tarybos darbo tvarkos taisykliųpaaiškinimaieuropos vadovų tarybos ir tarybos darbo ... · 2017....

Conseil de l'Union européenneSecrétariat général

Rue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIËTel. +32 (0)2 281 61 11www.consilium.europa.eu

TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ PAAIŠKINIMAI EUROPOS VADOVŲ TARYBOS IR TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

Print PDF

QC-04-15-692-EN-C QC-04-15-692-EN-N

Print PDF

QC-04-15-692-LT-C QC-04-15-692-LT-N

Pranešimas

Šį leidinį parengė Tarybos generalinis sekretoriatas ir jis yra tik informacinio pobūdžio. Už jį nėra atsakingos nei ES institucijos, nei valstybės narės.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą, apsilankykite šioje interneto svetainėje:www.consilium.europa.euarba kreipkitės į Tarybos generalinio sekretoriato Visuomenės informavimo tarnybą:Rue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIËTel. +32 (0)2 281 56 50Faks. +32 (0)2 281 49 [email protected]/infopublic

Daugiau informacijos apie Europos Sąjungą pateikiama interneto svetainėje www.europa.eu.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2016

Print QC-04-15-692-LT-CPDF QC-04-15-692-LT-N

© Europos Sąjunga, 2016

Leidžiama pakartotinai naudoti nurodžius šaltinį.

HOW TO OBTAIN EU PUBLICATIONS

Free publications: • one copy:

via EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);

• more than one copy or posters/maps: from the European Union’s representations (http://ec.europa.eu/represent_en.htm); from the delegations in non-EU countries (http://eeas.europa.eu/delegations/index_en.htm); by contacting the Europe Direct service (http://europa.eu/europedirect/index_en.htm) or calling 00 800 6 7 8 9 10 11 (freephone number from anywhere in the EU) (*). (*) The information given is free, as are most calls (though some operators, phone boxes or hotels may charge you).

Priced publications: • via EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

Notice

This publication is produced by the General Secretariat of the Council and is intended for information purposes only. It does not involve the responsibility of the EU institu-tions or the member states.

For further information on the European Council and the Council, see the website:www.consilium.europa.euor contact the Public Information Service of the General Secretariat of the Council:Rue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIËTel. +32 (0)2 281 56 50Fax +32 (0)2 281 49 [email protected]/infopublic

More information on the European Union is available on the internet (www.europa.eu).

Luxembourg: Publications O�ce of the European Union, 2015

Print ISBN 978-92-824-5283-7 doi:10.2860/730537 QC-04-15-219-EN-CPDF ISBN 978-92-824-5272-1 doi:10.2860/10651 QC-04-15-219-EN-N

© European Union, 2015Reuse is authorised provided the source is acknowledged.

© Archives nationales (France); © Photothèque de la Ville de Luxembourg. Photo: Batty Fischer; © Photothèque de la Ville de Luxembourg. Photo: Théo Mey For any reuse of this material, permission must be sought directly from the copyright holder.

Cover page: Jerónimos Monastery in Lisbon, Portugal, on 13 December 2007, the day the Lisbon Treaty was signed there

Printed in in LuxembourgPRINTED ON ECOLOGICAL PAPER

Traités_Test.indd 1-3 23/11/2015 12:23

www.consilium.europa.euVisit our website: Apsilankykite mūsų svetainėje:

www.consilium.europa.eu

mailto:[email protected]

www.consilium.europa.eu/infopublic

www.europa.eu.

www.consilium.europa.eu/infopublic

2016 m. kovo mėn. | LT | TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ PAAIŠKINIMAI 3

TURINYS

PRATARMĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

1 DALIS . TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ PAAIŠKINIMAI . . . . . . . . . . . . 9

ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11

I SKYRIUS . TARYBOS STRUKTŪRA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 131. Taryba kaip vienas juridinis subjektas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13

2. Tarybos sudėtys (TDTT 2 straipsnis ir I priedas) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14

A. Bendroji informacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14

B. Bendrųjų reikalų sudėtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15

C. Užsienio reikalų sudėtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16

D. Atstovavimas valstybėms narėms Taryboje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16

3. Nuolatinių atstovų komitetas, komitetai ir darbo grupės (TDTT 19 ir 21 straipsniai) . . 17

A. Nuolatinių atstovų komitetas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17

B. Sutartimis arba Tarybos įsteigti komitetai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19

C. Nuolatinių atstovų komiteto įsteigti komitetai ir darbo grupės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22

D. Pirmininkavimas Tarybos parengiamiesiems organams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23

4. Pirmininkavimas ir dalykiškas diskusijų vedimas (TDTT 20 straipsnis ir V priedas) . . . . 25

5. Generalinis sekretorius ir Tarybos generalinis sekretoriatas (TDTT 23 straipsnis) . . . . . 26

A. Generalinis sekretorius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26

B. Generalinis sekretoriatas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27

II SKYRIUS . TARYBOS VEIKLA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 291. Tarybos veiklos planavimas (TDTT 2 straipsnio 6 ir 7 dalys) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29

2. Sušaukimas ir posėdžių vieta (TDTT 1 straipsnis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29

A. Sušaukimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29

B. Posėdžių vieta . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30

3. Darbotvarkė (TDTT 3 straipsnis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30

A. Preliminarios darbotvarkės parengimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30

B. Galutinės darbotvarkės priėmimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33

C. Darbotvarkės struktūra ir turinys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34

4. Profesinės paslapties laikymasis (TDTT 5 ir 6 straipsniai) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38

A. Dalyvavimas Tarybos posėdžiuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38

B. Nenuolatinis dalyvavimas Tarybos posėdžiuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39

5. Posėdžio protokolas (TDTT 13 straipsnis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40

A. Posėdžio protokolo struktūra ir turinys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40

B. Posėdžių protokolų patvirtinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41

4 TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ PAAIŠKINIMAI | LT | 2016 m. kovo mėn.

6. Galimybė visuomenei susipažinti su informacija ir skaidrumas (TDTT 5–10 straipsniai) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42

A. Teisės aktų svarstymas, viešas svarstymas ir debatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42

B. Darbotvarkių skelbimas viešai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44

C. Balsavimo rezultatų, balsavimo paaiškinimų, posėdžių protokoluose pateiktų pareiškimų ir posėdžių protokolų skelbimas viešai (TDTT 7 ir 9 straipsniai) . . . . . . . 44

D. Galimybė visuomenei susipažinti su dokumentais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46

7. Taisyklės dėl kalbų (TDTT 14 straipsnis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46

A. Steigimo sutartims taikomos taisyklės dėl kalbų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46

B. Taisyklės dėl kalbų, taikomos Europos Sąjungos institucijoms (oficialiosios ir darbo kalbos) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47

C. Papildomų kalbų vartojimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51

III SKYRIUS . SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS TARYBOJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 531. Balsavimo tvarka (TDTT 11 straipsnis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53

A. Sprendimas surengti balsavimą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53

B. Balsavimo procedūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53

C. Negalėjimas dalyvauti balsuojant . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57

2. Kvorumas ir balsavimo teisių perdavimas (TDTT 4 ir 11 straipsniai) . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58

A. Kvorumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58

B. Balsavimo teisių perdavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58

3. Rašytinė procedūra (TDTT 12 straipsnis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59

A. Įprastinė rašytinė procedūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59

B. Supaprastinta rašytinė procedūra („nutylėjimo“ procedūra) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 60

IV SKYRIUS . TARYBOS AKTAI IR JŲ FORMA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 631. Teisės aktų pasirašymas (TDTT 15 straipsnis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 63

2. Reglamentų pavadinimas ir forma (TDTT VI priedo A skirsnio 1 dalis) . . . . . . . . . . . . . . . 64

3. Reglamentų struktūra (TDTT VI priedo A skirsnio 2, 3 ir 4 dalys) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 65

4. Kitų antrinės teisės aktų pavadinimai ir forma (TDTT VI priedo B skirsnis) . . . . . . . . . . . . 66

5. Sprendimų, nurodytų ES sutarties 25 straipsnyje, forma (TDTT VI priedo C skirsnis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66

6. Netipiški aktai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67

7. Teisės aktų skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (TDTT 17 straipsnis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 68

8. Pranešimas apie aktus ir jų perdavimas (TDTT 18 straipsnis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70

V SKYRIUS . KITOS NUOSTATOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 711. Saugumas (TDTT 24 straipsnis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 71

2. Susitarimų depozitaro pareigos (TDTT 25 straipsnis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 71

3. Atstovavimas Tarybai Europos Parlamente (TDTT 26 straipsnis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72

4. Korespondencija (TDTT 28 straipsnis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73


2 DALIS . EUROPOS VADOVŲ TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS . . . . . . 75

3 DALIS . TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 83I PRIEDAS Tarybos sudėčių sąrašas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .102

II PRIEDAS Konkrečios nuostatos dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .103

III PRIEDAS Duomenys apie Sąjungos gyventojų skaičių ir kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičių, skirti nuostatoms dėl kvalifikuotos balsų daugumos Taryboje įgyvendinti . . . . . . . . .107

IV PRIEDAS Nurodytas 16 straipsnyje. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .109

V PRIEDAS Tarybos darbo metodai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .111

VI PRIEDAS Nuostatos dėl teisės aktų formos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .113


PRATARMĖ

Pagrindinis Tarybos darbo tvarkos taisyklių paaiškinimų tikslas – padėti rotacijos tvarka pirmininkaujančioms valstybėms narėms, Tarybos nariams ir Tarybos generalinio sekretoriato pareigūnams susiorientuoti teisinėje aplinkoje, visų pirma, suprasti, kokie pokyčiai įvyko įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

Visą atsakomybę už šio leidinio parengimą prisiima Generalinis sekretoriatas. Tai vidinis darbo dokumentas, neturintis teisinės galios.

Tikiuosi, kad šis vadovas bus naudingas delegacijoms ir mūsų kolegoms Generaliniame sekretoriate ir kad bus atsakyta į daugelį klausimų, susijusių su Tarybos veikimu.

Atitinkamos sekretoriato tarnybos, be abejonės, yra pasirengusios suteikti bet kokią kitą reikiamą informaciją.

Jeppe Tranholm-Mikkelsen Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius


1 DALIS TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ

PAAIŠKINIMAI


ĮVADAS

Tarybos darbo tvarkos taisyklės (toliau – TDTT) yra pagrindinė priemonė, skirta sklandžiam institucijos veikimui užtikrinti. Pagal Europos Sąjungos sutartimi (toliau – ES sutartis) ir Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) nustatytą sistemą TDTT pateikiamos nuostatos, reglamentuojančios Tarybos veiklą.

Kaip ir ankstesniais leidimais, šiuo TDTT paaiškinimų leidimu nesiekta jų išsamiai paaiškinti ar nustatyti teisinę poziciją – jis parengtas kaip praktinis vadovas Tarybos nariams ir jų atstovams. Jį sudaro penki skyriai:

I. Tarybos struktūra

II. Tarybos veikla

III. Sprendimų priėmimas Taryboje

IV. Tarybos aktai ir jų forma

V. Kitos nuostatos.

Dvidešimt aštuoni TDTT straipsniai sugrupuoti pagal temas ir suskirstyti į šiuos penkis skyrius. Naujausia 2009 m. gruodžio 1 d. TDTT redakcija1 pateikiama priede ir nurodomi atnaujinti 2016 m. duomenys apie ES gyventojus. Šiame leidime taip pat pateikiama rodyklė siekiant palengvinti raktinių žodžių paiešką.

1 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/937/ES, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325, 2009 12 11, p. 35).


I SKYRIUS . TARYBOS STRUKTŪRA

Nors priklausomai nuo svarstomo dalyko Europos Sąjungos Taryba rengia įvairių sudėčių posėdžius, ji yra vienas juridinis subjektas. Jos veiklos parengiamąjį darbą atlieka valstybių narių Nuolatinių atstovų komitetas (žinomas kaip COREPER) ir specializuoti komitetai bei darbo grupės. Tarybai, kurios pirmininkas užtikrina, kad jos veikla vyktų sklandžiai, padeda Generalinis sekretoriatas, už kurio veiklą atsako generalinis sekretorius.

1 . TARYBA KAIP VIENAS JURIDINIS SUBJEKTAS

TDTT taikomos pačiai Tarybai (t. y. ministrų lygmeniu) ir jos parengiamiesiems organams (Nuolatinių atstovų komitetui, komitetams ir darbo grupėms).

Taryba yra vienas juridinis subjektas, kuris priklausomai nuo svarstomo dalyko gali posėdžiauti įvairiomis sudėtimis (žemės ūkis ir žuvininkystė, aplinka ir t. t.) (TDTT 2 straipsnio 1 dalis). Išskyrus bendrųjų reikalų ir užsienio reikalų sudėtis (ES sutarties 16 straipsnio 6 dalis, TDTT 2 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys), kitų sudėčių specializacija ar kompetencija nėra nustatyta, bet yra grindžiama praktika. 2000 m. sudėčių skaičius buvo sumažintas nuo 22 iki 16, o 2002 m. – iki devynių. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, sudėčių padaugėjo iki dešimties, padalijus buvusią Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybą į dvi Tarybos sudėtis. Procedūra, pagal kurią nustatomas kitų Tarybos sudėčių nei Bendrųjų reikalų taryba ir Užsienio reikalų taryba sąrašas, yra išdėstyta SESV 236 straipsnyje (žr. 2 dalies A punktą).

Tai, kad Taryba yra vienas juridinis subjektas, turi tris pasekmes.

Pirma, teisės aktą, kurio dalykas priklauso Sąjungos kompetencijai, oficialiai priimti gali bet kurios sudėties Taryba. Pavyzdžiui, vienos sudėties Taryba gali darbotvarkės A punktu priimti aktą, priklausantį kitos sudėties Tarybos kompetencijai. Tarybos aktas turi vienodą teisinę galią nepaisant to, kokios sudėties Taryba jį priėmė.

Antra, kadangi Taryba yra vienas juridinis subjektas, tarp skirtingų sudėčių Tarybos nėra hierarchijos. Tačiau būtina pabrėžti koordinavimo vaidmenį, kuris tenka Bendrųjų reikalų tarybai (žr. 2 dalies B punktą), ir jos atsakomybę instituciniais, administraciniais ir horizontaliaisiais klausimais, taip pat specifinę Užsienio reikalų tarybos kompetenciją. Pastarosios užduotis yra „vadovau[jantis] Europos Vadovų Tarybos nustatytomis strateginėmis gairėmis pareng[ti] Sąjungos išorės veiksmus ir užtikrin[ti], kad Sąjungos veiksmai būtų nuoseklūs“ (žr. 2 dalies C punktą). Tarpininkavimas yra Europos Vadovų Tarybos, kuri pagal ES sutarties 15 straipsnio 1 dalį „deramai skatina Sąjungos vystymąsi ir nustato bendrąsias politikos gaires ir prioritetus“, kompetencija.

Trečia, kadangi Taryba yra vienas juridinis subjektas, pirmininkavimo Tarybai tarnyba taip pat yra viena. Todėl pirmininkavimą reglamentuojančios taisyklės taikomos bet kuriam asmeniui, kuris pirmininkauja bet kurios iš sudėčių Tarybai, įskaitant Užsienio reikalų tarybą, arba atitinkamais atvejais – bet kuriam asmeniui, kuris pirmininkauja bet kuriam Tarybos parengiamajam organui, išskyrus atvejus, kai TDTT nurodyta kitaip (TDTT 1 straipsnio 5 dalies antra pastraipa).


2 . TARYBOS SUDĖTYS (TDTT 2 STRAIPSNIS IR I PRIEDAS)

A . Bendroji informacijaEuropos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma nustato (arba iš dalies pakeičia) kitų Tarybos sudėčių nei Bendrųjų reikalų taryba ir Užsienio reikalų taryba sąrašą (TDTT 2 straipsnio 1 dalis, SESV 236 straipsnis). Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 4 straipsnyje nustatyta, kad kol neįsigalioja ES sutarties 16 straipsnio 6 dalyje nurodytas sprendimas, Tarybos sudėčių sąrašą paprasta balsų dauguma turėtų nustatyti Bendrųjų reikalų taryba. Šis sąrašas buvo nustatytas 2009 m. gruodžio 1 d.2. 2010 m. rugsėjo 16 d. jis buvo iš dalies pakeistas3 ir pateikiamas TDTT I priede.

Dešimt Tarybos sudėčių yra tokios:

1. bendrieji reikalai;

2. užsienio reikalai4;

3. ekonomikos ir finansų reikalai5;

4. teisingumo ir vidaus reikalai6;

5. užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalai;

6. konkurencingumas (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai ir kosmosas)7;

7. transportas, telekomunikacijos ir energetika;

8. žemės ūkis ir žuvininkystė;

9. aplinka;

10. švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas8.

Jungtiniai dviejų ar daugiau Tarybos sudėčių posėdžiai („plačios sudėties posėdžiai“) šiuo metu yra retenybė. Tos pačios sudėties Taryboje gali dalyvauti daugiau nei vienas ministras. Tokiu atveju pirmininkaujanti valstybė narė turėtų organizuoti Tarybos veiklą grupuodama susijusius darbotvarkės punktus, kad kiekvienam atitinkamos Tarybos nariui būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti.

Įprasta, kad Tarybos nariai savo diskusijas tęsia per pietus / vakarienę, kurie organizuojami Tarybos posėdžio proga; tačiau reikėtų pažymėti, kad tokie renginiai nėra oficialių Tarybos posėdžių dalis ir kad visi sprendimai ar išvados privalo būti priimti oficialaus posėdžio metu.

2 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos (Bendrieji reikalai) sprendimas 2009/878/ES, nustatantis Tarybos sudėčių sąrašą papildant Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 6 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytas sudėtis (OL L 315, 2009 12 2, p. 46).

3 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas 2010/594/ES, kuriuo keičiamas Tarybos sudėčių sąrašas (OL L 263, 2010 10 6, p. 12).

4 Įskaitant Europos saugumo ir gynybos politiką ir vystomąjį bendradarbiavimą.

5 Įskaitant biudžetą.

6 Įskaitant civilinę saugą.

7 Įskaitant turizmą.

8 Įskaitant garso ir vaizdo reikalus.


Galiausiai, pagal nusistovėjusią praktiką kiekviena Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė organizuoja neformalius ministrų posėdžius. Tokie susitikimai nėra Tarybos posėdžiai ir negali pakeisti Tarybos veiklos. Šių neformalių posėdžių tikslas – sudaryti sąlygas kartu apsvarstyti bendro pobūdžio klausimus ir kuo laisvesnėje aplinkoje pasikeisti nuomonėmis tais klausimais. Šie susitikimai nėra numatyti programoje bei Sutartyse nustatytose procedūrinėse taisyklėse ir jiems netaikomos TDTT. Norint užtikrinti tokių posėdžių neformalų pobūdį, 1999 m. gruodžio 10–11 d. Helsinkyje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo nuspręsta, kad neturėtų būti sudaroma tokių posėdžių darbotvarkė ir kad dėl juose vykstančių diskusijų negali būti parengti dokumentai, išvados ar oficialūs sprendimai prieš posėdį arba po jo. Visuose pranešimuose spaudai turi būti aiškiai nurodyta, kad šie posėdžiai yra neformalūs. Taip pat buvo nuspręsta apriboti neformalių ministrų posėdžių skaičių iki penkių per pirmininkavimo laikotarpį9.

B . Bendrųjų reikalų sudėtisBendrųjų reikalų taryba, bendradarbiaudama su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir Komisija, rengia Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir atlieka tolesnį su jais susijusį darbą (ES sutarties 16 straipsnio 6 dalies antra pastraipa), įskaitant viso parengiamojo darbo koordinavimą, bendrąjį politikos sričių koordinavimą, institucinius ir administracinius klausimus, horizontalaus pobūdžio klausimus, kurie turi poveikio daugiau nei vienai Sąjungos politikos sričiai, pavyzdžiui, daugiametę finansinę programą ir plėtrą, taip pat visus Europos Vadovų Tarybos perduotus klausimus, atsižvelgiant į Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) veiklos taisykles. Ji taip pat užtikrina įvairių sudėčių Tarybos darbo nuoseklumą bendradarbiaudama su Komisija (TDTT 2 straipsnio 2 dalis).

Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnyje numatyta pasirengimo Europos Vadovų Tarybos susitikimams tvarka (TDTT 2 straipsnio 3 dalis). Ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki eilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare ir Komisijos pirmininku, parengia anotuotos darbotvarkės projektą ir perduoda jį Bendrųjų reikalų tarybai. Bendrųjų reikalų taryba aptaria Europos Vadovų Tarybos išvadų gairių projektus, Europos Vadovų Tarybos išvadų projektus ir sprendimų projektus, kuriuos parengia Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, taip pat glaudžiai bendradarbiaudamas kaip anotuotos darbotvarkės projekto atveju. Be to, likus penkioms dienoms iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo, Bendrųjų reikalų taryba surengia galutinį parengiamąjį posėdį, po kurio Europos Vadovų Tarybos pirmininkas parengia preliminarią darbotvarkę. Jei vėliau į darbotvarkę norima įtraukti tam tikrą klausimą, tam turi pritarti visos delegacijos. Kad būtų kuo geriau pasirengta Europos Vadovų Tarybos susitikimams, jokios kitos sudėties Taryba arba Tarybos parengiamasis komitetas negali surengti posėdžio, kuriame būtų aptariamas Europos Vadovų Tarybai pateiktas klausimas, laikotarpiu tarp galutinio parengiamojo Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio ir Europos Vadovų Tarybos susitikimo, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl būtinų ir nenumatytų priežasčių, susijusių, pavyzdžiui, su aktualiais tarptautiniais įvykiais. Taigi, kitų sudėčių Taryba savo pasiūlymus dėl Europos Vadovų Tarybos veiklos turi siųsti Bendrųjų reikalų

9 Žr. 1999 m. gruodžio mėn. Helsinkio Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadų E skirsnį: „Neoficialūs ministrų susitikimai [...] nėra Tarybos posėdžiai ir negali pakeisti įprastos Tarybos veiklos. [...] Bet kurio pirmininkavimo laikotarpiu gali būti surengti ne daugiau kaip 5 neformalūs ministrų posėdžiai.“


tarybai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo. Galutinė darbotvarkė priimama Europos Vadovų Tarybos susitikimo pradžioje.

C . Užsienio reikalų sudėtisUžsienio reikalų taryba, vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos nustatytomis strateginėmis gairėmis, parengia Sąjungos išorės veiksmus ir užtikrina, kad tie veiksmai būtų nuoseklūs (ES sutarties 16 straipsnio 6 dalis ir TDTT 2 straipsnio 5 dalis). Ji atsako už Europos Sąjungos išorės veiksmus, susijusius su bendra užsienio ir saugumo politika, bendra saugumo ir gynybos politika, bendra prekybos politika, vystomuoju bendradarbiavimu ir humanitarine pagalba (TDTT 2 straipsnio 5 dalis).

Užsienio reikalų sudėčiai pirmininkauja Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis). Tačiau vyriausiąjį įgaliotinį gali pakeisti Užsienio reikalų tarybos narys, atstovaujantis Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei (TDTT 2 straipsnio 5 dalies antra pastraipa). Taip paprastai būna tais atvejais, kai Taryba sušaukiama aptarti bendros prekybos politikos klausimus10.

D . Atstovavimas valstybėms narėms TarybojeVadovaujantis TDTT I priedu, „[k]iekviena valstybė narė pati nusprendžia, kokiu būdu jai turi būti atstovaujama Taryboje pagal ES sutarties 16 straipsnio 2 dalį.“

ES sutarties 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ministro lygio atstovą, kuris gali prisiimti įsipareigojimus savo valstybės narės vyriausybės vardu ir balsuoti jos vardu.“ Tai reiškia, kad visų pirma kiekvienai valstybei narei turi atstovauti vyriausybės narys (ministras arba valstybės sekretorius). Iš šios nuostatos formuluotės taip pat aišku, kad federalinėms arba decentralizuotoms valstybėms taip pat gali atstovauti regionų vyriausybės nariai su sąlyga, kad jie gali „prisiimti įsipareigojimus savo valstybės narės vyriausybės vardu“, t. y. federalinės arba centrinės vyriausybės vardu.

Nedarant poveikio ES sutarties 16 straipsnio 2 daliai ir taisyklėms dėl kvorumo (žr. III skyriaus 2 dalies A punktą), kiekvienas Tarybos narys sudaro savo delegaciją tokiu būdu, kuris, jo nuomone, yra tinkamas11. Jį gali lydėti jam padedantys pareigūnai. Reikėtų pažymėti, jog iš Sutarčių sistemos, visų pirma iš ES sutarties 16 straipsnio, išplaukia, kad Tarybos valstybių narių vyriausybių delegacijas sudaro atitinkamos valstybės narės piliečiai arba, bet kuriuo atveju, vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių pilietis. Todėl turėtų būti atmesta galimybė, kad Tarybos posėdžiuose kaip Tarybos nario delegacijos narys dalyvautų trečiosios valstybės pilietis, nes kiti Tarybos nariai galėtų vertinti tai kaip veiksnį, kuris galėtų paveikti Tarybos sprendimų priėmimo autonomiškumą12.

10 Žr. pareiškimą a dėl TDTT 2 straipsnio 5 dalies antros pastraipos, kuriame nurodyta, kad „[k]ai Užsienio reikalų taryba sušaukiama aptarti bendros prekybos politikos klausimus, jos pirmininką pakeis tą pusmetį pirmininkaujanti valstybė narė, kaip numatyta 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje.“

11 Taryba, remdamasi TDTT 5 straipsnio 3 dalimi, gali riboti didžiausią kiekvieną delegaciją sudarančių asmenų, kurie gali būti Tarybos posėdžių salėje, skaičių.

12 Tai yra kitas klausimas nei tas, kuris yra susijęs su trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų atstovų nenuolatinio dalyvavimo visame Tarybos posėdyje ar jo dalyje tvarka (žr. II skyriaus 4 dalies B punktą).


TDTT 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų, kurie priklauso Tarybos nario delegacijai, pavardės ir pareigos turi būti iš anksto praneštos Generaliniam sekretoriatui. Į Tarybos posėdžius įleidžiama pateikus Generalinio sekretoriato išduotą leidimą.

Tarybos narys, kuris negali dalyvauti posėdyje, gali pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama (TDTT 4 straipsnis). Paprastai tokiam nariui atstovauja nuolatinis atstovas arba jo pavaduotojas. Tačiau atstovas neturi teisės balsuoti, nes pasinaudoti teise balsuoti gali tik Tarybos narys. Pagal SESV 239 straipsnį, kuris yra pakartotas TDTT (TDTT 11 straipsnio 3 dalis), „[b]alsuojant kiekvienas Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam“ (dar žinoma kaip balsavimo teisių perdavimas, žr. III skyriaus 2 dalies B punktą). Jei Tarybos narys pasirūpina, kad jam atstovautų asmuo, kuris neatitinka apibrėžties „Tarybos narys“, kaip nustatyta ES sutarties 16 straipsnio 2 dalyje, tas atstovas neįtraukiamas kvorumo tikrinimo tikslais.

3 . NUOLATINIŲ ATSTOVŲ KOMITETAS, KOMITETAI IR DARBO GRUPĖS (TDTT 19 IR 21 STRAIPSNIAI)

A . Nuolatinių atstovų komitetasKaip galima spręsti iš pavadinimo, Nuolatinių atstovų komitetą sudaro valstybių narių vyriausybių nuolatiniai atstovai Europos Sąjungoje. Nuoroda į vyriausybes ES sutarties 16 straipsnio 7 dalyje ir SESV 240 straipsnio 1 dalyje buvo įtraukta Lisabonos sutartimi siekiant akcentuoti, kad nuolatinės atstovybės išreiškia savo vyriausybių poziciją. Nuolatinių atstovų komitetas susideda iš dviejų dalių: pirmąją dalį (COREPER I) sudaro nuolatinių atstovų pavaduotojai, antrąją dalį (COREPER II) sudaro patys nuolatiniai atstovai.

Pagal TDTT 19 straipsnio 1 dalį Nuolatinių atstovų komitetas parengia Tarybos darbą ir atlieka Tarybos jam pavestas užduotis; jis užtikrina Sąjungos politikos ir veiksmų nuoseklumą ir rūpinasi, kad būtų laikomasi šių principų ir taisyklių:

– teisėtumo, subsidiarumo, proporcingumo ir aktų pagrindimo principų;

– Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų įgaliojimus nustatančių taisyklių;

– biudžetinių nuostatų;

– darbo tvarkos taisyklių, skaidrumo ir teisės aktų rengimo kokybės.

Kaip numatyta Sutartyje (SESV 240 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys), Nuolatinių atstovų komitetas gali priimti procedūrinius sprendimus13, jei su jais susiję klausimai buvo įtraukti į jo preliminarią darbotvarkę ne vėliau kaip trys darbo dienos iki posėdžio; norint nukrypti nuo šio termino, tam vienbalsiai turi pritarti Nuolatinių atstovų komitetas (TDTT 19 straipsnio 7 dalis):

13 Pirmininkaujančios valstybės narės išvada, kad, pasibaigus diskusijoms Nuolatinių atstovų komitete, klausimas turėtų būti grąžintas darbo grupei dėl to, kad, pvz., jis nėra pakankamai parengtas, kad jį būtų galima pateikti Tarybai arba pradėti derybas su Europos Parlamentu, yra ne procedūrinis sprendimas, o veikiau Nuolatinių atstovų komiteto esminės funkcijos – būti pagrindiniu Tarybos parengiamuoju organu – dalis.


– dėl sprendimo surengti Tarybos posėdį kitoje vietoje nei Briuselyje arba Liuksemburge;

– dėl leidimo pateikti Tarybos dokumento kopiją arba jo ištrauką panaudoti teismo procese;

– dėl sprendimo surengti viešus debatus Taryboje arba nerengti atitinkamo pasiūlymo viešo svarstymo Taryboje;

– dėl sprendimo viešai paskelbti balsavimo rezultatus ir į Tarybos posėdžio protokolą įtrauktus pareiškimus TDTT 9 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;

– dėl sprendimo naudoti rašytinę procedūrą;

– dėl Tarybos posėdžio protokolo patvirtinimo arba pakeitimo;

– dėl sprendimo skelbti ar neskelbti tam tikrą tekstą arba aktą Oficialiajame leidinyje;

– dėl sprendimo kreiptis konsultacijos į kitą instituciją ar kitą įstaigą, kai tokia konsultacija nėra būtina pagal Sutarčių nuostatas;

– dėl sprendimo nustatyti ar pratęsti terminą, skirtą konsultacijoms su institucija arba įstaiga;

– dėl sprendimo pratęsti SESV 294 straipsnio 14 dalyje numatytus terminus;

– dėl pritarimo institucijai arba įstaigai siunčiamo laiško formuluotėms.

Konkreti procedūrinių sprendimų forma dažnai nėra nustatyta, ji minima tik Nuolatinių atstovų komiteto posėdžio santraukoje. Nuolatinių atstovų komiteto pirmininkas gali pasirašyti laiškus, kurie turi būti siunčiami institucijoms arba įstaigoms.

Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER I) rengia šešių Tarybos sudėčių (žemės ūkis ir žuvininkystė; konkurencingumas; transportas, telekomunikacijos ir energetika; aplinka; švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas; užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalai) darbą. Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER II) rengia keturių Tarybos sudėčių (bendrieji reikalai; užsienio reikalai; ekonomikos ir finansų reikalai; teisingumo ir vidaus reikalai) darbą.

Pagrindinis Nuolatinių atstovų komiteto vaidmuo yra koordinuoti ir parengti įvairių sudėčių Tarybos darbą ir stengtis savo lygiu pasiekti susitarimą, kuris vėliau bus pateiktas Tarybai priimti.

Todėl Nuolatinių atstovų komitetas užtikrina tinkamą kiekvieno klausimo pristatymą Tarybai. Jis įvertina įvairius to klausimo aspektus, nustato turimas galimybes, paruošia Tarybos svarstymus ir prireikus parengia pasiūlymus.

Nuolatinių atstovų komiteto esminį vaidmenį patvirtina tai, kad Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER I arba COREPER II) turi iš anksto išnagrinėti visus į Tarybos darbotvarkę įtrauktus punktus, išskyrus atvejus, kai skubos sumetimais Taryba vieningai nusprendžia spręsti klausimą be išankstinio nagrinėjimo arba Nuolatinių atstovų komitetas pats nusprendė (paprasta balsų dauguma) susilaikyti nuo išankstinio nagrinėjimo (TDTT 19 straipsnio 2 dalis).

Tačiau reikėtų pabrėžti, kad bet kurį susitarimą, kurį pasiekė Nuolatinių atstovų komitetas, Taryba visada gali kvestionuoti, nes ji vienintelė turi įgaliojimus priimti sprendimus. Todėl Nuolatinių atstovų komitetas nėra nei ES institucija, nei sprendimų priėmimo organas, galintis pakeisti Tarybą. Žinoma, jis gali veikti


pagal savo įgaliojimus (žr. pirmiau pateiktą procedūrinių sprendimų, kuriuos gali priimti Nuolatinių atstovų komitetas, sąrašą), bet galiojantį sprendimą gali pasiekti tik šioje ribotoje srityje. Tai yra parengiamasis organas arba, kaip apibūdino Teisingumo Teismas, „pagalbinis Tarybos organas, atliekantis Tarybos parengiamąjį ir įgyvendinamąjį darbą. Nuolatinių atstovų komiteto funkcija atlikti Tarybos jam pavestas užduotis nesuteikia jam įgaliojimų priimti sprendimus, nes tai pagal Sutartį yra Tarybos kompetencija“14.

Nuolatinių atstovų komitetui (COREPER II) pirmininkauja Bendrųjų reikalų tarybai pirmininkaujančios valstybės narės nuolatinis atstovas, o Nuolatinių atstovų komitetui (COREPER I) – nuolatinio atstovo pavaduotojas (TDTT 19 straipsnio 4 dalis).

Nuolatinių atstovų komiteto darbotvarkę sudaro dvi dalys: I ir II. I dalis, kaip ir Tarybos darbotvarkės A punktai (žr. II skyriaus 3 dalį), apima punktus, kurių iš principo nereikia aptarti, o dėl II dalies punktų, kaip ir dėl Tarybos darbotvarkės B punktų, turi būti diskutuojama. Jei Nuolatinių atstovų komitetas pasiekia susitarimą dėl savo darbotvarkės II dalies punkto, tas punktas paprastai tampa Tarybos darbotvarkės A punktu. Jei dėl tam tikro punkto susitariama darbo grupės lygiu, jis paprastai tampa I/A punktu, t. y. punktu, kuris bus priimtas be diskusijų Nuolatinių atstovų komiteto arba Tarybos lygiu.

Nuolatinių atstovų komitetas paprastai posėdžiauja kiekvieną savaitę. Parengiamąjį darbą posėdžio išvakarėse atlieka artimiausi Nuolatinių atstovų komiteto narių bendradarbiai, kurie posėdžiauja Mertens grupėje (COREPER I atveju) ir Antici grupėje (COREPER II atveju). Antici grupė (pavadinta jos pirmo pirmininko vardu) buvo įsteigta 1975 m., siekiant peržiūrėti Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER II) darbotvarkę ir išspręsti techninius bei organizacinius klausimus. Mertens grupė (taip pat pavadinta jos pirmo pirmininko vardu) buvo įsteigta 1993 m. siekiant to paties tikslo. Be to, tame parengiamajame etape įvairios delegacijos gali pradėti formuluoti pirmines pozicijas, kurių jos laikysis Nuolatinių atstovų komiteto posėdyje.

B . Sutartimis arba Tarybos įsteigti komitetaiSutartimis arba Tarybos sprendimais įsteigiami tam tikri specialūs komitetai, atsakingi už konkrečios srities veiklos koordinavimą. Vis dėlto, atsižvelgiant į institucinės vienovės principą, numatytą ES sutarties preambulėje, šių komitetų veikla nedaromas poveikis esminiam Nuolatinių atstovų komiteto vaidmeniui. Visose Sutarties nuostatose dėl bet kurio iš tų komitetų įsteigimo pateikiama konkreti nuoroda į SESV 240 straipsnio, kuriame kalbama apie Nuolatinių atstovų komiteto bendrą atsakomybę už Tarybos darbo rengimą, taikymą. Šių komitetų ataskaitos turi būti parengtos likus pakankamai laiko iki Nuolatinių atstovų komiteto posėdžių, kuriuose jos bus nagrinėjamos (TDTT 21 straipsnis).

Ekonomikos ir finansų komitetas15, numatytas SESV 134 straipsnio 2 dalyje, yra atsakingas už valstybių narių ir Sąjungos ekonominės ir finansinės padėties stebėseną bei reguliarios ataskaitos apie ją Tarybai ir Komisijai parengimą ir Tarybai bei Komisijai skirtų nuomonių parengimą. Be to, nedarant poveikio

14 1996 m. kovo 19 d. Teismo sprendimas byloje C-25/94 Komisija prieš Tarybą, 1996, Rink. p. 3 I, 26 ir 27 punktai.

15 1998 m. gruodžio 31 d. Tarybos sprendimas 1999/8/EB, priimantis Ekonomikos ir finansų komiteto įstatus (OL L 5, 1999 1 9, p. 71).


SESV 240 straipsniui, jis atsako už pagalbą rengiant įvairių sričių Tarybos darbą, pavyzdžiui, dėl apsaugos priemonių kapitalo judėjimo srityje arba dėl valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo, ir kitų Tarybos jam pavestų užduočių atlikimą. Galiausiai jis atsako už kapitalo judėjimo ir mokėjimų laisvės padėties tyrimą. Be šių užduočių, komitetas stebi pinigų ir finansų padėtį ir bendrąją mokėjimo tvarką valstybėse narėse, kurios naudojasi nuo ekonominės ir pinigų sąjungos taisyklių nukrypti leidžiančia išimtimi. Konkreti šio komiteto paskirtis aiškiai nurodyta TDTT 19 straipsnio išnašoje. Nukrypstant nuo įprastos tvarkos, šio Tarybos parengiamojo organo sekretoriato funkcijas atlieka ne Tarybos generalinio sekretoriato, o Komisijos personalas.

Ekonominės politikos komitetas16 padeda pasirengti Tarybos darbui, pateikdamas ekonomines analizes, metodines nuomones ir politikos rekomendacijų projektus, visų pirma dėl struktūrinės politikos, kurios tikslas – gerinti ekonomikos augimo ir užimtumo Sąjungoje potencialą. Vykdydamas savo užduotis, šis komitetas glaudžiai bendradarbiauja su Ekonomikos ir finansų komitetu, kai teikia ataskaitas Tarybai. Šiuo atveju sekretoriato funkcijas taip pat atlieka ne Tarybos generalinio sekretoriato, o Komisijos personalas.

Specialusis žemės ūkio komitetas, įsteigtas 1960 m. gegužės mėn., yra konkrečiai atsakingas už daugelio klausimų, kurie patenka į Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos veiklos sritį, parengimą. Todėl šis komitetas atlieka tokį patį vaidmenį žemės ūkio srityje (bet ne veterinarijos ir augalų sveikatos priemonių srityje), kokį Nuolatinių atstovų komitetas atlieka kitose srityse. Tai vienintelė išimtis parengiamojo Tarybos darbo monopolyje, kurį išlaiko Nuolatinių atstovų komitetas. Todėl tie punktai, kuriuos išnagrinėja Specialusis žemės ūkio komitetas, tiesiogiai įtraukiami į Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos darbotvarkes.

Specialusis bendros prekybos politikos komitetas (žinomas kaip Prekybos politikos komitetas, nurodytas SESV 207 straipsnyje) yra atsakingas už pagalbą Komisijai, kai, gavusi Tarybos įgaliojimus, ji veda derybas dėl tarptautinių prekybos susitarimų sudarymo.

Nuolatinis komitetas, įkurtas siekiant stiprinti bendradarbiavimą Sąjungoje vidaus saugumo srityje (žinomas kaip Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinis komitetas, įsteigtas SESV 71 straipsniu), padeda koordinuoti valstybių narių veiksmus, nedarant poveikio SESV 240 straipsniui17.

Užimtumo komitetas18, įsteigtas pagal SESV 150 straipsnį, yra atsakingas už užimtumo padėties bei užimtumo politikos krypčių valstybėse narėse ir Sąjungoje stebėseną ir už nuomonių teikimą, nedarant poveikio SESV 240 straipsniui. Komisijai yra patikėta teikti deramą analitinę ir organizacinę paramą šiam komitetui. Todėl vienas iš Komisijos darbuotojų atlieka sekretoriaus funkcijas, kad padėtų komitetui. Tačiau posėdžių rengimo klausimu Komisija turi bendradarbiauti su Tarybos generaliniu sekretoriatu.

16 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimas 2000/604/EB dėl Ekonominės politikos komiteto sudėties ir įstatų (OL L 257, 2000 10 11, p. 28).

17 2010 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimas 2010/131/ES dėl Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinio komiteto įkūrimo (OL L 52, 2010 3 3, p. 50).

18 2015 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimas 2015/772/ES, kuriuo įsteigiamas Užimtumo komitetas ir panaikinamas Sprendimas 2000/98/EB (OL L 121, 2015 5 14, p. 12).


Socialinės apsaugos komitetas19, įsteigtas pagal SESV 160 straipsnį, teikia nuomones Tarybos ir Komisijos prašymu arba savo iniciatyva. Komiteto užduotis – stebėti socialinę padėtį ir socialinės apsaugos politikos raidą valstybėse narėse ir Sąjungoje, skatinti keitimąsi informacija, patirtimi ir gera praktika tarp valstybių narių ir su Komisija, rengti pranešimus, formuluoti nuomones ar imtis kitokio darbo pagal savo kompetenciją. Šiuo atveju Komisijai taip pat yra patikėta užduotis teikti deramą analitinę ir organizacinę paramą šiam komitetui. Todėl vienas iš Komisijos darbuotojų atlieka sekretoriaus funkcijas, kad padėtų komitetui. Tačiau posėdžių rengimo klausimu Komisija turi bendradarbiauti su Tarybos generaliniu sekretoriatu.

Politinis ir saugumo komitetas (PSK), numatytas ES sutarties 38 straipsnyje, atlieka pagrindinį vaidmenį vykdant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką (ESGP). Jis atlieka dvi funkcijas20. Pirma, jis stebi tarptautinę padėtį bendrai užsienio ir saugumo politikai priklausančiose srityse ir prisideda prie politikos krypčių apibrėžimo, pateikdamas Tarybai nuomones, nedarant poveikio SESV 240 straipsniui. Antra, Tarybos ir vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe jis užtikrina ES sutarties 43 straipsnyje nurodytų krizių valdymo operacijų politinę kontrolę bei strateginį vadovavimą joms ir gali veikdamas šioje srityje, kai Taryba tam yra suteikusi įgaliojimus, priimti sprendimus šiais klausimais. Pagal TDTT 19 straipsnio 4 dalį šiam komitetui turi pirmininkauti vyriausiojo įgaliotinio atstovas21.

Europos Sąjungos karinis komitetas (ESKK)22, kurį sudaro valstybių narių gynybos vadovai, atstovaujami jų karinių atstovų, teikia Politiniam ir saugumo komitetui (PSK) patarimus ir rekomendacijas visais kariniais klausimais ES. Jis vadovauja visai karinei veiklai ES sistemoje.

Krizių valdymo civilinių aspektų komitetui (CIVCOM)23 pavesta rengti rekomendacijas ir teikti konsultacijas dėl krizių valdymo civilinių aspektų Politiniam ir saugumo komitetui bei kitiems atitinkamiems Tarybos organams pagal jų atitinkamas atsakomybės sritis.

Saugumo komitetą24 sudaro valstybių narių nacionalinių saugumo tarnybų atstovai, o jo posėdžiuose dalyvauja Komisijos ir EIVT atstovas. Jam pirmininkauja generalinis sekretorius arba jo atstovas; komitetas turi teisę tirti ir vertinti visus su Tarybos veikla susijusius saugumo klausimus ir tam tikrais atvejais teikti Tarybai rekomendacijas.

19 2015 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimas 2015/773/ES, kuriuo įsteigiamas Socialinės apsaugos komitetas ir panaikinamas Sprendimas 2004/689/EB (OL L 121, 2015 5 14, p. 16).

20 2001 m. sausio 22 d. Tarybos sprendimo dėl Politinio ir saugumo komiteto įsteigimo (OL L 27, 2001 1 30, p. 1) priede šios funkcijos apibrėžtos išsamiau.

21 Ši taisyklė numatyta 2010 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai 2 straipsnio antroje pastraipoje (OL L 315, 2009 12 2, p. 50).

22 2001 m. sausio 22 d. Tarybos sprendimas 2001/79/BUSP dėl Europos Sąjungos karinio komiteto įsteigimo (OL L 27, 2001 1 30, p. 4).

23 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimas 2000/354/BUSP, įsteigiantis Krizių valdymo civilių aspektų komitetą (OL L 127, 2000 5 27, p. 1).

24 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).


Galiausiai, Finansinių paslaugų komitetas, įsteigtas 2003 m. vasario mėn.25, yra atsakingas už konsultacijų teikimą Tarybai ir Komisijai įvairiais finansų rinkos klausimais. Konkrečiau, komitetas yra atsakingas, be kita ko, už pagalbą apibrėžiant vidutinės trukmės ir ilgalaikę strategiją finansinių paslaugų klausimais, už politinių rekomendacijų teikimą ir tolesnę veiklą, susijusią tiek su vidaus klausimais (pvz., dėl bendrosios rinkos, įskaitant finansinių paslaugų veiksmų plano įgyvendinimą), tiek su išorės klausimais (pvz., dėl Pasaulio prekybos organizacijos).

C . Nuolatinių atstovų komiteto įsteigti komitetai ir darbo grupėsSiekdamas padėti parengti Tarybos darbą, Nuolatinių atstovų komitetas gali įsteigti komitetus arba darbo grupes ir nustatyti jų įgaliojimus (TDTT 19 straipsnio 3 dalis). Šias darbo grupes sudaro atstovai iš kiekvienos valstybės narės. Prireikus jos gali būti daugmaž nuolatinio pobūdžio. Šiuo metu yra maždaug 150 tokių komitetų ar darbo grupių, aprėpiančių įvairią Tarybos veiklą. Generalinis sekretoriatas reguliariai atnaujina šių parengiamųjų organų sąrašą26. Atsižvelgiant į 1999 m. Helsinkyje įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, Taryba ir Nuolatinių atstovų komitetas susilaiko nuo naujų aukšto lygio darbo grupių steigimo.

Tarybos komitetų ir darbo grupių ataskaitos turi būti parengtos likus pakankamai laiko iki Nuolatinių atstovų komiteto posėdžių, kuriuose jos bus nagrinėjamos. Vadovaujantis TDTT 21 straipsnio 1 dalimi, už įvairių komitetų ir darbo grupių posėdžių organizavimą, kad jų ataskaitos būtų parengtos iki Nuolatinių atstovų komiteto posėdžių, kuriuose jos bus nagrinėjamos, atsako pirmininkaujanti valstybė narė, kuriai padeda Generalinis sekretoriatas. Tuo tikslu pirmininkaujanti valstybė narė prieš prasidedant jos šešių mėnesių pirmininkavimo laikotarpiui parengia įvairių darbo grupių ir komitetų posėdžių, kuriuos ji ketina surengti, tvarkaraštį. Tas tvarkaraštis turi būti koreguojamas atsižvelgiant į darbo eigą. TDTT 21 straipsnyje nustatyta, kad pirmininkaujanti valstybė narė turi perkelti į kitą Nuolatinių atstovų komiteto posėdį visus teisėkūros procedūra priimamus punktus, jei komitetas arba darbo grupė šiais klausimais nebaigė savo diskusijų likus mažiausiai penkioms darbo dienoms iki Nuolatinių atstovų komiteto posėdžio, išskyrus atvejus, kai skubos sumetimais to nebūtų galima padaryti.

Jei darbo grupė susitaria dėl tam tikro klausimo, atitinkamas punktas įtraukiamas į Nuolatinių atstovų komiteto darbotvarkę (kaip I punktas) ir po to paprastai įrašomas į Tarybos posėdžio darbotvarkės atitinkamą dalį27 kaip A punktas. Tačiau tebelieka galimybė bet kuriam Nuolatinių atstovų komiteto, Tarybos arba Komisijos nariui pareikšti savo nuomonę tuo metu, kai I/A punktai yra tvirtinami, ir į Tarybos posėdžio protokolą įtraukti pareiškimus (TDTT 3 straipsnio 6 dalis) arba išties pakeisti savo nuomonę ir paprašyti surengti debatus arba atidėti svarstomo punkto priėmimą.

25 2003 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimas 2003/165/EB dėl Finansinių paslaugų komiteto įsteigimo (OL L 67, 2003 3 12, p. 17).

26 Visas atnaujintas sąrašas yra pateiktas 2015 m. liepos 28 d. Tarybos dokumente 10356/15.

27 Tarybos posėdžio preliminarią darbotvarkę sudaro pirmoji dalis „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“ ir antroji – „Su teisėkūros procedūra nesusijusi veikla“. Abi dalys toliau skaidomos į dvi dalis, kuriose atitinkamai pateikiami A punktai ir B punktai.


D . Pirmininkavimas Tarybos parengiamiesiems organams2009 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą dėl pirmininkavimo Tarybai28, kuris buvo įgyvendintas Tarybos sprendimu 2009/908/ES29. Vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos sprendimu, Tarybai, išskyrus užsienio reikalų sudėtį, 18 mėnesių pirmininkauja iš anksto nustatytos trijų valstybių narių grupės (vadinamosios trys pirmininkausiančios valstybės narės). Šios grupės sudaromos vienodos rotacijos tarp valstybių narių pagrindu, atsižvelgiant į jų įvairovę ir geografinę pusiausvyrą Sąjungoje. Kiekvienas grupės narys paeiliui šešių mėnesių laikotarpiu pirmininkauja visų sudėčių Tarybai, išskyrus užsienio reikalų sudėtį. Tačiau grupės nariai gali tarpusavyje susitarti ir dėl kitos tvarkos.

Trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupės sudėtis ir tvarka, pagal kurią valstybės narės pirmininkauja, yra išdėstytos Tarybos sprendime 2009/908/ES30. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pusmečio pirmininkavimo sistema buvo išlaikyta. Konkreti trijų valstybių narių pirmininkavimo išraiška yra 18 mėnesių programa ir tarpusavio pagalba, kurią jos teikia viena kitai, pavyzdžiui, prireikus pakeisti pirmininką (TDTT 20 straipsnio 2 dalis).

Visiems Tarybos parengiamiesiems organams pirmininkauja Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės delegatas, jei nenustatyta kitaip arba jei Taryba kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia kitaip (TDTT 19 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad, nors komitetams ir darbo grupėms paprastai pirmininkauja rotacine tvarka pusmetį Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės delegatas, Taryba konkrečiais atvejais gali nuspręsti kitaip. Pavyzdžiui, ji gali nurodyti, kad komitetui arba darbo grupei tam tikru laikotarpiu pirmininkautų delegatas iš tam tikros delegacijos (kolegų išrinktas komitete ar darbo grupėje) arba ne valstybės narės delegatas, pavyzdžiui, Tarybos generalinio sekretoriato darbuotojas.

Šiuo atžvilgiu, remiantis Tarybos sprendimu 2009/908/ES ir atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio priemones, Užsienio reikalų tarybos parengiamiesiems organams pirmininkaujama pagal to sprendimo II priedą. Todėl geografiniams parengiamiesiems organams, daugiausia su BUSP ir ESGP susijusiems horizontaliesiems parengiamiesiems organams (buvęs ESKK, CIVCOM), pirmininkauja vyriausiojo įgaliotinio atstovas.

Pirmesnėje pastraipoje nurodyto sprendimo III priede išvardijami parengiamieji organai, turintys nuolatinį pirmininką; kai kurių iš šių organų (pvz., Ekonomikos ir finansų komiteto, Ekonominės politikos komiteto, Karinio komiteto ir kt.) pirmininkai yra išrenkami, o kai kuriems organams (pvz., Saugumo komitetui, Teisės aktų kodifikavimo darbo grupei ir kt.) pirmininkauja Tarybos generalinio sekretoriato narys.

Be to, rengiantis tam tikros sudėties Tarybos posėdžiui, vykstančiam tik kas šeši mėnesiai, jei tas posėdis vyksta pirmoje šešių mėnesių laikotarpio pusėje, ankstesnius šešis mėnesius vykstantiems tų komitetų posėdžiams gali pirmininkauti tos valstybės narės, kurios eilė yra pirmininkauti minėtam Tarybos posėdžiui, delegatas (TDTT 19 straipsnio 5 dalis).

28 OL L 315, 2009 12 2, p. 50.

29 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/908/ES, nustatantis Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai ir dėl pirmininkavimo Tarybos parengiamiesiems organams įgyvendinimo priemones (OL L 322, 2009 12 9, p. 28).

30 Žr. Tarybos sprendimo 2009/908/ES I priedą, kuriame nustatyta iš trijų valstybių narių susidedančių grupių pirmininkavimo tvarka.


Analogiškai, kai dokumentas yra iš esmės nagrinėjamas per atitinkamą šešių mėnesių laikotarpį, tuo šešių mėnesių laikotarpiu pirmininkaujančios valstybės narės delegatas gali ankstesnį šešių mėnesių laikotarpį pirmininkauti komitetų posėdžiams, kuriuose aptariamas tas dokumentas, remiantis dviejų atitinkamų pirmininkaujančių valstybių narių susitarimais (TDTT 19 straipsnio 6 dalis). Tai taikoma visada, išskyrus atvejus, kai Taryba nustato kitą pirmininkavimo tvarką.

Be to, kai yra nagrinėjamas Sąjungos biudžetas, Tarybos parengiamųjų organų, išskyrus Nuolatinių atstovų komitetą, posėdžiams, skirtiems biudžeto klausimams, turi pirmininkauti tos valstybės narės, kuri turės pirmininkauti Tarybai per antrąjį metų, einančių prieš nagrinėjamo biudžeto finansinius metus, šešių mėnesių laikotarpį (TDTT 19 straipsnio 6 dalies antra pastraipa).

Nedarant poveikio TDTT 19 straipsnio 4–6 dalių nuostatoms, šešių mėnesių laikotarpį pirmininkaujančios valstybės narės įgaliojimams ir jos bendrai politinei atsakomybei, jai turi padėti iš anksto nustatytos, TDTT 1 straipsnio 4 dalyje nurodytos trijų valstybių narių grupės kiti nariai arba atitinkamais atvejais – valstybės narės, kuri po jos perima pirmininkavimą, atstovas. Pirmininkaujančios valstybės narės prašymu ir veikdamas pagal jos nurodymus, pastarasis atstovas arba trijų valstybių narių grupės narys prireikus ją pavaduoja ir perima, kai būtina, tam tikras administracines užduotis bei užtikrina Tarybos veiklos tęstinumą (TDTT 20 straipsnio 2 dalis).

Taigi, kai darbo grupės arba komiteto pirmininkas negali pirmininkauti posėdžiui, o pirmininkaujanti valstybė narė negali rasti pavaduojančio pirmininko arba kai šešių mėnesių laikotarpį pirmininkaujanti valstybė narė negali paskirti konkrečios darbo grupės pirmininko, vienos iš trijų valstybių narių grupės arba pirmininkausiančios valstybės narės delegatas iš esmės turi atlikti pirmininko funkciją. Tuo siekiama kiek įmanoma užtikrinti tęstinumą. Jei pirmininkas pakeičiamas vienu iš minėtų asmenų šešių mėnesių laikotarpiui, pirmininkaujanti valstybė narė turi turėti atitinkamų darbo grupių sąrašą, kurį Taryba patvirtina šešių mėnesių laikotarpio pradžioje pagal TDTT 19 straipsnio 4 dalį.

4 . PIRMININKAVIMAS IR DALYKIŠKAS DISKUSIJŲ VEDIMAS (TDTT 20 STRAIPSNIS IR V PRIEDAS)

Pirmininkaujanti valstybė narė yra atsakinga už tai, kad diskusijos būtų vedamos deramai. Tuo tikslu ji užtikrina, kad būtų taikomos TDTT ir kad būtų laikomasi V priedo „Tarybos darbo metodai“ nuostatų; tos nuostatos taikomos tiek Tarybai, tiek jos parengiamiesiems organams.

a) Dėl pasirengimo posėdžiams (1–5 punktai)

– pirmininkaujanti valstybė narė užtikrina, kad dokumentas Nuolatinių atstovų komitetui būtų pateikiamas tik tada, kai galima pagrįstai tikėtis, kad šiuo lygiu bus padaryta pažanga arba išaiškintos pozicijos, ir kad dokumentai būtų grąžinami darbo grupei ar komitetui tik tada, kai tai būtina, tikslios bei tinkamai apibrėžtos kompetencijos ribose;

– pirmininkaujanti valstybė narė imasi veiksmų, reikalingų, kad toliau vyktų darbas tarp posėdžių, pavyzdžiui, rengia kompromisinius tekstus, vykdo konsultacijas konkrečiais probleminiais klausimais arba prašo delegacijų raštu pareikšti savo pastabas dėl pasiūlymo iki kito darbo grupės ar komiteto posėdžio;

– prireikus delegacijos iki ateinančio posėdžio turėtų raštu išdėstyti pozicijas, kurių jos ketina laikytis tame posėdyje. Siūlydamos tekstų pakeitimus,


delegacijos turėtų siūlyti konkrečias formuluotes. Jei įmanoma, delegacijos, kurios laikosi tų pačių pozicijų, pastabas raštu turėtų pateikti bendrai;

– rengiant Nuolatinių atstovų komiteto posėdžius, pirmininkaujanti valstybė narė kuo skubiau perduoda delegacijoms visą informaciją, reikalingą, kad būtų galima išsamiai pasirengti, įskaitant informaciją apie tai, ko pirmininkaujanti valstybė narė tikisi pasiekti per diskusijas dėl kiekvieno darbotvarkės punkto. Ir atvirkščiai, pirmininkauti valstybė narė, rengiant Nuolatinių atstovų komiteto posėdžius, jei reikia, skatina delegacijas pranešti kitoms delegacijoms pozicijas, kurių jos laikysis Nuolatinių atstovų komitete. Atsižvelgdama į tai pirmininkaujanti valstybė narė parengia galutinę Nuolatinių atstovų komiteto posėdžio darbotvarkę. Jei reikia, ji gali dažniau sušaukti darbo grupes, rengiančias Nuolatinių atstovų komiteto posėdžius;

– Nuolatinių atstovų komitetas turėtų vengti dar kartą grįžti prie atitinkamai Antici ir Mertens grupių posėdžiuose svarstytų klausimų, o punktą „Kiti klausimai“ delegacijos, kai įmanoma, turėtų svarstyti tuose posėdžiuose, o ne pačiame Nuolatinių atstovų komitete.

b) Dėl posėdžių vedimo (6–16 punktai)

– joks punktas neturėtų būti įtraukiamas į Tarybos darbotvarkę tik supažindinimo tikslais, išskyrus atvejus, kai yra suplanuoti debatai dėl naujų svarbių iniciatyvų; pirmininkaujanti valstybė narė į Nuolatinių atstovų komiteto posėdžio darbotvarkę turėtų vengti įtraukti tik informavimui skirtus punktus. Rengiant Nuolatinių atstovų komiteto posėdžius pageidautina, kad tokia informacija būtų pateikta raštu;

– pirmininkaujanti valstybė narė gali riboti vienos delegacijos narių, dalyvaujančių diskusijoje dėl konkretaus punkto, skaičių posėdžių salėje ir spręsti, ar atidaryti stebėjimo salę; ji taip pat gali nustatyti nagrinėtinų punktų seką bei diskusijų dėl kiekvieno iš jų trukmę; be to, ji gali organizuoti konkrečiam punktui skirtą diskusijų laiką, visų pirma ribodama dalyvių kalbėjimo laiką ir nustatydama, kokia seka dalyviai gali kalbėti. Šiuo atžvilgiu pirmininkaujanti valstybė narė posėdžio pradžioje nurodo, kiek laiko ji ketina skirti kiekvienam darbotvarkės punktui; ji stengiasi nedaryti ilgų įžangų ir vengia kartoti informaciją, kuri delegacijoms jau yra žinoma; pradėdama diskusijas dėl tam tikro punkto ji taip pat nurodo delegacijoms, kiek laiko jos gali kalbėti;

– neturėtų būti leidžiama kalbėti visiems dalyvaujantiems nariams iš eilės; pirmininkaujanti valstybė narė stengiasi sutelkti kuo daugiau dėmesio į diskusijas, visų pirma prašydama delegacijas pateikti pastabų dėl kompromisinių tekstų ar konkrečių pasiūlymų; posėdžių pabaigoje ji susilaiko nuo ilgų diskusijų apibendrinimų; delegacijos, savo ruožtu, turėtų vengti kartoti tai, kas buvo pasakyta anksčiau kalbėjusių pranešėjų ir neprašyti žodžio, kai jos pritaria kokiam nors pasiūlymui; šiuo atveju tylėjimas iš principo reiškia pritarimą;

– pirmininkaujanti valstybė narė gali prašyti, kad delegacijos iki nurodytos datos raštu pateiktų svarstomo teksto pakeitimų pasiūlymus, jei reikia, kartu su trumpu paaiškinimu (TDTT 20 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktas);

– pirmininkaujanti valstybė narė taip pat gali prašyti, kad delegacijos, kurios laikosi tokios pačios arba panašios pozicijos dėl tam tikro punkto arba dėl tam tikro teksto ar jo dalies, išsirinktų vieną iš delegacijų, kuri posėdyje arba raštu prieš posėdį pareikštų bendrą poziciją.


5 . GENERALINIS SEKRETORIUS IR TARYBOS GENERALINIS SEKRETORIATAS (TDTT 23 STRAIPSNIS)

Pirmajame 1952 m. rugsėjo mėn. įvykusiame posėdyje Anglių ir plieno taryba įsteigė generalinio sekretoriaus vadovaujamą sekretoriatą. Įsigaliojus dviem Romos sutartims (EEB ir Euratomo), Generalinis sekretoriatas atitinkamai išplėtė savo veiklą. Todėl Sekretoriatas ir generalinis sekretorius nurodyti vėlesnėse TDTT redakcijose, vėliau Mastrichto sutartimi tiesioginė nuoroda į juos buvo įtraukta į EB sutartį, o po kelerių metų Amsterdamo sutartimi tokia nuoroda buvo įtraukta į Europos Sąjungos sutartį. Už Generalinio sekretoriato veiklą yra atsakingas generalinis sekretorius, kurį kvalifikuota balsų dauguma skiria Taryba (SESV 240 straipsnio 2 dalis). Tai pakartota TDTT 23 straipsnio 1 dalyje. Todėl vienos Tarybos principas taip pat taikomas jos Generaliniam sekretoriatui, kuris padeda Tarybai ir jos parengiamiesiems organams vykdyti visą jų veiklą.

A . Generalinis sekretoriusTarybai padeda generalinis sekretorius, einantis Generalinio sekretoriato vadovo pareigas (SESV 240 straipsnio 2 dalis). Jis yra atsakingas už Generalinio sekretoriato veiklą ir, vadovaujant Tarybai, imasi visų reikiamų priemonių sklandžiam jo darbui užtikrinti.

Paprastai generalinis sekretorius dalyvauja Bendrųjų reikalų tarybos posėdžiuose. Jo vaidmuo yra iš esmės užtikrinti Tarybos darbo tęstinumą ir pažangą, taip pat patarti Tarybai. Jis taip pat yra atsakingas už Generalinio sekretoriato valdymą.

Pirmininkaujančios valstybės narės atsakomybe ir jai vadovaujant, Generalinis sekretoriatas betarpiškai ir nuolat užsiima Tarybos darbo organizavimu, koordinavimu ir nuoseklumo užtikrinimu bei Tarybos 18 mėnesių programos įgyvendinimu. Jis padeda pirmininkaujančiai valstybei narei ieškoti sprendimų.

TDTT nurodytos kelios kitos užduotys, pavestos generaliniam sekretoriui, būtent:

a) generalinis sekretorius atlieka tam tikrų susitarimų depozitaro pareigas (TDTT 25 straipsnis; žr. V skyriaus 2 dalį);

b) generalinis sekretorius pasirašo Tarybos posėdžių protokolus (TDTT 13 straipsnio 1 dalis);

c) generalinis sekretorius oficialiai teikia aktus, kurie turi būti skelbiami Oficialiajame leidinyje (TDTT 17 straipsnis);

d) generalinis sekretorius praneša adresatams apie tam tikras direktyvas, sprendimus ir rekomendacijas ir išsiunčia valstybių narių vyriausybėms ir Komisijai SESV 297 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytų Tarybos direktyvų ir sprendimų patvirtintas kopijas bei Tarybos rekomendacijas (TDTT 18 straipsnis);

e) generalinis sekretorius yra atsakingas už tai, kad kiekvienais metais Tarybai laiku būtų pateiktas Tarybos išlaidų sąmatos projektas (TDTT 23 straipsnio 4 dalis);


f) generalinis sekretorius yra visiškai atsakingas už į biudžeto II skirsnį (Europos Vadovų Taryba ir Taryba) įtrauktų asignavimų administravimą ir imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas jų valdymas. Jis vykdo asignavimus pagal Finansinio reglamento nuostatas (TDTT 23 straipsnio 5 dalis). Taip generalinis sekretorius apibrėžia valstybių narių delegatų išlaidų kompensavimo kriterijus, ribas ir procedūras31.

Tarybos generalinis sekretorius taip pat yra Europos Vadovų Tarybos generalinis sekretorius. Jis dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikimuose ir imasi visų reikiamų priemonių, skirtų Europos Vadovų Tarybos veiklai organizuoti (Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisyklių 13 straipsnis).

B . Generalinis sekretoriatasPagal SESV 240 straipsnio 2 dalį ir TDTT 23 straipsnio 1 dalį pagrindinė Generalinio sekretoriato užduotis – padėti Tarybai ir jos parengiamiesiems organams vykdyti visą jų veiklą (Generalinio sekretoriato nedalumas). Generalinis sekretoriatas dirba Tarybai, kuri sprendžia dėl jo organizavimo. Jis yra nepriklausomas ir nešališkas tiek Tarybos narių, tiek pirmininkaujančios valstybės narės atžvilgiu32. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, jis taip pat padeda Europos Vadovų Tarybai, kuri tapo atskira institucija.

Generalinis sekretoriatas atlieka ir Tarybos sekretoriaus (atsakingo už protokolų rengimą, praktinį posėdžių organizavimą ir planavimą, dokumentų rengimą, vertimą, platinimą ir archyvavimą), ir patarėjo funkcijas. Jis betarpiškai ir nuolat užsiima Tarybos darbo organizavimu, koordinavimu ir nuoseklumo užtikrinimu bei Tarybos 18 mėnesių programos įgyvendinimu. Jis padeda Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei vykdyti veiklą (TDTT 23 straipsnio 3 dalis). Jam taip pat pranešamos Tarybos ir Komisijos narius lydinčių pareigūnų pavardės ir pareigos (TDTT 5 straipsnio 3 dalis).

Generalinį sekretoriatą, kuriame dirba apie 3 100 pareigūnų ir kitų darbuotojų, kurie yra ES valstybių narių piliečiai, sudaro septyni generaliniai direktoratai, taip pat generalinio sekretoriaus kabinetas ir Tarybos Teisės tarnyba.

Teisės tarnyba padeda Tarybai ir jos parengiamiesiems organams, pirmininkaujančiai valstybei narei ir Generaliniam sekretoriatui užtikrinti, kad Tarybos aktai būtų teisėti ir gerai parengti. Ji turi teisę ir privalo imtis veiksmų žodžiu arba raštu, kai ji mano, kad tai būtina, tiek darbo grupių ir komitetų lygiu, tiek Nuolatinių atstovų komiteto arba Tarybos lygiu, ir teikti visiškai nepriklausomas nuomones dėl bet kurio teisinio klausimo Tarybos prašymu arba savo iniciatyva. Ji taip pat atstovauja Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai Teisingumo Teisme, Bendrajame Teisme ir

31 Tarybos generalinio sekretoriaus sprendimas Nr. 30/2013 dėl valstybių narių įgaliotų atstovų kelionių išlaidų apmokėjimo.

32 Šiuo atžvilgiu žr. Tarybos generalinio sekretoriato misijos deklaraciją, kurioje nurodyta: „Tarybos generalinis sekretoriatas yra atvira, veiksminga, nepriklausoma ir nuolatinė Europos viešoji tarnyba, kuri užtikrina sklandų Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos veikimą ir teikia joms visą būtiną pagalbą, kad jos galėtų įvykdyti Sutartimis joms pavestas užduotis siekiant remti tolesnę Sąjungos plėtrą. Generalinis sekretoriatas pataria ir padeda Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos nariams ir jų pirmininkams visose veiklos srityse, taip pat ministrų susitikimuose ir tarpvyriausybinėse konferencijose“.


Tarnautojų teisme33. Be to, ji yra atsakinga už rengiamų pasiūlymų ir aktų projektų kokybės tikrinimą ir su projektų rengimu susijusių pasiūlymų teikimą Tarybai ir jos organams pagal TDTT 22 straipsnį ir 1998 m. gruodžio 22 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl bendrųjų Bendrijos teisės aktų rengimo kokybės gairių34.

Teisės tarnyba turi tokias pačias pareigas ir Europos Vadovų Tarybos atžvilgiu. Gavusi prašymą, ji taip pat teikia rekomendacijas valstybių narių tarpvyriausybinėms konferencijoms

33 2015 m. kovo 19 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas, kuriuo suteikiami įgaliojimai skirti atstovus, turinčius atstovauti Europos Vadovų Tarybai Teisingumo Teisme, ir 1989 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas, kuriuo suteikiami įgaliojimai skirti atstovus, atstovaujančius Tarybai Teisingumo Teisme.

34 OL C 73, 1999 3 17, p. 1.


II SKYRIUS . TARYBOS VEIKLA

1 . TARYBOS VEIKLOS PLANAVIMAS (TDTT 2 STRAIPSNIO 6 IR 7 DALYS)

18 mėnesių Tarybos veiklos programą parengia iš anksto nustatyta trijų tuo laikotarpiu pirmininkausiančių valstybių narių grupė. Šios pirmininkausiančios valstybės narės programos projektą parengia kartu su Užsienio reikalų tarybos pirmininku, kad būtų atsižvelgta į šios sudėties Tarybos veiklą tuo laikotarpiu, ir glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija bei Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir po atitinkamų konsultacijų.

Programoje pateikiama bendroji įvadinė dalis, kurioje programa įvertinama Europos Sąjungos ilgalaikių strateginių gairių kontekste. Šiuo tikslu trijų pirmininkausiančių valstybių narių, kurioms pavesta parengti programos projektą, grupė konsultuojasi su kita trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupe. Programos projekte, be kita ko, atsižvelgiama į klausimus, iškeltus Komisijos iniciatyva surengtame dialoge dėl tų metų politinių prioritetų.

18 mėnesių programos projektas pateikiamas viename dokumente ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atitinkamo laikotarpio pradžios, kad jį patvirtintų Bendrųjų reikalų taryba. Bendrųjų reikalų taryba rengia viešus politinius debatus dėl programos (TDTT 8 straipsnio 3 dalis).

Remiantis 18 mėnesių programa ir pasikonsultavus su Komisija, atitinkamu laikotarpiu pirmininkausianti valstybė narė parengia Tarybos posėdžių, numatytų per kitą šešių mėnesių laikotarpį, darbotvarkių projektus; jie parengiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki atitinkamo šešių mėnesių laikotarpio pradžios. Jie yra pateikiami viename visų sudėčių Tarybai skirtame dokumente. Kitaip tariant, tai yra prievolė, kuri taikoma Užsienio reikalų tarybos pirmininkui (vyriausiajam įgaliotiniui) ir bet kurios kitos sudėties Tarybos pirmininkui (TDTT 1 straipsnio 5 dalis). Orientaciniais tikslais šiame dokumente nurodomas numatomas teisėkūros darbas ir numatomi veiklos sprendimai. Per šešis mėnesius pirmininkaujanti valstybė narė gali, jei reikia, numatyti surengti papildomus Tarybos posėdžius arba nuspręsti nešaukti posėdžio, jei paaiškėja, kad nebėra pagrindo sušaukti kurio nors iš numatytų posėdžių.

2 . SUŠAUKIMAS IR POSĖDŽIŲ VIETA (TDTT 1 STRAIPSNIS)

A . SušaukimasTDTT 1 straipsnyje, kaip ir SESV 237 straipsnyje, nustatyta, kad Taryba renkasi šaukiama savo pirmininko iniciatyva arba vieno iš jos narių ar Komisijos prašymu. Jei delegacija arba Komisija prašo sušaukti Tarybą, pirmininkas privalo ją sušaukti. Vis dėlto, pirmininkas gali savo nuožiūra parinkti posėdžio datą. Priimdamas tokį sprendimą jis privalo atsižvelgti ne tik į savo kolegų nuomones, bet ir į:

– TDTT nustatytus terminus (TDTT 3 straipsnio 1–3 dalys);

– tai, kad Taryba gali būti teisiškai įpareigota susirinkti arba imtis veiksmų prieš nustatytą datą (pvz., ES sutarties 30 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju);


– taisykles, kuriomis vadovaujantis nustatomas kvorumas, kad Taryba galėtų balsuoti (TDTT 11 straipsnio 4 dalis);

– pasirengimą Tarybos diskusijoms Nuolatinių atstovų komitete (TDTT 19 straipsnis).

Pirmininkaujanti valstybė narė paskelbia siūlomas kiekvienos sudėties Tarybos posėdžių datas likus ne mažiau kaip septyniems mėnesiams iki atitinkamo šešių mėnesių laikotarpio pradžios ir surengusi atitinkamas konsultacijas. Šios datos pateikiamos viename visų sudėčių Tarybai skirtame dokumente, dar kartą pabrėžiant tai, kad ši prievolė taikoma Užsienio reikalų tarybos pirmininkui (vyriausiajam įgaliotiniui), taip pat bet kuriam vienos iš sudėčių Tarybai pirmininkaujančiam asmeniui.

Žinoma, šis planavimas yra lankstus ir valstybės narės pirmininkavimo laikotarpiu numatytos datos gali būti keičiamos. Konkrečios datos yra pateikiamos, kai atitinkamu laikotarpiu pirmininkausianti valstybė narė ne vėliau kaip prieš savaitę iki pirmininkavimo pradžios parengia Tarybos posėdžių, numatytų per kitus šešis mėnesius, darbotvarkių projektus. Pirmininkaujanti valstybė narė gali numatyti surengti papildomus posėdžius, o prireikus – atšaukti jau suplanuotus posėdžius.

Su užsienio reikalais susijusiais atvejais, kai reikia skubaus sprendimo, pirmininkaujanti valstybė narė gali sušaukti neeilinį Tarybos posėdį. Pavyzdžiui, ES sutarties 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vyriausiasis įgaliotinis savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu neeilinį Užsienio reikalų tarybos posėdį gali sušaukti per 48 valandas, o nepaprastosios padėties atveju – dar greičiau.

Galiausiai pagal nusistovėjusią praktiką ir kaip minėta pirmiau, kiekviena Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė savo pirmininkavimo laikotarpiu surengia ne daugiau kaip penkis neformalius ministrų posėdžius (I skyriaus 2 dalies A punktas).

B . Posėdžių vietaProtokole (Nr. 6) dėl Europos Sąjungos institucijų, tam tikrų įstaigų, organų bei padalinių būstinių vietos nustatyta, kad Tarybos būstinė yra Briuselyje ir kad balandžio, birželio ir spalio mėnesiais Tarybos posėdžiai vyksta Liuksemburge. Ypatingomis aplinkybėmis gali prireikti surengti Tarybos posėdį kitose vietose. Tai visų pirma gali įvykti tarptautinių derybų, kuriose dalyvauja Sąjunga, atveju. TDTT 1 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad tuo atveju sprendimą surengti posėdį kitoje vietoje turi vieningai priimti Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas.

3 . DARBOTVARKĖ (TDTT 3 STRAIPSNIS)

A . Preliminarios darbotvarkės parengimas

a) Punktų įtraukimas į darbotvarkę

Pirmininkas yra atsakingas už kiekvieno posėdžio preliminarios darbotvarkės parengimą; ji rengiama atsižvelgiant į Tarybos 18 mėnesių programą ir Tarybos nario arba Komisijos prašymus dėl punktų įtraukimo. Tokiu būdu parengtą preliminarią darbotvarkę pirmininkas išsiunčia Tarybos nariams ir Komisijai ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki posėdžio pradžios. Tuo pačiu metu ji turi būti perduodama ir valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

Rengdamas preliminarią darbotvarkę pirmininkas turi laikytis įvairių terminų (žinant, kad jei laikomasi šešiolikos ir keturiolikos dienų terminų dėl punktų


įtraukimo į preliminarią Tarybos darbotvarkę, šie punktai į galutinę darbotvarkę gali būti įtraukti paprasta balsų dauguma). Konkrečiau, šie terminai yra:

– šešiolikos dienų iki Tarybos posėdžio pradžios terminas: Tarybos nariai arba Komisija kartu su visais susijusiais dokumentais turi pateikti prašymus dėl punktų įtraukimo į darbotvarkės projektą. Pirmininkas privalo patenkinti Tarybos nario arba Komisijos prašymus, jei prašymus ir visus su jais susijusius dokumentus Generalinis sekretoriatas gauna iki nustatyto termino (TDTT 3 straipsnio 2 dalis);

– keturiolikos dienų iki Tarybos posėdžio pradžios terminas: pirmininkaujanti valstybė narė turi parengti preliminarią darbotvarkę ir ją kartu su visais susijusiais dokumentais nusiųsti Tarybos nariams ir Komisijai;

– aštuonių savaičių terminas: į preliminarią darbotvarkę turi būti įtrauktas teisėkūros procedūra priimamas aktas arba pozicija per pirmąjį svarstymą pagal įprastą teisėkūros procedūrą, siekiant priimti sprendimą (žr. Protokolo (Nr. 1) dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnį ir Protokolo (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnį); tokiu būdu nacionaliniams parlamentams sudaromos sąlygos pareikšti nuomonę klausimais, kurie juos gali itin dominti, arba, kai taikomas Protokolas (Nr. 2), pateikti pagrįstą nuomonę dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui. Taip Tarybai užkertamas kelias priimti teisėkūros procedūra priimamą aktą arba poziciją per pirmąjį svarstymą pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kol nacionaliniai parlamentai neišnagrinėjo teksto. Vis dėlto Taryba, laikydamasi atitinkamo akto ar pozicijos priėmimui taikomos balsavimo taisyklės, gali nukrypti nuo reikalavimo dėl aštuonių savaičių laikotarpio dėl skubos priežasčių, kurios turi būti išdėstytos atitinkamame akte arba pozicijoje; šis aštuonių savaičių laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai Taryba visomis kalbomis gauna pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (TDTT 3 straipsnio 3 dalies antra ir trečia pastraipos). Nuo teisėkūros procedūra priimamo akto projekto įtraukimo į preliminarią darbotvarkę iki pozicijos priėmimo turi praeiti dešimties dienų laikotarpis. Nuo reikalavimo dėl minėto laikotarpio gali būti nukrypta deramai pagrįstais skubos atvejais (TDTT 3 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa);

– neprivalomas dvidešimt vienos dienos terminas: preliminari darbotvarkė ir visi su ja susiję dokumentai turi būti nusiųsti Tarybos nariams, kiek tai susiję su veikla pagal SESV V antraštinę dalį („Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė“). Šis terminas yra nurodytas Tarybos pareiškime, kuriame teigiama, kad pirmininkas sieks užtikrinti, kad šio termino būtų iš esmės laikomasi35.

Jei teikiant prašymą dėl punkto įtraukimo į darbotvarkę nebuvo laikomasi pirmiau nurodytų terminų arba kai su punktu susiję dokumentai nebuvo pateikti laiku, tas punktas gali būti įtrauktas į preliminarią darbotvarkę tik jei Taryba, priimdama galutinę darbotvarkę posėdžio pradžioje, vieningai pritaria tokiam įtraukimui (žr. 3 dalies B punktą).

35 Žr. pareiškimą c dėl TDTT 3 straipsnio, įtrauktą į (šio leidinio) 111 išnašą prie TDTT 3 straipsnio.


b) Terminų apskaičiavimas

Apskaičiuojant terminus 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles36, taikomas mutatis mutandis.

Siekiant nustatyti terminą, pagal Reglamento Nr. 1182/71 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą diena, kurią rengiamas Tarybos posėdis, yra neįtraukiama apskaičiuojant atitinkamus laikotarpius, nes pagal minėtą nuostatą, „jeigu dienomis [...] skaičiuojamas terminas turi būti skaičiuojamas nuo įvykio arba veiksmo pradžios momento, tai laikoma, kad ta diena, kurią prasideda įvykis [...], neįeina į nagrinėjamą terminą.“

Trumpiau tariant, apskaičiuojant terminus, diena, kai punktas įtraukiamas į darbotvarkę, ir diena, kai vyksta Tarybos posėdis, neįskaičiuojamos. Taigi keturiolikos dienų laikotarpis turi būti įsiterpęs tarp šių dviejų įvykių.

Pavyzdys. Keturiolikos dienų laikotarpio apskaičiavimas

Tarybos posėdis: 2015 m. lapkričio 30 d., pirmadienį Keturiolikos dienų laikotarpio pabaiga: 2015 m. lapkričio 29 d., sekmadienį, vidurnaktį Keturiolikos dienų laikotarpio pradžia: 2015 m. lapkričio 16 d., pirmadienį, 00.00 val. Preliminari darbotvarkė vėliausiai turi būti išsiųsta: iki 2015 m. lapkričio 15 d., sekmadienio, vidurnakčio.

c) Punktų išbraukimas iš darbotvarkės

Laikantis (keturiolikos arba šešiolikos dienų) termino į preliminarią darbotvarkę įtrauktas punktas gali būti išbrauktas tik jei tam pritaria visi Tarybos nariai. Kitu atveju Tarybos narys, laikydamasis termino, galėtų, pavyzdžiui, paprašyti įtraukti punktą, o vėliau vienašališkai atsiimti savo prašymą. Tokiu atveju kiti Tarybos nariai, kurie neprašė įtraukti šio punkto, nes jis jau buvo įtrauktas į darbotvarkę, nebegalėtų pasinaudoti savo teise pateikti prašymą dėl jo įtraukimo, nes jie to prašytų pasibaigus terminui.

Paskutinis Nuolatinių atstovų komiteto posėdis, surengtas prieš atitinkamą Tarybos posėdį, faktiškai yra paskutinė galimybė išbraukti punktą iš preliminarios darbotvarkės. Šiame posėdyje Nuolatinių atstovų komiteto pirmininkas turi patikrinti, ar kas nors prieštarauja tam, kad iš preliminarios Tarybos darbotvarkės būtų išbrauktas konkretus punktas, kuris iš pradžių buvo į ją įtrauktas laikantis keturiolikos arba šešiolikos dienų termino. Jei visi pritaria, punktas gali būti išbrauktas iš preliminarios darbotvarkės Nuolatinių atstovų komiteto posėdyje, surengtame prieš atitinkamą Tarybos posėdį.

Kita vertus, Taryba, priimdama savo galutinę darbotvarkę, paprasta balsų dauguma gali nuspręsti neįtraukti šio punkto į galutinę atitinkamo Tarybos posėdžio darbotvarkę. Pastaruoju atveju priimant darbotvarkę pirmininkaujanti valstybė narė gali žodžiu pasiūlyti, kad atitinkamas punktas būtų perkeltas į būsimą Tarybos posėdį. Jei punktas yra susijęs su aktu, kurį reikia skubiai priimti ir kurį galima priimti kvalifikuota balsų dauguma arba paprasta balsų dauguma,

36 OL L 124, 1971 6 8, p. 1.


punktas gali būti paliktas preliminarioje darbotvarkėje arba įtrauktas į galutinę darbotvarkę, nepaisant delegacijos pareikštos išlygos. Tokiu atveju atitinkama delegacija turi nurodyti, ar jos išlyga turi būti suprantama kaip susilaikymas, ar kaip balsavimas „prieš“.

Išskyrus skubos atvejus, pirmininkaujanti valstybė narė iš preliminarios darbotvarkės turi išbraukti visus punktus, susijusius su teisėkūros procedūra priimamų aktų projektais, kurių Nuolatinių atstovų komitetas nebaigė nagrinėti iki priešpaskutinės savaitės, likusios iki Tarybos posėdžio, pabaigos (TDTT 3 straipsnio 5 dalies antra pastraipa).

B . Galutinės darbotvarkės priėmimasTaryba priima galutinę darbotvarkę kiekvieno posėdžio pradžioje. Taryba paprasta balsų dauguma priima savo darbotvarkę dėl visų punktų, kurie buvo į ją įtraukti laikantis terminų. Tačiau norint, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas punktas, kurio nėra tarp tų punktų, kurie buvo įtraukti į preliminarią darbotvarkę laikantis keturiolikos arba šešiolikos dienų termino, Taryboje tam turi būti pritarta vieningai (žr. pirmiau)37. Tokiu būdu įtraukti punktai gali būti pateikiami balsavimui, jei buvo įvykdyti visi Sutartyse numatyti procedūriniai reikalavimai.

Klausimus į punktą „Kiti klausimai“ gali būti paprašyta įtraukti praėjus keturiolikos arba šešiolikos dienų terminui ir jie gali būti įtraukti į darbotvarkę, kai ji priimama paprasta balsų dauguma, nes šie punktai turėtų būti susiję tik su informacija ir todėl jais remiantis negalėtų būti priimtas joks sprendimas ar net padarytas į protokolą įtrauktinas pareiškimas. Turėtų būti vengiama bet kokios diskusijos dėl tokio punkto. Prie kiekvieno prašymo įtraukti klausimą į punktą „Kiti klausimai“ turi būti pridedamas aiškinamasis dokumentas (TDTT 3 straipsnio 9 dalis).

Jei, priėmus galutinę darbotvarkę, delegacija arba Komisija prieštarauja, kad punktas, kuris buvo įtrauktas į preliminarią darbotvarkę per 3 straipsnyje nustatytą laikotarpį, būtų paliktas, tas punktas paliekamas galutinėje darbotvarkėje, jei tam pritariama paprasta balsų dauguma. Tačiau jei termino nebuvo laikomasi, punkto įtraukimui į galutinę darbotvarkę turi būti pritariama vieningai. Jei prieštaravimas susijęs su A punkto palikimu, tas punktas gali būti įtraukiamas B punktu, jei Taryba nusprendžia jį palikti galutinėje darbotvarkėje (žr. 3 dalies C punkto b papunktį).

A punktas išbraukiamas iš galutinės darbotvarkės, jei pozicija dėl to A punkto galėtų sukelti tolesnę diskusiją arba jei to prašo Tarybos narys arba Komisija (TDTT 3 straipsnio 8 dalis). Tačiau Taryba gali paprasta balsų dauguma nuspręsti palikti punktą savo darbotvarkėje kaip A punktą arba įtraukti jį kaip B punktą.

37 Būtina pažymėti, kad jei punktas, kurį reikia įtraukti, yra susijęs su sprendimu, dėl kurio balsuojant Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto nariai pagal Sutartis negali dalyvauti, į tokių narių balsus neturi būti atsižvelgiama, kai punkto įtraukimui pritariama vieningai (TDTT IV priedo 1 dalies b punktas). Žr. III skyriaus 1 dalies C punktą.


C . Darbotvarkės struktūra ir turinys

a) Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas ir su teisėkūros procedūra nesusijusi veikla

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Tarybos posėdžiai, taigi ir darbotvarkė, turi būti padalijami į dvi dalis, skirtas atitinkamai Sąjungos teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymui ir su teisėkūros procedūra nesusijusiai veiklai (ES Sutarties 16 straipsnio 8 dalis). Todėl preliminarią darbotvarkę sudaro dvi dalys: viena dalis vadinama „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“ ir yra skirta teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymui, kita dalis vadinama „Su teisėkūros procedūra nesusijusi veikla“ ir yra skirta su teisėkūros procedūra nesusijusiai veiklai. Į kiekvieną iš šių dalių įtraukti punktai skirstomi į A punktus ir B punktus (TDTT 3 straipsnio 6 dalis). Punktai „Kiti klausimai“ taip pat gali būti įtraukti į kiekvieną iš šių dalių, priklausomai nuo to, ar jie yra susiję su Sąjungos teisėkūros procedūra priimamais aktais ar su teisėkūros procedūra nesusijusia veikla.

Teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimami aktai yra nustatomi oficialiai, atsižvelgiant į juos priimant taikytą procedūrą. Taigi aktai, priimti taikant teisėkūros procedūrą (įprastą arba specialią), kaip nurodyta Sutartyje nustatytame teisiniame pagrinde, kuriuo yra pagrįsti tie aktai, yra „teisėkūros procedūra priimti aktai“. Tačiau aktai, kurių teisiniame pagrinde nenurodyta, kad jiems taikoma teisėkūros procedūra, nėra „teisėkūros procedūra priimti aktai“38. Tai nereiškia, kad pastarasis aktas neturi teisinio poveikio, tačiau Tarybos darbotvarkės aktų klasifikavimo tikslais tai nėra aktualu. Todėl aktas, kuris yra teisiškai privalomas, tačiau kuris nepriimtas pagal įprastą ar specialią teisėkūros procedūrą, numatytą Sutartyje, nėra „teisėkūros procedūra priimtas aktas“ ir nėra įtrauktas į darbotvarkės dalį „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“. Toks aktas turėtų būti įtrauktas į dalį „Su teisėkūros procedūra nesusijusi veikla“. Be to, aktai, kurių teisinis pagrindas nėra aiškiai nurodytas (pavyzdžiui, Tarybos išvados), turi būti įtraukti į dalį „Su teisėkūros procedūra nesusijusi veikla“.

b) Darbotvarkės A ir B dalys

Dvi darbotvarkės dalys – teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas ir su teisėkūros procedūra nesusijusi veikla – dar skirstomos į vieną smulkesnę dalį, kurioje išdėstomi A punktai, ir kitą smulkesnę dalį, kurioje išdėstomi B punktai (TDTT 3 straipsnio 6 dalies antra pastraipa). Darbotvarkės A punktai yra punktai, kuriems, atsižvelgiant į jų parengimo padėtį Nuolatinių atstovų komitete, Taryba galėtų pritarti be diskusijos; tuo nepanaikinama galimybė bet kuriam Tarybos nariui arba Komisijai pareikšti savo nuomonės tuo metu, kai šie punktai yra patvirtinami, ir į posėdžio protokolą įtraukti pareiškimus. Kita vertus, klausimai, dėl kurių turi vykti diskusijos, įtraukiami į dalį, kurioje išdėstomi B punktai.

A punktų praktika leidžia neapkrauti Tarybos posėdžių dideliu punktų, dėl kurių jau pasiektas susitarimas ir kurių nebereikia nagrinėti atskirai, skaičiumi.

A punktai yra įtraukiami į sąrašą, kurį visą paprastai posėdžio pradžioje iš esmės patvirtina Taryba. Su teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymu susijusioje darbotvarkės dalyje pateikti A punktai priimami viešai. Teisiniu požiūriu dėl kiekvieno A punkto atskirai surenkamas tam tikras balsų skaičius. Dėl kiekvieno

38 Žr. SESV 289 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „[p]agal teisėkūros procedūrą priimti teisės aktai yra teisėkūros procedūra priimti aktai“.


į A punktų sąrašą įtraukto punkto pateikiamas vadinamasis pranešimas dėl A punkto (arba pranešimas dėl I/A punkto, kai Nuolatinių atstovų komitete punktas buvo patvirtintas be diskusijos, t. y. kai punktas yra įtrauktas į darbotvarkės I dalį), pateikiant balsavimo rezultatų prognozę ir nurodant, ar susidarė reikiama balsų dauguma, kaip nustatyta Nuolatinių atstovų komiteto posėdžiuose. Priimant A punktų sąrašą, kiekvienas sąrašo punktas priimamas oficialiai, patvirtinant pranešime dėl kiekvieno A punkto nurodytas balsavimo prognozes. Žinoma, šios balsavimo prognozės gali pasikeisti Tarybos nariams priimant A punktus.

Vis dėlto reikia pažymėti, kad A punktas yra išbraukiamas iš darbotvarkės ir todėl nepriimamas, jei pozicija dėl to A punkto galėtų sukelti tolesnę su juo susijusią diskusiją arba jei to prašo Tarybos narys arba Komisija. Tokiu atveju punktas perkeliamas į vėlesnį Tarybos posėdį. Tačiau Taryba paprasta balsų dauguma gali nuspręsti kitaip39. Tuomet sprendimu, priimtu paprasta balsų dauguma, atitinkamas punktas gali būti įtrauktas į to paties posėdžio darbotvarkės B dalį. Ši galimybė egzistuoja tik tuo atveju, jei punktas buvo įtrauktas į preliminarią darbotvarkę ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki posėdžio pradžios. Priešingu atveju, t. y. jei atitinkamas A punktas nebuvo įtrauktas į preliminarią darbotvarkę bent prieš 14 dienų iki posėdžio pradžios, Taryba tame pačiame posėdyje gali jį laikyti B punktu tik jei tam pritariama vieningai40; jei tam vieningai nepritariama, punktas perkeliamas į kitą posėdį.

Punktas, dėl kurio delegacija pareiškė išlygą, į Tarybos darbotvarkę gali būti įtrauktas kaip A punktas. Jei išlyga nepanaikinama Tarybos posėdžio metu, laikoma, kad ją pareiškusi delegacija balsavo prieš. Jei atitinkamas aktas gali būti priimtas kvalifikuota balsų dauguma arba paprasta balsų dauguma, tas punktas bus priimtas, jei bus surinktas reikiamas balsų „už“ skaičius be tos delegacijos pritarimo; tačiau delegacija turi nurodyti, ar jos balsas turi būti suprantamas kaip susilaikymas, ar kaip balsavimas „prieš“. Vieningo balsavimo atveju aktas gali būti priimtas tik jeigu atitinkama delegacija susilaiko.

c) Punktų formuluotės

Kai punktas pateikiamas Tarybai, kad būtų svarstomas Komisijos pasiūlymas arba Komisijos, valstybės narės ar kito autoriaus41 pateikta iniciatyva, jo formuluotėje turėtų būti pateiktas visas pasiūlymo arba iniciatyvos pavadinimas jo nekeičiant.

39 Būtina pažymėti, kad kiek tai susiję su galimybe paprašyti, kad A punktas būtų išbrauktas iš darbotvarkės (3 straipsnio 8 dalis), Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto narys negali remtis šia nuostata kalbant apie sprendimus, dėl kurių balsuojant tas narys pagal Sutartis negali dalyvauti (IV priedo 2 dalies a punktas). Žr. III skyriaus 1 dalies C punktą.

40 Būtina pažymėti, kad jei A punktas, kurį reikia palikti darbotvarkėje laikantis TDTT 3 straipsnio 8 dalyje nustatytos procedūros, yra susijęs su sprendimu, dėl kurio balsuojant Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto nariai pagal Sutartis negali dalyvauti, siekiant vieningo pritarimo, kuris yra būtinas, kad punktas būtų paliktas darbotvarkėje, į tokių narių balsus neturi būti atsižvelgiama (IV priedo 1 dalies c punktas). Žr. III skyriaus 1 dalies C punktą.

41 Tai apima Komisijos pasiūlymus dėl teisiškai privalomų aktų, t. y. reglamentų, direktyvų, nurodytų SESV 297 straipsnyje, ir sprendimų, taip pat Komisijos pasiūlymus dėl neprivalomų aktų, t. y. rekomendacijų, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje. Tai taip pat apima Komisijos, vyriausiojo įgaliotinio arba valstybės narės iniciatyvas dėl teisiškai privalomų aktų pagal, pavyzdžiui, SESV 76 straipsnį, 215 straipsnį, 218 straipsnį ir ES sutarties 30 straipsnį.


Punktų, susijusių su teisėkūros procedūra priimamo akto arba pozicijos priėmimu Taryboje per pirmąjį svarstymą pagal įprastą teisėkūros procedūrą, formuluotėje turėtų būti pateiktas visas galutinės teksto redakcijos pavadinimas (jei galutines atitinkamų tekstų redakcijas patvirtino teisininkai lingvistai), įrašant žodį „projektas“.

Punktų, susijusių su netipiškais aktais42, formuluotėje turėtų būti pateiktas visas teksto, kurį Nuolatinių atstovų komitetas pateikė Tarybai, pavadinimas, įrašant žodį „projektas“.

d) Žvaigždutės

Preliminarioje darbotvarkėje po punkto įrašyta žvaigždutė nurodo, kad pirmininkaujanti valstybė narė, Tarybos narys arba Komisija gali paprašyti balsuoti dėl šio punkto43. Šie punktai yra susiję su netipiškais aktais, pavyzdžiui, Tarybos pareiškimais, kurie yra neatsiejamai susiję su privalomu aktu ar jo projektu ir todėl turi būti priimti pagal tą pačią balsavimo taisyklę, kuri taikoma priimant atitinkamą privalomą aktą.

Punktai, dėl kurių gali būti paprašyta balsuoti, per nustatytą laikotarpį turi būti nurodyti darbotvarkėje (žr. 3 dalies A punktą). Tai reiškia, kad, išskyrus atvejus, kai Taryba vieningai nusprendžia kitaip, punktai, kurie buvo įtraukti į darbotvarkę per minėtą laikotarpį, bet kurie nepažymėti žvaigždute, negali būti pateikti balsavimui.

Atitinkami punktai turi būti pažymėti žvaigždute, jei buvo įvykdyti visi Sutartyse numatyti procedūriniai reikalavimai44. Tai yra teisinis įpareigojimas, numatytas TDTT 3 straipsnio 2 dalyje. Žvaigždutė nereiškia, kad balsavimas būtinai įvyks, o tik, kad jis gali įvykti. Ji skirta ne tik tam, kad Tarybos nariai galėtų atlikti visas būtinas parengiamąsias procedūras ir užtikrinti, kad balsavimas nebūtų jiems netikėtas, bet ir tam, kad pirmininkaujanti valstybė narė, Tarybos nariai ir Komisija galėtų identifikuoti punktus, dėl kurių pagal TDTT 11 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą jie turi teisę prašyti pradėti balsavimo procedūrą.

Jei, įsivėlus klaidai, punktas buvo įtrauktas į darbotvarkę be žvaigždutės, Tarybos narys arba Komisija gali paprašyti tą klaidą ištaisyti.

e) Teisėkūros procedūra priimami punktai (automatinis skelbimas viešai)

Visi į Tarybos posėdžio preliminarią darbotvarkę įtraukti punktai, susiję su teisėkūros procedūra priimamu aktu, turėtų būti pateikti darbotvarkės dalyje „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“ (TDTT 3straipsnio 6 ir 7 dalys). Punktų pateikimas šioje dalyje yra susijęs su skaidrumu (žr. toliau nurodytą 6 dalį).

Būtina pažymėti, kad, nedarant poveikio TDTT 3 straipsnio 3 daliai, pirmininkaujanti

42 Tarybos rezoliucijos, Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijos, Tarybos išvados, rekomendacijos, išskyrus nurodytąsias SESV 288 straipsnyje, taip pat pareiškimai ir deklaracijos.

43 Dėl balsavimo žr. III skyriaus 1 ir 2 dalis.

44 Pavyzdžiui, pagal Sutartyse nurodytus įvairius teisinius pagrindus Europos Parlamento, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto, Europos centrinio banko ir (arba) Audito Rūmų privalomosios nuomonės yra išankstinė akto priėmimo sąlyga. Todėl reikia patikrinti, ar būtinos privalomosios nuomonės buvo pateiktos iki Tarybos posėdžio datos.


valstybė narė iš preliminarios darbotvarkės turi išbraukti tuos teisėkūros procedūra priimamus punktus, kurių Nuolatinių atstovų komitetas nebaigė nagrinėti iki Tarybos posėdžio likusios priešpaskutinės savaitės pabaigos (TDTT 3 straipsnio 5 dalies antra pastraipa), išskyrus skubos atvejus.

f) Nuorodos, susijusios su skaidrumo taisyklėmis (dėl tam tikrų ne teisėkūros procedūra priimamų aktų)

Visais atvejais, kai Taryba pirmą kartą svarsto dėl naujų ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie yra svarbūs ir susiję su taisyklių, teisiškai privalomų valstybėse narėse ar valstybėms narėms, priėmimu – išskyrus vidines priemones, administracinius ar biudžetinius aktus, su tarpinstituciniais ar tarptautiniais santykiais susijusius aktus arba neturinčius privalomosios galios aktus (TDTT 8 straipsnio 1 dalis) – Tarybos darbotvarkėje prie atitinkamo punkto turi būti nurodyta formuluotė „viešas svarstymas“. Tai, kurie nauji pasiūlymai yra svarbūs, nustato pirmininkaujanti valstybė narė (Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas paprasta balsų dauguma gali nuspręsti kitaip). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju pirmininkaujanti valstybė narė gali nuspręsti, kad vieno iš tų pasiūlymų tolesnis svarstymas Taryboje turėtų būti viešas (Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas paprasta balsų dauguma gali nuspręsti kitaip) (8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa). Preliminarioje darbotvarkėje turi būti nurodyta, kuris TDTT straipsnis ir dalis taikomi konkrečiu atveju (tais atvejais, kai taikomos visos dalys, žr. II skyriaus 6 dalies A punktą) ir nurodyta, jei taikytina, kad viešą svarstymą pasiūlė pirmininkaujanti valstybė narė. Taigi, viešo svarstymo atveju formuluotės, kurios atitinkamai turi būti įtrauktos į darbotvarkę, yra tokios:

– „Viešas svarstymas pagal 8 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą“;

– „Viešas svarstymas pagal 8 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą (pirmininkaujančios valstybės narės siūlymu)“.

Tais atvejais, kai Taryba viešai svarsto konkrečias temas (TDTT 8 straipsnio 2 dalis) arba programas bei prioritetus (TDTT 8 straipsnio 3 dalis), Tarybos darbotvarkėje prie atitinkamo punkto turi būti nurodyta formuluotė „viešas svarstymas“. Debatai dėl punktų pagal TDTT 8 straipsnio 3 dalį turi būti vieši. Darbotvarkėje turi būti nurodytas konkrečiu atveju taikomas straipsnis, taip pat ir dalis (žr. II skyriaus 6 dalies A punktą) ir, jei taikytina, paminėtas pasiūlymas, dėl kurio turi vykti vieši debatai. Formuluotės, kurios atitinkamai turi būti įtrauktos į darbotvarkę, yra tokios:

– „Vieši debatai pagal 8 straipsnio 2 dalį (pirmininkaujančios valstybės narės siūlymu)“;

– „Vieši debatai pagal 8 straipsnio 2 dalį (Komisijos siūlymu)“;

– „Vieši debatai pagal 8 straipsnio 2 dalį (XX delegacijos siūlymu)“;

– „Vieši debatai pagal 8 straipsnio 3 dalį“.


4 . PROFESINĖS PASLAPTIES LAIKYMASIS (TDTT 5 IR 6 STRAIPSNIAI)

A . Dalyvavimas Tarybos posėdžiuose„Dalyvavimas“ reiškia sprendimų priėmimą, formavimą arba įtakos jiems darymą ir yra nulemtas narystės Taryboje, kaip apibrėžta Sutarties dėl ES 16 straipsnio 2 dalyje: „Tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ministro lygio atstovą“. Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti tik valstybių narių atstovai, kurie iš principo turi būti Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai (žr. I skyriaus 2 dalies D punktą). Taip išlaikomas Tarybos sprendimų priėmimo autonomiškumas.

Be to, 5 straipsnyje nustatyta, kad, išskyrus atvejus, kai Taryba svarsto teisėkūros procedūra priimamus aktus arba dėl jų balsuoja, Tarybos posėdžiai neturi būti vieši, o 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „[n]edarant poveikio 7, 8 ir 9 straipsniams bei visuomenės teisę susipažinti su dokumentais reglamentuojančioms nuostatoms, Tarybos svarstymams taikomas profesinės paslapties reikalavimas [...]“.

Taisyklės, pagal kurią Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti tik valstybių narių vyriausybių atstovai, išimtys yra aiškiai numatytos pačiose Sutartyse45 arba netiesiogiai, tačiau neišvengiamai atsiranda dėl vaidmens, kuris Sutartimis suteikiamas vienai iš Sąjungos institucijų46, arba dėl to, kad valstybė pasirašė stojimo į ES sutartį47.

Ši taisyklė taip pat taikoma vykdant parengiamąjį Tarybos posėdžių darbą, t. y. visiems Tarybos parengiamiesiems organams (Nuolatinių atstovų komitetui, komitetams ir darbo grupėms). Tačiau parengiamuosiuose organuose vykdomas teisėkūros darbas nėra viešas.

Faktiškai Komisija iš esmės visada dalyvauja Tarybos posėdžiuose ir Tarybos parengiamųjų organų posėdžiuose visais lygmenimis ir visose veiklos srityse (TDTT 5 straipsnio 2 dalis), net jei dėl akto, kurį Taryba turi priimti, neprivaloma teikti Komisijos pasiūlymo. Komisijos dalyvavimą Tarybos veikloje palengvina tai, kad ji tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir nuolatinės atstovybės reguliariai gauna Tarybos generalinio sekretoriato parengtus dokumentus. Europos Centrinis Bankas kviečiamas dalyvauti Tarybos posėdžiuose tais atvejais, kai jis naudojasi jam suteikta iniciatyvos teise. Taryba retai nusprendžia, kad svarstymai vyks

45 Pavyzdžiui, Europos Centrinio Banko pirmininko dalyvavimas numatytas SESV 284 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad „Europos centrinio banko pirmininkas kviečiamas dalyvauti Tarybos posėdžiuose, kai Taryba svarsto su ECBS tikslais ir uždaviniais susijusius reikalus“.

46 Komisija, naudodamasi jai pagal Sutartį suteikta iniciatyvos teise, teikia Tarybai pasiūlymus ar kitų dokumentų projektus, kuriuos ji turi gebėti paaiškinti, apginti ar iš dalies pakeisti. Todėl ji reguliariai „kviečiama dalyvauti Tarybos posėdžiuose“ (TDTT 5 straipsnio 2 dalis). Tas pats taikoma Europos Centriniam Bankui tais atvejais, kai jis naudojasi jam suteikta iniciatyvos teise (TDTT 5 straipsnio 2 dalis).

47 Stojančiųjų į Europos Sąjungą valstybių atstovų dalyvavimas Tarybos parengiamųjų organų posėdžiuose stebėtojų, turinčių teisę kalbėti, teisėmis po Stojimo sutarties pasirašymo iki jos įsigaliojimo aiškinamas tuo, kad stojančiosios valstybės, pasirašydamos Stojimo sutartį, priima visą Sąjungos acquis, net ir tuos aktus, kurie įsigaliojo pasibaigus deryboms. Tačiau pasirašius Stojimo sutartį acquis nuostatos yra privalomos stojančiosioms valstybėms, nors šios valstybės negali teisiškai dalyvauti jas priimant.


nedalyvaujant Komisijai. Vis dėlto toks sprendimas gali būti priimtas jei, pavyzdžiui, svarstomi Tarybos vidaus reikalai (pareigūnų skyrimas, Teisingumo Teisme nagrinėjamos bylos ir kt.). Tokiais atvejais Taryba (arba atitinkamas parengiamasis organas) sprendžia paprasta balsų dauguma (TDTT 5 straipsnio 2 dalis).

Kitų Europos Sąjungos institucijų ar įstaigų atstovai kartais kviečiami dalyvauti Tarybos veikloje48, atsižvelgiant į nagrinėjamą klausimą ir tinkamumą. Taryba iš anksto paprasta balsų dauguma priima su kvietimu susijusį sprendimą.

B . Nenuolatinis dalyvavimas Tarybos posėdžiuoseDalyvavimas Tarybos posėdžiuose neturi būti painiojamas su trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų atstovų, kurie kartais kviečiami stebėtojų teisėmis dalyvauti tam tikruose Tarybos posėdžiuose arba Tarybos parengiamųjų organų posėdžiuose, susijusiuose su konkrečiu punktu, nenuolatiniu dalyvavimu.

TDTT 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[...]Tarybos svarstymams taikomas profesinės paslapties reikalavimas, išskyrus tuos atvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip“. Pagal šį straipsnį Taryba, jeigu mano, kad tai tikslinga, gali paprasta balsų dauguma49 nuspręsti surengti viešus svarstymus arba atskleisti jų turinį, inter alia, perduodama dokumentus50 tam tikriems asmenims (ar asmenų kategorijoms).

Taryba turi leisti stebėtojams dalyvauti posėdžiuose, susijusiuose su konkrečiu darbotvarkės punktu. Šiuo atveju pirmininkaujanti valstybė narė turi iš anksto įspėti apie tai Tarybos narius. Kiek tai susiję su šiuo punktu, Taryba (arba atitinkamas parengiamasis organas) netiesiogiai paprasta balsų dauguma nusprendžia netaikyti profesinės paslapties reikalavimo, numatyto 6 straipsnio 1 dalyje. Stebėtojas turi palikti posėdžių salę pasibaigus šio punkto svarstymui arba kai to paprašo pirmininkaujanti valstybė narė. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė gali pakviesti trečiajai šaliai atstovaujantį stebėtoją pateikti savo nuomonę arba informuoti Tarybą apie svarstomą klausimą.

Teisiniu požiūriu trečioji šalis nedalyvauja svarstymuose, po kurių Taryba priima sprendimą, o tik pateikia Tarybai informaciją, kuria Taryba gali remtis prieš priimdama savo sprendimą.

Tarybos parengiamųjų organų posėdžiams taikomos tokios pačios taisyklės. Pirmininkaujanti valstybė narė atsako už veiklos organizavimą, kad būtų išlaikytas Tarybos sprendimų priėmimo autonomiškumas.

48 Pavyzdžiui, Teisingumo Teismo arba Audito Rūmų atstovai yra paprastai kviečiami dalyvauti tuose Tarybos posėdžiuose, kuriuose svarstomi toms institucijoms svarbūs klausimai; ta pati nuostata taikoma Europos investicijų bankui (EIB).

49 Jeigu kvietimas trečiajai šaliai yra politinis sprendimas, turintis įtakos bendrai užsienio ir saugumo politikai, jis turi būti priimtas vieningai.

50 Vienas dokumentų perdavimo pavyzdys yra aiškiai nurodytas TDTT 6 straipsnio 2 dalyje: „Taryba arba COREPER gali leisti panaudoti teismo procese Tarybos dokumentų, dar nepaskelbtų viešai pagal visuomenės teisę susipažinti su dokumentais reglamentuojančias nuostatas, kopiją arba jų ištrauką“.


5 . POSĖDŽIO PROTOKOLAS (TDTT 13 STRAIPSNIS)

A . Posėdžio protokolo struktūra ir turinysTDTT 13 straipsnyje numatyta, kad turi būti parengiamas kiekvieno Tarybos posėdžio protokolas. Posėdžio protokolas yra dokumentas, kuriame pateikiama priimtų sprendimų, o kartais ir tame posėdyje vykusių diskusijų turinio santrauka51. Toks posėdžio protokolas yra dokumentas, kuriuo patvirtinama jame aprašyta veikla ir atitiktis procedūrinėms taisyklėms, taikomoms priimant aktą.

Posėdžio protokole paprastai išdėstomi trys punktai, susiję su kiekvienu darbotvarkės punktu:

– nuoroda į Tarybai pateiktus dokumentus;

– Tarybos priimti sprendimai arba padarytos išvados;

– Tarybos padaryti pareiškimai, bendrai Tarybos ir Komisijos padaryti pareiškimai ir pareiškimai, kuriuos į darbotvarkę įtraukti paprašė Tarybos narys arba Komisija.

Kalbant apie dokumentų nurodymą, visi Tarybai pateikti dokumentai jų identifikavimo tikslais yra sunumeruoti ir juose pateikiamas nuorodos numeris.

Kiek tai susiję su priimtais sprendimais ar priimtomis išvadomis, Tarybos posėdžių protokolų rengimui būdinga tendencija – pateikti labai glaustą priimto sprendimo apibūdinimą. Tačiau pranešimuose spaudai, kuriuos Generalinis sekretoriatas paskelbia po kiekvieno Tarybos posėdžio, Tarybos diskusijų turinys atspindimas išsamiau nei posėdžio protokole. Pranešimus spaudai Generalinis sekretoriatas rengia savo atsakomybe.

Į posėdžių protokolus įtraukti pareiškimai atspindi jų autorių pozicijas. Jie jokiu būdu negali apriboti teisės akto taikymo srities ar poveikio, kuriuos apibrėžia tik paties akto turinys52; į posėdžių protokolus įtraukti pareiškimai gali tik patvirtinti aiškinimą, grindžiamą paties akto formuluote. Todėl pareiškimu negalima remtis aiškinant antrinės teisės akto nuostatą, jei pareiškimo turinys nėra nurodytas atitinkamos nuostatos tekste53.

51 Generalinis sekretoriatas taip pat rengia Nuolatinių atstovų komiteto posėdžių protokolo santrauką.

52 1986 m. balandžio 15 d. sprendime Teismas nustatė: „Teisingumo Teismas laikosi nuoseklios nuomonės, kad tikrąją Bendrijos teisės taisyklių prasmę lemia pačios taisyklės, atsižvelgiant į jų kontekstą. Todėl tai prasmei negali turėti įtakos toks pareiškimas [nuoroda į 16 punktą: „pareiškimas [...] įtrauktas į Tarybos posėdžio protokolą“].“ Sprendimo byloje 237/84, Komisija prieš Belgijos Karalystę, 1986, Rink. p. 01247, 17 punktas. Taip pat plg. 1991 m. gruodžio 10 d. Teismo sprendimo byloje C-306/89 Komisija prieš Graikijos Respubliką, 1991, Rink. p. I-05863, 8 punktą.

53 1991 m. vasario 26 d. Teismo sprendimas byloje C-292/89 Antonissen, 1991, Rink. p. I-00745, 18 punktas; 2000 m. birželio 8 d. Teismo sprendimas byloje C-375/98 Epson Europe, 2000, Rink. p. I-04243, 26 punktas; 2006 m. sausio 10 d. Teismo sprendimas byloje C-402/03, Skov Æg prieš. Bilka Lavprisvarehus A/S, Bilka Lavprisvarehus A/S prieš Jette Mikkelsen ir Michael Due Nielsen, 2006, Rink. p. 2006 I-00199, 42 punktas; 2007 m. vasario 27 d. Teismo sprendimas byloje C-354/04 Gestoras Pro Amnistía ir kiti prieš Tarybą, 2007, Rink. p. I-01579, 60 punktas; 2007 m. vasario 27 d. Teismo sprendimas byloje C-355/04 P, Segi ir kiti prieš Tarybą, 2007, Rink. p. I-01657, 60 punktas.


Dėl teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių Taryba neturėtų daryti pareiškimų, kurie prieštarauja teisės nuostatoms, neturėtų jų papildyti ar pateikti jų konkretaus aiškinimo. Šiuo atžvilgiu Taryba pripažino, kad „[t]odėl turėtų būti vengiama, kai įmanoma, naudotis pareiškimais teisės aktams aiškinti, o galimų pareiškimų turinys turėtų būti atitinkamai įtrauktas į akto tekstą“54.

Tarybos pareiškimai nėra paties teisės akto dalis. Todėl jais nesilaikoma Sutartyse išdėstytų procedūrinių taisyklių dėl tokių aktų priėmimo. Komisija neprivalo sutikti su jų turiniu, o su Parlamentu konsultuotis nebūtina. Pareiškimai negali turėti jokios norminės galios: pavyzdžiui, jais negalima įpareigoti Komisijos veikti atitinkamu būdu, nes Komisija privalo laikytis taisyklių, išplaukiančių iš paties teisėkūros procedūra priimto akto.

Dėl priėmimo procedūrų, posėdžių protokoluose esantys pareiškimai, kurių turinys tiesiogiai susijęs su teisėkūros procedūra priimamu aktu, turi būti priimti taikant tą patį balsavimo metodą, kaip ir priimant patį teisėkūros procedūra priimamą aktą. Kita vertus, pareiškimai, kurių esminis turinys nėra susijęs su Tarybos priimamu teisės aktu, sudaro Tarybos politines pozicijas ir todėl turi būti priimami bendru sutarimu.

B . Posėdžių protokolų patvirtinimasPosėdžių protokolų projektus parengia Generalinis sekretoriatas per penkiolika dienų nuo Tarybos posėdžio ir pateikia patvirtinti Tarybai arba dažniausiai – Nuolatinių atstovų komitetui (TDTT 13 straipsnio 2 dalis ir 19 straipsnio 7 dalies f punktas).

Prieš patvirtinant posėdžio protokolą bet kuris Tarybos narys arba Komisija gali prašyti įtraukti į posėdžio protokolą daugiau informacijos, susijusios su bet kuriuo darbotvarkės punktu. Į posėdžio protokolą negali būti įtrauktas Tarybos nario arba Komisijos pareiškimas, kuris nebuvo padarytas žodžiu ar nebuvo perduotas visiems dalyviams iš anksto prieš posėdį arba to posėdžio metu. Patvirtintą posėdžio protokolą pasirašo Tarybos generalinis sekretorius, kuris gali pavesti Tarybos generalinio sekretoriato generaliniams direktoriams jį pasirašyti.

Patvirtintas posėdžio protokolo papildymas, susijęs su Tarybos posėdžių dalimi „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“ tiesiogiai perduodamas nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių vyriausybėms.

54 Tarybos pareiškimas, padarytas 1998 m. gruodžio 22 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl bendrųjų Bendrijos teisės aktų rengimo kokybės gairių rengimo priėmimo proga (OL C 73, 1999 3 17, p. 1). Plg. taip pat Europos Parlamento pareiškimą, padarytą ta pačia proga.


6 . GALIMYBĖ VISUOMENEI SUSIPAŽINTI SU INFORMACIJA IR SKAIDRUMAS (TDTT 5–10 STRAIPSNIAI)

ES sutarties 1 straipsnyje išdėstytas atvirumo principas yra atspindėtas Tarybos veikloje. Pagal šį principą, kuris dabar yra aiškiai išdėstytas Sutartyse, „Taryba posėdžiauja viešai, kai sprendžia ir balsuoja dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų“ (ES sutarties 16 straipsnio 8 dalis)55. Todėl TDTT nuostata, pagal kurią „Tarybos posėdžiai nėra vieši“ (TDTT 5 straipsnio 1 dalis) taikoma tik tada, kai Taryba nesvarsto teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų ir dėl jų nebalsuoja. Tas pats taikytina ir nuostatai, pagal kurią „Tarybos svarstymams taikomas profesinės paslapties reikalavimas“ (TDTT 6 straipsnio 1 dalis), kuris reglamentuojamas nuostatomis, susijusiomis su teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymo, viešo svarstymo ir debatų rengimu (A), darbotvarkių paskelbimu viešai (B), balsavimo rezultatų ir pareiškimų, pateiktų Tarybos posėdžių protokoluose, paskelbimu viešai (C) ir galimybe visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais (D).

A . Teisės aktų svarstymas, viešas svarstymas ir debataiKai Taryba sprendžia ir balsuoja dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, tokie svarstymai yra vieši. Tai yra Sutartyje numatyta prievolė ir jokia nukrypti leidžianti nuostata negalima (ES sutarties 16 straipsnio 8 dalis ir TDTT 7 straipsnis). Be to, TDTT 8 straipsnyje nurodyta, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis Taryba viešai svarsto ne teisėkūros procedūra priimamus aktus bei kokiais atvejais Taryba rengia viešus debatus.

a) Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas (teisėkūros procedūra priimami aktai, TDTT 7 straipsnis)

Paprastai Taryba posėdžiauja viešai, kai sprendžia dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų. Todėl visas svarstymas (įskaitant galutinį balsavimą) turi būti viešas, kai jis susijęs su teisėkūros procedūra priimamais aktais. Iš tikrųjų Tarybos darbotvarkės rengiamos taip, kad dalyje „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“ būtų nurodyti tie teisėkūros procedūra priimami punktai (A punktai, B punktai ar punktai „Kiti klausimai“), kurie turi būti priimti, aptarti ar skelbiami viešai.

Visi Tarybai pateikti dokumentai, kurie nurodomi darbotvarkės dalyje „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“, yra skelbiami viešai (TDTT 7 straipsnio 2 dalis).

b) Viešas svarstymas (ne teisėkūros procedūra priimami aktai, TDTT 8 straipsnis)

Pagal TDTT 8 straipsnį pirmasis svarbių naujų pasiūlymų dėl ne teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas yra viešas, kai tuose pasiūlymuose dėstomos valstybėse narėse ar valstybėms narėms teisiškai privalomos taisyklės. Reikia atskirti reglamentais, direktyvomis ar sprendimais remiantis Sutartimi priimamas teisiškai privalomas taisykles, kurios turi arba gali būti skelbiamos viešai,

55 Taip pat žr. SESV 15 straipsnio 2 dalį, kurioje numatoma, kad „Europos Parlamento posėdžiai yra vieši, taip pat viešai posėdžiauja ir Taryba, kai svarsto teisėkūros procedūra priimamo akto projektą ir dėl jo balsuoja.“


ir vidines priemones, administracinius ar biudžetinius aktus, su tarpinstituciniais ar tarptautiniais santykiais susijusius aktus arba neprivalomus aktus, kurie nėra skelbiami viešai.

Pirmininkaujanti valstybė narė turi nustatyti, kurie nauji pasiūlymai yra svarbūs, tačiau Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas gali paprasta balsų dauguma aiškiai nuspręsti kitaip. Be to, kiekvienu konkrečiu atveju pirmininkaujanti valstybė narė gali nuspręsti, kad vieno iš pirmiau nurodytų pasiūlymų dėl ne teisėkūros procedūra priimamų aktų tolesnis svarstymas Taryboje taip pat turėtų būti viešas. Vėlgi Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas gali paprasta balsų dauguma nuspręsti kitaip.

Tokie punktai turėtų būti įtraukti į Tarybos posėdžio darbotvarkės dalį „Su teisėkūros procedūra nesusijusi veikla“ konkrečiai nurodant, kad tai – „viešas svarstymas“ (TDTT 8 straipsnio 4 dalies a punktas).

c) Vieši debatai

Pagal TDTT 8 straipsnio 2 ir 3 dalis Taryba rengia viešus debatus konkrečiais klausimais ir viešus debatus dėl programų ir prioritetų.

i) Vieši debatai konkrečiais klausimais

Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto kvalifikuota balsų dauguma priimtu sprendimu Taryba rengia viešus debatus svarbiais Europos Sąjungos ir jos piliečių interesams įtakos turinčiais klausimais. (TDTT 8 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa). Klausimus arba konkrečias temas tokiems debatams (pavyzdžiui, Bendrijos sveikatos priežiūros paslaugų sistema) gali pasiūlyti pirmininkaujanti valstybė narė, bet kuris Tarybos narys arba Komisija.

ii) Vieši debatai dėl programų ir prioritetų

Taryba turi rengti šiuos viešus politinius debatus (TDTT 8 straipsnio 3 dalis):

– debatus Bendrųjų reikalų taryboje dėl Tarybos 18 mėnesių programos;

– kitų sudėčių Tarybos politinius debatus dėl jos prioritetų;

– Komisijos penkerių metų darbo programos, metinės darbo programos ir metinės politikos strategijos pristatymą bei po pristatymo Taryboje vykstančius debatus.

d) Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymo, viešo svarstymo ir viešų debatų viešumo užtikrinimo priemonės (TDTT 7 straipsnio 3 dalis ir 8 straipsnio 4 dalies paskutinė pastraipa)

Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymo Taryboje, viešo svarstymo ir viešų debatų viešumas užtikrinamas šiomis priemonėmis: Tarybos posėdžiai yra transliuojami garso ir vaizdo priemonėmis, visų pirma stebėjimo salėje, ir transliuojami visomis oficialiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis tiesioginio vaizdo perdavimo būdu. Tokio Tarybos posėdžio įrašas Tarybos interneto svetainėje (www.consilium.europa.eu) yra prieinamas ne trumpiau kaip mėnesį.

Balsavimo rezultatai tam tikrais atvejais parodomi vaizdo priemonėmis.

Tarybos generalinis sekretoriatas iš anksto informuoja visuomenę apie tokių garso ir vaizdo transliacijų datą ir apytikslį laiką.

http://www.consilium.europa.eu


B . Darbotvarkių skelbimas viešaiKonkrečiose nuostatose dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais, išdėstytose TDTT II priede, nurodyta, kad „Tarybos generalinis sekretoriatas užtikrina, kad visuomenė galėtų susipažinti su Tarybos posėdžių preliminariomis darbotvarkėmis tuoj pat po to, kai jos buvo išplatintos“ (TDTT II priedo 11 straipsnio 3 dalies b punktas). Tas pats taikytina Tarybos parengiamųjų organų posėdžių darbotvarkėms, jei jiems netaikomos jokios išimtys, išdėstytos Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje56. Todėl taisyklė dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais netaikoma Politiniam ir saugumo komitetui, ES kariniam komitetui, Europos Sąjungos karinio komiteto darbo grupei, Politinei ir karinei darbo grupei, Saugumo komitetui ir Terorizmo (vidaus ir tarptautinių aspektų) darbo grupėms. Preliminari darbotvarkė pateikiama prieš posėdį ir atnaujinama, jei padaroma pakeitimų. Nuo 2000 m. sausio 1 d. preliminarių darbotvarkių sąrašas viešai skelbiamas internete (www.consilium.europa.eu).

C . Balsavimo rezultatų, balsavimo paaiškinimų, posėdžių protokoluose pateiktų pareiškimų ir posėdžių protokolų skelbimas viešai (TDTT 7 ir 9 straipsniai)

7 straipsnyje aptariamas teisėkūros procedūros viešumas. Jame nurodyta kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis balsavimo rezultatai ir Tarybos narių arba jų atstovų Taikinimo komitete balsavimo paaiškinimai, taip pat posėdžio protokole pateikti pareiškimai ir to protokolo punktai, susiję su Taikinimo komiteto posėdžiu57, skelbiami viešai (7 straipsnio 4 dalis).

9 straipsnyje aptariamas viešumas kitais atvejais. Jame nurodyta kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis balsavimo rezultatai ir Tarybos narių balsavimo paaiškinimai, taip pat posėdžio protokole pateikti pareiškimai ir to protokolo klausimai, susiję su atitinkamais aktais58, skelbiami viešai.

„Balsavimas“ apima vieningai priimtus sprendimus (išskyrus sprendimus, priimtus bendru sutarimu) ir kvalifikuota balsų dauguma arba paprasta balsų dauguma priimtus sprendimus. Išskyrus atvejus, kai pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių 7 ir 8 straipsnius Tarybos svarstymai yra vieši, viešai skelbiamas oficialus balsavimas, t. y. balsavimo rezultatai (kas už ką balsavo) – tai yra balsavimas, kuriuo Taryba priima aktą arba savo poziciją pasinaudodama sprendimų priėmimo įgaliojimais, suteiktais jai pagal Sutartis arba jomis grindžiamu aktu. Atitinkamai balsavimo rezultatai paprastai nėra skelbiami viešai, kai Taryboje vyksta preliminarus balsavimas arba kai balsavimo rezultatai yra sprendimų priėmimo proceso parengiamojo etapo dalis (pavyzdžiui, kai jie susiję su Komisijai suteiktu įgaliojimu pradėti derybas siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą, arba su nurodymais siekiant šio tikslo) (TDTT 9 straipsnio 3 dalis).

Balsavimo rezultatų skelbimo viešai principas neabejotinai taikomas sprendimams, priimtiems tiek darbotvarkės A punktais, tiek B punktais.

56 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

57 Dėl „posėdžių protokoluose pateiktų pareiškimų“ ir „posėdžių protokolų“ žr. II skyriaus 5 punktą.

58 Ten pat.




„Balsavimo paaiškinimas“ yra trumpas pareiškimas nurodant konkrečias priežastis, dėl kurių Tarybos narys balsavo tam tikru būdu („už“, „prieš“ ar susilaikė); juo turėtų būti papildytos atitinkamo akto konstatuojamosiose dalyse išdėstytos priežastys arba, balsavimo „prieš“ atveju, jame turėtų būti ne tik išreikštas nepritarimas toms priežastims, bet turėtų būti pateiktas išsamesnis paaiškinimas.

Dėl balsavimo rezultatų, Tarybos narių balsavimo paaiškinimų, posėdžių protokoluose pateiktų pareiškimų ir posėdžių protokolų punktų, susijusių su atitinkamais aktais, viešo skelbimo, reikėtų atskirti atvejus, kai jie automatiškai skelbiami viešai, ir atvejus, kai jie skelbiami viešai Tarybos ar Nuolatinių atstovų komiteto sprendimu.

a) Automatinis skelbimas viešai

Balsavimo rezultatai, Tarybos narių balsavimo paaiškinimai, posėdžių protokoluose pateikti pareiškimai ir posėdžių protokolų punktai, susiję su atitinkamais aktais, automatiškai skelbiami viešai, kai:

– Taryba sprendžia ir balsuoja dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

– Taryba sprendžia dėl tam tikrų ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie yra skelbiami viešai (TDTT 8 straipsnio 1 dalis);

– posėdžiauja pagal SESV 294 straipsnį įsteigtas Taikinimo komitetas. Tais atvejais, kai Tarybos nariai yra atstovaujami Taikinimo komitete, jų atstovų balsavimo rezultatai ir to balsavimo paaiškinimas skelbiamas viešai.

Pirmiau nurodytais atvejais balsavimo rezultatai, Tarybos narių balsavimo paaiškinimai, posėdžių protokoluose pateikti pareiškimai ir posėdžių protokolų punktai, susiję su atitinkamais aktais, skelbiami viešai ir Taryba negali nuspręsti kitaip.

b) Skelbimas viešai Tarybos ar Nuolatinių atstovų komiteto sprendimu

Balsavimo rezultatai skelbiami viešai Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto sprendimu, kai Taryba sprendžia pagal ES sutarties V antraštinę dalį (BUSP) ir tam tikrais kitais atvejais.

Kai Taryba sprendžia pagal ES sutarties V antraštinę dalį (BUSP), Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas, gavę Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto nario prašymą, priima vieningą sprendimą, o kitais atvejais sprendimas, gavus Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto nario prašymą, priimamas paprasta balsų dauguma. Negalima Tarybos posėdžio pradžioje priimti bendro pobūdžio sprendimą paskelbti balsavimo rezultatus viešai. Sprendimas gali būti priimamas tik kiekvienu atveju atskirai po kiekvieno balsavimo. Todėl pirmininkas po kiekvieno balsavimo turi paklausti Tarybos narių, ar atitinkamo balsavimo rezultatai turėtų būti paskelbti viešai (praktikoje tai yra įtraukiama į pranešimus dėl A punktų).

Kai pirmiau nurodytais atvejais balsavimo rezultatai skelbiami viešai, balsavimo metu pateikti balsavimo paaiškinimai susijusių Tarybos narių prašymu taip pat skelbiami viešai, deramai atsižvelgiant į TDTT, teisinio tikrumo principą ir Tarybos interesus. Sprendimas priimamas paprasta balsų dauguma. Šiuo požiūriu reikėtų pabrėžti, kad rengdami savo balsavimo paaiškinimus Tarybos nariai privalo laikytis Tarybos svarstymams taikomo profesinės paslapties reikalavimo, išdėstyto TDTT 6 straipsnio 1 dalyje.


Pažymėtina, kad balsavimo paaiškinimai niekada negali būti pateikiami po balsavimo; jie visada turi būti perduodami Tarybai raštu arba žodžiu vykstant balsavimui. To reikia tam, kad Tarybos nariai galėtų įvertinti, kokiu mastu paaiškinimas atitinka TDTT, teisinį tikrumą ir Tarybos interesus. Komisija taip pat turi turėti galimybę pateikti pastabų, kurių gali turėti. Be to, kiekvienas Tarybos narys turi turėti galimybę nuspręsti, ar jis mano, jog tikslinga prašyti, kad jo balsavimo paaiškinimas būtų paskelbtas viešai.

Į Tarybos posėdžio protokolą įtraukti pareiškimai bei to protokolo punktai, susiję su pirmiau nurodytų aktų priėmimu, taip pat skelbiami viešai Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto sprendimu, priimtu paprasta balsų dauguma vieno iš jų narių prašymu.

Visais atvejais, kai balsuojama, prieš galutinai priimant aktą, tokius pareiškimus nagrinėja Antici grupė, Mertens grupė ir Specialusis žemės ūkio komitetas. Tarybai pateikti A punktų sąrašai atitinkamais atvejais pažymimi „S“, siekiant nurodyti, kad prie atitinkamo akto gali būti pridėtas vienas ar keli pareiškimai, įtraukti į Tarybos posėdžio protokolą. Todėl, kai Taryba priima taip pažymėtą A punktą, ji ipso facto nusprendžia, kad atitinkamiems pareiškimams netaikomas profesinės paslapties reikalavimas ir todėl jie gali būti skelbiami viešai.

D . Galimybė visuomenei susipažinti su dokumentaisPagal SESV 15 straipsnio 3 dalį visi piliečiai turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų dokumentais. Sąlygos, kurių laikantis galima naudotis šia teise, išdėstytos Reglamente Nr. 1049/200159 ir konkrečiau Tarybos atžvilgiu – TDTT II priede. Jos išsamiai paaiškintos Tarybos vadove „Skaidrumas. Galimybė susipažinti su dokumentais“.

7 . TAISYKLĖS DĖL KALBŲ (TDTT 14 STRAIPSNIS)

Taisykles dėl kalbų, taikomas Sutartims (ES sutarčiai, SESV, Euratomo sutarčiai) ir jas keičiančioms Sutartims (A) reikia atskirti nuo Europos Sąjungos institucijoms taikomų taisyklių (oficialiosios ir darbo kalbos) (B). Be to, Taryboje gali būti leista vartoti papildomas kalbas, kurių statusas yra pripažintas pagal atitinkamos valstybės narės konstituciją (C).

A . Steigimo sutartims taikomos taisyklės dėl kalbųSutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, tekstai yra autentiški 24 kalbomis, t. y. airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių60.

59 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

60 Žr. ES sutarties 55 straipsnį, SESV 358 straipsnį, Euratomo sutarties 225 straipsnį ir Stojimo sutarčių aktus, naujausio Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų ir Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pritaikomųjų pataisų 14 straipsnį. Šiuo atžvilgiu žr. 2011 m. gruodžio 5 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimą dėl Kroatijos Respublikos priėmimo į Europos Sąjungą (OL L 112, 2012 4 24, p. 6).


B . Taisyklės dėl kalbų, taikomos Europos Sąjungos institucijoms (oficialiosios ir darbo kalbos)

Institucijoms taikomos taisyklės grindžiamos SESV 342 straipsniu.

a) Pagrindiniai tekstai

SESV 342 straipsnyje nurodoma, kad Taryba vieningai nustato taisykles, reglamentuojančias kalbų vartojimą Sąjungos institucijose, „nepažeisdama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto nuostatų“. Todėl šiuo pagrindu 1958 m. balandžio 15 d. Taryba priėmė Reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje61, ir Reglamentą Nr. 1, nustatantį Europos atominės energijos bendrijoje vartojamas kalbas62, kurie buvo reguliariai iš dalies keičiami įvairiais stojimo aktais (toliau – Reglamentas Nr. 1). Šiandien šiame reglamente numatytos dvidešimt keturios Europos Sąjungos institucijų oficialiosios ir darbo kalbos. Pagrindinės to reglamento nuostatos yra šios:

– Sąjungos institucijų oficialiosios ir darbo kalbos yra airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių (1 straipsnis);

– valstybė narė ar jos jurisdikcijoje esantis asmuo institucijoms siunčiamus dokumentus rengia viena iš oficialiųjų kalbų, siuntėjo pasirinkimu. Atsakymas rengiamas ta pačia kalba. Institucija valstybei narei ar jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui siunčiamus dokumentus rengia tos valstybės kalba (2 ir 3 straipsniai); tik tekstas tame susirašinėjime vartojamomis kalbomis yra autentiškas;

– reglamentai ir kiti bendro taikymo dokumentai rengiami oficialiosiomis kalbomis (4 ir 5 straipsniai); visos kalbinės versijos yra autentiškos.

Vienai oficialiajai ir darbo kalbai – airių – taikomos laikinos nukrypti leidžiančios priemonės šių principų atžvilgiu. Airių kalba yra viena iš autentiškų steigimo sutarčių kalbų. Nuo 2007 m. sausio 1 d., iš dalies pakeitus Reglamentą Nr. 163, ji taip

61 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gruodžio 3 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2015/2264 (OL L 322, 2015 12 8, p. 1).

62 Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis Europos atominės energijos bendrijoje vartojamas kalbas (OL 17, 1958 10 6, p. 401), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gruodžio 3 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2015/2264 (OL L 322, 2015 12 8, p. 1).

63 2005 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 920/2005, iš dalies keičiantis 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentą Nr. 1, nustatantį Europos atominės energijos bendrijoje vartojamas kalbas, ir nustatantis laikinas nuo tų reglamentų leidžiančias nukrypti priemones (OL L 156, 2005 6 18, p. 3). 2010 m. gruodžio 20 d. Taryba nusprendė pratęsti Reglamento Nr. 920/2005 2 straipsnyje numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos galiojimą 5 metų laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 1 d., priimdama Tarybos reglamentą Nr. 1257/2010, kuriuo pratęsiamas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 920/2005 nustatytų laikinų priemonių, leidžiančių nukrypti nuo 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos atominės energijos bendrijoje, galiojimas (OL L 343, 2010 12 29, p. 5).


pat tapo viena iš Europos Sąjungos oficialiųjų ir darbo kalbų; pakeitimu taip pat nustatomos šios laikinos nukrypti leidžiančios priemonės:

– penkerius metus nuo 2007 m. sausio 1 d., suteikiant galimybę šį laikotarpį pratęsti, Europos Sąjungos institucijų nevaržys įpareigojimas visus aktus rengti airių kalba ir juos šia kalba skelbti Oficialiajame leidinyje. Tačiau tai yra dalinė leidžianti nukrypti nuostata, nes ji netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos kartu (t. y. bendro sprendimo procedūra) priimamiems reglamentams, kurie dėl šios priežasties turėtų būti priimami ir skelbiami visomis institucijų oficialiosiomis ir darbo kalbomis, įskaitant airių;

– ne vėliau kaip per ketverius metus nuo 2007 m. sausio 1 d. ir vėliau kas penkerius metus Taryba vieningai nuspręs, ar panaikinti minėtame straipsnyje nurodytą leidžiančią nukrypti nuostatą.

b) Vidaus taikymo tvarka (TDTT 14 straipsnis)

Pagal pirmiau nurodyto Tarybos reglamento Nr. 1 6 straipsnį institucijos gali savo darbo tvarkos taisyklėse nustatyti, kokią kalbą vartoti konkrečiais atvejais; Taryba tai padarė TDTT 14 straipsnyje. Šiame straipsnyje nėra nuostatų dėl vertimo žodžiu; čia aptariama tik su kalbų vartojimu susijusi tvarka, taikoma Tarybai pateikiamiems dokumentams.

i) Principas

Pagal TDTT 14 straipsnio 1 dalį „[...] Taryba [...] svarsto ir priima sprendimus remdamasi tik tais dokumentais ir projektais, kurie parengti kalbomis, nurodytomis galiojančiose kalbas reglamentuojančiose taisyklėse“ (t. y. pirmiau nurodytame Tarybos reglamente Nr. 1)64. Sąvoka „parengti“ daroma nuoroda visų pirma į Komisijos pasiūlymus, kurie turi būti pateikiami Tarybai 24 – arba, kai taikoma leidžianti nukrypti nuostata dėl airių kalbos, 23 – oficialiosiomis kalbomis. Jei Taryba neturi atitinkamų dokumentų visomis oficialiosiomis kalbomis posėdžio dieną, pagal TDTT 14 straipsnį delegacija gali nesutikti, kad vyktų diskusija dėl atitinkamo punkto. Konkrečiau, Tarybos darbo tvarkos taisyklių 14 straipsnio 2 dalimi bet kuriam Tarybos nariui suteikiama galimybė nesutikti, kad vyktų diskusija, jei kurių nors siūlomų pakeitimų tekstai nėra parengti visomis oficialiosiomis kalbomis65.

Todėl Tarybos generalinio sekretoriato Vertimo raštu tarnyba deda ypatingas pastangas siekdama užtikrinti, kad Tarybos posėdžiuose būtų galima susipažinti su dokumentais visomis reikiamomis kalbomis (23 arba 24). Atsižvelgiant į toliau išdėstytas galimas leidžiančias nukrypti nuostatas, aktas gali būti priimtas tik jei jis yra pateiktas tinkamai įformintas ir patvirtintas (t. y. peržiūrėtas teisininkų lingvistų) 24 arba, tam tikrais atvejais, 23 oficialiosiomis kalbomis.

64 Būtina pažymėti, kad pagal 14 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūrą (vieningas sprendimas dėl svarstymų ir sprendimų priėmimo remiantis dokumentais ir projektais, parengtais ne visomis kalbomis), jeigu pagal Sutartis Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto nariai negali dalyvauti balsuojant, į tokių narių balsus neatsižvelgiama (TDTT IV priedo 1 dalies h punktas), žr. III skyriaus 1 dalies C punktą.

65 Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto narys negali remtis šia nuostata sprendimų, dėl kurių balsuojant jis pagal Sutartis negali dalyvauti, atžvilgiu (TDTT IV priedo 2 dalies d punktas), žr. III skyriaus 1 dalies C punktą.


Kai į Tarybos posėdžio preliminarią darbotvarkę yra įtrauktas Komisijos pasiūlymas, kurį Komisija, nesilaikydama Reglamento Nr. 1, pateikė Tarybai ne visomis kalbomis, atitinkamas punktas negali būti įtrauktas į galutinę darbotvarkę, nebent Taryba vieningai pritaria šiam įtraukimui (lygiavertis pavėluotai įtrauktam punktui, žr. TDTT 3 straipsnio 4 ir 7 dalis). Tačiau šis susitarimas gali būti laikomas savaime pasiektas priėmus galutinę posėdžio darbotvarkę prasidėjus posėdžiui; atskiro procedūrinio sprendimo priimti nereikia. Kai Tarybai yra privalomas procedūrinis terminas (pvz., antidempingo arba įprastos teisėkūros procedūros atveju), pasiūlymas oficialiai perduodamas Tarybai ir terminas pradedamas skaičiuoti tik tada, kai Taryba gauna pasiūlymą visomis kalbomis.

Reikia pažymėti, kad:

– reglamentai, direktyvos arba sprendimai, priimti laikantis įprastos teisėkūros procedūros, Tarybos ir Komisijos reglamentai, Tarybos ir Komisijos direktyvos, skirtos visoms valstybėms narėms, ir Tarybos bei Komisijos sprendimai, kuriuose nenurodoma, kam jie skirti, negali įsigalioti (ir apie juos negali būti pranešta valstybėms narėms), taip pat jie negali būti paskelbti Oficialiajame leidinyje, jei atitinkamas tekstas nėra parengtas visomis oficialiosiomis kalbomis (Reglamento Nr. 1 4 ir 5 straipsniai), t. y. 24 arba, jei taikoma leidžianti nukrypti nuostata dėl airių kalbos, 23 oficialiosiomis kalbomis;

– pagal įprastą teisėkūros procedūrą per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija perduodama Europos Parlamentui tik tuo atveju, jei ji parengta visomis 24 oficialiosiomis kalbomis.

ii) Išimtys

TDTT 14 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė netaikyti taisyklės, pagal kurią Taryba svarsto ir priima sprendimus remdamasi tik tais dokumentais ir projektais, kurie parengti laikantis taisyklių dėl kalbų. Taryba gali nuspręsti netaikyti šios taisyklės, jei ji sprendimą priima vieningai ir remiasi neatidėliotinos skubos sumetimais.

• Vieningas sprendimas netaikyti taisyklės

Taryba gali netaikyti TDTT 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės tik vieningai dėl to susitarusi. Tai taikoma ir tais atvejais, kai Taryba svarsto aktą jo nepriimdama arba priima aktą, neturintį jokio teisinio poveikio (pareiškimą arba išvadą), ir tais atvejais, kai Taryba priima teisės aktą (reglamentą, direktyvą, sprendimą arba poziciją per pirmąjį svarstymą pagal įprastą teisėkūros procedūrą).

Tačiau tik tuo atveju, kai Taryba turi priimti teisės aktą, toks susitarimas turi būti atskirai ir vieningai priimtas procedūrinis sprendimas, nurodant, kad neatidėliotinos skubos sumetimais aktą reikia priimti mažiau kalbų, nei nurodyta taisyklėse dėl kalbų. Šis procedūrinis sprendimas turi būti įtrauktas į atitinkamo Tarybos posėdžio protokolą. A punktų atveju apie jį gali būti aiškiai nurodoma Tarybai pateikiamame pranešime dėl I/A punkto, o B punktų atveju jis gali būti priimtas žodžiu posėdžio metu. Šiuo atveju pirmininkaujanti valstybė narė turi aiškiai pripažinti tą procedūrinį sprendimą. Kai procedūrinis sprendimas priimtas, Taryba gali priimti atitinkamą aktą pagal balsavimo taisykles, numatytas teisės akto teisiniu pagrindu. Todėl faktiškai, kai priimdama teisės aktą Taryba turi taikyti TDTT 14 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį, reikia:

– nurodyti tai jai pateikiamuose dokumentuose (ataskaitoje Tarybai, pranešimuose dėl I/A punktų);


– Tarybos posėdžio protokole įrašyti, kad nuspręsta pasinaudoti išimtimi, ir trumpai nurodyti tokio sprendimo motyvus;

– taip pat protokole nurodyti apie sprendimą neskelbti akto arba nepranešti apie jį, kol tekstas bus pateiktas 24 arba, atitinkamais atvejais, 23 oficialiosiomis kalbomis (tokiu būdu atitinkamas klausimas nebebus skubus);

– užtikrinti, kad Taryba vėliau priimtų teksto redakcijas trūkstamomis kalbomis (I/A punktas).

Kita vertus, kai Tarybos svarstymai nesusiję su teisės akto priėmimu, gali būti laikoma, kad reikalavimas dėl vieningo balsavimo dėl išimties taikymo savaime įvykdytas, jei Tarybai nagrinėjant atitinkamą punktą nepareikšta prieštaravimų; atskiro procedūrinio sprendimo oficialiai priimti nereikia.

• Skubos priežastys

Aplinkybės gali būti laikomos skubiomis visų pirma šiais atvejais:

– kai nepavykus priimti akto, Sąjunga galėtų pažeisti tarptautinę teisę;

– kai Taryba privalo laikytis procedūrinio termino (pvz., antidempingo arba įprastos teisėkūros procedūros atveju);

– kai būtina skubiai priimti sprendimą BUSP srityje (žr. ES sutarties 30 straipsnio 2 dalį);

– kai esama rizikos, kad atsiras teisinis vakuumas.

Paprastai išimtimi daugiausia naudojamasi pirmaisiais mėnesiais naujoms valstybėms narėms įstojus į Europos Sąjungą, kadangi patikslinti vertimai jų kalbomis gali būti neparengti per nustatytą laikotarpį.

Iš esmės visuotinai taikomas aktas (reglamentai, direktyvos, sprendimai, skirti visoms valstybėms narėms, taip pat sprendimai, kuriuose nenurodyta, kam jie skirti) negali įsigalioti, jei jis neparengtas ir nepaskelbtas visomis oficialiosiomis kalbomis. Atsižvelgiant į teisinio tikrumo principą, visuotinai taikomas aktas negali būti taikomas atitinkamiems subjektams tol, kol šie neturėjo galimybės su juo susipažinti66. Tokia galimybė suteikiama, kai aktas parengiamas pagal taisykles dėl kalbų ir paskelbiamas Oficialiajame leidinyje.

Tačiau skubos atvejais, ES sutarties 25 straipsnyje nurodyti sprendimai – aktai, dėl kurių paskelbimo nusprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį67, – gali įsigalioti prieš juos parengiant visomis kalbomis, išskyrus tuos atvejus, kai jie turi įtakos fizinių ar juridinių asmenų teisinei padėčiai (pavyzdžiui, draudimo išduoti vizą, lėšų įšaldymo ir kitais atvejais)68.

Taigi, išskyrus pirmiau nurodytus sprendimus pagal ES sutarties 25 straipsnį,

66 Žr., pavyzdžiui, 1979 m. sausio 25 d. Teismo sprendimą byloje 98/78 Racke, 1979, Rink. p. 00069, 15 punktą.

67 Pagal TDTT 17 straipsnio 3 dalį „Taryba arba COREPER, atsižvelgdami į kiekvieną konkretų atvejį, vieningai nusprendžia, ar [...] Oficialiajame leidinyje turėtų skelbti sprendimus, nurodytus ES sutarties 25 straipsnyje“.

68 BUSP srityje Tarybos aktai gali būti priimami taikant supaprastintą rašytinę procedūrą (vadinamąją „COREU nutylėjimo procedūrą“ (žr. TDTT 12 straipsnio 2 dalį)), ypač pritaikytą skubos atvejams, kai pateisinamas TDTT 14 straipsnio 1 dalyje numatytos išimties taikymas (žr. III skyriaus 3 dalies B punktą).


aplinkybės niekada negali būti priskiriamos skubioms aplinkybėms, kai priimamas visuotinai taikomas aktas. Negalima teigti, kad visuotinai taikomą aktą reikia skubiai priimti, jei jis parengtas ne visomis kalbomis; taigi, jis neturės teisinės galios, nes jis negali įsigalioti nedelsiant. Taip yra, pavyzdžiui, reglamentų, direktyvų ir sprendimų, priimamų pagal įprastą teisėkūros procedūrą, atvejais, taip pat Tarybos ir Komisijos reglamentų ir direktyvų, skirtų visoms valstybėms narėms, ir Tarybos ir Komisijos sprendimų, kuriuose nenurodoma, kam jie skirti, atvejais. Pagal SESV 297 straipsnį kartu su SESV 342 straipsniu ir Reglamento Nr. 1 3 ir 4 straipsnius šie aktai įsigalioja tik po to, kai jie paskelbiami Oficialiajame leidinyje visomis oficialiosiomis kalbomis.

Todėl kai šios rūšies aktas yra vis tiek priimamas ne visomis kalbomis, nei numatyta taisyklėse dėl kalbų, svarbu, kad baigiamojoje nuostatoje dėl jo įsigaliojimo būtų nurodyta data, nustatyta atsižvelgiant į jo paskelbimą Oficialiajame leidinyje, o ne nurodyta konkreti data. Tai yra būtina siekiant išvengti teisinių problemų (pvz., akto taikymo atgaline data, kurio teisės akto leidėjas nenumatė) tuo atveju, kai akto redakcijos trūkstamomis kalbomis patvirtinamos vėliau, nei iš pradžių nurodoma.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad atskira direktyva ar sprendimas gali įsigalioti perdavus pranešimą adresatui pastarojo kalba (žr. Reglamento Nr. 1 3 straipsnį) prieš jį parengiant visomis kalbomis, ir atitinkamais atvejais paskelbiant Oficialiajame leidinyje.

Kai Taryba naudojasi išimtimi, kurią taikant aktas priimamas mažiau oficialiųjų kalbų, nei numatyta taisyklėse dėl kalbų, vienintelė atitinkamo akto priėmimo data yra jo priėmimo Taryboje data, priimant mažiau kalbų, nei numatyta taisyklėse dėl kalbų.

C . Papildomų kalbų vartojimas2005 m. birželio 13 d. Tarybos išvadose69 atspindėtas noras atsižvelgti į kitas kalbas, kurios nėra oficialiosios ir darbo kalbos ir kurių statusą pripažįsta valstybės narės konstitucija visoje jos teritorijoje ar jos dalyje arba kurią vartoti kaip valstybinę kalbą leidžiama teisės aktuose. Išvadomis siekiama sudaryti galimybę Taryboje – ir galbūt kitose ES institucijose ir įstaigose – vartoti tokias kalbas remiantis atitinkamos valstybės narės ir Tarybos sudarytu administraciniu susitarimu, kai:

– Europos Parlamento ir Tarybos pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtų aktų vertimai į šias kalbas gali būti skelbiami (be teisinio statuso);

– valstybės narės vyriausybė gali vartoti vieną iš šių kalbų reikšdama nuomonę posėdyje (pasyvus vertimas žodžiu);

– atitinkamos valstybės narės piliečiai gali siųsti korespondenciją institucijai ar įstaigai viena iš šių kalbų per minėtos valstybės narės paskirtą įstaigą ir gali gauti atsakymą ta pačia kalba.

Taryba sudarė tokį susitarimą su Ispanijos Karalyste70 dėl kalbų, kurių statusą pripažįsta Ispanijos konstitucija, t. y. katalonų / valensiečių, baskų ir galų.

69 OL C 148, 2005 6 18, p. 1.

70 OL C 40, 2006 2 17, p. 2.


III SKYRIUS . SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS TARYBOJE

1 . BALSAVIMO TVARKA (TDTT 11 STRAIPSNIS)

A . Sprendimas surengti balsavimąPagal TDTT 11 straipsnio 1 dalį sprendimą surengti balsavimą priima pirmininkaujanti valstybė narė, kuri sprendžia dėl jo tikslingumo, net jei tai daryti ji gali būti įpareigota Tarybai priėmus sprendimą paprasta balsų dauguma. TDTT 11 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad bet kuris Tarybos arba Komisijos narys gali paprašyti surengti balsavimą. Tokiu atveju pirmininkaujanti valstybė narė privalo pradėti balsavimo procedūrą, jei taip nusprendžia dauguma Tarybos narių71. Ta nuostata tiesiog atspindi nerašytą bendrą taisyklę, pagal kurią pirmininkaujanti valstybė narė visada yra „Tarybos rankose“: Taryba gali bet kada priimti sprendimą, kuris būtų viršesnis nei jos pirmininko priimtas procedūrinis sprendimas.

Tačiau, kaip nurodyta anksčiau (žr. II skyriaus 3 punktą), rengiant preliminarią darbotvarkę taikomas taisyklių rinkinys, dėl kurio nenumatytas balsavimas yra neįmanomas. Preliminarioje darbotvarkėje punktą pažymėjus žvaigždute siekiant nurodyti, kad dėl jo gali būti balsuojama, Tarybos nariai nuolat žino apie tokio balsavimo galimybę. Tačiau tai nereiškia, kad būtinai bus balsuojama. Pirmininkaujanti valstybė narė gali nuspręsti rengti balsavimą ar ne, įvertinusi balsavimo tikslingumą.

B . Balsavimo procedūraRemiantis TDTT 11 straipsnio 2 dalimi Tarybos nariai balsuoja pagal pirmininkavimo sąrašą nustatyta valstybių narių seka, pradedant nuo to nario, kuris pagal tą seką eina po pirmininkaujančios valstybės narės nario. Tokios tvarkos laikomasi ne visada, tačiau jos ypač laikomasi tomis aplinkybėmis, kai balsavimas turi didesnę reikšmę arba kai delegacijų pozicijos nėra pakankamai aiškios. Dažnai pasibaigus diskusijoms pirmininkaujanti valstybė narė prašo narių nurodyti, ar balsuoja „už“, „prieš“ arba pageidauja susilaikyti. Kad ir kokios tvarkos būtų laikomasi, pažymėtina, kad Taryba visada balsuoja, kai teisės aktas yra priimamas pagal Sutartį.

Tarybos narys gali pageidauti gauti savo nacionalinių valdžios institucijų patvirtinimą dėl pozicijos, kurios turi būti laikomasi, arba vidaus formalumai, skirti jo pozicijai apibrėžti, gali būti nebaigti. Tada jis pareikš išlygą, kuri vėliau gali būti panaikinta, tačiau tik tame pačiame posėdyje. Jei posėdžio pabaigoje išlyga nepanaikinama ir dėl tos išlygos balsuojama „prieš“ arba susilaikoma, ir dėl to nesusidaro reikalinga dauguma, punktas nepriimamas. Oficialus balsavimas vyksta tik per Tarybos posėdį ir vykdant rašytinę procedūrą.

71 Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kai pagal Sutartis Tarybos nariai negali dalyvauti balsuojant, į tokių narių balsus neatsižvelgiama balsuojant dėl sprendimo surengti balsavimą (TDTT IV priedo 1 dalies f punktas).

Be to, Tarybos narys negali remtis šia nuostata sprendimų, dėl kurių balsuojant tas narys pagal Sutartis negali dalyvauti, atžvilgiu (TDTT IV priedo 2 dalies b punktas).


Tais atvejais, kai Taryba sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu, tam tikrame procedūros etape Komisija gali negalėti pritarti pasiūlymo pakeitimams, kuriuos ketina padaryti Taryba. Tada Tarybos balsavimo taisyklės keičiasi, kadangi pagal SESV 293 straipsnio 1 dalį Taryba privalo spręsti vieningai, jei ji nori priimti aktą pagal iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą, kuriam Komisija nepritaria. Todėl faktiškai Taryba balsuoja tik tada, kai Komisija yra priėmusi aiškią poziciją dėl bet kokio savo pasiūlymo pakeitimo. Tačiau pateikti rašytinio dokumento šiuo tikslu nereikia; Komisija posėdžio metu gali netgi žodžiu iš dalies pakeisti savo pasiūlymą atsižvelgdama į Tarybos pageidaujamus pakeitimus.

Galiausiai, Taryba (arba jos parengiamieji organai) dažnai rengia vadinamąjį preliminarų balsavimą, skirtą jos narių pozicijoms dėl svarstomo punkto apibrėžti. „Preliminarus“ balsavimas nėra balsavimas, apibrėžtas Sutartyje, ir neturi jokios teisinės galios. Toks balsavimas nėra viešas (TDTT 9 straipsnio 3 dalis). Todėl tinkamu laiku turi būti rengiama oficialaus priėmimo procedūra72.

Balsavimo Taryboje taisyklės išdėstytos SESV 238 straipsnyje. Iki 2014 m. spalio 31 d. taikytos balsavimo taisyklės, išdėstytos Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje. Sutartyje yra numatytos trys balsavimo taisyklės, t. y. Taryba sprendžia narių balsų dauguma, kvalifikuota balsų dauguma arba vieningai. Priimant Tarybos aktus nei „konsensusas“, nei „bendras sutarimas“73 nėra Sutartyje numatyta balsavimo taisyklė. Iš esmės, išskyrus atvejus, kai Sutartyje aiškiai numatyta galimybė taikyti bendrą sutarimą, šios taisyklės taikomos siekiant priimti politinio pobūdžio netipinius aktus, neturinčius teisinio pagrindo pagal Sutartį, pavyzdžiui, rezoliucijas, išvadas ir deklaracijas.

Kadangi sprendimai pagal TDTT visada yra procedūriniai, TDTT numatytoji balsavimo taisyklė yra paprasta balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai TDTT taisyklių nuostatose numatyta kita konkreti balsavimo tvarka (TDTT 1 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa).

a) Balsavimas paprasta balsų dauguma

Pagal SESV 238 straipsnio 1 dalį, kai reikia spręsti paprasta balsų dauguma, Taryba sprendimus priima ją sudarančių narių balsų dauguma, t. y. dvidešimt aštuonių valstybių narių atveju dauguma yra penkiolika narių. Taip yra, pavyzdžiui, priimant TDTT arba procedūrinius sprendimus (SESV 240 straipsnio 3 dalis), sprendžiant dėl Komisijai skirtų prašymų atlikti tyrimus ar pateikti pasiūlymus (SESV 241 straipsnis) arba priimant sprendimus pagal SESV 337 straipsnį74. Sutartyje yra pateiktos konkrečios nuostatos dėl taikytinos balsavimo taisyklės, kai numatytoji kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė netaikoma.

72 Žr. III skyriaus 3 punktą, balsavimas taikant rašytinę procedūrą.

73 Valstybių narių vyriausybių atstovų, posėdžiaujančių Taryboje, aktai priimami „bendru sutarimu“, kuris reiškia, kad jiems pritaria visos valstybės narės. Tai nėra Tarybos aktai. Pavyzdžiui, keliose SESV nuostatose numatyta, kad aktą priima pačios valstybės narės arba jų vyriausybės, o ne Taryba (žr. 253 straipsnį dėl Teisingumo Teismo teisėjų ir generalinių advokatų paskyrimo, 254 straipsnį dėl Bendrojo Teismo teisėjų paskyrimo, 341 straipsnį dėl Sąjungos institucijų būstinės vietos nustatymo ir t. t.).

74 Žr. 1995 m. lapkričio 9 d. Teismo sprendimą byloje C 426/93 Vokietija prieš Tarybą, 1995, Rink. p. I-3723.


b) Balsavimas kvalifikuota balsų dauguma

Nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo balsavimas kvalifikuota balsų dauguma yra numatytoji balsavimo taisyklė (ES sutarties 16 straipsnio 3 dalis). Ji visų pirma taikoma tose srityse, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra.

Pagal kvalifikuotos balsų daugumos sistemą kiekvienos valstybės narės atstovas turi tam tikrą balsų skaičių; balsų paskirstymas išdėstytas prie Sutarčių pridėto Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. taikoma nauja „dvigubos daugumos“ sistema (ES sutarties 16 straipsnio 4 dalis ir SESV 238 straipsnio 2 dalis). Pagal šią sistemą kvalifikuota balsų dauguma Taryboje susidaro, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

i) ES sutarties 16 straipsnio 4 dalis: kai Taryba sprendžia remdamasi Komisijos ar vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 55 % Tarybos narių (t. y. 16 iš dabartinių 28 narių turi balsuoti „už“), atstovaujančių valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % Sąjungos gyventojų.

Be to, sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai; jei ji nesudaroma, laikoma, kad pasiekta kvalifikuota balsų dauguma. Faktiškai tai reiškia, kad jei 25 nariai – iš dabartinių 28 narių – balsuoja „už“, laikoma, kad pasiekta kvalifikuota balsų dauguma, o gyventojų procentinė dalis, kurią jie sudaro, tampa nebesvarbi kvalifikuotos balsų daugumos apibrėžimui.

ii) SESV 238 straipsnio 2 dalis: kai Taryba sprendžia remdamasi Komisijos ar vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 72 % Tarybos narių (t. y. 21 iš dabartinių 28 narių turi balsuoti „už“), atstovaujančių valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % Sąjungos gyventojų.

Tais atvejais, kai ne visi Tarybos nariai dalyvauja balsavime, kuris surengtas vadovaujantis Sutartimis, kvalifikuota balsų dauguma yra pasiekta, jei tenkinamos šios sąlygos (SESV 238 straipsnio 3 dalis):

i) kai Taryba sprendžia remdamasi Komisijos ar vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 55 % Tarybos narių, atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % šių valstybių gyventojų.

Be to, sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti bent minimalus Tarybos narių, atstovaujančių daugiau kaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, skaičius pridėjus vieną, o jos nesudarius, laikoma, kad pasiekta kvalifikuota balsų dauguma;

ii) kai Taryba sprendžia nesiremdama Komisijos ar vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 72 % Tarybos narių, atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % šių valstybių gyventojų.

Kiekvienais metais Taryba patvirtina duomenis apie kiekvienos valstybės narės bendrą gyventojų skaičių, remdamasi metiniais valstybių narių duomenimis, pateiktais Europos Sąjungos statistikos tarnybai. Šie duomenys su paskutiniais pakeitimais pateikti TDTT III priede.


Prašymas taikyti alternatyvias balsavimo taisyklesNuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. bet kuris Tarybos narys gali paprašyti, kad aktas būtų priimamas taikant balsų paskirstymo taisykles, nustatytas prie Sutarčių pridėto Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje. Šiomis taisyklėmis su pakeitimais, padarytais Kroatijos stojimo aktu, nustatoma, jog tam, kad aktas būtų priimtas kvalifikuota balsų dauguma, reikia ne mažiau kaip 260 balsų „už“ (iš 352), atstovaujančių bent daugumai narių (15 narių iš 28) tuo atveju, kai aktai priimami remiantis Komisijos pasiūlymu, arba bent dviem trečdaliams narių (19 narių iš 28), jei aktui priimti Komisijos pasiūlymo nereikia.

Narių balsai paskirstomi taip:

DE, FR, IT, UK 29

ES, PL 27

RO 14

NL 13

BE, CZ, EL, HU, PT 12

BG, AT, SE 10

DK, IE, HR, LT, SK, FI 7

EE, CY, LV, LU, SI 4

MT 3

Prašymas gali būti pateiktas raštu arba žodžiu. Prašymas turėtų būti pateiktas dėl vieno akto, kuris turi būti priimamas kvalifikuota balsų dauguma, ir prašyme turėtų būti aiškiai nurodytas aktas. Jei prašymas pateikiamas raštu generaliniam sekretoriui, jis turėtų būti išplatintas visoms delegacijoms kaip ST dokumentas. Jei jis pateikiamas žodžiu Nuolatinių atstovų komiteto arba Tarybos posėdyje, jis turėtų būti įtrauktas į to posėdžio protokolą. Prašymas galioja tol, kol jis aiškiai atšaukiamas.

Kai aktas turi būti priimtas taikant rašytinę procedūrą, dėl kurios sprendžia Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas, prašymas turi būti pateiktas prieš pradedant rašytinę procedūrą. Jei pirmininkas siūlo taikyti šią procedūrą, turi būti daroma prielaida, kad taikoma numatytoji balsavimo sistema (t. y. dvigubos daugumos sistema), išskyrus tuos atvejus, kai delegacija paprašo arba yra anksčiau paprašiusi taikyti balsų paskirstymo taisykles; toks prašymas gali būti pateiktas po to, kai pirmininkas pasiūlo taikyti šią procedūrą, bet ne vėliau, nei visi nariai tam pritarė (daugiau informacijos apie rašytinę procedūrą pateikiama 3 punkte).

c) Vieningumas

SESV 238 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių narių arba jų atstovų susilaikymas balsuojant neturi užkirsti kelio Tarybai priimti aktus, kurie turi būti priimti vieningai.

Vieningumo reikia ne tik tais atvejais, kai Taryba priima aktą, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos pasiūlymas (SESV 293 straipsnio 1 dalis), bet ir pagal keletą SESV straipsnių, pavyzdžiui, dėl netiesioginio apmokestinimo suderinimo (113 straipsnis), teisės aktų suderinimo kitose nei SESV 114 straipsnyje numatytose srityse (115 straipsnis), tam tikrų aplinkos apsaugos priemonių (192 straipsnio 2 dalis), taip pat tam tikrų priemonių socialinės politikos srityse (153 straipsnio 2 dalis ir 155 straipsnio 2 dalis); žinoma, reikia laikytis ir sąlygos dėl lankstumo, kaip numatyta 352 straipsnyje.


C . Negalėjimas dalyvauti balsuojantYra atvejų, kurių atžvilgiu Sutartyse reglamentuojama, kad Tarybos nariai negali dalyvauti balsuojant, kai priimami tam tikri sprendimai. Tais atvejais TDTT 16 straipsnyje numatyta, kad neatsižvelgiama į tokių Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto narių balsus taikant tam tikras TDTT nuostatas, kurios yra išvardytos TDTT IV priede75. Tos nuostatos yra:

a) 1 straipsnio 3 dalies antra pastraipa (surengti Tarybos posėdį kitoje vietoje nei Briuselyje arba Liuksemburge);

b) 3 straipsnio 7 dalis (įtraukti į darbotvarkę klausimus, kurie nebuvo numatyti preliminarioje darbotvarkėje);

c) 3 straipsnio 8 dalis (iš darbotvarkės A punkto neišbraukti, o palikti jį darbotvarkėje kaip B punktą);

d) 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek tai susiję su Europos Centrinio Banko dalyvavimu (svarstymai nedalyvaujant Europos Centriniam Bankui);

e) 9 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktas ir antra bei trečia pastraipos (balsavimo rezultatų, balsavimo paaiškinimų, į Tarybos posėdžių protokolus įtrauktų pareiškimų ir tuose protokoluose pateiktų punktų, susijusių su kitais atvejais, išskyrus atvejus, kai Taryba priima ne teisėkūros procedūra priimamus aktus, nurodytus TDTT 8 straipsnio 1 dalyje, viešas skelbimas);

f) 11 straipsnio 1 dalies antra pastraipa (balsavimo procedūros pradėjimas);

g) 12 straipsnio 1 dalis (rašytinės procedūros taikymas);

h) 14 straipsnio 1 dalis (sprendimas dėl svarstymo ir dėl sprendimų priėmimo, kai išimties tvarka remiamasi dokumentais ir projektais, parengtais ne visomis kalbomis);

i) 17 straipsnio 2 dalies a punktas (valstybės narės pagal SESV 76 straipsnį pateiktos iniciatyvos neskelbimas Oficialiajame leidinyje);

j) 17 straipsnio 2 dalies b punktas (tam tikrų direktyvų, sprendimų, rekomendacijų ir nuomonių neskelbimas Oficialiajame leidinyje);

k) 17 straipsnio 5 dalis (sprendimas, ar Oficialiajame leidinyje skelbti sprendimus, kuriuos priima pagal tarptautinį susitarimą įsteigta įstaiga).

Be to, nustatyta, kad Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto narys negali remtis tam tikromis TDTT nuostatomis, susijusiomis su sprendimais, dėl kurių balsuojant tas narys pagal Sutartis negali dalyvauti. Tos nuostatos yra:

l) 3 straipsnio 8 dalis (Tarybos nario galimybė prašyti išbraukti iš darbotvarkės A punktu esantį klausimą);

m) 11 straipsnio 1 dalies antra pastraipa (Tarybos nario galimybė prašyti pradėti balsavimo procedūrą);

75 Tačiau reikėtų pažymėti, kad remiantis G pareiškimu dėl 16 straipsnio ir IV priedo „Taryba sutinka, kad 16 straipsnio ir IV priedo nuostatos taikomos teisės aktams, kuriuos priimant kai kurie Tarybos nariai pagal Sutartis neturi teisės balsuoti. Tačiau šios nuostatos netaikomos taikant ES sutarties 7 straipsnį.“ Toliau pareiškime nurodoma, kad „[p]irmą kartą taikant nuostatas dėl tvirtesnio bendradarbiavimo, Taryba, atsižvelgdama į kitose srityse įgytą patirtį, apsvarsto reikalingus Darbo tvarkos taisyklių 16 straipsnio ir IV priedo pakeitimus“.


n) 11 straipsnio 3 dalis (Tarybos nario galimybė balsuojant atstovauti kitam nariui);

o) 14 straipsnio 2 dalis (Tarybos nario galimybė nesutikti, kad vyktų diskusija, jei kurių nors siūlomų pakeitimų tekstai nėra parengti ta kalba, kurią jis yra nurodęs).

2 . KVORUMAS IR BALSAVIMO TEISIŲ PERDAVIMAS (TDTT 4 IR 11 STRAIPSNIAI)

A . KvorumasKvorumo reikalavimas turi būti suprantamas atsižvelgiant į ES sutarties 16 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad Tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ministro lygio atstovą, kuris gali prisiimti įsipareigojimus savo valstybės narės vyriausybės vardu ir balsuoti jos vardu, ir į SESV 239 straipsnį, kuriame numatyta, kad balsuojant kiekvienas Tarybos narys gali atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam (žr. B dalį). Todėl tam, kad Taryba galėtų balsuoti, dauguma Tarybos narių turi dalyvauti fiziškai (dvidešimt aštuonių narių atveju dauguma yra penkiolika narių).

Kvorumas turi būti patikrintas tais atvejais, kai turi būti priimti Tarybos aktai ir sprendimai.

Žinoma, kvorumas yra būtinas tiek A punktų, tiek akto ar sprendimo, kuris priimamas B punktu, priėmimui.

Atsakomybė už kvorumo patikrinimą kiekvienu atveju, kai sprendimus priima Taryba, tenka pirmininkui, kuriam padeda Generalinis sekretoriatas.

B . Balsavimo teisių perdavimasTDTT 11 straipsnio 3 dalis yra identiška SESV 239 straipsniui, kuriame nustatyta, kad „[b]alsuojant kiekvienas Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam“76. Todėl kiekvienas Tarybos narys gali atstovauti ne daugiau kaip vienam kitam nariui.

Balsavimo teisės perduodamos paprastai netaikant jokių formalumų. Tuo atveju, kai kvorumas yra, gali būti pagrįstai daroma prielaida, kad nedalyvaujantis Tarybos narys savo balsavimo teises yra perdavęs kitam Tarybos nariui. Tokiu atveju taip pat daroma prielaida, kad už nedalyvaujantį narį balsavo kitas Tarybos narys.

Balsavimo teisių perdavimas pagal TDTT 11 straipsnio 3 dalį skiriasi nuo atstovavimo Tarybos nariui, kaip numatyta TDTT 4 straipsnyje. Tarybos narys, kuris negali dalyvauti posėdyje, gali pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama. Praktikoje atitinkamo nario poziciją išdėsto atitinkamos valstybės narės nuolatinis atstovas arba jo pavaduotojas, net jeigu formaliai įgaliojimai atstovauti nariui neapima balsavimo teisės, kuria gali naudotis tik Tarybos narys.

76 Jeigu Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto narys negali dalyvauti balsavime, jis negali balsuoti už kitą narį (IV priedo 2 dalies c punktas).


3 . RAŠYTINĖ PROCEDŪRA (TDTT 12 STRAIPSNIS)

Rašytinė procedūra taikoma dėl skubos priežasčių. Tokios priežastys atsiranda, pavyzdžiui, tada, kai nepavykus priimti Tarybos akto iki konkrečios datos atsirastų teisinis vakuumas, arba apskritai tuomet, kai aktas turi būti priimtas iki tam tikro termino, bet Tarybos posėdis nebuvo numatytas ir negali būti surengtas laiku.

TDTT numatyta dviejų tipų rašytinė procedūra, t. y. įprastinė rašytinė procedūra ir supaprastinta rašytinė procedūra (vadinamoji „nutylėjimo“ procedūra).

A . Įprastinė rašytinė procedūraPagal šią procedūrą yra numatytos dvi sprendimo taikyti rašytinę balsavimo procedūrą priėmimo galimybės:

– sprendimas taikyti rašytinę procedūrą gali būti priimtas iš anksto, vieningai, Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto posėdyje77;

– nepavykus to padaryti ir konkrečiomis aplinkybėmis pirmininkaujanti valstybė narė, naudodama rašytinę procedūrą, gali pasiūlyti taikyti rašytinę procedūrą. Tuo atveju sprendimas dėl pritarimo tam, kad būtų taikoma rašytinė procedūra, yra pačios procedūros dalis: visi Tarybos nariai, prieš pareikšdami savo esmines nuomones, turi pritarti tam, kad būtų taikoma rašytinė procedūra.

Abiem atvejais Komisija taip pat turi pritarti tam, kad būtų taikoma rašytinė procedūra, jeigu ta procedūra yra susijusi su klausimu, kurį Tarybai pateikė Komisija.

Todėl tuo atveju, jei sprendimas taikyti rašytinę procedūrą jau buvo priimtas Taryboje ar Nuolatinių atstovų komitete, Tarybos nariams bus raštu pateiktas vienintelis klausimas, ar jie sutinka, kad atitinkamas aktas būtų priimtas, nesutinka arba susilaiko. Sąlygos priimti aktą įvykdomos tada, kai gautų teigiamų atsakymų skaičius atitinka reikiamą balsų skaičių, pagal jo priėmimui taikomas balsavimo taisykles.

Tačiau tuo atveju, jei sprendimas taikyti rašytinę procedūrą nebuvo iš anksto priimtas Taryboje arba Nuolatinių atstovų komitete, Tarybos nariai ir, atitinkamais atvejais, Komisija (jei procedūra yra susijusi su klausimu, kurį ji pateikė Tarybai) turi atsakyti į pirmąjį klausimą dėl rašytinės procedūros taikymo, o Tarybos nariai turi pareikšti savo pozicijas dėl antrojo klausimo dėl akto priėmimo, kuriam tebetaikomos atitinkamos balsavimo taisyklės.

Siekiant paspartinti rašytinę procedūrą, atsakymai turi būti adresuoti už dokumentą atsakingam Generalinio sekretoriato pareigūnui. Žinoma, atsakymai turi būti pateikti raštu (pakanka juos pateikti el. paštu). Bet kuriuo atveju žodžiu pateiktų atsakymų nepakanka.

Jeigu Taryboje arba Nuolatinių atstovų komitete dar nėra susitarta dėl atsakymų pateikimo termino, jis nustatomas atsižvelgiant į klausimo skubumą. Pabrėžtina, kad svarbu laikytis termino, ypač tuo atveju, jei aktas turi būti priimtas iki konkrečios datos. Jeigu atsakymus pateikti vėluojama, Generalinis sekretoriatas

77 Atkreipkite dėmesį į tai, kad TDTT 12 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros (vieningas sprendimas taikyti rašytinę procedūrą) atveju, jeigu pagal Sutartis Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto nariai negali dalyvauti balsuojant, į tokių narių balsus neatsižvelgiama (IV priedo 1 dalies g punktas).


atsiųs priminimą. Jeigu ir toliau vėluojama, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama, ar laikotarpis, po kurio procedūra turi būti užbaigta, yra pakankamas, ir ar jos rezultatai laikomi neigiamais.

Kai Generalinis sekretoriatas įsitikina, kad akto priėmimo sąlygos yra įvykdytos, jis imasi būtinų priemonių, kad aktas būtų pasirašytas, paskelbtas Oficialiajame leidinyje arba apie jį būtų pranešta adresatams.

Generalinis sekretoriatas yra atsakingas už rašytinių procedūrų užbaigimą ir jų rezultatų pranešimą.

Taigi visi Tarybos nariai ir, atitinkamais atvejais, Komisija informuojami apie visus kitų Tarybos narių arba Komisijos pateiktus vienašalius pareiškimus. Jiems turi būti suteiktas trumpas laikotarpis, per kurį jie nuspręstų, ar nori atsakyti į tuos pareiškimus. Tokie pareiškimai nedaro poveikio nei rašytinės procedūros, kuri turi būti taikoma siekiant priimti atitinkamą aktą, eigai, nei jos užbaigimui.

Taikant rašytinę procedūrą priimti aktai paprastai pateikiami pranešimuose spaudai, kuriuos atskirai rengia Generalinio sekretoriato Spaudos tarnyba. Tokiais atvejais balsavimo rezultatai bei paaiškinimai ir pareiškimai skelbiami viešai, laikantis TDTT 9 straipsnio nuostatų (žr. II skyriaus 6 dalies C punktą).

Tarybos generalinis sekretoriatas rengia taikant rašytinę procedūrą priimtų aktų mėnesinę suvestinę, kurioje taip pat pateikiami visi pareiškimai ir balsavimo paaiškinimai. Šios suvestinės dalys, susijusios su teisėkūros procedūra priimamų aktų priėmimu, turi būti skelbiamos viešai.

Be to, Generalinis sekretoriatas archyvuoja bent:

– komunikatą dėl rašytinės procedūros pradėjimo, dokumentą, kuriuo procedūra buvo grindžiama, ir visus Tarybos pareiškimus;

– Tarybos narių ir, atitinkamais atvejais, Komisijos atsakymus bei visus vienašalius pareiškimus;

– tinkamai pasirašytą Tarybos priimto akto originalą.

B . Supaprastinta rašytinė procedūra („nutylėjimo“ procedūra)Supaprastinta rašytinė procedūra turi būti suprantama kaip rašytinė procedūra, pagal kurią Tarybos nariui nepateikus atsakymo iki nustatyto termino pabaigos reiškia, jog jis sutinka, kad atitinkamas aktas būtų priimtas. Priešingai nei įprastinės rašytinės procedūros atveju, Tarybos nariai neprivalo atsakyti aiškiai. Todėl ši procedūra buvo pavadinta „nutylėjimo“ procedūra.

„Nutylėjimo“ procedūra pradedama pirmininkaujančios valstybės narės iniciatyva, nors bet kuris Tarybos narys ir Komisija gali pasiūlyti pirmininkaujančiai valstybei narei taikyti šią procedūrą. Šiuo atveju pirmininkaujanti valstybė narė taip pat nustato šios procedūros terminą atsižvelgdama į klausimo skubumą. Pasibaigus šiam terminui, aktas, su kuriuo yra susijusi procedūra, laikomas priimtu, išskyrus atvejus, kai tam prieštarauja Tarybos narys. Komisija neturi teisės teikti prieštaravimų šiuo klausimu. Jei Tarybos narys prieštarauja akto priėmimui, aktas kaip paprastai turi būti įtrauktas į Tarybos darbotvarkę kaip vienas iš punktų.

Taryba sprendimus gali priimti pagal „nutylėjimo“ procedūrą keturiais atvejais:

– priimant atsakymo į Europos Parlamento nario raštu pateiktą klausimą arba, atitinkamu atveju, žodžiu pateiktą klausimą Tarybai tekstą, atsakymo projektą


išnagrinėjus Nuolatinių atstovų komitetui78;

– skiriant Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius ir Regionų komiteto narius bei jų pakaitinius narius, sprendimo projektą išnagrinėjus Nuolatinių atstovų komitetui;

– priimant sprendimą konsultuotis su kitomis institucijomis ar įstaigomis, kai tokių konsultacijų reikalavimas nustatytas Sutartyse;

– įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, pasitelkus COREU tinklą79 (COREU „nutylėjimo“ procedūra)80.

Kaip ir įprastinės rašytinės procedūros atveju, Generalinis sekretoriatas konstatuoja, kad rašytinė procedūra baigta.

Jei Tarybos narys prieštarauja, atitinkamas tekstas nėra priimamas ir turi būti laikomasi Tarybos aktams taikomos įprastos parengiamosios procedūros, t. y. tekstas perduodamas Nuolatinių atstovų komitetui, jeigu tai yra aktas, kurį gali priimti Nuolatinių atstovų komitetas pagal TDTT 19 straipsnio 7 dalį, arba jis perduodamas Nuolatinių atstovų komitetui / Tarybai (aktų, kuriuos turi priimti Taryba, atveju), arba dėl jo susitariama taikant „nutylėjimo“ procedūrą, kai tik klausimas išsprendžiamas atitinkamoje Tarybos darbo grupėje.

78 E pareiškimas dėl TDTT 12 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktų: „Pagal įprastinę Tarybos praktiką, paprastai bus nustatomas trijų darbo dienų terminas“.

79 1995 m. birželio 12 d. Tarybos išvadose [dok. 7896/95] nurodyta, kad COREU tinklas suteikia galimybę valstybių narių užsienio reikalų ministerijoms ir Komisijai keistis informacija tarpusavyje ir konsultuotis dėl politinių analizių, susijusių su daugiašalio pobūdžio klausimais arba trečiųjų šalių padėtimi. Šis tinklas yra skirtas tik klausimams, kuriems taikomos V antraštinės dalies nuostatos, netaikomos nei instituciniams klausimams, nei klausimams, susijusiems su Sąjungos biudžeto naudojimu, kuriems taip pat taikomos kitos Sutarties antraštinės dalys. Todėl šis tinklas negali būti naudojamas Sąjungos klausimams, vadinasi ir su Sąjungos išorės santykiais susijusiems klausimams, spręsti ar nagrinėti.

80 F pareiškimas dėl 12 straipsnio 2 dalies d punkto: „Taryba pažymi, kad COREU tinklas turi būti naudojamas pagal 1995 m. birželio 12 d. Tarybos išvadas dėl Tarybos darbo metodų“.


IV SKYRIUS . TARYBOS AKTAI IR JŲ FORMA

Tarybos aktų forma yra reglamentuojama TDTT 15 straipsniu ir VI priedu. Šių aktų skelbimas ir pranešimas apie juos adresatams yra reglamentuojami TDTT atitinkamai 17 ir 18 straipsniais. Be to, gana svarbus yra TDTT 22 straipsnis, kuriame numatyta, kad siekiant padėti Tarybai atlikti jos užduotį užtikrinant jos priimamų teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimo kokybę, pagal 1998 m. gruodžio 22 d. Tarpinstitucinį susitarimą Teisės tarnybos pareiga – reikiamame etape tikrinti pasiūlymų ir teisės aktų projektų rengimo kokybę bei teikti su projektų rengimu susijusius pasiūlymus Tarybai ir jos organams.

1 . TEISĖS AKTŲ PASIRAŠYMAS (TDTT 15 STRAIPSNIS)

Kaip ir SESV 297 straipsnyje, TDTT 15 straipsnyje numatyta prievolė pasirašyti Tarybos arba Tarybos kartu su Europos Parlamentu pagal teisėkūros procedūrą priimtus teisės aktus.

Tuos aktus jų priėmimo metu turi pasirašyti pareigas einantis Tarybos pirmininkas ir Tarybos generalinis sekretorius, kuris savo įgaliojimus pasirašyti gali perduoti Generalinio sekretoriato generaliniams direktoriams.

Praktikoje Tarybos pirmininkas pasirašo paskutiniame akto originalo teksto puslapyje (jame tekstas pateikiamas keliomis kalbomis); pasirašymas vyksta Tarybos posėdyje, kuriame priimtas atitinkamas aktas. Po to generalinis sekretorius pasirašo tame pačiame teksto puslapyje; šio teksto originalas perduodamas Tarybos generalinio sekretoriato archyvui, kuriame jis saugomas saugykloje.

Pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimti aktai, kuriuos turi kartu pasirašyti Europos Parlamento pirmininkas ir Tarybos pirmininkas, pasirašomi bendros spaudos konferencijos, kurioje pranešama apie akto priėmimą, metu arba Europos Parlamento plenarinės mėnesinės sesijos metu.

Jeigu Tarybos aktas buvo priimtas ne visomis kalbomis nei numatyta pagal galiojančias taisykles dėl kalbų (TDTT 14 straipsnis), tekstus kitomis kalbomis turi pasirašyti Tarybos posėdžio, kuriame jie buvo patvirtinti, pirmininkas, net jeigu tai įvyksta valstybės narės, pirmininkaujančios po valstybės narės, kurios pirmininkavimo laikotarpiu aktas buvo oficialiai priimtas ir pasirašytas, pirmininkavimo laikotarpiu. Taip yra dėl to, kad Taryba yra vienas subjektas ir taikomas institucinio tęstinumo principas.

Tokiu atveju akto priėmimo data yra akto, parengto ne visomis kalbomis, pirmojo priėmimo data. Redakcijų likusiomis kalbomis patvirtinimo datos nėra priėmimo data.


2 . REGLAMENTŲ PAVADINIMAS IR FORMA (TDTT VI PRIEDO A SKIRSNIO 1 DALIS)

VI priedo A skirsnyje nurodyti įvairūs elementai, kurie turi būti įtraukti į Tarybos arba Tarybos kartu su Europos Parlamentu pagal teisėkūros procedūrą priimtų reglamentų pavadinimus:

– žodis „reglamentas“;

– eilės numeris;

– priėmimo data;

– dalykas.

Pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį Tarybos priimtų įgyvendinimo reglamentų pavadinimuose taip pat turi būti įrašyti žodžiai „įgyvendinimo reglamentas“.

Šie elementai turi būti įtraukti į reglamentą ir jie padeda jį identifikuoti; be to, Tarybos arba pagal įprastą teisėkūros procedūrą Tarybos kartu su Europos Parlamentu priimtuose aktuose taip pat nurodomas (-i) aktą priėmusios (-ių) institucijos (-ų) pavadinimas (-ai) ir pateikiama nuoroda į Europos Sąjungą arba Euratomą.

Tarybos arba pagal įprastą teisėkūros procedūrą Tarybos kartu su Europos Parlamentu priimtų reglamentų preambulės struktūra yra apibrėžta VI priedo A skirsnio 1 dalies b–f punktuose.

Preambulėje turi būti:

– žodžiai „Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba“ arba „Europos Sąjungos Taryba“;

– nuoroda į nuostatas, kuriomis remiantis tas reglamentas priimtas, pradedant žodžiu „atsižvelgdami“ arba „atsižvelgdama“;

– nurodomoji dalis, kurioje daroma nuoroda į pateiktus pasiūlymus ir gautas nuomones;

– reglamento pagrindimas, pradedant žodžiu „kadangi:“, o konstatuojamąsias dalis numeruojant;

– žodžiai „priėmė šį reglamentą“, po kurių eina reglamento dėstymas.

Ši struktūra apima SESV 296 straipsnyje numatytus elementus ir ja taip pat įvykdoma tose nuostatose nustatyta prievolė nurodyti motyvus, kuriais yra grindžiami aktai.

Kalbant apie nurodomąsias dalis, pažymėtina, kad reglamento teisiniai pagrindai ir ankstesni procedūriniai aktai yra nurodomi ta tvarka, pradedant žodžiais „atsižvelgdami“ arba „atsižvelgdama“. Be to, pažymėtina, kad pagal Europos


Sąjungos Taryboje parengtų aktų precedentų vadovą81 pasiūlymai, nuomonės, pritarimai ir t. t., taip pat konsultacijos nurodomos akto preambulės pradžioje nurodomosiose dalyse, iškart po nuorodos į teisinius pagrindus, naudojant žodžius „atsižvelgdama (-i) į“ arba „pasikonsultavusi (-ę) su“, o neprivalomos nuomonės ir konsultacijos minimos po nurodomųjų dalių, naudojant tokias formuluotes kaip „atsižvelgdama (-i) į … nuomonę“ arba „pasikonsultavusi (-ę) su“, ir t. t.

Po nurodomųjų dalių eina konstatuojamosios dalys, kurios yra reglamento motyvai siaurąja šio žodžio prasme. Jos pradedamos žodžiu „kadangi“ ir taip pat numeruojamos.

3 . REGLAMENTŲ STRUKTŪRA (TDTT VI PRIEDO A SKIRSNIO 2, 3 IR 4 DALYS)

Reglamento dėstomąją dalį sudaro straipsniai, kurie gali būti mažėjimo tvarka suskirstyti į dalis, antraštines dalis, skyrius ir skirsnius (arba į kai kuriuos iš jų); reglamento dėstomosios dalies sudėtinėms dalims apibūdinti arba suskirstyti smulkiau neleidžiama naudoti jokio kito pavadinimo, pavyzdžiui, „taisyklė“ arba „principas“.

Siekiant atsižvelgti į SESV 297 straipsnį dėl reglamentų įsigaliojimo, numatyta, kad jeigu Taryba arba pagal įprastą teisėkūros procedūrą Taryba kartu su Europos Parlamentu nori, kad reglamentas įsigaliotų kitą dieną nei dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje, ji tą datą turi nurodyti paskutiniame straipsnyje. Tame straipsnyje prireikus gali būti pateikta išsamesnės informacijos apie reglamento įsigaliojimo datą. Po paskutinio reglamento straipsnio pateikiama formuluotė, atspindinti bendrą reglamento taikymo sritį ir privalomąjį pobūdį, kaip numatyta SESV 288 straipsnyje. Tam tikrais atvejais reglamentas nėra taikomas

81 Europos Sąjungos Taryboje parengtų aktų precedentų vadovas, 2015 m. sausio mėn. redakcija, 77 puslapis, 2 punktas: „a) Nurodomosios dalys, kurios pateikiamos preambulės pradžioje, skirtos nurodyti: – akto teisinį pagrindą, – Sutartyse numatytus pasiūlymus, iniciatyvas, rekomendacijas, prašymus arba nuomones (Sutartyse nenumatyti procedūriniai aktai minimi paskutinėje konstatuojamojoje dalyje). b) Teisėkūros procedūra priimamų aktų atveju pridedamos nurodomosios dalys dėl: – akto projekto perdavimo nacionaliniams parlamentams, – procedūros, kurios laikytasi (įprasta arba speciali teisėkūros procedūra). c) Turėtų būti tikrinama, ar nurodomojoje dalyje pateiktos informacijos nebūtų geriau nurodyti konstatuojamosiose dalyse. Pavyzdžiui: – jeigu siekiant gerai suprasti dėstomąją dalį arba atsižvelgiant į teisėtumo kontrolę reikia priminti esminį nuostatų, išskyrus teisinį pagrindą, turinį, šis priminimas turi būti pateikiamas konstatuojamosiose dalyse, – kai kurie išankstiniai aktai (techninių įstaigų nuomonės, neprivalomos konsultacijos) paprastai pateikiami konstatuojamųjų dalių pabaigoje ir minimi vartojant tokias formuluotes kaip „… komitetas pateikė nuomonę …“, „… buvo konsultuotasi su … komitetu“. d) Visi Europos Parlamentui ir Tarybai skirti teisėkūros procedūra priimamų aktų projektai turi būti perduoti nacionaliniams parlamentams, todėl juose turi būti atitinkama nurodomoji dalis.“


visose valstybėse narėse (žr. TDTT VI priedo A skirsnio 4 dalies a punkto ii papunktį).

Toliau nurodoma reglamento priėmimo vieta ir data.

Tarybos reglamento atveju paprastai nurodoma „Priimta Briuselyje“, nebent jis būtų priimtas balandžio, birželio ir spalio mėn., t. y. tada, kai Tarybos posėdžiai vyksta Liuksemburge82. Europos Parlamento ir Tarybos pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtų reglamentų atveju pasirašymo vieta yra atitinkamai Briuselis, Liuksemburgas arba Strasbūras.

Pasirašiusios šalies arba pasirašiusių šalių pavadinimas (-ai) nurodomas (-i) dėstomosios dalies pabaigoje: priklausomai nuo atvejo, Europos Parlamento pirmininko pavardė (dėstomosios dalies puslapio apačioje kairėje pusėje) ir Tarybos pirmininko pavardė (toje pačioje eilutėje dešinėje pusėje) arba kitu atveju tik reglamento priėmimo metu pareigas einančio Tarybos pirmininko pavardė. Taip išdėstomas reglamento tekstas, skelbiamas Oficialiajame leidinyje. Generalinio sekretoriaus (kuris pagal TDTT 15 straipsnį taip pat pasirašo priimto reglamento tekstą) pavardė Oficialiajame leidinyje nenurodoma.

4 . KITŲ ANTRINĖS TEISĖS AKTŲ PAVADINIMAI IR FORMA (TDTT VI PRIEDO B SKIRSNIS)

VI priedo B skirsnyje išdėstytos taisyklės dėl kitų Tarybos aktų pavadinimo, preambulės ir dėstomosios dalies: jame numatyta, kad direktyvų, sprendimų, rekomendacijų ir nuomonių pavadinimuose turėtų būti žodis atitinkamai „direktyva“, „sprendimas“, „rekomendacija“ ar „nuomonė“.

Pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį Tarybos priimtų įgyvendinimo direktyvų arba įgyvendinimo sprendimų pavadinimuose taip pat turi būti žodžiai „įgyvendinimo direktyva“ arba „įgyvendinimo sprendimas“.

Tačiau nepaminėti kiti elementai (eilės numeris, priėmimo data, dalykas), kurie turi būti nurodyti reglamentų pavadinimuose. Vis dėlto praktikoje visuose Tarybos aktuose nurodomi visi tie kiti elementai, kurie padeda juos identifikuoti. Preambulės ir dėstomosios dalies atveju (VI priedo B skirsnis) pateikiama nuoroda į A skirsnio nuostatas, kurios taikomos mutatis mutandis ir laikantis SESV nuostatų dėl direktyvų ir sprendimų83.

5 . SPRENDIMŲ, NURODYTŲ ES SUTARTIES 25 STRAIPSNYJE, FORMA (TDTT VI PRIEDO C SKIRSNIS)

VI priedo C skirsnyje tiesiog apibrėžiamas pavadinimas, kuriuo turi būti pateikiami ES sutarties 25 straipsnyje (BUSP) nurodyti sprendimai.

Šių sprendimų pavadinimas turi būti toks: „Tarybos sprendimas“, eilės numeris ((BUSP) / metai/ numeris), priėmimo data ir dalykas.

82 Informacija apie Tarybos posėdžių vietas pateikiama II skyriaus 2 dalies B punkte.

83 Pavyzdžiui, formuluotė dėl A skirsnio 4 dalyje nurodyto akto bendros taikymo srities ir privalomojo pobūdžio pateikiama tik reglamentuose; direktyvų atveju paskutiniame straipsnyje nurodoma (-os) valstybė (-ės) narė (-ės), kuriai (kurioms) direktyva skirta.


6 . NETIPIŠKI AKTAI

Reikėtų taip pat paminėti tam tikro pobūdžio aktus (pavyzdžiui, deklaracijas, rezoliucijas, išvadas), kuriuos dažnai rengia institucijos, nors jie ir nėra numatyti Sutartyse.

Svarstant ir priimant išvadas arba kitus Sutartyse nenumatytus aktus, vadovaujamasi šiomis gairėmis:

a) Vedant derybas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projekto, remiantis SESV 296 straipsnio paskutine pastraipa turi būti draudžiama priimti bet kokios formos dokumentą – net jei jo tikslas vien tik politinis – netaikant Sutartyse apibūdintos teisėkūros procedūros, jei to dokumento turinys susijęs su klausimais, kuriuos apima teisėkūros procedūra priimamo akto projektas.

b) Išvados, kaip ir su teisės akto priėmimu nesusijusios rezoliucijos bei pareiškimai, yra įprasta Tarybos nuomonės raiškos priemonė, kai ji nevykdo Sutartimis jai suteiktų įgaliojimų. Iš esmės jos turi tik politinių įsipareigojimų ar pozicijų be teisinio poveikio statusą. Kadangi jos nėra Tarybos teisės aktai pagal Sutartis, joms netaikomos procedūrinės taisyklės, išdėstytos teisiniuose pagrinduose, į kuriuos galėtų būti daroma nuoroda atsižvelgiant į jų materialinį turinį, jei jas priimant būtų pasinaudota sprendimų priėmimo įgaliojimais. Sąjungos teisėje nėra nustatytos išvadų oficialaus priėmimo procedūros, todėl dėl jų Taryba sprendžia konsensuso būdu – tai reiškia, kad nėra balsuojama, bet išvados nepriimamos, jei nors vienas Tarybos narys joms prieštarauja.

c) Taikydama šio principo išimtį Taryba kartais kaip išvadas priima tam tikrus aktus, kurie turi teisinį poveikį arba kuriais siekiama tokio poveikio, pavyzdžiui, Sąjungos pozicijas BUSP srityje, Sąjungos pozicijas tarptautinėse organizacijose, kurioms pavesta priimti teisines pasekmes turinčius aktus, arba prašymus Komisijai, kad ji pateiktų konkrečius pasiūlymus. Šiais atvejais Taryba turi laikytis Sutartyse numatytų procedūrinių reikalavimų (įskaitant balsavimo tvarką), atsižvelgdama į teisinį pagrindą, kuriuo Tarybai suteikiami įgaliojimai veikti, kuriais ji pasinaudoja priimdama teisės aktą kaip išvadas. Jei išvados apima kitus politinio pobūdžio elementus bei teisės aktą, tuo negali būti grindžiama teisė susitarti konsensuso būdu siekiant priimti visą dokumentą, taigi, ir teisės aktą.

d) Tai, ar išvadų projektu siekiama teisinių pasekmių, nustatoma nagrinėjant konkretų dokumento tikslą ir turinį, neatsižvelgiant į tai, kaip jis pavadintas.

e) Teisinį poveikį turintys aktai negali būti priimti kaip išvados, jei Sutartyse yra nurodyta, kaip turi būti įforminti Tarybos veiksmai, ir ši forma yra nesuderinama su išvadomis. Pavyzdžiui, iš esmės nekyla neatitikties išvadų formai problemos tada, kai nuostatose teigiama, kad Taryba turi priimti sprendimą ar rekomendaciją, susitariant, kad tokiais atvejais taikytinas ne konsensusas, o Sutartyje išdėstyta procedūrinė ir balsavimo tvarka (įskaitant numatytąją kvalifikuotos balsų daugumos taisyklę pagal ES sutarties 16 straipsnio 3 dalį).

f) Sąjungos veikimas grindžiamas kompetencijų suteikimo principu (ES sutarties 4 ir 5 straipsniai), todėl Sąjungos institucijos, įskaitant Tarybą, net vien tik politinio pobūdžio dokumentuose negali neviršydamos savo įgaliojimų reikšti pozicijos tais klausimais, kurie yra visiškai nesusiję su Sąjungos veiklos sritimis. Visas išvadas, susijusias išimtinai su tokiais klausimais, turėtų priimti Taryboje (ar Tarybos posėdžių metu) posėdžiaujantys valstybių narių vyriausybių atstovai. Jei išvadose apie tokius klausimus kalbama iš dalies ir


nėra priimto sprendimo atskirti Sąjungos kompetencijai priklausančius ir Sąjungos kompetencijai nepriklausančius klausimus, išvadas turėtų bendrai priimti Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai.

7 . TEISĖS AKTŲ SKELBIMAS EUROPOS SĄJUNGOS OFICIALIAJAME LEIDINYJE (TDTT 17 STRAIPSNIS)

Oficialusis leidinys yra padalytas į dvi serijas – L seriją ir C seriją.

L seriją sudaro keturios rubrikos84:

– L serijos I rubrika: teisėkūros procedūra priimti aktai (reglamentai, direktyvos, sprendimai ir biudžetai);

– L serijos II rubrika: ne teisėkūros procedūra priimti aktai (tarptautiniai susitarimai, reglamentai, direktyvos, sprendimai, rekomendacijos, gairės, darbo tvarkos taisyklės ir procedūros reglamentai, tarptautiniais susitarimais įsteigtų organų priimti aktai);

– L serijos III rubrika: kiti aktai (Europos ekonominė erdvė);

– L serijos IV rubrika: aktai, priimti anksčiau nei 2009 m. gruodžio 1 d. remiantis EB sutartimi, ES sutartimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi.

C seriją sudaro penkios rubrikos:

– C serijos I rubrika: rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės;

– C serijos II rubrika: komunikatai (tarpinstituciniai susitarimai, bendros deklaracijos, Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų priimti komunikatai);

– C serijos III rubrika: parengiamieji aktai (valstybių narių iniciatyvos, Europos Parlamentas, Taryba, Europos Komisija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Centrinis Bankas, Audito Rūmai, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas, Europos investicijų bankas, Europos Sąjungos organai);

– C serijos IV rubrika: pranešimai (Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų pranešimai, valstybių narių pranešimai, pranešimai, susiję su Europos ekonomine erdve, trečiųjų valstybių pranešimai);

– C serijos V rubrika: nuomonės (administracinės procedūros, teisinės procedūros, procedūros, susijusios su bendros prekybos politikos įgyvendinimu, procedūros, susijusios su konkurencijos politikos įgyvendinimu, kiti aktai).

Pagal TDTT 17 straipsnį generalinis sekretorius Oficialiajame leidinyje turi paskelbti teisėkūros procedūra priimtus aktus, kurie buvo priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą arba specialią teisėkūros procedūrą, ir ne teisėkūros procedūra priimtus aktus, kurie buvo priimti kaip visoms valstybėms narėms skirti reglamentai bei direktyvos ir kaip sprendimai, kuriuose nenurodyta, kam jie skirti. Paskelbimas Oficialiajame leidinyje yra tų aktų taikymo sąlyga ir nuo jo gali priklausyti jų įsigaliojimas (SESV 297 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies antra pastraipa).

84 Išsamus sąrašas pateikiamas 2010 m. birželio 8 d. dok. 6700/1/10 REV 1.


TDTT 17 straipsnyje nurodyta, kad generalinis sekretorius Oficialiajame leidinyje taip pat turi paskelbti:

– Tarybos pozicijas per pirmąjį svarstymą, priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, bei jas pagrindžiančius motyvus;

– iniciatyvas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto priėmimo, pateiktas Tarybai pagal SESV 76 straipsnį;

– Sąjungos sudarytus tarptautinius susitarimus;

– tarptautinius susitarimus, Sąjungos sudarytus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, jei Taryba, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 ir 9 straipsniais, nenusprendžia kitaip.

Oficialiajame leidinyje turi būti daroma nuoroda apie Oficialiajame leidinyje paskelbtų susitarimų įsigaliojimą.

Jei Taryba arba Nuolatinių atstovų komitetas nenusprendžia kitaip, generalinis sekretorius Oficialiajame leidinyje taip pat skelbia:

– Komisijos pasiūlymus arba ketvirtadalio valstybių narių iniciatyvas, pateiktas Tarybai pagal SESV 76 straipsnį kitais nei pirmiau nurodytais atvejais (t. y. ne iniciatyvas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto priėmimo, pateiktas pagal SESV 76 straipsnį);

– direktyvas ir sprendimus, nurodytus SESV 297 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje (ne teisėkūros procedūra priimtas direktyvas, neskirtas valstybėms narėms, ir sprendimus, kuriuose nurodomi jų adresatai), rekomendacijas ir nuomones, išskyrus ES sutarties 25 straipsnyje nurodytus sprendimus.

Tarybai arba Nuolatinių atstovų komitetui, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, vieningai nusprendus, generalinis sekretorius Oficialiajame leidinyje skelbia ES sutarties 25 straipsnyje nurodytus sprendimus dėl bendros užsienio ir saugumo politikos.

Tarybai arba Nuolatinių atstovų komitetui, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį ir į galimą pagrindinio teisės akto paskelbimą, nusprendus85, generalinis sekretorius Oficialiajame leidinyje skelbia:

– sprendimus, įgyvendinančius ES sutarties 25 straipsnyje nurodytus sprendimus;

– sprendimus, priimtus pagal ES sutarties 31 straipsnio 2 dalies pirmą ir antrą įtraukas;

– kitus Tarybos teisės aktus, pavyzdžiui, išvadas arba rezoliucijas.

Kai pagal Sąjungos arba Europos atominės energijos bendrijos ir vienos ar daugiau valstybių arba tarptautinių organizacijų sudarytą susitarimą įsteigiama įstaiga, įgaliota priimti sprendimus, Taryba turi nuspręsti, ar tos įstaigos priimti sprendimai turėtų būti skelbiami Oficialiajame leidinyje (TDTT 17 straipsnio 5 dalis).

85 Balsuojant dėl tokio sprendimo, kurį priimant Tarybos arba Nuolatinių atstovų komiteto nariai negali dalyvauti balsuojant, į tokių narių balsus neatsižvelgiama (IV priedo 1 punkto k papunktis).


8 . PRANEŠIMAS APIE AKTUS IR JŲ PERDAVIMAS (TDTT 18 STRAIPSNIS)

Pirmose dviejose 18 straipsnio dalyse nurodyta, kad generalinis sekretorius arba jo vardu veikiantis generalinis direktorius praneša valstybėms narėms apie tam tikrus aktus arba juos joms perduoda.

Pagal 1 ir 2 dalis Tarybos generalinis sekretorius arba jo vardu veikiantis generalinis direktorius praneša adresatams apie šiuos teisės aktus:

– ne teisėkūros procedūra priimtus aktus, kurie priimti kaip direktyvos, kurios nėra skirtos visoms valstybėms narėms, ir sprendimai, kuriuose nurodomi jų adresatai;

– rekomendacijas;

– ES sutarties 25 straipsnyje nurodytus sprendimus.

Apie ES sutarties 25 straipsnyje nurodytus sprendimus ir rekomendacijas pranešama tik tuomet, kai jie neskelbiami Oficialiajame leidinyje. Tačiau apie direktyvas ir sprendimus, kuriuose nurodytas konkretus adresatas, visuomet pranešama jų adresatams ir jie įsigalioja tokio pranešimo apie juos dieną. Kai tie aktai skelbiami pagal TDTT 17 straipsnio 2 dalies b punktą, dėl paskelbimo jie netampa taikomi jų adresatams. Pagal SESV 297 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą jų įsigaliojimas priklauso nuo pranešimo apie juos. Taigi skelbiama tik informaciniais tikslais.

Pagal taisykles dėl kalbų (žr. II skyriaus 7 punktą) dokumentai, kuriuos institucija siunčia valstybei narei arba jos jurisdikcijai priklausančiam asmeniui, parengiami tos valstybės kalba.

Pagal TDTT 18 straipsnio 3 dalį generalinis sekretorius arba jo vardu veikiantis generalinis direktorius išsiunčia valstybių narių vyriausybėms ir Komisijai toliau nurodytų aktų patvirtintas kopijas:

– direktyvų ir sprendimų, nurodytų SESV 297 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje (skirtų konkrečiam adresatui);

– Tarybos rekomendacijų.

Visų netipiškų aktų atveju paprastai informuojamos valstybės narės ir Komisija.

Remdamasis 1984 m. balandžio 11 d. Sprendimu Nr. 351/84 generaliniam sekretoriui suteikta teise deleguoti savo įgaliojimus, generalinis sekretorius yra įgaliojęs generalinius direktorius arba, jeigu jie negali atlikti savo pareigų, direktorius (pagal vyresniškumą atitinkamame direktorate) jo vardu pasirašyti pranešimus ir komunikatus dėl Tarybos aktų, numatytų TDTT 18 straipsnyje, pagal atitinkamų generalinių direktoratų kompetenciją.


V SKYRIUS . KITOS NUOSTATOS

1 . SAUGUMAS (TDTT 24 STRAIPSNIS)

TDTT 24 straipsnyje numatyta, kad saugumo taisykles turi patvirtinti Taryba kvalifikuota balsų dauguma. Remdamasi šia nuostata ir SESV 240 straipsniu (ankstesnio EB sutarties 207 straipsnio 3 dalis) Taryba patvirtino ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtas saugumo taisykles86, kuriose nustatyti Europos Sąjungos įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirti pagrindiniai principai ir būtiniausi standartai. Šios saugumo taisyklės Tarybos generaliniame sekretoriate įgyvendinamos Tarybos generalinio sekretoriaus sprendimu 40/2015.

2 . SUSITARIMŲ DEPOZITARO PAREIGOS (TDTT 25 STRAIPSNIS)

Kaip leidžiama pagal Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 77 ir 78 straipsnius, Tarybos generalinis sekretorius gali būti paskirtas Sąjungos arba Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) ir vienos ar kelių valstybių arba tarptautinių organizacijų sudarytų susitarimų depozitaru.

Tokių susitarimų ratifikavimo, prisijungimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Tarybos adresu (TDTT 25 straipsnio pirma pastraipa). Tokiais atvejais generalinis sekretorius taip pat pasirūpina, kad tokių susitarimų įsigaliojimo datos būtų skelbiamos Oficialiajame leidinyje (TDTT 25 straipsnio antra pastraipa).

Tarptautinių susitarimų depozitaro pareigos yra nustatytos tiek bendro pobūdžio dokumentuose (pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Chartijoje ir Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės), tiek konkrečiuose susitarimuose, kuriais skiriami depozitarai. Pastarieji yra viena iš valstybių narių, kurios yra atitinkamo susitarimo šalys, arba tarptautinės organizacijos, kuri yra susitarimo šalis arba kuriai globojant susitarimas buvo pasirašytas ir sudarytas, generalinis sekretorius.

Tarybos generaliniame sekretoriate susitarimų depozitaro pareigas daugiausia atlieka 1978 m. birželio 15 d. įsteigtas Susitarimų biuras, kuris priklauso F generalinio direktorato 2A skyriui. Atliekamos šios keturios pareigos87:

– depozitaro pareiga tikrąja šio žodžio prasme, t. y. ji apima aktų, kurie turi būti sudaryti tekstų bei patvirtintų kopijų rengimą ir jų perdavimą atitinkamoms šalims; visos informacijos apie aktus, kurie buvo pasirašyti (ratifikavimai, pranešimai, stojimo aktai ir kt.), centralizavimą ir jų perdavimą atitinkamoms šalims; ir visos šios informacijos registravimą;

– su protokolu susijusios pareigos (visų pirma pareigos pasirašymo metu);

– susitarimų redakcijų kitomis nei Bendrijos kalbomis lingvistinis redagavimas;

– dokumentų spausdinimas.

86 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

87 Kai kurias depozitaro pareigas atlieka kiti Generalinio sekretoriato padaliniai.


3 . ATSTOVAVIMAS TARYBAI EUROPOS PARLAMENTE (TDTT 26 STRAIPSNIS)

TDTT 26 straipsnio pirmos pastraipos pirmame sakinyje numatyta, kad Europos Parlamente Tarybai atstovauja pirmininkaujanti valstybė narė arba, pirmininkaujančiai valstybei narei sutikus, TDTT 1 straipsnio 4 dalyje nurodytos iš anksto nustatytos trijų valstybių narių grupės narys, pirmininkavimą perimsianti valstybė narė arba Tarybos generalinis sekretorius. Tačiau pirmininkaujanti valstybė narė taip pat gali pavesti Generalinio sekretoriato vyresniesiems pareigūnams atstovauti Tarybai Europos Parlamento komitetuose, jeigu ji mano, kad tai reikalinga. Nurodymai neturi būti formalūs; pakanka aiškaus ir tikslaus pareiškimo dėl pirmininkaujančios valstybės narės ketinimų.

Kalbant apie Užsienio reikalų tarybą, atstovavimas Europos Parlamente arba jo komitetuose yra vyriausiojo įgaliotinio užduotis, nebent jis paprašytų jį pakeisti tos Tarybos nariu, atstovaujančiu Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei. Šiuo atveju vyriausiasis įgaliotinis taip pat gali pavesti Europos išorės veiksmų tarnybos arba prireikus Generalinio sekretoriato vyresniesiems pareigūnams atstovauti Užsienio reikalų tarybai Europos Parlamento komitetuose, jeigu jis mano, kad tai reikalinga.

Generalinis sekretorius yra pateikęs nurodymus dėl šios nuostatos įgyvendinimo Generaliniame sekretoriate. Todėl Generalinio sekretoriato pareigūnas, atstovaudamas Tarybai, turi vengti prisiimti bet kokius įsipareigojimus pirmininkaujančios valstybės narės arba Tarybos vardu, jeigu jis neturi tam aiškių ir išsamių nurodymų.

Todėl siekiant laikytis TDTT 26 straipsnio, iš esmės Tarybai turi atstovauti generalinis sekretorius; kitu atveju komitetuose Tarybai atstovauja tik generalinio sekretoriaus tam paskirtas pareigūnas (generalinis direktorius arba, išimtinai, direktorius). Jei pirmininkaujanti valstybė narė kreipiasi į pareigūną tiesiogiai, jis per savo tiesioginį viršininką kuo greičiau informuoja generalinį sekretorių siekdamas gauti generalinio sekretoriaus leidimą.

Tarpinstitucinių santykių direktoratas turi būti iš anksto informuojamas apie bet kokį susitikimą su Parlamentu siekiant užtikrinti kuo geresnį koordinavimą ir pasirengimą susitikimui.

Jei Europos Parlamentas sudaro laikinąjį tyrimo komitetą pagal SESV 226 straipsnį, Taryba gali paskirti Generalinio sekretoriato pareigūną dalyvauti jame jos vardu (1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų88 3 straipsnio 3 dalis). Pareigūnas kalba tik tai, ką nurodė Taryba89.

88 OL L 113, 1995 5 19, p. 1 (95/167/EB, Euratomas, EAPB).

89 Žr., pavyzdžiui, atvejį, kai 1996 m. rugsėjo mėn. Generalinis sekretoriatas paskyrė pareigūną į laikinąjį tyrimo komitetą siekiant nagrinėti galvijų spongiforminės encefalopatijos („karvių pasiutligės“) klausimą.


4 . KORESPONDENCIJA (TDTT 28 STRAIPSNIS)

TDTT 28 straipsnyje numatyta, kad Tarybai skirta korespondencija siunčiama pirmininkui Tarybos adresu. Korespondencija, skirta Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, turi būti perduota visiems Tarybos nariams.

Tarybos adresas:

Council of the European UnionRue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIË

Tarybos interneto svetainės adresas:

www.consilium.europa.euEl. paštas: [email protected]

2016 m. kovo mėn. | LT | EUROPOS VADOVŲ TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS 75

2 DALIS EUROPOS VADOVŲ TARYBOS DARBO

TVARKOS TAISYKLĖS


EUROPOS VADOVŲ TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

1 straipsnis

Sušaukimas ir susitikimų vieta

1. Europos Vadovų Taryba susitinka du kartus per pusmetį, susitikimus sušaukia jos pirmininkas.90

Ne vėliau kaip prieš metus iki šešių mėnesių laikotarpio pradžios, glaudžiai bendradarbiaudamas su tą šešių mėnesių laikotarpį pirmininkausiančia valstybe nare, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas praneša per tą šešių mėnesių laikotarpį jo numatomų surengti Europos Vadovų Tarybos susitikimų datas.

Prireikus pirmininkas sušaukia neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą.91

2. Europos Vadovų Taryba susitinka Briuselyje.

Ypatingomis aplinkybėmis, vieningai pritarus Bendrųjų reikalų tarybai arba Nuolatinių atstovų komitetui, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas gali nuspręsti, kad Europos Vadovų Tarybos susitikimas vyks kitoje vietoje.

2 straipsnis

Pasirengimas Europos Vadovų Tarybos darbui ir tolesnė su juo susijusi veikla

1. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas užtikrina pasirengimą Europos Vadovų Tarybos darbui ir jo tęstinumą, bendradarbiaudamas su Komisijos pirmininku ir remdamasis Bendrųjų reikalų tarybos darbu.92

2. Bendrųjų reikalų taryba, bendradarbiaudama su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir Komisija, rengia Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir užtikrina tolesnį su jais susijusį darbą.93

3. Pirmininkas užmezga glaudų bendradarbiavimą ir koordinuoja veiksmus su Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare ir Komisijos pirmininku, visų pirma reguliariai rengdamas susitikimus.

4. Jei Europos Vadovų Tarybos pirmininkas negali dalyvauti dėl ligos, jo mirties atveju arba jo įgaliojimų nutraukimo pagal Europos Sąjungos sutarties 15 straipsnio 5 dalį atveju, prireikus iki jį pakeičiančio asmens išrinkimo jį pakeičia Europos Vadovų Tarybos narys, atstovaujantis tai šešių mėnesių laikotarpį Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei.

90 Šioje pastraipoje pakartojamas Europos Sąjungos sutarties (toliau - ES sutartis) 15 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys.

91 Šioje pastraipoje pakartojamas ES sutarties 15 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys.

92 Šioje dalyje pakartojamas ES sutarties 15 straipsnio 6 dalies b punktas.

93 Šioje dalyje pakartojamas ES sutarties 16 straipsnio 6 dalies antros pastraipos antras sakinys.

78 EUROPOS VADOVŲ TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS | LT | 2016 m. kovo mėn.

3 straipsnis

Darbotvarkė ir pasirengimas

1. Siekdamas atlikti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus parengiamuosius darbus, ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki kiekvieno 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto eilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, jos pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Vadovų Tarybos nariu, atstovaujančiu tai šešių mėnesių laikotarpį Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, ir su Komisijos pirmininku, pateikia Bendrųjų reikalų tarybai anotuotos darbotvarkės projektą.

Kitų sudėčių Tarybos pasiūlymai Europos Vadovų Tarybai pateikiami Bendrųjų reikalų tarybai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, parengia Europos Vadovų Tarybos išvadų gairių projektą ir, prireikus, Europos Vadovų Tarybos išvadų projektą bei sprendimų projektus, kurie svarstomi Bendrųjų reikalų taryboje.

Paskutinis Bendrųjų reikalų tarybos posėdis surengiamas per penkias paskutines dienas prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Atsižvelgdamas į šiame posėdyje įvykusias diskusijas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas parengia preliminarią darbotvarkę.

2. Išskyrus atvejus, kai atsiranda neatidėliotinos ir nenumatytos priežastys, susijusios, pavyzdžiui, su tarptautiniais įvykiais, laikotarpiu nuo Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio, kuriame parengiama preliminari Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkė, iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo jokia kitos sudėties Taryba arba parengiamasis organas negali svarstyti Europos Vadovų Tarybai pateikto klausimo.

3. Europos Vadovų Taryba savo darbotvarkę patvirtina susitikimo pradžioje.

Paprastai, į darbotvarkę įtraukti klausimai turėtų būti išnagrinėti iš anksto, laikantis šio straipsnio nuostatų.

4 straipsnis

Europos Vadovų Tarybos sudėtis, delegacijos ir darbo eiga

1. Kiekvienas eilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas trunka ne ilgiau kaip dvi dienas, išskyrus atvejus, kai Europos Vadovų Taryba arba Bendrųjų reikalų taryba Europos Vadovų Tarybos pirmininko iniciatyva nusprendžia kitaip.

Europos Vadovų Tarybos narys, atstovaujantis Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, pasikonsultavęs su Europos Vadovų Tarybos pirmininku, praneša Europos Tarybai jai apie Tarybos darbą.

2. Europos Vadovų Taryba gali kviesti Europos Parlamento pirmininką, kad jį išklausytų.94 Šis pasikeitimas nuomonėmis vyksta Europos Vadovų Tarybos susitikimo pradžioje, nebent Europos Vadovų Taryba vieningai nusprendžia kitaip.

94 Šiame sakinyje pakartojama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 235 straipsnio 2 dalis.


Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu, susitikimai su trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų atstovais ar kitais asmenimis gali būti rengiami tik išimties tvarka ir gavus išankstinį vieningą Europos Vadovų Tarybos sutikimą, Europos Vadovų Tarybos pirmininko iniciatyva.

3. Europos Vadovų Tarybos susitikimai nėra vieši.

4. Europos Vadovų Tarybą sudaro valstybių narių arba jų Vyriausybių vadovai ir jos pirmininkas bei Komisijos pirmininkas. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai dalyvauja jos darbe.95

Kai reikia pagal darbotvarkę, Europos Vadovų Tarybos nariai gali nuspręsti, kad kiekvienam jų padėtų ministras, o Komisijos Pirmininkui – Komisijos narys.96

Delegacijų narių, kuriems leidžiama patekti į pastatą, kuriame vyksta Europos Vadovų Tarybos susitikimas, bendras skaičius kiekvienos valstybės narės ir Komisijos atveju yra ne daugiau kaip dvidešimt asmenų, o Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai atveju – penkių asmenų. Į šį skaičių neįtraukiamas techninis personalas, atliekantis konkrečias saugumo ar logistinės paramos užduotis. Delegacijų narių pavardės ir pareigos iš anksto pranešamos Tarybos Generaliniam sekretoriatui.

Pirmininko pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi šių Darbo tvarkos taisyklių ir kad darbas vyktų dalykiškai.

5 straipsnis

Atstovavimas Europos Parlamente

Europos Parlamente Europos Vadovų Tarybai atstovauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas po kiekvieno Europos Vadovų Tarybos susitikimo pateikia pranešimą Europos Parlamentui.97

Europos Vadovų Tarybos narys, atstovaujantis Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, pateikia Europos Parlamentui jos pirmininkavimo laikotarpio prioritetus ir per tą šešių mėnesių laikotarpį pasiektus rezultatus.

6 straipsnis

Pozicijų nustatymas, sprendimai ir kvorumas

1. Jei Sutartyse nenumatyta kitaip, Europos Vadovų Taryba sprendimus priima bendru sutarimu.98

2. Tais atvejais, kai pagal Sutartis Europos Vadovų Taryba priima sprendimą ir balsuoja, balsavimas vyksta jos pirmininko iniciatyva.

Be to, pirmininkas privalo pradėti balsavimo procedūrą Europos Vadovų Tarybos nario iniciatyva, jei taip nusprendžia dauguma jos narių.

95 Šioje pastraipoje pakartojama ES sutarties 15 straipsnio 2 dalis.

96 Šioje pastraipoje pakartojamas ES sutarties 15 straipsnio 3 dalies antras sakinys.

97 Šioje pastraipoje pakartojamas ES sutarties 15 straipsnio 6 dalies d punktas.

98 Šioje dalyje pakartojama ES sutarties 15 straipsnio 4 dalis.


3. Kad Europos Vadovų Taryba galėtų balsuoti, būtina, kad dalyvautų du trečdaliai Europos Vadovų Tarybos narių. Balsavimo metu pirmininkas patikrina, ar yra kvorumas. Apskaičiuojant kvorumą Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas neįskaičiuojami.

4. Balsuojant kiekvienas Europos Vadovų Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam.99

Europos Vadovų Taryboje jos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas nebalsuoja.100

5. Sprendimus procedūriniais klausimais pagal šias Darbo tvarkos taisykles Europos Vadovų Taryba priima paprasta balsų dauguma.101

7 straipsnis

Rašytinė procedūra

Neatidėliotinos skubos klausimu Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimus balsuodama raštu, jei Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pasiūlo taikyti šią procedūrą. Raštu gali būti balsuojama, jei visi turintys teisę balsuoti Europos Vadovų Tarybos nariai pritaria tokiai procedūrai.

Tarybos Generalinis sekretoriatas periodiškai parengia rašytine procedūra priimtų teisės aktų santrauką.

8 straipsnis

Susitikimo protokolas

Parengiamas kiekvieno susitikimo protokolas, kurio projektą per penkiolika dienų parengia Tarybos Generalinis sekretoriatas. Šis projektas pateikiamas Europos Vadovų Tarybai patvirtinti, o po to jį pasirašo Tarybos Generalinis sekretorius.

Susitikimo protokole nurodoma:

– Europos Vadovų Tarybai pateikti dokumentai;

– patvirtintos išvados;

– priimti sprendimai;

– Europos Vadovų Tarybos padaryti pareiškimai bei pareiškimai, kuriuos prašo įtraukti Europos Vadovų Tarybos narys.

9 straipsnis

Svarstymai ir sprendimai, paremti dokumentais ir projektais,kurie parengti kalbomis, nurodytomis galiojančiose taisyklėse dėl kalbų

1. Išskyrus tuos atvejus, kai neatidėliotinos skubos sumetimais Europos Vadovų Taryba vieningai nusprendžia kitaip, ji svarsto ir priima sprendimus remdamasi tik tais dokumentais ir projektais, kurie parengti kalbomis, nurodytomis galiojančiose taisyklėse dėl kalbų.

99 Šioje pastraipoje pakartojama SESV 235 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa.

100 Šioje pastraipoje pakartojamas SESV 235 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antras sakinys.

101 Šioje dalyje pakartojama SESV 235 straipsnio 3 dalyje išdėstyta taisyklė.


2. Bet kuris Europos Vadovų Tarybos narys gali nesutikti, kad vyktų svarstymai, jei bet kurių siūlomų pakeitimų tekstai neparengti jo nurodytomis 1 dalyje minimomis kalbomis.

10 straipsnis

Balsavimo rezultatų, balsavimo paaiškinimų bei susitikimo protokoloviešumas ir galimybė susipažinti su dokumentais

1. Tais atvejais, laikantis sutarčių, jei Europos Vadovų Taryba priima sprendimą, ji pagal tam sprendimui priimti taikomą balsavimo taisyklę gali nuspręsti viešai paskelbti balsavimo rezultatus, taip pat į jos susitikimo protokolą įtrauktus pareiškimus ir su to sprendimo priėmimu susijusius protokolo punktus.

Kai balsavimo rezultatai yra skelbiami viešai, balsavimo metu pareikšti balsavimo paaiškinimai atitinkamo Europos Vadovų Tarybos nario prašymu taip pat skelbiami viešai, deramai atsižvelgiant į šias Darbo tvarkos taisykles, teisinį tikrumą bei Europos Vadovų Tarybos interesus.

2. Europos Vadovų Tarybos dokumentams mutatis mutandis taikomos Tarybos darbo tvarkos taisyklių II priede pateiktos nuostatos dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais.

11 straipsnis

Profesinė paslaptis ir dokumentų pateikimas teismo procese

Nepažeidžiant visuomenės teisę susipažinti su dokumentais reglamentuojančių nuostatų, Europos Vadovų Tarybos svarstymai laikomi profesine paslaptimi, išskyrus tuos atvejus, kai Europos Vadovų Taryba nusprendžia kitaip.

Europos Vadovų Taryba gali leisti panaudoti teismo procese Europos Vadovų Tarybos dokumentų, su kuriais visuomenei dar nesuteikta teisė susipažinti pagal 10 straipsnį, kopiją arba ištrauką.

12 straipsnis

Europos Vadovų Tarybos sprendimai

1. Europos Vadovų Tarybos priimtus sprendimus pasirašo jos pirmininkas ir Tarybos Generalinis sekretorius. Kai juose nėra nurodytas adresatas, jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jei sprendimai turi adresatą, jam apie juos praneša Tarybos Generalinis sekretorius.

2. Europos Vadovų Tarybos sprendimams mutatis mutandis taikomos Tarybos darbo tvarkos taisyklių VI priede pateiktos nuostatos dėl teisės aktų formos.

13 straipsnis

Sekretoriatas, biudžetas ir saugumas

1. Europos Vadovų Tarybai ir jos pirmininkui padeda Tarybos Generalinis sekretoriatas, kuriam vadovauja jo Generalinis sekretorius.

2. Tarybos Generalinis sekretorius dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikimuose. Jis imasi visų darbui organizuoti būtinų priemonių.

3. Tarybos Generalinis sekretorius yra visiškai atsakingas už į biudžeto II skirsnį (Europos Vadovų Taryba ir Taryba) įtrauktų asignavimų administravimą ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jie būtų tinkamai valdomi. Jis naudoja


minėtas lėšas pagal Sąjungos biudžetui taikomo finansinio reglamento nuostatas.

4. Europos Vadovų Tarybai mutatis mutandis taikomos Tarybos saugumo taisyklės.

14 straipsnis

Europos Vadovų Tarybai skirta korespondencija

Europos Vadovų Tarybai skirta korespondencija siunčiama jos pirmininkui šiuo adresu:

Europos Vadovų TarybaRue de la Loi 175B-1048 Briuselis

2016 m. kovo mėn. | LT | TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS 83

3 DALIS TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS


TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

1 straipsnis

Bendrosios nuostatos, sušaukimas ir posėdžių vieta

1. Taryba renkasi šaukiama savo pirmininko iniciatyva arba vieno iš jos narių ar Komisijos prašymu102.

2. Pirmininkaujanti valstybė narė, likus septyniems mėnesiams iki atitinkamo pusmečio pradžios ir surengusi atitinkamas konsultacijas, paskelbia datas, kuriomis ji numato sušaukti kiekvienos sudėties Tarybos posėdžius, kurie reikalingi Tarybai teisės aktų leidybos veiklai vykdyti arba veiklos sprendimams priimti. Šios datos pateikiamos viename visų sudėčių Tarybai skirtame dokumente.

3. Tarybos būstinė yra Briuselyje. Balandžio, birželio ir spalio mėnesiais Tarybos posėdžiai vyksta Liuksemburge103.

Ypatingomis aplinkybėmis ir esant deramai pagrįstoms priežastims, Taryba arba valstybių narių vyriausybių Nuolatinių atstovų komitetas (toliau – COREPER) gali vieningai nuspręsti, kad Tarybos posėdis vyks kitoje vietoje.

4.104 Tarybai, išskyrus Užsienio reikalų tarybą, 18 mėnesių pirmininkauja iš anksto nustatytos trijų valstybių narių grupės. Grupės sudaromos lygios rotacijos tarp valstybių narių pagrindu, atsižvelgiant į jų įvairovę ir geografinę pusiausvyrą Sąjungoje.

Kiekvienas grupės narys paeiliui pirmininkauja šešis mėnesius visų sudėčių Tarybai, išskyrus Užsienio reikalų tarybą. Kiti grupės nariai padeda pirmininkui atlikti visas jo pareigas pagal bendrą programą. Grupės nariai tarpusavyje gali susitarti dėl kitos tvarkos.

5. Sprendimai, kuriuos Taryba arba COREPER priima pagal šias Darbo tvarkos taisykles, priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai jose numatyta kita balsavimo tvarka.

Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, šiose Darbo tvarkos taisyklėse nuorodos į pirmininkaujančią valstybę narę arba pirmininką taikomos bet kuriam asmeniui, kuris pirmininkauja vienos iš sudėčių Tarybai arba, atitinkamais atvejais, vienam iš jos parengiamųjų organų.

102 Šioje dalyje pakartojamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 237 straipsnis.

103 Šioje dalyje pakartojamas Protokolo dėl Europos Sąjungos institucijų, tam tikrų įstaigų, organų bei padalinių būstinių vietos vienintelio straipsnio b punktas.

104 Šioje dalyje pakartojamas 2009 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai 1 straipsnis (OL L 315, 2009 12 2, p. 50).

86 TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS | LT | 2016 m. kovo mėn.

2 straipsnis

Tarybos sudėtys, Bendrųjų reikalų sudėties ir Užsienio reikalų sudėties vaidmuo ir veiklos planavimas

1. Atsižvelgiant į sprendžiamų klausimų sritį, Taryba renkasi įvairių sudėčių. Tarybos sudėčių, išskyrus Bendrųjų reikalų tarybos ir Užsienio reikalų tarybos sudėtis, sąrašą kvalifikuota balsų dauguma priima Europos Vadovų Taryba105. Tarybos sudėčių sąrašas pateikiamas I priede.

2. Bendrųjų reikalų taryba užtikrina įvairios sudėties Tarybos darbo nuoseklumą. Ji, bendradarbiaudama su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir Komisija, rengia Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir užtikrina tolesnį su jais susijusį darbą106. Ji atsako už bendrąjį politikos sričių koordinavimą, institucinius ir administracinius klausimus, horizontalaus pobūdžio dokumentus, susijusius su keletu iš Europos Sąjungos politikos sričių, pavyzdžiui, už daugiametę finansų programą ir plėtrą, taip pat visus Europos Vadovų Tarybos jai patikėtus dokumentus, atsižvelgiant į veiklos taisykles, susijusias su Ekonomine ir pinigų sąjunga.

3. Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnyje numatyta tokia pasirengimo Europos Vadovų Tarybos susitikimams tvarka:

a) Siekdamas atlikti Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisyklių 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus parengiamuosius darbus, ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki kiekvieno Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisyklių 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto eilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, jos pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Vadovų Tarybos nariu, atstovaujančiu tai šešių mėnesių laikotarpį Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, ir su Komisijos pirmininku, pateikia Bendrųjų reikalų tarybai anotuotos darbotvarkės projektą.

Kitų sudėčių Tarybos pasiūlymai Europos Vadovų Tarybai pateikiami Bendrųjų reikalų tarybai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, parengia Europos Vadovų Tarybos išvadų gairių projektą ir, prireikus, Europos Vadovų Tarybos išvadų projektą bei sprendimų projektus, kurie svarstomi Bendrųjų reikalų taryboje.

Paskutinis Bendrųjų reikalų tarybos posėdis surengiamas per penkias paskutines dienas prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Atsižvelgdamas į šiame posėdyje įvykusias diskusijas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas parengia preliminarią darbotvarkę.

b) Išskyrus atvejus, kai atsiranda neatidėliotinos ir nenumatytos priežastys, susijusios, pavyzdžiui, su tarptautiniais įvykiais, laikotarpiu nuo Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio, kuriame parengiama preliminari Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkė, iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo jokia kitos sudėties Taryba arba parengiamasis organas negali svarstyti Europos

105 Šie du sakiniai, šiek tiek pakeitus, paimti iš Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos ir SESV 236 straipsnio a punkto.

106 Šiais dviem sakiniais pakartojama ES sutarties 16 straipsnio 6 dalies antra pastraipa.


Vadovų Tarybai pateikto klausimo.

c) Europos Vadovų Taryba savo darbotvarkę patvirtina susitikimo pradžioje.

Paprastai, į darbotvarkę įtraukti klausimai turėtų būti išnagrinėti iš anksto, laikantis šios dalies nuostatų.

4. Bendradarbiaudama su Komisija, Bendrųjų reikalų taryba užtikrina įvairios sudėties Tarybos darbo nuoseklumą ir tęstinumą daugiamečių programų struktūroje, laikydamasi 6 dalies107.

5. Užsienio reikalų taryba, vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos nubrėžtomis strateginėmis gairėmis, parengia Sąjungos išorės veiksmus ir užtikrina, kad Sąjungos veiksmai būtų nuoseklūs108. Ji atsako už visus Europos Sąjungos išorės veiksmus, tai yra, bendrą užsienio ir saugumo politiką, bendrą saugumo ir gynybos politiką, bendrą prekybos politiką, vystomąjį bendradarbiavimą ir humanitarinę pagalbą.

Užsienio reikalų tarybai pirmininkauja Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, kurį prireikus gali pakeisti šios sudėties narys, atstovaujantis tą pusmetį Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei109.

6. Kiekvienam 18 mėnesių laikotarpiui iš anksto nustatyta trijų valstybių narių, kurios pagal 1 straipsnio 4 dalį tą laikotarpį pirmininkaus Tarybai, grupė parengia Tarybos veiklos programos tuo laikotarpiu projektą. Šis projektas parengiamas kartu su Užsienio reikalų tarybos pirmininku, kiek jis susijęs su tos sudėties Tarybos veikla per tą laikotarpį. Šis programos projektas parengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija bei Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir po atitinkamų konsultacijų.

Jis pateikiamas viename dokumente ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atitinkamo laikotarpio pradžios, kad jį patvirtintų Bendrųjų reikalų taryba110.

7. Atitinkamą laikotarpį pirmininkausianti valstybė narė po atitinkamų konsultacijų nustato kiekvienos Tarybos sudėties posėdžių, numatytų per sekančių šešių mėnesių laikotarpį, darbotvarkių projektus, kuriuose atskleidžiamas numatomas

107 Šioje dalyje pakartojamas 2009 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai 3 straipsnio pirmas sakinys.

108 Šiame sakinyje pakartojama ES sutarties 16 straipsnio 6 dalies trečia pastraipa.

109 Žr. toliau išdėstytą pareiškimą a: a) Dėl 2 straipsnio 5 dalies antros pastraipos: „Kai Užsienio reikalų taryba sušaukiama aptarti bendros prekybos politikos

klausimus, jos pirmininką pakeis tą pusmetį pirmininkaujanti valstybė narė, kaip numatyta 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje.“

110 Žr. toliau išdėstytą pareiškimą b: b) Dėl 2 straipsnio 6 dalies: „Į 18 mėnesių programą įtraukiamas bendras įvadinis skirsnis, kuriame programa

apibūdinama atsižvelgiant į Sąjungos ilgalaikes strategines gaires. Trys pirmininkausiančios valstybės narės, atsakingos už 18 mėnesių programos projekto parengimą, dėl šio skirsnio konsultuojasi su trimis vėliau pirmininkausiančiomis valstybėmis narėmis; šios konsultacijos yra 6 dalies trečiame sakinyje minimų „atitinkamų konsultacijų“ dalis. 18 mėnesių programos projekte taip pat turėtų būti atsižvelgiama, inter alia, į atitinkamus klausimus, kylančius iš Komisijos iniciatyva surengto dialogo dėl tų metų politinių prioritetų.“


teisės aktų leidybos darbas ir veiklos spendimai. Šie projektai, remiantis Tarybos 18 mėnesių programa ir pasikonsultavus su Komisija, parengiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki atitinkamo šešių mėnesių laikotarpio pradžios. Jie pateikiami viename visų sudėčių Tarybai skirtame dokumente. Jei būtina, be iš anksto suplanuotų gali būti numatomi ir papildomi Tarybos posėdžiai.

Jei per šešių mėnesių laikotarpį paaiškėja, kad nebėra pagrindo sušaukti kurio nors iš tuo laikotarpiu planuotų posėdžių, pirmininkaujanti valstybė narė jo nebesušaukia.

3 straipsnis111

Darbotvarkė

1. Atsižvelgdamas į Tarybos 18 mėnesių programą, pirmininkas parengia kiekvieno posėdžio preliminarią darbotvarkę. Darbotvarkė išsiunčiama kitiems Tarybos nariams ir Komisijai ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki posėdžio pradžios. Tuo pačiu metu ji perduodama valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

2. Į preliminarią darbotvarkę įtraukiami klausimai, dėl kurių įtraukimo į darbotvarkę Tarybos nario arba Komisijos prašymą, kartu su visais su juo susijusiais dokumentais, generalinis sekretoriatas gavo ne vėliau kaip prieš šešiolikai dienų iki šio posėdžio pradžios. Preliminarioje darbotvarkėje taip pat žvaigždute pažymimi klausimai, dėl kurių pirmininkaujanti valstybė narė, Tarybos narys arba Komisija gali paprašyti balsuoti. Toks ženklas dedamas tik įvykdžius visus Sutartyse numatytus procedūrinius reikalavimus.

3. Tuo atveju, jei taikomas Protokole dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo numatytas aštuonių savaičių laikotarpis, su teisėkūros procedūra priimto akto arba pozicijos per pirmąjį svarstymą pagal įprastą teisėkūros procedūrą priėmimu susiję klausimai neįtraukiami į preliminarią darbotvarkę sprendimui priimti, kol nesibaigia minėtas aštuonių savaičių laikotarpis.

Taryba gali nuspręsti nukrypti nuo reikalavimo laikytis pirmoje pastraipoje nurodyto aštuonių savaičių laikotarpio, jei klausimo įtraukimas susijęs su Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje skubos atvejams numatyta išimtimi. Taryba sprendžia laikydamasi atitinkamo akto ar pozicijos priėmimui taikomos balsavimo taisyklės.

111 Žr. toliau išdėstytus pareiškimus c ir d: c) Dėl 3 straipsnio 1 ir 2 dalių: „Tarybos pirmininkas siekia užtikrinti, kad paprastai kiekvieno Tarybos posėdžio,

kuriame sprendžiami SESV antraštinės dalies dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės nuostatų įgyvendinimo klausimai, preliminari darbotvarkė bei su svarstomais klausimais susiję dokumentai pasiektų Tarybos nares ne vėliau kaip prieš dvidešimt vieną dieną iki posėdžio pradžios.“

d) Dėl 1 ir 3 straipsnių: „Nedarant poveikio ES sutarties 30 straipsnio 2 daliai, kurioje nurodoma, kad

tais atvejais, kai reikalingas skubus sprendimas, neeilinis Tarybos posėdis gali būti sušaukiamas per trumpesnį laiką, Taryba supranta, kad su bendra užsienio ir saugumo politika susijusius klausimus reikia spręsti greitai ir veiksmingai. 3 straipsnyje nustatyta tvarka netrukdo siekti šio tikslo.“


Išskyrus deramai pagrįstus skubos atvejus, nuo teisėkūros procedūra priimto akto projekto įtraukimo į preliminarią Tarybos posėdžių darbotvarkę iki pozicijos priėmimo turi praeiti dešimt dienų112.

4. Į preliminarią darbotvarkę gali būti įtraukti tik tie klausimai, dėl kurių Tarybos nariams ir Komisijai ne vėliau kaip iki tos darbotvarkės išsiuntimo datos buvo išsiųsti dokumentai.

5. Generalinis sekretoriatas perduoda Tarybos nariams ir Komisijai prašymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir dokumentus, dėl kurių nebuvo laikomasi anksčiau nurodytų terminų.

Jei iki Tarybos posėdžio likusios priešpaskutinės savaitės pabaigos COREPER nebaigia nagrinėti su teisėkūros procedūra priimtų aktų projektais susijusių klausimų, pirmininkaujanti valstybė narė, nebent to nebūtų galima daryti dėl neatidėliotinos skubos sumetimų ir nedarydama poveikio 3 daliai, išbraukia juos iš preliminarios darbotvarkės.

6. Preliminari darbotvarkė padalijama į dvi dalis, atitinkamai skirtas teisėkūros procedūra priimtų aktų svarstymui ir su teisėkūros procedūra nesusijusiai veiklai. Pirmoji dalis vadinama „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“, o antroji – „Su teisėkūros procedūra nesusijusiai veiklai“.

Į kiekvieną iš šių preliminarios darbotvarkės dalių įtraukti klausimai suskirstomi į A punktus ir B punktus. Klausimai, kuriems Taryba gali pritarti be diskusijos, įtraukiami kaip A punktai, bet tai neatima galimybės bet kuriam Tarybos nariui arba Komisijai pareikšti savo nuomonės tuo metu, kai šie klausimai yra patvirtinami, ir į posėdžio protokolą įtraukti pareiškimus.

7. Taryba patvirtina darbotvarkę kiekvieno posėdžio pradžioje. Norint, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas preliminarioje darbotvarkėje nenumatytas klausimas, reikalingas vieningai priimtas Tarybos sprendimas. Tokiu būdu įtraukti klausimai gali būti pateikiami balsavimui, jei buvo įvykdyti visi Sutartyse numatyti procedūriniai reikalavimai.

8. Tačiau A punktu esantis klausimas išbraukiamas iš darbotvarkės, jei pozicijos dėl šio klausimo priėmimas sukeltų tolesnę su juo susijusią diskusiją, arba jei to prašo Tarybos narys arba Komisija, išskyrus atvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip.

9. Prie kiekvieno prašymo įtraukti klausimą į punktą „Bet kurie kiti klausimai“ pridedamas aiškinamasis dokumentas.

4 straipsnis

Atstovavimas Tarybos nariui

Atsižvelgiant į 11 straipsnio nuostatas dėl balsavimo teisių perdavimo, negalintis dalyvauti posėdyje Tarybos narys gali pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama.

112 Šioje pastraipoje pakartojamas Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnio paskutinis sakinys.


5 straipsnis

Posėdžiai

1. Taryba posėdžiauja viešai, kai sprendžia ir balsuoja dėl teisėkūros procedūra priimtų aktų projektų113. Kitais atvejais Tarybos posėdžiai nėra vieši, išskyrus 8 straipsnyje nurodytus atvejus.

2. Komisija kviečiama dalyvauti Tarybos posėdžiuose. Tas pats taikoma Europos centriniam bankui tais atvejais, kai jis naudojasi jam suteikta iniciatyvos teise. Tačiau Taryba gali nuspręsti, kad svarstymai vyks nedalyvaujant Komisijai arba Europos centriniam bankui.

3. Tarybos ir Komisijos narius gali lydėti jiems talkinantys pareigūnai. Šių pareigūnų pavardės ir pareigos iš anksto pranešamos generaliniam sekretoriatui. Taryba gali nustatyti didžiausią kiekvieną delegaciją sudarančių asmenų skaičių, įskaitant Tarybos narius, kurie vienu metu gali būti Tarybos posėdžių salėje.

4. Į Tarybos posėdžius leidžiama įeiti pateikus generalinio sekretoriato išduotą leidimą.

6 straipsnis

Profesinės paslapties laikymasis ir dokumentų pateikimas teismo procese

1. Nedarant poveikio 7, 8 ir 9 straipsniams bei visuomenės teisę susipažinti su dokumentais reglamentuojančioms nuostatoms, Tarybos svarstymams taikomas profesinės paslapties reikalavimas, išskyrus tuos atvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip.

2. Taryba arba COREPER gali leisti panaudoti teismo procese Tarybos dokumentų, dar nepaskelbtų viešai pagal visuomenės teisę susipažinti su dokumentais reglamentuojančias nuostatas, kopiją arba jų ištrauką.

7 straipsnis

Teisėkūros procedūra ir viešumas

1. Taryba posėdžiauja viešai, kai sprendžia ir balsuoja dėl teisėkūros procedūra priimtų aktų projektų. Tuo tikslu jos darbotvarkėje yra dalis „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“.

2. Tarybai pateikti dokumentai, kurie jos darbotvarkėje pateikiami punkte, nurodytame dalyje „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“, yra skelbiami viešai, kaip ir su ta darbotvarkės dalimi susijusios Tarybos posėdžio protokolo dalys.

3. Tarybos posėdžių viešumas, susijęs su jos darbotvarkės dalimi „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“, užtikrinamas viešai transliuojant garso ir vaizdo priemonėmis, visų pirma į stebėjimo salę ir transliuojant visomis oficialiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis tiesioginio vaizdo perdavimo būdu. Posėdžio įrašas Tarybos tinklalapyje laikomas ne trumpiau kaip mėnesį. Balsavimo rezultatai parodomi vaizdo priemonėmis.

Generalinis sekretoriatas imasi priemonių, kad visuomenė būtų iš anksto informuojama apie tokių garso ir vaizdo transliacijų datą ir apytikslį laiką, bei imasi visų praktinių priemonių užtikrinti tinkamą šio straipsnio įgyvendinimą.

113 Šis sakinys pakartoja ES sutarties 16 straipsnio 8 dalies pirmą sakinį.


4. Balsavimo rezultatai ir Tarybos narių arba jų atstovų Taikinimo komitete, numatytame pagal įprastą teisėkūros procedūrą, balsavimo paaiškinimai, taip pat ir Tarybos posėdžio protokole pateikti pareiškimai bei šio protokolo klausimai, susiję su Taikinimo komiteto posėdžiu, paskelbiami viešai.

5. Kai Tarybai pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų arba iniciatyvos, ji susilaiko nuo Sutartyse nenumatytų aktų, pavyzdžiui, rezoliucijų, išvadų ar deklaracijų, išskyrus tas, kurios priimamos kartu su aktu ir yra skirtos įtraukti į Tarybos posėdžio protokolą, priėmimo.

8 straipsnis

Kiti viešų Tarybos svarstymų atvejai ir vieši debatai

1. Kai Tarybai pateikiamas pasiūlymas dėl ne teisėkūros procedūra priimto akto, susijęs su taisyklių, teisiškai privalomų valstybėse narėse ar valstybėms narėms, išdėstytų reglamentuose, direktyvose ar sprendimuose, išskyrus vidines priemones, administracinius arba biudžetinius aktus, su tarpinstituciniais arba tarptautiniais santykiais susijusius aktus arba neturinčius privalomosios galios aktus (pavyzdžiui, išvadas, rekomendacijas arba rezoliucijas), priėmimu atitinkamų Sutarčių nuostatų pagrindu, pirmasis svarbių naujų pasiūlymų svarstymas yra viešas. Pirmininkaujanti valstybė narė nustato, kurie nauji pasiūlymai yra svarbūs, o Taryba arba COREPER, prireikus, gali nuspręsti kitaip.

Kiekvienu konkrečiu atveju pirmininkaujanti valstybė narė gali nuspręsti, kad vieno iš pirmoje pastraipoje nurodytų pasiūlymų tolesnis svarstymas Taryboje turi būti viešas, išskyrus atvejus, kai Taryba ar COREPER nusprendžia kitaip.

2. Tarybos arba COREPER kvalifikuota balsų dauguma priimtu sprendimu Taryba rengia viešus debatus svarbiais Europos Sąjungos ir jos piliečių interesams įtakos turinčiais klausimais.

Klausimus arba konkrečias temas tokiems debatams gali pasiūlyti pirmininkaujanti valstybė narė, bet kuris Tarybos narys arba Komisija, atsižvelgdamos į klausimo svarbą ir piliečių suinteresuotumą šiuo klausimu.

3. Bendrųjų reikalų taryba rengia viešus politinius debatus dėl Tarybos 18 mėnesių programos. Kitų sudėčių Taryba taip pat rengia viešus politinius debatus dėl jų prioritetų. Komisijos penkerių metų darbo programos, metinės darbo programos ir metinės politikos strategijos pristatymas bei po pristatymo vykstantys debatai Taryboje yra vieši.

4. Pagal 3 straipsnį išsiuntus preliminarią darbotvarkę:

a) prie tų Tarybos darbotvarkės punktų, kurie yra vieši pagal 1 dalį, nurodoma, kad tai „viešas svarstymas“;

b) prie tų Tarybos darbotvarkės punktų, kurie yra vieši pagal 2 ir 3 dalis, nurodoma, kad tai „vieši debatai“.

Tarybos svarstymų ir viešų debatų viešumas pagal šį straipsnį užtikrinamas viešai transliuojant, kaip numatyta 7 straipsnio 3 dalyje.


9 straipsnis

Balsavimo rezultatų, balsavimo paaiškinimų ir posėdžio protokolų viešas skelbimas kitais atvejais

1. Kai Taryba priima 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus ne teisėkūros procedūra priimtus aktus, balsavimo rezultatai ir Tarybos narių balsavimo paaiškinimai, taip pat Tarybos posėdžio protokole pateikti pareiškimai bei šio protokolo klausimai, susiję su tokių aktų priėmimu, yra skelbiami viešai.

2. Be to, balsavimo rezultatai skelbiami viešai:

a) kai Taryba sprendžia pagal ES sutarties V antraštinę dalį, vieningu Tarybos arba COREPER sprendimu, priimtu vieno iš jų narių prašymu;

b) kitais atvejais Tarybos arba COREPER sprendimu, priimtu vieno iš jų narių prašymu.

Kai balsavimo Taryboje rezultatai yra skelbiami viešai pagal pirmos pastraipos a ir b punktus, balsavimo metu pareikšti balsavimo paaiškinimai susijusių Tarybos narių prašymu taip pat skelbiami viešai, deramai atsižvelgiant į šias Darbo tvarkos taisykles, teisinį tikrumą bei Tarybos interesus.

Tarybos posėdžio protokole įrašyti pareiškimai bei to protokolo klausimai, susiję su pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytų teisės aktų priėmimu, skelbiami viešai Tarybos arba COREPER sprendimu, priimtu vieno iš jų narių prašymu.

3. Išskyrus atvejus, kai pagal 7 ir 8 straipsnius Tarybos svarstymai yra vieši, balsavimas nėra viešas, kai po diskusijų vykdomas preliminarus balsavimas arba priimami parengiamieji aktai.

10 straipsnis

Galimybė visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais

Konkrečios nuostatos dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais išdėstytos II priede.

11 straipsnis

Balsavimo tvarka ir kvorumas

1. Taryba balsuoja jos pirmininko iniciatyva.

Be to, pirmininkas privalo pradėti balsavimo procedūrą Tarybos nario arba Komisijos iniciatyva, jei taip nusprendžia dauguma Tarybą sudarančių narių.

2. Tarybos nariai balsuoja pagal pirmininkavimo sąrašą nustatyta valstybių narių seka, pradedant nuo to nario, kuris pagal tą seką eina po pirmininkaujančios valstybės narės nario.

3. Balsuojant kiekvienas Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam114.

4. Kad Taryba galėtų balsuoti, būtina, kad dalyvautų dauguma Tarybos narių, pagal Sutartis turinčių teisę balsuoti. Per balsavimą pirmininkas, padedamas generalinio sekretoriato, patikrina, ar yra kvorumas.

114 Šioje dalyje pakartojamas SESV 239 straipsnis.


5. Kai Tarybai reikia spręsti kvalifikuota balsų dauguma, 65 % Sąjungos gyventojų skaičiaus arba (kai ne visos valstybės narės dalyvauja balsavime) dalyvaujančių valstybių narių gyventojų skaičiaus ir minimalus Tarybos narių, atstovaujančių daugiau kaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, skaičius apskaičiuojamas remiantis III priede išdėstytais gyventojų skaičiais. Šie skaičiai taip pat taikomi laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. kai pagal Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnio 2 dalį Tarybos narys prašo, kad aktas būtų priimtas kvalifikuota balsų dauguma, apibrėžta to straipsnio 3 dalyje, ir Tarybos narys prašo, kad būtų patikrinta, ar kvalifikuotą balsų daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja bent 62 % viso Sąjungos gyventojų skaičiaus.

6. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. Taryba, remdamasi praėjusių metų rugsėjo 30 d. Europos Sąjungos statistikos tarnybos turimais duomenimis, pakeičia III priede nurodytus skaičius. Tas sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

12 straipsnis

Įprastinė rašytinė procedūra ir „nutylėjimo“ procedūra

1. Neatidėliotinos skubos klausimu Taryba gali priimti teisės aktus balsuodama raštu, kai Taryba arba COREPER vieningai nusprendžia taikyti šią procedūrą. Esant ypatingoms aplinkybėms pirmininkas taip pat gali pasiūlyti taikyti šią procedūrą; tokiu atveju gali būti balsuojama raštu, jei visi Tarybos nariai su šia procedūra sutinka.

Balsuojant raštu dėl Komisijos Tarybai pateikto klausimo, rašytinės procedūros taikymui reikalingas Komisijos sutikimas.

Generalinis sekretoriatas kiekvieną mėnesį parengia rašytine procedūra priimtų teisės aktų santrauką. Šioje santraukoje pateikiamos galimos deklaracijos, skirtos įtraukti į Tarybos posėdžio protokolą. Šios santraukos dalys, susijusios su teisėkūros procedūra priimtų aktų priėmimu, paskelbiamos viešai.

2. Pirmininkaujančios valstybės narės iniciatyva Taryba sprendimus gali priimti pagal supaprastintą rašytinę procedūrą, vadinamą „nutylėjimo“ procedūra:

a) priimant atsakymo į Europos Parlamento nario raštu pateikto klausimo, ar atitinkamu atveju, žodžiu pateikto klausimo Tarybai, tekstą, po to, kai atsakymo projektą išnagrinėjo COREPER115;

b) paskiriant Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius ir Regionų komiteto narius bei jų pakaitinius narius, po to, kai sprendimo projektą išnagrinėjo COREPER;

c) priimant sprendimą konsultuotis su kitomis institucijomis, įstaigomis ar organais kai tokių konsultacijų reikalavimas nustatytas Sutartyse;

115 Žr. toliau išdėstytą pareiškimą e: e) Dėl 12 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktų „Pagal įprastinę Tarybos praktiką, paprastai bus nustatomas trijų darbo dienų terminas.“


d) įgyvendinant bendrąją užsienio ir saugumo politiką, pasitelkus COREU tinklą („COREU nutylėjimo procedūra“)116.

Šiuo atveju atitinkamas tekstas yra laikomas priimtu pasibaigus pirmininkaujančios valstybės narės atsižvelgiant į klausimo skubumą nustatytam laikotarpiui, jei nė vienas Tarybos narys nepareiškia prieštaravimo.

3. Generalinis sekretoriatas konstatuoja, kad rašytinė procedūra baigta.

13 straipsnis

Posėdžio protokolas

1. Parengiamas kiekvieno posėdžio protokolas, kurį, jį patvirtinus, pasirašo generalinis sekretorius. Savo teisę pasirašyti jis gali pavesti generalinio sekretoriato generaliniams direktoriams.

Posėdžio protokole kiekvienu darbotvarkės klausimu paprastai nurodoma:

– Tarybai pateikti dokumentai,

– Tarybos priimti sprendimai arba padarytos išvados,

– Tarybos padaryti pareiškimai bei pareiškimai, kuriuos prašo įtraukti Tarybos narys arba Komisija.

2. Generalinis sekretoriatas per penkiolika dienų parengia posėdžio protokolo projektą ir pateikia jį Tarybai arba COREPER patvirtinti.

3. Kol protokolas nepatvirtintas, bet kuris Tarybos narys arba Komisija gali prašyti įtraukti į posėdžio protokolą daugiau informacijos bet kuriuo darbotvarkės klausimu. Šie pageidavimai gali būti pareikšti COREPER.

4. Tarybos posėdžių dalies „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“ protokolai, juos patvirtinus, tiesiogiai perduodami nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių vyriausybėms.

14 straipsnis

Svarstymai ir sprendimai, paremti dokumentais ir projektais, parengtais galiojančiose taisyklėse dėl kalbų numatytomis kalbomis

1. Išskyrus tuos atvejus, kai neatidėliotinos skubos sumetimais Taryba vieningai nusprendžia kitaip, ji svarsto ir priima sprendimus remdamasi tik tais dokumentais ir projektais, kurie parengti kalbomis, nurodytomis galiojančiose kalbas reglamentuojančiose taisyklėse.

2. Bet kuris Tarybos narys gali nesutikti, kad vyktų diskusija, jei bet kurių siūlomų pakeitimų tekstai nėra parengti jo nurodytomis 1 dalyje minimomis kalbomis.

116 Žr. toliau išdėstytą pareiškimą f: f ) Dėl 12 straipsnio 2 dalies d punkto „Taryba pažymi, kad COREU tinklas turi būti naudojamas pagal 1995 m. birželio 12 d.

Tarybos išvadas (dok. 7896/95) dėl Tarybos darbo metodų.“


15 straipsnis

Teisės aktų pasirašymas

Europos Parlamento ir Tarybos pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtų teisės aktų tekstus bei Tarybos priimtų teisės aktų tekstus pasirašo jų priėmimo metu pareigas ėjęs pirmininkas ir generalinis sekretorius. Savo teisę pasirašyti generalinis sekretorius gali pavesti generalinio sekretoriato generaliniams direktoriams.

16 straipsnis117

Negalėjimas dalyvauti balsuojant

Taikant šias Darbo tvarkos taisykles, pagal IV priedą bus deramai atsižvelgiama į tuos atvejus, kai pagal Sutartis vienas ar daugiau Tarybos narių negali dalyvauti balsuojant.

17 straipsnis

Teisės aktų skelbimas Oficialiajame leidinyje

1. Generalinis sekretorius Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – Oficialusis leidinys) skelbia:

a) SESV 297 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies antroje pastraipoje nurodytus teisės aktus;

b) Tarybos pozicijas per pirmąjį svarstymą, priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, bei jas pagrindžiančius motyvus;

c) iniciatyvas dėl teisėkūros procedūra priimto akto priėmimo, pateiktas Tarybai pagal SESV 76 straipsnį;

d) Sąjungos sudarytus tarptautinius susitarimus.

Oficialiajame leidinyje daroma nuoroda apie tokių susitarimų įsigaliojimą;

e) tarptautinius susitarimus, Sąjungos sudarytus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, jei Taryba, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais118 4 ir 9 straipsniais nenusprendžia kitaip.

Oficialiajame leidinyje daroma nuoroda apie Oficialiajame leidinyje paskelbtų susitarimų įsigaliojimą.

2. Jei Taryba arba COREPER nenusprendžia kitaip, generalinis sekretorius Oficialiajame leidinyje skelbia:

a) iniciatyvas, pateiktas Tarybai pagal SESV 76 straipsnį kitais nei 1 dalies c punkte nurodytais atvejais;

117 Žr. toliau išdėstytą pareiškimą g: g) Dėl 16 straipsnio ir IV priedo „Taryba sutinka, kad 16 straipsnio ir IV priedo nuostatos taikomos teisės aktams,

kuriuos priimant kai kurie Tarybos nariai pagal Sutartis neturi teisės balsuoti. Tačiau šios nuostatos netaikomos taikant ES sutarties 7 straipsnį.

Pirmą kartą taikant nuostatas dėl tvirtesnio bendradarbiavimo, Taryba, atsižvelgdama į kitose srityse įgytą patirtį, apsvarsto reikalingus Darbo tvarkos taisyklių 16 straipsnio ir IV priedo pakeitimus.“

118 OL L 145, 2001 5 31, p. 43.


b) direktyvas ir sprendimus, nurodytus SESV 297 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, rekomendacijas ir nuomones, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus.

3. Taryba arba COREPER, atsižvelgdami į kiekvieną konkretų atvejį, vieningai nusprendžia, ar generalinis sekretorius Oficialiajame leidinyje turėtų skelbti sprendimus, nurodytus ES sutarties 25 straipsnyje.

4. Taryba arba COREPER, atsižvelgdami į kiekvieną konkretų atvejį ir į galimą pagrindinio teisės akto paskelbimą, sprendžia, ar generalinis sekretorius Oficialiajame leidinyje turėtų skelbti:

a) sprendimus, įgyvendinančius ES sutarties 25 straipsnyje nurodytus sprendimus;

b) sprendimus, priimtus pagal ES sutarties 31 straipsnio 2 dalies pirmą ir antrą įtraukas;

c) kitus Tarybos teisės aktus, pavyzdžiui, išvadas arba rezoliucijas.

5. Kai pagal Sąjungos arba Europos atominės energijos bendrijos ir vienos ar daugiau valstybių arba tarptautinių organizacijų sudarytą susitarimą įsteigiama įstaiga, įgaliota priimti sprendimus, sudarius tokį susitarimą Taryba nusprendžia, ar tos įstaigos priimti sprendimai turėtų būti skelbiami Oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Pranešimas apie teisės aktus

1. Generalinis sekretorius arba jo vardu veikiantis generalinis direktorius praneša adresatams apie direktyvas ir sprendimus, nurodytus SESV 297 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje.

2. Generalinis sekretorius arba jo vardu veikiantis generalinis direktorius praneša adresatams apie šiuos teisės aktus, kai jie neskelbiami Oficialiajame leidinyje:

a) rekomendacijas;

b) sprendimus, nurodytus ES sutarties 25 straipsnyje.

3. Generalinis sekretorius arba jo vardu veikiantis generalinis direktorius išsiunčia valstybių narių vyriausybėms ir Komisijai SESV 297 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytų Tarybos direktyvų ir sprendimų patvirtintas kopijas bei Tarybos rekomendacijas.


19 straipsnis119

COREPER, komitetai ir darbo grupės

1. COREPER yra atsakingas už Tarybos darbo parengimą ir Tarybos jam pavestų užduočių vykdymą. Bet kuriuo atveju120 jis užtikrina Europos Sąjungos politikos ir veiksmų nuoseklumą ir rūpinasi, kad būtų laikomasi šių principų ir taisyklių:

a) teisėtumo, subsidiarumo, proporcingumo ir aktų pagrindimo principų;

b) Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų įgaliojimus nustatančių taisyklių;

c) biudžetinių nuostatų;

d) darbo tvarkos taisyklių, skaidrumo ir teisės aktų rengimo kokybės.

2. COREPER, jei jis nenusprendžia kitaip, iš anksto išnagrinėja visus Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus. COREPER stengiasi pasiekti susitarimą savo lygiu ir pateikia jį priimti Tarybai. Jis užtikrina, kad Tarybai būtų deramai pateikiami dokumentų rinkiniai ir prireikus pateikia gaires, nuomones arba siūlomus sprendimus. Neatidėliotinos skubos atveju Taryba gali vieningai nutarti spręsti klausimą be išankstinio nagrinėjimo.

3. Tam tikram parengiamajam darbui arba iš anksto nustatytiems tyrimams atlikti COREPER gali įsteigti komitetus arba darbo grupes, arba tai gali būti padaryta jo pritarimu.

Generalinis sekretoriatas nuolat atnaujina ir paskelbia viešai parengiamųjų organų sąrašą. Tiktai šiame sąraše nurodyti komitetai ir darbo grupės gali posėdžiauti kaip Tarybos parengiamieji organai.

4. COREPER pirmininkauja, atsižvelgiant į darbotvarkės klausimus, Bendrųjų reikalų taryboje pirmininkaujančios valstybės narės nuolatinis atstovas arba jo pavaduotojas.

Politiniam ir saugumo komitetui pirmininkauja Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovas.

Kitų įvairių Tarybos sudėčių, išskyrus užsienio reikalų sudėties, parengiamiesiems organams pirmininkauja tuo metu atitinkamos sudėties Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės delegatas, jei Taryba kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia kitaip. 3 dalies antroje pastraipoje nurodytame sąraše taip pat išvardijami tie parengiamieji organai, kuriems Taryba, vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai 4 straipsniu, nustatė kitą pirmininkavimo tvarką.

5. Rengiantis Tarybos sudėčių posėdžiams, vykstantiems kas šeši mėnesiai, jei jie kviečiami pirmojoje šio laikotarpio pusėje, komitetų posėdžiams, išskyrus COREPER posėdžius ir ankstesnio pusmečio metu vykstančius darbo grupių

119 Šios nuostatos nedaro poveikio SESV 134 straipsnyje ir šiuo metu galiojančiuose Tarybos sprendimuose šiuo klausimu (OL L 358, 1998 12 31, p. 109 ir OL L 5, 1999 1 9, p. 71) numatytam Ekonomikos ir finansų komiteto vaidmeniui.

120 Žr. toliau išdėstytą pareiškimą h: h) Dėl 19 straipsnio 1 dalies „COREPER užtikrins nuoseklumą ir 1 dalyje nurodytų principų laikymąsi, ypač

klausimų, kai didelė parengiamoji darbo dalis atliekama kituose forumuose, atveju.“


posėdžius, pirmininkauja tos valstybės narės, kurios eilė yra pirmininkauti minimiems Tarybos posėdžiams, delegatas.

6. Išskyrus atvejus, kai taikoma kita pirmininkavimo tvarka, kai per šešių mėnesių laikotarpį dokumentų rinkinys turi būti iš esmės išnagrinėtas, tuo šešių mėnesių laikotarpiu pirmininkausiančios valstybės narės delegatas gali per prieš tai einantį pusmetį pirmininkauti komitetų, išskyrus COREPER, ir darbo grupių posėdžiams, kuriuose aptariama ta dosjė. Praktinis šios pastraipos įgyvendinimas priklauso nuo abiejų atitinkamų pirmininkaujančių valstybių narių susitarimo.

Sąjungos konkrečių finansinių metų biudžeto nagrinėjimo atveju, Tarybos parengiamųjų organų, išskyrus COREPER, posėdžiams, skirtiems parengti Tarybos darbotvarkės klausimus dėl biudžeto nagrinėjimo, pirmininkauja tos valstybės narės delegatas, kuri pirmininkaus Tarybai per antrąjį pusmetį, einantį prieš minimus finansinius metus. Tas pats galioja, pritarus kitai pirmininkaujančiai valstybei narei, ir pirmininkavimui Tarybos posėdžiams, kai yra aptariami minimo biudžeto klausimai. Abi atitinkamos pirmininkaujančios valstybės narės konsultuojasi dėl praktinės tvarkos.

7. Pagal toliau nurodytas atitinkamas nuostatas, COREPER gali priimti šiuos procedūrinius sprendimus, jei su jais susiję klausimai buvo įtraukti į jo preliminarią darbotvarkę ne vėliau kaip trys darbo dienos iki posėdžio. Norint nukrypti nuo šio termino, tam vienbalsiai turi pritarti COREPER121:

a) dėl sprendimo surengti Tarybos posėdį kitoje vietoje nei Briuselyje arba Liuksemburge (1 straipsnio 3 dalis);

b) dėl leidimo pateikti Tarybos dokumento kopiją arba jo ištrauką panaudoti teismo procese (6 straipsnio 2 dalis);

c) dėl sprendimo surengti viešus debatus Taryboje arba nerengti atitinkamo pasiūlymo viešo svarstymo Taryboje (8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys);

d) dėl sprendimo viešai paskelbti balsavimo rezultatus ir į Tarybos posėdžio protokolą įtrauktus pareiškimus 9 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;

e) dėl sprendimo naudoti rašytinę procedūrą (12 straipsnio 1 dalis);

f) dėl Tarybos posėdžio protokolo patvirtinimo arba pakeitimo (13 straipsnio 2 ir 3 dalys);

g) dėl sprendimo skelbti ar neskelbti tam tikrą tekstą arba teisės aktą Oficialiajame leidinyje (17 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys);

h) dėl sprendimo kreiptis konsultacijos į kitą instituciją ar kitą įstaigą, kai tokia konsultacija nėra būtina pagal Sutarčių nuostatas;

i) dėl sprendimo nustatyti ar pratęsti terminą, skirtą konsultacijoms su institucija arba įstaiga;

j) dėl sprendimo pratęsti SESV 294 straipsnio 14 dalyje numatytus terminus;

121 Žr. toliau išdėstytą pareiškimą i: i) Dėl 19 straipsnio 7 dalies „Jei Tarybos narys mano, kad jei kyla klausimų dėl COREPER priimti pagal 19

straipsnio 7 dalį pateikto procedūrinio sprendimo projekto turinio, sprendimo projektas bus pateikiamas Tarybai.“


k) dėl pritarimo institucijai arba įstaigai siunčiamo laiško formuluotėms.

20 straipsnis

Pirmininkavimas ir dalykiškas diskusijų vedimas

1. Pirmininkaujančios valstybės narės pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi šių Darbo tvarkos taisyklių ir kad deramai vyktų diskusijos. Visų pirma pirmininkaujanti valstybė narė užtikrina, kad būtų laikomasi V priedo nuostatų dėl Tarybos darbo metodų.

Siekdama užtikrinti, kad deramai vyktų diskusijos, ji gali, jei Taryba nenusprendžia kitaip, imtis visų reikiamų priemonių, kad kuo geriau būtų panaudojamas posėdžiams skirtas laikas, visų pirma:

a) riboti vienos delegacijos narių, dalyvaujančių diskusijoje tam tikru klausimu, skaičių posėdžių salėje ir spręsti, ar leisti atidaryti „stebėjimo salę“;

b) nustatyti nagrinėtinų klausimų seką bei diskusijų kiekvienu iš jų trukmę;

c) organizuoti konkrečiam klausimui skirtą diskusijų laiką, visų pirma ribodama dalyvių pasisakymų laiką ir nustatydama, kokia seka dalyviai gali pasisakyti;

d) prašyti, kad delegacijos iki nurodytos datos raštu pateiktų aptariamo teksto pakeitimų pasiūlymus, jei reikalinga, kartu su trumpu paaiškinimu;

e) prašyti, kad delegacijos, kurios turi tokią pačią arba panašią poziciją tam tikru klausimu arba dėl tam tikro teksto ar jo dalies, išsirinktų vieną iš jų pareikšti bendrai pozicijai posėdyje arba raštu iki posėdžio pradžios.

2. Nedarant poveikio 19 straipsnio 4–6 dalių nuostatoms, pusmetį pirmininkaujančios valstybės narės įgaliojimams ir jos bendrai politinei atsakomybei, jai įgyvendinant visus jos įgaliojimus talkina iš anksto nustatytos 1 straipsnio 4 dalyje nurodytos trijų valstybių narių grupės kiti nariai remdamiesi 18 mėnesių programa arba kitais jų tarpusavio susitarimais. Taip pat prireikus jai talkina tos valstybės narės, kuri po jos perima pirmininkavimą, atstovas. Pirmininkaujančios valstybės narės prašymu ir veikdamas pagal jos nurodymus, pastarasis atstovas arba pirmiau nurodytos grupės narys prireikus ją pavaduoja, perima, kai būtina, tam tikras užduotis ir užtikrina Tarybos darbo tęstinumą.

21 straipsnis122 123

Komitetų ir darbo grupių ataskaitos

Nepaisant kitų šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatų, pirmininkaujanti valstybė narė taip organizuoja įvairių komitetų ir darbo grupių posėdžius, kad jų ataskaitos būtų parengtos iki COREPER posėdžių, kuriuose jos bus nagrinėjamos.

122 Šios nuostatos nedaro poveikio SESV 134 straipsnyje ir šiuo metu galiojančiuose Tarybos sprendimuose šiuo klausimu (OL L 358, 1998 12 31, p. 109 ir OL L 5, 1999 1 9, p. 71) numatytam Ekonomikos ir finansų komiteto vaidmeniui.

123 Žr. toliau išdėstytą pareiškimą j: j) Dėl 21 straipsnio „Darbo grupių ataskaitos ir visi kiti dokumentai, naudojami kaip pagrindas diskusijoms COREPER turi būti pateikti delegacijoms likus pakankamai laiko šiems dokumentams išnagrinėti.“


Jeigu neatidėliotinos skubos reikalai nereikalauja kitaip, pirmininkaujanti valstybė narė perkelia į kitą COREPER posėdį bet kurį klausimą, susijusį su teisėkūros procedūra priimtais aktais, jei komitetas arba darbo grupė šiuo klausimu nebaigia savo diskusijų likus mažiausiai penkioms darbo dienoms iki COREPER posėdžio.

22 straipsnis

Teisės aktų projektų rengimo kokybė124

Siekiant padėti Tarybai atlikti jos užduotį užtikrinant jos priimamų teisėkūros procedūra priimtų aktų rengimo kokybę, pagal 1998 m. gruodžio 22 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl bendrųjų Bendrijos teisės aktų rengimo kokybės gairių125 Teisės tarnyba turi pareigą reikiamame etape tikrinti pasiūlymų ir teisės aktų projektų rengimo kokybę bei teikti su projektų rengimu susijusius pasiūlymus Tarybai ir jos organams.

Viso teisės aktų leidybos proceso metu pateikiantieji su Tarybos veikla susijusius tekstus ypatingą dėmesį skiria teisės aktų projektų parengimo kokybei.

23 straipsnis

Generalinis sekretorius ir generalinis sekretoriatas

1. Tarybai padeda generalinis sekretoriatas, už kurio veiklą yra atsakingas generalinis sekretorius, kurį kvalifikuota balsų dauguma skiria Taryba.

2. Taryba sprendžia dėl generalinio sekretoriato organizavimo126.

Jai vadovaujant, generalinis sekretorius imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti sklandų kasdieninį generalinio sekretoriato darbą.

3. Generalinis sekretoriatas betarpiškai ir nuolat užsiima Tarybos darbo organizavimu, koordinavimu ir jo nuoseklumo užtikrinimu bei jo 18 mėnesių programos įgyvendinimu. Pirmininkaujančios valstybės narės atsakomybe ir jai vadovaujant, jis padeda pastarajai ieškant sprendimų.

4. Generalinis sekretorius laiku pateikia Tarybai Tarybos išlaidų sąmatos projektą, užtikrinant, kad būtų laikomasi finansinėse nuostatose nustatytų terminų.

124 Žr. toliau išdėstytą pareiškimą k: k) Dėl 22 straipsnio „ Tarybos Teisės tarnybai taip pat yra nurodyta teikti pagalbą valstybėms narėms, atsakingoms už SESV 76 straipsnio b punkte nurodytą iniciatyvą, kad, inter alia, galėtų patikrinti tokių iniciatyvų projektų rengimo kokybę, jei tokios pagalbos paprašo atitinkama valstybė narė.“ Žr. toliau išdėstytą pareiškimą l: l) Dėl 22 straipsnio „Tarybos nariai pateiks komentarus dėl pasiūlymų dėl oficialaus teisės aktų kodifikavimo per trisdešimt darbo dienų po to, kai tokius pasiūlymus išplatina generalinis sekretoriatas. Tarybos nariai užtikrins, kad tokios pasiūlymų dėl teisinių tekstų naujos redakcijos nuostatos, kurios yra paimamos iš ankstesnių teisės aktų jų žymiai nekeičiant, būtų nagrinėjamos laikantis pasiūlymams dėl aktų kodifikavimo taikomų principų“.

125 OL C 73, 1999 3 17, p. 1.

126 1 dalyje ir 2 dalies pirmoje pastraipoje pakartojama SESV 240 straipsnio 2 dalis.


5. Generalinis sekretorius yra visiškai atsakingas už į biudžeto II skirsnį (Europos Vadovų Taryba ir Taryba) įtrauktų asignavimų administravimą ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jie būtų tinkamai valdomi. Jis naudoja minimus asignavimus pagal Finansinio reglamento nuostatas, taikomas Sąjungos biudžetui.

24 straipsnis

Saugumas

Taryba kvalifikuota balsų dauguma patvirtina saugumo taisykles.

25 straipsnis

Susitarimų depozitaro pareigos

Generalinį sekretorių paskyrus Sąjungos arba Europos atominės energijos bendrijos ir vienos ar daugiau valstybių arba tarptautinių organizacijų sudaryto susitarimo depozitaru, tokių susitarimų ratifikavimo, prisijungimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Tarybos adresu.

Tokiais atvejais generalinis sekretorius atlieka depozitaro pareigas ir taip pat pasirūpina, kad tokių susitarimų įsigaliojimo datos būtų skelbiamos Oficialiajame leidinyje.

26 straipsnis

Atstovavimas Europos Parlamente

Europos Parlamente arba jo komitetuose Tarybai atstovauja pirmininkaujanti valstybė narė arba, pastarajai sutikus, 1 straipsnio 4 dalyje nurodytos iš anksto nustatytos trijų valstybių narių grupės narys, pirmininkavimą perimsianti valstybė arba generalinis sekretorius. Europos Parlamento komitetuose Tarybai taip pat gali atstovauti generalinio sekretoriato vyresnieji pareigūnai, veikiantys pagal pirmininkaujančios valstybės narės nurodymus.

Užsienio reikalų tarybai Europos Parlamente ir jo komitetuose atstovauja jos pirmininkas. Prireikus jį gali pakeisti šios sudėties narys, atstovaujantis tą pusmetį Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei. Europos Parlamento komitetuose pagal Užsienio reikalų tarybos pirmininko nurodymus šiai Tarybai taip pat gali atstovauti Europos išorės veiksmų tarnybos arba prireikus generalinio sekretoriato vyresnieji pareigūnai.

Taryba taip pat gali Europos Parlamentui savo požiūrį pareikšti raštu.

27 straipsnis

Nuostatos dėl teisės aktų formos

Nuostatos dėl teisės aktų formos išdėstytos VI priede.

28 straipsnis

Tarybai adresuota korespondencija

Tarybai skirta korespondencija siunčiama pirmininkui šiuo Tarybos adresu:

Conseil de l‘Union européenneRue de la Loi/Wetstraat 175

B-1048 Bruxelles


I PRIEDAS

TARYBOS SUDĖČIŲ SĄRAŠAS

1. Bendrieji reikalai127;

2. Užsienio reikalai128;

3. Ekonomikos ir finansų reikalai129;

4. Teisingumo ir vidaus reikalai130;

5. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalai;

6. Konkurencingumas (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai ir kosmosas)131;

7. Transportas, telekomunikacijos ir energetika;

8. Žemės ūkis ir žuvininkystė;

9. Aplinka;

10. Švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas132.

Kiekviena valstybė narė pati nusprendžia, kokiu būdu jai turi būti atstovaujama Taryboje pagal ES sutarties 16 straipsnio 2 dalį.

Keli ministrai gali kaip tikrieji nariai dalyvauti tos pačios sudėties Taryboje, atitinkamai suderinus darbotvarkę ir posėdžių organizavimą133.

127 Ši sudėtis nustatyta ES sutarties 16 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje.

128 Ši sudėtis nustatyta ES sutarties 16 straipsnio 6 dalies trečioje pastraipoje.

129 Įskaitant biudžetą.

130 Įskaitant civilinę saugą.

131 Įskaitant turizmą.

132 Įskaitant audiovizualinius klausimus.

133 Žr. toliau išdėstytą pareiškimą m: m) Dėl I priedo antros pastraipos „Pirmininkaujanti valstybė narė sudarys Tarybos darbotvarkę grupuodama susijusius klausimus ir tokiu būdu siekdama palengvinti atitinkamų nacionalinių atstovų dalyvavimą, ypač kai atitinkamos sudėties Taryba nagrinėja aiškiai atskiriamas temas.“


II PRIEDAS

KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL GALIMYBĖS VISUOMENEI SUSIPAŽINTI SU TARYBOS DOKUMENTAIS

1 straipsnis

Taikymo sritis

Bet kuris fizinis arba juridinis asmuo turi teisę susipažinti su Tarybos dokumentais, laikantis Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nustatytų principų, sąlygų ir apribojimų bei šiame priede numatytų konkrečių nuostatų.

2 straipsnis

Konsultacijos dėl trečiųjų šalių dokumentų

1. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį ir 9 straipsnio 3 dalį, nebent, išnagrinėjus dokumentą pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus, būtų akivaizdu, kad jo negalima atskleisti, su atitinkama trečiąja šalimi konsultuojamasi, jei:

a) dokumentas yra slapto pobūdžio, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 1 dalyje;

b) dokumentas kilęs iš valstybės narės ir:

– buvo pateiktas Tarybai iki 2001 m. gruodžio 3 d., arba

– atitinkama valstybė narė išreiškė pageidavimą, kad dokumentas nebūtų atskleistas be jos išankstinio sutikimo.

2. Visais kitais atvejais, Tarybai gavus prašymą dėl jos turimo trečiosios šalies dokumento, generalinis sekretoriatas, taikydamas Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį, konsultuojasi su atitinkama trečiąja šalimi, nebent, išnagrinėjus dokumentą pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus, būtų akivaizdu, kad jį būtų galima atskleisti arba jo negalima atskleisti.

3. Su trečiąja šalimi konsultuojamasi raštu (įskaitant elektroninį paštą), suteikiant jai pagrįstą terminą pateikti atsakymą, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 straipsnyje nustatytą terminą. 1 dalyje nurodytais atvejais trečioji šalis prašoma pateikti savo nuomonę raštu.

4. Jei 1 dalies a ar b punktas dokumentui netaikomas ir generalinis sekretoriatas, atsižvelgdamas į neigiamą trečiosios šalies nuomonę, nėra įsitikinęs, kad taikytina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 ar 2 dalis, tas klausimas perduodamas Tarybos žinion.

Jei Taryba numato dokumentą atskleisti, trečioji šalis nedelsiant raštu informuojama apie Tarybos ketinimą atskleisti dokumentą ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų. Tuo pačiu metu trečiosios šalies dėmesys atkreipiamas į SESV 279 straipsnį.


3 straipsnis

Iš kitų institucijų arba iš valstybių narių gauti konsultacijų prašymai

Tarybai skirti kitų institucijų arba valstybių narių prašymai konsultuotis dėl prašymų susipažinti su Tarybos dokumentais siunčiami elektroniniu paštu adresu [email protected] arba faksu +32 (0)2 281 63 61.

Generalinis sekretoriatas nedelsdamas Tarybos vardu pateikia savo nuomonę, atsižvelgdamas į visus terminus, kurių turi laikytis atitinkamos institucijos arba valstybės narės priimdamos sprendimą, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

4 straipsnis

Dokumentai, kilę iš valstybių narių

Bet kurie valstybės narės pateikti prašymai pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį raštu pateikiami generaliniam sekretoriatui.

5 straipsnis

Valstybių narių prašymų perdavimas

Kai valstybė narė perduoda prašymą Tarybai, šis prašymas tvarkomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 ir 8 straipsnius bei atitinkamas šio priedo nuostatas. Tuo atveju, kai yra visiškai arba iš dalies atsisakoma suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, pareiškėjui pranešama, kad pakartotinis prašymas turi būti adresuojamas tiesiogiai Tarybai.

6 straipsnis

Adresas prašymams siųsti

Prašymai raštu dėl galimybės susipažinti su dokumentu siunčiami:

Tarybos generaliniam sekretoriui, rue de la Loi 175, B-1048 Briuselis, elektroniniu paštu [email protected] arba faksu +32 (0)2 281 63 61.

7 straipsnis

Pirminių prašymų tvarkymas

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, visus prašymus dėl galimybės susipažinti su Tarybos dokumentais tvarko generalinis sekretoriatas.

8 straipsnis

Pakartotinių prašymų tvarkymas

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, sprendimus dėl visų pakartotinių prašymų priima Taryba.

9 straipsnis

Mokestis

Mokestį už Tarybos dokumentų kopijų padarymą ir siuntimą nustato generalinis sekretorius.


10 straipsnis

Tarybos dokumentų viešasis registras

1. Generalinis sekretoriatas atsakingas už Tarybos dokumentų registro prieinamumo visuomenei užtikrinimą.

2. Be nuorodų apie dokumentus, registre taip pat nurodoma, kokie po 2000 m. liepos 1 d. parengti dokumentai jau buvo paskelbti viešai. Pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo134 bei Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 16 straipsnį, jų turinys yra prieinamas internete.

11 straipsnis

Dokumentai, su kuriais visuomenė gali susipažinti tiesiogiai

1. Šis straipsnis taikomas visiems Tarybos dokumentams, jeigu jie nėra įslaptinti, ir nedarant poveikio galimybei pateikti prašymą raštu pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 6 straipsnį.

2. Šiame straipsnyje:

– išplatinti – išdalinti galutinę dokumento versiją Tarybos nariams, jų atstovams arba delegatams,

– teisėkūros procedūra priimtų aktų leidybos dokumentas – bet kuris dokumentas, susijęs su teisėkūros procedūra priimto akto nagrinėjimu ir priėmimu.

3. Generalinis sekretoriatas užtikrina, kad visuomenė galėtų susipažinti su šiais toliau išvardytais dokumentais tuoj pat po to, kai jie buvo išplatinti:

a) dokumentai, kurių autoriumi nėra nei Taryba, nei valstybė narė, paskelbti viešai visuomenei jų autoriaus arba su jo sutikimu;

b) įvairių sudėčių Tarybos posėdžių preliminarios darbotvarkės;

c) bet kuris Tarybos priimtas tekstas, kurį ketinama skelbti Oficialiajame leidinyje.

4. Tuo atveju, jei dokumentams akivaizdžiai netaikomos jokios Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nustatytos išimtys, generalinis sekretoriatas taip pat gali leisti visuomenei susipažinti su šiais toliau išvardytais dokumentais tuoj pat po to, kai jie buvo išplatinti:

a) komitetų ir darbo grupių posėdžių preliminariomis darbotvarkėmis;

b) kitais dokumentais, pavyzdžiui, informaciniais pranešimais, ataskaitomis, pažangos ataskaitomis bei pranešimais apie diskusijų būklę Taryboje ar viename iš jos parengiamųjų organų, kuriuose nenurodyta atskirų delegacijų pozicija, išskyrus Teisės tarnybos nuomones ir pasiūlymus.

5. Generalinis sekretoriatas pasirūpina, kad be 3 ir 4 dalyse nurodytų dokumentų, visuomenė taip pat galėtų susipažinti ir su teisėkūros procedūra priimamų aktų leidybos dokumentais ir kitais toliau išvardytais dokumentais tuoj pat po to, kai jie buvo išplatinti:

134 OL L 8, 2001 1 12, p. 1.


a) pridedamais pranešimais ir raštų, susijusių su Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais Tarybai adresuotais teisėkūros procedūra priimtais aktais ir aktais, gautais iš kitų Europos Sąjungos institucijų arba įstaigų ar, pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį, iš valstybės narės, kopijomis;

b) Tarybai pateiktais dokumentais, kurie jos darbotvarkėje pateikiami punkte, nurodytame dalyje „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“, arba pažymėtais žodžiais „viešas svarstymas“ ar „vieši debatai“ pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį;

c) pranešimais, pateiktais norint gauti COREPER ir (arba) Tarybos pritarimą (pranešimai dėl „I/A“ ir „A“ punktų) dėl Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų ir aktų projektų, bei minėtų Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtų aktų ir aktų projektais, su kuriais jie susiję;

d) Tarybos pagal įprastą arba specialią teisėkūros procedūrą priimtais aktais bei bendrais tekstais, kuriuos pagal įprastą teisėkūros procedūrą patvirtino Taikinimo komitetas.

6. Priėmus vieną iš 5 dalies d punkte nurodytų teisės aktų arba galutinai priėmus atitinkamą teisės aktą, generalinis sekretoriatas užtikrina, kad su visais su šiuo teisės aktu susijusiais dokumentais, parengtais prieš priimant vieną iš tokių teisės aktų, ir kuriems netaikytinos jokios Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 3 dalies antroje pastraipoje numatytos išimtys, pavyzdžiui, informaciniais pranešimais, ataskaitomis, pažangos ataskaitomis bei pranešimais apie diskusijų būklę (posėdžių rezultatais) Taryboje ar vienoje iš jos parengiamųjų organų, išskyrus Teisės tarnybos nuomones ir pasiūlymus, galėtų susipažinti visuomenė.

Valstybei narei pageidaujant, visuomenei nesuteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, kuriems taikoma pirma pastraipa ir kurie atspindi atskirą tos valstybės narės delegacijos poziciją Taryboje.


III PRIEDAS

Duomenys apie Sąjungos gyventojų skaičių ir kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičių, skirti nuostatoms dėl kvalifikuotos balsų daugumos Taryboje įgyvendinti

Įgyvendinant ES sutarties 16 straipsnio 4 dalį, SESV 238 straipsnio 2 ir 3 dalis bei Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalį, Sąjungos gyventojų skaičius ir kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičius bei kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiaus santykį su Sąjungos gyventojų skaičiumi atitinkančios procentinės dalys laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra tokie:

Valstybė narė Gyventojų skaičius Sąjungos gyventojų skaičiaus procentinė dalis

Vokietija 81 089 331 15,93

Prancūzija 66 352 469 13,04

Jungtinė Karalystė 64 767 115 12,73

Italija 61 438 480 12,07

Ispanija 46 439 864 9,12

Lenkija 38 005 614 7,47

Rumunija 19 861 408 3,90

Nyderlandai 17 155 169 3,37

Belgija 11 258 434 2,21

Graikija 10 846 979 2,13

Čekija 10 419 743 2,05

Portugalija 10 374 822 2,04

Vengrija 9 855 571 1,94

Švedija 9 790 000 1,92

Austrija 8 581 500 1,69

Bulgarija 7 202 198 1,42

Danija 5 653 357 1,11

Suomija 5 471 753 1,08


Slovakija 5 403 134 1,06

Airija 4 625 885 0,91

Kroatija 4 225 316 0,83

Lietuva 2 921 262 0,57

Slovėnija 2 062 874 0,41

Latvija 1 986 096 0,39

Estija 1 313 271 0,26

Kipras 847 008 0,17

Liuksemburgas 562 958 0,11

Мalta 429 344 0,08

Iš viso 508 940 955

Mažiausias skaičius (62 %)

315 543 392

Mažiausias skaičius (65 %)

330 811 621


IV PRIEDAS

NURODYTAS 16 STRAIPSNYJE

1. Balsuojant dėl sprendimų, kuriuos priimant pagal Sutartis Tarybos arba COREPER narys arba nariai negali dalyvauti balsuojant, į tokio nario ar tokių narių balsus neatsižvelgiama, taikant toliau nurodytas Darbo tvarkos taisyklių nuostatas:

a) 1 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą (surengti Tarybos posėdį kitoje vietoje nei Briuselyje arba Liuksemburge);

b) 3 straipsnio 7 dalį (įtraukti į darbotvarkę klausimus, kurie nebuvo numatyti preliminarioje darbotvarkėje);

c) 3 straipsnio 8 dalį (vietoje to, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas „A“ punktas, palikti jį darbotvarkėje „B“ punktu);

d) 5 straipsnio 2 dalį, bet tik kiek tai susiję su Europos centrinio banko dalyvavimu (svarstymai nedalyvaujant Europos centriniam bankui);

e) 9 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktą ir antrą bei trečią pastraipas (balsavimų rezultatų paskelbimas viešai, balsavimo paaiškinimas, Tarybos posėdžio protokole pateikti pareiškimai ir to protokolo punktai, susiję su kitais klausimais, nei nurodyti 1 dalyje);

f) 11 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą (balsavimo procedūros pradėjimas);

g) 12 straipsnio 1 dalį (rašytinės procedūros naudojimas);

h) 14 straipsnio 1 dalį (sprendimai dėl svarstymų ir sprendimų priėmimo remiantis tik dokumentais ir projektais, parengtais ne visomis kalbomis)135.

i) 17 straipsnio 2 dalies a punktą (valstybės narės pagal SESV 76 straipsnį pateiktos iniciatyvos neskelbimas Oficialiajame leidinyje);

j) 17 straipsnio 2 dalies b punktą (tam tikrų direktyvų, sprendimų, rekomendacijų ir nuomonių neskelbimas Oficialiajame leidinyje);

k) 17 straipsnio 5 dalį (ar skelbti Oficialiajame leidinyje sprendimus, kuriuos priima pagal tarptautinį susitarimą įsteigta įstaiga).

2. Tarybos arba COREPER narys negali remtis toliau nurodytomis Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, svarstant tokius sprendimus, dėl kurių balsuojant tas narys pagal Sutartis negali dalyvauti:

a) 3 straipsnio 8 dalimi (Tarybos nario galimybė reikalauti išbraukti punktą iš darbotvarkės „A“ dalies);

135 Žr. toliau išdėstytą pareiškimą n: n) Dėl IV priedo 1 dalies h punkto „Taryba patvirtina, kad toliau bus taikoma dabartinė praktika, pagal kurią jos svarstymuose naudojami dokumentai yra rengiami visomis kalbomis.“


b) 11 straipsnio 1 dalies antra pastraipa (Tarybos nario galimybė reikalauti pradėti balsavimo procedūrą);

c) 11 straipsnio 3 dalimi (Tarybos nario teisė balsuoti už kitą narį);

d) 14 straipsnio 2 dalimi (Tarybos nario galimybė nesutikti, kad vyktų diskusija, jei bet kurių siūlomų pakeitimų tekstai nėra parengti ta kalba, kurią jis yra nurodęs).


V PRIEDAS

TARYBOS DARBO METODAI

Pasirengimas posėdžiams1. Pirmininkaujanti valstybė narė užtikrina, kad darbo grupė ar komitetas

COREPER pateiktų bylą tik tada, kai yra pagrįsta perspektyva, kad tuo lygmeniu bus pasiekta pažangos. Ir atvirkščiai, bylos gali būti vėl perduodamos darbo grupei ar komitetui tik tada, kai būtina ir visais atvejais tik pagal kompetenciją spręsti tiksliai suformuluotas ir gerai apibrėžtas problemas.

2. Pirmininkaujanti valstybė narė imasi veiksmų, reikalingų, kad vyktų darbas tarp posėdžių. Pavyzdžiui, susitarusi su darbo grupe ar komitetu, ji gali veiksmingiausiu būdu pradėti reikalingas konsultacijas konkrečiais klausimais, kad paskui atitinkamai darbo grupei ar komitetui būtų galima pranešti apie galimus sprendimus. Ji taip pat gali rengti rašytines konsultacijas prašydama delegacijas raštu reaguoti į pasiūlymą dar iki kito darbo grupės ar komiteto posėdžio.

3. Kai reikia, delegacijos raštu išdėsto savo pozicijas, kurių jos rengiasi laikytis ateinančiame posėdyje, dar iki to posėdžio. Siūlydamos teksto pakeitimus, delegacijos turi siūlyti konkrečias formuluotes. Jei įmanoma, delegacijos, kurios laikosi tų pačių pozicijų, rašytines pastabas pateikia kartu.

4. COREPER vengia dar kartą grįžti prie to, kas buvo svarstyta rengiant jo posėdžius. Ši nuostata taikoma ypač „I“ punktams, informacijai apie jo darbotvarkės organizavimą ir tvarką bei informacijai apie ateinančių Tarybos posėdžių darbotvarkę ir organizavimą. Kai tai yra įmanoma, delegacijos kelia „Bet kuriuos kitus klausimus“, kai rengiami COREPER posėdžiai, o ne pačiame COREPER.

5. Rengdama COREPER posėdžius, pirmininkaujanti valstybė narė kuo skubiau perduoda delegacijoms visą informaciją, reikalingą, kad būtų galima kruopščiai pasirengti COREPER posėdžiams, įskaitant informaciją apie tai, ką pirmininkaujanti valstybė tikisi pasiekti diskutuojant kiekvieną darbotvarkės klausimą. Rengdama COREPER posėdžius, pirmininkauti valstybė narė, jei reikia, skatina delegacijas pranešti kitoms delegacijoms informaciją apie pozicijas, kurių jos laikysis COREPER. Atsižvelgiant į tai pirmininkaujanti valstybė parengia galutinę COREPER darbotvarkę. Pirmininkaujanti valstybė, jei reikia pagal aplinkybes, gali dažniau sušaukti grupes, rengiančias COREPER posėdžius.

Posėdžių vedimas6. Joks klausimas neįtraukiamas į Tarybos darbotvarkę vien dėl Komisijos arba

Tarybos nario pareiškimo, išskyrus atvejus, kai yra suplanuoti debatai dėl naujų svarbių iniciatyvų.

7. Pirmininkaujanti valstybė į COREPER darbotvarkę neįtraukia vien informavimui skirtų klausimų. Tokia informacija, pavyzdžiui, apie posėdžių kitame forume arba su trečiąja valstybe ar kita institucija rezultatus, procedūrinius ir organizacinius klausimus, delegacijoms turėtų būti perduodama rengiantis COREPER posėdžiams, kada tik galima raštu, ir neturėtų būti kartojama COREPER posėdžiuose.


8. Pradėdama posėdį, pirmininkaujanti valstybė pateikia bet kurią reikalingą papildomą informaciją apie posėdžio eigą, ypač apie tai, kiek laiko ji ketina skirti kiekvienam darbotvarkės klausimui. Ji stengiasi nedaryti ilgų įžangų ir vengia kartoti informaciją, kuri delegacijoms jau yra žinoma.

9. Pradėdama diskusijas esminiu klausimu, pirmininkaujanti valstybė narė, atsižvelgdama į reikiamos diskusijos pobūdį, nurodo delegacijoms, kiek ilgiausiai jos gali pasisakyti tuo klausimu. Dauguma atvejų pasisakymai neturėtų trukti ilgiau kaip dvi minutes.

10. Visų dalyvaujančių narių pasisakymo praktika iš principo atmetama; ji gali būti taikoma tik išimtinėmis aplinkybėmis konkrečiais klausimais, pirmininkaujančiai valstybei narei nustačius pasisakymų trukmę.

11. Pirmininkaujanti valstybė narė stengiasi sutelkti dėmesį į diskusiją, visų pirma prašydama delegacijas pareikšti pastabas dėl kompromisinių tekstų ar konkrečių pasiūlymų.

12. Per posėdžius ir jų pabaigoje pirmininkaujanti valstybė narė susilaiko nuo ilgų diskusijos apibendrinimų ir tik trumpai apibūdina pasiektus (esminius ir (arba) procedūrinius) rezultatus.

13. Delegacijos vengia kartoti tai, kas buvo pasakyta kitų pranešėjų. Jų pasisakymai turi būti trumpi, turiningi ir susiję su svarstomu klausimu.

14. Panašiai manančios delegacijos skatinamos rengti konsultacijas, kad vienas bendras pranešėjas galėtų pateikti bendrą poziciją konkrečiu klausimu.

15. Aptardamos tekstus, delegacijos teikia konkrečius pasiūlymus raštu dėl teksto formuluotės, o ne vien tik reiškia nepritarimą kokiam nors konkrečiam pasiūlymui.

16. Jei pirmininkaujanti valstybė narė nenurodo kitaip, delegacijos neprašo žodžio, kai jos pritaria kokiam nors pasiūlymui; šiuo atveju tylėjimas iš principo reiškia pritarimą.


VI PRIEDAS

NUOSTATOS DĖL TEISĖS AKTŲ FORMOS

A . Reglamentų forma 1. Reglamentuose, kuriuos bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba, bei

Tarybos reglamentuose nurodoma:

a) pavadinime – žodis „reglamentas“, po kurio eina eilės numeris, jo priėmimo data ir reguliavimo dalykas; Pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį Tarybos priimtų įgyvendinimo reglamentų pavadinime įrašomi žodžiai „įgyvendinimo reglamentas“;

b) konkrečiam atvejui tinkama formuluotė „Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba“ arba „Europos Sąjungos Taryba“;

c) nuoroda į nuostatas, kuriomis remiantis tas reglamentas priimtas, pradedant žodžiu „atsižvelgdami“ arba „atsižvelgdama“;

d) nurodomoji dalis, kurioje daroma nuoroda į pateiktus pasiūlymus ir gautas nuomones;

e) reglamento pagrindimas, pradedant žodžiu „kadangi:“, o konstatuojamąsias dalis numeruojant;

f) žodžiai „priėmė šį reglamentą“, po kurių eina reglamento dėstymas.

2. Reglamentas dalijamas į straipsnius, suskirstytus, jei reikia, į skyrius ir skirsnius.

3. Paskutiniame reglamento straipsnyje nustatoma jo įsigaliojimo data, jei ta data yra prieš arba po dvidešimtos dienos nuo jo paskelbimo datos.

4. Po paskutinio reglamento straipsnio eina:

a)

i) žodžiai: „Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse“

arba

ii) žodžiai: „Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Sutartis“, tais atvejais, kai tas teisės aktas nėra taikomas visoms arba visose valstybėse narėse136;

136 Žr. toliau išdėstytą pareiškimą o: o) Dėl VI priedo A skirsnio 4 dalies a punkto ii papunkčio

„Taryba turi nurodyti, kad Sutartyse numatytais atvejais, kai teisės aktas netaikomas visoms ar visose valstybėse narėse, yra būtina aiškiai apibrėžti jo teritorinį taikymą dėl nurodytų priežasčių ir atitinkamo teisės akto turinį.“


b) žodis „Priimta …“, po kurio nurodoma reglamento priėmimo vieta ir data,

ir

c) tuo atveju, jei:

i) reglamentą bendrai priėmė Europos Parlamentas ir Taryba, formuluotė:

„Europos Parlamento vardu Pirmininkas“

„Tarybos vardu Pirmininkas“

po kurios nurodoma Europos Parlamento pirmininko pavardė ir reglamento priėmimo metu Tarybos pirmininko pareigas einančio asmens pavardė;

ii) tai yra Tarybos reglamentas, formuluotė:

„Tarybos vardu Pirmininkas“

po kurios eina reglamento priėmimo metu Tarybos pirmininko pareigas einančio asmens pavardė.

B . Direktyvų, sprendimų, rekomendacijų ir nuomonių forma1. Europos Parlamento ir Tarybos bendrai priimtų direktyvų ir sprendimų

bei Tarybos priimtų direktyvų ir sprendimų pavadinime nurodomas žodis „direktyva“ arba „sprendimas“;

Pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį Tarybos priimtų įgyvendinimo direktyvų ar sprendimų pavadinime įrašomi žodžiai „įgyvendinimo direktyva“ arba „įgyvendinimo sprendimas“;

2. Tarybos priimtų rekomendacijų ir nuomonių pavadinime nurodomas žodis „rekomendacija“ arba „nuomonė“.

3. A skirsnyje numatytos reglamentams taikomos nuostatos mutatis mutandis taikomos ir direktyvoms bei sprendimams, laikantis taikytinų Sutarčių nuostatų.

C . Sprendimų, nurodytų ES sutarties 25 straipsnyje, formaŠie sprendimai pateikiami tokiu pavadinimu:

„Tarybos sprendimai“, eilės numeris (metai/numeris/BUSP), priėmimo data ir jų reguliavimo dalykas.

KAIP ĮSIGYTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti: • vieną egzempliorių:

svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu); • daugiau negu vieną egzempliorių / plakatą / žemėlapį:

Europos Sąjungos atstovybėse (http://ec.europa.eu/represent_lt.htm), ES nepriklausančių šalių delegacijose (http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm), susisiekę su tarnyba Europe Direct (http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm) arba paskambinę numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES (*). (*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

Parduodamų leidinių galite įsigyti: • svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

Conseil de l'Union européenneSecrétariat général

Rue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIËTel. +32 (0)2 281 61 11www.consilium.europa.eu


Print PDF

QC-04-15-692-EN-C QC-04-15-692-EN-N

Print PDF

QC-04-15-692-LT-C QC-04-15-692-LT-N

tarybos darbo tvarkos taisykliųpaaiškinimaieuropos vadovų tarybos ir tarybos darbo ... · 2017....

Documents