ryšiai tarp rūšių

Download Ryšiai tarp rūšių

If you can't read please download the document

Post on 29-Jun-2015

7.044 views

Category:

Documents

5 download

Embed Size (px)

TRANSCRIPT

  • 1. Ekologija Santykiaiekosistemoje

2. Viduriniai santykiai Vienos populiacijos organizmai gyvena vienoje teritorijoje ir naudojasi tais paiais itekliais. Jie yra priversti palaikyti tam tikrus tarpusavio santykius, kurie danai bna naudingi kartu gyvenantiems organizmams. Kitaip tariant, organizmams lengviau bna gyventi grupms negu pavieniui. Tokiu atveju sakoma: organizmai kooperuojasi, arba bendradarbiauja. 3. Kooperacija Kooperacija yra bdingesn gyvnams negu augalams. Gyvnai danai bendradarbiauja apsigynimo ir mediokls tikslais. Pavyzdiui vilkai, kurie medioja gaujomis, ypa iem, kai rasti maisto sunkiau. Tai padeda jiems lengviau ir greiiau sugauti auk. 4. Bendradarbiavimas Bendradarbiavimas ne tik padeda lengviau apsirpinti maistu ir apsiginti. Daugelis gyvn, ypa pauki gali daugintis tik tada, kai alia yra kiti jau perintys tos paios ries paukiai. Be abejo, daug lengviau bryje ir partner susirasti. 5. Tarpusavio santykiai Individ santykius populiacijoje apibdina j elgsena kit populiacijos nari atvilgiu. Elgsena priklauso nuo ries savybi ir gyvenimo bdo. Gyvn populiacij individams bdingas pavienis ir grupinis gyvenimo bdas 6. Pavienis gyvenimo bdas Pavienis gyvenimo bdas yra tokia elgsena, kai individai gyvena nepriklausomai vieni nuo kit. Jis bdingas daugumai ri, taiau tik tam tikrais gyvenimo etapais. Visikai pavienis skirting lyi populiacijos individ egzistavimas gamtoje nemanomas, taiau kai kurioms rims bdingi labai silpni kontaktai. Vandens gyvnams, kuri apvaisinimas yra iorinis, tiesioginis kontaktas nebtinas. Kit ri kontaktai trumpalaikiai, o didij gyvenimo dal toki ri populiacij nariai gyvena pavieniui. Tai bdinga uvims varliagyviams, daugumai vabzdi. 7. Grupinis gyvenimo bdas

  • Grupinis gyvenimo bdas, dar vadinamas grupiniu efektu yra naudingas gyvnams ir augalams. Gyvenant grupje lengviau susirasti maisto, apsiginti nuo prie, pakelti aplinkos kait ir konkuruoti su kit ri populiacijomis. Grupinis gyvenimo bdas pasireikia vairiomis formomis: eima, kolonija brys, banda arba kaimen

8. eima Populiacijoje formuojasi vairios sudties ir skirtingos egzistavimo trukms eimos. Pavyzdiui, ani poros susidaro iem, bet prasidjus perjimo sezonui, patinai palieka pateles ir jaunikliais nesirpina.Gandr, gulbi ir karveli eimos yra pastovios. Jose abu tvai rpinasi jaunikliais. 9. Pagal tv rpinimsi jaunikliais eimos gali bti trejopos:

  • eimos, kuriose palikuoniais rpinasi abu tvai
  • eimos, kuriose palikuoniais rpinasi tik motina (laps, rudosios mekos)
  • eimos, kuriose palikuoniais rpinasi tik tvas (pavyzdiui jr arkliuko patinlis neioja savo vaikus sterblje)

10. KolonijaKolonija tarpusavyje susijusi organizm gyvenimo bdas. Jai bdinga sudtinga individ tarpusavio santyki diferenciacija. Vien kolonijos nari funkcija mitybos organizavimas, kit apsauga nuo plrn ar dauginimasis. Kolonijas sudari kai kurie vandens dumbliai ir augalai, sausumos ir vandens gyvnai. Veisimosi laikotarpiui susidaro kai kuri pauki(pvz. kir, uvdr) sambriai taip pat vadinami kolonijomis. 11. Brys Brys laikina gyvn susitelkimo grup, kuriai bdingas biologikai naudingas veiksm organizuotumas. Populiacijos individ telkimasis brius vadinamas agregacija. Brius sudaro induoliai, paukiai, uvys. Brio funkcijos : apsigynimas nuo prie, migracija, maisto paiekos bei maitinimasis. 12. Brys Taurieji elniai gyvena briuose beveik itisus metus. iai induoli riai bdingi atskiri patin ir pateli su jaunikliais briai. eimyninius pateli brius sudaro eln su pirmameiais ir antrameiais jaunikliais. iemos metu keli eimyniniai briai susijungia sudarydami didesn br, kuriame yra ir jaun (iki 3 m. amiaus). Tokiam briui vadovauja viena i vyresnij pateli, turinti jaunikl. Jaunesnieji patinai sudaro didesnius brius, o senesnij (7-11 m. amiaus) patin briuose bna daugiau kaip 5-6 individai. 13. Pagal veiksm koordinacij briai skirstomi

  • Briai be vad, kur visi nariai lygs (migruojani smulki pauki, skri, delfin);
  • Briai su vadais ar net keletu j, kur brio nariai orientuojasi pagal vad veiksmus ir elgsen (stambi porakanopi induoli ir migruojani stambi pauki irklakoj, gandrini, sini briai)

14. Banda Banda arba kaimen yra vienos ries induoli ilgalaik ir grup pastovesn negu brys. Bandoje atliekamos pagrindins populiacijos gyvenimo funkcijos: maitinimasis, gynimasis nuo prie, dauginimasis, jaunikli prieira, migracija ir kt. bdami arti vieni kit, bandos nariai panaiai elgiasi, jiems bdingas vienodas aktyvumas, ta pati judjimo kryptis. Bandose gyvena dauguma porakanopi, bedioni, bangini. 15. Pagal hierarchijos lygius skiriami du bandos tipai :

  • Bandas su laikinu arba santykiniu pastoviu lyderiu, kur sutelkiamas vis bandos nari dmesys, lyderio elgsena pamgdiojama, pagal j koordinuojami vis individ poelgiai. Lyderis geriau orientuojasi ginantis nuo prie, migruojant ir iekant maisto;
  • Banda su pastoviu vedliu (lyderiu), kuris tiesiogiai aktyviai vadovauja bandai, vartodamas specifinius signalus, grasinimus ar net agresija.

16. Tarpriniai santykiai Tai santykiai tarp skirting ri populiacij, kurios gyvena toje paioje teritorijoje, naudojasi tais paiais maisto itekliais, yra veikiamos t pai aplinkos veiksni, tai pat veikia vienos kitos. ie santykiai gali bti abiem populiacijoms neutrals, vienai ar abiem naudingi, vienai naudingi, kitai alingi. Ekologai iskiria skirting ri tarpusavio santykius:

      • Neutralizm,
      • Alelopatij,
      • Amensalizm,
      • Konkurencij,
      • Antagonizm,
      • Paratizm,
      • Hemiparazitizm,
      • Grobuonikum,
      • Komensalizm,
      • Sinoikij ,
      • Protokooperacij,
      • Mutualizm,
      • Simbioz.

17. Neutralizmas Toks reikinys, kai vienos ries populiacija nedaro jokio poveikio toje paioje teritorijoje gyvenaniai kitos ries populiacijai. Nors santykiai tarp populiacij tolerantiki, bet tarp pavieni individ gali kilti konflikt. 18. Alelopatija Kartu gyvenani skirting ri populiacij tarpusavio santykiai, kai vienos populiacijos individai stelbia arba naikina kitos populiacijos individus, iskirdami tam tikras dujines arba skystas chemines mediagas. Augalai pro lapus, spyglius ar aknis iskiria fitoncidus tam tikras nuodingas mediagas, apsauganias juos nuo kenkj, parazit, augaldi gyvn ar kit augal poveikio. 19. Amensalizmas Dviej populiacij tarpusavio santykiai, kai vienos populiacijos individai engia arba naikina kitos populiacijos individus, patys nepatirdami neigiamo engiamj atsako. Paplits tarp mikroorganizm, bakterij, gryb; sutinkamas ir tarp augal. Pavyzdiui, kai kurie pelsiniai grybai iskiria bakterijas naikinanias mediagas, nepatirdami neigiamo bakterij poveikio. 20. Konkurencija Tai tokie santykiai, kai vienos populiacijos individai stengiasi istumti kitos populiacijos individus i j uimamos teritorijos. Jeigu skirtingos populiacijos turi naudotis tais paiais itekliais (erdve, maisto mediagomis), konkurencija tarp j neivengiama. Konkurencija tarp gyvn populiacij atsiranda dl maisto, teritorijos, poilsio ir rujos viet. Konkurencija tarp skirting augal ri populiacij atsiranda dl viesos, maisto mediag, drgms. 21. Antagonizmas Vienos ries populiacijos individ sitvirtinimas teritorijoje, paalinus i jos kitos ries populiacijos individus. Tai yra aktyviosios konkurencijos pasekm, kai viena populiacija i apgyventos teritorijos paalina kit, pvz., mekos vilkus, litai akalus. Antagonizmas labai danas tarp vairiri mikroorganizm. 22. Parazitizmas Santykiai tarp skirting ri populiacij, kai vienos populiacijos organizmai (parazitai) naudojasi kitos populiacijos organizmais. (eimininkais) kaip gyvenamja aplinka arba maisto altiniu, tuo paiu kenkdami eimininkams.Iorinis parazitizmas pasireikia tada, kai parazitas gyvena eimininko kno paviriuje. Gyvn ir mogaus parazitai yra uodai, erks, blusos, utls, augal amarai, miltlig. 23. Gamtoje aptinkamos vairioseiminink ir parazit tarpusavio santyki formos:

  • Gyvnus parazituoja gyvnus (pirmuonys, vabzdiai, paukius, uvis)
  • Gyvnai parazituoja augalus (nematodai parazituoja augal aknis stiebus ir lapus);
  • Augalai parazituoja augalus ( paprastasis ir smulkusis brantas parazituoja dobilus, linus, kanapes);
  • Bakterijos parazituoja augalus (sukelia puvinius, vytulius, gumbus);
  • Bakterijos parazituoja gyvnus, sukeldamos infekcines ligas (patekusios mogaus ar gyvno organizm, bakterijos intensyviai dauginasi ir gamina organizm nuodijanius toksinus);
  • Virusai parazituoja gyvnus ir augalus (sukelia grip, hepatit, tymus).

24. Hemiparazitizmas Hemiparazitizmas pastebimas tarp auktesnij augal. Pusiau parazitai aknimis auga augal maitintoj. Jie geba maitintis autotrofikai, o vanden bei mineralines mediagas siurbia i augalo maitintojo, nelabai jam kenkdami. Pusiau parazitini augal pavyzdiu galt bti amalas, kurio genties atstovai plaiai paplit atogr ir paatogr zonose. 25. Grobuonikumas Skirting ri populiacij tarpusavio santyki forma, kai vienos populiacijos individai minta kitos populiacijos individais, prie tai juos upuldami ir nuudydami. Plrnai reguliuoja gyvn , kuriais maitinasi, populiacijos gausum. Kadangi aukomis daniausiai tampa nusilp ir