Pajūrio regioninio parko politika plėtros

atžvilgiu

Regioninio parko paskirtis

• Išsaugoti Lietuvos pajūrio žemyninės dalies kraštovaizdį su pajūrio pakrantės kopų juosta, Didžiuoju ir Mažuoju pajūrio skardžiais, jūrinės lygumos Plocio ežeru, litorininės jūros suformuotu Nemirsetos kopagūbriu ir pajūriniais žemyniniais skardžiais, jūrinius riedulynus, etnografinį Karklės kaimą.

Gamtos apsaugos kryptys ir priemonės

1. Išlaikyti neapželdintas atsikūrusias pajūrio pievas;2. Skatinti kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimą bei stiprinti ekosistemų apsaugos funkcijas miškuose ir

natūraliose pievose, didinti jų biologinę įvairovę. Be išskirtų esamų miškų ūkio paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonų rekomenduojama transformuoti į miškų ūkio paskirtį (M) kai kurias dabartiniu metu kitokį (daugiausia žemės ūkio ar gavybinį) naudojimą turinčias naudmenas. Tai daugiausia būtų lokaliniams gamtinio karkaso elementams kurti rekomenduojami plotai. Želdinant naudojamos vietinės kilmės sėklos, medyno sudėtis formuojama vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais. Šiose zonose leidžiamas pažintinis turizmas, ugdant mišką gali būti panaudotas reginių atvėrimo principas;

3. kurti lokalinius gamtinio karkaso elementus agrarinėse teritorijose – skaidyti želdinių juostomis ar grupėmis plačius intensyviosios žemdirbystės laukus arba želdinti susigrąžinusių ar įsigijusių žemę ūkininkų sklypų ribas;

4. Plėsti želdinius agrarinėse teritorijose ir vandens telkinių apsaugos zonose;5. Nestatyti pramonės objektų, stambių gyvenamųjų, žemės ūkio ar techninių kompleksų;6. Projektuoti bei statyti naujus pastatus taip, kad būtų išlaikytas reikiamas atstumas iki raiškių reljefo formų

bei hidrografinio tinklo elementų;7. Siekiant galutinai sureguliuoti statybų plėtrą ekologinės apsaugos prioriteto zonoje būtina parengti žemės

sklypų konsolidacijos projektą;8. Sukurti aiškią regioninio parko ribą (vietinėmis medžių rūšimis rekomenduojama apželdinti Palangos

plentą ir kitas pakeles);9. Organizuoti atliekų surinkimą ir išvežimą bei antrinių žaliavų perdirbimą už regioninio parko ribų;10. Buitinėms nuotekoms išvalyti pastatyti biologinio valymo įrenginius Karklėje ir Kalotėje, renovuoti

inžinerinę infrastruktūrą Karklėje, statyti lokalius vandens valymo įrenginius, pirmiausia Nemirsetoje.

Kultūros paveldo apsaugos kryptys ir priemonės

1. Įteisintų kultūros paveldo vertybių tyrimas, ieškant veiksmingesnių jų išsaugojimo būdų;

2. Naujų objektų, turinčių kultūrinės vertės požymių paieška ir įteisinimas;3. Kultūros paveldo vertybių propagavimas siekiant sudominti jų savininkus vertybių

apsauga bei pritraukiant lankytojus, iš kurių savininkai galėtų gauti pajamų;4. Lėšų kultūros paveldo objektams tvarkyti ir prižiūrėti paieška.5. Lokalizuoti Karklės kaimo kultūros paveldo paminklų teritorijas, nustatyti senojo

Karklės kaimo ribas ir parengti restauracijos programą bei ją įgyvendinti;6. Parengti atskirų pastatų ir kompleksų renovacijos projektus.

Rekreacijos plėtros kryptys ir priemonės

• Rekreacinė infrastruktūra ir poilsio objektai kuriami esamose urbanistinės infrastruktūros arba tvarkymo plane numatytose vietose, saugant gamtinį kraštovaizdį;

• Puoselėjama etnokultūra, tradicinė kaimo gyvensena, vietos gyventojai skatinami imtis rekreacinio verslo, pvz.: nuomoti patalpas regioninio parko lankytojams;

• Formuojama turistinių trasų (takų) sistema, kurią sudaro įvairaus dydžio žiediniai bei tranzitiniai maršrutai į Girulius, Karklę ir Nemirsetą – svarbiausius regioninio parko rekreacinius centrus, kad būtų patogu pasiekti visus svarbiausius lankytinus regioninio parko objektus.

• Poilsiavimo mastas (nakvynės vietų skaičius, vienkartinis poilsiautojų skaičius ir jų teritorinis pasiskirstymas) reguliuojamas. Leistinas poilsiautojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į rekreacinių įstaigų ir jų aplinkos sutvarkymo būklę, realias galimybes išvengti nepageidaujamo poilsiautojų poveikio gamtinei aplinkai;

• Rekreacinės infrastruktūros plėtrai gyvenvietėse panaudojami netekę ankstesnės paskirties, tačiau tinkami rekreacijai pastatai;

• Esami rekreaciniai objektai tvarkomi pagal detaliuosius planus ir projektus.• Draudžiama pertvarkyti išorės fasadus ir tradicinius elementus kultūros paminklų statusą

turinčiose etnografinėse sodybose;• Leidžiama pertvarkyti sodybas, kurioms numatytas rekreacinio naudojimo prioritetas.

Siūlymai plėtojant regioninio parko rekreacinę

sistemą• Karklėje įrengti regioninio parko lankytojų centrą;• Skatinti žmones lankytis regioniniame parke pažintiniais tikslais, prioritetą teikiant dviračių

bei pėsčiųjų pažintiniam turizmui. Tikslinga organizuoti žirginį turizmą kaip papildomą tradicinę regioninio regioninio parko lankymo formą;

• Naudoti įrengtas turistines trasas (kelius) ir pritaikyti esamus bendro naudojimo automobilių kelius, miško bei lauko kelius bei Eurovelo tranzitinę dviračių turizmo trasą;

• Suformuoti dviračių bei pėsčiųjų trasų (takų) sistemą – parengti trasų (takų) projektus kai kuriems maršrutams ir takų atkarpoms, gerinti sunkiai praeinamų vietų dangą, pastatyti informacinius ženklus ir kitą infrastruktūrą, tinkamai tvarkyti trasų (takų) aplinką;

• Organizuoti ekskursijas laivu po Baltijos jūrą;• Sukurti specializuotą kempingų, poilsiaviečių ir sustojimo bei apžvalgos aikštelių sistemą

dviračių bei pėsčiųjų turizmui aptarnauti;• Formuoti mokomųjų takų sistemą, ypač Kalotės botaniniame – zoologiniame bei Olandų

kepurės kraštovaizdžio draustiniuose ir Nemirsetos apylinkėse, organizuoti specializuotus mokomuosius vandens maršrutus Baltijos jūroje;

• Nedidinti stacionarių poilsio įstaigų lankytojų skaičiaus išlaikant esamų poilsio namų (įstaigų) potencialą;

• Suformuoti tvarkymo plane numatytus miško parkus, įrengti juose rekreacinę infrastruktūrą.

Gyvenviečių infrastruktūros plėtros kryptys

• Gyvenamieji namai statomi esamose gyvenvietėse ir tvarkymo plane nurodytose vietose.

• Visose gyvenvietėse, laikantis statybos normų, regioninio parko nuostatų reikalavimų ir kraštovaizdžio architektūros principų, gali būti įrengiami inžineriniai tinklai ir kitokia techninė infrastruktūra. Pirmenybė teikiama inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai tradicinį kaimo gyvenvietės vaizdą bei kraštovaizdį. Šie darbai vykdomi pagal atitinkamus detaliuosius ir specialiuosius planus.

• Rengiant detaliuosius planus, laikomasi šios pagrindinės nuostatos – iš esmės nekeičiamos nustatytos teritorinės plėtros kryptys bei pagrindiniai planiniai elementai.

• Žemės ūkio gamybinis centras Kalotėje, neatitinkantis pasikeitusių gamybos sąlygų ir aplinkosaugos reikalavimų, turi būti rekonstruojamas. Rekomenduojama baigti griauti apleistus, apgriuvusius ir jokiai ūkinei veiklai nepritaikytus žemės ūkio gamybos centrus arba pastatus rekonstruoti taip, kad jie atitiktų regioninio parko steigimo tikslus bei architektūros reikalavimus. Gamybinių centrų tvarkymo klausimai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiami, atsižvelgiant į regioninio parko steigimo tikslus.

• Regioninio parko kelių tvarkymo tikslas – išsaugoti esamą kelių tinklą, gerinti jų dangas. Vidinių ūkinių bei privažiuojamųjų kelių nustatymo, tikslinimo ir statybos klausimai sprendžiami rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus.

Nauji statiniaiTeigiami pavyzdžiai