Metodinės rekomendacijos

ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ VAIDMUO VYKDANT PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO

ANKSTYVĄJĄ INTERVENCIJĄ

ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ VAIDMUO VYKDANT PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ

VARTOJIMO ANKSTYVĄJĄ INTERVENCIJĄ

Metodinės rekomendacijos

Vilnius, 2018

HIGIENOS INSTITUTAS

Metodinės rekomendacijos, skirtos pagalbos mokiniui specialistams, vykdan-tiems psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją švietimo įstaigose, pareng-tos įgyvendinant Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus 2018 m. veiklos plano 5.4 veiksmą „Pareng-ti metodines rekomendacijas apie sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieina mumą stiprinant sveikos gyvensenos įgūdžius rizikos grupės mokiniams“.

Parengėdr. Loreta Stonienė, Higienos institutas.

Recenzavo:Simona Bieliūnė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas;dr. Aušra Širvinskienė, Respublikinis priklausomybės ligų centras, Vilniaus univer-siteto Sociologijos katedra;dr. Saulius Vainauskas, Higienos institutas.

Pritarta Higienos instituto Metodinės komisijos posėdyje 2018 m. gruodžio 11 d., protokolo Nr. MTD-5.

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

Spaudai parengė LĮ „Kriventa“ V. Pietario g. 5-3, LT-03122 VilniusTel. / faks. +370 5 265 0629El. p. kriventa@kriventa.ltwww.kriventa.lt

© Higienos institutas, 2018ISBN 978-609-462-112-3ISSN 2424-3825

Išleido Higienos institutasDidžioji g. 22, LT-01128 VilniusTel. +370 5 262 4583Faks. +370 5 262 4663El. p. institutas@hi.ltwww.hi.lt

Kalbos redaktorė Angelė PletkuvienėDizainerė Ilona ChmieliauskaitėTiražas 50 vnt.

TURINYS

SANTRUMPOS ................................................................................................... 4

SĄVOKOS ............................................................................................................ 4

PAGRINDIMAS ................................................................................................... 5

ŠVIETIMO IR KITŲ SEKTORIŲ ATSAKAS Į PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMĄ ................................................ 6

Ankstyvosios intervencijos samprata ir paslaugų teikimas .......................... 6

Švietimo ir kitų įstaigų kompetencijos ir vaidmuo ....................................... 8

Efektyvaus atsako įgyvendinimo prielaidos ................................................ 11

Institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant ankstyvosios intervencijos programą, bendradarbiavimas .................................... 11

Tėvų / globėjų įtraukimas .................................................................. 12

Švietimo įstaigose vykdomos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programos .............................................................. 13

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PRIEŽASTYS IR NUSTATYMAS ....... 14

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastys ......................................... 14

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo etapai .............................................. 16

Apsvaigimo nuo psichoaktyviųjų medžiagų nustatymas ............................ 16

Apsvaigimo nuo psichoaktyviųjų medžiagų nustatymas greitaisiais testais ................................................................... 18

LITERATŪRA ..................................................................................................... 19

1 PRIEDAS. Naudingos interneto svetainės ..................................................... 21

2 PRIEDAS. Pagrindiniai ankstyvąsias intervencijas reglamentuojantys teisės aktai pagal priėmimo datą ....................................... 22

3 PRIEDAS. Ankstyvųjų intervencijų gerosios praktikos pavyzdžiai .................. 23

4

SANTRUMPOS

AI – ankstyvoji intervencijaES – Europos SąjungaNTAKD – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentasPAM – psichoaktyviosios medžiagos PMS – pagalbos mokiniui specialistasPPT – pedagoginė psichologinė tarnybaPSO – Pasaulio sveikatos organizacijaSAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijaŠMM – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija VSB – visuomenės sveikatos biuras VSPS – visuomenės sveikatos priežiūros specialistas

SĄVOKOS

Ankstyvoji intervencija – psichologinės, socialinės, pedagoginės pagalbos priemonės, taikomos, kai nustatoma, kad jaunuoliai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, ir skirtos skatinti nevartoti šių medžiagų [1].

Eksperimentavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis – psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dėl smalsumo, siekiant išbandyti poveikį, kai vartojama ne-dideliais kiekiais ir pasekmės dažniausiai nebūna sunkios [2].

Nereguliarus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas – tai vartojimas progai pasitaikius, savaitgaliais ar per šventes, kai organizmas dar nėra pripratęs prie psi-choaktyviųjų medžiagų poveikio, dažniausiai pasekmės nebūna sunkios, tačiau didėja rizika apsinuodyti ir pan. [2].

Pagalbos mokiniui specialistas – mokykloje dirbantis švietimo pagalbos ir / ar visuomenės sveikatos priežiūros specialistas.

Psichiką veikiančios medžiagos (alkoholis, narkotinės priemonės, psichotropi-nės ir kitos svaigiosios medžiagos) – į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą įrašytos medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką, sutrikdo jo elgesį ir gali sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę [3].

Rizikos grupė – šiose rekomendacijose suprantama kaip grupė, kuriai skirtos ankstyvosios intervencijos paslaugos.

Sveikatos ir socialinio sektorių atsakas į psichoaktyviųjų medžiagų vartoji­mo problemas – veiksmai ar intervencijos, nukreiptos į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir su juo susijusios žalos sveikatai ir socialinei aplinkai mažinimą [5].

5

Švietimo pagalbos specialistas – tai mokykloje dirbantis socialinis pedagogas, psichologas, specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas [4].

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, vykdantis sveikatos priežiūrą mokykloje, – asmuo, baigęs visuomenės sveikatos priežiūros studijas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka [6].

PAGRINDIMAS

Psichoaktyviųjų medžiagų (PAM), tokių kaip tabakas, alkoholis ir narkotinės medžiagos, eksperimentinis ir pramoginis vartojimas yra viena didžiausių paaug-lių sveikatos problemų. Kadangi šiuolaikinis jaunimas yra savarankiškas ir polinkis vartoti alkoholį bei narkotines medžiagas pasireiškia jau paauglystėje, mokyklai, kurioje šie jaunuoliai praleidžia daugiausia laiko, tenka itin svarbus vaidmuo sie-kiant mažinti su piktnaudžiavimu PAM susijusią žalą [5, 7].

Šalies švietimo įstaigose vykdoma nemažai PAM vartojimo prevencijai skirtų bendrųjų programų, kuriomis siekiama skatinti mokinius nepradėti vartoti PAM arba atitolinti šių medžiagų vartojimo pradžią, ugdant socialinius ir bendravimo įgūdžius, pasitikėjimą savimi, savitvardą, atsparumą neigiamai įtakai, mokant kri-tiškai mąstyti ir priimti sprendimus [8, 9].

Galimai šių priemonių nepakanka siekiant vykdyti eksperimentavimo PAM pre-venciją, o PAM piktnaudžiaujantiems mokiniams jos jau netinka, nes šiai grupei reikia tikslinių priemonių, konkrečiai – ankstyvosios intervencijos (AI) programų, skatinančių atsisakyti vartoti PAM. Nors vertinimai rodo, kad AI programos yra bran-gesnės nei bendroji prevencija, tačiau jos yra ekonomiškai efektyvesnės, nes pasie-kiama geresnių rezultatų, ypač dirbant su tais mokiniais, kurie patys nori nutraukti eksperimentavimą PAM, nei taikant bendrosios prevencijos metodus [10–12].

Higienos institute 2016–2017 m. atlikto tyrimo „Sveikatos priežiūros ir socia-linių paslaugų prieinamumas rizikos grupių mokiniams“ rezultatai parodė, kad, pagalbos mokiniui specialistų nuomone, mokykla nėra tinkama vieta AI veiklai, o specialistai nėra pasirengę ir kompetentingi teikti paslaugas, peržengiančias in-formavimo / konsultavimo ribas. Šios metodinės rekomendacijos parengtos kaip minėto tyrimo tęsinys [13].

Šių rekomendacijų poreikį dar labiau sustiprino tai, kad 2018 m. sausio 18 d. LR švietimo ir mokslo bei sveikatos apsaugos ministrai pasirašė įsakymą, kuriuo padalijo dviejų sektorių atsakomybę dėl pagalbos rizikingai besielgiantiems nepil-namečiams asmenims nuo 14 metų, kurie eksperimentuoja ar nereguliariai var-toja PAM (išskyrus tabaką), bet nėra nuo jų priklausomi [14].

Šiuo teisės aktu numatyta, kad nustačius piktnaudžiavimo PAM faktą mokinys savo noru ar institucijų siunčiamas privalo dalyvauti Narkotikų, tabako ir alkoholio

6

kontrolės departamento (NTAKD) metodine medžiaga remiantis parengtoje AI programoje, kuri vykdoma už mokyklos ribų – psichologinėje pedagoginėje tar-nyboje (PPT) ar savivaldybės visuomenės sveikatos biure (VSB). Tokiu švietimo ir sveikatos sektorių atsaku siekiama, kad, mokykloje dirbančių specialistų pastan-gomis identifikavus piktnaudžiavimą PAM, tikslinė prevencinė veikla būtų atlieka-ma už mokyklos ribų. Sujungus švietimo ir sveikatos sektorių metodus ir išteklius tikimasi suteikti daug praktinės naudos, paskatinti veiksmingai naudoti išteklius ir sėkmingai realizuoti vykdomas programas.

Šių metodinių rekomendacijų paskirtis – specialistams, vykdantiems narkoti-nių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją švietimo įstaigose, suteikti žinių ir gebėjimų atpažinti apsvaigusius / eksperimentuojančius ar nereguliariai PAM vartojančius mokinius ir PAM vartojimo prevencijai skirtas paslaugas. Ma-nome, kad šios rekomendacijos bus naudingos ir kitų institucijų specialistams, dirbantiems su rizikos grupei priklausančiais jaunuoliais.

Metodines rekomendacijas sudaro dvi dalys ir priedai. Pirmojoje dalyje pa-teikiama informacijos apie šalyje teikiamas AI paslaugas ir efektyvaus atsako įgyvendinimo prielaidas. Antrojoje dalyje pristatomas švietimo įstaigos vaidmuo, efektyvios prevencijos formos, bendra informacija apie PAM vartojimo priežastis ir apsvaigimo nustatymas. Prieduose pateikiama papildomos informacijos apie atnaujintus teisės aktus ir naudingas interneto svetaines.

ŠVIETIMO IR KITŲ SEKTORIŲ ATSAKAS Į PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMĄ

Ankstyvosios intervencijos samprata ir paslaugų teikimas

Lietuvos Respublikos (LR) teisės aktuose ankstyvosios intervencijos sąvoka at-sirado maždaug prieš dešimtmetį. Ji apibrėžiama kaip psichologinių, socialinių ir pedagoginių pagalbos priemonių teikimas vaikams po to, kai nustatoma, kad jie vartoja psichoaktyviąsias medžiagas [1].

Bendroje PAM vartojimo prevencijos sampratoje AI vieta apibrėžiama tarp pirminės prevencijos, kuri apima bendrąją, atrankinę ir tikslinę prevenciją, ir an-trinės prevencijos, t. y. priklausomybės nuo PAM gydymo [8, 9]. Šia intervencija siekiama užkirsti kelią priklausomybės ligų išsivystymui, sumažinti PAM vartojimo dažnumą ir apsaugoti asmenis nuo žalingesnių vartojimo būdų [15, 16] (1 lente-lė). Taigi įtarus, kad paauglys vartoja PAM, taikytinos AI priemonės ir ši interven-cija laikoma tiksline prevencija.

7

1 lentelė. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos lygiai ir formos

Tikslinė grupė Atrankos kriterijai Prevencijos forma Lygis

Visi mokiniai

I atrankos kriterijus: socialiniai, demografiniai rizikos veiksniai (neskirstant pagal indi-

vidualius rizikos veiksnius)

BENDROJI PREVENCIJA1

PIRMINĖ PREVENCIJA

Rizikos grupės mokiniai

II atrankos kriterijus: specialistų diagnozuoti rizikos

veiksniai – psichikos sveikatos ar elgesio problemos, tačiau nebū-

tinai PAM vartojimas

ATRANKINĖ PREVENCIJA2

III atrankos kriterijus: pagrindinis rizikos veiksnys –

PAM vartojimas

TIKSLINĖ PREVENCIJA3

ANKSTYVOJI INTERVENCIJA

IV atrankos kriterijus: probleminis PAM vartojimas,

priklausomybė

PRIKLAUSOMYBĖS GYDYMAS

ANTRINĖ PREVENCIJA

Taigi AI tikslas yra kuo anksčiau nustatyti eksperimentuojančius ar neregu-liariai PAM vartojančius jaunuolius (2 lentelė) ir suteikti paslaugas, skatinančias atsisakyti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir koreguojančias rizikingą elgesį [1]. AI programos tikslinė grupė yra jauni asmenys nuo 14 metų amžiaus, kurie dėl PAM vartojimo pateko į mokyklos, policijos ar teismų akiratį.

AI programa įgyvendinama ne mokykloje, o už mokyklos ribų esančiose insti-tucijose – savivaldybės VSB ir PPT. Šios abi institucijos derina tarpusavyje visus su programos vykdymu susijusius klausimus [14]. VSB ir PPT švietimo įstaigų specia-listams, kurie tiesiogiai dirba su nepilnamečiais asmenimis, privalo teikti informa-ciją apie AI programos vykdymą ir galimybę joje dalyvauti.

1 Bendroji prevencija – tai vaikams ir jaunimui taikomos prevencijos priemonės, apimančios ži-nių apie PAM vartojimo žalą ir padarinius plėtimą, sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymą, neigiamų nuostatų dėl šių medžiagų neteisėto vartojimo formavimą, siekiant užkirsti kelią PAM vartojimui.2 Atrankinė prevencija taikoma asmenims, kurie dar neturi PAM vartojimo patirties, bet dėl neigiamo socialinės aplinkos poveikio padidėja tikimybė, kad jie gali pradėti vartoti PAM, to-dėl siekiant sumažinti riziką ir didinti apsauginių veiksnių įtaką bei ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius taikomos prevencijos priemonės.3 Tikslinė prevencija – prevencijos priemonės, taikomos socialinės rizikos vaikams, vartojan-tiems PAM, bet dar neturintiems priklausomybės požymių, siekiant anksti nustatyti tokius asmenis ir motyvuoti juos nevartoti PAM, teikiant reikiamą švietimo, socialinę ir psichologinę pagalbą vykdyti ankstyvąją intervenciją.

8

2 lentelė. Ankstyvosios intervencijos bruožai

Ankstyvosios intervencijos bruožai

Skirta jauniems žmonėms, kurie iki tol nesikreipė dėl pagalbos

Orientuota į asmens el-gesio pokyčius, todėl jos tikslas – sustiprinti as-mens motyvaciją keistis

Ugdo gebėjimą suvokti riziką, todėl padeda keisti požiū-rį į PAM vartojimą

Padeda asmenims ne-tapti priklausomiems nuo PAM, ieškoti pagalbos ir ją gauti

AI programa įgyvendinama tada, kai sudaroma 6–12 asmenų grupė. Pirmo-jo pradinio pokalbio metu siekiama surinkti visą informaciją apie PAM vartojimo įpročius. Tai padėtų nustatyti, ar programa tinkama. Įtarus, kad asmuo galimai yra priklausomas nuo PAM, svarstoma apie kitas pagalbos galimybes, nes šiuo atveju AI programa mokiniui netinka.

AI programa vykdoma laikantis konfidencialumo principo. Tai reiškia, kad pro-gramą įgyvendinantys specialistai turi užtikrinti, jog atliekant darbo funkcijas gau-ta informacija netaptų žinoma tokios teisės neturintiems asmenims [15].

Vykdomos AI programos stebėseną atlieka ir ją vertina įgyvendinančio-ji institucija. Ji renka informaciją apie dalyvavusius asmenis užtikrindama jų konfidencialumą ir vykdo programos efektyvumo vertinimą, tam naudodama unifikuotą ir sveikatos apsaugos bei švietimo ir mokslo ministrų patvirtintą apklausos formą.

Švietimo ir kitų įstaigų kompetencijos ir vaidmuo

Šios rizikos grupės, kuriai skirtos AI paslaugos, jaunuoliai yra mokyklinio am-žiaus, todėl, lyginant su kitomis institucijomis, mokykloms tenka itin svarbus vaidmuo, nes jose dirbantys specialistai gali identifikuoti į probleminį vartojimą linkusius mokinius ankstyvoje stadijoje ir padėti švietimo, socialines ar sveika-tos priežiūros paslaugas teikti tiems mokiniams, kurie turi problemų dėl pikt-naudžiavimo PAM.

Pagal LR teisės aktus, švietimo įstaigoje už PAM vartojimo prevencijos ir AI, skirtos PAM vartojantiems mokiniams, įgyvendinimą, tinkamos pagalbos varto-jantiems šias medžiagas teikimą ir bendradarbiavimą su vaiko teisių apsaugos tarnybomis, teisėsaugos, sveikatos priežiūros ir reabilitacijos įstaigomis atsakin-gas mokyklos vadovas [1, 17]. Jis privalo reaguoti, kai yra akivaizdžios informa-cijos, jog mokinys mokyklos teritorijoje vartoja ar yra apsvaigęs nuo PAM, t. y. pranešti tėvams / globėjams, kad jaunuolis galimai apsvaigęs ir kad reikėtų atlikti jo medicininę apžiūrą (1 pav.).

Mokyklos direktorius, informuodamas tėvus / globėjus apie įtarimą, kad vai-kas vartoja PAM, turi suteikti informacijos ir nurodyti asmens sveikatos priežiūros,

9

kitas įstaigas ar institucijas, teikiančias psichologinę, socialinę ar kitą reikalingą pagalbą.

Pagalbą mokyklos direktoriui šioje veikloje teikia jo patvirtinta mokyklos vaiko gerovės (VGK) komisija, kurios vienas veiklos principų – kuo anksčiau atpažinti susirūpinimą keliančius mokinio elgesio požymius. Komisiją sudaro pavaduotojas ugdymui, švietimo pagalbos specialistai (socialinis pedagogas, psichologas ir kt.), visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, klasių vadovai, mokytojai ir kiti vai-ko gerove suinteresuoti asmenys [4].

Dalijimąsi informacija tarp mokyklos ir VSB palengvina tai, kad sveikatos prie-žiūrą mokykloje vykdantis visuomenės sveikatos priežiūros specialistas yra paval-dus savivaldybės VSB direktoriui, o psichologas ir socialinis pedagogas, vykdyda-mi tiesiogines funkcijas, glaudžiai bendradarbiauja su PPT. Tai palengvina rizikos grupės paauglio galimybes dalyvauti AI programoje, o pasibaigus jos priemonės vykdymo terminui ar savanoriškai baigus programą užtikrina sklandų paauglio dalyvavimą ugdymo procese [14].

Esant pagrįstiems įtarimams ar faktams, kad mokinys ne kartą vartojo PAM, tėvai turėtų būti informuojami apie galimybę dalyvauti AI programoje, inicijuoti susitarimus su tėvais ir vaiku, kad jie kreiptųsi į programą organizuojančias ir vyk-dančias įstaigas savanoriškai. Registruojamasi VSB pateikiant asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei užpildant rašytinį prašymą, nurodant vardą, pavar-dę, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą ar kitą kontaktinę informaciją ir kokiu būdu asmuo pageidauja būti informuotas apie AI programos vykdymo laiką ir vietą [14].

Tėvų informavimas apie pagalbos

būdus

Mokyklos VGK posėdis

Siuntimas į savivaldybės

VGK dėl minima-lios priežiūros

skyrimo

Piktnaudžia-vimo PAM

identifikavimas

Atsisakymas dalyvauti /

baigti AI programą

Savanoriškas spren-dimas dalyvauti AI

programoje

Mokyklos direktorius / administracijaPagalbos mokiniui specialistasVisuomenės sveikatos priežiūros specialistasKlasės auklėtojasMokytojas

Pagalba derinant AI programą

su ugdymo procesu

Įpareigojimas dalyvauti AI programoje

Siūlymas dalyvauti AI programoje

1 pav. Pagalbos psichoaktyviąsias medžiagas vartojantiems asmenims teikimo modelis [1, 4, 14, 17]

10

Kitas būdas dalyvauti programoje yra įpareigojimas joje dalyvauti. Tai įvyksta tuomet, kai mokinys atsisako pasiūlytos pagalbos ar nekeičia PAM vartojimo įpro-čių. Sprendimą dėl tolesnės pagalbos priima mokyklos VGK [4], kuri, apsvarsčiusi konkretų atvejį dėl piktnaudžiavimo PAM ir nustačiusi, kad taikytas pagalbos pla-nas nebuvo veiksmingas ir išnaudotos visos švietimo pagalbos teikimo galimybės, kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl įpareigojimo mokiniui daly-vauti AI programoje [17].

Toliau pagalba teikiama savivaldybėje. Savivaldybės administracijos direk-torius, gavęs prašymą skirti vaiko minimalios priežiūros priemonę, jį perduoda savivaldybės administracijos VGK ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordi-natoriui. Savivaldybės administracijos VGK, gavusi mokyklos kreipimąsi, kartu su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi surenka būtiną informaciją siūlymui parengti ir sprendimui priimti [4].

Savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės administracijos VGK siūlymu, įpareigojus dalyvauti AI programoje, dalyvauti programoje asmuo re-gistruojasi pats arba jį registruoja jo atstovai pagal įstatymą [18, 19]. Pasibaigus programai mokyklos VGK užtikrina sklandų vaiko įsitraukimą į ugdymosi pro-cesą ir organizuoja vaikui reikalingos mokymosi / ugdymosi, švietimo ar kitos pagalbos teikimą.

Jauni PAM vartotojai dažnai nemano, kad jiems būtinas konsultavimas ar AI paslaugos, todėl jie nėra suinteresuoti lankyti individualių ar grupinių užsiėmimų, skirtų PAM vartojimo poveikiui apmąstyti ir jo atsisakyti. Dėl to didžiausias tiksli-nės prevencijos programų iššūkis – motyvuoti jaunus žmones dalyvauti AI progra-moje, t. y. taikant motyvacinio interviu metodą skatinti apmąstyti savo elgseną, suprasti, ar jis pasiruošęs ką nors keisti, bei paskatinti veikti, kad būtų įgyvendinti suplanuoti pokyčiai.

Sėkmingai motyvuojama tada, kai empatiškai, be kritikos, smerkimo ar kalti-nimo reaguojama į mokinio poreikius, padedama suprasti piktnaudžiavimo PAM ar eksperimentinio vartojimo kainą ir jo nesuderinamumą su ateities planais, vengiama ginčų ir tiesioginio įtikinėjimo bei pasipriešinimo, skatinamas mokinio savarankiškumas priimant sprendimus ir įgyvendinant pasikeitimus. Supratęs el-gesio priežastis ir pasekmių rimtumą, asmuo pats save motyvuoja pokyčiams.

Apibendrinant mokyklos vaidmenį, kai reaguojama į PAM vartojimo atvejį, būtina akcentuoti:

• švietimo sistema turėtų užtikrinti, kad mokyklose būtų įdiegtos įrodymais pagrįstos LR švieti-mo ir mokslo ministerijos (ŠMM) rekomenduojamos ar akredituotos prevencijos programos;

• programų tikslas turėtų būti mažinti ne tik PAM vartojimą, bet ir smurto lygį, taip pat didinti žinių ir akademinių pasiekimų lygį, sukurti palankesnę atmosferą;

• mokykla yra svarbi vieta siekiant užmegzti kontaktus su paaugliais ir jų tėvais. Čia galima identifikuoti tuos jaunuolius, kurie linkę eksperimentuoti ir piktnaudžiauti PAM;

• ankstyvajame amžiuje naudojant programas, skirtas savikontrolei ir impulsų kontrolei gerin-ti, galima identifikuoti ir sušvelninti keletą asmenybės bruožų, kurie didina pažeidžiamumą.

11

Efektyvaus atsako įgyvendinimo prielaidos

Institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant ankstyvosios intervencijos programą, bendradarbiavimas

Siekiant sukurti veiksmingą AI paslaugų sistemą, būtina stiprinti ir plėsti su-interesuotų įstaigų, institucijų, organizacijų bendradarbiavimo tinklą, sujungiantį mokyklas, savivaldybes, švietimo pagalbos ar pedagogines psichologines tarny-bas, visuomenės sveikatos biurus ir kt.

Vykdant AI programą svarbu iš anksto numatyti, kaip būtų galima jaunus žmo-nes įtraukti į programą, koks turi būti grįžtamasis ryšys su siunčiančiąja institucija, įstaiga ar organizacija ir kaip išlaikyti AI programos dalyvių konfidencialumą.

AI programų vykdymo patirtis parodė, kad nuolatos, t. y. visą programos įgy-vendinimo laikotarpį, turi būti glaudžiai bendradarbiaujama.

Bendradarbiavimas – tai tokia darbo pasidalijimo forma, kai partneriai vykdo tarsi tarpusavio mainus. Sėkmingas bendradarbiavimas yra pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu. Pasitikėjimas neatsiranda lengvai, jis turi būti aktyviai kuriamas ir puoselėjimas viso bendradarbiavimo metu.

Tarpusavio bendradarbiavimą skatina:• bendras tikslas; bendradarbiavimo esmė – dirbti kartu siekiant bendro tikslo. Kiekvie-

na įstaiga kelia skirtingus tikslus, todėl visiems, kurie ketina bendradarbiauti, pirmiausia svarbu aptarti ir įsisąmoninti prioritetinį tikslą;

• bendras darbas; bendradarbiavimas neturėtų apsiriboti tik informacijos apie įstaigos veiklą, darbo laiką, priėmimo sąlygas ir pan. suteikimu. Tai svarbu, tačiau bendradarbiavimas turi būti daug daugiau, nei tik informacijos teikimas ir dalijimasis ja. Bendradarbiaujant turi būti kartu dirbama, planuojama ir kartu sprendžiamos dėl konkretaus atvejo kilusios problemos. Labai svarbu į šią veiklą įtraukti tuos specialistus, kurie turi patirties organizuoti bendrą įvai-rių institucijų, įstaigų ir organizacijų darbą, dirba įvairiose srityse (socialinėje, švietimo, svei-katos, teisinėje ir kt.) ir vietose (policijoje, mokykloje, savivaldybėje, biure ir kt.);

• tarpusavio supratimas; svarbu aiškiai apibrėžti numatytos veiklos dalyvių funkcijas, kad vieno-je įstaigoje dirbantys specialistai suprastų kitų įstaigų specialistų galimybes ir kompetencijos ribas. Nesupratimas sąlygoja nepagrįstus lūkesčius ir tarpusavio nesusikalbėjimą. Kai neaišku, kas, ką, kada ir kaip turėtų daryti, kyla bent menkiausių abejonių, atsiranda nepasitikėjimas ir sumaištis, rezultatas gali būti ne toks, kokio tikimasi. To išvengti padėtų aiškiai ir detaliai ap-rašytos ir aptartos atsakomybės. Efektyviam bendradarbiavimui kenkia klaidingas problemos supratimas, PAM vartojimo stigmatizavimas, asmeninis neigiamas nusistatymas. Bendradar-biavimo pradžioje būtina išsiaiškinti, ar programa visiems priimtina ir palaikoma;

• raštiški susitarimai; AI programą įgyvendinančių partnerių susitarimai gali būti raštiški, pvz., bendradarbiavimo sutartys. Svarbu, kad jie būtų aiškūs, įpareigojantys ir kad partne-riai galėtų jais vadovautis;

• veiklos vertinimas; bendradarbiavimas turėtų būti nuolat kiekybiškai ir kokybiškai vertinamas, nes tik taip galima inicijuoti būtinus pokyčius. Vertinimas gali būti neformalus (kai iškyla tam tikrų klausimų, specialistai susitaria dėl susitikimo ar aptaria kilusius klausimus telefonu, el. paštu ar pan.) ir formalus, pildant programos vykdymo ataskaitos formą ir teikiant ją NTAKD metų pabaigoje, kai apibendrinami galutiniai rezultatai ir planuojamos tolesnės iniciatyvos (pvz., įvertinama, kokiam asmenų skaičiui suteiktos paslaugos, kokių sunkumų kilo, ko pasiek-ta ir t. t.). Tai padėtų numatyti trikdžius, kurių gali kilti įgyvendinant programą [14, 15, 20].

12

Tėvų / globėjų įtraukimas

PAM vartojimo prevencijos programos ir priemonės gerokai veiksminges-nės, jei jose dalyvauja tėvai / globėjai. Pirmiausia šiuo atveju labai svarbus tėvų / globėjų elgesys, nes tyrimai rodo, kad neigiamos įtakos turi teigiamos nuostatos dėl PAM vartojimo ir rizikingas PAM vartojimas šeimoje. Antra, daž-niausiai mokinių tėvai nesuvokia savo aktyvaus vaidmens vykdant PAM varto-jimo prevenciją, tačiau švietimo pagalbos specialistai, klasių vadovai gali juos įtraukti ir pasidalyti atsakomybe, siekdami išvengti ar atitolinti PAM vartoji-mą. Trečia, tėvai labai mažai žino, kas PAM vartojimo prevencijos klausimais vykdoma mokykloje.

Pirmas žingsnis – tėvų informavimas apie tai, koks svarbus jų vaidmuo, arti-mi ir draugiški santykiai su vaiku, bendravimas ir supratimas. Daugeliui tėvų kyla įvairių su tėvyste susijusių iššūkių, jiems įveikti reikalingos žinios ir įgūdžiai, kurių galima įgyti pozityvios tėvystės ugdymo mokymuose ar kursuose.

Laiku neatlikus prevencinio darbo, galimos nepageidaujamos pasekmės, tiesiogiai įtraukiančios tėvus / globėjus, nes pagal LR teisės aktus atsakomybė dėl nepilnamečio vaiko PAM vartojimo tenka tėvams / globėjams. Esant PAM vartojimo faktui, tėvai / globėjai apie tai informuojami pirmiausia, nes PAM vartojantis nepilnametis negali būti apklausiamas ar konsultuojamas nedaly-vaujant tėvams.

Tėvus / globėjus į AI paslaugų teikimo procesą rekomenduojama įtraukti dar ir todėl, kad jų požiūris yra svarbus, o kartais esminis veiksnys, skatinant jaunus asmenis dalyvauti AI programoje. Nustatyta, kad dalyvaujant tėvams AI būna sėk-mingesnė. Tėvai turi būti informuojami apie sunkumus, su kuriais susiduria jų vai-kai. Toks įtraukimas sustiprina jų atsakomybės jausmą ir skatina juos padėti savo vaikams spręsti problemas, susijusias su PAM vartojimu.

Tėvus galima įtraukti tokiais būdais:

• į AI programą nukreipianti institucija ar organizacija parašo tėvams laišką ar informuoja telefonu kviesdama paskatinti vaiką dalyvauti programoje. Paaiškinama, kodėl jų vaikui ir jiems tokia pagalba reikalinga, kokia jos teikiama nauda;

• tėvams per klasių susirinkimus, el. dienynuose ir kt. būdais pateikiama visa informacija, susijusi su AI programa. Nurodomos įstaigos, kuriose ji įgyvendinama, pagalbos gavimo galimybės, būtini veiksmai, kad jų vaikai šią pagalbą gautų;

• tėvai į pradinį pokalbį kviečiami kartu su vaikais, o pirmojo AI programos užsiėmimo metu tėvams organizuojamas informacinio pobūdžio susitikimas;

• tėvai kviečiami dalyvauti baigiamajame AI programos pokalbyje. Po to galima nu-spręsti, ar jaunam asmeniui būtinos kokios nors tolesnės pagalbos ir paramos prie-monės [15].

13

Švietimo įstaigose vykdomos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programos

PAM vartojimo prevenciją Europos Sąjungos (ES) šalyse narėse ir vykdomas prevencines priemones palaiko Europos Taryba, kuri skatina ES šalių vyriausybes skirti pakankamai finansinių ir organizacinių išteklių, kad PAM vartojimo preven-cijos programos būtų kuriamos ir vykdomos visose mokyklose siekiant ne tik už-kirsti kelią šių medžiagų vartojimui, bet ir užtikrinti vaiko teises, saugumą ir suda-ryti tinkamas sąlygas vaikų socializacijai [21].

Daugelyje šalies mokyklų, kaip ir kitų ES šalių mokyklose, vykdomos bendro-sios prevencijos programos. Gana dažnai abejojama dėl mokyklose vykdomų pro-gramų ar renginių efektyvumo, todėl 3 lentelėje pristatomi ES ekspertų atlikto programų įgyvendinimo ir jų efektyvumo vertinimo rezultatai. Pagrindinės PAM vartojimo intervencijos pateiktos pagal efektyvumo lygį nuo aukšto iki žemo.

Daugiausia šalių (28 šalys) įgyvendinama aukšto efektyvumo lygio intervencija – draudimas rūkyti mokyklos teritorijoje. Kita pagal dažnumą vykdoma intervencija (21 šalis) yra į PAM vartojimo prevenciją orientuota stipri mokyklos politika. Efekty-viomis laikomos asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymo programos, vykdomos tik 11 šalių [22].

3 lentelė. Švietimo įstaigose vykdomos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo in-tervencijos pagal efektyvumo lygį [5]

Įrodymų lygis Intervencija

Šalių skaičius Taikoma visa arba didele apimtimi

Netaikoma, nenurodė

AukštasAsmeniniai ir socialiniai įgūdžiai 11 13Nerūkymo zona (rūkymo draudimas) 29 1Mokyklos politika 21 3

VidutinisBendraamžiai bendraamžiams 4 4Renginiai tėvams / globėjams 12 3Kūrybiniai popamokiniai renginiai 18 3

Žemas

Lytinis ugdymas 4 20Testavimas dėl PAM vartojimo 0 20PAM informacinės dienos 9 4Policijos pareigūnų vizitai / paskaitos 9 4Kitų išorės specialistų paskaitos 7 4Informavimas apie PAM 16 6

Duomenis pateikė 28 ES valstybės, Norvegija ir Turkija.

14

Vertinant, kaip įgyvendinamos kitos programos, kurių įrodymų lygis yra vidu-tinis, matyti, kad nėra dažnos bendraamžių bendraamžiams programos. Meniniai renginiai tėvams ir kūrybiniai popamokiniai renginiai paplitę dažniau, tai nurodė atitinkamai 18 ir 12 šalių, kurios tai taikė visa ar didele apimtimi.

Daug šalių nurodė vykdančios programas, kurių efektyvumas žemas. 16 ša-lių pažymėjo, kad vykdo informacijos teikimo programas, 9 – mokyklose lankosi teisėsaugos pareigūnai. Kas konkrečiai gali būti vykdoma įgyvendinant šias pro-gramas, įvairiose šalyse gali labai skirtis. Kai kuriose mokyklose orientuojamasi į ankstyvą išaiškinimą ir informacijos teikimą tiems asmenims, kurie piktnaudžiau-ja PAM. Mokinių tyrimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, kuris nepatenka į re-komenduojamų metodų sąrašą, vykdo tik 10 šalių, ir nors 20 šalių neįgyvendi-na arba nepateikė apie tai informacijos, ES šalyse vis dar taikomos neefektyvios intervencijos.

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PRIEŽASTYS IR NUSTATYMAS

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastys

Polinkį vartoti PAM lemia daugybė tarpusavyje susijusių priežasčių – biolo-ginės genetinės (traumos, lėtinės ligos, galvos smegenų sutrenkimai, psichikos ligos ir kt.), psichologinės (pesimizmas, nusivylimas, vienišumas, baimė, žema savivertė ir kt.), socialinės (netinkamas auklėjimas, nepilna šeima, draugystė su PAM vartojančiais bendraamžiais, nenoras mokytis, neužimtumas, ankstyvas PAM išmėginimas, PAM prieinamumas ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju jų pa-sireiškimas nevienodas, tačiau daugeliu atvejų galima daryti tam tikras išvadas, kurios patvirtina, kad priklausomybė yra sudėtinga liga (4 lentelė).

Dažnai jaunų žmonių PAM vartojimo ir priklausomybės problemos susijusios su keliais veiksniais, pavyzdžiui, mokyklos nelankymu, buvimu specializuotose įs-taigose ar įkalinimu. Rizikos grupės jaunuoliai, kurie linkę eksperimentuoti PAM, turi ir kitų problemų, tokių kaip nerimo ir depresijos sutrikimai, psichozė, nusivy-limas, mintys apie savižudybę, bandymai nusižudyti ir kitos [5].

Ne visada aiškus PAM vartojimo ir psichosocialinių pasekmių ryšys. Gali būti, kad šios problemos didina tikimybę vartoti PAM, kaip ir tai, jog šių medžiagų var-tojimas kelia arba sustiprina psichologines problemas.

15

4 lentelė. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastys

Indivi­dualios biologi­nės

AmžiusKuo jaunesnis žmogus pirmą kartą pavartoja PAM, tuo labiau tikėtina, kad vartos reguliariai, todėl išsivystys priklausomybė, sukelianti žalą fizinei ir psichikos sveikatai [10].

Lytis

Nors PAM vartojimas tarp merginų mažiau paplitęs, tačiau vartojan-čios merginos patiria didesnes problemas ir neigiamą poveikį sveikatai nei vaikinai. Nors merginos rečiau pradeda vartoti PAM, tačiau pradė-jus vartoti net mažesnėmis dozėmis joms priklausomybė vystosi grei-čiau nei vaikinams [23].

Fizinė sveikata

Didesnę riziką dėl PAM vartojimo patiria asmenys, turintys fizinės sveikatos problemų (pvz., dėl komplikuoto gimdymo, lėtinių ir sunkių ligų vaikystėje), patyrę galvos smegenų sutrenkimų, apsinuodijimų al-koholiu ir kitais organiniais tirpikliais. PAM vartojimas gali pabloginti sveikatą, taip pat gali kilti rizika mirti nuo perdozavimo.

Psi-chikos sveikata

Ryšys tarp PAM vartojimo ir psichikos sveikatos yra abipusis, nes PAM vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemų ar sustiprinti esa-mas, ir atvirkščiai, asmenys, sergantys depresija, nerimo sutrikimais ir šizofrenija, patyrę fizinę, psichikos ir seksualinę prievartą, smurtą, dažniau linkę vartoti PAM. PAM vartojamos siekiant sumažinti vienišu-mo, baimės, pesimizmo jausmus, žemą savivertę.

Biolo-giniai veiks-niai

Turi įtakos tam, kiek organizmas imlus ir kaip jis reaguoja į PAM. Tai reiškia, kad PAM dozė, kurią toleruoja vienas žmogus, gali sukelti mirtį kitam. Asmeniniai bruožai, tokie kaip impulsyvumas, taip pat turi įta-kos PAM vartojimo rizikos laipsniui. Įvairių medikamentų vartojimas ankstyvoje vaikystėje gali lemti potraukį į chemines medžiagas.

Socia­linės ir ekono­minės

Narkotikų vartojimo sukeltos problemos (nenoras mokytis, neužimtumas) blo-gina socialinę ir ekonominę situaciją, pvz., sumažina galimybes baigti mokyklą ir įgyti išsilavinimą bei gauti gerai mokamą darbo vietą. PAM vartojimo dažnumas gali būti didesnis, jei PAM lengviau prieinamos, o prevencinės programos neįgy-vendinamos arba jos netinka.

Šeimos

Tai, kad šeimos nariai patys vartoja PAM, gali padidinti PAM vartojimo tikimybę (genetinis ir socialinis veiksnys). Esant neigiamam šeimos požiūriui, šeimos pa-ramai ir kontrolei, kai vaikas auginamas socialiai atsakinga asmenybe, gebančia apsisaugoti nuo pagundų, jaunuolis gali apsisaugoti nuo PAM vartojimo proble-mų ir / ar jas įveikti. Genetinis veiksnys turi įtakos tik skirtingam asmenų jautru-mui ir pažeidžiamumui, bet ne pačiam potraukiui atsirasti.

Bend­ruome­nės

Didžiausią įtaką paauglystėje turi bendraamžiai, o noras būti pripažintam grupė-je yra labai svarbus veiksnys, todėl riziką didina PAM eksperimentuojantys drau-gai, taip pat nekritiškas bendruomenės požiūris į PAM vartojimą, bendruomenės ryšių susilpnėjimas, mada. Kreiptis pagalbos esant PAM vartojimo problemoms gali trukdyti stigma ir mažas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas [5].

16

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo etapai

Pirmieji bandymai vartoti PAM paprastai dar nesukelia priklausomybės. Pri-klausomybė nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų formuojasi priklausomai nuo asmenybės, vartojimo aplinkybių ir psichiką veikiančios medžiagos poveikio. Pagal tai skiriami PAM vartojimo etapai (5 lentelė). PAM vartojimo pasekmės – tiek socialinės, tiek psichologinės, tiek medicininės – didėja tiesiog proporcingai vartojimo dažnumui. Kuo anksčiau pradedama vartoti PAM, tuo didesnė žalingo poveikio jaunuolio raidai tikimybė.

Nemažai jaunuolių tik pabando PAM ir nustoja eksperimentavę. Tinkamu mo-mentu nustačius šiuos atvejus ir suteikus pagalbą, galima sustabdyti perėjimą iš vieno vartojimo etapo į kitą ir užkirsti kelią priklausomybės vystymuisi. Priklauso-mybė formuojasi palaipsniui nuo eksperimentinio, nereguliaraus vartojimo, sie-kiant malonių pojūčių, iki intensyvaus priverstinio, kai PAM vartojamos kasdien, norint palaikyti normalią savijautą.

5 lentelė. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo etapai [19]

Vartojimo etapai Priežastys Pasekmės

1. Eksperimentinis nereguliarus

Ieškoma malonių pojūčių Somatiniai sutrikimai

2. Nereguliarus pra-moginis su draugais savaitgaliais

Siekiama patirti bend rumo, malonumo jausmus

Sunkumai mokykloje, pamokų praleidi-mas, bėgimas iš namų, apsinuodijimai

3. Individualus situacinis, kelis kartus per savaitę

Norint pagerinti savijautą, nuotaiką, sumažinti įtampą

Daugėja problemų mokykloje ir namuose, nuotaikų pokyčiai, apsinuodijimai

4. Intensyvus (problemi-nis) kasdien

Siekiant pagerinti savijautą, nuotaiką, sumažinti įtampą

Atsiskyrimas nuo šeimos, vagystės, depresija, higienos nepaisymas

5. Intensyvus priverstinis (priklausomybė)

Normaliai savijautai palaikyti

Kriminaliniai nusikaltimai, prekyba PAM, bandymai žudytis, emocinis išsekimas

Apsvaigimo nuo psichoaktyviųjų medžiagų nustatymas

Visuomet yra įspėjamųjų požymių, rodančių, kad jaunuolis vartoja PAM. Tė-vams / globėjams ne visada lengva nustatyti šiuos požymius, nes tėvams paaug-lys ir toliau lieka artimas, savas, suprantamas. Dažnai šie pokyčiai priskiriami paauglystės amžiaus krizei. Vis dėlto brendimo laikotarpio pokyčiai nebūna tokie drastiški ir radikalūs, kaip išvardyti žemiau. Vaikas tampa savo šeimoje

17

svetimas, slapukauja, apgaudinėja, darosi mažai kritiškas savo elgesio atžvilgiu. Šiuos pokyčius objektyviau gali įvertinti pagalbos mokiniui specialistai, klasės auklėtojas, mokytojas.

Tai:1. Asmenybės pokyčiai (nuotaikos ir būdo savybių pasikeitimas, brandumo

stoka, santykių su tėvais ir šeima, ryšių su draugais pokyčiai, siekių stoka, savęs nuvertinimas, neigimas ir melavimas, vėlavimas, nepaaiškinama bai-mė, įtarumas arba savisaugos instinkto stoka, priešiškumas kitiems ir sau, agresyvumas);

2. Veiklos ir įpročių pasikeitimas (be pateisinamos priežasties nebūna namuose / mokykloje, apleidžiamos pareigos namuose / mokykloje, pakinta kontaktas su bendraamžiais, kitais žmonėmis, pvz., trumpam išeina su draugais, atėju-sių draugų nekviečia į vidų; slapukavimas, konfliktai namuose / mokykloje, sunkiai susikaupia, įtarus, greitai supyksta, nuolat liūdnas, keičiasi vertybės);

3. Išvaizdos pokyčiai (apsileidimas, raudonos akys, išsiplėtę arba susiaurėję vyz-džiai, nuolatinė sloga, apetito stoka ar padidėjęs apetitas, dažnas kosulys, keista kalba, miego problemos, išsiblaškymas, energijos stoka);

4. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo priemonės (žiebtuvėliai, foli-ja, šaukštas, milteliai, kapsulės, tabletės);

5. Teisėtvarkos pažeidimai (smulkios vagystės iš namų ir mokyklos draugų, bėgi-mas iš namų ir pan.) [25].Išvardyti požymiai formuojasi ilgą laiką. Žemiau pateikiami požymiai, kurie išryš-

kėja esant PAM intoksikacijai (pavartojimui). Jie stebimi vizualiai tiriant (6 lentelė):1. Vyzdžio dydį ir reakciją į šviesą. Esant stimuliatorių intoksikacijai atmerkus

voką po 15 sek., krintant tiesioginei šviesai, vyzdys lieka išsiplėtęs, opiatų intoksikacijai – vyzdys lieka susitraukęs, hašišo ir marihuanos intoksikacijai – vyzdys pulsuoja didėjančiai (pastaba: vyzdys pulsuoja bet kuriuo atveju 3,0–3,5 mm diametru net ir nevartojus PAM);

2. Nistagmą – ritmišką, nevalingą abiejų akių obuolių trūkčiojimą. Akys tikrina-mos atskirai, 40–50 cm atstumu nuo akių vertikaliai ir horizontaliai judinant objektą, kurį tiriamasis, nejudindamas galvos, turi stebėti akimis apie 4 sek. Akies obuolių trūkčiojimas gali būti apsvaigimo ženklas. Nistagmas pasireiškia, kai kraujyje viena ir daugiau promilių alkoholio;

3. Akies konvergenciją – žiūros linijų susikirtimą fiksuotame taške, t. y. nukreipti žvilgsnį vienu metu abiem akimis į savo nosies viršūnę ir išlaikyti 4–5 sek. Pa-vartojus PAM gali išlikti gebėjimas suvesti akis, tačiau sudėtinga ilgai išlaikyti sutelktą žvilgsnį į objektą;

4. Pulso dažnį. Tikrinama uždėjus du pirštus ant plaštakos arterijos. Normalus pulsas yra 60–90 tvinksnių per minutę. Priklausomai nuo vartotos PAM pulsas sulėtėja arba padažnėja;

18

5. Laiko pojūtį Rombergo stovėsenos būdu. Vertinamas laiko pojūtis, galimybė suprasti paprastas instrukcijas, rankų, kojų drebulys ir akių vokų trūkčiojimas. Tiriamasis turi stovėti suglaudęs kojas, ištiesęs į priekį rankas, atlenkęs galvą at-gal ir užsimerkęs. Prašoma pranešti, kai praeis 30 sekundžių. Nepavartojus PAM galima apsirikti 10 sekundžių. Apsvaigus gali būti sunku išlaikyti pusiausvyrą;

6. Dūrių žymes. Jeigu PAM švirkščiamos, lieka dūrio žymės, kurios laikui bėgant keičia-si: 0–8 val. – raudona dėmė (paraudęs ratas); 8–96 val. – šviesaus sukrešėjusio krau-jo pėdsakai; 5–14 dienų – tamsios dėmės; 14 dienų ir daugiau – dėmės išnyksta;

7. Kvapą. Pavartojus alkoholio jaučiamas alkoholio kvapas iš burnos ar nuo dra-bužių, marihuanos – keistas, neįprastas, cheminių medžiagų kvapas.

6 lentelė. Apsvaigimo nuo psichoaktyviųjų medžiagų nustatymas [25]

Požymis

Migdo­mieji ir ra­minamieji

vaistai

Lakiosios medžiagos Kanapės Stimulia­

toriai Opiatai Haliucino­genai

Vyzdžio dydis Normalus Normalus

Normalus ar kiek

išsiplėtęsIšsiplėtęs Susitraukęs Išsiplėtęs

Vyzdžio reakcija Sulėtėjusi Sulėtėjusi Plečiasi Sulėtėjusi Nereaguoja NereaguojaNistagmas Yra Yra Nėra Nėra Nėra Nėra

Akies konvergencija Yra Yra

Yra (paraudę

akių baltymai)

Nėra (sutrikusi)

Nėra (sutrikusi) Yra

Laiko suvokimas Sulėtėjęs Normalus Pagreitėjęs Pagreitėjęs Sulėtėjęs PagreitėjęsPulso dažnis Sulėtėjęs Pagreitėjęs Pagreitėjęs Pagreitėjęs Sulėtėjęs PagreitėjęsDūrių žymės Nėra Nėra Nėra Gali būti Gali būti Nėra

Kvapas Nėra Yra Yra Gali būti Gali būti Gali būti

Apsvaigimo nuo psichoaktyviųjų medžiagų nustatymas greitaisiais testais

Jei kyla abejonių dėl PAM vartojimo, visuomet galima rekomenduoti atlikti narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo testą, kuriuo identifikuojama, kokių PAM vartota.

Dažniausiai naudojami testai, skirti PAM aptikti šlapime. Pageidaujamo nar-kotinių medžiagų kiekio testų (6, 10 ar 12 narkotinių medžiagų) galima nusipirkti vaistinėje, nes jiems atlikti nereikia aparatūros ar specialiai apmokytų darbuo-tojų. Šiais testais per keletą minučių galima sužinoti, kokių narkotinių medžiagų

19

buvo vartota. Jeigu įtariama, kad PAM vartota, o tyrimo rezultatas yra neigiamas, rekomenduojama tyrimą pakartoti kitą dieną.

Jei norima, kad narkotinių medžiagų vartojimo tyrimo rezultatą įvertintų spe-cialistas, rekomenduojama kreiptis į Respublikinio priklausomybės ligų centro fi-lialus, kuriuose narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo testai nepilnamečiams iki 19 metų amžiaus atliekami nemokamai ir anonimiškai, o tyrimo rezultatus ko-mentuoja specialistas.

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 1071 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 437 „Dėl Ankstyvojo vaikų (moksleivių) psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“.

2. Bulotaitė L. Narkotikai ir narkomanija: iliuzijos ir realybė. Vilnius, 2004. 3. Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros

įstatymas. Priimtas 1997 m. kovo 25 d.4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 2 d. įsaky-

mas Nr. V-319 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsa-kymo Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

5. European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction. Health and social responses to drug problems: a European guide, Publications Office of the European Union, Luxembourg, 2017.

6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-1035/ISAK-2680 „Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

7. WHO. WHO Report on the Global Tobacco Epidemic, 2008: the MPOWER package. Geneva: World Health Organization, 2008.

8. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Metinis pranešimas 2018. Vilnius.

9. Bankauskienė I. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija: samprata ir modeliai. Informacinis leidinys. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės de-partamentas, 2013.

10. Stanis JJ, Andersen SL. Reducing substance use during adolescence: a translatio-nal framework for prevention. Psychopharmacology. 2014; 231(8): 1437-53.

11. Camey T, Myers B. Effectiveness of early interventions for substance-using adolescents: findings from a systematic review and meta-analysis. Subst Abuse Treat Prev Policy. 2012; 7: 25. DOI: 10.1186/1747-597X-7-25.

20

12. Onrust AS, Otten R, Lammers J, Smit F. School-based programmes to reduce and prevent substance use in different age groups: What works for whom? Systematic review and meta-regression analysis. Clinical Psychology Review. 2016; 44: 45-59.

13. Stonienė L, Izokaitis M. Sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamu-mas rizikos grupės mokiniams. Mokslo darbai. Nr. 31. Higienos institutas. Vil-nius, 2017.

14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švie-timo ir mokslo ministro 2018 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. V-60/V-39 „Dėl Anks-tyvosios intervencijos programos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

15. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Ankstyvosios inter-vencijos vadovas. Vilnius, 2017.

16. Akstinienė R ir kt. D. Ankstyvosios intervencijos taikymas mažinant psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Metodinės rekomendacijos. Vilnius, 2007.

17. Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir viduti-nės priežiūros įstatymas. Suvestinė redakcija nuo 2018-07-01.

18. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. liepos 5 d. įsa-kymas Nr. V-555 „Dėl Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės rekomendacijų patvirtinimo“.

19. Karalienė V, Lesinskienė S, Subata E. Vaikų, vartojančių narkotines, psichotro-pines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, ankstyva diagnostika ir gydymas pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Lietuvos vaikų ir paauglių psi-chiatrų draugija. Vilnius, 2008.

20. Širvinskienė A. Bendradarbiavimo tinklo kūrimas Vilniaus mieste sprendžiant šeimų, auginančių vaikus, kur yra piktnaudžiaujama alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, problemas. Metodinės rekomendacijos. Vilniaus priklausomy-bės ligų centras. Vilnius, 2013.

21. European Monitoring Centre for Drugs and Drugs Addiction. Drug prevention in EU schools. Information and reporting systems are crucial. Briefing 5, ISSN 1681-5157. Lisbon, 2002.

22. UNODC, WHO. Good policy and practice in health education. Booklet 10: Education sector responses to the use of alcohol, tobacco and drugs. Paris: UNESCO. 2017; 69.

23. Becker JD, Hu M. Sex differences in drug abuse. Frontiers in Neuroendocrino-logy. 2008; 29(1): 36-47.

24. Izokaitis M, Stonienė L. Ankstyvoji intervencija dėl psichoaktyviųjų medžia-gų vartojimo Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Visuomenės sveikata. 2017; 73(76): 36-43.

25. LAC, Policijos departamentas prie VRM, Vaiko namas. Apie narkomaniją ir jos prevenciją: rekomendacijos policijos pareigūnams. Vilnius, 2003.

21

1 PRIEDAS. NAUDINGOS INTERNETO SVETAINĖS

• Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro gerosios praktikos pa-vyzdžių interneto svetainė: http://www.emcdda.europa.eu/best-practice_en.

• Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento informacija apie ankstyvosios intervencijos programą: https://ntakd.lrv.lt/lt/prevencija/ankstyvoji-intervencija.

• Kvietimas jaunimui dalyvauti ankstyvosios intervencijos programoje: https://www.youtube.com/watch?v=RzatGE-WNrI.

• Filmuota pagalbos mokiniui medžiaga „Kaip pakviesti (dalyvauti AI)“: https://www.youtube.com/watch?v=KGF0NcDr40c.

• ŠMM akredituotos prevencinės programos: https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/prevencines%20programos2017.pdf

• ŠMM rekomenduojamos prevencinės programos: https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/PREVENCINI%C5%B2%20PROGRAM%C5%B2%20S%-C4%84RA%C5%A0AS%2008%2031.pdf

22

2 PRIEDAS. PAGRINDINIAI ANKSTYVĄSIAS INTERVENCIJAS REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI PAGAL PRIĖMIMO DATĄ

1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrų 2018 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. V-60/V-39 „Dėl Ankstyvo-sios intervencijos programos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr. 743 „Dėl Įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, anksty-vosios intervencijos ir sveikatos priežiūros programose (kursuose) vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3. Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir viduti-nės priežiūros įstatymas. Suvestinė redakcija nuo 2018-07-01.

4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-555 „Dėl Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėja-mojo poveikio priemonės įgyvendinimo savivaldybėje organizavimo, koordi-navimo ir kontrolės rekomendacijų patvirtinimo“.

5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 2 d. įsaky-mas Nr. V-319 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsa-kymo Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 1071 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 437 „Dėl Ankstyvojo vaikų (moksleivių) psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“.

23

3 PRIEDAS. ANKSTYVŲJŲ INTERVENCIJŲ GEROSIOS PRAKTIKOS PAVYZDŽIAI

„FreD goes net“: ankstyvoji intervencija paaugliams dėl narko­tinių medžiagų vartojimo

Santrauka. Skirta pirmą kartą dėl narkotinių medžiagų vartojimo nusikaltusiems paaugliams. Tikslas – sukurti įvairių institucijų (policijos, teismo, sveikatos prie-žiūros ir socialinio sektorių), įskaitant NVO, bendradarbiavimo tinklą, skirtą įvai-riapusei pagalbai teikti, kad būtų sustabdyti eksperimentavimas ir nereguliarus pramoginis vartojimas ir neišsivystytų priklausomybė. Vertinant dalyvių pasiten-kinimą programa nustatyta, kad užsiėmimų metu jie išmoko veiksmingiau spręsti kylančias problemas bei įgijo žinių apie esamą pagalbos ir paramos sistemą. Dau-gelis programą baigusių dalyvių buvo pasiryžę keisti gyvenimo būdą.

Intervencijos forma: atrankinė prevencija.

Tikslinė grupė: vaikai / jaunimas.

Amžiaus grupė: 14–21 metų.

Intervencija. Apima įvadinį interviu ir 8 valandų grupinio darbo (7–12 dalyvių) kursą, kuris gali būti suskirstytas į dvi ar keturias dalis priklausomai nuo poreikių ir aplinkybių. Jei reikia, kursą galima baigti baigiamuoju interviu, kuriame gali da-lyvauti tėvai. Įvadinio interviu tikslas – įvertinti, ar kursas dalyviui bus tinkamas / naudingas. Grupiniame darbe taikomi interaktyvūs metodai.

Šalis: Vokietija.

Daugiau informacijos: http://www.emcdda.europa.eu/html.cfm/index52035EN.html?project_id=01DE11&tab=overview

24

3 PRIEDAS. ANKSTYVŲJŲ INTERVENCIJŲ GEROSIOS PRAKTIKOS PAVYZDŽIAI (TĘSINYS)

Ankstyvosios intervencijos programa

Santrauka. Skirta eksperimentuojantiems ar nereguliariai PAM vartojantiems jaunuoliams, siekiant suteikti paslaugas, skatinančias atsisakyti psichiką veikian-čių medžiagų vartojimo bei padedančias koreguoti rizikingą elgesį. Dalyvavimas šioje programoje gali būti savanoriškas ir įpareigojantis, t. y. kaip administracinio poveikio ar vaiko minimalios priežiūros priemonė.

Intervencijos forma: tikslinė prevencija, ankstyvoji intervencija.

Vieta: pedagoginė psichologinė tarnyba, visuomenės sveikatos biuras.

Tikslinė grupė: vaikai / jaunimas.

Amžiaus grupė: nepilnamečiai nuo 14 metų.

Intervencija. Ją sudaro trys dalys: pradinis pokalbis, 8 val. trukmės praktiniai už-siėmimai (6–12 dalyvių grupė) ir baigiamasis pokalbis. Pradinio pokalbio tikslas – surinkti informaciją ir išsiaiškinti, ar programa tinka konkrečiam jaunam žmogui, ar reikalinga kita pedagoginė, psichologinė arba socialinė pagalba, ar su žalingu PAM vartojimu susijusi medicininė pagalba. Į programą tikslinga įtraukti tėvus, kuriems atskirai suteikiama informacijos vykstant pradiniam pokalbiui su jų vaiku.

Šalis: Lietuva.

Daugiau informacijos: https://ntakd.lrv.lt/lt/prevencija/ankstyvoji-intervencija.

Metodinės rekomendacijos

ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ VAIDMUO VYKDANT PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO

ANKSTYVĄJĄ INTERVENCIJĄ