VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS KULTŪROS IR MENO EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS

MENINIO UGDYMO KATEDRA

Lina Suchorukovienė

SUSTIPRINTO MUZIKINIO UGDYMO VAIDMUO FORMUOJANT

PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MUZIKINIUS INTERESUS

Magistro darbas Muzikos edukologija

Darbo vadovas: prof. habil. dr. Vaidas Matonis

Vilnius, 2008

2

Darbo autorius: Lina Suchorukovienė

………………………....

(parašas)

Darbo vadovas: Prof. Vaidas Matonis

….……………………… (parašas)

3

TURINYS

ĮVADAS.....................................................................................................................................4

1. MUZIKINIŲ INTERESŲ UGDYMO PRADINĖSE KLASĖSE YPATUMAI

IR SVARBA........................................................................................................................7

1.1. Interesų ir jų ugdymo samprata.....................................................................................7

1.2. Muzikinių interesų plėtojimas veiklos įvairove muzikos

pamokoje .....................................................................................................................14

1.3. Muzikinių interesų skatinimas realizuojant mokinių muzikinę veiklą popamokinėje

ir koncertinėje veikloje................................................................................................23

1.4. Muzikos mokytojo vaidmuo formuojant vaiko muzikinius interesus ........................26

2. MUZIKINIŲ INTERESŲ PLĖTOJIMO, NAUDOJANT SUSTIPRINTO

MUZIKINIO UGDYMO PROGRAMĄ, TYRIMAS..........................................................31

2.1. Empirinio tyrimo metodika ir organizavimas..............................................................31

2.2. Mokinių suinteresuotumas užsiimti aktyvia muzikine veikla.....................................33

2.3. Pradinių klasių mokinių muzikinių interesų pasiskirstymas.......................................34

2.4. Sustiprinto muzikinio ugdymo įtaka tolesniam muzikinių interesų vystymuisi.........47

IŠVADOS.................................................................................................................................51

LITERATŪROS SĄRAŠAS....................................................................................................52

SANTRAUKA..........................................................................................................................55

SUMMARY..............................................................................................................................57

PRIEDAI..................................................................................................................................59

4

ĮVADAS

Temos ištirtumas ir aktualumas. Pradinių klasių mokinių muzikiniai interesai

dar mažai tyrinėta muzikos edukologijos sritis.

Vaikystė – palankus metas ugdyti žmogui duotą neįkainojamą gebėjimą suvokti ir

kurti grožį. Šis laikotarpis dar vadinamas „auksiniu“ (Z. Rinkevičius, 2002, p. 425), nes

sėkmingiausiai galima ugdyti dainavimo gebėjimus, intonacinę klausą, muzikalumą, muzikos

suvokimą bei muzikinį mąstymą. Muzikinio ugdymo pradinėje pakopoje tikslas – puoselėti

prigimtinį vaiko muzikalumą, ugdyti kūrybišką ir emocingą, norinčią ir gebančią prasmingai

dalyvauti muzikinėje veikloje asmenybę (bendrosios programos).

Sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje sudaro ypatingas sąlygas vaiko

muzikiniam augimui, ugdo muzikinius įgūdžius, be kurių „...reikšti kūrybinius sumanymus

neįmanoma, sumanymai tampa mažareikšmiai (D. Hargreavesas pagal Matonį, 1996, p. 7).

Daugelio teoretikų teigimu (E. Gordon, 1979, A. Katinienė,1998 ir kt.) šio amžiaus vaikai

ypatingai imlūs, jų muzikiniai gebėjimai sparčiausiai vystosi iki dešimt metų. Tai gyvenimo

ir vystymosi laikotarpis, kuriame glūdinčias jauno žmogaus protines ir fizines galias

įmanoma nukreipti nuolatiniam ir kryptingam mokymuisi suvokti, suprasti, vertinti pasaulį,

kurti grožį, juo žavėtis. Netinkamas lavinimas arba praleistas šis svarbiausias vaiko muzikinių

gabumų lavinimo tarpsnis gali jam visam likusiam gyvenimui sytrukdyti tenkinti arba plėtoti

savo muzikinius interesus. „Išsilavinęs žmogus sąmoningai formuoja savo principus. Jis

vertina daugybę dalykų, kurie jį iš esmės mažai traukia, ir atsissako kitų, kurie jį trauktų, jei

būtent išsilavinimas nebūtų sukūręs kliūčių“ (Hermann Hesse). Tai, ką vaikas gauna

vaikystėje, paprastai išlieka visam gyvenimui. Kad mokiniai pasiektų aukštą muzikinės

brandos lygį, turi būti nueitas ilgas kelias – muzikinę patirtį, gebėjimus bei jautrumą

estetinėmis formomis plėtojant nuo gimimo ir ypač įtvirtinant muzikinės veiklos įgūdžius bei

ugdant muzikinius poreikius ir interesus pradžios mokykloje.

Sustiprinto muzikinio ugdymo pamokos – tai pagrindinė vaikų muzikinio ugdymo

forma, kai muzikinės veiklos įvairove: dainavimu, ritmo pratimais, tam tikrais kūriniais ir t.t.

yra sistemingai ugdomi gebėjimai ir įgūdžiai, tenkinami ir ugdomi įvairūs muzikiniai

interesai. Muzikinės veiklos įvairovės idėjos analizuojamos tyrėjų darbuose L. Navickienės

(2000), H. Šeckuvienės (2001), R. Girdzijauskienės (2001) ir kt.

Įvairius vaikų muzikinio ugdymo aspektus analizavo V. Matonis (1991), A. Gaižutis

(1992), A. Piličiauskas (1993), V. Krakauskaitė (1998), A. Katinienė (1994), J. Kievišas

(1997), E. Velička (1997), Z. Rinkevičius (1995), A. Simonavičienė (1985) ir kt. Tačiau apie

5

mokinių muzikinių interesų ugdymą ir plėtojimą pradinėje mokykloje pasitelkiant sustiprinto

muzikinio ugdymo pamokas, nėra kalbama ir analizuojama.

Pedagoginė problema. Kasdienėje aplinkoje skambant įvairiausių stilių ir žanrų

muzikai, aktualia problema tampa įvairiapusių muzikinių interesų ugdymas. Norint išugdyti

išprususį klausytoją, vertintoją ar net kūrėją, muzikos pedagogams reikia rodyti tam tikras

pastangas tam, kad neliktų nepastebėta vienos ar kitos rūšies muzika, ypač vadinamoji rimtoji

muzika, nes nuolat girdimi dažniausiai būna pramoginio charakterio muzikos kūriniai, o

didieji klasikos ir šiuolaikinės muzikos opusai reikalauja specialaus susitelkimo ir

pasirengimo. Iš čia kyla opi muzikinių interesų ugdymo problema, reikalaujanti specialių

muzikinio ugdymo organizavimo metodų. ...

Tyrimo objektas – pradinių klasių mokinių muzikinių interesų formavimas.

Tyrimo tikslas. Įvertinti ir nustatyti, kokią įtaką vaikų muzikiniams interesams

turi sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje.

Hipotezė. Tik sustiprintas muzikinis ugdymas gali užtikrinti įvairiapusių muzikinių

interesų ugdymo efektyvumą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti literatūrą apie interesų, taip pat muzikos interesų ugdymą.

2. Atlikti tyrimą ir nustatyti sustiprinto muzikinio ugdymo pradinėse klasėse efektyvumą

formuojant įvairiapusius vaikų muzikinius interesus.

Tyrimo metodai:

1. Teoriniai: pedagoginės, psichologinės, filosofinės, estetinės literatūros, švietimo

dokumentų analizė ir apibendrinimas.

2. Empiriniai: anketinė apklausa raštu, kiekybinė gautų duomenų analizė, interviu.

3. Matematinės statistikos metodai: procentinė duomenų analizė.

Tyrimo etapai:

I etapas. Studijuojama pedagoginė ir psichologinė literatūra siekiant išsiaiškinti

muzikinio ugdymo pradinėse klasėse ypatumus ir galimybes.

6

II etapas. Vykdomas empirinis tyrimas apklausiant.

III etapas. Rašomas darbas, analizuojami ir interpretuojami empiriniai duomenys

formuluojamos išvados.

Darbo struktūra ir apimtis. Darbą sudaro įvadas, dvi dalys, išvados, literatūros

sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Bendra apimtis – 58 puslapiai (be

priedų). Darbe pateiktos 2 lentelės ir 14 paveikslų. Panaudoti 62 literatūros šaltiniai.

7

1. MUZIKINIŲ INTERESŲ UGDYMO PRADINĖSE KLASĖSE YPATUMAI

IR SVARBA

1.1. Interesų ir jų ugdymo samprata

Sąvoka interesas - (lot. Interest - reikšminga, svarbu) tai sąmonės (pažinimo,

jausmų ir valios) kryptingumas sužinoti naują, tirti pasirinktus objektus. Interesas kyla iš

naujų įspūdžių ir informacijos. Pagal tikrovės sritis interesai skirstomi į gamtos, technikos,

darbo, mokslo, meno, mokyklos, žmogaus ir kitus interesus. Interesas turi didelę reikšmę

asmenybės aktyvumui plėtoti, nes, interesų veikiamos, mobilizuojamos dvasinės ir fizinės

jėgos, nejaučiama nuovargio, veiklą lydi teigiamos emocijos. Šeimai, mokyklai reikia ne tik

sužadinti interesą, bet ir jį palaikyti, stiprinti tiems mokymo dalykams, kurie svarbūs

mokinio kultūriniam, socialiniam ir profesiniam brendimui (Jovaiša, 1993).

Psichologijos žodyne (1993) pateikiami tokie apibrėžimai:

Interesai – tai yra susidomėjimas kuo nors, noras tai pažinti. Interesas suteikia

žmogaus veiklos tikslams kryptį, padeda orientuotis, pažinti naujus faktus, geriau suvokti

tikrovę. Patenkinus vieną interesą, kyla naujų, atitinkančių aukštesnį pažinimo lygmenį.

Plėtodamasis interesas gali virsti polinkiu atlikti tokią veiklą, kuri sukeltų naują interesą.

Psichologijos žodyne teigiama, kad interesas gali būti tiesioginis ir tarpinis. Tiesioginį

interesą sukelia objekto patrauklumas. Tarpinis – kai objektas yra priemonė veiklos tikslui

įgyvendinti.

Interesai gali būti klasifikuojami pagal turinį, platumą, svarbumą žmogui, pastovumą

(kiek žmogus stengiasi įveikti kliūtis, trukdančias atlikti veiklą, kuri pati nekelia interesų, bet

gali lemti interesus keliančią veiklą), jėgą ir trukmę.

Psichologijos atlase yra rašoma, kad H. B. ir A. C. Englishai (1958) intereso sąvoką

vartoja kalbėdami apie prasmingumą: „malonų jausmą, kurį sukelia veikla, kai netrukdomai

yra siekiama tikslo“.

Svarbu paminėti, kad šiandien išskiriami trys šios sąvokos interpretavimo aspektai:

1.Impulsas – polinkis sutelkti dėmesį, patrauklumo įžvelgimas, smalsumas, žinių

troškimas.

2. Aiškinimas – prisitaikymas prie tam tikros realybės srities, objektų vertingumas,

hobis, pomėgiai.

3. Valia – įsitraukimas, tikslo siekimas, stropumas, atsidavimas, pergalės troškimas.

Svarbiausia šios sąvokos reikšmė yra siejama su asmenybės raida.

8

1972 metais Hebermas taip pat vartoja intereso terminą. Jis teigia, kad žmogui

būdingi ir kognityviniai interesai. Tai tokie interesai, kurie lemia jo požiūrį į tikrovę, kurie

betarpiškai veikia žmogaus patirtį. Habermas išskiria tris interesų formas:

1. Techninis kognityvinis interesas – grindžiamas empirinių – analitinių mokslų;

2. Praktinis interesas – grindžiamas istorinių mokslų;

3. Emancipacinis interesas – grindžiamas psichoanalize ir kritinėmis teorijomis.

Remiantis S. Kregžde, galima išskirti keletą pozicijų, kurios veda autorius prie

skirtingų intereso supratimų.

Pirmiausia tai intereso prigimtis. Tokie autoriai, kaip W. Mc. Daugall, Z. Freid,

E. Claparedas interesų ištakų ieško įgimtose savybėse, instinktuose ir panašiai. E. Thorndike,

R. Woodworth ir kiti (biheviorizmo atstovai) interesų išsivystymo mechanizmą tapatina su

įpročio atsiradimu. Jie interesus supranta kaip tendenciją pakartoti veiksmus, kurie jau buvo

daug kartų kartojami. Daugelis autorių yra kritikuojami už neteisingą interesų esmės

supratimą. Tiesos yra teorijose, kurios suveda interesus tik į įgimtas savybes, ta prasme, kad

prielaidų vystytis atskiriems intereso komponentams reikia ieškoti genetiškai

užprogramuotose individo savybėse. Tiesos randame ir bihevioristų teiginiuose. Neabejotina,

kad intereso išsivystymo aukštesnis laipsnis galimas tik atitinkamos veiklos, situacijų

pakartojimo pagrindu.

„Būti suinteresuotam reiškia sutikti, kad visa, kas atsitinka tam tikrame socialiniame

žaidime, yra svarbu, kad jo laimėjimai yra svarbūs ir verti pastangų“ (Bourdieu, Wacquant

1992, p. 153).

Intereso, kaip psichinio reiškinio struktūra. Vienas išsamiausių XX amžiaus pradžios

interesų tyrimo autorių S. Ananjinas atkreipė dėmesį į tai, kad intereso negalima traktuoti,

kaip atskiro, savarankiško psichinio reiškinio. Interesas jungia pažintinius, emocinius ir kitus

komponentus. Su interesu yra siejama keletas procesų: dėmesys, jausmai, siekimai.

S. Kregždė (1988) teigia, kad ypatingą reikšmę kartu interesų su prigimties ir

struktūros klausimais turi ryšys su kitomis asmenybės savybėmis. Interesas aktyvina kitus

psichinius procesus, palengvina atitinkamą veiklą. Interesai gali palengvinti mokymąsi, tapti

mokymosi motyvu. Pabrėžiama teigiama intereso įtaka atitinkamų specialiųjų sugebėjimų

formavimuisi. Kartais, tačiau retesniais atvejais, nurodomas atvirkštinis ryšys – atitinkamų

sugebėjimų prielaidos ir sėkmingas sugebėjimo formavimasis pažadina interesą ir padeda jam

plėtotis. Taip pat pastebimas ryšys tarp interesų ir žmogaus poreikių, polinkių, įsitikinimų,

pasaulėžiūros ir veiklos motyvų.

Antroje ciklo „Vaikų pasaulis“ knygoje „Pradinukas“, kurioje nagrinėjamos įvairios

mokymo ir auklėjimo problemos, viename skyriuje kaip tik analizuojami pradinuko poreikiai

9

ir interesai. Jaunesniame mokykliniame amžiuje ypač didėja poreikis daugiau pažinti ir

išmokti. Šito siekti skatina bendras darbo mokykloje pobūdis, visa vaiko aplinkos sistema.

Laiku formuojamas poreikis turės didelę įtaką visam vėlesniam vaiko mokykliniam

gyvenimui. Reikia ugdyti tuos poreikius, kurie labiausiai padeda tobulinti vaiko asmenybę.

Didelę įtaką asmenybės brandai teikia meninis – muzikinis ugdymas. Muzika moko ir

klausyti, ir girdėti, skatina aktyvaus pažinimo pastangas. Per muzikinį lavinimą formuojama

žmogaus asmenybė, jo pasaulis tampa intelektualesnis, turtingesnis.

Norint, kad mokiniai iš objektyvios tikrovės sričių atsirinktų asmenybės tapsmo

atžvilgiu jiems reikšmingiausius objektus, reikia, jog nuo pat pradinio ugdymo visa muzikinė

veikla remtųsi mokinių poreikiais ir interesais. Labai svarbu taip suorganizuoti muzikinės

veiklos procesą, kuris sugebėtų patraukti mokinį, kad jam atsirastų interesas, poreikis

domėtis, dalyvauti, kurti.

Didėjant ir kintant poreikiams, keičiasi pradinuko interesai. Jie darosi pastovesni.

Žinoma, esti akimirkų susižavėjimo patrauklia muzikine veikla. Tačiau kasmet mokinio

interesai darosi vis gilesni. Pradinių klasių mokiniai ypač domisi muzikine veikla. Kad šie

mokinių interesai netaptų tik atsitiktiniais, būtina sudaryti sąlygas, kad tokie siekimai

nukryptų į pastovesnių interesų vagą. Čia didelį poveikį turi ypatingas dėmesys pradinėje

mokykloje skiriamas mokinių muzikiniam ugdymui.

Taigi pastoviu pradinių klasių mokinio interesu tampa ir mokymasis, mokėjimų bei

įgūdžių įgijimas, kuris nuolat skatinamas. Gali būti ir laikinų intereso nuosmukių dėl

nuovargio ar laikino „persisotinimo“ kuria nors veikla. Todėl svarbu laiku sužadinti vaiko

domėjimąsi kita veikla, kitais užsiėmimais.

Asmenybės formavimuisi gyvybiškai svarbus yra vaiko polinkis bendrauti.

Muzikuodami drauge t.y. kolektyve jie patenkina šį interesą. Stiprėja vienmečių, kuriuos sieja

muzikinė veikla, ryšiai, bendravimas.

Mokantis pradinėse klasėse, labai pasikeičia vaikų muzikiniai interesai ir poreikiai. Iš

jų pobūdžio (platūs – siauri), ypatybių (pastovūs – nepastovūs) ir kryptingumo (egoistiški –

kolektyviški) galima spręsti apie vaiko asmenybę, kuri jau ganėtinai susiformavusi ir kurią

reikia arba pastiprinti, arba, deja, pertvarkyti (Pradinukas, 1984, p. 173 - 174).

Lietuvos mokykla įsipareigoja padėti kiekvienam įgyti šiandieniniam gyvenimui ir

ateičiai reikalingą asmeninę, socialinę kultūrinę kompetenciją (Bendrosios programos, 2002).

Tinkamai susiformavę, pastovūs ir gilūs mokinių interesai išugdyti pradinėje

mokykloje, vėliau perauga į pastovius muzikinius interesus, siejamus su ateities vizija.

Muzikinį interesą traktuodami, kaip profesinį interesą, galime remtis S. Kregždės (1988)

10

profesinių interesų skirstymu į tris lygius – vartotojo, veikėjo ir specialiai profesinį. Šie lygiai

apima interesų formavimąsi nuo atsiradimo iki brandumo.

Vartotojo intereso lygiui, kuriuo prasideda profesinio intereso formavimasis, būdingas

nedidelis veiklos aktyvumas, kuris atsiranda kaip išorinių poveikių pasekmė. Jam būdingos

psichologinės charakteristikos: nevalingas dėmesys veiklai, kuri dažniausiai organizuojama

kitų; trūksta valingų savarankiškų pastangų tęsti šią veiklą; neapibendrintas, nesiejamas su

vertybinėmis orientacijomis situacinis interesas. Vartotojo interesą kartais sukelia ryškūs,

stiprūs išsiskiriantys iš aplinkos dirgikliai. Iš savo patirties galiu pateikti vartotojo intereso

pavyzdžių. Kai mokiniai susižavi muzikos instrumentu, gražia, melodinga daina. Tai

patraukia daugelio mokinių nevalingą dėmesį ir sukelia teigiamas emocijas. Sudominti

mokiniai, paskatinti mokytojo arba savo iniciatyva bando tai atlikti patys (groti instrumentu,

dainuoti, klausytis muzikos). Bet nevisi mokinai pereina į tokią aktyvią būseną. Perėjimas į

aktyvią būseną laikomas sąlygine riba tarp vartotojo ir veikėjo interesų lygių.

Aukštesniam veikėjo intereso lygiui būdinga: aktyvios pastangos užsiimti atitinkama

veikla; teigiamos emocijos ir sąmoningas siekimas jas pakartoti; interesas jau gana pastovus,

kažkiek apibendrintas, bet dar nesiejamas su vertybinėmis orientacijomis. Pagrindinis veikėjo

intereso formavimosi stimulas – veiklos sėkmės įsisąmoninimas. Didelę reikšmę turi

teigiamas pastiprinimas iš šalies. Turint ryškų veikėjo interesą, dažnai atsiranda ketinimas

pasirinkti atitinkamą profesiją, kurios pagrindu taptų su interesu susijusi veikla. Mokiniai,

turintys muzikinį veikėjo interesą, aktyviai dalyvauja papildomoje muzikinėje, koncertinėje

veikloje. Kurdami savo ateities viziją, savo profesinę veiklą sieja su muzika.

Aukščiausias intereso lygis – specialiai profesinis interesas. Jam būdinga tos pačios

charakteristikos, kaip ir veikėjo interesui: dėmesio, valios pastangų bei emocijų. Tai jau

atsiskleidusios sugebėjimų prielaidos; interesas jau yra pastovus, apibendrintas,

įsisąmonintas. Jis derinamas su kitomis apibendrinų interesų grupėmis bei vertybinėmis

orientacijomis. Tai yra tikrasis profesinis interesas.

Šių profesinio intereso lygių analizė padeda geriau suprasti, kas yra profesinis

interesas ir kaip jis formuojasi muzikos srityje.

S. Kregždė mano, kad profesinių interesų ištakos pastebimos jau ikimokykliniame

amžiuje. Tuo metu pagrindinė vaiko veikla yra žaidimas, taigi ir savo interesus jis išreiškia

žaidimu. Tai laikoma vaiko pažintinių interesų išraiška. Labai svarbu, kad ypatingai

muzikinės užuomazgos būtų plėtojamos ankstyvajame mokykliniame amžiuje. Muzika - tai

ta sritis, kur sugebėjimus būtina pradėti formuoti labai anksti, kaip ir neišvengiamai būtina

anksti formuoti šių interesų kryptingumą. Taipogi kai kurių mokslininkų, muzikantų

11

biografijos dažnai rodo, kad interesas atitinkamai profesinei veiklai dažnai pasireiškia gana

anksti, net ikimokykliniame amžiuje.

Paauglių profesiniai interesai pasižymi nepastovumu. Specialiai ugdant arba

susiklosčius sąlygoms (pvz. pradinėje mokykloje mokosi muzikos pagal sustiprinto

muzikinuo ugdymo programą), paaugliai įgauna gana gilius ir pastovius profesinius

(muzikinius) interesus.

Knygoje „Mokinių pažinimo metodai ir metodikos“ (1995) yra teigiama, kad

dauguma mokinių savo veiklą pasirenka pagal savo interesus, bet domėjimasis ta veikla su

amžiumi gali sumažėti. Interesai gali būti pastovūs ir nepastovūs. Polinkis užsiiminėti pagal

interesą skatinamas noru intensyviai ieškoti, sužinoti, pažinti. Pastovių interesų ugdymas – tai

jų išplėtimas ir gilinimas. Tam yra būtina sudaryti galimybę mokiniui pajusti savo veiklos

rezultatą. Pastovus interesas – tai pereinamoji stadija į stabilų polinkį, kuris skatina mokinį

kryptingai veiklai.Tai yra gebėjimas savarankiškai ir sąmoningai taikyti savo žinias ir

įgūdžius praktinėje veikloje.

V. Mikoliūnienė (1992) išskiria keletą lygių:

Optimalus lygis. Juo vertinami ugdytiniai, kurių žinios, įgūdžiai, mokėjimai, įgyti

būrelyje (sustiprinto muzikinio ugdymo pamokose), turi visuomeninį kryptingumą klasės,

mokyklos, kolektyvo gyvenime. Visuomeninį darbą jie atlieka savarankiškai, apgalvotai ir

sąmoningai, patys organizuoja jiems patinkančią veiklą. Muzikinėje veikloje tai yra tie

mokiniai, kurie savo žinias ir įgūdžius, įgytus sustiprinto muzikinio ugdymo pamokose, gali

laisvai panaudoti savo klasės, mokyklos renginiuose. Ta veikla jiems yra maloni, patraukli.

Pakankamas lygis. Taip vertinami ugdytiniai, kurie žinias, mokėjimus, įgytus būrelyje

(sustiprinto muzikinio ugdymo užsiėmimuose), panaudoja klasės, kolektyvo, mokyklos labui.

Visuomeninius darbus jie atlieka savarankiškai, aktyviai. Jiems patinka ši veikla.

Svyruojantis lygis. Šiam lygiui priskiriami ugdytiniai, kurių motyvai pritaikant žinias,

mokėjimus, įgūdžius, įgytus būrelyje (sustiprinto muzikinio ugdymo veikloje), nepastovūs

(asmeniniai ar visuomeniniai). Visuomeninius darbus jie atlieka pirmo įspūdžio pažadinti, į

veiklą įsijungia po daugkartinio priminimo, yra pasyvūs, viską vykdo be noro.

Žemas lygis. Jis dominuoja tarp ugdytinių, kurių žinių, mokėjimų ir įgūdžių, įgytų

būrelyje (sustiprinto muzikinio ugdymo pamokose), pritaikymo motyvai – tik sau. Jie

abejingi bet kokiai veiklai. Jie pasyvūs, net vengia tos veiklos.

Meninių interesų skirtybes nagrinėjo V. Matonis. Prieita išvados, kad reikia ne tik

sudaryti sąlygas vaikų meniniam augimui, bet ir formuoti įgūdžius. Sustiprintas muzikinis

ugdymas pradinėje mokykloje pasitarnauja tokių įgūdžių formavimui ir vystymui.

12

Elena Burlina savo disertacijoje (1978) nagrinėja jaunimo muzikinių interesų

problemas. Ji teigia, kad didelis patyrimas muzikinio auklėjimo srityje yra daugelyje

mokyklų, studijų ir institutų. „Rezultatai įtikina, kad geri muzikiniai pasiekimai muzikinio

auklėjimo darbe išugdo susidomėjimą muzika pačio aukščiausio lygio ir gilaus išlaikymo.

Ypatingai sėkmingai formuojasi muzikiniai interesai tada, kada tikslingai nukreipti

muzikiniai užsiėmimai jaunesnėse klasėse. Didelius laimėjimus įgyja vaikai ir paaugliai ir

pasiekia muzikoje ten, kur ugdomi jų muzikiniai gabumai sisiję su aktyviu muzikavimu choro

studijose, orkestruose“(Бурлина 1978 p. 14).

Ypatingai didelį vaidmenį ugdant ir plėtojant muzikinius interesus atlieka sustiprintas

muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje. Tai visų pirma estetinis auklėjimas – viena

svarbiausių jaunosios kartos auklėjimo sričių. Estetinis išsilavinimas, muzikinė kultūra didžia

dalimi nulemia žmogaus bendrąją dvasinę, dorovinę, moralinę elgesio kultūrą. Muzika ugdo

grožio jausmą, moko pažinti, suvokti ir įvertinti per šimtmečius sukurtas dvasines vertybes,

pajusti žmogaus gyvenimo prasmę. Muzikoje, kaip ir kituose menuose, atsispindi

nacionaliniai tautos kultūros savitumai, todėl ji turi didelės įtakos ugdant tautinę savimonę,

nacionalinį mąstymo būdą, ugdant meilę savo tautai ir jos kultūrai, pagarbą kitų tautų

kultūrai. Auklėti jaunimą estetiškai, doroviškai, ugdyti didžius idėjinius, dvasinius ir

moralinius poreikius, vidinę kultūrą – svarbiausias muzikos mokymo bei ugdymo mokykloje

tikslas (mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms su sustiprintu muzikos mokymu 1-

4 klasė, 1989, p. 3).

Muzikinio intereso nesužadinimas pradinėje mokykloje, tai neišnaudojamas pats

našiausias sensityvumo požiūriu vaiko raidos tarpsnis,“kuriame gali būti lengvai ir sparčiai

ugdoma vaikų muzikinė kultūra, jų meninės raiškos gebėjimai, vertybinės etinės ir dorovinės

nuostatos. Šių vertybių praradimai – tai pamatų nesukūrimas visam tolimesniam mokymuisi

ir ne tik mokykloje. Tų pamatų dažniausiai neįgyjama per visą gyvenimą. Žmogus lieka

„beklausiu“ ir neturinčiu balso, manančiu, kad rimtoji muzika jam neprieinama ir net

neįtariančiu ją esant didžiule vertybe“(Rinkevičius, Rinkevičienė, 2006, p. 223).

Kalbant apie muzikinių interesų ugdymą, kyla klausimas: dėl ko taip svarbu ugdyti

mokinių muzikinius interesus? Manau, kad muzikinių interesų ugdymas yra neatsiejamas nuo

asmenybės ugdymo. Intereso sužadinimas, kryptingas jo ugdymas, tai tarsi mokinio vedimas

gėrio ir grožio link. Daugelio muzikos pedagogų, psichologų (E. Gordon, E. Surjo) teigimu,

muzikos vertybių įsisąvinimas muzikinėje veikloje – puiki dirva asmenybės dvasinėms

savybėms ugdyti.

„Žmogaus ir muzikos santykis yra toks, kokia yra asmenybė ir jos vertybinės

orientacijos. Žmogui, siekiančiam aukštų asmenybės dimensijų, visada svarbu prisiliesti prie

13

jų geroje muzikoje ir tokiu būdu plėtoti svarbiausius asmenybės bruožus – jausmų kultūrą,

dvasingumą, laisvę, dvasinę meilę. Šie bruožai – didžioji ugdymo, įskaitant ir muzikinį

ugdymą, aktualija“ (Rinkevičius, Rinkevičienė, 2006, p. 335). Tik tas žmogus, kuris buvo

vedamas šia kryptimi nuo pat ankstyvos vaikystės, kuris gavo kokybišką muzikinį ugdymą,

tik tas žmogus mokės ugdyti dvasines vertybes, prisiliesdamas prie geros muzikos.

Suprantant interesą, kaip sąvoką – „tai kas svarbu“, galima teigti, kad tai, kas svarbu,

turi turėti prasmę. Mums rūpi “tai kas svarbu“. J. Mureika savo knygos „Pajaustos mintys“

viename skyriuje kalba apie prasmę ir pajautą. „Prasmė yra savotiška viso asmenybės

dvasinio turinio ir jos poreikių, paskatų ir troškimų,... verbalinė išraiška“(2006, p. 70).

Toje pačioje knygoje yra kalbama, kad ypač svarbus vaidmuo tenka prasmės

suteikimo būdui. Prasmė gali susidaryti esant tinkamom sąlygom. Viena iš sąlygų, „kylanti iš

paveldėjimo išreikšti save tam tikroje srityje – mokslinėje, meninėje, religinėje, dorovinėje,

filosofinėje, teisinėje, technologinėje, rimtoje arba žaidimuose, tenkinant tiek kasdieninius

buitinius, tiek asmeninius dvasinius, net metafizinius veiklos poreikius. Filosofijos požiūriu,

pasak T. Sodeikos, klausimas apie prasmės galimybės sąlygas anksčiau ar vėliau atveda mus į

elementarią patirtį, į suvokimą, kad prasminga gali būti tik tai, kas mums, man vienaip ar

kitaip rūpi, kam esu daugiau ar mažiau angažuotas (Sodeika 2001), (Mureika 2006, p. 74).

Apibendrindama šį skyrių, galiu teigti, kad muzikinų interesų sužadinimas pradinėje

mokykloje yra būtinas ir reikšmingas visam tolesniam jų vystymuisi ir plėtojimui,

asmenybės dvasinių savybių ugdymui. Kadangi pilnaverčiam muzikos pažinimui reikalinga

skirti daug dėmesio ir laiko, tai padaryti galima tik sustiprinto muzikinio ugdymo pagalba.

Intereso atsiradimui ir vystymuisi didelę įtaką turi socialinė aplinka, kurioje jie

atsiranda. Peter Jarvis savo knygoje „Mokymosi paradoksai“ viename skyriuje nagrinėja

mokymąsi ir interesus. Jis aprašo, kaip mąstymą ir savimonę veikia socialinė aplinka, kokią

įtaką tai turi suvokimui apie interesus ir poreikius (2001). Todėl galiu teigti, kad vaikas savo

vaikystę praleidęs aplinkoje, kurioje daug dėmesio skiriama muzikiniam ugdymui, suvoks

savo interesą muzikai. Sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje sužadins vaiko

muzikinius interesus ir padės juos plėtoti bei gilinti. Nuolat ugdomi, gilinami šie interesai

taps pastovūs ir ilgalaikiai, kurie išaugs į profesinius interesus, siejamus su ateities vizija.

14

1.2. Muzikinių interesų plėtojimas veiklos įvairove muzikos pamokoje

Pamoką kaip mokymo formą pagimdė klasikinė mokymo sistema (J.A. Komenskis).

Grupinio, kaip ir individualaus muzikos mokymo šaknys glūdi senovės kultūrose (grupinis

muzikavimas, chorinis giedojimas), viduramžių vienuolynų mokyklose. XIX – XX amžiai

išpuoselėjo mokyklose chorinį giedojimą ir dainavimą, kartu ir muzikos teorijos mokymą

muzikos pamokose. Kadangi muzikos pamokos aprėpia visus, muzikos mokymas

neišvengiamai tapo grupiniu (klasiniu) mokymu. Jis turi savo privalumų: vaikas

bendraudamas grupėje palaipsniui socializuojasi; kolektyvinis dainavimas, muzikavimas,

muzikos klausymasis, žaidimai įgalina vaiką pajausti, o vėliau ir suprasti socialinių, dvasinių

ir etinių ryšių tikrovę, santykių laisvės ir ribojimų realybę ( Rinkevičius, Rinkevičienė,

1989).

Lietuvos pradinės mokyklos muzikinę pedagogiką savo svariais darbais praturtino E.

Velička (1995), V. Krakauskaitė (2002; 2003; 2007; 2005), Z. Marcinkevičius (1989), Z.

Rinkevičius (1998; 2002; 2005), P. Daugaravičius (1990).

Muzikinės veiklos įvairovę pamokose nagrinėjo savo darbuose L. Navickienė (2000),

H. Šečkuvienė (2001), R. Girdzijauskienė (2001).

L. Deliege muzikinę veiklą siejo su muzikiniu vystymusi ir analizavo psichologiniu

pagrindu. Muzikiniame vystymesi svarbu: dainavimas, grafinis muzikos pristatymas,

melodijos perteikimas ir kompozicija (Deliege, 1996).

Kadangi muzika yra labai sudėtingas ir įvairialypis, pasireiškiantis įvairiausiomis

formomis ir žanrais menas, pilnaverčiam jo pažinimui reikalinga skirti ypatingai daug

dėmesio ir laiko (mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms su sustiprintu muzikos

mokymu 1 – 4 klasė, 1989, p. 3). Todėl mokykloje yra sudaryta galimybė mokiniams lankyti

kryptingo (sustiprinto) muzikinio ugdymo pamokas. Mokinių ir tėvų pageidavimu šias

pamokas lanko tie, kurie nusprendžia gilinti savo muzikines žinias ir įgūdžius. Tokie

mokiniai turi daugiau savaitinių muzikos pamokų. Tuomet daugiau laiko ir dėmesio galima

skirti atskiroms muzikinės veiklos sritims. Vaikų muzikiniai įgūdžiai ugdomi dainuojant,

grojant, atliekant kūrybines užduotis, ritminius pratimus, klausant muzikos, ją vertinant.

Metų bėgyje išryškėja vaikų gebėjimai, polinkai ir interesai. Mokiniai gali save išreikšti

vienoje ar kitoje muzikinės veiklos srityje. Muzikinė meninė raiška – tai dvasinės ir fizinės

raidos pagrindas, darantis įtaką visapusiškam asmenybės ugdymui ir vystymuisi, muzikinių

interesų formavimui.

Dažniausiai estetinį ir meninį - muzikinį ugdymą lydi sėkmė, kai laikomasi „Fausto

dėsnio“. Kas yra tasai „Fausto dėsnis“? Tai pirmiausia veiklos dėsnis: kai ugdoma ne

15

žodžiais, o darbais, kai rūpinamasi pačia estetinio meninio – muzikinio ugdymo praktika. Juk

vaiko kūrybiškumo sklaidai svarbiau ne tai, ką jis girdi ir mato, o ką pats daro, kaip pats

veikia ir kokių rezultatų pasiekia veikdamas (Gaižutis, 1997, p. 5). Todėl pradinėje

mokykloje ypač reikšmingas aktyvus muzikavimas pamokose.

Pedagogai E. Gordonas, E. Balčytis teigia, kad muzikiniai gabumai vaikams

susiformuoja iki dešimties metų ir plėtojasi tik aktyvios veiklos procese, todėl pradinė

mokykla laikytina svarbiausiu muzikinio lavinimo ir ugdymo etapu. Čia užsimezga ir

pirmieji interesai muzikinei veiklai, kuri pradinukams ypač įdomi ir patraukli.

Ugdymo tikslai muzikos švietime pradinėje mokykloje grindžiami muzikinės

kultūros vertybėmis.Muzikinio ugdymo pagrindai apima tris ugdymo sritis: atlikimas arba

vaidinimas, kūrybingumas, klausymas. Muzikinius įgūdžius pradinėje mokykloje lavina

dainavimas ir grojimas paprasčiausiais muzikos instrumentais.Būtini tęstiniai ir

besikartojantys pratimai ir repeticijos. Nuo sensomotorinio išsivystymo ankstyvoje vaikystėje

priklauso sugebėjimas vėliau muzikuoti (Slosar, 1998, p.17-20 September).

Muzikinio lavinimo tikslai: mokiniai turi įgyti bendrą kasdieniniam žmogaus

gyvenimui reikalingą muzikinį išsilavinimą, išmokti dainuoti, klausytis ir suvokti muziką,

norėti muzikuoti. Jie turi išmokti tam tikrą kiekį įvairios tematikos liaudies ir kompozitorių

sukurtų dainų, susipažinti su geriausiais ir reikšmingiausiais įvairių epochų ir stilių muzikos

kūriniais, žinoti būtiniausius muzikos raidos ir istorijos faktus (mokymo programa bendrojo

lavinimo mokykloms su sustiprintu muzikos mokymu 1 – 4 klasė, 1989, p. 3).

Dainavimas. Didelis dėmesys muzikos pamokoje skiriamas dainavimui. Išmokti ir

išmokus „švariai“ padainuoti dainą – tai jau savaime prasmingas tikslas. Tam, kad mokinys

išsiugdytų interesą dainuoti, kad šį interesą glėtų tenkinti ir vėlesniame savo vystymosi

laikotarpyje, ypatingai svarbu, kad pradinėje mokykloje jam būtų sudarytos sąlygos lavintis

šia linkme ir įgyti žinių. Kolektyvinio ar individualaus dainavimo forma suteikia didžiules

galimybes muzikinių gabumų vystyme, vokalinių įgūdžių formavime, paruošia tikrąjį

muzikos klausytoją, ugdo pačias geriausias žmogaus savybes. Gera muzika neleidžia galvoti

apie nieką kitą, kaip tik apie ją pačią. Ji apvalo dvasią, palikdama vieną – palaimos jausmą. O

geras dainavimas lavina ir ugdo klausą, kvėpavimo sistemą. Dainavimas yra pati

prieinamiausia muzikavimo forma. . Balsas yra pirmasis muzikos instrumentas, kurį žmogus

išmoksta valdyti.

16

Dainavimas formuoja ugdytinių požiūrį į muziką, jų estetinį santykį su aplinka,

gyvenimu.Šio emocinio poveikio jėga slypi žodinio teksto ir muzikinio garso sintezėje. Dėl

šios priežasties, taip pat dėl prieinamumo ir masiškumo dainavimas daugelyje pasaulio šalių

tapo pagrindine ir svarbiausia muzikinio auklėjimo priemone. Vaikas geriau įsijaučia į

muzikos kūrinį dainuodamas. Dainą jis gali padainuoti ir savo noru, įvairiu laiku, įvairiose

situacijose.

Mokymasis dainuoti pradinėje mokykloje yra ypač svarbus vaiko muzikiniam

vystymusi ir dainavimo intereso sužadinimui. Vaikus reikia pradėti mokyti dainuoti kuo

anksčiau, nes jie geba įvaldyti atitinkamą dainavimo techniką, mėgdžioti mokytojo balsą,

mokosi bendrauti su pasauliu. E. Gordonas teigia: „Daugelis vaikų pademonstruoja neryškius

muzikinių gabumų požymius ne todėl, kad jų neturi, bet todėl, kad tie gabumai dar neturėjo

progos atsiskleisti.“

Dainavimas padeda ugdyti estetinius vaikų jausmus, muzikinį skonį. Dainoje jungiasi

du svarbūs menai: muzika ir poezija. Ši muzikos ir žodžio harmonija labai svarbi pedagoginiu

požiūriu: dainavimas skmingai sprendžia ne tik muzikinio lavinimo, bet ir muzikinio

auklėjimo uždavinius. Todėl dainavimą visada didžiai vertino garsieji pedagogai humanistai

J. H. Pestalocis, J. A. Komenskis, Ž. Ž. Ruso, Vydūnas. Priklausomai nuo suvokto dainos

turinio dainuojant visada kyla atitinkami emociniai išgyvenimai, turtinami vaiko jausmai.

Įžymus pedagogas K. Ušinskis savo „Pedagoginėje antropologijoje“ rašė, kad „estetinis ir

dorovinis jausmas neatskiriami. Tai kodėl mokykloje reikalinga daina: ji atskirus jausmus

jungia į vieną stiprų jausmą ir keletą širdžių į vieną stipriai jaučiančią širdį, o tai labai svarbu

mokykloje, nes čia bendromis pastangomis reikia nugalėti mokslo sunkumus.“

Tinkamai parinktas dainų repertuaras padeda ugdyti visapusišką asmenybę. Meniškai ir

idėjiškai vertingos dainos plečia vaikų pažinimą, ugdo teisingą požiūrį į visuomenės

reiškinius, ugdo meninį suvokimą, patenkina skirtingus mokinių interesus. Jausmais

veikdamos vaiko sąmonę, dainos yra puiki dorovinio auklėjimo priemonė.

Dainavimas ir jo metu įgytos muzikinės žinios aktyvina vaiko protinius gabumus. Kuo

dažniau vaikas dainuoja, tuo tvirtesnius pagrindus jis įgyja ir kitiems dalykams suvokti.

Aktyviau bendraudamas su muzika, jis lavina ištvermę, atmintį, mąstymą, kūrybiškumą, kurie

reikalingi mokantis bendrojo lavinimo dalykų. Tai įrodė vengrų mokyklos patyrimas.

Pastebėta, kad vaikai, kurie mokosi dainuoti, geriau suvokia matematikos ir istorijos žinias,

daug sėkmingiau mokosi užsienio kalbų.

Įžymus kompozitorius ir pedagogas Z. Kodajus, kurio idėjomis plačiai remiamasi

daugelio šalių muzikinio auklėjimo programose, vakų dainavimą laiko raktu į didžiojo meno

paslaptis. Dainavimas priklauso prie tos veiklos srities, kurios procese formuojasi vaiko

17

estetinis santykis su gyvenimu ir muzika, turtėja jo emocijos, ugdomi sensoriniai gabumai,

tobulėja vokalinės galimybės. Dainuojant stiprėja vaiko interesai ne tik dainai, bet ir muzikai

apskritai.

Dainavimo sėkmė priklauso ir nuo to, kaip jie skatinami šiai veiklai. Psichologai

svarbiausia skatinamąja žmogaus veiklos jėga laiko interesą. S. Rubinšteinas, L. Božovič ir

kiti muzikinį interesą apibūdina kaip svarbiausią emocinį pažintinį žmogaus poreikių

pasireiškimą. Ypač svarbu, jog daina dominuotų ir savarankiškoje muzikinėje veikloje, kad

dainuoti vaikai norėtų ne tik mokykloje, bet ir namie. Labai svarbu, kad vaikas kuo anksčiau

įgytų reikiamų dainavimo įgūdžių ir išmoktas mokykloje dainas panaudotų savo žaidimuose

bei kitoje veikloje.

Pradinių klasių muzikos vadovėlių autorius E. Velička daug dėmesio skyrė

etnomuzikai. Sustiprinto muzikinio ugdymo pamokose lietuvių liaudies dainos yra efektyviai

naudojamos. Jos melodingos, pasižymi harmonija, yra tinkamos muzikinių įgūdžių

formavimui (intonacijai, ritmikai, harmonijai, klausymui, kūrybiškumui, improvizavimui).

Etninėmis dainomis vaikas geriausiai save išreiškia, nes tai siejasi su jo prigimtimi. Kaip

teigia savo disertacijoje E. Šiuipytė, „tyrimas patvirtino teorinius teiginius, kad lietuvių

liaudies dainos yra tinkamos etninių vertbių ugdymui: jos yra melodingos, nesudėtingo ritmo,

harmonijos, jų turinys atskleidžia pagrindines etnines vertybes. Ekspertų bei pedagogų

apklausos rezultatai pagrindė, kad etninė muzika turėtų užimti didžiausią muzikinio ugdymo

dalį“ (2007, p. 31). Sustiprinto muzikinio ugdymo pamokos suteikia galimybę ugdyti interesą

lietuvių liaudies dainoms ir kartu ugdyti mokinių etnines vertybes.

Pradinėse klasėse būtina suformuoti teigiamas nuostatas liaudies dainų atžvilgiu, o per

jas padėti pagrindus etninių vertybių sistemos formavimuisi. Tai yra ypatingai reikšminga,

nes vyksta vertybių niveliacija, vertybių pliuralizmas, o neturėdami aiškios vertybių sistemos,

kuri ugdytų pilietiškumą, kultūrinę savimonę, etninį tapatumą, galime kaip tauta asimiliuotis

globalioje kultūroje (Šiuipytė,2007, p. 36).

Ne vienas muzikos pedagogas (E. Balčytis (1982), A. Katinienė (1998), A. Solovjova

(1969), E. Gordonas (1994) ir kt.) yra konstatavęs, kad didžiulę reikšmę būsimųjų dainininkų

išugdymui turi teisingas ir sistemingas vokalinis lavinimas pradinėje mokykloje. Nuolatinis

dainavimas per muzikos pamokas, sudarius mokytojui specialistui kryptingą ir nuoseklią

muzikinio lavinimo programą, padeda išugdyti gerus vokalinius įgūdžius, sužadina šios

muzikinės veiklos interesą.

18

Ritmo pojūčio lavinimas. Vienas iš svarbiausių vaikų muzikinių gabumų – ritmo

pajautimas arba ritminė klausa – lavinama vaikams dainuojant, klausant muzikos,

muzikuojant. Tačiau norimo rezultato pasieksime tik kryptingomis ir nuosekliomis

pastangomis. Ritminės klausos lavinimas glaudžiai siejamas su muzikinio rašto pažinimu.

Tačiau, siekiant išlaikyti darbo nuoseklumą, pradiniame mokymo etape muzikinio ritmo

pajautimą ugdome iš klausos ir tik po to mokome muzikinio rašto.

Mokiniai pratinami suprasti ritmą per plojimą, spragsėjimą pirštais, šokius,

marširavimą, taip pat judesį dainuojant chore.Dažnai girdime apie papildomus muzikinio

lavinimo tikslus per judesį: motorinės koordinacijos vystymąsį , akies – rankos koordinaciją,

bendrumo ir bendradarbiavimo jausmą (Shehan , p. 355.).

Pradinių klasių mokinių suvokimas (ypač pirmokų, antrokų) glaudžiai susijęs su

veiksmais.Veiksminis aktyvumas – viena svarbiausių sėkmingo mokymo šiame amžiuje

sąlygų. Panaudoti judesį: plojimą, spragsėjimą, lingavimą, žingsniavimą vietoje nereikalauja

daug erdvės. Atlikti paprasčiausius judesius gali kiekvienas vaikas. Pastebime, kad vaikai

dažniausiai naudoja rankų ir kojų judesius. Nors užduotys dažnai ir žaidybinio pobūdžio, jos

tiesiogiai siejamos su ritmo pojūčio lavinimu. Vaikai mokomi ne tik pajusti, bet ir išreikšti

muzikinį pulsą.

Judėdami, šokdami, žingsniuodami vaikai spontaniškai reaguoja į muziką. Intuityvus,

nesąmoningas judesio impulsas ypač būdingas jaunesniojo amžiaus vaikams.Jis turi būti

puoselėjamas kaip unikali galimybė be žodžių, natūraliai, savitai išreikšti bei atspindėti

muziką. Improvizacija judesiu padės mokiniams ateityje suvokti melodinių, ritminių

improvizacijų principą. Improvizuojant pagal skirtingo charakterio, ritminio piešinio muziką,

patenkinami mokinių įvairūs bei skirtingi muzikiniai interesai.

C. Orfas rašė, kad pats dėkingiausias instrumentas yra mūsų kūnas. Pasitelkus vaikų

fantaziją, skambančiai muzikai galime pritaikyti judesių ritminį motyvą, kuris gali kisti,

kintant muzikai. Skambančių judesių pagalba galime kurti ir pakomentuoti vaizdingus

pasakojimus.

Carl Seashore teigia, kad suvokiant ritmą pasireiškia du pagrindiniai faktoriai:

instinktas grupuoti išgirstus garsus ir sugebėjimas juos atlikti tiksliu tempu ir akcentais.

Ritmo suvokimas apima visą organizmą, todėl tam reikalingi penki svarbiausi ir esminiai

sugebėjimai. Iš jų pirmieji yra laiko ir intensyvumo pojūčiai, atitinkantys dvi garso savybes,

kurios sudaro ritminę medžiagą. Trečias ir ketvirtas sugebėjimas yra girdėjimo

įsivaizdavimas ir tą garsinį reiškinį realizuojanti motorika. Penktas yra impulsas, skatinantis

suvokti tam tikrą reiškinį arba jį konkrečiai išreikšti. Šie pagrindiniai faktoriai sudaro ritmo

19

esmę. Kiti svarbūs faktoriai, tokie kaip žmogaus emocionalumo tipas ir temperamentas,

logika arba kūrybinė vaizduotė, yra glaudžiai susiję su ritminio audinio realizavimu.

Jaques – Dalcroze euritmikos technika – viena sėkmingiausių technikų, mokant

muzikos . Mokiniai prašomi judėti pagal improvizuotos muzikos ritmą ir tempą. Jie turi labai

greitai reaguoti į bet kokius muzikos pasikeitimus (Shehan , P. K. Movement in the Music

Education of children.-Indianapolis, Butler University , p. 357).

Tas, kuris nėra apdovanotas talentu jausti ritmą, aktyviai dalyvaudamas muzikinėje

veikloje, gali išsiugdyti ritmo pojūtį, kad gamtos ir meno ritmai jam netaptų svetimi.

Ritmo pojūtis yra, kaip smalsumo instinktas: jis kelia vieną nuostabą po kitos. Vienas

laiptelis, žengtas ritminio suvokimo link, tampa išeities tašku, iš kurio mes galime pasiekti

aukštesnius lygmenis, perspektyvą po perspektyvos.

Instrumentinis muzikavimas. Grojimas tiesiogiai atspindi vaikų poreikį muzikuoti,

vaikus pratina prie instrumentinės muzikos, savo spalvingumu ir įvairove suteikia jiems daug

gražių akimirkų. Kitas svarbus grojimo privalumas yra tai, kad jis įprasmina, meniškai

„įgarsina“ daugelį muzikos rašto žinių, savaip ugdo muzikinę vaizduotę, grojant galima

pasiekti didesnės muzikos atlikimo įvairovės ir išraiškingumo. Groti gali ir tie vaikai, kurie

dėl įvairių priežasčių silpnai dainuoja. Instrumentinis muzikavimas įgalina atlikti

sudėtingesnę muziką, negu patys vaikai gali padainuoti. Taigi instrumentinis muzikavimas,

aprėpdamas visas atlikėjiškos veiklos grandis, pakyla į aukštesnę bendravimo su muzika

pakopą (Švabovič, 2005, p. 68).

Pasak V. Krakauskaitės, muzikavimo tikslas – „uždegti kits kitą ir užsidegti,

įsigyventi, susižaisti, įsitraukti į bendrą kūrybą“ (1999).

Kaip jau minėjau, kalbant apie ritmo pojūtį, pradinių klasių mokinių suvokimas yra

glaudžiai susijęs su veiksmais. Veiksminis aktyvumas – viena svarbiausių sėkmingo mokymo

šiame amžiuje sąlygų. Todėl instrumentinis muzikavimas daugeliui vaikų labai patrauklus,

nes yra susijęs su judesiu (mušimu, pūtimu, dūdelių skylučių dangstymu ir kt.) bei garsą

skleidžiančiais objektais. Grojant įvairiais ritmo ir melodiniais instrumentais kompleksiškai

ugdomos visos muzikinės klausos briaunos, elementarieji muzikiniai gabumai.

Pedagoginiu požiūriu instrumentinis muzikavimas vertingas tuo, jog vaikai įgyja

galimybę kūrybiškai reikštis. Tai didina jų aktyvumą. Jie nori groti, jie grodami patiria didelį

džiaugsmą. Stiprėja jų interesas muzikuoti. Grodami vaikai mokosi operuoti muzikos kalbos

struktūromis (metroritmo, garsų aukštumo, dermės ir kt.). Instrumentai, kaip ir garsų

užrašymo simboliai, materializuoja muzikos garsus, tad muzikuojant pasiekiama mokymo

vaizdingumo.

20

Didelį dėmesį instrumentiniam muzikavimui skiria muzikinio ugdymo sistemų kūrėjai

Karlas Orfas ir Šinikis Siudzukis. Visame pasaulyje išpopuliarėjusios japonų smuiko

pedagogo Š. Siudzukio sistemos metodo esmė – „psichokalbinis vaiko lavinimas“. Vaikas

mokomas smuikuoti tais pačiais būdais, kaip ir kalbėti gimtąja kalba.

Pasaulinio garso vokiečių kompozitorius K. Orfas sukūrė muzikinio ugdymo sistemą,

kuri moko vaiką aktyviai muzikuoti: groti įvairiais muzikos instrumentais, dainuoti, šokti.

Pagrindinis pedagoginis principas – kūryba. Vaiko kūrybingumas ugdomas muzikuojant

elementariais instrumentais. K.Orfo ir jo bendradarbio K. Zakso sudaryti (atrinkti,

patobulinti) muzikos instrumentai pasižymi paprastumu, grojimo patogumu, jie nereikalauja

sudėtingos grojimo technikos. Jie gerai dera su rankų, kūno judesiais ir su dainavimu. Šią K.

Orfo genialiai sumanytą sistemą naudoja ir mūsų šalies muzikos pedagogai, ją išradingai

priderindami prie mūsų krašto tradicijų, panaudodami liaudies melodijas ir papildomus

instrumentus.

Muzikos vadovėlių autorius E. Velička pirmąja instrumentų grupe, naudojama

pradinės mokyklos muzikos pamokose, išskiria skambančių kūno judesių grupę, kurią jau

šiek tiek analizavome, kalbėdami apie ritmo pojūčio ugdymą.

Antrąją grupę sudaro natūralūs instrumentai: pagaliukai, akmenukai, vanduo,

popierius, buteliai, įvairios dėžutės ir kt. Šiais instrumentais galime atlikti įvairių garsinių

eksperimentų, improvizuoti.

Trečioji instrumentų grupė – ritminiai mušamieji: lazdelės, tambūrinas, būgnelis,

trikampis, maraka, kastanjetės, žvangutis, medinukas, varpeliai, lėkštutės. Šiais instrumentais

galime kolektyviai improvizuoti, ostinato ritmu pritarti dainelėms, skaityti ritminius pratimus.

Ketvirtajai muzikos instrumentų grupei priskiriame melodinius instrumentus. Tai

ksilofonas, mokyklinė šešių skylučių dūdelė, blokfleita, kanklės, smuikas.

Blokinė fleita – tai instrumentas, kuriuo muzikuoti gali visi – nuo vaikų iki

suaugusiųjų. Mokiniai, lankantys sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas, turi galimybę groti

fleitomis pagal Hamburgo Yamaha Muzikos akademijos specialistų parengtą programą

„Fleitų garsai“. Dėl blokinės fleitos universalumo ir šiuolaikiškos mokymo medžiagos,

vaikams yra linksma ir smagu muzikuoti. Parenkant mokomąją medžiagą, atsižvelgiama į

mokinių norus, poreikius ir interesus. Grojimas blokinėmis fleitomis visada turi keletą tikslų:

išmokti suvokti muziką, išmokti groti instrumentu, įgyti žinių, išmokti dirbti, bendrauti

grupėje. Grojimas pagyvina pamoką, vaikai patiria didžiulį malonumą ir džiaugsmą.

Vida Krakauskaitė savo knygelėje „Muzika mažiesiems“ rašo, kad puikių ritminių

instrumentų gali pasigaminti patys vaikai, naudodami įvairiausias dėžutes , pripildydami jas

21

visokių akmenėlių, kriauklelių, smėlio ir kt. Instrumentų gamyba – kūrybinis procesas, į kurį

įtraukiami visi šeimos nariai.

Ritminiai instrumentai yra labiausiai prieinami jaunesnio mokyklinio amžiaus

vaikams, nes vaikai gali jais eksperimentuoti ar improvizuoti, mokytis pasirinkti muzikos

išraiškos priemones savo sumanymams įgyvendinti. Ritminiai instrumentai gali būti puiki

muzikos priemonė, padedanti ugdyti ritmo pajautimą, garso tembro tyrinėjimą, ieškoti

įvairesnių jo išgavimo būdų, kurti įvairias nuotaikas ir pan.

Atsižvelgiant į mokinių amžių, gebėjimus, norus, instrumentinis muzikavimas turi

būti efektyviai naudojams pradinės mokyklos muzikos pamokose. Sužadinę muzikavimo

interesą, išugdę instrumentinio muzikavimo įgūdžius, galėsime sėkmingai tęsti šią veiklą

tolesniame muzikos pažinimo etape.

Muzikos instrumentų kūrybiškas naudojimas ugdymo procese padeda išlaikyti

tautinio muzikavimo tradicijas, skatina aktyvumą, išradingumą. Liaudies ir kitų muzikos

instrumentų kūrybiškas taikymas pamokose leidžia tikėtis, kad šiuolaikiniame pasaulyje

užteks vietos liaudies dainai ir muzikai.

Muzikos klausymas. Muzikos reikšmingumą vaiko gyvenime atskleidžia paskutiniai

E. Gordono tyrimai. Kaip vaikai gali suprasti garsus, kuriuos mes vadiname muzika? Ką jie

girdi, kai atidžiai klausosi muzikos ir supranta ją?

Muzikinis lavinimas nėra tik tiems vaikams, kurie ruošiasi tapti profesionaliais

muzikantais. Svarbu, kad vaikas girdėtų muziką ir pasiilgtų kažko labai nuostabaus. Kuo jis

giliau supras muziką, tuo labiau ją vertins, nes vertinimas tai nėra žinojimas apie muziką, o

pačios muzikos suvokimas.

Muzika, kaip kalba. Kai klausomės kieno nors šnekos, visų pirma išgirstame balso

skambėjimą, o kai įsiklausome (klausymas ir mąstymas tuo pačiu metu), tai girdimiems

garsams suteikiame prasmę. Tai padarome balso garsus jungdami į žodžius, frazes ir sakinius.

Kuo daugiau klausomės kalbos, kuo daugiau išmokstame žodžių, tuo geriau girdimiems

garsams galime „suteikti prasmę“. Tas pat ir su muzika. Skirtumas tik tas, kad muzikoje

naudojami toniniai ir ritminiai dariniai, tuo tarpu kalboje – tonai. Kuo daugiau vaikas klausosi

muzikos ir iš patirties žino daug toninių ir ritminių darinių, tuo gilesnę prasmę galės suteikti

muzikai.Jeigu vaikas ir supranta muziką, nėra garantijos, kad pamėgs ją. Tačiau kuo giliau

vaikas suvokia muziką, tuo daugiau vilties, kad ją pamėgs. Bet jeigu vaikai ir nesupranta

muzikos, jiems gali patikti tiesiog jos klausytis. O kai pomėgis ir supratimas sueina draugėn,

tai rezultatas būna muzikos vertinimas. Vertinimas yra supratimo ir pomėgio derinys. Kai

muzikos reikšmė suprantama, tada ir muzikos vertė tampa akivaizdi. Vaikai pritaiko muziką

22

praktiškai ir susilieja su ja visam gyvenimui. Klausantis muzikos ugdomas muzikinis skonis –

muzikos kaip grožio fenomeno įvertinimo jausmas. Jis, kaip jausmas liudija apie muzikinio

mąstymo brandumą; galima sakyti, kad tai – muzikinio mąstymo estetinis kriterijus. Muzikos

šedevrų, įskaitant, žinoma, ir liaudies dainą, audicinis pažinimas bei atlikimas tinkamu laiku

– viena pačių svarbiausių sąlygų formuoti gerą muzikinį skonį. Tai reikia daryti ankstyvosios

vaikystės ir pradinės mokyklos laikotarpyje. Taip šugdysime išprususį klausytoją, ir

vertintoją, nes rimtoji muzika, didieji klasikos ir šiuolaikinės muzikos opusai reikalauja

specialaus pasirengimo. Pasak E. Gordono, reikia, kad mus suptų aplinka, kuri ugdo muzikos

supratimą. Jeigu žmonės koncerte tik emocionaliai reaguoja į tembrą, dinamiką, skirtingas

orkestro spalvas – tai puiku, tačiau norint suvokti muzikos prasmę, reikia būti tam pasirengus.

A. Navickas, nagrinėdamas muzikos kūrinio ugdomąsias ir integracines galimybes,

pateikia metodus, kurie atskleidžia muzikos suvokimo galimybes, pasitelkiamas kryptingai ir

netiesmukai aktualiam pilietiškumui bei tautiškumui ugdyti. Muzikos klausymo užduotis,

kaip abstraktus, tačiau lygiai taip pat asmeninių išgyvenimų kupinas procesas, dažniausiai

žymi nagrinėjamos situacijos eigos lūžį ir taip pat padeda spręsti ugdomosios veiklos

nuostatoje užmegztą intrigą bei nulemia tolesnę jos eigą, tačiau drauge nepastebimai,

netiesmukai diskusijų metu dalyvauja formuojant estetines, etines, dorines vertybes (2007).

Pagrindiniai muzikos klausymo įpročiai gali būti išvystyti iki atitinkamo lygmens bet

kuriame mokinyje (Slosar , 1998, p. 17-20 September).

Galima daryti išvadą, kad muzikinio ugdymo visumai lemiamą reikšmę turi muzikos

klausymasis. Ji, palydima, pastiprinama muzikos atlikimu, kūryba, sparčiai ir efektyviai ugdo

gerą muzikinį skonį, tobulina muzikinio mąstymo sugebėjimus. Todėl ypatingai svarbu

pradinėje mokykloje sužadinti ir išugdyti muzikos klausymo interesą.

Kūryba. Ugdant muzikinio mąstymo gebėjimus, daug reikšmės teiktina kūrybai.

Kūryba – tai žmogaus esmės reiškimasis, jo gyvybingumas (Rogers, 1992). Išmokti meninės

kūrybos, kaip išmokoma uždavinių sprendimo, neįmanoma, tačiau ugdytojas gali padėti ir

puoselėti jų pasireiškimą ir plėtotę. Svarbiausias kūrybiškumo pasireiškimo požymis –

gebėjimas nestereotipiškai mąstyti ir veikti. Klausantis muzikos tai pasireiškia vertinimais,

vaizdžiomis metaforomis (metaforos – svarbus muzikinio ir bendrojo mąstymo bruožas);

atliekant muziką, savitumas pasireiškia jautriu interpretavimu.

Kūrybinė veikla skatinama jau vien todėl, kad vaikai, ką nors sukūrę patys, būna labai

laimingi. Nuostabu ir tai, kad jie tampa neįtikėtinai jautrūs ir kritiški klausytojai. Kurdami

mokiniai perpranta formos, faktūros, dinamikos reiškinius, kaip priemones, būtinas kūrimui.

23

Atlikdami savo sukurtus kūrinėlius (ritminius, melodinius) mokiniai dar labiau pajus

muzikinės kalbos specifiką ir suvoks interpretacijos reikšmę.

Pasak C. Rogers, žmogaus kūrybiškumą lemia įgimtas troškimas realizuoti savo

poreikį kurti.„Funkcinis pasitenkinimas, kurį patiria vaikai per kūrybinę veiklą, jau

savaime yra reikšmingas, nes, kaip ir bet kurio kito darbo, viena iš sėkmės sąlygų yra

suinteresuotas kryptingas, aktyvus veiksmas“. Profesorius P. Hauwe yra pasakęs, jog

„mažam vaikui jo paties sukurta ir atlikta keturių taktų, dviejų garsų melodija psichologiškai

gali būti tolygi brandaus muzikanto atliekamai Beethoveno Devintajai simfonijai“.

Kūrybiškumas muzikoje, formos ir metodai , mokant tradicinės muzikos turi būti

taikomi taip, kad mokinio kūrybinis potencialas būtų maksimaliai panaudotas.Muzikinių

gebėjimų vystymuisi reikia sutelkti visą mokinio kūrybinį potencialą (Slosar, 1998, 17-20

September).

1.3. Muzikinių interesų skatinimas realizuojant mokinių muzikinę veiklą

popamokinėje ir koncertinėje veikloje

L. Navickienė, kuri remiasi humanistinio ugdymo koncepcija, išskiria ugdymo

principus, kurie sudaro sąlygas mokinio savirealizacijai:

- žmogus turi natūralias galimybes mokytis ir tinkamos sąlygos palaiko tą įgimtą

siekimą atrasti ir sužinoti. Mokiniui būdingas saviraiškos poreikis;

- mokinys prasmingai mokosi tada, kai suvokia, kad dalykinė medžiaga susijusi su jo

asmeniniais tikslais. Gebėdamas aiškiai ir tiksliai imituoti norimą būseną, ugdytinis nori

pažinti save ir savo saviraiškos ypatumus, o pažinęs - jaučia naudą.

- geriausiai įsisąmoninamos paties mokinio siekiamos žinios ir tos, kurios įtraukia ne

tik jo intelektą, bet ir visą ugdytinio asmenybę (Navickienė L., 2005).

Popamokinė veikla. S. Liausa teigia, kad „švietimo ir mokslo ministerijos užsakyto

tyrimo rezultatai patvirtina popamokinės veiklos svarbą socializacijos kontekste. Vyraujantys

motyvai, skatinantys mokinius dalyvauti popamokinėje veikloje, susiję su mokinių saviraiška

per gabumų ir interesų realizavimą“ (2005, p. 6 – 9).Mokiniams reikia išreikšti save (Simon -

Bierenbam ).Dainavimo, improvizacijos tikslas – padrąsinti asmeninę išraišką (Daily News

Tribune, 2008, 17 January ).

24

J. Vilienė, kalbėdama apie popamokinį ugdymą teigia, kad „tinkamas popamokinio

ugdymo organizavimas – vieta, kur gali skleistis mokinių gabumai, polinkiai ir interesai“

(2005, p. 38). Mokinių interesų sklaidos skatinimas muzikiniame ugdyme yra vienas

svarbiausias mokinių ugdymo, remiantis popamokine muzikine veikla, veiksnys.

Sustiprintą muzikinį ugdymą papildo kokybiška, įvairi popamokinė veikla. Čia

mokiniai gali plėsti savo muzikinių interesų ratą. Tie mokiniai, kurie nori dainuoti, renkasi

veiklą, susijusią su vokalo lavinimu: solinį dainavimą,vokalinį ansamblį, berniukai – chorą.

„Chorinė veikla padeda vaikams išaugti padoriais, pilnaverčiais žmonėmis, turinčiais plačius

kultūrinius interesus. Repertuaras ir atlikimas auklėja vaikus. Mes formuojame poreikį

dainuoti ir jausti malonumą, nebūtinai ugdydami muzikos profesionalus“- taip klabėjo

muzikos mokytojas Hermanas Perelšteinas. Jis dėstė savo mintis apie vaiko tikrą

susidomėjimą, norą būti chore, žinoti kolektyvo planus, dėl kurių verta stengtis gerai

dainuoti. Chorvedžio tikslas:

- išugdyti mąstantį choristą atlikėją, turintį poreikį dainuoti ir baigus mokyklą;

- išugdyti mąstantį koncertų ir teatrų klausytoją ir lankytoją (pagal Ireną Stanevičienę

2005, p. 63).

Išskirti berniukų choro užsiėmimus dar verta dėl prevencinės veiklos. Dainavimas

chore - geriausia prevencija narkomanijai ir nusikalstamumui stabdyti. Tai liudija berniukų

choro dalyvavimas kasmetiniame festivalyje – akcijoje „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir

narkomaniją“. Siekiama sužadinti, išugdyti dainavimo interesą, atitraukiant berniukus nuo

gatvės, kiemo, draugų įtakos. . Liausa teigia, kad dėl demokratinių pokyčių atsirado naujų

galimybių politinei, ekonominei, kultūrinei jaunimo saviraiškai, bet tuo pat metu įvyko

vertybių dezorientacija, išplito socialinės negerovės – smurtas, nusikalstamumas,

priklausomybių ligos. (2005, p. 7 -8). Todėl pradėta kalbėti apie vaikų užimtumą menine

veikla, kaip prevencinę formą. Kryptingas vaikų užimtumas pradinėje mokykloje yra vienas

iš efektyviausių būdų spręsti smurto, nusikalstamumo, priklausomybių problemas.

Kaip teigia R. Pečeliūnas, visa mokinių popamokinė muzikinė veikla turi būti

auklėjamoji. Ji bus efektyvi tuo atveju, jei mokiniai aktyviai joje dalyvaus, jei bus sudarytos

palankios sąlygos užmojams plėtoti. Didelę reikšmę turi psichologinis klimatas, kuris

emocionaliai atspindi asmeninius ir dalykinius kolektyvo narių tarpusavio santykius, jų

vertybinę orientaciją, moralines normas ir interesus (2003, p. 25). Bendraujant su

bendraamžiais, galima sakyti ir su bendraminčiais, kadangi visus kolektyvo narius sieja

bendras tikslas – muzikinė veikla, ugdomas bendravimo interesas.

25

Norintiems save tobulinti instrumentinėje veikloje, yra galimybė gilinti žinias ir

įgūdžius pagal minėtą programą „Fleitų garsai“.Lankantys šiuos užsiėmimus mokiniai turi

galimybę savo interesus instrumentiniam muzikavimui plėtoti ir gilinti. Repertuaro įvairovė,

šiuolaikiškumas, kūrinių tobulinimas, koncertinė veikla – visa tai aktyvina mokinius domėtis

šia veikla. Kiekvienas mokinys įgauna plačius ir solidžius grojimo technikos pagrindus,

kurie labai svarbūs bet kokiam tolesniam tobulėjimui muzikos srityje. Tai gan nauja muzikos

mokymo priemonė, kurios svarbiausias tikslas – patirti malonumą grojant. Muzikos

pedagogas A. Piličiauskas strateginiam meno pedagogikos tikslui ir jo taktiniams

uždaviniams įgyvendinti siūlo sėkmingo ugdymo formulę: SU—R+N+M. R – tai gebėjimas

realizuoti, N – nauda, M – malonumas (Piličiauskas, 1999). Tokia muzikinė veikla, kuri

patenkina visus formulėje minėtus reikalavimus, formuoja proceso dalyvio teigiamą nuostatą

į muziką, ugdo ir plėtoja muzikinius interesus.

Kunigas A. Saulaitis, kalbėdamas apie popamokinį ugdymą, teigia, kad čia yra svarbu

ne tik metodika, bet ir erdvė. Labai svarbu užimtumo kokybė. Jis pabrėžia, kad

„šiuolaikinėje visuomenėje itin svarbu kompetencijos, padedančios puoselėti laisvą ir

kūrybišką mąstymą, veiklumą bei savarankiškumą, padedančios jaunam žmogui kūrybiškai

panaudoti turimas žinias ir gebėjimus bei rasti savo vietą gyvenime“ (pagal Rimgailienę,

2006).

Apibendrinant galima teigti, kad tinkamai ir kvalifikuotai organizuota popamokinė

veikla plėtoja mokinių muzikinius interesus ir tenkina jų saviraiškos poreikius. Popamokinės

muzikinės veiklos organizavimo paskirtis yra augančio žmogaus kūrybiškas ir kryptingas

ugdymas, kuris leidžia fizinę ir dvasinę energiją realizuoti konstruktyviai. S. Kregždė teigia,

kad „interesas yra stimulas, sukeliąs atrenkamąjį aktyvumą atitinkamų objektyvios tikrovės

sričių (veiklos) atžvilgiu“. Tam, kad iš objektyvios tikrovės sričių mokiniai atsirinktų

asmenybės tapsmo atžvilgiu jiems reikšmingiausius objektus, reikia, jog ir pamokinė, ir

popamokinė veikla remtųsi mokinių poreikiais ir interesais (pagal Dzenuškaitę, 1991, p. 70).

Koncertinė veikla. Z. Rinkevičius teigia, kad muzikos mokymas būna rezultatyvus,

jeigu orientuojamas į aukštus meninius idealus ir kartu glaudžiai susietas su socialine tikrove

(2002, p. 117). Saviraiškos siekiantis mokinys aktyviai dalyvauja koncertinėje veikloje,

įprasmindamas tai, ką supranta ir žino.

Mokiniai, lankantys sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas, turi daugiau galimybių

saviraiškai ir savisklaidai. J. Kievišas teigia, jog „tik saviraiškos patirties pagrindu mokinys,

tapęs suaugusiuoju, ir toliau save tobulina“(1997). Todėl meninė saviraiška – svarbi

asmenybės saviugdos sudedamoji dalis.

26

Koncertuodami savo mokyklos, miesto, respublikiniuose renginiuose mokiniai

išbando savo jėgas ir turi progą girdėti savo draugų, bendraamžių atliekamus kūrinius.

Atsakomybė už bendrą rezultatą, noras pasirodyti kuo geriau, gražiai atliti kūrinius – tai

kriterijai, būdingi kiekvienai meninei koncertinei veiklai.

Koncertinė veikla – tai bendra mokinių ir mokytojų kūrybinė veikla, kai stiprėja vaikų

draugystė, formuojasi atsakomybės jausmas. Vaikų interesas šiai veiklai atsiskleidžia dideliu

noru koncertuoti, savo muzikinius pasiekimus pademonstruoti savo tėvams, draugams.

Koncertai, buvimas scenoje moko mokinius savitvardos, ugdo savigarbą, atsakomybę,

komunikabilumą. Muzikuojant kolektyvuose, mokiniai nepatiria nesėkmes lydinčio streso,

nes muzikuojant kolektyve pavienės nesėkmės nėra taip pastebimos. Ilgainiui koncertuojant,

stiprėja mokinių pasitikėjimo savimi jausmas, savitvarda. Ugdoma sceninė kultūra.

Muzikinis interesas, kai mokiniai savo įgytas žinias ir įgūdžius siekia kryptingai

panaudoti kokiame nors mokyklos ar klasės renginyje, priskiriamas optimaliam interesų

lygiui (Mikoliūnienė).

1.4. Muzikos mokytojo vaidmuo formuojant vaiko muzikinius interesus

J. Laužikas, kalbėdamas apie mokytojo asmenybę, teigia, kad mokytojo kultūros

rodiklis – pasaulėžiūros aiškumas, amžinųjų vertybių derinimas su asmens ir tautos interesais.

Be sugebėjimo mokyti vaikus, juos mylėti, mokėjimo bendrauti, mokytojas privalo turėti

kūrybišką charakterį, nes jo pareiga itin atsakinga – „padėti dvasiniam žmogaus gimimui“

(pagal R. Vaivadą 2003, p. 80).

Viskas prasideda nuo mokytojo... Kaip jis sugeba mokinius sudominti, uždegti, taip

vertinama ir pati muzika. Mokinių nuostatų, interesų formavimuisi vienai ar kitai muzikinei

veiklai didelę įtaką daro vėlgi mokytojas. Be mokytojo pagalbos neįmanoma išskleisti visų

prigimties suteiktų galių. Tačiau kiekvienas mokinys yra dvasinga, protinga, ir sociali būtybė,

kuri turi savas sąmoningo mokymosi prielaidas, poreikius, motyvus ir interesus. Todėl

mokytojui kaskart svarbu ieškoti būdų, kaip įtraukti mokinius į mokymąsi, nepamirštant, kad

pamoka – tai bendra mokytojo ir mokinių veikla siekiant užsibrėžto tikslo (Gudelis,

Rinkevičius, 1993, p. 5-7).

Mokytojui turėtų būti aktualu suprasti auklėtinių požiūrį į muzikos dalyką, jam derėtų

žinoti, kaip pagelbėti mokiniams kebliose pedagoginėse situacijose, padėti jiems tobulėti

pamokose ir nepamokinėje veikloje. Savo ruožtu ugdytiniai turėtų aiškiai suprasti pedagogo

geranoriškumą, jo nesavanaudišką siekį visur ir visada padėti mokiniui. Mokytojui niekada

27

negalima parodyti nepasitenkinimo mažiau gabiais mokiniais. Tai nėra lengva, nes, kaip gerai

žinome, ne visi mokiniai yra gabūs muzikai. Pedagoginis optimizmas, tikėjimas vaiku –

vienas iš svarbiausių, gražiausių mokytojo etinių bruožų. Juo remdamiesi mokytojai geba

padėti savo auklėtiniams pamilti ir pažinti muziką (Butkienė, Kepalaitė, 1996, p. 55).

Yra žinoma, kad muzikos pamokos pradinėje mokykloje dažnai yra vaikų

nemėgiamos. Priežastis ta, kad jų nemėgsta patys mokytojai. Tenka daryti išvadą, kad

mokytojai nemėgsta ir pačios muzikos, kurios turėtų išmokyti,. Tyrimai liudija, kad muziką

pradinėse klasėse dėsto apie 50 proc. mokytojų, neturinčių net elementaraus muzikinio

išsilavinimo. Tyrimų rezultatai (Velička (1995), Jautakytė (1998)) rodo, kad mokytojai

labiausiai susirūpinę tuo, jog stokoja muzikos teorijos ir mokymo metodikos žinių bei

įgūdžių. Dažniausiai jie nesusimąsto, kad stokoja muzikos išmanymo ir noro bei gebėjimų

mokyti pamėgti, pažinti šį meną. Pastovų ir gilų muzikinį interesą turi turėti pats mokytojas,

kad galėtų jį perduoti ir sužadinti savo ugdytiniams (pagal Rinkevičių, Rinkevičienę, 2006).

V. Krakauskaitė savo bendrosiose pastabose teigia, kad pradinių klasių muzikos

mokytojams tenka labai atsakinga užduotis – „išjudinti muzikinius gabumus, kurių turi visi

vaikai, įžiebti jiems muzikos meilės kibirkštėlę, kuri kaskart stiprėtų, teiktų kūrybinio

džiaugsmo. Kuo anksčiau vaikas tai patirs, kuo greičiau pajaus muzikos grožį, tuo veržliau

atsiskleis jo gerosios dvasinės vertybės, tuo sėkmingiau bręs kaip tauri asmenybė“(1995, p.

4). Muzika, kaip ir kiekvienas kitas dalykas turi pradžią – atramos tašką. Kada, kaip ir kokių

suteiksime vaikams pirmųjų žinių, ar išmokysime jomis naudotis, ar sužadinsime norą

domėtis vienu ar kitu dalyku, visa tai nulemia jaunų asmenybių brendimą, pasirengimą

kūribingam aktyviam darbui (Krakauskaitė, 1995, p. 3).

Etninių vertybių ugdymą, intereso sužadinimą lietuvių liaudies dainoms taip pat lemia

mokytojo motyvacija, profesinis pasirengimas, pačio mokytojo interesas, liaudies dainų

atlikimo patrauklumas. Mokytojams reikia savo pavyzdžiu, pasitelkiant muzikinio ugdymo

programas (V. Krakauskaitės, E. Veličkos) išugdyti pradinių klasių mokinių teigiamą

nuostatą į etninę muziką (Šiuipytė,2007, p. 28).

Atlikta daug įvairių tyrimų, kuriuose mokinių paprašyta pateikti (eilės tvarka pagal

svarbą) savybes, apibūdinančias gerą muzikos mokytoją. Taigi jis turėtų būti:

- puikus dalyko žinovas;

- turtingo vidinio pasaulio, iniciatyvus, teisingas;

- gerai suprantantis mokinių poreikius, jautriai reaguojantis į mokinių problemas,

sugebantis lengvai ir neformaliai bendrauti;

- turintis gerus muzikinius duomenis (gerai grojantis vienu ar keliais instrumentais,

turintis gražų balsą, gerą muzikinę klausą);

28

- sugebantis pasiekti akivaizdžių darbo rezultatų.

Geri meninių disciplinų mokytojai paprastai būna išradingi. Jie nepasikliauja vien

metodika ir nuorodomis, bet remdamiesi jomis nuolat gilina savo patirtį. Geras menų

dėstytojas ne tas, kuris tiesiog stebina savo enciklopedinėmis žiniomis, bet kuris sugeba

įžiebti meilę grožiui ir menui, muzikos pomėgį. Jis nedaro vaiko būsimu „specialistu“,

„būsimu menininku“, o tiesiog atveria jam grožio, darnos, harmonijos pasaulį ir parodo jo

prasmingumą. Toks mokytojas nepažeidžia vaiko sielos, o ugdo tą sielą kaip stropus

sodininkas – naują vaismedį (Gaižutis, 1997, p. 5).

Mokytojų domėjimasis meniniu gyvenimu, kultūros naujovėmis, pagarba žmogaus

estetiniam skoniui ir grožiui, savaime skatina ir moksleivių žingeidumą .

Dar viena labai svarbi muzikos mokytojo savybė – kūrybiškumas. Tikriausiai

sutiksime su nuostata, jog bene didžiausią įtaką mokinių kūrybiškumui daro mokytojo

asmenybė bei jo darbo stilius. Tad kokį mokytoją galėtume vadinti kūrybišku? Kūrybišką

mokytoją galėtume apibūdinti ne kaip konformistiškai patenkintą esama padėtimi, bet nuolat

apmąstantį savo buvusias vertybes bei įsitikinimus, mokymo bei mokymosi normas, jas

papildantį informacija ir idėjomis iš aplinkos. Tokį mokytoją galėtume apibūdinti ir kaip

aktyvią bei iniciatyvią asmenybę, savo užsidegimu, artistiškumu, žaismės jausmu rodančią

darbo ir santykių su aplinka pavyzdį (Girdzijauskianė, 1997, p. 6-9).

M. Slosar teigia, kad mokytojas privalo pats būti kūrybingas, išsilavinęs. Jis turi

naudoti atitinkamus metodus, kad vaikai galėtų vystyti savo muzikinius gebėjimus, įgūdžius,

mokytis kurti (Slosar, 1998 p. 17 – 20).

Muzikos mokytojui keliama daug reikalavimų., kurie grindžiami pedagoginiu

pašaukimu. Pedagoginį pašaukimą L. Jovaiša apibūdina kaip motyvacinių, potencialių ir

charakterologinių asmenybės bruožų derinį, galintį rinktis ugdymo darbą, jausti

pasitenkinimą savo darbo rezultatais ir gyvenimo prasme. Todėl pedagoginį darbą dirbti be

pašaukimo yra neetiška savo ir kitų atžvilgiu. Ugdytojas turi būti turiningu žmogumi. Jis

tokiu tampa, kai poreikis dvasinėms vertybėms dominuoja jo veiklos motyvacijose. Muzikos

mokytojo dvasinis turiningumas pasiekiamas nuo pat rūpinimosi šia profesija pradžios,

nuolat domintis socialinėmis vertybėmis (1994).

Mokytojas turi išsiugdyti pedagogines kompetencijas. B. Bitinas akcentuoja, kad

„kompetencija – tai, kas sąlygoja gebėjimų įgytą išsilavinimą ir patirtį pritaikyti konkrečiai

gyvenimo problemai spręsti“ (2000). Svarbu, kad mokytojas sugebėtų ne tik kokybiškai dirbti

pamokoje, bet ir kokybiškai reikštis socialinėje aplinkoje.

Aukštus reikalavimus meninio ugdymo pedagogui kelia J. Kievišas. Jo teigimu,

„vaikas yra pedagoginio proceso subjektas, mokytojo partneris pamokoje. Todėl visas

29

bendrasis ugdymas yra orientuotas į vaiką, jaunuolį, jaunuolę, jų poreikius ir gebėjimus“

(2000).

J. Kievišo, R. Gaučaitės knygoje „Vaiko veikla meninio ugdymo procese“

konstatuojama, kad šiuolaikinės pedagogikos ieškojimai rodo, jog pedagoginiame procese

galima tenkinti vaiko interesus, poreikius kartu perteikiant žinias, vertybių sistemą bei

išsaugojant sąlygas savirealizacijai. Tik reikia suvokti vaiko individualios kultūros ypatybes

ir sudaryti sąlygas jai reikštis aktualia veikla. Mokyklos, visuomenės demokratizavimo bei

humanizavimo tikslai skatina atsigręžti į asmenybę, mokinio interesų, poreikių tenkinimą.

Tačiau praktikoje neretai pritrūkstama pedagoginės išminties ir keliami suaugusiųjų samprata

grindžiami poveikio siekiai, atitinkamos veiklos tobulinimo uždaviniai. Kartu suyra ir

minimą humanistinį požiūrį deklaruojanti pedagoginio poveikio sistema, o procesas įgauna

autoritarinį pobūdį (2000, p. 20-21).

Atitrūkimas nuo vaiko interesų, jam aktualios veiklos, turimos savirealizacijos

patirties meniniam ugdymui reiškia katastrofą, nes tokiu atveju šios disciplinos praranda savo

esmę bei paskirtį – materializuojant vaiko vidinį pasaulį, vertybių sistema veikti šio pasaulio

kaitą. Reikšminga tai, kad dvasinių vertybių aktualizavimas veikla bei žinių kokybe

nemenkina tos veiklos aktualumo vaikui. Priešingai, tai konkretina jo motyvaciją, veiklos

prasmę, didina jai interesą. Tik, suprantama, vertybių aktualizavimas turi atitikti vaiko

pasaulėjautą, sampratą, emocinę brandą. Be to, kaip minėta, būtent veikimas o ne rezultatas

yra vaikui svarbiausia. Tai sutampa su meninės savirealizacijos esme. Vadinasi, įtvirtinti šią

patirtį, grindžiamą dėmesiu prasmei, vertybėms, aktualu ne tik vaiko savirealizacijos, bet ir

meninio ugdymo požiūriu. Kartu galima teigti, kad vaiko interesą veiklai veikia jos turinys,

vadinasi, pačios veiklos prasmė, jos realizavimas, o ne žinių įvairovė, jų kiekis.

Ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo laikotarpis asmenybės brandos procese

pakankamai ilgas. Tačiau tiek pedagoginio poveikio rezultatai, tiek trūkumai pasirodo

negreitai, dažnai tada, kai jiems taisyti, koreguoti nebėra nei laiko, nei sąlygų. Todėl taip

svarbu nuo pat pradžių garantuoti vaiko kultūros, jo veiklos kokybę, kuri būtų aktuali ir

meninio ugdymo požiūriu.( Kievišas, Gaučaitė, 2000, p.34).

Z. Rinkevičaus, R. Rinkevičienės knygoje rašoma, jog reikalinga kurti tokią muzikinio

ugdymo sistemą, kuri būtų paremta muzikos grožiu ir prasmingumu, o mokymo procesas

būtų ugdytiniams patrauklus ir geidžiamas meninis – dvasinis procesas. Jis jokiu būdu

nešalintų žinojimo, įgūdžių, kūrybos, protingumo, bet prie jų eitų iš poreikio gerai muzikai,

iš asmenybės nuoširdaus ir protingo žodžio, pagarbaus ir žmoniško bendravimo. Vaikui

reikalingas asmeninis santykis su ugdytoju. Jo stokodamas vaikas daug praranda dvasiniu

požiūriu. Mokykloje mokinys turi turėti galimybių patirti (išgyventi, įsisąmoninti) muzikos

30

poveikį, kai mokytojas asmeniškai su juo bendrauja, išklauso mokinį, kartu su juo gilinasi į

muziką ir su ja susijusią dvasinę ir socialinę tikrovę (2006, p. 207, p. 210).

Apibendrinant autorių mintis apie mokytojo vaidmenį, galiu teigti, jog didelę reikšmę

ugdant vaiko muzikinius interesus turi dėstančiojo muzikos mokytojo interesas muzikai, jo

kompetencija, profesinis pasirengimas ir netgi patrauklumas asmeninėmis savybėmis. Ugdant

vaikus pagal sustiprinto muzikinio ugdymo programą, ypatingai daug laiko mokiniai

praleidžia bendraudami su mokytoju. Tik mokėjimas sudominti, patraukti dėstomuoju dalyku,

metodų įvairove ir savo asmenybe gali sužadinti mokiniuose interesą muzikai. Mokytojo

asmenybės svarbą, mokant muzikos, pabrėžia ir mokslininkai A. Piličiauskas, S. Jareckaitė,

Z. Rinkevičius, D. Strakšienė.

Anot L. Jovaišos, „ugdytojo vaidmuo yra toks didelis, kad be jo negalima įsivaizduoti

brandžios asmenybės tapsmo“ (2001, p. 60).

31

2. MUZIKINIŲ INTERESŲ PLĖTOJIMO, NAUDOJANT SUSTIPRINTO MUZIKINIO UGDYMO PROGRAMĄ, TYRIMAS

2.1. Empirinio tyrimo metodika ir organizavimas

Siekiant atskleisti mokinių muzikinių interesų ugdymo ypatumus, naudojant

sustiprinto muzikinio ugdymo programą, buvo atlikta anketinė apklausa. Apklausoje

dalyvavo Prienų Nemuno pradinės mokyklos, kurioje vykdomas kryptingas (sustiprintas)

muzikinis ugdymas, 2 – 4 klasių mokiniai. Iš viso buvo apklaustas 181 mokinys. Iš jų 127

mokiniai lankantys sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas ir 54 mokiniai, kurie nebuvo

pasirinkę sustiprinto muzikinio ugdymo.

1 lentelė

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klasę

Ar lankai sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas?

KLASĖ

TAIP NE

Iš viso

N 48 12 60

2 % 80 % 20 % 100 %

N 34 24 58

3 % 58,6 % 41,4 % 100 %

N 45 18 63

4 % 71,4 % 28,6 % 100 %

Siekiant atskleisti, kokią įtaką tolimesniam interesų vystymuisi turėjo sustiprintas

muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje, buvo atliktas interviu Prienų „Žiburio“

gimnazijoje.Į pateiktus klausimus atsakė 6 moksleiviai, besimokantys 2 – 4 gimnazijos

klasėse. Jie visi mokėsi Prienų Nemuno pradinėje mokykloje ir lankė sustiprinto muzikinio

ugdymo pamokas.

Tyrimo metodai:

- Mokinių anketinė apklausa;

- Struktūruotas interviu;

- Lyginamoji analizė.

32

Tyrimo organizavimas. Siekiant išsiaiškinti, kaip sustiprintas muzikinis ugdymas

pradinėje mokykloje veikia mokinių muzikinius interesus, remiantis teorinės literatūros

analize, buvo parengta anketa pradinių klasių mokiniams (žr. 1 priedą). Anketoje pateikta 17

uždaro ir atviro tipo klausimų. Anketos klausimai skirti sužinoti, kaip muzikinius interesus

aktyvina sustiprintas muzikinis ugdymas, kaip pasiskirstę muzikiniai interesai mokinių, kurie

lanko sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas ir nelankančiųjų. Siekiant palyginti šių dviejų

grupių interesus, jų pasiskirstymą muzikinės veiklos srityse, pateikti klausimai

atskleidžiantys jų norus, poreikius ižsiimti muzikine veikla pamokose, popamokinėje

veikloje, namuose ir kt. Atlikta lyginamoji analizė.

.

Tyrimas parodė, kad iš 181 apklausto mokinio, besimokančio 2 – 4 klasėje, sustiprintą

muzikinį ugdymą yra pasirinkę 127 mokiniai t.y. 70,2 %. Nelanko šiose klasėse papildomų

muzikos pamokų 54 mokiniai - 29,8 %. Mokinius skirstant pagal lytį, didesnę dalį sudaro

mergaitės:

2 lentelė

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

Ar lankai sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas?

Lytis

TAIP

NE

Iš viso

N

53 43 96 Berniukas %

55,2 % 44,8 % 100 %

N

74 11 85 Mergaitė %

87,1 % 12,9 % 100 %

Triant aukštesniųjų klasių mokinių interesus, siekiama nustatyti interesų trukmę (ar jie

ilgalaikiai), pastovumą ir platumą. Interviu apklausoje vyresniųjų klasių mokiniams pateikta

20 atviro tipo klausimų (žr. 2 priedą). Remiantis S. Kregždės teorija, išskirtinas muzikinis –

profesinis interesas. Tai mokinių aktyvios pastangos užsiimti atitinkama muzikine veikla,

teigiamos emocijos, sąmoningas siekimas tai kartoti. Pateikta keletas klausimų, siekiant

33

nustatyti profesinį interesą. Tiriamas muzikinio intereso pastovumas, ateities vizija (savo

profesinę veiklą sieti su muzika), intereso siejimas su vertybinėmis orientacijomis.

2.2 Mokinių suinteresuotumas užsiimti aktyvia muzikine veikla

Mokiniai, padedami tėvų, savo,sprendimą: „lankyti ar nelankyti sustiprinto

muzikinio ugdymo pamokas?“ priima baigę 1–ąją klasę. Besimokydami pirmuosius metus

mokykloje, jie susipažįsta su įvairia muzikine veikla, muzikos mokytoja. Pirmieji metai

sužadina pirmuosius muzikinius interesus. Tyrimas atskleidė, kokio intereso vedami mokinai

pasirenka sustiprintą muzikinį ugdymą:

0

75,6

11

0

55,1

0

66,1

0

48,8

0

10,2

09,4

0

10

20

30

40

50

60

70

80

nori

išmokti

dainuoti

nori

išmokti

groti fleita

patinka

muzikinė

veikla

patinka

muzikos

mokytoja

lanko

draugai

taip nori

tėvai

1 paveikslas. Mokinių interesų pasiskirstymas, pasirenkant sustiprintą

muzikinį ugdymą (proc.)

PASTABA.Mokiniai galėjo pasirinkti keletą atsakymų variantų.

75,6 % mokinių nori išmokti dainuoti. Dainavimas yra prieinamiausia muzikavimo

forma. Tinkamai parinktas dainų repertuaras padeda ugdyti visapusišką asmenybę. Meniškai

ir idėjiškai vertingos dainos plečia vaikų pažinimą, ugdo teisingą požiūrį į visuomenės

reiškinius, ugdo meninį suvokimą, patenkina interesus. Jausmais veikdamos vaiko sąmonę,

dainos yra puiki dorovinio auklėjimo priemonė. Dainoje jungiasi du menai: muzika ir poezija.

Ši muzikos ir žodžio harmonija labai svarbi pedagoginiu požiūriu. Todėl dainavimą visada

didžiai vertino garsieji pedagogai humanistai (J. M. Pestalocis, J. A. Komenskis, Ž. Ž. Ruso,

Vydūnas).

34

55,1 % mokinių nori išmokti groti fleita. Blokinė fleita – tai instrumentas, kuriuo

muzikuoti gali visi – nuo vaikų iki suaugusiųjų. Mokiniai, lankantys sustiprinto muzikinio

ugdymo pamokas, turi galimybę groti fleitomis pagal Hamburgo Yamaha Muzikos

akademijos specialistų parengtą programą „Fleitų garsai“. Dėl blokinės fleitos universalumo

ir šiuolaikiškos mokymo medžiagos, vaikams yra linksma ir smagu muzikuoti. Parenkant

mokomąją medžiagą, atsižvelgiama į mokinių norus, poreikius ir interesus. Grojimas

blokinėmis fleitomis visada turi keletą tikslų: išmokti suvokti muziką, išmokti groti

instrumentu, įgyti žinių, išmokti dirbti, bendrauti grupėje. Grojimas pagyvina pamoką, vaikai

patiria didžiulį malonumą ir džiaugsmą.

66,1 % mokinių patinka muzikinė veikla. „Vaiko kūrybiškumo sklaidai svarbiau ne

tai, ką jis girdi ir mato, o ką pats daro, kaip pats veikia ir kokių rezultatų pasiekia veikdamas

(Gaižutis,1997, p. 5). Todėl pradinėje mokykloje ypač reikšmingas aktyvus muzikavimas

pamokose.

Kaip parodė tyrimas, didelį vaidmenį, pasirenkant muzikinį ugdymą, vaidina

mokytojas, mokytojo asmenybė. 48,5 % mokinių pasirinkimą nulemia tai, kad patinka

muziką dėstantis mokytojas. Didelę reikšmę ugdant vaiko muzikinius interesus turi

dėstančiojo muzikos mokytojo interesas muzikai, jo kompetencija, profesinis pasirengimas ir

netgi patrauklumas asmeninėmis savybėmis. Ugdant vaikus pagal sustiprinto muzikinio

ugdymo programą, ypatingai daug laiko mokiniai praleidžia bendraudami su mokytoju. Tik

mokėjimas sudominti, patraukti dėstomuoju dalyku, metodų įvairove ir savo asmenybe gali

sužadinti mokiniuose interesą muzikai.

Nedidelė dalis mokinių (10,2 %), pasirinktą sustiprintą muzikinį ugdymą, nurodė,

kaip interesą bendrauti su draugais (lanko draugai) ir 9,4 % mokinių patenkino tėvų interesus

ir norus.

2.3. Pradinių klasių mokinių muzikinių interesų pasiskirstymas

Tyrimas atskleidė mokinių susidomėjimą muzikos pamokomis. Čia ryškiai skiriasi dvi

mokinių grupės. Pasirinkusiems sustiprintą muzikinį ugdymą šios pamokos patinka 87%

mokinių, o nelankančiųjų tik 30%. Kad “nepatinka” muzikos pamokos pasakė tik labai

nedidelė mokinių dalis (žr. 2 pav.).

35

87,4

38,9

11,8

53,7

8 7,4

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

patinka nelabai nepatinka

Lankantys sustiprintą

muzikinį ugdymą

Nelankantys sustiprinto

muzikinio ugdymo

2 pav. Mokinių susidomėjimas muzikos pamokomis (proc.)

Tyrimų rezultatai parodė, jog ne visi mokiniai domisi muzika, ne visiems muzikos

pamokos patinka. Dirbant pradinėje mokykloje tenka pastebėti, kad muzikos pamokų

labiausiai laukia mažesnieji mokiniai t. y. pirmokai ir antrokai. Buvo keletas atvejų, kad

mokinys, aktyviai muzikavęs keletą metų, staiga pradeda nemėgti muzikos pamokų. Tai

dažniausiai atsitinka berniukams, kuriuos traukia sporto būrelių veikla. Lankantys sustiprinto

muzikinio ugdymo pamokas ir lankantys muzikos mokyklos užsiėmimus kartais „persisotina“

muzikine veikla. Galima daryti prielaidą, kad šiame amžiaus tarpsnyje keičiasi mokinių

interesai, o kai kurie mokiniai patiria muzikalumo krizę.

Z. Rinkevičiaus, R. Rinkevičienės knygoje “Žmogaus ugdymas muzika” rašoma apie

muzikinio ugdymo problemas pradinėje mokykloje. Kalbant apie susidomėjimą muzika,

paminėtos E. Soriau nurodytas muzikinės raidos krizės. “Tai gali atsitikti per kritinius

amžiaus tarpsnius”, kurių vienas yra pradinės mokyklos mokinių amžiuje: apie 8 – 9 metus

(Surjo, 1989, p. 198, 199). Tačiau pastebima ir tai, kad krizės galima išvengti , kai muzikinė

dvasinė raida vyksta kylančia linija, jei muzikos mokymas ir mokymasis grindžiamas

muzikinė veikla kaip muzikinės sąmonės (muzikinio intelekto) veikla (2006, p. 220 – 221).

Anketinėje apklausoje buvo pateiktas klausimas: „Ar tau svarbu išmokti dainelę arba

muzikos kūrinėlį kuo geriau, ar tik šiaip sau?“ Remiantis S. Kregžde (1988), pagal gautus

mokinių atsakymus galima būtų nustatyti du interesų lygius: vartotojo ir veikėjo.

Vartotojo intereso lygiui priskirtini mokiniai, kurie kūrinį mokosi tik šiaip sau. Jiems

būdingos tokios psichologinės charakteristikos: nevalingas dėmesys veiklai, trūksta valingų

savarankiškų pastangų tęsti šią veiklą, interesas neapibendrintas, nesiejamas su vertybinėmis

orientacijomis.

36

Kai kurie mokiniai pereina į aktyvią būseną. Tai riba tarp vartotojo ir veikėjo

intereso. Veikėjo intereso lygiui priskirtini mokiniai, kuriems būdinga aktyvios pastangos

užsiimti šia veikla, teigiamos emocijos, sąmoningas siekimas veiklą pakartoti. Pagrindinis

stimulas – sėkmė.

82,7

57,4

15,7

38,9

1,6 3,7

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

svarbu nelabai svarbu nesvarbu

Lankantys sustiprintą

muz. Ugdymą

Nelankantys sustiprinto

muz. Ugdymo

3 pav. Mokinių interesas mokomai dainai ar muz. kūriniui (proc.).

Išryškėja skirtumas tarp mokinių grupių: 82% mokinių, kurie lanko sustiprintos

muzikos pamokas ir 57% nelankančiųjų suinteresuoti išmokti kūrinį kuo geriau, o ne tik šiaip

sau. Šis interesas būtų priskirtinas veikėjo interesui. Kad visiškai „nesvarbu“ kaip išmoksi

kūrinį, pasakė labai nedidelė dalis mokinių. Kaip jau buvo paminėta , kryptingai ugdant

pradinuko interesus, atsiranda vis nauji, gilesni poreikiai bei interesai. Savo pasiekimus (gerai

išmoktą kūrinį) mokiniai nori pademonstruoti savo draugams, tėvams. Atsiranda poreikis

saviraiškai – koncertinei veiklai.

Empiriniu tyrimu nustatyta, kad 76,4 % mokinių, lankančiųjų sustiprintą muzikinį

ugdymą turi interesą dalyvauti koncertinėje veikloje. Nelankančiųjų tik 38,9 % mokinių turi

tokį norą. Didesnė dalis šių mokinių nenori dalyvauti koncertuose 42,6 % (4 pav.). Jiems

nesusiformavęs interesas save išreikšti koncertinėje veikloje. V. Mikoliūnienė optimaliu

interesų lygiu vertina ugdytinius, kurių žinios, įgūdžiai ir mokėjimai, įgyti būrelyje (šiuo

atveju sustiprinto muzikinio ugdymo pamokose) turi visuomeninį kryptingumą ir yra

panaudojami klasės mokyklos, kolektyvo renginiuose. Ta veikla mokiniams patraukli ir

maloni.

37

76,4

38,9

20,518,5

3,1

42,6

0

20

40

60

80

noriu kartais ne

Lankantys sustiprintą

muzikinį ugdymą

Nelankantys sustiprinto

muzikinio ugdymo

4 pav. Mokinių suinteresuotumas dalyvauti koncertuose (proc.)

Tyrimas atskleidė, kaip skiriasi muzikiniai interesai šių dviejų grupių mokinių

užsiimti savarankiška muzikine veikla.

63,8

22,2 23,620,4

12,6

57,4

0

10

20

30

40

50

60

70

bandau kartais ne

Lankantys sustiprintąmuz. Ugdymą

Nelankantys sustiprintomuz. Ugdymo

5 pav. Mokinių suinteresuotumas užsiimti savarankiška muzikine veikla (proc.)

Mokiniai, lankantys sustiprinto muzikinio ugdymo užsiėmimus, tęsia šią veiklą

namuose, savarankiškai pasirinkdami muzikavimo būdus bei priemones. Anketinė apklausa

parodė, kad net 63,8 % vaikų bando patikusį kūrinėlį pagroti namuose muzikos instrumentu.

54,3 % mokinių bando patys kurti savo melodijas t.y. užsiima kūrybine veikla.“Funkcinis

pasitenkinimas, kurį patiria vaikai per kūrybinę veiklą, jau savaime yra reikšmingas, nes, kaip

ir kiekvieno kito darbo, viena iš sėkmės sąlygų yra suinteresuotas kryptingas, aktyvus

38

veiksmas“ (Girdzijauskienė, 1997, p. 8). Tuo tarpu nelankančiųjų mokinių interesai šiai

veiklai žymiai mažesni. Kūrinėlį bando groti namuose 22,2 % mokinių, kūryba užsiima tik

13% (žr. 5 ir 6 pav.).

Vadinasi, galima daryti išvadą, kad šie mokiniai sustiprinto muzikinio ugdymo

pamokose gauna pradinį impulsą kūrybai (mokytojo sudominimas kūrybine veikla). Jiems

formuojasi kūrybinis interesas.

54,3

27,6

18,113

33,3

53,7

0

10

20

30

40

50

60

Lankantys

sustiprintą muz.

Ugdymą

Nelankantys

sustiprinto muz.

Ugdymo

bandau

kartais

ne

6 pav. Mokinių suinteresuotumas užsiimti kūrybine veikla (proc.)

Vaiko kūrybiškumas pasireiškia gana ankstyvame amžiuje. Tai pastebėti turėtų ir

tėvai, ir mokytojai. Vaiko aplinka ir veikla turi būti organizuojama taip, kad lavintų jo

pojūčius, jautrumą, troškimą pažinti. Pasak L. Vygotskio, „bet kuris vaizduotės padaras

visada kuriamas iš elementų, paimtų iš tikrovės ir ankstesnio žmogaus patyrimo“(1967).

Mokinio kūrybinių pradų, vaizduotės sužadinimas sustiprintos muzikos pamokose yra kaip

skatinamasis veiksnys užsiimti savarankiška kūryba.

Remiantis E. Veličkos metodika, pradinėse klasėse mokiniams pateikiama daug

įvairių kūrybinių užduočių:

- baigti pradėtą kurti melodiją. Tokiu būdu mokiniai gali ne tik demonstruoti savo

kūrybinius gebėjimus, bet ir kurti tam tikru metru, naudodami tam tikrus

nurodytus garsus;

- sugalvoti žodžius, pritaikyti greitakalbę ar patarlę sukurtai melodijai. Sukurtos

melodijos gali būti naudojamos kaip dainavimo pratimai;

- kurti variacijas. Mokytojas pateikia temą, o mokiniai kuria savo variacijas.

39

Ne mažiau svarbūs kūrybiškumo elementai tam tikrose muzikos pamokos dalyse

dainavimą papildant melodiniu, ritminiu pratimu, judesiu, garsiniais efektais, muzikos

klausymą – grafine, veiksmine išraiška. Ritminį lavinimą geriau gretinti su impovizacija,

kūno judėjimu, ieškant tembrinės įvairovės, muzikinės idėjos ir judesio atitikmens.

Bendrojoje programoje teigiama, kad kūrybinės iniciatyvos ugdymas remiasi

kūrybiška vaikų prigimtimi. Vaikams būdingos žaidimų užduotys, artisto savijauta,

pasirodymas, kūrybos džiaugsmas. Būtent todėl siūloma muzikos pamokose naudoti

kūrybiškumą skatinančias užduotis:

- ne tik muzikuoti, bet ir improvizuoti;

- ne tik nagrinėti muziką, bet ir kurti savo ( pvz.,dainą);

- ne tik diriguoti, bet ir manipuliuoti judesiu;

- pažinti ne tik muzikos raštą, bet ir vaizdų žodį, spalvą, liniją;

- pažinti ne tik muzikinę tikrovę, istoriją, bet ir ją vertinti bei diskutuoti (1997,

p.364).

Sustiprinto muzikinio ugdymo pamokose sudarytos ypatingai palankios sąlygos

mokinių kūrybinėms galioms vystytis. Vaikai turi dižiulę fantaziją, kurią išreiškę ir parodę

kitiems patiria didelį džiaugsmą. Jiems patinka kurti, bet tam reikia duoti pradinį impulsą.

Asmenybės ugdymo požiūriu ši veikla reikšminga tuo, jog skatina muzikinių gabumų raišką

ir plėtrą, lavina vaizduotę, fantaziją, moko kūrybiškai taikyti įgytą muzikinę patirtį.

Kūrybiškumas neatsiejamas nuo vaizduotės.Vaizduotė – tai psichinis procesas, kai

turimos informacijos pagrindu kuriami nauji, mums ir kitiems nežinomi vaizdai. Kaip teigia

J. Gumbytė – Mačiulskienė, mokinio vaizduotę veikia klausoma muzika. Muzika yra penas

stipriems emociniams ir vaizdiniams poreikiams. Bendraujant su mėgstamomis melodijomis,

tarp vaiko ir jų užsimezga ryšys, jis gali draugauti, galvoti apie jas arba kiekvieną garsą

praturtinti vaizduotės reiškiniais. Galima teigti, kad muzika, tenkinanti vaizduotės poreikius,

yra ne tik džiaugsmo, bet ir liūdesio, melancholijos šaltinis.

Estetinis jausmas, kuris atsiranda suvokiant muziką, yra požymis, kad formuojasi

intuityvus vaiko muzikinis skonis, tiksliau sakant, jo užuomazgos. Teigiamos emocijos

palaiko dėmesį, mąstymą, atmintį, priklausomai nuo vaiko pasaulio suvokimo lygio (2005, p.

31).

Muzikinis skonis – muzikos kaip grožio fenomeno įvertinimo jausmas. Jis, kaip

jausmas, liudija apie muzikinio mąstymo brandumą. Muzikos šedevrų, įskaitant, žinoma, ir

liaudies dainą, audicinis pažinimas bei atlikimas tinkamu laiku – viena pačių svarbiausių

sąlygų formuoti gerą muzikinį skonį. Tai reikia daryti nuo pat vaikystės (Gumbytė –

Mačiulskienė,2005, p. 32).

40

Tačiau, kaip bebūtų apmaudu, tiesa yra ta, kad mokykloje klausoma muzika

nesudomina mokinių tiek, kiek jų muzikinį skonį įtakoja nuolat girdima popmuzika. Pasak

Th. Adorno, labiausiai paplitęs muzikos klausytojų tipas, kurie muziką vertina kaip pramogą,

būdą atsipalaiduoti ar užpildyti tylą. Toks klausytojas pasyvus, nesistengiantis konceptualiai

suvokti muzikos. Kai kūrinys pagamintas pagal standartą, neturi savitos formos, yra panašus į

daugybę kitų, jo atidus klausymas klausytojui tiesiog nepakeliamas (2001).

Tyrimais nustatyta, kad pradinių klasių mokiniai dažnai klausosi muzikos namuose.

Tarp lankančiųjų sustiprintą muzikinį ugdymą mokinių ir nelankančiųjų didelių interesų

skirtumų nepastebėta. Iš pokalbio nustatyta, kad mokinių klausoma muzika yra pramoginė.

72,466,7

2631,5

1,6 1,90

10

20

30

40

50

60

70

80

kiekvieną

dieną

retai niekada

Lankantys sustiprintąmuzikinį ugdymą

Nelankantys sustiprintomuzikinio ugdymo

6 pav. Mokinių interesas klausytis muzikos (proc.)

Mokykloje vyksta įvairūs renginiai, koncertai, kalendorinių švenčių popietės,

tradicinės mokyklos šventės. Mokiniai jose dalyvauja organizuotai, vadovaujant klasės

mokytojui. Pedagogai moko kultūringo elgesio koncerto metu, drausmina. Po renginio

mokiniai išsako savo nuomonę, aptaria, vysta diskusijos, pokalbiai klasėse. Mokykla

stengiasi ugdyti mokinių muzikinę kultūrą, kuri didžia dalimi nulemia žmogaus bendrąją

dvasinę, dorovinę, moralinę kasdienio elgesio kultūrą. Tačiau savo kultūrą mokiniai atsineša

iš šeimų. Gyvename sumaterialėjimo laikmečiu. Dirbant mokykloje akivaizdžiai pastebima,

kad didžiausias tėvų dėmesys skiriamas vaikų materialiniams poreikiams tenkinti. Koncertų

lankymas daugelyje šeimų laikomas nesvarbiu, nereikšmingu dalyku. Tai rodo ir anketinės

apklausos rezultatai (žr. 8 pav.). Net ir muzikuojantys vaikai, patys koncertuojantys,

užsiimantys įvairia muzikine veikla, nelanko koncertų. Renginiai vykstantys miesto kultūros

41

centre arba kituose Lietuvos miestuose sudomina tik nedidelę dalį mokinių ir jų šeimų.

Galima paminėti ir tai, kad koncertų lankomumui turi įtakos ir prasta kai kurių šeimų

socialinė padėtis: lėšų trūkumas, skurdas arba žemas žmonių intelektas.

36,2

13

38,6

25,9

18,9

24,1

6,3

37

0

5

10

15

20

25

30

35

40

dažnai kartais retai niekada

Lankantys sustiprintąmuzikinį ugdymą

Nelankantys sustiprintomuzikinio ugdymo

8 pav. Koncertų lankymas (proc.)

Tyrimu nustatyti dideli interesų skirtumai tarp lankančiųjų sustiprintą muzikinį

ugdymą mokinių grupės ir nelankančiųjų, išreiškiant norą dar daugiau savo laiko skirti

muzikos pažinimui, t.y. lankyti muzikos mokyklą. Galima teigti, kad mokinių susidomėjimas

muzikine veikla atsiranda jiems aktyviai dalyvujant muzikinėje veikloje. Susidomėjimas

stiprėja ir atsiranda poreikis dar gilesniam muzikos pažinimui (9 pav.). 70,1% mokinių, jau

lankančiųjų muzikinius užsiėmimus pradinėje mokykloje turi norą lankyti ir muzikos

mokyklą. Iš savo patirties galiu teigti, kad baigę pradinę mokyklą, jie pasirenka vieną arba

keletą muzikinės veiklos sričių muzikos mokykloje. Mokiniai, kurie nelanko papildomų

muzikos pamokų pradinėje mokykloje, nesidomi šia veikla, nenori ja užsiimti ir kitoje

įstaigoje (72,2%).

42

70,1

29,9 27,8

72,2

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Lankantys sustiprintą

muzikinį ugdymą

Nelankantys sustiprinto

muzikinio ugdymo

taip

ne

9 pav. Poreikis lankyti muzikos mokyklą (proc.)

Empiriniu tyrimu nustatyti dideli interesų skirtumai tarp lankančiųjų muzikinį

ugdymą mokinių grupės ir nelankančiųjų, išreiškiant poreikį išmokti groti muzikos

instrumentu (10 pav.). 96,9% mokinių, lankančiųjų sustiprintą muzikinį ugdymą,

suinteresuoti išmokti groti muzikos instrumentu. Nuolatinis buvimas muzikinėje aplinkoje,

aktyvus muzikavimas, domėjimasis jau pažįstamais muzikos instrumentais, ugdo poreikį dar

giliau juos pažinti.

96,9

3,1

40,7

59,3

0

20

40

60

80

100

Lankantys sustiprintą

muzikinį ugdymą

Nelankantys sustiprinto

muzikinio ugdymo

taip

ne

10 pav. Mokinių suinteresuotumas išmokti groti muzikos

instrumentu (proc.)

Svarbiausią instrumentą – balsą turi kiekvienas mokinys. Kad daina skambėtų

įdomiau, jai pritariama įvairiais muzikos instrumentais. Instrumentinis muzikavimas

pamokoje suteikia galimybę pasireikšti įvairiapusiams mokinių gebėjimams ir interesams.

43

Vaikus mokome groti mokykline dūdele, fleita, įvairiais ritminiais instrumentais: būgneliais,

tamburinais, akmenukais, trikampiais, barškalais. Mokiniams, kurie balsu intonuoti gerai

nesugeba, dūdelė, fleita - puiki priemonė klausai lavinti, išreikšti save. Instrumentinis

muzikavimas aktyvina vaikus, įtraukia į muzikinę veiklą daug vaizdinių priemonių – muzikos

instrumentus. Be abejo, per muzikos pamokas išmokyti mokinius groti kuriuo nors

sudėtingesniu muzikos instrumentu neįmanoma ir toks uždavinys nekeliamas. Tačiau

sėkmingai galima naudotis paprastais muzikos instrumentais.

Mokiniams keliami reikalavimai, susidedantys iš uždavinių:

- formuojantys uždaviniai – ugdyti vaiko sugebėjimus klausyti ir įsiklausyti, t.y.

veikti valingai, išlaikyti dėmesingumą;

- lavinamieji uždaviniai – išmokyti vaiką veikti ir girdėti, t.y. paruošti elementariai

veiklai su muzikos instrumentais, groti kolektyve (klasės, mokyklos

instrumentiniame ansamblyje), muzikuoti individualiai;

- mokomieji uždaviniai – išmokyti mokinį atlikti ritminį darinį ir nesudėtingą

melodinę slinktį, ją įvertinti muzikinio vaizdo požiūriu (skamba švelniai, tyliai,

linksmai, liūdnai, grojama greitai, lėtai, ramiai ir t.t.).

- auklėjamieji uždaviniai – mokyti emocingai reaguoti į skambėjimo stiprumą,

tembrą, garsų aukštį. Ugdyti norą groti, su meile tai daryti mokykloje, namuose,

su draugais. Išugdyti poreikį ir atsakomybę gerai pasiruošti koncertui, kad suteiktų

kitiems džiaugsmo (Švabovič, 2005 p. 69).

Didelė dauguma mokinių pritarė teiginiui: „kad gautum daugiau muzikos žinių ir

įgūdžių, reikalingas sustiprintas muzikinis ugdymas“. Taip atsakė 89,0% lankančiųjų šiuos

muzikinius užsiėmimus ir 59,3 % nelankančiųjų. Besimokydami kartu šie mokiniai pastebi

sustiprintos muzikos pamokas lankančiųjų mokinių pranašumą muzikinėje veikloje: geriau

groja muzikiniais instrumentais, geriau dainuoja. Jie turi daugiau galimybių saviraiškai:

dalyvauja mokyklos, miesto, respublikos renginiuose.

44

89

8,72,4

59,3

33,3

7,4

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Lankantys sustiprintą

muzikinį ugdymą

Nelankantys sustiprinto

muzikinio ugdymo

taip

iš dalies

ne

11 pav. Mokinių pritarimas teiginiui: „tam, kad gautum daugiau muzikos žinių ir

įgūdžių, reikalingas sustiprintas muzikinis ugdymas“ (proc.)

Mokiniai, baigę pradinę mokyklą, savo mokslus tęsia pagrindinėje mokykloje. Kartu

su pradinės mokyklos baigimu, baigiasi ir sustiprinta muzikinė veikla. Kadangi sustiprinto

muzikinio ugdymo programa nėra tęsiama vyresnėse klasėse, norintys muzikuoti vaikai,

renkasi muzikos mokyklą arba papildomą muzikinę veiklą, muzikinius būrelius kitoje

mokykloje ir miesto kultūros centre. Tyrimas atskleidė mokinių suinteresuotumą tęsti šią

veiklą vyresnėse klasėse. Net 73,2% mokinių norėtų tęsti muzikavimą ir toliau, kitoje

mokykloje. Nelankiusiųjų pradinėje sustiprinto muzikinio ugdymo irgi nemaža dalis (59,3%)

mano, jog norėtų muzikuoti.

73,2

25,920,5

25,9

6,3

48,1

0

10

20

30

40

50

60

70

80

norėčiau nežinau nenorėčiau

Lankantys sustiprintą

muzikinį ugdymą

Nelankantys sustiprinto

muzikinio ugdymo

12 pav. Mokinių suinteresuotumas tęsti sustiprinto muzikinio ugdymo veiklą (proc.)

45

Gaila, tačiau pagrindinė mokykla nesiima iniciatyvos patenkinti šį mokinių poreikį.

Nėra sukurtos ir patvirtintos veiklos programos, nėra muzikos mokytojo entuziasto, kuris

užsiimtų organizuoti šią muzikinę veiklą.

9 – toje klasėje dauguma aktyvių mokinių pereina mokytis į „Žiburio“ gimnaziją.

Šioje gimnazijoje labai intensyviai vyksta muzikinė veikla. Mokiniai, baigę sustiprinto

muzikinio ugdymo kursą pradinėje mokykloje, išsiugdę taip svarbius muzikinius gebėjimus

(muzikinę klausą, atmintį, ritmo pojūtį) gali puikiai atsiskleisti bet kurioje muzikinės veiklos

srityje. Dažnai jie tampa įvairių respublikinių konkursų ir muzikinių projektų dalyviais ir

nugalėtojais.

64,6

22,226

33,3

9,4

44,4

0

10

20

30

40

50

60

70

norėčiau nežinau nenorėčiau

Lankantys sustiprintąmuzikinį ugdymą

Nelankantys sustiprintomuzikinio ugdymo

13 pav. Mokinių interesas dalyvauti muzikinėje veikloje kituose kolektyvuose (proc.)

64,6 % šių mokinių norėtų ir toliau muzikuoti kituose miesto, rajono, muzikos

mokyklos kolektyvuose. Mokiniai, nuolat muzikavę pradinėje mokykloje, aktyviai

koncertavę, dalyvavę įvairiuose renginiuose neįsivaizduoja savo kasdienybės be muzikos.

Muzikavimas tampa tarsi gyvenimo būdas. Repeticijos, bendravimas, siekimas bendro tikslo,

po to sėkmės, džiaugsmo patyrimas – tai stimulas, kuris skatina ir toliau užsiimti šia veikla.

Muzikavimo tikslas nesiejamas su muzikos profesionalų rengimu. Pagrindinis tikslas

– formuoti mokinio asmenybę, kultūrinę terpę. Vaiko vystymosi periode kultūros funkcijos

yra dvejopos. Pasak, L. Vygotskio, pirmoji – socialinė (tarp žmonių) – interpsichinė, antroji

(asmenybės vidiniame pasaulyje) – intrapsichinė. Dalyvavimas muzikiniame kolektyve

skatina abi funkcijas. Jau nuo trejų metų vaikas siekia kolektyvinio bendravimo. Tai

ypatingai svarbu kriziniu paauglystės laikotarpiu (baigus pradinę mokyklą). Paaugliai

draugus renkasi pagal bendrą veiklos sritį ir interesus. Grupinė priklausomybė, solidarumas,

46

tarpusavio pagalba suteikia paaugliui emocinį konfortą ir pusiausvyrą. Neretai tenka stebėti,

kaip kartu muzikuojantys vaikai tampa gerais draugais. Juos suartina ne tik bendros

repeticijos, bet ir bendri emociniai, kūrybiniai išgyvenimai, bendro tikslo siekimas.

Muzikuojant kolektyve formuojasi atsakomybės jausmas, tolerancija, ugdoma bendravimo

kultūra. Pastarasis faktorius (bendravimo kultūra) dažnai nurodomas kaip vienas pagrindinių

muzikos poveikio veiksnių. Jeigu prisimintume šalis, pasižyminčias aukštu visuomenės

muzikinio išprusimo lygiu, tą patį galėtume pasakyti ir apie tos šalies bendravimo kultūrą.

Muzikiniai kolektyvai formuoja sociakultūrinę terpę, daro įtaką mokyklos kultūrinei

aplinkai. Koncertai, buvimas scenoje moko savitvardos, ugdo savigarbą, komunikabilumą,

atsakomybę. Muzikuojant kolektyve, pavienės nesėkmės ne taip pastebimos, ilgainiui stiprėja

vaiko pasitikėjimas ir savitvarda.

Aktyviai muzikuojantiems mokiniams per keturis metus pradinėje mokykloje jau

susiformuoja gan kryptingi ir gilūs muzikiniai interesai. Jie jau turi nemažą muzikinę patirtį.

Todėl, kalbėdami apie ateitį, ją įsivaizduoja taip pat susietą su muzika.

85,8

14,2

24,1

75,9

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Lankantys sustiprintą

muzikinį ugdymą

Nelankantys sustiprinto

muzikinio ugdymo

taip

ne

14 pav. Mokinių ateities vizija: tapti priofesionaliu muzikant (proc.)

S. Kregždė mano, kad profesinių interesų ištakos pastebimos jau ikimokykliniame

amžiuje. Tuo metu pagrindinė vaiko veikla yra žaidimas, taigi ir savo interesus jis išreiškia

žaidimu. Tai laikoma vaiko pažintinių interesų išraiška. Labai svarbu, kad ypatingai

muzikinės užuomazgos būtų plėtojamos ankstyvajame mokykliniame amžiuje. Muzika - tai

ta sritis, kur sugebėjimus būtina pradėti formuoti labai anksti, kaip ir neišvengiamai būtina

anksti formuoti šių interesų kryptingumą. Taipogi kai kurių mokslininkų, muzikantų

biografijos dažnai rodo, kad interesas atitinkamai profesinei veiklai dažnai pasireiškia gana

47

anksti. Todėl tyrime atskleistas mokinių interesas, kuris gali būti traktuojamas, kaip

profesinis. Buvo pateiktas klausimas: „Ar norėtum tapti profesionaliu muzikantu (dainininku,

instrumentalistu, kompozitoriumi, muzikos mokytoju)?“ Taip pasiskirstė mokinių interesai:

85,8 % mokinių, lankančiųjų sustiprintą muzikinį ugdymą nori tapti profesionaliais

muzikantais ir tik 14,2 % neturi tokio noro. Nelankančiųjų mokinių nori tapti profesionalais

muzikoje tik 24,1 % ir neturi susidomėjimo šia profesija 75,9 % dalyvavusiųjų apklausoje.

Apibendrinant šį skyriu, galiu teigti, kad sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje

mokykloje ryškiai įtakoja mokinių muzikinių interesų vystymąsi. Empirinio tyrimo rezultatai

akivaizdžiai įrodo, kad mokinių muzikinių interesų efektytviam formavimui didelę reikšmę

turi sustiprintas muzikinis ugdymas. Lyginant šias dvi mokinių grupes (lankančiųjų

sustiprintą muzikinį ugdymą ir nelankančiųjų), matomas didelis muzikinių interesų skirtumas

įvairiose muzikinės veiklos srityse. Mokiniai, kurie keturis metus pradinėje mokykloje

užsiima aktyvia muzikine veikla, pajunta savo muzikinės veiklos rezultatą, įgyja pastovų

muzikinį interesą – stabilų polinkį kryptingai muzikinei veiklai.

Prienų Nemuno pradinėje mokykloje yra sudarytos sąlygos įvairiapusiškai vystytis

mokinių muzikiniams interesams. Tai yra vienas iš muzikinio ugdymo tikslų, kurį įgyvendinti

padeda šie veiksniai:

- muzikos pamokas dėsto tik kvalifikuoti, turintys nemažą darbo patirtį pedagogai;

- periodiškai keliama mokytojų kvalifikacija, dalijamasi metodine patirtimi;

- papildomam ugdymui skiriama pakankamai valandų;

- visas menines – kūrybines idėjas remia mokyklos vadovybė;

- mokinių muzikiniai interesai ugdomi ir plėtojami ieškant įvairių veiklos formų

pamokose ir popamokinėje veikloje.

2.4. Sustiprinto muzikinio ugdymo įtaka tolesniam muzikinių interesų vystymuisi

Siekiant realiai nustatyti, kokią įtaką tolesniam muzikinių interesų vystymuisi turėjo

įgytas sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje, buvo apklausti 6 gimnazijos

mokiniai, kurie šiuo metu mokosi 1 – 4 gimnazijos klasėse (žr. 2 priedas). Jie atvirai atsakė į

klausimus, pasidalino mintimis apie savo dalyvavimą muzikinėje veikloje. Visi apklaustieji

mokiniai teigė, jog sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje padėjo atsiskleisti jų

muzikiniams gabumams, kad vaikystėje patirtas prisilietimas prie muzikos sužadino norą

domėtis muzikine veikla ir toliau. Visi respondentai pripažino ir šiuo metu dalyvaujantys

gimnazijos muzikinėje veikloje.

48

Interviu tyrimu buvo siekiama atskleisti muzikinių interesų pastovumą. Ar jie

trumpalaikiai ir besikeičiantys, ar gilūs ir ilgalaikiai. Nustatyta, kad visi apklaustieji nebuvo

nutraukę muzikinės veiklos visą šį laikotarpį: nuo pradinės mokyklos iki vyresniųjų klasių

t.y. gimnazijos. Jie teigia, kad muzikinę veiklą tęsia įvairiuose kolektyvuose, ansambliuose,

choruose. Kalbėdami apie koncertinę veiklą, dalis mokinių teigia, kad koncertuoti tenka

nedažnai, tačiau koncertinė veikla labai patinka. Patinka dalyvauti repeticijose, ruoštis

koncertams. Keletas apklaustųjų mokinių atsakė, kad koncertuoti tenka dažnai 2 -3 kartus per

mėnesį.

Tyrimas atskleidė, kad beveik visi apklaustieji turi vienokių ar kitokių pasiekimų

muzikinėje veikloje. Kaip pasiekimą, mokiniai įvardina muzikos mokyklos baigimą,

dalyvavimą konkursuose ir festivaliuose su mokyklos vokaliniu ansambliu. Viena gimnazijos

mokinė jau 4 kartus dalyvavo respublikiniame Lietuvios Televizijos konkurse „Dainų

dainelė“, „Mažųjų žvaigždžių ringe“ – televizijoje, yra koncertavusi Lenkijoje, Latvijoje.

Dar viena apklaustoji 4 gimnazijos klasės mokinė yra tapusi „Mažojo dangaus“ finalininke,

respublikinio konkurso „Kaunas talent“ laureate, Skriaudžių festivalio „ Iš širdies į širdį“

didžiojo prizo laimėtoja, tarptautinio konkurso „Kaunas talent“ diplomante.

Visi respondentai teigia, jog muzikiniai pasiekimai yra įtakoti sustiprinto muzikinio

ugdymo pradinėje mokykloje. Vaikystėje įgytas muzikinis lavinimas turėjo didelę reikšmę

tolesniam muzikinių gebėjimų išsiskleidimui.

Koncertų lankymas, muzikos klausymas leidžia teigti, jog mokiniams susiformavusi

muzikinė kultūra. Jie lanko koncertus: dainuojamosios poezijos, klasikinės muzikos, hiphopo,

metalo, džiazo... Patinka operečių muzika. Lankosi koncertuose, skirtuose paminėti mūsų

valstybei svarbias datas. Vyresniųjų klasių mokiniai neužsiminė apie mus valdančią

popmuziką, kuri yra pagrindas pradinių klasių mokiniams. Klausoma muzika koncertuose

beveik sutampa su klausoma muzika namuose. Dar kartą paminėtas džiazas, hiphopas,

metalas, klasikinė muzika, taip pat rokas, svingas, šokių muzika, meditacinė muzika. Platus

klausomos muzikos spektras atskleidžia muzikinių interesų platumą, įvairumą. Mokiniams

susiformavęs muzikinis skonis.

Apklausoje dalyvavę mokiniai nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be muzikos. Jie taip

išreiškia savo mintis: „Mano gyvenimas neįmanomas be muzikos. Aš esu muzika, o muzika

esu aš“ (Giedrė). „Be muzikos gyvenimas būtų nykesnis ir nuobodesnis, todėl bandysiu

muziką tame gyvenime išsaugoti“ (Marta).

Apie tai, kokią vietą užima muzika jų gyvenime, mokiniai atsakė: „Galbūt ne tokią

svarbią, kaip profesionalių atlikėjų, bet laisvesnę minutę dažniausiai niūniuoju kokią

įstrigusią dainą ar melodiją, kurią repetuojame su mokyklos ansambliu“ (Virginija).

49

„Išskirtinę vietą. Šeima, draugai ir muzika yra pagrindiniai dalykai, kuriems skiriu

pirmenybę. Nutinka ir taip, kad muzika atsiduria pirmoje vietoje“ (Giedrė). Kiti respondentai

teigia, kad muzika užima svarbią ir net svarbiausią vietą jų gyvenime.

Tyrimas atskleidė, kad visi respondentai jau yra įvaldę vieną ar kelias grojimo

muzikos instrumentu technikas.Tai fortepijono gitaros, sintezatoriaus, smuiko, lumzdelio.

Keletas respondentų prisipažino, kad bando muziką kurti ir patys. Tik atlikti ją viešai nėra

drąsu, o kartais nėra galimybių (fonogramų). Kiti, sakosi, kuriantys muziką tik sau.

Siekiant atskleisti ar mokiams formuojasi profesinis muzikinis interesas, buvo

pateiktas klausimas apie įsivaizduojamą ateitį, ar ji bus susijusi su muzikine veikla. Visi

atsakiusieji tvirtino, kad muzikinė veikla juos lydės ateityje. Keletas jų teigė, kad „muzika

visada bus jų gyvenime, tik gal ne tokia aktyvi...“ Apie profesionalų darbą muzikos srityje

galvoja viena gimnazijos moksleivė. Dar keletas atsakiusiųjų tvirtino, kad „ateitis būtinai bus

susijusi su aktyvia muzikine veikla ir be muzikinės veiklos savęs tiesiog neįsivaizduoja...“

Viena repondentė norėtų tapti muzikos mokytoja.

Į klausimą: „Ar interesas muzikai susiformavo vyresnėse klasėse, ar jo pradžią

įžvelgi pradinėje mokykloje?“ Visi respondentai vieningai atsakė , kad susidomėjimo muzika

pradžią įžvelgia laikotarpyje, kai mokėsi pradinėje mokykloje. Viena atsakiusioji teigia: „Esu

laiminga, kad turėjau galimybę lankyti sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas“ (Giedrė).

Buvo įdomu ir svarbu sužinoti, kaip vyresniųjų klasių mokiniai vertina sustiprinto

muzikinio ugdymo užsiėmimus, kuriuos jie lankė vaikystėje. Dabar jie jau turi nemažą

muzikinės veiklos patirtį, todėl labai įdomi jų nuomonė apie muzikinių interesų

susiformavimą. Visi apklaustieji atsakė, jog mano, kad, jeigu jie nebūtų lankę sustiprinto

muzikinio ugdymo pamokų pradinėje mokykloje, jiems galbūt ir nebūtų susiformavęs

interesas muzikinei veiklai. Viena apklaustoji atsakė taip: „ Interesas tikrai būtų silpnesnis.

Vaikystėje nuolat skambėdavo muzika: mokykloje, namuose. Esu įsitikinusi, jog didelę įtaką

turėjo sustiprintas muzikinis ugdymas. Prisilietimas prie dūdelės, dainavimas, be abejo,

išugdė polinkį...“

Ir galiausiai vyresniųjų klasių mokiniai turėjo galimybę patarti pradinių klasių

mokiniams: „ar verta lankyti sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas?“ Pakomentuosiu kai

kuriuos patarimus: „Taip, manau, kad tikrai verta, tai padeda! Pradinuko akiratis prasiplečia,

įgytas muzikinis išsilavinimas padeda tolesnei muzikinei veiklai“ (Paulina). „Žinoma verta.

Vienas rašytojas teigė, jog norint grožėtis meno kūriniu, reikia išmanyti apie meną, o

muzikos kūriniu – apie muziką. Muzikinio skonio lavinimas ugdo asmenybę, o tolesniame

gyvenime ir skonis, ir asmenybė bus svarbūs, net jei ir nebus noro save išreikšti muzikinėje

veikloje“ (Virginija). Dar vienas patarimas: „kuo daugiau dainuoti, muzikuoti, lavinti

50

muzikinį skonį, klausą ir t.t.“ (Marta). „Nebijoti klysti, stengtis save realizuoti įvairiose

sferose, ieškoti savęs, bandyti save pažinti. Tai padeda pilnavertiškai save išreikšti

muzikinėje veikloje tiek vyresnėse klasėse, tiek tolimesnėje ateityje. Muzika atveria daugybę

durų, padeda formuoti tikrąsias žmogaus gyvenimo vertybes“(Giedrė).

Šis interviu atskleidė ryškią ir užtikrintą vyresniųjų klasių mokinių nuomonę apie

sustiprintą muzikinį ugdymą. Remiantis tyrimu, galima daryti išvadą, kad sustiprintas

muzikinis ugdymas turėjo didelę įtaką mokinių muzikinių interesų susiformavimui. Tik

vaikystėje patirtas prisilietimas prie muzikos, dalyvavimas aktyvioje muzikinėje veikloje,

padėjo susiformuoti muzikiniams interesams, kurių vedami mokiniai tęsia šią veiklą ir dabar.

Kaip teigia mokiniai, pasiekimai įvairiose muzikinės veiklos srityse taip pat neatsiejami nuo

muzikinio lavinimo pradinėje mokykloje. Gimnazijos moksleivių patarimai pradinukams

leidžia suprasti, kad jie labai vertina tai, ką juose išugdė pradinės mokyklos aktyvi muzikinė

veikla.

Apibendrinant visų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad iškelta hipotezė, jog tik

sustiprintas muzikinis ugdymas gali užtikrinti įvairiapusių muzikinių interesų ugdymo

efektyvumą, pasitvirtino.

51

IŠVADOS

1. Pedagoginės, psichologinės literatūros bei švietimo dokumentų analizė atskleidė, kad

pradinių klasių mokinių interesų vystymąsi didžia dalimi įtakoja mokykla. Mokyklai reikia

ne tik sužadinti interesą, bet ir jį palaikyti bei stiprinti ypač tiems dalykams, kurie yra

svarbūs jo kultūriniam, socialiniam ir profesiniam brendimui. Pradinių klasių mokiniai ypač

domisi muzikine veikla. Kad šie interesai netaptų atsitiktiniais, būtina sudaryti sąlygas, kad

tokie siekimai nukryptų į pastovesnių interesų vagą. Ypač sėkmingai formuojasi muzikiniai

interesai tada, kai tikslingai nukreipiami užsiėmimai pradinėse klasėse. Tam reikalingas

sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje.

2. Empirinis tyrimas parodė ryškius pradinės mokyklos mokinių, lankančiųjų sustiprintą

muzikinį ugdymą ir nelankančiųjų, interesų skirtumus. Mokiniams, kurie sistemingai lankė

mizikinius užsiėmimus, susiformavo kryptingi - pastovūs muzikiniai interesai, pereinantys

į stabilų polinkį muzikinei veiklai. Šie mokiniai išsiugdė platų muzikinių interesų ratą

įvairioms muzikinės veiklos sritims.

3. Labai svarbus muzikos mokytojo, kaip interesų žadintojo, palaikytojo ir stiprintojo

vaidmuo.Sudominti mokinius, išjudinti jų muzikinius gabumus, duoti pradinį impulsą

muzikinei veiklai, - reikalinga mokytojo kompetencija, profesinis pasirengimas, netgi

patrauklumas asmeninėmis savybėmis. Labai svarbus pačio mokytojo interesas ir pavyzdys,

ugdant teigiamą nuostatą muzikinei veiklai. Įvairūs bei patrauklūs muzikavimo būdai ir

metodai skatina mokinius užsiimti savarankiška muzikine veikla namuose.

4. Patenkinus vieną interesą, kyla naujų, atitinkančių aukštesnį pažinimo lygį. Atsiranda

poreikis saviraiškai, noras realizuoti savo muzikinius pasiekimus koncertinėje veikloje

savo mokykloje, vėliau ir kituose kolektyvuose. Mokiniams susiformuoja optimalus

interesų lygis, kai jie savo žinias, įgūdžius, mokėjimus, įgytus sustiprinto muzikinio

ugdymo pamokose, kryptingai panaudoja klasės, mokyklos, kolektyvo renginiuose.

5. Tyrimų duomenys atskleidė, kad sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje

ryškiai įtakojo muzikinių interesų susiformavimą. Tai rodo vyresniųjų klasių mokinių

ilgalaikis dalyvavimas muzikinėje veikloje, kuriam davė impulsą pradinis sustiprintas

muzikinis ugdymas. Įžvelgiamas profesinis interesas, kai mokiniai ateities vizijoje savo

veiklą sieja su aktyvia muzikine veikla.

52

LITERATŪRA

1. Adomienė M., Barysienė J. Mokinių pažinimo metodai bei metodikos. Vilnius: Lietuvos

pedagogų kvalifikacijos institutas, 1995.

2. Adorno T. The culture industry // Routledge, 2001.

3. Aidarova L., Antropova M. K. Bardinas ir kt. Pradinukas. Kaunas: Šviesa, 1984.

4. Balčytis E. Muzika. Mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms su sustiprintu

muzikos mokymu 1 – 4 klasė. Šiauliai, 1989.

5. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Vilnius, 2003.

6. Bitinas B., Rajeckas V., Vaitkevičius J., Bajoriūnas Z. Pedagogika. Vilnius, 1981.

7. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. Pedagoginės

psichologijos įvadas studentams, mokytojams, tėvams. Vilnius, 1996.

8. Bourdieu P., Wascquant J. D. Įvadas į refleksyviąją sociologiją. Vilnius, 2003.

9. Dzenuškaitė S. Mokinių nepamokinės veiklos tobulinimas. Vilnius, 1991.

10. Deliege,I. Musical beginnings. Origins and development of musical

competence, 1996.

11. Edvin, Gordon E., Charls Cameron. Vaiko muzikalumo puoselėjimas. // Gama. 1994.

12. Frohlich B., Matin Klein T., Miertsch H., Wanjura – Hubner CH. Fleitų garsai. Vilnius.

13. Girdzijauskienė R. Bendra mokytojo ir mokinių veikla. // Gama. 1997, Nr. 16.

14. Girdzijauskienė R. Ar lengva būti kūrybiškam? // Gama. 1997, Nr. 18.

15. Girdzijauskienė R. Ritminės klausos lavinimas iki natų. // Gama. 1997, Nr. 20.

16. Gaižutis A. Atverkime tai, kas svarbiausia. // Gama. 1997, Nr. 18.

17. Gage N. L., Berliner D. C. Pedagoginė psichologija. Vilnius, 1994.

18. Gumbytė – Mačiulskienė J. Meninio ugdymo įtaka asmenybės brandai. Mokslinė

monografija. Marijampolė, 2005.

19. Hesse Hermann. Skaitymai minutėms: mintys iš knygų ir laiškų. Kaunas: Trigrama,

2001.

20. International Music education policy symposium (April 17-18, 2004 ).

21. Jarvis P. Mokymosi paradoksai. Kaunas: VDU švietimo studijų centras, 2001.

22. Jovaiša L. Pedagogikos terminai. Kaunas: Šviesa, 1993.

23. Jovaiša L. Edukologijos pradmenys. Šiauliai, 2001.

24. Kievišas J. Meninis ugdymas švietimo institucijoje. Mokymo priemonė I. – Vilnius:

UAB„Ciklonas“, 2007.

25. Kievišas J.. Gaučaitė R. Vaiko veikla meninio ugdymo procese. Šiauliai: Šul – kla, 2000.

26. Kievišas J. Vaiko muzikinė raiška. Šiauliai, 1997.

53

27. Krakauskaitė V. Muzikos mokymas 3 – 4 klasėje. Kaunas, 1999.

28. Krakauskaitė V. Muzika mažiesiems. Kaunas, 1994.

29. Krakauskaitė V. Muzikos mokymas I klasėje. Kaunas, 1995.

30. Kregždė S. Profesinių interesų psichologija. Kaunas: Raidė, 1975.

31. Kregždė S. Profesinio kryptingumo formavimosi psichologiniai pagrindai. Kaunas:

Šviesa, 1988.

32. Matonis V. Meninių interesų skirtybės. // Gama 1996, Nr. 14.

33. Matonis V. Muzika. Asmenybė. Kultūra. Vilnius, 1991

34. Mikoliūnienė V. Veiklos perimamumas – svarbus veiksnys ugdytinio asmenybės

tapsmui. Pedagogika, Nr. 28. Vilnius, 1992.

35. Mureika J. Pajaustos mintys. Estetikos virsmas edukologija. Monografija. Vilnius,

2006.

36. Navickienė L., Karalienė S., Navickas A., Piličiauskas A. Grožio ir gėrio link.

Vilnius: Ciklonas, 2007.

37. Pavalkienė B. Kryptingas dainininko vokalinių įgūdžių formavimas. Vilnius: LMA,

2004.

38. Psichologijos atlasas. I tomas. Vilnius: Alma littera, 2001.

39. Psichologijos žodynas. Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.

40. Rimgailienė Z. Nebereikia atrasti Lietuvos ar išrasti dviračio (Žiūrėta Internete

http://svietimas.takas.lt/il/il.php/st=3&msgid=433).

41. Rinkevičius Z., Gudelis R. Viskas prasideda nuo mokytojo. // Gama. 1993, Nr. 4.

42. Rinkevičius Z., Rinkevičienė R. Žmogaus ugdymas muzika. Klaipėda, 2006.

43. Rinkevičius Z. Muzikos pedagogika. Klaipėda, 1998.

44. Rinkevičius Z. Muzikinis mąstymas ir jo ugdymas mokykloje. Monografija. Klaipėda

KU l – kla, 2002.

45. Seashore C. Ritmo prigimtis. // Gama. 1997, Nr. 17.

46. Stanevičienė I. Instrumentų panaudojimo reikšmė Vilniaus „Minties“ gimnazijos choro

kūrybinėje veikloje. Respublikinė teorinė – praktinė konferencija „Instrumentinis

muzikavimas bendrojo lavinimo mokykloje: vertybinės nuostatos. Vilnius, 2005.

47. Slosar M. Faculty of Education, Ljubljana University, Slovenia. European Conference

for Educational Research 1998, 17-20 September.

48. Shehan P. K. Movement in the Music Education of children.-Indianapolis, Butler

University.

49. Šetikienė A. Dainavimo įtaka vaikui. Šiauliai: ŠU – kla, 2002.

50. Šiuipytė E., Laurutienė V. Dvasinių, meninių vertybių perimamumas ugdant vaiko

54

asmenybę. Šiauliai: ŠU l – kla, 2002.

51. Šiuipytė E. Pradinių klasių mokinių etninių vertybių ugdymas lietuvių liaudies

dainomis. Šiauliai, 2007.

52. Šurmaitienė L. Instrumentinis muzikavimas pradinės mokykos muzikos pamokoje

Vilnius, 2005.

53. Švabovič A. Instrumentinio muzikavimo reikšmė vaiko gyvenime. Respublikinė teorinė

– praktinė konferencija. Vilnius, 2005.

54. Varanavičienė L. M. K. Čiurlionio „Jūra“ ir mano jūra. Šiauliai: ŠU l – kla, 2002.

55. Vaitoškienė R. Muzikos pamoka ir meninis ugdymas. Šiauliai: ŠU l – kla, 2002.

56. Velička E. Garsų ir Pavalkienė B. Kryptingas dainininko vokalinių įgūdžių formavimas.

Vilnius: LMA, 2004.

57. Velička E. Garsų ir tylos paslaptys. Muzika I – IV klasėje. Kaunas, 1995.

58. Vitkauskas R., Rinkevičius Z. Būsimųjų muzikos pedagogų nuostatos meninio ir

dvasinio ugdymo atžvilgiu. Pedagogika. T. 85, 2007.

59. Žalalis S. Muzikos instrumentų panaudojimas ugdymo procese. Šiauliai: ŠU l – kla,

2002.

60. Wiggins J. Composition in the Classroom. A tool for teaching // Gama.

1998, Nr. 20.

61. Wilson, F. R. The biology of Music Making. Music and child development. Denver

Conference, 1987.

62. Daily News Tribune (2008, 17 January ).

.

55

SANTRAUKA

Lina Suchorukovienė

SUSTIPRINTO MUZIKINIO UGDYMO VAIDMUO FORMUOJANT PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MUZIKINIUS INTERESUS

Sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje sudaro ypatingas sąlygas vaiko

muzikiniam augimui. Tam, kad muzikiniai interesai netaptų trumpalaikiais ir atsitiktiniais,

reikia juos nukreipti į pastovių interesų vagą. Ypatingai sėkmingai formuojasi muzikiniai

interesai tada, kada jų ugdymas tikslingai nukreipiamas žemesnėse klasėse. Tuomet galima

išugdyti mokinių domėjimąsi įvairiažanre muzika.

Šio tyrimo tikslas – įvertinti ir nustatyti, kokią įtaką vaikų muzikiniams interesams

turi sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje. Tyrimo objektas - pradinių klasių

mokinių muzikinių interesų formavimo efektyvinimas. Keliama tyrimo hipotezė, kad tik

sustiprintas muzikinis ugdymas gali užtikrinti įvairiapusių muzikinių interesų ugdymo

efektyvumą.

Tikrinant hipotezę buvo įgyvendinti tokie tyrimo uždaviniai: 1) išanalizuota literatūra

apie interesų, taip pat muzikos interesų ugdymą; 2) atliktas tyrimas ir nustatytas sustiprinto

muzikinio ugdymo pradinėse klasėse efektyvumas, formuojant įvairiapusius vaikų muzikinius

interesus.

Atliekant empirinį tyrimą taikyti šie metodai: anketinė apklausa, aprašomoji statistika,

interviu. Tyrimo metu apklausti Prienų Nemuno pradinės mokyklos, kurioje dirbama pagal

sustiprinto muzikinio ugdymo programą, 2–4 klasių mokiniai: 181 mokinys, lankantis

sustiprintą muzikinį ugdymą ir 54 mokiniai, nepasirinkę šio ugdymo. Interviu tyrimu buvo

apklausti 6 gimnazijos moksleiviai, kurie pradinėje mokykloje mokėsi pagal sustiprinto

muzikinio ugdymo programą. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip mokinių muzikinius

interesus įtakojo sustiprintas muzikinis ugdymas. Lyginamoji analizė padėjo atskleisti ryškius

pradinės mokyklos mokinių, lankančiųjų ir nelankančiųjų sustiprintą muzikinį ugdymą,

interesų skirtumus. Mokiniams, kurie sistemingai lankė muzikinius užsiėmimus, susiformavo

kryptingi, pastovūs muzikiniai interesai, pereinantys į stabilų polinkį muzikinei veiklai. Šie

mokiniai išsiugdė platų interesų ratą įvairioms muzikinės veiklos sritims. Remiantis gautais

tyrimo rezultatais nustatyta, kad sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje ryškiai

įtakojo muzikinių interesų susiformavimą. Tai rodo aukštesniųjų klasių mokinių ilgalaikis

dalyvavimas muzikinėje veikloje.

Tyrimo analizės ir empirinio tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad tik sustiprintas

muzikinis ugdymas gali užtikrinti įvairiapusių muzikinių interesų ugdymo efektyvumą.

56

Raktiniai žodžiai: interesai, sustiprintas muzikinis ugdymas, pradinė mokykla,

muzikinė veikla.

.

57

SUMMARY

Lina Suchorukoviene

HEIGHTED MUSICAL FOSTERING ROLE IN FORMATION

PRIMARY SCHOOL STUDENTS MUSICAL INTERESTS

Heighted musical education in primary school makes very special conditions for

child‘s musical growth. It is necessary to form learner‘s interests, otherwise they can not last

long and be permanent. The earlier the interests are formed, the more successful are the

achievements. In that time the highest level of musical interests are fostered.

The aim of this investigation is to evaluate and to establish the influence in

children‘s musical interests, when they are taught in heighted musical level in primary school.

In the hypothesis it is said that only heighted musical fostering can confirm the efficiency of

versatile musical interests fostering.

During the checking of the hypothesis those tasks were done:1) the literature of

interests , musical interests fostering was analysed; 2) the investigation was made and it was

established the efficiency of heighted musical fostering in formation versatile musical children

interests in primary school.

During the investigation such methods were pointed: questionnaire, statistics

description, interview. The learners of 2- 4 classes took part in investigation. They attend

Prienai Nemunas primary school (there is heighted musical fostering programme). 181 pupils

who are taught by heighted musical fostering programme and 54 students who have not

chosen it were interviewed.

Also 6 students from gymnasium, who previously attended Nemunas school and were

fostered by heighted musical fostering programme were interviewed. The purpose of that

investigation was to find out how heighted musical fostering has influenced students musical

interests. In comparing analysis there were solved the big differences in primary school pupils

interests between those who attend heighted musical fostering lessons and who aren‘t.

Students who permanently attended musical activities have formed very strong directional

musical interests which have grown into stable tendency to musical activity.

Those pupils have got a wide range of musical interests in the various musical

activities. According to the results of the investigation it was established that heighted

musical fostering in primary school had a huge influence in forming musical interests.

The oldest students permanently attended to musical activities. Also some students think

about music as a future career.

58

The analysis and the results of the investigation have confirmed the hypothesis

that only heighted musical fostering can prove the efficiency of heighted musical fostering in

formation versatile musical interests.

Key words: interests, heighted musical fostering, primary school, musical activities.

59

PRIEDAI 1 priedas

Mieli mokiniai, šia anketa siekiama išsiaiškinti, kaip jūsų muzikinių interesų ugdymą aktyvina sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje. Gauti duomenys bus panaudoti magistro darbo rašymui. Anonimiškumas garantuojamas. ANKETA

1. Kurioje klasėje mokaisi? a) antroje; b) trečioje; c) ketvirtoje.

2. Kokia tavo lytis? a) berniukas; b) mergaitė.

3. Ar tau patinka muzikos pamokos? a) patinka; b) nelabai; c) nepatinka.

4. Ar lankai sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas? a) taip; b) ne.

5. Kodėl lankai sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas? a) nes nori išmokti dainuoti; b) nes nori išmokti groti fleita; c) nes tau patinka muzikinė veikla; d) nes tau patinka muzikos mokytoja; e) nes lanko tavo draugai; f) nes taip nori tavo tėvai.

6. Ar tau svarbu išmokti dainelę arba muzikos kūrinėlį kuo geriau, ar tik šiaip sau? a) svarbu; b) nelabai svarbu; c) nesvarbu.

7. Ar nori išmoktą dainelę ar muzikos kūrinėlį atlikti koncerte? a) noriu; b) kartais; c) ne.

8. Ar bandai namuose tau patikusį kūrinėlį pagroti muzikos instrumentu? a) bandau; b) kartais; c) ne.

9. Ar bandai pats namuose sukurti savo melodiją, panašią į patikusią dainelę? a) bandau; b) kartais; c) ne.

10. Ar dažnai klausaisi muzikos namuose? a) kiekvieną dieną; b) retai; c) niekada.

60

11. Ar lankai koncertus? a) dažnai; b) kartais; c) retai; d) niekada.

12. Ar norėtum lankyti muzikos mokyklą? a) taip; b) ne.

13. Ar norėtum išmokti groti kokiu nors muzikos instrumentu? a) taip; b) ne.

14. Ar pritari teiginiui: tam, kad gautum daugiau muzikos žinių ir įgūdžių reikalingas sustiprintas muzikinis ugdymas ?

a) taip; b) iš dalies;

c) ne. 15. Ar norėtum sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas lankyti vyresnėse klasėse ar

kai baigsi pradinę mokyklą? a) norėčiau; b) nežinau; c) nenorėčiau.

16. Ar norėtum, baigęs pradinę mokyklą, dalyvauti muzikinėje veikloje kituose kolektyvuose (kitoje mokykloje, mieste, rajone)?

a) norėčiau; b) nežinau; c) nenorėčiau.

17. Ar norėtum tapti profesionaliu muzikantu? a) taip; b) ne.

DĖKOJU UŽ ATSAKYMUS

61

2 priedas

Gerb. moksleiviai, Jūsų pateikti atsakymai bus panaudoti tyrimams, todėl Jūsų nuomonė labai svarbi. Atsakymų anonimiškumas garantuojamas. Ačiū už nuoširdžius atsakymus. 1. Kurioje gimnazijos klasėje mokaisi?

2. Ar lankei pradinėje mokykloje sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas?

3. Kaip manai, ar sustiprintas muzikinis ugdymas padėjo vystytis tavo

muzikiniams gabumams?

4. Ar sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje sužadino tau norą domėtis muzikine veikla?

5. Ar šiuo metu dalyvauji savo mokyklos ar kito kolektyvo muzikinėje

veikloje?

6. Ar pradėtą muzikinę veiklą pradinėje mokykloje buvai nutraukęs, ar ji tęsiasi visą šį laikotarpį?

7. Ar dažnai koncertuoji, ar tau tai patinka?

8. Ar turi pasiekimų muzikinėje veikloje? Kokie jie?

9. Kaip manai, jeigu būtum nelankęs sustiprinto muzikinio ugdymo pamokų pradinėje mokykloje, ar tau būtų pavykę pasiekti aukštų muzikinės veiklos įvertinimų?

10. Ar lankai koncertus? Kokius?

11. Ar dažnai klausaisi muzikos? Kokios?

12. Ar įsivaizduoji savo gyvenimą be muzikos?

13. Kokią vietą tavo gyvenime užima muzika (daina)?

14. Ar groji kokiu nors muzikos instrumentu? Jei taip, kas paskatino mokytis groti? 15. Gal bandai kurti muziką pats ir ją atlikti?

16. Kaip įsivaizduoji savo atetį: ar ji bus susijusi su aktyvia muzikine veikla?

17. Ar norėtum tapti profesionaliu muzikantu, muzikos mokytoju?

18. Kaip manai, ar tavo interesas muzikai susiformavo vyresnėse klasėse, ar jo

pradžią įžvelgi pradinėje mokykloje?

62

19. Kaip manai, jeigu būtum nelankęs sustiprinto muzikinio ugdymo

pradinėje mokykloje, ar būtų tau susiformavęs interesas muzikinei veiklai?

20. Ką patartum pradinukui? Ar verta lankyti sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas pradinėje mokykloje, kad galėtum pilnavertiškai save išreikšti muzikinėje veikloje vyresnėse klasėse?

DĖKOJU UŽ ATSAKYMUS