darbo sutartis ir darbo gincai

7/28/2019 Darbo Sutartis Ir Darbo Gincai

1/78

ANGINIS ODIS

Gerb Tautieiai, t.y. bendramoksliai(nelegals naudotojai) ir konspektuotojai

Prie Js akis atsiveria darbo sutarties irdarbo gin ura platybs su visom savo

imantrybm ir plonybm. Kaip, gal bt,jau daugeliui koleg inoma, p. Buinskas

adjo daryti test kaip kad buvo perkomercins teiss egz. Todl laiko darytipapildomom priemonm gaiti nereiks.

Kitas niuansas, kad p. Buinskas

udarymui (t.y. ieidamas po paskutinspaskaitos) pasak, kad reiks visko

(suprask, visko, kas yra programose). Otam, kad aprpti visus programos punktus,

teko daryti nemaai pasikartojim.

Kam dar i konspekt bus per maa (jeiatsiras toki d...), tai silau pasiskaityti darpridedamus statymus, kurie sudaro io

dalyko branduol. Taigi tiek.Atleiskite u nepatogumus

Autori kolektyvas (S., Aivaras ir Gitana)


2/78

DARBO SUTARTIES PROGRAMA

1 tema. Teisin ir kin darbo sutarties reikm.Darbo sutarties svoka. Darbo sutarties skiriamieji bruoai nuo civilins teiss sutari.Darbo sutarties principai j praktinis realizavimas. Tarptautini darbo standart: Tarptautins darbo

organizacijos konvencij, rekomendacij, Europos socialins chartijos, Europos Sjungos direktyv vaidmuoreglamentuojant darbo sutari nuostatas.

Ekonomin ir apsaugin darbo sutarties funkcijos.2 tema. Darbo sutarties alysDarbuotojas jo teisnumo pradia ir pasibaigimas. Darbuotoj teisinis statusas. Darbuotojo veiksnumas.

Usieniei ir asmen be pilietybs teisin padtis sudarant darbo sutart.darbinimo ir darbo sutarties sudarymo pagrindai.Darbdavys jo darbinio teisinio subjektikumo turinys. moni darbinio subjektikumo ypatumai. moni

filialai ir atstovybs j teisinio statuso ypatumai sudarant darbo sutartis.Darbdavio teisnumo gyvendinimo subjektai. Darbdavio atstovai (administracija, kiti vykdomieji organai), j

teisin padtis.

3 tema. Darbo sutarties turinys ir sudarymo tvarka.Darbo sutarties turinio svoka. Darbo sutarties btinosios ir papildomos slygos.Darbuotojo darbo vietos, darbo funkcij, darbo apmokjimo slyg samprata. Darbo sutarties nuostat

palyginimas su kit ali darbo sutarties nuostatomis. Ibandymo sudarant darbo sutart, aptarnavimas ir teisinspasekms.

Bendroji darbo sutarties sudarymo tvarka. ios tvarkos skirtumai nuo tam tikros ries darbo sutartiessudarymo (pvz. Irinkimo konkurso tvarka, su sezoniniais ir kitais darbuotojais).

Dokumentai, kuriuos btina pateikti priimant darb.

4 tema. Darbo sutarties rys.Nuolatinio darbo sutartis. Terminuota darbo sutartis ir jos ypatumai. Ne viso darbo laiko sutartis. Tam tikr

darbuotoj darbo sutartys (namudinink, dirbani valstiei kyje, papildomo darbo ir kt.). sutarties tipin forma.

5 tema. Darbo sutarties slyg pakeitimas.Darbo sutarties slyg pakeitimas: skirtumai ir jo ryys su perklimu kit darb.Perklimo kit darb svoka ir rys. Perklimas kit darb darbdavio (administracijos) iniciatyva bei

darbuotojo iniciatyva. Nuolatinis ir laikinas perklimas kit darb. Garantijos perklimo kit darb ar darbo sutartiesslyg pakeitimo atvejais. Laikinas perklimas kit darb ypatingais atvejais skirtumai tarp j.

6 tema. Nualinimas nuo pareig.

Ataukimas i pareig. Nualinimo ir ataukimo pasekms.

7 tema. Darbo sutarties pasibaigimas ir nutraukimas.Darbo sutarties pasibaigimo pagrind klasifikavimas. Darbo sutarties pasibaigimo skirtumai nuo darbo

sutarties nutraukimo. Garantijos darbuotojams, atleistiems i darbo, darbo sutarties pasibaigimo pagrindu. Darbo sutartiespasibaigimo forminimas.

Darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo praymu. Darbo sutartiesnutraukimas darbdavio iniciatyva, esant darbuotojo kaltei ir kai nra darbuotojo kalts. Darbo sutarties nutraukimodarbdavio iniciatyva ir darbdavio valia esminiai skirtumai.

Papildomi pagrindai nutraukti darbo sutart su kai kuriomis darbuotoj kategorijomis. Apribojimai, nutraukiantdarbo sutart su kai kuriomis darbuotoj kategorijomis. Garantijos darbuotojams ilaikyti darbo viet.

8 tema. Darbo sutarties nutraukimo tvarkaDarbo sutarties prietaravim statymams paalinimas ir garantijos atleidiant i darbo. Darbo sutarties

nutraukimo ribojimai reorganizuojant mon. Profesins sjungos organo sutikimas atleisti darbuotoj i darbo. Darbo

sutarties nutraukimo ribojimai, kai nra darbuotojo kalts ir atskir darbuotoj kategorijoms (nioms moterims, motinaiauginaniai vaik iki 3 met, su asmenimis, kuriems nustatytos darbinimo kvotos ir su darbuotojais, paauktais atliktikrato apsaugos tarnyb).

Pirmenybs teis bti paliktam dirbti, kai mainamas darbuotoj skaiius.Darbo sutarties pasibaigimo prieasties formulavimas.

9 tema. Ieitin paalpa.Ieitin paalpa, jos imokjimo dydis ir tvarka.Kitos imokos atleidiant darbuotoj i darbo.Darbdavio pareiga atsiskaityti su atleidiamu i darbo darbuotoju.

10 tema. Darbo ginai kylantys dl darbo sutarties slyg pakeitimo, perklimo kit darb ir atleidimoi darbo.

Darbo gin inybingumas. Sprendim dl grinimo darb skubus vykdymas.Atleidimo i darbo prieasties formulavimo pakeitimas. Apmokjimas u priverstin pravaikt. Lietuvos

Aukiausiojo teismo teisj senato nutarim dl darbo sutarties statymo taikymo civilinse bylose apvalga.


3/78

1 tema. TEISINIRKINDARBOSUTARTIESREIKMDarbo sutarties svokaDarbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo

darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijosdarb arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo

tvarkai, o darbdavys sipareigoja mokti darbuotojui darbo umokest irutikrinti darbo slygas, numatytas darbo statymuose, kolektyvinje sutartyje,kituose norminiuose aktuose ir ali susitarimu.

Visi monje, staigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuodirba susitars su darbdaviu ar jo galiotu asmeniu, turi bti forminami darbosutartimi. i nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis irfiziniams asmenims, turintiems patent iems darbams atlikti.

Darbo sutarties bruoai, skiriantys j nuo kit civilini sutari1) Specifiniai subjektai darbdavys ir darbuotojas;2) Specifinis objektas susitarimas dl darbo funkcij atlikimo. Darbuotojas

turi atlikti ne konkreias uduotis, o darbo sutarties galiojimo laiku vykdyti tam tikradarbo funkcij nesiejam su darbo rezultatu. Tuo skiriasi nuo civilini sutari(rangos, paslaug teikimo, autorini), kuri esm - ali sipareigojimas atlikti tamtikr i anksto apibrt uduot.

3) Specifinis ali teisinis statusas - sipareigojimas paklusti vidaus darbotvarkai. ali pavaldumas yra btina darbo organizavimo prielaida (darbuotojas

privalo laikytis nustatytos darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams).Civilinse sutartyse ali pavaldumo nra. Nepaisant to, civilin ir darbo sutartis turidaug panaum(ali lygyb ir laisv prie sudarant sutart ir t.t.).

Darbo sutarties principai ir j praktinis realizavimasTeiss principas - vadovaujantis pradas, ireikiantis esminius visuomeninisantyki bruous, j raidos tendencijas ir bendro teisinio reguliavimo turin beitikslus; tai tam tikri vadovaujantys pradmenys, ireikiantys teiss reguliuojamvisuomenini santyki esminius bruous, j vystymosi tendencijas, t visuomeninisantyki teisinio reguliavimo tikslus ir pagrindines kryptis ir tvirtinti teisje. Jie nevisada atitinka tam tikr teiss norm bet gali iplaukti i j bendrosios prasms.

Principai gali reiktis tokiais bdais:1) teisins smons;2) teiss norm;3) teisini santyki.

Pagal taikymo apimt:1) bendrieji principai, bdingi visai teisei:a) ireikiantys mogaus poir teis:kiekvienas asmuo ir visa visuomene, paklusdama statymams, gali to paties

reikalauti i valdios;statymai atgal negalioja;asmuo, kuris laikosi statym, nepaeidia kit asmen interes;b) ireikiantys poir mog:mogus yra tikslas, o ne priemone;visi mons laisvi ir turi lygias teises;nekaltumo prezumpcija;

draudiama piktnaudiauti savo teismis;c) susij su teisingumo vykdymu:


4/78

niekas negali bti teisjas savo byloje;statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs;kiekviena abejon - kaltinamojo naudai;atsakomyb esant kaltei;2) tarpakiniai principai, bdingi kelioms teiss akoms;

3) akiniai, bdingi darbo teisei; pagal j taikymo sfer:a) pasauliniai ir regioniniai; Europos Tarybos socialin chartija:teis darb;teis laisv darbo pasirinkim;teis teisingas ir tinkamas darbo slygas;teis gauti teising atlyginim u darb;teis jungtis asociacijas;galimyb sudaryti kolektyvines sutartis ir kolektyvinius susitarimus;teisin vaik ir paaugli apsauga;dirbani moter teisi apsauga;teis profesin orientavim;

apsauga nuo nedarbo;b) nacionaliniai pagal LR DS 2 str.:darbo sutarties ali lygyb;

papildom garantij labiausiai socialiai paeidiam asmen grupmsnustatymas;

draudimas vienaalikai keisti sutartas slygas;darbuotojo teis nutraukti darbo sutart;galimyb darbdaviui nutraukti tik statym numatytais pagrindais;darbuotoj lygiateisikumas nepriklausomai nuo j lyties, rass, tautybs,

pilietybs, politini sitikinim, pairos religij ir kit aplinkybi, nesusijusi sudalykinmis darbuotoj savybmis.

Vienas i specifini DT princip vieningumo ir diferenciacijos principas.Koks yra santykis tarp teiss akos bendrj norm ir norm-iimi. Specifininorm diferenciacija ia didesn nei kitose teiss akose. Tai lemia tam tikrifaktoriai:

1. objektyvs - aplinkybs, susijusios su tam tikromis, realiaiegzistuojaniomis gamybos, darbo proceso slygomis, kurias statymas turiatsivelgti.

2. subjektyvs:1) individuals - susij su darbuotojo psichofiziologinmis savybmis

(nepilnameiai, moterys, invalidai).

2) socialiniai valstybins valdios politika ir strategija, vairi dirbanijsluoksni organizuotumo lygis ir j svoris visuomenje.Teiss princip reikm:1) nesureguliuotiems santykiams taikomi statyme ivardinti principai

(tiesioginis taikymas);2) teiss krimui;3) taikant ir aikinant teiss normas.

Kolizij tarp Lietuvos ir usienio valstybi darbo statym sprendimas darboteisje

LR statymuose specifini nuostat iais klausimais nra. LR DT normos yra

taikomos Lietuvos teritorijos kio subjektams ir u Lietuvos teritorijos esantiemssubjektams, taiau priklausantiems Lietuvos jurisdikcijai (norminiai aktai galiojantys


5/78

Lietuvos Respublikos teritorijoje; yra privalomi ir tiems usienio subjektams, kurieveikia valstybs teritorijoje) - tokios nuostatos tvirtintos LR moni saugos statymeir LR Darbo sutarties statyme. Vienintelis LR galiojantis aktas, kuris leidia

pasirinkti darbo teisiniuose santykiuose taikytin teis - Lietuvos ir Lenkijos dvialteisins pagalbos sutartis civilinse, eimos, darbo ir baudiamosiose bylose.

Europos mastu iuos klausimus reguliuoja 1980 m. Romos konvencija dlsutartinms prievolms taikytinos teiss, tvirtindama nuostat, kad taikytinos teiss

pasirinkimas yra ali valioje. Taiau i pasirinkimo teis nra neribota - individualiaidarbo sutariai taikytinos teiss pasirinkimas neturi atimti i darbuotojo jamimperatyvi teiss norm teikiamos apsaugos galimybs. Imperatyvios teiss normos,nustatomos pagal teis tos valstybs , kurios teis bt taikoma jei alys nesitart dltaikytinos teiss. Pagal Romos konvencij imperatyvios normos taikomos:maksimaliai darbo savaits ir darbo dienos trukmei, darbui veni dienomis ir nakt,minimaliam darbo umokesiui ir umokesiui u virvalandius, sveikatos, darboapsaugos ir higienos reikalavimus, diskriminacijos draudimus, speciali apsaugturinioms grupms - jaunimui, niosioms ir kt.

2 tema. DARBO SUTARTIES ALYSPagrindiniai DTS subjektai du: darbuotojas ir darbdavys.Darbuotojas jo teisnumo pradia ir pasibaigimas. Darbuotojo veiksnumasKiekvienos teiss akos subjektai turi teisnumo ir veiksnumo specifik. Darbo

teisje i specifika pasireikia tokiais poymiais:1) darbuotoj teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo tam tikro amiaus.

Ribotas darbinis teisnumas ir veiksnumas nuo 14 m. (remiantis DS 4 str.), iimtinis nuo 13 met (remiantis LR Vyriausybs 1996 m. rugsjo 11 d. nutarimu Nr. 1055),bendrasis nuo 16 met, o dirbti tam tikrus darbus tik nuo 18 met.

2) Darbinis teisinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda vienu metu.3) Darbo teisi ir pareig negalima gyvendinti per atstov, nebentdarbdavys ar jo galiotas asmuo sutikt kitaip (LR DS 20 str.).

4) Netinkamo subjekto problema. Dvi nuomons: vieni teigia, kadpsichikai nesveikus asmenis galima laikyti darbo teiss subjektais, kiti, kadnegalima. Jeigu CT poiriu pripaintume, kad ie asmenys yra neveiksns, fizinis jgebjimas dirbti ilieka. Taigi, udrausti tai daryti tokiam asmeniui negalima. CTsandoris sudarytas su neveiksniu asmeniu yra niekinis. Darbo teisje, sudaryt sutokiu asmeniu sutart reikia nutraukti, jei nra galimybs paalinti prietaravimostatymui. iuo atveju asmuo vis tiek gali reikalauti imokti jam ieitin paalp arkompensacij ir taikyti kitas garantijas numatytas statymo.

DT teisnumas ir veiksnumas gali bti ribojamas dviem bdais:1) teiss normose numatytais atvejais (pvz. draudimas eiti tarnybinespareigas vienoje kontoroje artimiems giminaiiams, jei juos sieja pavaldumosantykiai).

2) Teismine tvarka, statym numatytais atvejais.

Darbuotojo teisinis statusasTeisinis statusas tai faktin subjekto bkl, priklausanti nuo t.t. aplinkybi.

Darbuotojo teisin status apima:1) teisnumas ir veiksnumas - atsiranda nuo statyme nustatyto amiaus (r.

emiau) ir vienu metu;

2) subjektins teiss ir pareigos darbo teisi ir pareig negalima gyvendintiper atstov, nebent darbdavys sutikt kitaip;


6/78

3) teisi ir pareig garantijos;4) atsakomyb.Darbuotojui keliami reikalavimai, kad jis galt bti DT santyki subjektu (tai

yra asmuo pagal savo psichofiziologines savybes turi galti atlikti darb):1) amius

2) psichin bkl.1 Amius. Valstyb turi reglamentuoti min. ami, kada asmuo gali pradti

dirbti nesavarankik darb, t. y. dalyvauti kooperuotame darbo procese. Valstyb turinustatyti rib, kada asmuo nekenkdamas ne tik savo, bet ir visuomens interesams galidalyvauti kooperuotame darbo procese.

Nuo 16 met (bendrasis); ribotas - nuo 14 met; iimtinis /emiausia riba/ -nuo 13 met; o dirbti tam tikrus darbus - nuo 18 met;

Tarptautinje konvencijoje dl vaik ir jaunimo darbo apribojimo nranustatyta konkreti emiausia darbo amiaus riba.Valstybs turi nustatyti tokiminimali rib, kokia pagal tos valstybs statymus nustatyta baigti privalommokym (pas mus 16 met).

DS 4 str.Darbo sutarties alimi - darbuotoju gali bti nuolatinis Lietuvos

gyventojas, sulauks 16 met.Darbams, kuri sraas tvirtinamas Lietuvos Respublikos moni saugos

darbe statymo nustatyta tvarka, atlikti gali bti priimami asmenys, sulauk 14 metir pagal sveikatos bkl galintys atlikti darb, numatyt iame srae. Priimti darbnepilnameius nuo 14 iki 16 met galima, jeigu tai netrukdys jiems lankyti mokykl irtik esant mokyklos ir vieno i tv arba kito juos faktikai auginanio asmensratikam sutikimui.

mogaus saugos darbe statyme pakartota ta pati norma, bet dar numatyta,kad specialiuose srauose numatytus darbus gali bti priimti ir jaunesnio amiaus

pilieiai. ia minimali riba ivis nenustatyta.96 09 11 Vyriausyb nutarimu numat minimali rib-13 met, nors

Vyriausyb neturjo teiss keisti Darbo sutarties statymo 4 str.2 - Psichin bkl. darb gali bti priimtas asmuo, kuris nustatyta tvarka

pripaintas neveiksnus, reikalingas globos, bet isaugojs tam tikrus sugebjimusdirbti. Globa skiriama ne asmens darbiniam veiksnumui ir teisnumui tvarkyti, o tam,kad apsaugoti neveiksnaus asmens turtinius ir asmeninius interesus. Neveiksnsasmenys tam tikr darbingum isaugoja. Psichins ligos negalima painioti su teisinioveiksnumo, teisnumo svoka. Asmuo, kuris yra visikai neveiksnus, negali atsakyti usavo veiksmus ir j vykdyti, negali bti DT subjektu. Neveiksnus skiriasi nuo

psichine liga serganio.Reikia skirti psichin negali, psichin lig nuo teisini dalyk nuo asmensveiksnumo ar neveiksnumo CT prasme. Negalima nesutikti, kad asmuo sergantis

psichine liga gali bti darbo teisini santyki subjektu. Taiau neveiksnus asmuo kuris negali suprasti savo veiksm ir j valdyti negali bti DT santyki subjektu.

Gali bti ribojamas teiss normose numatytais atvejais bei teismine tvarkastatym numatytais atvejais;

Darbuotoj darbin teisin subjektikum gali gyti asmuo tik sulauksatitinkamo amiaus ir turintis bendr civilin teisnum (iskyrus asmenis, pripaintusneveiksniais).

Problema: ar vis piliei darbinis teisnumas yra lygus, ar jis gali bti

apribotas, jei taip tai kokia tvarka.


7/78

Vadovaujantis piliei lygumo prie statym principu - teisnumo atvilgiupilieiai lygs. Draudimas priimant darb(giminaii buvimas atitinkamosepareigose ir pan.) tai ne teisnumo apribojimas, o kitas teisinis reikinys taireikalavimai, kad tam, kad atsirast tam tikros teiss ir pareigos reikalingasatitinkamas juridinis faktas.

Tik teismas gali apriboti darbin teisnum ir tik nustatytam terminui.Ivada: Darbuotojo darbin teisin subjektikum gali gyti asmuo, sulauks

nustatyto amiaus ir turintis bendr civilin veiksnum.vairi subjekt teisinis statusas skirtingas todl yra skiriamas:1) bendrasis teisinis statusas - taikomas visiems asmenims, dirbantiems pagal

darbo sutart;2) specialusis teisinis statusas. Tai diferencijavimas, pavyzdiui, pagal

pilietybs princip;3) individualus teisinis statusas - tai konkretaus darbuotojo faktin teisin

bkl.

Usieniei ir asmen be pilietybs teisin padtis sudarant darbo sutartUsienio valstybi pilieiai ir asmenys be pilietybs, nustatyta tvarka laikinai

atvyk Lietuvos Respublik sidarbinti, turi teis sidarbinti pagal DS ir kitusstatymus. J sidarbinimo tvark nustato tarptautiniai susitarimai ir LietuvosRespublikos Vyriausyb. LR Usieniei teisins padties statymo 25 str. nustato,kad Usienietis, kuris nori sidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutart,

privalo sigyti leidim dirbti. 26 statymo straipsnis numato atvejus (8), kuriaisusienietis arba asmuo be pilietybs gali dirbti LR neturdamas leidimo dirbti.Leidimus dirbti LR usienieiams iduoda Socialins apsaugos ir darbo ministerija

pagal LR Vyriausybs nustatyt kasmetin usieniei darbinimo LietuvosRespublikoje kvot ir vidaus darbo rinkos poreikius (27 str.). Sudarant darbo sutart suusienieiu jai taikomi visi statym reikalavimai taikomi sudarant sutartis sunacionaliniais subjektais jei tarptautins sutartys nenustato kitaip.

Paprastai licencij ir leidim reikalavimai netaikomi:1) diplomatini atstovybi darbuotojams;2) usienio valstybi visuomens informavimo priemoni atstovams;3) usienio kapitalo moni ir bendr Lietuvos ir kit ali moni

vadovams ir j galiotiems atstovams;4) asmenims, tobulinantiems Lietuvoje kvalifikacij;5) jreiviams, sportininkams, dirbantiems Lietuvoje ne ilgiau kaip 6

mn.;

6) kitiems.

Darbdavys jo darbinio teisinio subjektikumo turinys. moni darbiniosubjektikumo ypatumai.

DS 5 str.2 d.:Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizini asmen patarnavimo darbams

atlikti, darbdavys yra fizinis asmuo.I. Nekroius: DS 5 str. Riboja fizini asmen galimyb bti darbdaviu. i

nuostata DS liko dl Pagrindinio Laikinojo statymo, kuriame buvo str. dlinaudojimo. Primus nauj Konstitucij i nuostata nepakeista. Dabar reiktlaikyti, kad fizinis asmuo darbdaviu gali bti, jei jis turi visik bendr civilin

teisnum ir veiksnum. (Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizini asmenpatarnavimo darbams atlikti, darbdavys yra fizinis asmuo).


8/78

Darbdavio poymiai:1) galimyb priimti darb;2) galimyb paskirstyti darbuotojus ir nutraukti darbo sutart, taip pat

organizuoti darb ir j valdyti;3) galimyb turti l ir atlyginti darbuotojams.

Darbdavio teisinis statusasDarbdaviai pagal DS statym yra vis ri moni, staig, organizacij

(toliau - mons) savininkai, j vadovai, paskirti, irinkti ar kitokia tvarka gijgalinimus pagal atitinkam moni, tarp j kini bendrij ir individuali(personalini) moni, statymus (status, nuostatus, steigimo dokumentus) monsvardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutart, atlikti kitokius veiksmus vykdantdarbo statym nuostatas, taip pat kininkai, sudar darbo sutart su bent vienu fiziniuasmeniu.

Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizini asmen patarnavimo darbams atlikti,darbdavys yra fizinis asmuo (DS 5 str.).

I. Nekroius: Apibrimas niekinis. Pagal apibrim neaiku kas yra

darbdavys- savininkas ar vadovas.Vadovas- statyminis mons atstovas, jis veikia nesavo , o mons vardu, pareigotas mons. Tai jis lyg ir ne subjektas.

Darbdavys ne savininkas ir ne t savinink atstovaujantis asmuo, o fizinisasmuo ar struktrinis vienetas, kuris pagal jam suteikt teisin status (status,statym) gali dalyvauti darbo teisiniuose santykiuose.

Taigi darbdavys yra mon, staiga, organizacija, bet ne savininkas.DS 5 str. Riboja fizini asmen galimyb bti darbdaviu. i nuostata DS liko

dl Pagrindinio Laikinojo statymo, kuriame buvo str. dl inaudojimo. Primus naujKonstitucij i nuostata nepakeista. Dabar reikt laikyti, kad fizinis asmuodarbdaviu gali bti, jei jis turi visik bendr civilin teisnum ir veiksnum. (Kaidarbo sutartis sudaroma tarp fizini asmen patarnavimo darbams atlikti, darbdavys

yra fizinis asmuo).Darbdaviai gali bti:1) individuals - fiziniai asmenys, galintys bti darbdaviais ir samdyti

pagalbiniams darbams kitus asmenis;2) kolektyviniai subjektai:- juridiniai asmenys;- mons neturinios juridinio asmens teisi.Pagal darbdavi veiklos tiksl:1) pelno siekiantys subjektai (AB, UAB, investicins bei ems kio

bendrovs, kooperatins bei kins bendrijos, valstybs ir vietos savivaldybi mons

ir kiti subjektai);2) nekomercins organizacijos (vieosios staigos, kredito unijos, labdarosir paramos fondai, visuomenins organizacijos, religins bendruomens ir pan.).

moni filialai ir atstovybs j teisinio subjektikumo turinysCivilins teiss poiriu moni filialai ir atstovybs nra nei juridiniai

asmenys ne subjektai. Atstovybs paprastai pripastamos darbdaviais (t.y. jos galisudaryti darbo sutartis su darbuotojais), bet pagrindinei monei dl darbo santyki yrataikoma subsidiarioji atsakomyb. Tas pats taikytina ir filialams. filialo vadovasatlieka visus veiksmus pagal pagrindins mons galiojimus ir gali bti darbosantyki dalyvis.


9/78

Darbdavio teisnumo gyvendinimo subjektai. Darbdavio atstovai(administracija, kiti vykdomieji organai), j teisin padtis

Administracija - ne darbdaviai, o darbo teiss subjektai, organizuojantysdarb. Administracija organizuoja darbdavio veikl ir j kontroliuoja. Tai kiekvienosmons, staigos ar organizacijos vykdomoji institucija, atliekanti darbdavio funkcijas.

Tai mons vadovas, struktrini padalini vadovai, kuriems yra pavalds t.t.darbuotojai. Vadinasi, mons administracija dalyvauja kaip juridinio asmensatstovas, taip pat valdant mon i vidaus ir btent tokiu atveju tokie asmenys yralaikomi darbo teiss subjektais.

3 tema. DARBO SUTARTIES TURINYS IR SUDARYMOTVARKA

DS turinio svokaDarbo sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytos j

teiss ir sipareigojimai (DS 7 str.).

Apibrimas i esms teisingas, taiau teisins logikos poiriu teiss irpareigos yra darbo teisini santyki turinys, o sutarties turinys yra ne paios teiss irpareigos , bet tossutarties slygos, kurios nustato tas teises ir pareigas.

Darbo sutarties btinosios ir papildomos slygos. Darbuotojo darbovietos, darbo funkcij, darbo apmokjimo slyg samprata

Darbo sutartiesslygos pagal nustatymo bd:1) nustatomos statymais, kitais norminiais aktais bei kolektyvinmis

sutartimis;alys, sudarydamos darbo sutart, tas slygas akceptuoja;2) nustatomos ali susitarimu:

- btinosios;- papildomos.

Darbuotojo darbo vietos, darbo funkcij, darbo apmokjimo slygsamprata

Btinosios - dl kuri alims nesusitarus(arba bent dl vienos i jnesusitarus) sutartis laikoma nesudaryta. Skiriamos:

a) privalomos visoms darbo sutartims;b) privalomos, kad galiot tam tikra darbo sutartis (pvz..: slyga, kad sutartis

sezonin).Btinosios sutarties slygos:

1) darbuotojo darbo vietos (mons, jos padalinio ir pan.); gali btisuprantama kaip:

- darboviet, kuri suprantama kaip darbdavys (mon, staiga ir pan.),- darbo vieta, t.y. konkreti darbo funkcij atlikimo vieta (padalinys, cechas,

skyrius ir pan.).2) darbo funkcij - dl tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darbo

arba dl tam tikrpareig - nurodoma profesija (plaiausia ini sritis), specialyb(specialaus pasirengimo reikalinga darbo sritis), kvalifikacija (ini lygis) arba

pareigos. Tendencija - nustatyti kuo daugiau funkcij.3) darbo apmokjimo slyg; reikalaujama nurodyti umokesio sum o tai

sudaro problem biudetinms organizacijoms, nes darbo umokestis jose nustatomas

valstybes ir dl jo nesitariama, todl ieina, lyg sutartis nesudaryta.(I.Nekroius tokia sutartis galios, moks tiek kiek numatyta statymu)


10/78

alys taip pat turi susitarti dl vis silom slyg. Atskiroms darbo sutaririms darbo statymuose ir kolektyvinse sutartyse gali bti numatomos ir kitos

btinosios slygos, kurias alys aptaria, sudarydamos toki darbo sutart (susitarimasdl sutarties termino, sezoninio darbo pobdio ir kt.).

Papildomos - visos kitos sutartyje aptariamos, bet nesanios jai privalomos

slygos. Dl j galima tartis arba ne, bet sutartis vis vien galios. Susitartos jos tampaprivalomomis.

ali susitarimu gali bti sulygstama ir dl kit darbo sutarties slyg(papildom), jeigu darbo statymai nedraudia jas nustatyti (ibandymas, ne visasdarbo laikas ir kt.).

alys negali nustatyti toki darbo slyg, kurios pablogina darbuotojo padtpalyginti su ta, kuri nustato LR statymai.(Nekroius pataria formaliai nesivadovautiAT Senato nutarimu Nr.49, kur 39 punkte yra ivardintos draudianios normos, nesSenatas prie j priskyr normas, kuriose numatytas neiginys. Tos draudianiosnormos nebtinai turi bloginti darbuotojo padt).

Ibandymo, sudarant darbo sutart, aptarnavimas ir teisins pasekmsSudarant darbo sutart, ali susitarimu gali bti sulygstama dlibandymo.Ibandymas gali bti nustatomas siekiant patikrinti (paskirtis):- ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui,- stojaniajam dirbti pageidaujant patikrinti, ar darbas jam tinka.Ibandymo slyga turi bti nurodoma darbo sutartyje.Per ibandymo laikotarp darbuotojui taikomi visi darbo statymai. Visos

darbuotojo teiss ir pareigos bandomuoju laikotarpiu yra tokios pat, kaip ir jampasibaigus. Teisin ibandymo reikm yra ta, kad, esant neigiamiems rezultatams,pagal LR DS 14 str. Darbo sutart galima nutraukti supaprastinta tvarka. Darbuotojoibandymo rezultatus vertina darbdavys. Darbuotojas, manantis, kad vertinaneobjektyviai, gali kreiptis teism. Tokiu atveju darbdavys turs rodyti savosprendimo pagrstum. DS nustato maksimal ibandymo laikotarp 3 mn. Ilgesnisgali bti nustatytas tik statym numatytais atvejais. Terminas skaiiuojamaskalendorinmis o ne darbo dienomis. Nebtas darbe laikas bandomj laikotarpneskaitomas.

Ibandymas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui,nenustatomas priimant darb:

1) asmenis, kuriems nesukako 18 met;2) asmenis, darbdavi susitarimu perkeliamus dirbti i kitos mons;3) asmenis, kurie turi bti darbinti kvotomis nustatyt darbo viet skaii;

4) asmenis konkurso bdu arba ilaikiusius kvalifikacinius egzaminus;5) kitais statym numatytais atvejais.Teisin ibandymo reikm: jei darbdavys pripaino, kad ibandymo siekiant

patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis ikiibandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoj i darbo, nesilaikydamas Darbo

sutarties statymo nustatytos tvarkos, ir nemokti jam ieitins paalpos.Jei ibandymas nustatytas siekiant patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui,

ibandymo vertinimas priklauso nuo darbuotojo valios (nesutinkantis darbuotojas galikreiptis teism). Per ibandymo termin darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart,apie tai ratu spjs darbdav prie 3 d.

Kai ibandymo terminas pasibaigs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo

sutart leidiama tik bendraisiais pagrindais.


11/78

Bendroji darbo sutarties sudarymo tvarka. ios tvarkos skirtumai nuotam tikros ries darbo sutarties sudarymo (pvz. Irinkimo konkurso tvarka, susezoniniais ir kitais darbuotojais).

Bendrj darbo sutarties sudarymo tvark nustato LR DS 17 straipsnis. Jamenurodoma, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai alys susitar dl btinj slyg,

nurodyt io statymo 8 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse.Darbo sutartis turi bti sudaroma ratu pagal pavyzdin ios sutarties form.

Darbdavys ar jo galiotas asmuo darbuotojui leidia pradti dirbti tik tada, kai darbosutartis yra forminta, t. y. sudaryta dviem egzemplioriais ir pasirayta darbdavio beidarbuotojo. Vienas pasiraytas darbo sutarties egzempliorius teikiamas darbuotojui,kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis t pai dien registruojama darbo sutariregistravimo urnale, kurio form ir darbo sutari registravimo taisykles Socialinsapsaugos ir darbo ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb.Darbo sutari registravimas urnale neprivalomas, kai darbdavys yra fizinis asmuo,samdantis 3 ir maiau darbuotoj. Darbuotojas privalo pradti dirbti kit dien posutarties sudarymo, jeigu vlesn darbo pradia nenustatyta ali susitarimu. Ne

vliau kaip prie darbo pradi kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumidarbdavys teikia darbuotojui j identifikuojant dokument (darbo paymjim sudarbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde bei asmens kodu), kur darbuotojas privaloneiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar jo galioto asmens (ar mons vidaustvarkos taisyklse) nurodytoje vietoje. U darbo sutarties sudarym, jos registravim,darbuotoj identifikuojanio dokumento idavim, jo laikymo tvarkos nustatym bei

pateikimo kontroliuojanioms organizacijoms utikrinim yra atsakingas darbdavysarba jo galiotas asmuo. Jeigu darbdavys ar jo galiotas asmuo paeidia io straipsnioreikalavimus, jis traukiamas atsakomybn statym nustatyta tvarka.

Sudarydamas darbo sutart, darbdavys arba jo galiotas asmuo privalopasiraytinai supaindinti priimam dirbti asmen su bsimojo darbo slygomis,kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklmis, kitais lokaliniais norminiais aktais,reglamentuojaniais jo darbo slygas.

Irinkimas pareigas. KonkursasPagal AT Senato iaikinim: Pareigos yra renkamos arba skiriamos, kai

sprendimas dl j umimo priimamas rinkimuose ar kolegialaus organo nutarimupaskirti eiti pareigas konkret asmen, arba tai yra nustatyta specialiu statymu.Specifika yra tame, kad atvejais, kai pareigos yra uimamos konkurso tvarka,darbuotojui negali bti nustatomas bandomasis laikotarpis.

Dokumentai kuriuos btina pateikti priimant darb.Sutinkamai su LR DS 15 str. darbdavys gali pareikalauti, kad priimamasisdirbti pateikt asmen liudijant dokument.

Jeigu darbo statymai sieja primim darb su tam tikru isimokslinimu arprofesiniu pasirengimu, sveikatos bkle, darbdavys privalo pareikalauti, kadpriimamasis pateikt t isimokslinim, profesin pasirengim, sveikatos bklpatvirtinanius dokumentus, o priimdamas darb nepilnamet nuo 14 iki 16 met - jogimimo liudijim, mokyklos, kurioje jis mokosi, ir vieno i tv ar kito j faktikaiauginanio asmens ratik sutikim. Karo prievolininkai privalo pateiktidokumentus, kad jie yra sira karin skait vietinse teritorinse karinse staigose

pagal j gyvenamj viet. Darbdavys turi teis pareikalauti ir kit statymuose

numatyt dokument (tokiu gali bti, sakysime, rekomendacija arba charakteristika ibuvusios darboviets).


12/78

Sutrumpintai:1) Asmen liudijantis dokumentas (pas, jo nesant gimimo liudijim). Jo

reikia asmenybei, teisiniam statusui nustatyti (asmuo nuolatinis Lietuvos Respublikosgyventojas ar ne), amiui nustatyti.

2) Valstybinio socialinio draudimo paymjimas. Tai pagrindinis asmens

dokumentas, liudijantis per vis darbin veikl gyt darbo sta ir socialiniodraudimo mok mokjim. Asmeniui neturiniam tokio paymjimo (darbinasi

pirm kart), darbdavys iduoda paym, pagal kuri bus galima gauti soc. Draudimopaymjim.

3) Visi karo prievolininkai turi pateikti atitinkam teritorins karinsskaitos staigos paymjim.

4) Kiti dokumentai (mokslo baigimo paymjimai, diplomai, dokumentai,patvirtinantys tam tikros teiss turjim (vairuotojo paymjimas)).

4 tema. DARBOSUTARTIESRYSGali bti sudaroma neterminuota (arba nuolatin) darbo sutartis arba

nustatomas terminas (terminuota),bet ne ilgesnis kaip 5 m., jeigu kiti statymainenumato kitko.

Nuolatinio darbo sutartis (neterminuota)Terminuota sutartis darbuotojui nenaudinga, nes j gali nutraukti savo noru tik

dl svarbi aplinkybi o darbdavys sutarties pasibaigimo momentu visada gali jnutraukti nesilaikydamas joki garantij. Jeigu sudarytoje DS terminas nenurodomasarba nustatytas netinkamai, laikoma, kad yra sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Neleidiama sudaryti terminuot darbo sutart, jeigu darbas yra nuolatiniopobdio, iskyrus atvejus, kai sudaryti tokia sutart pageidauja pats darbuotojas arba

tai nustato kiti statymai.* Su darbuotojais, kuriuos pagal statymus skiria darb renkamieji organai,darbo sutartis sudaroma t renkamj organ galiojim (kadencijos) laikui.

Terminuota darbo sutartis, jos ypatumaiDarbo sutarties terminas gali bti nustatomas iki tam tikros kalendorins datos

arba iki tam tikr aplinkybi atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo, iskyrus atvej(*).

Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas,laikoma, jog sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Darbo sutarties terminui pasibaigus, darbuotojas turi teis nutraukti darb, o

darbdavys - atleisti darbuotoja i darbo. N vienai i ali to nepadarius, darbo sutartistampa neterminuota.Neleidiama sudaryti terminuotos DS jeigu darbas yra nuolatinio pobdio,

iskyrus atvejus, kai sudaryti toki sutart pageidauja pats darbuotojas arba tai nustatokiti statymai. Terminuota darbo sutartis gali bti sudaryta ne ilgesniam kaip 5 m.laikotarpiui.

Ne viso darbo laiko sutartisDS 8 str. nustatantis DS slygas numato, kad atskiroms DS rims, darbo

statymuose ir kolektyvinse sutartyse gali bti numatomos ir kitos btinosiosslygos, kurias alys aptaria, sudarydamos toki sutart. Tokiomis slygomis

laikytinos slygos dl sezoninio darbo pobdio). Tame paiame str. yra nurodoma,


13/78

kad ali susitarimu gali bti sulygstama ir dl kit darbo sutarties slyg, jeigu darbostatymai nedraudia jas nustatyti. Tarp toki slyg yra minima:

1) ibandymo terminas;2) ne visas darbo laikas;3) darbdavio l darbuotojui apmokyti ir jo kvalifikacijai kelti

panaudojimas, i l atlyginimo tvarka ir t.t.Vadinasi, tiek sezoninio tiek ir ne pilnos darbo dienos DS ios slygos turi bti

nurodytos. Jos yra btinosios ios kategorijos (ries) darbo sutartims. To nesant,laikytina, kad sutartis yra pilnai darbo dienai, arba nuolatin (neterminuota).

Sutarties tipin formaSutinkamai su LR DS 17 str. darbo sutartis LR yra sudaroma pagal tipin

form. Pastaroji forma yra pateikiama kaip priedas prie DS. Darbo sutartiessudarymas pagal patvirtint tipin form turi t.t. trkum, nes statymas nenumato

padarini nesilaikant raytins formos: sutartis galioja ar negalioja. Pagal LR CK,raytins formos nesilaikymas daro sutart negaliojania tik statymo nustatytais

atvejais. LR DS to nenumato. Pagal jo 17 str. pirmj dal, kurioje sakoma, kad darbosutartis laikoma sudaryta alims susitarus dl btinj slyg, ieit, kad ji galioja.

darbinimo svoka ir rysdarbinimas - tam tikra sistema organizacini, teisini ir ekonomini

priemoni, kuri tikslas padti pilieiams realizuoti savo teis darb (laisv darboviet suradimas, informavimas apie jas, nukreipimas) - susirasti bei gauti darb.

darbinimo santykiai atsiranda, kai asmuo pasinaudoja darbo biros ar kitosinstitucijos paslaugomis tam, kad gaut darb. Tai visuma organizacini teisini

priemoni, kuri tikslas padti rasti darb ir sudaryti darbo sutart.darbinimo rys pagal darbinimo tvark:1) paprasta - bedarbi konsultavimas ir informavimas apie laisvas darbo

vietas;2) speciali - kad darbinti socialiai remtinus asmenis darbo bira kartu su

savivaldybe gali nustatyti darbdaviams tam tikras socialiai remtin asmendarbinimo kvotas iki 5 % tos darboviets darbuotoj skaiiaus ar kartu susavivaldybe steigti papildomas darbo vietas;

3) jei negali pasilyti bedarbiui darbo gali pasilyti profesin mokym;4) vieieji darbai - trumpalaikiai darbai, kurie organizuojami asmenims,

siregistravusiems bedarbiais valstybinje darbo biroje; darbai finansuojami iGyventoj uimtumo fondo - darbai, organizuojami tik tam tikros bedarbi rims.

5 tema. DARBO SUTARTIES SLYG PAKEITIMAS.DS 22 straipsnis. Darbo slyg pakeitimas

Darbdavys turi teis pakeisti darbuotojo darbo slygas (pakeisti darbo viettoje paioje monje ir toje paioje vietovje, pavesti dirbti kitu mechanizmu,agregatu), taip pat pakeisti kitas slygas (lengvatas, darbo reim, materialinsatsakomybs dyd, pareig pavadinim ir kt.) tik tada, kai keiiama gamyba, jostechnologija arba pertvarkomas darbo organizavimas, ir dl to darbdavys turi keistitam tikr darbuotoj darbo slygas.

Apie numatom darbo slyg pakeitim darbuotojui turi bti praneta nevliau kaip prie mnes. Jei keiiama gamybos technologija, darbdavys privalo

sudaryti darbuotojams slygas pasirengti (patobulinti kvalifikacij, pakeistispecializacij) dirbti, esant pakeistai gamybos technologijai. Kolektyvinje sutartyje


14/78

gali bti numatyti ilgesni spjimo terminai ir papildomi darbdavio sipareigojimaisudaryti darbuotojams slygas pasirengti dirbti, pakitus gamybai ar gamybostechnologijai.

Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo slygomis, jis, laikantisstatym nustatytos tvarkos, gali bti atleistas i darbo pagal io statymo 26

straipsnio 9 punkt.Tais atvejais, kai pakeitus darbo slygas sumaja darbo umokestis ne dl

nuo darbuotojo priklausani prieasi, jam ne maiau kaip tris mnesius nuo darboslyg pakeitimo dienos primokama iki ankstesniojo vidutinio darbo umokesio.

Darbo sutart galima keisti 2 atvejais: pasikeitus vienai i ali (t.y.darbdaviui) ir pakeitus darbo sutarties turin t.y. DS slygas. Gali bti keiiamos

btinosios (vad perklimu kt darb) arba papildomos darbo slygos, j keitimotvarka skiriasi. Turinys keiiamas ali susitarimu, yra ir iimtys (vienos alies valiaar institucijos, nesanios sut alimi, reikalavimu). Keisti ne ali susitarimu galima tik

pagal statym, kai nualinama nuo darbo, taikant drausmines nuobaudas ir kt.Btinj darbo slyg keitimas laikomas perklimu kit darb.

Kai keiiama gamyba ar jos technologija, ar pertvarkomas darboorganizavimas, darbuotoj galima perkelti be jo sutikimo. Btina spti prie 1 mn.,sudaryti slygas imokti dirbti su nauja technika ir pan. Kai atsisako, galima atleisti idarbo, tai DS pasibaigimo pagrindas. Darbdavys turi teis pakeisti darbuotojodarbo slygas (pakeisti darbo viet toje paioje monje ir toje paioje vietovje,

pavesti dirbti kitu mechanizmu, agregatu), taip pat pakeisti kitas slygas (lengvatas,darbo reim, materialins atsakomybs dyd, pareig pavadinim ir kt.) tik tada,kaikeiiama gamyba, jos technologija arba pertvarkomas darbo organizavimas, ir dl todarbdavys turi keisti tam tikr darbuotoj darbo slygas.

Apie numatom darbo slyg pakeitim darbuotojui turi bti praneta nevliau kaip prie mnes. Jei keiiama gamybos technologija, darbdavys privalosudaryti darbuotojams slygas pasirengti (patobulinti kvalifikacij, pakeistispecializacij) dirbti, esant pakeistai gamybos technologijai. Kolektyvinje sutartyjegali bti numatyti ilgesni spjimo Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darboslygomis, jis gali bti atleistas i darbo.Kai sumaja darbo umokestis ne dl nuodarbuotojo priklausani prieasi, jam ne maiau kaip tris mnesius nuo darbo

slyg pakeitimo dienos primokama iki ankstesniojo vidutinio darbo umokesio. Taijau btinj darbo slyg keitimas, todl turt bti reglamentuojamas kitaip.

Romn teisje galiojo principas sutari reikia laikytis ir jas galima keistiali susitarimu, taiau yra iimi: Darbo sutart galima keisti 2 atvejais: 1)

pasikeitus vienai i ali (t.y. darbdaviui) ir 2) pakeitus darbo sutarties turin t.y. DS

slygas. Gali bti keiiamos btinosios arba papildomos darbo slygos, j keitimotvarka skiriasi darbo slyg keitimo svok eina tik keitimas papildom DS slygt.y. keitimas slyg kurios nra btinosiomis DS slygomis.

Btinj darbo slyg keitimas laikomas perklimu kit darb.Perklimo kit darb rys:

Pagal perklimo trukm:1)perklimas kit nuolatin darb;2)perklimas laikin darb.

Pagal iniciatyvos altin:1) darbdavio iniciatyva;

2) darbuotojo iniciatyva;3) ali susitarimu.


15/78

Paprasiausias teisinis reguliavimas, kai yra perklimas kit nuolatindarb. Darbuotojo valia tokio perklimo nra, ali susitarimu viskas paprasta.Lieka perklimas darbdavio iniciatyva. O i tikrj ir tokio perklimo nra:

DS 23 str.:Perkelti kit darb darbdavio valia, tai yra pakeisti ali sulygtas

btinsias darbo sutarties slygas, taip pat perkelti dirbti kit vietov, nors ir kartusu mone, leidiama tik esant ratikam darbuotojo sutikimui, iskyrus kai yralaikinas perklimas ypatingais atvejais (gaivalin nelaim, gamybin avarija,nelaimingi atsitikimai, gaisras (baigtinis sr) Jei persikelti nesutinka, atsirandaatleidimo pagrindas DS 26 str. 8p

I.Nekroius-joki iimi i ios taisykls statymas nenumato!!!!!Kitaip galvoja AT Senatas(42 nutarimo 9 p.)- jei darbuotojas, gavs darbdavio

patvarkym perkelti kit darb, pradjo dirbti ir per 1 mn. neginijo perklimo,teismas gali pripainti, kad perklimas vyko jam sutikus, nors ratiko sutikimo irnra (sukurta nauja teiss norma, ko Senatas daryti negaljo).

Laikinas perklimas kit darbali susitarimu bet kada, darbdavio iniciatyva DS 24 str.:

Draudiama perkelti darbuotoj tok darb, kuris neleistinas dl jo sveikatosbkls. Jeigu perklus darbuotoj kit darb sumaja darbo umokestis ne dl nuodarbuotojo priklausani prieasi, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinisdarbo umokestis.

Laikino perklimo rys:1. darbdavio valia darbuotojo sutikimas reikms neturi, nesutiks paeist

darbo drausm Darbdavys turi teis perkelti darbuotojus iki 1 mnesio darbosutartimi nesulygt darb toje paioje monje (mik urdijos teritorijoje) arba kitmon, bet esani toje paioje vietovje, kai monei reikia ukirsti keli gaivalineinelaimei ar gamybinei avarijai, j likviduoti arba nedelsiant paalinti jos padarinius,ukirsti keli nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisr ar neleisti jam iplisti.

Draudiama perkelti darbuotoj tok darb, kuris neleistinas dl jo sveikatosbkls. Jeigu perklus darbuotoj kit darb sumaja darbo umokestis ne dl nuodarbuotojo priklausani prieasi, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darboumokestis.

2. Laikinas perklimas vienos alies silymu, kitos sutikimu. Iniciatorius darbdavys ar darbuotojas. Darbdavys gali tai inicijuoti esant prastovai: Prastova ne dldarbuotojo kalts yra padtis monje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbosutartyje sulygto darbo. Btina skirti, kai darbuotojai nedirba dl savo kalts. Jei

darbuotojas pasirod darbe neblaivus, apsvaigs nuo narkotik ar toksini mediag,darbdavys t dien (pamain) neleidia jam dirbti. Prastovos laikui darbuotojai,atsivelgiant j profesij, specialyb, kvalifikacij ir sveikatos bkl, j ratikusutikimu perkeliami kit darb toje monje. Jeigu darbuotojas sutinka, jis gali bti

perkeliamas kit darb neatsivelgiant profesij, specialyb, kvalifikacij.Jei dl prastovos perkeltojo darbuotojo darbo umokestis sumaja ne dl nuo

jo priklausani aplinkybi, jam mokamas iki perklimo buvs vidutinis darboumokestis.

Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiloma monje esanio kito darbo,kur jis galt dirbti nepakenkdamas savo profesijai, specialybei, kvalifikacijai,sveikatos bklei, jam u kiekvien prastovos valand mokamas jo dviej tredali

vidutinio valandinio darbo umokesio dydio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne


16/78

maesnis nei valstybs patvirtintas minimalus valandinis atlygis u kiekvienprastovos valand.

Jeigu darbuotojas atsisako pasilyto darbo, kur jis galt dirbtinepakenkdamas savo profesijai, specialybei, kvalifikacijai ir sveikatos bklei, jammokamas ne maesnis nei valstybs nustatytas minimalus valandinis atlygis u

kiekvien prastovos valand.negalima perkelti dl kitos mons prastovos, tai nragerai, nes kartais tai gali turti takos ir kitai monei.

Darbuotojo iniciatyva: Tai gali bti daroma siekiant apsaugoti monisveikat, sveik eim, vaik aukljim ir pan.darbuotojas turi teis reikalauti, odarbdavys turi pareig t reikalavim patenkinti. Darbuotojo teis siejama su josveikata. Numatomos darbo lengvatos nioms moterims ir moterims, turiniomsmaamei vaik joms privalo bti sumaintos darbo normos arba jos perkeliamos kit sveikatai nekenksming darb u kur mokamas ne maesnis kaip anksiau gautasvidutinis darbo umokestis. Nesant galimybs perkelti ji turi bti palaisvinta nuodarbo paliekant vidutin darbo umokest. Nias moteris ir moteris, turinias ikitrej met vaik, draudiama skirti virvalandiniams, o dirbti poilsio ir veni

dienomis, sisti komandiruotes leidiama tik joms sutikus.;Taip pat invalidamsDarbuotojas, kuris pagal medicinins arba invalidum nustatanios komisijos ivaddl sveikatos bkles negali dirbti sutarto darbo (eiti pareig, nes tai pavojinga jo

sveikatai arba jo darbas gali bti pavojingas kitiems, turi bti perkeltas, jam sutikus, darb, atitinkant jo sveikat ir esant galimybei - kvalifikacij (specialyb), ar kitdarb.

Prastova ne dl darbuotojo kalts yra padtis monje, kai darbdavysneduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.

Pirmesn statymo redakcija nenumat perklimo kit darb dl prastovos.Jis uima tarpin padt tarp perklimo darbdavio valia ir perklimo ali susitarimu.

Negalima perkelti darbuotoj dl kitos darboviets prastovos.Btina skirti, kai darbuotojai nedirba dl savo kalts. Jei darbuotojas pasirod

darbe neblaivus, apsvaigs nuo narkotik ar toksini mediag, darbdavys t dien(pamain) neleidia jam dirbti.

6 tema. NUALINIMAS NUO PAREIGNualinimas nuo darbo reikia, kad laikinai sustabdomas darbo sutarties

vykdymas, t.y. darbuotojas tam tikr laik neina savo pareig, o darbdavys nemoka.Nualinimas galimas 1) darbdavio (tik st nustatytais atvejais) ar 2) kit galiotinstitucij ar pareign iniciatyva. Darbdavys gali pagal 25 str., kai darbuotojas

pasirodo darbe neblaivus (nualinamas tik 1d ar pamainai); kai yra privaloma

periodin med apira (nepilnameiams darbuotojams iki 18m, darbuot kurie dirbakenksmingom sl). ie atvejai, tai darbo drausms paeidimas, todl darbuotojuigalima taikyti drausminio poveikio priemones.

Kai kada gali nualinti ir pareignai arba tam galiotos institucijos: tardymoorganai kai pareignai pasilik dirbti galt trukdyti baudiamosios b tyrimui, kai

byla baigiama rebilituojaniais pagrindais sumokama u nualinimo laik.Valstybin darbo inspekcija kai darbus dirba neparengti asmenys ar ne pagalstatymus ir pan. galiojim ribojimo negalima laikyti nualinimu nuo darbo.

Nualinti darbuotoj nuo darbo (pareig) ir sustabdyti jam darboumokesio mokjim galima ir kitais statym numatytais atvejais.

7 tema. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS IRNUTRAUKIMAS


17/78

26 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindaiDarbo sutartis pasibaigia:1) ali susitarimu (27 straipsnis);2) pasibaigus sutarties terminui, iskyrus atvej, nurodyt io statymo 11

straipsnyje;

3) darbuotojo pareikimu (28 straipsnis);4) darbdavio iniciatyva io statymo numatytais atvejais (29 straipsnis) arba jo

valia (30 straipsnis);5) kai siteisja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme,

dl kurios jis negali tsti to darbo;6) kai darbuotojui statym nustatyta tvarka atimamos specialiosios teiss

dirbti tam tikr darb;7) kai mon likviduojama dl bankroto;8) kai darbuotojas atsisako persikelti su mone (atskiru jos padaliniu) kit

vietov;9) kai darbuotojas atsisako dirbti pakeitus darbo slygas, nurodytas io

statymo 22 straipsnyje;10) kai darbuotojas pagal medicinins ar invalidum nustatanios komisijos

ivad negali eiti i pareig ar dirbti to darbo;11) kai statym numatytais atvejais darb grta pirmiau dirbs darbuotojas;12) kai darbuotojas pereina renkamsias pareigas arba pareigas, uimamas

konkurso bdu, taip pat kai darbuotojas neirenkamas ar nepaskiriamas tas pareigasnaujam terminui ar statymo numatytais atvejais ataukiamas i j, arba kai darbdavisusitarimu ir jam sutinkant perkeliamas kit mon;

13) kai vaikas, vienas i vaiko tv ar vaik auginantis asmuo arba vaikosveikat priirintis gydytojas reikalauja nutraukti darbo sutart;

14) kai darbo sutartis prietarauja statym reikalavimams (31 straipsnis);15) statym galiot organ ar pareign motyvuotu reikalavimu;21) kai komercinio banko laikinasis administratorius (administratorius)

gyvendina jam suteikt teis nutraukti darbo sutart su Lietuvos Respublikoskomercini bank statymo 40 straipsnio treiojoje dalyje ir 47 straipsnio ketvirtojojedalyje nurodytais darbuotojais;

22) kai bankrutuojanios mons administratorius gyvendina jam suteiktteis nutraukti darbo sutart su Lietuvos Respublikos moni bankroto statymo 14straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytais darbuotojais;

23) kai pasibaigia renkamojo organo (9 straipsnio treioji dalis) arba kitostatym nustatyta tvarka sudaryto organo, paskyrusio darbuotoj darb

(patvirtinusio j pareigoms) io organo galiojim laikui, galiojimai.27 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimo ali susitarimu tvarkaViena darbo sutarties alis gali ratu pasilyti kitai aliai nutraukti sutart ali

susitarimu. Kita alis, jei ji sutinka su pasilymu, per penkias kalendorines dienas turiapie tai praneti aliai, pateikusiai pasilym nutraukti darbo sutart. Sutarusiosnutraukti sutart, alys taip pat susitaria, nuo kurio laiko ji nutraukiama, ir dl kitsutarties nutraukimo slyg (kompensacij, nepanaudot atostog suteikimo ir kt.).

Jei antroji alis per io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyt laik nepranea,kad ji sutinka nutraukti sutart, tai laikoma, kad pasilymas nutraukti darbo sutartali susitarimu yra atmestas.

28 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu

Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, apie tai ratuspjs darbdav ne vliau kaip prie keturiolika kalendorini dien. Kolektyvinje


18/78

sutartyje gali bti numatytas ir trumpesnis spjimo terminas. spjimo terminuipasibaigus, darbuotojas turi teis nutraukti darb, o darbdavys privalo formintiatleidim.

Jei reikalavimas nutraukti neterminuot darbo sutart pagrstas darbuotojo ligaar invalidumu, trukdaniu tinkamai atlikti darb, arba kitomis svarbiomis prieastimis,

numatytomis kolektyvinje sutartyje, darbo sutartis turi bti nutraukta nuo darbuotojopareikime nurodytos datos.

Darbuotojas turi teis ataukti pareikim nutraukti darbo sutart ne vliau kaipper tris kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Po to jis gali ataukti pareikimtik darbdaviui sutikus.

Darbuotojas turi teis nutraukti terminuot darbo sutart iki jos terminopabaigos, apie tai ratu pranes darbdaviui, jei yra prieasi, nurodyt io straipsnioantrojoje dalyje, taip pat jei darbdavys paeid darbuotojo teises, numatytas darbostatymuose, kolektyvinje ar darbo sutartyje. Kilus nesutarimams dl terminuotosdarbo sutarties nutraukimo prie termin, gin darbuotojo pareikimu sprendiadarbo ginus nagrinjantys organai.

28(1) straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas ne dl nuo darbuotojopriklausani aplinkybi

Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, taip pat terminuotdarbo sutart, sudaryt ilgesniam kaip 6 mnesi laikui, kai jo darbo vietoje darbosutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dl darbuotojo kalts tsiasi ilgiau kaip 30dien i eils arba kai ji sudaro daugiau kaip 60 dien per paskutiniuosius dvylikamnesi, taip pat kai jam daugiau kaip du mnesius i eils nemokamas visas jam

priklausantis darbo umokestis (mnesin alga).Darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart, kai moni bankroto statymo

nustatyta tvarka monje pradedama bankroto procedra.Darbo sutartis turi bti nutraukta nuo darbuotojo pareikime nurodytos datos,

kuri turi bti ne ankstesn kaip 7 kalendorins dienos nuo pareikimo padavimodienos.

29 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyvaDarbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindai:1) kai mon likviduojama, apribojama ar nutraukiama bankrutuojanios

mons kin veikla;2) kai sumainamas darbuotoj skaiius dl gamybos ar darbo organizavimo

pakeitim;3) kai paaikja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dl

pablogjusios sveikatos arba dl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos;

4) kai darbuotojas dl laikinojo nedarbingumo neatvyksta darb daugiau kaipimt dvideimt kalendorini dien i eils arba daugiau kaip imt keturiasdeimtkalendorini dien per paskutiniuosius dvylika mnesi, jei statymuose nenustatyta,kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama ilgesn laik.Darbuotojams, netekusiems darbingumo dl suluoinimo darbe ar profesins ligos,darbo vieta (pareigos) paliekama, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytasinvalidumas;

5) kai darbuotojas, atleistas i krato apsaugos tarnybos, daugiau kaip dumnesius po atleidimo negro darb;

6) kai darbuotojas nerpestingai atliko pareigas ar kitaip paeid darbodrausm, jei prie tai jam nors vien kart per paskutiniuosius dvylika mnesi buvo

taikytos drausmins nuobaudos;


19/78

7) kai darbuotojas vykdo turto grobim darbovietje arba kai darbuotojastyine neteista veika padaro darbdaviui nuostoli;

8) kai siteisja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas u tyinnusikaltim;

9) kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigs nuo narkotik ar

toksini mediag;10) kai darbuotojas neatvyksta darb be svarbi prieasi per vis darbo

dien (pamain);11) kai darbuotojas atskleidia mons komercines bei technologines paslaptis

arba jas pranea konkuruojaniai monei;12) kai darbuotojai, turintys galinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus

(nurodymus), vien kart iurkiai paeidia darbo pareigas;13) (neteko galios).Darbdavys gali nutraukti darbo sutart su darbuotojais, kuri darbas susijs su

materialini vertybi apskaita ar saugojimu, primimu, idavimu ar transportavimu,kai ie darbuotojai dl savo kalt veiksm darbe netenka pasitikjimo dirbti jiems

pavest darb.Valstybs bei savivaldybi valdininkai ir darbuotojai, atliekantys aukljimo

funkcijas, gali bti atleisti i darbo, kai j elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralusir dl to nesuderinamas su j pareigomis.

Darbdavio iniciatyva neleidiama darbuotoj atleisti i darbo j laikinojonedarbingumo laikotarpiu (iskyrus atleidim pagal io straipsnio 1 ir 4 punktus), taip

pat darbuotoj atostog metu (iskyrus atleidim pagal io straipsnio 1 punkt). Jeigudarbo sutartis nutraukta paeidiant i nuostat, jos nutraukimo diena laikoma kita poatostog ar kita po nedarbingumo pasibaigimo darbo diena. U laik, kuriam pratstasdarbo sutarties nutraukimas, darbuotojui imokamas dvigubas darbo umokestis,skaitant per laik gaut nedarbingumo paalp ir apmokjim u atostogas.

Draudiama atleisti darbuotoj i darbo dl politini sitikinim, pairos religij, dl tautybs, pilietybs ir kit aplinkybi, nesusijusi su dalykinmisdarbuotojo savybmis.

30 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valiaDarbdavys ar jo galiotas asmuo, iskyrus valstybs (savivaldybs) mones bei

valstybs ir savivaldybi institucijas ir staigas, turi teis nutraukti darbo sutart ne iostatymo 26 ir 29 straipsniuose numatytais pagrindais, o remdamasis kitomissvarbiomis aplinkybmis, sumokdamas atleidiamam darbuotojui kompensacij, kaidarbuotojo darbo staas ioje monje:

1) iki 5 met 4 vidutini mnesini darbo umokesi dydio;

2) nuo 5 iki 10 met 6vidutini mnesini darbo umokesi dydio;3) nuo 10 iki 20 met 8 vidutini mnesini darbo umokesi dydio;4) per 20 met 12 vidutini mnesini darbo umokesi dydio.Kolektyvinse ar darbo sutartyse gali bti nustatomos palankesns negu io

straipsnio 1 dalyje darbuotojams nustatytos slygos.Draudiama nutraukti darbo sutart darbdavio valia dl darbuotojo politini

sitikinim, religijos, pilietybs, tautybs, rass, lyties, dalyvavimo politinje arvisuomeninje veikloje, jeigu tokios veiklos nedraudia kiti statymai.

io straipsnio pirmojoje dalyje mintais atvejais netaikomos io statymo 29straipsnio ketvirtosios dalies, 34 ir 40 straipsni nuostatos.

34 straipsnis.Reikalavimai nutraukiant darbo sutart, kai nra

darbuotojo kalts


20/78

Darbdavys savo iniciatyva, jei nra darbuotojo kalts, gali nutraukti darbosutart statym nustatyta tvarka tik prie 2 mnesius spjs darbuotoj ratu.Darbuotojui, kuriam iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne daugiau kaip 5metai, nepilnameiui iki 18 met, invalidui, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiemsvaikus (vaik) iki 14 met, apie numatom atleidim i darbo turi bti praneta ratu

prie 4 mnesius.Darbo arba kolektyvinje sutartyje gali bti nustatomi ilgesni spjimo

terminai.spjimas netenka galios, jei po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip

vienas mnuo, neskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostog laiko.Tais atvejais, kai iki terminuotos darbo sutarties pabaigos liko maiau laiko

negu iame straipsnyje numatyti spjimo terminai, darbdavys negali atleistidarbuotojo i darbo savo iniciatyva, jei nra darbuotojo kalts.

Jeigu darbuotojas atleidiamas i darbo, nepasibaigus spjimo terminui, joatleidimo i darbo data perkeliama iki to laiko, kada turjo pasibaigti spjimoterminas.

iame straipsnyje nurodyti spjimo terminai netaikomi, kai darbuotojasatleidiamas i darbo pagal io statymo 30 straipsn.

Atleisti darbuotoj i darbo darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts,taip pat io statymo 26 straipsnio 9, 10 ir 11 punktuose nurodytais pagrindais ir kaidarbuotojas atsisako persikelti kit vietov, perkeliant tik mons padalin, kuriame

jis dirba (26 straipsnio 8 punktas), bei kai darbuotojas neirenkamas naujam terminui ankstesnes pareigas arba ataukiamas i j nesant jo kalts (26 straipsnio 12 punktas),leidiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit darb.

Darbo sutarties (DS) pasibaigimas ir DS nutraukimas subordinuotossvokos, taiau DS pasibaigimas platesn svoka. Kiekvienas DS nutraukimas reikDS pasibaigim, bet ne kiekvienas DS pasibaigimas kvalifikuojamas kaip DSnutraukimas. DS pasibaigimas apima bet kok DS ir pareig pagal DS pasibaigimo

bd. DS nutraukimas DS pasibaigia dl tam tikr valing teiss subjekt veiksm.Atleidimas i darbo tai DS pasibaigimo rezultatas, DS pasibaigimo teisin

pasekm.DS pasibaigimas tai juridinis faktas, dl kurio teiss ir pareigos nutrksta, o

atleidimas i darbo tam tikra procedra, kokiu bdu tos teiss ir pareigos pasibaigia.DS pasibaigimas susijs su piliei konstitucins teiss darb apsauga. Todl

statymai gana grietai reglamentuoja DS pasibaigimo klausimus.DS gali pasibaigti:

- esant statyme numatytam pagrindui;- laikantis statyme nustatytos tvarkos.Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai tam tikri statym numatyti juridiniai

faktai, kuriems esant darbo sutartis pasibaigia arba leidiama j nutraukti.statymai numato daug DS pasibaigimo pagrind(17)Pagal DS pasibaigimo altin pagrindai:1.ali susitarimu;2.vienos i DS ali iniciatyva;3.pareign ir organ, kurie nra DS alis reikalavimu;4.vykus juridiniams faktams, numatytiems statyme ar paioje DS, dl kuri

DS turi pasibaigti.


21/78

Darbo sutarties nutraukimas ali susitarimu tai natraliausias DSpasibaigimo pagrindas.

DS 27 str.:Viena darbo sutarties alis gali ratu pasilyti kitai aliai nutraukti sutart

ali susitarimu. Kita alis, jei ji sutinka su pasilymu, per penkias kalendorines

dienas turi apie tai praneti aliai, pateikusiai pasilym nutraukti darbo sutart.Sutarusios nutraukti sutart, alys taip pat susitaria, nuo kurio laiko ji nutraukiama, irdl kit sutarties nutraukimo slyg (kompensacij, nepanaudot atostog suteikimoir kt.).

Jei antroji alis per io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyt laik nepranea,kad ji sutinka nutraukti sutart, tai laikoma, kad pasilymas nutraukti darbo sutart

ali susitarimu yra atmestas.Susitarus dl sutarties nutraukimo alys laisvos susitarti ir dl DS nutraukimo

slyg. Kai kalba eina apie biudetines organizacijas, kalbame ne apie darbdavio, oapie mokesi moktoj pinigus. statyme nra tiesioginio atsakymo, ar biudetinsorganizacijos gali mokti bet kokia kompensacij.Valstybs Kontrols nuomone

ieitins kompensacijos neturt viryti ieitins komp. vidutini dydi, kurienumatyti, kai darbuotojas atleidiamas darbdavio iniciatyva.

Po DS pasibaigimo ar nutraukimo seka atleidimas i darbo, kuris turi btiatliekamas tam tikra tvarka. Vienareikmikai kai darbuotojas atleidiamas be

pagrindo - atleidimas negalioja, taiau daugiausiai byl ir grinimo darb pasitaiko,kai nesilaikoma atleidimo tvarkos. Tvarka pasireikia i reikalavimo 1) atlikti tamtikrus teisinius veiksmus bendrieji reikalavimai (draudiama nutraukti DS atostogmetu ir laikino nedarbingumo metu) ir specialieji (spjimo terminai, pareiga pasilytikit darb; ilaikyti eilikum turint pirmenyb pasilikti darbe); 2) nustatytu laikuatsiskaityti su darbuotoju DS 38 str.:

Darbuotojas ne vliau kaip per deimt dien nuo atleidimo turi teis ratureikalauti, kad darbdavys pranet jam atleidimo i darbo prieastis.

Darbdavys ne vliau kaip per penkias dienas nuo pareikimo gavimo turiratu praneti konkreias atleidimo prieastis, taip pat nurodyti, kokiais duomenimis

yra pagrstas atleidimas i darbo.Jei darbdavys nevykdo io reikalavimo, o darbuotojas uginija atleidim

teisme, teismas iieko i darbdavio darbuotojui atlyginim u dvideimt darbo diennet ir tuo atveju, kai reikalavimo dl grinimo darb nepatenkina.

Dokumentuose apie darbo sutarties pasibaigim atleidimo formulavimas turiatitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir statymus.

Darbdavys privalo visikai atsiskaityti su atleidiamu i darbo darbuotoju jo

atleidimo dien, iskyrus ieitins paalpos imokjim, kai darbo sutartisnutraukiama io statymo 28-1 straipsnyje nurodytais atvejais. i ieitin paalpaimokama io statymo 40 straipsnio treiojoje dalyje nurodyta tvarka.

Kai udelsiama atsiskaityti dl darbdavio kalts, darbuotojui sumokamasvidutinis darbo umokestis u udelsimo laik. Vidutinio darbo umokesiomokjimas u udelsimo laik nutraukiamas nuo teismo nutarties ikelti moneibankroto byl siteisjimo dienos arba nuo kreditori susirinkimo nutarimo pradtineteismin bankroto proces primimo dienos.

Darbo sutartis darbdavio iniciatyva ir darbdavio valia negali bti nutraukta sunia moterimi.

Darbo sutartis darbdavio valia negali bti nutraukta su motina, auginania

vaik iki 3 met (jei nra motinos - su tvu arba globju, auginaniu vaik iki to pat


22/78

amiaus), taip pat negali bti nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojokalts.

Garantijos, ivardintos io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, netaikomos,kai darbo sutartis nutraukiama likviduojant mon

Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva, iskyrus kai

mon likviduojama, su invalidais ir kitais darbuotojais, kuriems pagal statymnustatyta darbinimo ar papildom darbo viet steigimo kvota, kai nra j kalts irbendras j skaiius nevirija savivaldybs nustatytos kvotos, taip pat su darbuotojais,

paauktais atlikti privalomj karo tarnyb, ir kariais savanoriais j mokym metu arpaaukus juos tarnyb.

Darbuotojai, irinkti renkamuosius profesins sjungos organus ir nenutrauksu darbdaviu sudarytos darbo sutarties, negali bti atleisti i darbo darbdavioiniciatyva (ir valia ar perkelti kit be iankstinio to profesins sjungos renkamojoorgano sutikimo.

Darbdavio pareikim duoti sutikim atleisti darbuotoj profesins sjungosorganas privalo inagrinti ne vliau kaip per keturiolika kalendorini dien nuo jo

gavimo dienos.Darbdavys turi teis ginyti profesins sjungos organo atsisakym duoti

sutikim atleisti darbuotoj teismine tvarka. Teismas panaikina profesins sjungosorgano sprendim, jei darbdavys rodo, kad is sprendimas i esms paeidia jointeresus.

statym numatytais atvejais darbuotojai negali bti atleisti i darbo darbdavioiniciatyva negavus ir kit organ sutikimo.

Darbuotojas, atleistas i darbo paeidus iame straipsnyje nustatytusreikalavimus, taip pat atleistas prajus daugiau kaip vienam mnesiui nuo sutikimogavimo, teismo sprendimu turi bti grintas pirmesnj darb.

(i p.Buinsko paskait). Darbdavio valia tai dvi aplinkybs. Juridin ir kita,kuri statyme neformuluojama. Taigi turi bti valia + svarbi prieastis (kuri statymenereglamentuota).

DS 29 str. ivardinti pagrindai turi bti sietini su iniciatyva, o ne su darbdaviovalia.

DS nutraukiama darbdavio valia:1. esant darbuotojo kaltei;2. neesant darbuotojo kaltei.Kai nra darbuotojo kalts reikia nepamirti, kad iuo atveju visada turi bti

spjamas darbuotojas ir spjimas turi bti atliktas nepaeidiant statymo numatyt

termin. J (termin) keisti negalima.spjimas turi bti oficialus. spjimas turi bti padarytas ratu, ne trumpiau,kaip prie 2 mnesius. Labiau paeidiamom grupm turi bti ilgesni spjimoterminai (ne maiau 4 mnesi). Bsimieji pensininkai (5 m. iki pensijos),nepilnameiai iki 18 m., invalidai, bei tvai, auginantys vaikus iki 14 m.

statymas nereglamentuoja, kaip turi bti suformuluotas spjimas. Kylaginai, nes darbdavys nurodo ir konkrei atleidimo i darbo dat, o darbuotojassuserga arba atostogauja. O tada spjimas nebetenka galios (tai irgi ginytinasdalykas, bent jau danai ginija).

spjimas dar ne juridinis faktas, kuris nutraukia darbo teisinius santykius.Pvz. konkreios UAB direktorius 00/01/01 teik spjimus 3 darbuotojam 29 str. 1

d. 2 punktas (dl darbuotoj skaiiaus mainimo), kad atleis. Bet vliau nevykdsavo grasinimo, o darbuotojai vasario m. kreipsi darbdav, kad jis juos atleist (tai


23/78

kaip ir pagrstas darbuotoj reikalavimas). Kad pasibaigt darbo teisiniai santykiai,turi bti juridin teisin sudtis. Bet darbdavio valios nebuvo, dl to ginasneteisminis. Taigi kaip ir gali taip daryti sakyt atleisiu, o paskui neatleist. Taigi kaipir nelabai gerai statyme sureglamentuota.

p. Buinsko komentaras: nereikt siet su konkreia data, nenurodyt konkreios

datos.spjimas (pagal DS 24 str.(?)) netenka galios per 1 mn., neskaitant

darbuotojo laikino nedarbingumo.Kito darbo pasilymas (34 str. 7 d.). Atleist gali tik tada, jei negalima

darbuotojo panaudot kitame darbe (praktikoje tai sunkiai gyvendinama). Kadapasilo emesns kvalifikacijos darb darbdavys, tai darbuotojas turi sprst, ar sutikt,ar ne. Dvi aplinkybs:

1. pasilymas dl kito darbo turi bti realus;2. bt pasilytas darbas maksimaliai artimas buvusiamTeismini gin yra. Nra grietai suformuluota, kaip darbdavys turi

apiformint kito darbo pasilym. Jei teismas nusprend, kad darbuotojui buvo

pasilyta blogai, jis grinamas ankstesnes pareigas.33 straipsnis. Profesins sjungos organo sutikimas atleidiant darbuotojus

2001 m. kovo 31 d. buvo pakeistas. Dabar reikalaujama, kad bt iankstinisprofsjungos sutikimas, tik jei atleidiamas darbuotojas yra profsjungos renkamoorgano narys.

Kita garantija kada DS nutraukimas siejamas su darbdavio iniciatyva pagrindai, j sraas yra isamus.

DS 29 str. 1 d. mons likvidavimas. Likvidavimas suprantamas kaip kiniosubjekto teisins registracijos panaikinimas. Apima ir bankrutuojanios monsveiklos nutraukimas arba apribojimas. Esminis poymis mons likvidavimo atveju iuo atveju nra jokio teisi permimo. Pasikeit interpretavimas tai nesiejama viensu darbdavio iniciatyva. mon gali bti likviduojama teismo iniciatyva. Pvz. kioministerija ataukia mons registracij.

Gana panaus yra ir reorganizavimas iuo atveju turime teisi permim. Jeireorganizuojant reikia mainti darbuotoj skaii, turi bti taikomas tiesioginis

pagrindas. monei iklus bankroto byl, administratorius privalo per 15 d. nuonutarties ikelti bankroto byl siteisjimo dienos praneti darbuotojui apie DSnutraukim ir informuoti teritorin darbo bir ir savivaldyb.

spjimo terminai 2 mn., 4 mn., 15 d. (bankroto atveju).

(pagal Nekroi senj) Teorikai mons likvidavim galima apibrti kaip

visik tos mons veiklos, kuri buvo numatyta jos statuose , nutraukim. vykdiuspertvarkymus, numatytus DS 32 str.(reorganizuojant), atleisti darbuotojo iuopagrindu negalima.

DS 32 str.: mons savininko, jos pavaldumo, steigjo ar pavadinimopasikeitimas darbo sutarties nenutraukia.

monms susijungus, mon padalijus, prijungus prie jos kit ar pakeitusmons r, darbuotojo darbo santykiai tsiasi.

DS 29(1)str. reikia taikyti kartu su moni bankroto statymo(B) 23 str.,nesnormos tarpusavyje susij.Tas statymas taikomas dar funkcionuojaniai monei.Procedra gali bti pradta teismine ar neteismine tvarka. i norma galioja laiko tarpekol mon veikia.

Nutraukti darbo sutart likvidavimo pagrindu galima su ne daugiau darbuotoj,negu j skaiius pagal pareigybes yra patvirtintas teismo.


24/78

Srae turi bti nurodytos pareigos ir kiek i tos kategorijos darbuotojplanuojama atleisti. Teismas negali patvirtinti vardinio srao, nes bt paeista tpiliei konstitucin teis teismin gynyb (pilieiui nebra kur kreiptis, nes teismasjau pasak savo nuomon)

29 str. 2 d. Mainamas darbuotoj skaiius dl reorganizavimo. Kad DS

pasibaigt iuo pagrindu turi bti:1. darbuotoj skaiiaus mainimas turi bti realus (pagal teism praktik

nuolatinis ir pastovus).2. tai turi bti sietina su gamybos ar darbo reorganizavimo pakeitimu. Pagal

aukiausio teismo iaikinim apie pakeitim sprendia darbdavys. Apimtiesmainimas ar didinimas neprilyginamas darbo reorganizavimo keitimui.

3. Reorganizacija nelaikytina juridiniu faktu, nutraukianiu darbo teisiniussantykius.

statymas ivardina tam tikras kategorijas darbuotoj, kurie turi pirmenyblikti darbe (37 str.). 5 kategorijos. Beslygik pirmenyb bti paliktais darbenaudojasi (1 ir 5 kategorijos darbuotojai) kai sualoti darbe ar tokia teis numatyta

kolektyvinje sutartyje.37 straipsnis.Pirmenybs teis bti paliktam dirbti, kai sumainamas

darbuotoj skaiiusKai sumainamas darbuotoj skaiius, pirmenybs teis bti paliktiems

dirbti turi darbuotojai:1) kurie toje darbovietje buvo sualoti arba susirgo profesine liga;2) kurie vieni ilaiko vaikus (vaikius) iki 16 met arba kitus eimos narius,

pripaintus I ar II grups invalidais;3) kurie turi ne maiau kaip 10 met nepertraukiamj darbo sta toje

monje, staigoje, organizacijoje;4) kuriems iki senatvs pensijos liko ne daugiau kaip 3 metai;5) kuriems tokia teis nustatyta kolektyvinje sutartyje.io straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodyta pirmenyb likti darbe taikoma tik

tiems darbuotojams, kuri kvalifikacija ir darbo naumas nra emesni u tos paiosspecialybs darbuotoj, dirbani toje monje, staigoje, organizacijoje,kvalifikacij ir darbo naum.

(pagal Nekroi) ia DS nutraukimo pagrindas sudtingas juridinis faktas: 1)faktinis darbuotoj skaiiaus mainimas ir 2) prieastis (keiiama gamyba, keiiamasdarbo organizavimas).

Darbuotoj skaiiaus mainimas gali bti net tuo atveju, kai faktinis

darbuotoj skaiius padidjo. Realus darbuotoj skaiiaus mainimas- kai mainamaskonkreios profesijos, skyriaus darbuotoj skaiius. Todl svarbu isiaikinti ar buvorealus mainimas , ar tik buvo juo prisidengta.

Gamyba judrus mechanizmas, todl darbdaviui vienu laiku gali btireikalinga turti daugiau vienoki , kitu kitoki darbuotoj. AT Senatas iaikino,kad gamybos sumajimas ar padidjimas negali bti traktuojamas kaip gamybos

pasikeitimas. Gamyba gali sumati laikinai ir visam laikui, ie atvejai traktuojaminevienodai. Kai gamyba sumaja visam laikui, t.y. jos nelieka, tai Senatoiaikinimas ia netinka.

Darbo organizavimo reikalai yra darbdavio valia. Todl pasak Nekroiaus,pakeitim gali bti labai vairi todl iuo pagrindu, teisingai teisikai sutvarkius,

galima atleisti bet kur darbuotoj.


25/78

29 str. 3 d. kai paaikja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavestodarbo dl pablogjusios sveikatos arba dl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos ;iuo atveju darbo teisinius santykius nutraukia juridini fakt sudtis:

1. faktinis darbuotojo nesugebjimas tinkamai atlikti darb (teisminjpraktikoj konkretus darbuotojas konkreiom slygom negali tinkamai atlikti darbo);

2. sietina su konkreia prieastimi. Arba pablogjusia sveikata, arba...Turi bti nustatytas ir prieastinis ryys tarp i pusi pablogjusi sveikata,

kvalifikacijos nepakankamumas ir negaljimas dirbti. Pablogjusi sveikata ne laikinisveikatos sutrikimai, o pastovus, nuolatinis procesas, apie kur informuoja medikai(grindiama medicinine ivada).

Kvalifikacijos nesieja su diplomo turjimu ar neturjimu. Tai kaip ir prielaida,o ne konkreti prieastis. Pvz. pasikeitus gamybos technologijai, vieni monssisavina, o kiti ne. Tai nesietina su darbuotojo kalte. Pvz. jei buhalter nemoka dirbtkompu, o to reikia darbdaviui ir per kakiek laiko neimoksta.

(pagal Nekroi) Vl turim sudting juridin fakt:

1)faktikai netinkamai atlieka savo pareigas, tai reikia, kad darbuotojas, esantnormalioms darbo slygoms, negali tinkamai atlikti savo pareig , kai kiti tom paiomslygom t darb atlieka tinkamai;

2)prieastys:o sveikatao kvalifikacijaAbi ios prieastys paios savaime neduoda pagrindo atleisti darbuotojo i

darbo. Teisin pagrind sukuria tai, kad jis dl i prieasi negali tinkamai atliktipareig. Sveikata gali bti pagrindas atleisti i darbo, jei specialus norminis aktas tamtikras pareigas eiti nustato tam tikrus reikalavimus. iuo atveju galima atleisti ne

pagal 29(3), o pagal 26(10) str., pagrindas bus medicinin ivada. ia medicininskomisijos ivada nereikalinga.Su kvalifikacija analogika. Tam tikro mokslo baigimo paymjimo

neturjimas bus pagrindas atleisti i darbo, jei tam tikras pareigas eiti specialusstatymas nustato atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Atleidimas galimas pagal26(6)str. Taiau diplomo turjimas nuo 29(3) str. neapsaugo, neukerta galimybsatleisti i darbo, jei darbdavys rodys, kad kvalifikacijos stokojama ir darbo rezultatai

prasti.Sveikatos pablogjimas, dl kurio sumaja darbingumas, turi bti ne laikino,

bet pastovaus pobdio. Darbo sutartis nutraukiama pagal 29-3 dl to, kaddarbuotojas neturi reikiamos kvalifikacijos, tik tuo atveju, jei nra jo kalts dl

netinkamai atliekamo pavesto darbo. Profesinio atestavimo nepatenkinami rezultataitaip pat sudaro pagrind atleisti pagal 29-3. Jei darbas tinkamai neatliekamas dldarbuotojo kalts, toks darbuotojas atleidiamas pagal 29-6.

Pvz., darbuotojas dl asmenini savybi, pasikeitus gamybos technologijai,nestengia sisavinti nauj gamybos proces. Dl to negali tinkamai atlikti pavestodarbo, taiau jo kalts nra. Toks darbuotojas atleidiamas pagal 29-3.

29 str. 4 d. kai darbuotojas dl laikinojo nedarbingumo neatvyksta darbdaugiau kaip imt dvideimt kalendorini dien i eils arba daugiau kaip imtketuriasdeimt kalendorini dien per paskutiniuosius dvylika mnesi, jeistatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekamailgesn laik. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dl suluoinimo darbe ar

profesins ligos, darbo vieta (pareigos) paliekama, kol bus atgautas darbingumas arbanustatytas invalidumas;


26/78

Pagrindinis dokumentas laikino nedarbingumo lapelis. iuo atveju negalimaiplstinai traktuot lapelio (pvz. jei btina slaugyt). Kalbama tik apie darbuotojonedarbingum. Netaikoma niom moterim. aukiausio teismo senatas pasak, kaddarbdavio teis atleist darbuotoj nra neribota laike. Darbuotojas gali bti sptasapie atleidim, jeigu jis nepradjo dirbti. Jei darbuotojas pradjo dirbti, tai jo atleist

negalima.

(pagal Nekroi) ia atleidimo pagrindas neatvykimas darb , kaidarbuotojas pripaintas laikinai nedarbingu. Kadangi iuo pagrindu DS nutraukiamanesant darbuotojo kalts, tai jis turi bti sptas apie atleidim prie 2-4 mn. ATSenatas iaikino, kadjei darbuotojas buvo sptas laikino nedarbingumo laikotarpiu,tai pagal 29(4) str. jis gali bti atleistas ir pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui.

Ilgalaikis sirgimas ir darbingumo praradimas negali bti traktuojami kaipdarbuotojo kalti veiksmai. DS pagal DS 29 str. 1 d. 4 p. gali bti nutraukiamalaikantis DS 34 str. numatyt reikalavim, spjus darbuotoj dl DS nutraukimo.Darbuotojas gali bti spjamas dl DS nutraukimo pagal DS 29-4 tik jo

nedarbingumo laikotarpiu. Jei nedarbingumo laikotarpiu nebuvo sptas, pasveikus irpradjus dirbti spti j dl DS nutraukimo pagal 29-4 negalima.

Darbuotojas nedarbingumo laikotarpiu sptas dl DS nutraukimo pagal 29-4gali bti atleistas i darbo tiek nedarbingumo laikotarpiu, tiek ir jam pasibaigus, jeiguspjimas yra galiojantis. spjimas netenka galios, jei po termino pasibaigimo praeinadaugiau kaip vienas mnuo, neskaitant darbuotojo laikino nedarbingumo ir atostoglaiko (DS 34 str. 3 d.).

iuo pagrindu darbuotojas gali bti atleistas nedarbingumui besitsiantdaugiau kaip atitinkamai 120 arba 140 kalendorini dien, jeigu jis pagal DS 34 str.

buvo sptas dl DS nutraukimo. Darbuotojas gali bti sptas, jeigu jis nepradjodirbti, t.y. nedarbingumo laikotarpiu. Jeigu per laikotarp darbuotojas nebuvosptas, pasveikus ir pradjus dirbti spti j dl DS nutraukimo pagal 29-4 negalima.

Darbuotojo kalts iuo atveju nra, todl darbdavys neatleidiamas nuopareigos laikytis DS 33, 34, 35, str. reikalavim. Taiau DS 40 str. iuo atvejunetaikytinas, nes statymas (40 str.) nenumato mokti ieitin paalp, atleidiantdarbuotoj pagal DS 29 str. 1 d. 4 p.

29 str. 5 p. kai darbuotojas, atleistas i krato apsaugos tarnybos, daugiau kaipdu mnesius po atleidimo negro darb; Pagrindin problema, kad darbdavys neturireali galimybi suinot, kada baigiasi karo tarnyba.

(pagal Nekroi) Darbdavio ir darbuotojo lygiateisikumo principas ia

paeistas. Nei darbdavys, nei darbuotojas neino tikslios paleidimo datos, taip pat irgrimo darb datos. Darbdavys neino nuo kada pradti skaiiuoti tuos du mn.29 str. 6 p. kai darbuotojas nerpestingai atliko pareigas ar kitaip paeid

darbo drausm, jei prie tai jam nors vien kart per paskutiniuosius dvylika mnesibuvo taikytos drausmins nuobaudos; Jei darbuotojas prasiengia ir nrapasiaikinimo, darbdavys gali skirti drausmin nuobaud.

1. Darbdavys apie atsisakym pateikti pasiaikinim turt fiksuoti specialiuaktu (teismins praktikos poiriu darbdaviui tai bt teigiamas dalykas).

2. sakymo, kuriuo skiriama drausmin nuobauda, paskelbimas ir pateikimasdarbuotojui pasirayti. Jei darbuotojas atsisako, darbdavys turt surayti akt.

3. Patikrinti, ar nepaeisti terminai nuobaudai skirti. DK 150 str., turi skirt

tuoj pat, kai paaikja paeidimas (turima omenyje atleidimas), bet ne vliau, kaip per1 mn., kai paaikjo paeidimas (laiko, kur darbuotojas sirgo, ar atostogavo 1 mn.


27/78

termin neskaiiuojamas). Nusiengimo paaikjimo diena (jei tstinio pobdio)gali bti laikoma patikrinimo akto suraymo diena. Visi duomenys iki patikrinimoakto yra svarbs, bet jie neturi juridinio akto statuso.

4. Negalima pagal DK 159 str. skirti nuobaud vliau, negu per 6 mn.skaiiuojant nuo tos dienos, kada paeidimas buvo padarytas. Pvz. akte geriau nurodyt

ios dienos dat, nors paeidimas ir padarytas prie 2 mn. Gali bti ir vidausinybinis patikrinimo aktas. Tam tikra iimtis, jei pradtas oficialus kvotos, tardymoveiksm tyrimas. Jei tyrimas pradtas anksiau, nei 6 mn., tai tyrimo laikasneskaiiuojamas. Darbdavys turi teis laukt tyrimo ivad. Oficials pareignai turiteis duot oficial pasilym taikyt ar ne drausmin nuobaud per 5 dienas nuo tyrimo

pabaigos.5. Darbdavys nutraukdamas mintu pagrindu (29-5) DS turt nepamirti ir

patikrinti ar nepaeistas statymo draudimas atleist darbuotojo laikino nedarbingumometu (liga, atostogos ar kitos su laikinuoju nedarbingumu susijusios aplinkybs). Jeidarbuotojas bus atleistas paeidiant aplinkybes, tai teismas greiiausiai priimssprendim grinti darb.

Kai darbuotojas nerpestingai atliko pareigas, is klausimas nevertinamasbuitine prasme. Visada inagrinjamos vidaus darbo taisykls, sugretinama ir daromaivada (ar galima veiksmus pripainti nerpestingais). Taip pat darbdavysargumentuoja buvo daug padaryta darbo drausms paeidim. Teismo pozicija jeidarbuotojas nebuvo baustas, tai negali bti kalbama apie toki svarbi ypatyb sistematingumas (jo taikyt negalima).

statyme apskritai paymta ir DK 162 str. pasakyta, kad negalima bausti dukartus u t pat darbo drausms paeidim. Kai nuobauda skiriama u konkreiosoperacijos atlikim. Jei darbas tstinas negalima sakyt, kad negalima skirt kelinuobaud (pvz. bent jau negalima skirt t pai dien). Vienu odiu ia galima elgtisliberaliai. Pvz. jei u t pat per kelis mnesius skiriama keletas nuobaud, tai

paeidimo lyg ir nra.

(pagal Nekroiu) Atleidiant reikia laikytis DK 159, 160 str. tvarkos.LR AT Senatas:Teismas, nagrindamas byl dl grinimo darb atleidus pagal 29 str.1 d.6

p., privalo isiaikinti:o ar padarytas paeidimas, u kur atleidiamas darbuotojas;o ar j padar is darbuotojas;o kokiomis aplinkybmis padarytas nusiengimas;o koks buvo ankstesnis darbuotojo darbas ir elgesys;

ar atitinka drausmin nuobauda (atleidimas) padaryto nusiengimo sunkum?Pagrindins nuobaud skyrimo taisykls, kuri btina laikytis, nes nors vien

paeidus, drausmin nuobauda bus negaliojanti.1. Drausmins atsakomybs subjektu gali bti tik toks asmuo, kuris yra

darbo teisiniame santykyje su drausmins valdios turtoju (darbdaviu). Jei nubaudne darbdavys bus ne drausmin atsakomyb. Iimtis kai kurie specials norminiaiaktai specialios drausmins atsakomybs atveju drausmin valdi turi ne tikdarbdavys, bet ir auktesni virininkai.

2. Drausmin atsakomyb gali atsirasti ir drausmin nuobauda gali btipaskirta tik u darbo drausms paeidim. U kitok nusiengim, nors ir prieingteisei drausmin nuobauda negali bti skiriama, iskyrus iimt, numatyt spec st.

3. U darbo drausms paeidimus galima paskirti tik toki nuobaud, kurinumatyta DK 158 str.: pastaba, papeikimas, grietas papeikimas, atleidimas i darbo.


28/78

ios 4 nuobaudos yra taikomos bendrojoje drausminje atsakomybje. Specialiojojeatsakomybje yra drausms statutai gali bti tokios nuobaudos, kaip perklimas kitas pareigas, laipsnio sumainimas..

4. Drausmin nuobauda turi atitikti nusiengimo sunkum, jo padarymoaplinkybes, darbuotojo darb iki nusiengimo padarymo. Nuobaudos turi bti

taikomos pagrstai, atitinkant nuobaudos sunkum, pobd. Kilus ginui nuobaudagali bti panaikinta (darbo gin nagrinjimo komisijos) jei neatitiks padaryto

paeidimo sunkumo.5. Drausmin nuobauda skiriama tuoj pat paaikjus nusiengimui bet ne

vliau, kaip per 1 mn. nuo tos dienos, kai nusiengimas paaikjo ir per 6 mn nuonusiengimo padarymo dienos. Nusiengimo paaikjimo diena laikoma ta diena, kaiapie nusiengim suinojo nusiengusiojo tiesioginis darbo organizatorius. Iimtis:kai ikelta baudiamoji byla. Drausminiai nusiengimai priskiriami prie formalini.Paiam faktui nusiengimo pasekms neturi reikms. vieno mn terminneskaitomas laikas, kai darbuotojas sirgo ar atostogavo. Jei darbe nebuvo be svarbios

prieasties tstinis paeidimas, baigsis paskutin paeidimo dien, o kol negro

darb, neaiku ar tai pravaikta ar ne.6. Prie skiriant drausmin nuobaud reikia pareikalauti, kad darbuotojas

pasiaikint ratu. Pareiga vykdyta pareikalavus, darbuotojas gali atsisakyti raytipasiaikinim, tuomet suraomas aktas.

7. Drausmin nuobaud turi teis skirti tik tas darboviets administracijosatstovas, kuriam pagal tos darboviets nuostatas suteikta teis. Toki teis be specialigaliojim turi staigos vadovas. Taip pat gali bti nurodyta, kad t gali daryti ir

pavaduotojas. Drausms statutuose numatyta, kad tam tikro rango virininkas turi tamtikras drausmines teises, auktesnio rango virininkas turi drausmines teises emesniorango virininko atvilgiu tai jau specialioji atsakomyb.

8. U kiekvien drausmin paeidim gali bti paskirta tik vienadrausmin nuobauda. Atsakomybs komuliacija kai viena veika turi keli teiss

paeidim sudtis: ir darbo drausms paeidimas ir turtin ala ir baud. nusikaltimas baudiami u kiekvien atskirai tai trys paeidimai ir atskiros atsakomybs rys(tai nra 3 nuobaudos u vien paeidim). is reikalavimas danai paeidiamastaikant drausmin nuobaud atleidim i darbo(pirma paskiria griet papeikim, o

po to dar atleidia i darbo).Drausmin nuobauda galioja 1 metus nuo jos paskyrimo, jei per t laik

nebuvo paskirta kita nuobauda. Jei paskirta kita nuobauda, tai pirmoji galios kolpasibaigs antra. Nuobaud galima ataukti nepasibaigus jos terminui, ataukti galinuobaud paskyrs asmuo, o specialiosios atsakomybs atveju ir auktesnis

virininkas.29 str. 7 punktas kai darbuotojas vykdo turto grobim darbovietje arba kaidarbuotojas tyine neteista veika padaro darbdaviui nuostoli. Negalima vertintiturto svokos siaurinamja prasme. Padaro nuostolio turima omenyje ne tik

pagrobtas turtas + gali bti pavagiamas ir kitas turtas (pvz. kliento turtas,bendradarbi). Turto grobimas ia svarbiausia turto grobimo vieta darbovietje.

Praktikoje buvo mginim sieti tik su apkaltinamuoju teismo nuosprendiu bet vliau literatroje buvo sukritikuota. Vagysts fakt gali patvirtinti ir kitipareignai, bei kitais rodymais, numatytais CPK, o taip pat vidaus reikal pareignsuraytais protokolais, o taip pat ATPK reikalavim.

Dl nuostolio dydio ia aukiausio teismo senato pozicija neyms

nuostoliai nesudaro pagrindo atleist darbuotoj i darbo. Kilus ginui dl nuostoliodydio, juos turt vertinti teismas. Vienam tai gali bti dideli nuostoliai, o kitam ne.


29/78

(to paio klausimo Nekroiaus interpretacija) Straipsnyje nustatyti du DSnutraukimo pagrindai:

1) turto grobimas (vagyst) darbovietje;2) tyin neteista veika, kuria darbdaviui padaryti nuostoliai.

AT Senatas iaikino, kad grobimo faktas gali bti rodinjamas ir CPKleidiamais rodymais. Jei veika padaryta tyia yra pagrindas atleisti i darbo .statyme nra vertinamj nuostoli poymi, neaiku kokie turi bti tie nuostoliai,kad jau bt pagrindas atleisti i darbo.

Atleidimas i darbo iuo pagrindu yra drausmin nuobauda, o pagal darbostatym kodeks, teismas, nagrindamas byl dl drausmins nuobaudos

panaikinimo, turi teis atsivelgti ar nuobauda atitinka nusiengimo sunkum.Pagrindu u vykdyt turto grobim (vagyst) darbovietje darbuotojas

atleidiamas i darbo nepriklausomai nuo to, kam is turtas priklaus: darbdaviui,kitam darbuotojui ar paaliniam asmeniui. Atleidimo pagrind nulemia grobimo(vagysts) faktas darbovietje. is faktas nustatomas CPK n57 straipsnyje numatytais

rodymais, taip pat protokolu, kur surao ATPK 2591 str. ivardinti asmenys vidausreikal ir policijos pareignai, moni, staig ir organizacij administracija,organizacij apsaugos darbuotojai).

29 str. 8 p.. kai siteisja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamasu tyin nusikaltim; iuo atveju reikia laikytis nuostatos u tyin. Kalbama tikapie tyin. Svarbu kai siteisja. Svarbu inot kada siteisja. Ir jei darbdavys

paskubs, tai geruoju jam nesibaigs.Ar tyinis nusikaltimas sietinas su darbine veikla ar bet kuris? Atleidimas

darbuotojo i darbo tokiu atveju galimas tik tada, kai veikoje yra aplinkybi, susietsu darbinm aplinkybm.

(pagal pon N) iuo atveju reikms turi kalts forma tyinis ar netyinisnusikaltimas.

Atsakomyb pagal DT paprastai turi bti siejama su darbuotojo veikomis,susijusiomis su jo darbu. Atsakomyb turt atsirasti pagal tas teiss akas, kurinormas paeid. Taiau teisje yra teisins atsakomybs ri suderinimas kumuliacija. Pagal teiss teorij kumuliacija galima tik tada, kai vienas ir tas patsveiksmas paeidia vairi teiss ak normas. Skiriasi nuo 26(5) tuo kad iadarbuotojas negali atlikti savo pareig dl paskirtos bausms, t/y/ kvalifikuotosreikms turi bausms pobdis o ne nusikaltimo ris.

29 str. 9 p. kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus,

darbo sutartis ir darbo gincai

Documents