PABĖGĖLIŲ  PERKĖLIMO  TEISINIAI  ASPEKTAI  IR    ES  VALSTYBIŲ  (NE)  PASITEISINUSI  PRAKTIKA  

 dr.  Lyra  Jakulevičienė  

 „Užsieniečių,  gavusių  prieglobstį  Lietuvoje,  integracijos  iššūkiai    Europos  

pabėgėlių  (migrantų)  krizės  kontekste“  

1

 Trys  klausimai:  

 

Kokie  iššūkiai  kyla  pabėgėlių  perkėlimo  procese?  

Kokia  ES  valstybių  pa:r:s  (ne)  pasiteisino?  

Kokie  :kė:ni  iššūkiai  Lietuvai?   2

14  ES  valstybių  narių  vykdo  perkėlimo  (reseKlement),  relokacijos  programas:  Danija,  Suomija,  Nyderlandai,  Švedija,  Belgija,  Čekija,  Prancūzija,  Vokie:ja,  Vengrija,  Airija,  Ispanija,  Jung:nė  Karalystė,  Portugalija  and  Rumunija.    

BET:  Bendras  ES  indėlis  į  pasaulinę  perkėlimo  prak:ką  yra  mažiau  nei  10  proc.  

nuo  2005  m.  iš  Maltos  į  kt.  valstybes  nares  perkel:  Qk  692  asmenys.

       

 

3

Europos  paQrQs  perkeliant  pabėgėlius  

Pabėgėlių  perkėlimo  procesas:  3  etapai  

Pasirengimas  perkėlimui  pirmo  prieglobsčio  šalyje    

Iden:fikavimas  ir  atranka  

Sprendimo  priėmimas  

Pasirengimas  kelionei  ir  jos  organizavimas    

Sveikatos  pa:krinimas,  kultūrinis  

orientavimas  

Pagalba  kelionės  metu,  

informavimas  prieš  skrydį  

Priėmimas  ir  integracija  perkėlimo  

(prieglobsčio)  valstybėje    

Pirminis  priėmimas  (pasi:kimas,  

ver:mas,  skubūs  poreikiai,  bazinė  

info,  t.t.)  

Integracija  savivaldybėse  

4

Pagrindiniai  iššūkiai  perkėlimo  procese  (1)      I  ETAPAS:  PASIRENGIMAS  PIRMOJO  PRIEGLOBSČIO  ŠALYJE      •  Jei  perkeliama  nedaug  asmenų,  iden:fikavimoir  atrankos    procesas  gali  bū:  brangus,  todėl  verta  iden:fikuo:  per  JTVPK;  

 •  Valstybės  linkusios  taikyQ  specialius  reikalavimus,  tačiau  jie  pasižymi  subjektyvumu,  pvz.,  integracijos  perspektyvų  iš  anksto  nustatyQ  objektyviai  nėra  įmanoma;  

 •  Piknaudžiavimo  prevencija  (kai  kurios  valstybės  pageidauja  susi:k:  su  asmeniu,  kuris  bus  perkeliamas,  dar  iki  perkėlimo  vykdymo).    

   

5

I  etapas:  Nepasiteisinusi  praktika  

•  Neigiamai  ver:nama  atrankos  procese  papildomi  integracijos  ar  diskriminaciniai  atrankos  kriterijai    (pvz.,  šeimos  dydis,  amžius,  sveikatos  būklė,  religija  ar  etninė  kilmė).  Kelios  ES  valstybės  naudoja  papildomus  integracijos  kriterijus:  Čekija,    Nyderlandai,  Suomija,  Prancūzija,  Danija,  Vokie:ja,  Slovėnija.    

 

6

Pvz.,  Danijos  teisės  aktai  numato  integracijos  kriterijus:  kalbiniai  gebėjimai,  išsilavinimas,  darbo  pa=r=s,  šeimyninė  padė=s,  ryšiai,  amžius,  motyvacija.    2008  m.  Vokie=ja  su=ko  perkel=  =k  krikščionis  Irako  pabėgėlius,  i=n  kri=kuota,  pozicija  pakeista.  

Pagrindiniai  iššūkiai  perkėlimo  procese  (2)    II  ETAPAS:  PASIRENGIMAS  KELIONEI  IR  JOS  ORGANIZAVIMAS    

•  Pabėgėliai  gali  bū:  anksčiau  nekeliavę,  reikia  papildomos  informacijos  ir  pagalbos;  

•  Pačioms  valstybėms  gali  bū:  brangu  atlik:  medicininius  pa:krinimus/ves:  orientacijos  programas  prieš  išvykimą;  

•  Geriausia,  kad  tos  pačios  organizacijos,  kurios  vykdo  orientaciją  prieš  išvykimą,  dirbtų  su  į  perkėlimo  valstybę  atvykusiais  pabėgėliais,  tai  palengvintų  pabėgėlio  ilgalaikę  integraciją  perkėlimo  valstybėje;  

•  Savivaldybių  ir  kt.  valstybės  ins:tucijų  įtraukimas  į  pagalbos  teikimą  iki  atvykimo,  nuo  to  labai  priklauso  integracijos  sėkmė  po  atvykimo  į  perkėlimo  šalį.  

   

7

II  etapas:  Geroji  praktika    Vykdant  relokaciją  ES  pagal  EUREMA  projektus,  kultūrinio  orientavimo  sesijas,  medicininius  pa:krinimus  ir  kelionės  organizavimą  vykdė  TMO.  Perkėlimo  valstybės:    •  teikė  detalią  ir  naujausią  informaciją  apie  priimančią  šalį;    •  pildė  klausimyną,  kuriame  pateikta  informacija  buvo  naudojama  informacinių  sesijų  metu;  

 •  Kai  kurios  šalys  nurodė  informaciją  apie  pabėgėlių  teises  ir  pareigas,  informaciją  apie  šalį,  kultūrą,  gyvenimo  ir  priėmimo  sąlygas,  procedūrinius  aspektus,  teisinio  statuso  ir  integracijos  galimybes.  

8

II  etapas:  Kultūrinis  orientavimas:    Nyderlandų  geroji  praktika  

•  Kursus  organizuoja  Nyderlandų  prieglobsčio  prašytojų  priėmimo  agentūra  (Centraal  Orgaan  opvang  asielzoekers).  Trys  mokymo  dalys,  kiekviena  -­‐  3,5  dienos.    

 •  Kursų  turinys:  pagrindiniai  olandų  kalbos  įgūdžiai;  informacija  apie  olandų  visuomenę,  informacija  apie  savivaldybę,  į  kurią  asmuo  vyksta,  bei  apie  būsimą  apgyvendinimą.  

 •  Pabėgėliams,  atrink:ems  pagal  asmens  bylas,  kursus  organizuoja  TMO  projektų  pagrindu,  trunka  4  dienas.  Kursų  metu  renkama  socialinė  informacija  (pvz.,  išsilavinimas,  asmens  lūkesčiai,  kalbiniai  gebėjimai  ir  kt.),  kuri  perduodama  savivaldybei  dar  prieš  asmeniui  atvykstant.  

9

II  etapas:  nepasiteisinusi  praktika  –    kultūrinio  orientavimo  stoka  

Airija,  Italija,  Vengrija,  Lenkija  ir  kt.  valstybės,  kursus  organizuoja  ne  visais  atvejais.      

10

Pvz.  2009  m.  vykęs  pabėgėlių  perkėlimas  į  Rumuniją  baigėsi  nesėkmingai,  nes  perkelQ  asmenys  iškart  išvyko.  38  perkeltų  asmenų  grupė  buvo  nepatenkinta  savo  padėQmi  Rumunijoje,  lyginant  su  tuo,  kaip  jie  gyveno  Malaizijoje,  kur  turėjo  darbus  ir  gerą  darbo  užmokese.  Asmenys  teigė,  kad  jiems  buvo  pateikta  klaidinga  informacija  apie  jų  naujus  namus  Rumunijoje.      

Pagrindiniai  iššūkiai  perkėlimo  procese  (3)  III   ETAPAS:   PRIĖMIMAS   IR   INTEGRACIJA   PERKĖLIMO  VALSTYBĖJE    •  pabėgėlio  lūkesčių  nepasiteisinimas;    •  bendravimo  problemos,  jei  pabėgėlis  nekalba  paplitusia  kalba,  retos  kalbos  vertėjų  suradimo  problema;  

 •  integraciją  organizuojančių  subjektų  tarpusavio  veiksmų  koordinavimas,  ypač  valstybės  ins:tucijų  ir  NVO  vaidmenų  aiškus  atskyrimas;  

 •  vietos  bendruomenės  palankumo  už:krinimas,  nes  nuo  aplinkos  labai  priklausys  perkelto  pabėgėlio  integracijos  sėkmė.  

   

11

III  etapas:  Nuo  atvykimo  iki  perkėlimo  į  savivaldybę  

•  Kai  kuriose  šalyse  priėmimo  etapas  yra  labai  trumpas,  po  kelių  dienų  pabėgėlis  apgyvendinamas  bendruomenėje,  kurioje  jis  nuolatos  gyvens  (Norvegija,  Švedija),  toks  priėmimas  vadinamas  :esioginiu.    

 •  Tačiau  kai  kurios  Europos  šalys  pirmiausia  apgyvendina  perkeltus  pabėgėlius  priėmimo  centruose  (vadinamasis  centralizuotas  priėmimas,  pvz.  Čekija).  

12

III  etapas:  Informavimas  atvykus  

Tik  atvykus  į  prieglobsčio  šalį  aktualus  supažindinimas  su  bazine  pažin:ne  informacija  (bankų  sistema,  registracija  valstybės  programose,  pvz.,  sveikatos  apsaugos,  socialinio  aprūpinimo,  būsto,  patekimo  į  švie:mo  ir  mokslo  įstaigas  ir  pan.    

13

Pvz.,   Danijoje   keturios   savivaldybės   pradėjo   programą,   kur  tokį  pirminį  orientavimą  vykdo  buvę  pabėgėliai),  jei  pabėgėliai  apgyvendinami   centralizuotai,   toks   supažindinimas   apima  supažindinimą   su   centro   teikiamomis   paslaugomis   ir   jame  veikiančiomis   organizacijomis.   Tiesioginio   priėmimo   atveju  orientavimas   apima   supažindinimą   su   gyvenamąja   vieta,   jos  apylinkėmis,   bei   organizacijomis,   į   kurias   pabėgėlis   gali  kreipQs  pagalbos  ir  paramos.    

III  etapas:  Pasiteisinusi  Švedijos  praktika  

Priėmimo  programa  remiasi  savanorišku  savivaldybių  dalyvavimu,  skiriamas  finansavimas.  Oro  uoste  pasi:nka  Švedijos  migracijos  tarnybos  ir  savivaldybės  personalas,  :esiai  vyksta  į  priimančią  savivaldybę.  Dalyvauja  savanoriai  ir  pabėgėlių  bendruomenės  nariai,  kurie  gali  susikalbė:  sava  kalba.  Islandijoje  dalyvauja  savanoriai  ir  pabėgėlių  bendruomenės  nariai,  Ispanijoje  pasi@nka  JTVPK,  vyriausybės  ir  NVO  atstovai  Savivaldybėje  -­‐  individuali  įvadinė  programa,  sudaroma  bendradarbiaujant  su  perkeltu  asmeniu,  vie:niu  įdarbinimo  biuru  ir  kt.  subjektais.    Apima:  piniginė  parama,  kalbos  mokymai,  darbo  paieškos  pagalba.  Trukmė  –  apie  2  m.,  kartais  iki  3  m.    Teikiamos  paskolos  namų  baldams  ir  įrangai.  Kalbos  kursai  visiems,  vaikams  –  ir  gimtosios  kalbos  kursai.  

14

.

III  etapas:    Jungtinės  Karalystės  praktika    

 •  Išanks:niai  susitarimai  su  vie:nės  valdžios  ins:tucijomis.  Priėmime  ir  integracijos  pagalbos  teikime  dalyvauja  vietos  valdžios  ins:tucijos  ir  trys  pagrindinės  NVO.    

 •  Pasi:nka  vienos  iš  NVO,  teikiančių  perkel:ems  asmenims  pagalbą,  komanda.  Paprastai  trys  darbuotojai  ir  du  vertėjai.    

 •  Trumpa  informacija,  pristatoma  komanda,  tolimesni  žingsniai,  parama.  Apgyvendinimo  vietoje  saugos  instruktažas.  

•  12  mėn.  integracija:  apgyvendinimas,  sveikatos  priežiūra,  kalbos  mokymas,  socialinio  darbuotojo  paslaugos.  Paskiriamas  socialinis  darbuotojas  iš  NVO,  koordinuoja  teikiamą  paramą,  padeda  įver:n:  poreikius,  rizikas,  atei:es  :kslus  bei  remian:s  pagrįstais  lūkesčiais  sudary:  planus.  Padeda  įstaigose.   15

III  etapas:  Airijos  praktika  

•  Atvykę  perkeliami  asmenys  yra  pasi:nkami  oro  uoste  ir  nuvežami  į  priėmimo  centą,  kur  gyvena  8  savaites.    

•  Priėmimo  centruose  jiems  yra  teikiami  kultūrinio  orientavimo  ir  kalbos  kursai.  Tai  turi  padė:  pasiruoš:  asmenims  savarankiškam  gyvenimui  bendruomenėje.  Vėliau  asmenys  yra  apgyvendinami  individualiuose  namuose.  (pvz.  Pvz.,  Danijoje  keturios  savivaldybės  pradėjo  programą,  kur  tokį  pirminį  orientavimą  vykdo  buvę  pabėgėliai).  

•  Integracija  apie  18  mėn.,  koordinuoja  vietos  valdžia,  iden:fikuoja  ir  suburia  visus  subjektus.  Tarpžinybinę  perkėlimo  iniciatyvinę  grupę  sudaro  pagrindiniai  paslaugų  teikėjai.    

16

III  etapas:  Čekijos  praktika  

•  Atvyksta  lydimi  TMO  ar  kt.  organizuojančios  organizacijos  ir  asmens,  atsakingo  už  integraciją,  padeda  praei:  visas  procedūras;  

•  Vyksta  į  prieglobsčio  integracijos  centrą;  •  Ne  visuomet  oro  uoste  už:krinamos  vertėjo  paslaugos  (neigiama  prak:ka);  

•  Gali  bū:  apgyvendinami  integracijos  centruose  iki  6  mėn.  (neigiama  prak:ka);  

•  Paslaugos  centre:  čekų  kalbos  pamokos  (400  val.),  socialinės-­‐kultūrinės  integracijos  kursai,  apima:  sveikatos  apsaugą,  švie:mą,  finansus,  įdarbinimą,  kultūrinius  ir  socialinius  įpročius.     17

III  etapas:  Nepasiteisinusi  Vokietijos  praktika  

•  Nėra   suteikiamas   pabėgėlio,   o   :k   laikino   gyventojo  statusas,   teisių   ir   garan:jų   apim:s   siauresnė   nei  pabėgėlių.    

 •  Leidimas   galioja   3   metus,   ribojama   galimybė   pasirink:  gyvenamąją  vietą,  jei  asmuo  nori  gau:  socialinę  paramą.  

18

Neigiama  paQrQs  perkėlus  irakiečius  iš  paskirsčius  juos  po  žemes  atskiriant  nuo  šeimos  ir  religinių  bendruomenių,  apgyvendinQ  kaimo  vietovėse,  kur  nebuvo  integracijos  infrastruktūros,  todėl  nebuvo  teikiamas  konsultavimas,  integracijos  kursai,  mokymai  ir  nebuvo  galimybės  bendrauQ  su  arabų  kalba  kalbančiais  asmenimis.    

ES  patirtis:  teisinis  perkėlimo  pagrindas  

Švedija:  Perkėlimo  nuostatos  yra  Užsieniečių  akte  (Utlänningslagen),  kuris  yra  poįstatyminio  lygmens  teisės  aktas.      JungQnė  Karalystė:  Teisinis  perkėlimo  pagrindas  Pilietybės,  imigracijos  ir  prieglobsčio  akte  (Na@onality,  Immigra@on  and  Asylum  Act).    Airija:  Perkeliamų  asmenų  statusą,  jiems  suteikiamas  teises,  kelionės  dokumento  išdavimo  tvarką  reglamentuoja  Pabėgėlių  įstatymas  (Refugee  Act).    Čekija:  2008  m.  Vyriausybės  rezoliucija  dėl    Nacionalinės  perkėlimo  programos  koncepcijos  (įtvir:no  perkėlimo  vykdymo  pagrindą,  apibrėžė  perkėlimo  procedūrą  ir  nustatė  a::nkamų  subjektų  vaidmenį  perkėlimo  procese)  

19

ES  patirtis:  atrankos  kriterijai  

Švedija:  a::k:s  1951  m.  konvencijos  dėl  pabėgėlių  statuso  arba  papildomos  apsaugos  kriterijams.  Jokie  papildomi  atrankos  kriterijai  nėra  taikomi;  JungQnė  Karalystė:  a::k:s  1951  m.  konvencijos  dėl  pabėgėlių  statuso  kriterijams;  spec.  programose  –  turė:  ir  šeimos  ryšių;  Airija:  asmenys  gali  bū:  perkel:,  net  jei  jie  ir  nea::nka  1951  m.  konvencijos  dėl  pabėgėlių  statuso  apibrėžimo.  Atrenkant  ver:nama,  ar  asmeniui  yra  reikalingas  perkėlimas  bei,  ar  kitos  įmanomos  galimybės  buvo  išnaudotos.    Čekija:  pabėgėlio  sąvoką  a::nkantys;  kt.  kriterijai:  humanitarinėmis  aplinkybės;  užsienio  poli:kos,  humanitarinės  pagalbos,  migracijos  poli:kos  prioritetai,  noras  integruo:s  ir  pan.          

20

ES  patirtis:  suteikiamas  statusas  

Švedija:  jau  atvykus  būna  suteiktas  leidimas  nuolat  gyven:  (pabėgėlio  arba  papildomos  apsaugos  statusas);    JK:  pabėgėlio  statusas  ir  neribotas  leidimas  pasilik:  (Indefinite  leave  to  remain),  kuris  ki:ems  pabėgėliams,  pateikusiems  prieglobsčio  prašymą  JK  teritorijoje,  yra  suteikiamas  :k  po  5  metų.      Airija:  programos  pabėgėlių  (programme    refugee)  statusas,  bet  teisės,  kaip  gavusių  pabėgėlio  statusą.    Čekija:  atvyksta  su  prieglobsčio  prašytojo  statusu,  po  3-­‐4  sav.  prieglobsčio  statusas  (prak:ka  kri:kuo:na)        

21

PadėQs  Lietuvoje:    bendras  pasirengimas  vykdyQ  perkėlimą  

o  Pa:r:s  :k  su  relokacijos  projektais,  ;  

o  ,  :ek  esminiai,  :ek  ir  kai  kurie  įgyvendinimo  klausimai  nereglamentuo:;  

o  (51  proc.  gyventojų  pritaria  perkėlimui);  

o  Integracijos  galimybės  egzistuoja,  tačiau  ir  Lietuvoje  prieglobsk  gavę  asmenys  

(įsidarbinimas,  būstas,  kalbos  mokymasis  ir  kt.).   22

Teisiniai  iššūkiai  Lietuvoje:  bendri  

•  Pabėgėlių  perkėlimo/relokacijos  reglamentavimas  (iden:fikavimą,  atranka  ir  sprendimų  dėl  perkėlimo  priėmimas,  prioritetai  bei  pabėgėlių  grupės);  

•  Pagrindiniai  teisės  aktai  taikomi  prašymą  pateikusiems  Lietuvoje  (UTPĮ  2  (20)  str.,  67  str.  1  d.  ir  2  d.);  

•  Įtvir:n:  bendradarbiavimo  su  JTVPK  teisinius  pagrindus  (UTPĮ  91  str.  1  d.);  

•  Leidimas  gyven:  :k,  jei  apsauga  buvo  suteikta  UTPĮ  nustatyta  tvarka;  leidimai  įforminami  :k  tuomet,  kai  asmuo  Lietuvoje,  sąlyga  dėl  galiojančio  kelionės  dokumento,  kelionės  dokumento  gavimui  reikia  bū:  fak:škai  LT-­‐je;  rinkliavos  už  dokumentų  išdavimą.  

•  Vizų  išdavimas:  reikalavimas  dėl  dokumentų  pateikimo  asmeniškai,  teisėtas  buvimas  valstybėje,  kelionės  dokumentas,  sveikatos  draudimas.    

23

Pasirengimo  integracijai  iššūkiai  Lietuvoje  

Pasirengimas  asmenų  įtraukimui  į  socialinės  integracijos  programą  apima  mažiausiai  du  veiksmus:    1.  bū:na  už:krin:,  kad  šiuo  metu  galiojantys  teisės  aktai  

dėl  integracijos  būtų  pakeis:  taip,  kad  sudarytų  teisinius  pagrindus  šiems  asmenims  dalyvau:  programoje;    

2.  bū:na  už:krin:,  kad  integruojant  perkeliamus  asmenis  į  socialinės  integracijos  programą  būtų  išvengta  ir  (arba)  būtų  sprendžiamos  dabar:nės  problemos,  su  kuriomis  susiduria  prieglobsk  gavę  asmenys.   24

Priėmimas  ir  integracija  Lietuvoje:    teisiniai  aspektai  

•  Integracijos  tvarka  –  :k    užsieniečiams,  gavusiems  prieglobsk  pagal  UTPĮ;  

 •  Ne  visi  priėmimo  ir  integracijos  klausimai  šiuo  metu  sureglamentuo::  perkeltų  asmenų  pasi:kimas,  jiems  atvykus,  ver:mo  paslaugų  teikimas  bei  paslaugų,  skirtų  patenkin:  specialiuosius  poreikius,  teikimas  asmenims,  negyvenan:ems  Pabėgėlių  priėmimo  centre.  

25

Integracijos  teisinis  reglamentavimas  Papildy:  integracijos  tvarką:    •  perkeltų  asmenų  priėmimą  vykdo  PPC.  •  numaty:  perkeltų  asmenų  pasi:kimo,  jiems  atvykus,  ver:mo  paslaugų,  informacijos  ir  kultūrinio  orientavimo  teikimą.    

•  sureguliuojant  paslaugų,  skirtų  patenkin:  specialiuosius  pabėgėlių  poreikius,  teikimą.  

 Papildy:  apgyvendinimo  PPC  tvarką  nuostatomis,  reguliuojančiomis  perkeltų  asmenų  pasi:kimo  ir  laikino  apgyvendinimo  PPC  vykdymą.    Papildy:  LR  neįgaliųjų  integracijos  įstatymo  1  str.  2  d.  nustatant,  kad  šis  įstatymas  taikomas  ne  :k  nuolat  gyvenan:ems  asmenims.  

26

Daugiau  informacijos  apie  pabėgėlių  perkėlimo  :kė:ną  poveikį  Lietuvoje:  

 Tyrimas  “Trečiųjų  šalių  piliečių  prieglobsčio  prašytojų/  pabėgėlių  perkėlimo  ES  viduje  arba  iš  trečiųjų  šalių  

programų  įgyvendinimo  Lietuvoje  poveikio  verQnimas”,  Vilnius,  2015  m.  (LR  URM  užsakymu  atliko  Mykolo  Romerio  

universiteto  tyrėjai)      

Kontaktai:  lyra.jakuleviciene@mruni.eu  MRU  Žmogaus  teisių  laboratorija  

   

27