metinė konferencija – lietuvos darbo birža europos sąjungos · steigiamos naujos darbo vietos....

1DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis

Konferencija Radviliškyje

Kaimo gyventojams naujos informavimo zonos

LDB akcija - e. paslaugos darbdaviams - greita ir patogu !

LIETUVOS DARBO BIRŽOS INFORMACINIS BIULETENIS 2008 m. Nr. 4(125)

Metinė konferencija – Lietuvos darbo birža Europos Sąjungos darbo rinkos kontekste

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis2

Naujienos Trumpai

VertinimasŠtai ir septynioliktas Lietuvos darbo biržos

veiklos pavasaris! Akimirka – baltuojantys so-dai, gyventojų sulaukę gandralizdžiai, varnėnai, švilpaujantys senoj obely.

Visokių būta tų pavasarių. Problemiškų ir džiugių. Įvairių darbo rinkos priemonių ir pro-gramų įgyvendinimas, veiklos plėtra ir moder-nizavimas padėjo kryptingai spręsti iškilusias problemas. Kiekvieni metai pateikdavo naujų iššūkių, tačiau išliko svarbiausias tikslas – pa-dėti žmogui. Įsidarbinti, įgyti profesiją ar reika-lingų darbo įgūdžių, suplanuoti būsimą karjerą, pagaliau padėti patikėti savo jėgomis, sugebė-jimais ir vėl atsitiesti. Tai padaryti nebuvo len-gva. Šiandien – dar sunkiau. Kelias, kuriuo ei-name – nebe kliūčių. Tačiau, kaip sakoma, tik po gulinčiu akmeniu vanduo neteka. Ieškojome ir radome. Patirties pas kolegas iš Švedijos, Da-nijos, Vokietijos. Tai – jau istorija, o sukaupta savoji daug ko išmokė. Atėjo ir pripažinimas. Ne savų, o stebinčių ir vertinančių mūsų veiklą iš šalies. Europos Komisija pasirinko Lietuvos darbo biržą kaip gerai pasirengusią ir galinčią padėti integruotis į ES kitų šalių užimtumo tar-nyboms. Lietuvos patirtis įvairiais darbo rinkos veiklos aspektais sėkmingai perduota Bulgari-jos, Rumunijos, Turkijos ir Kroatijos užimtumo tarnybų vidurinės grandies vadovams. Lietuvos darbo biržos interneto svetainė pripažinta „Ge-riausiu elektroninio turinio projektu“ e.valdžios kategorijoje teikiant viešąsias elektronines pas-laugas šalies gyventojams ir skatinant informa-cinės visuomenės plėtrą. Apie tai ir dar daug kitų teigiamų poslinkių darbo rinkoje, neapei-nant problemų, kalbėjome tradicinėje metinėje konferencijoje Radviliškio rajone. Plačiau apie tai – šiame numeryje. Šalia metinės veiklos apž-valgos rasite ir kasdienio triūso rezultatų. Tai – kaimo bedarbių grąžinimo į darbo rinką ak-tualijos, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų pristatymas visuomenei Vilniaus rajone.

Gyvenimo realijos keičiasi, o su jomis ir vei-klos prioritetai. Nauji iššūkiai skatina būti pasi-rengusiems sutikti kasdienius rūpesčius ir juos įveikti.

Redaktorė Danutė Šalkauskienė

Tarptautinėje konferencijoje – apie jaunimo užimtumą

Balandžio 17 – 18 d. Briuselyje vyko tarptautinė konferencija „Užimtumo tarnyba ir jaunimo užimtumas“, kurioje dalyvavo ir Lietuvos darbo biržos vadovų ir specialistų delegacija.

Konferencijoje kalbėjo Europos Komisijos užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direktorato vadovas Xavier Prats Monne. Darbo grupėse buvo diskutuojama, kaip sustiprinti užimtumo tarnybų vaidmenį, tobulinant karjeros planavimą ir orientavimą darbui.

Bus bendradarbiaujama su Slovakija

Balandžio 23 d. Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis Bratislavoje pasirašė bendradarbiavimo protokolą su Slovakijos centrinės darbo, socialinių reikalų ir šeimos tarnybos generaliniu direktoriumi Janu Sihelsky.

Teikiant modernias e.paslaugas – bendros pastangos

Balandžio 3 dieną Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis ir Viešųjų interneto prieigos taškų (VIPT) asociacijos prezidentas Gediminas Navickas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje numatoma VIPT interneto naudotojams atlikti preliminarią registraciją darbo biržoje, specializuotose „Talentų“, „Senjorų“ bankuose, paskelbti savo CV, gauti informaciją apie laisvas darbo vietas, susipažinti su paklausiomis darbo rinkoje profesijomis ir galimybėmis jas įgyti.

Apdovanojimas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aukščiausias apdovanojimas – garbės ženklas „Gerumo žvaigždė“ įteiktas Lietuvos darbo biržos ilgametei darbuotojai – Personalo ir ūkinio aptarnavimo skyriaus vedėjai Genovaitei Lakienei. Šiuo garbės ženklu apdovanojami asmenys, ypač pasižymėję socialinės apsaugos ir darbo srityje. Sveikiname!


Konferencija

DANuTė ŠALKAuSKIENė

Vidas Šlekaitis, Lietuvos darbo biržos direktorius, pradėdamas konfe-renciją sakė, kad per septyniolika metų padaryta iš tiesų daug. Tai atsispindėjo ir filme – metraštyje. Praėję metai pa-rodė, kad turėjome spręstinų problemų ir esant mažam nedarbui, sugebėjome padaryti daug darbų, sakė LDB vadovas. Visada verta pamąstyti – yra daug žmo-nių, kuriems darbo biržos pagalbos labai reikia. Mes turime padėti žmogui keis-tis, sakė V.Šlekaitis. Situacija nėra gera – grupinių atleidimų daugėja, įmonėse vyksta restruktūrizacijos, daugėja besi-kreipiančių – per 3 mėnesius įregistruo-ta beveik 60 tūkst. žmonių. „Smagu, kad darbo biržos paslaugas vertina socialiniai partneriai. Džiaugiuosi „Alnos“ kompa-

Lietuvos darbo birža – Europos Sąjungos darbo rinkoje

nija, kuri padėjo mums tapti organiza-cija, dirbančia nenutrūkstamai, kuri gali garantuoti paslaugų prieinamumą visą parą. Ir ne bet kokių! Paslaugų, kurios šiandien yra pripažintos tarp valstybi-nių įstaigų pačiomis geriausiomis, - sakė LDB vadovas.

Vilija Blinkevičiūtė, Socialinės ap-saugos ir darbo ministrė, akcentavo, kad draudimas nuo nedarbo šiandieni-nėje situacijoje yra labai svarbus – darbo rinkoje reikia investuoti į tai, kad kvali-fikuoti žmonės liktų Lietuvoje, kad būtų rengiami specialistai tų profesijų, kurių reikia. „Mes į juos turime investuoti. Taip pat ir į neįgalius žmones – tai didžiulis potencialas, kuris galėtų papildyti darbo rinką, jie vėl galėtų būti naudingi sau, savo šeimai, - sakė ministrė. Vertindama

Balandžio mėn. Radviliškio rajone vyko metinė Lietuvos darbo biržos konferencija, sukvietusi teritorinių darbo biržų vadovus aptarti nuveiktų darbų, pasidalinti mintimis apie ateities planus. Renginio šeimininkus savo apsilankymu pagerbė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, valstybės sekretorius Rimantas Kairelis, kiti atsakingi ministerijos darbuotojai. Konferencijoje taip pat dalyvavo rajono

savivaldybės atstovai, socialiniai partneriai, darbdaviai.

darbo biržos veiklos re-zultatus, SADM vadovė kalbėjo, kad užimtumas išaugo. 2007 m. jis pasie-kė 65,1 proc. – didžiausią lygį per pastarąjį laikotar-pį. Tai paneigia teiginius, kad visi iš Lietuvos emi-gravo ir nėra ko džiaug-tis sumažėjusiu nedarbu. užimtumas didėja, nes steigiamos naujos darbo vietos. Darbo jėgos porei-kis yra, yra ir žmonių, ku-rie dirba. Tai didžiulis ir darbo biržų indėlis, teigė V.Blinkevičiūtė.

„Mūsų laukia ir nauji iššūkiai. Pavyzdžiui, aki-vaizdu, kad daugėja tų, kurie registruojasi darbo biržoje, ir mes jiems mo-kame draudimo nuo ne-darbo išmokas. Tai pro-

bleminis klausimas, kurį reikėtų nagrinėti išsamiau: kodėl registruojant daug laisvų darbo vietų, nesugebama dirbti taip, kad galėtume pasiūlyti bedarbiams darbą? Gal tai yra todėl, kad tie žmonės neturi motyvacijos? Gali būti, - sakė ministrė.

Ji gerai įvertino LDB įvykusią reorga-nizaciją. Tačiau priminė, kad labai svar-bu, jog sistemoje vyktų situacijos stebė-sena, bendradarbiaujant ir koordinuojant veiklą su teritorijomis. Pirmiausia iš dar-bo biržų tikimasi pasiūlymų problemoms spręsti. Galbūt reikia taisyti vieną ar kitą įstatymą, tvarką. Jei matomos spragos, reikia nedelsiant nagrinėti situaciją. „La-bai nemėgstu pasakymo „to nenumato įstatymas“. Mes patys kuriame, teikiame įstatymus ir dirbame pagal juos, - pabrė-žė V.Blinkevičiūtė. Ji pateikė keletą min-čių iš užimtumo ir socialinių reikalų mi-nistrų tarybos posėdžio Briuselyje, kuris


Konferencija

vyko vasario pabaigoje. Ten buvo patvirtintas naudingas dokumentas dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo, susijusio su užimtumo ir socialine politika. Kas tame dokumente buvo pasakyta apie Lietuvą? Iš esmės Lie-tuvos pažanga buvo įvertin-ta pozityviai. Lietuva buvo įvardinta tarp valstybių, ku-rios skiria ypatingą dėmesį įsidarbinimo galimybėms didinti, įdarbinimui remti ir darbo vietoms skatinti.

Tai yra ir LDB indėlis, nes Nijolė Dilbienė, Lietuvos darbo

biržos direktoriaus pavaduotoja pri-minė, kad pernai buvo pažymėtas Euro-pos užimtumo strategijos dešimtmetis ir apžvelgė pagrindinius žingsnius 1997 – 2007 m.

Įgyvendinant Lisabonos ir Europos užimtumo strategiją pagrindinis vai-dmuo tenka užimtumo tarnyboms, sakė pranešėja. 1997 m. buvo sukurtas ES užimtumo tarnybų tinklas, kurio tikslas – bendradarbiauti ir keistis gerąja patir-timi. Lietuvos darbo birža šio tinklo vei-kloje pradėjo bendradarbiauti nuo 2000 m. Pagrindiniai ES užimtumo tarnybų tinklo tikslai – modernizuoti užimtumo tarnybas ir jų veiklą, o taip pat optimi-zuoti užimtumo tarnybų vaidmenį, įgy-vendinant EuS ir integruojantis į Euro-pos darbo rinką.

užimtumo tarnybų tinklo veikla vyksta visą laiką, bet du kartus per me-tus Europos užimtumo tarnybų vadovai

susitinka aptarti aktualiausių klausimų. Nors Lietuva visateise ES nare tapo 2004 m., tačiau LDB priėmė svarbiausius de-šimtmečio iššūkius - ilgalaikio nedarbo prevencija, paklausiausių profesijų darbo rinkoje identifikavimas, EuRES integra-vimas į nacionalines užimtumo tarnybų veiklos programas, bendradarbiavimas tarp valstybinių ir privačių užimtumo tarnybų, savitarnos paslaugų sistemų plėtojimas, panaudojant informacines technologijas, aktyvios darbo rinkos po-litikos vystymas, atsižvelgiant į pasyvios politikos mažinimą, modernių valdymo sistemų tobulinimas, efektyvios užimtu-mo tarnybų veiklos stiprinimas regioni-niame ir vietiniame lygiuose.

LDB direktoriaus pavaduotoja N.Dilbienė paminėjo ir svarbiausias už-imtumo strategijos gaires, kurios yra pagrindinis veiklos orientyras. Tačiau plačiau komentavo naujo ciklo pradžią – (2008 – 2010 m.) pokyčių tempo pa-laikymą ir priminė, kad šiuo metu svar-biausia investavimas į žmones ir darbo rinkų modernizavimas. Tai yra darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra, kova su skurdu ir socialine atskirtimi, investicijos į švietimą visą gy-venimą, darbo metu įgytos kvalifikacijos pripažinimas Europoje, būsimų įgūdžių poreikių prognozavimas.

Pranešėja plačiau komentavo pirmąjį principą, apibrėžtą 21 Gairėje – darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugu-mo garantijų pusiausvyra. Tai naujas požiūris į lankstumą ir saugumą darbo rinkoje, vykstant globalizacijai, technolo-giniam procesui sparčiai keičiant įmonių ir darbuotojų poreikius. Ši koncepcija reiškia perėjimą nuo darbo vietų saugu-mo mentaliteto prie užimtumo saugumo mentaliteto. Todėl šis modelis reikalauja akcentuoti aktyvią darbo rinkos politiką, motyvuoti mokymąsi visą gyvenimą, ge-rinti klientams teikiamas paslaugas, užti-krinti lygias galimybes visiems.

Kiekviena šalis, sakė pranešėja, turi specifinę darbo rinką ir kultūrą, bet ga-lioja bendri principai, apimantys keturis komponentus: patikimų ir lanksčių su-tartinių sąlygų įtvirtinimą tiek iš darbda-vių, tiek ir iš darbuotojų pusės, išsamią mokymosi visą gyvenimą strategiją, sie-kiant užtikrinti darbuotojų adaptacijos ir užimtumo tęstinumą, efektyvias aktyvios darbo rinkos priemones, kurios padeda žmonėms susidoroti su nuolatiniais po-kyčiais, sumažinti nedarbo laikotarpį bei palengvinti perėjimą į naują darbą, o taip pat modernią socialinės apsaugos sis-

Lietuva buvo įvardinta tarp valstybių, kurios skiria ypatingą dėmesį įsidarbinimo

galimybėms didinti, įdarbinimui remti ir darbo vietoms skatinti.

visada smagu išgirsti gerą įvertinimą. Kas rekomenduojama Lietuvai? Pagerinti gy-ventojų teritorinį mobilumą, reformuoti švietimo ir mokymo sistemas taip, kad jos užtikrintų kokybę, kuri reikalinga darbo rinkai, atnaujinti mokymosi visą gyvenimą strategiją, ypatingą dėmesį skiriant vyresnio amžiaus žmonių da-lyvavimui šioje priemonėje. Be to, buvo išskirtos tam tikro dėmesio reikalaujan-čios sritys – jaunimo užimtumas, verslo plėtros didinimas, vaiko priežiūros ga-limybių gerinimas, profesinės sveikatos ir saugumo stiprinimas, darbo rinkos lankstumas ir užimtumo saugumas. Tai darbai, kuriuos reikia padaryti, - sakė V.Blinkevičiūtė.

Lietuvos darbo birža – Europos darbo rinkos panoramoje


Konferencija

temą, kuri suteikia adekvačias pajamas, skatina užimtumą ir užtikrina darbo rin-kos mobilumą.

Kaip Lietuva atrodo Europos Sąjungos darbo rinkos panoramoje? Darbo rinkos ir užimtumo tendencijos Lietuvoje rodo, kad tęsiasi 2000 m. prasidėjęs ekonomi-kos augimas, stabilizavosi nuo 2001 m. mažėjęs nedarbo lygis, pastaruoju metu didėja darbo užmokestis, vyksta pozi-tyvūs pokyčiai užimtumo struktūroje. Tačiau palyginti su ES, Lietuva atsilieka pagal dirbančiųjų skaičių paslaugų sek-toriuje, užimtųjų žemės ūkyje dalis nors ir mažėja, bet išlieka 2,5 karto didesnė už ES vidurkį. Pagal nedarbo lygį Lietu-va tarp ES šalių užima pakankamai gerą poziciją. Konferencijos dalyviams taip pat buvo pristatyti bendro, moterų, vyrų, jaunimo ir ilgalaikio nedarbo rodikliai ES ir Lietuvoje, pateikti BVP metinio augi-mo, užimtumo lygio, užimtų gyventojų metinio augimo duomenys šalyse kaimy-nėse – Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Lie-tuvoje, o taip pat šių šalių bendro, jauni-mo nedarbo lygio bei ilgalaikių bedarbių proc. nuo darbo jėgos rodikliai.

Pasak N.Dilbienės, pagal Lisabonos užimtumo strategijos iššūkius 2010 m., t.y. bendro, moterų ir vyresnio amžiaus asmenų užimtumo lygį, Lietuva gali di-džiuotis pasiektais rodikliais, daugiau padirbėti reikės norint įvykdyti bendrojo užimtumo lygio rodiklį.

šiuo projektu, nes pirmą kartą Lietuvos darbo biržos istorijoje sukaupta patirtis įvertinta kaip sektinas pavyzdys harmo-nizuojant Europos darbo rinką. Lietuvos darbo birža Europos Komisijos buvo pripažinta geriausiai pasirengusia insti-tucija, kurios kompetentingi specialistai rengė mokymo seminarus naujųjų ES ša-lių – Bulgarijos, Rumunijos ir šalių kan-didačių – Kroatijos ir Turkijos užimtumo tarnybų vidurinės grandies vadovams.

Pasak N.Dilbienės, malonu prisiminti, kad LDB žengiant pirmuosius žingsnius, padėjo Švedijos, Vokietijos, Danijos ko-legos, turintys didelę patirtį darbo rinkos srityje. Šiuo metu LDB sukauptą patirtį gali perduoti kitiems – bendradarbiau-jama su Estijos, Vengrijos, ukrainos, Latvijos, Kaliningrado srities užimtumo tarnybomis.

Kartu su Švedijos užimtumo taryba LDB teikia metodinę pagalbą Armėni-

LDB Europos Komisijos buvo pripažinta geriausiai pasirengusia institucija, kurios kompetentingi specialis-tai rengė mokymo seminarus naujųjų ES šalių – Bulga-rijos, Rumunijos ir šalių kandidačių – Kroatijos ir Tur-kijos užimtumo tarnybų vidurinės grandies vadovams.

Pranešėja kalbėjo ir apie EK finan-suojamus projektus, kuriuos įgyvendina Lietuvos darbo birža. Tai – „užimtumo tarnybų vidurinės grandies vadovų mo-kymas“ (įgyvendintas 2007 m.), „Duo-menų apsikeitimo standarto HR – HML įdiegimas Lietuvos darbo biržos infor-macinėje sistemoje“ (jau turimi sėkmingi rezultatai), „Naujų inovatyvių paslaugų jaunimui vystymas, siekiant sumažinti jaunimo nedarbą ir palengvinti atėjimą į darbo rinką“ (vykdomas). Taip pat Lietu-va dalyvauja dviejuose projektuose kaip partneris – „Naujas požiūris į darbda-vius“ ir „užimtumo tarnybų darbdaviams teikiamų paslaugų vidutinės trukmės strategijos tobulinimas“. Plačiau prista-tydama projektą „užimtumo tarnybų vidurinės grandies vadovų mokymas“, N.Dilbienė sakė, kad galime didžiuotis

LDB interneto svetainė yra pripažinta „Geriausiu 2007 m. elektroninio turinio projektu“ e.valdžios katego-rijoje, teikiant viešąsias elektronines paslaugas šalies gy-ventojams ir skatinant informacinės visuomenės plėtrą.

jai, Moldovai, Baltarusijai, ketinama pasirašyti bendra-darbiavimo protokolus su Rumunija ir Slovakija.

LDB direktoriaus pava-duotoja N.Dilbienė taip pat pristatė Lietuvos darbo bir-žos elektroninių paslaugų modelį, primindama, kad LDB interneto svetainė yra pripažinta „Geriausiu 2007 m. elektroninio turinio pro-

jektu“ e.valdžios kategorijoje, teikiant viešąsias elektronines paslaugas šalies gyventojams ir skatinant informacinės visuomenės plėtrą. Rinkos analizės ir ty-rimų grupės „RAIT“ duomenimis, LDB interneto svetainė yra antras tarp žino-miausių ir dažniausiai lankomų karjeros portalų, kuriame veikia vieninga darbo paieškos ir pasiūlos sistema visoje šalyje.

Efektyvios darbo rinkos funkcionavimo užtikrinimas

Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Galina Savickienė, kon-ferencijos dalyviams pateikusi penkerių pastarųjų metų Lietuvos darbo biržos vaidmens raidą, sakė, kad tai buvo iššū-kių metai – įgyvendinti Europos Sąjun-gos struktūrinių fondų projektai, naujas

Nukelta į 10 p.


Laiškas redakcijai

ASTA DRuNGILIENėNeįgaliųjų socialinės įmonės UAB „Klaipėdos banga“ direktorė

Pavasaris...Simboliška, kad ir mes savo veiklą pradėjome gamtos atgimimo laikotarpiu. Esame uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos banga“, įsikūrusi uostamiestyje, Šilutės pl. 83. Mums suteiktas ypatingas – neįgaliųjų socialinės įmonės statusas, ir vienas iš tikslų – įdarbinti neįgaliuosius, kurie negali lygiomis sąlygomis su kitais konkuruoti darbo rinkoje. Nors socialinės įmonės – kol kas naujiena Lietuvos ekonomikoje, yra nemažai veiksnių, skatinančių žmones kurti tokias įmones. Jos tenkina ne tik darbdavio interesus – kuriamas verslas gavus valstybės pagalbą, bet ir valstybės – būtina sąlyga paramai gauti yra įdar-binti tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, siekiant su-mažinti jų socialinę atskirtį ir suteikti naujas galimybes.

Sakoma, viščiukai skaičiuojami rudenį. Mes juos „suskaičia-vome“ dar vasarį, kai Lietuvos darbo biržoje vyko vaizdo kon-ferencija ,,Socialinė įmonė – paramos neįgaliesiems garantas“. Joje buvo aptarta Socialinių įmonių įstatymo įgyvendinimo eiga, įmonių veiklos rezultatai, numatytos priemonės ateičiai.

Kadangi vaizdo konferencija buvo transliuojama ir į Klaipė-dos darbo biržą, joje dalyvauti buvo pakviesta ir mūsų neįga-liųjų socialinė įmonė. Malonu prisidėti prie veiklos, turinčios kilnų tikslą – padėti neįgaliesiems grįžti į aktyvią darbo rinką. Dingo nuovargis ir įkyrios mintys: gal kitur dirbti būtų len-gviau? O siekiant neįgaliųjų socialinės įmonės statuso, sunku-

Socialinės įmonės sėkmės formulė – kilnus tikslas padėti neįgaliesiems

mų teko įveikti tikrai nemažai. Savo įmonę įregistravome 2006 m. gruodį. Pradžioje dirbo tik vienas darbuotojas, turėjome gražių ateities projektų, kuriuos panaudojome verslo, neįgaliųjų socialinės integracijos priemonių planuose. Socialinių įmonių įstatymas suteikė galimybę siekti neįgaliųjų socialinės įmonės statuso, neturint reikiamo neįgaliųjų asmenų tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičiaus. Džiaugiamės, kad tada mu-mis patikėjo Klaipėdos darbo biržos darbuotojai, įvertinę mūsų galimybes pagal pateiktus duomenis, davę naudingų patarimų, kaip papildyti pateiktus dokumentus, kad jie būtų tinkamai pri-statyti Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų komisi-jai svarstyti. Neįgaliųjų socialinės įmonės statusas mums buvo suteiktas 2007 m. vasarį.

Šiandien mūsų įmonėje darbuojasi 8 neįgaliųjų tikslinei gru-pei priklausantys asmenys. Ne, tai ne asmenys, tai asmenybės, išdidžiai einantys per gyvenimą, branginantys savo šaunų dar-bo kolektyvą. Dauguma mūsų darbuotojų turi klausos negalią, tačiau įveikti komunikavimo barjerą nebuvo sunku – greitai išmokome kalbėti labai aiškiai artikuliuodami tariamus garsus, įpratome nuolat su savim turėti tuščią lapą popieriaus ir rašiklį, kad galėtume perduoti nurodymus, išklausyti nusiskundimus ir pageidavimus. Mes, girdintieji, jau išmokome gestų kalbą: ir pasisveikinti, ir pagirti už gerą darbą, ir padėkoti. Klausos nega-lią turintys žmonės labai greitai įvertino galimybę įsilieti į pil-navertį gyvenimą. Neįmanoma pamiršti žodžių, ištartų vienos jaunos mūsų darbuotojos mamos: „Jau nebesitikėjau pamatyti savo dukros laimingos. Šis darbas ištraukė ją iš bedugnės, į ku-rią ji buvo patekusi po mokyklos baigimo.“ Tokie žodžiai ne tik įkvepia, bet ir įpareigoja. Tenka apgalvoti kiekvieną pastabą ar priekaištą, nes neįgalūs darbuotojai į daug ką reaguoja gerokai jautriau, negu mes, sveikieji.

Suburti kolektyvą pavyko dėka valstybės teikiamos paramos. Pagrindinis įmonės užsiėmimas – leidyba, spausdinimas, kon-sultacinė verslo ir valdymo veikla. Neseniai laimėjome daugiau nei 100 tūkst.Lt vertės konkursą metodinei literatūrai (vadovė-liams ir užduočių sąsiuviniams) spausdinti. Pasinaudojome tuo, kad konkurse pirmenybė buvo teikiama socialinėms įmonėms.

Drąsiai galime teigti, kad valstybės pagalba yra labai reikš-minga, nes išlaisvinamos įmonės apyvartinės lėšos, kurios pa-naudojamos papildomai produkcijai gaminti, papildomoms paslaugoms teikti bei panaudoti kitiems pelno kūrimo reika-lams. Bet svarbiausia - didėja galimybės įsidarbinti labiausiai socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, išlaikyti darbo vietas neįgaliesiems.

Būsimasis popieriaus pjovimo mašinos operatorius Ričardas Šilgalis steigiamoje darbo vietoje.


Valstybės pagalba padeda kontroliuoti išlaidas, efektyviai, taupiai dirbti. Nuo veiklos efektyvumo priklauso įmonės gero-vė, mikroklimatas, neįgaliųjų darbuotojų galimybės asmeninia-me ir visuomeniniame gyvenime.

2007 m. pasinaudojome darbo užmokesčio ir valstybinio so-cialinio draudimo įmokų daline kompensacija, subsidija darbo vietų steigimo išlaidoms. Susigaudyti teisės aktų labirintuose, maksimaliai išnaudoti valstybės paramą, išlaikyti darbo vietas neįgaliems asmenims mums labai padėjo tie patys Klaipėdos darbo biržos darbuotojai, kurie stebėjo mūsų socialinės įmonės gimimą. O konsultacijų dėl tolesnės veiklos labai reikia. Ple-čiantis įmonės veiklai, atsirado galimybė imtis vis sudėtinges-nių ir didesnės apimties spaudos leidybos darbų. Numatome įsigyti popieriaus išvyniojimo, pjaustymo mašiną, popieriaus numeravimo, bigavimo, perforavimo ir lankstymo įrenginius, risografą. Visa ši įranga leis įkurti net penkias darbo vietas ne-įgaliesiems, kuriems nustatytas 20-40 proc. darbingumo lygis. Šių darbuotojų pareigos – operatoriai.

Planuojame, kad šiemet valstybės pagalba, palyginti su 2007 m,. išaugs 214,7 tūkst. Lt ir sieks beveik 300,0 tūkst. Lt. Svar-biausia, kad padaugės darbo vietų neįgaliesiems: jau balandžio mėnesį – nuo 4 iki 13. Norėtume, kad ne tik suteikta valstybės pagalba pagal Socialinių įmonių įstatymą padėtų mums efekty-viai ir taupiai dirbti, išlaikyti darbo vietas neįgaliesiems, bet kad veiktų ir kitų įstatymų reglamentai. Labai sunkiai skinasi kelią į gyvenimą Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio nuostatos, nors turime efektyvių ir gerai ištirtų verslo idėjų, esame lanks-tūs, griežtai kontroliuojame finansus, prižiūrime ypatingą, spe-cifinių poreikių socialinės įmonės personalą – tereikia pašalinti įstatymų spragas, trukdančias mums patiems užsidirbti.

UAB „Klaipėdos banga“ vyriausioji finansininkė Petronėlė Laukionienė, priklausanti neįgaliųjų asmenų tikslinei grupei.

Laiškas redakcijai

Lietuvos darbo birža iki gegužės 30 die-nos šalyje organizuoja informacinę akciją darbdaviams „LDB e. paslaugos – greita ir patogu!“ Jos tikslas – pristatyti Lietuvos darbdaviams naujas darbo biržų elektroni-nes paslaugas ir jų teikiamas galimybes bei privalumus.

LDB informacinė sistema sudaro galimy-bes įmonėms savarankiškai ir taupant laiką vykdyti darbuotojų paiešką ir atranką, be tarpininkų tiesiogiai internetu registruoti laisvas darbo vietas. Akcijos metu vyksta praktiniai seminarai darbdaviams, kuriuose Lietuvos darbo birža pristato „Naudojimo-si e. paslaugomis vadovą darbdaviams“ ir lankstinuką „E. paslaugos darbdaviams“. Vi-zitų į įmones metu darbdaviai mokomi nau-dotis darbo biržos e. paslaugomis, patys gali įsitikinti jų praktine nauda.

Šalies darbdaviams Lietuvos darbo birža siūlo naują duomenų mainų paslaugą, kuri sudaro galimybę įmonių sukurtas darbo vietas iš jų sistemos automatiškai perkelti į Lietuvos darbo biržos duomenų bazę. Tokiu atveju ieškant darbuotojų nebereikia infor-macijos įvesti pakartotinai ir greičiau suran-dami kandidatai į laisvas darbo vietas.

Reikalingų darbuotojų galima ieškoti ben-droje ir specializuotose duomenų bazėse. „Talentų banke“ šiuo metu yra daugiau nei 2,8 tūkst. kvalifikuotų specialistų, „Senjorų banke“ – per 1,2 tūkst. Darbdaviams pagei-daujant tam tikrą laiką elektroniniu paštu automatiškai gali būti siunčiami tinkamų darbuotojų CV. Siūloma naudotis naujomis paslaugomis – galimybe užsisakyti darbo mugę (kai įmonei reikia ne mažiau kaip 3 darbuotojų), internetu pateikti prašymą įdarbinti užsienietį.

2007 metais LDB duomenų bazėje buvo įregistruota apie 40 tūkst. galinčių konku-ruoti darbo rinkoje asmenų. Darbdaviai per praėjusius metus savarankiškai internetu užregistravo beveik 18 tūkst. laisvų darbo vietų. Lietuvos darbo birža tarpininkavo įdarbinant beveik 112 tūkst. ieškančių darbo asmenų – vidutiniškai po 9 tūkst. per mė-nesį. Per pirmąjį šių metų ketvirtį internetu registravosi beveik 6 tūkst. ieškančių darbo asmenų, darbdaviai savarankiškai įregistra-vo daugiau kaip 12 tūkst. laisvų darbo vietų.

Visos Lietuvos darbo biržos paslaugos ir specialistų konsultacijos teikiamos nemoka-mai. Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje www.ldb.lt, darbo biržų atviro in-formavimo zonose. Lie

tuvo

s dar

bo bi

ržos e

lektro

ninės

pasla

ugos

: gre

ita ir

pato

gu


Socialinė partnerystė

MILDA JANKAuSKIENė

Balandžio 3 d. Lietuvos darbo bir-žos organizuotoje vaizdo konferencijoje „Kaimo bedarbių integravimo į darbo rinką galimybių didinimas, socialinės at-skirties mažinimas“ dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio ministerijų, Lietuvos savival-dybių, Savivaldybių seniūnų asociacijų ir kitų organizacijų atstovai. Šią vaizdo konferenciją stebėjo ir galėjo užduoti klausimus Klaipėdos ir Panevėžio darbo biržų darbuotojai.

Pradėdamas konferenciją Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šle-kaitis pažymėjo, kad šiuo metu darbo biržai iškyla daug naujų uždavinių spren-džiant darbo rinkos problemas. „Kada darbo rinka reikalauja darbo jėgos, o jos trūksta, savaime suprantama, institucija šią problemą turi spręsti įtraukdama kuo daugiau socialinių partnerių. Jų vaidmuo yra didelis padedant integruoti ir kaimo žmones“, kalbėjo LDB vadovas. Iš visų ieškančių darbo asmenų kaimo gyven-tojai sudaro 40 proc. „Pakankamai daug – beveik 50 tūkst. darbingo amžiaus kai-mo žmonių nei dirba, nei registruojasi darbo biržoje. Tai didelis rezervas“, įsi-tikinęs V.Šlekaitis. Jo nuomone, kartu su socialiniais partneriais reikia spręsti šias problemas ir pirmiausia pradėti mažinti informacinę atskirtį.

Nykstančio kaimo erdvėje – informacijos sklaida ir e.paslaugos

Jau keletą metų Lietuvos darbo birža seniūnijose steigia informacines zonas, kuriose ne tik stendai su informacija, kas vyksta darbo rinkoje, bet ir Asociacijos „Langas į ateitį“ (ji – LDB socialinė par-tnerė – aut.past.) įrengti viešieji interne-to prieigos taškai.

Darbo rinkos aktualijos

Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijos Darbo departamento direkto-rius Romas Kancevičius, apibūdinda-mas situaciją šalies darbo rinkoje, išskyrė pagrindines aktualijas: vykstančias ten-dencijas statybose, didėjantį užsieniečių įdarbinimą ir žemės ūkio moderniza-vimą. Anot prelegento, šiandienos kai-mo problemos yra savitos, palyginti su pramonės ir paslaugų sektoriumi, tačiau per penkerius metus užimtumo rėmimo priemonės – savo verslo organizavimas, darbas pagal verslo liudijimus, viešieji darbai, vietinės užimtumo iniciatyvos tu-rėjo įtakos situacijai kaime gerėti ir davė nemažų rezultatų: nedarbas kaime da-bar yra apie 6 proc., įkurta apie 26 tūkst. darbo vietų. Toliau vykstant žemės ūkio gamybos modernizavimui, be abejonės, atsiras bedarbių. R.Kancevičiaus įsitiki-mu, susiklostė kontraversiška situacija: pramonėje, statyboje trūkstant paklausių profesijų specialistų norima jų įsivežti

ir toliau bus taikomos, nes laikas parodė, kad jos gan efektyvios. Lėšų kiekis, reikia manyti, nemažės“, kalbėjo prelegentas.

Kitą klausimą, kurį palietė R.Kancevičius savo kalboje – susijęs su gausių šeimų socialinėm problemom: svarstyta idėja, kad reiktų remti gausių šeimų tėvus, t.y. vieno iš jų įsidarbinimą, visų pirma auginančius mažamečius vai-kus iki 8 metų, globojančius neįgaliuosius iki 18 m.

Situacija kaimo darbo rinkoje

LDB Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjo pavaduotoja Dai-va Liugienė apžvelgė, kokie yra kaimo bedarbiai, kokia darbo jėgos paklausa,

iš užsienio, kai pirmiausia reikėtų stengtis išmokyti tų profesijų savus gyvento-jus. Kitų šalių patirtis rodo, kad atsiranda problemų įdarbinus užsieniečius. Mi-nisterija rengia darbo jėgos migracijos šalies viduje pro-gramą, kuri bus teikiama svarstyti Trišalės tarybai ir Vyriausybei, kalbėjo Darbo departamento direktorius. Šioje programoje numatyta nemažai priemonių, kurios bus taikomos ir ieškantiems darbo asmenims, pavyz-džiui, iš dalies kompensuoti transporto išlaidas.

„užimtumo rėmimo įsta-tyme numatytos priemonės

kokios laisvos darbo vietos žemės ūkio sektoriuje, ką jiems galėjo pasiūlyti darbo birža. Anot D.Liugienės, užimtumo lygis, užimtų asmenų skaičius šalyje auga. Pas-taruosius metus augo pramonė ir staty-ba ir atvirkščiai – žemės ūkio sektorius, kuriame 2003 m. buvo beveik 18 proc. užimtųjų, praėjusiais metais sumažėjo iki 10 proc. Specialistės teigimu, bedarbių skaičius, atsižvelgiant į ekspertų progno-zes dėl ekonomikos lėtėjimo, nebeturėtų mažėti. Šių metų kovo 1 d. įregistruota 100 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Kita tendencija – mažėja teritoriniai nedar-bo skirtumai: jei praėjusiais metais tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo terito-rijų skirtumas – 6,7 karto, tai šių metų pradžioje sumažėjo iki 5,7 karto. Pasak D.Liugienės, šiais metais į teritorines darbo biržas kreipėsi 41 tūkst. asmenų, iš jų kas trečias registruotas kaime. Iš



viso kaimo bedarbių buvo įregistruota 55 tūkst. Moterys sudarė šiek tiek mažesnę dalį – 48 proc. ir tuo skiriasi nuo miesto, kur tarp bedarbių moterų yra 57 proc. Jaunimas sudaro pačią mažiausią kaimo bedarbių dalį (16 proc.), o vyresnio am-žiaus asmenys – didesnę (25 proc.) Dau-guma kaimo bedarbių (53 proc.)– vyresni kaip 40 metų amžiaus. Pagal išsilavinimą – 44 proc. neturi profesinio. D.Liugienės įsitikinimu, tai gana svarbi problema, su kuria darbo biržai tenka susidoroti – tiems žmonėms padėti įgyti kvalifikaciją, surasti tinkamą darbą.

Darbo jėgos paklausa šalyje išlieka aukšta. Šiais metais buvo įdarbinta dau-giau kaip 19 tūkst. asmenų. Sausio mėne-sį laisvų darbo vietų buvo 9 proc. daugiau negu praėjusiais, vasario mėnesį – 11 proc. daugiau.

Komentuodama darbo jėgos pasis-kirstymą pagal sektorius, D.Liugienė sakė, jog šiais metais žemės ūkio įmo-nėse įregistruota apie 1200 darbo vietų. Pernai - 5 tūkst. laisvų darbo vietų. Te-ritoriniai skirtumai žemės ūkio darbo jėgos paklausoje yra gana ryškūs: Pane-vėžio apskritis pasiūlė beveik 19 proc. visų šalies laisvų darbo vietų žemės ūkio sektoriuje(daugiausia šalyje), po to – Šiaulių, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys. Telšių ir Tauragės apskritims tenka 3 – 4 proc. laisvų darbo vietų šalies žemės ūkio sektoriuje. Laisvų darbo vietų skaičius atskirose savivaldybėse labai ski-riasi. Žemės ūkis, miškininkystė didžiau-sią procentą visų laisvų darbo vietų suda-rė Alytaus rajone, Pakruojyje, Šiauliuose, Pasvalyje, Šiauliuose, Joniškyje.

Anot pranešėjos, pernai daugiau kaip 1 tūkst. įregistruotų laisvų darbo vietų buvo siūloma nekvalifikuotiems žemės ūkio žuvininkystės darbininkams, be-veik 1 tūkst. – žemės ūkio mašinų va-riklinių įrenginių operatoriams, apie 800 – medienos ruošos darbininkams, 150 – sodininkams, medelynų, daigynų augintojams, apie 100 – pienininkystės, augalininkystės darbuotojams.

D.Liugienė pažymėjo, jog praėjusiais metais darbo birža padėjo įsidarbinti 35 tūkst. kaime gyvenantiems asmenims, beveik 5 tūkst. kaimo žmonių pradėjo veiklą įsigiję lengvatinius verslo liudiji-mus. Didžiausia dalis – beveik 26 proc. kaimo bedarbių buvo įdarbinti pramonės įmonėse. Tik kas aštuntas bedarbis įdar-bintas žemės ūkyje. Daugiausia įdarbinta nekvalifikuotais pramonės darbininkais, pardavėjais, krovikais, operatoriais, že-mės ūkio miškų mašinų įrenginių opera-

toriais, vairuotojais, statybininkais, kepė-jais, konditeriais ir suvirintojais.

Darbo biržos paslaugų plėtra seniūnijose

LDB Darbo rinkos politikos rea-lizavimo skyriaus vedėja Vilija Zak-šauskaitė, kalbėdama apie kaimo gy-ventojams teikiamas paslaugas, sakė, jog darbo birža veiklą kaime pradėjo 2006 metais, kai įsteigė pirmuosius informa-vimo centrus seniūnijose. Šių metų pra-džioje jose įsteigta jau 1300 informavimo zonų. Anot V.Zakšauskaitės, neapsiribo-ta vien seniūnijomis, informavimo zo-nos steigiamos bibliotekose, mokyklose, verslo, kaimo bendruomenių centruose, kad šios paslaugos būtų prieinamos vi-siems kaimo gyventojams. „Pastatėme stendus, aprūpinome informacija, yra in-ternetinės prieigos taškai, bet svarbiausia – pasiekėme, kad beveik 0,5 mln. kaimo gyventojų gali naudotis Lietuvos darbo biržos paslaugomis“, sakė pranešėja.

Kaimo gyventojams pernai suteikta per 240 tūkst. paslaugų: informavimo, registravimo, individualaus ir grupėse konsultavimo. Teritorinių darbo bir-žų darbuotojai dažnai vyksta į įrengtus centrus, kur supažindina kaimo gyven-tojus su įvairiais įdarbinimo, profesijų įsigijimo ir kt. klausimais. Šių paslaugų

dėka, kaip pasakojo V.Zakšauskaitė, 40 proc. registruotų asmenų įdarbinta arba jie įtraukti į aktyvias darbo rinkos prie-mones. Daugiausia jų dirbo viešuosius darbus, kad galėtų atnaujinti arba įgyti įgūdžius. Nemaža dalis – 24 proc. buvo įtraukti į profesinį mokymą, kad įgytų darbo rinkoje paklausių profesijų, taip pat sunkiausiai integruojamiems žmo-nėms suteiktos įdarbinimo subsidijuojant priemonės. Skyriaus vedėja pažymėjo, kad apie 700 kaimo žmonių pradėjo savo verslą, pasinaudoję lengvatinėmis sąlygo-mis verslui organizuoti. Be to, daugelyje renginių, kuriuose dalyvavo kaimo gy-ventojai, seniūnai, bendruomenių pirmi-ninkai, darbdaviai aptarti įvairūs darbo rinkos klausimai.

Pasak V.Zakšauskaitės, siekiant išsiaiš-kinti, kokių paslaugų reikia seniūnijose, buvo apklausti ieškantys darbo asmenys, seniūnai ir kaimo bendruomenių pir-mininkai. Iš viso apklausta per tūkstantį asmenų: per 500 seniūnų ir kaimo ben-druomenių pirmininkų. Iš šios apklausos paaiškėjo, jog didelė dalis – daugiau kaip 45 tūkst. darbingo amžiaus asmenų ne-dirba ir nėra registruoti darbo biržoje. Tai labai daug, ir mes tikimės savo paslaugo-mis juos pritraukti į darbo rinką, kalbėjo pranešėja. Juolab, kad šiemet ketinama

įrengti 424 naujas informavimo zo-nas: 42 seniūnijose, 155 bibliotekose, 142 mokyklose ir 95 kitose vietose. Tuomet visoje šalyje būtų 1700 infor-mavimo zonų.

Bendradarbiavimo galimybės mažinant

neužimtų kaimo gyventojų socialinę atskirtį

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos direktorius Petras Ges-tautas, kalbėdamas apie seniūnijų problemas, sakė, jog daugiau klausi-mų iškyla bendradarbiaujant su admi-nistravimo funkcijas atliekančiomis institucijomis, o su darbo birža sieja kolegiški santykiai. P.Gestautas pa-žymėjo, jog darbo birža norintiems dirbti sudaro puikias sąlygas – pakan-kamai daug informacijos sukaupta se-niūnijose, rengiami seminarai padeda vietos gyventojams orientuotis darbo rinkoje, susipažinti su paslaugomis, kurias teikia ši institucija. „Kalbant apie socialinę atskirtį, ji yra tarp tų, kurie nenori dirbti“, sakė pranešėjas.

Nukelta į 13 p.


Konferencija

užimtumo rėmimo įstatymas. Labai svarbi veiklos sfera – bendradarbiavimo su darbdaviais plėtra. Informavimo zonų per penkerius metus skaičius nuo 59 iš-augo iki 1400, informavimo centruose apsilankė du kartus daugiau klientų. 2007 – ieji buvo sėkmingi metai – įregistruota per 130 tūkst. laisvų darbo vietų, kurias buvo galima pasiūlyti ieškantiems darbo asmenims. Vienas svarbiausių praėjusių metų darbo efektyvumo rodiklių – įdar-binimas. Grįžti į darbo rinką padėta 112 tūkst. asmenų, iš kurių per 50 proc. – so-cialiai remtini. Kalbėdama apie darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo rezultatus, LDB direktoriaus pavaduoto-ja G.Savickienė akcentavo, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės 2007 m. buvo pasiūlytos kas antram bedarbiui, kas penktam – profesinis mokymas, t.y. suteikta galimybė įgyti kvalifikaciją ir pa-didinti kompetenciją. Pavyko įsteigti per 1000 naujų darbo vietų labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims - neįgaliesiems.

2007 m. beveik 6 tūkst. žmonių su negalia padėta įsitvirtinti darbo rinkoje, suteikiant jų gebėjimus atitinkantį darbą. Tai didžiausias skaičius per visus darbo biržos veiklos metus, sakė pranešėja. Svarbiausi neįgaliųjų grąžinimo į darbo rinką instrumentai – socialinės įmonės, pradėtos administruoti LDB prieš dvejus metus, o taip pat – profesinė reabilitaci-ja. Šiuo metu 17 teritorinių darbo biržų administruoja 72 socialines įmones, iš kurių 44 turi neįgaliųjų socialinės įmonės statusą. Pirmaisiais įstatymo įsigaliojimo metais valstybės pagalba įmonėms siekė 1,96 mln. Lt, o 2007 m. išaugo iki 10 mln. Lt. Šalyje taip pat veikia 5 profesinės re-abilitacijos centrai, kurie pateikia platų profesijų pasirinkimo spektrą.

Pasak pranešėjos, šiandien labai svar-bu, kad žmogus galėtų grįžti į darbo rin-ką, tačiau jis turi būti kvalifikuotas. Taigi Lietuvos darbo birža 2007 m. žengė di-delį žingsnį: jei 2003 m. profesinio mo-kymo programose dalyvavo tik 14 proc. asmenų nuo bendro dalyvavusių akty-viose priemonėse skaičiaus, tai pernai beveik pusė žmonių, dalyvavusių akty-viose darbo rinkos politikos programose įgijo profesiją, tobulino turimą.

Žmogus, praradęs darbą, kainuoja valstybei brangiai, ir investicijos, siekiant grąžinti jį į darbo rinką, auga.

Jei prieš penkerius metus vidutiniškai išlaidos vienai darbo vietai steigti neįga-liam asmeniui siekė apie 8 tūkst. Lt, tai – 2007 m. – apie 40 tūkst. Lt. Tris kartus išaugo investicijos įgyjant žmogui profe-siją, o taip pat ir įgūdžių.

Lietuvos darbo birža panaudojo visas galimybes įsisavindama Europos Sąjun-gos struktūrinių fondų paramą, sakė pranešėja. Jų dėka apie 50 tūkst. ieškan-čių darbo asmenų dalyvavo įvairiose programose – profesiniame mokyme, užimtumo rėmimo priemonėse, buvo steigiamos darbo vietos neįgaliesiems.

Kalbėdama apie pasyvias darbo rinkos politikos priemones, pranešėja akcenta-vo, kad nedarbo draudimo išmokų gavė-jų skaičius palyginti, 2003 – 2007 m. ma-žai kuo pakito, tačiau vidutinės išlaidos išaugo 2,5 karto. Tai paaiškinama tuo,

kad 2007 m. žmonės grįžo į darbo biržą uždirbę draudimo nuo nedarbo išmokas.

Pasak G.Savickienės, šiandien Lietuvos darbo birža yra institucija, kuri užtikrina efektyvų šalies darbo rinkos funkcionavi-mą. Pasiekimai akivaizdūs – sukurtas mo-dernus darbo rinkos informavimo pasau-lis ir elektroninių paslaugų paketas. 2007 m. labai didelis dėmesys buvo skirtas in-formavimo paslaugų plėtrai seniūnijose. Per 0,5 mln. ieškančių darbo asmenų jau sudarytos galimybės naudotis seniūnijose teikiamomis informavimo, registravimo, tarpininkavimo įdarbinant ir konsultavi-mo paslaugomis. 488 seniūnijose įsteigta per 1,3 tūkst. informavimo zonų.

užtikrinant teikiamų paslaugų plė-trą ir aukštą kokybę, buvo investuota ir tobulinant savo darbuotojų kvalifikaci-ją. ugdant bendruosius ir specialiuosius gebėjimus, kvalifikaciją pakėlė 80 proc. darbo biržos darbuotojų. 2006 – 2007 m. ESF paramos lėšomis per 350 darbo biržos darbuotojų dalyvavo karjeros pla-navimo moduliniuose mokymuose, ugdė administracinius gebėjimus, tobulino užsienio kalbos žinias. Buvo organizuoti specialaus pobūdžio mokymai specialis-tų, dirbančių su neįgaliaisiais ar grįžusiais į laisvę asmenimis.

Kaip sakė G.Savickienė, Lietuvos dar-bo biržos veiklą, teikiamas paslaugas bei jų kokybę gerai vertina ir darbdaviai, ir darbo ieškantys asmenys. Apklausų re-zultatai rodo, kad taip teigia 80 proc. ap-klaustų darbdavių ir 76 proc. ieškančių

Vienas svarbiausių praėjusių metų darbo efektyvumo rodiklių – įdarbinimas. Grįžti į darbo rinką padėta 112 tūkst. asmenų

Lietuvos darbo birža panaudojo visas galimybes įsisavindama Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą - apie 50 tūkst. ieškančių darbo asmenų dalyvavo įvairiose programose – profesiniame mokyme, užimtumo rėmimo priemonėse, buvo steigiamos darbo vietos neįgaliesiems.

Šiandien Lietuvos darbo birža yra institucija, kuri užtikrina efektyvų šalies darbo rinkos funkcionavimą.

Atkelta iš 5 p.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės 2007 m. buvo pasiūlytos kas antram bedar-biui, kas penktam – profesinis mokymas.

Lietuvos darbo birža – Europos Sąjungos darbo rinkoje


Konferencija

darbo asmenų. Darbo birža – galimybė atrasti

savo kelią darbo rinkoje

Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis, pristatęs pokyčius rajono darbo rinkoje, sakė, kad 2002 m. prasidė-jęs ekonomikos augimas tęsiasi, mažėja nedarbo lygis, didėja darbo jėgos paklausa, ypač kvalifikuotos. Tačiau aštrėja darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema, vyksta pokyčiai bedarbių struk-tūroje.Nedarbas rajone 2007 m. sumažėjo nuo 4,5 proc. iki 4,2 proc. ir išliko mažes-nis nei Šiaulių apskrityje (4,4 proc.). Pasak mero, sunkiausia rajone įsidarbinti mote-rims, jų nedarbo lygis siekia 5,4 proc.

Darbo birža palaiko glaudžius ryšius su rajono darbdaviais: šiuo metu dar-bo birža bendradarbiauja su 422 rajono įmonėmis ir organizacijomis.

Pernai rajone įsigyti ar pratęsti galiojantys 3254 verslo liudijimai už 164,2 tūkst. Lt. 148 bedarbiai išsipirko lengvatinius vers-lo liudijimus ir užsiima statybos darbais (40 proc.), prekyba (15 proc.), variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu (14 proc.). 650 asmenų pernai įregistravo individualias veiklas.

Didelę socialinę naudą rajone turi vie-tinių užimtumo iniciatyvų projektai, sakė A.Čepononis. VuI projektų pagalba ra-jone sukurta 17 naujų darbo vietų kaimo bedarbiams. 2003 m. įgyvendinus VuI projektą Aukštelkų seniūnijoje “Ekologiš-kai švarių visaverčių kombinuotų pašarų cecho įkūrimas”, įsteigta 12 naujų darbo vietų. 2006 m. įgyvendintas VuI projek-tas Šeduvos apyl. seniūnijoje “Smuklės “Žarija” paslaugų plėtra” darbą pasiūlė penkiems bedarbiams.

2006 – 2007 m. 6 rajono darbdaviai įsteigė 8 naujas darbo vietas neįgalie-siems. Vidutiniškai vienai darbo vietai įsteigti darbdavys iš užimtumo fondo gavo apie 29 tūkst. Lt subsidiją. Subsi-dijuojamas darbo vietas neįgaliesiems įsteigė S.Krivicko įmonė “Fasma”, Šedu-vos globos namai, L.Daunecko įmonė, V.Mikučio IĮ, K.Minioto IĮ ir uAB “Ro-pokalnis”.

Darbo birža ir rajono savivaldybė bendradarbiauja organizuojant viešuo-sius darbus. 2007 m. viešuosiuose dar-buose dirbo 380 asmenų. Buvo atliktas 11 rajono mokyklų, 3 vaikų darželių ir globos namų smulkus vidaus remontas, sutvarkyta aplinka. Daugyvenės kultūros

istorijos muziejuje – draustinyje bedar-biai restauravo 15 muziejaus objektų, sutvarkė 20 ha parko plotų. Valstybei pri-klausančiuose miškuose buvo iškasta ir paruošta sodinimui 1300 tūkst. sodme-nų, išpikiuota 2800 tūkst. daigų, buvo prižiūrimos kapinės, želdiniai ir aikštės, įrengtos poilsio zonos.

Pasak mero, didinant kaimo bedarbių motyvaciją dirbti, svarbią vietą užima paslaugų plėtra kaimo seniūnijose. 2007 m. 3 seniūnijose įrengti SIP – PIC termi-nalai bei viešos interneto prieigos. Visose seniūnijose teikiamos informavimo, re-gistravimo bei konsultavimo paslaugos, įrengtos 25 darbo biržos informavimo zonos, 45 informaciniai stendai.

Darbo birža 2007 m. partnerės teisė-mis dalyvavo įgyvendinant 8 ESF projek-tus. 217 aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių buvo finansuojami iš ESF lėšų. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimui 2007 m. iš ESF lėšų panaudota beveik 570 tūkst. Lt.

Informacinių technologijų vaidmuo ir perspektyvos

Lietuvos darbo biržoje

UAB „Alna Business solutions“ direktorius Tomas Milaknis apžvel-gė bendradarbiavimo kelią su Lietuvos darbo birža nuo 1995 m., kuomet buvo sukurta pirmoji informacinė sistema DBIRŽA. Joje buvo kompiuterizuotos pagrindinės klientų aptarnavimo funkci-jos: ieškančių darbo asmenų, laisvų dar-bo vietų registravimas, pašalpų skaičiavi-

Didinant kaimo bedarbių motyvaciją dirbti, svarbią vietą užima paslaugų plėtra kaimo seniūnijose.

Nuo 1991 m. darbo biržai tarpininkaujant įdarbinta 21,5 tūkst. ieškančių darbo asmenų, prevencinių veiksmų pagalba 900 dar-buotojų, turinčių įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, suteikta reikalinga kvalifikacija ir išsaugotos darbo vietos.

Svarbus darbo biržos vaidmuo aprūpi-nant darbdavius kvalifikuota darbo jėga. Nuo darbo biržos įkūrimo į profesinį mokymą darbo birža nukreipė 3,1 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Rajono darbo rinka pasipildė paklausių profesijų kva-lifikuotais darbuotojais: siuvėjais, medie-nos apdirbimo staklininkais, statybinin-kais, pardavėjais, suvirintojais.

Daugiausia parengta darbuotojų pas-laugų ir pramonės įmonėms (paslaugose – 40 proc., pramonėje – 37 proc., staty-boje – 19 proc., žemės ūkyje – 4 proc.).

Kaip sakė rajono meras, alternatyvi užimtumo priemonė – smulkus verslas.


Konferencija

mas, statistinių ataskaitų formavimas.1998 m. buvo įdiegta nauja sistema

DBIRŽA-I, kuri veikė vidiniame kom-piuterių tinkle, apimančiame visus Lietu-vos rajonus. Ši sistema pasižymėjo nauju funkcionalumu ir paslaugomis: nedarbo draudimo išmokų formavimu ir skyri-mu, rekomendacijų įsidarbinti išdavimu, bedarbių dalyvaujančių aktyviose darbo rinkos politikos programose apskaita, įsi-darbinimo planų bedarbiams sudarymu, sistema padėjo atlikti darbo rinkos rodi-klių analitinius ir prognozių skaičiavimus.

Savarankiškos informacijos paieškos sistema SIP – buvo naujiena Lietuvoje. Ji suteikė klientams galimybę savarankiš-kai ieškoti informacijos apie įvairiausių profesijų laisvas darbo vietas, naudotis išsamia informacija apie darbo biržos tei-kiamas paslaugas, gauti pagrindinę teisi-nę informaciją, susijusią su darbo rinka ir įsidarbinimu, gauti patarimų, kaip ben-drauti su darbdaviu.

Pasak T.Milaknio šiek tiek vėliau at-sirado profesinio informavimo centrų sistema PIC, kuri padėjo klientams su-

sipažinti su konkrečia profesija pagal jos aprašą, peržiūrėti filmą, kuriame rodoma parinktos profesijos darbo kasdienybė, atlikti testus profesijai keliamų reikalavi-mų srityje, rasti patarimų, kaip pasirinkti tinkamą profesiją.

Pasinaudoti SIP bei PIC teikiamomis paslaugomis galima kiekvienoje darbo biržoje esančiuose terminaluose.

2001 m., sakė T.Milaknis, buvo ženg-tas svarbus žingsnis – LDB svetainėje sukurta „Darbo birža internete“, kuri re-miasi dviem sistemos DBIRŽA-I duome-nų bankais: ieškančių darbo asmenų bei laisvų darbo vietų. Ieškantys darbo as-menys gali internetu skelbti savo CV bei savarankiškai ieškoti darbo pasiūlymų. Darbdaviai turi galimybę internetu įvesti laisvas darbo vietas ir ieškoti kandidatų į jas. Pasak pranešėjo, buvo pasiektas pir-mas e-paslaugų lygis.

2004 m. prasidėjo naujas informacinės sistemos taikymo etapas Lietuvos darbo biržoje. Gerokai patobulinta informacinė sistema sudarė galimybę teikti viešąsias elektronines paslaugas klientams inter-nete nepriklausomai nuo jų buvimo vie-tos. Elektroninės paslaugos buvo skirtos atskiroms naudotojų grupėms: ieškan-tiems darbo asmenims, darbdaviams bei kitiems Lietuvos darbo biržos svetainės lankytojams. Pasiekiamas antras e-pas-laugų lygis.

Pranešėjas konferencijos dalyviams pateikęs statistinių duomenų apie įdar-binimo į laisvas darbo vietas, įtraukimo į aktyvias darbo rinkos programas ir pro-fesinio mokymo programą dalyvių skai-čiaus augimą 1997 – 2005 m., netiesiogiai susiejo tai su informacinių technologijų diegimo procesu ir jo tobulėjimu.

Tobulėjanti informacinė sistema su-darė galimybę modernizuoti ir kitus pro-cesus. Buvo realizuotas ieškančių darbo

asmenų informavimas apie laisvas darbo vietas naudojant SMS, e-paštą, darbda-viai taip pat informuojami e-paštu apie ieškomus kandidatus. Buvo atnaujintas ieškančių darbo ir laisvų darbo vietų por-talas. Atsirado galimybė įvesti savo CV ir užpildyti preliminarios registracijos dar-bo biržoje anketą, užsisakyti pažymas internetu.

Atnaujinama kompiuterinė technika leido žengti didelį žingsnį centralizavimo link. Pereinama prie programinės įran-gos licencijų nuomos. Pasiektas trečias e-paslaugų lygis daro įmanomą dalinį in-teraktyvumą.

Pranešėjas uždavė retorinį klausimą „Kur esame šiandien?“. Svarbiausia – kompiuterizuotos pagrindinės veiklos funkcijos. Dideli ir svarbūs uždaviniai buvo – informacinės sistemos integraci-ja į vieningą Europos užimtumo tarnybų sistemą EuRES, realizuotas HR-XML standartas tiek duomenų lygmenyje, tiek apsikeitimui su išorinėmis sistemomis. Taip pat realizuotas duomenų apsikei-timas tarp išorinių ir vidinių sistemų, kompiuterizuotos dokumentų ir darbo procesų valdymo sistemos ir t.t. Visa tai buvo įvertinta, - sakė pranešėjas.

Taigi Lietuvos darbo biržos interne-to svetainė www.ldb.lt buvo pripažinta 2007 metų „Geriausiu elektroninio tu-rinio projektu“ e-valdžios kategorijoje teikiant viešąsias elektronines paslaugas šalies gyventojams ir skatinant informa-cinės visuomenės plėtrą.

Pripažinimas, pasak T.Milaknio, įpa-reigoja eiti pirmyn.

Dabar darbo biržos paslaugos yra tre-čiame – ketvirtame lygyje, o ateityje lau-kia penktas e.paslaugų lygis, t.y. perso-nalizacija, proaktyvios, automatizuotos paslaugos.

Laikantis gražios tradicijos už veiklos rezultatus pagerbti darbo biržų darbuotojai, socialiniai partneriai.

Aukščiausiu Socialinės apsaugos ir darbo ministro apdovanojimu – pasižymėjimo ženklu „Gerumo žvaigždė“ pagerb-ti – Nijolė Dilbienė, Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotoja, Ramutė Kalinauskienė, Anykščių darbo biržos direktorė, Irena Kilčiauskienė, Raseinių darbo biržos direktorė, Irena Urbelienė, Radviliškio darbo biržos direktorė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro padėkos raštais apdovanoti: Daiva Liugienė, Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjo pavaduotoja, Asta Urmanavičienė, Lietuvos darbo biržos Informacinės sistemos organizavimo sky-riaus vedėja, Marijonas Žagūnis, Pasvalio darbo biržos direktorius, Stasė Laurušienė, Pakruojo darbo biržos direktorė, Danutė Šalkauskienė, Leidybinės grupės „Darbo biržos naujienos“ vadovė, Aldona Augaitienė, Jurbarko darbo biržos direktoriaus pava-duotoja, Romalda Stumbrienė, Akmenės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja.

Lietuvos darbo biržos direktoriaus padėkos raštais pagerbti: Genė Zulonienė, Kupiškio darbo biržos direktorė, Svajonė Žedavainienė, Širvintų darbo biržos direktorė, Irena Miliuvienė, Lazdijų darbo biržos direktorė, Eugenijus Tamonis, Ignalinos darbo biržos direktorius, Genadijus Trusovas, Švenčionių darbo biržos direktorius, Alė Stepulaitienė, Vilkaviškio darbo biržos direktorė, Silva Astopaitytė, Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos politikos realizavimo skyriaus l.e.vedėjo pavaduotojo pareigas, Vilmera Abromavičiūtė, Darbo rinkos politikos realizavimo skyriaus vyr.specialistė, Nijolė Petrovienė, Personalo ir ūkinio ap-tarnavimo skyriaus vyr.specialistė, Antanas Čepononis, Radviliškio rajono savivaldybės meras, Germina Margaitienė, Žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos Radviliškio rajono komiteto pirmininkė, Trišalės komisijos prie Radviliškio darbo biržos narė.



Jo nuomone, dabartinis socialinių pa-šalpų gavimo būdas nėra efektyvus, nes neskatina jas gaunančius kaimo žmones ieškotis darbo, integruotis į darbo rin-ką. P.Gestautas mano, kad asmenys už gaunamas iš valstybės išmokas turėtų atidirbti visuomenei naudingus darbus, nes dažnai teise gauti pašalpas pasinau-doja, o pareigomis pasirūpinti šeima, vaikais – pamirštama. Atidirbę naudin-gus visuomenei darbus, jie oriai pinigus uždirbtų, o tie, kurie atsisakytų, negautų ir pašalpų.

Profesinių mokyklų galimybės ruošiant ir perkvalifikuojant

darbininkus kaimui

Pasak Švietimo ir mokslo ministeri-jos l.e.p. profesinio mokymo skyriaus vedėjo Juozo Gaudiešiaus, šalyje yra 75 profesinės mokyklos. Norinčių mo-kytis žemdirbiškų profesijų moksleivių skaičius kasmet mažėja. Iš visų profesi-nėse mokyklose besimokančių 43 tūkst. moksleivių, žemdirbiškose mokymo pro-gramose – tik per 8 proc. J.Gaudiešius pabrėžė, jog kalbant apie žemdirbiškas profesijas, negalima apsiriboti tik žemės ūkiu – kaimui reikia ir kitokių profesijų žmonių – automobilių remontininkų, su-virintojų, siuvėjų, kirpėjų, kalvių, statybi-ninkų. Daugelis studijuojančių profesinių mokyklų dieninės mokymo programas kartu įgyja ir papildomų kvalifikacijų – automobilio vairuotojo, traktorininko ir kt.

J.Gaudiešius sakė, jog traktorininkų ar melžėjų, kurių dabar trūksta dideliems ūkiams, neatsiras daugiau, jei nebus su-interesuoti ir darbdaviai, kurie jaučia to-kių specialistų stygių. „Tuos pagrindus, kuriuos gauna moksleiviai profesinėse mokyklose, jie turi gilinti. Profesinės mo-kyklose negali nupirkti traktoriaus arba kombaino, kuris kainuoja 1 mln. ar 1,5 mln. litų. Darbdaviai, būdami suintere-suoti gauti specialistų, kiek jiems reikia, turėtų leisti moksleiviams pasinaudoti jų turima technika mokymo tikslais“, kalbė-jo ministerijos atstovas. Jis taip pat siūlė ūkininkams ieškoti kontaktų su moks-leiviais, atvykti į profesines mokyklas ir kviesti juos praktikai į ūkius.

„Šiuolaikinis jaunimas į tokias pro-gramas, kaip melžėjos ar traktorininko, tikrai neis. Kvalifikacijos kėlimas arba specializacija turėtų vykti kursų būdu, kuriuos organizuoja Lietuvos darbo bir-ža ir Žemės ūkio ministerija, įsitikinęs J.Gaudiešius. Jis pripažino, kad profesi-nių mokyklų teikiamų paslaugų rezul-tatai ne visai atitinka ūkio poreikius, ir mokymo programos dažnai atsilieka nuo gyvenimo, netenkina ir kai kurių dėsty-tojų lygis.

Asociacijos „Langas į ateitį“ indėlis skatinant kaimo

gyventojų kompiuterinį raštingumą

„Lango į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė, kalbėdama apie nu-veiktus darbus, priminė, kad asociacija

2003 metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos darbo birža, ir šis ben-dradarbiavimas sėkmingai tęsiasi. Vienas iš baigiamų vykdyti „Langas į ateitį“ pro-jektų – „Lietuvos e.piliečio kompiuterinio raštingumo pradmenys“, kuris pradėtas 2006 m. Anot L.Križinauskienės, šio pro-jekto tikslas – tiesioginių mokymų kom-piuterinėse klasėse ir viešosiose prieigos centruose būdu suteikti kompiuterinio raštingumo žinių 50 tūkst. gyventojų. Nors projektas tuo metu buvo ambicin-gas ir kėlė daug abejonių, šiandien ramia širdimi galiu pasakyti, kad šis tikslas yra pasiektas, kalbėjo direktorė. „Projektą vykdėme visoje Lietuvos teritorijoje – 60 savivaldybių ir bendradarbiavome su te-ritorinėmis darbo biržomis, ypač didelį dėmesį skyrėme kaimo gyventojams ir vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems labiausiai reikia ir kurie jaučiasi nekom-fortabiliai, neturėdami kompiuterinio raštingumo žinių. Todėl buvo paruošta beveik tūkstantis mokymo klasių kaimo vietovėse, mokymai vyko viešosiose in-terneto prieigos taškuose, kurių suskai-čiavome 181 tose vietovėse, kur nebuvo mokyklose kompiuterinės klasės“, prisi-minimais dalinosi L.Križinauskienė.

Anot pranešėjos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus gyventojai sudarė 39 proc. dalyvių skai-čiaus, o kitų miestų ir rajono centrų – 41 proc., kaimo gyventojai – 20 proc. 80 proc. išlaikė testus ir gavo kursų baigimo

Atkelta iš 9 p.

Nykstančio kaimo erdvėje – informacijos sklaida ir e.paslaugos


pažymėjimus.Pasak L.Križinauskienės, projekte dalyvavo 12 proc. bedar-

bių. Iš kaimiškų vietovių bedarbių irgi buvo 12 proc. „Vadinasi, bendradarbiavimas buvo tikslingas ir nemažai žmonių turėjo galimybių atvykti į tuos kursus“, kalbėjo prelegentė. Anot jos, siekiant pakelti Lietuvos kompiuterinį raštingumo lygį ir vyk-dant šį projektą, tikslas buvo prisidėti prie šalies visuotinio kompiuterinio raštingumo programos, kad ugdomi e.paslaugų vartotojai. Atsiradus naujoms finansavimo galimybėms, bus vykdomi dar du projektai. Vienas iš jų skirtas 400 vyresnių kaip 16 metų amžiaus neįgaliems žmonėms, kurie turi nepakanka-mus arba neturi kompiuterinio raštingumo įgūdžių. Jis pritai-kytas žmonėms su negalia iš 16 savivaldybių. Kitas projektas skirtas skatinti naudotis naujais mokymosi būdais. Šio projekto tikslas – įgalinti vartotojus patogiai ir saugiai įgyti žinių infor-macinių technologijų dėka ir suteikti tiems žmonėms galimybę aktyviau konkuruoti darbo rinkoje, pasakojo L.Križinauskienė.

Alytaus darbo biržos direktorius Regimantas Mačiulis, pakviestas iš-sakyti nuomonę apie darbą seniūnijose, sakė, jog pasitaikė gera proga padėkoti visiems seniūnams, bibliotekų vadovams, bibliotekininkams ir kitiems socialiniams partneriams, kurie padeda spręsti užim-tumo problemas kaimo vietovėse. Anot R.Mačiulio, bibliotekos buvo išsigelbėji-mas, kai imta vystyti paslaugas kaimuose, kur buvo įrengti interneto prieigos taš-kai ir darbo vietos. „Visuose 11 seniūni-jų mūsų klientai turi puikų priėjimą prie darbo biržos teikiamų interneto paslaugų ir informacijos“. Direktorius apgailestavo, kad kaimo vietovėse nesikuria tiek darbo vietų, kiek norėtųsi – jos kuriamos arčiau miestų. Rajono žmonėms, norintiems dirbti, sunku pasiekti tas darbo vietas, nes nėra visuomeninio transporto. „Kai-me yra ir aktyvių, bet daug ir pasyvių gy-ventojų. Mūsų pareiga – juos aktyvinti. Geriausi talkininkai – seniūnai, kurie val-do situaciją, su kuriais kartu sprendžiame problemas, ir žmonės tampa aktyvesni“, pasakojo R.Mačiulis.

Prienų darbo biržos direktorius Al-gis Aliukevičius įsitikinęs, kad didžiau-sia problema kaime – tai didelė sociali-nė atskirtis. Yra žmonių, kurie nedirba, neregistruoti darbo biržoje. Todėl, anot A.Aliukevičiaus, socialinių partnerių bendradarbiavimas – tai vaistas padėti žmonėms, esantiems socialinėje atskir-tyje. Antra vertus, daugeliui reikėtų keisti neigiamą požiūrį į tokius žmones, jie gi – mūsų kaimynai, giminaičiai, turime juos priimti kaip turinčius problemų ir priva-lome padėti.

Varėnos rajono Marcinkonių seniū-nas Vilius Petraška pasidžiaugė bendra-darbiavimu su darbo birža – pagal VuI projektą įdarbinta beveik 30 žmonių.

Jonavos rajono Šilų seniūnė Irena Kuršatienė pasakojo, kad jų bendruo-menei itin svarbūs viešieji darbai. Sakė neįsivaizduojanti, jei jų sumažėtų. Pasak seniūnės, gera iniciatyva – leisti dirbti moksleiviams, I.Kuršatienė prisipažino, jog pradžioje įtartinai žiūrėjo į darbo bir-žos veiklą seniūnijoje – stendus su infor-macija ir pan. „Dabar pati raginu domėtis darbo biržos paslaugomis, o jos darbuo-tojų organizuojami seminarai, individu-alūs pokalbiai su vietos gyventojais tapo neatsiejama gyvenimo dalimi“, kalbėjo seniūnė.

Kaimo gyventojų kompiuterinio

raštingumo didinimo galimybių plėtra

Šią temą konferencijos dalyviams pristatęs Viešųjų interneto prieigos taškų asociacijos prezidentas Gediminas Navickas sakė, jog viešųjų interneto priei-gos taškų tinklo plėtra kaimo vietovėse – nauja galimybė informuoti apie darbo rinką ir aktualiausias darbo biržos paslaugas.

Prelegentas priminė, kad pirmasis viešojo interneto prieigos taškas (tuomet dar nebuvo taip vadinamas) įkurtas 1997 metais Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje: įrengta 10 kompiuterių, ku-rie buvo prijungti prie interneto ryšio, ir visi galėjo nemokamai naudotis. Vėliau įsteigta dar 11 tokių taškų bibliotekose. Aljansas „Langas į ateitį“ kartu su Vidaus reikalų ministerija įrengė 175 taškus visoje Lietuvoje. 2005 – 2006 m. 300 tokių taškų atsirado kaimiškose vietovėse. Šiuo metu kuriami 400 viešosios prieigos taškų, į kuriuos jau vežama technika, taip pat modernizuojami 83 jau veikiantys. Pastarojo projekto tikslas – išplėsti viešųjų interneto prieigos taškų tinklą nuošaliose kaimo vietovėse, kad kuo tolygiau Lietuvoje jie pasiskirstytų, taip pat integruoti visų prieigos taškų kompiuterius į vieną bendrą administravimo sis-temą. Darbo birža taip pat galėtų ją naudoti kaip informacinį kanalą, kalbėjo G.Navickas.

Anot prelegento, viešąjį interneto prieigos tašką sudaro 3 – 5 kompiuteriai, baldai kompiuteriams, multifunkcinis įrenginys – spausdintuvas, fakso aparatas, skeneris, interneto ryšio pri-vedimas ir įvedimas.

Kaip sakė G.Navickas, pasibaigus minėtam projektui, Lietu-voje iš viso bus 850 viešųjų interneto prieigos taškų.

Vienas iš sėkmingų šių interneto prieigos taškų panaudojimo pavyzdžių – praeitais metais bendradarbiaujant su valstybine mokesčių inspekcija kaimo žmonės iš viešųjų interneto prieigos taškų galėjo deklaruoti savo turtą. Anot G.Navicko, net 2 tūkst. gyventojų atsiuntė savo deklaracijas iš viešųjų interneto priei-gos taškų – tai pranoko visus lūkesčius.



Programos

DANuTė ŠALKAuSKIENė

Gražia tradicija tapę renginiai – vieti-nių užimtumo iniciatyvų projektų prista-tymai visuomenei – puiki proga iš arčiau susipažinti su naujai besikuriančiais vers-lais, gamybos padaliniais, kuriuose, pasi-naudojus valstybės parama, kuriamos naujos darbo vietos bedarbiams.

Lietuvos darbo biržos programa su-darė galimybę tokioms „oazėms“ atsirasti daugelyje šalies miestų ir miestelių, ato-kiausiose seniūnijose, didžiausio nedar-bo teritorijose. Ne išimtis – ir Vilniaus rajonas. Čia VuI projektai įgyvendinami nuo 2002 m. Per pastaruosius šešerius metus realizuota 17 projektų, sukurta be-veik 100 naujų darbo vietų kaimo bedar-biams, įsisavinant 1,52 mln. Lt valstybės paramos lėšų.

Veiklų įvairovė apibūdina verslo žmo-nių idėjų gausą. Štai 2002 m. ŽŪB „Irgila“ įkūrė pievagrybių auginimo cechą (jį pra-plėtė pagal VuI projektą 2004 m.), uAB „Valdorfo didmenos“ pradėjo gaminti sultinius (2004 m. – įrengė dar ir kečupo gamybos liniją), uAB „Jaola“ – vaisvan-denius.

2003 m. uAB „Galamita“ įgyvendino unikalų projektą „Stručių kiaušinių in-kubatoriaus įrengimas Vilniaus rajone“,

Vietinių užimtumo iniciatyvų

projektų patrauklumas

tarp darbdavių nemažėja

uAB „Anvitus“ išplėtė fasavimo paslau-gų verslą, ŽŪKB „Danilavos medelynas“, pasinaudojęs projekto teikiamomis gali-mybėmis, įsirengė uogynų laistymo sis-temas, įsigijo šaldymo įrengimus, uAB „Lauguras“ įrengė gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šiltinimo technologijas, uAB „Frolana“ keliautojus pradžiugino nauju moteliu, kavine, saugoma automobilių aikštele, įkurta Lavoriškių kaime.

Naujos darbo vietos, įsteigtos pagal projektus, suteikė galimybę gauti nuolati-nį darbą Kalvelių, Bezdonių, Riešės, Ne-mėžio, Marijampolio, Dūkštų, Pagirių, Juodšilių ir kitų seniūnijų gyventojams. Tarp įdarbintųjų – papildomai darbo rinkoje remiami, socialiai pažeidžiami kaimo bedarbiai (ilgalaikiai, vyresni nei 50 metų amžiaus darbingi asmenys, ne-įgalieji, iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbę 2 ir daugiau metų).

Aktyvūs darbdaviai, pasinaudoję vals-tybės parama, įkūrė žemės ūkio tech-nikos remonto bazę, įsteigė medienos perdirbimo cechą, medienos džiovinimo barą, išplėtė eksportuojamų medienos gaminių cechą ir t.t.

Daugiausia – 8 projektai buvo įgyven-dinti pramonės srityje, 5 – paslaugų ir 4 žemės ūkio sferoje.

VuI projektus įgyvendinusios įmonės

Kovo mėn. pabaigoje įvyko VUI projekto „Naujų darbo vietų sukūrimas UAB „Somlita“ pristatymas visuomenei. Jame dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas, LDB direktoriaus pavaduotoja N.Dilbienė, Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslininkai, Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, darbdaviai, socialiniai partneriai. Vilniaus darbo biržos direktorius J.Kankevičius, atidarydamas konferenciją pasidžiaugė dar

vieno projekto įgyvendinimu.

ir toliau sėkmingai vysto savo veiklą. Pro-jektų įgyvendinimas skatina įmonių plė-trą, produkcijos gamybos augimą, sudaro prielaidas naujoms darbo vietoms steigti. Todėl be minėtų 100 darbo vietų papil-domai įkurta dar 40.

2007 m. Avižienių seniūnijoje, Rie-šės kaime, buvo įgyvendintas projek-tas „Naujų darbo vietų sukūrimas uAB „Somlita“. Įsigijusi du modernius tam-prios polietileno plėvelės pervyniojimo įrengimus, įmonė sukūrė keturias naujas darbo vietas operatoriams – pervynioto-jams. Jose įdarbinti Vilniaus darbo bir-žoje registruoti bedarbiai. Nuo 1995 m. polietileno plėvelių gamybos sektoriuje dirbanti „Somlita“, kasmet plečia gamy-bos pajėgumus, todėl ir dalyvavimas VuI projektų programoje – puiki investicija į gamybos plėtrą.

Darbo ir socialinių tyrimų institu-to mokslo darbuotojų nuomone, VuI projektai kol kas liko vienintelė speciali programa užimtumui didinti didžiausio nedarbo regionuose. Jie yra ekonomiškai efektyvūs, bet svarbiausias – socialinis efektas, t.y. pagalba ne tik bedarbiams, bet ir verslui.

VuI projektai aktualesni atokesnėse vietovėse. Bet darbdaviai susiduria su su-mažėjusia motyvacija dirbti, nors progra-


Programos

ma sudaro sąlygas įsidarbinti, nereikalauti socialinių išmokų, t.y. auklėja bedarbį. Duomenys rodo, kad keičiasi įsidarbinusių žmonių požiūris į aplinką, gyvenimą. Akivaizdi ir projektų nau-da bendruomenei – gerėja gyvenimo kokybė, auga gamybos ap-imtys, skatinamas verslas. Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus B.Gruževskio nuomone, svarbu labiau informuo-ti verslo visuomenę apie galimybę pagal VuI programą plėsti verslą. Valstybės institucijos turėtų pasirūpinti, kad projektams įgyvendinti būtų naudojamos ne tik užimtumo fondo, bet ir ES struktūrinių fondų lėšos. Pasak B.Gruževskio, nemažiau svarbu integruoti VuI projektus į Ūkio ministerijos veiklą. Pranešėjas išreiškė viltį, kad bus tobulinamos projektų vykdymo procedū-ros – darbo biržos galėtų labiau pasitikėti tais darbdaviais, kurie dalyvauja programoje nebe pirmą kartą. Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotoja N.Dilbienė renginio dalyviams prista-tė projektų įgyvendinimo šalyje dinamiką, jų plėtrą. Ji sakė, kad šiemet šalies mastu bus įgyvendinami 62 projektai, jiems finan-suoti numatyta skirti 10 mln. Lt.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto primininkas A.Sysas kalbėjo, kad akivaizdu, jog valstybės skiriamos lėšos duoda naudą, projektai gyvuoja, kuriami ateities planai.

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai Pasvalio rajone sėkmingai įgyvendinami nuo 2001 m. Per septynerius metus pagal 34 projektus sukurta 290 naujų darbo vietų, panaudota per 4,5 mln. Lt valstybės lėšų. Ši valstybės pagalba atitinka darbdavių interesus, kurie pasinaudoję parama, steigia nau-jas darbo vietas, atnaujina ir plečia savo veiklą, mažina ne-darbą rajone.

2007 m. buvo įgyvendinti 3 projektai, kuriems finansuoti skirta 646,7 tūkst. Lt valstybės paramos lėšų, įsteigta 19 nau-jų darbo vietų.

uAB „Jadrana“ pagal projektą „Griovių, hidrotechninių statinių remonto ir rekonstrukcijos padalinio įkūrimas“ įsigi-jo ekskavatorių, ekskavatorinį krautuvą, krūmapjoves – žolia-pjoves. Įsigytos priemonės padės renovuoti ir modernizuoti esamus, statyti naujus hidrotechnikos statinius, užtikrins jų bei griovių tinkamą naudojimą ir priežiūrą. uAB „Jadrana“ įgyvendindama projektą, įsteigė 9 naujas darbo vietas: eks-kavatorininkų – mašinistų, darbininkų – vairuotojų, darbi-ninkų. Buvo įdarbinti asmenys iki 25 m. amžiaus ir kaimo gyventojai, vyresni nei penkiasdešimtmečiai.

uAB „Vidstata“ Pasvalio mieste išplėtė bendrųjų statybos, inžinerinių tinklų montavimo ir klojimo darbus. Šį projektą įmonė jau buvo pradėjusi įgyvendinti 2006 metais. Pasinau-dojusi valstybės teikiama parama, įmonė įsigijo šiuolaikinę modernią techniką, sukūrė 5 naujas darbo vietas.

uAB „Chimkora“, pernai pristačiusi projektą „Inžinerinių tinklų statyba, renovacija bei plėtra Pasvalio rajone“, jį sė-kmingai įgyvendina ir šiandien. Įmonė prisidėjo prie nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros vystymo. Įgyvendinda-ma projektą įmonė įkūrė darbo vietas dviems ekskavatoriaus mašinistams, dviems darbininkams, vairuotojui.

Realizuojant projektus didelis dėmesys skirtas socialinės atskirties bedarbių grupėms remti: įsteigtose darbo vieto-se įdarbinti 6 asmenys vyresni kaip 50 m., 4 jauni iki 25 m. amžiaus bedarbiai. Darbo vietų sukūrimas turėjo įtakos ne-darbo mažinimui tarp kaimo bedarbių. Net 11 darbo vietų arba 58 proc. skirtos kaimo bedarbiams įdarbinti. Sumažėjo nedarbas tarp nekvalifikuotų asmenų, nes beveik kas antra vieta sukurta būtent jiems.

VuI projektai padėjo spręsti socialines problemas, įgy-vendinti rajono strategijos vystymo uždavinius, įtakojo eko-nominę plėtrą, buvo naudingi ne tik pačioms įmonėms, bet ir rajono gyventojams.

Naujos darbo vietos – socialinei atskirčiai mažinti

Projekto pristatymas UAB “Somlita”


Įregistruota ieškančių darbo asmenų 99555 iš jų: moterų 56523 (56,8 %) vyrų 43032 (43,2 %) ilgalaikių bedarbių 5480 (7,2 %) dalyvaujančių laikino užimtumo 13722 ( 13,8 %) priemonėse gaunančių nedarbo draudimo 22895 (30,3 %) išmokas Ieškančių darbo asmenų santykis su 4,7 %darbingo amžiaus gyventojais

Situacija darbo rinkoje balandžio 1d.

Aktualijos

Nukelta į 18 p.

Darbo jėgos pasiūla auga, paklausa - mažėja

Kovo mėnesį į šalies teritorines darbo biržas ieškodami dar-bo kreipėsi 14,5 tūkst. ieškančių darbo asmenų, o nuo metų pradžios - 55,5 tūkst. Tai yra 8 proc. daugiau negu per 2007 metų pirmąjį ketvirtį.

Didesnioji į darbo biržą besikreipiančių ieškančių darbo as-menų dalis yra nepasirengusi konkuruoti darbo rinkoje. Dau-giau kaip 40 proc. per ketvirtį įregistruotų asmenų neturi pro-fesinio pasirengimo, 19 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką, apie 11 proc. anksčiau nėra dirbę.

Darbo jėgos paklausa, palyginti su 2007 metų pirmuoju ke-tvirčiu sumažėjo 14 proc. Šiais metais darbdaviai registravo 28,4 tūkst. naujų laisvų darbo vietų. Beveik 90 proc. iš jų buvo skirtos nuolatiniam įdarbinimui.

Daugiausia laisvų darbo vietų – kvalifikuotiems darbininkams

Iš visų darbo vietų, kurias darbo biržos specialistai pirmąjį šių metų ketvirtį galėjo pasiūlyti ieškantiems darbo asmenims, daugiausia, apie 60 proc., buvo paslaugų sektoriuje, pramonės

įmonėse – 24 proc., 12 proc. – statybose, žemės ūkyje – apie 4 proc.

Trys iš penkių laisvų darbo vietų yra skirtos kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams. Kvalifikuoti darbininkai gali rinktis vieną iš kelių ar net keliolikos jiems siūlomų darbo vietų, kadangi vietų yra daugiau negu asmenų, pasirengusių jas užpildyti. Labiausiai trūksta vairuotojų ekspeditorių ir tarptautinių krovinių vežė-jų, mūrininkų, betonuotojų, apdailininkų, suvirintojų, siuvėjų.

Kas penkta Lietuvos darbo biržos duo-menų bazėje įregistruota darbo vieta skirta nekvalifikuotiems darbininkams. Tačiau neturintiems profesinio pasirengimo be-darbiams yra sunku įsidarbinti, nes pretendentų į šias vietas tris kartus daugiau negu vietų. Nekvalifikuotiems darbininkams dažniau siūlomas terminuotas darbas, negu turintiems profe-sinę kvalifikaciją.

Svarbu padėti apsispręsti dėl profesinės karjeros

Nesugebėjimas konkuruoti ir įsitvirtinti darbo rinkoje yra ne vienintelė problema. Daugeliui darbo biržos klientų trūksta darbinės motyvacijos, jie nėra apsisprendę dėl savo profesinės karjeros. Siekdami padėti pasirinkti darbo rinkos poreikius ati-tinkančią profesiją, darbo biržos specialistai bedarbius konsul-tuoja individualiai ir grupėse. Per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo suteikta 259 tūkst. individualių konsultacijų. Dar 6,8 tūkst. be-darbių konsultuota grupėse, siekiant padidinti jų darbinę moty-vaciją bei padėti apsispręsti dėl profesinės karjeros.

Visos priemonės, kurios reikalingos, kad bedarbis įsitvirtin-tų darbo rinkoje, numatomos bedarbių įsidarbinimo planuose. Nuo metų pradžios darbo biržos specialistai kartu su bedar-biais parengė 44,8 tūkst. įsidarbinimo planų.

Darbo biržos klientai – 4,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų

Balandžio 1 d. šalies teri-torinėse darbo biržose buvo registruota 99,6 tūkst. ieškan-čių darbo asmenų, ir jie, kaip ir prieš mėnesį, sudarė 4,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Tarp darbo biržos klien-0

10

20

30

40

50

60

2005

2006

2007

2008


Aktualijos

www.ldb.lt

tų didesnė moterų dalis - 56,8 proc., vyrų – 43,2 proc. Vyrų ir moterų santykis keičiasi: šių metų pradžioje moterys sudarė 60 proc. visų darbo biržoje registruotų asmenų. Apie 10 proc. balandžio 1 d. registruotų asmenų buvo jaunesni kaip 25 metų amžiaus.

Darbo biržoje registruotos moterys sudarė 5,2 proc. šalies darbingo amžiaus moterų, o vyrai – 4,1 proc. darbingo amžiaus vyrų. Didžiausia dalis darbo biržoje registruotų moterų buvo Akmenės rajone (10,7 proc.). Didžiausias vyrų darbo biržos klientų procentas, taip pat 10,7 proc., registruotas Druskinin-kuose.

Kovo pabaigoje beveik 14 tūkst. asmenų darbo biržos siunti-mu dalyvavo laikino užimtumo priemonėse. Programų dalyviai sudarė 0,6 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Atskirose teritorijose nedarbas kito nevienodai

Nors šalies darbo biržose registruotų asmenų procentas kovo mėnesį nesikeitė, atskirose teritorijose jis kito nevieno-dai: šešiolikoje augo, dvidešimt šešiose mažėjo ir aštuoniolikoje liko nepakitęs. Teigiama tendencija ta, kad aukščiausio nedarbo teritorijose šis rodiklis mažėjo labiausiai. Akmenės raj. savival-dybėje darbo biržoje registruotų asmenų procentas per kovo mėnesį sumažėjo 0,4 proc. punkto, Ignalinos raj. – 0,2 proc., Rokiškio raj. – 0,3 proc.

Balandžio 1 d. mažiausiai ieškančių darbo asmenų buvo tarp Neringos ir Elektrėnų (1,7 proc.), Trakų raj. (2,0 proc.) bei Kaz-lų Rūdos (2,2 proc.) savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų.

Daugiausia ieškančių darbo asmenų buvo Druskininkų, (9,4 proc.) ir Jurbarko raj. (9,1 proc.) savivaldybėse.

Iš didžiųjų šalies miestų didžiausias ieškančių darbo asmenų procentas buvo registruotas Panevėžyje (4,9 proc.), mažiausias – Kaune (3,3 proc.)

Įdarbinta 62 proc. per mėnesį registruotų asmenų

Darbo biržai tarpininkaujant, kovo mėnesį buvo įdarbinta 9,1 tūkst., tai yra trys iš penkių per mėnesį įregistruotų asme-nų. Palyginti su šių metų vasariu, kovą įdarbinimas išaugo 4,5 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, panašiai kaip ir per 2007 atitinka-mą laikotarpį, darbo birža padėjo įsidarbinti 28,4 tūkst. asme-nų. Iš jų daugiau kaip 90 proc. gavo nuolatinį darbą.

Savo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje, įsigijus lengvati-nius verslo liudijimus, kovo mėnesį išbandė 1,3 tūkst. bedarbių. Nuo metų pradžios pagal lengvatinius verslo liudijimus pradėjo dirbti 5,6 tūkst. bedarbių.

Kas šeštam darbo biržos klientui pasiūlytas laikinas užimtumas

Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones per kovą buvo

nusiųsta 2 tūkst. darbo biržos klientų. Apie 1 tūkst. asmenų pradėjo dirbti remiamojo įdarbinimo priemonėse, beveik 900 dalyvavo profesinio mokymo bei neformalaus švietimo progra-mose.

Nuo metų pradžios per 9 tūkst. arba kas šeštam darbo biržo-je įregistruotam asmeniui buvo pasiūlytas laikinas užimtumas dalyvaujant kvalifikacijos kėlimo, įgūdžių įgijimo, remiamojo įdarbinimo ir kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonė-se.

Moterys tarp nusiųstų į aktyvias darbo rinkos politikos prie-mones sudarė daugiau kaip 61 proc., jaunimas – apie 17 proc. Didesnioji jaunimo, dalyvaujančio priemonėse, dalis (apie 64 proc.) siekė įgyti darbo rinkos poreikius atitinkančią profesiją. Trys iš penkių darbo rinkos priemonių dalyvių - darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai.

Gauta daugiau pranešimų apie atleidimus

2008 m. kovo mėn. buvo gauti 9 pranešimai apie grupės darbuotojų atleidimus, kuriuose numatoma iš darbo atleisti 224 darbuotojus. Pranešimus apie grupės darbuotojų atleidi-mus gavo Panevėžio, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Telšių darbo biržos. Darbuotojų atleidimo priežastys – įmonių struktūriniai pertvarkymai, iškeltos bankroto bylos. AB „Danisco Sugar Kė-dainiai“ pranešė Panevėžio darbo biržai, kad dėl nutraukiamos Panevėžio cukraus fabriko veiklos iš darbo numatoma atleisti 50 darbuotojų. Fabriko veikla nutraukiama dėl ES cukraus rin-kos organizavimo reformos pakeitimų. Per metus numatoma atleisti apie 100 darbuotojų. Kauno darbo birža gavo praneši-mą, kad dėl reorganizacijos savivaldybės įmonė „Avarinė tar-nyba“ numato atleisti 38 darbuotojus. Šiaulių uAB „Strateksas“ dėl įsiskolinimų įteiks atleidimo lapelius 33 darbuotojams, Pa-nevėžio uAB „Krekenavos pašarai“ dėl reorganizacijos numato atleisti 28 darbuotojus.

Per 2008 metų pirmą ketvirtį užregistruota 15 pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus, 452 darbuotojai įspėti apie atleidimą. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimą skaičius padidėjo šeštadaliu, o įspėtų apie atleidimą darbuotojų skaičius beveik nepakito.

Teritorinių darbo biržų specialistai organizavo susitikimus su įmonių, pranešusių apie atleidimus, atstovais ir atleidžiamais darbuotojais, suteikė informaciją apie darbo biržos teikiamas paslaugas, aptarė nedarbo prevencijos priemonių taikymą at-leidžiamiems darbuotojams. Buvo parengtos 8 tikslinės pre-vencinės programos atleidimų pasekmėms sušvelninti. Jose numatoma, kad 156 asmenims bus suteiktos informavimo, konsultavimo, individualios veiklos planavimo ir tarpininkavi-mo įdarbinant paslaugos, 96 asmenys dalyvaus aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 125 bus įdarbinti į laisvas darbo vietas, 90 - numato įsidarbinti savarankiškai. Konsultacijų su atleidžiamais darbuotojais metu yra išsiaiškinama atleidžiamų darbuotojų motyvacija, suteikiama pagalba darbo paieškoje, darbuotojai rengiami integravimui į darbo rinką.


DARBO BIRŽOS NAUJIENOS

Lietuvos darbo biržos informacinis biuletenis

2008 m. balandis, Nr. 4(125)

Leidybinės grupės adresas:S. Žukausko g.15, Vilnius LT-08234

Redaktorė Danutė Šalkauskienė

Tel. 272 5711, tel./faks. 272 5709El. paštas:

[email protected]@ldb.lt

“Darbo biržos naujienos” - interneto svetainėje: www.ldb.lt(skyrius informacija/publikacijos)

Spausdino UAB Baltijos kopija.LT-09109 Vilnius, Kareivių 13B

3,5 sp.l. Užs. Nr. 6372ISSN 1392-6756

Tiražas 1500 egz.

Lithuanian Labour Exchange - in the labour market of European Union 3Summary

Situation in Lithuania labour market

During March:

1 April

• 14,534registeredunemployed• 9,102placedtojobs,• 8,118ofthemtopermanentjob,• 4,620grantedunemploymentinsurancebenefit,

• 19,944registeredvacancies,• 1,961jobseekersinvolvedinactivelabourmarketpolicyprogrammes.

• 4,7percenttotalunemploymentrate,• 56,8percentwomenunemploymentrate,• 43,2percentmenunemploymentrate,• 99,555registeredunemployed.

During the annual conference that took place in Radviliškis district in April there were ideas shared about work done and future plans. Director of Lithuanian Labour Exchange (LLE) Vidas Šlekaitis said that during 17 years of work there were a lot of done, but even when the unemployment rate became low there are still new challenges to be negotiated – number of group dismissals is increasing, also number of unemployed registered at labour exchanges among whom main part is unqualified, unmotivated workers is increasing.Speakers of the conference pointed up achievements of LLE – its activities are well considered among countries of EU – European Commission accredited LLE as best prepared institution that can forward its experience to new countries of EU and also to countries - candidates of EU. High level was reached in installing new modern technologies – LLE internet site was awarded as “Best electronic content project 2007” in category of e. authority by providing public electronic services to countries inhabitants and rooting for development of info society. Minister of Social security and labour ministry V. Blinkevičiūtė said that after positively evaluating Lithuania’s progress in Europe in the areas of employment and social politics, it is recommended to improve territorial mobility of inhabitants, reform the systems of education and science in the way they could guarantee quality that is needed for labour market, renew strategy of all life learning, also pay more attention for youth employment, development of business and etc.

Employers’ interest in local employment initiative projects remains high 15

The presentation of local employment initiative projects to society became a beautiful tradition and also great chance to get to know newly establishing businesses, manufacturing subdivisions which create new workplaces for unemployed with a support of government. Local employment project’s “Establishment of new workplaces in private company “Somlita” presentation to social partners and society gave a chance to get to know not only the company that is recognized at international level by producing polythene clingfilm and that has established new job places for unemployed of Vilnius district, but also other 17 local employment initiative projects, that were founded in 2002 – 2006 and successfully exists up till now. Over 100 new workplaces in the farthest townships composed a chance to employ for those persons who are most vulnerable.

In the space of vanishing village – dispersion of information and e. services 8

In 3rd of April at LLE a video conference was organized. Topic of the conference was: “Enlargement of possibilities for unemployed of villages to integrate into the labour market, minimization of social exclusion”. During the conference it was emphasized that 50 thousand working age villagers neither works nor registers at labour exchange. And that is a big reserve of work force. Agricultural sector during last few years has lost 98 thousand persons and employed at this sector reduced by 10 per cent. During this year 41 thousand persons addressed to local labour exchanges and every third of them is registered in the village. Last year labour exchange helped to employ for 35 thousand villagers. LLE started its activity in 2006 by establishing first information centers in townships. At the beginning of this year there was already 1300 information zones established. During last year there were 240 thousand services provided for villagers. Representatives from Ministry of Social security and labour, Ministry of Education and science, Association of municipalities’ foremen brought up a lot of questions, which must be solved by common efforts of employers, educational institutions and social partners. At this conference activity of Association “Window to the future” was presented. This association is special because it gave a chance for all countries inhabitants, especially for villagers, to gain knowledge of computer literacy in all public places that have internet access. In this project that association implemented participated 12 per cent unemployed from rural areas. At this conference director of LLE Vidas Šlekaitis and president of Public internet access points association Gediminas Navickas signed a contract of collaboration which foresees possibilities for Public internet access point’s users to accomplish tentative registration at labour exchanges, at specialized “Talents”, “Seniors” banks, to publish their CV, to get information about vacancies and etc.


BAR O

ME TRAS

ÁSIDARBINIM GALIMYBIØ

Mažos

Ribotos

SPECIALISTAI DARBININKAI

Pardavimo vadybininkaiTransporto vadybininkaiDraudimo vadybininkaiNekilnojamo turto vadybininkaiTiekimo vadybininkaiVerslo administratoriaiProjekto vadovai

Projektuotojai konstruktoriaiKontruktoriai

Metrologijos inžinieriai

Apskaitininkai

Viešojo administravimo specialistaiGydytojaiLogopedaiSlaugos specialistai

Fizikos mokytojaiMatematikos mokytojai

Žvejybos meistrai

KonsultantaiArchyvarai

Logistikos specialistaiReklamos vadybininkai

Elektronikos inžinieriaiElektrotechnikaiMechanikaiLaivavedžiaiGeodezininkaiArchitektaiBuhalteriaiPsichologaiSocialiniai pedagogaiSocialiniai darbuotojaiBendrosios praktikos slaugytojaiVaistininkaiVeterinaraiChemikaiAdministratoriaiAdministracijos darbuotojaiBibliotekininkai

AgronomaiEkonomistaiStatybos inžinieriaiTechnikai mechanikai

Zootechnikai

ApdailininkaiTinkuotojaiDažytojai

Plataus profilio statybininkaiBetonuotojaiStogdengiai

Staliai

SuvirintojaiSantechnikai Elektrikai

Šaltkalviai

Laivo korpusininkaiLaivo vamzdynininkai

Vairuotojai ekspeditoriai

Kelininkai

Baldžiai

SkardininkaiAutomobilinio ir elektrinio krautuvo vairuotojaiEkskavatoriaus mašinistaiKrano operatoriaiMedienos ruošos darbininkai

Elektromechanikai

Konditeriai

Floristai

Traktorininkai

metinė konferencija – lietuvos darbo birža europos sąjungos · steigiamos naujos darbo vietos....

Documents