aukðtus postus versle irpolitikoje. Taèiau pats tinkamiausiasið jø bûtø Vaclovas Kontrauskas. JisVISI buvo populiariausias. Linksmas,energingas ir veiklus, dar besimoky-damas sugebëdavo uþdegti kitus. Toksbûtø ir jo vadovaujamas klubas. Gy-venimas eina ratu. Ciklai gráþta, – juo-kavo pirmasis prorektorius.

Nukelta á 4 p.

Priëmimo komisijos darbuotojai pakvietë moksleivius á Atvirø durø dienos renginá.

Vaclovas Kontrauskas iðrinktas VGTUbièiuliø ir absolventø klubo valdybospirmininku.

VGTU bièiuliø ir absolventø klubo valdybos posëdyje aptarta klubo veikla ir jo svarba universitetui.

Ale

kso

Jau

nia

us n

uo

tr.

Itin galingus universalaus lygio serverius „IBM Regatta“ universitetui dovanojo „Baltic DataCenter“.

Inþinerija / 2008 m. balandþio 16 d., Nr. 72

R E K T O R A T E

Ðvelniai nuvilnijo birbynës melo-dija skambant B. Dvariono „Prie eþe-rëlio“, pripildydama skliautus svajin-gos nuotaikos. Ðv. Kotrynos baþnyèio-je VGTU akademinis choras „Gabi-ja“, belaukdamas savo pasirodymo,klausësi uþburianèios muzikos. Šákart

choras turëjo uþbaigti prasidëjusià,„Àþuoliuko“ chorinio dainavimo mo-kyklos mokytojo Gintaro Skapo ko-

� praneša, kad 2008 m. balandþio 22 d.11 val. Matematikos ir informatikos ins-tituto konferencijø ir seminarø centre(Goštauto g. 12, Vilnius) bus ginamadoktoranto JEVGENIJ KURILOV dakta-ro disertacija tema: „Švietimo iðtekliøir paslaugø skaitmeninës bibliotekossudedamøjø daliø sàveikumo proble-mos“ (technologijos mokslø sritis, infor-matikos inþinerija – 07T).Moksliniai vadovai prof. habil. dr. Jo-nas MOCKUS (Matematikos ir informa-tikos institutas, technologijos mokslai, in-formatikos inþinerija – 07T, iki 2006 m.),prof. dr. Valentina DAGIENË (Matemati-kos ir informatikos institutas, technolo-gijos mokslai, informatikos inþinerija –07T, nuo 2006 m.).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. RomualdasBAUŠYS (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, technologijos mokslai, in-formatikos inþinerija – 07T).Nariai: prof. dr. Albertas ÈAPLINSKAS(Matematikos ir informatikos institutas,technologijos mokslai, informatikosinþinerija – 07T), prof. habil. dr. FeliksasIVANAUSKAS (Vilniaus universitetas, fi-ziniai mokslai, informatika – 09P), prof.habil. dr. Genadijus KULVIETIS (VilniausGedimino technikos universitetas, tech-nologijos mokslai, informatikos inþineri-ja – 07T), dr. Lampros STERGIOULAS(Brunelio universitetas, fiziniai mokslai,informatika – 09P).Oponentai: doc. dr. Vitalijus DENISOVAS(Klaipëdos universitetas, technologijosmokslai, informatikos inþinerija – 07T),doc. dr. Dalë DZEMYDIENË (Matemati-kos ir informatikos institutas, technologi-

Universiteto Medþiagø atsparumokatedra baigia darbus pagal Europossocialinio fondo remiamà projektà„Inovatyviø metodø ir technologijøkompleksas savarankiðkoms medþiagømechanikos studijoms“. Daugelis stu-dentø susiduria su studijø disciplina,kuri vadinama medþiagø mechanikaarba medþiagø atsparumu. Apie tai pa-sakojamos studentiðkos istorijos, ku-riami smagûs kupletai, jo dëstytojai su-silaukia ðmaikðèiø pravardþiø. Nors ðisdalykas teikia bûsimam inþinieriui svar-biausias pradines þinias apie konstruk-cijø stiprumà, standumà, kitas savybes,jungia teorinius mechanikos pagrindussu praktiniais konstrukcijø kûrimoklausimais, daþnam studentui já sava-rankiškai studijuoti bûna sunku (o bû-tent savarankiðkam darbui skiriama visdaugiau laiko naujose studijø progra-mose). Vykdomo projekto tikslas ir yrapalengvinti savarankiðkas medþiagømechanikos studijas. Tai daroma pasi-telkiant šiuolaikiškas priemones –kompiuterines technologijas.

Svarbiausias minimo projekto re-zultatas – elektroninis medþiagø me-chanikos vadovëlis. Tai anaiptol nevien tik tekstas su brëþiniais, mato-mais kompiuterio ekrane. Ðá áprastàtradiciniams knyginiams vadovëliamstekstà papildo operatyvi nuorodø irinformacijos sistema, vaizdingi uþda-viniø sprendimo pavyzdþiai, jø spren-dimo pratybos, aiðkinamasis terminøþodynëlis, pagyvina animuoti paveiks-lëliai. O reikšmingiausia šio vadovë-lio ypatybë – tai vaizdus konstrukcijødeformavimosi ir irimo proceso at-skleidimas... Nei laboratorijoje ban-dant konstrukcijas iki pat suirimo, neinaudojantis tobula aparatûra neáma-noma stebëti deformavimosi ir irimoprocesø, nes deformacijos pernelygmaþos, o irimo prieþastys slypi nema-

tomame konstrukcijos viduje. Studen-tui sunku suvokti ir ásivaizduoti ðiuosprocesus jø akivaizdþiai neišvydus.Kuriamo vadovëlio kompiuterinë pro-grama rodo besideformuojanèià kon-strukcijà, padidindama jos deforma-

cijas ir atskleisdama vidines jëgas.Procesas pagal mechanikos dësniussiejamas su veikianèios apkrovos dy-dþiais; tokia skaièiuojamàja animaci-ja galima ne tik „palydëti“ konstruk-cijà iki pat jos lûþimo, trûkimo ar ki-tokio suirimo, bet ir valdyti procesàtaip, kad viskas studentui taptø aiðku.Jis gali pats kompiuterio ekrane su-projektuoti konstrukcijà, tuoj pat jàiðbandyti ir nustatyti jos patikimumàbei suþinoti, kokias klaidas padarëprojektuodamas.

Kuriant vadovëlá, buvo atsiþvelgtaá labai skirtingà jaunuoliø pasirengi-mà inþinerinëms studijoms. Studen-tas, dirbdamas su ðiuo vadovëliu, galipats pasirinkti studijø tempà, lengvaigráþti prie jau nagrinëtø klausimø, ið-sikviesti pagalbà. Toks vadovëlis ypaèpravers nuotolinëse studijose, nes jodëka studijos nebus susietos nei suvieta, nei su laiku. Programa teikiavisokeriopà informacijà apie galimasnaudoti medþiagas, konstrukciniuselementus, duoda nuorodas á normi-

nius projektavimo dokumentus, uþda-viniø sprendimo algoritmus bei pro-gramas, studento savikontrolës testus.

Toks studijø kompleksas, platinamasindividualiomis elektroninëmis laikme-nomis, palengvins medþiagø mechani-kos studijas, kurios dabar baugina ne-maþà dalá studentø. Rengiamo elektro-ninio vadovëlio dalys buvo nuolat te-stuojamos ne tik Vilniaus Gediminotechnikos, bet ir Kauno technologijos,Klaipëdos universitetuose bei Vilniausstatybos ir dizaino kolegijoje. Daugiaukaip tûkstantis studentø atsakë á vado-vëlio rengëjø pateiktus klausimus, ku-riø dauguma buvo susijæ su ávairiu te-stuojamos metodinës medþiagos turi-

niu. Taèiau du klausimai apie vadovëlioperspektyvø ávertinimà studentams bu-vo uþduodami kiekvieno testavimo me-tu: „Kiek toks elektroninis vadovëlis pa-dëtø savarankiðkoms medþiagø mecha-nikos studijoms?“, „Kiek naudotumë-tës tokiu elektroniniu vadovëliu, jei jisbûtø parengtas?“. Atsakymai á juos bu-vo itin palankûs: jø vidurkis deðimtba-lëje sistemoje buvo per 9 balus. Daþnaibuvo klausiama, kada tokia priemonëpagaliau bus prieinama studentams. Da-bar galima atsakyti: elektroninis vado-vëlis bus visiems prieinamas jau kitømokslo metø pradþioje.

KURKIME ATEITÁ DRAUGE!

ordinuotà koncertà – akcijà „Ateitákuriame ðiandien“, skirtà palaikytistreikuojanèius pedagogus. Nors þiû-rovø buvo nedaug, aplink tvyrojo jau-ki ir ðilta nuotaika, apgaubta vakaroprieblandos, tarsi koncertà bûtø ste-bëjæ ne tik kantriausieji þiûrovai, betir tylios, nebylios skulptûros...

Baþnyèia skambëjo visà dienà –koncertavo muzikos ir meno mokyk-lø pedagogai, dëstytojai, menininkai.Šia graþia menine – pilietine akcijabuvo norima priminti, koks svarbus irbrangus yra pedagogo darbas, kokágroþá jis gali kurti ir puoselëti, koksturi bûti vertinamas ir tausojamas,gerbiamas ir skatinamas. „Gabija“kartu su kitais kolektyvais norëjo pa-gerbti ir palaikyti mokytojus.

„Beauðtanèiai dienuþëlei...“ – su-skambo pirmieji akordai. Aukðtos baþ-nyèios sienos pagavo gaidas ir pakëlë

aukðtyn, tarsi padëdamos ir sustiprin-damos ið lûpø plaukianèià dainà. Pošvelnios „Svirplio maldos“ (komp. Do-natas Zakaras ) þiûrovai pirmà kartàiðgirdo jauno kompozitoriaus Myko-lo Natalevièiaus „Sumptis Domine“,kuris buvo naujas iðbandymas ir cho-rui. Daug jëgø ir ðirdies reikalaujan-tis, bet tikrai graþus kûrinys. Jau sau-lutei visai pasislëpus uþ horizonto, oþiûrovams iðklausius per visà popietætiek graþios muzikos, suskambo pas-kutinis kûrinys – „Lietuva brangi“(muz. Juozo Naujalio, þodþ. Mairo-nio). Klausytojai, pakilæ nuo suolø,kas balsu, kas ðirdimi pritarë lietuvið-kai dainai.

Akcijos koncertas baigësi vëlai va-kare. Kaþkur aukðtai, gal prie lubø, ogal dar arèiau dangaus liko sklandytipermatomi garsai, maldø nuotrupos,ðirdimis ir dainomis iðsakyti troðki-mai... Tylus mënulis klausësi iðsiskirs-tanèiøjø kalbø ir áspûdþiø, tyliai lin-guodamas senà galvà. Pro debesëliokraðtà þvilgtelëjo ir viena kita þvaigþ-dutë, pasidþiaugdama, kad Lietuvojemenas, o ypaè muzika, padeda graþiaiir prasmingai išsakyti þmoniø siekiusir palaikyti ðalia esanèius...VGTU akademinis choras „Gabija“ koncertavo Vilniaus ðv. Kotrynos baþnyèioje.

jos mokslai, informatikos inþinerija – 07T).

� praneša, kad 2008 m. balandþio 23 d.14 val. VGTU Senato posëdþiø salëje(Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginamaeksternës IRENOS PATAÐIENËS dakta-ro disertacija tema: „Ámonës ekonominiøveiksniø imitacinis modeliavimas ir tai-kymas mokymo procesui“ (technologi-jos mokslø sritis, informatikos inþinerija –07T).Mokslinis konsultantas prof. dr. Valen-tina DAGIENË (Matematikos ir informa-tikos institutas, technologijos mokslai, in-formatikos inþinerija – 07T).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. RomualdasBAUŠYS (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, technologijos mokslai, in-formatikos inþinerija – 07T).Nariai: prof. dr. Albertas ÈAPLINSKAS(Matematikos ir informatikos institutas,technologijos mokslai, informatikosinþinerija – 07T), prof. habil. dr. Genadi-jus KULVIETIS (Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetas, technologijos moks-lai, informatikos inþinerija – 07T), doc.dr. Irena MAÈERINSKIENË (Mykolo Ro-merio universitetas, socialiniai mokslai,ekonomika – 04S), prof. habil. dr. Alek-sandras TARGAMADZË (Kauno techno-logijos universitetas, technologijosmokslai, informatikos inþinerija – 07T).Oponentai: doc. dr. Kazys Tomas BA-NIULIS (Kauno technologijos universi-tetas, technologijos mokslai, informati-kos inþinerija – 07T), doc. dr. Dalë DZE-MYDIENË (Matematikos ir informatikosinstitutas, technologijos mokslai, infor-matikos inþinerija – 07T).

Daktaro disertacijas galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto beiMatematikos ir informatikos instituto bibliotekose.

Medþiagø mechanikossavarankiðkoms studijoms

Algirdas Èiþas

„...Svarbiausias minimo projekto

rezultatas – elektroninis medþiagø me-

chanikos vadovëlis. Tai anaiptol ne

vien tik tekstas su brëþiniais, mato-

mais kompiuterio ekrane...reikðmin-

giausia ðio vadovëlio ypatybë – tai

vaizdus konstrukci jø deformavimosi

ir irimo proceso atskleidimas...“

ATEITÁ KURIAME ÐIANDIEN

Giedrë Stonkutë

„...suskambo paskutinis kûrinys –

„Lietuva brangi“, klausytojai, pakilæ

nuo suolø, kas balsu, kas ðirdimi pri-

tarë lietuviðkai dainai...“

„...kaþkur aukðtai, gal prie lubø,

o gal dar arèiau dangaus liko sklan-

dyti permatomi garsai, maldø nuotru-

pos, ðirdimis ir dainomis iðsakyti troð-

kimai...“

Vaida Buivydienë

Labai grieþtos ribos tarp þodþiøvartoti ir naudoti nëra. Naudoti gali-ma tai, iš ko patiriame naudos, pa-vyzdþiui, elektrà, dujas, gamtos ište-

klius, ir tai, kas vartojama kaip prie-monës ar árankiai kam nors siekti, pa-vyzdþiui, Savo kûrybai naudojo istori-

jos faktus ir pan. Vartojame valgá, vais-

tus, kalbos dalykus ir t. t., pavyzdþiui,Tas þodis vartotinas; Sunkiai sergant,

reikia vartoti vaistus. Taigi kompiuterá

naudojame, o asmuo, besinaudojantiskompiuteriu, yra kompiuterio naudo-

tojas, nes skiriasi ir naudotojo ir varto-

tojo reikðmës. Vartotojas šiaip vartoja,o naudotojas – kam kà nors pritaiko.Taigi, pavyzdþiui, kai kalbame apie in-formacijà, jei ðiaip jà paimame – in-

formacijos vartotojas, jei ji pritaiko-ma kaip priemonë kam kitam – galë-

Kada „naudojame“,kada „vartojame“?

tø bûti ir naudotojas.Yra ir tokiø atvejø, kai tam tikrà

daiktà galima ir vartoti, ir naudoti.Pavyzdþiui, vanduo kaip gërimas ar-ba kaip maisto produktas yra varto-jamas, o technikos ir gamybos reika-lams – naudojamas, dujas áprastai var-

tojame, o naudojame, kai sakome,kam konkreèiai: namui šildyti, þibin-

tams uþdegti, maisto produktai varto-

jami, taèiau, jei ið jø daromas kitasproduktas, jie naudojami, pavyzdþiui,pyragui pagaminti naudojamas svies-

tas. Todël ir vaistus þmonës vartoja, ogyvûnams gydyti vaistai naudojami

(þr. Kanceliarinës kalbos patarimai,Vilnius, 2002, p. 159; Kalbos konsul-tacijos, Vilnius, 2003, p. 128). Taèiaukalbà visada vartojame, kompiuterá

naudojame, o metodikos ir technologi-

jos negalime nei naudoti, nei varto-ti, – jas galima taikyti.

(2008 04 02)

Aptarta 2007 m. mokslinës veiklos ataskaita. Iðklausyta fakultetø dekanø ir prorektoriø

informacija. Pristatyta 2007–2008 m. m. þiemos sesijos rezultatø analizë pagal studijø

kryptis.

Aptarti bendrieji klausimai.

� praneša, kad 2008 m. balandþio 18d. 13 val. VGTU Senato posëdþiø salëje(Saulëtekio al. 11, Vilnius) vyks atvirasFundamentiniø mokslø fakulteto tarybosir habilitacijos komisijos posëdis, kuria-me bus nagrinëjamas doc. dr. ARTÛROJUKNOS, teikianèio mokslo darbø ap-þvalgà „ELEKTROS SROVE IR ÐVIESASÀLYGOTOS MIÐRIOSIOS BÛSENOSSUPERLAIDÞIUOSE DARINIUOSE TY-RIMAI IR VALDYMAS“, praðymas atlik-ti habilitacijos procedûrà.Habilitacijos procedûros komisijos su-dëtis: habil. dr. EUGENIJUS ŠATKOVS-KIS – pirmininkas (Vilniaus Gediminotechnikos universitetas, fiziniai mokslai,

fizika 02P); habil. dr. ANTANAS ÈENYS(Vilniaus Gedimino technikos universi-tetas, fiziniai mokslai, fizika 02P); dr.PAULIUS MIŠKINIS (Vilniaus Gediminotechnikos universitetas, fiziniai mokslai,fizika 02P); prof. habil. dr. STEPONASAŠMONTAS (Puslaidininkiø fizikos ins-titutas, fiziniai mokslai, fizika 02P); prof.habil. dr. JONAS GRIGAS (Vilniaus uni-versitetas, fiziniai mokslai, fizika 02P);doc. dr. VYTAUTAS KLEIZA (Kaunotechnologijos universitetas, fiziniaimokslai, matematika 01P); prof. dr. VI-LIUS PALENSKIS (Vilniaus universite-tas, fiziniai mokslai, fizika 02P).

VILNIAUS GEDIMINOTECHNIKOS UNIVERSITETAS

Habilitacijai teikiamà mokslo darbø apþvalgà galima perþiûrëti Vilniaus Gediminotechnikos universiteto bibliotekoje.

„Gab

ijos“

arc

hyvo

n

uo

tr.

3Inþinerija / 2008 m. balandþio 16 d., Nr. 7

siekti tokie rezultatai. Be abejonës,reikia daug pastangø vardinei stipen-dijai gauti, bet kai mokslai nëra nuo-bodûs, tai padaryti lengviau. Manau,nieks negali sutrukdyti þmogui, turin-èiam tikslø ir siekianèiam juos ágyven-dinti. Sëkmingai studijuoti padedadëstytojai, grupës draugai.

Viaèeslav Kiptilov,I laipsnio Didþiojo Lietuvos kunigaikð-

èio Gedimino stipendininkas:

– Viena aiðku, kad VGTU nëratiek daug studentø, kurie ið tikrøjø no-rëtø ir bûtø pasirengæ studijuoti, to-dël nëra tokios didelës konkurenci-jos, kad gautum ðià stipendijà. Turisvertiná vidurká 9,5 ir gauni stipendi-jà. Kita vertus, studentas privalo gi-lintis á dëstomus dalykus. Jei neturësimotyvacijos studijuoti, tuomet kiek-vienas dalykas bus sunkus ir nuobo-dus. Na, o motyvacijos šaltinis ir yranoras ágyti naujø þiniø. Kiek studen-tai besakytø, kad yra blogos studijøprogramos, visgi jos sudarytos protin-gai, todël „nereikalingø dalykø“ að ne-pastebëjau. Daþna studento klaida,kad á sunkesná dalykà þiûrima kaip á„nereikalingà“. Bet kuris dalykas su-teikia naujø þiniø, prapleèia akiratá.Apibendrinus:

– Ar sunku gauti vardinæ stipendi-jà?

Galiu atsakyti:– Geriausias padëjëjas studijø me-

tu esi Tu pats.

ku pasiruoðti laboratoriniams dar-bams, tuomet nekyla sunkumø juosatliekant. Ruoðiant ataskaitas sugaið-ti maþiau laiko. Gerai pasiruoðus eg-zaminui vëliau nereikës jo perlaiki-nëti, nes perlaikymai vyks jau paskai-tø metu. Reikia domëtis studijuoja-mais dalykais, á studijas þiûrëti kaip ánuolatiná darbà, uþ kurá mokama þi-niomis.

Paulius Bautrënas,II laipsnio Kazimiero Semenavièiaus

stipendininkas:

– Reikia nesiprieðinti mokymoprocesui, lankyti paskaitas, laiku at-likti ir apginti laboratorinius darbus,neapsileisti su namø darbais, paskai-tyti papildomà literatûrà. Þodþiu, te-reikia mokytis ir nedykinëti, sàþinin-gai ir laiku atlikti visus dëstytojø pa-vedimus.

Andrej Jakovlev,II laipsnio Kazimiero Semenavièiaus

stipendininkas:

– Vardinæ stipendijà gauti nesun-ku. Man patinka studijos Elektroni-kos fakultete. Pasirinkau tinkamà beiádomià studijø programà, todël ir pa-

Tatjana Gric,II laipsnio Kazimiero Semenavièiaus

stipendininkë:

– Vardinæ stipendijà gauti padedatiek intelektualinës, tiek psichologinësþmogaus savybës, prie minëtø savy-biø galima priskirti ir mokëjimà or-ganizuoti savo darbà. O tai, manau,ir yra sëkmës garantas.

Anatolij Škodin,II laipsnio Kazimiero Semenavièiaus

stipendininkas:

– Neuþtenka vienà kartà apsispræs-ti ir atsisësti prie knygø, reikia darturëti valios prie jø gráþti kiekvienàdienà. Kitaip tariant, atsitiktinio pasi-sekimo èia neuþtenka, nes retai kamsekasi visus metus. Aiðku, kad daugkas priklauso nuo sëkmës, aplinkybiø,pavyzdþiui, nuo to, ar gerai þinai at-sakymà á egzamino klausimà, su kuoatlikai laboratorinius darbus. Vardi-nës stipendijos gavimas yra daugeliolaimingø atsitiktinumø pasekmë. Otrumpai tariant, vardinæ stipendijàgauti nëra lengva. Að manau, kad dau-giausia padeda gebëjimas efektyviaiorganizuoti asmeniná tvarkaraðtá, lai-

Š. m. balandþio 18 d., 14 val. VGTU Elektronikos fakultete(Naugarduko g. 41) 406 auditorijoje vieðà paskaità

GALIOS ELEKTRONIKA

skaitys doc. dr. Algirdas Baðkys.

Elektronikos fakulteto tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Romanas Martavièius

Siekiant paremti ir paskatinti gabius, darbðèius studentus buvo ásteigtos VGTU vardinës stipendijos. Net penkipaþangiausi Elektronikos fakulteto studentai pirmàjá ðiø metø pusmetá galës jomis dþiaugtis ir didþiuotis. Universitetovadovybë paskatino studentus, kurie siekia geresniø mokslo rezultatø, ieðko naujø idëjø, domisi naujausiomis techno-logijomis. Savo mintimis, atsakydami á klausimà, „Ar sunku gauti vardines stipendijas?“, sutiko pasidalinti Elektro-nikos fakulteto studentai, gaunantieji vardines stipendijas. Tai geriausieji ið geriausiøjø, kurie ne tik pasiekë aukðtøakademiniø rezultatø, bet ir parodë ypatingà darbðtumà, savo sugebëjimus ir valingumà siekiant uþsibrëþto tikslo:

NIEKADA IÐ ANKSTONENUSITEIK PRALAIMËJIMUI…

Në vienas ið mûsø nemëgstame, kaimus auklëja tëvai, dëstytojai, vyresnikolegos, taèiau á savo bendraamþiødraugø pamàstymus ir jø patarimus,kad ir nenoriai, stengiamës atsiþvelg-ti, iðklausyti. Gal ir mûsø geriausio iðgeriausiøjø studento Viaèeslavo Kip-tilovo mintys: kà reikëtø daryti ir kovengti, norint pagerinti savo paþan-gumà, Jums, mûsø studentai, padësateityje pasiekti aukštø rezultatø:

• Lankyti paskaitas. Þinau, tai daþ-nai bûna nuobodu, bet kà jau padarysi...dëstytojai daþnai uþsimena apie tai, á kàjie labiausiai atsiþvelgs egzamino metu.

• Laiku atlikti laboratorinius dar-bus. Vis tiek juos teks padaryti, o kuovëlesniam laikui atidësi, tuo labiau pa-mirði, apie kà buvo kalbama.

• Netingëti ir nebijoti klausti dës-tytojo, kas buvo neaiðku paskaitø me-tu. Beveik visi pasistengs paaiðkinti,ko nesupratote.

• Bûtina paèiam konspektuoti, one naudotis prieð pat egzaminà „Co-pyone“ paslaugomis. Praleidai paskai-tà, tingëjai konspektuoti, atsiverskknygà ir konspektuok pats! Geresniobûdo iðmokti, nei raðant konspektà,dar neatradau.

• Kiekvieno egzamino pasiruoði-mui skirk ne maþiau kaip tris dienas.Tai tikrai pravers, nes pirmà dienà vistiek tinginiausi, antrà – pasidaryktrumpà medþiagos santraukà, o tre-èià – mokykis.

• Ir bûtinai viskà daryk pats! Neiuniversitetas, nei darbas, niekas iðsky-

rus patá Tave – studente, nëra atsa-kingas uþ Tavo gyvenimà.

Na, ir pabaigai, ko reikëtø vengti:• Paruoðtø, atsisiunèiamø ið inter-

neto namø darbø ir „laborø“ (kenkiaTavo kûrybingumui).

• Principo, kad vienam dalykui –viena knyga. Visada naudokis keliaisšaltiniais.

• Minties, kad per paskutinæ naktáiðmoksi viskà. Geriau jau išsimiegok.

• Poþiûrio, kad neišmokus kaltas uni-versitetas, dëstytojai ir t. t., tik ne aš pats.

• Niekada iš anksto nenusiteik pra-laimëjimui. Net jei ko nespëjai iki ga-lo iðmokti, eik galvodamas, kad kàþinau, tikrai parašysiu puikiai.

Vaiva Laukaitienë

Kasmet balandþio 26-àjà viso pa-saulio vyriausybës ir organizacijoskartu su Pasauline intelektinës nuosa-vybës organizacija (WIPO) švenèiaPasaulinæ intelektinës nuosavybësdienà. Lietuvoje ði diena pradëta mi-nëti nuo 2000 m. Ja siekiama atkreiptivisuomenës dëmesá á intelektinës nu-osavybës produktø kûrimo svarbà,skatinti inovacijas, kûrybiðkumà, for-muoti teigiamà visuomenës poþiûrá áintelektinës nuosavybës teisiø apsau-gos reikðmæ ekonominei, socialineibei kultûrinei valstybës plëtrai. Ðiemetai mûsø valstybei yra ypatingi irtuo, kad minime Lietuvos patentøástatymo 80 metá!

2008 m. ðventës ðûkis – „Skatinki-me inovacijas, gerbkime kûrëjus“!Taip paþymima, jog þmonija, pasitel-kusi kûrybà ir naujoves bei naudoda-masi intelektinës nuosavybës apsau-gos galimybëmis, gali átakoti ekono-mikos raidà ir kultûros plëtrà. Lietu-vos tarptautinis pripaþinimas, atve-riantis kelius á pasaulinæ rinkà, þiniøekonomikos plëtra, eksporto didëji-mas reikalauja ir tinkamos intelekti-nës nuosavybës apsaugos ne tik Lie-tuvoje, bet ir uþsienyje. 2007 m. pa-baigoje Lietuvoje iš viso galiojo per4 tûkst. iðradimø patentø, per 28tûkst. dizaino registracijø ir per 480tûkst. prekiø þenklø. Kitaip tariant,

iðimtinëmis teisëmis buvo apginta dau-giau kaip pusë milijono pramoninësnuosavybës objektø.

Lietuvoje ðios ðventës proga kas-met áteikiami WIPO apdovanojimaiþymiausiems meno atlikëjams, iðradë-jams ir organizacijai, geriausiai nau-dojanèiai pramoninæ nuosavybæ.2003 m. WIPO apdovanojimà gavomûsø universitetas, o 2006 ir 2007 m.buvo apdovanoti ir mûsø universitetoiðradëjai – prof. B. Spruogis ir prof.P. Baltrënas.

Pasaulinës intelektinës nuosavybësdienai skirti renginiai:

• Balandþio 24 dienà 15 val. Lietu-vos technikos bibliotekos 3 a. galeri-joje, Šv. Ignoto g. 6, Vilniuje 15 val.bus atidaryta paroda ,,Lietuvos paten-tø ástatymui – 80 metø“.

• Balandþio 25 dienà Lietuvos Res-publikos valstybiniame patentø biure(Kalvarijø g. 3, Vilnius) nuo 9 iki 12 val.vyks ,,Atvirø durø“ diena. Kvieèiami vi-si, norintys susipaþinti su iðradimø, di-zaino, prekiø þenklø registracija, apsi-lankyti ekspertø darbo vietose, susitik-ti su pramoninës nuosavybës apsaugosspecialistais.

• Balandþio 25 dienà 13 val. Vil-niaus Gedimino technikos universite-te vyks konferencija ,,Iðradimø paten-tavimo universitetuose problemos: po-kyèiai ir perspektyvos“.

Balandþio 26-oji – pasaulinëintelektinës nuosavybës diena„Skatinkime inovacijas,gerbkime kûrëjus!“

Nuotraukoje ið kairës á deðinæ: Elektronikos fakulteto Studentø atstovybës pirmininkas Graþvydas Kaminskas, pagrindiniø studijø prodekanasRièardas Visvaldas Pocius, III kurso studentas Andrej Jakovlev, dekanë Roma Rinkevièienë, II kurso studentas Paulius Bautrënas, I kursomagistrantë Tatjana Gric, II kurso studentas Viaèeslav Kiptilov, III kurso studentas Anatolij Škodin.

Parengë Daiva Rimkienë

Ele

ktr

on

iko

s fa

ku

lteto

arc

hyvo

n

uo

tr.

LIETUVOS RESPUBLIKOSVALSTYBINIS PATENTØ BIURAS

VILNIAUS GEDIMINOTECHNIKOS UNIVERSITETAS

KONFERENCIJA

,,IÐRADIMØ PATENTAVIMO UNIVERSITETUOSE PROBLEMOS:POKYÈIAI IR PERSPEKTYVOS”

2008 m. balandþio 25 d.Kvieèiami: mokslininkai, doktorantai, teisininkai, verslininkai ir kiti specialistai,besidomintys iðradimø apsauga, patentavimo galimybëmis ir iðradimø komerciniu pa-naudojimu.

Konferencija vyks VGTU Vaizdo konferencijø studijoje Pylimo g. 26/Trakø g. 1 (VGTUArchitektûros fakulteto rûmai, IV a.). Áëjimas á studijà ið Pylimo gatvës ties troleibusøstotele „Trakø g.“

KONFERENCIJOS PROGRAMA:

12.30–13.00 Registracija.

13.00–13.15 Konferencijos atidarymas ir WIPO apdovanojimo áteikimas Lietuvosámonei, geriausiai naudojanèiai pramoninæ nuosavybæ.Raimundas Kirvaitis, VGTU mokslo prorektoriusPetras Baguðka, Teisingumo ministras (áteikia Apdovanojimà)Rimvydas Naujokas, Valstybinio patentø biuro direktorius

13.15–13.20 Trišalio susitarimo memorandumo tarp VGTU, VPB ir Lietuvos techni-kos bibliotekos pasirašymas.

13.20–13.40 Lietuvos patentø ástatymui – 80 metø!Þilvinas Danys, VPB direktoriaus pavaduotojas

13.40–14.00 Išradimø patentai – dabartis ir ateities perspektyvos.Auðra Pakënienë, patentinë patikëtinë, Tarptautinës intelektinës nuosavybës apsaugosasociacijos AIPPI Lietuvos grupës narë

14.00–14.20 Planuojami universitetø intelektinës nuosavybës valdymo ir disponavimojuo pokyèiai.Lina Domarkienë, Ðvietimo ir mokslo ministerijos sekretorë

14.20–14.40 Kavos pertraukëlë.

14.40–15.00 Lietuvos vyriausybës parama patentavimo skatinimui.Rima Putkienë, Ûkio ministerijos Inovacijø ir technologijø skyriaus vedëja

15.00–15.20 Verslas ir patentai: racionalus poþiûris.Audrius Valotka, UAB Kemek Engeneering Administracijos ir personalo direktorius

15.20–15.40 Technologijø perdavimo sistema.Tomas Valaitis, VÐÁ „Saulëtekio slënis“ Technologijø perdavimo centro teisininkaskonsultantas

15.40–16.00 Diskusijos.

Prašome registruotis iki 2008 m. balandþio 22 d. el. pašto adresu: intelekt@adm.vgtu.ltGauti informacijà galima telefonu (8 5) 274 49 53.

Inþinerija / 2008 m. balandþio 16 d., Nr. 74

Redakcija:

vyr. redaktorë Edita Juèiûtë

dizainerë Asta Rudminaitë

maketuotoja Birutë Bilotienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: inzinerija@adm.vgtu.lt

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Baltijos kopija“

Redakcijos nuomonë nebûtinai

sutampa su autoriø nuomone.

Saulius Paulauskas

Keista šalis – Anglija. Keisti irþmonës. Pas juos, turbût, per trum-pos vasaros, nes þmonës vaikðto trum-pom rankovëm ar tiesiog su megztu-kais, kol mes, lietuviai, dëvim paltus,striukes ir ðalikus. Gal Lietuva yra tro-pinëje klimato zonoje, tik mes to ne-pastebime? Ir nepaisant to, nuosta-bios dvi savaitës praleistos intensyviojeprogramoje!

Gyvenime þmonës labai retai pasi-moko ið svetimø klaidø. Studijose yrapanaðiai, ypaè inþinerinëse, kol nepa-bandysi teorijos pritaikyti praktikoje,tol ji bus tolima ir nepaþástama tarsiSoliario planeta, girdëta, ásivaizduo-ta, bet netikra.

Šioje dviejø savaièiø programojemums buvo suteikta galimybë: iðgirsti,suþinoti, pamatyti, paliesti, padaryti, su-klysti ir pasitaisyti. Teoriniø paskaitøkursai, pristatantys, ðiuolaikinæ roboti-kà, kompozitines medþiagas, optimi-zavimo metodus ir net savæs analizæ.Platus informacijos spektras suteikëgalimybæ iðplësti þinojimo horizontà.O kai kam, gal ir pasirinkti tolimesnæstudijø, darbo ar interesø krytá.

Kaip pavyzdá galime pateikti teori-nës ir praktinës veiklos robotikos sri-tyje apraðymà.

Viskas prasidëjo nuo ðios srities,robotikos teoriniø pagrindø. Dviejøvalandø paskaita, naudojant vaizdinespriemones. Nors prieðistorë, buvo pir-màjà dienà, ekskursijø po universite-tà metu, pristatyta laboratorija, ku-rioje stovëjo bent deðimt veikianèiøsumaþinto mastelio robotukø. Iðkartpo paskaitos buvome nuvesti á labo-ratorijà, kurioje buvome supaþindintisu darbo taisyklëmis, turima áranga,mûsø darbo tikslais ir veiklos planu.Nors laiko trûkumas buvo pastoviaijauèiamas, taèiau jo uþteko, kad kiek-vienas norintis prisëstø prie valdymokompiuterio ir pabandytø savo ran-komis „apmokyti“ rodotà judëti. Ga-lutinis tikslas: grupinis projektëlis (3–4 studentai), kurio metu turëjome ið-mokyti robotà atskirti tris, panaðiø sa-vybiø objektus (ðiuo atveju – skirtin-gø diametrø metaliniai cilindrai) irjuos surûðiuoti. Áranga: robotas – ma-nipuliatorius, valdymo kompiuteris,konvejeris, objektø padaviklis konve-jeriui, jutikliai (mechaniniai, diodi-niai). Pastaruosius buvo galima nau-doti pagal savo nuoþiûrà siekiant uþ-duoties tikslo. Kas suþavëjo ðio pro-jekto metu – visiðka kûrybos laisvë,leista naudotis visa turima laboratori-

Intensyviai programai IP „MULTISTUDIES“Southhamptone pasibaigus...

jos áranga. Komandoms dirbant ly-giagreèiai ir stebint kitø komandø pro-gresà, uþduotis ágavo kitoká atspalvá:ávykdyti uþduotá galëjo visi, todël ko-mandos pradëjo paslapèia konkuruo-ti, kas kûrybiðkiau, ádomiau padarysir labiau optimizuos visà procesà. Ðiossrities karûnavimas baigësi Ford irCooper Vision gamyklose, kurioseišvydome, kokie robotai gali bûti irkaip jie yra pritaikomi pramonëje, jøpranaðumus ir trûkumus versus þmo-gaus darbo jëgà. Panašu, kad robotaigali bûti pritaikyti tik masinëje gamy-boje, nes tai brangus ir sudëtingastechnologinis procesas, su grieþtai api-brëþtomis uþduotimis ir vis dar ribo-tomis galimybëmis.

Nuo pat pirmøjø programos dienømes buvome skatinami raðyti þurna-là, tarsi dienoraðtá, kitaip „reflectinglog“ (apmàstymø uþraðai). Ðiø uþraðøtikslas – perþvelgti dienos ávykius irjuos iðanalizuoti, pasidaryti iðvadassau, paieðkoti iðeièiø, suprasti klaidas,ieškoti ir atrasti naujus sprendimus.Tai yra labai efektyvi savæs analizë,nuveiktø ir nebaigtø darbø analizë, gi-lesnis suvokimas, reikalaujantis dau-giau pastangø nei gali pasirodyti ið pir-mo þvilgsnio, bet duodantis ir dides-niø rezultatø.

Ðias labai ádomias, átemptas, sudë-tingas, bet kartu labai naudingas dvisavaites vainikavo pagrindinis projek-tas: mašinos, galinèios plaukti, áveiktisausumos kliûtá ir vël tæsti kelionæ van-deniu konstravimas nuo...iki. Keturioskomandos, keturi projektai. Trys die-nos darbo universiteto laboratorijoseir dirbtuvëse, visiðka minties laisvë, jo-kiø suvarþymø tik skatinimas, pagal-ba ir supratimas. Per toká trumpà lai-ko tarpà galima daug iðmokti. Kaipreikia daryti, kaip reikia organizuotikomandiná darbà, kaip nereikia dary-ti ir dar daug panaðiø dalykø, kuriuosnet sunku išvardinti. Projektiniai dar-

bai universitetuose ugdo þmogaus so-cialinius gebëjimus, kurie gyvenimedaþnai vaidina didesná vaidmená neiþinios, þmogus turi bûti kompetentin-gas savo sferoje, taèiau þiniø trûku-mas gali bûti uþkamðytas literatûra,kuri šiais laikas pakankamai lengvaipasiekiama, o tø þiniø taikymo gebë-jimas iðugdomas ne taip paprastai irvadovëliuose tai neaprašyta.

Todël turime þemai lenktis þmo-nëms, kurie ugdo mus, mûsø vaikusir mûsø tëvus. Nuolatinis þiniø atnau-jinimas yra svarbus, kad þmogus ne-sustabarëtø, neuþsidarytø savo maþojeerdvëje ir neatsiliktø nuo nuolat irsparèiai kintanèio pasaulio. Ði Euro-pos Komisijos ir LR ŠMM finansuo-ta Intensyvi programa pasiekë savotikslà – subûrë trijø skirtingø ðaliø stu-dentus, dëstytojus vienoje vietoje, su-teikë daug teoriniø þiniø, paskatinopraktiðkai realizuoti idëjas, leido atsi-skleisti kûrybiðkai, mokë bendrauti irsuprasti kultûrinius skirtumus (grupi-niø uþduoèiø metu buvo sudaromosmiðrios grupës – ið bulgarø, anglø irlietuviø). Taèiau dviejø savaièiø pasi-rodo buvo maþa ásisàmoninti vienàmaþà kultûriná skirtumà. Minëjome,kad anglai tarsi gyvi evoliucijos rezul-tato pavyzdþiai, visiðkas prisitaikymasprie klimato. Taèiau bulgarai, kurieatsakydami teigiamai á klausimà pur-to galvà, taip ir liko neáminta máslevisai lietuviø grupei. Nes pasirodo,þmogus bendraudamas pirma perskai-to paðnekovo kûno kalbà, o tik pas-kui bando jà sieti su verbaline. Taitikrai kelia sumaiðtá, kai tau vienu me-tu pateikiami du skirtingi atsakymai ávienà klausimà. Tarsi prieð akis iðkil-tø „Windows“ áspëjamoji lentelë „Er-ror! Atsakymas nesuprastas, pakarto-kite klausimà.“

Ši intensyvaus mokymo programaiðties buvo ðauni, gavome naujø þiniøir ágûdþiø.

Studentø mobilumas pagal ERASMUS programà2006/2007 m. m. tarp Lietuvos aukðtojo mokslo institucijø

Dëstytojø mobilumas pagal ERASMUS programà2006/2007 m. m. tarp Lietuvos aukðtojo mokslo institucijø

Studentø mobilumas pagal ERASMUS programà2002–2007 m. m. tarp Lietuvos aukðtojo mokslo institucijø

Dëstytojø mobilumas pagal ERASMUS programà2002–2007 m. m. tarp Lietuvos aukðtojo mokslo institucijø

„…Vëliau studentai turëjo nuosta-

bià galimybæ pamatyti, kaip jø prak-

tinës uþduotys pritaikomos gamyklo-

se, tokiose kaip Rolls Royce, Ford

Transit, Stannah Stairlifts, Cooper vi-

sion...“

Vilma Getautytë

Š. m. kovo 9–21 dienomis dešimtVilniaus Gedimino technikos univer-siteto studentø ið Mechanikos ir Fun-damentiniø mokslø fakultetø – Sau-lius Paulauskas, Domantas Dargis, Vi-talija Meškelytë, Dovydas Kruopys,Vitalijus Marazas, Lina Laukaitytë,Arnas Leonavièius, Kristina Jucikai-të, Gytis Mikulièius ir Oksana Biz-piatko, dalyvavo VGTU koordinuo-jamoje intensyvaus mokymo progra-moje „Multidisciplinary/multinationalstudies in Informatics –Automation –Robotics“ (IP programa MULTISTU-DIES) Southampton Solent universi-tete (Didþ. Britanija).

Ši programa buvo remiama Euro-pos Komisijos bei koofinansuojamaLR Švietimo ir mokslo minsiterijos.Kartu su VGTU studentais programo-je dalyvavo ir Southhampton Solentuniversiteto, bei Rousso universitetostudentai ir dëstytojai (Bulgarija). IPprograma buvo pakankamai átempta,

bei intensyvi, studentai klausë paskai-tø, atliko ávairaus pobûdþio projek-tus, vyko á gamyklas. Paskaitas skaitëSouthhampton Solent universiteto,Rousso universiteto ir VGTU dësty-tojai. Paskaitos apëmë tokias temaskaip robototechnikà kompozitinesmedþiagas, sprendimø optimizavimà,sparèios gamybos technologijas ir pan.Viena ið ádomiø staigmenø studen-tams buvo kasdieniniø „reflecting log“(apmàstymø uþraðai) pildymas, pasakpaèiø studentø, ilgai netrukus buvosuvokta aiðki jø nauda.

IP programa neapsiribojo vien tiktiksliøjø mokslø teorijos dëstymu. Pa-sak studentø, jiems teko „paragauti“„problem based learning“ - mokymo-si sistemos privalumø. Teorinës pa-skaitos buvo lyg praktiniø uþduoèiøáþanga, po kuriø sekdavo praktinës uþ-duotys, kurios suteikdavo didþiausiàmalonumà. Vëliau studentai turëjonuostabià galimybæ pamatyti, kaip jøpraktinës uþduotys pritaikomos ga-myklose, tokiose kaip Rolls Royce,Ford Transit, Stannah Stairlifts, Coo-per vision.

Studentai sako: „Puiku, kad VGTUorganizuoja tokias mokymo programasuþsienyje su ávariø tautø atstovais, tikëki-mës, kad ir ateityje bus taip toliau. Vi-siems studentams siûlome nepabûgti pa-naðaus pobûdþio programø, nes tikrai ne-sigailësite!“

IP programa neapsiribojo vien tik tiksliøjø mokslø teorijos dëstymu, vëliau studentai turëjonuostabià galimybæ pamatyti, kaip jø praktinës uþduotys pritaikomos gamyklose.

Susirinkusieji pritarë prorektoriausminèiai ir naujuoju VGTU bièiuliø irabsolventø klubo valdybos pirminin-ku vienbalsiai išrinko UAB „Senjorørezidencija“ direktoriø Vaclovà Kon-trauskà.

– Jeigu išrinkote, nesispardysiu.Gyvenime reikia daryti gerus darbus.Buvæs vadovas padëjo tvirtus klubopamatus. Remdamiesi solidþiu ádirbiu,eisime toliau, – su jam bûdingu hu-moru kalbëjo naujasis pirmininkas.

Jo planuose – parengti klubo veik-los metmenis, numatanèius ne tik ar-timesnæ ir tolimesnæ perspektyvà.

Baigiantis posëdþiui, klubo valdy-bos nariø laukë maloni staigmena.Rûpestinga ir iðradinga Arûnë Uso-nienë, kuriuos indëlá á sëkmingà klu-bo veiklà šiltai minëjo daugelis kal-bëtojø, parengë dar vienà maloniàstaigmenà: valdybos nariams buvoišdalinta po grupinæ valdybos nuo-traukà, ant kurios kiekvienas jø turë-jo pasirašyti. Visiems pasirašius, nuo-traukos èia pat buvo árëmintos ir išda-lintos atminimui.

Naujuoju VGTU bièiuliø irabsolventø klubo valdybospirmininku tapo buvæs„visiukas“ Atkelta ið 1 p.

Šioje dviejø savaièiø programoje mums buvo suteikta galimybë: iðgirsti, suþinoti, pamatyti,paliesti, padaryti, suklysti ir pasitaisyti.

UÞSIENIO RYÐIØ DIREKCIJOS VEIKLA 2007 M.(Patikslinta informacija, spausdinta balandþio 2 d. „Inþinerijoje“ Nr. 6.)