1 psl. |

1. ĮVADAS

Šioje informacijos suvestinėje aptariama,

kaip didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir mažinti darbo užmokesčio bei

pajamų skirtumus. Visose ES šalyse moterys darbo rinkoje dalyvauja mažiau

nei vyrai. Dirbančios moterys paprastai

dirba mažiau valandų, prasčiau mokamuose sektoriuose ir užima

žemesnes pareigas nei vyrai, todėl susidaro dideli vyrų ir moterų darbo

užmokesčio ir pajamų skirtumai. Šiuos skirtumus iš dalies lemia giliai įsišakniję

tradiciniai lyčių vaidmenys, bet jų randasi ir dėl ekonominių paskatų.

Didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir užimtumo lygį itin svarbu siekiant

įgyvendinti pagrindinį strategijos „Europa 2020“ tikslą, t. y. kad iki 2020 m.

dirbtų 75 proc. 20–64 metų gyventojų. Taip galima skatinti ekonomikos augimą1 ir

mažinti su visuomenės senėjimu susijusią

socialinę riziką ir viešiesiems finansams kylančią riziką. Taip pat reikia nuolat

stengtis mažinti lyčių nelygybę ir pereiti prie dvejopo modelio, pagal kurį uždirbti

pajamas ir slaugyti ar prižiūrėti kitus asmenis galėtų ir vyrai, ir moterys.

Didesnę lyčių lygybę darbo rinkoje Europos Sąjunga skatina derindama teisės

aktus, politikos gaires ir finansinę paramą.

Šios informacijos suvestinės struktūra yra tokia:

1 Apskaičiuota, kad su lyčių nelygybe darbo rinkoje siejami BVP nuostoliai vienam

gyventojui Europoje siekia iki 10 proc. (Cuberes ir Teignier-Baqué, 2016).

2 skirsnyje apžvelgiami su moterų

dalyvavimu darbo rinkoje, taip pat su vyrų ir moterų darbo užmokesčio bei pajamų

skirtumais susiję ES šalių veiklos rezultatai.

3 skirsnyje aptariami turimi duomenys

apie politiką, kuria būtų galima

veiksmingai spręsti nedidelio moterų dalyvavimo keliamus uždavinius ir

konkrečias su jais siejamas sąlygas, taip pat apžvelgiamas ES lygmeniu taikomas

požiūris šiuo klausimu.

4 skirsnyje trumpai aptariama geroji

politikos praktika, kuria siekiama didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir

mažinti lyčių nelygybę ES šalyse.

Šioje informacijos suvestinėje aptariamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje.

Daugiau informacijos apie vyrų ir moterų

pensijų skirtumą rasite informacijos suvestinėje Pensijų adekvatumas ir

tvarumas.

2. UŽDAVINIAI. ES ŠALIŲ VEIKLOS REZULTATŲ APŽVALGA

2.1. Didelis moterų ir vyrų užimtumo skirtumas

2.1.1. Moterų užimtumo lygis yra

žemesnis ir daugiau moterų dirba ne

visą darbo laiką

Moterų užimtumo lygis visose valstybėse narėse yra žemesnis nei

vyrų. Padėtis ES labai skiriasi.

EUROPOS SEMESTRO TEMINĖ INFORMACIJOS SUVESTINĖ

MOTERYS DARBO RINKOJE

2 psl. |

Esminis socialinių rodiklių suvestinės lyčių lygybės darbo rinkoje rodiklis yra vyrų ir

moterų užimtumo skirtumas. 2016 m.

28 ES valstybėse narėse jis pasiekė 11,5 proc. punkto2: vyrų užimtumo lygis

sudarė 76,8 proc., o moterų – 65,3 proc. (1 diagrama ir priede pateikta 1 lentelė).

Užimtumo lygis skiriasi nepaisant vis geresnės moterų kvalifikacijos ir

geresnio nei vyrų išsilavinimo.

2016 m. aukštąjį arba aukštesnį išsilavinimą turėjo 44 proc. (30–34

metų) moterų, palyginti su 34 proc. vyrų.

1 diagrama. 20–64 metų gyventojų užimtumo lygis ir procentinė ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų dalis pagal lytį (moterys ir vyrai) 2016 m.

Šaltinis – Eurostatas, darbo jėgos tyrimas. Pastaba. Ne visą darbo laiką dirbančių kiekvienos lyties darbuotojų dalis,

palyginti su visais dirbančiais gyventojais. Šalys surikiuotos moterų užimtumo lygio verčių didėjimo tvarka.

2 diagrama. Vyrų ir moterų užimtumo lygio pagal etato ekvivalentą (ULEE) ir užimtumo lygio

(UL) skirtumai 2016 m.

Šaltinis: Eurostatas, darbo jėgos tyrimas, ir Europos Komisija, savarankiški skaičiavimai. Pastaba. Duomenys susiję

su 20–64 metų moterimis ir vyrais. Pažymėtina, kad etato ekvivalentai apskaičiuojami atsižvelgiant į visus metus ir

visą darbo dieną dirbančio darbuotojo darbo laiką.

2 Jei nenurodyta kitaip, šioje informacijos suvestinėje pateikiami 28 ES valstybių narių duomenys.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M V M

EL IT MT HR RO ES PL SK BE BG CY IE EZ19 HU LU ES28 FR SI PT CZ AT NL FI LV UK EE DK LT DE SE

Užimtumo lygis Procentinė ne visą darbo laiką dirbančių asmenų dalis

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

LT LV FI BG PT SE SI EE HR CY

DK FR SK HU PL

ES BE

LU RO

ES2

8 IE CZ

AT EL UK

DE IT NL

MT

Uži

mtu

mo

ski

rtu

mas

(p

roc.

pu

nkt

ais)

ULEE (vyrai, moterys) UL skirtumas (vyrai, moterys)

3 psl. |

60 proc. arba mažesnis moterų užimtumo lygis yra tik nedaugelyje

valstybių narių. Moterų ir vyrų

užimtumo lygis labai skiriasi (Graikijoje, Italijoje, Maltoje,

Kroatijoje, Ispanijoje ir Rumunijoje, žr. 2 diagramą , 3 diagramą ir priede

pateiktą 1 lentelę). Daugelyje šių valstybių narių taip pat prognozuojamas

smarkus visuomenės senėjimas3. Gerokai padidinti darbo jėgos pasiūlą jose būtų

galima įtraukiant į darbo rinką daugiau moterų. Maltoje, Italijoje, Graikijoje,

Rumunijoje, Čekijoje, Slovakijoje,

Lenkijoje, Vengrijoje, Airijoje ir Liuksemburge vyrų ir moterų užimtumo

lygis taip pat labai skiriasi, labiausiai – Maltoje (27,6 proc. punkto arba net

32,6 proc. punkto vertinant pagal etato ekvivalentą). Be to, kai kuriose šalyse itin

nedidelis vyresnio (55–64 metų) amžiaus moterų užimtumo lygis4.

Vis dar dideli vyrų ir moterų darbo ne visą darbo laiką skirtumai. Artimuosius

dažniausiai prižiūri moterys, todėl jos dažnai sutrumpina savo darbo laiką.

2016 m. Europos Sąjungoje ne visą darbo laiką dirbo trečdalis (31,4 proc.) moterų,

t. y. daug daugiau nei vyrų (8,2 proc.).

Todėl vyrų ir moterų užimtumo lygis pagal etato ekvivalentą Europos Sąjungoje

skiriasi 18 proc. punktų (žr. 2 diagramą ir priede pateiktą 1 lentelę). Šis skirtumas

itin didelis Nyderlanduose (šioje šalyje ne visą darbo laiką dirba daugiau kaip

75 proc. dirbančių moterų) ir Maltoje, taip pat Italijoje, Vokietijoje, Jungtinėje

Karalystėje, Graikijoje ir Austrijoje (žr. 1

diagramą). Europos Sąjungoje vyrai mokamą darbą per savaitę dirba

vidutiniškai daugiau kaip 6 valandomis

3 Remiantis demografinėmis prognozėmis, daugumoje valstybių, pirmiausia – Lietuvoje, Latvijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Estijoje, Rumunijoje,

Vokietijoje, Kroatijoje ir Vengrijoje, darbingo amžiaus gyventojų turėtų mažėti (Europos Komisija (2015), Visuomenės senėjimo

ataskaita (angl. Ageing report),

http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/2015/pdf/ee3_en.pdf). 4 Kaip matyti iš priede pateiktos 6 diagramos, Maltoje, Graikijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Liuksemburge jis nesiekia 35 proc.

ilgiau nei moterys (priede pateikta 1 lentelė). Ypatingą dėmesį reikia

atkreipti į tai, kaip darbo rinkoje

dalyvauja pažeidžiamų kategorijų moterys, pvz., vyresnio amžiaus moterys,

vienišos motinos, neįgaliosios, migrantų kilmės moterys ir etninių mažumų

atstovės.

2.1.2. Nevienodas priežiūros atsakomybės pasidalijimas tarp vyrų

ir moterų

2016 m. Kipre, Airijoje, Ispanijoje,

Estijoje, Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje daugiau kaip 50 proc. potencialių (25–49

metų) darbuotojų moterų buvo neaktyvios, nes prižiūrėjo vaikus arba

neįgalius suaugusiuosius (žr. priede

pateiktą 7 diagramą).

Tėvystės ir motinystės poveikį rodo moterų, turinčių jaunesnių nei 6 metų

vaikų, užimtumo lygis. Europos Sąjungoje šios kategorijos moterų užimtumo lygis

yra vidutiniškai daugiau kaip

8 proc. punktais mažesnis už vaikų neturinčių moterų užimtumo lygį (žr. 3

diagramą). Vengrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje šis skirtumas viršija

30 proc. punktų, o Estijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Suomijoje –

15 proc. punktų. Taip pat didesni vaikų turinčių vyrų ir moterų darbo ne visą

darbo laiką skirtumai: ne visą darbo laiką

dirba 38,9 proc. motinų, palyginti su 5,8 proc. tėvų.

Be to, nedidelis vyresnio (54–64 metų)

amžiaus moterų užimtumo lygis gali rodyti, kad moterys dažniau nei vyrai

rūpinasi vyresnio amžiaus arba

išlaikomais šeimos nariais, kuriems reikia ilgalaikės priežiūros, todėl dažniau

mažina savo darbo valandas arba apskritai nustoja dirbti.

4 psl. |

3 diagrama. Tėvystės ir motinystės poveikis užimtumui 2015 m.

Šaltinis: Eurostatas, darbo jėgos tyrimas (lfsi_emp_a), ir Europos Komisija, savarankiški skaičiavimai. Pastaba.

Duomenys susiję su 20–49 metų moterimis ir vyrais.

2.1.3. Ekonominės paskatos moterims nedirbti

Moterys darbo rinkoje gali nedalyvauti ir dėl ekonominių paskatų.

Apsisprendimui dalyvauti darbo rinkoje ir darbo valandų skaičiui gali būti svarbi

mokesčių ir išmokų sistemų struktūra. Tokios paskatos nedirbti gali būti itin

didelės antrajam šeimoje uždirbančiam

asmeniui. Iš turimų duomenų matyti, kad antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui

taikomo santykinio faktinio ribinio mokesčio didinimas labai neigiamai veikia

moterų dalyvavimą darbo rinkoje5. Darbo jėgos apmokestinimo poveikis neaktyvumo

spąstams6 didžiausias Belgijoje, Vokietijoje ir Danijoje. Mažo darbo užmokesčio

spąstai7 didžiausi Belgijoje, Vokietijoje ir

Austrijoje (žr. priede pateiktą 2 lentelę).

5 Thévenon (2013), Christiansen et al. (2016). 6 Neaktyvumo spąstai yra netiesioginis

neaktyvių asmenų grįžimui į darbo rinką taikomas mokestis. Jais matuojama papildomo darbo užmokesčio, neatskaičiavus mokesčių, dalis, kuri išskaičiuojama kaip mokesčiai, jei neaktyvus asmuo pradeda dirbti. 7 Mažo darbo užmokesčio spąstai yra tarifas,

kuriuo dėl darbo našumo didėjimo didėjant pajamoms didinami mokesčiai ir naikinamos išmokos. Antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui tenkanti mokesčių našta laikoma labai

didele, jei: 1) darbo jėgos apmokestinimo poveikis

Be to, priežiūros pareigų turinčios moterys gali būti dar labiau finansiškai skatinamos

nedirbti dėl didelių savo lėšomis padengiamų vaiko priežiūros ir ilgalaikės

priežiūros paslaugų išlaidų. Tai pirmiausia pasakytina apie Airiją, Lenkiją ir

Nyderlandus. Šiose šalyse su vaiko priežiūra susijusios išlaidos sudaro

daugiau kaip 20 proc. grynųjų poros,

kurios pajamos atitinka medianą, šeimos pajamų (žr. priede pateiktą 11 diagramą).

Padėtis dar prastesnė mažas pajamas gaunančiose šeimose.

Galiausiai moterys gali būti finansiškai skatinamos nedirbti dėl didelio moterų ir

vyrų darbo užmokesčio skirtumo. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas

Europoje tebėra didelis (2015 m. ES

jis siekė 16,3 proc.). Itin didelis jis yra Estijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje,

Jungtinėje Karalystėje ir Slovakijoje (žr. 5 diagramą ir priede pateiktą 3 lentelę)8. Jis

rodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, grindžiamą vidutiniu visų

neaktyvumo spąstams yra labai didelis IR (ARBA) 2) mažo darbo užmokesčio spąstai yra labai dideli. 8 Tai yra „neišlygintas vyrų ir moterų darbo

užmokesčio skirtumas“, nes neatsižvelgiama į visus vyrų ir moterų užmokesčio skirtumui poveikį darančius veiksnius, pvz., išsilavinimo, darbo patirties, darbo valandų, darbo pobūdžio ir kt.

skirtumus.

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

HU CZ SK EE DE UK FI BG AT FR LV MT ES28

IE RO EZ19

PL LT NL CY DK BE SE EL ES IT LU SI HR PT

Tėvy

stė

s ir

mo

tin

ystė

s p

ove

ikis

uži

mtu

mu

i (p

roc.

pu

nkt

ais)

Moterys Vyrai

5 psl. |

darbuotojų valandos darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių skirtumu. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio

skirtumas yra antrinis socialinių rodiklių

suvestinės lyčių lygybės rodiklis.

Įvairūs galimi veiksniai, dėl kurių skiriasi vyrų ir moterų darbo užmokestis, yra

nevienodo dydžio ir poveikio9. Šie veiksniai gali būti akivaizdūs, pvz., darbo

patirties skirtumai dėl pirmiau nurodyto nedidelio moterų užimtumo lygio, tačiau

juos gali sudaryti ir neatitikimas, susijęs

su darbo pobūdžiu (vertikalioji segregacija) arba užimtumo sektoriumi

(horizontalioji segregacija). Europos Sąjungoje šis neatitikimas apskritai

palyginti didelis: profesijose jis siekia 24,3 proc., o sektoriuose – 18,9 proc.10.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio

skirtumas taip pat gali didėti dėl kitų

veiksnių, pvz., diskriminacijos. Be to, jis didėja ir todėl, kad moterys dažnai dirba

ne visą darbo laiką, nes darbas ne visą darbo laiką daugumoje šalių siejamas su

gerokai mažesniu valandiniu darbo užmokesčiu.

Keliose valstybėse narėse, esant

dideliems vyrų ir moterų darbo

užmokesčio skirtumams, dėl mažesnių pensijų įmokų vėliau didėja ir moterų

pensijų skirtumai (žr. 4 diagramą). Tai pirmiausia pasakytina apie Rumuniją,

Kiprą, Vokietiją, Nyderlandus ir Austriją (4 diagrama). Todėl senatvėje moterims

kyla didesnė skurdo arba socialinės atskirties rizika11.

4 diagrama. Vyrų ir moterų pensijų skirtumas; 65–79 metų pensininkai 2015 m.

Šaltinis – Eurostatas, ES SPGS, 2015 m. duomenys, išskyrus Airiją (2014 m.). ES 28 skaičius yra įvertis.

9 Boll, C., Leppin, J., Rossen, A., Wolf, A., (2016), Magnitude and impact factors of the gender pay gap in EU countries, Europos Komisijos užsakymu parengta ataskaita,

http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/files/gender_pay_gap/2016_factors_gpg_en.pdf. 10 Eurostatas (2015). Lyčių neatitikimas profesijose ir (arba) sektoriuose apskaičiuojamas kaip kiekvienai profesijai ir (arba) sektoriui taikomas moterų ir vyrų užimtumo kiekvienoje profesijoje ir

(arba) sektoriuje nacionalinės dalies vidurkis; skirtumai sudedami, siekiant gauti bendrą lyčių neatitikimą, išreikštą viso užimtumo procentine dalimi (ISCO / NACE klasifikacija). 11 Išsamesnę pensijų skirtumo veiksnių analizę rasite Europos semestro teminėje informacijos apie pensijas suvestinėje.

0

10

20

30

40

50

60

EE SK HU CZ LT DK SI LV HR PL

BG FI

MT EL SE BE

PT

RO FR IE ES IT UK

LU

ES2

8

AT

NL

DE

CY

6 psl. |

3. POLITIKOS SVERTAI NEPAKANKAMO MOTERŲ

DALYVAVIMO DARBO RINKOJE

PROBLEMAI SPRĘSTI

Nedidelio moterų dalyvavimo darbo rinkoje problemą siekiama spręsti įvairiais

politikos svertais. Iš jų būtų galima paminėti profesinio ir asmeninio gyvenimo

pusiausvyros politiką, pvz., tinkamai parengtas, lyčių atžvilgiu subalansuotas

atostogas dėl šeiminių priežasčių,

lanksčias darbo sąlygas ir oficialias priežiūros paslaugas, taip pat politiką,

taikomą siekiant mažinti ekonominius veiksnius, kuriais moterys skatinamos

nedirbti.

3.1. Profesinio ir asmeninio

gyvenimo pusiausvyros politika, kuria siekiama spręsti nevienodo

priežiūros atsakomybės pasidalijimo problemą

3.1.1. Lyčių atžvilgiu subalansuotos

atostogos dėl šeiminių priežasčių

Suteikiant mokamas atostogas dėl

šeiminių priežasčių, paprastai skatinamas moterų dalyvavimas darbo

rinkoje, nes:

moterims lengviau derinti darbo ir

šeimos gyvenimą;

joms duodama šiek tiek laisvo laiko rūpintis mažais vaikais;

stiprinamas jų ryšys su darbo rinka.

Iš duomenų taip pat matyti, kad, siekiant išlaikyti moteris darbo rinkoje, gali būti

labai svarbu veiksmingai apsaugoti nėščias

arba po atostogų grįžusias darbuotojas nuo atleidimo. Kita vertus, nustatyta, kad

pernelyg ilgos atostogos neigiamai veikia moterų karjerą, todėl joms sunkiau vėl

įsidarbinti12.

Taip pat nustatyta, kad teigiamą įtaką

namų ūkio darbų pasidalijimui, priežiūros

12 Kas sudaro pernelyg ilgas atostogas yra

akademinių debatų objektas. Ekonominio

bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) įspėjo dėl ilgesnių nei dveji metai

atostogų, nes per jas suprastėja gebėjimai ir ilgam pertraukiama karjera, todėl sunkiau vėl įsidarbinti. EBPO (2012), Closing the gender gap.

atsakomybės pasiskirstymui ir moterų įsitraukimo į darbo rinką rezultatams turi

subalansuotas moterų ir vyrų

naudojimasis teisėmis į atostogas gimus vaikui. Tėvams išėjus atostogų,

mažėja motinoms tenkanti priežiūros našta, todėl moterys gali greičiau grįžti į

darbo rinką. Vis dėlto tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų paprastai išeina labai

nedaugelis tėvų, o jei jie jas pasiima, tai labai trumpam. Nustačius tam tikro dydžio

išmoką ir suteikus reikiamo lankstumo (t. y. kad atostogas būtų galima imti

dalimis arba dirbant ne visą darbo laiką)

tėvus būtų galima paskatinti imti daugiau atostogų. Rezervuojant atostogų

laikotarpius tėvams (tėvystės atostogas ir neperleidžiamas vaiko priežiūros

atostogas) taip pat galima paskatinti tėvus imti daugiau atostogų.

Moterų užimtumą taip pat gali teigiamai veikti tinkamos kitų priklausomų

artimųjų priežiūros atostogos. Jeigu priežiūros atostogos nenumatomos, kad

galėtų trumpam prižiūrėti artimąjį, paprastai ne visą darbo laiką dirba arba iš

darbo rinkos traukiasi moterys.

3.1.2. Lanksčios darbo sąlygos

Nesuteikus pakankamai galimybių dirbti

lanksčiomis sąlygomis – pvz., nuotoliniu būdu ir pagal lankstų grafiką, – ir mažinti

darbo valandas (dirbti ne visą darbo

laiką), priežiūros pareigų turintys asmenys, pirmiausia – moterys, gali būti

priversti trauktis iš darbo rinkos. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo

(Eurofound) duomenimis, daugiau nei pusė neaktyvių motinų būtų linkusios

dirbti ne visą darbo laiką13. Šią problemą būtų galima veiksmingai išspręsti, jei

socialiniai partneriai sutartų, kad

lankstumas yra vertingas, jei darbo vietos aplinkoje būtų remiamas lankstus darbas

ir būtų atsižvelgiama į per gyvenimą kintančius žmogaus poreikius.

Vis dėlto, naudojantis galimybe dirbti ne

visą darbo laiką, gali atsirasti vyrų ir

moterų darbo užmokesčio skirtumų ir ilgainiui gali padidėti vyrų ir moterų

13 Eurofound (2014), Third European Quality of Life Survey — Quality of life in Europe: Families in the economic crisis).

7 psl. |

pensijų skirtumas. Jų randasi todėl, kad moterys dėl didesnės joms tenkančios

priežiūros atsakomybės dažnai dirba ne

visą darbo laiką14. Siekiant užtikrinti lyčių lygybę, labai svarbu užtikrinti lankstaus

darbo kokybę ir lyčių atžvilgiu subalansuotą naudojimąsi šiomis

sąlygomis.

3.1.3. Prieinamos, įperkamos ir kokybiškos oficialios priežiūros

paslaugos

Oficialios priežiūros paslaugos yra

svarbi užimtumo kliūčių mažinimo priemonė. Esminis socialinių rodiklių

suvestinės ankstyvojo ugdymo rodiklis yra jaunesnių nei trejų metų vaikų priėmimas į

oficialios vaikų priežiūros įstaigas. 2015 m.

į oficialios vaikų priežiūros įstaigas buvo priimti tik 31 proc. jaunesnių nei treji

metai amžiaus vaikų; ši dalis nesiekia 33 proc. Barselonos tikslo.

14 2016 m. 28 ES valstybėse narėse ne visą darbo laiką dirbo šiek tiek mažiau nei trečdalis visų 15–64 metų moterų (31,4 proc.), t. y. daug daugiau nei vyrų (8,2 proc.).

Penkiose valstybėse narėse į tokias įstaigas buvo priimta net mažiau nei

10 proc. jaunesnių nei treji metai vaikų

(žr. x diagramą). Nedidelis lankomumas gali rodyti, kad galbūt trūksta oficialios

vaikų, ypač jaunesnių nei trejų metų vaikų, priežiūros paslaugų. Nustatyta, kad,

be vietų trūkumo, naudojimosi šiomis paslaugomis kliūtys yra prieinamumo

sunkumai (atstumas, darbo valandos, griežti priėmimo kriterijai), didelės savo

lėšomis padengiamos šių paslaugų išlaidos ir prasta šių paslaugų kokybė.

8 psl. |

5 diagrama. Procentinė oficialios priežiūros įstaigas lankančių vaikų dalis, palyginti su visu atitinkamos amžiaus grupės vaikų skaičiumi, 2015 m.

Šaltinis – Eurostatas, ES SPGS.

Senėjant visuomenei, didėja ilgalaikės

priežiūros paslaugų paklausa. Prognozuojama, kad ateityje šių paslaugų

reikės vis daugiau. Vis dėlto daugelyje valstybių narių šios paslaugos tebėra

nepakankamai išplėtotos. Tinkamų ilgalaikės priežiūros sąlygų stoka

neigiamai veikia neformaliųjų slaugytojų,

kurių neproporcingai didelę dalį sudaro moterys, dalyvavimą darbo rinkoje.

3.2. Politikos svertai, kuriais

šalinamos moterims teikiamos ekonominės paskatos nedirbti

3.2.1. Mokesčių ir išmokų sistemų pritaikymas siekiant mažinti

antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui teikiamas finansines

paskatas nedirbti

Pagrindinės mokesčių ir išmokų sistemos

savybės, turinčios įtakos antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui teikiamoms

paskatoms dirbti, yra tai, kiek taikomas

bendras apmokestinimas ir suteikiama teisė į išmokas,

perleidžiami mokesčių kreditai ir išmokos išlaikomam sutuoktiniui.

Daugumoje ES šalių apmokestinimo vienetas yra asmuo. Vis dėlto kai kuriose

šalyse poros apmokestinamos kartu (pvz.,

Vokietijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Liuksemburge ir Portugalijoje) arba gali

pasirinkti būti bendrai apmokestinamos (pvz., Ispanijoje). Pereinant nuo bendro

apmokestinimo sistemų prie individualaus apmokestinimo sistemų gali būti lengviau

mažinti paskatas nedirbti (pirmiausia didelio apmokestinimo progresyvumo

šalyse). Mažinti paskatas mažiau šeimoje

uždirbančiam asmeniui nedirbti taip pat būtų galima panaikinant tarp partnerių

perleidžiamus mokesčių kreditus ir išmokas išlaikomam sutuoktiniui.

0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0

SK

CZ

PL

BG

RO

LT

EL

HR

HU

MT

CY

EE

AT

LV

DE

IT

ES 28

UK

IE

FI

SI

ES

FR

NL

PT

BE

LU

SE

DK

Nuo 1 iki 29 valandų 30 arba daugiau valandų

Jaunesni nei trejų metų

0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0

PL

HR

RO

EL

SK

BG

UK

LT

CZ

CY

LU

LV

FI

ES 28

AT

IT

MT

HU

DE

PT

NL

SI

IE

ES

EE

FR

SE

DK

BE

Nuo 1 iki 29 valandų 30 arba daugiau valandų

Nuo trejų metų iki minimalaus privalomojo mokyklinio amžiaus

9 psl. |

3.2.2. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo problemos

sprendimas

Darbas ne visą darbo laiką ir karjeros

pertrūkiai dėl priežiūros pareigų neigiamai veikia moterų valandinį darbo užmokestį ir

profesinės veiklos perspektyvas15. 3.1 skirsnyje nurodyti politikos svertai gali taip

pat daryti teigiamą poveikį mažinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio bei pensijų

skirtumus.

Mažinti darbo užmokesčio skirtumus taip

pat galima didinant visuomenės informuotumą apie kovos su diskriminacija

teisės aktus, skatinant darbo užmokesčio skaidrumą ir gerinant vienodo darbo

užmokesčio nuostatų laikymosi

užtikrinimą16.

Padėti moterims įsidarbinti geriau mokamose profesijose ir sektoriuose

galima iniciatyvomis, kuriomis šalinama lyčių nelygybė mokymo bei švietimo

sistemose ir darbo rinkoje17. Vykdant

politiką, kuria didinamas studentų informuotumas apie sparčiai augančius

pramonės sektorius ir gerai mokamas darbo vietas galima griauti lyčių

stereotipus renkantis studijų sritis universitetuose ir didinti moterų

atstovavimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (GTIM) srityse.

Taip pat būtų pravartu didinti vyrų

informuotumą apie populiariausias

15 EBPO (2012), Close the gender gap: act now. 16 http://ec.europa.eu/justice/gender-

equality/files/gender_pay_gap/c_2014_1405_en.pdf 17 Pavyzdžiui, galima rengti merginų ir vaikinų

dienas įmonėse, įgyvendinti platesnes

iniciatyvas, kuriomis stengiamasi pritraukti daugiau moterų į informacinių ir ryšių

technologijų, gamtos mokslų sritis, taip pat imtis bendrojo informuotumo didinimo priemonių, pvz., rengti vienodo užmokesčio dienas.

profesijas, kuriose daugiausia dirba moterys18.

4. DABARTINĖS POLITIKOS PADĖTIES KRYŽMINĖ PATIKRA

Kad pagerintų profesinio ir asmeninio

gyvenimo pusiausvyros politiką ir

padidintų moterų dalyvavimą darbo rinkoje, daugelis valstybių narių ėmėsi

reformų.

Siekdamos didinti galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, dauguma

valstybių narių įsipareigojo visiems vaikams užtikrinti vietą priežiūros

įstaigoje: įtvirtino teisę į šias paslaugas

teisės aktuose arba nustatė, kad šių įstaigų lankymas yra privalomas bent

paskutiniais ikimokyklinio ugdymo metais (trys šalys – Italija, Lietuva ir Slovakija –

dar nenustatė nė vienos iš šių priemonių). Vis dėlto daugelyje valstybių narių tebėra

pertrūkis19 nuo tinkamai mokamų (motinystės arba vaiko priežiūros)

atostogų pabaigos (ilgiausios trukmės) iki

teisės į vaiko priežiūrą taikymo arba privalomojo mokyklinio amžiaus pradžios.

Šiuo metu tokio pertrūkio nėra tik šešiose valstybėse narėse (Vokietijoje, Danijoje,

Suomijoje, Švedijoje, Estijoje ir Slovėnijoje)20.

Pastaruoju metu, siekiant labai išplėsti vaiko priežiūros paslaugas,

daugelyje valstybių narių vykdomos reformos. Pavyzdžiui, 2014 m.

18 Žr. Europos laisvų darbo vietų apžvalgą. Iš jos matyti, kad prie populiariausių profesijų priskiriami pradinių mokyklų mokytojai,

ikimokyklinio ugdymo auklėtojai ir sveikatos priežiūros tarnybose dirbantys asmeninės priežiūros darbuotojai. 19 Šiuos pertrūkius galima nustatyti nacionalinės teisės aktuose. Vis dėlto praktiškai per šiuos pertrūkio mėnesius didelių su galimybe naudotis vaiko priežiūros paslaugomis

susijusių problemų gali nekilti, net jei ši galimybė nėra užtikrinta teisės aktais. Todėl vaiko priežiūros pertrūkį svarbu analizuoti

kartu vertinant duomenis apie naudojimąsi

vaiko priežiūros paslaugomis. 20 Vis dėlto kai kada dėl galimybės naudotis

šiomis paslaugomis vis tiek gali kilti problemų, nors, siekiant jas spręsti, tokia galimybė ir nustatyta teisės aktuose (tokių problemų kyla Estijoje dėl jaunesnių nei trejų metų vaikų).

10 psl. |

balandžio mėn. Malta, siekdama paskatinti daugiau vaikus auginančių vyrų ir moterų,

ypač motinų, grįžti į darbą arba jame likti,

pradėjo taikyti nemokamos vaiko priežiūros sistemą jaunesniems nei trejų

metų vaikams. Įgyvendinant šią reformą, labai padaugėjo į vaikų priežiūros centrus

priimtų vaikų21. 2017 m. valstybės narės taip pat pradėjo taikyti priemones,

kuriomis siekiama plėtoti paslaugos nepalankioje padėtyje esančių

bendruomenių vaikams (Vengrijoje) ir darbo ieškančių asmenų vaikams

(Prancūzijoje). Austrija pranešė apie

investicijas, kuriomis siekiama didinti vietų skaičių visą dieną veikiančiose mokymo

įstaigose, gerinti galimybes naudotis šiomis vietomis ir gerinti šių įstaigų

paslaugų kokybę22.

Kelios valstybės narės ėmėsi reformų,

siekdamos paskatinti vienodesnį moterų ir vyrų dalijimąsi teisėmis į atostogas

dėl šeiminių priežasčių. 2016 m. Liuksemburgas patvirtino vaiko priežiūros

atostogų sistemos reformą, kad šios atostogos būtų lankstesnės ir geriau

mokamos. 2017 m. Čekija ir Kipras nustatė naujas teises į tėvystės atostogas,

o Portugalija pratęsė atostogų laikotarpį.

2016–2017 m. Belgija, Čekija ir Italija ėmė taikyti priemones, kad sudarytų

palankesnes sąlygas lanksčiau organizuoti darbą.

Kelios valstybės narės yra

nustačiusios tikslines priemones,

kuriomis moterys skatinamos grįžti į darbo rinką, kol jų vaikai dar labai maži.

Pavyzdžiui, 2017 m. Bulgarija priėmė priemonę, pagal kurią į darbą grįžusioms

jaunesnių nei vienų metų vaikų motinoms mokamos vaiko priežiūros išmokos.

21 Remiantis nacionaliniais duomenimis, 2014 m. balandžio–gruodžio mėn. vaikų priežiūros įstaigas lankančių vaikų skaičius padidėjo nuo 1 800 iki 2 917. Tarpusavio

vertinimas Making work pay for mothers, 2015 m. gegužės 18–19 d., Malta. 22 Vaiko priežiūros politika, pirmiausia –

kokybiškas ikimokyklinis ugdymas, labiau

teigiamai veikia vaikus, kurie neturi palankių sąlygų, pvz., yra migrantai arba gyvena mažas

pajamas gaunančiuose namų ūkiuose, ir gali labai pagerinti palankių sąlygų neturinčių mokinių pasirengimą mokyklai. — Cascio (2015), Dustmann et al. (2012).

Panašiai ir Rumunijoje 2017 m. šios išmokos padidintos (paskata teikiama, kol

vaikui sueina treji metai, jei tėvai pradeda

dirbti likus bent 60 dienų iki vaiko antrojo gimtadienio). Kitos valstybės narės

parengė priemonių, skirtų moterims, kurios jau yra padariusios ilgų karjeros

pertraukų. Viena iš tokių priemonių – 2017 m. Jungtinėje Karalystėje pradėta

taikyti sugrįžimo į darbo rinką paramos schema. Panašiai ir Liuksemburgas priėmė

įstatymą, kuriuo stiprinamas vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio

principas, taip pat parėmė informuotumo

didinimo kampanijas ir kitus veiksmus, kuriais šalinamos moterų užimtumo

kliūtys.

Data: 2017 11 08.

11 psl. |

5. NUORODOS

Christiansen, L., Lin, H., Pereira, J., Topalova, P., ir Turk, R., Individual Choice or

Policies? Drivers of Female Employment in Europe, IMF Working Paper WP/16/49, Washington D.C., 2016.

Cuberes, D., ir M. Teignier-Baqué, Aggregate Costs of Gender Gaps in the Labor Market: A Quantitative Estimate, Journal of Human Capital, 10(3), 2016.

Eurofound, Vyrų ir moterų užimtumo skirtumas. Iššūkiai ir sprendimai, Eurofound, 2016.

Europos Komisija, Secondary earners and fiscal policies in Europe, European Commission, 2015.

EBPO, Closing the Gender Gap, EBPO, 2012.

Thévenon, O., Drivers of Female Labour Force Participation in the OECD, OECD Social, Employment and Migration Working Papers, No 145, OECD Publishing, 2013.

Vaganay, A., Canónico, E., ir Courtin, E., Challenges of work-life balance faced by working families: review of Costs and Benefits, LSE Evidence Review, 2016.

Boll, C., Leppin, J., Rossen, A., ir Wolf, A., Magnitude and impact factors of the gender pay gap in EU countries, Europos Komisijos užsakymu parengta ataskaita,

2016.

12 psl. |

PRIEDAS

6 diagrama. Užimtumo lygis pagal lytį, 55–64 metų asmenys 2016 m. (procentinė 55–64 metų moterų ir vyrų dalis)

Šaltinis – Eurostatas, darbo jėgos tyrimas (lfsi_emp_a).

7 diagrama. Neaktyvumas dėl vaikų ar neįgaliųjų suaugusiųjų priežiūros arba kitų su šeima

susijusių ar asmeninių pareigų 2008–2016 m. (20–64 metų moterys)

Šaltinis – Eurostatas, darbo jėgos tyrimas (lfsa_igar).

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90M

T EL HR

LU SI RO PL IT BE

AT

HU ES CY SK PT

FR FX

ES 2

8 IE CZ

EZ1

9

BG NL

UK LV LT FI DK

DE EE SEPro

cen

tin

ė a

titi

nka

mo

s gy

ven

tojų

gru

pė

s d

alis

Vyrai Moterys

0

10

20

30

40

50

60

70

80

DK SE SI NL FI PT LT EL BE

LU IT

EZ 1

9

DE

HU

ES 2

8 LV AT

RO

BG

HR SK CZ PL

UK

MT EE ES IE CY

Pro

cen

tin

ė n

eak

tyvi

ų m

ote

rų d

alis

2016 2008

13 psl. |

8 diagrama. Procentinė dėl vaikų arba neįgaliųjų suaugusiųjų priežiūros neaktyvių 25–49 ir 55–64 metų moterų dalis 2016 m.

Pastaba. Su 55–64 metų moterimis susijusių Danijos, Rumunijos, Švedijos, Lietuvos ir Latvijos duomenų nėra.

Šaltinis – Eurostatas, darbo jėgos tyrimas (lfsa_igar).

9 diagrama. Procentinė dėl vaikų arba neįgaliųjų suaugusiųjų priežiūros ne visą darbo laiką

dirbančių 20–64 metų moterų dalis 2016 m.

Šaltinis – Eurostatas, darbo jėgos tyrimas (lfsa_igar).

0

10

20

30

40

50

60

70

80

DK

RO SI PT SE HR LT BE EL ES NL

MT LV IT LU BG

EZ 1

9

ES 2

8 FI CY

DE

AT IE FR PL

UK

HU EE CZ

SKPro

cen

tin

ė n

eak

tyvi

ų m

ote

rų d

alis

25–49 metų 55–64 metų

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

40,0

45,0

RO EL SK HR CY ES EE IT MT CZ EZ19 ES28 LU NL BG

Pro

cen

tin

ė n

e v

isą

dar

bo

laik

ą d

irb

anči

ų m

ote

rų

dal

is

14 psl. |

11 diagrama. Sudėtinės grynųjų vaiko priežiūros išlaidos dalys 2015 m.

A grupė – mažas pajamas gaunančios vienišos motinos

B grupė – mažas pajamas gaunančios poros

42 42

3330

27 24

23

23

22

21

21

16 15

14

1312

1211

1111 10

10

7

6 6

6

5

5

4

4

4

2

2

1 1

0 0

12 1214

-100

-80

-60

-40

-20

0

20

40

60

80

100

Su

vaik

o pr

ieži

ūra

susi

jusi

os iš

laid

os ir

išm

okos

, pr

ocen

tinė

disp

onuo

jam

ų pa

jam

ų da

lis

Vaiko priežiūros mokestis Vaiko priežiūros išmoka / nuolaidos Mokesčių sumažinimas Kitos išmokos Grynosios išlaidos (↓)cost in % cost in %

135

-121

3739

2521

22 21

16

33

20

1319

16 10

16

14

19

7 117

13 146

46 3

10 65

9

48 11

3

6 60 0

12 12 13

-100

-80

-60

-40

-20

0

20

40

60

80

100

Su

vaik

o pr

ižiū

ra s

usiju

sios

išm

okos

ir iš

laid

os, p

roce

ntin

ė di

spon

uoja

mų

paja

mų

dalis

Vaiko priežiūros mokestis Vaiko priežiūros išmoka / nuolaidos Mokesčių sumažinimas Kitos išmokos Grynosios išlaidos

cost in % cost in %

15 psl. |

C grupė – medianai prilygstančias pajamas gaunančios vienišos motinos

D grupė – medianai prilygstančias pajamas gaunančios poros

Mažų pajamų (mediana) lygmuo yra 20-asis (50-asis) pajamų, gaunamų dirbant visą darbo laiką, pasiskirstymo lyčių

atžvilgiu procentilis. Daroma prielaida, kad du šeimoje uždirbantys asmenys yra pora, vyras ir moteris. Visais atvejais,

kai šeima turi du vaikus (dvejų ir trejų metų), ji naudojasi centruose visą dieną teikiamomis vaiko priežiūros

paslaugomis. Visos išlaidos ir išmokos pateikiamos kaip procentinė grynųjų šeimos pajamų dalis prieš atimant vaiko

priežiūros išlaidas.

Šaltinis: EBPO mokesčių ir išmokų duomenų bazė.

43 49

3121

3

18

21

23

22

17

21

16 14

12

11

16

99

9 918

7

5

5 5

8

66

5

4

5

5

3

4 20 0

10 1113

-100

-80

-60

-40

-20

0

20

40

60

80

100

Su

vaik

o pr

ižiū

ra s

usiju

sios

išm

okos

ir iš

laid

os, p

roce

ntin

ė di

spon

uoja

mų

paja

mų

dalis

Vaiko priežiūros mokestis Vaiko priežiūros išmoka / nuolaidos Mokesčių sumažinimas Kitos išmokos Grynosios išlaidos

cost in %

26

26

17

20

1813

28

41

15

5

17

2010

11

27

21

54

5

8 10

4

5

4 3

126

4

14

4

109

4

5

5

0 0

10 11 12

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

40

50

60

Su

vaik

o pr

ižiū

ra s

usiju

sios

išm

okos

ir iš

laid

os, p

roce

ntin

ė di

spon

uoja

mų

paja

mų

dalis

Vaiko priežiūros mokestis Vaiko priežiūros išmoka / nuolaidos Mokesčių sumažinimas Kitos išmokos Grynosios išlaidos

cost in % cost in %

16 psl. |

1 lentelė. Užimtumo lygis, užimtumo lygis pagal etato ekvivalentą ir vidutinis vyrų ir moterų paprastai per savaitę dirbamų valandų skaičius 2016 m.

Užimtumo lygis

(20–64 metų

asmenys)

Užimtumo lygis

pagal etato

ekvivalentą (20–64 metų asmenys)

Vidutinis visų

pagrindinėje

darbovietėje dirbančių asmenų paprastai per

savaitę dirbamų valandų skaičius

Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai

BE 63,0 72,3 53,3 70,1 32,8 40,3

BG 64,0 71,3 63,0 71,1 39,8 40,5

CZ 68,6 84,6 66,4 84,7 37,1 40,8

DK 74,0 80,7 65,1 76,4 30,8 36,0

DE 74,5 82,8 58,1 79,2 30,4 39,3

EE 72,6 80,8 69,6 79,7 36,5 39,4

IE 64,2 76,5 54,9 73,2 30,8 39,3

EL 46,8 65,8 43,8 63,9 38,0 42,9

ES 58,1 69,6 51,6 68,1 33,9 39,5

FR 66,3 73,8 58,5 70,9 32,9 38,6

HR 56,6 66,2 54,9 65,1 37,5 39,1

IT 51,6 71,7 44,4 69,3 32,2 39,4

CY 64,1 73,9 59,1 69,6 36,2 39,4

LV 71,8 74,7 70,1 74,2 37,5 39,3

LT 74,3 76,2 72,7 75,5 37,2 39,2

LU 65,1 76,1 57,1 74,8 33,6 40,6

HU 64,6 78,6 62,9 78,0 37,8 39,7

MT 55,5 83,1 49,9 82,5 33,9 40,3

NL 71,6 82,6 48,9 76,1 26,0 36,7

AT 70,9 78,7 55,8 75,6 30,5 39,0

PL 62,2 76,4 60,5 76,8 37,7 41,4

PT 67,4 74,2 63,9 72,6 36,4 39,3

RO 57,4 75,0 55,9 73,7 38,0 39,4

SI 66,7 73,3 63,2 72,2 37,0 39,8

SK 62,7 76,9 60,5 75,5 37,4 39,8

FI 71,7 75,0 67,4 72,6 33,5 37,9

SE 79,2 83,0 71,8 80,7 33,1 37,5

UK 72,1 83,1 58,9 79,3 31,0 39,7

ES 65,3 76,8 56,2 74,4 33,0 39,4

EZ19 64,3 75,5 54,3 72,7 32,2 39,2

Šaltinis – Eurostatas, darbo jėgos tyrimas, Europos Komisija.

17 psl. |

2 lentelė. Padėtis darbo rinkoje lyčių atžvilgiu ir antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui tenkanti mokesčių našta

Neaktyvumo spąstai

(2015)

Mažo darbo užmokesčio

spąstai (2015)

Moterų

užimtumo lygis

(2016) 67 proc. VDU

spąstai

Apmokestinimo poveikis

33–67 proc.

VDU spąstai

Apmokestinimo poveikis

BE 48,5 48,5 59,9 59,9 63,0

BG 35,7 21,6 50,2 21,6 64,0

CZ 31,1 31,1 27,6 27,6 68,6

DK 45,2 40,1 40,1 40,1 74,0

DE 46,0 46,0 48,0 48,0 74,5

EE 22,9 22,9 22,9 22,9 72,6

IE 28,2 23,7 34,5 34,5 64,2

EL 8,4 26,0 17,8 33,0 46,8

ES 22,5 22,5 21,4 21,4 58,1

FR 31,6 30,6 44,3 38,8 66,3

HR 33,2 25,7 28,1 28,1 56,6

IT 31,0 26,3 40,8 40,2 51,6

LV 35,0 35,0 31,1 31,1 71,8

LT 26,7 20,4 27,0 27,0 74,3

LU 33,9 33,9 42,0 42,0 65,1

HU 34,5 34,5 34,5 34,5 64,6

MT 17,6 17,6 15,9 15,9 55,5

NL 19,7 26,0 35,3 39,1 71,6

AT 31,4 31,4 44,2 44,2 70,9

PL 30,1 29,5 30,3 30,3 62,2

PT 29,7 23,4 42,8 31,2 67,4

RO 36,5 27,7 32,7 32,7 57,4

SI 58,4 31,9 48,1 35,2 66,7

SK 8,7 29,9 –9,9 33,1 62,7

FI 24,0 29,7 36,1 34,3 71,7

SE 22,2 29,8 28,7 35,4 79,2

UK 20,1 20,1 32,0 32,0 72,1

Šaltinis – Komisija, EBPO. VDU – vidutinis darbo užmokestis. Pastabos: 20–64 metų asmenų grupės užimtumo lygis.

Antrojo šeimoje uždirbančio asmens, gyvenančio du vaikus turinčioje poroje, neaktyvumo spąstai, kai pagrindinio

šeimoje uždirbančio asmens vidutinis darbo užmokestis sudaro 100 proc., o antrojo šeimoje uždirbančio asmens

vidutinis darbo užmokestis – 67 proc.; antrojo šeimoje uždirbančio asmens, gyvenančio du vaikus turinčioje poroje,

mažo darbo užmokesčio spąstai, kai pagrindinio šeimoje uždirbančio asmens vidutinis darbo užmokestis sudaro

100 proc., o antrojo šeimoje uždirbančio asmens vidutinis darbo užmokestis pasikeičia iš 33 proc. į 67 proc.

Apmokestinimo poveikiu vadinamas poveikis atitinkamiems spąstams procentiniais punktais (kiti poveikio veiksniai

yra, pvz., panaikintos išmokos, socialinė parama ir būsto pašalpos). Naujausių su Kipru susijusių duomenų nėra.

18 psl. |

3 lentelė. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 Skirtumas

tarp 2015 m. ir

2009 m.

BE 10,1 10,2 9,4 8,3 7,5 6,6 6,5 –3,6

BG 13,3 13,0 13,2 15,1 14,1 14,2 15,4 2,1

CZ 25,9 21,6 22,6 22,5 22,3 22,5 22,5 –3,4

DK 16,8 15,9 16,4 16,8 16,5 16,0 15,1 –1,7

DE 22,6 22,3 22,4 22,7 22,1 22,3 22 –0,6

EE 26,6 27,7 27,3 29,9 29,8 28,1 26,9 0,3

IE 12,6 13,9 12,7 12,2 12,9 13,9 !

EL 15,0

ES 16,7 16,2 17,6 18,7 17,8 14,9 14,9 –1,8

FR 15,2 15,6 15,7 15,6 15,5 15,5 15,8 0,6

HR : 5,7 3,4 2,9 9,0 10,4

IT 5,5 5,3 5,7 6,5 7,0 6,1 5,5 0,0

CY 17,8 16,8 16,1 15,6 14,9 14,2 14,0 –3,8

LV 13,1 15,5 14,1 14,9 16,0 17,3 17,0 3,9

LT 15,3 14,6 11,5 11,9 12,2 13,3 14,2 –1,1

LU 9,2 8,7 7,9 7,0 6,2 5,4 5,5 –3,7

HU 17,1 17,6 18,0 20,1 18,4 15,1 14,0 –3,1

MT 7,7 7,2 7,7 9,5 9,7 10,6

NL 18,5 17,8 18,6 17,6 16,5 16,1 16,1 –2,4

AT 24,3 24,0 23,5 22,9 22,3 22,2 21,7 –2,6

PL 8,0 4,5 5,5 6,4 7,1 7,7 7,7 –0,3

PT 10,0 12,8 12,9 15,0 13,3 14,9 17,8 7,8

RO 7,4 8,8 9,6 6,9 4,9 4,5 5,8 –1,6

SI –0,9 0,9 3,3 4,5 6,3 7,0 8,1 9,0

SK 21,9 19,6 20,1 20,8 18,8 19,7 19,6 –2,3

FI 20,8 20,3 19,1 19,2 18,8 18,4 17,3 –3,5

SE 15,7 15,4 15,6 15,5 14,6 13,8 14,0 –1,7

UK 20,6 19,5 19,7 21,2 20,5 20,9 20,8 0,2

ES 16,4 16,9 17,3 16,8 16,7

EZ19 17,0 17,3 17,6 17,1 16,9

Šaltinis – Eurostatas; neišlygintos; pramonė, statyba ir paslaugos (išskyrus viešąjį administravimą, gynybą,

privalomąją socialinę apsaugą). Pastaba. Pateikiamas samdomų darbuotojų vidutinio moterų ir vyrų darbo užmokesčio

už valandą neatskaičius mokesčių skirtumas, šį skirtumą pateikiant kaip procentinę dalį nuo vidutinio vyrų darbo

užmokesčio už valandą neatskaičius mokesčių, neišlyginus pagal asmeninius ar darbo ypatumus.